27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/150

—

primena, kad Europos transporto politika turi sudaryti palankias sąlygas patekti į vidaus rinką ir visų ES regionų tvarų vystymąsi bei Europos žemyno ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą,

—

pritaria Europos Komisijos pasiūlytam dviejų lygmenų transporto tinklo, susidedančio iš 10 koridorių ir 30 prioritetinių projektų, reguliavimo būdui,

—

sutinka, kad prioritetu turi būti sąveika ir daugiarūšiškumas, taip pat trūkstamos jungtys ir pralaidumo problemos,

—

palankiai vertina ketinimą daugiau pastangų dėti transporto rūšių keitimo, pereinant prie geležinkelio, upių ir jūrų transporto, ir pažangių eismo valdymo metodų srityse,

—

pabrėžia, kad Europos Komisijai turi būti suteikti platūs įgaliojimai TEN-T projektų valdymo ir sprendimų priėmimo srityse ir ragina išplėsti „Europos koordinatoriaus“ įgaliojimus,

—

atkreipia dėmesį į vietos ir regionų lygmens institucijų įgaliojimus sprendimų priėmimo, planavimo ir finansavimo srityse,

—

pageidauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas koridorių centrų veikloje būtų privalomas, ir ragina pasirašyti Europos Sąjungos, kiekvienos valstybės narės ir atitinkamų regionų „programos įgyvendinimo sutartis“,

—

pritaria pagrindinio tinklo finansavimo naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę principui ir primygtinai ragina numatyti naujus Europos finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, Europos obligacijas,

—

pageidauja, kad būtų sukurta Europos Sąjungos transporto mokesčių sistema, grindžiama taršiausių transporto rūšių išorės sąnaudų internalizavimo principu.

Pranešėjas

Bernard SOULAGE (FR / ESP), Ronos-Alpių regiono tarybos pirmininko pavaduotojas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių

COM (2011) 650 final

1.

palankiai vertina Europos Komisijos siekį paspartinti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtrą, kurios rezultatai po 20 metų atrodo gana kukliai palyginti su jai keliamais plataus užmojo esminiais tikslais;

2.

pritaria Europos transporto politikos tikslams ir TEN-T skirtam vaidmeniui, kurie turėtų visų pirma skatinti:

3.

pritaria Europos Komisijos tyrimo išvadoms, kuriose teigiama, kad, nors kuriant transeuropinį transporto tinklą padaryta didelė pažanga, šiuo metu veikianti infrastruktūra vis dar labai suskaidyta tiek geografiniu, tiek ir atskirų transporto rūšių požiūriais; ši problema dar aštresnė fizinių kliūčių turinčiose vietovėse, pavyzdžiui, salose, kalnų arba atokiuose regionuose;

4.

mano, kad siūlomoje transporto politikoje turėtų būti aiškiai nurodyti bendrieji ES tikslai, nustatyti strategijoje „Europa 2020“, ir ji turėtų skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą visoje Europos Sąjungoje;

5.

pritaria Europos Komisijos pasirinktam ryžtingam, daugiarūšiui ir pragmatiškam požiūriui, grindžiamam investicijų planavimu, kuriame numatytas dviejų lygmenų transporto tinklas:

6.

tikisi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms bus užtikrintos visos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant veiksmų projektus, numatytus programuojant TEN-T;

7.

kelia klausimą dėl finansinių priemonių, kuriomis būtų galima realiai pasinaudoti investicijoms įgyvendinti, atsižvelgiant į valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms nustatytus griežtus biudžetinius reikalavimus mažinti viešąsias išlaidas, kad būtų didinama visų ES regionų sanglauda ir skatinamas vystymasis;

8.

pritaria Komisijos pasiūlymui priimti reglamentą, kadangi jis taikomas tiesiogiai. Tik toks pasirinkimas:

9.

pritaria sprendimui naujoje reguliavimo sistemoje pirmenybę teikti sąveikai. Tai užtikrina realią galimybę sukurti integruotą Europos transporto sistemą skatinant įdiegti visiems Europos subjektams bendras procedūras ir standartus. Be to, Komitetas pageidauja, kad kuriant tiek krovinių, tiek ir keleivių transporto infrastruktūrą (34 straipsnis) daugiarūšiškumas būtų pagrindiniu jos veiksniu, užtikrinančiu eismo srautų nenutrūkstamumą ir suteikiančiu konkretumo transporto grandinės sąvokai. Yra galimybė įdiegti daugelį patobulinimų keleivių aptarnavimo srityje, tokių kaip integruota bilietų įsigijimo sistema, aiškesni tvarkaraščiai ir persėdimo grafikų suderinimas, ir krovinių vežimo srityje patikimumo ir paslaugų kokybės požiūriu;

10.

Pritaria Komisijos pasirinkimui ir ryžtui sukurti TEN-T tinklą, kartu baigiant įgyvendinti dabartinius prioritetus: 30 prioritetinių projektų ir horizontaliuosius prioritetus, kuriais siekiama plėtoti sąveiką tobulinančias transporto srautų valdymo priemones; kalbant apie ankščiau prioritetiniais laikytus projektus, prašo Europos Komisijos atsižvelgti į šioje srityje jau atliktą darbą, kad būtų tinkamai užtikrintas Europos dalyvavimo tęstinumas;

11.

teigiamai vertina tai, kad infrastruktūros projektai grindžiami esamais tinklais juos modernizuojant ir siekiant jų sąveikos (7 straipsnis). Įgyvendinant pasirinktus projektus galės būti kuriama nauja transporto infrastruktūra, bet taip pat bus užtikrinta esamos transporto infrastruktūros techninė priežiūra, rekonstrukcija ir modernizavimas skatinant išteklius naudoti kuo efektyviau;

12.

džiaugiasi, kad TEN-T tinklui atrinkti projektai grindžiami bendros svarbos principu (7 straipsnis):

13.

džiaugiasi įvairių rūšių transportą aprėpiančiais veiksmais, skirtais vystyti pažangius eismo valdymo metodus plėtojant šias sistemas: geležinkelių transportui skirtą ERTMS, oro transportui - SESAR, vidaus vandenų transportui - UIP, kelių transportui - ITS ir Europos navigacijos ir vietos nustatymo sistemą GALILEO. Visos jos skatina sąveiką, kuri yra esminė sąlyga plataus masto Europos transporto tinklui sukurti;

14.

ir toliau pritaria „mėlynųjų zonų“ kūrimo idėjai, abejodamas realia svarba, kurią Komisija teikia jūros greitkelių principui (25 straipsnis), kadangi jie atlieka labai menką vaidmenį dešimtyje koridorių bei mano, kad Europos Komisijos gairių projekte nepakankamai atsižvelgta į jūrų transportą;

15.

abejoja konkrečiu Komisijos ir valstybių narių pasiryžimu pakeisti padėtį judumo poreikių srityje, o ne taikytis prie begalinio judumo poreikių augimo;

16.

pritaria principui, pagal kurį šis tinklas turi tapti bendrosios rinkos „eismo apytakos sistema“, užtikrinančia netrikdomą asmenų ir prekių judėjimą visoje Europos Sąjungoje, kurios tikslas – 2050 m. sudaryti sąlygas daugumai įmonių ir piliečių užtrukti visuotiniame tinkle ne daugiau kaip 30 minučių;

17.

pritaria pastangoms vystyti geležinkelio transportą; šios rūšies prioritetas grindžiamas daugeliu ekonominių, finansinių ir ekologinių argumentų;

18.

abejoja visos Europos Sąjungos teritorijos aprėpties veiksmingumu laikantis teritorinės sanglaudos principo ir tuo, kad sukūrus visuotinį tinklą jis galės būti pavyzdine priemone teritorijų planavimui Europos mastu;

19.

primena, kad visuotinio tinklo techninė priežiūra yra vienintelė galimybė atokiems regionams, kuriuose nevykdomi prioritetiniai projektai, pasinaudoti Europos Sąjungos finansuojamomis transporto infrastruktūros paslaugomis; tik taip bus užtikrintas visų regionų prieinamumas;

20.

siūlo imtis veiksmų, kad būtų pagerintos transporto jungtys su salų, atokiausiais ir kalnų regionais bei šiuose regionuose;

21.

pritaria Komisijos iniciatyvai greitu laiku (ne vėliau kaip iki 2030 m) sukurti strateginį tinklą, užtikrinantį didelę Europos pridėtinę vertę, siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų, nustatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“;

22.

džiaugiasi tuo, kad daug reikšmės teikiama „daugiarūšiams transporto koridoriams“ kaip priemonei, kuri padės koordinuotai įgyvendinti pagrindinį tinklą, grindžiamą daugiarūšio transporto integracija, sąveika ir suderintu bei veiksmingu išteklių valdymu (48 straipsnis); apgailestauja, kad siūlant kurti koridorius per mažai dėmesio skiriama jūrų greitkeliams;

23.

pritaria Komisijos sprendimui sukurti dešimt koridorių, tapsiančių prioritetiniais pagrindinio tinklo keliais, ir metodologijai, pasirinktai pagrindiniam tinklui apibrėžti. Jis taip pat pritaria Komisijos sprendimui bent jau 2014–2020 m. laikotarpiu daugiausia lėšų skirti tarpvalstybinių projektų, sukuriančių didelę Europos pridėtinę vertę, finansavimui;

24.

pritaria nuostatai skirti už atskirą koridorių atsakingą „Europos koordinatorių“ (51 straipsnis), kuris veikia Komisijos vardu ir jos naudai siekiant užtikrinti, kad būtų ginami ES interesai, vadovauja numatytiems darbams taip, kad nebūtų pažeistas nustatytas grafikas ir skirtas finansavimas, praneša apie įgyvendinimo pažangą ir iškilusius sunkumus bei dirba konsultuodamasis su visomis suinteresuotomis šalimis;

25.

džiaugiasi, kad daug dėmesio skiriama „pagrindinio tinklo transporto mazgams“ (47 straipsnis) siekiant transporto rūšių sąveikos, tačiau siūlo patikslinti ir išsamiau apibrėžti „miesto transporto mazgo“ sąvoką (3 straipsnio o punktas), įtraukiant į ją su miestais susijusias logistikos ir uostų zonas;

26.

vis dėlto mano, kad į pagrindinį tinklą reikėtų ne tik labiau įtraukti uostus, kurie yra svarbūs valstybių narių eksportui ir importui ir kurie nepriklauso miesto transporto mazgams, bet ir gerinant sausumos ir jūrų greitkelių sinergiją kurti infrastruktūrą jungtims su trečiosiomis šalimis, visų pirma šalimis kandidatėmis, plėtoti;

27.

palankiai vertina sprendimą daugiau pastangų skirti transporto rūšių keitimui pereinant prie geležinkelio, upių ir jūrų transporto;

28.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su Europos Sąjunga, turi skatinti visas kolektyvinio transporto rūšis, visų pirma viešąjį transportą, ir įgyvendinti veiksmingus judumo užtikrinimo miestuose planus, kuriais būtų mažinamas eismo intensyvumas miestų centruose;

29.

taip pat mano, kad atskiras keleivių ir krovinių vežimo valdymas atsižvelgiant į skirtingus šių dviejų transporto rūšių poreikius sudarytų sąlygas efektyvesniam jų funkcionavimui;

30.

pritaria pažangių eismo valdymo metodų (ERTMS, SESAR, UIP, SafeSeaNet, ITS) vystymo veiksmams, turintiems lemiamos reikšmės kuriant integruotą Europos transporto sistemą;

31.

pabrėžia, kad Europos Komisijai turi būti suteikti platūs įgaliojimai TEN-T projektų valdymo ir sprendimų priėmimo srityse, nes tik ji viena, konsultuodamasi su kitomis Europos institucijomis ir organais, gali užtikrinti Europos pridėtinę vertę ir visų Europos žemyno mastu įgyvendinamų projektų nuoseklumą, kad būtų sukurtas tikras Europos lygmens tinklas, neapsiribojantis vien tik nacionalinių infrastruktūrų sujungimu;

32.

pažymi, kad reglamentas atitinka subsidiarumo principą ir suteikia Europos Sąjungai galimybę imtis atitinkamų priemonių, kai nustatytų tikslų neįmanoma tinkamai įgyvendinti nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis;

33.

palankiai vertina valstybių narių veiksmų kuriant TEN-T tinklą stebėsenos sistemą, užtikrinančią, kad valstybės narės nuolat informuos Komisiją apie bendros svarbos projektų įgyvendinimo eigą ir šiuo tikslu skiriamas investicijas, bei nuostatą, pagal kurią Komisija kas dveji metai visoms kompetentingoms Europos Sąjungos institucijoms pateiks įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Jis taip pat palankiai vertina Komisijai suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus, kad būtų atsižvelgiama į galimus pakeitimus, padarytus remiantis kiekybinėmis ribinėmis vertėmis (54 straipsnis);

34.

teigiamu žingsniu laiko pagrindinio tinklo koridorių valdymo principą (52 straipsnis), pagal kurį atsakomybė suteikiama „Europos koordinatoriui“, pritaria jo skyrimo būdui (51 straipsnio 2 dalis), jo užduočių sąrašui (51 straipsnio 5 dalis), taip pat Komisijai suteiktai galimybei priimti sprendimą dėl pagrindinio tinklo koridorių įgyvendinimo (53 straipsnio 3 dalis);

35.

vis dėlto, siekdamas, kad būtų vykdoma koridorių įgyvendinimui numatytų projektų pažangos stebėsena, ragina išplėsti „Europos koordinatoriaus“ įgaliojimus. Jam turėtų būti suteikta galimybė ne tik tarpininkauti ginčų atveju, bet ir skubiai pranešti Europos Komisijai ir Europos Parlamentui apie kliūtis, stabdančias projekto eigą (51 straipsnio 5 dalies b punktas);

36.

palankiai vertina koridorių centrų steigimą ir jiems suteiktą atsakomybę už pagrindinių tikslų nustatymą bei koridorių kūrimui numatytų priemonių parengimą ir jų priežiūrą (52 straipsnis), tačiau stebisi, kodėl į pagrindinio tinklo koridorių valdymą (52 straipsnis) neįtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos. Komitetas ragina jų dalyvavimą koridorių centrų veikloje padaryti privalomą. Šis pasiūlymas aiškinamas tuo, kad koridoriaus centrui suteikti platūs įgaliojimai, tačiau savo įgaliojimais ir užduotimis vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat atlieka svarbų pagrindinių transporto politikos dalyvių vaidmenį, dažnai reikšmingai prisidėdamos prie bendro finansavimo ir, turėdamos demokratinį legitimumą, tikėtina, kad galės užtikrinti projektų įgyvendinimą;

37.

pabrėžia, kad miestus ir regionus būtina įtraukti į transeuropinių transporto tinklų ir jų pačių prioritetų nustatymo procesą, kad būtų galima atsižvelgti į kiekvieno regiono ypatumus; be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų lygmens institucijos turi prisidėti priimant sprendimus, planuojant ir finansuojant transporto srities iniciatyvas, siekiant užtikrinti jų dermę su vietos ir regionų teritorijų planavimo planais;

38.

norėtų sužinoti, kokia vieta koridorių projektų nustatymo procese skiriama bendradarbiavimui su regionais, kuriuose numatyta juos įgyvendinti, ir rekomenduoja, kad bendradarbiavimas su regiono lygmens dalyviais būtų viena iš koridorių centrų užduočių, kad būtų galima veiksmingai panaudoti regionų valdžios institucijų praktinę patirtį šiose srityse. Todėl laikosi nuomonės, kad šešių mėnesių terminas, skirtas pagrindinio tinklo koridoriaus plėtros planui parengti (53 straipsnis) nesuderinamas su realiu konsultacijų įgyvendinimo procesu;

39.

ragina Europos Sąjungą, kiekvieną valstybę narę ir suinteresuotuosius regionus pagal „teritorinius paktus“pasirašyti „programos įgyvendinimo sutartis“, kuriose būtų nustatyti abipusiai finansiniai įsipareigojimai ir darbų įgyvendinimo grafikas. Šios sutartys turėtų apimti ne tik TEN-T infrastruktūrą, bet ir antrinę infrastruktūrą, kurią įsipareigotų sukurti valstybės narės ir regionai, siekdami užtikrinti sklandų pagrindinių tinklų veikimą;

40.

gerai supranta TEN-T tinklo strateginę reikšmę Europos Sąjungos gyvybingumui, tai pat ir didelių finansinių išteklių, reikalingų jam sukurti, poreikį, todėl ragina pasinaudoti europine paskola, kuri platesniu mastu nei Europos Komisijos siūlomos ES transporto infrastruktūrai finansuoti skirtos „projektų obligacijos“, užtikrins dideles investicijas į Europos transporto sistemą, kuri būtina siekiant užtikrinti žemyno konkurencingumą, įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus (ypač aplinkosaugos srityje) ir atgaivinti ekonomiką šiuo krizės laikotarpiu;

41.

nuogąstauja dėl finansavimo lygio, kurį numatys Taryba ir Europos Parlamentas, priimdami artimiausią daugiametę ES finansavimo programą. Dabartiniai biudžetiniai sunkumai neturėtų tapti priežastimi (ilgainiui gresiančia nuostoliais) atsisakyti ES užmojų dėl šių projektų, turinčių struktūrinės reikšmes ateičiai;

42.

primena, kad didelės investicijos į TEN-T reikalauja stiprios ir nuolatinės politinės valios aukščiausiu lygmeniu;

43.

pabrėžia, kad finansuojant pirmenybė turi būti teikiama trūkstamoms jungtims (visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose) ir pralaidumo problemoms spręsti;

44.

džiaugiasi Europos bendro finansavimo dalimi, kuri pagrindinio tinklo atveju paprastai yra tokia: iki 20 proc. skiriama darbų vykdymui, 40 proc. tarpvalstybiniams geležinkelių ir vidaus vandenų kelių projektams, 50 proc. tyrimams ir iki 50 proc. gali būti skiriama intelektinėms transporto sistemoms ir pereinamajame etape esančioms valstybėms narėms;

45.

primena apie svarius daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų įnašus finansuojant TEN-T, papildančius valstybių narių ir Europos Sąjungos finansavimą ir pateisinančius jų aktyvų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant infrastruktūros projektus;

46.

mano, kad, įgyvendinant kai kuriuos labai plataus masto projektus, Europos indėlis turi būti įtvirtintas sudarant bendruosius finansavimo planus, nes šiuo metu tai nenumatyta galiojančiose Europos subsidijų skyrimo nuostatose, kuriose apsiribojama septynerių metų biudžeto laikotarpiu (trumpesniu nei trunka labai didelių projektų įgyvendinimas);

47.

pritaria principui, pagal kurį pagrindinis tinklas finansuojamas infrastruktūros fondo lėšomis, o visuotinis tinklas – kitais nacionaliniais ištekliais, įskaitant ir ERPF; vis tik primena, kad sanglaudos politika turi savo tikslus ir visuotinio tinklo finansavimas įgyvendinant integruotą plėtros strategiją, nustatytą regiono lygmeniu, neturi sanglaudos politikai suteikti sektorinio pobūdžio;

48.

norėtų sužinoti, koks bus šio reglamento poveikis vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač finansavimui, kurį jos skiria bendram TEN-T infrastruktūros finansavimui. Šį poveikį dar reikia patikslinti ir atlikti jo vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju;

49.

pritaria sprendimui ieškoti naujų finansavimo šaltinių siekiant pagreitinti TEN-T kūrimo veiksmų įgyvendinimą, išskaidyti rizikos faktorius ir pritraukti daugiau privačių investicijų, tačiau primena, kad šie nauji potencialūs finansavimo šaltiniai jokiu būdu neturi pakeisti tradicinio ES finansavimo, o tik jį papildyti;

50.

pritaria, kad tam tikru mastu būtų plėtojama viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kadangi ji gali užtikrinti didesnį finansavimo skaidrumą ir padėti dalyviams laikytis nustatytų infrastruktūros tinklų įgyvendinimo terminų; vis tik primena, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė nėra visų problemų sprendimo priemonė, ir pabrėžia, kad, kai darbai vykdomi plėtojant partnerystę, būtina atkreipti dėmesį į infrastruktūros nuosavybės aspektą;

51.

ragina skubiai Europos Sąjungos mastu įdiegti transporto mokesčių sistemą, grindžiamą principu, pagal kurį taršiausių transporto rūšių išorės sąnaudos būtų internalizuojamos suderintais mokesčiais, o gautos pajamos būtų skiriamos tvaresnių transporto rūšių infrastruktūros kūrimui (ypač Eurovinjetė);

52.

ragina nepamiršti apie Europos investicijų banko vaidmenį, nes jis kasmet skiria apie 10 milijardų eurų su transportu susijusiems projektams ir yra patikimas investicijų į pačius sudėtingiausius projektus šaltinis;

53.

palankiai vertina naują Europos Sąjungos finansavimo priemonę „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, kurią naudojant bus finansuojama prioritetinė ES transporto, energetikos ir skaitmeninio plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, ir vertina jos didelį sverto poveikį.