EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012AR0065

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų dėl bendros žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos po 2013 m. reformos

OL C 225, 2012 7 27, p. 174–199 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/174


Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų dėl bendros žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos po 2013 m. reformos

2012/C 225/14

REGIONŲ KOMITETAS

mano, kad Komisijos pasiūlymai ir toliau negali būti laikomi nuodugnia BŽŪP politikos reforma, kuri būtina norint išsaugoti Europos žemės ūkį ir visas kaimo vietoves,

laikosi nuomonės, kad Komisija daro strateginę klaidą pirmenybę teikdama krizių valdymui a posteriori, o ne tiekėjų rinkos reguliavimui,

prašo Komisijos, kai bus gauti naujų poveikio vertinimų rezultatai, persvarstyti pasiūlymą panaikinti įvairias kvotų ir gamybos teisių sistemas,

mano, kad būtina nustatyti maisto grandinėje dalyvaujantiems gamintojams palankią jėgų pusiausvyrą,

laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos prekybos politikos reforma yra gyvybiškai svarbi žemės ūkio sektoriui,

pritaria, kad labai svarbu subalansuoti paramą, tačiau mano, kad Komisijos pasiūlymo nepakanka norint didinti mažų ir vidutinių ūkių konkurencingumą,

prašo Komisijos sumažinti išmokų mažinimo ribas nuo 100 000 EUR paramos ir nustatyti 200 000 EUR paramos vienam ūkiui viršutinę ribą,

norėtų, kad būtų nustatytas preliminarus visiško paramos suvienodinimo Europos mastu grafikas,

prašo, kad vietovėms, kuriose esama gamtinių arba kitų specifinių kliūčių, skirtoms paramos priemonėms finansuoti valstybės narės galėtų naudoti 10 proc. metinės nacionalinės viršutinės ribos,

mano, kad labai svarbu skirti pakankamai EŽŪFKP lėšų vietos infrastruktūros kaimo vietovėse vystymui ir užtikrinti kaimo bendruomenėms galimybę pasinaudoti sanglaudos politikos lėšomis iš EŽŪFKP įgyvendinant bendrą kaimo plėtros politiką,

rekomenduoja vykdant reformą taikyti subsidiarumo principą, kad valstybės narės ir regionai turėtų didesnę veiksmų laisvę,

tikisi, kad galimybė skirti išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą regionų lygmeniu galėtų paskatinti vietos ir regionų valdžios institucijas ir ūkininkų grupes sudaryti teritorinius paktus,

prašo užtikrinti visapusišką kaimo vietovių atstovų dalyvavimą partnerystės sutarčių rengimo procese.

Pranešėjas

René SOUCHON (FR / ESP), Overnės regiono tarybos pirmininkas

Pamatiniai dokumentai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, COM(2011) 625 final/2

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkos organizavimas (Vieno BRO reglamentas),

COM(2011) 626 final/2

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis,

COM(2011) 627 final/2

Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos,

COM(2011) 628 final/2

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkos organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės,

COM (2011) 629 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos, susijusios su tiesioginėmis išmokomis ūkininkams 2013 m.,

COM(2011) 630 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams,

COM(2011) 631 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

BŽŪP prioritetai

1.

pritaria nustatytiems Europos Komisijos būsimos žemės ūkio politikos tikslams, susijusiems su tvariu gamtos išteklių valdymu, aprūpinimu maistu, žemės ūkio veiklos išsaugojimu visoje Europoje, subalansuota regionų plėtra, Europos žemės ūkio konkurencingumu ir BŽŪP supaprastinimu;

2.

vis dėlto mano, kad Komisijos pasiūlymai ir toliau negali būti laikomi nuodugnia BŽŪP politikos reforma, kuri būtina norint išsaugoti Europos žemės ūkį ir visas kaimo vietoves ir kuri turi būti formuojama atsižvelgiant į Europos ūkininkų lūkesčius, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, bei garantuoti vienodas sąlygas visiems Europos ūkininkams;

3.

mano, kad Bendra žemės ūkio politika, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, privalo užtikrinti kaimo gyventojams deramą gyvenimo lygį, prilygstantį visos visuomenės gyvenimo lygiui. Šiam tikslui pasiekti būtinos rinkos stabilizavimo priemonės, kurios užtikrintų reguliarias kainas gamintojams ir pagrįstas kainas vartotojams;

4.

mano, kad Komisijos pasiūlymas iš naujo subalansuoti paramą yra gyvybiškai svarbus žingsnis, tačiau to nepakanka norint dėmesį sutelkti į mažų ir vidutinių įmonių, taip pat į vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, konkurencingumą, ir norėtų, kad, stengiantis iš naujo subalansuoti paramą, būtų atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui, užimtumą;

5.

rekomenduoja vykdant reformą siekti kuo didesnio subsidiarumo, kad valstybės narės ir regionai turėtų didesnę veiksmų laisvę;

6.

mano, kad ypač svarbu supaprastinti žemdirbiams taikomas Bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo administracines taisykles, tačiau laikosi nuomonės, kad šiuo supaprastinamu neturėtų būti pernelyg suvienodinti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti, nes priešingu atveju nebūtų įvertinti vietos ir regionų ypatumai;

7.

svarbu, kad BŽŪP galėtų padėti gerinti žemės ūkio produktų, visų pirma produktų, kuriems oficialiai suteikiamas kokybės ženklas, kokybę. Todėl prašo Europos Komisijos labiau susieti BŽŪP su kokybės politika;

Rinkų reguliavimas

8.

reiškia nusivylimą Komisijos siūlomomis rinkų reguliavimo priemonėmis, kuriomis neabejotinai žengiama atgal Bendros žemės ūkio politikos raidoje. Nors rinkų stabilizavimas numatytas Lisabonos sutartyje, Komisija nesiūlo jokio veiksmingo valstybės gamybos kontrolės mechanizmo;

9.

laikosi nuomonės, kad Komisija daro strateginę klaidą pirmenybę teikdama krizių valdymui a posteriori, o ne tiekėjų rinkos reguliavimui, kas leistų veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis kovoti su kainų svyravimais;

10.

prašo Komisijos, kai bus gauti naujų poveikio vertinimų rezultatai, persvarstyti pasiūlymą panaikinti įvairias kvotų ir gamybos (cukraus, pieno ir vynmedžių sodinimo) teisių sistemas, visų pirma nepalankiausioje padėtyje esančių regionų ir ypač kalnų regionų atžvilgiu;

11.

prašo Komisijos išsaugoti Bendrijos preferencijų sistemą (1) ir pirmenybę teikti intervencinėms ir saugojimo (privataus ir viešojo) priemonėms;

12.

mano, kad siekiant būsimoje BŽŪP politikoje Komisijos nustatytų aprūpinimo maistu tikslų, reikia, kad būtų užtikrinta maisto grandinėje dalyvaujantiems gamintojams palanki galios pusiausvyra;

13.

laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos prekybos politikos reforma yra gyvybiškai svarbi žemės ūkio sektoriui, kurio sąskaita neturėtų būti plėtojamas tik eksportas į trečiąsias šalis pramonės ir paslaugų sektoriuose;

14.

mano, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo numatyta 2,5 mlrd. EUR suma yra nepakankama norint reaguoti į kai kurių žemės ūkio sektoriuje sudaromų prekybos sutarčių pasekmes. Be to, šio fondo paskirtis nėra sumažinti numatomą dvišalių prekybos sutarčių, dėl kurių vyksta derybos, poveikį;

Konvergencija

15.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, deramai atsižvelgdamos į kiekvienos valstybės narės institucinę sąrangą, turi teisinį pagrindą dalyvauti įgyvendinant BŽŪP pagal pirmąjį ramstį, kadangi regionų lygmens subjektų dalyvavimas gali padėti paramą nukreipti teisingesne kryptimi, t. y. atsižvelgiant į žemės ūkio socialinius, aplinkos, agronominius ir teritorijų ypatumus ir tokiu būdu užtikrinti veiksmingesnį fondų lėšų panaudojimą;

16.

džiaugiasi, kad Komisijos pasiūlyme atsisakoma istoriškai susiklosčiusių tiesioginės paramos išmokų dydžio, kadangi tai yra nevienodomis sąlygomis ir neteisingai ūkininkams skirstomos paramos sistema;

17.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad Komisijos siūlomas paramos paskirstymas nepakankamai teisingas naujų valstybių narių ir ypač Baltijos šalių, kurios gauna mažiausiai tiesioginės Europos Sąjungos paramos, atžvilgiu ir apgailestauja, kad Komisija tiksliai nenurodo, kada parama valstybėms narėms turi būti visiškai suvienodinta. Suvienodinimo sąlygos ir grafikas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant gamybos sąnaudas kiekvienoje valstybėje narėje;

18.

norėtų, kad bazinės išmokos kiekvienoje valstybėje narėje būtų suvienodinamos palaipsniui, tačiau per priimtiną laikotarpį atsižvelgiant ir į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį, ir būtų nustatytas preliminarus visiško paramos suvienodinimo Europos mastu grafikas;

Laipsniškas išmokų mažinimas ir ribojimas

19.

mano, kad išmokų viršutinės ribos ir išmokų mažinimo ribos yra pernelyg aukštos, todėl prašo Komisijos sumažinti išmokų mažinimo ribas nuo 100 000 EUR paramos ir nustatyti 200 000 EUR viršutinę ribą vienam ūkiui išskaičiuojant ūkininko faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant atlyginimą už ūkininko darbą;

20.

prašo Komisijos, kad dėl šio laipsniško išmokų mažinimo sutaupytas lėšas būtų galima skirti priemonėms ir veiksmams, kuriuos kiekviena valstybė narė mano esant reikalingus savo teritorijoje, finansuoti;

Paramos susiejimas

21.

mano, kad paramos susiejimas kai kuriuose gamybos sektoriuose ar tam tikruose pažeidžiamuose regionuose yra būtinas siekiant išsaugoti pakankamą gamybos ir pridėtinės vertės kūrimo lygį;

22.

prašo Komisijos valstybėms narėms suteikti galimybę teikiant susietąją paramą ūkininkams pačioms nuspręsti, kurie žemės ūkio sektoriai patiria tam tikrų sunkumų ir yra ypatingai svarbūs dėl ekonominių, socialinių ar su aplinkos apsauga susijusių priežasčių; taip pat ragina Komisiją sustiprinti susiejimo priemones regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių, salose ir atokiausiuose regionuose, skiriant dėmesį ne tik reglamento projekte minimiems produktams, bet ir žemės ūkio produktams, kuriems suteiktas oficialus kokybės, taip pat ekologiško žemės ūkio produkto ženklas;

23.

mano, kad siekiant įgyvendinti Europos žemės ūkio rinkų stabilizavimo strategijas nesukuriant dirbtinių paramos pagal antrąjį ramstį schemų reikėtų, kad valstybės narės ir (arba) regionai savo nuožiūra pradėtų savanoriškai taikyti su rinkos rizikos valdymu susijusių priemonių dalį (kurią reikia panaikinti kaimo plėtros srityje), kuri neviršytų 7 proc. viršutinės nacionalinės ribos;

Klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla

24.

mano, kad būtina keisti Komisijos siūlomą Europos žemės ūkio gamybos modelį siekiant didesnio ekologiškumo, tačiau ekologiškumo didinimo priemonių grafikas yra per griežtas, kad leistų rasti sprendimų, atitinkančių regionų ir vietos lygmens poreikius, ir optimaliai prisidėti įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus;

25.

laikosi nuomonės, kad perėjimą prie tvarių gamybos metodų Europos žemės ūkyje ir šio sektoriaus prisitaikymą prie klimato kaitos reikia labiau remti visų pirma skatinant naujovių novatoriškų prietaikų diegimą žemės ūkyje. Europos Sąjungos įsipareigojimas sukurti tvarią ir novatorišką ekonomiką reikalauja didesnės žemės ūkio ir žuvininkystės politikos, kovos su klimato kaita ir energetikos politikos, regioninės ir mokslinių tyrimų politikos sinergijos. Šiuo atžvilgiu RK pabrėžia būtinybę plėtoti mokslinius tyrimus maisto produktų srityje ir novatoriškų prietaikų potencialą ekologiškų produktų sektoriuje;

26.

mano, kad Komisijos siūlomos priemonės yra nepakankamai pritaikytos, kadangi yra pernelyg abstrakčios, todėl prašo labiau laikytis subsidiarumo principo, kad priemonės ekologiškumui didinti būtų įgyvendinamos kiek galima geriau atsižvelgiant į vietos agronominę, aplinkos ir socialinę bei ekonominę padėtį ir leisti vietos ir regionų valdžios institucijoms imtis iniciatyvos taikyti ir valdyti konkrečias agrarinės aplinkosaugos priemones, taip pat suteikti joms galimybę sudaryti teritorines sutartis su ūkininkais ar jų atstovais. Be to, Komitetas norėtų tvirtinti, kad visiems ūkiams turi būti užtikrinta galimybė taikyti šias priemones šiuo tikslu atlikus plataus masto galimų priemonių tipologijos peržiūrą;

27.

mano, kad ūkininkams, gavusiems agroekologijos sertifikatą, pripažįstamą valstybėse narėse, turėtų būti sudaryta visapusiška galimybė gauti paramą ekologiškumo didinimo priemonėms tuo atveju, jei su šiomis procedūromis susijusios specifikacijos yra pakankamai griežtos ir Europos Komisijos oficialiai pripažintos, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi vienodų būtiniausių reikalavimų;

28.

laikosi nuomonės, kad keliamas reikalavimas 7 proc. žemės ūkio paskirties ploto nenaudoti žemės ūkio tikslais ir priskirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei, gali pasirodyti pernelyg griežtas ir prašo Komisijos laikytis lankstesnio požiūrio ir suteikti regionams galimybę nustatyti šią ribą atsižvelgiant į vietovės ypatumus, taip pat galimybę įtraukti daugiametes ganyklas;

29.

visų pirma prašo Komisijos pasiūlyti tinkamomis priemonėmis įgyvendinti „baltymų planą“ Europos Sąjungoje siekiant paskatinti baltyminių ir ankštinių augalų auginimą, kad būtų galima užtikrinti savarankišką Europos gyvulininkystės ūkių apsirūpinimą baltymais, sumažinti sintetinių azoto trąšų naudojimą ir pagerinti dirvožemio derlingumą;

30.

prašo Komisijos iš dalies pakeisti pasiūlyme pateiktą daugiamečių pievų apibrėžtį ir išlaikyti dabar galiojančią apibrėžtį, kurioje nėra nuorodos į žolinių augalų vyravimą;

Vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių

31.

prašo regionams, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, skiriamas paramos priemones visose valstybėse narėse paskelbti privalomomis. Šios priemonės sudarytų trečią paramos lygį, papildantį bazines išmokas ir paramą siekiant didesnio ekologiškumo;

32.

prašo, kad vietovėms, kuriose esama gamtinių arba kitų specifinių kliūčių, skirtoms paramos priemonėms finansuoti valstybės narės galėtų naudoti 10 proc. metinės nacionalinės viršutinės ribos;

33.

prašo, kad nustatant vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, dėmesys taip pat būtų skiriamas teritorinės sanglaudos ir teritorijų planavimo kriterijams, kad būtų galima įvertinti izoliuotumą ar prieigą prie infrastruktūros, ekosistemų pažeidžiamumą, kaip siūloma ankstesnėse RK rekomendacijose (2);

Įsikūrimas

34.

mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl bazines išmokas papildančios specialios paramos jauniesiems ūkininkams yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau nepakankamas, o ši priemonė turėtų būti neprivaloma;

35.

prašo Komisijos imtis ryžtingesnių veiksmų sudarant palankesnes sąlygas ūkininkų įsikūrimui;

36.

laikosi nuomonės, kad įsikūrimo problemos yra iš esmės susijusios su sunkumais įsigyti dirbamos žemės ar gauti banko paskolą, todėl prašo, laikantis subsidiarumo principo, paraginti valstybes nares numatyti žemės nuosavybės ir banko garantijų priemones;

Aktyvus ūkininkas ir smulkus ūkininkas

37.

prašo Komisijos tiksliau apibrėžti sąvoką „aktyvus ūkininkas“, kad tiesioginės išmokos nebūtų skiriamos fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nedalyvauja ūkio valdyme ir veikloje;

38.

mano, kad labai svarbus Komisijos pasiūlymas pripažinti specifinį smulkaus ūkininko statusą, kadangi žemės ūkio veikla sudaro didelę dalį užimtumo kaimo vietovėse daugelyje ES valstybių narių, ir laikosi nuomonės, kad pasiūlyta sistema prisideda prie BŽŪP supaprastinimo, tačiau norėtų, kad žemiausia paramos riba būtų padidinta iki 1 000 EUR;

Kaimo plėtra

39.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl visiems fondams, įskaitant EŽŪFKP, skirtos Bendros strateginės programos;

40.

mano, kad Bendros strateginės programos įgyvendinimas gali būti galimybė sanglaudos politikos srityje taikomą zonų nustatymą taikyti ir kaimo plėtros politikoje. Toks taikymo išplėtimas padėtų geriau suderinti bendrą finansavimą. Todėl prašo Komisijos išnagrinėti tokio taikymo išplėtimo poveikį;

41.

laikosi nuomonės, kad Komisijos siekis įtraukti kaimo plėtrą į strategiją „Europa 2020“ ir – dar svarbiau – integruoti ją į bendrą strateginę programą šalia ERPF, ESF, SF ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, atveria galimybes darniam ir integruotam kaimo vietovių vystymui. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių negalima kaimo vietovių sutapatinti su žemės ūkiu, nes jos kartu yra smulkaus verslo ir gyvenamoji erdvė;

42.

todėl mano, kad svarbiausia, viena vertus, skirti pakankamai EŽŪFKP lėšų vietos infrastruktūros kaimo vietovėse vystymui, kita vertus, užtikrinti kaimo bendruomenėms galimybę pasinaudoti sanglaudos politikos lėšomis iš EŽŪFKP įgyvendinant bendrą kaimo plėtros politiką;

43.

mano, kad apibrėžiant „mažiau palankias ūkininkauti vietoves“ reikia remtis visoje ES įvestais bendrais objektyviais ir palyginamais kriterijais. Šiuo tikslu reikia remtis nauja mažiau palankių ūkininkauti vietovių apibrėžtimi, kuri vis dėlto turėtų būti išplėsta įtraukiant į ją kitus kriterijus, pagal kuriuos Europos Sąjungos lygmeniu būtų atsižvelgiama į kaimo vietovių poreikius ir ypatumus;

44.

teigia, kad paskelbtieji šeši prioritetai yra mažai susiję tarpusavyje ir su vienuolika teminių bendrų nuostatų reglamente nustatytų tikslų ir ši nauja struktūra nei suderinama su šiuo metu galiojančiu reglamentu, kurį sudaro keturios ašys, nei padeda užtikrinti integruotą požiūrį įgyvendinant kitus fondus pagal bendrą strateginę programą;

45.

todėl prašo Komisijos sukurti Europos kaimo plėtros strategiją, kurią kiekviena valstybė narė galėtų pritaikyti sudarydama partnerystės sutartis pagal regionų ypatumus;

46.

pritaria galimybei iki 10 proc. pirmajam ramsčiui skirtų fondų lėšų perkelti į antrąjį ramstį;

47.

palankiai vertina tai, kad naujame Bendrų nuostatų reglamente nustatomos bendrosios EŽŪFKP ir ERPF, ESF, SF bei Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo taisyklės, ir vertina tai kaip esminį proveržį užtikrinant, kad visi šie fondai būtų įgyvendinami laikantis integruoto teritorinio požiūrio;

48.

mano, jog labai svarbu, kad kaimo plėtros reglamentu siekiama kurti su žemės ūkiu nesusijusias darbo vietas kaimo vietovėse, tačiau RK nuomone, taip pat svarbu, kad vykdant visų struktūrinių fondų veiklą būtų atsižvelgta į kaimo vietovių problemas, ir nerimauja dėl kaimo vietovėms numatytos ES paramos pokyčių, kurie nenurodyti naujajame ERPF reglamente;

49.

mano, kad netikslinga įtraukti į reglamentą kaimo plėtros rizikos valdymo mechanizmą ir prašo Komisijos jį išbraukti ir suteikti pirmenybę pirmojo ramsčio reguliavimo priemonėms;

50.

labai palankiai vertina tai, kad išplėstos LEADER nuostatos, ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą bus galima remti ir iš kitų fondų, o tai užtikrins integruotą vietos plėtros strategijų įgyvendinimą ir rėmimą iš tinkamiausių fondų;

51.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestų apylinkių ūkininkai ir kaimo vietovės atlieka ypatingą vaidmenį propaguojant strategijos „Europa 2020“ tikslus atitinkančius metodus ir mano, kad miestų apylinkėse esančios vietovės, kuriose vykdoma žemės ūkio veikla, pasižymi specifiniais privalumais ir joms taikomi suvaržymai, kurie pagrindžia teminių paprogramių pagal antrąjį ramstį įgyvendinimą;

Valdymas

52.

mano, kad labai svarbu bendrame finansavime dalyvaujančias vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti svarbiomis vadovaujančiųjų institucijų partnerėmis įgyvendinant kaimo plėtros reglamentą, kadangi įgyvendinant projektus vietos ir regionų lygmeniu galima geriau ir veiksmingiau panaudoti Europos fondų lėšas;

53.

laikosi nuomonės, kad norint sėkmingai reformuoti Bendrą žemės ūkio politiką po 2013 m., būtina sukurti daugiapakopio – ES, nacionalinio, regioninio – lygmens valdymo sistemą;

54.

prašo užtikrinti visapusišką kaimo vietovių atstovų dalyvavimą partnerystės sutarčių rengimo procese;

55.

mano, kad galimybė sukurti paprogramius specifinėms (pvz., kalnų) vietovėms ir salų regionams arba specifiniams sektoriams yra įdomus pasiūlymas, tačiau šie paprogramiai sukurs realios pridėtinės vertės tik tuo atveju, jei jie bus numatyti ir struktūrinių fondų reglamentuose, kad su teritorijų vystymu susiję veiksmai apimtų visas ES finansavimo priemones ir kad su šiais paprogramiais dirbtų vietos ir regionų valdžios institucijos;

56.

prašo, kad Regionų komitete būtų vienas vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas kaimo plėtros klausimams, kuris padėtų Komisijai atitinkamai suderinti deleguotuosius aktus; Apskritai, parašo peržiūrėti Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato konsultacinių grupių sudėtį, kad šiose grupėse būtų daugiau kaimo vietovėms atstovaujančių narių;

Biudžetas

57.

mano, kad 2014–2020 m. laikotarpiu 435,6 mlrd. EUR biudžetas, numatytas daugiametėje finansavimo programoje BŽŪP, kaip integruotai politikai, turėtų būti realiai užtikrintas tiek pagal pirmąjį, tiek pagal antrąjį ramsčius, kadangi artimiausiais metais žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui teks įveikti rimtus iššūkius;

58.

vis dėlto nerimauja dėl Europos masto valstybių skolos krizės ir jos keliamos grėsmės būsimos bendros žemės ūkio politikos biudžetui ir todėl mano, kad naujajai BŽŪP reikėtų palikti aukšto lygio finansavimą.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM (2011) 626 final

1   pakeitimas

21 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rengdamos strategijas valstybės narės sudaro vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų, kurie tenkina atitinkamų jų programų reikalavimus, sąrašą. Tačiau į šį sąrašą neįtraukiami produktai, kurie buvo pašalinti iš sąrašo Komisijos deleguotaisiais aktais pagal 22 straipsnio 2 dalies a punktą patvirtintomis priemonėmis. Valstybės narės atrenka produktus remdamosi objektyviais kriterijais, įskaitant, pavyzdžiui, sezoniškumą, galimybę gauti tam tikrų produktų ar aplinkosaugos aspektus. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės gali teikti pirmenybę Sąjungos kilmės produktams.

Rengdamos strategijas valstybės narės sudaro vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų, kurie tenkina atitinkamų jų programų reikalavimus, sąrašą. Tačiau į šį sąrašą neįtraukiami produktai, kurie buvo pašalinti iš sąrašo Komisijos deleguotaisiais aktais pagal 22 straipsnio 2 dalies a punktą patvirtintomis priemonėmis. Valstybės narės atrenka produktus remdamosi objektyviais kriterijais, įskaitant, pavyzdžiui, sezoniškumą, galimybę gauti tam tikrų produktų ar aplinkosaugos aspektus. Atsižvelg į tai, Sąjungos kilmės .

Paaiškinimas

Reikia taikyti pirmenybės teikimo Sąjungos produktams sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ne trečiųjų šalių, o Europos produktams.

2   pakeitimas

Naujas punktas po 101 punkto

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

.

Paaiškinimas

Ekspertų ataskaitos rodo, kad draudimo sodinti panaikinimas (Tyrimas dėl vynui skirtų vynuogių augintojų teisių liberalizavimo socialinio, ekonominio ir teritorinio poveikio, AREV – MOISA, 2012 m. kovo mėn.) ir kvotų sistemos atsisakymas reiškia gamybos koncentraciją tam tikrose teritorijose, kas turi ekonominių, regioninių ir aplinkos pasekmių, kurias Komisija nepakankamai įvertina.

3   pakeitimas

108 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tarpšakinės organizacijos

1.   Gavusios prašymą valstybės narės pripažįsta bet kuriame iš 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių veikiančias tarpšakines organizacijas:

a)

kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu viename ar keliuose sektoriuose, vykdytojai;

b)

kurios yra įsteigtos visų ar kai kurių jas sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c)

kurios siekia konkretaus tikslo, galinčio apimti bent vieną iš toliau nurodytų tikslų:

i)

tobulinti žinias ir didinti gamybos bei rinkos skaidrumą, be kita ko, skelbiant statistinius duomenis apie kainas, kiekius ir prieš tai sudarytų sutarčių galiojimo trukmę, taip pat teikiant galimų būsimų rinkos pokyčių analizę regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu;

ii)

padėti geriau koordinuoti produktų pardavimo būdus, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;

iii)

parengti Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas;

iv)

geriau išnaudoti produktų potencialą;

v)

teikti informaciją ir atlikti tyrimus, būtinus siekiant racionalizuoti, patobulinti ir orientuoti gamybą į produktus, kurie geriau atitinka rinkos poreikius ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma teikti informaciją ir atlikti tyrimus, susijusius su produktų kokybe (įskaitant ypatingas produktų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, savybes) ir aplinkos apsauga;

vi)

ieškoti būdų riboti gyvūnų sveikatos apsaugos ar augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą, taip pat užtikrinti produktų kokybę ir išsaugoti dirvožemio bei vandens kokybę;

vii)

kurti metodus ir priemones produktų kokybei gerinti visais gamybos ir prekybos etapais;

viii)

išnaudoti ekologinio ūkininkavimo potencialą ir saugoti bei skatinti tokį ūkininkavimą, taip pat skatinti naudoti kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;

ix)

skatinti integruotą tausią gamybą ar kitus aplinkai nekenksmingus gamybos metodus, taip pat vykdyti šių sričių mokslinius tyrimus;

x)

skatinti sveikai vartoti produktus ir informuoti apie pavojingo vartojimo žalą;

xi)

vykdyti pardavimo skatinimo veiklą, visų pirma trečiosiose valstybėse.

Tarpšakinės organizacijos

1.   Gavusios prašymą valstybės narės pripažįsta bet kuriame iš 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių veikiančias tarpšakines organizacijas:

a)

kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu viename ar keliuose sektoriuose, vykdytojai;

b)

kurios yra įsteigtos visų ar kai kurių jas sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c)

kurios siekia konkretaus tikslo, galinčio apimti bent vieną iš toliau nurodytų tikslų:

i)

tobulinti žinias ir didinti gamybos bei rinkos skaidrumą, be kita ko, skelbiant statistinius duomenis apie kainas, kiekius ir prieš tai sudarytų sutarčių galiojimo trukmę, taip pat teikiant galimų būsimų rinkos pokyčių analizę regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu;

ii)

padėti geriau koordinuoti produktų pardavimo būdus, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus,

iii)

parengti Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas;

iv)

geriau išnaudoti produktų potencialą;

v)

teikti informaciją ir atlikti tyrimus, būtinus siekiant racionalizuoti, patobulinti ir orientuoti gamybą į produktus, kurie geriau atitinka rinkos poreikius ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma teikti informaciją ir atlikti tyrimus, susijusius su produktų kokybe (įskaitant ypatingas produktų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, savybes) ir aplinkos apsauga;

vi)

ieškoti būdų riboti gyvūnų sveikatos apsaugos ar augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą, taip pat užtikrinti produktų kokybę ir išsaugoti dirvožemio bei vandens kokybę;

vii)

kurti metodus ir priemones produktų kokybei gerinti visais gamybos ir prekybos etapais;

viii)

išnaudoti ekologinio ūkininkavimo potencialą ir saugoti bei skatinti tokį ūkininkavimą, taip pat skatinti naudoti kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;

ix)

skatinti integruotą tausią gamybą ar kitus aplinkai nekenksmingus gamybos metodus, taip pat vykdyti šių sričių mokslinius tyrimus;

x)

skatinti sveikai vartoti produktus ir informuoti apie pavojingo vartojimo žalą;

xi)

vykdyti pardavimo skatinimo veiklą.

Paaiškinimas

Būtina, kad rinka turėtų su kainomis susijusį atskaitos tašką, kuris apimtų įvairius veiksnius, net jeigu šis atskaitos taškas nebūtų laikomas privalomu. Sąjungos kilmės produktų pardavimo skatinimo veikla neturėtų būti vykdoma trečiosiose šalyse, nes. labai svarbu ją vykdyti vidaus rinkoje, kurioje importuoti trečiųjų šalių produktai daro spaudimą pasiūlai.

4   pakeitimas

112 straipsnio dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių padedančios priemonės

Atsižvelgiant į poreikį paskatinti 106–108 straipsniuose nurodytas organizacijas imtis veiksmų, kurie padėtų lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti su gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių ir paukštienos sektoriais susijusius deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis:

a)

gerinama kokybė;

b)

skatinama geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą;

c)

sudaromos palankesnės sąlygos registruoti rinkos kainų tendencijas;

d)

leidžiama sudaryti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomais gamybos būdais.

Lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių padedančios priemonės

Atsižvelgiant į poreikį paskatinti 106–108 straipsniuose nurodytas organizacijas imtis veiksmų, kurie padėtų lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija įgaliojama pagal 160 straipsnį priimti su sektoriais susijusius deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis:

a)

gerinama kokybė;

b)

skatinama geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą;

c)

sudaromos palankesnės sąlygos registruoti rinkos kainų tendencijas;

d)

leidžiama sudaryti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomais gamybos būdais.

Paaiškinimas

ES teisės aktuose reikia numatyti visus įmanomus veiksmus, kad šios priemonės būtų taikomos visiems sektoriams, nes šie klausimai aktualūs visiems sektoriams, o ne tik jų daliai, be to, jie yra labai svarbi gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir visų sektorių tarpšakinių organizacijų veiklos dalis.

5   pakeitimas

117 straipsnio dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios taisyklės

1.   Nepažeidžiant atvejų, kai importo ar eksporto licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, importuojant vieną ar kelis žemės ūkio produktus, išleistinus į laisvą apyvartą, arba eksportuojant vieną ar kelis tokius produktus į Sąjungą arba iš jos, gali būti reikalaujama pateikti licenciją, atsižvelgiant į tai, kad licencijų reikia siekiant valdyti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant vykdyti prekybos atitinkamais produktais stebėseną.

2.   Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 43 straipsnio 2 dalį priimtame teisės akte numatyta kitaip, licencijas visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Sąjungoje, išduoda valstybės narės, nepažeisdamos priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms taikyti.

3.   Licencijos galioja visoje Sąjungoje.

Bendrosios taisyklės

1.   Nepažeidžiant atvejų, kai importo ar eksporto licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, importuojant vieną ar kelis žemės ūkio produktus, išleistinus į laisvą apyvartą, arba eksportuojant vieną ar kelis tokius produktus į Sąjungą arba iš jos, gali būti reikalaujama pateikti licenciją, atsižvelgiant į tai, kad licencijų reikia siekiant valdyti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant vykdyti prekybos atitinkamais produktais stebėseną.

2.   Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 43 straipsnio 2 dalį priimtame teisės akte numatyta kitaip, licencijas visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Sąjungoje, išduoda valstybės narės, nepažeisdamos priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms taikyti.

3.   Licencijos galioja visoje Sąjungoje.

   .

Paaiškinimas

*Vertėjo pastaba. 117 straipsnio 1 dalies pakeitimas redakcijai lietuvių kalba netaikomas.

117 straipsnio 4 dalis – į rinką tiekiamiems Europos produktams turi būti taikomi kokybės reikalavimai, todėl jie turi atitikti maisto saugos, atsekamumo ir sveikatos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus, privalomus ES gamintojams. Šios taisyklės turi būti taikomos išorės santykių politikoje, visų pirma susitarimuose su trečiosiomis šalimis.

6   pakeitimas

131 straipsnio dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apsaugos priemonės

1.   Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių (3) ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 625/2009 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (4), taiko Sąjungos rinkos apsaugos nuo importo priemones.

2.   Išskyrus tuos atvejus, kai pagal kitus Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktus, taip pat kitus Tarybos teisės aktus numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, taiko Sąjungos rinkos apsaugos nuo importo priemones, numatytas pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija įgyvendinimo aktais gali imtis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Gavusi valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija įgyvendinimo aktais priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

Apie priimtas priemones nedelsiant pranešama valstybėms narėms, ir šios priemonės iškart įsigalioja.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais gali panaikinti pagal šio straipsnio 3 dalį priimtas Sąjungos apsaugos priemones arba jas iš dalies pakeisti. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

Apsaugos priemonės

1.   Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių (3) ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 625/2009 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (4), taiko Sąjungos rinkos apsaugos nuo importo priemones.

2.   Išskyrus tuos atvejus, kai pagal kitus Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktus, taip pat kitus Tarybos teisės aktus numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, taiko Sąjungos rinkos apsaugos nuo importo priemones, numatytas pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija įgyvendinimo aktais gali imtis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Gavusi valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija įgyvendinimo aktais priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

Apie priimtas priemones nedelsiant pranešama valstybėms narėms, ir šios priemonės iškart įsigalioja.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais gali panaikinti pagal šio straipsnio 3 dalį priimtas Sąjungos apsaugos priemones arba jas iš dalies pakeisti. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 162 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisija, laikydamasi 162 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

   

Paaiškinimas

Prie ES sienų reikia įdiegti lanksčias kontrolės procedūras, kad būtų paprasčiau nustatyti, kurie importuojami žemės ūkio produktai galėtų paskatinti nesąžiningą konkurenciją ES produktams arba pažeisti vidaus rinkos pusiausvyrą, ir kuo skubiau užkirsti kelią jų importui.

7   pakeitimas

144 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

BŽŪP tikslams, ūkininkams ir jų asociacijoms taikomos išimtys

1.   Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 143 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie būtini Sutarties 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Sutarties 101 straipsnio 1 dalis visų pirma netaikoma ūkininkų, ūkininkų asociacijų ar tokių asociacijų susivienijimų arba pagal šio reglamento 106 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų, arba pagal šio reglamento 107 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų asociacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįpareigojama nustatyti vienodų kainų, nebent taip būtų pašalinama konkurencija arba kiltų pavojus, kad nebus pasiekti Sutarties 39 straipsnyje nustatyti tikslai.

2.   Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir išklausiusi atitinkamų įmonių arba įmonių asociacijų ir bet kurių kitų, jos manymu, tinkamų fizinių ar juridinių asmenų nuomonę, Komisija turi išimtinę teisę, su sąlyga, kad jos sprendimus gali peržiūrėti Teisingumo Teismas, įgyvendinimo aktais priimamu sprendimu, kuris paskelbiamas, nustatyti, kurie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas.

Komisija priima tokį sprendimą savo iniciatyva arba valstybės narės kompetentingos institucijos arba suinteresuotosios įmonės ar įmonių asociacijos prašymu.

3.   Skelbiant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė. Skelbiant sprendimą, atsižvelgiama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

BŽŪP tikslams, ūkininkams ir jų asociacijoms taikomos išimtys

1.   Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 143 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie būtini Sutarties 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Sutarties 101 straipsnio 1 dalis visų pirma netaikoma

ūkininkų, ūkininkų asociacijų ar tokių asociacijų susivienijimų arba pagal šio reglamento 106 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų, arba pagal šio reglamento 107 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų asociacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįpareigojama nustatyti vienodų kainų, nebent taip būtų pašalinama konkurencija arba kiltų pavojus, kad nebus pasiekti Sutarties 39 straipsnyje nustatyti tikslai

.

2.   Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir išklausiusi atitinkamų įmonių arba įmonių asociacijų ir bet kurių kitų, jos manymu, tinkamų fizinių ar juridinių asmenų nuomonę, Komisija turi išimtinę teisę, su sąlyga, kad jos sprendimus gali peržiūrėti Teisingumo Teismas, įgyvendinimo aktais priimamu sprendimu, kuris paskelbiamas, nustatyti, kurie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas.

Komisija priima tokį sprendimą savo iniciatyva arba valstybės narės kompetentingos institucijos arba suinteresuotosios įmonės ar įmonių asociacijos prašymu.

3.   Skelbiant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė. Skelbiant sprendimą, atsižvelgiama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

Paaiškinimas

Pirmoje maisto grandinės grandyje užmezgamiems santykiams ir vykdomoms deryboms dėl sutarčių turėtų būti netaikomos konkurencijos taisyklės. Tai dar svarbiau pieno ir pieno produktų, vaisių ir daržovių sektoriams (žr. Dokumento COM 626 105 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimus), kuriuos reguliuoja ta pati BRO. Mūsų manymu, ši išimtis yra visiškai pagrįsta atsižvelgiant į Sutarties 101 straipsnio 3 dalyje išvardytas galimas išimtis ir iš dalies pakeistuose 144 straipsnio b ir c punktuose numatytas garantijas. Kita vertus, būtina leisti, kad tam tikromis sąlygomis būtų galima nustatyti rinkos kainų rodiklius, į kuriuos reikia atsižvelgti produktų tiekimo į rinką proceso metu. Šiais rodikliais turi būti atsižvelgiama į gamybos sąnaudas, pasiūlą, paklausą, kainų raidą ir kitus istorinius, struktūrinius ar konjunktūrinius veiksnius, darančius įtaką kainai. Šie rodikliai nėra nustatomi tam, kad būtų nustatomos sąlygos, o tam, kad subjektai galėtų į juos atsižvelgti priimdami sprendimus dėl kainų pirkimo ir pardavimo metu.

8   pakeitimas

155 straipsnio 5 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjunga teikia dalinį finansavimą, kuris atitinka 50 % valstybių narių išlaidų 1 dalyje numatytoms priemonėms.

Tačiau tais atvejais, kai kovojama su snukio ir nagų liga, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektoriuose Sąjunga teikia dalinį finansavimą, kuris atitinka 60 % tokių išlaidų.

Sąjunga teikia dalinį finansavimą, kuris atitinka 50 % valstybių narių išlaidų 1 dalyje numatytoms priemonėms.

Tačiau tais atvejais, kai kovojama su snukio ir nagų liga, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektoriuose Sąjunga teikia dalinį finansavimą, kuris atitinka 60 % tokių išlaidų.

Paaiškinimas

Mūsų manymu, būtina, kad valstybių narių kovos su pripažintomis gyvūnų ligomis, jų kontrolės ir panaikinimo programos būtų prilygintos kovos su snukio ir nagų liga priemonėms ir turėtų gauti 60 proc. Sąjungos finansavimo.

COM (2011) 625 final/2

9   pakeitimas

9 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tiesioginės išmokos neskiriamos fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, jei:

a)

metinė tiesioginių išmokų suma sudaro mažiau nei 5 % jų bendrų per paskutinius finansinius metus vykdant ne žemės ūkio veiklą gautų pajamų arba

b)

jų žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė ir toje žemėje jie nevykdo minimalios valstybių narių pagal 4 straipsnio 1 punkto c dalį nustatytos veiklos.

Tiesioginės išmokos neskiriamos fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, jei

a)

)

jų žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė ir toje žemėje jie nevykdo minimalios valstybių narių pagal 4 straipsnio 1 punkto c dalį nustatytos veiklos.

10   pakeitimas

11 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Konkrečiais kalendoriniais metais pagal šį reglamentą ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų suma sumažinama taip:

Konkrečiais kalendoriniais metais pagal šį reglamentą ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų, suma sumažinama taip:

Paaiškinimas

Išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą susijusios su gamyba, pasiūlymas jas įtraukti į išmokų ribojimo ir mažinimo priemones taip pat grindžiamas siekiu teisingiau paskirstyti paramą.

11   pakeitimas

14 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

1.   Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 10 % šio reglamento II priede nustatytų valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

1.   Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 10 % šio reglamento II priede nustatytų valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų.

Paaiškinimas

Tikslinga numatyti, kad lėšos kaimo plėtrai būtų skiriamos vadovaujantis antrajam ramsčiui numatytais skirstymo kriterijais. Ši sistema turėtų būti lanksti. Pavyzdžiui, jei Lombardijos lygumos (it. Pianura Lombarda) regioninei teritorijai nustatoma nacionalinė viršutinė riba, jai priklausantys regionai gali būti suinteresuoti dalį savo išteklių skirti savo kaimo plėtros programoms siekdami įgyvendinti sektorių politiką.

12   pakeitimas

22 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, besinaudojančios 2 dalyje numatyta galimybe, dalį viršutinės ribos, likusios pritaikius minėtą straipsnio dalį, naudoja teisių į išmokas vertei padidinti tais atvejais, kai bendra pagal bazinės išmokos schemą ūkininko turimų teisių į išmokas vertė, apskaičiuota pagal 2 dalį, yra mažesnė už bendrą 2013 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, jo turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertę.

Todėl kiekvienų susijusio ūkininko teisių į išmokas vieneto vertė nacionaliniu ar regionų lygmeniu padidinama bendros teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertės, apskaičiuotos pagal 2 dalį, ir bendros 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko, pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertės skirtumo dalimi.

Valstybė narė, apskaičiuodama padidinimą, taip pat gali atsižvelgti į 2013 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio 1 dalies b punktą skirtą paramą, jei valstybė narė pagal šio reglamento IV antraštinę dalį atitinkamiems sektoriams nusprendžia netaikyti savanoriškos susietosios paramos.

Taikant pirmą pastraipą, 2013 m. gruodžio 31 d. teises į išmokas turintis ūkininkas – tai ūkininkas, kuriam iki tos datos teisės į išmokas buvo skirtos arba galutinai perduotos.

Valstybės narės, besinaudojančios 2 dalyje numatyta galimybe, dalį viršutinės ribos, likusios pritaikius minėtą straipsnio dalį, naudoja teisių į išmokas vertei padidinti tais atvejais, kai bendra pagal bazinės išmokos schemą ūkininko turimų teisių į išmokas vertė, apskaičiuota pagal 2 dalį, yra mažesnė už bendrą 2013 m. , pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, jo turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertę.

Todėl kiekvienų susijusio ūkininko teisių į išmokas vieneto vertė nacionaliniu ar regionų lygmeniu padidinama bendros teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertės, apskaičiuotos pagal 2 dalį, ir bendros 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko, pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertės skirtumo dalimi.

Valstybė narė, apskaičiuodama padidinimą, taip pat gali atsižvelgti į 2013 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio 1 dalies b punktą skirtą paramą, jei valstybė narė pagal šio reglamento IV antraštinę dalį atitinkamiems sektoriams nusprendžia netaikyti savanoriškos susietosios paramos.

Taikant pirmą pastraipą, 2013 m. gruodžio 31 d. teises į išmokas turintis ūkininkas – tai ūkininkas, kuriam iki tos datos teisės į išmokas buvo skirtos arba galutinai perduotos.

Paaiškinimas

Iš dalies keičiama 22 straipsnio 3 dalis (paskutinė dalis). Nustatant teises į išmokas 2014 m. bus sukurti veiklą nutraukusių asmenų teisių perdavimo ją vykdantiems asmenims mechanizmai. Gruodžio 31 d. terminas gali paskatinti sukčiavimą. Teisės į išmokas turi būti apibrėžtos pagal vertybinių popierių portfelį, naudojamą 2013 m. išmokai pagal bendrąją paraišką gauti.

13   pakeitimas

22 straipsnio 5 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Ne vėliau kaip 2019 paraiškų teikimo metais visų valstybės narės arba, jei taikomas 20 straipsnis, regiono teisių į išmokas vieneto vertė turi būti vienoda.

Ne vėliau kaip 2019 paraiškų teikimo metais visų valstybės narės arba, jei taikomas 20 straipsnis, regiono teisių į išmokas vieneto vertė turi būti vienoda.

Paaiškinimas

Komisija siūlo suvienodinti išmokas valstybėse narėse, tačiau nenurodo nei išmokų valstybėms narėms suvienodinimo termino, nei tvarkos.

14   pakeitimas

Naujas punktas prieš 29 straipsnį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

15   pakeitimas

Naujas punktas prieš 29 straipsnį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

16   pakeitimas

29 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios taisyklės

1.   Ūkininkai, turintys teisę į išmokas pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą, savo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, apibrėžtuose 25 straipsnio 2 dalyje, vykdo šią klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą:

a)

jų ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai, jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti;

b)

jų valdoje išlaikoma esama daugiametė pieva ir

c)

jų žemės ūkio paskirties žemėje yra ekologiniu požiūriu svarbi vietovė.

Bendrosios taisyklės

1.   Ūkininkai, turintys teisę į išmokas pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą, savo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, apibrėžtuose 25 straipsnio 2 dalyje, vykdo šią klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą:

a)

jų ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai, jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti;

b)

jų valdoje išlaikoma esama daugiametė pieva ir

c)

jų žemės ūkio paskirties žemėje yra ekologiniu požiūriu svarbi vietovė.

   

17   pakeitimas

29 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.   Ūkininkai, kurie laikosi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, turi teisę ipso facto gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką.

Pirma pastraipa taikoma tik valdos vienetams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdoma ekologinė gamyba.

4.   Ūkininkai, kurie laikosi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, turi teisę ipso facto gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką.

Pirma pastraipa taikoma tik valdos vienetams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdoma ekologinė gamyba.

18   pakeitimas

30 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasėlių įvairinimas

1.   Jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti, tokioje ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai. Nė vienam iš minėtų trijų pasėlių neturi būti skiriama mažiau kaip 5 % ariamos žemės, o pagrindiniam pasėliui neturi būti skirta daugiau kaip 70 % ariamos žemės.

2.   Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų sąvokos „pasėlis“ apibrėžtį ir tikslaus skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taikymo taisykles.

Pasėlių įvairinimas

1.   Jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti, tokioje ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai. Nė vienam iš minėtų trijų pasėlių neturi būti skiriama mažiau kaip 5 % ariamos žemės, o pagrindiniam pasėliui neturi būti skirta daugiau kaip 70 % ariamos žemės.

2.   Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų sąvokos „pasėlis“ apibrėžtį ir tikslaus skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taikymo taisykles.

   

19   pakeitimas

32 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Ūkininkai užtikrina, kad bent 7 % jų reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, pūdymui palikta žemė, terasos, kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos ir 25 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti miškais apželdinti plotai, išskyrus daugiamečių pievų plotus, būtų priskirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei.

Ūkininkai užtikrina, kad 7 % jų reikalavimus atitinkančių hektarų, pavyzdžiui, pūdymui palikta žemė, terasos, kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos ir miškais apželdinti plotai būtų priskirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei.

Paaiškinimas

Agronominiu ir aplinkos požiūriu nustatyti plotų ribas atskirų ūkių mastu nėra tinkamas sprendimas, suvaržantis ūkininkų veiksmus. Tokios ribos turėtų būti nustatomos keleto ūkių ar nedidelių žemės ūkio veiklą vykdančių regionų mastu, numatant išteklių sutelkimo priemonę, leidžiančią taikyti bendrą vidutinę ribą.

20   pakeitimas

33 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

33 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Šiame skyriuje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės naudoja 30 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

33 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Šiame skyriuje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės naudoja 30 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

2.   .

Paaiškinimas

Numačius skirtingą ekologiškumo didinimui skirto finansavimo lygį būtų užtikrintas didesnis lankstumas ir geresnis subsidiarumo principo taikymas.

21   pakeitimas

34 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios taisyklės

1.   Valstybės narės gali skirti išmoką ūkininkams, kurie turi teisę į išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą ir kurių visa valda arba jos dalis yra vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kurias valstybės narės nustatė pagal Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 33 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti 1 dalyje nurodytą išmoką skirti už visas vietoves, kurioms taikoma minėta dalis, arba, taip pat vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, išmoką skirti tik už kai kurias Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietoves.

3.   Nepažeidžiant 2 dalies ir taikomos finansinės drausmės, laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo, 7 straipsnyje nurodyto linijinio mažinimo ir bet kokio pagal Reglamento (ES) Nr. […] HZR 65 straipsnį taikomo išmokų mažinimo ir neskyrimo, 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kasmet už vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, esantį reikalavimus atitinkantį hektarą ir išmokama, kai tuos hektarus turintis atitinkamas ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

4.   1 dalyje nurodytai išmokai už hektarą apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 35 straipsnį, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

5.   Valstybės narės šioje dalyje nustatytomis sąlygomis šiame skyriuje nurodytą išmoką gali taikyti regionų lygmeniu.

Tuo atveju valstybės narės regionus nustato vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, su jų gamtinėmis kliūtimis susiję ypatumai ir agronominės sąlygos.

35 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą valstybė narė regionams paskirsto vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

Išmokai regionų lygmeniu apskaičiuoti regioninė viršutinė riba, apskaičiuota pagal trečią pastraipą, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

Bendrosios taisyklės

1.   Valstybės narės gali skirti išmoką ūkininkams, kurie turi teisę į išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą ir kurių visa valda arba jos dalis yra vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kurias valstybės narės nustatė pagal Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 33 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti 1 dalyje nurodytą išmoką skirti už visas vietoves, kurioms taikoma minėta dalis, arba, taip pat vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, išmoką skirti tik už kai kurias Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietoves.

3.   Nepažeidžiant 2 dalies ir taikomos finansinės drausmės, laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo, 7 straipsnyje nurodyto linijinio mažinimo ir bet kokio pagal Reglamento (ES) Nr. […] HZR 65 straipsnį taikomo išmokų mažinimo ir neskyrimo, 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kasmet už vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, esantį reikalavimus atitinkantį hektarą ir išmokama, kai tuos hektarus turintis atitinkamas ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

4.   1 dalyje nurodytai išmokai už hektarą apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 35 straipsnį, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

5.   Jei būtų alstybės narės šioje dalyje nustatytomis sąlygomis šiame skyriuje nurodytą išmoką gali taikyti regionų lygmeniu.

Tuo atveju valstybės narės regionus nustato vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, su jų gamtinėmis kliūtimis susiję ypatumai ir agronominės sąlygos.

35 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą valstybė narė regionams paskirsto vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

Išmokai regionų lygmeniu apskaičiuoti regioninė viršutinė riba, apskaičiuota pagal trečią pastraipą, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

Paaiškinimas

Sudaro galimybę taikyti regioniniu pagrindu pagal 20 straipsnį.

22   pakeitimas

35 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

34   straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti panaudoti iki 5 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

34   straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti panaudoti iki proc. II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

Paaiškinimas

2007–2013 m. laikotarpiu parama vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, sudaro 12,6 mlrd. eurų. Padvigubinus siūlomą paramą iki 10 proc. t. y., iki 31,7 mlrd. eurų vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių arba mažiau palankioms ūkininkauti, skiriama paramos dalis gerokai padidėtų.

23   pakeitimas

36 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Valstybės narės skiria metinę išmoką jauniesiems ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą.

2.   Šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“:

a)

fiziniai asmenys, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos vadovai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. […] [HZR] 73 straipsnio 1 dalyje, ir

b)

kurie a punkte nurodytos paraiškos teikimo dieną yra jaunesni nei 40 metų.

1.   Valstybės narės skiria metinę išmoką ūkininkams , kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą.

2.   Šiame skyriuje „ ūkininkai “ yra

fiziniai asmenys, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos vadovai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. […] [HZR] 73 straipsnio 1 dalyje, ir

24   pakeitimas

38 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1)   Valstybės narės susietąją paramą ūkininkams gali teikti šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis. Susietoji parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

(…)

1)   Valstybės narės susietąją paramą gali teikti šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių, (…)

Paaiškinimas

Paramos susiejimas yra būtinas ekonominiu ir teritoriniu požiūriu, siekiant užtikrinti susijusių sektorių gamybos lygį.

25   pakeitimas

38 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4.   Susietoji parama gali būti skiriama tiek, kiek reikia siekiant atitinkamuose regionuose paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

4.   Susietoji parama gali būti skiriama tiek, kiek reikia siekiant atitinkamuose regionuose paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį ;

Paaiškinimas

Paramos susiejimas yra būtinas ekonominiu ir teritoriniu požiūriu siekiant užtikrinti atitinkamų regionų gamybos lygį.

26   pakeitimas

38 straipsnio 5 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios taisyklės

1.   Valstybės narės susietąją paramą ūkininkams gali teikti šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

Susietoji parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

2.   Susietoji parama gali būti teikiama tik tiems valstybės narės sektoriams arba regionams, kuriuose taikant konkrečius ūkininkavimo būdus arba kurių konkrečiuose žemės ūkio sektoriuose, ypač svarbiuose dėl ekonominių ir (arba) socialinių, ir (arba) aplinkosaugos priežasčių, patiriama tam tikrų sunkumų.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, susietoji parama taip pat gali būti teikiama ūkininkams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. turi teises į išmokas, jiems suteiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnį bei 71m straipsnį ir pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 60 straipsnį ir 65 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir kurie neturi reikalavimus atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas pagal bazinės išmokos schemą, kaip nurodyta šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyriuje.

4.   Susietoji parama gali būti skiriama tiek, kiek reikia siekiant atitinkamuose regionuose paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

5.   Susietoji parama išmokama kasmet, laikantis nustatytų kiekybinių apribojimų ir atsižvelgiant į nustatytus plotus ir derlių arba į nustatytą gyvulių skaičių.

6.   Bet kokia pagal šį straipsnį teikiama susietoji parama turi derėti su kitomis Sąjungos priemonėmis ir politikos sritimis.

7.   Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)

šiame skyriuje nurodytos paramos teikimo sąlygomis,

b)

suderinamumo su kitomis Sąjungos priemonėmis ir paramos sumavimo taisyklėmis.

Bendrosios taisyklės

1.   Valstybės narės susietąją paramą ūkininkams gali teikti šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

Susietoji parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

2.   Susietoji parama gali būti teikiama tik tiems valstybės narės sektoriams arba regionams, kuriuose taikant konkrečius ūkininkavimo būdus arba kurių konkrečiuose žemės ūkio sektoriuose, ypač svarbiuose dėl ekonominių ir (arba) socialinių, ir (arba) aplinkosaugos priežasčių, patiriama tam tikrų sunkumų.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, susietoji parama taip pat gali būti teikiama ūkininkams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. turi teises į išmokas, jiems suteiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnį bei 71m straipsnį ir pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 60 straipsnį ir 65 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir kurie neturi reikalavimus atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas pagal bazinės išmokos schemą, kaip nurodyta šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyriuje.

4.   Susietoji parama gali būti skiriama tiek, kiek reikia siekiant atitinkamuose regionuose paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

   

   Susietoji parama išmokama kasmet, laikantis nustatytų kiekybinių apribojimų ir atsižvelgiant į nustatytus plotus ir derlių arba į nustatytą gyvulių skaičių.

   Bet kokia pagal šį straipsnį teikiama susietoji parama turi derėti su kitomis Sąjungos priemonėmis ir politikos sritimis.

   Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)

šiame skyriuje nurodytos paramos teikimo sąlygomis,

b)

suderinamumo su kitomis Sąjungos priemonėmis ir paramos sumavimo taisyklėmis.

Paaiškinimas

Sudaro galimybę taikyti regioniniu pagrindu pagal 20 straipsnį.

27   pakeitimas

47 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios taisyklės

1.   Ūkininkai, turintys 2014 m. jiems pagal 21 straipsnį skirtas teises į išmokas ir tenkinantys būtiniausius 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gali pasirinkti šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis dalyvauti supaprastintoje schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema).

2.   Pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skiriamos išmokos pakeičia pagal III ir IV antraštines dalis teiktinas išmokas.

3.   Smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantys ūkininkai atleidžiami nuo reikalavimo vykdyti III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą žemės ūkio veiklą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie padalija savo valdą vien tik siekdami pasinaudoti smulkiųjų ūkininkų schema. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valda yra šio padalijimo pasekmė.

Bendrosios taisyklės

1.   Ūkininkai, turintys 2014 m. jiems pagal 21 straipsnį skirtas teises į išmokas ir tenkinantys būtiniausius 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gali pasirinkti šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis dalyvauti supaprastintoje schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema).

2.   Pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skiriamos išmokos pakeičia pagal III ir IV antraštines dalis teiktinas išmokas.

3.   Smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantys ūkininkai atleidžiami nuo reikalavimo vykdyti III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą žemės ūkio veiklą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie padalija savo valdą vien tik siekdami pasinaudoti smulkiųjų ūkininkų schema. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valda yra šio padalijimo pasekmė.

   

Paaiškinimas

Sudaro galimybę taikyti regioniniu pagrindu pagal 20 straipsnį.

28   pakeitimas

48 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Smulkiųjų ūkininkų schemoje norintys dalyvauti ūkininkai paraišką pateikia iki 2014 m. spalio 15 d.

Ūkininkai, nepateikę paraiškos dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje iki 2014 m. spalio 15 d., nusprendę joje nebedalyvauti po minėtos datos arba atrinkti paramai gauti pagal Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 20 straipsnio 1 dalies c punktą, nebetenka teisės dalyvauti toje schemoje.

Smulkiųjų ūkininkų schemoje norintys dalyvauti ūkininkai paraišką pateikia iki 2014 m. spalio 15 d.

Ūkininkai, nepateikę paraiškos dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje iki 2014 m. spalio 15 d., nusprendę joje nebedalyvauti arba atrinkti paramai gauti pagal Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 20 straipsnio 1 dalies c punktą, nebetenka teisės dalyvauti toje schemoje.

COM (2011) 627 final

29   pakeitimas

3 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

EŽŪFKP prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo skatindamas tvarią kaimo plėtrą visoje Sąjungoje ir papildydamas kitas bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemones, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Jis siekia, kad Sąjungos žemės ūkio sektorius būtų labiau subalansuotas teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankus klimatui, atsparus jo kaitai ir grindžiamas inovacijomis.

EŽŪFKP prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo skatindamas tvarią kaimo plėtrą visoje Sąjungoje ir papildydamas kitas bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemones sanglaudos politika ir bendra žuvininkystės politika. Jis siekia, kad Sąjungos žemės ūkio sektorius būtų labiau subalansuotas teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankus klimatui, atsparus jo kaitai ir grindžiamas inovacijomis.

Paaiškinimas

Būtina tikra Europos Sąjungos lygmens kaimo plėtros strategija. Tokia strategija nenumatyta Komisijos pasiūlymuose. Kaimo plėtros strategija turėtų būti įgyvendinama kiekvienoje valstybėje narėje sudarant partnerystės sutartis ir atsižvelgiant į darnaus teritorijų vystymo reikalavimą.

30   pakeitimas

5 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1)   skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a)

inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,

b)

žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui,

c)

mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui.

1)   skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms

a)

inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,

b)

žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui,

c)

mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui.

Paaiškinimas

Šiomis pastangomis, skirtomis moksliniams tyrimams žemės ūkio srityje remti, siekiama ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu. Šios pastangos atitinka žemdirbių ir Europos piliečių lūkesčius tikintis sveikų ir kokybiškų produktų ir siekiant išsaugoti aplinką. Kad būtų geriau atsižvelgiama į gamtos išteklių ribotumą ir klimato kaitą, ES mastu inovacijoms bus skiriama 10 proc., t. y., 1,45 mlrd. eurų. Palyginimui galime nurodyti, kad pagal pirmąjį BŽŪP ramstį ekologiškumui didinti skirti 30 proc. sudaro 13,6 mlrd. eurų. Aplinkos apsaugos iššūkiams įveikti reikalingos didesnės pastangos mokslinių tyrimų, susijusių su inovacijomis žemės ūkyje, srityje. Šios papildomos pastangos ypač būtinos siekiant įveikti klimatą, nes jos pasekmės ilgainiui gali lemti tradicinės žemdirbystės vietovių poslinkį.

31   pakeitimas

5 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)   didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(a)

ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis, visų pirma ūkių, kurių dalyvavimo rinkoje laipsnis mažas, tam tikrų sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimui,

(b)

kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui;

2)   didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a)

ūkių restruktūrizavimo palengvinimui,

b)

kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui;

32   pakeitimas

5 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6)   skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a)

veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo lengvinimui,

b)

vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,

c)

prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.

6)   skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a)

veiklos įvairinimo, naujų įmonių ir darbo vietų kūrimo ,

b)

vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,

c)

prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtrai, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui

kaimo vietovėse,.

33   pakeitimas

7 straipsnio pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kaimo plėtros programos

1.   EŽŪFKP lėšomis teikiama parama valstybėse narėse įgyvendinama per kaimo plėtros programas. Šiomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį; šiems prioritetams įgyvendinti bus prašoma pagalbos EŽŪFKP lėšomis.

2.   Valstybė narė gali pateikti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos programą arba regioninių programų rinkinį.

3.   Valstybės narės, kurios pasirenka parengti regioninių programų rinkinį, taip pat gali pateikti nacionalinę sistemą, į kurią būtų įtraukti šioms programoms bendri elementai ir kuriai nebūtų skiriama atskirų biudžeto lėšų.

Kaimo plėtros programos

1.   EŽŪFKP lėšomis teikiama parama valstybėse narėse įgyvendinama per kaimo plėtros programas. Šiomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį; šiems prioritetams įgyvendinti bus prašoma pagalbos EŽŪFKP lėšomis.

2.   Valstybė narė gali pateikti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos programą arba regioninių programų rinkinį.

3.   Valstybės narės, kurios pasirenka parengti regioninių programų rinkinį, taip pat gali pateikti nacionalinę sistemą, į kurią būtų įtraukti šioms programoms bendri elementai ir kuriai nebūtų skiriama atskirų biudžeto lėšų.

Paaiškinimas

Šis pakeitimas išlaiko tiesioginį regioninių kaimo plėtros programų sudarymą, kartu sudaromos galimybes tam tikras priemones, pvz., numatytas rizikos valdymo pakete (37 straipsnis), taikyti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas jų veiksmingesnis įgyvendinimas, turint omenyje pakankamai didelių išteklių poreikį ir vienodas įgyvendinimo procedūras, kurios neiškraipytų konkurencijos. Užtikrinus, kad pagal nacionalines ir regionines programas nebus įgyvendinamos tos pačios priemonės, Komisija turėtų garantiją, kad priemonės ir finansavimas nebus dubliuojami.

34   pakeitimas

8 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Valstybės narės gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti teminius paprogramius, kuriais prisidėtų prie Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, kurie būtų skirti specifiniams poreikiams patenkinti ir kurie visų pirma būtų susiję su:

a)

jauniesiems ūkininkams,

b)

20 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodytais mažais ūkiais,

c)

33 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalnų vietovėmis,

d)

trumpomis tiekimo grandinėmis.

III priede pateiktas orientacinis priemonių ir veiksmų tipų, kuriems teminiuose paprogramiuose teikiama ypatinga svarba, sąrašas.

Valstybės narės gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti teminius paprogramius, kuriais prisidėtų prie Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, kurie būtų skirti specifiniams poreikiams patenkinti ir kurie visų pirma būtų susiję su:

a)

,

b)

20 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodytais mažais ūkiais,

c)

33 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalnų vietovėmis,

d)

trumpomis tiekimo grandinėmis

,

.

III priede pateiktas orientacinis priemonių ir veiksmų tipų, kuriems teminiuose paprogramiuose teikiama ypatinga svarba, sąrašas.

35   pakeitimas

21 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Investicijos pagal 1 dalį atitinka paramos skyrimo reikalavimus, kai atitinkami veiksmai įgyvendinami pagal kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planus, jei tokie planai yra, ir atitinka vietos plėtros strategiją, jei tokia yra.

Investicijos pagal 1 dalį atitinka paramos skyrimo reikalavimus, kai atitinkami veiksmai įgyvendinami pagal kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planus atitinka vietos plėtros strategiją.

Paaiškinimas

Investicijos bet kokiu atveju turi derėti su kaimo vietovių savivaldybių vystymo ir jų pagrindinių paslaugų planais, kad investicijos būtų veiksmingai panaudotos ir užtikrintas jų įtraukimas į savivaldybių vystymą.

36   pakeitimas

29 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams, jų grupėms arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupėms, kurie savanoriškai prisiima žemės ūkio paskirties žemėje atlikti veiksmus pagal vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama aplinkos tikslų, agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams arba jų grupėms.

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams, jų grupėms arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupėms, kurie savanoriškai prisiima atlikti veiksmus, vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama aplinkos tikslų, agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams arba jų grupėms.

Paaiškinimas

Reikėtų išbraukti su priemonėmis susijusį apribojimą „žemės ūkio paskirties žemėje“, nes jis gali labai pakenkti svarbių tikslų aplinkos ir klimato srityse įgyvendinimui. Tai gali būti taikoma, pavyzdžiui, plotų, kurie nelaikomi žemės ūkių paskirties žeme, pavertimui ganyklomis arba agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymui tvenkinių, pelkių ir vandens telkinių pakrančių zonose.

37   pakeitimas

46 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik šios išlaidos:

(a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo, įskaitant išperkamąją nuomą, ir gerinimo išlaidos;

(b)

naujų įrenginių ir įrangos, įskaitant programinę įrangą, pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės;

(c)

bendrosios sąnaudos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijos, patentų ir licencijų įsigijimas.

Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik šios išlaidos:

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo, įskaitant išperkamąją nuomą, ir gerinimo išlaidos;

b)

naujų įrenginių ir įrangos, įskaitant programinę įrangą, pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės;

)

bendrosios sąnaudos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijos, patentų ir licencijų įsigijimas.

38   pakeitimas

64 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija įgyvendinimo aktu atlieka 1 dalyje nurodytų sumų metinį paskirstymą valstybėms narėms, prieš tai atėmusi 2 dalyje nurodytą sumą ir atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. DP/2012 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą lėšų pervedimą. Atlikdama metinį paskirstymą, Komisija atsižvelgia į:

a)

objektyvius kriterijus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais, ir

b)

ankstesnės veiklos rezultatus.

Komisija įgyvendinimo aktu atlieka 1 dalyje nurodytų sumų metinį paskirstymą valstybėms narėms, prieš tai atėmusi 2 dalyje nurodytą sumą ir atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. DP/2012 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą lėšų pervedimą. Atlikdama metinį paskirstymą, Komisija atsižvelgia į:

a)

objektyvius kriterijus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais,

b)

ankstesnės veiklos rezultatus

39   pakeitimas

64 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant paskirstyti veiklos rezervą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 20 straipsnio 2 dalyje, turimos asignuotosios įplaukos, EŽŪFKP surinktos pagal Reglamento (ES) Nr. HR/2012 45 straipsnį, pridedamos prie sumų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 18 straipsnyje. Rezervas paskirstomas valstybėms narėms proporcingai jų daliai bendroje EŽŪFKP paramos sumoje.

COM(2011) 628 final

40   pakeitimas

34 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Priėmusi sprendimą dėl programos patvirtinimo, Komisija išmoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 4 proc. EŽŪFKP įnašo į tą programą. Ji gali būti padalyta į ne daugiau kaip tris dalines išmokas, priklausomai nuo turimų biudžeto išteklių. Pirmoji dalinė išmoka sudaro 2 proc. EŽŪFKP įnašo į tą programą.

Priėmusi sprendimą dėl programos patvirtinimo, Komisija išmoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro proc. EŽŪFKP įnašo į tą programą. Ji gali būti padalyta į ne daugiau kaip tris dalines išmokas, priklausomai nuo turimų biudžeto išteklių. Pirmoji dalinė išmoka sudaro 2 proc. EŽŪFKP įnašo į tą programą.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į didelę kaimo vietovėms skirtų priemonių (EŽŪFKP) svarbą ir platų jų poveikį, iki šiol skirta pradinė išankstinio finansavimo suma turėtų ir toliau sudaryti 7 proc. EŽŪFKP įnašo į šią kaimo plėtros programą. Pasiūlymo dėl finansinio reglamento 34 straipsnio 1 dalyje numatoma tik atitinkama 4 proc. dydžio išankstinio finansavimo suma. Šis stiprus likvidumo sumažinimas programos lygmeniu lemtų nepageidaujamą kaimo plėtrai skirtos programos įgyvendinimo vilkinimą arba dideles papildomas išankstinio finansavimo sąnaudas.

41   pakeitimas

43 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal šį straipsnį taikomais sumažinimais ir sustabdymais nepažeidžiami Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17, 20 ir 21 straipsniai.

Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17 ir 20 straipsniuose nurodyti sustabdymai taikomi pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Pagal šį straipsnį taikomais sumažinimais ir sustabdymais nepažeidžiam Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17 straipsni.

Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17 straipsn nurodyti sustabdymai taikomi pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Paaiškinimas

EŽŪFKP priemonių atveju, Bendra strateginė programa struktūriniams fondams (įskaitant EŽŪFKP ir Europos jūrų ir žuvininkystės fondą) numato, kad sumažinimai gali būti taikomi, jei nesilaikoma ex ante sąlygų (17 straipsnis). Be to, numatoma uždrausti naudotis 5 proc. dydžio veiklos rezervu, kurio paskirstymas priklausytų nuo nustatytų tikslų įgyvendinimo (18, 20 ir 21 straipsniai). Šioms taisyklėms nepritariama, nes tai labai padidins administracinę naštą, o pažanga nebus padaryta. Šis nepritarimas atitinka ir RK poziciją nuomonės projekte dėl Bendros strateginės programos struktūriniams fondams.

2012 m. gegužės 4 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  RK nuomonė „BŽŪP ateitis po 2013 m.“, René Souchon, 2010 m., CdR 127/2010 fin.

(2)  „Parama ūkininkams, vykdantiems veiklą gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse“, Regionų komitetas, Luis Durnwalder, 2010 m., CdR 314/2009 fin.

(3)  OL L 84, 2009 3 31, p. 1.

(4)  OL L 185, 2009 7 17, p. 1.


Top