27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/167

—

pakartoja, kad pagal programą vykdomus veiksmus visų pirma būtina nukreipti į nuo krizės ypač nukentėjusį jaunimą. Kadangi jaunimo nedarbas viršija 20 proc., jam turėtų būti teikiamas prioritetas. Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir ilgalaikiams bedarbiams – grupei, kuriai šiuo metu vidutiniškai priklauso 3,8 proc. darbingo amžiaus žmonių ES valstybėse narėse;

—

dar kartą pabrėžia esąs įsitikinęs, kad socialinėms inovacijoms skirtoje pasiūlymo dalyje reikia numatyti eksperimentavimui vietoje skirti kur kas didesnę lėšų dalį nei nurodo Komisija, visų pirma projektams, susijusiems su politikos prioritetais ir ypač jaunimo socialine įtrauktimi;

—

patvirtina, kad svarbu Europos lygmeniu remti geografinį darbuotojų judumą, ir mano, kad EURES tinklas bus dar naudingesnė priemonė, jeigu jis iš tikrųjų padės susieti darbo paklausą su pasiūla ir jeigu jo rezultatus bus galima veiksmingai įvertinti. Komitetas pabrėžia galimą regionų ir vietos valdžios institucijų indėlį šioje srityje;

—

vis dėlto abejoja dėl sprendimo socialinių inovacijų programoje nebeminėti lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimų;

Pranešėjas

Enrico ROSSI (IT / ESP), Toskanos regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos

COM(2011) 609 final

1.

palankiai vertina Komisijos sprendimą 2014–2020 m. laikotarpiui pristatyti naujus programos „Progress“, mikrofinansų skyrimo priemonės ir EURES tinklo taisykles, įtrauktas į Socialinių pokyčių ir inovacijų programą;

2.

pabrėžia būtinybę išsamiau išnagrinėti socialinių inovacijų sąvoką ir vertinti inovacijas kaip pagrindinę priemonę, padedančią užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir kovoti su jau patiriama atskirtimi, ypač krizės, kuri gali susilpninti Europos sanglaudą ir socialinį modelį, laikotarpiu;

3.

vis dėlto abejoja dėl sprendimo socialinių inovacijų programoje nebeminėti lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimų;

4.

pakartoja, kad pagal programą vykdomus veiksmus visų pirma būtina nukreipti į nuo krizės ypač nukentėjusį jaunimą. Kadangi jaunimo nedarbas viršija 20 proc., jam turėtų būti teikiamas prioritetas. Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir ilgalaikiams bedarbiams – grupei, kuriai šiuo metu vidutiniškai priklauso 3,8 proc. darbingo amžiaus žmonių ES valstybėse narėse;

5.

taip pat pabrėžia, jog reikia aiškiau apibrėžti „socialinės ekonomikos“ sąvoką, ir siūlo atsižvelgti į Europos Parlamento ataskaitą apie socialinę ekonomiką (1);

6.

primena, kad svarbu nuosekliai naudoti ir šiai programai skirtas Europos socialinio fondo lėšas. Komitetas pabrėžia, jog būtina, kad Komisija ir pačios regionų valdžios institucijos prisiimtų įsipareigojimą užtikrinti šį nuoseklumą Komisijos nustatytomis priemonėmis. Šis požiūris jau galėtų būti atspindėtas rengiant viešųjų sutarčių ir projektų nagrinėjimo procedūrų gaires;

7.

dar kartą pabrėžia esąs įsitikinęs, kad socialinėms inovacijoms skirtoje pasiūlymo dalyje reikia numatyti eksperimentavimui vietoje skirti kur kas didesnę lėšų dalį nei nurodo Komisija, visų pirma projektams, susijusiems su politikos prioritetais ir ypač jaunimo socialine įtrauktimi;

8.

patvirtina, kad dabartinėmis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis svarbus vaidmuo tenka mikrokreditams, kurie turėtų padėti piliečiams (visų pirma jaunimui ir moterims) pradėti savarankišką verslą, didinti jų verslumą arba veiklos pajėgumus;

9.

dar kartą pabrėžė, kad šiame sektoriuje taip pat didžiausią dėmesį reikėtų skirti silpnoms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms ar socialinėms įmonėms; primena iki šiol veiksmingai vykdyto mikrofinansavimo patirtį turint omenyje tiek sėkmingas investicijas, tiek žemą negrąžintų paskolų rodiklį;

10.

patvirtina, kad svarbu Europos lygmeniu remti geografinį darbuotojų judumą, ir mano, kad EURES tinklas bus dar naudingesnė priemonė, jeigu jis iš tikrųjų padės susieti darbo paklausą su pasiūla ir jeigu jo rezultatus bus galima veiksmingai įvertinti. Komitetas pabrėžia galimą regionų ir vietos valdžios institucijų indėlį šioje srityje;

11.

primena, kad, nepaisant institucijų įsipareigojimo, vietos lygmeniu vis dar pastebimos didelės kliūtys geografiniam darbuotojų judumui ES teritorijoje, ypač tų darbuotojų, kurie gyvena nuo žemyno labiau nutolusiuose arba ypač atokiuose regionuose;

12.

pabrėžia, jog būtina tobulinti vertinimo procedūras, kad būtų galima suprasti visos programos poveikį, ir prašo, kad Komisija įsipareigotų operatyviai imtis priemonių pagal numatyto galutinio šiuo metu vykdomų atitinkamų programų vertinimo rezultatus – prireikus pakoreguotų naujas programas;

13.

pabrėžia, kad socialinės inovacijos padeda užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir kovoti su jau patiriama atskirtimi, ypač krizės, kuri gali susilpninti Europos sanglaudą ir socialinį modelį, laikotarpiu; primena, kad iš tikrųjų kyla pavojus, kad mus užklups „kartų krizė“, galinti turėti nesuskaičiuojamų pasekmių mūsų visuomenės modeliui ir pačiai demokratinei sistemai; todėl prašo, kad Europa prisiimtų atsakomybę, skatintų socialinius eksperimentus ir skleistų su jais susijusią gerąją praktiką siekdama nustatyti veiksmingus ir visai Sąjungai tinkamus veiklos modelius;

14.

primena 2009 m. spalio 7 d. Komiteto nuomonę dėl mikrofinansų priemonės  (2), ir jos galimą reikšmingą vaidmenį kovojant su atskirtimi. Komitetas, svarstydamas kategorijų, kurioms ši priemonė skirta, apibrėžtį ir paaiškindamas, kad ši priemonė skirta ne vartojimo, o naujai steigiamų įmonių finansavimui arba mažų novatoriškų ar socialinių įmonių, paprastai negalinčių naudotis bankų paskolomis, stiprinimui, siekia tiksliau apibrėžti šios priemonės paskirtį. Pabrėžia, kad Europos veiksmai tėra antraeiliai: ji remia kreditą suteikiančius nacionalinius, regionų ar vietos subjektus; be to, akcentuoja, kad ši priemonė svarbi tuo, kad sukuria paramą gaunančių įmonių savifinansavimo mechanizmą, kuris dėl aukšto grąžinamosios išmokos dydžio padeda atkurti disponuojamas lėšas. Todėl ragina Europos lygmeniu siekti tvirto europinio reguliavimo, pagal kurį būtų apibrėžtos bendros nuostatos siekiant suderinti ir suvienodinti praktiką mikrokreditų srityje. Be to, Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į puikią praktiką, kai ne pelno organizacijos sėkmingai teikia mikrokreditus. Kad tokia tvarka išliktų, svarbu, kad ES nesukurtų savo lygiagrečios sistemos, o remtų dabartines pastangas;

15.

kalbant apie EURES, prašo Komisiją užtikrinti, kad ši priemonė taptų veiksmingesnė – pasiūla būtų suderinta su paklausa ir būtų pasinaudota nacionalinių bei regioninių užimtumo tarnybų paslaugomis; prašo, kad EURES geriau atitiktų pirmosios darbo vietos ieškančio jaunimo poreikius ir sudarytų palankias sąlygas profesinės patirties neturinčių asmenų judumui, sykiu atsižvelgiant į tai, kad mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse reikalingi jauni kvalifikuoti darbuotojai; taip pat pabrėžia, kad būtina ryžtingai šalinti kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui, viena šių kliūčių – didelis atstumas iki žemyno; reikia, kad ši priemonė padėtų įveikti šias kliūtis ir neapsiribotų vien tik tinkamo darbo paieškos paslaugų teikimu;

16.

nerimauja dėl to, kad priešingai nei dabartinėje programoje „Progress“, nebeminimi lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimai; tai kelia dvejopą pagrindinį pavojų: dėmesys nukreipiamas nuo būtinybės panaikinti lygybei trukdančias socialines kliūtis ir pasitenkinama tiesiog tradiciniu teisių pripažinimu; kitas pavojus kyla dėl padrikų novatoriškų veiksmų socialinėje srityje;

17.

patvirtina, kad programos biudžetas ir toliau netenkina poreikių, ypač socialinio eksperimentavimo srityje, nors Komisija siūlo šiam tikslui skirti 17 proc. biudžeto;

18.

mikrofinansų klausimu mano, kad reikia pakartoti, kas buvo pasakyta Komiteto 2009 m. nuomonėjė, ypač atsižvelgiant į tai, kad EIB ir EIF bendrai finansuojama programa buvo įgyvendinama tik šiek tiek daugiau nei metus; nurodo, kad ypatingą papildomą dėmesį reikėtų skirti konkretiems paramos mikrokreditų operatoriams veiksmams, kad jie būtų pajėgūs laikytis būtiniausių pusiausvyros ir tvarumo sąlygų, primindamas, kad mikrofinansų priemonių veiksmingumas yra glaudžiai susijęs su operatorių dydžiu ir teikiamų mikrofinansų paslaugų kokybe. Todėl reikia skatinti ir remti nacionalinius ir (arba) regionų mikrofinansų tinklus, kurie veikia kaip atskirų vietos operatorių antro lygmens paramos struktūros;

19.

pakartoja, kad tais atvejais, kai vykdoma keletas inovacijų mikrofinansų srityje programų, būtina, kad ES veiksmai būtų nuoseklūs; prašo užtikrinti didesnį Socialinių pokyčių ir inovacijų programos ir ESF nuoseklumą atsižvelgiant į tai, kad jų valdymo institucijos yra skirtingos: Komisija šios programos atveju, o nacionalinės ir regionų valdžios institucijos –socialinio fondo atveju; šioje srityje pateikia tris pasiūlymus: regionai turėtų įsipareigoti naudotis socialiniu ar kitais fondais šioje srityje nustatytai gerajai praktikai įgyvendinti; Regionų komitetas turėtų pateikti nuoseklumo gaires skelbiant konkursus; atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų, jeigu tai tikslinga atsižvelgiant į projektų teritorinį aspektą, pateikti savo nuomonę dėl kiekvieno iš siūlomų projektų, kad būtų užtikrinta sinergija ir suderinamumas su ESF naudojimu;

20.

galiausiai pažymi, kad sudėtinga tiksliau įvertinti trijų programos krypčių, ypač mikrofinansų ir EURES, veiksmingumą ir nustatyti, ar daug pasiekta arba kiek asmenų iš tikrųjų susirado darbą pagal šią programą. Mano, kad Komisija turėtų įsipareigoti greičiau pristatyti vykdomų programų įvertinimo rezultatus, kuriuos ketinama skelbti tik įsigaliojus naujoms programoms, ir prireikus pasiūlyti jas iš dalies pakeisti ar papildyti.