18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/109

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas vienareikšmiškai palaiko Komisijos rekomendacijas dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, kurios visiškai atitinka žinių visuomenės siekiančią Lisabonos strategiją ir 2005–2008 m. užimtumo politikos gaires.

1.2

EESRK mano, kad pasiūlymas (jeigu jis bus įgyvendintas) gali sušvelninti šiuo metu darbo rinkoje kylančias problemas, visų pirma sumažinti esamos darbo jėgos pasirengimo ir ekonominių poreikių neatitikimą.

1.3

Mokymo srityje sutelkus dėmesį į bendruosius gebėjimus, būtų galima įgyvendinti pagrindinį bendrą tikslą — pasiekti, kad, pabaigę pradinio ugdymo ir mokymo programas, jaunuoliai turėtų tokius bendruosius gebėjimus, kurie yra būtini žengiant į suaugusiųjų gyvenimą, ir sėkmingai įsilietų į darbo rinką kaip samdomi darbuotojai arba darbdaviai, o suaugusieji tokius gebėjimus galėtų ugdyti ir lavinti visą gyvenimą remdamiesi tvirtu bendrųjų žinių pagrindu, kuris yra viena pagrindinių gebėjimo nuolat prisitaikyti sąlygų.

1.4

EESRK mano, kad įgyvendinant šį tikslą ypač svarbu, kad mokytojai būtų tinkamai pasirengę tiek valstybinio švietimo, tiek profesinio ir suaugusiųjų mokymo srityje ir galėtų veiksmingai padėti besimokantiesiems įgyti bendruosius gebėjimus, ir, kita vertus — patys įgytų ir nuolat lavintų savo profesinei veiklai būtinus bendruosius gebėjimus.

1.5

Pritardamas visiems išdėstytiems tikslams, EESRK laikosi nuomonės, jog svarbiausia jauniems asmenims, per anksti paliekantiems mokyklą, suteikti galimybę pasiūlyme minimus bendruosius gebėjimus įgyti pagal neformaliojo mokymo programas.

1.6

Turint omenyje tai, kad gyventojai senėja, būtina prailginti pagyvenusių darbuotojų profesinės veiklos laikotarpį. EESRK mano, jog ypač svarbu, kad valstybių narių vyresnio amžiaus darbuotojai irgi turėtų galimybę įgyti trūkstamus gebėjimus ir kad valstybės narės sukurtų švietimo ir mokymo infrastruktūrą, kuri leistų palaikyti ir lavinti jau įgytus gebėjimus.

1.7

EESRK pripažįsta, kad socialiniai partneriai, kaip svarbiausi darbo rinkos veikėjai, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant nustatytus tikslus ir prižiūrint, kaip jie vykdomi. Europos socialinių partnerių bendri veiksmai visą gyvenimą trunkančio mokymo srityje pagal pirmąją daugiametę darbo programą, sudarytą 2003–2005 m. laikotarpiui, paskatino parengti visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimo veiksmų planą. Numatyta ir kita veikla, pavyzdžiui, daugiametėje 2006–2008 m. programoje, pagal kurią Europos socialiniai partneriai tarsis dėl galimybės šiuo klausimu sudaryti savanorišką susitarimą.

1.8

EESRK taip pat ragina nevyriausybines organizacijas aktyviau dalyvauti visame procese ir rekomenduoja stiprinti dialogą su pilietine visuomene.

1.9

Iš esmės svarbu, kad stebint ir vertinant tikslų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, įgyvendinimą būtų galima naudotis patikimais statistiniais duomenimis. Dėl šios priežasties EESRK palaiko Europos Komisijos pasiūlymą priimti reglamentą dėl statistinių duomenų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, rinkimo. Šiuo pasiūlymu kuriami metmenys, kaip valstybėse narėse suderinti ar net suvienodinti valstybių narių taikomus duomenų rinkimo metodus ir užtikrinti didesnį duomenų patikimumą ir palyginamumą. Reikėtų dėti pastangas, kad tokiu būdu renkami duomenys būtų nuolat atnaujinami ir patikimi ir kad jais būtų galima remtis analizuojant pagrindinius Sąjungos politinių tikslų aspektus.

2.1

Baigusi ilgą tyrimų, pasirengimo ir konsultacijų procesą, Komisija pateikė pasiūlymą visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje priimti kompleksinę veiksmų programą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina šį pasiūlymą ir nori atkreipti dėmesį į tai, kad šioje nuomonėje išdėstytomis mintimis siekiama, kad konkretus Europos Komisijos pasiūlymas būtų kiek galima naudingesnis ir veiksmingesnis.

2.2

Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, EESRK požiūrį į Komisijos pasiūlymą iš esmės nulėmė jo šioje srityje sukauptos žinios ir patirtis:

2.3

trukdžiai, atsiradę įgyvendinat Lisabonos strategijos tikslus,

2.4

vėlavimas mokymą ir švietimą derinti su produktyvumu (2),

2.5

Europos demografinė padėtis ir

2.6

neseniai Europos ir net pasaulio mastu pradėtas reikšti susirūpinimas, kaip minėtas problemas reikėtų spręsti (3).

3.1

Pagrindinių įgūdžių darbo grupė (4), sudaryta 2001 m. kuriant darbo programą Švietimas ir mokymas 2010, parengė žiniomis pagrįstoje visuomenėje būtinų bendrųjų gebėjimų metmenis ir pateikė rekomendacijų, kaip visiems piliečiams užtikrinti galimybę įgyti šiuos gebėjimus (5).

3.2

Svarbiausias bendras tikslas — imtis veiksmų, kad įgiję pagrindinį išsilavinimą jauni žmonės turėtų tokius bendruosius gebėjimus, kurie būtini suaugusiųjų gyvenime, o suaugusieji tokius gebėjimus galėtų ugdyti ir lavinti visą gyvenimą.

3.3

Rekomendacijoje nurodomi tokie bendrieji gebėjimai: 1) bendravimas gimtąja kalba; 2) bendravimas užsienio kalbomis; 3) matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; 4) skaitmeninis raštingumas; 5) mokymasis mokytis; 6) tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; 7) verslumas; 8) kultūrinė išraiška. Rekomendacijoje apibūdinamos kiekvienai iš šių sričių reikalingos žinios, įgūdžiai ir metodai.

3.4

Bendrųjų gebėjimų srityje pradėti darbai glaudžiai susiję su daugeliu kitų iniciatyvų bei įvairia šiuo metu vykdoma veikla, pavyzdžiui, su tebesitęsiančiu Europos kvalifikacinių sistemų (EKS) kūrimu arba pastangomis siekti didesnio kvalifikacinių sistemų skaidrumo (pavyzdžiui, neformaliojo mokymosi metu įgytų žinių pripažinimas).

3.5

Pasiūlyme numatyta pamatinė priemonė, nustatanti visiems būtinus bendruosius gebėjimus; taip remiami valstybių narių veiksmai, kuriais bendrieji gebėjimai įtraukiami į visą gyvenimą trunkančio mokymosi įgyvendinimo strategijas.

3.6

Šios pamatinės priemonės tikslas — padėti politinius sprendimus priimantiems asmenims, mokymo paslaugų teikėjams, darbdaviams ir patiems besimokantiesiems valstybės ir Europos mastu įgyvendinti bendrus tikslus.

3.7

Rekomendacijoje apibūdinami žinių ekonomikoje ir visuomenėje kiekvienam piliečiui būtini bendrieji gebėjimai. Joje pripažįstama, kad sprendimai dėl įgyvendinimo turi būti priimami valstybės, regiono ir vietos lygiu. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad visi pagrindinį išsilavinimą įgiję asmenys būtų įgiję bendruosius gebėjimus, ir, remiantis Europos pamatiniais kriterijais, raginamos spręsti nevienodų mokymosi galimybių klausimą.

3.8

Kalbant apie suaugusiuosius, rekomendacija ragina drauge su socialiniais partneriais kurti bendrą infrastruktūrą, užtikrinsiančią vyresnio amžiaus piliečiams galimybę naudotis priemonėmis, skirtomis gebėjimams įgyti.

3.9

Galiausiai, rekomendacijoje Komisijos prašoma remti nacionaliniu lygiu įgyvendinamas reformas — mokymąsi bendradarbiaujant, keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais ir nuolatinį stebėjimą, kaip įgyvendinami tikslai.

3.10

Rekomendacijoje nenagrinėjami su Bendrijos biudžetu susiję klausimai.

4.1

Rekomendacija siekiama remti valstybių narių pastangas plėtoti savo pagrindinio švietimo ir mokymo sistemas, suaugusiųjų mokymo galimybes ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemą parengiant pamatinę priemonę, skirtą bendriesiems gebėjimams įgyti. Nors dėl tikslaus gebėjimų turinio apibrėžimo ekspertai dar galėtų diskutuoti, ir šios diskusijos būtų pagrįstos (ir būtinos), tačiau visas rekomendacijos tekstas aiškiai nurodo mokykliniame ugdyme ir suaugusiųjų mokyme pageidautiną pagrindinio išsilavinimo kryptį.

4.2

Ankstesnėje nuomonėje dėl mokymo ir produktyvumo ryšio (6) EESRK visoms valstybėms narėms išsakė kritinių pastabų dėl to, kad mokymo sistemos yra nepakankamai suderintos ir joms trūksta nuoseklumo. Šiose kritinėse pastabose teigiama, kad visų šalių tęstinio profesinio mokymo sistemos yra nesusijusios su kitomis ugdymo sistemomis ir nepakankamai atsižvelgiama į esamą ekonominę ir socialinę padėtį. Mokymo turinį dažnai lemia trumpalaikiai reikalavimai, o tai ilgainiui gali virsti bloga tendencija. Turėdamas tai omenyje, Komitetas mano, kad rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų gali tapti įvairių ugdymo programų bendrosiomis gairėmis ir vienu iš svarbiausių principų siekiant darnesnės įvairių ugdymo sistemos sudėtinių dalių veiklos.

4.3

Kita vertus, Bendrijos strategijos įgyvendinimo vertinimas tiksliai atspindi bendrųjų gebėjimų aiškinimo skirtumus bei įvairių jos pagrindu parengtų praktinių programų tarpusavio prieštaravimus. Jau ilgus metus tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų vyksta diskusijos dėl mokslinio ir konkretaus gebėjimo sąvokos apibrėžimo. Pavyzdžiui, EBPO savarankiškai vykdytame DeSeCo projekte apibrėžti tie bendrieji gebėjimai, kurie buvo laikomi svarbiausiais (ir jie iš dalies atitinka rekomendacijos pasiūlyme minimus gebėjimus).

4.4

Darbo rinkoje vertinamų ir socialinę sėkmę užtikrinančių žinių įsisavinimas (atsižvelgiant į vadinamosios žinių visuomenės elementarią logiką) vyksta visuomenę sudarančių grupių ir individų rungtyniavimo (konkurencijos) sąlygomis. Valstybės, įgyvendindamos strategines programas, turėtų visiems sukurti vienodas konkurencijos sąlygas.

4.5

Kalbant apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir gebėjimus, pritariant rekomendacijos tekstui, reikia pabrėžti ne tik tai, kad svarbu skatinti įvairių gebėjimų įgijimą, bet ir būtinybę specialiomis programomis palaikyti jau įgytus gebėjimus.

4.6

Rekomendacijų dėl bendrųjų gebėjimų įgyvendinimas — didžiulis darbas valstybių narių švietimo sistemoms. Jų integravimas, ypač susijęs su pagrindiniu išsilavinimu visų pirma tose švietimo sistemose, kurioms dar nepavyko panaikinti nelanksčios ir dalykine sistema pagrįstos švietimo struktūros, reikalauja iš esmės naujo požiūrio.

4.7

Rekomendacijoje keliamas ir kitas svarbus uždavinys, susijęs su švietimo sistemoje dirbančių mokytojų požiūrio ir jų parengimo keitimu. Dėl šios priežasties, EESRK nuomone, ypač svarbu, kad jie būtų pasirengę tiek valstybinio privalomojo ugdymo srityje, tiek profesinio ir suaugusiųjų mokymo srityje realiai padėti besimokantiesiems įgyti bendruosius gebėjimus, o kita vertus — patys įgytų ir nuolat lavintų jų profesinei veiklai reikalingus bendruosius gebėjimus.

4.8

Pasiūlyme nagrinėjamas socialinės sanglaudos požiūriu svarbus klausimas (7) dėl pagalbos vyresnio amžiaus asmenims įgyti reikiamų gebėjimų. Siekdamos prioritetinio Sąjungos tikslo — didinti užimtumą, valstybės narės savo dėmesį bei švietimui skiriamus išteklius nukreipia į pagrindinį išsilavinimą įgyjančius asmenis bei į aktyvius gyventojų sluoksnius. Vis dėlto vyresnio amžiaus gyventojų gebėjimų trūkumas pagrįstai kelia daug klausimų. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, skaitmeninio raštingumo, atotrūkis tarp kartų jau yra akivaizdus. Dauguma valstybių narių nusistato nacionalinius strateginius tikslus, susijusius, pavyzdžiui, su e. vyriausybe arba skaitmeninės informacijos ir svarbių paslaugų prieinamumu piliečiams. Tai reiškia, kad galimybę gauti informaciją ir dalyvauti visuomenės gyvenime suteikiama tik įgijus bendruosius gebėjimus (pavyzdžiui, pagrindines informatikos žinias). Kadangi vyresnio amžiaus asmenys ir kitos nepalankioje padėtyje esančios grupės negali pasinaudoti programomis, skatinančiomis įgyti pagrindinius gebėjimus, siekiant šių tikslų galima sulaukti socialinės sanglaudos požiūriu neigiamų pasekmių.

4.9

Turint omenyje tai, kad gebėjimais grįstos švietimo sistemos įgyvendinimo pasekmės yra labai sudėtingos švietimo politikai, labai svarbu visoje Sąjungoje pradėti nuolatinį šios srities ekspertų dialogą ir plačiai skelbti tokio keitimosi nuomonėmis išvadas. Kadangi klausimas yra sudėtingas, pageidautina, kad Komisija, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartimi jai suteiktus įgaliojimus ir į subsidiarumo principą, padėtų valstybių narių ekspertams ne tik nustatyti švietimo politikos tikslus, bet ir jų įgyvendinimo būdus, konkrečias priemones ir kliūtis. (Reikėtų keistis geros praktikos pavyzdžiais ir analizuoti nesėkmes).

5.1

Šiuo požiūriu visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimas glaudžiai susijęs su reglamento dėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistikos rengimo ir plėtotės projektu (8).

5.2

Reglamento projekte numatoma, jog, norint atviro koordinavimo metodo įgyvendinimui švietimo ir mokymo srityje sukurti palankias sąlygas, Europos Sąjungai reikia vis daugiau švietimo, mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistinių duomenų ir palyginamųjų rodiklių.

5.2.1

Šiandien bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis tarp valstybių narių vyksta nebyliu susitarimu. Reglamento projektu siekiama sukurti teisinį pagrindą, leisiantį sukurti tvarią švietimo duomenų rengimo sistemą, kuri gali tapti Bendrijos lygmeniu įvairiose srityse vykstančių politinių diskusijų išeities tašku.

5.2.2

Rekomendacijos tikslas — sukurti metmenis, apimsiančius visą esamą ir numatomą veiklą visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistikos srityje, išskyrus mokymą įmonėse, kuriam skirtas Eurostato atliekamas tęstinio profesinio mokymo tyrimas, tapęs neseniai priimto specialaus reglamento tema.

5.2.3

Pasiūlyme kalbama tik apie švietimo, mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistinius duomenis, kurie Komisijai turi būti teikiami siekiant parengti Bendrijos statistiką.

5.2.4

Pagrindinis reglamento tikslas — sukurti bendruosius statistinius standartus, leisiančius kaupti suderintus duomenis ir tokiu būdu kurti nuoseklios Bendrijos statistikos formavimo visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje bendruosius metmenis.

5.3

Nepaprastai svarbu, kad statistiniai duomenys leistų susidaryti realų bendrą požiūrį į minėtus procesus, nes juo remiantis bus formuojami Europos Sąjungos strateginiai tikslai. Lygiai taip pat svarbu, kad vertinimai, kurie bus laikomi tinkamais įgyvendinant strategijas, galėtų būti pagrįsti surinktais duomenimis ir metodikos požiūriu patikimų ir tinkamai surinktų duomenų grupėmis bei jais paremtomis išvadomis. Svarbu turėti duomenų ir rodiklių, leisiančių atlikti tarptautinio masto palyginimus.

5.3.1

Mokymo ištekliai skirstomi ypač nelygiai. Suaugusiųjų mokymas daugeliu atveju ne padeda atkurti pusiausvyrą, o tik padidina šią nelygybę (tai rodo surinkti šios srities duomenys). Stebint ir vertinant šioje srityje pasiektą pažangą, reguliarus duomenų, pagrįstų pamatiniais principais ir bendromis metodinių duomenų bazėmis, pateikimas gali tapti atspirties tašku.

5.4

Šiuo metu daugelis tuo pačiu metu (bet dažniausiai nepriklausomai) atliekamų statistinių tyrimų yra susiję su skirtingomis švietimo, mokymo ir suaugusiųjų mokymo sritimis. Europos Sąjungos duomenų rinkimo priemonės, netgi pasitelkus šiuo metu pradedamus naujuosius statistinius tyrimus, negali aprėpti visos šios srities. Turint omenyje Eurostato veiklos ypatybes, tarp jo ir kitų duomenų rinkimo įstaigų atliekamų statistinių tyrimų, jų turinio bei krypčių yra tam tikras skirtumas.

5.5

Siekiant teisingiau panaudoti išteklius pageidautina, kad tinkamai renkant duomenis būtų išvengta moksliniu požiūriu nepateisinamo dalinio dubliavimosi, bet tuo pat metu reikia stengtis, kad skirtingų tyrimų rezultatai vienu ar kitu būdu galėtų būti lyginami. Tiktai glaudus bendradarbiavimas mokslo srityje su Europos Sąjungos nepriklausomomis specializuotomis įstaigomis (EBPO, Tarptautine švietimo pasiekimų vertinimo asociacija) ir duomenų lyginimas su jų statistinių tyrimų rezultatais gali garantuoti ir viena, ir kita.

5.6

Esamomis sąlygomis glaudus techninis bendradarbiavimas su Sąjungos nepriklausomomis organizacijomis, atrodo, iš esmės svarbus, kadangi šiuo metu bendrųjų gebėjimų vertinimas nepriklauso Eurostato — Europos statistikos instituto — kompetencijai. (Gebėjimų vertinimo srityje svarbiausią vaidmenį turi atlikti EBPO atliekami tyrimai, visų pirma tarptautinė moksleivių vertinimo programa (PISA) ir šiuo metu rengiama programa, kuria siekiama vertinti suaugusiųjų gebėjimus, pavadinta Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų vertinimo programa (PEICA).

5.7

Statistiniai duomenys labai reikalingi politikos rengimui ir pasiektos pažangos vertinimui. Esamą padėtį atspindinčių statistinių duomenų paklausa netgi pastebimai didėja. Svarbiausia, kad valstybės narės duomenis rinktų vadovaudamosi panašia metodika ir kad pirmumas būtų teikiamas statistikos duomenų patikimumui ir palyginamumui.

6.1

Duomenų rinkimo sistemų veikla yra labai brangi. Suvokdamas šią problemą, EESRK mano, kad, atsižvelgiant į valstybių narių gebėjimą prisiimti šią naštą, būtų teisinga išanalizuoti galimybę ilgainiui sutrumpinti duomenų apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi rinkimo penkmečio ciklus, t. y. tyrimus atlikti dažniau. Duomenų rinkimo srityje didelių statistinių tyrimų, susijusių su politiniu požiūriu svarbiausiomis sritimis, papildymas dažniau, gal net kasmet atliekamais tiksliniais tyrimais ir mažesnio masto tyrimais galėtų tapti trumpalaikiu sprendimu. Tokie tiksliniai tyrimai bei jų išvadomis pagrįsta analizė politiniu požiūriu padės sekti svarbiausių procesų pažangą ir vertinti Bendrijos tikslus visą gyvenimą trunkančio mokymosi įgyvendinimo srityje.

6.2

Atrodytų teisinga, kad duomenų apie mokymą įmonėje rinkimui irgi būtų taikomas siūlomas reglamentas, turint omenyje, kad jie susiję su svarbia visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalimi. Dalis šio mokymo (tas, kuris vyksta įmonėse, turinčiose dešimt arba daugiau darbuotojų) šiuo metu analizuojama pagal tęstinio profesinio mokymo tyrimus, atliekamus kas penkeri metai. Vis dėlto šis tyrimas neteikia jokių duomenų apie mokymą įmonėse, kuriose dirba mažiau negu dešimt asmenų.