27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/1

1.

atstumas nuo objekto iki artimiausios valstybės narės, šiuo atveju – Belgijos, sienos yra 138 km;

2.

pakeistame plane yra padidinti komplekso veiklos pajėgumai, todėl reikalinga didesnė radioaktyviųjų į orą patenkančių nuotekų reguliavimo riba;

3.

dirbant įprastu režimu, kitos valstybės narės gyventojams dėl pakeisto plano nebus poveikio, kuris būtų reikšmingas sveikatos atžvilgiu, laikantis naujuosiuose Pagrindiniuose saugos standartuose (Direktyva 2013/59/Euratomas) nustatytos ribinės dozės;

4.

jei įvyktų avarija, kurios tipas ir mastas apibūdinti pateiktame pakeistame plane, ir nenumatytai pasklistų radioaktyviųjų nuotekų, kitos valstybės narės gyventojų gauta dozė nepadarys poveikio, kuris būtų reikšmingas sveikatos atžvilgiu, laikantis naujuosiuose Pagrindiniuose saugos standartuose (Direktyva 2013/59/Euratomas) nustatytos ribinės dozės;

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/3

1.

Bendri strategijos „Europa 2020“ tikslai ir atitinkami valstybių narių uždaviniai – didinti jaunimo užimtumą, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir didinti dalyvavimą tretinio mokslo sferoje – yra itin susiję su jaunuoliais ir jų socialine bei ekonomine padėtimi.

2.

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintoje sistemoje (2010–2018 m.) (1) akcentuojama, kad iniciatyvomis turi būti sudaromos sąlygos laikytis įvairias sritis apimančio požiūrio, kai formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei veiksmus kitose politikos srityse, kurie turi svarios reikšmės jaunimo gyvenimui, turi būti tinkamai atsižvelgiama į jaunimo klausimus.

3.

Vienas iš trijų pagrindinių prioritetų, nustatytų dabartiniame 2014–2015 m. ES darbo plane jaunimo srityje (2), yra išplėstas sektorių bendradarbiavimas įgyvendinant ES strategijas.

4.

Tarybos išvadose dėl jaunimo politikos potencialo maksimalaus išnaudojimo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (3) pabrėžiama, kad tarpsektorinis ir tarpinstitucinis koordinavimas yra itin svarbus veiksmingos jaunimo politikos įgyvendinimo veiksnys ir siekiant su jaunimu susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų.

5.

Tebeegzistuoja socialinės ir ekonominės problemos, su kuriomis jaunimas šiuo metu susiduria Europos Sąjungoje, įskaitant didelį jaunimo nedarbą (4) ir socialines tokios padėties pasekmes, ir toms problemoms spręsti reikia veiksmingų įvairių sektorių politikos atsakomųjų priemonių.

6.

Tvirta ir matoma, gerai apibrėžta ir koordinuota jaunimo politika turi didelį potencialą suteikti pridėtinės vertės bendradarbiavimui vykdant įvairių sektorių politiką. Tai savo ruožtu gali duoti teigiamų rezultatų jaunuoliams, kurie gautų naudos iš tokio bendradarbiavimo sinergijos.

7.

Jaunimo sektoriuje problemos gali būti sprendžiamos taip, kaip negali būti sprendžiamos kituose sektoriuose. Šis sektorius gali suteikti įrodymų ir žinių, susijusių su įvairiais jaunimui poveikį darančiais klausimais, informuoti daugiau jaunuolių, įskaitant tuos, kurie turi mažiau galimybių, ir pasiūlyti lankstų, jaunimui palankų, stereotipais negrindžiamą, visapusišką ir novatorišką požiūrį siekiant patenkinti jaunimo poreikius.

8.

Siekiant sustiprinti sektorių bendradarbiavimą visais lygmenimis reikėtų plėtoti sisteminius metodus, tačiau labai svarbu sutelkti dėmesį į konkrečių ir skubių socialinių bei ekonominių problemų, su kuriomis jaunimas susiduria šiuo metu, sprendimą.

9.

Įvairius sektorius apimantis požiūris į jaunimo politiką svarbus ne tik siekiant rasti daugiau veiksmingų būdų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, bet ir siekiant užtikrinti atsakomąsias politikos priemones, skirtas visų jaunuolių poreikiams patenkinti.

10.

Siekiant kuo labiau sustiprinti jaunimo sektoriaus vaidmenį bendradarbiaujant su kitais sektoriais, jo vertė ir indėlis turėtų būti plačiai pristatyti ir pripažinti.

I.

11.

Stiprinti institucijų bendradarbiavimą, įskaitant aktyvesnį ryšių palaikymą ir keitimąsi informacija, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, siekiant užtikrinti, kad į jaunimo klausimus būtų visapusiškai atsižvelgiama formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką kitose politikos srityse, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo, užimtumo, sveikatos ir gerovės, socialinės politikos, miestų planavimo, sporto ir kultūros srityse, kurios turi įtakos jaunimo socialinei ir ekonominei padėčiai.

12.

Formuojant jaunimo politiką vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu įtraukti visus atitinkamus sektorius tiek horizontalioje, tiek vertikalioje valdymo struktūroje.

13.

Apsvarstyti galimybę įgyvendinti visa apimančias jaunimo strategijas, apjungiančias atitinkamas politikos priemones, kuriomis sprendžiamos jaunimui iškylančios problemos, ir prireikus konsultuotis su jaunimu bei jaunimo organizacijomis ir įtraukti juos į šį procesą.

14.

Naudoti esamus mechanizmus arba apsvarstyti galimybę sukurti naujus mechanizmus, kuriuos taikant būtų galima stebėti jaunimo padėtį ir dirbti siekiant suformuoti įrodymais bei žiniomis pagrįstą politiką, integruojant duomenis ir mokslinių tyrimų rezultatus į politikos plėtrą įvairiose srityse, be kita ko, rengiant konkrečias politikos priemones.

15.

Reguliariai informuoti Tarybą ir jos parengiamuosius organus apie pagrindinius politikos dokumentus ir ES lygio iniciatyvas, kurios turi įtakos jaunimo socialinei ir ekonominei padėčiai.

16.

Apsvarstyti, kaip veiksmingai taikyti Komisijos naująjį koordinuotos branduolių politikos požiūrį sprendžiant jaunimui iškylančias problemas ir rengiant konkrečias įvairius sektorius apimančias priemones.

17.

Pasitelkiant ES jaunimo reikalų ataskaitą arba kitas atitinkamas priemones įvertinti, kaip į jaunimo problemas atsižvelgiama kitose politikos srityse, kurios turi svarios reikšmės jaunimo gyvenimui.

18.

Toliau prisidėti prie įrodymais grindžiamo politikos formavimo rengiant mokslinių tyrimų projektus bendradarbiaujant su kitais atitinkamais politikos sektoriais.

19.

Numatyti, kad įvairius sektorius apimantis požiūris būtų vienas iš būsimos ES lygio jaunimo politikos, įskaitant galimą būsimą ES darbo planą jaunimo srityje, įgyvendinimo principų ir numatyti konkrečias įvairius sektorius apimančias priemones laikotarpio po 2018 m. bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje programoje.

20.

Stiprinti sektorių bendradarbiavimą visapusiškai išnaudojant programos „Erasmus+“ teikiamas galimybes, įskaitant galimybes, kuriomis siekiama remti politikos reformą.

21.

Rinkti įrodymus, be kita ko, pasitelkiant ekspertų grupes, sukurtas pagal ES darbo planą jaunimo srityje, apie tai, kaip bendradarbiavimas vykdant įvairių sektorių politiką gali duoti teigiamų rezultatų, ir apie plintantį poveikį kitoms sritims, kur visuomenė gauna naudos iš aktyvesnio bendradarbiavimo sinergijos poveikio.

22.

Skatinti bendradarbiavimą su kitais politikos sektoriais rengiant ES jaunimo reikalų ataskaitą, taip pat atsižvelgti į tos ataskaitos rezultatus stebint, kaip įgyvendinama strategija „Europa 2020“.

II.

23.

Stiprinti partneryste grindžiamus metodus visuose sektoriuose, taikomus įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą bei kitas priemones, ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma atsižvelgiant į jaunimo informavimo veiklą.

24.

Stengtis užtikrinti tinkamą paramą veiklos, kuri šiuo metu finansuojama pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiam plėtojimui ir vykdymui, ypač su jaunimo sektoriumi susijusiose srityse.

25.

Aktyvinti tikslinį formaliojo švietimo įstaigų ir neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjų bendradarbiavimą sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą ir skatinti holistinį kompetencijų ugdymą, be kita ko, naudojant lanksčius ir jaunimui palankius metodus.

26.

Skatinti darbo su jaunimu ir socialinių tarnybų bendradarbiavimą, kad bendromis jėgomis būtų sprendžiamas jaunimo socialinės įtraukties klausimas ir užtikrinama, kad prireikus būtų imtasi ankstyvų intervencinių veiksmų.

27.

Įtraukti profesinę bendruomenę, kai planuojamos ir įgyvendinamos iniciatyvos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama jaunimo kompetencijų ugdymui.

28.

Stiprinti visas į jaunimą orientuotas paslaugas prireikus bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, jaunimo darbuotojais ir kitais specialistais, dirbančiais su jaunimu.

29.

Sudaryti jaunimo politikos formuotojams ir NVO, dalyvaujantiems įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, palankesnes sąlygas kurti tinklus ir keistis gerąja patirtimi Europos lygiu.

30.

Stiprinti atitinkamų Komisijos tarnybų, plėtojančių su jaunimu susijusias iniciatyvas ir diskusiją jaunimo klausimais ES lygiu, vidaus koordinavimą.

31.

Siekiant veiksmingai spręsti socialines ir ekonomines jaunimo problemas pasitelkiant įvairius sektorius apimančius konkrečius projektus, apsvarstyti galimybę panaudoti Europos struktūrinių fondų ir programos „Erasmus+“ teikiamas finansavimo galimybes.

32.

Spręsti pirmiau iškeltus klausimus valstybėms narėms ateityje mokantis tarpusavyje, kaip stiprinti įvairius sektorius apimančią jaunimo politiką nacionaliniu lygiu; ši veikla organizuojama įgyvendinant ES darbo planą jaunimo srityje.

33.

Kviesti, jei tikslinga, kitiems sektoriams atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus dalyvauti tokiuose renginiuose kaip Europos jaunimo savaitė ir ES jaunimo konferencijos ir sudaryti palankesnes sąlygas grįžtamajai informacijai gauti ir diskusijai tarp sektorių palaikyti.

III.

34.

Įtraukti jaunimą priimant svarbius jiems poveikį darančius politinius sprendimus, naudojant esamus arba naujus jaunimo dalyvavimo būdus, įskaitant struktūrinio dialogo procesą.

35.

Toliau skatinti, kad kitų sektorių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokymo ir kultūros sektorių atstovai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai pripažintų darbą su jaunimu ir neformalųjį mokymąsi bei tokias konkrečias priemones kaip „Youthpass“.

36.

Toliau daryti pažangą darbo su jaunimu pripažinimo ir neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo srityse, tiriant galimybes integruoti „Youthpass“ pažymėjimą ne tik pagal programą „Erasmus+“ ir jį naudoti, jei tinkama, kaip nacionalinę pripažinimo priemonę.

37.

Skatinti ir reguliariai didinti kitų sektorių atstovų informuotumą apie profesionalaus ir savanoriško darbo su jaunimu rezultatus.

38.

Plėtoti iniciatyvas, kuriomis būtų užtikrinama, kad savanoriška veikla būtų žinoma, suprantama, naudojama ir pripažįstama kaip neformaliojo mokymosi procesas.

39.

Remti ir skatinti įgyvendinti bendras iniciatyvas, apimančias formaliojo ir neformaliojo mokymosi aplinkas, siekiant užtikrinti kuo geresnius mokymosi rezultatus.

40.

Suteikti galimybių ir remti valstybes nares joms naudojant „Youthpass“ pažymėjimą kaip nacionalinę pripažinimo priemonę ne tik pagal programą „Erasmus+“, jei tinkama.

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/8

1.

strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas, kuriose pabrėžiama, kad reikia suteikti jaunimui būtinus gebėjimus bei kompetencijas ir spręsti aukšto jaunimo nedarbo lygio Europoje problemą, taip pat strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros apibendrinamąją ataskaitą (1), kurioje tarp pagrindinių šios ataskaitos rezultatų minimas vertingas sporto sektoriaus, kaip socialinės sanglaudos ir įtraukties priemonės, vaidmuo;

2.

2014–2017 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (2), kuriame pabrėžiamas svarbus sporto indėlis siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų, kadangi šis sektorius gali labai prisidėti siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Vienoje iš trijų darbo plano temų, kurioms teikiamas prioritetas, „Sportas ir visuomenė“, pabrėžiamos sporto sąsajos su užimtumu, švietimu ir mokymu;

3.

2006 m. liepos 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo (3), kurioje pabrėžiama, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta gali padėti jauniems žmonėms įgyti papildomų žinių, gebėjimų bei kompetencijų ir prisidėti prie jų asmeninio tobulėjimo, socialinės įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo, tokiu būdu gerėja jų įsidarbinimo galimybės; ir kad tai turėtų labiau pripažinti ir deramai vertinti darbdaviai, formaliojo švietimo struktūros bei visa pilietinė visuomenė;

4.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (4), kurioje nustatomos galimybės ir mechanizmai, kaip sudaryti galimybes tam, kad neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytos žinios, gebėjimai ir kompetencijos turėtų didelės įtakos įdarbinimo galimybių ir judumo gerinimui, taip pat mokymosi visą gyvenimą motyvacijos didinimui.

5.

dalyvavimas mėgėjiškame sporte (5), pirmiausia ir svarbiausia fizinėje laisvalaikio veikloje, taip pat suteikia papildomos pridėtinės vertės siekiant sveikesnės ir labiau įtraukios bei tvarios visuomenės Europoje. Taip gali būti ugdomas pozityvus visuomenės požiūris ir vertybės, taip pat asmenų gebėjimai ir kompetencijos, įskaitant universaliuosius gebėjimus (6), pavyzdžiui, gebėjimas kritiškai mąstyti, imtis iniciatyvos, spręsti problemas ir dirbti bendradarbiaujant (7);

6.

reikia prisitaikyti prie didėjančių pažangiomis žiniomis grįstos ekonomikos reikalavimų, ypač atsižvelgiant į universaliųjų gebėjimų ugdymą ir sugebėjimą veiksmingai taikyti tokius gebėjimus įvairiuose sektoriuose; darbo rinkoje greitai keičiantis paklausai, darbdaviai labai vertina universaliuosius gebėjimus, tačiau dažnai nurodo, kad naujiems darbuotojams šių gebėjimų trūksta;

7.

kalbant apie sporto indėlį į universaliųjų gebėjimų ugdymą, yra nepanaudotų galimybių, ypač jaunimui, kadangi gebėjimai, įgyti neformaliojo mokymosi (8) ir savišvietos (9) būdu yra vertingi asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, taip pat darbo rinkoje ir mokantis visą gyvenimą (10);

8.

siekiant neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu (praktikuojant mėgėjišką sportą) įgytų universaliųjų gebėjimų vertės pripažinimo pirmiausia reikia didinti informuotumą ir matomumą, visų pirma tarp pačių dalyvių, tėvų, savanorių ir darbuotojų, tačiau ir visoje visuomenėje, įskaitant darbdavius.

9.

sporto sritimi prisidedama siekiant Sąjungos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos strateginių tikslų, taip pat sprendžiant skubius šiuo metu Europai iškylančius uždavinius, pavyzdžiui, nuolatinį aukštą jaunimo nedarbo lygį (11) Europoje. Norint išnaudoti visas sporto galimybes šioje srityje, svarbu siekti tarpsektorinio požiūrio, apimančio kitas politikos sritis, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo, jaunimo ir užimtumo, socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos;

10.

netradicinis sportas (12) dažnai yra labai patrauklus jauniems žmonėms, įskaitant turinčius mažiau galimybių, ir jo teikiamos galimybės galėtų būti išnagrinėtos išsamiau;

11.

kompetentingi darbuotojai, įskaitant savanorius, mėgėjiškame sporte yra labai svarbūs siekiant didinti informuotumą, sukurti pridėtinę vertę ir naudą, kurią jie gali suteikti ugdant universaliuosius gebėjimus.

12.

geriau informuoti mėgėjiško sporto suinteresuotuosius subjektus visuomenėje ir tarp darbdavių apie tai, kad dalyvaujant mėgėjiškame sporte įgyti universalieji gebėjimai suteikia asmeninės, socialinės ir ekonominės pridėtinės vertės, kuri galėtų būti panaudota kituose sektoriuose;

13.

bendradarbiauti su kitais susijusiais sektoriais ir tarp ES valstybių narių ir keistis gerąją patirtimi, susijusia su teigiama nauda, teikiama gebėjimų, įgytų ne formaliojo švietimo būdu, o pasitelkiant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, dalyvaujant mėgėjiškame sporte;

14.

skatinti ugdyti kompetentingų mėgėjiško sporto srities darbuotojų žinias, gebėjimus ir kompetencijas, įskaitant savanorių, kad būtų stiprinamos socialinės ir švietimo vertybės, taip pat universalieji gebėjimai, įgyjami praktikuojant mėgėjišką sportą;

15.

skatinti novatoriškas formaliojo ir neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjų partnerystes, taip pat jaunimo ir sporto sektoriuose, siekiant plėtoti tokį požiūrį į mokymąsi, kad jis galėtų būti tinkamas mėgėjiško sporto sektoriuje;

16.

skatinti, ypač jaunimą, savarankiškai vertinti savo gebėjimus, be kita ko, mėgėjišką sportą praktikuojant įgytus universaliuosius gebėjimus, taip pat naudoti dažniausiai naudojamus įgūdžių pasus ir gyvenimo aprašymo formas, ypač Europass.

17.

pasinaudoti esama tvarka, skirta sudaryti sąlygas gebėjimų ir patirties, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos sporto srityje būdu, patvirtinimui;

18.

nacionaliniu ir vietos lygiais toliau didinti bendrą jaunimo, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, dalyvavimą mėgėjiškame sporte ir šioje srityje išnaudoti teigiamą netradicinių sporto šakų potencialą.

19.

skatinti įvertinti universaliųjų gebėjimų, kuriuos praktikuodami mėgėjišką sportą įgyja besimokantys asmenys, vertingumą siekiant, kad šiuos gebėjimus būtų galima veiksmingai panaudoti įvairiuose sektoriuose užimtumo, judumo mokymosi tikslais arba mokymosi visą gyvenimą tikslais;

20.

pripažinti mėgėjišką sportą praktikuojant išugdytų universaliųjų gebėjimų pozityvią naudą ir ją integruoti į nacionalinę ir europinę politiką, taip pat į strategijas, susijusias su sportu, jaunimu, socialiniais reikalais, sveikata, švietimu ir užimtumu;

21.

pripažinti ir remti mėgėjiško sporto organizacijų indėlį teikiant neformaliojo mokymosi galimybes;

22.

išnagrinėti bendradarbiavimo su jaunimo sektoriaus atstovais galimybes, visų pirma susijusias su:

23.

atitinkamais atvejais skatinti iniciatyvas, įskaitant susijusias su Europos sporto savaite, skirta propaguoti sporto šviečiamąją vertę, taip pat susijusias su socialiniu požiūriu įtraukių bendruomenių stiprinimu;

24.

bendradarbiauti siekiant aukštesnių mokymo bei konsultuojamojo ugdymo, trenerių ir instruktorių, taip pat savanorių, mokymo standartų sudarant palankesnes sąlygas politiką formuojantiems asmenims ir sporto srities suinteresuotiesiems subjektams keistis informacija ir patirtimi;

25.

skatinti savanorišką veiklą sporto srityje ir išsamiau informuoti apie savanoriškos veiklos sporto srityje naudą, ypač įgyjant universaliųjų gebėjimų, pripažįstant savanorišką veiklą svarbia neformaliojo mokymosi forma ir gerinant jaunų savanorių judumo galimybes nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu;

26.

raginti veiksmingai naudotis ES finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“, kaip viena iš universaliųjų gebėjimų ugdymo galimybių, visų pirma jaunimo, be kita ko, siekiant didinti socialinę įtrauktį, aktyvų pilietiškumą, taip pat siekiant aktyvesnio dalyvavimo mėgėjiškame sporte;

27.

remtis tolesne veikla, susijusia su 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, siekiant nagrinėti praktikuojant sportą įgytų universaliųjų gebėjimų klausimą.

28.

vykdant strategiją „Europa 2020“ atlikti tyrimą apie tai, kaip sportu prisidedama prie jaunimo įsidarbinimo galimybių, įskaitant mėgėjišką sportą praktikuojant įgytų universaliųjų gebėjimų aspektus;

29.

integruoti sporto aspektą į vykstančias diskusijas dėl gebėjimų ugdymo politikos ir į renginius, siekiant didinti informuotumą apie universaliųjų gebėjimų įgijimą praktikuojant sportą bei per sportą ir išnagrinėti konkretesnius būdus, kaip įgyti šių gebėjimų;

30.

be kita ko, pasinaudojant pagal ES darbo planą sporto srityje įsteigtų ekspertų grupių įgaliojimais toliau rinkti duomenis, geriausios praktikos pavyzdžius ir analizuoti socialinę bei ekonominę sporto svarbą, ir tai, kaip mėgėjišku sportu prisidedama prie tokių sričių kaip užimtumas, švietimas ir mokymas, taip pat itin daug dėmesio skiriant asmeninių ir universaliųjų gebėjimų ugdymui;

31.

sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, veiksmingai tarpusavyje mokytis ir kurti tinklus, pirmiausia siekiant plėtoti prieinamesnį, patrauklesnį ir įvairesnį mėgėjišką sportą, visų pirma jaunimui.

32.

formuoti, visų pirma jaunuolių ir jų tėvų, suvokimą, kad praktikuojant sportą ar per jį įgyti gebėjimai gali suteikti ypatingos naudos, kuri galėtų būti pritaikyta kituose sektoriuose;

33.

investuoti į kompetentingus darbuotojus, kurie dirbdami taiko naujausius metodus, sudarančius jiems galimybes visapusiškai pasinaudoti sporto teikiama pridėtine verte, įskaitant gebėjimų įgijimą;

34.

didinti sporto srities darbuotojų informuotumą apie universaliųjų gebėjimų, įgytų praktikuojant sportinę veiklą neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis, pozityvią naudą ir bendrą socialinę bei ekonominę mėgėjiško sporto pridėtinę vertę;

35.

išnagrinėti bendradarbiavimo ir keitimosi gerosios praktikos pavyzdžiais su jaunimo organizacijomis galimybes, visų pirma susijusias su neformaliojo mokymosi metodų ir priemonių taikymu sporto sektoriuje;

36.

keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip skatinti ir įvairinti mėgėjiško sporto judėjimą, ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su naujų mėgėjiško sporto šakų, pavyzdžiui, netradicinių sporto šakų, plėtojimu.

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/13

1.

kultūros ir kūrybos sektoriai yra tiek kultūrinės, tiek ekonominės vertės šaltiniai. Pastaraisiais metais atliktas svarbus darbas, siekiant, kad kultūros ir kūrybos sektoriai taptų neatsiejama Europos visuomenės ir ekonomikos dalimi ir ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir klestėjimo šaltiniu. Tačiau platesnis jų poveikis dar nėra visiškai pripažintas, visų pirma kalbant apie kultūros ir meninės kūrybos potencialą skatinti inovacijas kituose ekonomikos sektoriuose, visoje visuomenėje ir siekiant žmonių gerovės;

2.

kultūros ir kūrybos sektorių bei kitų sektorių sankirtos gali būti suprantamos kaip procesas, kuriuo derinamos kultūros ir kūrybos sektoriams būdingos žinios bei įgūdžiai su kitų sektorių žiniomis bei įgūdžiais, siekiant ieškoti novatoriškų ir pažangių šiandienos visuomenės problemų sprendimų;

3.

kultūros ir kūrybos sankirtos gali būti abipusiai naudingos visiems susijusiems sektoriams, jei jie dalyvauja vienodomis sąlygomis;

4.

kultūros ir kūrybos sankirtos su kitais sektoriais gali duoti įvairialypės naudos (1), be kita ko:

5.

trūksta žinių apie meno, kultūros ir kūrybos derinimo su technologijomis, mokslu ir verslu potencialą, be to, nepakankamai dalijamasi gerosios patirties pavyzdžiais. Visų pirma, vis dar yra nepakankamai įvertintas ir dėl šios priežasties nepakankamai panaudojamas skatinamasis kultūros ir meno poveikis inovacijoms visuose sektoriuose;

6.

sankirtos atsiranda įvairių sektorių sąlyčio taškuose. Tačiau sektoriai ir politika vis dar dažnai organizuojami izoliuotai, o tai riboja sinergijos galimybes ir novatoriškų sprendimų atsiradimą. Siekiant įveikti uždarą mąstymą ir skatinti sankirtas, reikalingas išsamus strateginis požiūris, apimantis visus subjektus – pradedant vietos ir baigiant ES lygmeniu;

7.

reikia patikimų ir palyginamų duomenų apie kultūros ir kūrybos sankirtas, kurie leistų užfiksuoti ir analizuoti jų indėlį į visą ekonomiką ir jų poveikį platesnei visuomenei visais lygiais;

8.

kūrybinių įgūdžių ir kritinio mąstymo lavinimas visuose formaliojo švietimo etapuose, taip pat neformaliajame mokymesi ir savišvietoje leidžia žmonėms geriau atitikti vis įvairesnės ir žinių visuomenės, taip pat reiklios ir greitai besikeičiančios darbo rinkos poreikius;

9.

Europos bendroji skaitmeninė rinka turėtų paskatinti kokybiško turinio, kuriam klestėti padeda Europos kultūrų ir kalbų įvairovė, kūrimą ir platinimą ir visoje vertės grandinėje numatyti subalansuotą teisių ir pareigų sistemą;

10.

investicijos į kultūros ir kūrybos sektorius dažnai suvokiamos kaip rizikingos ir nestabilios, nes jos grindžiamos nematerialiuoju turtu. Todėl reikia novatoriškų specialiai kultūros ir kūrybos sektoriams skirtų finansavimo priemonių, kuriomis bus stiprinami jų pajėgumai dalyvauti tarpsektoriniame bendradarbiavime, įskaitant tarptautiniu lygiu;

11.

informuoti visus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma politikos formuotojus, kūrybinės srities specialistus, pramonės sektorius, įmones ir investuotojus apie kultūrinę, ekonominę ir socialinę kūrybos ir inovacijų vertę pasitelkiant tarpsektorinį bendradarbiavimą. Šiuo tikslu svarbu skatinti plačią gerosios patirties, rezultatų ir tarpsektorinio bendradarbiavimo metu įgytos patirties sklaidą, taip pat ekspertų tinklus ir tarpusavio mokymąsi;

12.

įveikti uždarą mąstymą tradicinėse politikos srityse geriau integruojant kultūrą ir meninę kūrybą į ekonomikos augimo, socialinės politikos, miestų bei regionų vystymosi ir darnaus vystymosi strategijas;

13.

toliau nustatyti esamas su kultūros ir kūrybos sankirtomis susijusias politikos kryptis ir tendencijas ir gerinti duomenų rinkimą, kad būtų sustiprintas įrodymais pagrįstas politikos formavimas. Tai reiškia, kad turės būti sukurtos naujos kultūros ir kūrybos sankirtų su kitais sektoriais vertinimo metodikos, siekiant geriau užfiksuoti jų indėlį į inovacijas ir suprasti platesnį jų poveikį;

14.

skatinti kultūros ir kūrybos sektoriams skirtas kūrybos ekosistemas ir tarpdisciplinines aplinkas per tokias struktūras kaip inovacijų ir verslo centrai, naujai steigiamų įmonių akceleratoriai, inkubatoriai, kūrybiniai centrai, bendram darbui skirtos erdvės ir tinklų kūrimo programos;

15.

skatinti tarpsektorinius kultūros ir kūrybos klasterius bei tinklus nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu, siekiant skatinti kultūros ir kūrybos eksportą ir sudaryti geresnes sąlygas patekti į naujas rinkas;

16.

skatinti naudoti su technologijomis nesusijusias, socialines ir paslaugų srities inovacijas tradiciniuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, diegiant modeliavimu pagrįsto mąstymo požiūrį (2) ir kultūra grindžiamą kūrybiškumą šiuose pramonės sektoriuose;

17.

skatinti kultūros ir kūrybos sektorius naudotis būsimos bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis;

18.

skatinti kultūros ir kūrybos sankirtas vietos ir regionų lygiu, jei įmanoma, remiantis esamomis iniciatyvomis, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos veiklos vykdytojais, NVO, organizacijomis ir įmonėmis. Taip pat būtų galima svarstyti tarpdisciplininių klasterių kūrimo, aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, galimybę;

19.

remti iniciatyvas, kuriomis skatinamas bendras interesų gynimas kultūros ir kūrybos sektorių klausimais, kad būtų įveikta sektorių izoliacija ir būtų parengti išsamūs strateginiai požiūriai;

20.

skatinti naudoti modeliavimu pagrįstą mąstymo požiūrį viešajame sektoriuje sprendžiant sudėtingus klausimus ir plėtojant į vartotoją orientuotas ir veiksmingas paslaugas (3);

21.

skatinti palankias sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriams toliau atskleisti savo potencialą tarpsektorinėse partnerystėse, be kita ko, atsižvelgiant į Europos kūrybos sektoriaus aljanso (4) rekomendacijas, pasitelkiant atitinkamas priemones, įskaitant:

22.

formaliajame švietime ir neformaliajame mokymesi, skatinti universaliųjų įgūdžių, tokių kaip kūrybiškumo, kultūrinio sąmoningumo ir verslumo, ugdymą. Tam tikrais atvejais skatinti tarpsektorinį požiūrį tarp skirtingų aukštojo mokslo institucijų sričių, pavyzdžiui, įgyvendinant bendras menų ir kultūros, mokslo, inžinerijos, technologijų, verslo ir kitų atitinkamų sričių programas;

23.

parengti išsamų strateginį požiūrį siekiant padidinti kultūros ir kūrybos pramonės konkurencingumą ir vystymąsi, tuo pačiu pabrėžiant jų vaidmenį visame inovacijų diegimo procese visuose sektoriuose;

24.

geriau pritaikyti ir skleisti informaciją apie esamas kultūros ir kūrybos sektoriams skirtas ES programas bei fondus, siekiant sustiprinti sankirtas su kitomis politikos sritimis;

25.

svarstyti galimybę panaudoti turimą finansavimą pagal ES programas, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programas „Erasmus+“, COSME ir „Kūrybiška Europa“, sankirtų projektams, kuriais, pavyzdžiui, siekiama:

ir nedelsiant pradėti įgyvendinti parengiamuosius veiksmus, būtinus kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonei (8) pradėti veikti 2016 m.;

26.

tęsti darbą, kurį pradėjo tokios tarnybos kaip Eurostatas ir Jungtinis tyrimų centras ir kuriuo siekiama teikti informaciją ir duomenis apie kultūros ir kūrybos sankirtų indėlį į kitus ekonomikos sektorius ir politikos sritis, taip pat į ekonomikos augimą apskritai.

27.

2018 m. apžvelgti veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šias išvadas. Tokios apžvalgos tikslas bus įvertinti valstybių narių ir Komisijos padarytą pažangą vykdant tolesnę su šiomis išvadomis susijusią veiklą (9). Dėl apžvalgos formos ir apimties turėtų būti konsultuojamasi su valstybėmis narėmis; ji turėtų būti nesudėtinga ir naudinga.

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/17

1.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, kurioje žinios, gebėjimai ir nuostatos, reikalingi norint ugdyti skaitmeninę kompetenciją (2), apibrėžiami kaip viena iš bendrųjų kompetencijų, reikalingų visų žmonių asmens savirealizacijai ir tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui (3), ir kurioje akcentuojama, kad švietimui ir mokymui tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę ugdyti ir gilinti tokią kompetenciją;

2.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadas dėl kūrybingumo ir inovacijų skatinimo pasitelkiant švietimą ir mokymą, kuriose visų pirma pabrėžtas itin svarbus mokytojų bei mokymosi aplinkos vaidmuo puoselėjant ir remiant kiekvieno vaiko kūrybinį potencialą (4);

3.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (5), kuriose nustatyta, kad vienas iš keturių šios programos strateginių tikslų yra kūrybingumo ir novatoriškumo stiprinimas visuose švietimo ir mokymo lygiuose, ir kuriose nurodyta, kad vienas iš pagrindinių uždavinių šioje srityje yra svarbiausių universaliųjų gebėjimų, pavyzdžiui, skaitmeninės kompetencijos, įgijimas;

4.

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadas dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje, kuriose pabrėžiama, kad reikia skatinti ne tik platesnes galimybes naudotis naujomis technologijomis, bet ir atsakingą naudojimąsi jomis (6);

5.

2011 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros (AUP) (7), kuriose pripažinta, kad aukštos kokybės ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra papildo šeimai tenkantį pagrindinį vaidmenį ir yra esminis kalbos įgūdžių įgijimo, sėkmingo mokymosi visą gyvenimą, socialinės integracijos, asmeninio tobulėjimo ir galimybės įsidarbinti pagrindas ir kartu skatina tiek kognityvinių, tiek nekognityvinių gebėjimų įgijimą;

6.

2011 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl kultūrinių bei kūrybinių kompetencijų ir jų vaidmens kuriant Europos intelektinį kapitalą (8), kuriose pripažinta, kad tokios kompetencijos yra tvaraus ir integracinio augimo Europoje šaltinis, visų pirma todėl, kad kuriami novatoriški produktai ir paslaugos;

7.

2011 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje (9), kuriose pabrėžta, kad svarbu geriau informuoti vaikus apie galimus pavojus, su kuriais susiduriama skaitmeniniame pasaulyje, ir paraginta užtikrinti nuoseklumą mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose ugdant gebėjimą saugiai naudotis internetu ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

8.

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl raštingumo, kuriose nurodyta, kad švietimo sistemos ne visiškai išnaudojo naujų technologijų poveikį raštingumui ir kad peržiūrėjus mokymosi medžiagą ir metodus atsižvelgiant į didėjantį skaitmeninimą ir teikiant paramą mokytojams naujų pedagoginių metodų bei priemonių naudojimo srityje gali būti sustiprinta besimokančiųjų motyvacija (10);

9.

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (11), kuriose akcentuota, kad padedant vaikams saugiai ir naudingai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis svarbus vaidmuo tenka švietimo sektoriui ir tėvams ir kad mokytojai bei tėvai turi neatsilikti nuo nuolat vykstančių technologinių pokyčių;

10.

2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo, kuriose pabrėžta, kaip svarbu, kad mokytojai patys pakankamai gerai suprastų, kaip naudotis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis ir atviraisiais švietimo ištekliais, kad jais veiksmingai pasinaudotų mokydami ir sudarytų sąlygas besimokantiesiems ugdyti savo skaitmeninę kompetenciją (12),

1.

kūrybingumo, novatoriškumo ir skaitmeninės kompetencijos plėtojimas ugdymo ankstyvame amžiuje metu (13) gali duoti naudos vėliau, kadangi taip padedamas pagrindas tolesniam mokymuisi, sudaromos galimybės įgyti gerokai gilesnių žinių ir apskritai sustiprinamas kiekvieno vaiko gebėjimas plėtoti kūrybinio ir kritinio mąstymo gebėjimus bei tapti atsakingu piliečiu, kuris gyvens rytojaus Europoje ir kuris sugebės spręsti vis glaudžiau susieto ir globalizuoto pasaulio iššūkius;

2.

gebėjimas diegti inovacijas ir kurti naujus produktus bei paslaugas daugiausia priklauso nuo gebėjimo pasinaudoti tuo, ką suteikia skaitmeninė revoliucija, kuri ekonomiką ir visuomenę keičia stulbinamu greičiu, o tai reiškia, kad artimiausiais dešimtmečiais ekonominė sėkmė priklausys, be kita ko, nuo piliečių, kurie gali pademonstruoti kūrybinius ir novatoriškus sugebėjimus ir kurie turi įgiję aukšto lygio skaitmeninę kompetenciją;

3.

kad būtų patenkintas nuolat augantis vartotojų, kurie būtų kompetentingi skaitmeninėje srityje, ir IRT specialistų poreikis, Europa turi išspręsti uždavinį – suteikti galimybę kiekvienam piliečiui atskleisti savo kūrybinį ar inovacijų potencialą ir ugdyti savo skaitmeninę kompetenciją mokantis visą gyvenimą,

1.

švietimo ir mokymo sistemoms kartu su neformaliuoju mokymusi bei savišvieta turi tekti esminis vaidmuo nuo ankstyvo amžiaus plėtojant kūrybinius ir novatoriškus gebėjimus, kurie yra svarbiausi veiksniai ne tik didinant būsimą ekonominį konkurencingumą ir gerinant galimybes įsidarbinti ateityje, bet, nemažiau svarbu, ir skatinant asmens savirealizaciją bei tobulėjimą, socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą;

2.

mokytojams ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistams tenka esminis vaidmuo skatinant vaikų žingeidumą, vaizduotę ir norą eksperimentuoti, taip pat padedant jiems išsiugdyti ne tik pagrindinius gebėjimus ir įgyti konkrečių žinių, bet ir įgyti universaliųjų gebėjimų, kurių reikia kūrybingumui ir novatoriškumui, kaip antai kritinis mastymas, problemų sprendimas ir gebėjimas imtis iniciatyvos;

3.

mokymasis žaidžiant, kuris gali apimti pedagoginiu požiūriu naudingus žaidimus ir skaitmenines priemones, skatina ne tik vaizduotę, intuiciją ir žingeidumą, bet ir sugebėjimą bendradarbiauti bei spręsti problemas, todėl yra svarbus kiekvieno vaiko vystymuisi ir mokymuisi, ypač ankstyvame amžiuje;

4.

visam tam turėtų būti skirta itin daug dėmesio modernizuojant pedagoginius metodus, mokymo išteklius ir mokymosi aplinką, taip pat mokytojų ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistų pirminio mokymo ir tęstinio profesinio tobulinimosi procese, kuriais turi būtų užtikrinta, kad jie sugebėtų puoselėti vaikų kūrybingumą ir novatoriškumą šiuos principus taikydami mokymo veikloje;

5.

nors skaitmeninės priemonės negali būti naudojamos kaip pagrindinės klasėje vykdomos veiklos, įgyjamos patirties ir dėstomos medžiagos pakaitalas, tokių priemonių suteikimas ir jų integravimas į mokymo ir mokymosi procesą tam tikrais atvejais gali prisidėti prie mokymosi proceso kokybės ir veiksmingumo gerinimo, taip pat prie mokinių motyvacijos, supratimo ir mokymosi rezultatų gerinimo;

6.

siekiant užtikrinti veiksmingą ir pagal amžių tinkamą skaitmeninės kompetencijos ugdymą ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir pradinio ugdymo įstaigose itin daug dėmesio turėtų būti skirta pedagoginiams metodams, vertinimui, pedagoginiams ištekliams ir mokymosi aplinkai, taip pat pagalbai sumažinti skaitmeninę atskirtį;

7.

ne mažiau svarbu, kad tam būtų skirta itin daug dėmesio tiek mokytojų, tiek ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistų rengimo ir tęstinio profesinio tobulinimosi procese, siekiant užtikrinti, kad jie išsiugdytų gebėjimą bei įgūdžius ir ištobulintų metodus siekiant skatinti veiksmingą ir atsakingą naujų technologijų naudojimą pedagoginiams tikslams ir remti vaikų skaitmeninės kompetencijos ugdymą;

8.

pasaulyje, kuriame daugelis vaikų linkę gana laisvai naudotis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis, švietimui ir mokymui taip pat tenka svarbus vaidmuo propaguojant saugų ir atsakingą skaitmeninių priemonių naudojimą ir ugdant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, t. y. gebėjimą ne tik prieiti prie skaitmeninėmis priemonėmis sukurto turinio, bet – o tai yra kur kas svarbiau – ir interpretuoti tokį turinį, juo naudotis ir dalintis, jį kurti ir kritiškai vertinti,

1.

paraginti mokytojų rengimo įstaigas, ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistų rengimo įstaigas ir kvalifikacijos tobulinimo kursų rengėjus adaptuoti savo programas taip, kad būtų galima taikyti naujas mokymosi priemones ir parengti tinkamus pedagoginius metodus, kad nuo ankstyvo amžiaus būtų puoselėjamas kūrybingumas ir novatoriškumas;

2.

paraginti švietimo paslaugų teikėjus arba tam tikrais atvejais atitinkamas institucijas tinkamai aprūpinti mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros įstaigas, siekiant puoselėti kūrybinius ir novatoriškus gebėjimus;

3.

paraginti tiek mokytojams, tiek ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistams skirtų pirminio ir tęstinio profesinio tobulinimosi programų rengėjus apsvarstyti veiksmingus metodus, kuriais būtų puoselėjamas žingeidumas, eksperimentavimas, kūrybiškas bei kritinis mąstymas ir kultūros pažinimas, pavyzdžiui, pasitelkiant meną, muziką ir teatrą, ir išnagrinėti kūrybinių partnerysčių teikiamas galimybes;

4.

skatinti vaikų formaliojo ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos veiklos, skirtos kūrybingumui ir novatoriškumui puoselėti, plėtojimą, kartu pripažįstant ir svarbų tėvų bei šeimų vaidmenį;

5.

užtikrinti geresnes galimybes naudotis IRT ir sudaryti palankesnes sąlygas IRT skatinimui, taip pat skaitmeninės kompetencijos ugdymui, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo metu pagal amžių tinkamu būdu supažindinant su skaitmeninėmis priemonėmis ir jas integruojant, kartu pripažįstant svarbų tėvų ir šeimų vaidmenį, taip pat skirtingus mokymosi poreikius, būdingus skirtingiems amžiaus tarpsniams;

6.

skatinti plėtoti ir naudoti skaitmenines priemones mokymo tikslams ir pedagoginius metodus, kurie gali prisidėti prie kompetencijos gerinimo visose srityse, įskaitant visų pirma raštingumą, skaičiavimo, matematinius, gamtos mokslų, technologijų gebėjimus ir užsienio kalbas, siekiant išspręsti kai kurias neseniai atliktuose tarptautiniuose tyrimuose akcentuotas problemas (14);

7.

paraginti švietimo paslaugų teikėjus arba tam tikrais atvejais atitinkamas institucijas tinkamai aprūpinti mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias įstaigas, siekiant skatinti pagal amžių tinkamu būdu ugdyti skaitmeninę kompetenciją, visų pirma plečiant aprūpinimą įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis ir infrastruktūra;

8.

paraginti mokytojų ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistų rengėjus, mokytojus, ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistus ir mokyklų vadovus tiek pirminio, tiek tęstinio profesinio tobulinimosi metu patiems ugdytis tinkamo lygio skaitmeninę kompetenciją, įskaitant gebėjimą naudoti IRT mokymo tikslams, taip pat plėtoti veiksmingus metodus, kuriais nuo ankstyvo amžiaus būtų skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

9.

išnagrinėti galimybes panaudoti skaitmenines priemones padedant mokytis įvairiomis aplinkybėmis ir teikiant individualiau pritaikytą mokymą, kuris gali tikti labai įvairių gebėjimų vaikams – nuo labai talentingų iki nedaug sugebančių, taip pat nepalankiomis sąlygomis gyvenantiems vaikams ir specialių poreikių turintiems vaikams;

10.

skatinti mokyklų ir mokytojų bendravimą ir bendradarbiavimą regioniniu, nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygiais, be kita ko, pasitelkiant iniciatyvą „eTwinning“;

11.

išnagrinėti galimybes bendradarbiauti su atvirojo kodo bendruomene novatoriškų švietimo priemonių ir skaitmeninio kūrybingumo srityje;

12.

dėti pastangas skatinant mokymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma skatinti saugiai ir atsakingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo metu,

1.

imtis atitinkamų priemonių ir iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama skatinti kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, veiksmingai pasinaudojant Europos ištekliais, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ bei Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, šioms priemonėms ir iniciatyvoms paremti;

2.

skatinti ir plėtoti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir tarpusavio mokymąsi apie kūrybingumo, novatoriškumo ir skaitmeninės kompetencijos skatinimą ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, taip pat pasitelkiant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą;

3.

atlikus tyrimus nustatyti, kokius metodus ir praktiką mokytojai ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistai galėtų veiksmingiausiai taikyti kiekvienu ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir pradinio ugdymo etapu siekiant padėti vaikams plėtoti kūrybinius ir novatoriškus gebėjimus, taip pat ugdytis skaitmeninę kompetenciją. Šioje srityje apsvarstyti galimybę prireikus įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros kokybės sistemos pagrindinius principus,

1.

tęsti programos „ET 2020“ Universaliųjų gebėjimų ir Skaitmeninio mokymosi ir mokymosi internetu darbo grupių šiuo metu vykdomą darbą, siekiant puoselėti kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją, kai tinkama, nuo ankstyvo amžiaus;

2.

Europos lygiu skatinti bendradarbiavimą ir abipusį mokymąsi, tiek pagal strateginę programą „ET 2020“, tiek pagal programą „Erasmus+“;

3.

pasitelkiant esamas priemones ir ataskaitas tęsti šiose išvadose minimų sričių stebėseną, tuo pačiu vengiant bet kokios papildomos administracinės naštos.

—

ISCED 0.2 lygį (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos): „Švietimo programos, kuriomis siekiama remti ankstyvąjį ugdymą rengiantis mokymuisi mokykloje ir dalyvavimui visuomenės gyvenime. Programos, skirtos vaikams nuo 3 metų iki jiems pradedamas teikti pradinis ugdymas.“

—

ISCED 1 lygį (pradinio ugdymo programos): „Programos, paprastai skirtos mokinių pagrindiniams gebėjimams skaitymo, rašymo ir matematikos srityje ugdyti, kuriomis sukuriamas tvirtas pagrindas mokymuisi.“

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/22

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/23

27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/24