52012AR0004

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52012AR0004 - EN

Document 52012AR0004

Help

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl bendrojo reglamento, taikomo bendros strateginės programos fondams

OL C 225, 2012 7 27, p. 58–113 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

27.7.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/58

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl bendrojo reglamento, taikomo bendros strateginės programos fondams

2012/C 225/07

REGIONŲ KOMITETAS

—	prašo būsimai sanglaudos politikai (2014-2020 m.) skirti ambicingą biudžetą, kad būtų galima įgyvendinti Sutarties ir strategijos „Europa 2020“ plataus užmojo tikslus; taip pat prašo vertinti išsivystymo lygį ir išteklių paskirstymą ne tik pagal BVP, bet ir kitus kriterijus,

—	pritaria Komisijos pasiūlytai struktūrai, t.y. dviejų svarbių tikslų nustatymui, tolesniam ESF laikymui sanglaudos politikos priemone, „pereinamojo laikotarpio regionų“ kategorijos sukūrimui ir apsauginio tinklo sukūrimui tiems regionams, kurie nustoja gauti visą konvergencijai skiriamą paramą,

—

prašo numatyti lankstesnį struktūrinių fondų lėšų paskirstymą, realiau tenkinantį teritorijų poreikius, tiesiogiai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms; šis lankstumas turėtų būti taikomas ir išteklių paskirstymui tarp ERPF ir ESF ir išteklių, numatytų kai kuriems teminiams strategijos „Europa 2020“ tikslams; šiuo požiūriu prašo žemiausias ribas, nustatytas konkrečiuose reglamentuose, ženkliai sumažinti arba padaryti lankstesnes,

—

pritaria bendros strateginės programos, apimančios visus regionams skirtus išteklius, kuri sudarys galimybes geriau koordinuoti lėšų paskirstymą su EŽŪFKP ir EJRŽF, struktūriniam požiūriui; taip pat pageidauja, kad būtų labiau atsižvelgiama į teritorinės sanglaudos principą įgyvendinant įgyvendinti integruotas teritorines investicijas, miestams skirtus veiksmus, bendrus veiksmų planus, tačiau pageidautų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pramonės pereinamojo laikotarpio regionams arba regionams, turintiems demografinių trūkumų,

—	prašo sudaryti galimybę skatinti rengti keleto fondų finansuojamas programas (ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪFKP, EJRŽF) ir šiuo tikslu prašo Europos Komisijos imtis visų priemonių, kad tokios programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos laikantis proporcingumo principo,

—

nepritaria makroekonominėms sąlygoms ir veiklos lėšų rezervo sukūrimui, kadangi, jo nuomone, tai prieštarauja pagrindiniam sanglaudos politikos tikslui; priešingai, pritaria pasiūlymui sukurti lankstumo rezervą, kuris būtų sudarytas iš automatinio įsipareigojimų panaikinimo gautų išteklių ir kuris būtų skirtas finansuoti eksperimentines iniciatyvas; taip pat pritaria nuosaikesnėms ex ante sąlygoms, kurios yra veikiau prevencinės nei baudžiamosios,

—	reikalauja iš tikrųjų supaprastinti valdymo taisykles, ypač susijusias su kontrolės ir audito institucijomis, pajamas generuojančia veikla ir vienodo dydžio sąnaudomis.

Catiuscia MARINI (IT / ESP), Umbrijos regiono pirmininkė

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

COM(2011) 615 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

A. Sąjungos biudžetas ir lėšų skyrimas

REGIONŲ KOMITETAS

Užtikrinti tinkamą ir subalansuotą Sąjungos biudžetą

1.	primena, kad Europos Sąjunga privalo turėti tokios apimties biudžetą, kuris leistų jai užtikrinti veiksmingą sanglaudos politiką ir pasiekti strategijoje „2020“ užsibrėžtus plataus užmojo tikslus;

2.	prašo kiekvienai regionų kategorijai išlaikyti bent jau tokį patį Sąjungos pagalbos lygį, koks numatytas dabartiniu programavimo laikotarpiu;

pabrėžia, kad dėl plataus masto dabartinės ekonomikos, finansų ir socialinės krizės Europos lygmeniu nusistovėjęs nepakankamas užimtumo lygis, kuris smarkiai, nors ir skirtingaiveikia visus ES regionus. Esant tokiai padėčiai struktūriniai fondai yra pagrindinis finansavimo šaltinis, reikalingas minėtai krizei įveikti ir ES regionų vystymuisi paremti;

Mažinti finansavimo panaudojimo sunkumus

prašo Komisijos įgyvendinti ryžtingas iniciatyvas siekiant mažinti finansavimo panaudojimo sunkumus, su kuriais susiduria kai kurios valstybės narės, ir šiuo tikslu gerinti Europos Sąjungos lėšų valdymą, visų pirma supaprastinti valdymo ir kontrolės sistemas ir diegti jose naujoves bei skatinti į rezultatus orientuotus veiksmus;

Nustatyti teisingesnius ir labiau subalansuotus išteklių paskirstymo kriterijus

mano, kad ekonomikos ir finansų krizė dar labiau sustiprina būtinumą laiku taikyti ne tik palyginamus BVP skaičius, bet ir papildomus rodiklius, kad būtų galima kuo tiksliau įvertinti realų Europos regionų vystymosi lygį ir taip užtikrinti labiau subalansuotą išteklių paskirstymą valstybėms narėms (1);

mano, kad skirstant išteklius reikia vienodai atsižvelgti į valstybių narių, kurioms būdingi ryškūs ekonomikos vidaus skirtumai, ypatumus; ypač nerimauja dėl Bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirtų išteklių paskirstymo remiantis daugiamete finansine programa kriterijaus, kadangi jį taikant deramai neatsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir struktūrinius skirtumus.

B. Sanglaudos politikos architektūra

Supaprastinta struktūra

7.	pritaria dviejų svarbių tikslų nustatymui, („investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ ir „Europos teritorinio bendradarbiavimo“), kurie padeda supaprastinti sanglaudos politikos struktūrą;

pritaria „pereinamojo laikotarpio regionų“ kategorijos sukūrimui. Šios kategorijos regionai turės būti iš esmės finansuojami regionų ir valstybių narių, kurios nebefinansuojamos pagal konvergencijos tikslą ir Sanglaudos fondo lėšomis, ištekliais, nemažinant paramos kitoms dviems regionų kategorijoms ir taip pat pritaria siūlomam apsauginiam tinklui tiems regionams, kurie nustoja gauti visą konvergencijai skiriamą paramą. Tai sudarys galimybę geriau paremti regionus, kurie netrukus nebebus priskiriami konvergencijos tikslui, ir tuos regionus, kurių BVP vienam gyventojui sudaro 75–90 proc. ES vidurkio. Ši nauja kategorija sudarys galimybę pritaikyti ES paramą atsižvelgiant į skirtingą regionų išsivystymo lygį ir sušvelninti šiuo programavimo laikotarpiu nustatytų ribų daromą poveikį; ši nuostata turėtų būti taikoma visiems bendros strateginės programos fondams;

9.	pabrėžia, kad priemonės, susijusios su regioninės pagalbos gairėmis 2014–2020 m. laikotarpiui taip pat turi atitikti būsimos sanglaudos politikos struktūrą, o nustatant remtinas teritorijas būtina išvengti prieštaravimų tarp sanglaudos politikos ir konkurencijos teisės;

Užtikrinti deramą Europos socialinio fondo vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką

10.	teigiamai vertina sprendimą ESF ir toliau laikyti sanglaudos politikos priemone, kuri yra labai svarbi siekiant skatinti užimtumą, tobulinti asmenų įgytus įgūdžius, taip pat stiprinti socialinę įtrauktį;

11.	visgi, vadovaujantis subsidiarumo principu, reikalauja regionų ir kompetentingoms vietos valdžios institucijoms suteikti teisę nustatyti investavimo prioritetus ir paskirstyti struktūrinių fondų lėšas ERPF ir ESF;

C. Visiems fondams bendri principai

Sustiprinta partnerystė ir daugiapakopis valdymas

12.

reikalauja, kad atsižvelgiant į daugiapakopio valdymo principą ir nacionalinį kompetencijos sričių padalijimą visose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į įvairių strateginių dokumentų - Bendros strateginės programos, ypač partnerystės sutarčių - rengimo, derybų, įgyvendinimo ir persvarstymo procesą; vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų teritoriniai paktai taip pat turėtų būti viena iš galimybių nacionalinėms vyriausybėms įteisinti partnerystės susitarimus;

13.

mano, kad neteisinga įgyvendinant partnerystės principą regionų ir vietos valdžios institucijas prilyginti ekonominiams ir socialiniams partneriams, kadangi šios institucijos atstovauja savo valdomų bendruomenių bendriems interesams ir užtikrina bendrą valdymą, atsižvelgiant į valstybių narių institucinę struktūrą, ir sanglaudos politikos projektų bendrą finansavimą;

Regionų išsivystymo lygį atitinkanti bendro finansavimo norma

14.	dar kartą pabrėžia, kad remia Europos bendro finansavimo principą, kuriuo užtikrinama vietos ir regionų dalyvių atsakomybė;

15.	PVM turėtų būti tinkamas finansuoti, jeigu jis nėra grąžintinas;

16.

mano, kad būtina skirti pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus nuo viešojo sektoriaus partnerių. Kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos arba jų atstovai turėtų dalyvauti derybose ne tik dėl regiono, bet ir dėl valstybės narės lygmens partnerystės sutarties arba susitarimo;

D. Sanglaudos politikos ir strategijos „europa 2020“ sąsajos

Darnus ir lankstus paramos telkimas pagal temas

17.

pabrėžia paramos telkimo pagal temas principą, atsižvelgiant į svarbiausius strategijos „Europa 2020“ tikslus ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje nurodytus tikslus, kurie apibrėžti svarbiose ES srityse, tačiau nerimauja, kad trūksta lankstumo pasirenkant teminius tikslus, kurie turėtų būti apibrėžti remiantis teritorine analize;

18.

todėl prašo užtikrinti realų lankstumą visiems Bendros strateginės programos fondams, kad kiekviena valdymo institucija turėtų kuo didesnę pasirinkimo laisvę nustatydama teminius tikslus, į kuriuos bus sutelkti ištekliai; taip pat prašo žemiausias ribas, nustatytas konkrečiuose reglamentuose, ženkliai sumažinti arba padaryti lankstesnes;

E. Strateginis požiūris ir sanglaudos politikos valdymas

Bendra strateginė programa: siekti geresnės regionų tikslams skirtų fondų integracijos

19.	pritaria geresnei bendrai valdomų Europos fondų integracijai ir palankiai vertina tai, kad ERPF ir EJRŽF fondai įtraukti į Bendrą strateginę programą išsaugant kiekvieno jų ypatumus;

20.

laikosi nuomonės, kad Bendrą strateginę programą turėtų tvirtinti Parlamentas ir Taryba, ir tvirtina, kad šis dokumentas turėtų būti priimtas kuo aktyviau dalyvaujant Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, todėl pritaria pasiūlymui Bendrą strateginę programą pateikti kaip bendrojo reglamento priedą;

21.	mano, kad Bendroje strateginėje programoje numatyti mechanizmai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą sąsają su regionų ir vietos vystymosi politika;

22.

mano, kad Bendra strateginė programa pirmiausia turėtų padėti taikyti teritorinį principą „iš apačios į viršų“ ir integruoti finansavimą. Bendros strateginės programos rekomendacijos neturėtų būti pernelyg kategoriškos, kad būtų galima pakankamai lanksčiai pasirinkti priemones, kuriomis būtų galima pasiekti struktūrinių ir sanglaudos fondų reglamentuose nustatytus teminius tikslus ir investavimo prioritetus;

23.

pabrėžia, kad bendroje strateginėje programoje turėtų būtų tinkamai susieti Bendrojo reglamento 9 straipsnyje nurodyti teminiai tikslai ir prioritetinės investicijos, išvardytos reglamentuose dėl ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir EJRŽF, taip užtikrinant teisinį tikrumą, kad tikslai derėtų tarpusavyje, kartu išvengiant bet kokio jų atotrūkio ir dubliavimosi, kad ne tik keleto fondų bet ir daugiateminiai prioritetiniai projektai būtų įgyvendinami integruotai ir sklandžiai;

Partnerystės sutartis: veikiau sutartis, o ne partnerystė

24.

prašo, atsižvelgiant į atitinkamas institucines sistemas, sudaryti galimybę kompetentingoms regionų ir vietos valdžios institucijoms aktyviai dalyvauti rengiant partnerystės sutartis, dėl jų derantis, jas įgyvendinant ir keičiant, kadangi šios institucijos finansuoja ir valdo sanglaudos politiką (13 straipsnis 2 dalis);

25.	ypač prašo, atsižvelgiant į atitinkamas institucines sistemas, užtikrinti tiesioginį kompetentingų regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą apibrėžiant sutarties vidaus sąlygas ir su jomis susijusias sankcijas (14 straipsnis);

26.	nerimauja dėl galimo vėlavimo, kadangi partnerystės sutartis ir veiksmų programas būtina pateikti vienu metu, todėl prašo nustatyti reikalavimą veiksmų programas pateikti po šešių mėnesių nuo partnerystės sutarties pateikimo (13 straipsnio 4 dalis);

Veiksmų programos: siekti regionalizuoto ir integruoto valdymo

27.	rekomenduoja, atsižvelgiant į atitinkamas institucines sistemas, aktyviai įtraukti regionų ir vietos bendruomenes į Europos fondų valdymą ir primygtinai ragina įgyvendinti keleto fondų finansuojamas programas;

28.	pažymi, kad geriau suderinus su įvairių fondų įgyvendinimu susijusias bendras nuostatas, būtų paskatinta jų integracija ir padidintas jų veiksmų veiksmingumas ir poveikis bei sumažinta administracinė našta galutiniams paramos gavėjams;

29.	prašo Komisijos atlikti šiuo metu įgyvendinamų makroregioninių strategijų veikimo, poveikio ir papildomos naudos vertinimą;

F. Į rezultatus ir vertinimą orientuotas programavimas

Makroekonominės sąlygos: dviguba sankcija valstybėms narėms

30.	ryžtingai nepritaria pasiūlymams, kuriais siekiama susieti sanglaudos politiką ir Stabilumo ir augimo paktą (makroekonominės sąlygos). Regionų komitetas mano, kad makroekonominių sąlygų ir sanglaudos politikos tikslai skiriasi;

31.	todėl mano, kad regionų valdžios institucijos negali nukentėti dėl to, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, visų pirma susijusių su valstybių narių valdžios sektoriaus deficitu (21 straipsnis);

Užtikrinti nuosaikesnes ex ante sąlygas, kurios veikiau prevencinės nei baudžiamosios

32.	pritaria ex ante sąlygų principui, siekiant žtikrinti, jog būtų numatytos išankstinės sąlygos, būtinos veiksmingoms investicijoms, remiantis ankstesnės patirties vertinimu. Svarbu, kad bus vengiama įsipareigojimų, kurie nepriklauso sanglaudos politikai, ir papildomos administracinės naštos;

33.

visgi baiminasi, kad sąlygos, siejamos su trečiąja šalimi (pvz., neteisingas ES direktyvų perkėlimas), gali turėti neigiamos įtakos programų ir projektų rengimui ir įgyvendinimui regionų ir vietos lygmenimis, todėl RK mano, kad ex ante sąlygos turi būti nustatytos tik srityse, kurios tiesiogiai susijusios su sanglaudos politikos įgyvendinimu;

34.	todėl prašo Komisijos užtikrinti, kad dėl šių ex ante sąlygų nebūtų sustabdomi jokie mokėjimai arba atliekamos finansinės pataisos, išskyrus sąlygas, kurias valstybė narė yra įsipareigojusi vykdyti;

Veiklos lėšų rezervas

35.

išreiškia susirūpinimą dėl veiklos lėšų rezervo sudarymo, kadangi baiminasi, kad toks mechanizmas gali paskatinti nustatyti ypač mažus, taigi ir lengvai pasiekiamus, tikslus siekiant tokiu būdu pasinaudoti papildomu finansavimu; taip būtų skatinama įgyvendinti nedidelius projektus ir neskatinama diegti inovacijų; atkreipia dėmesį į Audito rūmų Nuomonę Nr. 7/2011, kurioje pažymėta, kad „veiklos rezultatų rezervas buvo sudarytas ir 2000–2006 m. laikotarpiu, bet šio sumanymo sėkmė buvo ribota, nes tik labai nedidėlė išlaidoms skirtų lėšų dalis buvo panaudota laikotarpio vidurio peržiūros metu ir nebuvo tinkamos programų įgyvendinimo pažangos vertinimo metodikos“;

36.	priešingai, pritaria pasiūlymui sukurti lankstumo rezervą, kuris būtų sudarytas iš automatinio įsipareigojimų panaikinimo gautų išteklių ir kuris būtų skirtas finansuoti eksperimentines pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo iniciatyvas arba jo lėšas panaudoti krizės atveju;

Veiklos rezultatų planas kaip valdymo mechanizmas

37.

pabrėžia, kad atliekant įgyvendinimo rezultatų peržiūrą nustatomi tarpiniai tikslai, kuriuos iki 2016-2018 m. reikia pasiekti kiekvienoje prioritetinėje srityje. Komitetas mano, kad reikėtų veikiau nustatyti mechanizmą, kuris visu programavimo laikotarpiu padėtų užtikrinti tikslų įgyvendinimo valdymą ir stebėseną, o ne juo remiantis atlikti su atitinkamomis prioritetinėmis kryptimis susijusias finansines pataisas, kai nepavyksta pasiekti tikslų, nustatytų remiantis galutine veiksmų programos įgyvendinimo ataskaita, kadangi nepavyksta tai padaryti galbūt dėl socialinių ir ekonominių aplinkybių ir dėl nacionalinės ir regionų valdžios institucijų daromų būtinų politikos pakeitimų;

38.

mano, kad nenaudinga šia nauja nuostata papildyti įvairias Komisijos pasiūlytas sąlygas (makroekonominės, ex ante ir ex post) ir ex ante, in itinere ir ex post vertinimo sistemas, taip pat kiekybinius tikslus ir rezultatų rodiklius; be to, norėtų, kad būtų užtikrinta glaudesnė sąsaja su 48, 49 ir 50 straipsniuose nurodytais vertinimo veiksmais;

Avansu mokamų išmokų padidinimas

39.

palankiai vertina pasiūlymą reikalauti, kad vadovaujančiosios institucijos sumokėtų paramos gavėjams išmokas jiems dar nepateikus Komisijai mokėjimo paraiškos, ir ragina užtikrinti lankstesnę avansu mokamų išmokų sistemą bei jas padidinti siekiant didesnio minėtų vadovaujančiųjų institucijų likvidumo;

Sankcijos ir finansinės pataisos: siekti užkirsti kelią, o ne bausti

40.

prašo tuo atveju, kai valstybė, kurią ištikusi gili finansų krizė, gauna Sąjungos paramą, sudaryti galimybę Komisijai iš dalies pakeisti partnerystės sutartį ir veiksmų programas pallaikant konstruktyvų dialogą su susijusiomis šalimis ir vietos valdžios institucijomis, todėl nori, kad Komisijos ekspertai įsipareigotų padėti nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms ir taip stiprinti jų gebėjimą veiksmingai valdyti ES lėšas;

G. Sanglaudos principo stiprinimas

Skatinti miestų ir vietos plėtrą ir integruotas teritorines investicijas

41.

tvirtai pritaria, kad reikia skirti dėmesį integruotos miestų plėtros klausimui, ir ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl vietos plėtros veiksmų ir integruotų teritorinių investicijų, kurios turėtų būti svarbiausios įgyvendinimo priemonės kitą programavimo laikotarpį. Prašo išsamiau paaiškinti, kaip turi būti įgyvendinamos naujosios nuostatos;

42.

siekiant, kad būtų užtikrinta veiksminga integruota vietos plėtra, norėtų, kad šios nuostatos būtų taikomos ypatingą dėmesį skiriant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, įvairių fondų, visų pirma ERPF ir EŽŪFKP priemiesčių ir funkcinėse zonose, paramos koordinavimas, šių fondų integracija, projektų teritorijų nustatymas, nuoseklios strategijos parengimas ir kt.;

43.

labai palankiai vertina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros paskatas, pagal kurias numatoma bendro finansavimo normą padidinti 10 proc., ir prašo tokią nuostatą taikyti ir integruotoms teritorinėms investicijoms; taip pat mano, kad dėl vietos veiklos grupių struktūros ir veikimo turi susitarti vadovaujančioji institucija ir vietos partneriai nacionaliniu lygiu;

44.	reikalauja peržiūrėti taisyklę, pagal kurią valdžios institucijoms negali priklausyti daugiau nei 49 proc. balsavimo teisių, tais atvejais, kai institucinės vietos plėtros partnerystės jau veikia;

45.	pabrėžia būtinybę vietos plėtrą traktuoti kaip holistinę koncepciją, pagal kurią galima įgyvendinti integruotas teritorines investicijas, miestams skirtus veiksmus, bendrus veiksmų planus;

Derami veiksmai regionuose, kuriems būdingi specifiniai gamtiniai ir demografiniai ypatumai

46.	ragina skirti ypatingą dėmesį pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, dėl kurių jos atsilieka ekonominės ir teritorinės sanglaudos požiūriu, taip pat atokiausiems regionams (SESV 174 ir 349 straipsniai);

Toliau remti teritorijas jungiančių tinklų plėtrą finansuojant infrastruktūras

47.	yra sunerimęs dėl to, kad nenumatyta finansuoti išsivysčiusių regionų infrastruktūros, ypač IRT plačiajuosčio ryšio tinklų plėtros;

H. Valdymo, kontrolės ir audito taisyklių supaprastinimas

Labiau supaprastinti valdymo taisykles ir užtikrinti bendrą atsakomybę už kontrolę

48.	reikalauja faktiškai supaprastinti fondų įgyvendinimo nuostatas, kad jas būtų lengviau taikyti vadovaujančiosioms, kontrolės ir audito institucijoms, ir sudaryti palankias sąlygas paramos gavėjams gauti finansavimą;

49.

susirūpinimą kelia tai, kad parama, skirta administraciniams gebėjimams stiprinti, ESF atveju teikiama tik valstybėms narėms, kurių regionai yra mažiau išsivystę arba kurios atitinka paramos Sanglaudos fondo lėšomis skyrimo kriterijus, o ERPF atveju taip nėra, nors abiejų šių fondų atveju nacionalinėms sistemoms taikomi vienodi reikalavimai;

50.	norėtų, kad sanglaudos politiką labiau orientuojant į rezultatus didesnis dėmesys būtų skiriamas veiklos kontrolei, kokybei ir veiksmingam lėšų naudojimui, o ne formaliam taisyklių laikymuisi ir išlaidų dydžiui;

51.	mano, kad pernelyg dažnai taikant Komisijos deleguotuosius aktus (jie reglamente minimi apie penkiasdešimt kartų) gali būti vėluojama panaudoti lėšas, todėl mano, kad reikia parengti įgyvendinimo reglamentą, kuriame visų prima būtų numatytos visos įgyvendinimo taisyklės;

Užtikrinti geriau koordinuojamą ir proporcingesnę kontrolę

52.

išreiškia abejonę dėl akreditavimo institucijos, kuri taptų dar vienas bereikalingas kontrolės lygmuo, skyrimo ministrų lygmeniu, kuriai būtų pavesta akredituoti vadovaujančiąsias ir tvirtinančiąsias institucijas remiantis išankstiniu auditu, kadangi Komitetas mano, kad turi būti akredituojamos sistemos, o ne valdančiosios institucijos;

53.

pabrėžia, kad neteisingai taikant proporcingumo principą gali būti laikomasi nevienodo požiūrio į valstybes nares. Didesnė kontrolės ir auditų administracinė našta teks daugiausia struktūrinių fondų lėšų gaunančioms šalims; be to, jei kontrolės lygis bus nustatomas atsižvelgiant į programų finansavimo dydį, gali būti vengiama rengti keleto fondų finansuojamas programas;

54.

mano, kad siūlomas metinis sąskaitų patvirtinimas turėtų būti neprivalomas, kad šia procedūra pasinaudotų tik tos vadovaujančiosios institucijos, kurios taip nori supaprastinti užbaigimo procedūrą laikotarpio pabaigoje ir sutrumpinti apskaitos dokumentų saugojimo trukmę (67, 76, 77, 131 straipsniai);

55.

nori, kad būtų išvengta nacionalinių arba regionų audito institucijų, Komisijos ir Audito Rūmų ir pačių ūkinės veiklos vykdytojų atliekamų tikrinimų daugėjimo, ir siūlo sistemingai rengti bendras audito akcijas siekiant išvengti dubliavimosi ir skatinti bendrai vertinti padėtį (65 straipsnio 2 dalis);

Užtikrinti tikrai paprastesnę ir į verslumą orientuotą finansų inžineriją

56.

laikosi nuomonės, jog būtina išsamiau paaiškinti finansinių priemonių naudojimą, susijusį su ES lėšų naudojimo apskaita, jų priežiūra ir atsakomybe už finansines priemones. Tačiau pritaria, kad reikia taikyti finansų inžinerijos priemones siekiant padidinti ES fondų poveikį, jeigu tik jos papildo sanglaudos politiką ir nesumažina su šia politika susijusių subsidijų ir kad parama taikoma tik įprastinėms finansinių priemonių formoms (dalyvavimas kapitalo valdyme, paskolos ir garantijos) ir netaikoma neaiškioms finansinėms priemonės, pavyzdžiui, išvestiniams produktams ar struktūruotoms finansinėms priemonėms;

57.	mano, kad reikalavimas panaudoti finansines priemones per dvejus metus nuo jų skyrimo programos tikslams ir naudoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo programos užbaigimo, yra pernelyg griežtas;

Bendras veiksmų planas: naujovė, kurią reikia išbandyti

58.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą rengti bendrus veiksmų planus, kuriuose būtų nurodyti visi projektai, už kurių vykdymą yra atsakingas paramos gavėjas ir kurie sudaro veiksmų programos arba programų dalį, ir tokiu būdu gerokai sumažinti valdymo ir kontrolės taisyklių skaičių, tačiau apgailestauja, kad tokia galimybė nenumatyta infrastruktūros projektų atveju;

59.	reikalauja, kad bendrą veiksmų planą rengtų Komisija ir programoje dalyvaujanti valstybė narė ir su programa susijusios vietos ir regionų valdžios institucijos atsižvelgiant į susijusių išteklių dydį ir ragina ribą sumažinti iki 5 mln. EUR;

Pajamas generuojantys veiksmai: būtinas didesnis lankstumas

60.	mano, kad geriau būtų sugrįžti prie 2000-2006 m. laikotarpiu taikytų taisyklių, kuriose buvo numatyta speciali (sumažinta) orientacinė norma, kuri būtų vienoda visiems pajamas generuojantiems veiksmams;

Vienodo dydžio išlaidos: iki šiol neatliktas supaprastinimas

61.	palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl įvairių supaprastinų dotacijų formų ir ragina vadovaujančiąsias institucijas ir paramos gavėjus dažniau taikyti standartinius vieneto įkainius, vienkartines išmokas ir fiksuoto dydžio finansavimą;

62.

prašo Komisijos ir valstybių narių kuo skubiau nustatyti sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą, taip pat metodus ir standartinius vieneto įkainius, kuriuos projekto vykdytojai galėtų taikyti nuo pat programavimo pradžios ir kuriuos nustatant būtų deramai atsižvelgta į dabartiniu programavimo laikotarpiui sukauptą patirtį.

II. PAKEITIMŲ PASIŪLYMAI

1 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija deleguotuoju aktu turėtų patvirtinti Bendrą strateginę programą, kurioje pagal Sąjungos tikslus nustatomi pagrindiniai BSP fondų veiksmai, kad valstybėms narėms ir regionams būtų nurodyta aiškesnė strateginė programavimo kryptis. Bendra strategine programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti Sąjungos intervenciją pagal BSP fondus ir kitas susijusias Sąjungos politikos sritis, ir priemones sektorių ir teritoriniu lygmenimis;

Bendrą strateginę programą, kurioje pagal Sąjungos tikslus nustatomi pagrindiniai BSP fondų veiksmai, kad valstybėms narėms ir regionams būtų nurodyta aiškesnė strateginė programavimo kryptis. Bendra strategine programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti Sąjungos intervenciją pagal BSP fondus ir kitas susijusias Sąjungos politikos sritis, ir priemones sektorių ir teritoriniu lygmenimis;

Paaiškinimas

Deleguotaisiais aktais teisės aktų leidėjas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimtus teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto teisės akto nuostatas. Bendros strateginės programos tikslas - nustatyti visų bendrai valdomų fondų gaires ir bendras nuostatas. Taigi šioje programoje yra labai svarbių aspektų, kurie turi būti pateikti visoms ES institucijoms ir, prireikus, iš dalies keičiami.

2 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

remdamasi Komisijos patvirtinta Bendra strategine programa kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su partneriais ir Komisija, turėtų parengti partnerystės sutartį. Partnerystės sutartimi Bendroje strateginėje programoje nustatytos sudedamosios dalys turėtų būti priderintos prie nacionalinių sąlygų ir nustatyti tvirti įsipareigojimai BSP fondų programomis siekti Sąjungos tikslų;

remdamasi Komisijos patvirtinta Bendra strategine programa kiekviena valstybė narė, ir bendradarbiaudama su partneriais ir Komisija, turėtų parengti partnerystės sutartį. Partnerystės sutartimi Bendroje strateginėje programoje nustatytos sudedamosios dalys turėtų būti priderintos prie nacionalinių sąlygų ir nustatyti tvirti įsipareigojimai BSP fondų programomis siekti Sąjungos tikslų;

Paaiškinimas

Regionų ir vietos valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti rengiant partnerystės sutartis, dėl jų derantis, jas įgyvendinant ir keičiant, kadangi jos finansuoja ir valdo sanglaudos politiką.

3 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

reikėtų nustatyti kiekvienos programos veiklos rezultatų planą, kad per programavimo laikotarpį būtų galima stebėti pažangą siekiant programoje nustatytų tikslų ir uždavinių. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų 2017 ir 2019 m. atlikti veiklos rezultatų peržiūrą. Reikėtų nustatyti veiklos lėšų rezervą ir paskirstyti jį 2019 m., pasiekus veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų. Europos teritorinio bendradarbiavimo programos yra įvairialypės ir įgyvendinamos daugiašaliu pagrindu, todėl joms veiklos lėšų rezervas neturėtų būti nustatomas. Nepasiekus didelės orientyrų arba tikslų dalies, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sustabdyti mokėjimus programai arba programavimo laikotarpio pabaigoje pritaikyti finansines pataisas, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos biudžetas nebūtų naudojamas išlaidžiai arba neveiksmingai;

Paaiškinimas

Pakeitimu norime pabrėžti, kad nepritariame pasiūlymui sukurti nacionalinį veiklos lėšų rezervą, kadangi toks mechanizmas gali paskatinti nustatyti ypač mažus, taigi ir lengvai pasiekiamus, tikslus tokiu būdu siekiant pasinaudoti papildomu finansavimu; taip pirmenybė būtų teikiama mažo užmojo projektams ir stabdomas noras diegti inovacijas.

Tačiau Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti lankstumo rezervą, kuris būtų sudarytas iš išteklių, gautų automatiškai panaikinus įsipareigojimus ir kuris būtų skirtas finansuoti eksperimentines pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo iniciatyvas arba jo lėšas panaudoti krizės atveju;.

4 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

glaudesnis sanglaudos politikos ir Sąjungos ekonomikos valdysenos ryšys, užtikrins, kad BSP fondų išlaidų veiksmingumas būtų pagrįstas patikima ekonomikos politika ir prireikus BSP fondų paramą būtų galima perskirstyti šalies ekonominėms problemoms spręsti. Šis procesas turi būti laipsniškas ir prasidėti nuo partnerystės sutarties ir programų keitimo, atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas dėl makroekonominio disbalanso ir socialinių bei ekonominių sunkumų. Jeigu nepaisant didesnės BSP fondų paramos valstybė narė nesiima efektyvių ekonomikos valdysenos veiksmų, Komisijai turėtų būti suteikta teisė sustabdyti visus mokėjimus ir įsipareigojimų vykdymą, arba jų dalį. Sprendimai dėl sustabdymo turėtų būti proporcingi ir veiksmingi bei juose turėtų būti atsižvelgiama į atskirų programų poveikį atitinkamos valstybės narės ekonominei ir socialinei padėčiai bei į ankstesnius partnerystės sutarties pakeitimus. Spręsdama dėl sustabdymo Komisija taip pat turėtų laikytis vienodo požiūrio į valstybes nares ir visų pirma atsižvelgti į sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Sustabdymas turėtų būti panaikintas ir atitinkama valstybė narė vėl turėtų galėti naudotis lėšomis, kai tik ji įgyvendina reikiamus veiksmus;

Paaiškinimas

Regionų komitetas visiškai nepritaria nuostatoms dėl makroekonominių sąlygų. Taikant su Stabilumo ir augimo paktu susijusias finansines sankcijas ir paskatas, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi makroekonominių sąlygų, gali nukentėti vietos ir regionų valdžios institucijos, nors jos ir nėra atsakingos dėl to, kad valstybės narės nesilaiko šioje srityje prisiimtų savo savo įsipareigojimų.

5 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

norint visais lygmenimis supaprastinti valdymo tvarką, reikia suderinti BSP fondų stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūras. Svarbu užtikrinti, kad ataskaitų teikimo reikalavimai būtų proporcingi, tačiau taip pat būtų teikiama išsami informacija apie pažangą, padarytą sprendžiant pagrindinius klausimus, į kuriuos atsižvelgiama per peržiūrą. Todėl ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atitikti informacijos poreikius atitinkamais metais ir būti suderinti su veiklos rezultatų peržiūros laiku;

Paaiškinimas

Veiklos rezultatų plano peržiūros klausimu Komitetas mano, kad visu programavimo laikotarpiu reikėtų taikyti siekiamų tikslų valdymo ir stebėsenos mechanizmą.

6 pakeitimas

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
pagal pasidalijamojo valdymo principą už programų veiksmų įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės, naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis. Siekiant veiksmingiau kontroliuoti veiksmų atranką ir įgyvendinimą bei valdymo ir kontrolės sistemų veikimą, reikėtų nustatyti vadovaujančiosios institucijos funkcijas;	pagal pasidalijamojo valdymo principą už programų veiksmų įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės , naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis. Siekiant veiksmingiau kontroliuoti veiksmų atranką ir įgyvendinimą bei valdymo ir kontrolės sistemų veikimą, reikėtų nustatyti vadovaujančiosios institucijos funkcijas;

Paaiškinimas

Bendros strateginės programos fondai priklauso regioninės politikos sričiai, todėl minint dalyvaujančias valdžios institucijas, kaip nurodyta šiuos fondus reguliuojančiame reglamente, negalima pamiršti pagrindinių veikėjų – regionų ir vietos valdžios institucijų.

7 pakeitimas

44 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
siekiant užtikrinti tinkamą ex ante patikinimą dėl pagrindinių valdymo ir kontrolės sistemų sudarymo ir struktūros, valstybės narės turėtų paskirti akreditavimo instituciją, kuri būtų atsakinga už vadovaujančiosios ir kontrolės įstaigų akreditavimą ir akreditacijos panaikinimą;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama, kad nedaugėtų institucijų ir subjektų, dėl kurių gausos valdymo ir kontrolės sistema taptų dar sudėtingesnė.

8 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 55 konstatuojamosios dalies

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	.

Paaiškinimas

Ketinimas nustatyti bendrąsias nuostatas įvairiems fondams iki šiol neįgyvendintas pereinamojo laikotarpio nuostatų ir su tuo susijusios ES pagalbos (bendro finansavimo normų) atžvilgiu. ERPF ir ESF jau taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (įskaitant „apsauginį tinklą“), o EŽŪFKP jos dar nenustatytos. Tai reikštų labai skirtingas finansavimo sąlygas vykdant šių fondų veiklą. Tai prieštarauja siekiamam suderinimui. Todėl šias pereinamojo laikotarpio priemones būtina taikyti ir EŽŪFKP.

9 pakeitimas

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
kad kuo daugiau dėmesio būtų skiriama strategijos „Europa 2020“ rezultatams ir jos tikslų bei uždavinių įgyvendinimui, penki procentai išteklių, skirtų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui, turėtų būti atidėta kaip kiekvieno fondo ir kiekvienos valstybės narės regionų kategorijos veiklos lėšų rezervas;

Paaiškinimas

Tačiau Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti lankstumo rezervą, kuris būtų sudarytas iš išteklių, gautų automatiškai panaikinus įsipareigojimus, ir kuris būtų skirtas finansuoti eksperimentines pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo iniciatyvas arba jo lėšas panaudoti krizės atveju; šis rezervas būtų susietas su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu ir Europos Sąjungos solidarumo fondu.

10 pakeitimas

84 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

be metinio sąskaitų patvirtinimo turėtų būti nustatytas metinis įgyvendintų veiksmų užbaigimas (ERPF ir SF) arba galutinis išlaidų patvirtinimas (ESF). Norint mažinti su veiksmų programų galutiniu užbaigimu susijusias sąnaudas ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą bei užtikrinti teisinį tikrumą, metinis užbaigimas turėtų būti privalomas ir, atitinkamai, laikotarpį, per kurį reikia saugoti patvirtinamuosius dokumentus ir per kurį gali būti atliekamas veiksmų auditas bei taikomos finansinės pataisos, reikėtų apriboti;

be metinio sąskaitų patvirtinimo gali būti nustatytas metinis įgyvendintų veiksmų užbaigimas (ERPF ir SF) arba galutinis išlaidų patvirtinimas (ESF). Norėdamos mažinti su veiksmų programų galutiniu užbaigimu susijusias sąnaudas ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą bei užtikrinti teisinį tikrumą, metiniį užbaigimą ir, atitinkamai, laikotarpį, per kurį reikia saugoti patvirtinamuosius dokumentus ir per kurį gali būti atliekamas veiksmų auditas bei taikomos finansinės pataisos, reikėtų apriboti;

Paaiškinimas

Manoma, kad siūlomu metiniu sąskaitų patvirtinimu iš esmės įvedama metinio užbaigimo procedūra, dėl kurios tik padidėtų administracinė našta, būtų privaloma atlikti finansines pataisas atsižvelgiant į Komisijos ir (arba) Europos Audito Rūmų nustatytus pažeidimus, bei sumažėtų 2007–2013 m. laikotarpiu esamas lankstumas deklaruojant ir pakeičiant „viršytas“ išlaidas.

11 pakeitimas

87 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

veiksmų audito dažnis turėtų būti proporcingas Sąjungos paramai iš fondų. Visų pirma reikėtų sumažinti atliekamų auditų skaičių tais atvejais, kai visos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos neviršija 100 000 EUR. Vis dėlto auditą turėtų būti galima atlikti bet kuriuo metu, kai turima duomenų apie pažeidimą ar sukčiavimą, arba kai atliekamas audito imties auditas atlikus įgyvendinto veiksmo užbaigimo procedūras. Tam, kad Komisijos audito lygis atitiktų riziką, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė mažiau audituoti veiksmų programas, kurias įgyvendinant nenustatyta didelių trūkumų arba kurių audito institucija yra patikima;

veiksmų audito dažnis turėtų būti proporcingas Sąjungos paramai iš fondų. Visų pirma tais atvejais, kai visos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos neviršija EUR, . Vis dėlto auditą turėtų būti galima atlikti bet kuriuo metu, kai turima duomenų apie pažeidimą ar sukčiavimą, arba kai atliekamas audito imties auditas atlikus įgyvendinto veiksmo užbaigimo procedūras. Tam, kad Komisijos audito lygis atitiktų riziką, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė mažiau audituoti veiksmų programas, kurias įgyvendinant nenustatyta didelių trūkumų arba kurių audito institucija yra patikima;

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti iš tiesų proporcingą veiksmų programų kontrolę Komitetas siūlo nevykdyti keleto auditų tais atvejais, kai visos tinkamos finansuoti veiksmų išlaidos neviršija 250 000 EUR.

12 pakeitimas

88 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

šio reglamento neesminėms nuostatoms papildyti ir iš dalies keisti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl elgesio kodekso, susijusio su tikslais ir kriterijais, pagal kuriuos būtų įgyvendinama partnerystė, tvirtinama Bendra strateginė programa ir nustatomi šie dalykai: papildomos augimo ir konkurencingumo rezervo skirstymo taisyklės, vietos plėtros strategijų įgyvendinimo vietovės ir gyventojų skaičiaus apibrėžtys, išsamios taisyklės dėl finansinių priemonių (ex ante vertinimas, išlaidų tinkamumas finansuoti, neremiamos veiklos tipai, paramos derinimas, turto perdavimas ir valdymas, mokėjimo prašymai ir metinių finansavimo dalių kapitalizavimas), veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, taikomos fiksuoto dydžio sumos apibrėžtis, valstybių narių atsakomybė už pranešimą apie pažeidimus ir neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimą, valdymo patikinimo deklaracijos pavyzdys, valdymo ir kontrolės sistemos valdymas, nacionalinio audito sąlygos, valdančiųjų ir tvirtinančiųjų institucijų akreditavimo kriterijai, bendrai priimtinos duomenų laikmenos, taikytinas finansinės pataisų dydis, priedų pakeitimai ir konkrečios priemonės, reikalingos norint palengvinti perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 taikymo. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota iš dalies keisti I ir IV priedus, kad galėtų atsižvelgti į būsimus prisitaikymo poreikius. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, taip pat su ekspertais;

šio reglamento neesminėms nuostatoms papildyti ir iš dalies keisti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl elgesio kodekso, susijusio su tikslais ir kriterijais, pagal kuriuos būtų įgyvendinama partnerystė, išsamios taisyklės dėl finansinių priemonių (ex ante vertinimas, išlaidų tinkamumas finansuoti, neremiamos veiklos tipai, paramos derinimas, turto perdavimas ir valdymas, mokėjimo prašymai ir metinių finansavimo dalių kapitalizavimas), veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, taikomos fiksuoto dydžio sumos apibrėžtis, valstybių narių atsakomybė už pranešimą apie pažeidimus ir neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimą, valdymo patikinimo deklaracijos pavyzdys, valdymo ir kontrolės sistemos valdymas, nacionalinio audito sąlygos, valdančiųjų ir tvirtinančiųjų institucijų akreditavimo kriterijai, bendrai priimtinos duomenų laikmenos, taikytinas finansinės pataisų dydis, priedų pakeitimai ir konkrečios priemonės, reikalingos norint palengvinti perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 taikymo. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota iš dalies keisti I ir IV priedus, kad galėtų atsižvelgti į būsimus prisitaikymo poreikius. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, taip pat su ekspertais;

Paaiškinimas

Deleguotaisiais aktais teisės aktų leidėjas įgalioja Europos Komisiją priimti ne teisėkūros procedūra priimtus teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius teisėkūros procedūra priimto teisės akto nuostatas. Pakeitimu, kuriuo siūloma išbraukti dalį konstatuojamosios dalies teksto, seikiama užtikrinti nuoseklumą su nuomonėje išdėstyta pozicija, visų pirma dėl 12 straipsnio (dėl Bendros strateginės programos), 18 straipsnio (dėl veiklos lėšų rezervo) ir 29 straipsnio (dėl vietos plėtros strategijos).

13 pakeitimas

90 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai: dėl visų BSP fondų įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, kuriais patvirtinamos partnerystės sutartys, skirstomas veiklos lėšų rezervas ir dėl valstybių narių ekonominės politikos sustabdomi mokėjimai; dėl fondų įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, kuriais patvirtinamos veiksmų programos ir didelės apimties projektai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos;

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai: dėl visų BSP fondų įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, kuriais patvirtinamos partnerystės sutartys, veiksmų programos ir didelės apimties projektai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos;

Paaiškinimas

14 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Partnerystė ir daugiapakopis valdymas

1. Dėl kiekvienos partnerystės sutarties ir kiekvienos programos valstybė narė užmezga partnerystės ryšius su šiais partneriais:

a)	kompetentingomis regioninėmis, vietos, miesto ir kitomis valdžios institucijomis,

b)	ekonominiais ir socialiniais partneriais, ir

c)	įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas, ir įstaigomis, atsakingomis už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

Partnerystė ir daugiapakopis valdymas

1. Dėl partnerystės sutarties ir kiekvienos programos valstybė narė užmezga partnerystės ryšius su šiais partneriais:

a)	kitomis valdžios institucijomis,

b)	ekonominiais ir socialiniais partneriais, ir

c)	įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas, ir įstaigomis, atsakingomis už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu norima priminti, kad atsižvelgiant į daugiapakopio valdymo principą visose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti aktyviai įtrauktos į įvairių strateginių dokumentų - Bendros strateginės programos, ir ypač partnerystės sutarčių - rengimo, derybų, įgyvendinimo ir persvarstymo procesą; mano, kad, įgyvendinant partnerystės principą, neteisinga regionų ir vietos valdžios institucijas prilyginti ekonominiams ir socialiniams partneriams, kadangi šios institucijos atstovauja savo valdomų bendruomenių bendriems interesams ir užtikrina struktūrinių fondų bendrą valdymą ir bendrą finansavimą.

15 pakeitimas

9 straipsnio 6 ir 11 dalys

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[…]

6)	aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;

[…]

(11)	institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas,

[…]

6)	aplinkosauga apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;

[…]

11)	institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas .

Paaiškinimas

Dėl 6 dalies:

Ypač svarbu Bendros strateginės programos teminiuose tiksluose numatyti kultūros paveldo apsaugos tikslą. Be to, toks pasiūlymas atitinka Pasiūlymo dėl Reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo 5 straipsnio 6 dalies c punkto nuostatas.

Dėl 11 dalies:

Techninė pagalba taip pat turėtų padėti vykdyti strategines įsikišimo pagal principą „iš viršaus į apačią“ priemones. Teritorinėje darbotvarkėje 2020, kurią valstybės narės patvirtino 2011 m., pateiktos labai naudingos rekomendacijos dėl teritorinės plėtros ES.

16 pakeitimas

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendroje strateginėje programoje nustatoma:

a)	pagal kiekvieną teminį tikslą nustatomi kiekvieno BSP fondo remtini pagrindiniai veiksmai;

b)	pagrindinės teritorinės miestų, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės vietovių, taip pat vietovių, kurioms būdingi specifiniai Sutarties 174 ir 349 straipsniuose nurodyti teritoriniai ypatumai, problemos, spręstinos pasitelkiant BSP fondus;

c)	horizontalieji BSP fondų įgyvendinimo principai ir politikos tikslai;

d)	kiekvieno BSP fondo bendradarbiavimo veiklos prioritetinės sritys, kai tinkama, atsižvelgiant į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

e)	BSP fondų koordinavimo tarpusavyje ir su kitomis susijusiomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo išorės priemones, procedūros;

f)	BSP fondų programavimo nuoseklumo ir atitikties konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir susijusioms Tarybos rekomendacijoms, priimtoms pagal 148 straipsnio 4 dalį, užtikrinimo priemonės.

Bendroje strateginėje programoje nustatoma:

a)	pagal kiekvieną teminį tikslą nustatomi kiekvieno BSP fondo remtini pagrindiniai veiksmai;

)	horizontalieji BSP fondų įgyvendinimo principai ir politikos tikslai;

)	BSP fondų koordinavimo tarpusavyje ir su kitomis susijusiomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo išorės priemones, procedūros;

)	BSP fondų programavimo nuoseklumo ir atitikties konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir susijusioms Tarybos rekomendacijoms, priimtoms pagal 148 straipsnio 4 dalį, užtikrinimo priemonės.

Paaiškinimas

Bendroje strateginėje programoje Komisijos pasiūlyti svarbiausi veiksmai yra dar viena koncentracijos forma. Be to, manoma, kad teritoriniai ypatumai turi būti nagrinėjami veiksmų programose. Tokios nuostatos turi būti laikomasi ir tada, kai galima į makroregionines programas ir strategijas (kai tokios rengiamos) įtrauktų regioninių strategijų sąveika.

17 pakeitimas

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą pagal 142 straipsnį dėl Bendros strateginės programos per 3 mėnesius nuo šio reglamento priėmimo.

Jeigu Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija iš esmės pasikeičia, Komisija Bendrą strateginę programą peržiūri ir, kai tinkama, deleguotuoju aktu pagal 142 straipsnį priima atnaujintą bendrą strateginę programą.

Per 6 mėnesius nuo atnaujintos Bendros strateginės programos priėmimo valstybės narės, kai reikia, teikia savo partnerystės sutarčių ir programų pakeitimus, kad užtikrintų jų derėjimą su atnaujinta Bendra strategine programa.

Bendrą strateginę programą.

Paaiškinimas

Deleguotaisiais aktais teisės aktų leidėjui suteikiama galimybė įgalioti Komisiją priimti bendro pobūdžio ne pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus, kuriais papildomi arba pakeičiami tam tikri neesminiai teisės akto aspektai. Bendroje strateginėje programoje siekiama pateikti visų bendrai valdomų fondų gaires ir bendras nuostata. Taigi joje nurydyti svarbiausi klausimai, kurie turi būti pateikti visoms ES institucijoms ir, prireikus, iš dalies keičiami.

18 pakeitimas

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Partnerystės sutarties rengimas

1. Kiekviena valstybė narė parengia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio partnerystės sutartį.

2. Valstybės narės partnerystės sutartį rengia bendradarbiaudamos su 5 straipsnyje nurodytais partneriais. Partnerystės sutartis rengiama bendradarbiaujant su Komisija.

3. Partnerystės sutartis taikoma visai BSP fondų paramai atitinkamoje valstybėje narėje.

4. Kiekviena valstybė narė savo partnerystės sutartį pateikia Komisijai per 3 mėnesius nuo Bendros strateginės programos priėmimo.

Partnerystės sutarties rengimas

1. Kiekviena valstybė narė, , parengia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio partnerystės sutartį.

2. ;

. Valstybės narės partnerystės sutartį rengia bendradarbiaudamos su 5 straipsnyje nurodytais partneriais.

. Partnerystės sutartis rengiama bendradarbiaujant su Komisija. Partnerystės sutartis taikoma visai BSP fondų paramai atitinkamoje valstybėje narėje.

. Kiekviena valstybė narė savo partnerystės sutartį pateikia Komisijai per mėnesius nuo Bendros strateginės programos priėmimo.

Paaiškinimas

Būtina, kad regionų ir vietos valdžios institucijos aktyviai dalyvautų rengiant partnerystės sutartis, dėl jų derantis, jas įgyvendinant ir keičiant, kadangi jos finansuoja ir valdo sanglaudos politiką. Be to, atsižvelgiant į reikalaujamos informacijos kiekį ir tikslumą ir turint omenyje tai, kad programos turi būti pateiktos tuo pat metu kaip partnerystės sutartis (kaip numatyta 23 straipsnio 3 dalyje) ir užtikrinta aktyvi ir veiksminga partnerystė, reikėtų numatyti ilgesnį terminą.

19 pakeitimas

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Partnerystės sutarties turinys

Partnerystės sutartyje nustatoma:

tvarka, kuria užtikrinamas derėjimas su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, taip pat:

netolygumų ir vystymosi poreikių analizė atsižvelgiant į Bendroje strateginėje programoje nustatytus teminius tikslus ir pagrindinius veiksmus, konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir atitinkamose Tarybos rekomendacijose, priimtose pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį, nustatytus uždavinius;

ii)	programų ex ante vertinimų, kuriais grindžiamas teminių tikslų pasirinkimas ir BSP fondų paramos preliminarus paskirstymas, analizės santrauka;

iii)	pagrindinių numatomų kiekvieno teminio tikslo rezultatų kiekvieno BSP fondo atžvilgiu santrauka;

iv)	Sąjungos paramos iš kiekvieno BSP fondo preliminarus paskirstymas nacionaliniu lygmeniu pagal teminius tikslus, taip pat visa preliminari paramos, numatytos klimato kaitos tikslams, suma;

v)	pagrindinės bendradarbiavimo prioritetinės sritys, atsižvelgiant, kai tinkama, į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

vi)	horizontalieji BSP fondų įgyvendinimo principai ir politikos tikslai;

vii)	pagal ERPF, ESF ir SF įgyvendinamų programų sąrašas, išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, ir EŽŪFKP ir EJRŽF programų sąrašas, nurodant preliminarų lėšų paskirstymą pagal BSP fondą ir pagal metus;

(b)

integruotas požiūris į BSP fondų remiamą teritorinį vystymąsi, nurodant:

i)	nacionalinio ir regionų lygmens mechanizmai, užtikrinantys BSP fondų ir kitų ES ir nacionalinių finansavimo priemonių koordinavimą su EIB;

ii)

tvarka, kuria užtikrinamas integruotas BSP fondų paramos naudojimas teritoriniam miestų, priemiesčių, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės vietovių, taip pat vietovių, kurioms būdingi tam tikri teritoriniai ypatumai, vystymuisi, visų pirma 28, 29 ir 99 straipsnių įgyvendinimo tvarka ir, kai tinkama, taip pat pateikiamas miestų, kurie dalyvauja ERPF reglamento 7 straipsnyje nurodytoje miestų plėtros programoje, sąrašas;

[….]

tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas BSP fondų paramos įgyvendinimas, įskaitant:

i)	įvertinimą, ar reikia stiprinti institucijų ir, jei tinkama, paramos gavėjų administracinius pajėgumus, ir atitinkami veiksmai, kurių reikia imtis;

ii)	planuojamų veiksmų ir atitinkamų programų, skirtų paramos gavėjų administracinei naštai mažinti, tikslų santrauką;

iii)	esamų elektroninio keitimosi duomenimis sistemų įvertinimą ir planuojamus veiksmus, kuriais būtų sudarytos sąlygos paramos gavėjams ir už programų valdymą ir kontrolę atsakingoms institucijoms visa informacija keistis vien elektroninio keitimosi duomenimis priemonėmis.

Partnerystės sutarties turinys

Partnerystės sutartyje nustatoma:

tvarka, kuria užtikrinamas derėjimas su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, taip pat:

ii)	pagrindinių numatomų kiekvieno teminio tikslo rezultatų kiekvieno BSP fondo atžvilgiu santrauka;

)	horizontalieji BSP fondų įgyvendinimo principai ir politikos tikslai;

)	pagal ERPF, ESF ir SF įgyvendinamų programų sąrašas, išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, ir EŽŪFKP ir EJRŽF programų sąrašas, nurodant preliminarų lėšų paskirstymą pagal BSP fondą ir pagal metus;

integruotas požiūris į BSP fondų remiamą teritorinį vystymąsi, nurodant:

i)	nacionalinio ir regionų lygmens mechanizmai, užtikrinantys BSP fondų ir kitų ES ir nacionalinių finansavimo priemonių koordinavimą su EIB;

ii)

tvarka, kuria užtikrinamas integruotas BSP fondų paramos naudojimas teritoriniam miestų, , kaimų, pakrančių ir žuvininkystės vietovių, taip pat vietovių, kurioms būdingi tam tikri teritoriniai ypatumai, vystymuisi, visų pirma 28, 29 ir 99 straipsnių įgyvendinimo tvarka ir, kai tinkama, taip pat pateikiamas miestų, kurie dalyvauja ERPF reglamento 7 straipsnyje nurodytoje miestų plėtros programoje, sąrašas;

[….]

tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas BSP fondų paramos įgyvendinimas, įskaitant:

i)	planuojamų veiksmų ir atitinkamų programų, skirtų paramos gavėjų administracinei naštai mažinti, tikslų santrauką;

ii)	esamų elektroninio keitimosi duomenimis sistemų įvertinimą ir planuojamus veiksmus, kuriais būtų sudarytos sąlygos paramos gavėjams ir už programų valdymą ir kontrolę atsakingoms institucijoms visa informacija keistis vien elektroninio keitimosi duomenimis priemonėmis.

Paaiškinimas

Partnerystės sutartyje nebūtina pateikti duomenų, kurie jau pateikti veiksmų programose arba dėl kurių derėtasi jas rengiant. Šios nuostatos yra iš tiesų nereikalingos ir neatitinka supaprastinimo siekio. Be to, valstybės narės negali būti atsakingos už regionų ir vietos lygmeniu anksčiau prisiimtus įsipareigojimus.

Integruotas BSP fondų paramos naudojimas yra būtinas priemiesčių zonoms, nes joms gresia pavojus ne tik netekti kaimui skirto finansavimo, bet ir finansavimo, skirto miestams, o juk priemiesčių teritorijų ES atsiranda vis daugiau.

Dėl daugiašalio Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) pobūdžio jis negali būti valdomas pasitelkiant partnerystės sutarties priemonę. Todėl jis turėtų būti aiškiai atskirtas nuo partnerystės sutarties taikymo srities.

20 pakeitimas

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Paramos telkimas pagal temas

Valstybės narės, vadovaudamosi konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis, teikdamos paramą daugiausia dėmesio skiria veiksmams, teikiantiems didžiausią papildomą naudą siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos, sprendžiant konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir susijusiose Tarybos rekomendacijose, priimtose pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį, nurodytas problemas, ir atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius poreikius.

Paramos telkimas pagal temas

Paaiškinimas

Komitetas pritaria pasiūlymui didžiąją dalį išteklių skirti ribotam skaičiui teminių tikslų ir (arba) investavimo prioritetų. Vis dėlto Komitetas mano, kad vadovaujančiosioms institucijoms turi būti palikta teisė nustatyti teminius tikslus ir investavimo prioritetus ir suderinti strategijos „Europa 2020“ ir Bendrosios strateginės programos tikslus suderinti su vietos specifika.

21 pakeitimas

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ex ante sąlygos

1. Kiekvienam BSP fondui taikomos ex ante sąlygos nustatomos konkrečiam fondui skirtose taisyklėse.

2. Valstybės narės įvertina, ar taikytinos ex ante sąlygos yra įvykdytos.

3. Jeigu iki partnerystės sutarties pateikimo ex ante sąlygos neįvykdomos, valstybės narės partnerystės sutartyje pateikia veiksmų, kurių reikia imtis nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, kad šios sąlygos būtų įvykdytos ne vėliau kaip per dvejus metus nuo partnerystės sutarties patvirtinimo arba iki 2016 m. gruodžio 31 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų), santrauką ir šių veiksmų įgyvendinimo grafiką.

4. Valstybės narės atitinkamose programose išsamiai nurodo veiksmus, skirtus ex ante sąlygoms įvykdyti, taip pat jų įgyvendinimo grafiką.

5. Komisija įvertina pateiktą informaciją apie tai, kaip įvykdytos ex ante sąlygos, vertindama partnerystės sutartį ir programas. Tvirtindama programą ji gali nuspręsti sustabdyti visus arba dalį tarpinių mokėjimų pagal programą, kol bus tinkamai užbaigti ex ante sąlygos vykdymo veiksmai. Jeigu ex ante sąlygai įvykdyti skirti veiksmai iki programoje nustatyto termino nebus tinkamai užbaigti, Komisija turės pagrindą sustabdyti mokėjimus.

6. 1–5 dalys netaikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.

Ex ante sąlygos

1. Kiekvienam BSP fondui taikomos ex ante sąlygos nustatomos konkrečiam fondui skirtose taisyklėse.

2. Valstybės narės, , įvertina, ar taikytinos ex ante sąlygos yra įvykdytos .

3. Jeigu iki partnerystės sutarties pateikimo ex ante sąlygos neįvykdomos, valstybės narės partnerystės sutartyje pateikia veiksmų, kurių reikia imtis nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, kad šios sąlygos būtų įvykdytos ne vėliau kaip per trejus metus nuo partnerystės sutarties patvirtinimo arba iki 2016 m. gruodžio 31 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų), santrauką ir šių veiksmų įgyvendinimo grafiką.

4. Valstybės narės, , atitinkamose programose nustato veiksmus, skirtus ex ante sąlygoms įvykdyti, taip pat jų įgyvendinimo grafiką.

5. Komisija įvertina pateiktą informaciją apie tai, kaip įvykdytos ex ante sąlygos, vertindama partnerystės sutartį ir programas. Jeigu ex ante sąlygai įvykdyti skirti veiksmai iki programoje nustatyto termino nebus tinkamai užbaigti, tai Komisijai gali tapti pagrindu sustabdyti mokėjimus.

6. 1–5 dalys netaikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad dėl šių ex ante sąlygų neturi būti stabdomi jokie mokėjimai arba atliekamos finansinės pataisos, išskyrus sąlygas, kurias valstybė narė yra įsipareigojusi vykdyti. Jei šios ex ante sąlygos neįvykdomos programavimo laikotarpio pradžioje, su jomis susijusi investicija negali būti programuojama. Savo ruožtu nebelieka poreikio a posteriori taikyti sankcijas. Be to, labai svarbu, kad Komisija atsižvelgtų į kiekvienos valstybės narės institucinę sąrangą ir kompetencijos pasiskirstymą joje. Iš tiesų, atrodo, nesuvokiama, kad valstybė narė prisiimtų įsipareigojimus, kurie priklauso regionų ir vietos valdžios institucijų kompetencijai ir atvirkščiai.

22 pakeitimas

18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiklos lėšų rezervas

5 proc. kiekvienam BSP fondui ir valstybei narei skirtų išteklių, išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtus išteklius ir EJRŽF reglamento V antraštinei daliai įgyvendinti skirtus išteklius, sudaro veiklos lėšų rezervą, skirstytiną pagal 20 straipsnio nuostatas.

Lankstumo rezervas

ii)

ų .

Paaiškinimas

Pakeitimu norime parodyti, kad nepritariame pasiūlymui sukurti nacionalinį veiklos lėšų rezervą, kadangi toks mechanizmas gali paskatinti nustatyti ypač mažus, taigi ir lengvai pasiekiamus, tikslus tokiu būdu siekiant pasinaudoti papildomu finansavimu; taip pirmenybė būtų teikiama mažo užmojo projektams ir stabdomas noras diegti inovacijas.

Tačiau Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti lankstumo rezervą, kuris būtų sudarytas iš išteklių, gautų automatiškai panaikinus įsipareigojimus, ir kuri būtų skirta finansuoti eksperimentines pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo iniciatyvas arba jo lėšas panaudoti krizės atveju; šis rezervas liktų kiekvienai valstybei narei skirtame krepšelyje.

23 pakeitimas

19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiklos rezultatų peržiūra

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, 2017 ir 2019 m. atlieka kiekvienos valstybės narės programų įgyvendinimo rezultatų peržiūrą, atsižvelgdama į atitinkamoje partnerystės sutartyje ir programoje nustatytą veiklos rezultatų planą. Veiklos rezultatų planas rengiamas I priede nurodyta tvarka.

2. Per šią peržiūrą, remiantis 2017 ir 2019 m. pateiktų pažangos ataskaitų informacija ir vertinimais, nagrinėjama, ar pasiekti programų įgyvendinimo orientyrai prioritetų lygmeniu.

Veiklos rezultatų peržiūra

2. Per šią peržiūrą, remiantis 2017 ir 2019 m. pateiktų pažangos ataskaitų informacija ir vertinimais, nagrinėjama, ar pasiekti programų įgyvendinimo orientyrai prioritetų lygmeniu.

Paaiškinimas

Dėl įgyvendinimo rezultatų peržiūros Komitetas mano, kad visu programavimo laikotarpiu reikėtų taikyti siekiamų tikslų valdymo ir stebėsenos mechanizmą, pagal kurį - tuo atveju, kai nepavyksta pasiekti numatytų tikslų - turi būti ne atliekamos finansinės pataisos, o Komisija turi pradėti taikyti techninės pagalbos mechanizmą.

24 pakeitimas

20 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiklos lėšų rezervo skirstymas

1. Jeigu per 2017 m. įgyvendinimo rezultatų peržiūrą paaiškėja, kad pagal programos prioritetą nustatyti 2016 m. orientyrai nepasiekti, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms pateikia rekomendacijas.

2. Remdamasi 2019 m. atlikta peržiūra Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą dėl kiekvieno BSP fondo ir valstybių narių programų ir prioritetų, kurių orientyrai pasiekti. Valstybės narės teikia pasiūlymą dėl veiklos lėšų rezervo paskirstymo tame Komisijos sprendime nurodytoms programoms ir prioritetams. Komisija tvirtinta atitinkamų programų pakeitimus, laikydamasi 26 straipsnio nuostatų. Jeigu valstybė narė nepateikia informacijos pagal 46 straipsnio 2 ir 3 dalis, atitinkamoms programoms arba prioritetui veiklos lėšų rezervas neskiriamas.

3. Jeigu atlikus veiklos rezultatų peržiūrą paaiškėja, kad pagal prioritetą veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų pasiekti nepavyko, Komisija gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus pagal programos prioritetą arba jų dalį, laikydamasi konkretiems fondams taikomose taisyklėse nustatytos tvarkos.

4. Jeigu Komisija, išnagrinėjusi galutinę programos įgyvendinimo ataskaitą, nustato, kad nepavyko pasiekti didelės dalies veiklos rezultatų plane nustatytų tikslų, atitinkamiems prioritetams ji gali pritaikyti finansines pataisas, laikydamasi konkretiems fondams taikomų taisyklių. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomi kriterijai ir metodika, taikytini nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį..

5. 2 dalis netaikoma Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programoms ir EJRŽF reglamento V antraštinei daliai.

Paaiškinimas

25 pakeitimas

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Su valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimu susijusi sąlyga

[…]

4. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybei narei teikiama finansinė pagalba pagal 1 dalies d punktą ir jei ta pagalba yra susijusi su koregavimo programa, Komisija gali iš dalies keisti partnerystės sutartį ir programas be valstybių narių pasiūlymo, siekdama padidinti esamų BSP fondų poveikį augimui ir konkurencingumui. Siekdama užtikrinti veiksmingą partnerystės sutarties ir atitinkamų programų įgyvendinimą, Komisija dalyvauja jas valdant, kaip nurodyta koregavimo programoje arba susitarimo memorandume, pasirašytame su atitinkama valstybe nare.

5. Jeigu valstybė narė nesiima veiksmų dėl 1 dalyje nurodyto Komisijos reikalavimo arba nesiima tinkamų veiksmų per vieną mėnesį dėl 2 dalyje nurodytų Komisijos pastabų, Komisija gali per tris mėnesius nuo jos pastabų pateikimo įgyvendinimo aktu priimti sprendimą sustabdyti visus atitinkamų programų mokėjimus arba jų dalį.

6. Komisija įgyvendinimo aktais sustabdo visus atitinkamų programų mokėjimus ir įsipareigojimų vykdymą, arba jų dalį, jeigu:

a)	Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesilaiko konkrečių Tarybos nurodytų priemonių, kaip nustatyta Sutarties 136 straipsnio 1 dalyje;

b)	pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį Taryba nusprendžia, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė efektyvių veiksmų perviršiniam biudžetui ištaisyti,

pagal Reglamento (ES) Nr. […]/2011 [dėl makroekonominių skirtumų prevencijos ir taisymo] 8 straipsnio 3 dalį Taryba nusprendžia, kad dviem atvejais iš eilės valstybė narė nepateikė tinkamo taisomųjų veiksmų plano, arba Taryba priima sprendimą dėl nesilaikymo, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnio 4 dalyje,

d)	Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių Tarybos reglamente (ES) Nr. 407/2010 arba Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 nurodytai koregavimo programai įgyvendinti, ir todėl nusprendžia neleisti sumokėti tai valstybei narei skirtos finansinės pagalbos, arba

e)	Europos stabilumo mechanizmo valdyba padaro išvadą, kad dėl ESM finansinės pagalbos, teikiamos kaip ESM paskola atitinkamai valstybei narei, susieta sąlyga nebuvo įvykdyta ir todėl nusprendžia nesumokėti jai skirtos stabilumo paramos.

7. Nuspęsdama sustabdyti visus mokėjimus arba įsipareigojimų vykdymą, arba jų dalį, kaip atitinkamai nustatyta 5 ir 6 dalyse, Komisija užtikrina, kad sustabdymas būtų proporcingas ir veiksmingas, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ir užtikrindama vienodą požiūrį į visas valstybes nares, visų pirma dėl sustabdymo poveikio atitinkamos valstybės narės ekonomikai.

8. Komisija nedelsdama panaikina mokėjimų ir įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, jeigu valstybė narė pateikia pasiūlymą dėl partnerystės sutarties ir atitinkamų programų keitimo, kaip reikalauta Komisijos, pastaroji jį patvirtina ir, kai taikytina:

a)	Taryba nusprendžia, kad valstybė narė laikosi konkrečių Tarybos nurodytų priemonių, kaip nustatyta Sutarties 136 straipsnio 1 dalyje;

b)	perviršinio deficito procedūra sustabdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 9 straipsnį arba Taryba pagal Sutarties 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio biudžeto buvimo;

Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. […] [PDP reglamentas] 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;

d)	Komisija padarė išvadą, kad valstybė narė ėmėsi priemonių Tarybos reglamente (ES) Nr. 407/2010 arba Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 nurodytai koregavimo programai įgyvendinti, ir todėl nusprendžia leisti sumokėti tai valstybei narei skirtą finansinę pagalbą, arba

e)	Europos stabilumo mechanizmo valdyba padarė išvadą, kad dėl ESM finansinės pagalbos, teikiamos kaip ESM paskola atitinkamai valstybei narei, susieta sąlyga buvo įvykdyta ir todėl nusprendžia sumokėti jai skirtą stabilumo paramą.

Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia sustabdytus įsipareigojimus pakartotinai įtraukti į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. […], kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio daugiametė finansinė programa, 8 straipsnį.

Su valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimu susijusi sąlyga

a)	Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesilaiko konkrečių Tarybos nurodytų priemonių, kaip nustatyta Sutarties 136 straipsnio 1 dalyje;

Paaiškinimas

Pakeitimu išreiškiame ryžtingą nepritarimą pasiūlymams, kuriais siekiama susieti sanglaudos politiką ir Stabilumo ir augimo paktą (makroekonominės sąlygos); Regionų komitetas mano, kad makroekonominės sąlygų ir sanglaudos politikos tikslai skiriasi; todėl mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos negali nukentėti dėl to, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, visų pirma susijusių su valstybių narių valdžios sektoriaus deficitu. Komitetas pripažįsta, kad tam tikrais atvejais turi būti numatyta galimybė keisti partnerystės sutartį ir veiksmų programas, tačiau nepritaria galimybei sustabdyti visus mokėjimus arba jų dalį.

26 pakeitimas

23 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programų rengimas

1. BSP fondų parama įgyvendinama pagal programas laikantis partnerystės sutarties. Kiekviena programa parengiama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Programas rengia valstybės narės arba jų paskirtos institucijos, bendradarbiaudamos su partneriais.

3. Programos teikiamos tuo pat metu kaip partnerystės sutartis, išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo programas – šios programos teikiamos per šešis mėnesius nuo Bendros strateginės programos patvirtinimo. Prie visų programų pridedamas 48 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas.

Programų rengimas

1. BSP fondų parama įgyvendinama pagal programas laikantis partnerystės sutarties. Kiekviena programa parengiama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Programas rengia valstybės narės arba jų paskirtos institucijos, bendradarbiaudamos su partneriais.

Programos teikiamos , išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo programas – šios programos teikiamos per šešis mėnesius nuo Bendros strateginės programos patvirtinimo. Prie visų programų pridedamas 48 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas.

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad pasiūlymui rengti keleto fondų finansuojamas programas turėtų pritarti ir remti visi – Europos Komisija, valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos. Šiuo tikslu Komisija turėtų pašalinti bet kokias procedūrinio pobūdžio kliūtis ir siekti, kad užtikrinant proporcingumo principo laikymąsi nepadaugėtų kontrolės turint omenyje tai, kad keleto fondų finansuojama programa susijusi su didesniais finansiniais ištekliais. Be to, Komitetas baiminasi, kad dėl reikalavimo tuo pat metu pateikti sutartį ir veiksmų programas gali būti vėluojama pradėti įgyvendinti projektus, todėl siūlo nustatyti šešių mėnesių laikotarpį.

27 pakeitimas

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programų patvirtinimo procedūra

1. Komisija, atsižvelgdama į ex ante vertinimą, vertina programų atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams taikomoms taisyklėms, taip pat jų veiksmingą indėlį siekiant kiekvienam BSP fondui nustatytų konkrečių teminių tikslų ir Sąjungos prioritetų, Bendros strateginės programos ir partnerystės sutarties tikslų, ir įgyvendinant konkrečioms šalims taikomas rekomendacijas pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį. Vertinant visų pirma skiriamas dėmesys programos strategijos, atitinkamų tikslų, rodiklių, uždavinių ir biudžeto išteklių paskirstymo tinkamumui.

Programų patvirtinimo procedūra

Paaiškinimas

Svarbu pabrėžti, kad atliekant vertinimą turi būti siekiama įrodyti, kad strategija ne tik tinkama, bet ir praktiškai įvykdoma.

28 pakeitimas

28 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

1. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra, kuri EŽŪFKP atveju yra vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, yra:

(a)	vykdoma konkrečiose subregioninėse teritorijose;

(b)

inicijuojama bendruomenės, vietos veiklos grupių, kurias sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai ir kuriose sprendimų priėmimo lygmeniu nei viešojo sektoriaus, nei kurios nors vienos interesų grupės atstovai turi ne daugiau kaip 49 proc. balsavimo teisių;

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

1. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra, kuri EŽŪFKP atveju yra vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, yra:

(a)	vykdoma konkrečiose subregioninėse teritorijose;

(b)

Paaiškinimas

Kai vietos partnerystė jau veikia, nesąžininga būtų ją bausti už tai, kad jos vidaus balsavimo tvarka nevisiškai sutampa su numatytąja direktyvos projekte. Reglamente turėtų būti numatyta pakankama veiksmų laisvė partneriams rasti tinkamus sprendimus rengiant partnerystės sutartį.

29 pakeitimas

29 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vietos plėtros strategijos

1. Vietos plėtros strategiją sudaro bent šios sudedamosios dalys:

a)	teritorijos ir gyventojų, kuriems taikoma strategija, apibrėžtis;

b)	teritorijos vystymosi poreikių analizė ir galimybės, taip pat pranašumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių analizė;

c)	strategijos ir jos tikslų apibūdinimas, integruoto ir novatoriško strategijos pobūdžio apibūdinimas, tikslų hierarchija, taip pat aiškūs, išmatuojami našumo arba rezultatų tikslai. Strategija turi atitikti susijusias visų dalyvaujančių BSP fondų programas;

d)	bendruomenės dalyvavimo rengiant strategiją apibūdinimas;

e)	veiksmų planas, iš kurio būtų matyti, kaip pagal tikslus nustatomi konkretūs veiksmai;

f)	strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos apibūdinimas, iš kurio būtų matyti vietos veiklos grupės pajėgumas įgyvendinti strategiją, ir konkrečios vertinimo tvarkos apibūdinimas;

g)	strategijos finansinis planas, taip pat planuojamas kiekvieno BSP fondo lėšų paskirstymas. […]

2. Valstybės narės nustato vietos plėtros strategijų atrankos kriterijus. Atrankos kriterijai gali būti nustatyti konkretiems fondams taikomose taisyklėse.

[…]

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su teritorijos ir gyventojų, kuriems, kaip nustatyta 1 dalies a punkte, taikoma strategija, apibrėžtimi.

Vietos plėtros strategijos

1. Vietos plėtros strategiją sudaro šios sudedamosios dalys:

a)	teritorijos ir gyventojų, kuriems taikoma strategija, apibrėžtis;

b)	teritorijos vystymosi poreikių analizė ir galimybės, taip pat pranašumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių analizė;

c)	strategijos ir jos tikslų apibūdinimas, jų integruotą pobūdį;;

)	veiksmų planas, iš kurio būtų matyti, kaip pagal tikslus nustatomi konkretūs veiksmai;

)	strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos apibūdinimas, iš kurio būtų matyti vietos veiklos grupės pajėgumas įgyvendinti strategiją, ir konkrečios vertinimo tvarkos apibūdinimas;

)	strategijos finansinis planas, taip pat planuojamas kiekvieno BSP fondo lėšų paskirstymas, . […]

2. Valstybės narės, , nustato vietos plėtros strategijų atrankos kriterijus. Atrankos kriterijai gali būti nustatyti konkretiems fondams taikomose taisyklėse.

[…]

Paaiškinimas

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl vietos vystymosi veiksmų ir integruotų teritorinių investicijų, tačiau kartu prašo supaprastinti šias naujas nuostatas ir jų įgyvendinimo tvarką, kad vietos dalyviai nebūtų atgrasinti jas taikyti. Taigi mano, kad nereikėtų numatyti priimti ir deleguotąjį aktą, kuriame būtų nurodyta su vietos plėtros strategija susijusi teritorija ir gyventojai, kadangi tokia užduotis, kuriai atlikti būtinos specialios žinios apie konkrečios teritorijos vystymąsi ir problemas, paprastai priklauso regionų ir vietos valdžios institucijų kompetencijai.

Siekiant nuoseklumo, būtinai turėtų būti sudaryta galimybė vietos plėtros strategijas sujungti su integruotų teritorinių investicijų ir bendrų veiksmų planų įgyvendinimu

Svarbu, kad įgyvendinamos vietos plėtros strategijos sudarytų palnkias sąlygas miesto ir kaimo santykiams ir kad vietos bendruomenės priemiesčių zonose galėtų tapti visaverčiais vietos plėtros strategijų partneriais.

30 pakeitimas

35 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mokėjimo prašymai, įskaitant finansinių priemonių išlaidas

2. 2. 33 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendintų pagal 33 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, atveju į mokėjimo prašyme nurodomą visą tinkamų finansuoti išlaidų sumą įtraukiama ir atskirai nurodoma visa finansinei priemonei sumokėtos arba numatomos sumokėti paramos suma, skirta investicijoms į galutinį paramos gavėją per iš anksto nustatytą ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, įskaitant valdymo sąnaudas arba mokesčius.

3. 3. Pagal 2 dalį nustatyta suma paskesniuose mokėjimo prašymuose atitinkamai koreguojama, atsižvelgiant į skirtumą tarp anksčiau atitinkamai finansinei priemonei sumokėtos paramos sumos ir faktinės investicijų į galutinius paramos gavėjus sumos, įskaitant patirtas valdymo sąnaudas ir mokesčius. Šios sumos mokėjimo prašyme nurodomos atskirai.

[….]

Mokėjimo prašymai, įskaitant finansinių priemonių išlaidas

2. 2. 33 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendintų pagal 33 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, atveju į mokėjimo prašyme nurodomą visą tinkamų finansuoti išlaidų sumą įtraukiama ir atskirai nurodoma visa finansinei priemonei sumokėtos arba numatomos sumokėti paramos suma, , susijusius su investicijomis į galutinį paramos gavėją per iš anksto nustatytą ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, įskaitant valdymo sąnaudas arba mokesčius.

3. 3. .

[….]

Paaiškinimas

Pasiūlyme dėl reglamento ypač skatinama taikyti Komisijos numatytas standartines finansines priemones (mes tokiam tikslui pritariame) siekiant, kad nebūtų pernelyg naudojamos finansinės inžinerijos priemonės siekiant vienintelio tikslo - patvirtinti išlaidas. Komiteto pasiūlytu pakeitimu siekiama pusiausvyros, kuri užtikrinama labiau diversifikuojant terminus ir sąlygas bei nustatant leistiną nuokrypio ribą, susijusią su gebėjimu laikytis to, kas numatyta.

31 pakeitimas

39 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Perimtų išteklių naudojimas po programos užbaigimo

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad kapitalo ištekliai ir pelnas bei kitos pajamos arba uždarbis, gautas iš BSP fondų paramos finansinėms priemonėms, ne trumpiau kaip 10 metų nuo programos užbaigimo būtų naudojami laikantis programos tikslų.

Perimtų išteklių naudojimas po programos užbaigimo

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad kapitalo ištekliai ir pelnas bei kitos pajamos arba uždarbis, gautas iš BSP fondų paramos finansinėms priemonėms, ne trumpiau kaip penkerius metus nuo programos užbaigimo būtų naudojami laikantis programos tikslų.

Paaiškinimas

Neturi būti nustatytas toks ilgas laikotarpis, per kurį privaloma panaudoti finansinės inžinerijos priemones ir su tuo susijusius išteklius. Iš tiesų dešimties metų laikotarpis nuo programos užbaigimo ilgainiui gali lemti teisinį netikrumą.

32 pakeitimas

40 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansinių priemonių įgyvendinimo ataskaita

2. 1 dalyse nurodytoje ataskaitoje pateikiama ši informacija apie kiekvieną finansinę priemonę:

a)	nurodoma programa ir prioritetas, kuriems teikiama BSP fondų parama; [….]

e)	nurodoma visa pagal finansinę priemonę galutiniams paramos gavėjams pagal programą ir prioritetą arba priemonę sumokėta paramos suma arba garantijų sutarčių atveju – paramos, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, suma, įtraukta į Komisijai pateiktus mokėjimo prašymus;

f)	nurodomos pajamos ir grąžintos lėšos pagal finansinę priemonę;

g)	nurodomas naudojant finansinę priemonę padarytų investicijų dauginamasis poveikis, investicijų ir dalyvavimo vertė;

h)	nurodomas finansinės priemonės indėlis siekiant atitinkamos programos ir prioriteto rodiklių. [….]

Finansinių priemonių įgyvendinimo ataskaita

2. 1 dalyse nurodytoje ataskaitoje pateikiama ši informacija apie kiekvieną finansinę priemonę:

a)	nurodoma programa ir prioritetas, kuriems teikiama BSP fondų parama; [….]

e)	nurodoma visa pagal finansinę priemonę galutiniams paramos gavėjams pagal programą ir prioritetą arba priemonę sumokėta paramos suma arba garantijų sutarčių atveju – paramos, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, suma, įtraukta į Komisijai pateiktus mokėjimo prašymus;

)	nurodomas naudojant finansinę priemonę padarytų investicijų dauginamasis poveikis, investicijų ir dalyvavimo vertė;

[….]

Paaiškinimas

Pakeitimo tikslas - siekti, kad būtų supaprastinti su metinėmis ataskaitomis susiję įsipareigojimai, būtent duomenys dėl finansinių priemonių įgyvendinimo, kuriuos prašo pateikti Komisija.

33 pakeitimas

42 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Stebėjimo komitetą sudaro vadovaujančiosios institucijos, tarpinių įstaigų ir partnerių atstovai. Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

Į Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami visų toje programoje dalyvaujančių trečiųjų šalių atstovai.

1. Stebėsenos komitetą sudaro vadovaujančiosios institucijos, tarpinių įstaigų ir partnerių atstovai. Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

Į Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami visų toje programoje dalyvaujančių trečiųjų šalių atstovai, .

Paaiškinimas

Neaišku, kaip bus sprendžiamas trečiųjų šalių ir teritorijų, besiribojančių su atokiausiasis regionais, dalyvavimo Europos teritoriniame bendradarbiavime klausimas. Žinoma, įgyvendinant Teritorinio bendradarbiavimo direktyvos 28 straipsnyje minimas pagal ENI ir IPA, taip pat iš ERPF finansuojamas programas trečiosios šalys privalo dalyvauti. Tačiau kalbant apie atokiausius regionus, trečiosios šalys ir kaimyniniai regionai (išskyrus Kanarų salas – Maroką) neįtraukiami nei į ENI, nei į IPA. Šios šalys gauna EPF lėšų ir papildomai finansiškai neprisideda prie Europos teritorinio bendradarbiavimo. Nors bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi vykti, atokiausių regionų teritorinio bendradarbiavimo programų atveju numatyti tik asignavimai iš ERPF, ir nors 30 proc. šių lėšų gali būti panaudota ne ES teritorijoje, šios dalyvaujančios trečiosios šalys neprivalo būti įtrauktos į stebėsenos komitetus.

34 pakeitimas

43 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Stebėsenos komiteto funkcijos

1. Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiamas programos įgyvendinimas ir pažanga, padaryta siekiant jos tikslų. Tai atlikdamas jis atsižvelgia į finansinius duomenis, bendrus ir konkrečius programos rodiklius, taip pat rezultatų rodiklių pokyčius ir pažangą siekiant kiekybinių tikslų bei veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus.

Stebėsenos komiteto funkcijos

1. Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiamas programos įgyvendinimas ir pažanga, padaryta siekiant jos tikslų. Tai atlikdamas jis atsižvelgia į finansinius duomenis, bendrus ir konkrečius programos rodiklius, taip pat rezultatų rodiklių pokyčius ir pažangą siekiant kiekybinių tikslų, bei veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus.

Paaiškinimas

Norint įvertinti programą reikia atsižvelgti ir į 49 straipsnio 4 dalyje numatytą vertinimą.

35 pakeitimas

47 straipsnio nauja 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios nuostatos

1. Vertinant siekiama, kad programos būtų kokybiškiau rengiamos ir įgyvendinamos, taip pat kad būtų įvertintas jų efektyvumas, veiksmingumas ir poveikis. Programų poveikis vertinamas remiantis atitinkamų BSP fondų paskirtimi ir atsižvelgiant į Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslus bei bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nedarbą, kai tinkama.

2. Valstybės narės suteikia išteklius, kurių reikia vertinimams atlikti, ir užtikrina, kad būtų nustatytos vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis apie bendrus ir, kai tinkama, konkrečius programų rodiklius, parengimo ir surinkimo procedūros.

Bendrosios nuostatos

Valstybės narės suteikia išteklius, kurių reikia vertinimams atlikti, ir užtikrina, kad būtų nustatytos vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis apie bendrus ir, kai tinkama, konkrečius programų rodiklius, parengimo ir surinkimo procedūros.

Paaiškinimas

Poveikio vertinimuose svarbu atsižvelgti į kitus taip pat labai svarbius aspektus laikantis požiūrio, pagal kurį taikomas „ne vien tik BVP“ rodiklis. Šis klausimas nagrinėjamas Regionų komiteto nuomonėje „BVP ir kiti rodikliai pažangai vertinti“.

36 pakeitimas

48 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Atliekant ex ante vertinimus vertinama:

[….]

g)	ar siekiami kiekybiniai tikslai yra realistiški atsižvelgiant į numatomą BSP fondų paramą;

h)	siūlomos paramos formos loginis pagrindimas;

i)	ar pakankami žmogiškieji ir administraciniai pajėgumai valdyti programą;

j)	ar tinkamos programos stebėsenai ir vertinimams reikalingų duomenų rinkimo procedūros;

k)	ar veiklos rezultatų plane pasirinkti orientyrai yra tinkami;

l)	ar suplanuotos priemonės pakankamos moterų ir vyrų lygybei skatinti, ir diskriminacijos prevencijai;

m)	ar suplanuotos priemonės tinkamos tvariam vystymuisi skatinti.

3. Atliekant ex ante vertinimus vertinama:

[….]

ar siekiami kiekybiniai tikslai yra realistiški atsižvelgiant į numatomą BSP fondų paramą;

siūlomos paramos formos loginis pagrindimas;

i)	ar pakankami žmogiškieji ir administraciniai pajėgumai valdyti programą;

)	ar suplanuotos priemonės pakankamos moterų ir vyrų lygybei skatinti, ir diskriminacijos prevencijai;

)	ar suplanuotos priemonės tinkamos tvariam vystymuisi skatinti.

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad ex ante vertinime neturi būti nei aspektų, kurių prieš pradedant įgyvendinti programą negalima tinkamai įvertinti kiekybiniu požiūriu, nei tų, kurie jau paminėti kitose ataskaitose (pavyzdžiui, valdymo ir kontrolės sistemos, partnerystės sutartys). Todėl siūloma kai kurią informaciją išbraukti.

37 pakeitimas

49 straipsnio nauja 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1. Vadovaujančioji institucija, remdamasi konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis, parengia ir pateikia kiekvienos programos vertinimo planą.

2. Valstybės narės užtikrina tinkamus vertinimo pajėgumus.

3. Per programavimo laikotarpį vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos programos vertinimus, įskaitant veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimą, remdamasi vertinimo planu. Bent kartą per programavimo laikotarpį įvertinama, kaip BSP fondų parama prisideda prie kiekvieno prioriteto tikslų įgyvendinimo. Stebėsenos komitetas išnagrinėja visus vertinimus ir siunčia Komisijai.

4. Komisija programas gali vertinti savo iniciatyva.

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1. Vadovaujančioji institucija, remdamasi konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis, parengia ir pateikia kiekvienos programos vertinimo planą.

2. Valstybės narės užtikrina tinkamus vertinimo pajėgumus.

Komisija programas gali vertinti savo iniciatyva.

Paaiškinimas

Siekiant, kad veiksmai būtų labiau orientuoti į rezultatus ir užtikrintas didesnis programų veiksmingumas, svarbu veiksmingai pasinaudoti atliekamuose vertinimuose pateikta informacija.

38 pakeitimas

54 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiksmai, iš kurių gaunama pajamų

1. Grynosios pajamos, gautos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį užbaigus veiksmą, nustatomos iš anksto vienu iš šių metodų:

a)	tam tikro tipo veiksmui taikant procentais išreikštą fiksuoto dydžio sumą;

b)	apskaičiuojama dabartinė grynųjų veiksmo pajamų vertė atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ ir, jei tinkama, į nuosavo kapitalo aspektus, susijusius su santykine atitinkamos valstybės narės gerove.

Finansuoti tinkamos veiksmo išlaidos negali viršyti sumos, gautos iš dabartinės investicijų sąnaudų vertės atėmus dabartinę grynųjų pajamų vertę, nustatytą pagal vieną iš tų metodų.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose apibrėžiama a punkte nurodyta fiksuoto dydžio suma.

Komisija patvirtina b punkte nurodytą metodiką, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 143 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Veiksmai, iš kurių gaunama pajamų

1. Grynosios pajamos, gautos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį užbaigus veiksmą, nustatomos iš anksto vienu iš šių metodų:

a)	tam tikro tipo veiksmui taikant procentais išreikštą fiksuoto dydžio sumą;

b)	apskaičiuojama dabartinė grynųjų veiksmo pajamų vertė atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ ir, jei tinkama, į nuosavo kapitalo aspektus, susijusius su santykine atitinkamos valstybės narės gerove.

Finansuoti tinkamos veiksmo išlaidos negali viršyti sumos, gautos iš dabartinės investicijų sąnaudų vertės atėmus dabartinę grynųjų pajamų vertę, nustatytą pagal vieną iš tų metodų.

Nustatytos tokios ribos a punkte nurodytos:

Komisija patvirtina b punkte nurodytą metodiką, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 143 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad siekiant nenuvilti projektų vykdytojų geriau būtų vėl taikyti 2000-2006 m. laikotarpiu taikytas taisykles, kuriose buvo numatyta speciali (sumažinta) orientacinė ir visiems veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, vienoda norma.

39 pakeitimas

55 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tinkamumas finansuoti

1. Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkretiems fondams taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios taisyklės.

[…]

Tinkamumas finansuoti

1. Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus , , kai šiame reglamente arba konkretiems fondams taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios taisyklės.

[…]

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siūloma išbraukti 6 dalį siekiant neapsunkinti veiksmų patikrinimo proceso tuo metu, kai šie veiksmai yra vykdomi. Turėtų būti įterpta nauja 9 dalis, kadangi teritoriniam bendradarbiavimui būtinas specialus režimas, kadangi taikomos skirtingos nacionalinės taisyklės arba jų suderinimas sudaro pernelyg dideles administracines kliūtis deramam projektų įgyvendinimui.

40 pakeitimas

59 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Specialiosios dotacijų tinkamumo finansuoti taisyklės

Šios sąnaudos nėra tinkamos finansuoti iš BSP fondų:

a)	skolos palūkanos;

b)	neužstatytos ir užstatytos žemės pirkimas už sumą, viršijančią 10 proc. atitinkamo veiksmo visų tinkamų finansuoti išlaidų. Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais galima leisti, kad įgyvendinant veiksmus, susijusius su aplinkos apsauga, ši dalis būtų didesnė;

pridėtinės vertės mokestis. PVM sumos gali būti tinkamos finansuoti, jei pagal nacionalinius PVM teisės aktus jos nėra susigrąžinamos ir jas sumokėjęs paramos gavėjas nėra neapmokestinamasis asmuo, kaip nustatyta Direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio 1 dalyje, o tos PVM sumos nėra patirtos teikiant infrastruktūrą.

Specialiosios dotacijų tinkamumo finansuoti taisyklės

Šios sąnaudos nėra tinkamos finansuoti iš BSP fondų:

a)	skolos palūkanos;

b)	neužstatytos ir užstatytos žemės pirkimas už sumą, viršijančią 10 proc. atitinkamo veiksmo visų tinkamų finansuoti išlaidų. Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais galima leisti, kad įgyvendinant veiksmus, susijusius su aplinkos apsauga, ši dalis būtų didesnė;

c)	pridėtinės vertės mokestis. .

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad tik grąžintinas PVM neturėtų būti tinkamas BSP fondų paramai. Jeigu visų projektų, kuriuos įgyvendina viešojo sektoriaus institucijos, PVM, kuris nėra grąžintinas, bus priskiriamas netinkamoms finansuoti išlaidoms, labai smarkiai padidės valstybių narių nacionalinė bendro finansavimo dalis ir sumenks regionų ir vietos valdžios institucijų pajėgumas įgyvendinti projektus.

Be to, RK mano, kad taisyklė, jog PVM sumos, kurios nėra patirtos teikiant infrastruktūrą yra netinkamos finansuoti paramos gavėjams yra diskriminuojančios kitų tipų operacijų atžvilgiu.

41 pakeitimas

64 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Akreditavimas ir koordinavimas

[…]

3. Akreditacija grindžiama nepriklausomos audito institucijos, vertinančios akredituojamos institucijos atitiktį taikytiniems kriterijams, nuomone. Nepriklausoma audito institucija vykdo veiklą, vadovaudamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais.

[…]

5. Valstybė narė gali paskirti koordinavimo instituciją, kuri palaiko ryšius su Komisija ir teikia jai informaciją, skatina suderintai taikyti Sąjungos taisykles, rengia apibendrinamąją ataskaitą, kurioje nacionaliniu lygmeniu apžvelgiamos visos valdymo deklaracijos ir audito nuomonės bei koordinuoja taisomųjų veiksmų dėl bendro pobūdžio trūkumų įgyvendinimą.

Akreditavimas ir koordinavimas

[…]

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama, kad nedaugėtų institucijų ir subjektų, dėl kurių gausos valdymo ir kontrolės sistema taptų dar sudėtingesnė.

42 pakeitimas

67 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendros mokėjimų taisyklės

1. Komisija BSP fondų įnašus kiekvienai programai moka pagal biudžeto asignavimus ir atsižvelgdama į turimas lėšas. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas seniausiam dar neįvykdytam atitinkamo fondo biudžetiniam įsipareigojimui.

2. Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, tarpiniai, metinio likučio ir, kai taikytina, galutinio likučio mokėjimai.

3. 57 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos paramos atveju paramos gavėjui sumokėtos sumos yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Bendros mokėjimų taisyklės

2. Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, tarpiniai ir galutinio likučio mokėjimai.

3. 57 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos paramos atveju paramos gavėjui sumokėtos sumos yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis

Paaiškinimas

Esame prieš „metinio likučio“ paminėjimą, nes juo nustatomas metinio sąskaitų patvirtinimo principas. Manoma, kad siūlomu metiniu sąskaitų patvirtinimu iš esmės įvedama metinio užbaigimo procedūra, dėl kurios tik padidėtų administracinė našta, būtų privaloma atlikti finansines pataisas atsižvelgiant į Komisijos ir (arba) Europos Audito Rūmų nustatytus pažeidimus, bei sumažėtų 2007–2013 m. laikotarpiu esamas lankstumas deklaruojant ir pakeičiant „viršytas“ išlaidas.

43 pakeitimas

75 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Informacijos pateikimas

1. Valstybė narė iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui vasario 1 d. pagal Finansinio reglamento [56 straipsnį] pateikia Komisijai šiuos dokumentus ir informaciją:

(a)	pagal 64 straipsnių akredituotų institucijų patvirtintas metines sąskaitas:

Informacijos pateikimas

1. Valstybė narė iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui vasario 1 d. pagal Finansinio reglamento [56 straipsnį] pateikia Komisijai šiuos dokumentus ir informaciją:

a)	pagal 64 straipsnių akredituotų institucijų patvirtintas metines sąskaitas, ;

Paaiškinimas

Būtų naudinga, kaip ir šiuo programavimo laikotarpiu, kad tvirtinančiosios institucijos galėtų pačios rinktis metinį sąskaitų patvirtinimą. Sunku laikytis 75 straipsnyje nurodyto termino, kadangi jis yra per trumpas.

44 pakeitimas

82 straipsnio 2 dalis

Nuomonės projektas

Pakeitimas

Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą

Ištekliai investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą paskirstomi tarp šių trijų NUTS 2 lygio regionų kategorijų:

(a)	mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES-27 BVP vidurkio;

(b)	pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES-27 BVP vidurkio;

(c)	labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 90 proc. ES-27 BVP vidurkio.

Šios trys regionų kategorijos nustatomos palyginant jų BVP vienam gyventojui, apskaičiuotą perkamosios galios paritetais pagal 2006–2008 m. Sąjungos rodiklius, ir ES-27 to paties laikotarpio BVP vidurkį.

Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą

Ištekliai investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą paskirstomi tarp šių trijų NUTS 2 lygio regionų kategorijų:

(a)	mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES-27 BVP vidurkio;

(b)	pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES-27 BVP vidurkio;

(c)	labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 90 proc. ES-27 BVP vidurkio.

Šios trys regionų kategorijos nustatomos palyginant jų BVP vienam gyventojui, apskaičiuotą perkamosios galios paritetais pagal Sąjungos rodiklius, ir ES-27 to paties laikotarpio BVP vidurkį.

Paaiškinimas

Norima paaiškinti, kad, siekiant nustatyti, ar regionas turi teisę į paramą, turėtų būti naudojamasi ne tais rodikliais, kurie buvo 2006–2008 m. laikotarpiu, t. y. iki krizės, bet pastarojo laikotarpio rodikliais.

45 pakeitimas

83 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visi ištekliai

Nepažeisdama šio straipsnio 3 dalies ir 84 straipsnio 7 dalies, Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo visus išteklius suskirsto pagal valstybes nares ir pagal metus..

Visi ištekliai

Nepažeisdama šio straipsnio 3 dalies ir 84 straipsnio 7 dalies, Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo visus išteklius suskirsto pagal valstybes nares ir .

Paaiškinimas

RK nori užtikrinti, kad Komisija asignavimus teritorinio bendradarbiavimo programai skirtų pagal bendradarbiavimo sritį, o ne pagal nacionalinius paketus.

46 pakeitimas

84 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir Europos teritoriniam bendradarbiavimui skiriami ištekliai

2. Pagal valstybes nares ištekliai paskirstomi remiantis šiais kriterijais:

a)	mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio regionams – reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono gerovė, nacionalinė gerovė ir nedarbo lygis;

b)	labiau išsivysčiusiems regionams – reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono gerovė, nedarbo lygis, užimtumo lygis, išsilavinimo lygis ir gyventojų tankumas;

c)	paramai iš Sanglaudos fondo – gyventojų skaičius, nacionalinė gerovė ir plotas.

3. Bent 25 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams, 40 proc. pereinamojo laikotarpio regionams ir 52 proc. labiau išsivysčiusiems regionas skiriamų struktūrinių fondų išteklių kiekvienoje valstybėje narėje skiriama ESF. Taikant šią nuostatą parama valstybei narei pagal [Paramos skurstantiems gyventojams maisto produktais priemonę] laikoma struktūrinių fondų ESF skirtų lėšų dalimi

[…]

5. Struktūrinių fondų parama [skurstantiems gyventojams skirtiems maisto produktams] pagal investicijas į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą yra 2 500 000 000 EUR.

Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame nustatoma iš kiekvienos valstybės narės struktūrinių fondų asignavimo pervestinų lėšų suma visam laikotarpiui. Kiekvienai valstybei narei skirtas struktūrinių fondų asignavimas atitinkamai sumažinamas.

Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje pastraipoje nurodytą struktūrinių fondų paramą, nuo 2014 m. biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas [paramos maisto produktų skurstantiems gyventojams priemonės] biudžeto eilutes.

6. 5 proc. investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui skiriamų išteklių paliekama veiklos lėšų rezerve, kuris paskirstomas pagal 19 straipsnį.

Investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir Europos teritoriniam bendradarbiavimui skiriami ištekliai

2. Pagal valstybes nares ištekliai paskirstomi remiantis šiais kriterijais:

a)	mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio regionams – reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono gerovė, nacionalinė gerovė, ir nedarbo lygis;

b)	labiau išsivysčiusiems regionams – reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono gerovė, nedarbo lygis, užimtumo lygis, išsilavinimo lygis ir ;

c)	paramai iš Sanglaudos fondo – gyventojų skaičius, nacionalinė gerovė ir plotas.

3. Bent proc. mažiau išsivysčiusiems regionams, proc. pereinamojo laikotarpio regionams ir proc. labiau išsivysčiusiems regionas skiriamų struktūrinių fondų išteklių kiekvienoje valstybėje narėje skiriama ESF. Taikant šią nuostatą parama valstybei narei pagal [Paramos skurstantiems gyventojams maisto produktais priemonę] laikoma struktūrinių fondų ESF skirtų lėšų dalimi.

[…]

5. Parama [skurstantiems gyventojams skirtiems maisto produktams] sudaro 2 500 000 000 EUR.

Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame nustatoma suma, kuri bus pervesta iš asignavimo, skirto .

[…]

8. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skiriami ištekliai sudaro 3,48 proc. fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2014–2020 m. numatytų visų išteklių (t. y. iš viso 11 700 000 004 EUR).

Paaiškinimas

Be kriterijų, kurie paprastai naudojami skiriant paramą valstybėms narėms, Regionų komitetas ragina atsižvelgti į tokius kriterijus kaip gamtiniai ir demografiniai trūkumai, išdėstyti SESV 174 straipsnyje. Kiti krietrijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra gyventojų pasiskirstymas, gyventojų skaičiaus mažėjimas tam tikrose regiono dalyse, pvz., kaimo vietovėse ir pasienyje, ir net gyventojų senėjimas, kuris gali turėti rimtą poveikį ekonomikos vystymui ir viešųjų paslaugų kainai.

Be to, Komitetas mano, kad Europos socialiniam fondui numatyta skirti minimali struktūrinių fondų procentinė dalis yra pernelyg didelė. Todėl prašo sumažinti šią ribą kiekvienai regionų kategorijai. Komitetas mano, kad svarbu regionams sudaryti galimybę investuoti į sektorius, kuriuose sukurtos ir gali būti kuriamos darbo vietos, ir užtikrinant jiems plataus užmojo finansavimą užimtumo ir socialinių reikalų srityje.

Struktūrinių fondų reglamentavimo sistema gali tapti nauju ES paramos maisto produktais skurstantiems gyventojams priemonės teisiniu pagrindu, tačiau finansiniu požiūriu ši sistema jokiu būdu negali pakeisti pagalbos maistu programos, kurios tikslai susiję su Bendra žemės ūkio politika.

Galiausiai, Komitetas norėtų užtikrinti, kad Europos Komisija lėšas teritorinio bendradarbiavimo programoms skirtų kiekvienai bendradarbiavimo teritorijai.

47 pakeitimas

86 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomumas

4. Tai, ar viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą lygis per laikotarpį buvo išlaikytas, tikrinama tik tose valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena ne mažiau kaip 15 proc. gyventojų.

Tose valstybėse narėse, kuriose kurių mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų, tikrinimas vykdomas nacionaliniu lygmeniu.

Tose valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena daugiau kaip 15 proc., bet mažiau kaip 70 proc. gyventojų, tikrinimas vykdomas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tuo tikslu valstybės narės Komisijai teikia informaciją apie išlaidas mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose kiekvienu tikrinimo proceso etapu.

Papildomumas

Tose valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena daugiau kaip 20 proc., bet mažiau kaip 70 proc. gyventojų, tikrinimas vykdomas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tuo tikslu valstybės narės Komisijai teikia informaciją apie išlaidas mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose kiekvienu tikrinimo proceso etapu.

Paaiškinimas

Netikslinga ir nereikia numatyti tikrinimo atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kadangi šio pobūdžio kontrolės tvarką turi nustatyti pačios valstybės narės. Palankiai vertinama tai, kad papildomumo principo patikrinimo nereikės atlikti valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena tik nedidelis gyventojų dalis. Laikantis proporcingumo principo ir siekiant administracinio supaprastinimo, ribinę vertę siūloma padidinti iki 20 proc.

48 pakeitimas

87 straipsnio 2 dalies c ir h punktai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų programų turinys ir tvirtinimas

2. Veiksmų programoje išdėstoma:

[…]

indėlis į partnerystės sutartyje išdėstytą integruotą teritorinio vystymosi strategiją, taip pat:

i)	priemonės, kuriomis užtikrinamas fondų, EŽŪFKP ir EJRŽF koordinavimas tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir EIB;

ii)	kai tinkama, planuojamas integruotas miestų, kaimų ir pakrančių bei žuvininkystės vietovių ir vietovių, kurioms būdingi specifiniai teritoriniai ypatumai, teritorinio vystymosi metodas, visų pirma 28 ir 29 straipsnių įgyvendinimo tvarka;

iii)

miestų, kuriuose bus įgyvendinami integruoti tvarios miestų plėtros veiksmai, sąrašas, preliminarūs ERPF paramos metiniai asignavimai tiems veiksmams, įskaitant miestams valdymo tikslams pagal Reglamento (ES) Nr. [ERPF] 7 straipsnio 2 dalį skiriamus išteklius ir preliminarius metinius ESF paramos asignavimus integruotiems veiksmams;

iv)	sritys, kuriose bus įgyvendinamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvos;

v)	tarpregioninių ir tarpvalstybinių veiksmų, kai paramos gavėjai veikia dar bent vienoje valstybėje narėje, tvarka;

vi)	kai tinkama, planuojamų intervencijų indėlis į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

indėlis į partnerystės sutartyje nurodytą integruotą strategiją, skirtą specifiniams geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba atskirties riziką, poreikiams tenkinti, ypač didelį dėmesį atkreipiant į marginalias bendruomenes, jei reikia, nurodant preliminarius finansinius asignavimus;

[…]

veiksmų programų įgyvendinimo nuostatos, tarp jų:

i)	nurodoma akredituota institucija, vadovaujančioji institucija, tvirtinančioji institucija, jei yra, ir audito institucija;

ii)	nurodoma įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus.

Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų programų turinys ir tvirtinimas

2. Veiksmų programoje išdėstoma:

[…]

indėlis į partnerystės sutartyje išdėstytą integruotą teritorinio vystymosi strategiją, taip pat:

i)	priemonės, kuriomis užtikrinamas fondų, EŽŪFKP ir EJRŽF koordinavimas tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir EIB;

ii)	kai tinkama, planuojamas integruotas miestų, kaimų ir pakrančių bei žuvininkystės vietovių ir vietovių, kurioms būdingi specifiniai teritoriniai ypatumai, teritorinio vystymosi metodas, visų pirma 28 ir 29 straipsnių įgyvendinimo tvarka;

miestų , sąrašas; preliminarūs ERPF paramos metiniai asignavimai tiems veiksmams, įskaitant miestams valdymo tikslams pagal Reglamento (ES) Nr. [ERPF] 7 straipsnio 2 dalį skiriamus išteklius ir preliminarius metinius ESF paramos asignavimus integruotiems veiksmams;

iv)	sritys, kuriose bus įgyvendinamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvos;

v)	tarpregioninių ir tarpvalstybinių veiksmų, kai paramos gavėjai veikia dar bent vienoje valstybėje narėje, tvarka;

vii)	kai tinkama, planuojamų intervencijų indėlis į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas ar ;

)

[…]

)

veiksmų programų įgyvendinimo nuostatos, tarp jų:

i)	nurodoma vadovaujančioji institucija, tvirtinančioji institucija, jei yra, ir audito institucija;

ii)	nurodoma įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus.

Paaiškinimas

Komisijos pasiūlymas nustatyti fiksuotą miestų skaičių yra pernelyg ribojamojo pobūdžio. Todėl siūloma, kad šis sąrašas būtų orientacinis. Bet to, toks sąrašas turėtų būti parengtas bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžia.

Siūloma d punktą prijungti prie c punkto, tokiu būdu pirmasis tampa vii punktu ir taip papildomas punktas dėl integruotos strategijos. Be to, atsižvelgiant į 64 straipsnio 3 dalies pakeitimą, siūloma panaikinti nuorodą į akredituotą instituciją.

49 pakeitimas

91 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai teiktina informacija

2. Komisijai tvirtinti pateikti didelės apimties projektai įtraukiami į veiksmų programos didelės apimties projektų sąrašą. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija šį sąrašą peržiūri po dvejų metų nuo veiksmų programos patvirtinimo ir šis sąrašas valstybės narės prašymu gali būti tikslinamas 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ypač jei reikia įtraukti didelės apimties projektus, kuriuos ketinama užbaigti iki 2022 m. pabaigos.

Komisijai teiktina informacija

2. Komisijai tvirtinti pateikti didelės apimties projektai įtraukiami į veiksmų programos didelės apimties projektų sąrašą. . Didelės apimties projektai 2022 m. pabaigos.

Paaiškinimas

Regionų komitetas nori, kad programavimo laikotarpiu pateiktus didelės apimties projektus būtų galima pradėti įgyvendinti nelaukiant, kol Komisija juos patvirtins esamu programavimo laikotarpiu. Komitetas prašo, kad būtų galima deklaruoti išlaidas prieš Komisijai patvirtinant didelės apimties projektus, kad nebūtų vėlinamasi pradėti veiksmus.

50 pakeitimas

93 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bendras veiksmų planas – tai veiksmas, nustatytas ir valdomas pagal pasiektiną našumą ir rezultatus. Jį sudaro grupė projektų, nesusijusių su infrastruktūros teikimu, už kurių vykdymą yra atsakingas paramos gavėjas, ir kuris sudaro veiksmų programos arba programų dalį. Bendroveiksmų plano našumo ir rezultatų rodikliai suderinami tarp valstybės narės ir Komisijos, jie padeda siekti konkrečių veiksmų programų tikslų ir sudaro pagrindą skirti fondų paramą. Rezultatai – tai tiesioginiai bendro veiksmų plano įgyvendinimo padariniai. Paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas. Bendri veiksmų planai nėra laikomi didelės apimties projektais.

1. Bendras veiksmų planas – tai veiksmas, nustatytas ir valdomas pagal pasiektiną našumą ir rezultatus. Jį sudaro grupė projektų, už kurių vykdymą yra atsakingas paramos gavėjas, ir kuris sudaroveiksmų programos arba programų dalį. Bendro veiksmų plano našumo ir rezultatų rodikliai suderinami tarp valstybės narės ir Komisijos, jie padeda siekti konkrečių veiksmų programų tikslų ir sudaro pagrindą skirti fondų paramą. Rezultatai – tai tiesioginiai bendro veiksmų plano įgyvendinimo padariniai. Paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas. Bendri veiksmų planai nėra laikomi didelės apimties projektais.

Paaiškinimas

Komitetas pažymi, kad bendras veiksmų planas palengvina ESF įgyvendinimą, ypač vykdant tam tikrus konkrečius veiksmus, tačiau apgailestauja, kad ERPF bus sunku taikytį tokį mechanizmą, kadangi jis netaikomas infrastruktūros projektams.

51 pakeitimas

93 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

93 straipsnis

Taikymo sritis

2. Bendram veiksmų planui skiriama viešoji parama yra bent mažesnioji iš šių sumų: 10 000 000 EUR arba 20 proc. viešosios paramos veiksmų programai arba programoms.

93 straipsnis

Taikymo sritis

2. Bendram veiksmų planui skiriama viešoji parama yra bent mažesnioji iš šių sumų: 000000 EUR arba proc. viešosios paramos veiksmų programai arba programoms.

Paaiškinimas

Mažesnis ribinis dydis laikomas tinkamesniu, kad ši priemonė tiktų esamai kritinei masei. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai tik teisinis minimumas ir daugelyje valstybių narių derybų procese bus susitarta dėl gerokai didesnio ribinio dydžio.

52 pakeitimas

102 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansinių duomenų teikimas

1. Iki sausio 31 d., balandžio 30 d., liepos 31 d. ir spalio 31 d. vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu Komisijai stebėsenos tikslais apie kiekvieną veiksmų programą pateikia šiuos duomenis pagal prioritetines kryptis:

a)	visas ir viešąsias tinkamas finansuoti veiksmų sąnaudas ir paramai atrinktų veiksmų skaičių;

b)	visas ir viešąsias tinkamas finansuoti sąnaudas pagal sutartis arba kitus teisinius įsipareigojimus, kuriuos paramos gavėjai yra prisiėmę, kad įgyvendintų paramai atrinktą veiksmą;

c)	visas paramos gavėjų vadovaujančiajai institucijai deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas.

Finansinių duomenų teikimas

1. Iki sausio 31 d. liepos 31 d. vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu Komisijai stebėsenos tikslais apie kiekvieną veiksmų programą pateikia šiuos duomenis pagal prioritetines kryptis:

a)	visas ir viešąsias tinkamas finansuoti veiksmų sąnaudas ir paramai atrinktų veiksmų skaičių;

b)	visas ir viešąsias tinkamas finansuoti sąnaudas pagal sutartis arba kitus teisinius įsipareigojimus paramos gavėjų;

c)	visas paramos gavėjų vadovaujančiajai institucijai deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas.

Paaiškinimas

Komitetas nori, kad būtų supaprastinta finansinių duomenų perdavimo tvarka juos perduodant ne keturis, o du kartus per metus. Komitetas taip pat nori, kad būtų supaprastinta su atrinktais veiksmais susijusi informacija, t. y., kad būtų reikalaujama nurodyti tik visas ir viešąsias tinkamas finansuoti sąnaudas pagal sutartis arba kitus teisinius įsipareigojimus tarp vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjų.

53 pakeitimas

105 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Informavimas ir viešinimas

1. Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos yra atsakingos už šiuos dalykus:

(a)	už užtikrinimą, kad būtų sukurta viena bendra interneto svetainė arba portalas, kur būtų skelbiama informacija apie visas tos valstybės narės veiksmų programas ir galimybę jomis naudotis;

(b)	už tai, kad galimi paramos gavėjai būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas galimybes;

(c)	už tai, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su partnerystės sutarčių, veiksmų programų ir veiksmų rezultatais ir poveikiu, Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie sanglaudos politikos ir fondų vaidmenį ir pasiekimus.

2. Kad užtikrintų fondų paramos skaidrumą, valstybės narės sudaro ir pildo veiksmų pagal veiksmų programas ir fondus sąrašą CSV arba XML formatais, jį skelbia vienoje bendroje interneto svetainėje arba portale, kur pateikiamas visų tos valstybės narės veiksmų programų sąrašas ir santrauka.

Veiksmų sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip kas tris mėnesius.

Būtiniausia informacija, kurią reikia pateikti veiksmų sąraše, nurodyta V priede.

Informavimas ir viešinimas

1. Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos yra atsakingos už šiuos dalykus:

a)	už užtikrinimą, kad būtų sukurta viena bendra interneto svetainė arba portalas, kur būtų skelbiama informacija apie visas tos valstybės narės veiksmų programas ir galimybę jomis naudotis;

b)	už tai, kad galimi paramos gavėjai būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas galimybes;

c)	už tai, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su partnerystės sutarčių, veiksmų programų ir veiksmų rezultatais ir poveikiu, Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie sanglaudos politikos ir fondų vaidmenį ir pasiekimus.

Kad užtikrintų fondų paramos skaidrumą, valstybės narės sudaro ir pildo veiksmų pagal veiksmų programas ir fondus sąrašą CSV arba XML formatais, jį skelbia vienoje bendroje interneto svetainėje arba portale, kur pateikiamas visų tos valstybės narės veiksmų programų sąrašas ir santrauka.

Veiksmų sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip kas mėnesius.

Būtiniausia informacija, kurią reikia pateikti veiksmų sąraše, nurodyta V priede.

Paaiškinimas

Reglamentuose turėtų būti numatyta, kad Europos Komisija kartu su Regionų Komitetu rengia ir vykdo bendrus informavimo veiksmus, padėdamos vietos ir regionų valdžios institucijoms aiškinti, kaip veikia sanglaudos politika (ex ante, politicos įgyvendinimo metu ir ex post). RK turėtų turėti galimybę paremti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios yra sanglaudos fondų paramos gavėjos, iš kurių reikalaujama užtikrinti rezultatus vietoje. RK turėtų taip pat turėti priemonių, kaip aiškinti piliečiams fondų veikimo principus ir atskleisti Europos Sąjungos vaidmenį šiuose procesuose.

Be to, Komitetas nori supaprastinti informavimo procedūras, todėl pakaktų operacijų sąrašą atnaujinti 2 kartus per metus.

54 pakeitimas

110 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendro finansavimo normų nustatymas

3. Pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma negali būti didesnė kaip:

(a)	Sanglaudos fondui – 85 proc.,

(b)	valstybių narių, kurių 2007–2009 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui vidurkis buvo mažesnis kaip 85 proc. ES-27 vidurkio tuo laikotarpiu, mažiau išsivysčiusiems regionams, ir atokiausiems regionams – 85 proc.,

(c)	valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b punkte, 2014 m. sausio 1 d. atitinkantiems Sanglaudos fondo pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymo kriterijus, – 80 proc.,

(d)

valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b ir c punktuose, ir visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 proc. ES-25 vidurkio atitinkamu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui padidėjo iki daugiau kaip 75 proc. ES-27 vidurkio, – 75 proc.,

(e)	pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytus d punkte, – 60 proc.,

(f)	labiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus d punkte, – 50 proc.

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma negali būti didesnė kaip 75 proc.

Bendro finansavimo normų nustatymas

3. Pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma negali būti didesnė kaip:

(a)	Sanglaudos fondui – 85 proc.,

(b)	valstybių narių, kurių 2007–2009 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui vidurkis buvo mažesnis kaip 85 proc. ES-27 vidurkio tuo laikotarpiu, mažiau išsivysčiusiems regionams, ir atokiausiems regionams – 85 proc.,

(c)	valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b punkte, 2014 m. sausio 1 d. atitinkantiems Sanglaudos fondo pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymo kriterijus, – 80 proc.,

(d)

(e)	pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytus d punkte, – 60 proc.,

(f)	labiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus d punkte, – 50 proc.

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinamų veiksmų programų bendro finansavimo norma negali būti didesnė kaip proc.

Paaiškinimas

Siūloma 75 proc. bendro finansavimo norma, taikoma pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinamoms veiksmų programoms, yra mažesnė nei nustatyta mažiau išsivysčiusiems regionams, kurie priskiriami investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui. Dėl tokios žemos normos šios Europos teritorinio bendradarbiavimo programos mažiau išsivysčiusiuose regionuose yra ne tokios patrauklios. Todėl Regionų Komitetas nepritaria pasiūlymui Europos teritorinio bendradarbiavimo programoms nustatyti tokią žemą 75 proc. bendro finansavimo normą. Regionų komitetas mano, kad toks skirtumas yra nepagrįstas ir prašo abiejų tikslų atveju nustatyti vienodą 85 proc. normą. Siekiant užtikrinti kokybišką bendradarbiavimą būtina toliau taikyti šiuo metu galiojančias sąlygas, numatytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (nustatančiame bendrąsias nuostatas) 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse:

„3. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo veiksmų programoms, kai ne mažiau kaip vienas dalyvis priklauso valstybėms narėms, kurių vidutinis bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2001–2003 m. buvo mažesnis nei 85 % 25 ES narių vidurkio tuo pačiu laikotarpiu, ERPF parama neviršija 85 % tinkamų finansuoti išlaidų. Visoms kitoms veiksmų programoms ERPF parama neviršija 75 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF.

4. Fondų paramai prioritetinių krypčių lygiu III priedo 3 dalyje nustatytos viršutinės ribos netaikomos. Tačiau jos nustatomos tam, kad būtų laikomasi fondų paramos didžiausios sumos ir kiekvieno fondo didžiausių paramos dydžių veiksmų programų lygiu.“

Be to, Regionų komitetas mano, kad būtų tikslinga kiekvienai prioritetinei krypčiai nustatyti didžiausią bendro finansavimo normą. Ši priemonė nesudaro galimybės nustatyti kitokią bendro finansavimo sumą kiekvienai prioritetinei krypčiai, kad būtų galima paskatinti paramos gavėjus įgyvendinti tam tikrus strateginius prioritetus.

55 pakeitimas

111 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendro finansavimo normų moduliavimas

(4) tai, ar įtraukiamos šios vietovės, kuriose susiduriama su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis arba demografinėmis kliūtimis:

(a)	salose esančios valstybės narės, kurios atitinka Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, ir kitos salos, išskyrus salas, kuriose yra valstybės narės sostinė arba kurias su pagrindine valstybės teritorija jungia nuolatinė jungtis;

(b)	kalnuotos vietovės, apibrėžtos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose;

(c)	retai (mažiau kaip 50 gyventojų viename kvadratiniame kilometre) ir labai retai (mažiau kaip 8 gyventojai viename kvadratiniame kilometre) apgyvendintos vietovės.

Bendro finansavimo normų moduliavimas

(4) tai, ar įtraukiamos šios vietovės, kuriose susiduriama su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis arba demografinėmis kliūtimis:

(a)	salose esančios valstybės narės, kurios atitinka Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, ir kitos salos, išskyrus salas, kuriose yra valstybės narės sostinė arba kurias su pagrindine valstybės teritorija jungia nuolatinė jungtis;

(b)	kalnuotos vietovės, apibrėžtos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose;

(c)	retai (mažiau kaip 50 gyventojų viename kvadratiniame kilometre) ir labai retai (mažiau kaip 8 gyventojai viename kvadratiniame kilometre) apgyvendintos vietovės.

56 pakeitimas

112 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių pareigos

2. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Apie šiuos pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie susijusių administracinių ir teisinių procedūrų eigą.

Valstybių narių pareigos

2. Valstybės narės , skirtas užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Apie šiuos pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie susijusių administracinių ir teisinių procedūrų eigą.

Paaiškinimas

Pritarta Komisijos dokumento teksto patikslinimui. Visgi nemanome, kad diegiant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas reikėtų apsiriboti tik viešojo sektoriaus paramos gavėjais.

57 pakeitimas

113 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Institucijų paskyrimas

[…]

5. Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijų funkcijas gali vykdyti ta pati viešosios valdžios institucija arba įstaiga, jeigu laikomasi funkcijų atskyrimo principo. Tačiau veiksmų programų, kurioms skiriama fondų parama yra daugiau kaip 250 000 000 EUR, ta pati viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas, negali vykdyti audito institucijos funkcijų.

[…]

7. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali dalies veiksmų programos valdymą patikėti tarpinei įstaigai pagal rašytinį valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės įstaigos susitarimą (toliau – bendrųjų įgaliojimų suteikimas). Tarpinė įstaiga pateikia garantijas dėl savo mokumo ir kompetencijos atitinkamoje srityje ir jos administracinio bei finansų valdymo.

[…]

Institucijų paskyrimas

[…]

Paaiškinimas

RK mano, jog reikia išsaugoti dabartinę sistemą, kai programų, kurioms skiriama fondų parama yra daugiau kaip 250 000 000 EUR, ta pati viešosios valdžios institucija, kuri vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas, gali vykdyti audito institucijos funkcijas.

RK taip pat mano, kad nereikia reikalauti, kad tarpinė įstaiga pateiktų garantiją, jei ji yra viešosios teisės subjektas.

58 pakeitimas

114 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

2. Valdydama veiksmų programą vadovaujančioji institucija:

(a)	teikia pagalbą stebėsenos komitetui šiam atliekant savo darbą, teikia jam informaciją, kuri yra reikalinga jo funkcijoms vykdyti, visų pirma duomenis, susijusius su veiksmų programų pažanga siekiant jų tikslų, finansinius duomenis bei duomenis apie rodiklius ir orientyrus;

(b)	rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, teikia Komisijai metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas;

(c)	tarpinėms įstaigoms ir paramos gavėjams teikia informaciją, kuri yra svarbi jų užduotims vykdyti ir veiksmams įgyvendinti;

(d)	nustato kompiuterizuotų kiekvieno veiksmo duomenų, kurie yra reikalingi stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir auditui, įskaitant duomenis apie atskirus veiksmų dalyvius, kai taikytina, kaupimo ir saugojimo sistemą;

(e)	užtikrina, kad d punkte nurodyti duomenys būtų renkami, įvedami į sistemą ir joje saugomi ir kad duomenys apie rodiklius būtų suskirstyti pagal lytis, jei to reikalaujama pagal ESF reglamento I priedą.

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

2. Valdydama veiksmų programą vadovaujančioji institucija:

a)	teikia pagalbą stebėsenos komitetui šiam atliekant savo darbą, teikia jam informaciją, kuri yra reikalinga jo funkcijoms vykdyti, visų pirma duomenis, susijusius su veiksmų programų pažanga siekiant jų tikslų, finansinius duomenis bei duomenis apie rodiklius ir orientyrus;

b)	rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, teikia Komisijai metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas;

c)	tarpinėms įstaigoms ir paramos gavėjams teikia informaciją, kuri yra svarbi jų užduotims vykdyti ir veiksmams įgyvendinti;

d)	nustato kompiuterizuotų kiekvieno veiksmo duomenų, kurie yra reikalingi stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir auditui, kaupimo ir saugojimo sistemą;

e)	užtikrina, kad d punkte nurodyti duomenys būtų renkami, įvedami į sistemą ir joje saugomi ir kad duomenys apie rodiklius būtų suskirstyti pagal lytis, jei to reikalaujama pagal ESF reglamento I priedą.

Paaiškinimas

Manome, kad svarbu išsaugoti su veiksmais su sijusius duomenis, kurie gali būti naudingi dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ginčo atveju ir pan.

59 pakeitimas

117 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos akreditavimas ir akreditacijos panaikinimas

1. Akreditavimo institucija priima oficialų sprendimą akredituoti tas vadovaujančiąsias ir tvirtinančiąsias institucijas, kurios atitinka Komisijos deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 142 straipsnį, nustatytus akreditavimo kriterijus.

2. 1 dalyje nurodytas oficialus sprendimas grindžiamas nepriklausomos audito įstaigos, kuri vertina valdymo ir kontrolės sistemą, jai priklausančių tarpinių įstaigų vaidmenį ir tai, kaip ji atitinka 62, 63, 114 ir 115 straipsnius, ataskaita ir nuomone. Akreditavimo institucija atsižvelgia į tai, ar veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos yra panašios į tas, kurios veikė ankstesnį programavimo laikotarpį, taip pat į visus duomenis apie jų veikimo veiksmingumą.

3. Valstybė narė 1 dalyje nurodytą oficialų sprendimą perduoda Komisijai per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo patvirtinta veiksmų programa, priėmimo.

4. Jeigu visa fondų paramos veiksmų programai suma yra didesnė kaip 250 000 000 EUR, Komisija gali paprašyti per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto oficialaus sprendimo gavimo pateikti nepriklausomos audito įstaigos ataskaitą ir nuomonę bei valdymo ir kontrolės sistemos aprašą.

Komisija gali pateikti pastabas per du mėnesius nuo šių dokumentų gavimo.

Nuspręsdama, ar prašyti šių dokumentų, Komisija atsižvelgia į tai, ar veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos yra panašios į tas, kurios veikė ankstesnį programavimo laikotarpį, ar vadovaujančioji institucija taip pat vykdo ir tvirtinančiosios institucijos funkcijas, ir į visus duomenis apie jų veikimo veiksmingumą.

Paaiškinimas

Nepritaria planuojamam valdančiosios ir kontrolės institucijos akreditavimui. Valstybių narių atsakomybė už sanglaudos politikos įgyvendinimą atitinka ES subsidiarumo principą. Kai kurių valstybių narių administracinės teisės aktai nenumato galimybės vienai valstybės įstaigai akredituoti kitą valstybės įstaigą, todėl tai vertinama kaip valstybių narių organizacinio suverenumo pažeidimas.

60 pakeitimas

118 straipsnio nauja 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendradarbiavimas su audito institucijomis

Paaiškinimas

Regionų komitetas siūlo įtraukti 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu taikyto 74 straipsnio 1 dalies nuostatas siekiant supaprastinti tvarką kontrolės proporcingumo srityje.

61 pakeitimas

121 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mokėjimo paraiškos

1. Mokėjimo paraiškose pagal kiekvieną prioritetinę kryptį nurodoma:

a)	visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas;

b)	visa įgyvendinant veiksmus gauta viešoji parama, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas;

c)	atitinkama tinkama finansuoti paramos gavėjui išmokėta viešoji parama, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas.

Mokėjimo paraiškos

1. Mokėjimo paraiškose pagal kiekvieną prioritetinę kryptį nurodoma:

a)	visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas;

b)	visa įgyvendinant veiksmus gauta viešoji parama, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas;

Paaiškinimas

RK mano, kad Komisijai skirtose mokėjimo paraiškose nebūtina nurodyti paramos gavėjui išmokėtos viešosios paramos sumos. Todėl Komitetas siūlo supaprastinti pateikiamą informaciją.

62 pakeitimas

124 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išankstinio finansavimo mokėjimas

1. Pradinė išankstinio finansavimo suma mokama tokiomis dalimis:

a)	2014 m.: 2 proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos;

b)	2015 m.: 1 proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos;

c)	2016 m.: 1 proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos.

2015 m. arba vėliau patvirtintoms veiksmų programoms skirtos ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo metais.

Išankstinio finansavimo mokėjimas

1. Pradinė išankstinio finansavimo suma mokama tokiomis dalimis:

a)	2014 m.: 2 proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos;

b)	2015 m.: proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos;

c)	2016 m.: proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos.

2015 m. arba vėliau patvirtintoms veiksmų programoms skirtos ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo metais.

Paaiškinimas

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą reikalauti, kad vadovaujančiosios institucijos sumokėtų dalį paramos gavėjams jiems dar nepateikus Komisijai mokėjimo paraiškos. Visgi tokiai nuostatai įgyvendinti būtina užtikrinti lankstesnę avansu mokamų išmokų sistemą siekiant sudaryti galimybę valdymo institucijai apsirūpinti pakankamais ištekliais, kad galėtų patenkinti paramos gavėjų paraiškas. Todėl Komitetas prašo padidinti Komisijos siūlomos paramos sumas. Tai padės kai kurioms valstybėms narėms sumažinti sunkumus, su kuriais jos susiduria šiuo krizės laikotarpiu, kai eina kalba apie nacionalinį viešąjį indėlį.

63 pakeitimas

128 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Metinių sąskaitų turinys

1. Patvirtintos kiekvienos veiksmų programos metinės sąskaitos sudaromos ataskaitiniams metams, į jas įtraukiami šie kiekvienos prioritetinės krypties duomenys:

(a)	visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas kaip suma, kurią paramos gavėjai sumokėjo įgyvendindami veiksmus, atitinkama sumokėta tinkama finansuoti viešoji parama ir visa viešosios paramos, skirtos veiksmams įgyvendinti, suma;

(b)	per ataskaitinius metus panaikintos ir susigrąžintos sumos, iki ataskaitinių metų pabaigos susigrąžintinos sumos, pagal 61 straipsnį susigrąžintos sumos ir nesusigrąžinamos sumos;

(c)	kiekvienos prioritetinės krypties ERPF ir Sanglaudos fondo paremtų veiksmų, kurie buvo įgyvendinti per ataskaitinius metus, sąrašas;

(d)	kiekvienos prioritetinės krypties pagal a punktą nurodytų išlaidų ir už tuos pačius ataskaitinius metus mokėjimo paraiškose deklaruotų išlaidų suderinimas ir visų skirtumų paaiškinimas.

Metinių sąskaitų turinys

1. Patvirtintos kiekvienos veiksmų programos metinės sąskaitos sudaromos ataskaitiniams metams, į jas įtraukiami šie kiekvienos prioritetinės krypties duomenys:

(a)	visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas kaip suma, kurią paramos gavėjai sumokėjo įgyvendindami veiksmus, atitinkama sumokėta tinkama finansuoti viešoji parama ir visa viešosios paramos, skirtos veiksmams įgyvendinti, suma;

(b)	per ataskaitinius metus panaikintos ir susigrąžintos sumos, iki ataskaitinių metų pabaigos susigrąžintinos sumos, pagal 61 straipsnį susigrąžintos sumos ir nesusigrąžinamos sumos;

(c)	kiekvienos prioritetinės krypties ERPF ir Sanglaudos fondo paremtų veiksmų, kurie buvo įgyvendinti per ataskaitinius metus, sąrašas;

(d)	kiekvienos prioritetinės krypties pagal a punktą nurodytų išlaidų ir už tuos pačius ataskaitinius metus mokėjimo paraiškose deklaruotų išlaidų suderinimas ir visų skirtumų paaiškinimas.

Paaiškinimas

Būtų naudinga, kad, kaip yra šiuo programavimo laikotarpiu, metinis sąskaitų tvarkymas būtų neprivalomas, ir sprendimą dėl jo priimtų pati patvirtinančioji institucija. 75 straipsnyje nustatytų terminų sunku laikytis, nes jie per griežti.

64 pakeitimas

134 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mokėjimų sustabdymas

1. Komisija gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus arba jų dalį prioritetinių krypčių arba veiksmų programų lygmeniu, jei:

a)	esama svarbių veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kuriems pašalinti nesiimta taisomųjų priemonių;

b)	išlaidų suvestinėje pateiktos išlaidos susijusios su pažeidimu, turinčiu svarbių finansinių pasekmių, dėl kurių nesiimta taisomųjų veiksmų;

c)	valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl kurios pagal 74 straipsnį sustabdyti mokėjimai;

d)	esama didelių stebėsenos sistemos arba duomenų apie bendrus ir konkrečius rodiklius kokybės ir patikimumo trūkumų;

e)	valstybė narė nesiėmė veiksmų programose numatytų veiksmų, kad įvykdytų ex ante sąlygas;

f)	per ankstesnę veiklos rezultatų peržiūrą nustatyta, kad pagal prioritetinę sritį nepavyko pasiekti veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų;

g)	valstybė nesiima veiksmų arba nesiima tinkamų veiksmų pagal 20 straipsnio 5 dalį;

h)	nustatomas vienas iš 21 straipsnio 6 dalies a–e punktuose nurodytų atvejų.

2. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nuspręsti sustabdyti visus tarpinius mokėjimus ar jų dalį, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabas.

3. Komisija nutraukia visų tarpinių mokėjimų ar jų dalies sustabdymą, jei valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, leidžiančių jį nutraukti.

Mokėjimų sustabdymas

1. Komisija gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus arba jų dalį prioritetinių krypčių arba veiksmų programų lygmeniu, jei:

a)	esama svarbių veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kuriems pašalinti nesiimta taisomųjų priemonių;

b)	išlaidų suvestinėje pateiktos išlaidos susijusios su pažeidimu, turinčiu svarbių finansinių pasekmių, dėl kurių nesiimta taisomųjų veiksmų;

c)	valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl kurios pagal 74 straipsnį sustabdyti mokėjimai;

d)	esama didelių stebėsenos sistemos kokybės ir patikimumo trūkumų;

Paaiškinimas

Regionų komitetas mano, kad taikyti principą, pagal kurį Komisija gali sustabdyti visą tarpinį mokėjimą arba jo dalį, tikslinga tik esant dideliems valdymo ir kontrolės sistemos trūkumams.

65 pakeitimas

140 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Proporcinga veiksmų programų kontrolė

1. Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 100 000 EUR, auditas atliekamas ne daugiau kaip kartą, auditą atlieka audito institucija arba Komisija iki visų atitinkamų išlaidų galutinio patvirtinimo pagal 131 straipsnį. Kitų veiksmų auditą audito institucija arba Komisija atlieka ne dažniau kaip kartą per ataskaitinius metus iki visų atitinkamų išlaidų galutinio patvirtinimo pagal 131 straipsnį. Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant 4 dalies.

Proporcinga veiksmų programų kontrolė

1. Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija EUR, auditas atliekamas ne daugiau kaip kartą iki visų atitinkamų išlaidų galutinio patvirtinimo pagal 131 straipsnį. Kitų veiksmų auditas atliekamas ne dažniau kaip kartą per ataskaitinius metus iki visų atitinkamų išlaidų galutinio patvirtinimo pagal 131 straipsnį. Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant 4 dalies.

Paaiškinimas

66 pakeitimas

IV PRIEDAS

Ex ante sąlygos

Teminės ex ante sąlygos 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktai

Teminiai tikslai

Ex ante sąlyga

Įvykdymo kriterijai

1.	Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas (MTTP tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 1 dalyje)

1.1.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos: parengta nacionalinė arba regioninė mokslinių tyrimų ir inovacijų strategija, skirta pažangiajai specializacijai pagal nacionalinę reformų programą, siekiant pritraukti privačių lėšų MTI išlaidoms dengti, kuri atitinka gerai veikiančias nacionalines arba regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas (2).

—

Parengta nacionalinė arba regioninė inovacijų strategija, skirta pažangiajai specializacijai ir:

—	pagrįsta SSGG (angl. SWOT) analize, siekiant išteklius sutelkti pagal tam tikrą mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetų skaičių ;

—	kurioje išdėstomos priemonės privačioms investicijoms į MTTP skatinti;

—	kurioje numatyta stebėsenos ir peržiūros sistema.

—	Valstybė narė patvirtino programą, kurioje nustatomi biudžeto ištekliai, kuriuos galima skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms

—

2.	Informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas ( Plačiajuosčio ryšio tikslas ) (nurodytas 9 straipsnio 2 dalyje)

2.1.

Skaitmeninis augimas: nacionalinėje arba regioninėje inovacijų strategijoje, skirtoje pažangiajai specializacijai, yra atskiras skaitmeniniam augimui skirtas skyrius, kuriame numatoma skatinti prieinamų, geros kokybės ir sąveikių IRT grindžiamų privačiųjų ir viešųjų paslaugų paklausą, skatinti piliečius, įskaitant pažeidžiamas grupes, verslo ir viešojo administravimo sektorius jomis naudotis, be kitų priemonių, įgyvendinant tarpvalstybines iniciatyvas.

—

Į nacionalinę arba regioninę inovacijų strategiją, skirtą pažangiajai specializacijai, įtrauktas skaitmeninio augimo skyrius, kuriame:

—	planuojamas biudžetas ir nustatomi veiksmų prioritetai, atsižvelgiant į SSGG analizę, atliktą remiantis Europos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestine (3);

—	išnagrinėtos subalansuotos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paklausos ir pasiūlos paramos galimybės;

—

—	įvertinti poreikiai intensyviau stiprinti IRT pajėgumus.

2.2.

Naujos kartos prieigos (NKP) infrastruktūra: parengti nacionaliniai arba regioniniai NKP planai, kuriuose atsižvelgta į regioninius veiksmus, siekiant įgyvendinti ES didelės spartos interneto prieigos tikslus (4) ir skatinti teritorinę sanglaudą laikantis ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių, ir teikti pažeidžiamoms grupėms prieinamas paslaugas.

—

Galiojančiame nacionaliniame arba regioniniame NKP plane pateikiama:

—	reguliariai atnaujinamas investicijų į infrastruktūrą planas, kuriame įvertinta bendra paklausa, nurodytos investicijos ir paslaugos;

—	tvarūs investicijų modeliai, kuriais skatinama konkurencija, suteikiama galimybė naudotis atvira, prieinama, kokybiška ir perspektyvia infrastruktūra ir paslaugomis;

—	privačių investicijų skatinimo priemonės.

3.	Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo didinimas (nurodytas 9 straipsnio 3 dalyje)

3.1.	Imtasi konkrečios veiksmingo iniciatyvos „Small business act“ (SBA) ir jos 2011 m. vasario 23 d. apžvalgos (5) įgyvendinimo, įskaitant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ veiklos.

—

Konkretūs veiksmai:

—	stebėsenos tvarka, skirta užtikrinti, kad būtų įgyvendinama iniciatyva SBA, įskaitant įstaigą, atsakingą už MVĮ klausimų koordinavimą įvairiais administraciniais lygmenimis (MVĮ atstovas);

—	priemonės, skirtos įmonės steigimo laikotarpiui sutrumpinti iki 3 darbo dienų, o sąnaudoms sumažinti iki 100 EUR;

—	priemonės, skirtos licencijų ir leidimų, reikalingų norint verstis konkrečia įmonės veikla, gavimo laikotarpiui sutrumpinti iki 3 mėnesių;

—	sistemiškas teisės aktų poveikio MVĮ vertinimas .

3.2.	2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (6), perkėlimas į nacionalinę teisę.

—	Minėtos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę pagal direktyvos 12 straipsnį (iki 2013 m. kovo 16 d.).

6.	Aplinkos apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas (nurodytas 9 straipsnio 6 dalyje)

6.1.

Vandens sektorius: nustatyta a) vandens kainodaros politika, kuria užtikrinama, kad naudotojai būtų tinkamai skatinami veiksmingai naudotis vandens ištekliais, ir b) įvairiose vandens naudojimo srityse būtų tinkamai sugrąžinamos vandens paslaugų sąnaudos pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (7), 9 straipsnį.

—	Valstybė narė užtikrino, kad įvairiose vandens naudojimo srityse pagal sektorius būtų padengiamos vandens paslaugų sąnaudos pagal Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnį, garantuojančioms visiems vienodą galimybę naudotis šiuo bendru turtu.

—	Upės baseino rajonui, į kurį bus investuojama, būtų sudarytas upės baseino valdymo planas, kaip nustatyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (8), 13 straipsnyje.

6.2.	Atliekų sektorius:2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (9), įgyvendinimas, visų pirma nuostatų dėl atliekų tvarkymo planų rengimo įgyvendinimas pagal tą direktyvą ir atliekų hierarchiją.

—	Valstybė narė Komisijai pranešė apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą, nesėkmių priežastis ir numatomus veiksmus tikslams pasiekti;

—	valstybė narė užtikrino, kad jos kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2008/98/EB 1, 4 13 ir 16 straipsnius parengtų vieną arba kelis atliekų tvarkymo planus, kaip to reikalaujama direktyvos 28 straipsnyje;

—	ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 12 d. valstybė narė pagal Direktyvos 2008/98/EB 1 ir 4 straipsnius parengė atliekų prevencijos programas, kaip to reikalaujama direktyvos 29 straipsnyje;

—	valstybė narė ėmėsi reikiamų priemonių, kad pasiektų 2020 m. pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslą pagal Direktyvos 2000/98/EB 11 straipsnį.

7.	Tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas (nurodytas 9 straipsnio 7 dalyje)

7.1.	Keliai. nustatyti tinkami investicijų į pagrindinį transeuropinį transporto infrastruktūros tinklą (TEN-T), visapusišką tinklą (kitos investicijos, ne į pagrindinį TEN-T) ir antrinį tinklą (įskaitant regioninį ir vietos viešąjį transportą) prioritetai.

—

—	investicijų į pagrindinį TEN-T tinklą, visapusišką tinklą ir antrinį tinklą prioritetai. Nustatant prioritetus reikėtų atsižvelgti į investicijų indėlį į judumą, tvarumą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ir indėlį į bendrą Europos transporto erdvę;

—	realistiškas projektų srautas (su numatytu grafiku, biudžetu);

—	strateginis aplinkos vertinimas, atitinkantis transporto planui keliamus teisinius reikalavimus;

—	priemonės, skirtos stiprinti tarpinių įstaigų ir paramos gavėjų pajėgumą įgyvendinti projektus pagal numatytą srautą.

7.2.

Geležinkeliai. nustatyti tinkami investicijų į pagrindinį transeuropinį transporto infrastruktūros tinklą (TEN-T), visapusišką tinklą (kitos investicijos, ne į pagrindinį TEN-T) ir antrinį geležinkelių sistemos tinklą prioritetai, atsižvelgiant į jų indėlį į judumą, tvarumą, poveikį nacionaliniams ir Europos tinklams. Investicijos apima mobilųjį turtą, sąveiką ir pajėgumų stiprinimą.

—

geležinkelių plėtrai skirtas skyrius, kuriame pateikiama:

—	realistiškas projektų srautas (su numatytu grafiku, biudžetu);

—	strateginis aplinkos vertinimas, atitinkantis transporto planui keliamus teisinius reikalavimus;

—	priemonės, skirtos stiprinti tarpinių įstaigų ir paramos gavėjų pajėgumą įgyvendinti projektus pagal numatytą srautą.

8.	Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas (Užimtumo tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 8 dalyje)

8.1.

Ieškantiems darbo asmenims ir neaktyviems gyventojams suteikiama galimybė gauti darbą, pasitelkiant vietos užimtumo iniciatyvas ir remiant darbo jėgos judumą: parengtos ir įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos strategijos, laikantis užimtumo gairių ir bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (10) nuostatų dėl sąlygų naujoms darbo vietoms kurti sudarymo.

—

Užimtumo tarnybos geba pasiekti ir pasiekia, kad:

—	visiems darbo ieškantiems asmenims būtų anksti teikiamos individualizuotos paslaugos ir įgyvendinamos aktyvios bei prevencinės darbo rinkos priemonės;

—

—	būtų teikiama skaidri ir sistemiška informacija apie naujas laisvas darbo vietas.

—	užimtumo tarnybos sukūrė tinklus, kurie jungia darbdavius ir švietimo institucijas.

8.2.

Savarankiškas darbas, verslumas ir įmonių steigimas: parengta išsami strategija, kuria pagal iniciatyvą „Small business act“ (11) ir laikantis užimtumo gairių ir bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (12) nuostatų dėl sąlygų naujoms darbo vietoms kurti sudarymo, teikiama integracinė parama veiklai pradėti.

—

Parengta išsami strategija, kurioje nustatyta:

—	priemonės, skirtos įmonės steigimo laikotarpiui sutrumpinti iki trijų darbo dienų, o sąnaudoms sumažinti iki 100 EUR;

—	priemonės, skirtos licencijų ir leidimų, reikalingų norint verstis konkrečia įmonės veikla, gavimo laikotarpiui sutrumpinti iki trijų mėnesių;

—	veiksmai, kuriais susiejamos tinkamos verslo plėtros paslaugos ir finansinės paslaugos (prieiga prie kapitalo), aprėpiant socialiai remtinas grupes ir nepalankioje padėtyje esančias vietoves.

8.3.

Darbo rinkos institucijų modernizavimas ir stiprinimas, taip pat veiksmai tarptautiniam darbo jėgos judumui didinti (13):

—	darbo rinkos institucijos modernizuotos ir sustiprintos remiantis užimtumo gairėmis;

—	prieš vykdant darbo rinkos institucijų reformas parengta aiški strategija ir ex ante vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą.

—

Veiksmai, skirti pertvarkyti užimtumo tarnybas, siekiant užtikrinti jų pajėgumą (14):

—	kad visiems darbo ieškantiems asmenims būtų anksti teikiamos individualizuotos paslaugos ir būtų įgyvendinamos aktyvios bei prevencinės darbo rinkos priemonės;

—

—	Sąjungos lygmeniu teikti skaidrią ir sistemišką informaciją apie naujas laisvas darbo vietas.

—	Per užimtumo tarnybų reformą bus kuriami tinklai, jungiantys darbdavius ir švietimo.

8.4.	Aktyvus ir sveikas senėjimas: parengta ir pagal užimtumo gaires (15) įgyvendinama aktyvaus senėjimo politika.

—	Aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimo sprendimo veiksmai (16):

—	rengiant ir įgyvendinant aktyvaus senėjimo politiką dalyvauja susiję suinteresuotieji subjektai

—

8.5.	Darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymas prie pokyčių; nustatyta politika, kuria siekiama padėti numatyti ir tinkamai valdyti pokyčius ir restruktūrizavimą visais atitinkamais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu, vietos ir sektoriniu) (17).

—	Taikomos veiksmingos socialinių partnerių ir valdžios institucijų paramos priemonės, kad šios plėtotų iniciatyvų požiūrį į pokyčius ir restruktūrizavimą.

9.	Investicijos į įgūdžius, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą (Švietimo tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 10 dalyje)

9.1.	Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius: nustatyta išsami strategija mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti pagal 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (18).

—

Nustatyta sistema, pagal kurią renkami ir analizuojami duomenys bei informacija apie mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kuri:

—	suteikia tinkamą įrodymais grindžiamą pagrindą tikslinei politikai plėtoti;

—	sistemiškai taikoma pokyčiams atitinkamu lygmeniu stebėti.

—

Parengta strategija dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus:

—	kuri yra pagrįsta įrodymais;

—	kuri, kai įmanoma, nustato atitinkamas prevencines, intervencines ir kompensacines priemones, skirtas mokyklos nebaigimo problemai;

—	kurioje nustatyti Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, atitinkantys tikslai;

—	kuri taikoma ne vienam sektoriui, o apima visus politikos sektorius ir suinteresuotuosius subjektus, svarbius sprendžiant mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus klausimą; pagal ją ši sritis koordinuojama.

9.2.

Aukštasis mokslas: parengtos nacionalinės arba regioninės strategijos, skirtos skatinti įgyti tretinį išsilavinimą, taip pat gerinti jo kokybę ir veiksmingumą, laikantis 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikato „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai – Švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (19).

—

Parengta nacionalinė arba regioninė aukštojo mokslo strategija, kurioje numatytos bent dvi iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:

—

priemonės dalyvavimui ir išsilavinimui skatinti, kuriomis:

—	tobulinamas būsimų studentų orientavimas;

—	užtikrinama, kad mažas pajamas gaunančių grupių ir kitų nepakankamai atstovaujamų grupių atstovai labiau siektų aukštojo išsilavinimo;

—	skatinamas suaugusių besimokančių asmenų dalyvavimas;

—	(jei reikia) mažinamas mokslo nebaigusių asmenų skaičius / gerinamas mokslą baigusiųjų skaičiaus rodiklis;

—

kokybės gerinimo priemonės, kuriomis:

—	skatinamas novatoriškas turinys ir programų struktūra;

—	skatinami aukšti mokymo kokybės standartai;

—

priemonės, skirtos įsidarbinimo galimybėms ir verslumui didinti, kuriomis:

—	skatinama pagal visas aukštojo mokslo programas ugdyti universaliuosius, taip pat verslumo, įgūdžius;

—	mažinami lyčių skirtumai priimant sprendimus dėl akademinio ir profesinio pasirinkimo, ir studentai skatinami rinktis karjerą mažiau populiariuose sektoriuose, siekiant sumažinti lyčių atskyrimą darbo rinkoje;

—	užtikrinamas informacija grindžiamas mokymas, remiantis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros verslo praktikoje suteiktomis žiniomis.

9.3.	Mokymasis visą gyvenimą: parengta nacionalinė ir (arba) regioninė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, atitinkanti Sąjungos lygmens politikos gaires (20).

—

Parengta nacionalinė arba regioninė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, kurioje numatytos priemonės, kuriomis siekiama:

—	remti mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimą ir įgūdžių ugdymą, kuri gali sudaryti galimybę įtraukti suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės asociacijas, ir užmegzti su jais partnerystės ryšius;

—	veiksmingai ugdyti profesinių įgūdžių besimokančio jaunimo, suaugusiųjų, į darbo rinką grįžtančių moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus bei kitų socialiai remtinų esančių grupių asmenų įgūdžius;

—

plėsti galimybes mokytis visą gyvenimą, įskaitant veiksmingai įgyvendinamas skaidrumo priemones (Europos kvalifikacijų sąranga, nacionalinė kvalifikacijų sąranga, Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema), mokymosi visą gyvenimą paslaugų (švietimo ir mokymo, konsultacijų, tvirtinimo) plėtojimą ir integravimą;

—	didinti švietimo ir mokymo aktualumą ir prisitaikyti nuo nustatytų tikslinių grupių poreikių.

10.	Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu ( Skurdo mažinimo tikslas ) (nurodytas 9 straipsnio 9 dalyje)

10.1.

Aktyvi įtrauktis.

Marginalių bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integravimas:

parengta ir įgyvendinama skurdo mažinimo strategija.

—

Parengta skurdo mažinimo strategija:

—	kuri yra pagrįsta įrodymais. Tam reikalinga sistema, pagal kurią būtų renkami ir analizuojami duomenys bei informacija, kuri suteiktų pakankamai įrodymų skurdo mažinimo politikai formuoti. Ši sistema naudojama pokyčių stebėsenai;

—	kuri atitinka nacionalinį skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą (nustatytą nacionalinėje reformų programoje), pagal kurį taip pat siekiama didinti užimtumo galimybes socialiai remtinoms esančioms grupėms;

—

—	kuri rodo, kad socialiniai partneriai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvauja planuojant aktyvią įtrauktį;

—

—	nurodomos aiškios priemonės visų sričių segregacijos prevencijai ir kovai su ja.

—	Pagal ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus (22) parengta nacionalinė romų įtraukties strategija.

—

Parengta romų įtraukties strategija:

—	kurioje nustatyti pasiekiami romų integracijos mažinant atskirtį nuo kitų gyventojų tikslai. Šiais tikslais turėtų būti siekiama romų integracijos bent jau vieno iš keturių ES lygmens tikslų, susijusių su išsilavinimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto galimybėmis;

—	kuri atitinka nacionalinę reformų programą;

—	kurioje nustatyti, kai tinkama, nepalankioje padėtyje esantys rajonai, kurių bendruomenės ypač skurdžios, vadovaujantis turimais socialiniais, ekonominiais ir teritoriniais rodikliais (pvz., labai žemas išsilavinimo lygis, ilgalaikis nedarbas ir pan.);

—

—	kurioje nustatyti patikimos stebėsenos metodai, kad būtų galima įvertinti romų integracijos veiksmų poveikį ir strategijos pritaikymo ją peržiūrint tvarką;

—	kuri yra rengiama, įgyvendinama ir stebima nuolat glaudžiai bendradarbiaujant su romų pilietine visuomene, regionų ir vietos valdžios institucijomis

—

—	pagalbos siekiant padėti pasinaudoti fondų parama teikimas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

—	Atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikiama parama teikiant projektų paraiškas ir įgyvendinant bei valdant atrinktus projektus.

10.2.

Sveikata: parengta nacionalinė arba regioninė sveikatos strategija, kuria užtikrinamos galimybės naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis ir ekonominis tvarumas.

—

Parengta nacionalinė arba regioninė sveikatos strategija, kurioje:

—	numatytos suderintos priemonės, kuriomis būtų sudaromos geresnės ir išplėstos galimybės naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis;

—	numatytos sveikatos sektoriaus skatinimo priemonės, taip pat tam, kad būtų taikomos veiksmingos novatoriškos technologijos, paslaugų teikimo modeliai ir infrastruktūra;

—	numatyta stebėsenos ir peržiūros sistema.

—	Valstybė narė arba regionas patvirtino programą, kurioje nurodomi biudžeto ištekliai, kuriuos galima skirti sveikatos priežiūrai.

11.	Institucinių pajėgumų ir veiksmingo viešojo administravimo stiprinimas (nurodytas 9 straipsnio 11dalyje)

Valstybių narių administracinis veiksmingumas:

—	parengta valstybės narės administracinio veiksmingumo stiprinimo strategija, įskaitant viešojo administravimo pertvarką (23).

—

Parengta ir įgyvendinama valstybių narių arba regionų administracinio veiksmingumo stiprinimo strategija, (24) kurioje:

—	pateikiama teisinių, organizacinių ir (arba) procedūrinių pertvarkos veiksmų analizė ir strateginis planavimas;

—	numatyta plėtoti kokybės valdymo sistemas;

—	nurodyti integruoti veiksmai, kuriais paprastinamos ir racionalizuojamos administravimo procedūros;

—	numatyta rengti ir įgyvendinti žmogiškųjų išteklių strategijas ir politiką, aprėpiančius kompetencijos stiprinimą ir aprūpinimą ištekliais;

—	numatyta visais lygmenimis ugdyti įgūdžius;

—	numatyta parengti stebėsenos ir vertinimo procedūras ir priemones.

Ex ante sąlygos

Teminės ex ante sąlygos 2, 4, 5, 6 punktai

2.	Lyčių lygybė

Parengta lyčių lygybės skatinimo strategija ir veiksmingo jos įgyvendinimo užtikrinimo tvarka.

—

Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad lyčių lygybės skatinimo strategija būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai:

—	nustatyta pagal lytis suskirstytų duomenų ir rodiklių rinkimo ir analizės sistema, naudojama įrodymais pagrįstai lyčių politikai rengti;

—	parengtas lyčių lygybės tikslų integravimo planas ir ex ante kriterijai;

—	nustatyta įgyvendinimo tvarka, be to, rengiant, stebint ir vertinant intervenciją dalyvauja lyčių lygybės institucija.

4.	Viešieji pirkimai

Parengta tinkamo direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB įgyvendinimo, taikymo ir tinkamos priežiūros ir stebėjimo užtikrinimo tvarka.

—

Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad direktyvos 2004/18/EB ir 2004/17/EB būtų įgyvendinamos ir taikomos veiksmingai:

—	direktyvos 2004/18/EB ir 2004/17/EB visiškai perkeltos į nacionalinę teisę;

—	sudaryti institucijų susitarimai dėl ES viešųjų pirkimų teisės įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros;

—	taikomos skaidrių sutarčių sudarymo procedūrų tinkamos priežiūros ir stebėjimo užtikrinimo priemonės ir apie tas procedūras tinkamai informuojama;

—

5.	Valstybės pagalba

Parengta veiksmingo ES valstybės pagalbos teisės įgyvendinimo ir taikymo užtikrinimo tvarka.

—

Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad ES valstybės pagalbos teisė būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai:

—	sudaryti institucijų susitarimai dėl ES valstybės pagalbos teisės įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros

—

6.	Aplinkos apsaugos srities teisės aktai, susiję su poveikio aplinkai vertinimu (PAV) ir strateginio poveikio aplinkai vertinimu (SPAV)

Nustatyta tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas su PAV ir SPAV susijusių Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas, kaip nustatyta 1985 m. birželio 27 d. Direktyvoje 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (25) ir 2001 m. birželio 27 d. Direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (26)

—

Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad Sąjungos aplinkos apsaugos teisė būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai:

—	PAV ir SPAV direktyvos išsamiai ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę;

—	sudaryti institucijų susitarimai dėl PAV ir SPAV direktyvų įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros;

—

—	taikomos priemonės, kuriomis užtikrinami pakankami administraciniai pajėgumai.

Paaiškinimas

Toliau pateikiamais pakeitimais siekiama aiškesnio teksto, kadangi mūsų nuomone Komisijos pasiūlyme pateikta pernelyg daug informacijos, ypač dalyje, kurioje kalbama apie sąlygų įvykdymo kriterijų patikrinimą.

2012 m. gegužės 3 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) Regionų komiteto nuomonė „BVP ir kiti rodikliai pažangai vertinti“ (CdR 163/2010 fin).

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ “ (COM(2010) 546 galutinis, 2010 10 6). 24 / 25 įsipareigojimai ir I priedas „Savęs vertinimo priemonė. Gerai veikiančių nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų ypatumai“. Konkurencingumo tarybos išvados dėl pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ (dok. 17165/10, 2010 11 26).

(3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė (COM(2010) 245 galutinis/2, 2010 8 26); Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė (SEC(2011) 708, 2011 5 31). Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės (dok. 10130/10, 2010 m. gegužės 26 d.).

(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė (COM(2010) 245 galutinis/2, 2010 8 26); Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė (SEC(2011) 708, 2011 5 31).

(5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008) 394, 2008 6 23); Konkurencingumo tarybos išvados dėl principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“ “ (dok. 16788/08, 2008 12 1); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“, (COM(2008) 78 galutinis, 2011 2 23); Konkurencingumo tarybos išvados dėl smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos, (dok. 10975/11, 2011 5 30).

(6) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.

(7) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(8) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(9) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(10) 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija (2010/410/ES), OL L 191, 2010 7 23, p. 28.

(11) 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija (2010/410/ES), OL L 191, 2010 7 23, p. 28.

(12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM (2008) 394, 2008 6 23); Konkurencingumo tarybos išvados dėl principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“ “ (dok. 16788/08, 2008 12 1); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“, (COM(2008) 78 galutinis, 2011 2 23); Konkurencingumo tarybos išvados dėl smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos, (dok. 10975/11, 2011 5 30).

(13) Jeigu konkrečiai šaliai pateikta Tarybos rekomendacija, tiesiogiai susijusi su šia sąlyga, tada vertinant, ar ji įvykdyta, bus atsižvelgiama į konkrečiai šaliai pateiktos Tarybos rekomendacijos vykdymo vertinimą.

(14) Visų išvardytų aspektų įgyvendinimo terminai gali sukakti per programų įgyvendinimo laikotarpį.

(15) Jeigu konkrečiai šaliai pateikta tokia Tarybos rekomendacija, tiesiogiai susijusi su šia sąlyga, tada vertinant, ar ji įvykdyta, bus atsižvelgiama į konkrečiai šaliai pateiktos Tarybos rekomendacijos vykdymo vertinimą.

(16) Visų šiame skirsnyje išvardytų aspektų įgyvendinimo terminai gali sukakti per programų įgyvendinimo laikotarpį.

(17) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje“ (COM(2009) 257 galutinis).

(18) OL C 191, 2011 7 1, p. 1.

(19) COM(2006) 208 galutinis [(2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje bus pakeistas kitu komunikatu)].

(20) 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009/C 119/02).

(21) 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11).

(22) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“ COM(2011) 173.

(23) Jeigu konkrečiai šaliai pateikta tokia Tarybos rekomendacija, tiesiogiai susijusi su šia sąlyga, tada vertinant, ar ji įvykdyta, bus atsižvelgiama į konkrečiai šaliai pateiktos Tarybos rekomendacijos įvykdymo vertinimą.

(24) Visų šiame skirsnyje išvardytų aspektų įgyvendinimo terminai gali sukakti per programų įgyvendinimo laikotarpį.

(25) OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

(26) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

Top