Europos Sąjungos C 352/2014

7.10.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 352/4

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2014 m. liepos 25 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti

(CON/2014/58)

2014/C 352/04

Įžanga ir teisinis pagrindas

2013 m. vasario 7 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl pasiūlytos direktyvos, kadangi teisės akto leidėjai formaliai dėl jos nesikreipė. ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, darančių poveikį Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniui skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtojoje įtraukoje. Be to, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 22 straipsnis numato, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai (NCB) gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Pasiūlytos direktyvos tikslas

1.1.	Pasiūlyta direktyva siekiama užtikrinti aukštą bendrą tinklų ir informacijos saugumo (TIS) lygį, didinant interneto ir tinklų bei informacinių sistemų, palaikančių mūsų visuomenę ir ekonomiką, saugumą. Šis pasiūlymas yra pagrindinis veiksmas pagal Europos kibernetinio saugumo strategiją (2).

1.2.

Tinklai ir informacinės sistemos vaidina labai svarbų vaidmenį skatinant tarpvalstybinį prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą. Atsižvelgiant į šį būdingą viršnacionalinį aspektą, sutrikimas vienoje valstybėje narėje taip pat gali turėti neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Be to, dažnų incidentų tikimybė ir nesugebėjimas užtikrinti veiksmingos apsaugos kenkia visuomenės pasitikėjimui TIS. Todėl TIS atsparumas ir stabilumas yra labai svarbūs sklandžiam vidaus rinkos veikimui.

1.3.	Pasiūlyta direktyva remiasi ankstesnėmis iniciatyvomis šioje srityje. Tokiame kontekste pasiūlyta direktyva pripažįsta poreikį suderinti TIS taisykles ir sukurti veiksmingus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmus (3).

1.4.

Pasiūlyta direktyva įkuriama bendra Sąjungos teisinė sistema, skirta TIS, atsižvelgiant į valstybių narių gebėjimus, nustatomi bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu mechanizmai ir reikalavimai, taikomi viešojo administravimo institucijoms bei privačiojo sektoriaus subjektams konkrečiuose ypatingos svarbos sektoriuose. Tai turėtų užtikrinti deramą parengtį nacionaliniu lygmeniu ir padėtų sustiprinti abipusį pasitikėjimą, kuris yra būtina veiksmingo bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu sąlyga. Sukūrus bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu mechanizmus pasinaudojant tinklu būtų užtikrinta nuosekli ir koordinuota apsauga ir atsakomieji veiksmai į tarpvalstybinius TIS incidentus ir riziką.

1.5.

Pagrindinės nuostatos numato:

a)	reikalavimą, kad visos valstybės narės užtikrintų minimalų nacionalinių pajėgumų lygį, įsteigdamos kompetentingas TIS institucijas, sukurdamos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas (CERT) ir priimdamos nacionalines TIS strategijas bei nacionalinius TIS bendradarbiavimo planus;

b)	reikalavimą keistis informacija tarp valstybių narių tinklo viduje, taip pat visos Europos TIS bendradarbiavimo plano sukūrimą ir koordinuotus išankstinius perspėjimus apie kibernetinio saugumo incidentus;

kad, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (4) pavyzdžiu, būtų užtikrinta, kad būtų plėtojama rizikos valdymo kultūra ir kad privatusis ir viešasis sektoriai keistųsi informacija. Konkrečių ypatingos svarbos sektorių įmonės ir viešojo administravimo institucijos turės įvertinti joms kylančią riziką ir priimti atitinkamas ir proporcingas priemones TIS užtikrinti. Jos taip pat privalės pranešti kompetentingoms institucijoms apie visus incidentus, kurie kelia didelę grėsmę jų tinklų ir informacinėms sistemoms ir turi didelės neigiamos įtakos jų ypatingos svarbos paslaugų ir prekių tiekimo tęstinumui.

2. Bendros pastabos

2.1.

ECB pritaria pasiūlytos direktyvos tikslui užtikrinti aukštą bendrą TIS saugumo lygį Sąjungoje ir pasiekti, kad verslo sektoriuose ir valstybėse narėse šioje srityje būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio. Svarbu užtikrinti, kad vidaus rinka būtų saugi vieta vykdyti verslą ir kad visos valstybės narės turėtų būtinąjį parengties lygį kibernetinio saugumo incidento atveju.

2.2.

Tačiau ECB mano, kad pasiūlyta direktyva turėtų nepažeisti dabartinio Eurosistemos vykdomos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų priežiūros režimo (5), kuris apima atitinkamą tvarką, inter alia, TIS srityje. Pažymėtina, kad ECB yra ypač suinteresuotas sustiprintu Eurosistemos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų saugumu (6), siekiant užtikrinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą ir padedant išsaugoti pasitikėjimą euru ir Sąjungos ekonomikos veikimą.

2.3.

Be to, mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų ir mokėjimo paslaugų teikėjų (MPT) saugumo tvarkos ir pranešimų apie incidentus vertinimas yra viena iš esminių rizikos ribojimo priežiūros institucijų ir centrinių bankų funkcijų. Todėl šios institucijos turėtų išlikti atsakingos už priežiūros reikalavimų formulavimą pirmiau minėtose srityse, bei mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoms ir MPT neturėtų būti taikomi potencialiai prieštaringi reikalavimai, kuriuos nustatytų kitos nacionalinės institucijos. Be to, rizikos valdymą, įskaitant saugumo reikalavimus, taikomus mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoms ir kitoms rinkos infrastruktūroms euro zonoje, nustato Eurosistema, kurią sudaro ECB ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB. Vykdydama šią priežiūros funkciją, Eurosistema siekia užtikrinti sklandų mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veikimą taikant, inter alia, atitinkamus priežiūros standartus ir būtinuosius reikalavimus. Pasiūlyta direktyva turėtų atsižvelgti į dabartinę priežiūros sistemą ir užtikrinti reglamentavimo nuoseklumą Sąjungoje.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Pasiūlytos direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje numatyta, kad atitinkami įsipareigojimai, bendradarbiavimo mechanizmas ir saugumo reikalavimai taikomi visoms viešojo administravimo institucijoms ir rinkos dalyviams. Dabartinė 5 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio formuluotė neatsižvelgia į Sutartyje įtvirtintus Eurosistemos įgaliojimus prižiūrėti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemas. Dėl to pasiūlyta direktyva turėtų būti pakeista siekiant tinkamai atspindėti Eurosistemos įsipareigojimus šioje srityje.

3.2.

Centrinių bankų ir kitų kompetentingų institucijų vykdomos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų priežiūros tvarka ir procedūros yra įtvirtintos kai kuriose Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, įskaitant:

a)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo direktyva) (7), įgalinančią valstybių narių kompetentingas institucijas nustatyti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų, priklausančių jų jurisdikcijai, priežiūros tvarką (8);

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (9) (toliau – Europos rinkos infrastruktūrų reglamentas (ERIR)), pripažįstantį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI), Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir ECBS vaidmenį nustatant reguliavimo standartus ir atliekant pagrindinių sandorio šalių priežiūrą, ir

pasiūlymą dėl Reglamento dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (10) (toliau – CVPD reglamentas (CVPDR)), nustatantį reikalavimą, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, ypač to reglamento 45 straipsnį, įtvirtinantį rizikos ribojimo reikalavimus CVPD, įskaitant svarbias nuostatas dėl operacinės rizikos mažinimo.

3.3.

Be to, pažymėtina tai, kad 2013 m. birželio 3 d. ECB valdančioji taryba priėmė „Finansų rinkos infrastruktūrų principus“, kuriuos 2012 m. balandžio mėn. patvirtino Tarptautinių atsiskaitymų banko mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) techninis komitetas (11), skirtus Eurosistemos vykdomai visų rūšių finansų rinkos infrastruktūrų priežiūrai. Po to buvo viešai konsultuojamasi dėl reglamento projekto dėl sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų priežiūros reikalavimų (toliau – SSMS reglamentas) (12). SSMS reglamentas įgyvendina CPSS-IOSCO principus teisiškai privalomu būdu ir apima sistemiškai svarbias didelės vertės ir mažmenines mokėjimo sistemas, kurias valdo Eurosistemos NCB arba privatūs subjektai.

3.4.

Dabar galiojanti priežiūros tvarka (13) mokėjimo sistemų ir MPT atžvilgiu jau numato ankstyvų įspėjimų (14) ir koordinuoto atsako (15) procedūras Eurosistemoje ir už jos ribų, skirtas kovoti su galimomis kibernetinio saugumo grėsmėmis, ir šios procedūros yra lygiavertės įtvirtintoms pasiūlytos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose.

3.5.

ECBS yra nustačiusi mokėjimo sistemų pranešimo ir rizikos valdymo įsipareigojimų standartus. Be to, ECB reguliariai vertina atsiskaitymo vertybiniais popieriais sistemas siekdamas nustatyti jų tinkamumą Eurosistemos kredito operacijoms. Dėl to, ECB manymu, būtina, kad pasiūlytoje direktyvoje įtvirtinti reikalavimai ypač svarbioms rinkos infrastruktūroms ir jų dalyviams (16) nepažeistų standartų, įtvirtintų SSMS reglamente, Eurosistemos priežiūros politikos sistemoje arba kituose Sąjungos reglamentuose, ypač ERIR ir būsimame CVPDR. Be to, jie neturėtų trukdyti EBI ar EVPRI, taip pat kitų rizikos ribojimo priežiūros institucijų uždaviniams (17).

3.6.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, ECB mano, kad egzistuoja aiškus poreikis, kad Eurosistema keistųsi atitinkama informacija su TIS komitetu, kuris įsteigiamas pagal pasiūlytos direktyvos 19 straipsnį. Tam, kad reikalui esant būtų veiksmingai keičiamasi informacija, ECB, EBI ir EVPRI turėtų būti kviečiami atsiųsti atstovus dalyvauti TIS komiteto posėdžiuose tais darbotvarkės klausimais, kurie gali būti svarbūs atitinkamų jų įgaliojimų vykdymui.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. liepos 25 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2013) 48 final.

(2) Žr. Bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija: Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“, JOIN(2013) 1 final.

(3) Tai apima šiuos komunikatus: „Tinklų ir informacijos saugumas: pasiūlymas dėl Europos politikos požiūrio“ COM(2001) 298 galutinis; „Saugios informacinės visuomenės strategija: „Dialogas, partnerystė ir teisių suteikimas““ COM(2006) 251 galutinis; „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsauga – „Europos apsauga nuo didelio masto kibernetinių antpuolių ir veiklos sutrukdymo – geresnė parengtis, didesnis saugumas ir atsparumas““ COM(2009) 149 galutinis; „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ COM(2010) 245 galutinis; ir „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsauga – „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai““ COM(2011) 163 galutinis.

(4) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(5) Kai kurių ECBS narių priežiūros funkcijos vykdomos pagal nacionalinius įstatymus ir taisykles, kurios papildo, o tam tikrais atvejais dubliuoja Eurosistemos kompetenciją.

(6) Šioje nuomonėje vartojama sąvoka „atsiskaitymas“ apima tarpuskaitos funkciją.

(7) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(8) Žr. Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

(9) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(10) COM(2012) 73 final.

(11) Paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje https://www.bis.org/publ/cpss94.pdf

(12) Paskelbta ECB interneto svetainėje http://www.ecb.europa.eu

(13) Žr. ECB pranešimą spaudai dėl Susitarimo memorandumo (MoU) dėl aukšto lygio principų, taikomų Europos Sąjungos bankų priežiūros institucijoms ir centriniams bankams bendradarbiaujant krizių valdymo situacijose (2003), paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(14) Žr. 3 rekomendaciją: incidentų stebėsena ir pranešimas „Rekomendacijos dėl internetinių mokėjimų saugumo – galutinė redakcija po viešųjų konsultacijų“, Europos mažmeninių mokėjimų saugumo forumas (SecuRe Pay), 2013 m. sausio mėn., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(15) Remdamiesi tarptautinės bendradarbiaujant vykdomos priežiūros principais, kaip pabrėžta 2005 m. CPSS priežiūros ataskaitoje, daugeliu atvejų Eurosistemos centriniai bankai sėkmingai dalyvavo bendradarbiavimo susitarimuose, kaip matyti, pavyzdžiui, SWIFT (the Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunications) ir Continuous Linked Settlement (CLS) priežiūros susitarimų kontekste.

(16) Pavyzdžiui, pasiūlytos direktyvos 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti reikalavimai rinkos dalyviams imtis techninių ir organizacinių priemonių bei 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti įgaliojimai pateikti privalomus nurodymus rinkos dalyviams.

(17) Žr. Nuomonės CON/2014/9 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL C 224, 2014 7 15, p. 1), 2.12 punktą. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

„(5)

siekiant aprėpti visus reikšmingus incidentus ir rizikos rūšis, ši direktyva turėtų būti taikoma visoms tinklų ir informacinėms sistemoms. Tačiau viešojo administravimo institucijoms ir rinkos dalyviams taikomi įpareigojimai neturėtų būti taikomi nei įmonėms, teikiančioms viešųjų ryšių tinklų arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, apibrėžtas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB 2002 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (2), kurioms taikomi specifiniai saugumo ir vientisumo reikalavimai, nustatyti tos direktyvos 13a straipsnyje, nei patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams. Be to, nepaisant to, kad ši direktyva taikoma viešojo administravimo institucijoms ir rinkos dalyviams, ši direktyva neturi poveikio tiems uždaviniams ir įsipareigojimams, kuriuos Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) paveda Sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutas, taip pat lygiavertėms funkcijoms, kurias vykdo ECBS nariai remdamiesi savo nacionalinėmis sistemomis, ypač dėl politikos, susijusios su kredito įstaigų rizikos ribojimo priežiūra bei mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūra. Valstybės narės pasikliauja rizikos ribojimo priežiūros ir priežiūros funkcijomis, kurias savo kompetencijos srityse vykdo centriniai bankai ir tokių dalyvių priežiūros institucijos.“

5 konstatuojamoji dalis turi būti iš dalies pakeista, siekiant atspindėti ECB ir NCB įsipareigojimus prižiūrint ir reguliuojant mokėjimo ir atsiskaitymo sistemas. Pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtąją įtrauką, vienas kertinių ECBS uždavinių – skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. ECBS statuto 22 straipsnis taip pat įgalina ECB priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį ECBS prisideda prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo. Be to, pagal 2011 m. liepos mėn. Eurosistemos priežiūros politikos pagrindus (2) „mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų priežiūra yra centrinio banko funkcija, o saugumo ir veiksmingumo tikslų siekiama stebint dabartines ir planuojamas sistemas, vertinant jas atsižvelgiant į šiuos tikslus ir, kai būtina, skatinant pokyčius“.

Kitaip tariant, sistemų saugumo ir veiksmingumo užtikrinimas yra svarbi prielaida tam, kad Eurosistema gebėtų prisidėti prie finansų stabilumo, pinigų politikos įgyvendinimo ir visuomenės pasitikėjimo euru išsaugojimo.

Be to, remiantis ECB pastabomis dėl pasiūlymo peržiūrėti mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD2), pažymėtina tai, kad nacionalinės priežiūros institucijos ir centriniai bankai yra kompetentingos institucijos priimti MPT skirtas gaires dėl incidentų valdymo ir pranešimo apie incidentus, taip pat gaires dėl atitinkamų institucijų keitimosi pranešimais apie incidentus. Šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ECB uždavinius, jam pavestus Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013.

Galiausiai, kai ne euro zonos ECBS nariai, remdamiesi savo nacionalinėmis nuostatomis, vykdo funkcijas, lygiavertes įtvirtintoms Sutartyje ir ECBS statute, šioms funkcijoms taip pat neturėtų būti daromas poveikis.

2 pakeitimas

1 straipsnio 4 ir 5 dalis (nauja)

„4.	Šia direktyva nepažeidžiami ES teisės aktai elektroninių nusikaltimų srityje ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EC dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą (9) vertinimo

Be to, šia direktyva nepažeidžiama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (10) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (11).

Dalijantis informacija bendradarbiavimo tinkle pagal III skyrių ir teikiant pranešimus apie TIS incidentus pagal 14 straipsnį, gali reikėti tvarkyti asmens duomenis. Pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnį ir Direktyvą 2002/58/EB, kaip perkelta į nacionalinę teisę, valstybė narė suteikia įgaliojimus taip tvarkyti duomenis, kai tai reikalinga, kad būtų įgyvendinti bendro intereso tikslai, kurių siekiama šia direktyva.“

„4.	Šia direktyva nepažeidžiami ESąjungos teisės aktai elektroninių nusikaltimų srityje ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EC dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą (9) vertinimo.

Šia direktyva nepažeidžiama priežiūra ir uždaviniai, pavesti ECB ir ECBS dėl politikos, susijusios su kredito įstaigų rizikos ribojimo priežiūra, ir mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis, kurių atžvilgiu ECBS reguliavimo sistemoje ir kitose susijusiose Sąjungos direktyvose ir reglamentuose buvo nustatyti specialūs rizikos valdymo ir saugumo reikalavimai. Ši direktyva taip pat nepažeidžia lygiaverčių funkcijų, kurias vykdo ECBS nariai remdamiesi savo nacionalinėmis sistemomis.

5 6.

Be to, šia direktyva nepažeidžiama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (10) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (11).

6 7.

Kaip pažymėta pirmiau, ECBS yra ypač suinteresuota, kad mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos veiktų tinkamai. Tai lemia mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemų svarba sklandžiam pinigų politikos operacijų vykdymui ir vaidmuo, kurį jos atlieka užtikrinant visos finansų sistemos stabilumą. Todėl ECB rekomenduoja, kad pasiūlyta direktyva atsižvelgtų į ECBS vaidmenį, kurį ji atlieka mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų atžvilgiu, ir į dabartinę priežiūros sistemą. ECBS turi labai veiksmingų įrankių nustatyti šių sistemų saugumo ir veiksmingumo lygius. Konstatuojamojoje dalyje taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ECB uždavinius, jam pavestus Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013.

Pasiūlyta direktyva taip pat neturėtų pažeisti lygiaverčių funkcijų, kurias vykdo ne euro zonos ECBS nariai remdamiesi savo nacionalinėmis sistemomis.

3 pakeitimas

6 straipsnio 1 dalis

„1.	Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę tinklų ir informacinių sistemų saugumo kompetentingą instituciją („kompetentinga institucija“).“

„1.	Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę tinklų ir informacinių sistemų saugumo kompetentingą instituciją („kompetentinga institucija“). Sukuriamas veiksmingas kompetentingos institucijos ir Europos bei nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas.“

Paaiškinimas

ECB rekomenduoja iš dalies pakeisti 6 straipsnio 1 dalį, kad būtų užtikrintas tinkamas bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu.

4 pakeitimas

8 straipsnio 3 dalis

„3.

Bendradarbiavimo tinkle kompetentingos institucijos:

(a)	skelbia išankstinius perspėjimus apie riziką ir incidentus pagal 10 straipsnį;

(b)	užtikrina koordinuotus atsakomuosius veiksmus pagal 11 straipsnį;

(c)	bendroje svetainėje reguliariai skelbia nekonfidencialią informaciją apie nuolat teikiamus išankstinius perspėjimus ir koordinuotus atsakomuosius veiksmus;

(d)	vienos valstybės narės ar Komisijos prašymu pagal šią direktyvą drauge aptaria ir įvertina vieną ar daugiau nacionalinių TIS strategijų ir nacionalinių TIS bendradarbiavimo planų, nurodytų 5 straipsnyje.

(e)	valstybės narės ar Komisijos prašymu drauge aptaria ir įvertina CERT efektyvumą, ypač kai TIS pratybos vykdomos Sąjungos lygmeniu;

(f)	visais aktualiais klausimais bendradarbiauja ir keičiasi informacija su Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru ir su kitomis susijusiomis Europos įstaigomis, ypač duomenų apsaugos, energetikos, transporto, bankininkystės, vertybinių popierių biržų ir sveikatos srityse;

(g)	keičiasi informacija ir geriausia patirtimi tarpusavyje ir su Komisija ir viena kitai padeda didinti su TIS susijusius gebėjimus;

(h)	reguliariai rengia gebėjimų ir pasirengimo tarpusavio vertinimą;

(i)	Sąjungos lygmeniu rengia TIS pratybas ir prireikus dalyvauja tarptautinėse TIS pratybose.“

„3.

Bendradarbiavimo tinkle kompetentingos institucijos:

(a)	skelbia išankstinius perspėjimus apie riziką ir incidentus pagal 10 straipsnį;

(b)	užtikrina koordinuotus atsakomuosius veiksmus pagal 11 straipsnį;

(c)	bendroje svetainėje reguliariai skelbia nekonfidencialią informaciją apie nuolat teikiamus išankstinius perspėjimus ir koordinuotus atsakomuosius veiksmus;

(d)	vienos valstybės narės ar Komisijos prašymu pagal šią direktyvą drauge aptaria ir įvertina vieną ar daugiau nacionalinių TIS strategijų ir nacionalinių TIS bendradarbiavimo planų, nurodytų 5 straipsnyje. ;

(e)	valstybės narės ar Komisijos prašymu drauge aptaria ir įvertina CERT efektyvumą, ypač kai TIS pratybos vykdomos Sąjungos lygmeniu;

(f)	visais aktualiais klausimais bendradarbiauja ir keičiasi informacija su Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru ir su kitomis susijusiomis Europos įstaigomis, ypač duomenų apsaugos, energetikos, transporto, bankininkystės, vertybinių popierių biržų ir sveikatos srityse;

(g)	keičiasi informacija ir geriausia patirtimi tarpusavyje ir su Komisija ir viena kitai padeda didinti su TIS susijusius gebėjimus;

(h)	reguliariai rengia gebėjimų ir pasirengimo tarpusavio vertinimą;

(i)	Sąjungos lygmeniu rengia TIS pratybas ir prireikus dalyvauja tarptautinėse TIS pratybose. ;

(j)

užtikrina keitimąsi informacija su Europos ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis (t. y. finansų sektoriuje: Europos centrinių bankų sistema (ECBS), Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), kurios glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, kai nustatomi saugumo incidentai, galintys sutrikdyti sklandų mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veikimą).“

Yra didelis poreikis keistis informacija su Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra arba kompetentingomis institucijomis pagal pasiūlytą direktyvą ir su EBI arba EVPRI, kaip su kompetentinga institucija, koordinuojant atsaką į su MPT susijusius incidentus.

Todėl, siekdamas skatinti keitimąsi informacija ir geresnį koordinavimą Sąjungos lygmeniu, ECB siūlo šį dalinį pakeitimą.

5 pakeitimas

19 straipsnio 1 dalis

„1.	Komisijai padeda komitetas („Tinklų ir informacijos saugumo komitetas“). Tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.“

„1.	Komisijai padeda komitetas („Tinklų ir informacijos saugumo komitetas“). Tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

ECB, EBI ir EVPRI kviečiami atsiųsti atstovą dalyvauti Tinklų ir informacijos saugumo komiteto posėdžiuose tais darbotvarkės klausimais, kurie gali būti svarbūs atitinkamų ECB, EBI arba EVPRI įgaliojimų vykdymui.“

ECB yra suinteresuotas sustiprinti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų, paslaugų ir priemonių saugumą, kuris yra svarbus komponentas išsaugant pasitikėjimą bendra valiuta ir sklandų Sąjungos ekonomikos veikimą. Šiuo tikslu ECB rekomenduoja kviesti jį dalyvauti TIS komiteto posėdžiuose. Bet kuriuo atveju su ECB pagal Sutartį turės būti oficialiai konsultuojamasi visais tokiais su mokėjimo sistemomis susijusiais klausimais ir visais kitais klausimais ECB kompetencijos srityse.

EBI arba EVPRI taip pat turėtų dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su MPT.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2) Paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

7.10.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 352/17

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2014/C 352/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„FASOLA PIĘKNY JAŚ Z DOLINY DUNAJCA“ / „FASOLA Z DOLINY DUNAJCA“

EB Nr.: PL-PDO-0105–01189–19.12.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—

☐ Produkto pavadinimas

—

☒ Produkto aprašymas

—

☐ Geografinė vietovė

—

☐ Kilmės įrodymas

—

☒ Gamybos metodas

—

☐ Ryšys su geografine vietove

—

☐ Ženklinimas

—

☐ Nacionaliniai reikalavimai

—

☐ Kita (nurodyti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis

—

☒ Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

—

☐ Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas

—

☐ Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

—

☐ Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai)

Keičiama 1 000 sėklų masės vertė. 1 000 sėklų masė nuo 1 100 iki 1 500 g, kaip nurodyta 3.2 punkte („Produkto aprašymas“) yra akivaizdi korektūros klaida. Didelės sėklos yra viena iš pagrindinių „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ / „Fasola z Doliny Dunajca“ skiriamųjų savybių, o faktinė 1 000 sėklų masė yra 2 000–2 800 g. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, 3.2 punktas buvo papildytas šiuo sakiniu: „Pupelė yra viena didžiausia iš Phaseolus multiflorus arba Phaseolus coccineus pupinių šeimos rūšių.“ Tas sakinys yra papildomas argumentas, pagrindžiantis poreikį pakeisti „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“„Fasola z Doliny Dunajca“1 000 sėklų masę.

Paprastųjų saulėgrąžų (lot. Helianthus annuus), kaip atramų, naudojimas bus įtrauktas į specifikacijos 7 punktą. Paprastosios saulėgąžos naudojamos kaip atramos auginant vijoklines pupeles „Piękny Jaś“ nuo pat jų auginimo Dunajeco slėnyje pradžios. Šis metodas dėl savo ekologiškumo didinimo poveikio ir galimybės pagražinti kraštovaizdį tampa vis populiaresniu tarp ūkininkų. Ši informacija įtraukta siekiant SKVN statuso.

Be to „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ / „Fasola z Doliny Dunajca“ specifikacijos 7 punkte buvo atnaujinti agronominiai duomenys, susiję su sėklų sėjimo standartais ir pupelėms auginti skirtų vagų pločiu. Šių pakeitimų reikėjo dėl pastaraisiais keleriais metais intensyviai atnaujinamos ūkių įrangos Mažojoje Lenkijoje. Šiuolaikinių traktorių važiuoklės bazė ir padangos yra platesnės nei senesnių modelių traktorių, todėl būtini agrotechninių standartų pakeitimai.

Siūlomi pakeitimai neturi jokio poveikio išskirtinėms „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ / „Fasola z Doliny Dunajca“ pupelių savybėms, nurodytoms bendrojo dokumento 5.2 punkte, nei jų aukštai kokybei ar būdingam skoniui, tačiau dėl jų bus galima taikyti SKVN apsaugą dabartinius agrotechninius standartus taikantiems gamintojams.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)

„FASOLA PIĘKNY JAŚ Z DOLINY DUNAJCA“ / „FASOLA Z DOLINY DUNAJCA“

EB Nr.: PL-PDO-0105–01189–19.12.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ / „Fasola z Doliny Dunajca“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Pavadinimu „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ gali būti parduodamos tik sausos žmonėms vartoti skirtų pupelių sėklos. Pupelė yra viena didžiausia iš Phaseolus multiflorus arba Phaseolus coccineus rūšių.

Fizinės savybės:

—	atsižvelgiant į dirvos ypatybes ir meteorologines sąlygas augimo laikotarpiu, vieno tūkstančio sėklų svoris – 2 000–2 800 g,

—

sėklos sveikos, sunokusios, glotnios, išsivysčiusios ir išsipūtusios, vienodos inksto formos, iš šonų suplotos, be priemaišų ir nepakenktos vabzdžių. Joms būdingas tolygiai baltos spalvos blizgus gemalo apvalkalas. Kvapas kaip gerai išdžiovintų pupelių sėklų, nėra pelėsių kvapo ar kitų pašalinių kvapų. Sėklų drėgnis neturi būti didesnis kaip 18 %. Šios rūšies pupelėms būdingas švelnus, truputį saldokas skonis.

Nesupakuotoms pupelėms taikomi šie būtiniausi reikalavimai:

—	ne daugiau kaip 0,1 % skaldytų sėklų,

—	ne daugiau kaip 0,1 % išdžiovintų sėklų,

—	ne daugiau kaip 2 % kitų baltų sėklų,

—	ne daugiau kaip 1 % spalvotų sėklų,

—	ne daugiau kaip 1 % nevienodos spalvos sėklų,

—	ne daugiau kaip 0,3 % stiebų, anksčių, lapų dalių, medienos, pakuotės ir nenuodingų piktžolių sėklų,

—	ne daugiau kaip 0,2 % mineralinių priemaišų.

Minėtų reikalavimų neatitinkančių pupelių bendras kiekis neturi viršyti 1,05 %.

Cheminės savybės

—	bendras baltymų kiekis – 20–24 %,

—	žalių riebalų – 1,0–2,5 %,

—	žalios ląstelienos – 3,3–4,8 %,

—	pelenų – 3,8–4,4 %.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Siekiant užtikrinti, kad produktas būtų aukščiausios kokybės, visi „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ gamybos veiksmai turi būti atliekami 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Be kita ko, taip yra todėl, kad ypatingos tos vietovės gamtinės sąlygos yra palankios pupelėms auginti. Be to, visas gamybos procesas yra pagrįstas tradiciniais to regiono metodais, o didžioji darbo dalis atliekama rankomis. Dėl šios priežasties didelę reikšmę turi vietos gamintojų įgūdžiai.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ auginimo plotai apima 11 Dunajeco upės slėnyje esančių savivaldybių: Grudeko prie Dunajeco (Novosadecko apskritis), Zakličyno, Voiničiaus, Vežchoslavicės, Radluvo, Vetšychovicės, Tarnuvo, Plesnos, Žabno (Tarnuvo apskritis), Čchuvo (Bžesko apskritis) ir Grembošuvo (Dombrovo apskritis) Mažosios Lenkijos vaivadijoje.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Dunajeco slėnį suformavo Dunajeco upė. Jo topografija įvairi: sausumos aukštis virš jūros lygio nuo Grudeko prie Dunajeco iki Vetšychovicės laipsniškai mažėja, o Vetšychovicė – žemiausiai virš jūros lygio esanti Dunojaus slėnio savivaldybė. Pagrindinė kraštovaizdžio ašis – platus pakopinis slėnis, besidriekiantis iš pietvakarių į šiaurės rytus. 50–150 m pločio vingiuotas Dunajeco upės kanalas iš dalies reguliuojamas ir sustiprintas pylimu. Palei jį driekiasi uolienų juostos, o virš jų aiški potvynių suformuota plokštuma, užimanti didžiąją slėnio dalį. Arktinės oro masės slėniu juda į pietus, o šilto oro masės – į šiaurę. Be to, slėnį pasiekia šiltas ir sausas vėjas fenas. Pavasarį ir rudenį dėl ryto rūkų sumažėja staigūs dienos ir nakties temperatūros pokyčiai. Dėl Dunajeco slėnio formos ypatumo pavasarį ir vasarą į jį patenka šilto oro masės.

„Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ plantacijos yra palyginti žemame lygyje, o tai apsaugo laukus nuo vėjų. Sąnašinio dumblo dirvožemis labai palankus šioms veislėms auginti ir todėl, kad jame pakankamai mineralų bei tinkamas pH lygis, ir dėl lietaus kiekio bei pasiskirstymo augimo laikotarpiu. Dunajeco slėnio dirvožemyje gausu magnio (12,2–15 mg 100 g dirvožemio).

Dunajeco slėnio viduryje esantis Tarnuvo regionas yra vienas šilčiausių Lenkijoje. Laikas, kai vidutinė dienos temperatūra siekia nustatytas šilumos ribas, būtent > 0, > 5, > 10 ir > 15 °C, Dunajeco slėnyje labai palankus – čia oras sušyla nuo kelių iki daugiau kaip tuzino dienų anksčiau nei kituose Lenkijos regionuose. Be to, vidutinė metinė oro temperatūra Tarnuve 0,8 °C aukštesnė nei Krokuvoje, esančioje už maždaug 90 km.

5.1.1. Žmogiškieji veiksniai

Jau kelios „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ pupeles auginančių ūkininkų kartos yra išlavinusios įgūdžius, būtinus norint tinkamai auginti pupeles ir gauti tinkamos kokybės derlių. Ypač svarbu, kad sėklos būtų dauginamos atskirame ūkininko ūkyje, būtų pasirenkamas tinkamas sėjimo laikas ir taip išvengiama dėl šalčio atsirandančių nuostolių, paruošiama dirva sėti, į atskirą duobutę dirvoje beriamas tinkamas skaičius (3–5) sėklų, parenkami tinkami atraminiai kuolai bei tinkamas pupelių formavimo ant tų kuolų būdas ir pasirenkamas geriausias laikas augalams pjauti, kad prieš pirmąsias šalnas sėklos dar spėtų išdžiūti. Gerą ir subalansuotą pupelių derlių ir aukštos kokybės sėklas gali užtikrinti tik meistriškas gamybos procesas. Pupelių auginimas iš esmės pagrįstas rankų darbu, tai reikalauja didelės priežiūros, atsidavimo ir kad kiekviena užduotis būtų vykdoma laiku, atsižvelgiant į konkrečių metų oro sąlygas.

5.2. Produkto ypatumai

Skiriamosios „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ / „Fasola z Doliny Dunajca“ savybės yra šios:

—	magnio (Mg) vidutiniškai 80 mg/kg daugiau nei pupelėse, auginamose ne 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje,

—	drėgnis ne didesnis kaip 18 %,

—	saldaus skonio (įvertinta laboratorijoje jutiminiu būdu),

—	struktūra ir konsistencija: švelni, burnoje tirpstanti tekstūra, šiek tiek miltinga,

—	luobelės storis: plona (įvertinta laboratorijoje jutiminiu būdu),

—	luobelės minkštumas: minkšta (įvertinta laboratorijoje jutiminiu būdu),

—	virimo laikas: verda 10 min. trumpiau nei pupelės, auginamos ne 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ – tai produktas, kurio atsiradimą išimtinai lėmė konkretūs gamtos veiksniai (klimatas ir dirvožemis) ir vietos gamintojų įgūdžiai. Vien tai ir užtikrina ypatingą produkto kokybę.

Dėl didelio magnio (Mg) kiekio regionų, kuriuose auginamos „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ pupelės, dirvoje daugiau šio elemento yra ir sėklose, o kai sėklos nuimamos tinkamu laiku, produktas įgauna būdingą saldų skonį.

Derlingos sąnašinio dumblo dirvos ir klimatas Dunajeco slėnyje tinka pupelėms auginti ir sudaro labai geras sąlygas joms augti ir bręsti. Oro temperatūros diapazonas augimo laikotarpiu ir kritulių kiekis bei pasiskirstymas labai palankūs „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ pupelėms deramai subręsti ir geram derliui užaugti. Neatskiriamas minėtų geografinių ypatybių ir gebėjimo pasirinkti tinkamą sėjos laiką, paruošti dirvą sėjai, pasėti tinkamą skaičių sėklų kiekvienoje duobutėje ir pasirinkti geriausią laiką augalams pjauti užtikrina gausų stambių pupelių derlių. Pasirinkus tinkamą augalų pjovimo bei jų išlaikymo gryname ore laiką ir esant palankioms regiono oro sąlygoms Dunajeco slėnyje nuimtų sėklų drėgnis mažesnis, o gemalo apvalkalas plonesnis nei kitose vietovėse auginamų Phaseolus multiflorus veislės pupelių. Sėklas rūšiuojant rankomis užtikrinami griežti „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ veislių pupelių kokybės standartai.

Džiovinant šias sėklas natūraliai, nesistengiant priverstinai pagreitinti šio proceso, tolygiai mažėja tarpai tarp geldelių sienelių ir jos nesuyra. Dėl tokio „Fasola Piękny Jaś z Doliny Dunajca“ arba „Fasola z Doliny Dunajca“ pupelių apdorojimo sutrumpėja jų virimo laikas, pupelės yra švelnios struktūros ir konsistencijos, jų gemalo apvalkalas minkštesnis už Phaseolus multiflorus sėklų, išaugintų ne 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minrol.gov.pl/pol/Jakosc-zywnosci/Produkty-regionalne-i-tradycyjne/Zlozone-wnioski-o-rejestracje-Produkty-regionalne-i-tradycyjne/OGLOSZENIE-MINISTRA-ROLNICTWA-I-ROZWOJU-WSI-z-dnia-25-pazdziernika-2013-roku2

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeista Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012

(3) Pakeista Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4) Žr. 3 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 352

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	57 tomas 2014m. spalio 7d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2014/C 352/01	Komunikatas pagal Tarybos Reglamento (EEB) 12 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytą tvarką dėl valstybių narių muitinių teikiamos informacijos dėl prekių klasifikavimo muitinės nomenklatūroje	1

2014/C 352/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7373 – Ortner / Strauss / UBM) ( 1 )	3

2014/C 352/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7316 – Det Norske Oljeselskap / Marathon Oil Norge) ( 1 )	3

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2014/C 352/05	Euro kursas	12

2014/C 352/06	Pranešimas dėl taikomų kilmės taisyklių ir laikinojo Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių partnerystės susitarimo laikino taikymo laikino sustabdymo	13

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2014/C 352/07	Pranešimas ekonominės veiklos vykdytojams – Naujas prašymų sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems pramonės ir žemės ūkio produktams ciklas	14

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2014/C 352/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7423 – VINCI / Imtech ICT) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	15

2014/C 352/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7333 – Alitalia / Etihad) ( 1 )	16

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2014/C 352/10	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	17

3, 5 ir 16 skirsniai	O/10
07.12	O/1
29 skirsnis	O/8
28.33	O/30
29.34	O/9
30.02	O/7

	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2014/C 352/04	2014 m. liepos 25 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (CON/2014/58)	4

1902.30/1	O/12
2005.80/1	O/13
2008.99/3	O/14
2106.90/29	O/15
3824.90/20	O/16
3913.90/1	O/17
4303.90/1	O/18
5402.20/1	O/19
6204.62/1	O/20
6206.30/1	O/21
6214.90/2	O/22
8473.30/3	O/23
8517.70/1	O/24
8517.70/2	O/25
8537.10/2	O/26
8543.70/6-7	O/27
9018.39/1	O/11
9403.20/2	O/28
9705.00/1-3	O/29

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2565
JPY	Japonijos jena	137,25
DKK	Danijos krona	7,4439
GBP	Svaras sterlingas	0,78575
SEK	Švedijos krona	9,0773
CHF	Šveicarijos frankas	1,2120
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,1575
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,481
HUF	Vengrijos forintas	308,27
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1844
RON	Rumunijos lėja	4,4090
TRY	Turkijos lira	2,8588
AUD	Australijos doleris	1,4381
CAD	Kanados doleris	1,4078
HKD	Honkongo doleris	9,7465
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6104
SGD	Singapūro doleris	1,6054
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 341,07
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,1403
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7149
HRK	Kroatijos kuna	7,6415
IDR	Indonezijos rupija	15 316,16
MYR	Malaizijos ringitas	4,0996
PHP	Filipinų pesas	56,276
RUB	Rusijos rublis	50,0375
THB	Tailando batas	40,986
BRL	Brazilijos realas	3,0014
MXN	Meksikos pesas	16,8044
INR	Indijos rupija	77,2500


	(1) Tekstas svarbus EEE