4.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/128

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

(COM(2012) 85 final – 2012/0036 (COD))

2012/C 299/23

Pranešėjas Edouard DE LAMAZE

Europos Parlamentas, 2012 m. kovo 15 d., ir Taryba, 2012 m. balandžio 4 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

COM(2012) 85 final – 2012/0036 (COD).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 28 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (2012 m. liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 142 nariams balsavus už, nė vienam – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK remia Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti dabartinę Europos teisės aktų sistemą, susijusią su pajamų iš nusikaltimų įšaldymu ir konfiskavimu. Pritaria Parlamento ir Tarybos išreikštam susirūpinimui, tačiau nori priminti, kad organizuotas nusikalstamumas didėja ir tampa vis sudėtingesnis visų pirma dėl tarptautinio jo pobūdžio ir su juo susijusių didelių išteklių. Kadangi Europos lygmeniu nėra suderinimo, nusikalstamos organizacijos naudojasi nepakankamai griežtais teisės aktais, todėl būtina nedelsiant sustiprinti Europos lygmeniu dedamas pastangas. Ši padėtis yra susijusi su Sąjungos piliečių saugumu, o tai yra tikslas, kuris, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnio 3 dalimi ir 67 straipsniu, visiškai pateisina ES lygmens veiksmus.

1.2   Vis dėlto EESRK norėtų pabrėžti, kad šie veiksmai turi būti numatyti ir įgyvendinami visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių tradiciją ir praktiką šioje srityje, visų pirma į ypač opius su nusikaltimų, kuriems reikia užkirsti kelią, specifika siejamus aspektus.

1.3   EESRK pabrėžia, kad būtina šioje srityje laikytis visuotinio, praktinio ir kompleksinio požiūrio, ir apgailestauja, kad į šį pasiūlymą neįtrauktos acquis communautaire nuostatos dėl teisminio bendradarbiavimo ir tyrimo tarnybų bendradarbiavimo. Visų prima, siekiant nustatyti pajamas iš nusikaltimo ir užtikrinti jų paiešką, būtina stiprinti turto susigrąžinimo tarnybų ir Eurojusto įgaliojimus. Be to, EESRK ragina skatinti:

—	glaudesnį visų su institucijų, kurios seka plataus masto neteisėtą prekybą, užkerta jai kelią ir už ją baudžia, bendradarbiavimą, įskaitant jau taikomų priemonių įgyvendinimą,

—	bendrą visų susijusių specialistų kultūrą,

—	visų Komisijos GD horizontalųjį požiūrį,

—	mokesčių sistemų ir procedūrų suderinimą, kurį galėtų padėti atlikti strategija „ES 2020“.

1.3.1   EESRK mano, kad būtina ne tik užtikrinti nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklos koordinavimą ir sistemingą keitimąsi informacija, bet ir ateityje Europos lygmeniu centralizuoti veiklą šioje srityje sukuriant specialią naują struktūrą arba tai tiesiogiai pavedant Eurojustui. Atsižvelgiant į su organizuotu nusikalstamumu susijusius iššūkius nepakanka apsiriboti bendradarbiavimu.

1.4   Kad pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo priemonės būtų veiksmingos, būtina laikytis visuotinio požiūrio, kuris padėtų sureguliuoti visus šios priemonės aspektus ypatingą dėmesį skiriant konfiskuoto turto pakartotiniam panaudojimui, visų pirma socialiniais tikslais.

Šiuo atveju reikia pabrėžti būtinybę užkirsti kelią pavojui, kad tiesiogiai parduodant turtą nusikalstamoms grupuotėms nebūtų sudaryta galimybė susigrąžinti nuosavybę.

1.5   Galiausiai EESRK primena, kad siekiant kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmingumo negali būti kokiu nors būdu pažeidžiamos pagrindinės teisės, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta teisė į gynybą.

2.   Komisijos pasiūlymo turinys

2.1   Pasiūlymu siekiama apsaugoti teisėtą ekonomiką nuo nusikaltėlių įsiskverbimo ir korupcijos, todėl jame valstybėms narėms nustatytos minimalios taisyklės dėl nusikalstamo turto - pajamų, įskaitant netiesiogines, ir nusikaltimo priemonių - įšaldymo ir konfiskavimo. Kadangi svarbiausias pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalis, pasiūlymas taikomas tik „euronusikaltimams“, įskaitant nusikalstamos organizacijos įvykdytus nusikaltimus, tačiau tik tiems nusikaltimams, dėl kurių jau buvo priimtos derinimo nuostatos Europos lygmeniu.

2.2   Šiuo pasiūlymu pakeičiami Bendrieji veiksmai 98/699/TVR ir iš dalies Pamatiniai sprendimai 2001/500/TVR (1) ir 2005/212/TVR (2), visų pirma:

—	jame pateikiamos jau galiojančios nuostatos dėl pajamų iš nusikaltimų ir nusikaltimo priemonių konfiskavimo įsiteisėjus galutiniam apkaltinamajam nuosprendžiui ir turto, atitinkančio pajamų iš nusikaltimų vertę, konfiskavimo (3 straipsnis),

—	iš dalies keičiama dabartinė alternatyvių išplėstinio konfiskavimo (4 straipsnis) galimybių taikymo tvarka nustatant bendrus minimalius reikalavimus, Ši konfiskacija netaikoma suėjus senaties terminui arba kai taikomas ne bis in idem principas.

2.3   Šiame pasiūlyme taip pat numatytos naujos nuostatos, pagal kurias galima:

—

taikyti ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą (5 straipsnis), kai nuteisti baudžiamąja tvarka negalima todėl, kad įtariamasis mirė, serga ilgalaike liga arba dėl jo slapstymosi ar ligos negalima per protingą laiką veiksmingai persekioti ir kyla grėsmė, kad suėjus įstatyme nustatytam senaties terminui persekioti nebebus galima;

—	konfiskuoti turtą, kuris perleistas tretiesiems asmenims, galintiems žinoti apie jo neteisėtą kilmę (6 straipsnis),

—	prevencine tvarka įšaldyti ir apsaugoti turtą, kuris nesiėmus veiksmų gali dingti, jei tokią kompetentingų institucijų nustatytą priemonę patvirtina teismas (7 straipsnis),

—	vykdyti asmens turto paiešką, kad neįvykdyti nutarimai konfiskuoti būtų įvykdyti netgi pasibaigus baudžiamajam procesui (9 straipsnis),

—	tinkamai administruoti įšaldytą turtą, kad iki konfiskavimo nesumažėtų jo vertė (10 straipsnis).

2.4   Tokie pagrindinių teisių (3) apribojimai kompensuojami minimaliomis garantijomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bus paisoma nekaltumo prezumpcijos, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į teismines teisių gynimo priemones ir teisės būti informuotam, kaip jomis naudotis (8 straipsnis).

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Atsižvelgdamas į labai didelius su organizuotu nusikalstamumu susijusius žmogiškuosius, socialinius, ekonominius ir finansinius nuostolius, jau nekalbant apie piliečių ir vidaus rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms jo keliamas kliūtis ir taip mažinamą jų pasitikėjimą, EESRK pabrėžia labai svarbų konfiskavimo priemonių vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kadangi taikant šias priemones sutrukdoma siekti svarbiausio tokio nusikalstamumo tikslo, t. y. finansinės naudos.

3.2   Todėl EESRK pritaria nagrinėjamos iniciatyvos, kuria siekiama sustiprinti dabartinę Europos teisės aktų sistemą šioje srityje, tikslams. Jau seniai, patvirtinus Stokholmo programą, Europos Parlamentas ir Taryba atkreipė dėmesį į būtinybę sugriežtinti šią sistemą. Todėl Komitetas džiaugiasi, kad neseniai Parlamento iniciatyva sukurtas specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas, kuris patvirtina įsipareigojimą siekti, kad kova su šiomis problemomis taptų vienu svarbiausių ES politinių prioritetų.

3.3   EESRK ragina visapusiškai atsižvelgti į sudėtingą dėl krizės susidariusią padėtį ir nerimą keliantį vis didėjantį neteisėtos veiklos mastą ES ir nori, kad būtų siekiama geriau suderinti su nusikalstamomis grupuotėmis ir jų turtu susijusias valstybių narių priemones.

3.4   Esant krizei EESRK ragina atsižvelgti į ekonomines ir socialines galimybes, kurias atveria principas, pagal kurį nusikalstamu būdu gautos pajamos - kurios dažnai yra be galo didelės - pasisavinamos ir sugrąžinamos į teisėtos ekonomikos apyvartą. Be to, pabrėžia, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu turi būti užtikrinta, kad šio principo paskatintas teigiamas procesas būtų palaikomas sklandesniu vidaus rinkos veikimu mažinant konkurencijos iškraipymą, kurio aukos - teisėtos įmonės.

3.5   Būtinybė laikytis visuotinio, praktinio ir kompleksinio požiūrio

3.5.1   Siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu būtina laikytis visuotinio požiūrio, todėl EESRK apgailestauja, kad įšaldymo ir konfiskavimo priemonės neįtrauktos taip pat į bendrą priemonę, apimančią pagal ankstesnį trečiąjį ramstį numatytą acquis communautaire, susijusį su teisminiu bendradarbiavimu ir tyrimo tarnybų bendradarbiavimu. Šios sritys viena kitą papildo ir yra neatsiejamos vienos politikos dalys.

3.5.2   EESRK pabrėžia, jog norint, kad pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo priemonės būtų veiksmingos, būtina laikytis visuotinio požiūrio, kad būtų užtikrintas visų susijusių problemų aspektų reguliavimas ypatingą dėmesį skiriant būtinybei užkirsti kelią pavojui, kad tiesiogiai parduodant turtą nusikalstamoms grupuotėms nebūtų sudaryta galimybė susigrąžinti savo nuosavybę.

3.5.3   Siekiant nuoseklumo, didesnio teisinio tikrumo ir geresnio Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo, EESRK prašo direktyvoje paminėti Sprendimą 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti ir Sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje.

3.5.4   Veiksmingai taikyti įšaldymo ir konfiskavimo priemones bus galima tik veiksmingai veikiant pačiai nusikalstamu būdu įgytų pajamų, įskaitant su pinigų plovimu susijusius atvejus, nustatymo ir paieškos sistemai.

3.5.5   Kalbant apie konfiskuoto turto pakartotinį panaudojimą, EESRK pabrėžia būtinybę sukurti valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmus ir taip kompetentingoms nacionalinėms institucijoms sudaryti palankias sąlygas keistis geriausia praktika.

3.5.6   Todėl EESRK pabrėžia, kad:

—	būtina turto susigrąžinimo tarnyboms užtikrinti geresnę prieigą prie finansinės informacijos (visų pirma susijusios su duomenimis apie bankų sąskaitas) (4),

—	svarbu, kad valstybės narės pasinaudotų visomis Eurojusto galimybėmis, kadangi tai struktūra, kurios pridėtinė vertė tarptautinio tyrimo ir persekiojimo srityje jau ne kartą įrodyta ir kuri gali padėti užtikrinti geresnę turto susigrąžinimo tarnybų ir teisminių institucijų sąveiką,

—	reikia nedelsiant stiprinti Eurojusto iniciatyvos teises, visų pirma teisę pradėti tyrimą,

—

tikslinga užtikrinti visų institucijų, kurioms pavesta persekioti plataus masto neteisėtą prekybą, užkirsti jai kelią ir už ją nubausti, bendradarbiavimą visomis jų turimomis priemonėmis (suskaitmenintos rinkmenos, keitimasis informacija, kryžminė informacija, žmogiškieji, ekspertizės ir materialūs ištekliai),

—	būtina Europoje ugdyti su šiais uždaviniais susijusią bendrą kultūrą ir šiuo tikslu plėtoti muitinės, policijos ir teisėsaugos pareigūnų mainus,

—	siekiant pirmiau minėto tikslo, svarbu užtikrinti reikiamą Europos Komisijos generalinių direktoratų sinergiją,

—	būtina suderinti mokesčių sistemas ir procedūras siekiant Europoje sunaikinti organizuotam nusikalstamumui palankias nišas,

—	būtina susieti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir strategiją „Europa 2020“.

3.5.7   Be to, tam tikrų nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų konfiskuoto turto centralizavimo veiksmų sėkmė ir veiksmingumas (5) skatina tokią patirtį taikyti ES lygmeniu, todėl EESRK siūlo ne tik užtikrinti reikiamą nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklos koordinavimą ir sistemingą keitimąsi informacija, bet ir nuodugniai apsvarstyti galimybę tokią veiklą centralizuoti Europos lygmeniu sukuriant specialią naują struktūrą arba tai tiesiogiai pavedant Eurojustui. Nors centralizavimo srityje šiuo metu susiduriama su jautriu valstybių narių požiūriu į dalijimąsi tam tikrų duomenų bazių duomenimis, centralizaciją reikėtų laikyti vienu iš tikslų, nors ir ilgalaikių, kadangi siekiant veiksmingai kovoti su organizuoti nusikalstamumu vien tik bendradarbiavimo nepakanka.

3.5.8   Galiausiai EESRK primena, kad Europos konfiskavimo srities strategija bus visiškai veiksminga tik ją susiejus su pasaulio masto problematika, ir pagailestauja, kad nagrinėjamame pasiūlyme nepaliestas šis esminis aspektas.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Direktyvos projekto 1 straipsnio formuluotę„baudžiamosiose bylose“ pakeisti „iš nusikalstamos veikos gauto“.

4.2   Direktyvos projekto 2 straipsnio 1 dalis dėl įšaldymo ir konfiskavimo priemonių taikymo srities

4.2.1   EESRK palankiai vertina tai, kad šios priemonės taikomos ir netiesioginei naudai, kadangi tai yra didelė pažanga, palyginti su Sprendimu 2005/212/TVR.

4.3   Direktyvos projekto 3 straipsnio 2 dalis dėl atitinkamos vertės turto konfiskavimo

4.3.1   EESRK rekomenduoja konfiskuoti ir turtą, panaudotą nusikalstamai veikai padaryti (nusikaltimo priemonės). Komitetas mano, kad netikslinga šią priemonę taikyti tik pajamoms iš nusikaltimų. EESRK pabrėžia, kad „nusikaltimo priemonių“ apibrėžtis apima Sąjungoje pajamoms iš nusikaltimų gabenti naudotas transporto priemones.

4.4   Direktyvos projekto 4 straipsnis dėl išplėstų konfiskavimo įgaliojimų

4.4.1   EESRK palankiai vertina supaprastinimo priemonę, t. y. vieno standarto šioje srityje įvedimą, kadangi Sprendime 2005/212/TVR nustatytos pasirenkamų galimybių sistemos taikymas lėmė didelę nacionalinių požiūrių įvairovę, o tai nelabai palanku siekiant šioje srityje deramai taikyti tarpusavio pripažinimo principą.

4.4.2   Vis dėlto EESRK labai apgailestauja, kad aiškiai neatkreiptas dėmesys į konfiskuotino turto vertės ir teisėtų pajamų disproporcijos kriterijų (6): jį galima tik numanyti tarp „konkrečių faktų“, kuriais remdamasis teismas priima sprendimą (4 straipsnis 1 dalis). Pažangiausiuose nacionaliniuose kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktuose šis kriterijus yra lemiamas. EESRK susipažino su Komisijos sprendimu palikti nacionaliniams teismams laisvę taikyti šį kriterijų ir prašo Europos Parlamento ir Tarybos šį kriterijų vėl įvesti pasiūlyme dėl direktyvos po žodžių „dėl nusikalstamos veiklos nuteistam asmeniui“ įrašant „proporcingai jo teisėtoms pajamoms“. Kartu EESRK ragina nacionalines valdžios institucijas šiam kriterijui skirti ypatingą dėmesį.

4.5   Direktyvos projekto 5 straipsnis dėl ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįsto konfiskavimo

4.5.1   Nors teoriškai gali pasirodyti sunku suderinti konfiskaciją ir faktą, kad susijęs asmuo neatsiskaito už veiksmus, į kuriuos atsižvelgiant taikoma ši priemonė, EESRK pripažįsta, kad praktiniu požiūriu ši priemonė yra naudinga ir remia ją, kadangi ji yra veiksminga. Be to, tokia priemonė padėtų užtikrinti tarpusavio pripažinimą su bendrosios teisės šalimis, kurios jau taiko konfiskavimo civiline tvarka procedūrą.

4.5.2   Vis dėlto EESRK baiminasi, kad nuostatos dėl „įtariamojo arba kaltinamojo ilgalaikės ligos“ įvedimas atvers kelią įvairioms manipuliacijoms. Kadangi pagal Sąjungos teisę kiekvienas kaltinamasis turi teisę būti atstovaujamas advokato, EESRK prašo ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįsto konfiskavimo atveju ligos priežasties nelaikyti kriterijumi ir atitinkamai ragina tai išbraukti iš pasiūlymo dėl direktyvos (5 str.).

4.6   Direktyvos projekto 7 straipsnis dėl įšaldymo

4.6.1   EESRK primena, kad teismo procesui, taigi ir teisei į gynybą, neturi būti daroma išimtis vien todėl, kad tai yra būtina veiksmingam vykdymui užtikrinti.

4.6.2   EESRK mano, kad bet kokią įšaldymo priemonę per protingą laiką turi patvirtinti teisėjas, tačiau atsakingai administracijos institucijai turi būti suteikta teisė kaip apsaugos sumetimais taikyti visas neatidėliotinas priemones.

4.7   Direktyvos projekto 8 straipsnis dėl su teise į gynybą susijusių garantijų

4.7.1   Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamu požiūriu, siekiant kiekvienu atveju įvertinti, ar priemonės, apribojančios pagrindines teises į nuosavybę, yra proporcingos (išplėstinis konfiskavimas, ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas konfiskavimas, konfiskavimas iš trečiųjų asmenų), nagrinėjamame pasiūlyme kaltinamajam numatytos minimalios procedūrinės garantijos ir teisių gynimo priemonės. Teisės į nešališką teismą nebereikia priminti, tačiau naudinga pabrėžti, kad kiekvienas teismo sprendimas konfiskuoti turi būti pagrįstas ir apie jį pranešta jo adresatui.

4.7.2   EESRK pabrėžia, kad užtikrinant nuoseklumą su Europos teisės aktuose nustatytais kovos su pinigų plovimu srities reikalavimais ir sąsają su šioje srityje numatyta būsima priemone, būtina numatyti, kad asmenims, kurių turtas areštuotas, būtų ipso facto užkrinta teisė į teisinę pagalbą.

4.7.3   EESRK mano, kad kaltinamajam turi būti užtikrintos ne mažesnės teisės nei susijusiam asmeniui, kuris yra susijusį turtą turinti trečioji šalis. Siekiant šioje srityje išvengti neaiškumo, EESRK siūlo taip performuluoti 1 dalį: „Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad asmenims, kuriems taikomos šios direktyvos nuostatos, būtų užtikrinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisė į teisinę pagalbą. Kiekvienas sprendimas konfiskuoti turi būti pagrįstas ir apie jį pranešta jo adresatui.“

4.8   Direktyvos projekto 9 straipsnis dėl veiksmingo vykdymo

4.8.1   EESRK mano, kad tikslas užtikrinti veiksmingą sprendimo konfiskuoti vykdymą - kuris pats savaime yra legitimus - negali pateisinti „tolesnių priemonių“ priėmimo įsiteisėjus galutiniam nuosprendžiui. Ši apsauga būtina teisingo bylos nagrinėjimo ir bausmės skyrimo principų požiūriu. Iš tiesų priimtinos tik papildomos tyrimo priemonės, taikomos užtikrinant veiksmingą teisminės institucijos skirtos bausmės vykdymą.

4.8.2   EESRK primena, kad konfiskavimas gali būti papildytas numatant sumokėti baudą pagal baudžiamąją tvarką, mokestines ar muitų teisės aktuose nustatytas baudas, atsižvelgiant į neteisėtai įgyto turto sudėtį siekiant kompensuoti valstybės dėl sukčiavimo patirtą riziką. Todėl Komitetas rekomenduoja direktyvoje numatyti stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad visos valstybės narės galėtų būti tikros, kad tokios sankcijos bus įvykdytos. Tokia nuostata yra būtina veiksmingo proceso užtikrinimo sąlyga.

4.9   Konfiskuotų lėšų perskirstymo ir grąžinimo klausimas

4.9.1   Lėšų perskirstymo klausimas, kuris toli gražu yra ne antraeilės svarbos, turi tiesioginio poveikio bendram konfiskavimo strategijos veiksmingumui. Kadangi tiesioginis turto pardavimas dažnai sudaro galimybę nusikalstamoms organizacijoms aplinkiniais keliais jį susigrąžinti, EESRK pabrėžia, kad tokį turtą tikslinga skirti visų pirma socialinėms reikmėms, kaip tai daroma Italijoje. Europos Parlamentas (7) pabrėžė dvejopą tokio pasirinkimo naudą: tai leis užtikrinti organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi.

4.9.2   EESRK mano, kad Teisingumo GD jau pradėjo svarstyti šį svarbų nusikalstamu būdu įgytų pajamų perskirstymo socialinėms reikmėms klausimą. Yra įvairių sprendimų. Juos priimant turi dalyvauti svarbiausios valstybių narių valdžios institucijos. Galimi sprendimo būdai turi būti apsvarstyti ir pritaikyti atsižvelgiant į aukas, viešąjį interesą ir paties įšaldyto turto pobūdį.

4.9.3   Tai, kad privaloma laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų, neturi trukdyti ES pasiūlyti kad ir bendro pobūdžio teisinį pagrindą. EESRK primygtinai ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi šioje srityje.

4.9.4   Vadinasi reikia nustatyti aiškias taisykles dėl restitucijos. Iš tiesų dažnai pasitaiko, kad valstybė, kurios teritorijoje areštuojamas turtas, yra ne ta, kuriai jis turi būti grąžintas. Siekiant teisingumo ir užtikrinti valstybėms narėms vienodas sąlygas, EESRK ragina ES pateikti išsamesnį paaiškinimą, visų pirma dėl 2006 m. pamatinio sprendimo, kuriame numatytas turto pasidalijimas pusiau tarp valstybių narių.

---

(1)  Dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų ir nusikaltimo priemonių nustatymo, įšaldymo ir konfiskavimo.

(2)  Pamatinis sprendimas dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo.

(3)  Arba šių principų.

(4)  Žr. Komisijos ataskaitą, parengtą remiantis 2007/845/TVR 8 straipsniu, 2011 m. balandžio 12 d.

(5)  Veiksmus Prancūzijoje vykdė agentūra AGRASC, o Nyderlanduose Boom.

(6)  Šis kriterijus būtų vienas iš trijų alternatyvių ir(arba) kumuliacinių sąlygų, numatytų Sprendime 2005/212/TVR (3 straipsnis 2 dalis c punktas).

(7)  2011 m. spalio mėn. pranešimas dėl organizuoto nusikalstamumo ES.

---