27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/159

—

teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą pratęsti EGF veiklą ir po 2013 m. ir ypač pritaria sprendimui palikti persvarstytą taikymo sritį ir intervencijos kriterijus, kurie buvo nustatyti 2009 m.,

—

apgailestauja dėl Tarybos sprendimo nuo 2011 m. gruodžio 31 d. nebetaikyti dėl krizės nukrypti leidžiančių nuostatų,

—

rekomenduoja, kad paramai pagal EGF įmonių ramstį turėtų būti skirtos aukštesnės bendro finansavimo normos nei pagal kitus ramsčius, kad būtų skatinama kurti įmones ir ugdyti verslumą,

—

nepritaria EGF taikymo srities išplėtimui apimant ūkininkus, nes jie jau yra remiami pagal bendrą žemės ūkio politiką, kurioje numatytos priemonės sumažinti svyravimus pasaulio rinkose,

—

pabrėžia, kad pagal dabartinį reglamentą valstybės narės gali nurodyti, kurie regionai gali tiesiogiai kreiptis dėl EGF paramos ir ragina valstybes nares reguliariau naudotis šia galimybe,

—

mano, kad vertėtų pasiūlyme aiškiau paminėti vietos ir regionų valdžios institucijas, ypač 8 straipsnio 2 dalyje (paraiškose turėtų būti pateikta informacija apie konsultavimosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis tvarką ir nurodytos agentūros, kurios įgyvendina priemonių paketą) ir 11 straipsnio 4 dalyje (nurodant, kad Komisija turėtų konsultuoti vietos ir regionų valdžios institucijas dėl EGF naudojimo).

Pranešėjas

Gerry BREEN (IE / ELP), Dublino miesto tarybos ir Dublino regiono valdžios narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.)

COM(2011) 608/3 final

1.

mano, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra naudinga priemonė, kurią galima panaudoti masinio darbuotojų atleidimo atvejais, siekiant išvengti ilgalaikio nedarbo sunkiomis darbo rinkos sąlygomis. Tai taip pat svarbus ES mechanizmas, leidžiantis pademonstruoti solidarumą su darbo vietas praradusiais žmonėmis;

2.

pripažįsta, kad 2009–2010 m. EGF pavyko padėti apie 10 proc. atleistų darbuotojų Europos Sąjungoje, o 40 proc. remtinų darbuotojų fondo pastangomis buvo sėkmingai sugrąžinti į darbo rinką (1), tačiau dar kartą ragina Europos Komisiją ir valstybes nares gerinti bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant EGF;

3.

pritaria tam, kad Europos socialinis fondas (ESF) remtų ilgalaikę aktyvią darbo rinkos politiką ir prisidėtų prie nedarbo prevencijos ir ankstyvos intervencijos, tačiau mano, kad reikia operatyvaus intervencinio mechanizmo, tokio kaip EGF, kuris teiktų pagalbą nedarbo krizių atvejais;

4.

teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą pratęsti EGF veiklą ir po 2013 m. ir ypač pritaria sprendimui palikti persvarstytą taikymo sritį ir intervencijos kriterijus, kurie buvo nustatyti 2009 m. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo to laiko išaugo paraiškų skaičius, o tai rodo, kad intervencija neabejotinai reikalinga tais atvejais, kai atleidžiama 500 darbuotojų arba mažiau; teigia, kad iki šiol EGF lėšų panaudojama gerokai mažiau fondui numatyto biudžeto ribos;

5.

remia pastangas tobulinti ir paprastinti EGF procesą, tačiau siūlo, kad ateityje EGF:

6.

mano, kad siūlymas EGF taikyti ir ūkininkams, kurie nukentėjo dėl prekybos susitarimų, rodo, kad esama pamatinių neatitikimų tarp ES prekybos ir žemės ūkio politikos;

7.

mano, kad išplėtus EGF aprėptį ir paramą pradėjus teikti žemės ūkio sektoriui įvyko labai radikalus EGF pobūdžio pokytis, ir yra susirūpinęs, kad šiuo pasiūlymu iš tiesų sukuriami du EGF – vienas žemės ūkio sektoriaus darbuotojams, o kitas – kitiems darbuotojams, taikant skirtingus kriterijus, paraiškų pateikimo procedūras, valdymo ir finansinės kontrolės tvarką;

8.

supranta pagrindinę priežastį, bet abejoja, ar EGF ir kiti siūlomi krizės sureguliavimo mechanizmai turėtų likti už daugiametės finansinės programos taikymo srities;

9.

apgailestauja dėl Tarybos sprendimo nuo 2011 m. gruodžio 31 d. (2) nebetaikyti dėl krizės nukrypti leidžiančių nuostatų, ypač tuomet, kai daugelio šalių ekonomika visais įmanomais būdais stengiasi įveikti tebesitęsiančios „valstybių skolų krizės“ poveikį ir atsirandantį spaudimą užimtumo ir blogėjančioms socialinėms sąlygoms. Be to, apgailestauja, kad šis sprendimas buvo priimtas tuomet, kai gerokai padaugėjo EGF paraiškų dėl 2009 m. nustatytų nukrypti leidžiančių priemonių ir kai fondo veikla duoda teigiamų rezultatų;

10.

pabrėžia, kad Tarybos sprendimas neturėtų daryti poveikio deryboms dėl siūlomos EGF veiklos 2014–2020 m. laikotarpiu;

11.

palankiai vertina sprendimą EGF lėšas skirti mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių savininkams (vadovams) ir savarankiškai dirbantiems asmenims, tačiau mano, kad galbūt reikėtų išsamiau paaiškinti EGF taikymą savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į tai, kad tokių asmenų bedarbio statusas valstybėse narėse skiriasi;

12.

teigiamai vertina lankstumą taikyti EGF nedidelėms darbo rinkoms arba išskirtinėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad Europos Komisija turėtų papildomai nurodyti, kokie kriterijai bus taikomi tokiomis aplinkybėmis; pabrėžia, kad turi būti apsvarstytas atleidimų poveikio vietovėse ar regionuose mastas, o ne absoliutus atleidimų skaičius;

13.

mano, kad įtraukus finansinę nuostatą dėl investicijų į pradedančiųjų savarankišką veiklą ar verslą materialųjį turtą išplečiamas paslaugų, kurias gali remti EGF, paketas; ir rekomenduoja, kad paramai pagal EGF įmonių ramstį turėtų būti skirtos aukštesnės bendro finansavimo normos nei pagal kitus ramsčius, kad būtų skatinama kurti įmones ir ugdyti verslumą;

14.

pabrėžia, kad galimybę pasinaudoti aukštajam išsilavinimui skirta intervencine priemone šiuo metu riboja akademinis ciklas, nes atleidimų laikas varžo EGF galimybes remti nukentėjusius darbuotojus ištisus dvejus mokymo metus; siūlo sudaryti sąlygas atleistiems darbuotojams pasinaudoti bent jau dvejų metų trukmės mokymu, kurį remtų EGF, sušvelninant dabartinius apribojimus arba numatant tam skirtą finansavimą;

15.

pabrėžia, kad EGF privalo remti tik tokias priemones, kurios papildo, o ne pakeičia priemones, kurių reikalauja nacionalinė ar Bendrijos teisė ar kolektyviniai susitarimai; pabrėžia, kad būta prieštaravimų tarp EGF tikslų ir kai kurių nelanksčių nacionalinių politikos programų, galinčių trukdyti veiksmingai EGF veiklai; ragina valstybes nares vertinti EGF kaip galimybę ugdyti naują ir dinamišką požiūrį, skirtą paremti tuos darbuotojus, kurie buvo atleisti;

16.

teigiamai vertina pasiūlymą numatyti valstybėms narėms galimybę keisti paramos darbuotojams paslaugų paketą, papildant jį kitais reikalavimus atitinkančiais veiksmais; prašo nustatyti maksimalų (pavyzdžiui, vieno mėnesio) laikotarpį, per kurį Europos Komisija turėtų pritarti tokiems pakeitimams;

17.

vertina ES institucijų norą paspartinti įgyvendinimo ir vertinimo procedūras, tačiau apgailestauja, kad pasiūlymas yra šiek tiek neadekvatus, kad EGF būtų galima mobilizuoti kaip iš tiesų operatyvų intervencinį mechanizmą;

18.

mano, kad kai kurios priemonės, kuriomis siekiama padidinti EGF efektyvumą, iš tiesų gali gerokai padidinti administracinę naštą ir sąnaudas įgyvendinančioms institucijoms; dėl griežtesnės priežiūros ir atskaitomybės reikalavimų EGF gali tapti mažiau patrauklus valstybėms narėms kilus užimtumo krizei;

19.

mano, kad nesant nacionalinių atleidimo iš darbo nuostatų, paraiškų teikimo procedūra vyktų sklandžiau, jei tiesiogiai ir ankstyvame etape dalyvautų darbuotojai arba jų atstovai, ir siūlo valdžios institucijoms paskatinti darbuotojus dalyvauti procese parodant, kad iš EGF jie gaus papildomos paramos (be tos, kuri dar numatyta įstatymais);

20.

be to, siūlo 8 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad paraiškoje būtų nurodytas atleistų darbuotojų profilis ir pradinis darbuotojų išsilavinimo ir mokymo poreikis bei ketinimai steigti įmonę, kad būtų parengtas konkrečiam asmeniui skirtos pagalbos paketas, atitinkantis darbuotojų reikalavimus ir su fondu susijusius lūkesčius;

21.

siūlo, kad valstybės narės paraiškų teikimo laikotarpiu konsultuotųsi ne tik su socialiniais partneriais, bet ir atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, paraiškose turėtų būti aiškiai nustatyta įgyvendinimo tvarka, įskaitant derinimą tarp agentūrų, bendravimo su darbuotojai tvarka ir jų informavimas apie galimą paramą ir kokia yra kreipimosi tvarka;

22.

siūlo, kad paraiškų teikimo gairėse būtų nuoroda ir į informaciją apie rinką, o svarbiausia – ES įgūdžių panoramą (3), kad iš EGF finansuojamos priemonės geriau atitiktų ES darbo rinkos poreikius ir dar mano, kad EGF reglamente numatyta judumo pašalpa galėtų būti skirta paremti darbuotojus, kad jie užpildytų darbo rinkose susidariusias įgūdžių spragas kitose Sąjungos šalyse;

23.

palankiai vertina pastangas supaprastinti išlaidų tinkamumo reikalavimus, tačiau patirtis parodė, kad valstybės narės nenusiteikusios išlaidauti, kol nėra sprendimo dėl EGF įgyvendinimo; nurodo, kad dėl to bereikalingai delsiama, darbuotojai nusivilia ir menksta EGF veiksmingumas bei pasitikėjimas juo; teigia, kad būtinas didesnis tikrumas, jeigu norima darbuotojus paremti skubiai;

24.

rekomenduoja kitame institucijų susitarime numatyti spartesnį tvirtinimo procesą, o jei ne, siūlo Europos Komisijai skirti valstybėms narėms tarpinį mokėjimą po paraiškos pradinio įvertinimo ir patvirtinimo, kad būtų užtikrintas didesnis tikrumas, spręsti atleidimų iš darbo kritiniu laikotarpiu problemą ir mažiau delsti skiriant EGF finansuojamą paramą iš darbo atleistiems darbuotojams;

25.

viliasi, kad paraiškų kokybė pagerės, kai bus gauta daugiau informacijos apie EGF ir šiuo požiūriu ragina valstybes nares išsaugoti bendras žinias apie fondą ir jo įgyvendinimą; be to, siūlo Europos Komisijai rasti ekspertus, turinčius EGF paraiškų teikimo srities patirties, kurie galėtų teikti konsultacijas dėl paraiškų rengimo ir keistis patirtimi su potencialiais naujais pareiškėjais;

26.

turėdamas omeny Tarybos sprendimą vėl pradėti taikyti 50 proc. normą (nuo 2012 m. sausio 1 d.), vis dar pritaria galimybei skirti didesnę bendro finansavimo normą EGF nei pasiūlytoji, kad būtų įveikta bendro finansavimo išteklių trūkumo problema ir padidėtų EGF patrauklumas;

27.

mano, kad pasiūlytos bendro finansavimo normos (nuo 50 proc. iki 65 proc.) nėra pakankamos;

28.

palankiai vertina nuostatą padengti išlaidas, susijusias su EGF paraiškų parengiamąja, valdymo, informavimo, viešinimo, kontrolės ir atskaitomybės veikla, kurią vykdo EGF paraišką įgyvendinančios institucijos (7 straipsnio 3 dalis), ir siūlo, kad išlaidų riba neviršytų 5 proc. visų išlaidų;

29.

nepritaria EGF taikymo srities išplėtimui apimant ūkininkus, kaip yra siūloma, ir pabrėžia, kad derybose dėl prekybos susitarimų turi būti užtikrinta, kad bus nuosekliai laikomasi bendros žemės ūkio politikos tikslų;

30.

mano, kad EGF taikymas žemės ūkio sektoriui, suteikiant ūkininkams galimybę pritaikyti savo veiklą žemės ūkio sektoriuje ir (arba) už jo ribų, iš dalies neatitinka bendrosios žemės ūkio politikos tikslų išsaugoti žemės ūkį visose teritorijose ir noro apsaugoti sektoriaus įvairovę Europos lygiu;

31.

klausia, ar sumažinus viršutinę biudžeto ribą, išplėtus naudos gavėjų ratą ir labiau stengiantis padaryti EGF prieinamesnį ir patrauklesnį, siūlomo biudžeto balansas atitinka fondo tikslus, kai žemės ūkio sektoriui numatoma skirti iki 2,5 milijardo eurų (iš 3 milijardų bendro biudžeto); teigia, kad ši suma būtų pernelyg didelė EGF kaip skubiai intervencinei priemonei ir pernelyg maža, siekiant kompensuoti numatytus realius ūkininkavimo ir maisto sektoriaus nuostolius, jeigu bus sudaryti dvišaliai prekybos susitarimai;

32.

atkreipdamas dėmesį į šias pamatines išlygas dėl taikymo srities išplėtimo įtraukiant žemės ūkio sektorių, Komitetas turi ir kitų pastabų dėl tokio pasiūlymo aspekto:

33.

pripažįsta, kad fondas neturėtų būti naudojamas papildyti pajamas ūkininkams, kuriuos neigiamai paveikė prekybos susitarimas; mano, kad pasiūlyme nepakankamai apgalvota sąsaja su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), ir siūlo, kad Europos Komisija pateiktų daugiau informacijos šiuo klausimu;

34.

pabrėžia, kad valstybės narės nepakankamai išnaudojo vietos ir regionų valdžios institucijų galimybes naudojant EGF ir ragina pasinaudoti partnerystės principu ir daugiapakopiu valdymu (4) rengiant ir įgyvendinant EGF paraiškas ir prižiūrint bei vertinant fondo veiksmingumą;

35.

atsižvelgdamas į iki šiol sukauptą patirtį, teigia, kad EGF yra veiksmingesnis, kai rengiant ir įgyvendinant suderintą priemonių, skirtų darbuotojams, paketą yra laikomasi koordinuoto vietinio tarpžinybinio požiūrio ir kai vietos kontaktiniai centrai teikia aiškias ir nuoseklias konsultacijas bei gaires atleistiems darbuotojams;

36.

pabrėžia, kad pagal dabartinį reglamentą valstybės narės gali nurodyti, kurie regionai gali tiesiogiai kreiptis dėl EGF paramos; todėl ragina valstybes nares reguliariau naudotis šia galimybe, ypač kai regionai turi sukaupę patirties mokymo, švietimo srityje ir (arba) dalyvauja remiant įmones ir jas vystant; mano, kad taip būtų išvengta delsimo teikiant paraiškas ir sprendžiant pajėgumų klausimus nacionaliniu lygiu, nes valstybių narių ministerijoms dažnai nepakanka nei būtinų gebėjimų, nei išteklių kurti ir teikti vietos (regionines) paramos paslaugas;

37.

siūlo Europos Komisijai sukurti geriausios praktikos pavyzdžių įgyvendinimo duomenų bazę, o paraiškų teikimo gairėse (minimose 12 straipsnio 2 dalyje) numatyti kriterijus dėl daugiapakopės partnerystės;

38.

mano, kad tebesitęsiant valstybės garantuotų skolų krizei ir valstybių biudžetams jaučiant jos padarinius, galima būtų apsvarstyti galimybę EGF taikyti tais atvejais, kai viešasis sektorius atsikrato didelio skaičiaus darbuotojų ir kai toks darbuotojų atleidimas padaro neigiamą poveikį darbo rinkai kai kurių šalių vietos (regionų) ekonomikoje;

39.

mano, kad vertėtų pasiūlyme aiškiau paminėti vietos ir regionų valdžios institucijas, ypač 8 straipsnio 2 dalyje (paraiškose turėtų būti pateikta informacija apie konsultavimosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis tvarką ir nurodytos agentūros, kurios įgyvendina priemonių paketą) ir 11 straipsnio 4 dalyje (nurodant, kad Komisija turėtų konsultuoti vietos ir regionų valdžios institucijas dėl EGF naudojimo).

40.

mano, kad komunikacijos priemonės turi būti patobulintos a) aiškiau numačius komunikacijos būdus tarp institucijų, atsakingų už EGF valdymą, pradedant Europos Komisija, baigiant nacionaliniais ir vietos (regionų) valdžios organais, ir b) veiksmingiau, prisiderinant prie konkrečių atvejų, bendrauti su darbuotojais, EGF paramos gavėjais, ir siūlo tam tikslui sukurti tinklalapį, kuriame būtų pateikta bendra informacija, ir portalo svetainę, leidžiančią atleistiems darbuotojams ir paramos agentūroms konfidencialiai keistis asmeninio pobūdžio informacija.