EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011IR0365

Regionų komiteto nuomonė. 2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai

OL C 225, 2012 7 27, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/1


Regionų komiteto nuomonė. 2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai

2012/C 225/01

REGIONŲ KOMITETAS

atkreipia dėmesį į tai, kad visos šalys (1), kurioms taikoma plėtros strategija, yra oficialiai ratifikavusios Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos vietos savivaldos chartiją, ir skatina jas laikytis šių įsipareigojimų ir juos vykdyti,

atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu kurti ir plėtoti daugiapakopį valdymą, nepriklausomą žiniasklaidą ir kurti ir ugdyti pilietinę visuomenę šalyse kandidatėse, ir primygtinai ragina jas skatinti politiniame gyvenime gerbti pilietines laisves ir demokratines procedūras,

pabrėžia oficialaus kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų ir vietos ir regionų valdžios institucijų konsultavimosi vietos ir regionų valdžios institucijų, savivaldos organų ir asociacijų dalyvavimo kiekviename ES plėtros proceso etape vaidmenį ir svarbą. Tokiu būdu skatinami dalyvauti platesni visuomenės sluoksniai, skatinama taikyti subsidiarumo principą ir priartėjama prie paprastų piliečių. Tai taip tai palengvina teisės aktų įgyvendinimo procesą ir leidžia geriau panaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, jeigu apie integracijos procesą yra gerai informuoti vietos ir regionų atstovai,

ragina kurti arba stiprinti organizacijas, apimančias vietos ir regionų valdžios institucijas, ir plėtoti jų bendradarbiavimą su analogiškomis ES valstybių narių institucijomis, nes taip būtų galima paskatinti keitimąsi patirtimi ir prisidėti prie integracijos proceso,

palankiai vertina šiuo metu šalyse kandidatėse vykstantį integracijos procesą, kuriuo reikėtų pasinaudoti siekiant paskatinti skaidriu įgyvendinimu pagrįstą decentralizavimo procesą,

akcentuoja, kad labai svarbu laikytis ES valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų šalių geros kaimynystės principo, taip pat pabrėžia tarpvalstybinio ir regioninio šių šalių bendradarbiavimo vaidmenį ir svarbą.

Pranešėjas

Stanisław SZWABSKI (EA / PL), Gdynės savivaldybės tarybos pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“

COM(2011) 666 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios rekomendacijos

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES plėtros tikslas yra išplėsti taikaus vystymosi ir bendradarbiavimo ribas Europoje. Todėl Europos Sąjungos durys atviros bet kuriai Europos šaliai, kuri nori prie jos prisijungti, gerbia ir įsipareigoja ginti demokratines vertybes ir atitinka narystės kriterijus; nurodo, kad plėtra galima tik užtikrinant sėkmingą šalies kandidatės integraciją į Europos Sąjungą;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad visos šalys (2), kurioms taikoma plėtros strategija, yra oficialiai ratifikavusios Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos vietos savivaldos chartiją, ir skatina jas laikytis šių įsipareigojimų ir juos vykdyti;

3.

pritaria Komisijos pasiūlymui geriau išnaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės galimybes, siekiant skatinti ir paspartinti į konkrečius rezultatus orientuotas reformas. Tam tikrais atvejais vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas galėtų paramą gaunančioje šalyje sustiprinti pajėgumus ir lėšų panaudojimo gebėjimus, taigi padėti efektyviau naudoti PNPP lėšas;

4.

pabrėžia, kad plėtros procesu siekiama užtikrinti stabilumą ir didinti ES ir šalių kandidačių piliečių gerovę, taip pat užtikrinti bendrą atsakomybę už vis didesnės taikos, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės bei vidaus rinkos vystymą ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos, nediskriminavimo, tolerancijos, teisingumo, solidarumo ir moterų bei vyrų lygybės tikslų įgyvendinimą;

5.

nurodo, kad reformų sėkmė ir tęstinumas priklausys nuo to, ar jose dalyvaus visi visuomenės lygmenys. Geras valdymas (įskaitant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu koordinuojamo viešojo sektoriaus modernizavimą) sudaro geresnes sąlygas siekti platesnės ir tvirtesnės demokratijos, didesnio skaidrumo, mažiau korumpuotų sistemų, kuriose būtų mažiau naudojamasi tarnybine padėtimi. Decentralizuotoje sistemoje daugiau atskaitomybės tenka visuomenei, o piliečiams yra lengviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu kurti ir plėtoti daugiapakopį valdymą, nepriklausomą žiniasklaidą ir kurti ir ugdyti pilietinę visuomenę šalyse kandidatėse, ir primygtinai ragina jas skatinti politiniame gyvenime gerbti pilietines laisves ir demokratines procedūras;

7.

pabrėžia oficialaus kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų ir vietos ir regionų valdžios institucijų konsultavimosi procedūros kiekviename ES plėtros proceso etape svarbą. Tokiu būdu skatinami dalyvauti platesni visuomenės sluoksniai, skatinama taikyti subsidiarumo principą ir priartėjama prie paprastų piliečių. Tai taip tai palengvina teisės aktų įgyvendinimo procesą ir leidžia geriau panaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, jeigu apie integracijos procesą yra gerai informuoti vietos ir regionų atstovai;

8.

ragina kurti arba stiprinti organizacijas, apimančias vietos ir regionų valdžios institucijas, ir plėtoti jų bendradarbiavimą su analogiškomis ES valstybių narių institucijomis, nes taip būtų galima paskatinti keitimąsi patirtimi ir prisidėti prie integracijos proceso;

9.

palankiai vertina šiuo metu šalyse kandidatėse vykstantį integracijos procesą, kuriuo reikėtų pasinaudoti siekiant paskatinti skaidriu įgyvendinimu pagrįstą decentralizavimo procesą;

10.

pabrėžia, kad plėtros proceso pažanga ir sėkmė labai priklauso nuo to, ar šalis kandidatė daro realią pažangą įgyvendindama reformas tam, kad atitiktų Kopenhagos kriterijus;

11.

pažymi, kad Europos Vadovų Tarybai derėtų greičiau priimti Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninę strategiją, kurios pridėtinė vertė yra ta, kad ji paskatina ir sutvirtina Pietryčių Europos šalių kandidačių ar galimų šalių kandidačių stojimo į Europos Sąjungą procesus ir suteikia galimybę didžiojoje Viduržemio jūros regiono dalyje skatinti įtvirtinti demokratinius procesus;

12.

akcentuoja, kad labai svarbu laikytis ES valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų šalių geros kaimynystės principo, taip pat pabrėžia tarpvalstybinio ir regioninio šių šalių bendradarbiavimo vaidmenį ir svarbą;

13.

prašo narystės ES siekiančių šalių valdžios institucijų bendradarbiaujant su vietos ir regionų lygmens administraciniais organais priimti nuoseklias taisykles ir nacionalines strategijas ir skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms lėšas, būtinas strategijoms, kuriomis būtų siekiama integruoti marginalines grupes, įgyvendinti;

14.

pabrėžia, jog šalyse kandidatėse reikia skleisti išsamią ir darnią informaciją apie ES, jos institucijas, integracijos procesą, tai, kokius pokyčius šis procesas reiškia konkrečioms šalims ir kokių iššūkių kelia bei galimybių teikia piliečiams. Ši informacija, kurios didelę dalį turi teikti į ES stojančių šalių valdžios institucijos, yra itin svarbi tam, kad piliečiai būtų paskatinti aktyviai dalyvauti savo šalies integracijos į ES procese ir pripažintų galimos narystės privalumus;

15.

ragina visas šalis kandidates, atsižvelgiant į jų oficialias galimybes, prisidėti vystant ir stiprinant ES ir Bendrijos institucijas;

16.

pabrėžia, kad ES turi aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinti savo įsipareigojimą vykdyti plėtros procesą ir priimti šalis kandidates, kurios atitinka stojimo sąlygas, ir kad tai yra svarbu;

KROATIJA

Kroatijos padaryta pažanga stojant į ES

17.

palankiai vertina tai, kad pasirašyta Stojimo sutartis su Kroatija, kuri yra svarbus Europos integracijos momentas. Regionų komitetas tikisi, kad sėkmingai pasibaigus ratifikavimo procedūroms 2013 m. liepos 1 d. jis galės pasveikinti Kroatiją tapus nauja nare;

18.

džiaugiasi pažanga, kurią padarė Kroatija siekdama atitikti narystės ES kriterijus nuo tos dienos, kai 2003 m. pateikė savo paraišką, iki tol, kai 2011 m. birželio mėn. sėkmingai baigė derybas ir Komisija 2011 m. spalio mėn. pateikė savo palankią nuomonę dėl Kroatijos priėmimo į ES;

19.

palankiai vertina tai, kad Slovėnija ir Kroatija susitarė pateikti atviros sienos klausimą arbitražo teismui, ir tikisi, kad bus įgyvendintas dvišalis arbitražo susitarimas dėl sienos;

20.

pabrėžia, kad Kroatija yra labai gerai pasirengusi narystei, ir kartu ragina šią šalį toliau konsoliduoti ir visiškai įgyvendinti ES acquis, visų pirma teismų sistemos, kovos su korupcija, kovos su diskriminacija teisės aktų įgyvendinimo, konkurencingumo politikos, žiniasklaidos laisvės ir nuomonių pliuralizmo srityse;

21.

palankiai vertina teigiamus Kroatijoje 2012 m. sausio mėn. vykusio referendumo dėl stojimo į ES rezultatus;

ISLANDIJA

Šalies kandidatės padaryta pažanga

22.

palankiai vertina derybose dėl stojimo su Islandija padarytą pažangą; pabrėžia, kad Islandija labai konstruktyviai bendradarbiauja su ES Europos ekonominės erdvės ir Šengeno erdvės srityse;

23.

yra įsitikinęs, kad Islandija galėtų greitu laiku įstoti į ES atsižvelgiant į šalies nuopelnų principą, ir ragina nesustojant tęsti derinimą likusiose politikos srityse;

24.

palankiai vertina tai, kad Islandija iš dalies sėkmingai įveikė savo ekonominius sunkumus ir ryžtingai tęsia būtinų reformų įgyvendinimą;

25.

yra susirūpinęs tuo, kad trūksta stiprios visuomenės paramos integracijos procesui;

BUVUSIOJI JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKA MAKEDONIJA

Vakarų Balkanų regiono šalies, turinčios šalies kandidatės statusą, padaryta pažanga

26.

teigiamai vertina buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas dalyvauti stojimo procese;

27.

palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybė, siekdama propaguoti buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystę ES, tačiau yra susirūpinęs tuo, kad trūksta veiksmingų žingsnių ieškant abi puses tenkinančio sprendimo dėl oficialaus šalies pavadinimo; labai svarbu palaikyti gerus kaimynystės santykius, įskaitant Jungtinių Tautų prižiūrimas derybas dėl abipusiškai priimtino šalies pavadinimo;

28.

teigiamai vertina nuoseklius veiksmus priderinant nacionalinę teisės sistemą prie ES teisės aktų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tęsti reformą teisingumo, pagrindinių moterų ir mažumų teisių, taip pat viešojo administravimo srityse;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kovoti su išsikerojusia korupcija ir užtikrinti žiniasklaidos žodžio laisvę;

30.

pripažįsta, jog padaryta pažanga valdžios institucijų, įvairių lygių vietos valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo srityje;

31.

palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant Įstatymą dėl kalbų, decentralizavimo ir teisingo atstovavimo, ir ragina toliau dėti pastangas sprendžiant iškylančius uždavinius tokiose srityse kaip švietimas ir darnūs visų bendruomenių santykiai;

JUODKALNIJA

Vakarų Balkanų regiono šalies, turinčios šalies kandidatės statusą, padaryta pažanga

32.

atsižvelgdamas į Tarybos ketinimą 2012 m. birželio mėn. pradėti derybas dėl stojimo, palankiai vertina priemones, kurių buvo imtasi siekiant pakeisti ir pritaikyti Juodkalnijos teisės aktus vykdant viešojo administravimo reformą, taip pat palankiai vertina nacionalinės statistikos tvarkymą, žiniasklaidos laisvę, kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; taip pat šiek tiek pagerėjo padėtis žmogaus teisių, lyčių lygybės ir pagarbos mažumų teisėms srityse;

33.

palankiai vertina iniciatyvas sumažinti korupcijos lygį ir rekomenduoja dėti didesnes pastangas kovojant su korupcija, visų pirma privatizavimo, teritorijų planavimo, švietimo ir sveikatos paslaugų srityse, taip vietos ir regionų valdžios institucijose;

34.

labai palankiai vertina pažangą, padarytą saugant gyventojų mažumų teises ir atstovaujant joms valdžios ir savivaldos organuose;

35.

palankiai vertina sprendimą sudaryti Jungtinį konsultacinį komitetą, kuris suteiktų galimybę vesti ES Regionų komiteto ir Juodkalnijos vietos valdžios institucijų dialogą;

TURKIJA

Šalies kandidatės padaryta pažanga

36.

palankiai vertina politinio gyvenimo ir visuomenės demokratizacijos permainas Turkijoje; primena Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus ryšius su kaimynais ir ragina vengti bet kokių grasinimų ir veiksmų, nukreiptų prieš valstybes nares ar jų suverenias teises, kaip nurodyta Kopenhagos kriterijuose ir 2005 m. spalio 3 d. ES ir Turkijos derybų programoje; reiškia nepasitenkinimą Turkijos pareiškimu dėl santykių įšaldymo su ES Tarybai 2012 m. antrąjį pusmetį pirmininkausiančia valstybe ir tikisi, kad bus vystomas regioninis bendradarbiavimas;

37.

yra nusivylęs, kad Turkija vis neįvykdo savo įsipareigojimų pagal EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir ragina Turkiją stengtis jį visapusiškai įgyvendinti;

38.

su susirūpinimu pažymi žemą Turkijos teisės aktų, priimtų siekiant atitikti Kopenhagos kriterijus, vykdymo užtikrinimo lygį. Apgailestauja, kad nematyti apčiuopiamos pažangos vystant vietos valdymą ir pilietinę visuomenę; vis dėlto tikisi, kad dabartinis konstitucinės reformos procesas sudarys galimybę pasiekti didelę pažangą; nurodo, kad Regionų komiteto ir Turkijos vietos ir regionų valdžios institucijų jungtinio konsultacinio komiteto sukūrimas turėtų padėti užtikrinti, kad bus atsižvelgta į su decentralizacija susijusius Europos reikalavimus;

39.

yra susirūpinęs tuo, kad pažanga, padaryta žodžio laisvės, žiniasklaidos laisvės, religijos laisvės, moterų teisių ir pagarbos mažumų teisėms srityse, taip pat ieškant patenkinamo Kipro klausimo sprendimo, yra nepakankama; ragina Turkijos vyriausybę aktyviai remti vykstančias derybas ir imtis priemonių, kad Kipro klausimas būtų iki galo išspręstas;

40.

yra labai susirūpinęs tuo, kaip garantuojamos pagrindinės teisės ir laisvės teisėje ir praktikoje, ir ragina Turkiją pagerinti padėtį. Žiniasklaidos laisvės apribojimai praktikoje, rašytojams, žurnalistams, akademinės bendruomenės nariams, išrinktiesiems atstovams bei žmogaus teisių gynėjams iškeltos bylos ir dažni interneto svetainių uždraudimo atvejai kelia rimtą susirūpinimą, tad Turkijos vyriausybė turi šiuos klausimus spręsti;

41.

ragina Turkiją paspartinti vietos administravimo reformą siekiant didesnio decentralizavimo ir veiksmingesnio vietos ir regionų valdžios lygmenų dalyvavimo. Be kita ko, labai svarbu skirti didesnį ir teisingesnį finansavimą vietos sektoriui, įvairių lygmenų konsultavimosi pagal daugiapakopio valdymo principą sistemoms, ir didesnę paramą vietos sektoriaus integravimui į ES;

42.

yra susirūpinęs tuo, kad akivaizdžiai susilpnėjo visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimas ir tikėjimas Turkijos naryste ES. Todėl ragina Europos Sąjungą tęsti derybų procesą, visų pirma laikantis „pozityvios darbotvarkės“, kuri bus įgyvendinta, kai tik Turkija atitiks stojimo kriterijus;

43.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų ir atitinkamų Turkijos institucijų bendradarbiavimą;

44.

pabrėžia savo norą naudoti esamus ES ir Turkijos bendradarbiavimo, tarpvalstybinių programų, regionų bendradarbiavimo ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo mechanizmus tam, kad būtų vystomas vietos valdymas ir plečiama subsidiarumo principo taikymo ir demokratizacijos sritis;

ALBANIJA

Galimos šalies kandidatės padaryta pažanga

45.

ragina Albanijos valdžios institucijas tęsti reformas, nes iki šiol vykdytos reformos tik iš dalies priartino šalį prie galimybės atitikti Kopenhagos kriterijus;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti integracijos procesą labai svarbu įgyvendinti geros kaimynystės ir regionų bendradarbiavimo principą ir vystyti demokratines procedūras, vietos valdymą ir pilietinę visuomenę;

47.

ragina Albanijos vyriausybę ir opoziciją atnaujinti ir palaikyti konstruktyvų politinį dialogą, kad būtų stiprinamas svarbiausių demokratinių institucijų veikimas ir užtikrinama jų nepriklausomybė; skatina Albanijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų remti ir įgyvendinti pasirengimui stoti į ES būtinas reformas, visų pirma žmogaus teisių, lyčių lygybės, mažumų ir nuosavybės teisės apsaugos, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir konstruktyvios emigracijos politikos srityse;

48.

su susirūpinimu pažymi, kad trūksta ryžtingų veiksmų kovojant su korupcija, kuri išsikerojusi daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. Tokia korupcija ateityje gali kelti rimtų sunkumų šalies vystymuisi;

49.

ragina Albanijos vyriausybę aktyviai dirbti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant skatinti decentralizavimą ir ES integraciją.

BOSNIJA IR HERCEGOVINA

Galimos šalies kandidatės padaryta pažanga

50.

palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų vykdomas reformas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad esama erdvės stiprinti visų lygių valdžios institucijų, įskaitant Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos valdžios institucijų, bendradarbiavimą;

51.

yra įsitikinęs, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos turi paspartinti šių reformų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reformas, kuriomis siekiama užtikrinti atitikimą Kopenhagos kriterijams, bus galima įgyvendinti vidutinės trukmės laikotarpiu tik tada, kai prie to svariai prisidės valdžios institucijos, o reformas aplinkos apsaugos srityje bus galima įgyvendinti tik ilgalaikėje perspektyvoje;

52.

yra susirūpinęs tuo, kad šalis yra atsidūrusi politinio pato padėtyje ir neįstengia peržengti konkrečių atskirų politinių grupių interesų, o tai gerokai stabdo Bosnijos ir Hercegovinos stojimo proceso pažangą. Plačiau ir glaudžiau dalyvaujant susijusiems subjektams, visų pirma vietos valdžios institucijoms, būtų galima paskatinti efektyvesnį PNPP lėšų naudojimą, tai ir piliečiams duotų didesnės naudos. Be to, tai aiškiai parodytų, kokią naudą visuomenei teiktų artimesni ryšiai su ES;

53.

sutinka su Komisijos pateikta Bosnijos ir Hercegovinos konflikto, susidariusios aklavietės ir politinio paralyžiaus analize, ir ta proga norėtų priminti savo 2010 m. išsakytas pastabas (3). Susiskaidžiusiai Bosnijai reikia vadovų, kurie galėtų nuraminti konfliktus ir paskatinti ieškoti bendrų sprendimų. Europos Sąjunga turi aiškiai pasakyti, kad vienintelis realus kelias yra laikytis politikos, kuri šaliai atvertų keturias vidaus rinkos teikiamas laisves;

54.

pabrėžia, kad įvairūs šalies administraciniai lygmenys vangiai bendradarbiauja tarpusavyje; prie šio klausimo sprendimo turi aiškiai prisidėti visos šalies politinės jėgos;

55.

atkreipia dėmesį, kad norint šalyje sukurti konstruktyvaus bendradarbiavimo atmosferą, joje turi veikti administracinė struktūra, kurioje įvairūs politiniai lygmenys vienas kitą papildytų ir suvienytų šalį. Regionų komitetas pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinę vyriausybę reikia stiprinti kelete sričių ir kad būtina remti reformas skatinančias jėgas, siekiančias sustiprinti ir decentralizuoti valstybę, o vietos valdžios institucijoms suteikti daugiau galių;

56.

yra įsitikinęs, kad reikia stiprinti praktinį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip pat centrinių ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

KOSOVAS  (4)

Galimos šalies kandidatės padaryta pažanga

57.

džiaugiasi, kad Kosovas pasiryžęs laikytis europinės krypties dalyvaujant Europos integracijos procesuose;

58.

tikisi, kad užmegzti ES ir Kosovo ryšius sudarant susitarimus netrukdys tai, kad nėra ES valstybių narių plataus sutarimo dėl Kosovo oficialaus statuso ir mano, kad šiuo metu būtų galima ieškoti praktinių, ad hoc sprendimų ir juos skatinti pasirenkant neutralią poziciją Kosovo statuso atžvilgiu;

59.

pabrėžia, kad ES, laikydamasi savo patvirtintų principų, nedviprasmiškai įsipareigojo remti Vakarų Balkanų, įskaitant Kosovą, siekį tapti Europos Sąjungos dalimi;

SERBIJA

Šalies kandidatės padaryta pažanga

60.

palankiai vertina Komisijos rekomendaciją suteikti Serbijai ES šalies kandidatės statusą;

61.

palankiai vertina Europos Tarybos sprendimą Serbijai suteikti ES šalies kandidatės statusą ir ragina Serbiją tęsti sistemines ir struktūrines reformas; pabrėžia, kad reikia imtis priemonių santykiams su Kosovu normalizuoti laikantis stabilizavimo ir asociacijos proceso sąlygų, taip pat nuosekliai laikantis regionų bendradarbiavimo principų, dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams; taip pat tikisi, kad nebus imtasi veiksmų, galinčių pakenkti jų europinei perspektyvai;

62.

ragina Serbijos valdžios institucijas tęsti konstruktyvius veiksmus skatinant bendradarbiavimą ir stabilumą regione;

63.

palankiai vertina Serbijos padarytą pažangą pasirengimo stojimui procese, kai buvo pagerinta padėtis daugelyje sričių, įskaitant žmogaus teisių, teismų sistemos, žiniasklaidos laisvės ir atitikimo Helsinkio kriterijams srityse;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti integracijos procesą labai svarbu įgyvendinti geros kaimynystės ir regionų bendradarbiavimo principą ir vystyti demokratines procedūras, stiprinti mažumų ir vietos valdymo teises, taip pat ugdyti pilietinę visuomenę;

65.

teigiamai vertina tradicinių mažumų kalbinių teisių apsaugą, įstatymo dėl viešosios nuosavybės priėmimą 2011 rugsėjo mėn. ir kai kurių įgaliojimų perdavimą Voivodinos provincijai ir vietos valdžios institucijoms.

2012 m. gegužės 3 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  Išskyrus Kosovą pagal JT rezoliuciją 1244/1999.

(2)  Išskyrus Kosovą pagal JT rezoliuciją 1244/1999.

(3)  CdR 345/2009.

(4)  Pagal JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1244/1999.


Top