3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/7

1.1

EESRK mano, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas (angl. Small Business Act for Europe, SBAE), kurį jis ne kartą prašė parengti, turėtų padėti atgaivinti Europos mažųjų įmonių chartiją ir yra puiki proga ne tik išvystyti mažųjų įmonių potencialą, bet ir įsitikinti, ar iš tikrųjų institucijos ir valstybės narės nori pradėti tikrai iniciatyvią ir ilgalaikę paramos MVĮ ir labai mažoms įmonėms politiką.

1.2

Ši politika negali būti įgyvendinama vien ekonominių sunkumų laikotarpiais, kai politiniai sluoksniai iš naujo susižavi MVĮ ir labai mažomis įmonėmis, užpildančiomis darbo vietų deficitą ir mažinančiomis nedarbo statistiką. Ji turi tapti brandžia ilgalaikio šių įmonių konkurencingumo palaikymo politika.

1.3

EESRK siūlo 10 pamatinių priemonių MVĮ palaikyti ir jų vystymą atgaivinti taip sukuriant aplinką, kuri iš tiesų būtų palanki joms ir veiksmingam Europos smulkiojo verslo teisės aktui, kuris turėtų būti ne vien politinė deklaracija:

1.4

EESRK ragina, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas butų teisiškai privalomas visais lygmenimis.

1.5

Jis taip pat pageidauja, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas padėtų plėtoti MVĮ sektoriaus socialinių partnerių socialinį dialogą siekiant sukurti kuo geresnę darbo aplinką, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos, tai pat ir darbo sąlygų požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant saugumo gerinimui ir kenksmingų veiksnių darbo vietoje tyrimams.

2.1

Visuotinai pripažįstama, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) Europos Sąjungos ekonomikai labai svarbios, tai yra esminis veiksnys ekonomikos augimo ES lygmeniu, galintis padėti išspręsti naujuosius globalizacijos uždavinius. Vertinant 2005–2007 m. įgyvendintos MVĮ politikos rezultatus, matyti, kad taikant principą „pradėk nuo mažo“ pasiekta didelė pažanga tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

2.2

Europos Komisija pabrėžė, kad būtina visiškai išlaisvinti MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir visapusiškai panaudoti jų galimybes diegti naujoves. Ši kryptis atsispindėjo 2007 m. gruodžio 11 d. priimtame pranešime dėl atnaujintos Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos. Tokiomis aplinkybėmis buvo paskelbta Europos smulkiojo verslo teisės akto koncepcija siekiant pagrindinio tikslo — nustatyti konkrečius principus ir priemones, kurie padėtų pagerinti Europos MVĮ aplinką atsižvelgiant į jų įvairovę. Ši iniciatyva buvo teigiamai įvertinta 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje, taigi dabartinis Komisijos siekis — 2008 m. birželio mėn. pateikti teisės akto pasiūlymą.

2.3

EESRK taip pat norėtų priminti, kad neseniai parengė arba šiuo metu rengia daug kitų MVĮ politikai skirtų nuomonių, kaip antai:

2.4

Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija prašo EESRK pateikti politinio pobūdžio pasiūlymų, kurie galėtų paskatinti MVĮ augimą. Todėl EESRK turėtų ne sudaryti naują techninių priemonių, galinčių paskatinti individualų MVĮ augimą, sąrašą, o pasiūlyti labiau struktūruotą politinę programą ir MVĮ skirtas naujoves.

2.5

Iš daugelio prioritetų ES pirmininkaujanti Slovėnija pirmenybę teikia dviem:

2.6

Be to, ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija prašo EESRK parengti nuomonę dėl Europos smulkiojo verslo teisės akto.

3.1

Ankstesnėse savo nuomonėse EESRK apžvelgė didelę pažangą, kuri pasiekta MVĮ labui, ypač galimybių gauti finansavimą ir administravimo supaprastinimo srityse. Komitetas džiaugiasi, galėdamas pabrėžti labai didelius Europos institucijų pozicijos pokyčius mažųjų įmonių atžvilgiu ir tikisi, kad tokius pasikeitimus lėmė ne vien dabartinės sudėtingos ekonominės ir socialinės aplinkybės. Vis dėlto, nepaisant didelio žingsnio į priekį, pastaraisiais metais pradėtoje įgyvendinti politikoje vis dar yra daug trūkumų.

3.2

Kalbant konkrečiai, EESRK mano, kad, neturėdama teisinės galios, Europos mažųjų įmonių chartija nepasiekė savo strateginių tikslų ir dažniausiai likdavo tiesiog politine deklaracija. Todėl būtina labiau skatinti chartijos įgyvendinimą valstybių narių ir regionų lygmeniu bei vėl imtis atlikti metinius įvertinimus ir pateikti rekomendacijas valstybėms narėms.

3.3

Be to, buvo dažnai minėta, kad būtina siekti glaudesnio dialogo su įvairių kategorijų MVĮ; EESRK mano, kad būtina Europos, valstybių ir regionų lygmeniu pradėti naują dialogo kultūrą, kuri padėtų sustiprinti ir institucijų lygmeniu įtvirtinti institucijų ir įvairių sričių MVĮ atstovaujančių tarpininkų sutarimus.

4.2.1

Išmanyti skirtingų MVĮ kategorijų padėtį ir apie ją informuoti. Kiekvienos srities Bendrijos politika turi būti pagrįsta aiškiais ir padėtį atspindinčiais duomenimis. MVĮ sąvoka apima labai skirtingų kategorijų ir skirtingų formų veiklą vykdančias įmones ir jų realijas (t. y. individualios įmonės ar bendrovės, nesamdančios darbuotojų ar turinčios iki 250 darbuotojų, prekybos, socialinės ekonomikos ar su laisvosiomis profesijomis susijusią veiklą vykdančios įmonės). Šios įmonės veiklą vykdo įvairiose srityse, jų padėtis ir poreikiai taip pat labai skiriasi. Duomenys apie įvairias MVĮ kategorijas dažnai būna neišsamūs arba jų iš viso nėra. Anksčiau tyrimus atlikdavo ir pagrindinius duomenis pateikdavo Europos MVĮ observatorija. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisijos įmonių generalinis direktoratas atnaujina MVĮ observatorijos veiklą ir prašo:

4.2.2

Integruoti MVĮ aspektą į visas Bendrijos politikos sritis. EESRK gali daryti išvadą, kad, nepaisant mažosioms įmonėms palankių politinio pobūdžio pareiškimų, išlieka aiški visų lygių įstatymų leidėjų tendencija (galbūt dėl realios padėties nežinojimo ar paprastesnio sprendimo ieškojimo) galvoti, kad didelei įmonei tinkami principai gali būti taikomi mažosioms. Šis teorinis požiūris į bendrą ekonominį modelį nesuderinamas su egzistuojančia visuomenės ir įmonių kultūros formų įvairove ir jis lemia, kad 90 proc. Europos įmonių mano, jog Bendrijos politika nustatoma jų nevertinant ir į jas neatsižvelgiant. EESRK nori atkreipti Bendrijos institucijų ir valstybių narių dėmesį į tai, kad mažos įmonės ir mikroįmonės yra pagrindinė Bendrijos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, tačiau kyla pavojus, kad jos taps silpnąja grandimi ir ne dėl jų kaltės, o todėl, kad visų lygių valdžios institucijos joms skiria per mažai dėmesio. Komitetas prašo, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas būtų pirmasis praktinis žingsnis ir kad į įvairių kategorijų MVĮ poreikius ir ypatumus būtų privaloma atsižvelgti visose politikos srityse, programose ir derybose, įskaitant socialinį dialogą ir tarptautinius ryšius tiek Bendrijos, tiek valstybių ir regionų lygmeniu.

4.2.3

Tęsti administravimo supaprastinimo politiką. EESRK aktyviai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus. Tačiau visų pirma jis prašo tiek Bendrijos institucijų, tiek valstybių narių pradėti veiksmingesnę supaprastinimo politiką, kurią sudaro penki punktai:

4.2.4

Remti tarpininkų vykdomą parmos ir patariamąją veiklą. Visoms MVĮ teikdamos techninės pagalbos paslaugas, kurioms teikti būtina konkreti kompetencija ir kurių negali teikti naujasis Europos įmonių tinklas (Entreprise Europe Network), šios įvairioms MVĮ atstovaujančios organizacijos ir tarpininkai yra svarbiausiais sėkmingo Bendrijos politikos įgyvendinimo veiksnys. Jos atlieka nepakeičiamą vaidmenį perduodant informaciją ir teikiant pagalbą įmonėms, ypač pritaikant teisės aktų nuostatas kiekvienos įmonės konkrečiam atvejui ir perkeliant teisės aktų nuostatas į mikroekonomikos ir vietos lygmenį, įskaitant ir vietose esančias pačias mažiausias įmones. Viena vertus, EESRK mano, jog iš esmės svarbu, kad visų lygmenų valdžios institucijos įsipareigotų laikytis iniciatyvios įmonių veiklos palaikymo politikos ir kad MVĮ skirtose Bendrijos programose būtų numatytos specialios paramos priemonės šioms organizacijoms. Antra vertus, Komitetas prašo Komisijos, valstybių narių ir regionų įgyvendinti Štutgarte įvykusios Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos išvadas, priimtas minėtoje srityje.

4.2.5

Vėl pradėti įgyvendinti įmonių bendradarbiavimo, jų organizacijų mainų programas. EESRK prašo Komisijos vėl pradėti vykdyti tarpregioninio įmonių bendradarbiavimo programas, kurių veiksmingumas jau įrodytas. Be to, būtina paremti tarpininkaujančių organizacijų veiksmus arba sudaryti sąlygas sukurti institucijas, kurios skatintų tokį bendradarbiavimą.

4.3.1

EESRK džiaugiasi, kad Taryba ir Komisija palankai vertina galimybę priimti Europos smulkiojo verslo teisės aktą. Beje, Komitetas yra jau ne kartą raginęs šį aktą priimti (1). Komiteto nuomone, Europos smulkiojo verslo teisės aktas bus veiksmingas, jei jį sudarant bus laikomasi šių reikalavimų:

4.3.1.1

smulkiojo verslo teisės aktu turi būti siekiama sukurti kuo geresnę aplinką MVĮ ir mikroįmonėms, veikiančioms visais lygmenimis, bei pateikti sprendimus uždaviniams, kuriuos MVĮ turės spręsti visą savo gyvavimo ciklą, tai visų pirma uždaviniai, susiję su įmonių perdavimu ir perėmimu; todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktas neturi pabloginti MVĮ darbuotojų darbo sąlygų, priešingai, vykdomos iniciatyvos turėtų sudaryti sąlygas labiau atsižvelgti į jų padėtį;

4.3.1.2

aktas turi sukurti realią pridėtinę vertę ir neapsiriboti paprasčiausiu esamų programų papildymu ar įvairių šiuo metu taikomų priemonių koordinavimu;

4.3.1.3

jis negali būti tiesiog dar viena politinė deklaracija, kokia, deja, buvo Europos mažųjų įmonių chartija, negali apsiriboti tik Bendrijos ir valstybių narių institucijų politiniais įsipareigojimais; EESRK mano, kad MVĮ ir mikroįmonės vertos didesnio dėmesio, todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktui suteikus teisinę galią bus įrodyta, kad ES iš tiesų nori įgyvendinti MVĮ ir mikroįmonėms palankią politiką;

4.3.1.4

todėl Europos smulkiojo verslo teisės aktas turi būti privalomas, jis turi būti taikomas priimant sprendimus visais lygmenimis — Europos, nacionaliniu ir regionų, ir skirtas visų lygių valdžios institucijoms, valstybėms narėms paliekant atsakomybę dėl jo įgyvendinimo (2);

4.3.1.5

į jo nuostatas turi būti atsižvelgiama įgyvendinant Bendrijos politiką: MVĮ klausimą reikia įtraukti į visas politikos sritis ir plėtoti holistinį požiūrį, kuris apimtų visus politikos aspektus ir įvairioms MVĮ taikytinų naujųjų taisyklių pasekmes.

4.3.2

EESRK prašo, kad į Europos smulkiojo verslo teisės aktą būtų įtrauktos penkios pagrindinės politinės priemonės, kurios leistų užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos nevaržys MVĮ vystymosi ir konkurencingumo:

4.3.2.1

Užtikrinti, kad kuriant Bendrijos teisės aktus visais lygmenimis būtų atsižvelgiama į įvairių kategorijų MVĮ konkrečią padėtį bei jų specifinius poreikius. Šiuo tikslu reikia nustatyti visais sprendimų priėmimo lygmenimis taikytiną pamatinę taisyklę: teisėkūros pasiūlymai turi būti rengiami susipažinus su MVĮ, ypač labai mažų įmonių, poreikiais bei lūkesčiais ir laikantis „pradėk nuo mažo“ principo, ypatingą dėmesį skiriant savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie sudaro daugiau negu pusę Europos įmonių. Tam visų pirma reikalingos nuolatinės konsultacijos su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis bei atitinkamas šių organizacijų ekspertų dalyvavimas visų patariamųjų komitetų (veikiančių regionų, valstybių ar Europos lygmeniu) veikloje sprendžiant problemas, galinčios daryti poveikį MVĮ (kaip konkrečiai prašyta Konkurencingumo tarybos 2006 m. kovo 13 d. posėdyje).

Tuo remdamasis EESRK prašo, kad kiekviename Komisijos generaliniame direktorate būtų paskirtas už MVĮ atsakingas asmuo, kuriam būtų pavesta prižiūrėti, kad rengiant teisines priemones ir GD valdomas programas būtų tinkamai atsižvelgta į MVĮ ir mikroįmonių prioritetus bei lūkesčius.

4.3.2.2

Užtikrinti, kad teisės aktuose būtų laikomasi keturių pagrindinių principų. EESRK nuomone, visų lygmenų teisės aktų ir MVĮ skirtų kolektyvinių ar individualių programų ir priemonių veiksmingumą lemia keturi principai, tad Komitetas norėtų, kad jie būtų įtraukti į Europos smulkiojo verslo teisės aktą bei nuosekliai taikomi visais lygmenimis:

EESRK pabrėžia, kad būtinas visiškas administracinių procedūrų skaidrumas sudarant sąlygas MVĮ gauti visus su jomis susijusius administracinius duomenis ir esant poreikiui juos pataisyti.

4.3.2.3

Sukurti platesnę harmoningą naujovių diegimo politiką. EESRK prašo, kad Komisija, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos ne tik remtų aukšto lygio technologijų diegimą, bet vykdytų iniciatyvesnę politiką, į programas įtraukdamos specialias priemones, kuriomis būtų remiamas mažo ir vidutinio sudėtingumo naujų technologijų ir netechnologinių naujovių diegimas MVĮ, ypač labai mažose įmonėse.

Vien naujasis Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network) niekada negalės veiksmingai padėti visoms įmonėms, turinčioms naujovių diegimo potencialą. EESRK ragina Europos smulkiojo verslo teisės akte nustatyti šiuos prioritetus:

4.3.2.4

Išplėsti galimybes susipažinti su ES programomis. EESRK mano, kad dėl sudėtingos administracinės sistemos ir įvairių reikalavimų mažosioms įmonėms vis sunkiau ar netgi neįmanoma dalyvauti Bendrijos programose. Todėl padėtis tampa paradoksali — tarpininkaujančios įmonės vis mažiau domisi šiomis programomis. Kaip pavyzdį galima pateikti teisinius suvaržymus, dėl kurių sunku imtis novatoriškų veiksmų, remti bandomuosius projektus, todėl iš ES atimama galimybė sulaukti gausių novatoriškų pasiūlymų. EESRK nuomone, reikėtų persvarstyti principus ir priemones. Kadangi tai yra sudėtingas darbas, šioje nuomonėje negalima tiksliai išvardyti būtinų pakeitimų, tačiau EESRK ragina Komisiją rengiant Europos smulkiojo verslo teisės aktą konsultuotis su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis ir nustatyti naujas įvairaus teritorinio lygmens programų rengimo ir dalyvavimo jose sąlygas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina, kad struktūriniai fondai sudarytų palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ypač nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose (3).

4.3.2.5

Palengvinti ir skatinti įmonių nuosavybės perdavimą ir perėmimą. EESRK ypač pabrėžia įmonių perdavimo ir perėmimo svarbą, visų pirma miestuose ir kaimo vietovėse esančių mažųjų gamybos ir paslaugų įmonių; jei jos, kaip prognozuojama, išnyks (o to tikrai galima išvengti), tai turės labai didelės neigiamos įtakos pastangoms išsaugoti šiose vietovėse vykdomą veiklą ir darbo vietas. Todėl reikėtų, viena vertus, skatinti kurti pirkėjų ir pardavėjų suartinimo sistemas bei skatinamąsias finansines ar mokestines priemones, antra vertus, raginti verslininkus užtikrinti didesnę kapitalizaciją siekiant išlaikyti jų įmonių turto vertę.

Kai kurių verslininkų, vykdančių veiklą kaimo vietovėse, konkreti patirtis rodo, kad būtini nauji sprendimai, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.

4.4.1

Siekiant, kad Europos smulkiojo verslo teisės aktas būtų išties veiksmingas, EESRK prašo Tarybą ir Parlamentą priimti šias priemones ir jas įtvirtinti privalomąją teisinę galią turinčiame teisės akte, kuris bus taikomas priimant sprendimus Europos, valstybių bei regionų lygmeniu.

4.4.2

Todėl EESRK prašo, kad kasmet būtų įvertinama, kaip Bendrijos ir nacionaliniu lygiu taikomas Europos smulkiojo verslo teisės aktas bei įgyvendinama MVĮ politika, ir apibendrinama pasiekta pažanga; pažangos metinei ataskaitai turėtų būti skirtas specialus atskiras Lisabonos strategijos įgyvendinimo skyrius.

4.4.3

Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija turėtų parengti rekomendacijų dėl Europos smulkiojo verslo teisės akto įgyvendinimo valstybėse narėse ir regionuose. Komitetas galėtų pateikti savo nuomonę dėl šių rekomendacijų.

4.4.4

EESRK prašo, kad atsižvelgiant į minėtą metinį vertinimą, prireikus, Europos smulkiojo verslo teisės aktas ir MVĮ politika būtų keičiami ar persvarstomi.

4.4.5

EESRK primygtinai siūlo Komisijai ir Tarybai glaudžiai bendradarbiauti su įvairiomis MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis rengiant ir įgyvendinant Europos smulkiojo verslo teisės aktą.