3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/53

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina Komisijos komunikatą bei papildomus darbo dokumentus ir pritaria juose pateiktai dabartinės energetikos technologijų padėties analizei bei apibūdinimui. Nesukūrus gerai išnagrinėtos energetikos technologijų plėtros strategijos, sunku kalbėti apie klimato kaitos mažinimą. Todėl EESRK pritaria, kad būtų priimtas SET planas.

1.2

Komunikate tiek materialiniu, tiek ir socialiniu bei aplinkos tvarumo požiūriu aiškiai pabrėžiamas pagrindinis energetikos politikos elementas — energijos tiekimo patikimumas. Energijos tiekimo patikimumas susijęs ne tik su galimybe gauti energetikos išteklių, tačiau ir galimybe gauti jų visuomenei priimtina kaina.

1.3

Savo komunikate, kalbėdama apie pastangas, kurios turi padėti sumažinti klimato kaitos mąstą, Komisija didžiausią dėmesį skiria energetinių technologijų plėtrai; beje, ši pozicija atitinka tryliktosios Konvencijos šalių konferencijos (COP 13), kuri įvyko 2007 m. gruodžio mėn. Balyje, išvadas (1).

1.4

Komisijos komunikate pagrįstai pabrėžiamas laiko veiksnys, kuriam tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant siūlomą strategiją (SET planą), jei ES pasiekti tikslo iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir įvykdyti 2007 m. kovo mėnesį prisiimtus įsipareigojimus.

1.5

Siekdama pagreitinti naujausių energetikos technologijų kūrimą ir paskatinti jų naudojimą, ES privalo turėti daugiau tikslinių ir veiksmingų mechanizmų, kuriuos pasitelkus būtų galima pasinaudoti valstybės pagalbos, pramonės, universitetų bei mokslinių tyrimų potencialu ir kurie leistų paskatinti abipusę sinergiją. Ir tarptautiniu lygmeniu reikia vykdyti glaudų bendradarbiavimą ir taikyti priemones, kurios leistų išvengti mokslinių tyrimų veiklos fragmentacijos.

1.6

EESRK visiškai pritaria Komisijos komunikate išdėstytam požiūriui, kad būtina sutelkti ne tik finansinius, bet visų pirma žmogiškuosius išteklius keturiais lygmenimis: privačiame sektoriuje bei nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygiu. EESRK pabrėžia, kad viena iš svarbiausių sąlygų siekiant sutelkti žmogiškuosius išteklius yra užtikrinti bendrą ir tinkamą paramą moksliniam ir techniniam mokymui.

1.7

Strateginiame plane turėtų būti ne tik nustatyti prioritetai ES lygiu, bet ir valstybių narių lygiu apibrėžti konkretūs tikslai atsižvelgiant į jų pajėgumus ir sukauptą patirtį, numatytas pakankamų finansinių išteklių skyrimas iš biudžetų (nacionalinių ir Europos Sąjungos), kuo geriau pasinaudojama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumais, įtrauktas privatus sektorius, kuris būtų pakankamai skatinamas energetikos rinkos tendencijų, bei numatytos kitos teisinės ir mokestinės priemonės.

1.8

EESRK pabrėžia, kad, kalbant apie klimato kaitos padarinių ribojimą, priemonė, kuri, be jokios abejonės, yra svarbiausia, t. y. energetikos technologijų plėtros ir įgyvendinimo strategija, nebūtų nustumta į antrąjį planą kitų temų, kurios, objektyviai vertinant, privalo tapti būtinu ir skatinančiu pagrindu šiam plėtros procesui remti (kalbama apie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, paramą atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimui, trečiąjį energetikos paketą ir t. t.). Tik konkreti technologijų pažanga, leidžianti sukurti veiksmingesnes, tiek visų energijos formų gamybos, tiek ir jų naudojimo požiūriu, technologijas, gali padėti veiksmingai sumažinti šiltnamio dujų emisiją.

1.9

Labai svarbi faktinė dabartinės padėties, kuri yra visiškai nepatenkinama, analizė rodo, kad esama organizavimo bei valdymo problemų, kurios turėtų kelti visuomenei didžiausią susirūpinimą, kaip ir techniniai bei moksliniai iššūkiai.

1.10

Bendrijos lygmeniu rekomenduojama atsigręžti į technologijas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, į aplinkai nekenkiančius šilumos gamybos būdus ir į naujausias energijos perdavimo bei kaupimo infrastruktūras ir jiems suteikti tinkamą paramą. Ekonominiu požiūriu kai kurios atsinaujinančių energijos šaltinių rūšys yra labai brangios ir išliks tokios ilgą laiką. Galutinio vartojimo etape nedaug energijos suvartojančios technologijos, švarios technologijos, naudojančios iškastinį kurą arba atominę energiją, pagrįstą branduolio dalijimosi ir sintezės principais, taip pat branduolinių atliekų saugojimu, nepakankamai įvertinamos. Komitetas pritaria, jog būtina atsižvelgti į tai, kad daugelis šalių yra priklausomos nuo iškastinio kuro bei atominės energetikos ir kad padėtis artimiausiu metu nesikeis.

1.11

EESRK mano, kad į šį procesą būtina labai plačiai įtraukti ir privatų sektorių. ES ir nacionalinės vyriausybės turi sukurti tam palankias sąlygas ne tik apibrėždamos energetikos politikos principus, prioritetus bei tikslus, bet ir sukurdamos jiems įgyvendinti būtinas priemones.

1.12

Pagrindinis uždavinys — nustatant visų energijos šaltinių kainas, įvesti energetikos sektoriuje rinkos taisykles tinkamai atsižvelgiant į išorės veiksnius, įskaitant socialines sąnaudas. ES ir valstybės narės tikriausiai privalės sukurti teisines ir mokestines sąlygas, kurios leistų veiksmingiau susieti valstybės ir privačius finansinius išteklius, skirtus moksliniams tyrimams bei energetikos plėtojimui.

1.13

Realios gamtinės sąlygos bei fizinė galimybė prieiti prie energijos šaltinių turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant atsinaujinančių energijos šaltinių tinkamumą eksploatuoti kiekvienoje valstybėje narėje ir juos įtraukiant į energetikos technologijų plėtros programas.

1.14

Šiuolaikinių energetikos technologijų, skirtų plačiajai visuomenei, augimas turi paskatinti tvarią plėtrą. Strateginis mokslinių tyrimų ir energetikos plėtros koordinavimas, apimantis prioritetus (tiek kalbant apie turinį, tiek ir apie terminus), į kuriuos turi būti atsižvelgiama Bendrijos ir nacionaliniu lygiu ir kuriems turi būti sukurti būtini veikimo mechanizmai, pavyzdžiui, informacijos srautų valdymo ir kontrolės sistemos, galės veiksmingai prisidėti prie šioje srityje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.

1.15

Kalbant apie bendradarbiavimo stiprinimą už Europos Sąjungos ribų mokslinių tyrimų ir plėtros, susijusios su naujomis energetikos technologijomis, srityje, reikia pasakyti, kad prieš sudarant naujus susitarimus būtina optimaliai pasinaudoti esamomis institucijomis, sutartimis ir susitarimais, visų pirma tais, kurių veiksmingumu įsitikinta.

1.16

SET planas yra Europos Sąjungos ekonomikos, susijusios su technologijų, skirtų klimato kaitos poveikiui sušvelninti mažinant šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., o vėliau — iki 2050 m., plėtojimu ir pritaikymu, pamatinė strateginė gairė.

2.1

Komisija 2007 m. lapkričio 22 d. paskelbė pasiūlymą dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano (SET planas) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“ (COM(2007) 723), taip pat ir šiuos darbo dokumentus: „Išsami poveikio vertinimo analizė“ SEC(2007) 1508, „Poveikio vertinimo ataskaita“ SEC(2007) 1509, „Technologijų žemėlapis“ SEC(2007) 1510 ir „Pajėgumų žemėlapis“ SEC(2007) 1511. Šiuose dokumentuose apibendrinami galimi sprendimai ir priemonės, kurių būtina imtis norint pasiekti SET plano tikslus. Pirmiau nurodytuose dokumentuose raginama glaudžiau ir koordinuočiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir plėtros srityse visais lygiais (2).

2.2

Kalbama apie vienos iš pagrindinių ar net pagrindinės srities strateginę gairę, kuria siekiama apriboti klimato kaitos padarinius mažinant šiltnamio dujų emisiją. Kalbant konkrečiau, ES iki 2020 metų turės sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20 ar net 30 proc., jei tarptautinė bendruomenė planetos mastu prisidės prie šios ES iniciatyvos. Šiuos pagrindinius kovos su klimato kaita tikslus bei pagrindines politines iniciatyvos „Europos energetikos politika“ gaires Taryba nustatė 2007 m. kovo 9 d.

2.3

Energetikos technologijų srityje būtina pasiekti labai didelę pažangą siekiant priimtiname lygyje stabilizuoti anglies dioksido koncentraciją. Net nereikia kelti klausimo dėl technologinių naujovių tikslingumo — jų poreikis akivaizdus. Tačiau būtina išsiaiškinti, koks dėmesys politikoje turėtų būti skiriamas šių naujovių skatinimui (3). Būtų labai neapdairu apsiriboti jau sukurtomis technologijomis. Tinkamai parengtas ir įgyvendinamas SET planas yra labai svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti taršos mažinimo tikslus.

3.1

Europa jau šiandien turi imtis veiksmų sutelkdama jėgas, kad užtikrintų patikimą apsirūpinimą tvaria ir konkurencinga energija. Technologijų panaudojimas yra esminė sąlyga siekiant 2007 m. kovo 9 d. Tarybos nustatytų Europos energetikos politikos tikslų. Norint užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, būtina mažinti švarios energijos sąnaudas ir pertvarkyti ES pramonę atsižvelgiant į sparčiai besiplečiantį technologijų, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų, sektorių. Ateityje, norint pasiekti aukštą tikslą — iki 2050 m. 60–80 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio dujų kiekį, būtina paspartinti mokslinių tyrimų pažangą siekiant sukurti naujos kartos technologijas.

3.2

Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ir jomis pagrįstas prognozes galima daryti išvadą, kad mums nepavyksta imtis reikiamų priemonių, kad būtų pasiekti mūsų energetikos politikos tikslai. Lengvas priėjimas prie išteklių padarė mus priklausomus nuo iškastinio kuro, taip pat neskatino domėtis naujovėmis ir investuoti į naujas energetikos technologijas. Nuo devintojo dešimtmečio Europos Sąjungoje nuolatos mažėjo moksliniams energetikos gamybos tyrimams skiriamos privačios ir valstybės lėšos. Tai lėmė nepakankamas investicijas į energijos gamybos mokslinių tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Jeigu šiandien ES vyriausybės investuotų tiek pat lėšų, kiek buvo investuojama devintajame dešimtmetyje, visos lėšos, kurias energetikos technologijų plėtrai skirtų ES valstybinis sektorius, sudarytų keturis kartus didesnę sumą nei investuojama šiandien, t. y. maždaug 2,5 milijardo eurų per metus.

3.3

Naujų energetikos technologijų skverbimasis į rinką yra pernelyg stabdomas dėl paties energetikos produkcijos pobūdžio. Inovacijoms nepalankią aplinką dar labiau sustiprina teisinės ir administracinės kliūtys. Tokiomis sąlygomis valstybės pagalba remiant inovacijas energetikos sektoriuje yra būtina ir pagrįsta.

3.4

Pagrindiniai pasaulio rinkos dalyviai — Jungtinės Valstijos ir Japonija, o pastaruoju metu ir sparčiai augančios ekonomikos valstybės, t. y. Kinija, Indija ir Brazilija — šioje srityje susiduria su tokiais pačiais sunkumais ir deda vis didesnes pastangas kurdamos ir pateikdamos į rinką naujas energetikos technologijas. Šių valstybių rinkų dydis, investavimo galimybės ir tyrimų pajėgumai šiuo požiūriu gerokai pranoksta daugelio valstybių narių galimybes. Minėtą atotrūkį dar labiau didina susiskaldymas, įvairios įgyvendinamos nesuderintos strategijos ir nepakankami pajėgumai, t. y. esminiai ES tyrimų bazės požymiai. Vis dėlto, jei atsiliksime dalyvaudami kaskart vis intensyvesnėse pasaulinėse lenktynėse, kurios vyksta siekiant laimėti technologijų, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų, rinkas, gali nutikti taip, kad savo tikslų sieksime naudodamiesi importuotomis technologijomis ir kartu prarasime dideles komercines ES verslo galimybes.

3.5

Ekonomikos perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos užtruks dešimtmečius ir turės įtakos visiems ekonomikos sektoriams, tačiau negalime delsti. Per ateinančius dešimt ar penkiolika metų priimti sprendimai turės didelės įtakos energetiniam patikimumui, klimato kaitai, augimui ir užimtumui Europoje.

3.6

Visų pirma privalome laipsniškai pakeisti energijos konversijos, tiekimo ir galutinio vartojimo veiksmingumą. Turimos technologijų galimybės transporte, statyboje ir pramonėje turi būti paverstos verslo galimybėmis. Turime išnaudoti visas informacijos ir komunikacijos technologijų galimybes, diegti organizacines naujoves bei vykdyti valstybinę politiką ir naudoti rinkos priemones (4), kad užtikrintume paklausos valdymą ir paskatintume naujų rinkų kūrimą.

3.7

Savo jau paskelbtuose dokumentuose Komisija nurodo, kad daug technologijų, padėsiančių pasiekti 2020 m. nustatytus tikslus, jau šiandien sukurtos ar baigiamos kurti. Tačiau netgi ir laikantis optimistiško požiūrio, būtų sunku paneigti, kad visų pirma svarbu laiku įdiegti turimas technologijas ir kad apskritai technologijos, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, vis dar gana brangios ir joms būna sunku pateikti į rinką. Todėl veiklą reikia vykdyti dviem kryptimis: skirti daugiau lėšų moksliniams sąnaudų mažinimo tyrimams ir našumui padidinti; taikyti veiksmingas paramos priemones, kad būtų kuriamos verslo galimybės, remti rinkos plėtrą ir šalinti su technologija nesusijusias kliūtis, užkertančias kelią inovacijoms ir trukdančioms diegti į rinką veiksmingas technologijas ir tas technologijas, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų.

Kad būtų įgyvendinti 2050 m. nustatyti praktiniai tikslai įdiegti technologijas, kurias naudojant neišmetama CO2 dujų, pasitelkę svarbius mokslinių tyrimų pasiekimus, turime sukurti naujos kartos tokio pobūdžio technologijas. Net jei kai kurios iš jų iki 2020 m. neturės didesnės įtakos, svarbu, kad imtumėmės ryžtingesnių veiksmų užtikrinti, kad tos technologijos kuo greičiau būtų pradėtos taikyti.

3.8

Per pastaruosius metus taikytos priemonės galėtų būti būsimų ES veiksmų pagrindu: i) Europos technologijų platformų kūrimas; ii) Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA–Net) priemonės panaudojimas skatinant valstybes nares pradėti kurti bendrą mokslinių tyrimų programą; iii) mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas specifinėse srityse pasitelkiant kompetencijos tinklus. SET plano priemonės sutelks, suintensyvins ir suderins bendras mokslinių tyrimų pastangas Europoje siekiant, kad Europos technologijų, kurias naudojant išmetama mažai CO2 dujų, naujovės būtų diegiamos sparčiau. Įgyvendinus SET planą turi būti pasiekti šie rezultatai: i) naujas jungtinis strateginis planavimas, ii) veiksmingesnis įgyvendinimas, iii) išteklių pagausinimas ir iv) naujas tobulesnis tarptautinio bendradarbiavimo organizavimas.

3.9

Siekiant nauju būdu organizuoti veiklą Bendrijos lygiu, reikia taikyti integralias, dinamiškas ir lanksčias šio proceso valdymo priemones, nustatančias prioritetines sritis ir siūlančias veiksmus — naujus strateginio planavimo metodus. Suinteresuoti subjektai turi pradėti keistis informacija, sistemingiau priimti sprendimus ir, siekdami iškeltų tikslų, savo veiksmus planuoti ir juos vykdyti kartu su ES bei laikydamiesi bendradarbiavimo nuostatų. Siekdama valdyti SET plano įgyvendinimą ir pagerinti nacionalinių, Europos ir tarptautinių pastangų derinimą, Komisija 2008 m. įsteigs Iniciatyvinę strateginių energetikos technologijų grupę. Pirmąjį 2009 m. pusmetį Komisija surengs aukščiausio lygio Europos energetikos technologijų konferenciją.

3.10

Kad Iniciatyvinė grupė sugebėtų vykdyti veiksmingą strateginį planavimą, reikia reguliarios ir patikimos informacijos bei duomenų. Komisija įsteigs, tobulins ir išlaikys prieinamą informacijos ir žinių valdymo sistemą. Į tą sistemą bus įtrauktas „technologijų žemėlapis“ bei „pajėgumų žemėlapis“, kuriuos parengs Komisijos Jungtinis tyrimų centras (5).

3.11

Kad būtų paspartinti technologijų kūrimo ir pateikimo į rinką procesai, turime sukurti specialius ir patikimus mechanizmus, kurie galėtų mobilizuoti valdžios institucijų, Europos pramonės ir tyrėjų pajėgumus. Šie mechanizmai įgaus tokias formas: i) Europos pramonės iniciatyvos; ii) Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga; iii) būsimi transeuropiniai energetikos tinklai ir sistemos.

3.12

Daugiau dėmesio skiriant skirtingoms finansavimo sistemoms ir jų derinimui bei ištekliams, būtų užtikrinamas tinkamesnis investavimas, tikslingiau vystomi pajėgumai ir garantuojamas skirtingų kūrimo etapų technologijų finansavimas. Reikia spręsti šiuos du uždavinius: moksliniams tyrimams ir susijusiai infrastruktūrai, pramoninio masto demonstravimo veiklai ir technologijų pateikimo į rinką projektams sukaupti papildomų finansinių išteklių; užtikrinti, kad švietimo bei mokymo sistema būtų tinkama parengti reikiamų nustatytos kokybės žmogiškųjų išteklių, be kurių neįmanoma pasinaudoti visomis technologijų galimybėmis, kurios bus sukurtos vykdant Europos energetikos politiką.

3.13

Komisija 2008 m. pabaigoje numačiusi pateikti Komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, finansavimo. Valstybių narių veikla žmogiškiesiems ištekliams rengti turėtų būti tinkamiau derinama, kad padidėtų tų išteklių judumas sektoriuje.

3.14

SET plane siūlomos priemonės turėtų padėti stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo strategiją. Taip pat turime užtikrinti, kad tarptautiniuose forumuose ES pateiktų bendrą valstybių narių nuomonę, kad būtų galima nuosekliau ir veiksmingiau pasinaudoti partneryste.

3.15

Šiandien energetikos technologijų naujovės kuriamos ir diegiamos vykdant nacionalines programas ir iniciatyvas, kai nacionaliniais ištekliais naudojamasi tam, kad būtų pasiekti nacionaliniai tikslai ir įvykdytos nacionalinės užduotys. Šis veiklos modelis tiko jau praėjusiam pigios energijos ir išmetamų CO2 dujų neribojimo laikotarpiui. Kad pasaulinis energetikos sektorius būtų iš esmės pertvarkytas, o tai reikia padaryti XXI amžiuje, būtina nauja politika.

4.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą bei papildomus darbo dokumentus ir pritaria juose pateiktai dabartinės energetikos technologijų padėties analizei bei apibūdinimui. Reagavimas į riziką, kurią planetai kelia klimato kaita, bei tolesnis išsivysčiusių pramonės valstybių didelio energijos suvartojimo problemos sprendimas ir besivystančių šalių nuolat didėjančio energijos poreikio tenkinimas yra pagrindiniai tarptautiniai iššūkiai. Jei nebus parengta išsami strategija ir nebus naudojamos energiją labiau tausojančios ir veiksmingesnės technologijos, planams sumažinti klimato kaitos padarinius iškils rimtas pavojus.

4.2

Komunikate taip pat aiškiai sustiprinamas pagrindinis energetikos politikos elementas — energijos tiekimo patikimumas — tiek materialiniu, tiek ir socialiniu bei aplinkos tvarumo požiūriu. Energijos tiekimo patikimumas reiškia ne tik galimybę gauti energetikos išteklių, tačiau ir galimybę gauti jų visuomenei priimtina kaina.

4.3

Savo komunikate, kalbėdama apie pastangas, kurios turi padėti sumažinti klimato kaitos mąstą, Komisija pagrįstai didžiausią dėmesį skiria energetinių technologijų plėtrai; beje, ši pozicija atitinka tryliktosios Konvencijos šalių konferencijos (COP 13), kuri įvyko 2007 m. gruodžio mėn. Balyje, išvadas (6). Dabartinis ir ateities tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje taip pat turėtų tapti prioritetu ES, kadangi jis atveria Europos ekonomikai galimybes tinkamai užtikrinti technologijų sklaidą.

4.4

Komisijos komunikate pagrįstai pabrėžiamas laiko veiksnys, kuriam tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant siūlomą strategiją (SET planą), jei ES nori iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir įvykdyti 2007 m. kovo mėnesį prisiimtus įsipareigojimus. Nepaspartinus pagrindinių strateginių gairių, susijusių su technologijų vystymusi, organizavimo proceso (palyginti su Jungtinių Valstijų ir Japonijos pagrindinėmis mokslinių tyrimų ir plėtros strateginėmis gairėmis), bus praktiškai neįmanoma veiksmingai sutelkti jėgas bei reikiamas priemones siekiant tinkamai įvykdyti pirmąjį etapą iki 2020 m., ir dar sunkiau bus įgyvendinti antrąjį etapą iki 2050 metų.

4.5

Siekdama pagreitinti naujausių energetikos technologijų plėtrą ir paskatinti jų naudojimą, ES privalo turėti daugiau tikslinių ir veiksmingų mechanizmų, kuriuos pasitelkus būtų išnaudojamas valstybės pagalbos, pramonės, universitetų bei mokslinių tyrimų potencialas ir kurie leistų sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą. Energetikos srityje Europa turi nacionaliniu lygiu labai pajėgių mokslinių tyrimų institutų bei puikių mokslininkų grupių universitetuose bei specializuotuose centruose. Jų darbas, deja, nėra koordinuojamas, o visos panašios priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, buvo nepakankamos. Pagrindinis siūlomo plano sėkmės garantas yra optimalus šio potencialo panaudojimas. Glaudus bendradarbiavimas turėtų vykti ir tarptautiniu lygiu.

4.6

EESRK pritaria Komisijos komunikate išdėstytam požiūriui, kad būtina sutelkti ne tik finansinius, bet visų pirma žmogiškuosius išteklius keturiais lygiais: privačiame sektoriuje bei nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygiu. Iki šiol kliūtis skirti finansinių išteklių sudarydavo prioritetų klausimas bei procedūros ilgumas. SET plano projektas turi paskatinti pokyčius šioje srityje bei pagreitinti sprendimų priėmimo procesą. Žmogiškųjų išteklių sutelkimas, patenkantis į ilgosios trukmės laikotarpio planus, yra numatytas ir Lisabonos strategijoje; nepaisant to, dedamos pastangos rasti išteklių, būtinų norint įgyvendinti siūlomą strategiją, yra nepakankamos ir pernelyg vangios. Pirmoji būtina sąlyga siekiant sutelkti žmogiškuosius išteklius yra užtikrinti bendrą tinkamą paramą moksliniam ir techniniam mokymui.

4.7

Komitetas konstatuoja, kad būtina rasti bendrą sutarimą dėl energetikos politikos koncepcijų, prioritetų ir tikslų, taip pat dėl energetikos technologijų strateginio plano.

4.8

EESRK pabrėžia, kad, kalbant apie klimato kaitos padarinių ribojimą, priemonė, kuri, be jokios abejonės, yra svarbiausia, t. y. energetikos technologijų plėtros ir įgyvendinimo strategija, nebūtų nustumta į antrąjį planą kitų temų, kurios, objektyviai vertinant, privalo tapti svarbiu pagrindu šiam plėtros procesui remti (kalbama apie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, paramą atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimui, trečiąjį energetikos paketą ir t. t.). Tik konkreti technologijų pažanga, leisianti sukurti veiksmingesnes, tiek visų energijos formų gamybos, tiek ir jų naudojimo požiūriu, technologijas, gali padėti veiksmingai sumažinti šiltnamio dujų emisiją. Be to, technologijų kūrimo finansavimas galėtų būti vykdomas panaudojant lėšas, gautas pagal Bendrijos šiltnamio dujų emisijos leidimų prekybos sistemą rengiamuose apyvartinių taršos leidimų aukcionuose, tačiau su sąlyga, kad bus pateiktas pasiūlymas dėl šios procedūros įvedimo. Tačiau negalima apsiriboti šiuo finansavimo šaltiniu, ypač turint omenyje tai, kad juo iš tiesų pasinaudoti bus galima tik nuo 2013 m.

5.1

Naudinga ir objektyvi dabartinės padėties, kuri visiškai netenkina, analizė pagrįstai pabrėžia organizavimo bei valdymo problemas, turinčias kelti visuomenei didžiausią susirūpinimą, kaip ir techniniai ir moksliniai iššūkiai.

5.2

ES dokumentai grindžiami principu, kad egzistuoja daug energetikos technologijų, galinčių daryti didelę įtaką energijos srities pažangai bei prisidėti prie šioje srityje nustatytų tikslų. Dėl jų gausos tik vienas tinkamas paketas gali leisti pasiekti rezultatų. Neatlikus išsamios analizės negalima tikėtis, kad ši kryptis bus perspektyvi. Vis dėlto mažiau palankius variantus reikėtų atmesti kuo ankstesniame šio proceso etape, kad nebūtų veltui eikvojami ištekliai. Patvirtinus strategines gaires, kiekvienai valstybei, galbūt netgi regionui, turėtų būti suteikta galimybė nustatyti savo prioritetus atsižvelgiant į jų kompetencijos sritis, įgyvendinimo pajėgumus ir sukauptą patirtį.

5.3

Bendrijos lygiu dokumentuose, susijusiuose su šiuo klausimu, rekomenduojama atsigręžti į technologijas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, į aplinkai nekenkiančius šilumos gamybos būdus (įskaitant ir šilumą, skirtą elektros gamybai) ir į naujausias energijos transportavimo bei kaupimo infrastruktūras. EESRK pritaria šiems prioritetams. Deramą dėmesį reikia skirti švarioms technologijoms, naudojančioms iškastinį kurą, kuris ir ateityje dar ilgą laiką bus pagrindiniu pirminės energijos šaltiniu, kartu neužmirštant technologijų, naudojančių atominę energiją pasitelkiant dalijimosi arba sintezės principus bei branduolinių atliekų saugojimą; jos ir toliau turi būti laikomos ES mokslinių tyrimų ir plėtros sudedamąja dalimi.

5.4

EESRK pritaria minčiai, kad kol kas energijos rinka aiškiai neinformuoja energetikos politikos formuotojų, vyriausybių ir privačių investuotojų apie tai, kad turi būti skubiai taikomos naujosios energetikos technologijos, kadangi įvairių energijos išteklių bei kuro kainos nepakankamai atspindi bendrą išorės veiksnių, įskaitant socialines sąnaudas, poveikį. Būtent dėl šios priežasties Bendrijos lygiu iki šiol dar nepasiektas susitarimas dėl prioritetų energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, taip pat dėl finansinių išteklių bei kitų šiems prioritetams remti būtinų priemonių.

5.5

EESRK mano, kad strateginiame plane reikia ne tik nustatyti prioritetus ES lygiu, bet ir greitai ir koordinuotai apibrėžti konkrečius tikslus valstybių narių lygiu, numatyti pakankamų finansinių išteklių skyrimą iš biudžetų (nacionalinių ir Europos Sąjungos), kuo geriau išnaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumus, įtraukti privatų sektorių, kurį pakankamai skatina energijos rinkos tendencijos, bei numatyti kitas teisines ir mokestines priemones. Būtina į šį procesą kuo plačiau įtraukti privatų sektorių. ES ir nacionalinės vyriausybės turi sukurti tam palankias sąlygas ne tik apibrėždamos energetikos politikos principus, prioritetus bei tikslus, bet ir sukurdamos jiems įgyvendinti būtinas praktines priemones.

5.6

Pagrindinis uždavinys — nustatant energijos kainas, energetikos sektoriuje įvesti rinkos taisykles tinkamai atsižvelgiant į išorės veiksnius, įskaitant socialines sąnaudas. Tai leis rinkai laiku siųsti signalus investuotojams bei privatiems ūkio subjektams dėl būtinybės vykdyti technologinius pakeitimus, kad būtų galima keisti energijos išteklių dozavimą ir kuo veiksmingiau juos naudoti. ES ir valstybės narės tikriausiai turės sukurti tokias teisines ir mokestines sąlygas, kurios leistų kuo veiksmingiau sujungti viešuosius ir privačius finansinius išteklius, skirtus energetikos moksliniams tyrimams ir plėtrai, neužmirštant ir paramos priemonių, kurios užtikrintų geresnį išteklių panaudojimą.

5.7

Valstybės narės, turinčios palankias gamtines sąlygas, daug vilčių teikia pažangos spartinimui energijos iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimo srityje. Tačiau yra ir kitų šalių, kurios neturi tokių gamtinių sąlygų arba negali jomis pasinaudoti ekonominiu požiūriu priimtina kaina. Realios gamtinės sąlygos bei fizinė galimybė prieiti prie energijos išteklių turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant atsinaujinančių energijos išteklių tinkamumą eksploatuoti kiekvienoje valstybėje narėje ir juos įtraukiant į energetikos technologijų plėtojimo programas.

5.8

EESRK mano, kad Komisijos komunikate nurodyti prioritetai, susiję su SET planu, yra kiek riboti, ypač kalbant apie atsinaujinančius energijos išteklius. Pastarieji turi nepaneigiamą naudą ne tik didinant energijos tiekimo patikimumą, bet ir mažinant valstybių narių išlaidas energijos importui, taip pat tvariajai plėtrai. Ekonominiu požiūriu kai kurios atsinaujinančių energijos išteklių rūšys yra labai brangios ir išliks tokios ilgą laiką. Be to, energetikos rinkų integracija nėra vien tik politinis ir organizacinis klausimas. Reikės sukurti mokslinių tyrimų ir plėtros programas, skirtas, pavyzdžiui, intelektualiesiems tinklams.

5.9

Komitetas pritaria, jog būtina atsižvelgti į tai, kad daugelis šalių yra priklausomos nuo iškastinio kuro bei atominės energetikos ir kad padėtis artimiausiu metu nesikeis. Tai pasakytina ir apie trečiąsias šalis, su kuriomis ES turėtų derinti savo pastangas, nukreiptas spartinti mokslinius tyrimus ir plėtrą energetikos technologijų srityje. Todėl Komitetas mano, kad nustatant Europos Sąjungos prioritetus nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti technologijoms, susijusioms su atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu, tiek pat dėmesio turi būti skiriama ir technologijoms, padedančioms taupyti energiją galutinio vartojimo etape ir švarioms technologijoms, naudojančioms iškastinį kurą (įskaitant anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas). Moksliniams tyrimams ir plėtrai atominių technologijų srityje būdingas specifinis planavimas ir koordinavimas. Tačiau vis tiek reikia pabrėžti, kaip svarbu vykdyti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą tokiose srityse, kaip atominė energija, šiuo metu dalijimosi forma, o ateityje gal ir sintezės forma, atominių įrenginių eksploatacijos trukmė ir saugumas, kadangi tai turi lemiamos reikšmės užtikrinant energijos tiekimo patikimumą ir mažinant ES šiltnamio dujų emisiją.

5.10

Akivaizdu, kad pastangos sutaupyti energijos jos perdavimo metu, taip pat galutinio vartojimo etape gali labai svariai prisidėti prie tvariosios plėtros, kaip ir šiuolaikinių energetikos technologijų augimas. Taikant tinkamai parengtą ir įgyvendintą strateginį energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros koordinavimo metodą, galima užtikrinti geresnį ES lygiu šiame plačiame sektoriuje turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Toks koordinavimas padės numatyti prioritetus (tiek kalbant apie turinį, tiek ir apie terminus), į kuriuos turi būti atsižvelgiama Bendrijos ir nacionaliniu lygiu ir kuriems turi būti sukurti būtini veikimo mechanizmai, pavyzdžiui, informacijos srautų valdymo ir kontrolės sistemos. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo teks ir procedūrų bei priemonių suderinimui.

5.11

Kalbant apie bendradarbiavimo stiprinimą už Europos Sąjungos ribų mokslinių tyrimų ir plėtros, susijusios su naujomis energetikos technologijomis, srityje reikia pasakyti, kad prieš sudarant naujus susitarimus būtina optimaliai pasinaudoti esamomis institucijomis, sutartimis ir susitarimais, visų pirma tais, kurių jau veiksmingumu jau įsitikinta.