27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/127

—

su pasitenkinimu konstatuoja, kad Europos socialinis fondas (ESF) išsaugos struktūrinio fondo savybes, išlieka gerai įsitvirtinusia ES sanglaudos politikos sudėtine dalimi ir netaps vieno sektoriaus politika,

—

abejoja, ar kuklaus ESF skiriamų lėšų padidinimo pakaks keliamiems plataus užmojo tikslams paremti,

—

prašo paramai maisto produktais skurstantiesiems nedelsiant surasti tinkamesnį pagrindą nei ESF,

—

su susirūpinimu atkreipia dėmesį, kad ESF „visapusiškai“ priderinant prie strategijos „Europa 2020“ tikslų gali nukentėti jam sanglaudos politikos srityje patikėta misija, kuri numatyta Sutartyje (plg. dėl kaimo regionų, pramonės permainas patiriančių regionų, salų, pasienio ar kalnų regionų),

—

apgailestauja, kad pasiūlyme nepaminėtas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros skatinimas darbo rinkoje, nurodytas strategijos „Europa 2020“ integruotose gairėse (septintoji gairė),

—

palankiai vertina nuostatą, kad visos valstybės narės bent 20 proc. visų ESF išteklių turės skirti teminiam tikslui „skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu“,

—

nors ir pritaria lėšų telkimo pagal temas tikslui, nesutinka su Komisijos šiam tikslui įgyvendinti pasirinktu būdu ir tvarka ir norėtų daugiau lankstumo,

—

nusivylęs, kad pasiūlymo dėl reglamento 6 straipsnyje dėl partnerių dalyvavimo ir konstatuojamosios dalies 9 punkte visiškai neužsimenama apie vietos valdžios institucijas paminint tik socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas,

—

stebisi, kad Komisijos pasiūlyme nenumatytas tarptautinį bendradarbiavimą papildantis pasienio ir tarpregioninis bendradarbiavimas,

—

džiaugiasi, kad atkreiptas dėmesys į būtinybę įgyvendinant strategiją „Europa 2020“„sutelkti regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus“ ir numatytos galimybės šiam tikslui pasiekti naudoti teritorinius paktus, tačiau norėtų, kad jie būtų naudojami įgyvendinant ir kitus fondus.

Pranešėjas

Konstantinos SIMITSIS (EL / ESP), Kavala miesto meras

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

COM(2011) 607 final – 2011/0268 (COD)

1.

su pasitenkinimu konstatuoja, kad Europos socialinis fondas (ESF), kuris yra nepakeičiama paramos užimtumui, socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu priemonė, išsaugos struktūrinio fondo savybes netgi po 2013 m., išlieka gerai įsitvirtinusia ES sanglaudos politikos sudėtine dalimi ir netaps vieno sektoriaus politika;

2.

palankiai vertina tai, kad išlieka, peržiūrimi ir išplečiami pagrindiniai teminiai ESF priemonių tikslai, kurie suskirstyti į keturias grupes nustatant nemažai kiekvienos grupės investicinių prioritetų;

3.

ypač palankiai vertina tai, kad šiuo metu, kai sunkios ekonomikos krizės, kuri ištiko daugelį Europos piliečių, sąlygomis socialinė apsauga yra ypač svarbi, veiksmai, skirti „skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu“ laikomi prioritetu ir tapo vienu pagrindiniu teminiu tikslu;

4.

pritaria pasiūlymui šiek tiek padidinti ESF turimą biudžetą, kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sieks 84 mlrd. EUR ir sudarys 25 proc. viso sanglaudos politikos biudžeto (palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu atitinkamai turimais 75 mlrd. EUR arba 23 proc.);

5.

vis tik abejoja, ar šio kuklaus ESF skiriamų lėšų padidinimo pakaks keliamiems plataus užmojo tikslams paremti, ypač turint omenyje tai, kad padidinimas yra mažesnis negu atrodytų, kadangi į mažiausią ESF išteklių sumą įskaičiuojamas ir paramos skurstantiesiems maisto produktais biudžetas (2,5 mlrd. EUR), kuris iš bendros žemės ūkio politikos biudžeto perkeliamas į ESF biudžetą;

6.

abejoja, ar parama maisto produktais skurstantiesiems (kuriai RK iš esmės labai pritaria) yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162 straipsnyje apibrėžtuose tiksluose; be to, pažymi, kad apie paramą maisto produktais skurstantiesiems reglamento projekto dėl ESF tekste ir numatytose veiklos srityse neužsimenama (visų pirma 3 straipsnyje dėl paramos aprėpties); todėl prašo paramai maisto produktais skurstantiesiems nedelsiant surasti tinkamesnį teisinį pagrindą nei ESF;

7.

kelia klausimą, ar nereikėtų apskritai sanglaudos politikai ir konkrečiai ESF skiriamoms lėšoms nustatyti platesnio užmojo tikslų, kadangi šiuo metu Europą ypač stipriai palietė ekonomikos krizė, kurios socialiniai padariniai dramatiški;

8.

nusivylė, kad Komisija dar kartą nedrįso pasirinkti Komiteto siūlytos pozicijos, t. y. pasiektą pažangą vertinti taikant kitus nei BVP kriterijus, apimančius ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos rodiklius;

9.

ragina Europos Komisiją ir kitus šioje srityje kompetentingus ES organus dėti didesnes pastangas, kad būtų galima pasinaudoti pačiais naujausiais statistiniais duomenimis – 2009–2011 m. laikotarpio valstybių narių ir 2008–2010 m. laikotarpio regionų (o ne atitinkamai 2007–2009 m. ir 2006–2008 m.), kad būtų galima kuo tiksliau įvertinti itin nepalankią ekonominę padėtį ir ESF galėtų patenkinti dėl jos išaugusius poreikius; kad prieš įstatymą visi būtų lygūs, Komitetas prašo, kad lėšų skirstymo metodikoje būtų aiškiai pasakyta, jog regionai, kuriems taikomas konvergencijos tikslas, visada turi turėti teisę į didesnį finansavimą nei pereinamojo laikotarpio regionai;

10.

prieštarauja bet kokiam pasiūlymui dėl makroekonominių finansavimo sąlygų įvedimo, ypač ESF atveju, kadangi jas taikant regionų valdžios institucijos ir galiausiai – fondo, kuris, kaip nurodyta pasiūlymo dėl reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, „turi būti naudingas žmonėms, įskaitant pažeidžiamiausias grupes, būtent ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius, migrantus, etnines mažumas, marginalias bendruomenes, socialinę atskirtį patiriančius žmones“, paramą gaunantys asmenys bei įmonės tokiu atveju būtų „nubausti“ už galimą nacionalinės valdžios vėlavimą vykdyti reformas, kurias ji įsipareigojo vykdyti pagal nacionalines reformų programas;

11.

reiškia savo susirūpinimą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų nesilaikymo problemų, kurios gali kilti dėl tam tikrų Komisijos pasiūlymo punktų, pavyzdžiui, tų, kurie yra susiję su tam tikrų temų koncentracija, kadangi dėl to sumažės galimybės ESF intervencines priemones priderinti prie atskirų regionų poreikių ir ypatumų;

12.

primena, kad vadovaujantis sutarčių nuostatomis Komisija privalo laikytis subsidiarumo principo, kuris Komitetui ypač svarbus, turint omenyje, kad ir Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnyje nurodoma, kad teisėkūros procedūra priimamo teisės akto priėmimo proceso metu vykstant konsultacijoms visada turi būti „atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomo veiksmo aspektus“; be to, to paties protokolo 5 straipsnyje skelbiama, kad Komisijos pasiūlymai turi būti pagrįsti. Šiame pasiūlyme apie ESF intervencines priemones kalbama apibendrintai ir aptakiai, todėl jas vargu ar galima laikyti pagrįstomis;

13.

atkreipia dėmesį, kad dėl numatytų privalomo pobūdžio nuostatų dėl mažiausios procentinės dalies, finansavimo dalies ir išteklių telkimo pagal temas ribojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo kyla pavojus, kad Komisija strateginės partnerės ir patarėjos vaidmenį iškeis į prižiūrėtojos vaidmenį ir apsiribos misija tikrinti ir patvirtinti, kad valstybių narių ir regionų programos atitinka Europos lygmeniu nustatytus reikalavimus, kurie gali visiškai neatspindėti jų poreikių;

14.

pasisako už naujos tarpinės regionų, kurių BVP sudaro nuo 75 iki 90 proc. ES vidurkio, kategorijos sukūrimą ir už tai, kad teisė pasinaudoti ESF finansavimu būtų suteikta visiems regionams, įskaitant tuos, kurie nors ir nėra menkiau išsivystę jų statistinių vidurkių požiūriu, bet vis tik dažnai susiduria su socialinės sanglaudos problemomis, kadangi juose yra skurstančių ir nepakankamai išsivysčiusių vietovių;

15.

besąlygiškai teigia, kad dėl naujosios regionų klasifikavimo tvarkos neturi drastiškai sumažėti parama regionams palyginti su ta, kurią jie gauna dabartiniu programavimo laikotarpiu, ir prašo numatyti apsaugos priemones, kurios užtikrintų, kad sumos, kurios bus skiriamos regionams 2014–2020 m. laikotarpiu, sudarytų ne mažiau kaip du trečdalius 2007–2013 m. laikotarpiu gautos paramos;

16.

pritaria iniciatyvai nustatyti prioritetus ESF paramos procentinei daliai, tačiau prašo ją sumažinti, kad ji būtų proporcingesnė ir suteiktų valstybėms narėms ir regionams galimybę lanksčiau planuoti ir tai daryti arčiau lygmens, įkūnijančio vietos galimybes ir problemas;

17.

mano, kad mažiausia ESF paramos procentinė dalis pagal regiono kategoriją turės būti orientacinio pobūdžio, kadangi tai leistų ją keisti kiekvieno konkretaus regiono atveju derantis dėl partnerystės sutarties;

18.

teigiamai vertina tai, kad ES ir toliau sieks koordinuoti skirtingų struktūrinių fondų veiklą ir jos nuoseklumą ir ypač ERPF ir ESF intervencinių priemonių tarpusavio papildomumą vykdant sanglaudos politiką ir strategiją „Europa 2020“, kadangi šis požiūris gali užtikrinti plataus masto sąveiką;

19.

viena vertus, pritaria pastangoms socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas skatinti dalyvauti ESF veiklos planavimo ir vykdymo procedūrose;

20.

tačiau, antra vertus, apgailestaudamas atkreipia dėmesį į pastebimą bendrą Komisijos nepasitikėjimą vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios yra ir turi išlikti svarbiausiais veiksmų programų sudarymo ir įgyvendinimo subjektais;

21.

pritaria pagrindiniam pamatiniam principui ESF užduotis ir veiksmus susieti su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“;

22.

tačiau su susirūpinimu atkreipia dėmesį, kad ESF „visapusiškai“ priderinant prie strategijos „Europa 2020“ tikslų gali nukentėti jam sanglaudos politikos srityje patikėta misija, kuri numatyta Sutartyje, ir ypač užduotis remti kuo labiau derančias ir integruotas programavimo gaires deramą dėmesį skiriant teritoriniam aspektui;

23.

mano, kad ESF susiejant su strategijos „Europa 2020“ tikslais svarbiausia fondo misija yra Sutarties dėl ES veikimo 174 straipsnyje nurodytų regionų (kaimo regionų, pramonės permainas patiriančių regionų, šiauriausių, mažo gyventojų tankumo regionų arba salų, pasienio ar kalnų regionų) atsilikimo mažinimas. Komitetas pakartoja savo nuogąstavimą, kad ESF, kuris yra pagrindinis sanglaudos politikos svertas, nebūtų pertvarkytas vien į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui skirtą priemonę;

24.

be to, apgailestauja, kad derinant ESF ir strategijos „Europa 2020“ tikslus deramai neatsižvelgta į specifinę ir išskirtinę atokiausių regionų padėtį, kuri pripažinta SESV 349 straipsnyje;

25.

palankiai vertina ir remia pasirinktą suderintą ir nuoseklų požiūrį, kurio laikydamasi Komisija nusprendė sukurti ESF paramos aprėpties struktūrą; teikiant šią paramą norima tiesiogiai paremti keturis teminius tikslus ir netiesiogiai keturis kitus tikslus iš vienuolikos tikslų, kurie bendrojo reglamento dėl fondų 9 straipsnyje numatyti bendros strateginės programos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo srityje. Pasirinkti teminiai tikslai savo ruožtu suskirstyti į aštuoniolika investicinių prioritetų;

26.

pabrėžia, kad taip ESF ir toliau vykdys esminę Sutartimi jam pavestą misiją „pagerinti darbuotojų galimybes įsidarbinti“ ir bus pajėgus tenkinti dėl išskirtinai nepalankios ekonominės padėties kylančius socialinius poreikius imdamasis „skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu“, t. y. veiklos, kuriai skirta daugiau dėmesio iš investicinio prioriteto ją paverčiant konkrečiu teminiu tikslu;

27.

apgailestauja, kad pasiūlyme nepaminėtas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros skatinimas, nurodytas strategijos „Europa 2020“ integruotose gairėse (septintoji gairė);

28.

džiaugiasi, kad vyraujant viešųjų investicijų į šiuos sektorius mažėjimo tendencijai ESF numato konkrečią paramą švietimui, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, ir pasisako už tai, kad ESF remtų investicijas į fizinį kapitalą, kurios yra susijusios su ESF tikslais, pavyzdžiui, investicijos į švietimo infrastruktūrą;

29.

prašo ESF reglamente nurodyti gamtinių ir demografinių kliūčių turinčias vietoves, panašiai, kaip yra nurodyta reglamento projekto dėl Europos regioninės plėtros fondo 10 straipsnyje;

30.

atsižvelgdamas į daugelyje valstybių narių vykstančius didelio masto demografinius pokyčius, dėl kurių reikia iš esmės pakeisti švietimo struktūras, mano, kad ši sritis turi būti tarp investicinių prioritetų. Komitetas daro prielaidą, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius jo raginimas investuoti į tvarių švietimo struktūrų užtikrinimą ir kvalifikuotą darbo jėgą atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį;

31.

ypač palankiai vertina tai, kad daugelis paramos sričių, kurios yra investiciniai prioritetai, yra tiesiogiai susijusios su vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimais, todėl padės joms atlikti patikėtą misiją; tačiau, atsižvelgiant į šią padėtį, minėtoms institucijoms būtina skubiai suteikti svarų vaidmenį rengiant ir vykdant atitinkamas veiksmų programas;

32.

ragina Komisiją patikslinti tam tikrų investicinių prioritetų, kurių esmė yra neaiški, turinį ir pabrėžti kitus, taip pat ir – kai to reikia – numatyti naujus investicinius prioritetus, pavyzdžiui, siekiant skatinti ESF intervencinių priemonių teritorinį aspektą;

33.

palankiai vertina numatytą valstybių narių prievolę užtikrinti, kad jų veiksmų programose nustatyta strategija ir veiksmai būtų nuoseklūs, kai jais siekiama spręsti nacionalinėse reformų programose įvardytus uždavinius, kad jais būtų prisidedama prie pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse įgyvendinimo turint omenyje tai, kad optimaliems sanglaudos politikos rezultatams pasiekti būtina patikima makroekonominė aplinka;

34.

dar kartą atkreipia dėmesį, kad siūloma formuluotė (valstybės narės „užtikrina, kad veiksmų programose nustatyta strategija ir veiksmai būtų nuoseklūs ir spręsti (…) uždavinius“, nors galiojančiame reglamente prašoma, kad jie „juos remtų“) patvirtina, kad ESF iš pagrindinio sanglaudos politikos sverto gali būti pertvarkytas į vien į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui skirtą priemonę (žr. ankstesnius 21–24 punktus);

35.

kalbant apie lėšų telkimą, palankiai vertina nuostatą, kad visos valstybės narės bent 20 proc. visų ESF išteklių turės skirti teminiam tikslui „skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu“;

36.

abejoja, ar šiam tikslui numatyta mažiausia 20 proc. dalis (arba visam laikotarpiui skirtas 16,8 mlrd. EUR biudžetas) bus veiksminga turint omenyje tai, kad pati Europos Komisija savo pasiūlyme pripažįsta, kad maždaug ketvirtadalis europiečių, t. y. daugiau kaip 113 milijonų žmonių, gyvena ties skurdo ar atskirties riba;

37.

nors ir pritaria lėšų telkimo pagal temas tikslui, nesutinka su Komisijos šiam tikslui įgyvendinti pasirinktu būdu ir tvarka, nurodytiems pasiūlymo dėl reglamento dėl ESF 4 straipsnio 3 dalyje. Įpareigodama kiekvienos veiksmų programos lėšas sutelkti daugiausia į keturis iš aštuoniolikos galimų investicinių prioritetų ir nurodydama nepaprastai didelius šio sutelkimo procentinius dydžius – nuo 80 iki 60 proc., atsižvelgiant į kategoriją, kuriai priklauso atitinkamas regionas, – Komisija nusižengia subsidiarumo ir proporcingumo principams, kadangi gali paaiškėti, kad ši sistema nepajėgi patenkinti atskirų regionų konkrečių poreikių ir prioritetų;

38.

kalbant apie lėšų telkimo tvarką, Komitetas – priešingai – pasisako už tai, kad būtų nustatyti mažesni už Komisijos siūlomus atskirų veiksmų programų lėšų sutelkimo procentiniai dydžiai ir nurodytas tik orientacinis keturių investicinių prioritetų skaičius, kuris taptų Europos Sąjungos atskaitine verte ir galėtų būti didinamas iki šešių prioritetų vykstant deryboms dėl veiksmų programų, kad vykdant minėtą lėšų telkimą būtų siekiama ir deramai patenkinti konkrečius atskirų regionų poreikius ir prioritetus;

39.

iš principo pritaria, kad būtų taikoma bendrų programų našumo ir rezultatų rodiklių sistema. Šios pastangos, kurių jau seniai reikėjo imtis, Europos Sąjungos lygmeniu suderinti ESF intervencinių priemonių rezultatų vertinimo taisykles padės iš esmės pagerinti stebėsenos procedūrų patikimumą, kokybę ir viešumą;

40.

vis tik yra įsitikinęs, kad šiuo metu, t. y. pradiniame programų veiksmingumo rodiklių derinimo etape, kai Komisijos siūlomi bendrai naudoti rodikliai dar nebuvo išbandyti, ir turint omenyje tai, kad ESF lėšomis finansuojamų priemonių poveikį neabejotinai yra sudėtingiau įvertinti negu kitokio pobūdžio paramos, šie rodikliai turėtų būti tik orientaciniai ir neprivalomi ir jokiu būdu negali būti laikomi paramos gavimo sąlyga;

41.

tačiau sutinka, kad tikslo pagerinti stebėsenos procedūrų patikimumą, kokybę ir viešumą galima pasiekti nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijoms numatant galimybę derėtis dėl vidinių konkrečių programos našumo rodiklių, kurie turėtų būtų iš dalies arba visiškai grindžiami Komisijos pasiūlytais bendrais našumo ir rezultatų rodikliais, suteikiant jų nustatymui būtiną lankstumą;

42.

nusivylęs konstatuoja, kad pasiūlymo dėl reglamento 6 straipsnyje dėl partnerių dalyvavimo ir konstatuojamosios dalies 9 punkte visiškai neužsimenama apie vietos valdžios institucijas paminint tik socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas ir taip parodant jau minėtą nepasitikėjimą vietos ir regionų valdžios institucijomis;

43.

kalbant apie partnerystę laikosi nuomonės, kad neteisinga vietos ir regionų valdžios institucijas prilyginti socialiniams ir ekonominiams partneriams turint omenyje tai, kad atstovaudamos jų administruojamų bendruomenių bendram interesui, vietos ir regionų valdžios institucijos, kiek leidžia valstybės narės institucinė sistema, užtikrina bendrą sanglaudos politikos projektų valdymą ir finansavimą;

44.

apgailestauja, kad šioje nuostatoje nėra aiškiai paminėti visi partneriai, išvardyti pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos struktūrinių fondų bendrosios nuostatos, 5 straipsnyje. Iš tikrųjų, bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos pripažįstamos pagrindinėmis nacionalinės valdžios institucijų partnerėmis įgyvendinant minėtų ES struktūrinių fondų, įskaitant ir ESF, programas kartu su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Todėl būtina įtraukti tokią nuostatą;

45.

džiaugiasi, kad šiuo reglamentu skatinamas socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų aktyvumas užtikrinant, kad jiems iš ESF lėšų bus skirta atitinkama suma jų programų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimų stiprinimo veiklai;

46.

vis tik pasisako už tai, kad smulkesnės vietos valdžios institucijos, pavyzdžiui, mažos kaimo seniūnijos, būtų raginamos būti aktyvios ir pasinaudoti ESF remiamomis priemonėmis imantis atitinkamų gebėjimų stiprinimo veiksmų ir ESF parama vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvoms kurti tinklus, kurie joms suteiks galimybę ES lygiu keistis patirtimi visiems rūpimais klausimais, pavyzdžiui, jaunimo nedarbo, gyventojų senėjimo, romų integracijos ir pan.;

47.

pritaria pasiūlymo dėl reglamento nuostatoms, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė ir vienodos visų asmenų galimybės, įskaitant prieinamumo užtikrinamą neįgaliesiems, šiuo tikslu į reglamentą įtraukiant nediskriminavimo principą, kadangi šios nuostatos rodo naujas pastangas panaikinti bet kurią iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnyje nurodytų diskriminacijos rūšių. Ypač palankiai vertina ir padarytos pažangos įrodymu laiko tai, kad aptariamame pasiūlyme, skirtingai nei galiojančiame reglamente, neapsiribojama valstybių narių įpareigojimu užtikrinti, kad veiksmų programose būtų aprašyta, „kaip bus skatinama lyčių lygybė ir lygios galimybės“, bet jos įpareigojamos į teisės aktus integruoti lyčių lygybės ir lygių galimybių aspektą;

48.

palankiai vertina paramą „socialinėms inovacijoms“, kurių skatinimui jau skirta reikšmingų iniciatyvų, pavyzdžiui, 2011 m. gegužės mėn. surengtas Socialinių inovacijų forumas, tačiau mano, kad derėtų konkrečiai paminėti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurioms reikėtų suteikti galimybę dalyvauti kartu su valstybėmis narėmis nustatant socialinių inovacijų temas;

49.

pasisako už tai, kad būtų tęsiamas ir stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant skatinti abipusį mokymąsi ir taip padidinti ESF lėšomis remiamų politikos sričių veiksmingumą;

50.

stebisi, kad Komisijos pasiūlyme, priešingai negu galiojančiame reglamente, nenumatytas tarptautinį bendradarbiavimą papildantis tarpregioninis bendradarbiavimas, ypač turint omenyje tai, kad pasibaigus Bendrijos iniciatyvai Equal (2000–2006 m.) tarptautinis bendradarbiavimas susilpnėjo ir tarp kai kurių valstybių narių beveik visiškai nutrūko;

51.

nepritaria ribojamojo pobūdžio nuostatai, pagal kurią valstybės narės gali pasirinkti tarptautinio bendradarbiavimo temas iš Komisijos pasiūlyto ir ESF komiteto patvirtinto sąrašo, kadangi ją laiko pernelyg ribojamojo pobūdžio, todėl prašo ją išbraukti;

52.

ypač vertina tai, kad numatoma remti vietos subjektų inicijuojamas vietos plėtros strategijas, teritorinius paktus, vietos užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties iniciatyvas ir integruotas teritorines investicijas, kurios suteikia puikias galimybes atsižvelgti į teritorinius ypatumus, ir prašo šio požiūrio laikytis ir kitų struktūrinių fondų ir paramos sričių atveju;

53.

džiaugiasi, kad atkreiptas dėmesys į būtinybę įgyvendinant strategiją „Europa 2020“„sutelkti regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus“ ir numatytos galimybės šiam tikslui pasiekti naudoti teritorinius paktus;

54.

ta proga primena anksčiau RK išreikštą pritarimą plačiau naudoti teritorinius paktus įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ arba vykdant sanglaudos politiką, kadangi jie suteikia galimybę „įforminti partnerystės struktūras „žemesniu“ už partnerystės sutartis lygmeniu“;

55.

visiškai pritaria teiginiui, kad būtina užtikrinti ESF ir ERPF intervencinių priemonių papildomumą, kai ESF remia darnios miestų plėtros strategijas. Daugeliui vietos valdžios institucijų dažnai buvo sunku ar net neįmanoma integruotuosius miestų plėtros veiksmus finansuoti pasinaudojant šių abiejų fondų ištekliais, kadangi fondai laikėsi labai skirtingų administravimo taisyklių, dėl kurių skyrėsi vadovaujančiosios institucijos ir buvo nustatomi skirtingi terminai;

56.

vis tik reikalauja šią priemonę pradėti taikyti ir kaimo regionų integruotos plėtros strategijoms. Iš tiesų galimybė sutelkti ESF ir ERPF finansavimą būtų labai naudinga siekiant įveikti ypač didelį skurdą kaimo vietovėse, pavyzdžiui, Centrinės ir Rytų Europos romų gyvenvietėse;

57.

palankiai vertina šias Komisijos pasiūlytas supaprastinamo priemones ir konkrečiai – tinkamumo finansuoti taisyklių skaičiaus sumažinimą, kad ESF finansavimas taptų prieinamesnis smulkesniems teisę į jį turintiems subjektams ir veiksmams, paramos natūra tinkamumą finansuoti šiomis lėšomis, platesnį bendrųjų įgaliojimų naudojimą, įkainių ir vienkartinių sumų nustatymo supaprastinamą, įskaitant privalomą jų naudojimą mažesnių, 50 000 EUR neviršijančių iniciatyvų atveju. Taikomos kartu su persvarstant ES finansinį reglamentą pasiūlytomis priemonėmis šios priemonės padės iš tiesų sumažinti administracinę naštą teisę į paramą turintiems subjektams ir vadovaujančiosioms institucijoms ir yra ypač naudingos vykdant daugelį smulkių paramos veiksmų užimtumo ir socialinių reikalų sektoriuose ir turint omenyje veikiau investicijas į nematerialųjį nei į materialųjį turtą. Dabar šių intervencinių priemonių administracinė našta gali būti tokia neproporcingai didelė, kad ji užgožia galimą naudą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pastarosios nebenori teikti paraiškų ESF projektams;

58.

vis tik yra įsitikinęs, kad dar yra supaprastinamo galimybių nustatant kitas priemones, aptartas ESF komiteto ad-hoc grupės Europos socialinio fondo ateities klausimais posėdyje. Be kitų galima paminėti pasiūlymą pakeisti tam tikrų prioritetinių krypčių bendro finansavimo taisykles, ypač smulkesnių projektų, arba nustatyti veiksmingesnę išmokų mokėjimo tvarką dažniau naudojant išankstinį finansavimą;

59.

pritaria novatoriškoms finansinėms priemonėms, kurios siūlomos ESF vykdomam projektų rėmimui (rizikos pasidalijimo sistemos, vertybiniai ir skolos popieriai, taip pat garantiniai fondai, kontroliuojantys fondai ar paskolų fondai), ir tam, kad atskirai paminėtos „politika pagrįstos garantijos“, skirtos padidinti nacionalinio ir regioninio lygmens viešųjų ar privačiųjų įstaigų galimybes patekti į kapitalo rinkas;

60.

prašo Komisijos į šį sąrašą įtraukti apyvartinius kredito fondus mikrokreditų teikimo veiksmams, RK forume socialinių inovacijų tema aptartą novatorišką „socialinių obligacijų“ priemonę ir rengiant RK nuomones dėl ES biudžeto peržiūros ir naujosios daugiametės finansinės programos po 2013 m. pasiūlytas „piliečių obligacijas“.

1.

Dėl straipsnio pavadinimo žr. 1 straipsnio pakeitimo paaiškinimą.

2.

Siekiant pabrėžti nuo sanglaudos politikos neatsiejamą teritorinį matmenį ir teisingai susieti regionų problemas ir skirtumus su strategija „Europa 2020“, siūloma įterpti posakį „be kita ko“, kuris sušvelnina įpareigojantį gairių ir rekomendacijų dėl ESF veiksmų programų pobūdį.

3.

Keista, kad tarp visuomenės grupių, kurioms turi būti naudingas ESF, paminėtos etninės mažumos. Nurodžius atskirą etninių mažumų kategoriją daugelyje šalių gali kilti rimtų tarptautinės ir nacionalinės teisės problemų.

1.

Žr. politinių rekomendacijų 48 punktą.

2.

Tai nuoroda į Pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos 8 straipsnį. Dėl šio pasiūlymo RK ECOS komisija parengė atskirą nuomonę (CdR 335/2012, pranešėjas Enrico Rossi (IT / ESP)), kuri priimta 2012 m. gegužės 3 d.

1.

Žr. politinių rekomendacijų 49–51 punktus.

2.

Pagal pradinę formuluotę nebuvo užtikrintas bendradarbiavimo įgyvendinant ESF ir bendradarbiavimo pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo reglamentą tarpusavio nuoseklumas.

3.

Teritorinis bendradarbiavimas gali būti trejopas: pasienio, tarptautinis ir tarpregioninis.

1.

Žr. politinių rekomendacijų 57 punktą.

2.

Naująja formuluote siekiama užtikrinti reikiamą ir pakankamą lankstumą panaudojant ESF išteklius.