22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/53

1.1

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl augimą ir užimtumą skatinančios šiuolaikiškos MVĮ politikos kaip priemonę suteikti naują akstiną MVĮ politikai, perorientuoti ją į svarbiausius elementus ir suderinti Bendrijos veiksmus siekiant didesnio veiksmingumo;

1.2

remia visa apimančią MVĮ politiką, kurioje pripažįstama MVĮ įvairovė pagal dydį, nuosavybės formą ir sektorių, kurioje nustatyta daug iš anksto parengtų paramos būdų ir palanki teisinė aplinka skirtingiems ES MVĮ poreikiams tenkinti;

1.3

pripažįsta, kad Komunikate yra minimas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, tačiau mano, kad galėjo būti aiškiau nurodyta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį remdamos MVĮ, kurdamos palankią aplinką jų vystymuisi ir perleidimui, yra stambios MVĮ sukurtų prekių ir paslaugų vartotojos;

1.4

sutinka, kad pagrindinė atsakomybė užtikrinant, jog MVĮ politika būtų iš tiesų veiksminga, pirmiausia tenka valstybėms narėms, ir ragina valstybes nares garantuoti, kad jų nacionalinėse reformų programose būtų numatytos konkrečios priemonės MVĮ steigimui ir vystymui remti;

1.5

atkreipia dėmesį į Komiteto atliktą tyrimą dėl nacionalinių reformų programų (NRP) rengimo ir, visų pirma, į konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis trūkumą, todėl pritaria Europos Vadovų Tarybos 2006 m. kovo mėn. jam išsakytam raginimui toliau tęsti su NRP rengimu susijusią veiklą;

1.6

mano, kad visų suinteresuotų subjektų dalyvavimas įgyvendinant politiką ir jų pasiryžimas ją įgyvendinti be abejonės yra iš esmės svarbus MVĮ politikos sėkmei, ir laikosi nuomonės, kad šiuo požiūriu Komisija turėjo Komunikate numatyti keletą konkrečių tikslų ir terminų, kad priemones būtų lengviau įgyvendinti;

1.7

teigiamai vertina tai, kad pirmininkaujanti valstybė narė Austrija MVĮ teikia pirmenybę, ir pritaria 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimui leisti visiškai atsiskleisti verslo (ypač MVĮ) potencialui ir šiai konkrečiai sričiai skirti pirmenybę. Komitetas taip pat primygtinai reikalautų išsamaus ir atviro būsimo Europos Vadovų Tarybos įvertinimo, kaip įgyvendinamos nacionalinės reformų programos, ir ypač — aiškaus įvertinimo, kokios naudos iš tų programų gauna MVĮ;

1.8

pritaria adekvataus biudžeto suteikimui Konkurencingumo ir naujovių programai (KNP), kadangi KNP bus itin svarbi priemonė Bendrijos MVĮ politikai;

1.9

mano, kad reikia skatinti ir remti verslumą, teigiamai vertina tai, kad Komunikate pripažįstama, jog nepakankamai tenkinami moterų verslininkių, jaunų verslininkų, mažumoms priklausančių verslininkų, migrantų verslininkų bei vyresnio amžiaus verslininkų poreikiai, atkreipia dėmesį į tai, kad su šiomis asmenų grupėmis negalima elgtis kaip su vienu junginiu, ir pabrėžia, kad joms visoms reikia specialių priemonių. Iš tiesų poreikiai gali būti skirtingi visose šalyse ar net pačiose grupėse. Komitetas, be kita ko mano, kad pateikti pasiūlymai apsiriboja parama asmeninių kontaktų plėtojimui ir kad reikia daugiau konkrečių pasiūlymų siekiant pakelti šių skirtingų tikslinių grupių verslininkystės lygį, naudojantis Europos lyčių lygybės paktu, kurį 2006 m. kovo 23–24 d. priėmė Europos Vadovų Taryba ir siekiant, kad šis paktas apimtų ir kitas grupes;

1.10

pabrėžia, kad vietos ir regionų lygio iniciatyvos yra vertingos ugdant verslininkišką požiūrį ir vystant bei siūlant verslininkams pritaikytą mokymą visuose švietimo sistemos lygiuose, tačiau laikosi nuomonės, kad daugelyje švietimo ir mokymo iniciatyvų nepakankamai atsižvelgta į MVĮ poreikius ar nėra pakankamai lanksčios jiems tenkinti;

1.11

pritaria siūlymui organizuoti konkursą „Europos įmonių apdovanojimai“, kuris būtų verslininkystės skatinimo priemonė, pademonstruotų geriausios praktikos pavyzdžius regionų ir vietos lygiu bei paskatintų potencialius verslininkus;

1.12

atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai visuomenėje ir konkrečiai bankų ir viešajame sektoriuose būtina ugdyti palankesnį požiūrį į gerai apskaičiuotą ir pagrįstą verslo riziką bei toleranciją verslo nesėkmėms ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų kuriama verslumui palankesnė kultūra ir labiau vertinama verslininko anksčiau įgyta verslo patirtis;

1.13

pritaria Komisijos siūlomiems pakeitimams, susijusiems su Europos informacijos centrais (EIC), kadangi mano, kad EIC veiklos rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi, kaip ir jų gebėjimai suteikti MVĮ visapusę paramą ir konsultacijas dėl internacionalizavimo; be to, Komitetas pabrėžia, kad būtų tikslinga aiškiai apibrėžti šiame tinkle dalyvaujančių organizacijų funkcijas ir įgaliojimus bei sukurti koordinavimo su kitais dalyviais, pvz., informaciniu tinklu Europe Direct, sistemą, kad būtų išvengta dubliavimo teikiant informacines ir konsultacines paslaugas ir būtų skatinama veiksmingai naudoti išteklius;

1.14

pritartų pasiūlymams sustiprinti programas, kad MVĮ turėtų geresnes galimybes pasinaudoti informacinėmis technologijomis (IRT), kurios padėtų joms tapti konkurencingesnėmis ir patekti į naujas rinkas;

1.15

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus, susijusius su MVĮ galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gerinimu;

1.16

mano, kad pastangos standartizacijos srityje neturėtų sukurti daugiau biurokratijos, kuri turėtų neigiamo poveikio MVĮ;

1.17

teigiamai vertina Komisijos pasiryžimą supaprastinti taisykles ir teisės aktus ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti Bendrijos programose, tačiau pageidautų, kad būtų aiškiau išdėstyta, kaip tai bus pasiekta ir kaip tai galėtų atsiliepti Bendrijos lėšas skirstančioms organizacijoms;

1.18

pritaria įsipareigojimui atlikti išsamią naujai kuriamų teisės aktų patikrą ir ragina Komisiją pradėti darbą su MVĮ atstovų grupėmis siekiant užtikrinti, kad nauji teisės aktai nemažintų MVĮ augimo ir naujovių diegimo potencialo;

1.19

pabrėžia, kad MVĮ atstovui yra suteikta svarbi funkcija užtikrinti, kad ES politika yra palanki MVĮ, tačiau Komitetui kelia susirūpinimą tai, kad šiam atstovui būtų skiriama pakankamai lėšų ir, dar svarbiau, kad jam būtų suteiktas tinkamas statusas ir politinis svoris garantuojant, kad šios pareigybės tikslai būtų pasiekti;

1.20

pritaria siūlymui visose Bendrijos politikos srityse vadovautis principu „pirmiausia galvok apie mažus“ ir pageidautų, kad atliekant Bendrijos pasiūlymų poveikio įvertinimus pirmiausia būtų atsižvelgta į MVĮ;

1.21

taip pat remtų kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama didesnio MVĮ politikos vystymo nuoseklumo ir nuspėjamumo, kad MVĮ galėtų numatyti pasekmes ir būti geriau pasirengusios;

1.22

pabrėžia, kad sėkmingai taikomas „vieno langelio“ modelis, kurio didelis veiksmingumas buvo įrodytas remiant ir skatinant MVĮ augimą kelete regionų skirtingose ES vietovėse, pripažįsta, kad pagal šį modelį veikiančios organizacijos turi potencialo kaip viešųjų pirkimų informacijos skleidimo ir pagalbos teikimo, aiškinant viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo tvarką, centrai, ir ragina apskritai šiam metodui skirti didesnį dėmesį, kuris galėtų būti parodytas rengiant konferencijas ir seminarus geriausios praktikos klausimais, padėsiančius skleisti geriausias regionines šios srities iniciatyvas;

1.23

pritaria įsipareigojimui didinti MVĮ dalyvavimą ES programose ir iniciatyvose, tačiau mano, kad reikia atidžiai stebėti, kaip vykdomi konkretūs su programomis susiję įsipareigojimai, kad būtų užtikrinta, jog šie įsipareigojimai yra iš tikrųjų vykdomi;

1.24

pageidautų, kad būtų aiškiau nustatytas ES struktūrinių fondų vaidmuo remiant MVĮ, jų teikiamos paramos dydis ir kitų Bendrijos priemonių indėlis, ir norėtų, kad šių MVĮ remiančių programų rengimas būtų nuoseklesnis;

1.25

pripažįsta, kad svarbu susieti MVĮ su mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo iniciatyvomis ir kad MVĮ susiduria su sunkumais, siekdamos pasinaudoti moksliniais tyrimais, naujovėmis ir intelektine nuosavybe, tačiau ragina taikyti diferenciaciją mažesnių netechnologinių MVĮ atžvilgiu remiant sėkmingą naujų idėjų pritaikymą;

1.26

remia sisteminio bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriose dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, įmonės ir jų asociacijos, akademijos, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai, nes šios iniciatyvos, kaip teritorinės pramonės politikos priemonė, sukuria rėmimo tinklus, padedančius MVĮ įveikti kliūtis siekiant didesnio konkurencingumo, geresnių mokymų ir galimybės naudotis naujovėmis.

1.27

pritaria siūlomai valstybės pagalbos taisyklių reformai, kurios tikslas — prisiimti MVĮ rizikos dalį, supaprastinti procedūras ir formuoti lankstesnį požiūrį į MVĮ skiriamą pagalbą;

1.28

pripažįsta, kad Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa gali būti svarbi remiant MVĮ tiriamąją veiklą, tačiau ragina skirti daugiau dėmesio MVĮ skirtų naujovių diegimui, vystymui ir technologijų įsisavinimui, atsižvelgiant į ribotus daugumos MVĮ mokslinių tyrimų gebėjimus;

1.29

siūlo sustiprinti programas, kad MVĮ būtų skatinamos užmegzti tarpusavio ryšius, kartu kad būtų rengiamos priemonės, padėsiančios užmegzti tokius ryšius. Skatinimas kurti verslo finansinių rėmėjų tinklus itin praverstų sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria MVĮ siekdamos gauti finansavimą iš alternatyvių šaltinių;

1.30

pripažįsta būtinybę atsižvelgti į MVĮ problemas ankstyvuoju ES teisės aktų rengimo laikotarpiu ir standartizavimo proceso metu, tačiau ragina taikyti aiškesnius mechanizmus ir schemas, kuriomis galima užtikrinti platesnio masto konsultacijas su MVĮ suinteresuotais subjektais;

1.31

pripažįsta, kad naudojantis MVĮ darbo grupėmis sukurta greita konsultacijų dėl Komisijos pasiūlymų sistema bei MVĮ ir Europos institucijų komunikacijos plėtros priemonė, tačiau kelia klausimų dėl atstovaujamojo tokių darbo grupių pobūdžio;

1.32

pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su vietos ir regionų suinteresuotais subjektais, ir ragina aiškiau nurodyti, kaip Komisija ketina konsultuotis ir ar ji skatins labiau decentralizuotą požiūrį į pagalbą MVĮ;

1.33

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos užima išskirtinę padėtį kaip pagrindiniai įgyvendintojai, kartu ir kaip partneriai, palaikantys ryšius su suinteresuotų subjektų grupėmis ir skatinantys verslumą;

2.1

ragina valstybes nares konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl nacionalinių reformų programų ir stebėti, kad šiose programose būtų nustatytos konkrečios priemonės MVĮ steigimui ir vystymui remti, ir skatina atlikti aiškų ir išsamų įvertinimą, kokią naudą MVĮ teikia valstybių narių įgyvendinamos nacionalinių reformų programos;

2.2

siūlo, kad šiuo metu vykdomoje Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir nacionalinių reformų programų analizėje būtų parodyta turima patirtis, sukaupta įgyvendinant vietos ir regioninę politiką bei teikiant pagalbą MVĮ vystymosi srityje ir ypatingą dėmesį skiriant pramoniniams junginiams bei mažų įmonių tinklui, siekiant parengti geros praktikos vadovą;

2.3

ragina Europos Komisiją aiškiau pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos gali atlikti remdamos MVĮ, sukurdamos palankią aplinką jų vystymuisi ir jų veiklos tęstinumui jas perleidžiant ir būdamos stambiomis MVĮ prekių ir paslaugų, teikiamų per viešuosius pirkimus, vartotojomis; šioje srityje ragina veiksmingiau konsultuotis su vietos ir regionų organais dėl MVĮ politikos iniciatyvų;

2.4

rekomenduoja nustatyti konkrečius naujų priemonių, numatytų Komunikate, įgyvendinimo tikslus ir terminus, padėti įvertinti jų įgyvendinimą, prisidėti prie geriausios praktikos pavyzdžių platinimo ir užtikrinti įvykdymo įsipareigojimus;

2.5

rekomenduoja labiau pripažinti MVĮ įvairovę ir ragina teikti tikslingesnę paramą, įskaitant lanksčias švietimo ir mokymo galimybes ir palankią teisinę aplinką tokiems skirtingiems poreikiams tenkinti; ragina Bendrijos programose taikyti labiau diferencijuotą metodą mikroįmonėms, mažesnėms įmonėms ir netechnologinėms MVĮ siekiant remti sėkmingą naujų idėjų diegimą;

2.6

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios sukūrė ir įgyvendina novatoriškas priemones, skirtas moterų verslininkių, jaunų verslininkų, mažumoms priklausančių verslininkų bei vyresnio amžiaus verslininkų verslumo potencialui skatinti, kad būsimos Bendrijos politikos kūrėjai šiuo klausimu būtų gerai informuoti, ir rekomenduoja apsvarstyti konkrečių priemonių ir asignavimų šioms grupėms paskirtį;

2.7

rekomenduoja, kad dar kartą Europos Komisijos siūlymu svarstant Europos informacijos centrus (EIC), reikėtų apsvarstyti finansinių lėšų skyrimo EIC adekvatumą, kartu ir jų gebėjimus suteikti MVĮ visapusę paramą ir konsultacijas dėl internacionalizavimo jų veiklos teritorijoje;

2.8

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų nuodugniau apsvarstyti, kaip jos galėtų geriau padėti MVĮ savo teritorijoje ir sudaryti joms sąlygas pasinaudoti rinkos galimybėmis, ypač tiekiant prekes ir teikiant paslaugas per viešuosius pirkimus;

2.9

ragina dėti daugiau pastangų mažinant reglamentavimo poveikį ES MVĮ ir užtikrinant, kad standartizacijai skirta veikla nesukurtų daugiau biurokratijos, kuri neigiamai paveiktų MVĮ, ir ragina bendradarbiauti su MVĮ atstovų grupėmis siekiant garantuoti, kad nauji teisės aktai nemažintų MVĮ augimo ir naujovių diegimo potencialo;

2.10

rekomenduoja MVĮ atstovui suteikti pakankamai lėšų, tinkamą statusą ir politinį svorį, kad būtų pasiekti šios pareigybės tikslai ir patenkinti MVĮ lūkesčiai;

2.11

ragina geriau suderinti MVĮ politiką ir paramos programas toliau vystant „vieno langelio“ modelį, pavyzdžiui, e. vyriausybių portalai ir „vieno langelio“ principu sukurtas tiekimo informacijos centras;

2.12

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti iniciatyvas, skirtas nuoseklesniam ir labiau nuspėjamam MVĮ politikos vystymui, pavyzdžiui, siūloma nustatyti dvi konkrečias datas per metus, kada įsigaliotų visi nauji reglamentai, kad MVĮ galėtų geriau numatyti pasekmes ir būti geriau pasirengusios.