13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/61

—

atsižvelgdamas į didelius šiai sričiai tenkančius iššūkius, Regionų komitetas džiaugtųsi, jei programos biudžetas būtų dar labiau padidintas, bet kartu pripažįsta, kad dėl tikslios sumos negalima susitarti, kol nebus baigtos derybos dėl daugiametės finansinės programos;

—

pritaria naujam „integruotųjų projektų“ modeliui, tačiau prašo suinteresuotiesiems subjektams sudaryti daugiau galimybių pasinaudoti integruotaisiais projektais ir juose dalyvauti; mano, kad į prioritetines integruotųjų projektų sritis reikėtų papildomai įtraukti jūrų aplinką, dirvožemį ir triukšmą ir kad reikia įdiegti tinkamus mechanizmus, kuriais programa LIFE būtų derinama su kitų ES fondų, kuriems taikoma Bendra strateginė programa, programomis bei „Natura 2000“ finansuoti skirta prioritetinių veiksmų programa;

—

mano, kad sprendimas PVM nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymus ir siūlo PVM pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis, kai paramos gavėjai gali įrodyti, kad PVM negali susigrąžinti;

—

rekomenduoja ir ateityje išlaidas nuolatiniams darbuotojams laikyti tinkamomis finansuoti, su sąlyga, kad bus galima įrodyti ir patvirtinti dokumentais, kad minėti darbuotojai yra oficialiai paskirti visą darbo dieną ar dalį darbo dienos dirbti projekte;

—

siūlo viršutinę bendro finansavimo normos ribą padidinti iki 85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams (apibrėžtiems Struktūrinių fondų reglamente) ir atokiausiems regionams;

—

prašo, kad LIFE programoje taip pat galėtų dalyvauti ir ES užjūrio šalys bei teritorijos, kurioms taikomas užjūrio asociacijos sprendimas (Tarybos sprendimas 2001/822/EB) ir kurios yra atsakingos už didelę ES biologinės įvairovės dalį.

Pranešėja

Kay TWITCHEN (UK / nepriklausoma), Esekso grafystės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimo

COM(2011) 874 final – 2011/0428 COD

1.

pakartoja savo nuomonę, kad LIFE programa yra svarbus instrumentas, padedantis finansuoti vietos ir regionų aplinkos apsaugos priemones ir projektus, sukuriančius Europos pridėtinę vertę, ir sutelkti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas. Ši programa taip pat padėjo kurti partnerystes, taigi stiprinti bendradarbiavimo struktūras ir palengvinti patirties ir informacijos mainus vietos ir regionų lygiu;

2.

džiaugiasi, kad LIFE programą ketinama tęsti ir naujuoju finansavimo laikotarpiu. Komitetas mano, kad programa užtikrins veiksmingesnes intervencines priemones, koordinuodama ES ir nacionalinę veiklą sukurs sinergiją ir padidins aplinkos ir klimato politikos matomumą;

3.

remia Komisijos požiūrį, kad aplinkos ir klimato politika turėtų būti neatsiejama daugelio ES politikos sričių dalis. Tačiau svarbiausiomis Sąjungos finansavimo priemonėmis visi konkretūs aplinkos ir klimato poreikiai nepatenkinami, taigi vis dar reikia atskiros aplinkos ir klimato politikos programos, kuri būtų grindžiama Reglamento (EB) Nr. 614/2007 dėl LIFE+ įgyvendinimo 2007–2013 m. laikotarpiu laimėjimais. Todėl finansuodama aplinkos ir klimato projektus, kurie negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, ši programa papildo visam ES biudžetui taikomą aplinkos ir klimato tikslų „įtraukimo“ (angl. mainstreaming) metodą;

4.

pažymi, kad įvertinus dabartinę LIFE programą paaiškėjo, kad jos poveikis yra nedidelis, nes jai trūksta strateginio tikslo. Todėl pagal naująją programą bus taikomas lankstus principas „iš viršaus į apačią“ ir sukurti du atskiri aplinkos ir klimato politikos paprogramiai su aiškiai apibrėžtais prioritetais;

5.

šiomis aplinkybėmis vis dėlto svarbu, kad programa užtikrintų pakankamą lankstumą. Prioritetų skirstymas pagal svarbą neturėtų sukurti didelių apribojimų ar pernelyg griežtų kriterijų. Kaip ir dabartinėje programoje, pagrindinė sąlyga turėtų būti siūlomų projektų kokybė;

6.

mano, kad LIFE reglamente turi būti konkrečiai nurodyta, kad būtina siekti skirtingų sričių sinergijos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad pagal programą LIFE finansuojami klimato projektai darytų teigiamą poveikį biologinei įvairovei, o pagal programą LIFE finansuojami aplinkos projektai nekenktų klimatui. Kadangi Komisija nurodė galimybes sukurti abiejų paprogramių sąveiką ir kad projektai gali būti naudingi siekiant daugelio tikslų, svarbu užtikrinti, kad tai būtų pasiekta;

7.

pakartoja savo raginimą (1) naująja LIFE programa toliau remti komunikacijos ir informavimo projektus, daugiau dėmesio skiriant informuotumo didinimui, įskaitant švietimą tvaraus vystymosi klausimais ir projektų, kuriuose dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, viešinimą. Todėl Komitetas pritaria siūlomai abiejų paprogramių prioritetinei „valdymo ir informavimo“ sričiai;

8.

palankiai vertina pasiūlymą, kad siekiant užtikrinti dviejų LIFE paprogramių nuoseklumą, jos bus vykdomos pagal vieną daugiametę darbo programą, vadovaujantis vienu bendrų taisyklių rinkiniu, skelbiant vieną bendrą kvietimą teikti paraiškas, kurios svarstomos drauge bendrame aplinkos ir klimato politikos programos LIFE komitete, ir pažymi, kad skirtingiems paprogramiams neturėtų būti taikomos skirtingos procedūros ir prioritetai;

9.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, rengdama šį pasiūlymą, plačiai konsultavosi ir atsižvelgė į daugelį suinteresuotųjų subjektų ir RK pateiktų pastabų (2);

10.

džiaugiasi, kad pasiūlymo 3 straipsnyje dėmesys sutelkiamas į rodiklių, padėsiančių įvertinti LIFE programos sėkmę, apibrėžimą; rekomenduoja juos papildyti dar vienu rodikliu, skirtu vertinti ir skatinti gerą kiekvieno LIFE projekto valdymą ir komunikaciją jį įgyvendinant. RK ragino užtikrinti, kad LIFE programa skatintų tikslinius, taigi ir veiksmingesnius, komunikacijos būdus ir gebėjimų stiprinimo veiklą įgyvendinant kiekvieną LIFE projektą;

11.

pažymi, kad į pasiūlymo 10 straipsnį neįtraukiamos privačiojo sektoriaus inovacijos, susijusios su pateikimu rinkai, nes ši sritis bus įtraukta į programą „Horizontas 2020“. Tai leis įgyvendinant programą LIFE daugiausia dėmesio skirti vietos ir regionų valdžios institucijų ekologinėms naujovėms ir sprendimų, kurie paprastai geriausiai įgyvendinami sudarant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, paieškai. Todėl RK palankiai vertina perėjimą prie viešojo sektoriaus inovacijų ir galimybę kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

12.

palankiai vertina tai, kad, kaip ragino RK (3), pagal pasiūlymo 11 straipsnį leidžiama pakartotinė veikla su sąlyga, kad projektai remsis pavyzdinėmis procedūromis, kurios vėliau galėtų būti taikomos kituose regionuose, ir kad projektams bus taikomi stebėsenos ir rezultatų pateikimo plačiajai visuomenei standartai;

13.

mano, kad parama per integruotąsias prioritetines veiksmų programas (PVP) finansuoti Natura 2020 ateityje taps labai svarbia LIFE programos prioritetinės srities „Biologinė įvairovė“ dalimi. RK mano, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės institucinę struktūrą, kad regionų valdžios institucijos turėtų būti atsakingos už prioritetinių veiksmų programų rengimą, ir atsižvelgia į Europos Komisijos neseniai paskelbtas iniciatyvas dėl Natura 2000  (4) finansavimo;

14.

ypač palankiai vertina tai, kad LIFE programos parama aplinkos valdymui sustiprinama šią sritį nustatant siūlomo reglamento prioritetine sritimi (12 straipsnis). RK mano, kad tai padidins galimų valdymo projektų matomumą ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos taps svarbiomis naudos gavėjomis šioje naujoje prioritetinėje srityje. RK primygtinai ragino, kad pagal LIFE programą būtų galima stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus ir kad daugiau dėmesio programoje būtų skiriama informuotumo didinimui, įskaitant švietimą tvaraus vystymosi klausimais ir projektų, kuriuose dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos ir kurie daro didelį poveikį ES lygmeniu, skatinimą (5);

15.

mano, kad remdama tinklus, mokymą ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais projektus, ši prioritetinė sritis turėtų skatinti, visų pirma šioje srityje aktyvią veiklą vykdančias vietos ir regionų valdžios institucijas, keistis ES aplinkosaugos teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo žiniomis;

16.

palankiai vertina naujai sukurtą paprogramį „Klimato politika“, kuris gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant mažo anglies dioksido kiekio užtikrinimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir atsparumo klimato kaitai politiką ir investicijas. Komitetas tam pritaria atsižvelgdamas į tarptautinius ES įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Kioto protokolą ir į būsimą pasaulinį susitarimą klimato klausimais, kuris turi būti sudarytas iki 2015 m., taip pat į klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje, strategijoje „Europa 2020“ ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nustatytus ES tikslus (6);

17.

vis dėlto pažymi, kad siūlomas biudžetas yra gana maža bendro LIFE programos biudžeto dalis (25 proc.). Taigi galimybės pagal „LIFE klimatas“ iš esmės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra labai menkos. Todėl pagal šį paprogramį turėtų būti siekiama skatinti įvairialypę naudą aplinkai, pavyzdžiui, plėsti gamtos zonas, kurios yra gyvybiškai svarbios užtikrinant gerą oro kokybę ir kuriose esama didelės biologinės įvairovės (durpynų ir miškų) arba prisidėti prie žaliosios infrastruktūros kūrimo laikantis visapusiško požiūrio į biologinės įvairovės išsaugojimą ir klimato kaitos poveikio valdymą;

18.

palankiai vertina tai, kad integruotieji projektai iš esmės bus skirti padarinių švelninimo bei prisitaikymo strategijoms ir veiksmų planams įgyvendinti;

19.

pritaria prioritetinės srities „Klimato valdymas ir informavimas“ tikslams (16 straipsnis) ir mano, kad informuotumo klimato klausimais didinimas galėtų būti aiški užduotis RK;

20.

kaip nurodyta ankstesnėje Komiteto nuomonėje (7), pritaria pasiūlymui įvesti didelėje teritorijoje (visų pirma regioniniu, keleto regionų arba nacionaliniu mastu) įgyvendinamus ilgalaikius „integruotuosius projektus“, kaip priemonę strategiškai ir struktūruotoje sąveikoje su kitais ES fondais spręsti plataus spektro klausimus. LIFE projektai ir toliau atliks svarbų katalizatoriaus vaidmenį;

21.

mano, kad integruotieji projektai padės gerinti aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimą ir ją integruoti į kitas politikos sritis, vadovaujantis daugiapakopio valdymo principu, visų pirma užtikrinant koordinuotą kitų Sąjungos, nacionalinių ir privačiųjų lėšų sutelkimą aplinkos ar klimato tikslams pasiekti. Jie bus orientuojami į aplinkos ir klimato veiksmų planų ir strategijų įgyvendinimą didesnėje teritorijoje nei paprastai yra pagal programą LIFE+;

22.

džiaugiasi, kad 18 straipsnyje (d punktas) pateiktas integruotųjų projektų prioritetinių sričių sąrašas didele dalimi atspindi ankstesnes RK rekomendacijas (vandentvarka, gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas); vis dėlto mano, kad į prioritetines sritis reikėtų papildomai įtraukti jūrų aplinką, dirvožemį ir triukšmą;

23.

būgštauja, kad integruotuosius projektus gali būti sudėtinga rengti ir valdyti, visų pirma atsižvelgiant į terminų įvairovę, atrankos kriterijus, paraiškų teikimo procedūras ir formatą, valdymo sąlygas ir pranešimų teikimo procesą; tai gali ypač gąsdinti mažesnes vietos valdžios institucijas, todėl palankiai vertina pasiūlyme numatytą techninę pagalbą rengiant ir teikiant paraiškas dėl integruotųjų projektų;

24.

ragina numatyti tinkamus LIFE koordinavimo su kitais ES fondais, kuriems taikoma Bendra strateginė programa, ypač partnerystės sutartyse, kaip nurodyta reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, projekto 14 straipsnyje, ir taikant siūlomą naują metodą „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ ir „Vietos plėtros strategijos“, kaip nurodyta reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, projekto 28 ir 29 straipsniuose, visiems BSP fondams;

25.

tikisi, kad į šią naują didesnės apimties LIFE projektų kategoriją bus įtraukta struktūra ir gairės individualiems LIFE ir kitokiems projektams rengti, taip pat parengtas planas, paaiškinantis, kaip galima sujungti kitas ES, nacionalines, regionų, vietos ir privačias lėšas siūlomai veiklai finansuoti. Tam tikrais atvejais projektai galėtų būti ilgesnės trukmės, kad būtų galima parengti ir įgyvendinti individualius tarpusavyje susijusius LIFE projektus;

26.

kartu vertina tradicinius, mažesnės apimties projektus, kuriuos gali įgyvendinti mažesnės valdžios institucijos, ne visada galinčios rengti integruotąjį projektą. Todėl Komitetas džiaugiasi, kad naujojoje programoje jie bus išsaugoti ir prašo nesumažinti jiems skirtų bendrojo biudžeto lėšų;

27.

pripažįsta, kad reikalingas apytikris geografinis pagrindas, tačiau mano, kad tai neturėtų būti svarbiausias veiksnys, galintis paskatinti lėšas iš esminių projektų nukreipti į kitus projektus, kad tiesiog būtų pasiekta teorinė nacionalinė kvota; palankiai vertina galimybę į šiuos projektus įtraukti šalis kaimynes;

28.

mano, kad turėtų būti labiau skatinamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas integruotuosiuose projektuose;

29.

pripažįsta, kad Europos Komisija stengėsi atsakyti į ankstesnėje nuomonėje (8) pateiktus raginimus dėl didesnio administravimo supaprastinimo, taip pat dėl daugiamečio programavimo ir intensyvesnio IT priemonių naudojimo. Naudojant vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas galima sumažinti biurokratiją ir tai yra sveikintina. Tačiau Komitetas susirūpinęs, kad įsipareigojimas supaprastinti procedūras 26 konstatuojamojoje dalyje iš esmės išdėstomas tik kaip siekis plačiąja prasme;

30.

tvirtai remia ketinimą pradėti taikyti „2 etapų“ integruotųjų projektų atrankos metodą, pagal kurį potencialūs pareiškėjai gali Komisijai išankstiniam patvirtinimui pateikti koncepcinį pranešimą, todėl konkurso dalyviai nesėkmingo pasiūlymo atveju išeikvotų mažiau išteklių. Tai taip pat atitinka RK rekomendaciją (9). Prašo Komisiją į darbo programų rengimą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad šios galėtų dalyvauti praktinėje veikloje;

31.

pritaria 24 straipsnyje siūlomoms daugiametėms darbo programoms, kurių trukmė būtų bent dveji metai; mano, kad šios daugiametės darbo programos gali padėti užtikrinti, kad LIFE programa strateginiu ir politiniu požiūriu labiau atitiktų ES prioritetus;

32.

tačiau nuogąstauja, kad 24 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė praėjus pusei laikotarpio persvarstyti daugiametes programas gavėjams gali sietis su nenuspėjamumu. Todėl persvarstant padaryti pakeitimai turėtų būti labai nedideli;

33.

pripažįsta, kad įgyvendinant dabartinę programą nacionalinių informacijos centrų veiklos rezultatai buvo nevienodi ir tam tikrais atvejais dėl trūkumų nebuvo panaudoti nacionaliniai asignavimai (RK anksčiau ragino užtikrinti geresnį nacionalinių informacijos centrų darbuotojų mokymą (10));

34.

primygtinai ragina užtikrinti, kad nagrinėjimo procedūra ir LIFE komiteto (29 straipsnis) veikla būtų skaidrios ir įtraukios;

35.

pažymi, kad pasiūlymo projekte numatoma priimti deleguotuosius aktus dėl veiklos rodiklių, taikomų konkretiems teminiams prioritetams (3 straipsnis), kriterijaus „svarbus Sąjungai“ taikymo (19 straipsnio 1 dalis) ir dėl „geografinės pusiausvyros taikymo“ kriterijų integruotiesiems projektams (19 straipsnio 3 dalis). RK kritiškai vertino vis dažnesnį komiteto procedūros taikymą aplinkosaugos politikoje ir vietos bei regionų valdžios institucijų atžvilgiu pasigenda skaidrumo ES sprendimų priėmimo ir veiklos procese (11). Todėl Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai rengiant deleguotuosius teisės aktus atitinkamai pasikonsultuoti su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

36.

pripažįsta, kad Europos Komisija įsiklausė į ankstesnėje nuomonėje (12) pateiktus raginimus didžiausią bendro finansavimo normą padidinti nuo esamos 50 proc. iki 70 proc. (integruotųjų ir parengiamųjų projektų atveju padidėja iki 80 proc.);

37.

siūlo viršutinę normos ribą padidinti iki 85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams (kaip apibrėžta Struktūrinių fondų reglamente (13)) ir atokiausiems regionams. Šie regionai paprastai yra labai svarbūs siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

38.

apgailestauja, kad Europos Komisija neatsižvelgė į ankstesnėje nuomonėje (14) pateiktą raginimą sudaryti galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms ir ateityje išlaidas savo nuolatiniams darbuotojams laikyti nuosavais ištekliais. Išlaidų nuolatiniams darbuotojams neįtraukimas gali turėti didelį neigiamą poveikį projektų kokybei ir galimybėms juos įgyvendinti, visų pirma mažesnių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurioms ypač svarbu išlaikyti nuolatinius darbuotojus ir jų profesines žinias ir kurių darbuotojai dažnai tuo pačiu metu ne visą dieną dirba kelete projektų;

39.

mano, kad tai ir sprendimas PVM nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis, kaip siūloma 20 straipsnyje, gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymą; primena, kad pagal kitus ES fondus PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, jei paramos gavėjai gali įrodyti, kad PVM negalima susigrąžinti;

40.

tačiau atkreipia dėmesį į tyrimo išvadas, kurios rodo, kad daugumos projektų atveju Komisijos siūlomos daug didesnės bendro finansavimo normos kompensuos kai kuriuos pašalintus finansuoti tinkamus elementus; supranta, kad dėl darbuotojų darbo laiko kyla daug ginčų tarp Komisijos auditorių ir paramos gavėjų ir kad Komisija, kartais praėjus nemažai laiko po projekto įgyvendinimo, susigrąžina dideles sumas;

41.

nepaisant to, rekomenduoja ir ateityje išlaidas nuolatiniams darbuotojams laikyti tinkamomis finansuoti, su sąlyga, kad tai bus galima įrodyti ir bus patvirtinta dokumentais, kad minėti darbuotojai oficialiai dirba projekte;

42.

pažymi, kad nors ir siūloma LIFE programos biudžetą padidinti nuo 2 100 mln. eurų iki 3 600 mln. eurų, o tai programai yra esminis padidinimas, tačiau tai tesudaro palyginti kuklius 0,3 proc. bendro ES biudžeto;

43.

tačiau atsižvelgdamas į didelius šiai sričiai tenkančius iššūkius, RK džiaugtųsi, jei šis biudžetas būtų dar labiau padidintas; pripažįsta, kad dėl tikslios sumos negalima susitarti, kol nebus baigtos derybos dėl daugiametės finansinės programos;

44.

nors ir palankiai vertinamas siekis užtikrinti didesnį nuoseklumą su kitais finansavimo šaltiniais ir tarpusavio papildomumą, tačiau LIFE programos finansavimas šiems fondams (pavyzdžiui, struktūriniams fondams) neturėtų daryti poveikio;

45.

džiaugiasi, kad atsižvelgiant į RK raginimą (15), 50 proc. aplinkos paprogramio lėšų planuojama skirti biologinei įvairovei;

46.

pritaria naujai 17 straipsnio nuostatai, kad LIFE programa gali būti derinama su novatoriškais finansiniais instrumentais; mano, kad tai ypač svarbu prioritetinei sričiai „Aplinka ir išteklių naudojimo efektyvumas“; pakartoja, kad šios priemonės turėtų būti naudojamos papildomai, o ne vietoj veiksmų dotacijų;

47.

dar kartą patvirtina, kad aplinkos apsaugos politika yra sritis, kurioje Europos Sąjunga kompetencija dalijasi su valstybėmis narėmis. Todėl taikomas subsidiarumo principas. Vis dėlto Komitetas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reglamentas iš esmės yra nuo 1992 m. gyvuojančios LIFE programos tęsinys, nebūtina išsamiai įvertinti, ar ji atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Subsidiarumo ir proporcingumo principai dar kartą patvirtinami reglamento projekto 34 konstatuojamojoje dalyje;

48.

Tačiau: