ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.C_2011.369.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 369

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

54 tomas
2011m. gruodžio 17d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2011/C 369/01

Europos Sąjungos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimas dėl pinigų

1

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2011/C 369/02

Bendras valstybių narių ir Komisijos politinis pareiškimas 2011 m. rugsėjo 28 d. dėl aiškinamųjų dokumentų

14

2011/C 369/03

2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinio pareiškimo dėl aiškinamųjų dokumentų projektas

15

2011/C 369/04

Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/788/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/848/BUSP, nustatytos ribojamosios priemonės

16

2011/C 369/05

Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/639/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/847/BUSP, ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1320/2011, dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai numatytos ribojamosios priemonės

17

 

Europos Komisija

2011/C 369/06

Euro kursas

18

 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2011/C 369/07

Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl Kazachstano kilmės baltojo fosforo, dar vadinamo elementiniu arba geltonuoju fosforu, importo inicijavimą

19

 

Klaidų ištaisymas

2011/C 369/08

Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB, klaidų ištaisymas (OL C 338, 2011 11 18)

25

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/1


Europos Sąjungos ir Andoros Kunigaikštystės

SUSITARIMAS DĖL PINIGŲ

2011/C 369/01

EUROPOS SĄJUNGA, atstovaujama Europos Komisijos,

ir

ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖ

kadangi:

(1)

pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 1999 m. sausio 1 d. euro pakeitė kiekvienos trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape dalyvaujančios valstybės narės, tarp jų ir Ispanijos ir Prancūzijos, valiutą;

(2)

iki šio susitarimo sudarymo Andoros Kunigaikštystė neturėjo oficialios valiutos ir nebuvo sudariusi susitarimo dėl pinigų su valstybe nare arba trečiąja šalimi. Andoroje faktiškai galiojo Prancūzijos ir Ispanijos banknotai ir monetos, o nuo 2002 m. sausio 1 d. jie buvo pakeisti euro banknotais ir monetomis. Andoros Kunigaikštystė taip pat yra išleidusį keletą dinerais nominuotų kolekcinių monetų;

(3)

pagal šį susitarimą dėl pinigų euro yra oficiali Andoros Kunigaikštystės valiuta. Todėl Andoros Kunigaikštystė turi teisę leisti euro monetas ir įsipareigoja leisti atsiskaityti eurosistemos ir valstybių narių, kurios yra įsivedusios euro, banknotais ir monetomis. Andoros Kunigaikštystė turi užtikrinti, kad jos teritorijoje būtų taikomos Europos Sąjungos taisyklės dėl euro banknotų ir monetų, įskaitant euro apsaugos nuo padirbinėjimo taisykles;

(4)

Andoros Kunigaikštystė turi didelį bankininkystės sektorių, kurio veikla glaudžiai susijusi su euro zona. Todėl siekiant užtikrinti lygias galimybes reikėtų, kad su bankais ir finansais, pinigų plovimo prevencija, sukčiavimo prevencija ir negrynųjų mokėjimo priemonių padirbinėjimo prevencija, taip pat prievole teikti statistinius duomenis susijusios ES teisės aktų nuostatos palaipsniui įsigaliotų Andoros Kunigaikštystėje;

(5)

šiuo susitarimu ECB ir nacionaliniai centriniai bankai neįpareigojami įtraukti Andoros Kunigaikštystės finansinių priemonių į vertybinių popierių, tinkamų eurosistemos pinigų politikos operacijoms, sąrašą (-us);

(6)

iš Andoros Kunigaikštystės ir Europos Sąjungos atstovų turėtų būti sudarytas jungtinis komitetas, kuris stebėtų šio susitarimo taikymą, nustatytų metinį maksimalų išleidžiamų monetų kiekį ir vertintų Andoros Kunigaikštystės priemones, priimtas aktualiems ES teisės aktams įgyvendinti. ES delegaciją turi sudaryti Europos Komisijos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Europos centrinio banko atstovai;

(7)

ginčus, kurie kiltų taikant susitarimą, turėtų spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Laikantis reglamentų (EB) Nr. 1103/97 ir (EB) Nr. 974/98 Andoros Kunigaikštystei suteikiama teisė naudoti euro kaip oficialią valiutą. Andoros Kunigaikštystė suteikia euro banknotams ir monetoms teisėtos atsiskaitymo priemonės statusą.

2 straipsnis

1.   Andoros Kunigaikštystė banknotų į apyvartą neleidžia. Euro monetų išleidimo į apyvartą nuo 2013 m. liepos 1 d. sąlygos išdėstytos tolesniuose straipsniuose.

2.   Teisės leisti euro monetas į apyvartą nuo 2013 m. liepos 1 d. sąlygos:

a)

Andoros Kunigaikštystė pirmiau priima visus šio susitarimo priede išvardytus ES teisės aktus ir taisykles, kurių perkėlimui į nacionalinę teisę numatyta 12 arba 18 mėnesių nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos;

b)

Andoros Kunigaikštystė ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo susitarimo įsigaliojimo datos pasirašo Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos daugiašalį susitarimo dėl konsultavimosi, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija memorandumą.

3 straipsnis

Didžiausią metinį Andoros Kunigaikštystės išleidžiamų euro monetų kiekį (išreikštą verte) apskaičiuoja šiuo susitarimu įsteigtas jungtinis komitetas, susumavęs:

fiksuotą dalį, kurios pradinė 2013 metams nustatyta suma yra 2 342 000 EUR. Atsižvelgdamas į infliaciją (pagal euro zonos suderintą vartotojų kainų indeksą per paskutiniuosius 12 mėnesių) ir į galimus reikšmingus pokyčius, turinčius įtakos kolekcinių euro monetų rinkai, jungtinis komitetas gali fiksuotą dalį kasmet persvarstyti;

kintamą dalį, atitinkančią vienam euro zonos gyventojui tenkančių per pastaruosius 12 mėnesių išleistų monetų kiekį (išreikštą verte), padaugintą iš Andoros Kunigaikštystės gyventojų skaičiaus.

4 straipsnis

1.   Andoros Kunigaikštystės išleistos euro monetos yra identiškos euro įvedusių Europos Sąjungos valstybių narių išleistoms monetoms nominalios vertės, teisėtos atsiskaitymo priemonės statuso, techninių charakteristikų, bendrosios pusės meninių savybių ir bendrų nacionalinės pusės meninių savybių aspektais.

2.   Andoros Kunigaikštystė iš anksto pateikia savo euro monetų nacionalinių pusių projektus Komisijai, kuri patikrina, ar jie atitinka ES taisykles.

5 straipsnis

1.   Andoros Kunigaikštystės leidžiamos euro monetos kaldinamos Europos Sąjungos pinigų kalykloje, turinčioje euro monetų kalimo patirties. Jungtiniam komitetui pranešama apie rangovo keitimą.

2.   Ne mažiau kaip 80 % apyvartinių monetų išleidžiamos į apyvartą nominaliąja verte. Jungtinis komitetas gali nuspręsti padidinti šį santykį.

3.   Andoros Kunigaikštystė leidžia kolekcines euro monetas laikydamasi ES kolekcinių euro monetų gairių, pagal kurias, inter alia, kolekcinių euro monetų techninės charakteristikos, meninės savybės ir nominalai turėtų leistų tas monetas atskirti nuo apyvartinių monetų.

6 straipsnis

1.   Kad Europos centrinis bankas galėtų patvirtinti Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos emisijos apimtį pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 2 dalį, pusė Andoros Kunigaikštystės išleidžiamų euro monetų kiekio pridedama prie Ispanijos Karalystės išleidžiamų monetų kiekio, o kita pusė – prie Prancūzijos Respublikos išleistų monetų kiekio.

2.   Kiekvienais metais ne vėliau kaip rugsėjo 1 dieną Andoros Kunigaikštystė praneša Europos Komisijai, Ispanijos Karalystei ir Prancūzijos Respublikai, kokia bus visa euro monetų, kurias ji numato išleisti kitais metais, nominali vertė. Andoros Kunigaikštystė taip pat praneša Komisijai numatomas šių monetų išleidimo sąlygas, pirmiausia kolekcinių monetų santykį ir išsamią apyvartinių monetų įvedimo tvarką.

7 straipsnis

1.   Šiuo susitarimu nepažeidžiama Andoros Kunigaikštystės teisė toliau leisti kolekcines monetas dinerais.

2.   Andoros Kunigaikštystės išleistos kolekcinės monetos dinerais Europos Sąjungoje nėra teisėta atsiskaitymo priemonė.

8 straipsnis

1.   Andoros Kunigaikštystė įsipareigoja imtis visų tinkamų priemonių, tiesiogiai į savo teisę perkeldama teisės aktus arba imdamasi lygiaverčių veiksmų, kad įgyvendintų šio susitarimo priede išvardytus ES teisės aktus ir taisykles, kurių taikymo sritys yra šios:

a)

euro banknotai ir monetos;

b)

bankų ir finansų srities teisės aktai, ypač tie, kurie taikomi tų sričių institucijų veiklai ir priežiūrai;

c)

pinigų plovimo prevencija, sukčiavimo ir grynųjų bei negrynųjų mokėjimo priemonių klastojimo prevencija (dėl kurių turi būti pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Europolu), medalių bei žetonų taisyklės ir statistinės atskaitomybės reikalavimai. Teisės aktų dėl statistinių duomenų rinkimų srityje su Europos centrinio banko pritarimu ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki faktinės statistinio duomenų rinkimo pradžios turi būti priimtos išsamios įgyvendinimo taisyklės ir techninio pritaikymo priemonės, įskaitant reikiamas nukrypti leidžiančias nuostatas, kuriomis būtų atsižvelgta į specifinę Andoros padėtį;

d)

euro kaip bendrą valiutą naudoti reikalingos priemonės, nustatytos remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 133 straipsniu.

2.   1 dalyje nurodytus teisės aktus Andoros Kunigaikštystė įgyvendina per priede nustatytus laikotarpius.

3.   ES teisės aktų, ypač dėl statistinių duomenų rinkimo, įgyvendinimo tikslais Andoros Kunigaikštystė gali paprašyti techninės pagalbos iš Europos Sąjungos delegaciją sudarančių subjektų.

4.   Vieną kartą per metus arba prireikus ir dažniau Komisija iš dalies pakeičia priedą atsižvelgdama į naujausius ES teisės ir reguliavimo aktus ir į galiojančių teisės aktų pakeitimus. Po to jungtinis komitetas nustato tinkamus ir pagrįstus terminus, iki kada Andoros Kunigaikštystė turi įgyvendinti į priedą įtrauktus naujuosius teisės aktus ir taisykles.

5.   Ypatingomis aplinkybėmis Jungtinis komitetas gali persvarstyti priede nustatytą laikotarpį.

6.   Atnaujintas priedas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Kredito įstaigos ir prireikus kitos finansų įstaigos, kurioms leista vykdyti veiklą Andoros Kunigaikštystėje, gali naudotis tarpbankinio atsiskaitymo, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis euro zonoje, laikydamosi tvarkos ir sąlygų, kurias suderinusios su Europos centriniu banku nustato Ispanijos ir Prancūzijos kompetentingos institucijos.

10 straipsnis

1.   Išskirtinė kompetencija spręsti visus šalių ginčus, kurie galėtų kilti taikant šį susitarimą ir kurių nepavyktų išspręsti jungtiniame komitete, priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

2.   Europos Komisijos atstovaujama Europos Sąjunga, veikdama pagal ES delegacijos jungtiniame komitete rekomendaciją, arba Andoros Kunigaikštystė gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita šalis nevykdo su šiuo susitarimu siejamų įsipareigojimų. Teismo sprendimas šalims yra privalomas ir jos turi imtis būtinų priemonių, kad jį įvykdytų per Teismo sprendime nustatytą laikotarpį, ir negali dėl jo teikti apeliacijos.

3.   Jei Europos Sąjunga ar Andoros Kunigaikštystė nesiima reikiamų priemonių įvykdyti Teismo sprendimą per nustatytą laiko tarpą, kita šalis gali nutraukti susitarimą apie tai įspėjusi prieš tris mėnesius.

11 straipsnis

1.   Įsteigiamas Jungtinis komitetas. Jį sudaro Andoros Kunigaikštystės ir Europos Sąjungos atstovai. Europos Sąjungos delegaciją sudaro Europos Komisijos atstovai (jie delegacijai pirmininkauja), Ispanijos Karalystės atstovai, Prancūzijos Respublikos atstovai ir Europos Centrinio banko atstovai.

2.   Jungtinis komitetas susitinka ne rečiau kaip kartą per metus. Komitetui kasmet paeiliui pirmininkauja vienas Europos Sąjungos atstovas ir vienas Andoros Kunigaikštystės atstovas. Jungtinis komitetas sprendžia vieningai.

3.   Jungtinis komitetas keičiasi nuomonėmis ir informacija ir priima 3 ir 8 straipsniuose minėtus sprendimus. Europos Sąjungos delegacija informuoja Andoros Kunigaikštystę apie svarstomus Europos Sąjungos teisės aktų 8 straipsnyje nurodytose srityse projektus. Jungtinis komitetas taip pat svarsto Andoros Kunigaikštystės priimtas priemones ir stengiasi išspręsti ginčus, jeigu jie kiltų įgyvendinant šį susitarimą.

4.   Įsigaliojus šiam susitarimui pagal 13 straipsnį, pirmoji Jungtiniam komitetui pirmininkauja Europos Sąjunga.

12 straipsnis

Nepažeidžiant 10 straipsnio 3 punkto, kiekviena šalis gali nutraukti šį susitarimą pranešusi apie tai prieš metus.

13 straipsnis

Šis susitarimas įsigalioja antrojo mėnesio po to, kai abi šalys viena kitai praneša apie joms būtinų ratifikavimo procedūrų pabaigimą, pirmą dieną.

14 straipsnis

Šis susitarimas sudarytas ir pasirašytas keturiomis kalbomis (katalonų, prancūzų, anglų ir ispanų); tekstai visomis šiomis kalbomis yra vienodai autentiški.

Priimta Briuselyje 2011 m. birželio 30 d.

Europos Sąjungos vardu

Olli REHN

Europos Komisijos narys

Andoros Kunigaikštystės vardu

Antoni MARTÍ PETIT

Vyriausybės vadovas


PRIEDAS

Įgyvendintinos teisės nuostatos

Įgyvendinimo laikotarpis

(nuo įsigaliojimo datos)

Pinigų plovimo prevencija

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, OL L 309, 2005 11 25, p. 15,

su pakeitimais, padarytais:

 

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB, OL L 319, 2007 12 5, p. 1,

 

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/20/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL L 76, 2008 3 19, p. 46,

 

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB, OL L 267, 2009 10 10, p. 7,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120,

su papildymais, padarytais:

 

2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje, OL L 332, 2007 12 18, p. 103,

 

2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai, OL L 214, 2006 8 4, p. 29,

 

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, OL L 345, 2006 12 8, p. 1,

 

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, klaidų ištaisymu, OL L 323, 2007 12 8, p. 59,

 

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės, OL L 309, 2005 11 25, p. 9,

 

2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, OL L 182, 2001 7 5, p. 1,

 

2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimu 2000/642/TVR dėl valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija, OL L 271, 2000 10 24, p. 4.

18 mėnesių

Sukčiavimo ir pinigų padirbinėjimo prevencija

2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 181, 2001 7 4, p. 6,

su pakeitimais, padarytais:

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 17, 2009 1 22, p. 1.

18 mėnesių

2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2003/861/EB dėl analizės ir bendradarbiavimo dėl padirbtų euro monetų, OL L 325, 2003 12 12, p. 44.

18 mėnesių

2004 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų, OL L 373, 2004 12 21, p. 1,

su pakeitimais, padarytais:

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 46/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2183/2004, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų taikymą nedalyvaujančioms valstybėms narėms, OL L 17, 2009 1 22, p. 5.

18 mėnesių

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu, OL L 140, 2000 6 14, p. 1,

su pakeitimais, padarytais:

2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/888/TVR, iš dalies keičiančiu Pamatinį sprendimą 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu, OL L 329, 2001 12 14, p. 3,

18 mėnesių

2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo, OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

18 mėnesių

2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2001/923/EB, nustatantis mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), OL L 339, 2001 12 21, p. 50,

su pakeitimais, padarytais:

 

2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu 2006/75/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), OL L 36, 2006 2 8, p. 40,

 

2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimu 2006/849/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), OL L 330, 2006 11 28, p. 28,

su papildymais, padarytais:

2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2001/887/TVR dėl euro apsaugos nuo klastojimo, OL L 329, 2001 12 14, p. 1,

18 mėnesių

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, OL L 149 2001 6 2, p. 1,

18 mėnesių

2010 m. rugsėjo 16 d. Europos centrinio banko sprendimas 2010/597/ES dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14), OL L 267, 2010 10 9, p. 1.

18 mėnesių

Euro banknotų ir monetų taisyklės

1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų, OL L 139, 1998 5 11, p. 6,

su pakeitimais, padarytais:

1999 m. vasario 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 423/1999, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų, OL L 52, 1999 2 27, p. 2.

12 mėnesių

1999 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl euro monetų kokybės valdymo sistemos

12 mėnesių

1998 m. lapkričio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvados dėl kolekcinių monetų

12 mėnesių

2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacija 2009/23/EB dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (C(2008) 8625), OL L 9, 2009 1 14, p. 52,

12 mėnesių

2001 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatas 2001/C 318/03 dėl euro monetų bendro reverso dizaino autorių teisų apsaugos (C(2001) 600 final), OL C 318, 2001 11 13, p. 3.

12 mėnesių

2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo, OL L 339, 2010 12 22, p. 1.

12 mėnesių

2003 m. kovo 20 d. Europos centrinio banko gairės ECB/2003/5 dėl priemonių vykdymo siekiant sukliudyti atkurti neatitinkančias reikalavimų euro banknotų kopijas ir dėl euro banknotų keitimo bei jų išėmimo iš apyvartos, OL L 78, 2003 3 25, p. 20.

12 mėnesių

2003 m. kovo 20 d. Europos centrinio banko sprendimas 2003/205/EB dėl euro banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos (BCE/2003/4), OL L 78, 2003 3 25, p. 16.

12 mėnesių

Bankų ir finansų srities teisės aktai

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija), OL L 177, 2006 6 30, p. 201,

su pakeitimais, padarytais:

 

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/23/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL L 76, 2008 3 19, p. 54,

 

2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyva 2009/27/EB, iš dalies keičiančia tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, OL L 94, 2009 4 8, p. 97,

 

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB, iš dalies keičiančia direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo, OL L 302, 2009 11 17, p. 97,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu, OL L 329, 2010 12 14, p. 3,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120,

4 metai

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija), OL L 177, 2006 6 30, p. 1,

su pakeitimais, padarytais:

 

2007 m. kovo 27 d. Komisijos direktyva 2007/18/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo ar įtraukimo į jį ir dėl daugiašalių plėtros bankų pozicijų vertinimo, OL L 87, 2007 3 28, p. 9,

 

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, OL L 247, 2007 9 21, p. 1,

 

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB, OL L 319, 2007 12 5, p. 1,

 

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/24/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL L 81, 2008 3 20, p. 38,

 

2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyva 2009/83/EB, iš dalies keičiančia tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, OL L 196, 2009 7 28, p. 14,

 

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB, OL L 267, 2009 10 10, p. 7,

 

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB, iš dalies keičiančia direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo, OL L 302, 2009 11 17, p. 97,

 

2010 m. kovo 9 d. Komisijos direktyva 2010/16/ES, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl jos netaikymo konkrečiai įstaigai, OL L 60, 2010 3 10, p. 15,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu, OL L 329, 2010 12 14, p. 3,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120.

4 metai

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB, OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

4 metai

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB, OL L 319, 2007 12 5, p. 1,

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 97/5/EB, klaidų ištaisymas, OL L 187, 2009 7 18, p. 5,

su pakeitimais, padarytais:

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB, iš dalies keičiančia direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo, OL L 302, 2009 11 17, p. 97.

4 metai

1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, OL L 372, 1986 12 31, p. 1,

su pakeitimais, padarytais:

 

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies keičiančia direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB, dėl vertinimo taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų metinę ir konsoliduotą atskaitomybę, OL L 283, 2001 10 27, p. 28,

 

2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB, iš dalies keičianti direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, OL L 178, 2003 7 17, p. 16,

 

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, OL L 224, 2006 8 16, p. 1.

4 metai

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, OL L 135, 1994 5 31, p. 5,

su pakeitimais, padarytais:

 

2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą, OL L 79, 2005 3 24, p. 9,

 

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino, OL L 68, 2009 3 13, p. 3.

4 metai

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo, OL L 125, 2001 5 5, p. 15.

6 metai

1989 m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 89/117/EEB dėl valstybėje narėje įsteigtų kredito ir finansų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra kitoje valstybėje narėje, filialų prievolių, susijusių su metinės finansinės atskaitomybės dokumentų skelbimu, OL L 44, 1989 2 16, p. 40.

6 metai

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB, OL L 35, 2003 2 11, p. 1,

su pakeitimais, padarytais:

 

2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą, OL L 79, 2005 3 24, p. 9,

 

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/25/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL L 81, 2008 3 20, p. 40,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120.

6 metai

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB, OL L 145, 2004 4 30, p. 1,

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, klaidų ištaisymas, OL L 45, 2005 2 16, p. 18,

su pakeitimais, padarytais:

 

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/31/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų dėl tam tikrų galutinių terminų, OL L 114, 2006 4 27, p. 60,

 

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, OL L 247, 2007 9 21, p. 1,

 

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/10/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL L 76, 2008 3 19, p. 33,

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120,

su papildymais, padarytais:

 

2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai, OL L 241, 2006 9 2, p. 26,

 

2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų, OL L 241, 2006 9 2, p. 1.

6 metai

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001, OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

6 metai

2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito, OL L 168, 2002 6 27, p. 43,

su pakeitimais, padarytais:

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų, OL L 146, 2009 6 10, p. 37.

6 metai

1997 m. liepos 30 d. Komisijos rekomendacija 97/489/EB dėl operacijų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jas išleidusių ir turinčių asmenų santykių, OL L 208, 1997 8 2, p. 52.

6 metai

1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų, OL L 84, 1997 3 26, p. 22.

6 metai

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, OL L 166, 1998 6 11, p. 45,

su pakeitimais, padarytais:

 

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų, OL L 146, 2009 6 10, p. 37,

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120.

6 metai

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120.

4 metai

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

4 metai

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

4 metai

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo, OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

4 metai

2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla, OL L 331, 2010 12 15, p. 162.

4 metai

Teisės aktai dėl statistinių duomenų rinkimo (įgaliojimo 6 straipsnio 1 dalis)

2008 m. gruodžio 19 d. Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32), OL L 15, 2009 1 20, p. 14.

4 metai

2001 m. gruodžio 20 d. Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 63/2002 dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2001/18), OL L 10, 2002 1 12, p. 24,

su pakeitimais, padarytais:

 

2010 m. liepos 23 d. Europos centrinio banko reglamentu (ES) Nr. 674/2010, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2010/7), OL L 196, 2010 7 28, p. 23,

 

2009 m. kovo 31 d. Europos centrinio banko reglamentu (EB) Nr. 290/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2009/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2009/7), OL L 94, 2009 4 8, p. 75,

 

2004 m. gruodžio 16 d. Europos centrinio banko reglamentu (EB) Nr. 2181/2004, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2423/2001 (ECB/2001/13) dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso ir Reglamentą (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansinės institucijos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2004/21), OL L 371, 2004 12 18, p. 42.

4 metai

2007 m. rugpjūčio 1 d. Europos centrinio banko gairės ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (nauja redakcija), OL L 341, 2007 12 27, p. 1,

2007 m. rugpjūčio 1 d. Europos centrinio banko gairių ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (naujos redakcijos) klaidų ištaisymas, OL L 84, 2008 3 26, p. 393,

su pakeitimais, padarytais:

 

2008 m. gruodžio 19 d. Europos centrinio banko gairėmis ECB/2008/31, iš dalies keičiančiomis Gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (naują redakciją), OL L 53, 2009 2 26, p. 76,

 

2009 m. gruodžio 4 d. Europos centrinio banko gairėmis ECB/2009/23, iš dalies keičiančiomis Gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos, OL L 16, 2010 1 21, p. 6.

4 metai

2002 m. lapkričio 21 d. Europos centrinio banko gairės ECB/2002/7 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje, OL L 334, 2002 12 11, p. 24,

su pakeitimais, padarytais:

 

2005 m. lapkričio 17 d., Europos centrinio banko gairėmis ECB/2005/13, iš dalies keičiančiomis Gaires ECB/2002/7 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje, OL L 30, 2006 2 2, p. 1,

 

2006 m. balandžio 20 d. Europos centrinio banko gairėmis ECB/2006/6, iš dalies keičiančiomis Gaires ECB/2002/7 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje, OL L 115, 2006 4 28, p. 46,

 

2007 m. lapkričio 15 d. Europos centrinio banko gairėmis ECB/2007/13, iš dalies keičiančiomis Gaires ECB/2002/7 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje, OL L 311, 2007 11 29, p. 47,

 

2008 m. rugpjūčio 26 d. Europos centrinio banko gairėmis ECB/2008/6, iš dalies keičiančiomis Gaires ECB/2002/7 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje, OL L 259, 2008 9 27, p. 12.

4 metai


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/14


Bendras valstybių narių ir Komisijos politinis pareiškimas 2011 m. rugsėjo 28 d. dėl aiškinamųjų dokumentų

2011/C 369/02

Pagal SESV 288 straipsnį: „Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.“

Valstybės narės ir Komisija pripažįsta, kad veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas yra viena iš būtinų sąlygų Sąjungos politikos tikslams pasiekti, ir kad nors atsakomybė už šį įgyvendinimą pirmiausia tenka valstybėms narėms, tai yra bendro intereso klausimas, kadangi šiuo įgyvendinimu, inter alia, siekiama sukurti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse.

Valstybės narės ir Komisija pripažįsta, kad teisingas ir laiku įvykdomas Sąjungos direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę yra teisinė prievolė. Jos pažymi, kad Sutartimis Komisijai pavesta prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė prižiūrint Teisingumo Teismui, ir laikosi bendros nuomonės, kad pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos Komisijai atlikti šią užduotį.

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės pripažįsta, kad informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kurią jos teikia Komisijai, „turi būti aiški ir tiksli“ bei „joje nedviprasmiškai turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai“ arba kitos nacionalinės teisės nuostatos, o atitinkamais atvejais – nacionalinių teismų praktika, kuriais, valstybių narių nuomone, jos įvykdė įvairius įsipareigojimus pagal direktyvą (1).

Siekiant pagerinti informacijos apie Sąjungos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę kokybę, tais atvejais, kai, Komisijos nuomone, reikia pateikti dokumentus, kuriuose būtų paaiškintos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos, pateikdama atitinkamus pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju ji turi pagrįsti poreikį pateikti tokius dokumentus ir tokio pateikimo proporcingumą, visų pirma atsižvelgdama atitinkamai į direktyvos ir jos perkėlimo sudėtingumą bei į galimą papildomą administracinę naštą.

Pagrįstais atvejais valstybės narės įsipareigoja prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau aiškinamųjų dokumentų, kurie gali būti pateikiami kaip atitikties lentelės arba kiti tam pačiam tikslui skirti dokumentai.


(1)  Žr. 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-427/07, 107 punktas ir sprendime cituojama teismo praktika.


17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/15


2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinio pareiškimo dėl aiškinamųjų dokumentų projektas

2011/C 369/03

Institucijos pripažįsta, kad informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kurią valstybės narės pateikia Komisijai, „turi būti aiški ir tiksli“ (1) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Komisijai atlikti savo užduotį – prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė.

Remdamiesi šiuo argumentu Europos Parlamentas ir Taryba palankiai vertina 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų.

Todėl tais atvejais, kai poreikis perduoti tokius dokumentus ir šio pateikimo proporcingumas yra pagrįstas pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, institucijos sutinka, kad į atitinkamą direktyvą būtų įtraukta ši konstatuojamoji dalis:

„Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas.“

Iki 2013 m. lapkričio 1 d. Komisija praneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie abiejų bendrų politinių pareiškimų dėl aiškinamųjų dokumentų įgyvendinimą.

Institucijos įsipareigoja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. šiuos principus taikyti naujiems ir rengiamiems pasiūlymams dėl direktyvų, išskyrus tuos pasiūlymus, dėl kurių jau susitarė Europos Parlamentas ir Taryba.


(1)  Žr. 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-427/07, 107 punktas ir sprendime cituojama teismo praktika.


17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/16


Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/788/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/848/BUSP, nustatytos ribojamosios priemonės

2011/C 369/04

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, išvardytiems Tarybos sprendimo 2010/788/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/848/BUSP (1), priede.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra nurodžiusi asmenis, kurie turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Rezoliucijos 1596 (2005), atnaujintos Rezoliucijos 1952 (2010) 3 punktu, 13 ir 15 punktuose nustatytos priemonės, sąrašą.

Atitinkami asmenys ir subjektai gali bet kuriuo metu pagal JT ST rezoliucijos 1533 (2004) 8 punktą įsteigtam JT komitetui pateikti prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimus įtraukti juos į JT sąrašą. Toks prašymas turėtų būti siunčiamas šiuo adresu:

United Nations — Focal point for delisting

Security Council Subsidiary Organs Branch

Room S-3055 E

New York, NY 10017

UNITED STATES OF AMERICA

Daugiau informacijos pateikiama: http://www.un.org/sc/committees/751/comguide.shtml

Atsižvelgdama į JT sprendimą, Europos Sąjungos Taryba nustatė, kad pirmiau nurodytame priede išvardyti asmenys turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/788/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/848/BUSP, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą. Atitinkamų asmenų įtraukimo į sąrašą priežastys nurodytos atitinkamuose Tarybos sprendimo priedo įrašuose.

Atitinkamų asmenų dėmesys atkreipiamas į galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) na-rės (-ių) kompetentingoms institucijoms, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1183/2005 II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (plg. reglamento 3 straipsnį).

Atitinkami asmenys gali pirmiau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytus sąrašus.

Atitinkamų asmenų dėmesys taip pat atkreipiamas į galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.


(1)  OL L 335, 2011 12 17, p. 83.


17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/17


Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/639/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/847/BUSP, ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1320/2011, dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai numatytos ribojamosios priemonės

2011/C 369/05

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, išvardytiems Tarybos sprendimo 2010/639/BUSP su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2011/847/BUSP (1), IIIA priede ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1320/2011 (2), dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai IA priede.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad pirmiau nurodytuose prieduose išvardyti asmenys turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Sprendime 2010/639/BUSP ir Reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai numatytos ribojamosios priemonės, sąrašą. Tų asmenų įtraukimo į sąrašą motyvai nurodyti atitinkamuose tų priedų įrašuose.

Atitinkamų asmenų dėmesys atkreipiamas į galimybę teikti paraiškas atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 765/2006 II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (plg. reglamento 3 straipsnį).

Atitinkami asmenys gali toliau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą:

Council of the European Union

General Secretariat

DG K Coordination Unit

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Atitinkamų asmenų dėmesys taip pat atkreipiamas į galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.


(1)  OL L 335, 2011 12 17, p. 81.

(2)  OL L 335, 2011 12 17, p. 15.


Europos Komisija

17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/18


Euro kursas (1)

2011 m. gruodžio 16 d.

2011/C 369/06

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3064

JPY

Japonijos jena

101,70

DKK

Danijos krona

7,4336

GBP

Svaras sterlingas

0,84055

SEK

Švedijos krona

9,0337

CHF

Šveicarijos frankas

1,2249

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

7,7815

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,343

HUF

Vengrijos forintas

303,38

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6975

PLN

Lenkijos zlotas

4,4891

RON

Rumunijos lėja

4,3345

TRY

Turkijos lira

2,4520

AUD

Australijos doleris

1,3060

CAD

Kanados doleris

1,3497

HKD

Honkongo doleris

10,1673

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7106

SGD

Singapūro doleris

1,7004

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 512,33

ZAR

Pietų Afrikos randas

10,9181

CNY

Kinijos ženminbi juanis

8,2698

HRK

Kroatijos kuna

7,5135

IDR

Indonezijos rupija

11 805,04

MYR

Malaizijos ringitas

4,1485

PHP

Filipinų pesas

57,234

RUB

Rusijos rublis

41,5810

THB

Tailando batas

40,903

BRL

Brazilijos realas

2,4085

MXN

Meksikos pesas

18,0479

INR

Indijos rupija

68,8470


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/19


Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl Kazachstano kilmės baltojo fosforo, dar vadinamo elementiniu arba geltonuoju fosforu, importo inicijavimą

2011/C 369/07

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą, pateiktą pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad Kazachstano kilmės baltasis fosforas, dar vadinamas elementiniu arba geltonuoju fosforu, yra importuojamas dempingo kaina ir dėl to daroma materialinė žala Sąjungos pramonei.

1.   Skundas

2011 m. lapkričio 7 d. vienintelis Sąjungos baltojo fosforo gamintojas Thermphos International BV (toliau – skundo pateikėjas), kuris pagamina 100 proc. baltojo fosforo Sąjungoje, pateikė skundą.

2.   Tiriamasis produktas

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – baltasis fosforas, dar vadinamas elementiniu arba geltonuoju fosforu (toliau – tiriamasis produktas).

3.   Įtarimas dėl dempingo  (2)

Tariamai dempingo kaina importuojamas produktas – Kazachstano (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2804 70 00. Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija.

Kadangi, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, nagrinėjamoji šalis yra laikoma ne rinkos ekonomikos šalimi, o skundo pateikėjas teigė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (vienintelė rinkos ekonomikos trečioji šalis, neskaitant Europos Sąjungos, gaminanti baltąjį fosforą) negali būti tinkama rinkos ekonomikos trečiąja šalimi dėl nepakankamos konkurencijos rinkoje ir nepakankamo pardavimo vidaus rinkoje ar pardavimo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, todėl skundo pateikėjas nustatė iš Kazachstano importuojamo produkto normaliąją vertę remdamasis faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, kuri buvo tinkamai pakoreguota, kad apimtų pagrįstą pelno dydį, už panašų produktą Sąjungoje. Įtarimas dėl dempingo grindžiamas taip nustatytos normaliosios vertės palyginimu su tiriamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą eksporto kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis).

Nepaisant to, kad JAV laikyta netinkama rinkos ekonomikos trečiąja šalimi, skundo pateikėjas taip pat nustatė iš Kazachstano importuojamo produkto normaliąją vertę remdamasis apskaičiuotąja normaliąja verte (gamybos sąnaudos, pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir pelnas) JAV. Todėl įtarimas dėl dempingo taip pat grindžiamas taip nustatytos normaliosios vertės palyginimu su tiriamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą eksporto kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis).

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuoti dempingo skirtumai yra reikšmingi nagrinėjamajai šaliai.

4.   Įtarimas dėl žalos

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad apskritai išaugo tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies vertinant absoliučiais skaičiais ir jo rinkos dalimi.

Iš skundo pateikėjo pateiktų prima facie įrodymų matyti, kad importuojamo tiriamojo produkto kiekis bei kainos, be kitų neigiamų padarinių, darė neigiamą poveikį parduotam kiekiui, kainų lygiui ir Sąjungos pramonės rinkos daliai, ir dėl to turėjo neigiamo poveikio bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams bei finansinei padėčiai.

5.   Procedūra

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad Sąjungos pramonė pateikė skundą arba toks skundas buvo pateiktas jos vardu, ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

Atliekant tyrimą bus nustatyta, ar nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamasis produktas yra importuojamas dempingo kaina ir ar šis dempingas padarė žalos Sąjungos pramonei. Jei išvados bus teigiamos, atliekant tyrimą bus nagrinėjama, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

5.1.    Dempingo nustatymo procedūra

Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai (3).

5.1.1.   Eksportuojančių gamintojų tyrimas

5.1.1.1.   Tirtinų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų atrankos procedūra

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga atliekant tyrimą, susijusį su eksportuojančiais Kazachstano gamintojais, Komisija nusiųs klausimynus žinomiems eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams, visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms. Visi eksportuojantys gamintojai ir eksportuojančių gamintojų asociacijos raginami nedelsiant, pageidautina e. paštu, apie save pranešti Komisijai, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip, ir paprašyti klausimyno.

Eksportuojantys gamintojai ir, prireikus, eksportuojančių gamintojų asociacijos klausimyno atsakymus turi pateikti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

Užpildytame klausimyne turi būti pateikta informacija apie, inter alia, eksportuojančio gamintojo bendrovės (-ių) struktūrą, bendrovės (-ių) veiklą, susijusią su tiriamuoju produktu, gamybos sąnaudas ir tiriamojo produkto pardavimą nagrinėjamosios šalies vidaus rinkoje bei Sąjungai.

5.1.2.   Nagrinėjamosios ne rinkos ekonomikos šalies eksportuojantiems gamintojams taikoma papildoma procedūra

5.1.2.1.   Rinkos ekonomikos trečiosios šalies parinkimas

Atsižvelgiant į 5.1.2.2 dalies nuostatas ir remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, iš nagrinėjamosios šalies importuojamų produktų normalioji vertė nustatoma remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Šiuo tikslu Komisija išrenka tinkamą rinkos ekonomikos trečiąją šalį. Komisija laikinai pasirinko Jungtines Amerikos Valstijas. Atsižvelgiant į galimybę, kad JAV yra netinkama rinkos ekonomikos trečioji šalis, Komisija ketina nustatyti normaliąją vertę remdamasi Sąjungoje faktiškai sumokėta kaina, kuri buvo tinkamai pakoreguota, kad apimtų pagrįstą pelno dydį. Suinteresuotosios šalys raginamos per 10 dienų po šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateikti pastabas dėl šių pasirinkimų tinkamumo.

5.1.2.2.   Nagrinėjamosios ne rinkos ekonomikos šalies eksportuojantiems gamintojams taikomas režimas

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atskiri nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kurie mano, kad jų tiriamasis produktas gaminamas ir parduodamas vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms, gali pateikti tinkamai pagrįstą prašymą (toliau – prašymas taikyti RER). Rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER) taikomas, jei įvertinus prašymą taikyti RER paaiškėja, kad įgyvendinti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstyti kriterijai (4). Eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas RER, dempingo skirtumas bus skaičiuojamas, kiek įmanoma ir nepažeidžiant pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatų dėl naudojimosi turimais faktais, naudojant jų pačių normaliąją vertę ir eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą.

Atskiri nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai taip pat gali prašyti, kad jiems būtų taikomas individualus režimas (toliau – IR), arba tokio režimo jie gali prašyti kaip alternatyvos. Kad eksportuojantiems gamintojams būtų taikomas IR, jie turi pateikti įrodymų, kad atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus (5). Eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas IR, dempingo skirtumas bus skaičiuojamas remiantis jų pačių eksporto kainomis. Eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas IR, normalioji vertė bus grindžiama rinkos ekonomikos trečiajai šaliai, atrinktai kaip nurodyta pirmiau, nustatytomis vertėmis.

a)   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

Komisija prašymo taikyti RER formas išsiųs visiems žinomiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms. Visi eksportuojantys gamintojai, norėdami pateikti prašymą taikyti RER, turėtų Komisijos paprašyti RER formos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Visi eksportuojantys gamintojai, prašantys taikyti RER, turėtų pateikti užpildytą RER formą per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

b)   Individualus režimas (IR)

Prašydami taikyti IR, nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai turėtų pateikti RER formą su tinkamai užpildytomis su IR susijusiomis skiltimis per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

5.1.3.   Nesusijusių importuotojų tyrimas  (6)  (7)

Atsižvelgdama į galimą didelį šiame tyrime dalyvaujančių nesusijusių importuotojų skaičių ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą laikotarpį, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma apie save pranešti Komisijai. Šios šalys tai turėtų padaryti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip, ir Komisijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie savo bendrovę ar bendroves:

pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius bei asmenį ryšiams,

tiksliai apibūdintą bendrovės veiklą, susijusią su tiriamuoju produktu,

visą apyvartą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.,

nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamojo produkto importo į Sąjungos (8) rinką ir perpardavimo joje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekį tonomis ir vertę eurais,

visų susijusių bendrovių (9), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant tiriamąjį produktą, pavadinimus ir tiksliai apibūdintą veiklą,

kitą svarbią informaciją, kuri Komisijai padėtų atrinkti bendroves.

Pateikdama nurodytą informaciją, bendrovė sutinka, kad gali būti atrenkama. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės užpildyti klausimyną ir leisti apsilankyti savo patalpose, kad būtų patikrinti jos atsakymai (toliau – patikrinimas vietoje). Jeigu bendrovė nurodys, kad nesutinka, kad gali būti atrenkama, tai bus laikoma atsisakymu bendradarbiauti atliekant tyrimą. Komisijos išvados dėl nebendradarbiaujančių importuotojų yra grindžiamos turimais faktais, todėl rezultatas šaliai gali būti mažiau palankus nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant nesusijusius importuotojus, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nori pateikti bet kokios kitos atrankai svarbios informacijos, išskyrus nurodytą prašomą informaciją, privalo tai padaryti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

Jei atranka bus būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms praneš apie atrinktas bendroves.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir visoms žinomoms importuotojų asociacijoms. Šios šalys turi pateikti užpildytą klausimyną per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką, jei nenurodyta kitaip. Užpildytame klausimyne pateikiama informacija apie, inter alia, jų bendrovės (-ių) struktūrą, bendrovės (-ių) veiklą, susijusią su tiriamuoju produktu, ir tiriamojo produkto pardavimą.

5.2.    Žalos nustatymo procedūra

Žala reiškia materialinę žalą Sąjungos pramonei, materialinės žalos grėsmę pramonei arba materialines kliūtis kuriant tokią pramonę. Nustatant žalą remiamasi teigiamais įrodymais ir objektyviai nustatyta importo dempingo kaina apimtimi, jo poveikiu kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo padariniais Sąjungos pramonei. Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei daroma materialinė žala, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai.

5.2.1.   Sąjungos gamintojų tyrimas

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga Sąjungos gamintojų tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus žinomiems ar tipiškiems Sąjungos gamintojams ir visoms žinomoms Sąjungos gamintojų asociacijoms.

Minėti Sąjungos gamintojai ir Sąjungos gamintojų asociacijos turi pateikti klausimyno atsakymus per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip. Užpildytame klausimyne pateikiama informacija apie, inter alia, jų bendrovės (-ių) struktūrą, finansinę padėtį, veiklą, susijusią su tiriamuoju produktu, tiriamojo produkto gamybos sąnaudas ir pardavimą.

Visi pirmiau neišvardyti Sąjungos gamintojai ir Sąjungos gamintojų asociacijos raginami nedelsiant, pageidautina e. paštu, apie save pranešti Komisijai, bet ne vėliau kaip per 15 dienų po šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip, ir paprašyti klausimyno.

5.3.    Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir įrodžius, kad vykdomas dempingas ir padaryta žala, bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios organizacijos bei vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami pranešti apie save per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip. Kad galėtų dalyvauti tyrime, vartotojams atstovaujančios organizacijos per tą patį laikotarpį turi įrodyti objektyvų jų veiklos ir tiriamojo produkto ryšį.

Jei nenurodyta kitaip, šalys, kurios apie save praneša per minėtą laikotarpį, per 37 dienas po šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje gali pateikti Komisijai informacijos apie Sąjungos interesus. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba užpildant Komisijos parengtą klausimyną. Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

5.4.    Kita rašytinė informacija

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turėtų gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.5.    Galimybė būti išklausytoms Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turėtų būti pateikti raštu, nurodant prašymo priežastis. Prašymai išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privalo būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Po to prašymai išklausyti pateikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

5.6.    Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Visa rašytinė informacija, kurią prašoma laikyti konfidencialia, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ grifu (10).

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį suinteresuotosios šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, privalo pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, ženklinamą „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Šios santraukos turėtų būti pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti suinteresuotoji šalis nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, į tokią konfidencialią informaciją gali būti neatsižvelgta.

Suinteresuotosios šalys privalo visą informaciją ir prašymus pateikti elektronine forma (nekonfidencialią informaciją – e. paštu, konfidencialią informaciją – vienkartinio rašymo kompaktiniame diske ir (arba) universaliajame diske) ir nurodyti savo pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Vis dėlto visi įgaliojimai, pasirašyti sertifikatai ir atnaujintos jų formos, pridedamos prie RER ir IR formų arba klausimyno atsakymų, pateikiami atspausdinti, t. y. išsiunčiami paštu toliau nurodytu adresu arba įteikiami asmeniškai. Jei suinteresuotoji šalis negali pateikti informacijos ir prašymų elektronine forma, ji apie tai turi nedelsdama pranešti Komisijai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje. Daugiau informacijos apie susirašinėjimą su Komisija suinteresuotosios šalys gali rasti atitinkamame Prekybos generalinio direktorato svetainės tinklalapyje http://ec.europa.eu/trade/tackling-unfair-trade/trade-defence

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N105 04/092

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faks. +32 22985353

Dempingo klausimams skirtas e. paštas trade-yp4-dumping@ec.europa.eu

Žalos klausimams skirtas e. paštas trade-yp4-injury@ec.europa.eu

6.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

7.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininkas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas peržiūri prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminus ir trečiųjų šalių prašymus būti išklausytoms. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visiškai įgyvendintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą.

Visi prašymai būti išklausytiems dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, nurodant prašymo priežastis. Prašymai išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privalo būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Po to prašymai išklausyti turi būti pateikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat gali sudaryti galimybę surengti klausymą, kuriame šalys galėtų pareikšti skirtingą požiūrį ir pateikti paneigiančių argumentų dėl klausimų, susijusių su, be kita ko, dempingu, žala, priežastiniu ryšiu ir Sąjungos interesais. Toks klausymas paprastai rengiamas ne vėliau kaip ketvirtos savaitės po pirminio faktų atskleidimo pabaigoje.

Daugiau informacijos ir duomenis ryšiams suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://ec.europa.eu/trade/tackling-unfair-trade/hearing-officer/index_en.htm

8.   Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip po 9 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (11).


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  Dempingas – produkto (toliau – nagrinėjamasis produktas) pardavimas eksportui už kainą, kuri yra mažesnė nei jo normalioji vertė. Normaliąja verte paprastai laikoma palyginamoji panašaus produkto kaina nagrinėjamosios šalies vidaus rinkoje. Terminas „panašus produktas“ reiškia produktą, kuris visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą arba, jei tokio produkto nėra, į produktą, kuris labai panašus į nagrinėjamąjį produktą.

(3)  Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti tiriamąjį produktą, įskaitant visas jos susijusias bendroves, dalyvaujančias gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant nagrinėjamąjį produktą.

(4)  Konkrečiai, eksportuojantys gamintojai turi įrodyti, kad: i) verslo sprendimai priimami ir išlaidos patiriamos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be didelio valstybės kišimosi, ii) įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra naudojami visiems tikslams, rinkinį, iii) nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, iv) bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir stabilumas ir v) valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(5)  Konkrečiai, eksportuojantys gamintojai turi įrodyti, kad: i) jei įmonės yra visiškai ar iš dalies užsienio kapitalo įmonės ar bendros įmonės, eksportuotojai gali nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį, ii) eksporto kainos, apimtis ir pardavimo sąlygos nustatomi laisvai, iii) akcijų dauguma priklauso privatiems asmenims. Direktorių valdyboje esantys ar svarbias vadovaujamas pareigas einantys valstybės pareigūnai sudaro mažumą, arba turi būti įrodyta, kad nepaisant to bendrovė yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi, iv) valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą; ir v) valstybės kišimasis nėra toks, kad būtų galima išvengti nustatytų priemonių, jei atskiriems eksportuotojams nustatytos skirtingos muitų normos.

(6)  Atrinkti galima tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusius importuotojus. Su eksportuojančiais gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno 1 priedą. Termino „susijusi šalis“ apibrėžtis pateikta 9 išnašoje.

(7)  Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien tik dėl dempingo nustatymo.

(8)  27 Europos Sąjungos valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

(9)  Pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 dėl Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo 143 straipsnį asmenys laikomi susijusiais tik tuomet, jei: a) jie yra vienas kito verslo darbuotojai arba direktoriai; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 proc. įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) juos abu tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiasis asmuo; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai. Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar pusiau tikri), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia; vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. (OL L 253, 1993 10 11, p. 1). Šiuo atveju asmuo reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį.

(10)  „Riboto naudojimo“ dokumentas yra konfidencialus dokumentas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (OL L 343, 2009 12 22, p. 51) 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį. Toks dokumentas taip pat apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(11)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.


Klaidų ištaisymas

17.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/25


Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 338, 2011 m. lapkričio 18 d. )

2011/C 369/08

22 puslapis:

yra:

„CEN

EN ISO 10218-1:2011

Robotai ir robotiniai įtaisai. Saugos reikalavimai, keliami pramoniniams robotams. 1 dalis. Robotai (ISO 10218-1:2011)

Tai skelbiama pirmą kartą

EN ISO 10218-1:2008

2.1 pastaba

2012 1 31“

turi būti:

„CEN

EN ISO 10218-1:2011

Robotai ir robotiniai įtaisai. Saugos reikalavimai, keliami pramoniniams robotams. 1 dalis. Robotai (ISO 10218-1:2011)

Tai skelbiama pirmą kartą

EN ISO 10218-1:2008

2.1 pastaba

2013 1 1“