Europos Sąjungos L 410/2021

2021 11 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 410/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2010

2021 m. lapkričio 17 d.

kuriuo dėl veikliųjų medžiagų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1185/2009 nustatyta bendra palyginamos Europos pesticidų pardavimo ir naudojimo statistikos rengimo sistema;

(2)

Komisija turi reguliariai, bent kas penkerius metus pritaikyti įtraukiamų medžiagų ir jų skirstymo pagal produktų kategorijas ir chemines klases sąrašą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1185/2009 III priede. Šis priedas vėliausiai atnaujintas 2017 m. Komisijos reglamentu (ES) 2017/269 (2), todėl prie to reglamento pridedamą sąrašą reikia atnaujinti 2021–2024 m. laikotarpiui;

(3)

kadangi susijusių medžiagų yra daug, o nustatyti ir klasifikuoti atitinkamus junginius sudėtinga, nacionalinėms statistikos institucijoms sunku apsirūpinti visomis priemonėmis, reikalingomis informacijai apie pesticidų naudojimą ir tiekimą rinkai surinkti. Todėl į sąrašą reikėtų įtraukti tik medžiagas, kurioms viena arba abi pagrindinės tarptautiniu mastu pripažintos cheminių sudėtinių junginių arba pesticidų registravimo institucijos – Amerikos chemijos draugijos Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba ir Tarptautinė pesticidų analizės bendradarbiavimo taryba – yra priskyrusios identifikacinį numerį;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (3) 7 straipsniu įsteigto Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1185/2009 III priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 324, 2009 12 10, p. 1.

(2) 2017 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/269, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos nuostatos dėl veikliųjų medžiagų sąrašo (OL L 40, 2017 2 17, p. 4).

(3) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

PRIEDAS

„III PRIEDAS

SUDERINTA MEDŽIAGŲ KLASIFIKACIJA

Pagrindinės grupės

Produktų kategorijos

Kodas

Cheminė klasė

Medžiagos bendriniai pavadinimai

Bendroji nomenklatūra

CAS (1)

CIPAC (2)

Rinkai pateikti pesticidai, iš viso

PPM_TOT

Rinkai pateikti pesticidai, skirti profesionaliems naudotojams (3)

PPM_PU

—	Skirti naudoti žemės ūkyje (4)

PPM_AGRI

—	Skirti naudoti miškininkystėje (5)

PPM_FORE

—	Skirti kitam profesionaliam naudojimui (6)

PPM_AMU

—	Naudojami tik sandėliuoti (6)

PPM_STOR

Pesticidai, pateikti rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (7) 22 ir 24 straipsnius

1 grupė. Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (8) 22 straipsnį

GRP1

3 grupė. Keistinos medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (9) 24 straipsnį

GRP3

Rinkai pateikti pesticidai pagal Direktyvos 2009/128/EB IV priede nustatytas grupes ir kategorijas

2 grupė. Veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, bet nepriskiriamos kitoms kategorijoms, ir kurios yra išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (10) priedo A ir B dalyse

GRP2

4 grupė. Veikliosios medžiagos, kurios nėra patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl nėra išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede

GRP4

A ir C kategorijos: necheminės veikliosios medžiagos

CAT_A_C

B, D, E, F kategorijos: cheminės veikliosios medžiagos

CAT_B_D-F

Fungicidai ir baktericidai

PES_F

Neorganiniai fungicidai

F01

F01_01

VARIO JUNGINIAI

F01_01_01

BORDO MIŠINYS

8011–63–0

44.604

F01_01_02

VARIO HIDROKSIDAS

20427–59–2

44.305

F01_01_03

VARIO (I) OKSIDAS

1317–39–1

44.603

F01_01_04

VARIO OKSICHLORIDAS

1332–65–6

1332–40–7

44.602

F01_01_05

TRIBAZIS VARIO SULFATAS

12527–76–3

44.306

F01_01_06

KITOS, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTOS, VARIO DRUSKOS

F01_02

NEORGANINĖ SIERA

F01_02_01

SIERA

7704–34–9

F01_99

KITI NEORGANINIAI FUNGICIDAI

F01_99_01

KALKIŲ IR SIEROS NUOVIRAS (KALCIO POLISULFIDAS)

1344–81–6

F01_99_02

KALIO JODIDAS

7681–11–0

773

F01_99_03

KALIO FOSFONATAI (ANKSČIAU – KALIO FOSFITAS)

13977–65–6

13492–26–7

756

F01_99_04

KALIO TIOCIANATAS

333–20–0

772

F01_99_06

DINATRIO FOSFONATAS

13708–85–5

808

F01_99_07

KALIO HIDROKARBONATAS

298–14–6

853

F01_99_08

NATRIO HIDROKARBONATAS

144–55–8

F01_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, NEORGANINIAI FUNGICIDAI

Fungicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra karbamatai ir ditiokarbamatai

F02

F02_01

KARBANILATINIAI FUNGICIDAI

F02_01_01

DIETOFENKARBAS

87130–20–9

513

F02_02

KARBAMATINIAI FUNGICIDAI

F02_02_01

BENTIAVALIKARBAS

413615–35–7

744

F02_02_02

IPROVALIKARBAS

140923–17–7

620

F02_02_03

PROPAMOKARBAS

24579–73–5

399

F02_03

DITIOKARBAMATINIAI FUNGICIDAI

F02_03_01

MANKOZEBAS

8018–01–7

F02_03_02

MANEBAS

12427–38–2

F02_03_03

METIRAMAS

9006–42–2

478

F02_03_04

PROPINEBAS

12071–83–9

177

F02_03_05

TIRAMAS

137–26–8

F02_03_06

ZIRAMAS

137–30–4

F02_99

KITI FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMATAI IR DITIOKARBAMATAI

F02_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMATAI IR DITIOKARBAMATAI

Fungicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra benzimidazolai

F03

F03_01

BENZIMIDAZOLINIAI FUNGICIDAI

F03_01_01

KARBENDAZIMAS

10605–21–7

263

F03_01_02

FUBERIDAZOLAS

3878–19–1

525

F03_01_03

TIABENDAZOLAS

148–79–8

323

F03_01_04

METILTIOFANATAS

23564–05–8

262

F03_99

KITI FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA BENZIMIDAZOLAI

F03_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA BENZIMIDAZOLAI

Fungicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra imidazolai ir triazolai

F04

F04_01

KONAZOLINIAI FUNGICIDAI

F04_01_01

BITERTANOLIS

55179–31–2

386

F04_01_02

BROMUKONAZOLAS

116255–48–2

680

F04_01_03

CIPROKONAZOLAS

94361–06–5

600

F04_01_04

DIFENOKONAZOLAS

119446–68–3

687

F04_01_05

EPOKSIKONAZOLAS

106325–08–0

609

F04_01_06

ETRIDIAZOLAS

2593–15–9

518

F04_01_07

FENBUKONAZOLAS

114369–43–6

694

F04_01_08

FLUKVINKONAZOLAS

136426–54–5

474

F04_01_09

FLUSILAZOLAS

85509–19–9

435

F04_01_10

FLUTRIAFOLAS

76674–21–0

436

F04_01_11

IMAZALILAS (ENILKONAZOLAS)

35554–44–0

335

F04_01_12

IPKONAZOLAS

125225–28–7

115850–69–6

115937–89–8

798

F04_01_13

METKONAZOLAS

125116–23–6

706

F04_01_14

MIKLOBUTANILAS

88671–89–0

442

F04_01_15

PENKONAZOLAS

66246–88–6

446

F04_01_16

PROPIKONAZOLAS

60207–90–1

408

F04_01_17

PROTIOKONAZOLAS

178928–70–6

745

F04_01_18

TEBUKONAZOLAS

107534–96–3

494

F04_01_19

TETRAKONAZOLAS

112281–77–3

726

F04_01_20

TRIADIMENOLIS

55219–65–3

398

F04_01_21

TRIFLUMIZOLAS

99387–89–0

730

F04_01_22

TRITIKONAZOLAS

131983–72–7

652

F04_01_23

MEFENTRIFLUKONAZOLAS

1417782–03–6

1004

F04_02

IMIDAZOLINIAI FUNGICIDAI

F04_02_01

CIAZOFAMIDAS

120116–88–3

653

F04_02_02

FENAMIDONAS

161326–34–7

650

F04_02_03

TRIAZOKSIDAS

72459–58–6

729

F04_99

KITI FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA IMIDAZOLAI IR TRIAZOLAI

F04_99_01

AMETOKTRADINAS

865318–97–4

818

F04_99_02

AMISULBROMAS

348635–87–0

789

F04_99_03

TRICIKLAZOLAS

41814–78–2

547

F04_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA IMIDAZOLAI IR TRIAZOLAI

Fungicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra morfolinai

F05

F05_01

MORFOLININIAI FUNGICIDAI

F05_01_01

DIMETOMORFAS

110488–70–5

483

F05_01_02

DODEMORFAS

1593–77–7

300

F05_01_03

FENPROPIMORFAS

67564–91–4

427

F05_99

KITI FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA MORFOLINAI

F05_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, FUNGICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA MORFOLINAI

Mikrobiologinės ar botaninės kilmės fungicidai

F06

F06_01

MIKROBIOLOGINIAI FUNGICIDAI

F06_01_01

AMPELOMYCES QUISQUALIS (PADERMĖ AQ10)

589

F06_01_021

AUREOBASIDIUM PULLULANS (PADERMĖ DSM 14940)

809

F06_01_022

AUREOBASIDIUM PULLULANS (PADERMĖ DSM 14941)

810

F06_01_03

BACILLUS AMYLOLIQUEFACIENS (ANKSČIAU – SUBTILIS QST 713) (PADERMĖ AQ 713)

661

F06_01_04

CONIOTHYRIUM MINITANS (PADERMĖ CON/M/91–08)

614

F06_01_05

CLONOSTACHYS ROSEA (ANKSČIAU – GLIOCLADIUM CATENULATUM) (PADERMĖ J1446)

624

F06_01_08

PSEUDOMONAS CHLORORAPHIS (PADERMĖ MA342)

574

F06_01_09

PSEUDOZYMA FLOCCULOSA

669

F06_01_111

TRICHODERMA HARZIANUM (PADERMĖ T-22)

1007

F06_01_112

TRICHODERMA HARZIANUM (PADERMĖ ITEM 908)

1008

F06_01_12

CANDIDA OLEOPHILA (PADERMĖ O)

947

F06_01_141

PHLEBIOPSIS GIGANTEA (PADERMĖ FOC PG 410.3)

930

F06_01_142

PHLEBIOPSIS GIGANTEA (PADERMĖ VRA 1835)

921

F06_01_143

PHLEBIOPSIS GIGANTEA (PADERMĖ VRA 1984)

922

F06_01_15

PSEUDOMONAS SP. (PADERMĖ DSMZ 13134)

935

F06_01_16

PYTHIUM OLIGANDRUM (PADERMĖ M1)

936

F06_01_17

STREPTOMYCES (ANKSČIAU – STREPTOMYCES GRISEOVIRIDIS) (PADERMĖ K61)

937

F06_01_181

TRICHODERMA ASPERELLUM (ANKSČIAU – T. HARZIANUM) (PADERMĖ ICC012)

938

F06_01_182

TRICHODERMA ASPERELLUM (ANKSČIAU – T. VIRIDE) (PADERMĖ T25)

1010

F06_01_183

TRICHODERMA ASPERELLUM (ANKSČIAU – T. VIRIDE) (PADERMĖ TV1)

940

F06_01_19

TRICHODERMA ASPERELLUM (PADERMĖ T34)

941

F06_01_201

TRICHODERMA ATROVIRIDE (ANKSČIAU – T. HARZIANUM) (PADERMĖ IMI 206040)

942

F06_01_202

TRICHODERMA ATROVIRIDE (ANKSČIAU – T. HARZIANUM) (PADERMĖ T11)

943

F06_01_21

TRICHODERMA ATROVIRIDE (PADERMĖ I-1237)

944

F06_01_22

TRICHODERMA GAMSII (ANKSČIAU – T. VIRIDE) (PADERMĖ ICC080)

945

F06_01_23

TRICHODERMA POLYSPORUM (IMI 206039)

946

F06_01_24

VERTICILLIUM ALBO-ATRUM (ANKSČIAU – VERTICILLIUM DAHLIAE) (PADERMĖ WCS850)

948

F06_01_25

BACILLUS AMYLOLIQUEFACIENS (PADERMĖ MBI 600)

1011

F06_01_26

BACILLUS AMYLOLIQUEFACIENS (PADERMĖ FZB24)

1012

F06_01_27

SACCHAROMYCES CEREVISIAE (PADERMĖ LAS02)

1016

F06_01_28

TRICHODERMA ATROVIRIDE (PADERMĖ SC1)

988

F06_01_29

BACILLUS AMYLOLIQUEFACIENS SUBSP. PLANTARUM (PADERMĖ D747)

1013

F06_01_30

BACILLUS PUMILUS QST (PADERMĖ 2808 )

1014

F06_01_31

METSCHNIKOWIA FRUCTICOLA (PADERMĖ NRRL Y-27328)

F06_01_32

STREPTOMYCES LYDICUS WYEC 108

F06_01_33

ABE-IT 56

F06_01_34

BACILLUS SUBTILIS (PADERMĖ IAB/BS03)

F06_01_35

ASPERGILLUS FLAVUS (PADERMĖ MUCL 54911)

F06_01_36

VERTICILLIUM NONALFAFAE

F06_02

BOTANINIAI FUNGICIDAI

F06_02_01

EUGENOLIS

97–53–0

967

F06_02_02

GERANIOLIS

106–24–1

968

F06_02_03

TIMOLIS

89–83–8

969

F06_02_04

ARBATMEDŽIO EKSTRAKTAS

68647–73–4

914

F06_02_05

LAMINARINAS

9008–22–4

671

F06_02_06

FEN 560 (VAISTINĖS OŽRAGĖS SĖKLŲ MILTELIAI)

858

F06_02_07

SACHALININĖS REINUTRĖS EKSTRAKTAS

F06_99

KITI MIKROBIOLOGINĖS AR BOTANINĖS KILMĖS FUNGICIDAI

F06_99_01

CEREVIZANAS

980

F06_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, MIKROBIOLOGINĖS AR BOTANINĖS KILMĖS FUNGICIDAI

F07

BAKTERICIDAI

F07_01

NEORGANINIAI BAKTERICIDAI

F07_01_01

NATRIO HIPOCHLORITAS

7681–52–9

848

F07_01_02

ALIUMINIO SULFATAS

10043–01–3

849

F07_99

KITI BAKTERICIDAI

F07_99_01

KASUGAMICINAS

6980–18–3

19408–46–9

703

F07_99_02

STREPTOMICINAS

57–92–1

312

F07_99_03

ALIUMINIO KALIO SULFATO DODEKAHIDRATAS

7784–24–9

Kiti fungicidai ir baktericidai

F99

F99_01

ALIFATINIAI AZOTO FUNGICIDAI

F99_01_01

CIMOKSANILAS

57966–95–7

419

F99_01_02

DODINAS

2439–10–3

101

F99_01_03

GUAZATINAS

108173–90–6

361

F99_02

AMIDINIAI FUNGICIDAI

F99_02_01

CIFLUFENAMIDAS

180409–60–3

759

F99_02_02

FLUOPIKOLIDAS

239110–15–7

787

F99_02_03

PROCHLORAZAS

67747–09–5

407

F99_02_04

SILTIOFAMAS

175217–20–6

635

F99_02_05

ZOKSAMIDAS

156052–68–5

640

F99_02_06

MANDIPROPAMIDAS

374726–62–2

783

F99_02_07

PENTIOPIRADAS

183675–82–3

824

F99_02_08

BENZOVINDIFLUPIRAS

1072957–71–1

981

F99_02_09

IZOFETAMIDAS

875915–78–9

972

F99_02_10

MANDESTROBINAS

173662–97–0

F99_02_11

FLUOPIRAMAS

658066–35–4

807

F99_03

ANILIDINIAI FUNGICIDAI

F99_03_01

BENALAKSILAS

71626–11–4

416

F99_03_02

BOSKALIDAS

188425–85–6

673

F99_03_03

KARBOKSINAS

5234–68–4

273

F99_03_04

FENHEKSAMIDAS

126833–17–8

603

F99_03_05

FLUTOLANILAS

66332–96–5

524

F99_03_06

METALAKSILAS-M

70630–17–0

580

F99_03_07

METALAKSILAS

57837–19–1

365

F99_03_08

BANALAKSILAS-M

98243–83–5

766

F99_03_09

BIKSAFENAS

581809–46–3

819

F99_03_12

IZOPIRAZAMAS

881685–58–1

683777–13

683777–14–2

963

F99_03_13

FLUKSAPIROKSADAS

907204–31–3

828

F99_03_14

PENFLUFENAS

494793–67–8

826

F99_03_15

SEDAKSANAS

874967–67–6

599197–38–3

599194–51–1

833

F99_05

AROMATINIAI FUNGICIDAI

F99_05_01

CHLORTALONILAS

1897–45–6

288

F99_05_02

DIKLORANAS

99–30–9

150

F99_05_03

2,5-DICHLORBENZENKARBOKSIRŪGŠTIES METILESTERIS

2905–69–3

686

F99_06

DIKARBOKSIMIDINIAI FUNGICIDAI

F99_06_01

IPRODIONAS

36734–19–7

278

F99_07

DINITROANILININIAI FUNGICIDAI

F99_07_01

FLUAZINAMAS

79622–59–6

521

F99_08

DINITROFENOLINIAI FUNGICIDAI

F99_08_01

DINOKAPAS

39300–45–3

F99_08_02

MEPTILDINOKAPAS

6119–92–2

811

F99_09

ORGANOFOSFORINIAI FUNGICIDAI

F99_09_01

FOSETILAS

15845–66–6

384

F99_09_02

METILTOLKLOFOSAS

57018–04–9

479

F99_10

OKSAZOLINIAI FUNGICIDAI

F99_10_01

FAMOKSADONAS

131807–57–3

594

F99_10_02

HIMEKSAZOLAS

10004–44–1

528

F99_10_03

OKSATIAPIPROLINAS

1003318–67–9

985

F99_11

FENILPIROLINIAI FUNGICIDAI

F99_11_01

FLUDIOKSONILAS

131341–86–1

522

F99_12

FTALIMIDINIAI FUNGICIDAI

F99_12_01

KAPTANAS

133–06–2

F99_12_02

FOLPETAS

133–07–3

F99_13

PIRIMIDININIAI FUNGICIDAI

F99_13_01

BUPIRIMATAS

41483–43–6

261

F99_13_02

CIPRODINILAS

121552–61–2

511

F99_13_03

MEPANIPIRIMAS

110235–47–7

611

F99_13_04

PIRIMETANILAS

53112–28–0

714

F99_14

CHINOLININIAI FUNGICIDAI

F99_14_01

8-HIDROKSICHINOLINAS

148–24–3

677

F99_14_02

CHINOKSIFENAS

124495–18–7

566

F99_15

CHINONINIAI FUNGICIDAI

F99_15_01

DITIANONAS

3347–22–6

153

F99_16

STROBILURININIAI FUNGICIDAI

F99_16_01

AZOKSISTROBINAS

131860–33–8

571

F99_16_02

DIMOKSISTROBINAS

149961–52–4

739

F99_16_03

FLUOKSASTROBINAS

361377–29–9

746

F99_16_04

KREZOKSIM-METILAS

143390–89–0

568

F99_16_05

PIKOKSISTROBINAS

117428–22–5

628

F99_16_06

PIRAKLOSTROBINAS

175013–18–0

657

F99_16_07

TRIFLOKSISTROBINAS

141517–21–7

617

F99_16_08

FENPIKOKSAMIDAS (ANKSČIAU – LIZERFENVALPIRAS)

517875–34–2

991

F99_17

KARBAMIDINIAI FUNGICIDAI

F99_17_01

PENCIKURONAS

66063–05–6

402

F99_17_02

KARBAMIDAS

57–13–6

913

F99_99

NEKLASIFIKUOTI FUNGICIDAI

F99_99_01

2-FENILFENOLIS (ĮSKAITANT DRUSKAS, PVZ., NATRIO DRUSKĄ)

90–43–7

246

F99_99_02

S-METILACIBENZOLARAS

135158–54–2

597

F99_99_04

L-ASKORBO RŪGŠTIS

50–81–7

774

F99_99_05

BENZENKARBOKSIRŪGŠTIS

65–85–0

622

F99_99_06

FENPROPIDINAS

67306–00–7

520

F99_99_08

METRAFENONAS

220899–03–6

752

F99_99_09

PIRIOFENONAS

688046–61–9

827

F99_99_10

SPIROKSAMINAS

118134–30–8

572

F99_99_11

DIDECILDIMETILAMONIO CHLORIDAS

859

F99_99_12

PROKVINAZIDAS

189278–12–4

764

F99_99_13

VALIFENALATAS (ANKSČIAU – VALIFENALIS)

283159–90–0

857

F99_99_14

DIMETILDISULFIDAS

624–92–0

F99_99_15

COS-OGA

979

F99_99_16

FLUTIANILAS

958647–10–4

835

F99_99_17

FENPIRAZAMINAS

473798–59–3

832

F99_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, NEKLASIFIKUOTI FUNGICIDAI IR BAKTERICIDAI

Herbicidai, stiebų ir samanų naikinimo priemonės

PES_H

Herbicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra fenoksifitohormonai

H01

H01_01

FENOKSI-HERBICIDAI

H01_01_01

2,4-D

94–75–7

H01_01_02

2,4-DB

94–82–6

H01_01_03

DICHLORPROPAS-P

15165–67–0

476

H01_01_04

MCPA

94–74–6

H01_01_05

MCPB

94–81–5

H01_01_06

MEKOPROPAS

7085–19–0

H01_01_07

MEKOPROPAS-P

16484–77–8

475

H01_99

KITI HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA FENOKSIFITOHORMONAI

H01_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA FENOKSIFITOHORMONAI

Herbicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra triazinai ir triazinonai

H02

H02_02

TRIAZININIAI HERBICIDAI

H02_02_01

TERBUTILAZINAS

5915–41–3

234

H02_02_02

HEKSAZINONAS

51235–04–2

374

H02_03

TRIAZINONINIAI HERBICIDAI

H02_03_01

METAMITRONAS

41394–05–2

381

H02_03_02

METRIBUZINAS

21087–64–9

283

H02_99

KITI HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA TRIAZINAI IR TRIAZINONAI

H02_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA TRIAZINAI IR TRIAZINONAI

Herbicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra amidai ir anilidai

H03

H03_01

AMIDINIAI HERBICIDAI

H03_01_01

BEFLUBUTAMIDAS

113614–08–7

662

H03_01_02

P-DIMETENAMIDAS

163515–14–8

638

H03_01_03

IZOKSABENAS

82558–50–7

701

H03_01_04

NAPROPAMIDAS

15299–99–7

271

H03_01_05

PENOKSULAMAS

219714–96–2

758

H03_01_06

PETOKSAMIDAS

106700–29–2

665

H03_01_07

PROPIZAMIDAS

23950–58–5

315

H03_01_08

PIROKSULAMAS

422556–08–9

793

H03_02

ANILIDINIAI HERBICIDAI

H03_02_01

DIFLUFENIKANAS

83164–33–4

462

H03_02_02

FLORASULAMAS

145701–23–1

616

H03_02_03

FLUFENACETAS

142459–58–3

588

H03_02_04

METAZACHLORAS

67129–08–2

411

H03_02_05

METOSULAMAS

139528–85–1

707

H03_02_06

PROPANILAS

709–98–8

205

H03_03

CHLOROACETANILIDINIAI HERBICIDAI

H03_03_01

ACETOCHLORAS

34256–82–1

496

H03_03_02

DIMETACHLORAS

50563–36–5

688

H03_03_03

PROPIZOCHLORAS

86763–47–5

836

H03_03_04

S-METOLACHLORAS

87392–12–9

178961–20–1

607

H03_03_05

PRETILACHLORAS

51218–49–6

711

H03_99

KITI HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA AMIDAI IR ANILIDAI

H03_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA AMIDAI IR ANILIDAI

Herbicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra karbamatai arba bis-karbamatai

H04

H04_01

BIS-KARBAMATINIAI HERBICIDAI

H04_01_01

CHLORPROFAMAS

101–21–3

H04_01_02

DESMEDIFAMAS

13684–56–5

477

H04_01_03

FENMEDIFAMAS

13684–63–4

H04_02

KARBAMATINIAI HERBICIDAI

H04_02_01

ASULAMAS

3337–71–1

240

H04_02_02

KARBETAMIDAS

16118–49–3

H04_99

KITI HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMATAI ARBA BIS-KARBAMATAI

H04_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMATAI ARBA BIS-KARBAMATAI

Herbicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra dinitroaninliniai dariniai

H05

H05_01

DINITROANILINIAI HERBICIDAI

H05_01_01

BENFLURALINAS

1861–40–1

285

H05_01_02

PENDIMETALINAS

40487–42–1

357

H05_01_03

ORIZALINAS

19044–88–3

537

H05_99

KITI HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA DINITROANINLINIAI DARINIAI

H05_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA DINITROANINLINIAI DARINIAI

Herbicidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra karbamido, uracilo arba sulfonilkarbamido dariniai

H06

H06_01

SULFONILKARBAMIDINIAI HERBICIDAI

H06_01_01

AMIDOSULFURONAS

120923–37–7

515

H06_01_02

AZIMSULFURONAS

120162–55–2

584

H06_01_03

BENSULFURON-METILAS

83055–99–6

502.201

H06_01_04

CHLORSULFURONAS

64902–72–3

391

H06_01_05

ETOKSISULFURONAS

126801–58–9

591

H06_01_06

FLAZASULFURONAS

104040–78–0

595

H06_01_07

METILFLUPIRSULFURONAS

150315–10–9

1447440–54–5

577

H06_01_08

FORAMSULFURONAS

173159–57–4

659

H06_01_09

IMAZOSULFURONAS

122548–33–8

590

H06_01_10

JODOSULFURONAS (NATRIO METILJODSULFURONAS)

185119–76–0

144550–36–7

634

634.501

H06_01_11

MEZOSULFURONAS (METILMEZOSULFURONAS)

400852–66–6

208465–21–8

663

663.201

H06_01_12

METSULFURON-METILAS

74223–64–6

441.201

H06_01_13

NIKOSULFURONAS

111991–09–4

709

H06_01_14

OKSASULFURONAS

144651–06–9

626

H06_01_15

PROSULFURONAS

94125–34–5

579

H06_01_16

RIMSULFURONAS

122931–48–0

716

H06_01_17

SULFOSULFURONAS

141776–32–1

601

H06_01_18

TIFENSULFURON-METILAS

79277–27–3

452

H06_01_19

TRIASULFURONAS

82097–50–5

480

H06_01_20

TRIBENURONAS (PRADINĖ MEDŽIAGA)

106040–48–6

546

H06_01_21

TRIFLUSULFURONAS

126535–15–7

731

H06_01_22

TRITOSULFURONAS

142469–14–5

735

H06_01_23

ORTOSULFAMURONAS

213464–77–8

781

H06_01_24

METILETAMETSULFURONAS

97780–06–8

834.201

H06_01_25

METILHALOSULFURONAS

100784–20–1

785.201

H06_01_26

TRIFLOKSISULFURONAS

145099–21–4

617

H06_02

URACILINIAI HERBICIDAI

H06_02_01

LENACILAS

2164–08–1

163

H06_02_02

TERBACILAS

5902–51–2

272

H06_03

KARBAMIDINIAI HERBICIDAI

H06_03_01

CHLORTOLURONAS

15545–48–9

217

H06_03_02

DIURONAS

330–54–1

100

H06_03_03

FLUOMETURONAS

2164–17–2

159

H06_03_04

IZOPROTURONAS

34123–59–6

336

H06_03_05

LINURONAS

330–55–2

H06_03_06

METOBROMURONAS

3060–89–7

168

H06_99

KITI HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMIDO, URACILO ARBA SULFONILKARBAMIDO DARINIAI

H06_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, HERBICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMIDO, URACILO ARBA SULFONILKARBAMIDO DARINIAI

Kiti herbicidai

H99

H99_01

ARILOKSIFENOKSIPROPIONINIAI HERBICIDAI

H99_01_01

KLODINAFOPAS

114420–56–3

683

H99_01_02

CIHALOFOP-BUTILAS

122008–85–9

596

H99_01_03

DIKLOFOPAS (METILDIKLOFOPAS)

40843–25–2

257–141–8

358

358.201

H99_01_04

FENOKSAPROPAS-P

113158–40–0

484

H99_01_05

FLUAZIFOPAS-P

83066–88–0

467

H99_01_06

HALOKSIFOPAS-P (HALOKSIFOPAS-P METILESTERIS)

95977–29–0

72619–32–0

526

526.201

H99_01_07

PROPAKVIZAFOPAS

111479–05–1

713

H99_01_08

KVIZALOFOPAS-P

94051–08–8

641

H99_01_09

KVIZALOFOPO-P ETILAS

100646–51–3

641.202

H99_01_10

KVIZALOFOPO-P TEFURILAS

119738–06–6

641.226

H99_02

BENZOFURANINIAI HERBICIDAI

H99_02_01

ETOFUMESATAS

26225–79–6

233

H99_03

BENZENKARBOKSIRŪGŠTINIAI HERBICIDAI

H99_03_01

DIKAMBA

1918–00–9

H99_03_02

NATRIO PIRITIOBAKAS

123343–16–8

H99_04

BIPIRIDILIONINIAI HERBICIDAI

H99_04_01

DIKVATAS

85–00–7

H99_05

CIKLOHEKSANEDIONINIAI HERBICIDAI

H99_05_01

KLETODIMAS

99129–21–2

508

H99_05_02

CIKLOKSIDIMAS

101205–02–1

510

H99_05_03

PROFOKSIDIMAS

139001–49–3

621

H99_05_04

TEPRALOKSIDIMAS

149979–41–9

608

H99_05_05

TRALKOKSIDIMAS

87820–88–0

544

H99_06

DIAZININIAI HERBICIDAI

H99_06_01

PIRIDATAS

55512–33–9

447

H99_07

DIKARBOKSIMIDINIAI HERBICIDAI

H99_07_01

ETILCINIDONAS

142891–20–1

598

H99_07_02

FLUMIOKSAZINAS

103361–09–7

578

H99_08

DIFENIL ETERINIAI HERBICIDAI

H99_08_01

AKLONIFENAS

74070–46–5

498

H99_08_02

BIFENOKSAS

42576–02–3

413

H99_08_03

OKSIFLUORFENAS

42874–03–3

538

H99_09

IMIDAZOLINONINIAI HERBICIDAI

H99_09_01

IMAZAMOKSAS

114311–32–9

619

H99_10

NEORGANINIAI HERBICIDAI

H99_10_01

GELEŽIES SULFATAS

7720–78–7

17375–41–6

7782–63–0

837

H99_11

IZOKSAZOLINIAI HERBICIDAI

H99_11_01

IZOKSAFLUTOLAS

141112–29–0

575

H99_11_02

TOPRAMEZONAS

210631–68–8

800

H99_13

NITRILINIAI HERBICIDAI

H99_13_01

BROMOKSINILAS

1689–84–5

H99_13_02

DICHLOBENILAS

1194–65–6

H99_13_03

JOKSINILAS

1689–83–4

3861–47–0

H99_14

ORGANOFOSFORINIAI HERBICIDAI

H99_14_01

AMONIO GLUFOZINATAS

51276–47–2

77182–82–2

437

H99_14_02

GLIFOSATAS

1071–83–6

284

H99_15

FENILPIRAZOLINIAI HERBICIDAI

H99_15_01

PINOKSADENAS

243973–20–8

776

H99_15_02

ETILPIRAFLUFENAS

129630–19–9

605.202

H99_16

PIRIDAZINONINIAI HERBICIDAI

H99_16_01

CHLORIDAZONAS

1698–60–8

111

H99_16_02

FLURTAMONAS

96525–23–4

569

H99_17

PIRIDINEKARBOKSAMIDINIAI HERBICIDAI

H99_17_01

PIKOLINAFENAS

137641–05–5

639

H99_18

PIRIDINEKARBOKSIRŪGŠTINIAI HERBICIDAI

H99_18_01

KLOPIRALIDAS

1702–17–6

455

H99_18_02

PIKLORAMAS

1918–02–1

174

H99_18_03

HALOKSIFENMETILAS

943831–98–9

970.201

H99_18_04

AMINOPIRALIDAS

150114–71–9

771

H99_18_05

FLORPIRAUKSIFENBENZILAS

1390661–72–9

990.227

H99_19

PIRIDILOKSIACETATO RŪGŠTINIAI HERBICIDAI

H99_19_02

FLUROKSIPIRAS

69377–81–7

431

H99_19_03

TRIKLOPIRAS

55335–06–3

376

H99_20

CHINOLININIAI HERBICIDAI

H99_20_01

CHINMERAKAS

90717–03–6

563

H99_20_02

KVINKLORAKAS

84087–01–4

493

H99_21

TIADIAZININIAI HERBICIDAI

H99_21_01

BENTAZONAS

25057–89–0

366

H99_22

TIOKARBAMATINIAI HERBICIDAI

H99_22_01

MOLINATAS

2212–67–1

235

H99_22_02

PROSULFOKARBAS

52888–80–9

539

H99_22_03

TRIALATAS

2303–17–5

H99_23

TRIAZOLINIAI HERBICIDAI

H99_23_01

AMITROLAS

61–82–5

H99_24

TRIAZOLINONINIAI HERBICIDAI

H99_24_01

ETILKARFENTRAZONAS

128639–02–1

587.202

H99_25

TRIAZOLONINIAI HERBICIDAI

H99_25_01

PROPOKSIKARBAZONAS (NATRIO PROPOKSIKARBAZONAS)

145026–81–9

181274–15–7

655

655.011

H99_25_02

TIENKARBAZONAS

317815–83–1

797

H99_26

TRIKETONINIAI HERBICIDAI

H99_26_01

MEZOTRIONAS

104206–82–8

625

H99_26_02

SULKOTRIONAS

99105–77–8

723

H99_26_03

TEMBOTRIONAS

335104–84–2

790

H99_99

NEKLASIFIKUOTI HERBICIDAI

H99_99_01

ACTO RŪGŠTIS

64–19–7

838

H99_99_02

BISPIRIBAKAS

125401–75–4

748

H99_99_03

KLOMAZONAS

81777–89–1

509

H99_99_04

FLUROCHLORIDONAS

61213–25–0

430

H99_99_05

OKSADIARGILAS

39807–15–3

604

H99_99_06

OKSADIAZONAS

19666–30–9

213

H99_99_07

PELARGONO RŪGŠTIS

112–05–0

888

H99_99_08

CHINOKLAMINAS

2797–51–5

648

H99_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, NEKLASIFIKUOTI HERBICIDAI, STIEBŲ IR SAMANŲ NAIKINIMO PRIEMONĖS

Insekticidai ir akaricidai

PES_I

Insekticidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra piretroidai

I01

I01_01

PIRETROIDINIAI INSEKTICIDAI

I01_01_01

AKRINATRINAS

101007–06–1

678

I01_01_02

ALFA CIPERMETRINAS

67375–30–8

454

I01_01_03

BETA CIFLUTRINAS

68359–37–5

482

I01_01_04

BIFENTRINAS

82657–04–3

415

I01_01_05

CIFLUTRINAS

68359–37–5

385

I01_01_06

CIPERMETRINAS

52315–07–8

332

I01_01_07

DELTAMETRINAS

52918–63–5

333

I01_01_08

ESFENVALERATAS

66230–04–4

481

I01_01_09

ETOFENPROKSAS

80844–07–1

471

I01_01_10

GAMA CIHALOTRINAS

76703–62–3

768

I01_01_11

LAMBDA CIHALOTRINAS

91465–08–6

463

I01_01_12

TAU FLUVALINATAS

102851–06–9

786

I01_01_13

TEFLUTRINAS

79538–32–2

451

I01_01_14

ZETA CIPERMETRINAS

52315–07–8

733

I01_01_15

BETA CIPERMETRINAS

65731–84–2

72204–43–4

65732–07–2

83860–31–5

632

I01_99

KITI INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA PIRETROIDAI

I01_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA PIRETROIDAI

Insekticidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra chlorinti angliavandeniliai

I02

I02_01

ANTRANILO DIAMIDO INSEKTICIDAI

I02_01_01

CIANTRANILIPROLAS

736994–63–1

998

I02_99

KITI INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA CHLORINTI ANGLIAVANDENILIAI

I02_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA CHLORINTI ANGLIAVANDENILIAI

Insekticidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra karbamatai ir oksimo-karbamatai

I03

I03_01

OKSIMO-KARBAMATINIAI INSEKTICIDAI

I03_01_01

METOMILAS

16752–77–5

264

I03_01_02

OKSAMILAS

23135–22–0

342

I03_02

KARBAMATINIAI INSEKTICIDAI

I03_02_01

FENOKSIKARBAS

79127–80–3

425

I03_02_02

FORMETANATAS

23422–53–9

697

I03_02_03

METIOKARBAS

2032–65–7

165

I03_02_04

PIRIMIKARBAS

23103–98–2

231

I03_99

KITI INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMATAI IR OKSIMO-KARBAMATAI

I03_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA KARBAMATAI IR OKSIMO-KARBAMATAI

Insekticidai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra organofosfatai

I04

I04_01

ORGANOFOSFORINIAI INSEKTICIDAI

I04_01_01

CHLORPIRIFOSAS

2921–88–2

221

I04_01_02

METILCHLORPIRIFOSAS

5589–13–0

486

I04_01_03

DIMETOATAS

60–51–5

I04_01_04

ETOPROFOSAS

13194–48–4

218

I04_01_07

MALATIONAS

121–75–5

I04_01_08

FOSMETAS

732–11–6

318

I04_01_09

METILPIRIMIFOSAS

29232–93–7

239

I04_01_10

DICHLORVOSAS

62–73–7

I04_99

KITI INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA ORGANOFOSFATAI

I04_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, INSEKTICIDAI, KURIŲ PAGRINDINĖS SUDĖTINĖS DALYS YRA ORGANOFOSFATAI

Mikrobiologinės ar botaninės kilmės insekticidai

I05

I05_01

MIKROBIOLOGINIAI INSEKTICIDAI

I05_01_01

ADOXOPHYES ORANA GRANULOVIRUSAS (PADERMĖ BV-0001)

782

I05_01_03

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. ISRAELIENSIS (H-14 SEROTIPAS) (PADERMĖ AM65–52)

770

I05_01_04

METARHIZIUM ANISOPLIAE VAR. ANISOPLIAE (PADERMĖ BIPESCO 5/F52)

1020

I05_01_05

PAECILOMYCES FUMOSOROSEUS (PADERMĖ FE 9901)

778

I05_01_081

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. AIZAWAI (PADERMĖ ABTS-1857)

949

I05_01_082

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. AIZAWAI (PADERMĖ GC-91)

950

I05_01_091

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. KURSTAKI (PADERMĖ ABTS 351)

951

I05_01_092

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. KURSTAKI (PADERMĖ PB 54)

952

I05_01_093

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. KURSTAKI (PADERMĖ SA 11)

953

I05_01_094

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. KURSTAKI (PADERMĖ SA 12)

954

I05_01_095

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. KURSTAKI (PADERMĖ EG 2348)

955

I05_01_10

BACILLUS THURINGIENSIS SUBSP. TENEBRIONIS (PADERMĖ NB 176 (TM 141))

956

I05_01_111

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ ATCC 74040)

957

I05_01_112

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ GHA)

958

I05_01_12

CYDIA POMONELLA GRANULOVIRUSAS (CPGV)

959

I05_01_13

HELICOVERPA ARMIGERA BRANDUOLIŲ POLIEDRINIS VIRUSAS (HEARNPV)

960

I05_01_14

LECANICILLIUM MUSCARIUM (ANKSČIAU – VERTICILIUM LECANII) (PADERMĖ VE 6)

961

I05_01_15

SPODOPTERA LITTORALIS BRANDUOLIŲ POLIEDRINIS VIRUSAS

962

I05_01_16

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ 147)

1017

I05_01_17

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ NPP111B005)

1018

I05_01_18

ISARIA FUMOSOROSEA (PADERMĖ APOPKA 97) (ANKSČIAU – PAECILOMYCES FUMOSOROSEUS)

573

I05_01_19

SPODOPTERA EXIGUA NUKLEOPOLIHEDROVIRUSAS

592

I05_01_20

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ IMI389521)

I05_01_21

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ PPRI 5339)

I05_01_22

BAKULOVIRUSAS GV

I05_01_23

BEAUVERIA BASSIANA (PADERMĖ BB1)

I05_01_24

BEAUVERIA BRONGNIARTII

I05_01_25

PHTHORIMAEA OPERCULELLA GRANULOVIRUSAS (PHOPGV)

I05_01_26

SPODOPTERA EXIGUA MULTICAPSID BRANDUOLIŲ POLIEDRINIS VIRUSAS (SEMNPV)

I05_01_27

BEAUVERIA BASSIANA 203

I05_01_28

METARHIZIUM BRUNNEUM (PADERMĖ CB15-III)

I05_02

BOTANINIAI INSEKTICIDAI

I05_02_01

APELSINŲ ALIEJUS

8028–48–6

5989–27–5

902

I05_02_02

SERENČIŲ ALIEJUS

903

I05_02_03

AZADIRACHTINAS

11141–17–6

627

I05_02_04

PIRETRINAI

8003–34–7

I05_99

KITI MIKROBIOLOGINĖS AR BOTANINĖS KILMĖS INSEKTICIDAI

I05_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, MIKROBIOLOGINĖS AR BOTANINĖS KILMĖS INSEKTICIDAI

Akaricidai

I06

I06_01

PIRAZOLO AKARICIDAI

I06_01_01

FENPIROKSIMATAS

134098–61–6

695

I06_02

TETRAZINO AKARICIDAI

I06_02_01

KLOFENTEZINAS

74115–24–5

418

I06_02_02

FLUFENZINAS

162320–67–4

734

I06_99

KITI AKARICIDAI

I06_99_01

ACEKVINOCILAS

57960–19–7

760

I06_99_02

CIFLUMETOFENAS

400882–07–7

821

I06_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, AKARICIDAI

Kiti insekticidai

I99

I99_01

FERMENTACIJOS BŪDU GAUTI INSEKTICIDAI

I99_01_01

ABAMEKTINAS, AVERMEKTINAS B1A, AVERMEKTINAS B1B (IŠREIKŠTAS ABAMEKTINU)

71751–41–2

65195–55–3

65195–56–4

495

I99_01_02

MILBEMEKTINAS

51596–10–2

51596–11–3

660

I99_01_03

SPINOZADAS

168316–95–8

131929–60–7

131929–63–0

636

I99_01_04

EMAMEKTINAS

119791–41–2

155569–91–8

791

I99_01_05

SPINETORAMAS

935545–74–7

802

I99_03

BENZOIL-KARBAMIDINIAI INSEKTICIDAI

I99_03_01

DIFLUBENZURONAS

35367–38–5

339

I99_03_02

FLUFENOKSURONAS

01463–69–8

470

I99_03_03

LUFENURONAS

103055–07–8

704

I99_03_04

NOVALURONAS

116714–46–6

672

I99_03_05

TEFLUBENZURONAS

83121–18–0

450

I99_03_06

TRIFLUMURONAS

64628–44–0

548

I99_04

KARBAZATINIAI INSEKTICIDAI

I99_04_01

BIFENAZATAS

149877–41–8

736

I99_05

DIAZILHIDRAZININIAI INSEKTICIDAI

I99_05_01

METOKSIFENOZIDAS

161050–58–4

656

I99_05_02

TEBUFENOZIDAS

112410–23–8

724

I99_05_03

CHROMAFENOZIDAS

143807–66–3

775

I99_06

VABZDŽIŲ AUGIMO REGULIATORIAI

I99_06_01

CIROMAZINAS

66215–27–8

420

I99_06_02

BUPROFEZINAS

953030–84–7

681

I99_06_03

HEKSITIAZOKSAS

78587–05–0

439

I99_08

NITROGUANIDINIAI INSEKTICIDAI

I99_08_01

KLOTIANIDINAS

210880–92–5

738

I99_08_02

TIAMETOKSAMAS

153719–23–4

637

I99_09

ORGANOTININIAI INSEKTICIDAI

I99_09_01

FENBUTATINO OKSIDAS

13356–08–6

359

I99_10

OKSADIAZININIAI INSEKTICIDAI

I99_10_01

INDOKSAKARBAS

173584–44–6

612

I99_11

FENIL-ETERINIAI INSECTICIDAI

I99_11_01

PIRIPROKSIFENAS

95737–68–1

715

I99_12

PIRAZOLINIAI (FENIL-) INSEKTICIDAI

I99_12_02

FIPRONILAS

120068–37–3

581

I99_12_03

TEBUFENPIRADAS

119168–77–3

725

I99_12_04

CHLORANTRANILIPROLAS

500008–45–7

794

I99_13

PIRIDININIAI INSEKTICIDAI

I99_13_01

PIMETROZINAS

123312–89–0

593

I99_13_02

FLONIKAMIDAS (IKI-220)

158062–67–0

763

I99_13_03

SULFOKSAFLORAS

946578–00–3

820

I99_14

PIRIDILMETILAMININIAI INSEKTICIDAI

I99_14_01

ACETAMIPRIDAS

135410–20–7

649

I99_14_02

IMIDAKLOPRIDAS

138261–41–3

582

I99_14_03

TIAKLOPRIDAS

111988–49–9

631

I99_14_04

FLUPIRADIFURONAS

951659–40–8

987

I99_15

NATRIO SULFITO ESTERINIAI INSEKTICIDAI

I99_15_01

PROPARGITAS

2312–35–8

216

I99_17

TETRONO RŪGŠTINIAI INSEKTICIDAI

I99_17_01

SPIRODIKLOFENAS

148477–71–8

737

I99_17_02

SPIROMEZIFENAS

283594–90–1

747

I99_18

VABZDŽIŲ ATRAKTANTAI DRUGIŲ (LEPIDOPTERA) LINIJINĖS GRANDINĖS FEROMONAI (SCLPS)

I99_18_01

(E,E)-8,10-DODEKADIEN-1-OLIS

33956–49–9

860

I99_18_02

(Z)-9-DODECEN-1-ILACETATAS

16974–11–1

112–66–3

422

I99_18_03

(Z)-8-DODECEN-1-ILACETATAS

28079–04–1

861

I99_18_04

(2E,13Z)-OKTADEKADIEN-1-ILACETATAS

86252–65–5

862

I99_18_05

(7E,9E)-DODEKADIEN 1-ILACETATAS

54364–63–5

863

I99_18_06

(7E,9Z)-DODEKADIEN 1-ILACETATAS

55774–32–8

864

I99_18_07

(7Z,11E)-HEKSADEKADIEN-1-ILACETATAS

51606–94–4

865

I99_18_08

(7Z,11Z)-HEKSADEKADIEN-1-ILACETATAS

53042–79–8

52207–99–5

866

I99_18_09

(9Z,12E)-TETRADEKADIEN-1-ILACETATAS

31654–77–0

867

I99_18_10

(E)-11-TETRADECEN-1-ILACETATAS

33189–72–9

868

I99_18_11

(E)-5-DECEN-1-OLIS

56578–18–8

869

I99_18_12

(E)-5-DECEN-1-ILACETATAS

38421–90–8

870

I99_18_13

(E)-8-DODECEN-1-ILACETATAS

38363–29–0

871

I99_18_14

(E/Z)-8-DODECEN-1-ILACETATAS

38363–29–0

28079–04–1

872

I99_18_15

(Z)-11-HEKSADECEN-1-OLIS

56683–54–6

873

I99_18_16

(Z)-11-HEKSADECEN-1-ILACETATAS

34010–21–4

874

I99_18_17

(Z)-11-HEKSADECENALIS

53939–28–9

875

I99_18_18

(Z)-11-TETRADECEN-1-ILACETATAS

20711–10–8

876

I99_18_19

(Z)-13-OKTADECENALIS

58594–45–9

878

I99_18_20

(Z)-7-TETRADECENALIS

65128–96–3

879

I99_18_21

(Z)-8-DODECEN-1-OLIS

40642–40–8

880

I99_18_22

(Z)-9-HEKSADECENALIS

56219–04–6

881

I99_18_23

(Z)-9-TETRADECEN-1-ILACETATAS

16725–53–4

882

I99_18_24

DODECILO ACETATAS

112–66–3

884

I99_18_25

TETRADEKAN-1-OLIS

112–72–1

856

I99_18_26

DODEKAN-1-OLIS

112–53–8

I99_18_27

(E/Z)-9-DODECEN-1-ILACETATAS

16974–34–8

I99_18_28

(E,Z,Z)-3,8,11-TETRADEKATRIEN-1-ILACETATAS

163041–94–9

I99_18_29

(E,Z)-3,8-TETRADEKADIEN-1-ILACETATAS

I99_18_30

N-TETRADECILACETATAS

638–59–5

I99_18_31

(Z,E)-9,11-TETRADEKADIEN-1-ILACETATAS

50767–79–8

I99_18_32

(E,Z)-3,13-OKTADEKADIENILACETATAS

53120–26–6

I99_18_33

(Z,Z)-3,13-OKTADEKADIENILACETATAS

53120–26–7

I99_18_34

N-HEKSADEKANILACETATAS

629–70–9

I99_18_35

(Z)-8-TETRADECEN-1-OLIS

64470–32–2

I99_18_36

(Z)-8-TETRADECEN-1-ILACETATAS

35835–80–4

I99_18_37

(E,E)-8,10-DODEKADIEN-1-ILACETATAS

53880–51–6

I99_19

KITI VABZDŽIŲ ATRAKTANTAI

I99_19_01

AMONIO ACETATAS

631–61–8

I99_19_02

PUTRESCINAS (1,4-DIAMINOBUTANAS)

110–60–1

842

I99_19_03

TRIMETILAMINO HIDROCHLORIDAS

593–81–7

848

I99_19_04

(Z)-13-HEKSADECEN-11IN-1-ILACETATAS

78617–58–0

I99_19_05

(Z,Z,Z,Z)-7,13,16,19-DOKOZA-TETRAEN-1-IL-IZOBUTIRATAS

135459–81–3

883

I99_19_06

RESKALŪRAS

67601–06–3

I99_19_07

HIDROLIZUOTI BALTYMAI

901

I99_19_08

LAVANDULILSENECIOATAS

23960–07–8

I99_19_09

(Z)-3-METIL-6-IZOPROPENIL-9-DECEN-1-IL ACETATAS

67601–06–3

I99_19_10

2,6,6-TRIMETILBICIKLO[3.1.1]HEPT-2-ENAS (ALPHA-PINENAS)

7785–70–8

I99_19_11

2-ETIL-1,6-DIOKSASPIRO (4,4) NONANAS (CHALKOGRANAS)

38401–84–2

I99_19_12

2-METIL-3-BUTEN-2-OLIS

115–18–4

I99_19_13

2-METIL-6-METILEN-2,7-OKTADIEN-4-OLIS (IPSDIENOLIS)

14434–41–4

I99_19_14

4,6,6-TRIMETIL-BICIKLO[3.1.1]HEPT-3-EN-OL,((S)-CIS-VERBENOLIS)

1845–30–3

I99_19_15

8-METIL-2-DEKANOLIO PROPANOATAS

81931–28–4

I99_99

NEKLASIFIKUOTI INSEKTICIDAI AKARICIDAI

I99_99_03

ETOKSAZOLAS

153233–91–1

623

I99_99_04

RIEBALŲ RŪGŠTYS C7-C18 IR C18 NESOČIOSIOS, KALIO DRUSKOS

67701–09–1

889

I99_99_05

RIEBALŲ RŪGŠČIŲ C8-C10 METILESTERIAI

85566–26–3

890

I99_99_06

FENAZAKVINAS

120928–09–8

693

I99_99_07

KIESELGUR (DIATOMITAS)

61790–53–2

647

I99_99_08

LAURO RŪGŠTIS

143–07–7

885

I99_99_09

METAFLUMIZONAS

139968–49–3

779

I99_99_10

METILDEKANOATAS

110–42–9

892

I99_99_11

METILOKTANOATAS

111–11–5

893

I99_99_12

OLEINO RŪGŠTIS

112–80–1

894

I99_99_13

PARAFININĖ ALYVA (CAS 64742–46–7)

64742–46–7

896

I99_99_14

PARAFININĖ ALYVA (CAS 72623–86–0)

72623–86–0

897

I99_99_15

PARAFININĖ ALYVA (CAS 8042–47–5)

8042–47–5

898

I99_99_16

PARAFININĖ ALYVA (CAS 97862–82–3)

97862–82–3

899

I99_99_17

FOSFANAS

7803–51–2

127

I99_99_18

PIRIDABENAS

96489–71–3

583

I99_99_19

PIRIDALILAS

179101–81–6

792

I99_99_20

SPIROTETRAMATAS

203313–25–1

795

I99_99_21

SULFONILFLUORIDAS

2699–79–8

757

I99_99_27

ALIUMINIO FOSFIDAS

20859–73–8

227

I99_99_28

MAGNIO FOSFIDAS

12057–74–8

228

I99_99_29

ANGLIES DVIDEGINIS

124–38–9

844

I99_99_30

MALTODEKSTRINAS

9050–36–6

801

I99_99_31

TERPENOIDŲ MIŠINYS QRD 460

982

I99_99_32

FLUBENDIAMIDAS

272451–65–7

788

I99_99_33

ETANDINITRILAS

460–19–5

I99_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, INSEKTICIDAI AKARICIDAI

Moliuskicidai

PES_M

Moliuskicidai

M01

M01_01

MOLIUSKICIDAI

M01_01_01

GELEŽIES ORTOFOSFATAS

10045–86–0

629

M01_01_03

METALDEHIDAS

108–62–3

9002–91–9

M01_01_04

GELEŽIES PIROFOSFATAS

10058–44–3

M01_01_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, MOLIUSKICIDAI

Augalų augimo reguliatoriai

PES_PGR

Fiziologiniai augalų augimo reguliatoriai

PGR01

PGR01_01

FIZIOLOGINIAI AUGALŲ AUGIMO REGULIATORIAI

PGR01_01_01

1-METILCIKLOPROPENAS

3100–04–7

767

PGR01_01_02

CHLORMEKVATAS IR CHLORMEKVATO CHLORIDAS (IŠREIKŠTAS CHLORMEKVATU)

7003–89–6

999–81–5

143

143.302

PGR01_01_03

CIKLANILIDAS

113136–77–9

586

PGR01_01_04

DAMINOZIDAS

1596–84–5

330

PGR01_01_05

ETEFONAS

16672–87–0

373

PGR01_01_06

ETOKSIKVINAS

91–53–2

517

PGR01_01_07

ETILENAS

74–85–1

839

PGR01_01_08

FORCHLORFENURONAS

68157–60–8

633

PGR01_01_09

GIBERELO RŪGŠTIS

77–06–5

307

PGR01_01_10

GIBERELINAI

468–44–0

510–75–8

8030–53–3

904

PGR01_01_11

IMAZAKVINAS

81335–37–7

699

PGR01_01_12

MALEINO HIDRAZIDAS

123–33–1

310

PGR01_01_13

MEPIKVATAS

15302–91–7

440

PGR01_01_14

PAKLOBUTRAZOLAS

76738–62–0

445

PGR01_01_15

KALCIO PROHEKSADIONAS

127277–53–6

567

567.020

PGR01_01_16

NATRIO 5-NITROGUAJAKOLATAS

67233–85–6

718

PGR01_01_17

NATRIO O-NITROFENOLATAS

824–39–5

720

PGR01_01_18

NATRIO P-NITROFENOLATAS

824–78–2

721

PGR01_01_19

TRINEKSAPAKAS

104273–73–6

732

PGR01_01_20

DIFENILAMINAS

122–39–4

460

PGR01_01_21

FLURPRIMIDOLAS

56425–91–3

696

PGR01_01_22

FLUMETRALINAS

62924–70–3

971

PGR01_01_23

TIDIAZURONAS

51707–55–2

727

PGR01_99

KITI FIZIOLOGINIAI AUGALŲ AUGIMO REGULIATORIAI

PGR01_99_01

1-NAFTILACTO RŪGŠTIS (1-NAA)

86–87–3

313

PGR01_99_02

1-DEKANOLIS

112–30–1

831

PGR01_99_03

1-NAFTILACETAMIDAS (1-NAD)

86–86–2

282

PGR01_99_04

2-NAFTILOKSIACTO RŪGŠTIS (2-NOA)

120–23–0

664

PGR01_99_05

6-BENZILADENINAS

1214–39–7

829

PGR01_99_06

CIANAMIDAS

420–04–2

685

PGR01_99_07

INDOLILSVIESTO RUGŠTIS

133–32–4

830

PGR01_99_08

SINTOFENAS (DAR VADINAMAS CINTOFENU)

130561–48–7

717

PGR01_99_09

1,4-DIMETILNAFTALENAS

571–58–4

822

PGR01_99_10

NATRIO SIDABRO TIOSULFATAS

762

PGR01_99_11

S-ABSCIZO RŪGŠTIS

21293–29–8

PGR01_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, FIZIOLOGINIAI AUGALŲ AUGIMO REGULIATORIAI

Augalų dygimo lėtikliai

PGR02

PGR02_02

AUGALŲ DYGIMO LĖTIKLIAI

PGR02_02_01

KARVONAS

2244–16–8

602

PGR02_99

KITI AUGALŲ DYGIMO LĖTIKLIAI

PGR02_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, AUGALŲ DYGIMO LĖTIKLIAI

Kiti augalų augimo reguliatoriai

PGR03

PGR03_99

KITI AUGALŲ AUGIMO REGULIATORIAI

PGR03_99_01

JŪROS DUMBLIŲ EKSTRAKTAS (ANKSČIAU – JŪROS DUMBLIŲ EKSTRAKTAS IR JŪRŽOLĖS)

920

PGR03_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, AUGALŲ AUGIMO REGULIATORIAI

Kiti augalų apsaugos produktai

PES_ZR

Augaliniai aliejai

ZR02

ZR02_01

AUGALINIAI ALIEJAI

ZR02_01_01

AUGALINIAI ALIEJAI/CITRINŽOLĖS ALIEJUS

8000–29–1

905

ZR02_01_02

AUGALINIAI ALIEJAI/GVAZDIKŲ ALIEJUS

84961–50–2

97–53–0

906

ZR02_01_03

AUGALINIAI ALIEJAI/RAPSŲ ALIEJUS

8002–13–9

907

ZR02_01_04

AUGALINIAI ALIEJAI/MĖTŲ ALIEJUS

8008–79–5

908

ZR02_01_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, AUGALINIAI ALIEJAI

Dirvožemio sterilizantai (įskaitant nematicidus)

ZR03

ZR03_01

METILBROMIDAS

ZR03_01_01

METILBROMIDAS

74–83–9

128

ZR03_02

BIOLOGINIAI NEMATICIDAI

ZR03_02_01

PAECILOMYCES LILACINUS (PADERMĖ 251)

753

ZR03_02_02

BACILLUS FIRMUS (PADERMĖ I-1582)

1015

ZR03_02_03

PASTEURIA NISHIZAWAE PN1

ZR03_02_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, BIOLOGINIAI NEMATICIDAI

ZR03_03

FOSFORO ORGANINIAI NEMATICIDAI

ZR03_03_01

FENAMIFOSAS

22224–92–6

692

ZR03_03_02

FOSTIAZATAS

98886–44–3

585

ZR03_03_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, FOSFORO ORGANINIAI NEMATICIDAI

ZR03_99

KITI DIRVOŽEMIO STERILIZANTAI

ZR03_99_01

1,3-DICHLORPROPENAS

542–75–6

675

ZR03_99_02

CHLORPIKRINAS

76–06–2

298

ZR03_99_03

DAZOMETAS

533–74–4

146

ZR03_99_04

METAMAS

144–54–7

ZR03_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, DIRVOŽEMIO STERILIZANTAI

Rodenticidai

ZR04

ZR04_01

RODENTICIDAI

ZR04_01_01

KALCIO FOSFIDAS

1305–99–3

505

ZR04_01_02

DIFENAKUMAS

56073–07–5

514

ZR04_01_03

VARFARINAS

81–81–2

ZR04_01_04

CINKO FOSFIDAS

1314–84–7

ZR04_01_05

BROMADIOLONAS

28772–56–7

371

ZR04_01_06

CHLORFACINONAS

3691–35–8

208

ZR04_01_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, RODENTICIDAI

Visi kiti augalų apsaugos produktai

ZR99

ZR99_01

DEZINFEKANTAI

ZR99_01_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, DEZINFEKANTAI

ZR99_02

ATBAIDANČIOSIOS MEDŽIAGOS

ZR99_02_01

ALIUMINIO AMONIO SULFATAS

7784–26–1

7784–25–0

840

ZR99_02_02

ALIUMINIO SILIKATAS (KAOLINAS)

1332–58–7

841

ZR99_02_03

KRAUJO MILTAI

90989–74–5

909

ZR99_02_04

KALCIO KARBIDAS

75–20–7

910

ZR99_02_05

KALCIO KARBONATAS

471–34–1

843

ZR99_02_06

DENATONIO BENZOATAS

3734–33–6

845

ZR99_02_07

KALKAKMENIS

1317–65–3

852

ZR99_02_08

METILNONILKETONAS

112–12–9

846

ZR99_02_09

KVARCINIS SMĖLIS

14808–60–7

7637–86–9

855

ZR99_02_10

KVAPU ATBAIDANČIOJI MEDŽIAGA/NEVALYTA TALO ALYVA

8002–26–4

911

ZR99_02_11

KVAPU ATBAIDANČIOJI MEDŽIAGA/TALO ALYVOS DERVA

8016–81–7

912

ZR99_02_12

NATRIO ALIUMINIO SILIKATAS

1344–00–9

850

ZR99_02_13

RIEBALŲ DISTILIAVIMO ATLIEKOS

915

ZR99_02_14

KVAPU ATBAIDANČIOJI MEDŽIAGA/ŽUVŲ TAUKAI

100085–40–3

918

ZR99_02_15

KVAPU ATBAIDANČIOJI MEDŽIAGA/AVIES LAJUS

98999–15–6

919

ZR99_02_16

ČESNAKŲ EKSTRAKTAS

8008–99–9

916

ZR99_02_17

PIPIRAI

917

ZR99_02_99

KITOS, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTOS, ATBAIDANČIOSIOS MEDŽIAGOS

ZR99_99

KITI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTAI

ZR99_99_07

DEKANO RŪGŠTIS

334–48–5

886

ZR99_99_08

OKTANO RŪGŠTIS

124–07–2

887

ZR99_99_12

HEPTAMALOKSILOGLUKANAS

870721–81–6

851

ZR99_99_24

AGUROČIŲ GELTONOSIOS MOZAIKOS VIRUSAS, SILPNA PADERMĖ

618

ZR99_99_34

KIAULIAUOGIŲ MOZAIKOS VIRUSAS, PADERMĖ CH2, 1906 IZOLIATAS

1019

ZR99_99_35

SILPNOSIOS KIAULIAUOGIŲ MOZAIKOS VIRUSO VC1 IZOLIATAS

ZR99_99_36

SILPNOSIOS KIAULIAUOGIŲ MOZAIKOS VIRUSO VX1 IZOLIATAS

ZR99_99_37

KIAULIAUOGIŲ MOZAIKOS VIRUSAS (PEPMV) (EUROPINĖ (ES) PADERMĖ), SILPNASIS IZOLIATAS ABP1 (PEPMVO)

ZR99_99_38

KIAULIAUOGIŲ MOZAIKOS VIRUSAS (PEPMV) (ČILĖS (CH2) PADERMĖ), SILPNASIS IZOLIATAS ABP2 (PEPMVO)

ZR99_99_39

NATŪRALUS CAMELLIA SP. SĖKLŲ EKSTRAKTAS

ZR99_99_40

KARTUSIS MUSMEDIS

ZR99_99_99

KITI, NIEKUR KITUR NEPRISKIRTI, AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTAI

“

(1) Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registro numeris.

(2) Tarptautinė pesticidų analizės bendradarbiavimo taryba.

(3) Neprivalomas suvestinis rodiklis.

(4) Neprivalomas suvestinis rodiklis. Patikslinama, kad įtraukiamos naudojamose žemės ūkio naudmenose pasodintos Kalėdų eglutės (kiti daugiamečiai sodiniai): https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Utilised_agricultural_area_(UAA) (anglų, prancūzų ir vokiečių k.).

(5) Neprivalomas suvestinis rodiklis. Patikslinama, kad miškininkystė neapima naudojamose žemės ūkio naudmenose pasodintų Kalėdų eglučių (kiti daugiamečiai sodiniai): https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Utilised_agricultural_area_(UAA) (anglų, prancūzų ir vokiečių k.).

(6) Neprivalomas suvestinis rodiklis.

(7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB ( OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(8) Atitinka suderintų rizikos rodiklių klasifikatoriaus, nustatyto 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo ( OL L 309, 2009 11 24, p. 71), 1 grupę.

(9) Atitinka suderintų rizikos rodiklių klasifikatoriaus, nustatyto Direktyvoje 2009/128/EB, 3 grupę.

(10) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ( OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

2021 11 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 410/51

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2011

2021 m. lapkričio 17 d.

kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) (1), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2020 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės šviesolaidžių kabelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi „Europacable“ (toliau – skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundo pateikėjas pagamina daugiau nei 25 % visų šviesolaidžių kabelių Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)	2020 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelių ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

1.2. Importo registracija

(4)

2020 m. gruodžio 17 d. gavusi skundo pateikėjo prašymą, pagrįstą reikiamais įrodymais, 2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/548 (4) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

1.3. Suinteresuotosios šalys

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomoms Sąjungos asociacijoms, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, žinomiems prekiautojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Klausymai surengti su skundo pateikėju ir su vienu atrinktu importuotoju („Cable 77 Danmark ApS“ (toliau – „Cable 77“)).

1.4. Pastabos dėl inicijavimo

(7)	Pastabų dėl inicijavimo Komisija gavo iš Kinijos vyriausybės, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME), skundo pateikėjo ir vieno importuotojo („Connect Com GmbH“ (toliau – „Connect Com“)).

(8)

„Connect Com“ tvirtino, kad reikia daugiau informacijos ir paaiškinimų dėl skundo. Visų pirma jis tvirtino, kad ES pramonės rinkos padėtis pablogėjo ne dėl palankių importo iš Kinijos Liaudies Respublikos kainų, o dėl palyginti didelių bendrovių tarpusavio sandorių vidaus kainų. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad skunde pateiktas neišsamus ES gamintojų sąrašas. Kadangi šios pastabos susijusios ne su tyrimo inicijavimu, o su bylos esme, į jas atsakyta 415 ir 539–541 konstatuojamosiose dalyse.

(9)

Dėl tyrimo inicijavimui taikomų esminių reikalavimų CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjas skunde neatliko išsamaus žalos vertinimo, nes jis nepateikė šešių iš penkiolikos žalos rodiklių, išvardytų PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 3 straipsnio 3.4 dalyje, duomenų (visų pirma: našumo, investicijų grąžos, pinigų srauto, darbo užmokesčio, augimo ir pajėgumo padidinti kapitalą arba investicijų duomenų). Be to, CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių patikimų ir (arba) palyginamų pardavimo kainų duomenų.

(10)

Komisija primena, kad, kaip skundo pateikėjas jau pažymėjo atsakydamas į Kinijos vyriausybės ir CCCME pastabas, ADS 5 straipsnio 5.2 dalis yra taikytinas teisinis standartas antidempingo tyrimui inicijuoti, o ADS 3 straipsnio 3.4 dalis yra standartas, taikomas peržiūrai, kurią vykdo tyrimą atliekanti institucija, šiuo atveju Komisija. Todėl skundo pateikėjas privalėjo laikytis ADS 5 straipsnio 5.2 dalies, kuri yra perkelta į pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį, reikalavimų. Tuo tarpu, kaip pažymėjo CCCME, ADS 5 straipsnio 5.2 dalyje daroma nuoroda į ADS 3 straipsnio 3.4 dalį, o pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, ir tokia nuoroda abiem atvejais yra tik paaiškinimas („kaip tie [veiksniai ir rodikliai], kurie išvardyti 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“, ir „[veiksnius ir rodiklius], išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse“) (5). ADS 5 straipsnio 5.2 dalyje ir pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde turėtų būti pateikta įrodymų dėl: a) dempingo, b) žalos ir c) importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinio ryšio. ES teismų praktikoje išaiškinta, kad „skundo pateikėjo pateiktos informacijos kiekis ir kokybė neturi būti tokio lygio, kokio reikia preliminariam arba galutiniam dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimo nustatymui“ (6). Taigi, „įrodymų, kurių kiekio ar kokybės nepakanka preliminariam arba galutiniam dempingo, žalos ar priežastinio ryšio nustatymui pagrįsti, vis dėlto gali pakakti tyrimo inicijavimui pagrįsti“ (7).

(11)

Atsakydama į tvirtinimą, kad skundo pateikėjas nepateikė patikimų ir (arba) palyginamų pardavimo kainų duomenų, Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialiai pateiktų duomenų nekonfidenciali santrauka, kad suinteresuotosios šalys per visą tyrimą galėtų naudotis savo teise į gynybą.

(12)	Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir ADS 6 straipsnio 5 dalį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją.

(13)

Komisija atliko vertinimą ir pripažino, kad pardavimo kainų duomenys priklauso šioms kategorijoms. Bet kuriuo atveju skundo pateikėjai pateikė prasmingą informacijos, pateiktos skundo riboto naudojimo prieduose, santrauką, kad suinteresuotosios šalys galėtų „tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę“, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. Skundo pateikėjai tinkamai apibendrino informaciją apie pardavimo kainas ir neatskleidė skundo 44b ir 67 prieduose pateiktų konkrečių bendrovių konfidencialių duomenų.

(14)

CCCME taip pat teigė, kad skunde neįrodyta, kad būtų daroma žala, nes Sąjungos pramonė padidino gamybą, o jos gamybos pajėgumų nežymus sumažėjimas dėl to, kad Sąjungos pramonė negali patenkinti viso naujai atsiradusio suvartojimo Europoje, pats savaime nėra materialinės žalos rodiklis. Pardavimo apimtis taip pat padidėjo, Sąjungos pramonė tebeturi beveik 80 % rinkos dalį, o pelningumo tendencija nėra aiški ir nerodo žalos. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas atsakė, kad Sąjungos suvartojimo padidėjimas buvo naudingas importui iš Kinijos, kad likusi rinkos dalis nėra aktuali vertinant žalą ir kad Kinijos gamintojų laimėtų konkursų poveikis pasireikš tik po tam tikro laiko. CCCME atsakė, kad iš suvartojimo, gamybos ir gamybos pajėgumų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonė, plėsdama savo verslą, sugebėjo patenkinti didžiąją dalį padidėjusio ES suvartojimo.

(15)

Be to, CCCME tvirtino, kad skunde nepateikta jokių importo dempingo kaina ir žalos priežastinio ryšio įrodymų. Pirma, CCCME teigė, kad nėra ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės raidos. Pavyzdžiui, CCCME teigė, kad tuo metu, kai 2017–2018 m. labiausiai padidėjo importo iš Kinijos apimtis, labiausiai padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas. Antra, 2018–2019 m., priešingai nei importas iš Kinijos, padidėjo importas iš trečiųjų šalių, kurio poveikio negalima priskirti Kinijai, o jei daroma žala, tai yra sau daroma žala dėl lėtos Sąjungos pramonės reakcijos į rinkos pokyčius. Atsakydamas į šį CCCME tvirtinimą skundo pateikėjas teigė, kad priežastinį ryšį galima nustatyti, nes žala pradėta daryti tuo pačiu metu, kai padidėjo importas iš Kinijos, ir kad į importą iš trečiųjų šalių nebuvo atsižvelgta, nes jis buvo de minimis arba neturėta įrodymų, kad jis būtų susijęs su žalingu dempingu. Atsakydami CCCME priminė, kad tuo metu, kai 2017–2018 m. labiausiai padidėjo importo iš Kinijos apimtis, labiausiai padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas, ir kad tarp importo iš Kinijos padidėjimo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties mažėjimo nebuvo jokio ryšio. Tuo tarpu dėl importo iš trečiųjų šalių CCCME pažymėjo, kad 2018–2019 m. bendras importas iš trečiųjų šalių padidėjo, o importas iš Kinijos sumažėjo. Galiausiai CCCME pastebėjo, kad skundo pateikėjas neginčijo argumentų, kad beveik visų skunde pateiktų žalos rodiklių raidos tendencijos buvo teigiamos ir kad įtariama žala bent tam tikru mastu buvo sau padaryta žala.

(16)

Be to, CCCME teigė, kad skundo pateikėjo pateikti importo duomenys yra pervertinti, nes jie pagrįsti klaidinga prielaida dėl apimties, dėl kurios importo padidėjimas buvo iškraipytas. Tiksliau importas iš Kinijos 2019 m. sumažėjo, o ne padidėjo. Be to, skunde pateikti priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai buvo neteisingi, nes jie buvo susiję tik su vienu eksportuotoju viename konkrečiame konkurse. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas atsakė, kad reikėtų atsižvelgti į ilgesnį laikotarpį, norint pastebėti importo padidėjimą, kurio CCCME neneigė ir kurį patvirtino trečiųjų šalių rinkos tyrimų duomenys, ir kad skaičiavimai nebuvo neteisingi, nes skundo pateikėjas privalėjo pateikti tik pagrįstai prieinamą informaciją, kurią sudarė kelių Sąjungos ir Kinijos gamintojų pateikta informacija. CCCME atsakė, kad tai skundo pateikėjo pareiga pagrįsti savo tvirtinimus ir pateikti įrodymų dėl importo duomenų ir kad rinkos tyrimų duomenys buvo susiję su šviesolaidžiais, o ne su šviesolaidžių kabeliais. Dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų CCCME pakartojo, kad jie neatitiko reikalavimų, kad juos būtų galima laikyti pakankamais įrodymais, ir kad atlikdamas reikšmingus skaičiavimus skundo pateikėjas nurodė tik vieno Kinijos gamintojo kainas (pvz., laisvai apyvartai skirto eksporto kainą, naudotą skaičiuojant 2019 m. pirmo pusmečio žalos skirtumą, ir eksporto kainą, naudotą nustatant gamybos sąnaudas 2019 m. antro pusmečio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti).

(17)

Komisija laikosi nuomonės, kad nė vienas iš CCCME tvirtinimų nepaneigė išvados, kad yra pakankamai įrodymų antidempingo tyrimui inicijuoti. Iš tiesų skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad importas dempingo kaina darė didelį žalingą poveikį Sąjungos pramonės būklei. Iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės matyti, kad importas iš Kinijos į ES rinką vis daugiau skverbėsi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai labai mažintos pačios Sąjungos pramonės kainos. Atrodo, kad tai padarė didelį žalingą poveikį Sąjungos pramonės būklei, pavyzdžiui, sumažėjo pardavimas ir rinkos dalis arba pablogėjo finansiniai rezultatai.

(18)

Komisija nesutiko, kad skunde pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai buvo neteisingi. Metodika paaiškinta skundo 8.1.2 skirsnyje ir jame nurodytuose prieduose, kuriuose pateikiami atskiri kiekvienos tipiškos rūšies produkto priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai. Inicijavimo etapu Komisiją tenkino pareiškėjų pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis įrodymai ir ji nusprendė, kad jie yra pakankami įrodymai tyrimui inicijuoti.

(19)

Dėl pakankamų priežastinio ryšio įrodymų reikėtų atkreipti dėmesį į toliau aprašytus aspektus. Pirma, Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo tuo pačiu metu, kai padidėjo importas tokia dempingo kaina, dėl kurios buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Tai aiškiai rodo, kad priežastinis ryšys yra. Antra, kalbant apie kitus veiksnius, pavyzdžiui, importą iš trečiųjų šalių, jų poveikis nėra toks, kad dėl jų blogėtų Sąjungos pramonės padėtis, o išanalizavus skundą nebuvo nustatyta sau daroma žala.

(20)

Per klausymą, kuris vyko po to, kai nebuvo nustatytos laikinosios priemonės, CCCME pateikė keletą pastabų dėl skunde pateiktos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizės. Komisija mano, kad šių pastabų dėl skundo negalima priimti, nes jos buvo pateiktos labai vėlyvu tyrimo etapu, pasibaigus pranešimo apie inicijavimą 5.2 dalyje nustatytam terminui. Bet kuriuo atveju dauguma šių pastabų tėra jau pateiktų argumentų, į kuriuos jau atsakyta šiame skirsnyje, pakartojimas, ir jomis neįrodyta, kad Komisija neturėjo pakankamai įrodymų, kai nusprendė inicijuoti tyrimą. Dėl pateiktų naujų elementų, be pranešimo apie inicijavimą 5.2 dalyje nustatyto termino, Komisija primena, kad šis tyrimo etapas yra gerokai vėlesnis už pranešimo apie inicijavimą 7 dalyje nustatytus naujos informacijos pateikimo terminus.

(21)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad iš skunde pateiktos informacijos matyti tendencijos, kuriomis nepateisinamas antidempingo muitų nustatymas. „Connect Com“ taip pat paprašė atskleisti skundo 105 ir 109 dalyse nurodytą konfidencialią informaciją, susijusią su tam tikrų Sąjungos gamintojų pelnu ir Kinijos gamintojams pralaimėtais konkursais.

(22)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagal pranešimo apie inicijavimą 5.2 punktą suinteresuotosios šalys turėjo galimybę per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pateikti pastabų dėl skundo ir visų su tyrimo inicijavimu susijusių aspektų. Todėl į šias pastabas po galutinio faktų atskleidimo atsakyti nebegalima. Bet kuriuo atveju „Connect Com“ prašoma informacija pagal pobūdį yra konfidenciali ir negali būti atskleista kitoms suinteresuotosioms šalims.

(23)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, reiškia įvykdė ADS 5 straipsnio 5.2 dalyje ir pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Taigi, Komisija laikėsi visų teisės aktuose nustatytų inicijavimo reikalavimų.

(24)	Komisija išnagrinėjo visas kitas susijusias pastabas ir kituose skirsniuose į jas atsakė.

1.5. Atranka

(25)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1. Sąjungos gamintojų atranka

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Bendroves Komisija atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino 52 % Sąjungos produkcijos ir buvo laikomi tipiškais Sąjungos pramonės gamintojais. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos.

1.5.2. Importuotojų atranka

(27)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(28)	Penki nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Išanalizavusi tų importuotojų pateiktą atrankos informaciją Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė visų bendradarbiaujančių importuotojų pateikti klausimyno atsakymus.

1.5.3. Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka

(29)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(30)

Trisdešimt nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 40 % šviesolaidžių kabelių eksportuojančių gamintojų nurodyto Kinijos eksporto į Sąjungą.

(31)	Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(32)	Pastabų dėl atrinktų bendrovių pateikė vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas („Yangtze Optical Fibre and Cable Joint Stock Limited Company“ (toliau – YOFC)) ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje.

(33)

YOFC ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje teigė, kad, atsižvelgiant į didelį bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių, dviejų atrinktų bendrovių eksportas sudarė mažą eksporto į Sąjungą apimties dalį, kuri nebuvo tipiška Kinijos eksportuotojų atžvilgiu. Be to, tvirtinta, kad atrinkus tris bendroves būtų lengviau išvengti situacijos, kai dėl su atrinktomis bendrovėmis susijusių pasikeitimų atrinktų bendrovių skaičius gali sumažėti iki vienos bendrovės. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje šiuo atžvilgiu nurodė antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos kilmės ratų su plieniniais ratlankiais (8), kuriame buvo įtariama, kad buvo pažeistos kitų bendradarbiaujančių eksportuotojų teisės, nes po to, kai vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas vėlesniame etape nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą, iš dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų liko tik vienas. Be to, buvo nurodyta, kad per ankstesnius antidempingo tyrimus Komisija atrinkdavo bent tris bendroves. Galiausiai tvirtinta, kad atsižvelgiant į tai, kad eksportuotojai gali turėti skirtingus pardavimo kanalus, produktų rūšis ir pirkėjus ir gali skirtis jų konkurencinė padėtis, būtų tinkamiau atrinkti tris bendroves.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį bendroves reikia atrinkti remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 40 % nurodyto Kinijos eksporto į Sąjungą, t. y. buvo tipiško lygio. Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktoms bendrovėms teko didžiausia importo apimtis, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Dvi atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes sudaro daug subjektų (penki gamybos subjektai ir septyni pardavimo subjektai) ir bent keturi eksportuojantys gamintojai, turintys įvairius pardavimo kanalus ir pirkėjus, ir daug produktų. Be to, tai, ar atrinkta bendrovė iš tiesų bendradarbiaus, ar ne, yra būtina, bet ne pakankama sąlyga, kad eksportuojantis gamintojas galėtų būti svarstomas atrinkti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Dėl Komisijos tariamos praktikos atrinkti bent tris bendroves pažymima, kad, kaip paaiškinta pirmiau, bendrovės buvo atrinktos remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią šiuo atveju buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Tvirtinimas dėl besiskiriančios konkurencinės padėties buvo atmestas, nes šalys nepaaiškino, kaip dėl to būtų galima suabejoti atrinktų bendrovių tipiškumu ir kaip atrinkus trečią bendrovę būtų išspręsti konkurencijos skirtumai, jei tokių yra.

(35)	YOFC teigė, kad Komisijai nebūtų per didelė našta atrinkti YOFC, nes dėl COVID-19 pandemijos Komisija nerengia tikrinamųjų vizitų.

(36)

Komisijos tarnyba šiuo atveju tikrinamųjų vizitų nerengė, tačiau ji atliko nuotolinį klausimyno atsakymų sutikrinimą. Nuotoliniai sutikrinimai nereiškia, kad Komisija per tyrimą sutaupė laiko. Veikiau priešingai, nes dirbant nuotoliniu būdu reikia daugiau laiko pasirengti bendrovių pateiktos informacijos tikrinimui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(37)

YOFC taip pat tvirtino, kad turėtų būti atrinktas, nes jis yra patyręs gamintojas, eksportuojantis aukštos kokybės šviesolaidžių kabelius į Sąjungą, o jo gamybos procesas skiriasi nuo kitų Kinijos gamintojų (jis yra vertikaliai integruotas, naudoja Europos technologijas šviesolaidžių kabeliams gaminti, įdiegė pažangias technologijas, yra vienintelis Kinijos nacionalinis parodomasis pažangiosios gamybos subjektas ir itin automatizavo šviesolaidžių gamybą). Be to, jis tvirtino, kad jo eksporto į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti didelė. YOFC taip pat teigė, kad vienam iš atrinktų Sąjungos gamintojų netiesiogiai priklauso YOFC ir dviejų YOFC susijusių bendrovių akcijų, todėl atrinkusi YOFC Komisija turėtų išsamesnės informacijos apie pramonės struktūrą. Taip pat tvirtinta, kad kai kurie YOFC Sąjungos pirkėjai tyrime bendradarbiavo ir kaip nesusiję importuotojai, todėl atrinkus YOFC Komisijai galėtų būti lengviau tikrinti visą Kinijos pardavimo Sąjungos rinkai grandinę.

(38)

Kaip paaiškinta pirmiau, eksportuojantys gamintojai buvo atrinkti remiantis didžiausia nagrinėjamosios šalies eksporto apimties procentine dalimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. YOFC nebuvo tarp dviejų didžiausių eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atrinkti, todėl šis gamintojas nebuvo atrinktas. Bet kuriuo atveju abi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės taip pat yra stambios, didelę patirtį turinčios bendrovių grupės, kurios gamina ir parduoda aukštos kokybės šviesolaidžių kabelius Sąjungai, įskaitant ir vertikaliai integruotus subjektus. Be to, byloje nėra informacijos, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojama technologija būtų mažiau pažangi nei kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų. YOFC nepateikė jokių šiam faktui prieštaraujančių įrodymų. Be to, atrenkant eksportuojančius gamintojus nėra aktualu nei tai, kad vienam atrinktam Sąjungos gamintojui priklauso eksportuojančio gamintojo akcijų, nei kad eksportuojančių gamintojų pirkėjai bendradarbiauja atliekant tyrimą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

1.6. Individualus nagrinėjimas

(39)

Aštuoni Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formas, Komisijai pranešė apie ketinimą pateikti individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Komisija klausimynus internete paskelbė tyrimo inicijavimo dieną. Be to, Komisija neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams pranešė, kad, jei jie norėtų individualaus nagrinėjimo, jie turėtų pateikti klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymus pateikė dvi bendrovės.

(40)	Dėl tyrimo sudėtingumo ir sudėtingos atrinktų eksportuojančių gamintojų struktūros Komisija nusprendė neatlikti individualaus nagrinėjimo, nes jis būtų pernelyg apsunkinęs ir trukdęs Komisijai baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą laikotarpį.

1.7. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(41)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams skirti klausimynai internete (9) buvo paskelbti inicijavimo dieną.

(42)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (10), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų į atrinktų bendrovių ir bendradarbiaujančių naudotojų patalpas. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko nuotolinį toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos sutikrinimą:

Sąjungos gamintojai:

—	„Acome S. A.“ (Prancūzija),

—	„Corning Optical Communications Sp. z o.o.“ ir jo susijusios bendrovės (Lenkija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija),

—	„Prysmian S.p.A.“ ir jo susijusios bendrovės (Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Švedija);

importuotojai:

—	„Cable 77 Danmark ApS“ (Danija),

—	„Connect Com GmbH“ (Vokietija),

—	„Eku Kabel GmbH“ (Vokietija),

—	„Har&Ca S.r.l.“ (Italija),

—	„Infraconcepts B.V.“ (Nyderlandai);

naudotojai:

—	„Deutsche Telekom GmbH“ (Vokietija);

Kinijos eksportuojantys gamintojai:

„FTT group“:

—	„FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd“, Uhanas (toliau – FTT),

—	„Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.“, Nandzingas (toliau – NW),

„ZTT group“:

—	„Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.“, Nantongas (toliau – ZT),

—	„Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.“, Nantongas (toliau – ZP);

susijęs prekiautojas Kinijoje:

—	„ZTT International Limited“, Nantongas;

susijęs prekiautojas Honkonge:

—	„Sumec Hong Kong Company Limited“, Honkongas;

susiję Sąjungos importuotojai:

—	„FiberHome International Poland Sp. z o.o“, Varšuva, Lenkija,

—	„FiberHome International Germany GmbH“, Bona, Vokietija,

—	„ZTT Europe GmbH“, Tauberbišofsheimas, Vokietija.

1.8. Laikinųjų priemonių nenustatymas ir tolesnė procedūra

(43)	Kadangi byla yra techniškai sudėtinga, Komisija nusprendė nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą, kad surinktų daugiau informacijos.

(44)	2021 m. balandžio 23 d. pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė valstybėms narėms ir visoms suinteresuotosioms šalims, kad importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams laikinieji muitai nustatyti nebus ir kad tyrimas bus tęsiamas.

(45)	Atskleidus Komisijos ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių, pastabų ir prašymų pateikti paaiškinimus pateikė „Cable 77“, „Eku Kabel“, „Infraconcept“ ir „Comel“.

(46)	Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su „Cable 77“ ir CCCME.

(47)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Šiuo atžvilgiu Komisija bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiuntė papildomą prašymą pateikti informacijos, įskaitant pardavimo duomenis, pagrįstus produkto kontrolės numerių (PKN) grupėmis, taip pat informacijos apie investicijas ir konkursus, bet tuo neapsiribojant. Komisija šiuos atsakymus patikrino per papildomus nuotolinius duomenų sutikrinimus.

(48)

Oficialūs importo statistiniai duomenys pateikiami kilogramais, o KN kodui 8544 70 00 priskiriami ir kiti produktai nei nagrinėjamasis produktas. Siekdama susidaryti tikslesnį vaizdą apie nagrinėjamojo produkto importą, Komisija išnagrinėjo nacionalinių muitinių pateiktą išsamią informaciją apie visus atskirus importo sandorius nuo 2017 m. iki TL, importuotojų nurodytus muitinės deklaracijose, kurias tvarkė minėtos institucijos. Informacija buvo susijusi su importu į 9 valstybes nares (Bulgariją, Daniją, Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Nyderlandus, Portugaliją, Rumuniją ir Ispaniją) ir buvo laikoma tipiška, nes ji apėmė 79 % importo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo pagrindu atlikus išsamią analizę buvo padarytos toliau išdėstytos išvados.

1.9. Faktų atskleidimas

(49)

2021 m. birželio 30 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Pastabų Komisija gavo iš Kinijos vyriausybės, CCCME, abiejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, visų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų ir skundo pateikėjo. Remdamasi šiomis pastabomis Komisija pakeitė kai kurias aplinkybes, kuriomis remdamasi ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą, ir 2021 m. rugsėjo 2 d. apie tai pranešė visoms suinteresuotosioms šalims (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(50)

Po galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms pagal pranešimo apie inicijavimą 5.7 punkte išdėstytas nuostatas. Klausymai vyko su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, CCCME ir vienu importuotoju („Cable77“).

1.10. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(51)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(52)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės vienmodžiai šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodas 8544700010 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(53)

Neįtraukiami šie produktai:

i)	kabeliai, kurių visi šviesolaidžiai yra su atskirai pritvirtintomis jungtimis iš vieno arba abiejų galų, ir

ii)	jūriniai kabeliai. Jūriniai kabeliai yra plastiku izoliuoti šviesolaidžių kabeliai su vario arba aliuminio laidininku, kurių šviesolaidžiai yra metaliniame (-iuose) modulyje (-iuose).

(54)	Šviesolaidžių kabeliai naudojami kaip optinė perdavimo telekomunikacijų tinklais terpė tolimojo susisiekimo, metro ir prieigos tinkluose.

2.2. Panašus produktas

(55)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	nagrinėjamasis produktas;

—	nagrinėjamosios šalies vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

—	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(56)	Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(57)

„ZTT group“ paprašė į tyrimą neįtraukti optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių. Bendrovė teigė, kad šie kabeliai patenka į produkto apibrėžtį, tačiau skiriasi jų fizinės savybės ir naudojimas (t. y. jie skirti energijos perdavimui), jiems taikomi skirtingi techniniai standartai, jie gaminami naudojant kitas žaliavas ir kitus gamybos procesus ir parduodami atskirose rinkose. Be to, teigta, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai sudarė tik nedidelę pardavimo Sąjungai dalį. „ZTT group“ taip pat paprašė, kad tuo atveju, jei Komisija manytų, jog optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, atliekant tyrimą būtų atsižvelgta į šių produktų specifines savybes, galutinį naudojimą ar rinkos segmento veiksnius.

(58)	Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ pakartojo savo tvirtinimus dėl optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių neįtraukimo į tyrimą ir teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu nepardavė šių rūšių „ZTT group“ parduodamų produktų.

(59)

Optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai yra susiję su duomenų perdavimu ir turi tokias pačias pagrindines savybes kaip kiti šviesolaidžių kabeliai, įskaitant: i) jie turi šviesolaidžius; ii) dengto šviesolaidžio skersmuo yra toks pat; iii) šviesolaidžių skaičius taip pat toks pat; iv) šviesolaidžių skaičius kiekviename modulyje yra vienodas ir v) kabelio šerdies sandara yra tokia pati. Tai, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliais perduodama energija ir jie turi tam tikras savybes (pvz., elektrinės charakteristikos, nėra atsparumo liepsnai reikalavimo, didelio tempiamojo stiprio reikalavimas ir t. t.), šio fakto nepaneigia.

(60)

Be to, visų tipų kabeliams tam tikru mastu taikomos įvairios techninės specifikacijos ir standartai. Kalbant apie žaliavas, tai, kad skirtingų rūšių kabeliams naudojamos skirtingos medžiagos tam tikram šviesolaidžių kabelių elementui pagaminti, neturi reikšmės: visų rūšių šviesolaidžių kabeliai gaminami naudojant šviesolaidžius. Dėl gamybos procesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikri specialiai patentuoti standartinių šviesolaidžių kabelių modeliai aplink apgaubą turi plieninės vielos sluoksnį ir šie kabeliai buvo gaminami tomis pačiomis mašinomis kaip ir optinių įžeminimo laidų kabeliai. Be to, optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai buvo armuojami tik vienu šių kabelių gamybos etapu ir tai nėra pateisinama priežastis jų neįtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Taip pat tai, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių pardavimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažesnę pardavimo Sąjungai dalį, nėra aktualu vertinant tvirtinimą. Galiausiai tai, kad atrinkti Sąjungos gamintojai per TL nepardavė konkrečių „ZTT group“ parduodamų PKN, nepaneigia fakto, kad Sąjungos pramonė gamina optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelius, kurie konkuruoja su Kinijos eksportuotojų produktais.

(61)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai laikomi šviesolaidžių kabelių rūšimi ir jų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios kaip kitų šviesolaidžių kabelių, kurie patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, todėl šių produktų atskirai analizuoti nereikia. Iš tiesų optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai yra šviesolaidžių kabeliai, nes juose yra šviesolaidžiai, kabelių šerdies sandara yra tokia pati ir jie skirti naudoti duomenų perdavimui. Be to, produkto kontrolės numeriais, kuriuos Komisija naudoja dempingo ir žalos skirtumams apskaičiuoti, tinkamai identifikuojami optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai, o Komisija gali tinkamai atlikti sąžiningą Sąjungos ir Kinijos gamintojų kainų palyginimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

„ZTT group“ taip pat pasiūlė keturis metodus, kaip spręsti bet kokias galimas priemonių vengimo problemas ir užkirsti kelią priemonių vengimui tuo atveju, jei optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai nebūtų įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį: i) muitinės pareigūnų atliekamas vizualinis patikrinimas ir dokumentų tikrinimas, ii) patvirtinimo sistema, iii) galutinio naudojimo muitinės procedūra ir iv) stebėsenos sistema. Kadangi buvo padaryta išvada, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, siūlomų metodų, kaip užkirsti kelią priemonių vengimui, nagrinėti nereikėjo.

3. DEMPINGAS

3.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(63)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(64)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie šviesolaidžių kabelių gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė dvidešimt penki Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(65)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 dalyje Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos vyriausybė jokios prašomos informacijos nepateikė. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(66)	Pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo per nustatytą terminą pateikė Kinijos vyriausybė ir CCCME.

(67)	Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(68)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(69)	Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.1.1. Didelių iškraipymų buvimas

3.1.1.1. Įvadas

(70)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

—	tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis,

—	valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms,

—	viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka,

—	bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas,

—	darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas,

—	viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą“.

(71)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(72)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(73)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą dėl KLR (toliau – ataskaita) (11), kurioje surinkta informacija apie tai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų sektoriuje). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje, į kurią įtraukta ataskaita, tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(74)

Papildant ataskaitą, skunde pateikta papildomų įrodymų dėl didelių iškraipymų šviesolaidžių kabelių sektoriuje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto gamybai ir pardavimui daro poveikį (bent potencialiai) ataskaitoje minimi iškraipymai, visų pirma didelis valstybės kišimasis į šviesolaidžių kabelių vertės grandinę, t. y. į šviesolaidžių kabelių sektorių ir su šviesolaidžių kabelių gamyba susijusius sektorius, visų pirma į gamybos išteklių sektorius ir gamybos veiksnių sritį.

(75)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, visų pirma Kinijos teisės aktais, oficialiai skelbiamais Kinijos politikos dokumentais, tarptautinių organizacijų skelbiamomis ataskaitomis, taip pat ataskaitoje konkrečiai nurodytais žinomų mokslininkų tyrimais ir (arba) straipsniais. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

3.1.1.2. Dideli iškraipymai, darantys poveikį KLR vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(76)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (12). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (13).

(77)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[p]agrindinis skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (14) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(78)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (15). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir kitas priemones, kuriomis valstybė veikia rinkoje ir daro jai poveikį, pavyzdžiui, per viešąsias investicijas ir viešuosius pirkimus.

(79)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, kurie seniau būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.1.1.5 skirsnį) (16).

(80)

Antra, kalbant apie finansinių išteklių skirstymą, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.1.1.8 skirsnį) (17). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (18).

(81)

Trečia, kalbant apie skirtingų valstybės ir reguliavimo priemonių naudojimą, valstybė į ekonomiką kišasi įvairiais būdais. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (19). Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (20).

(82)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (21).

3.1.1.3. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis

(83)	Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(84)

Kinijos vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės valdomoms įmonėms. Valstybė (daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės valdomos įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės valdomų įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės valdomų įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės valdomų įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.1.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės valdomų įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (22). Už tai valstybės valdomoms įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (23). Elementai, rodantys, kad valstybė kontroliuoja šviesolaidžių kabelių sektoriaus įmones arba turi joms įtakos, išsamiau apibūdinti 3.1.1.4 ir 3.1.1.5 skirsniuose.

(85)	Tiksliau šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje Kinijos vyriausybei priklauso daugelio bendrovių akcijos, o dalį tų bendrovių ji taip pat kontroliuoja.

(86)

Komisija nustatė, kad bent vienas didelis šviesolaidžių kabelių gamintojas („FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd“ (toliau – FTT) (24)) pripažįsta, kad jį visiškai kontroliuoja Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija (toliau – SASAC) (25), taigi valstybės subjektas. Nors FTT yra kontroliuojamas valstybės, šiam gamintojui taip pat priklauso kitų šviesolaidžių kabelių gamintojų, kaip antai „Changchun FiberHome Technologies“, „Chengdu Datang Cable“, „Fiberhome Marine Network Equipment“, „Xinjiang FiberHome Optical Communications“, kontrolinis akcijų paketas. Nustatyta, kad kitą šviesolaidžių kabelių gamintoją – „Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication“ – taip pat kontroliuoja FTT, taigi jį kontroliuoja ir valstybė.

(87)

Be tiesiogiai kontroliuojamų bendrovių Kinijos vyriausybė taip pat turi įtakos privačioms bendrovėms KLR. Kaip per tyrimą patvirtino vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, taip pat nustatyta, kad valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., per įvairius su valstybe susijusius subjektus, kaip antai: „Bank of China“, „Industrial and Commercial Bank of China“, „Agricultural Bank of China“, „China Development Bank“, „Changshu City Development Investment Co.“ arba „Shanghai Financial Development Investment Fund“) priklauso daugelio šviesolaidžių kabelius gaminančių bendrovių akcijos. Pažymėtina, kad išsiskiria „Yangtze Optical Fiber and Cable“ (toliau – YOFC), nes 39 % bendrovės akcijų priklauso valstybės kontroliuojamiems investuotojams (26). Ši bendrovė yra didelis vidaus gamintojas ir didelis nagrinėjamojo produkto eksportuotojas į ES.

(88)

Kalbant apie privačius šviesolaidžių kabelių gamintojus, Komisija taip pat nustatė, kad bent dviejų iš jų – „Jiangsu Zhongtian Technology“ (toliau – ZTT) (27) ir „Hengtong Group“ – kontrolinius akcijų paketus valdantys (privatūs) akcininkai buvo susiję su KKP ir užėmė postus partijoje (žr. 104 konstatuojamąją dalį).

(89)

Dėl šviesolaidžių kabelių gamybos išteklių tiekėjų pažymėtina, kad viena iš šviesolaidžių kabelių gamybos žaliavų yra aramidiniai siūlai. Dėl pastarosios žaliavos, Komisija taip pat nustatė, kad valstybė labai kišasi į aramido sektoriaus veiklą. Bendrovė „Yantai Tayho Advanced Materials“ (toliau – YTAM) yra viena pagrindinių aramidinių pluoštų gamintojų KLR (28). YTAM kontrolinis akcijų paketas priklauso „Yantai Guofeng Investment Holdings Group“ (29), o pastaroji visiškai priklauso „Yantai SASAC“ (30), taigi YATM visiškai kontroliuoja valstybės institucijos. Kiti svarbūs aramidinių pluoštų gamintojai KLR yra „Sinopec Yizheng Chemical Fibre Company“ (31) (valstybės valdomos „Sinopec Group“ (32) patronuojamoji bendrovė) arba valstybės valdoma įmonė „Sinochem“ (33).

(90)

Gaminant šviesolaidžių kabelius taip pat naudojamos cheminės medžiagos, kaip antai: mažo, vidutinio arba didelio tankio polietilenas arba polibutilentereftalatas. Šios medžiagos – tai cheminiai junginiai, susidarantys vykstant cheminiams procesams. Įvairūs cheminiai junginiai taip pat naudojami ruošiniui gaminti šviesolaidžių kilmės vietoje. Taigi šių gamybos išteklių gamintojai taip pat gali būti laikomi Kinijos cheminių medžiagų sektoriaus dalyviais. Dėl šio sektoriaus Komisija, remdamasi nacionaline statistika, nustatė, kad 2015 m. valstybės valdomų įmonių turtas sudarė 52 % viso chemijos pramonės bendrovių turto (34). Valstybės valdomos įmonės, visų pirma stambios centrinės įmonės, tradiciškai dominuoja KLR chemijos pramonėje dėl savo oligopolinės padėties pradinėje (žaliavų) grandinėje, lengvos prieigos prie vyriausybės skirstomų išteklių (finansavimo, paskolų, žemės ir kt.) ir didelės įtakos vyriausybės sprendimų priėmimo procesui. Šiuo atžvilgiu Komisija konkrečiai nustatė, kad tam tikri pagrindiniai didelio tankio polietileno gamintojai KLR, kaip antai „PetroChina“, „Sinopec Maoming Petrochemical Corporation“, „China National Offshore Oil Corporation“ (35), yra valstybės valdomos įmonės.

(91)

Be to, gaminant šviesolaidžių kabelius naudojamos tam tikros plieno žaliavos, pvz., tam tikrų rūšių plieninė viela arba juostelės. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybei tebepriklauso didelė nuosavybės dalis plieno sektoriuje. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (36). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą, kad iki 2025 m. maždaug dešimt didelės apimties įmonių konsoliduotų 60–70 % geležies ir plieno gamybos (37). Šį ketinimą Kinijos vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (38). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (39). Neseniai įvykusio susijungimo pavyzdys – 2016 m. plieno gamintojų „Baosteel Group Corp.“ ir „Wuhan Iron & Steel Group Corp.“ susijungimas sukuriant antrą pagal dydį pasaulyje plieno gamintoją (40). Didžiausi nerūdijančiojo plieno gamintojai, pavyzdžiui, „Tisco“, „Baosteel“, „Ansteel Lianzhong“, „Jiujuan Iron and Steel“ ir „Tangshan“, yra valdomi valstybės.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kad esama didelio valstybės kišimosi į šviesolaidžių kabelių rinkos gamybos išteklių sektorius (pvz., plieno sektorių, cheminių medžiagų vertės grandines arba per valstybės vykdomą tam tikrų pagrindinių aramidą gaminančių įmonių kontrolę), taip pat į tai, kad, kaip nustatė Komisija, tam tikrus šviesolaidžių kabelių gamintojus tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja arba valdo valstybė arba valstybė jiems turi įtakos (pvz., bendrovės veikloje dalyvaujant KKP), jie priklauso nuo jos paramos ir tam tikrais atvejais įgyvendina KKP ideologiją, valstybės valdomi arba valstybės kontroliuojami gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Tiek valstybės, tiek privačios šviesolaidžių kabelių ir jų gamybos išteklių gamybos įmonės taip pat yra – tiesiogiai arba netiesiogiai – strategiškai prižiūrimos ir vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis, kaip nurodyta 3.1.1.5 skirsnyje.

3.1.1.4. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms

(93)

Be to, kad Kinijos vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės valdomų įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (41), KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (42)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės valdomų įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (43). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (44). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, šviesolaidžių kabelių gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(94)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (45), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (46).

(95)	Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos vyriausybė vis daugiau kišasi į šviesolaidžių kabelių sektorių.

(96)	Kaip jau minėta, tam tikras skaičius šviesolaidžių kabelių gamintojų priklauso valstybei arba yra jos kontroliuojami, todėl valstybė gali laisvai kištis į kainas ir sąnaudas. Šį kišimąsi taip pat dar labiau sustiprina aiškus KKP dalyvavimas ir įtaka šiose bendrovėse.

(97)

Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad „China Information and Communication Technology Group“, kuriai priklauso eksportuojantis gamintojas FSM, savo interneto svetainėje nurodo, kad: „valstybės valdomų įmonių pagrindas ir tikslas – laikytis partijos lyderystės ir stiprinti partijos veiklą. Nuo tada, kai buvo įsteigta „China Information and Communication Technology Group Co., Ltd.“, bendrovės partijos komitetas visiškai laikėsi 18-ojo nacionalinio kongreso, 19-ojo nacionalinio kongreso, ankstesnių partijos plenarinių sesijų ir Nacionalinės konferencijos dėl partijos veiklos stiprinimo valstybės valdomose įmonėse dvasios ir užtikrino, kad partijos stiprinimo veikla ir visi įmonės darbo aspektai atitiktų Xi Jinpingo teoriją dėl naujosios eros Kinijos socializmo. Nustatyti „keturias savimones“, stiprinti „keturis įsitikinimus“, ryžtingai siekti „dviejų apsaugos priemonių“, visapusiškai įgyvendinti bendruosius partijos stiprinimo veiklos reikalavimus naujoje eroje, atidžiai stebėti pagrindines partijos valdymo pareigas ir visapusiškai įtraukti bendrovės partijos komitetą į įmonės valdymą, siekiant sustiprinti lyderystę ir „nurodyti kryptį, užtikrinti bendrą valdymą ir įgyvendinimą“ ir nuolat skatinti partijos stiprinimo veiklos „dvigubą integraciją ir dvigubą skatinimą“ gamybos ir verslo srityje.“ (47)

(98)

Komisija taip pat nustatė, kad partijos stiprinimo veikla vykdoma visose pramoninėse zonose, kaip nurodyta „Wuhan Eastlake High-Tech Development zone“ svetainėje: „Perteikti viso miesto valstybės valdomos įmonės partijos stiprinimo veiklos darbo konferencijos ir rajono partijos (darbo) komiteto sekretoriaus liaudies partijos stiprinimo veikos darbo dvasią, ir perteikti bendrosios konferencijos dvasią: 2019 m. gegužės 7 d.„FiberHome Communications Group“ buvo surengta partijos stiprinimo veiklos valstybės valdomose Donghu aukštųjų technologijų zonos įmonėse skatinimo vietos lygmeniu konferencija. Susitikime dalyvavo beveik 30 asmenų, jų tarpe – Donghu aukštųjų technologijų zonos partijos darbo komiteto organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Wan Lingas ir susiję kolegos, taip pat už partijos stiprinimo veiklos centriniu lygmeniu rajono tiesiogiai valdomose valstybės įmonėse valdymą ir vadovavimą atsakingi asmenys.“ (48) Donghu aukštųjų technologijų zona (arba Uhano Rytų ežero aukštųjų technologijų plėtros zona) dažnai vadinama „Optikos slėniu“ (49), nes joje koncentruojamasi į optinės elektronikos, be kita ko, šviesolaidžių kabelių, gamybą.

(99)

Pažymėtina, kad pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytą veiklą vykdo ir „FiberHome Group“ – FTT patronuojančioji bendrovė. Bendrovės svetainėje „vyriausybės politikos rėmimas“ minimas kaip vienas iš pagrindinių jos santykių su Kinijos vyriausybe elementų (50). Be to, kalbant apie partijos stiprinimo bendrovėje veiklą, „FiberHome“ vaizduojama kaip pavyzdys kitoms įmonėms: „Gegužės 17 d. „Optics Valley Construction Company“ darbuotojams surengė pažintinį vizitą į „Fiberhome Technology Group“, kurio metu buvo aplankyta mokslo ir technologijų pasiekimų paroda, klausyta ekspertų paskaitų ir stebėtas Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo tikrinamasis vizitas, peržiūrėta svarbios Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo kalbos dvasia, kai jis vykdė tikrinamąjį vizitą Hubėjuje [...], o partijos narys Hua Xiaodongas, „Fiberhome Communications“ prezidento kabineto direktorius, pabrėžė „Fiberhome Technology Group“ liaudies partijos stiprinimo veiklą, novatoriškas partijos stiprinimo veiklos priemones ir partijos stiprinimo veiklos internetu rezultatus. [...] Bendrovės generalinis direktorius, partijos narys Zhou Aiqiangas pabrėžė, kad bendrovės darbuotojai privalo derinti mokymąsi ir Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo svarbių kalbų dvasios įgyvendinimą su aukštųjų technologijų zonos dvasia skatinant Optikos slėnio aukštos kokybės plėtros įgyvendinimą.“ (51) Iš pastarosios citatos matyti, kad partijos stiprinimo veikla yra skirta būti glaudžiai susieta su Optikos slėnio verslo plėtra.

(100)

Kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė taip pat toliau plečia KKP vaidmenį privačiajame sektoriuje, taip dar labiau didindama savo pajėgumą kontroliuoti privačių bendrovių sprendimus ir veiklą ir į juos kištis. Komisija nustatė daug tokio kišimosi įrodymų šviesolaidžių kabelių privačių gamintojų atveju.

(101)

Bendrovė ZTT giriasi, kad KKP ir valdžios institucijos ja domisi: „ZTT atkreipė Komunistų partijos ir valstybės vadovų dėmesį į savo plėtrą įvairiose srityse. Centrinio, provincijų ir savivaldybių lygmenų lyderiai tikrino bendrovę, ją patvirtino ir paskatino.“ (52) Be to, bendrovės svetainėje atkreipiamas dėmesys į jos partijos stiprinimo veiklą ir pasiekimus, taip pat į sąveiką su KKP ir valdžios institucijomis šiuo klausimu. Pavyzdžiui, bendrovė aprašo, kaip provincijos ir savivaldybių lygmenų partijos ir vyriausybių lyderiai tikrino bendrovės vykdomą partijos stiprinimo veiklą: „Xue Jipingas (Partijos komiteto sekretorius ir ZTT pirmininkas) teigė, kad „Zhongtian Technology“ yra viena iš pagrindinių Nantongo gamybos įmonių ir kad šiandienos plėtra yra neatsiejama nuo partijos komitetų ir visų lygmenų vyriausybių lyderių priežiūros ir paramos, taip pat kad „Zhongtian Technology Group“ partijos komitetas, vadovaujamas partijos aukštesnės organizacijos, atidžiai parengė naują etapą, skirtą remti abipusį skatinimą, bendrą pažangą ir abipusiškai naudingą partijos stiprinimą plėtojant įmonę. Jis pabrėžė dvi konkrečias praktikas, kurias „Zhongtian Technology“ apibendrino ir formavo vadovaujant partijai. Pirmoji – pažangių įkvėptų šalies inžinierių darbo sistema. […]; Antroji – pažangus intelektinės nuosavybės bankas, kuris skatina įmonės konkurencingumą įtraukiant esmines partijos narių iniciatyvas, visiškai pakeičiant partijos stiprinimo privalumus į plėtros privalumus ir pakeičiant partijos išmintį ir galybę į plėtros veiksmingumą.“ (53) Bendrovė taip pat pabrėžia su partija susijusios veiklos reikšmingumą ir šios veiklos integravimo į bendrovės veiklą svarbą: „„Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.“ partijos komitetui buvo suteiktas garbingas „Dziangsu provincijos pažangiosios liaudies partijos organizacijos“ vardas ir bendrovė tapo vienintele Nantongo regione, gavusia šią garbę. Pastaraisiais metais, vadovaujant nacionalinio modelio darbuotojui, partijos sekretoriui ir direktorių valdybos pirmininkui Xue Jipingui, „Zongtian Technology“ partijos komitetas visada laikėsi pagrindinės ideologijos „daugiausia dėmesio skirti partijos stiprinimui vykdant plėtrą ir plėtros skatinimui per partijos stiprinimą“, ir aktyviai nagrinėjo standartizuotus ir integruotus partijos stiprinimo modelius, daugiausia dėmesio skirdamas partijos stiprinimo veiklos integravimui į įmonės gamybos ir verslo veiklą, visaapimančiam valdymui ir kultūros plėtrai.“ (54)

(102)

Komisija taip pat padarė išvadas dėl KKP įtakos kitam šviesolaidžių kabelių gamintojui, „Hengtong Group“, kuris vidaus rinkoje gamina ir į ES eksportuoja didelį kiekį nagrinėjamojo produkto. Nors bendrovė yra privati, ji skelbė pranešimus apie KKP vaidmenį ir įtaką, narystę KKP ir partijos komitetus bendrovėje, taip pat apie tai, kaip vykdydama savo veiklą bendrovė laikosi valstybės strategijos: „Be reformos ir atvirumo politikos šiandien nebūtų „Hengtong“; kalbant apie „Hengtong“ plėtrą ateityje, partijos vėliava įmonėje turi plevėsuoti aukštai. „Hengtong Group“ partijos komiteto sekretorius ir direktorių valdybos pirmininkas Cui Genliangas teigė, kad „Hengtong Group“ partijos komitetas niekada nepamiršo savo pradinio ketinimo, visada prisimena savo misiją ir toliau vadovausis partijos stiprinimo „raudonuoju varikliu“, suteikdamas galią naujam įmonės plėtros etapui ir stengdamasis atsakyti į aukštos kokybės plėtros eros klausimus. [...] Pagal sistemą „vienas asmuo dviem pareigoms“, leidžiančią tam pačiam asmeniui būti partijos sekretoriumi ir bendrovės vadovu, visi 32 dabartiniai „Hengtong Group“ partijos skyrių sekretoriai yra ir kiekvienos bendrovės generaliniai direktoriai, o partijos stiprinimo veiklos veiksmingumas įtrauktas į bendrą patronuojamųjų įmonių vertinimą. [...] [„Hengtong“] grupės partijos komitetas kas dvejus metus rengia partijos stiprinimo veiklos seminarą, siekdamas suformuluoti grupės partijos stiprinimo veiklos darbo planą kaip kiekvieno partijos skyriaus metinio darbo „numatytą veiksmą“, kiekvienam partijos skyriui kartu pasirenkant naujovišką „neprivalomą veiksmą“, siekdamas skatinti bendrovės skyrius pasiekti išsikeltus tikslus ir sukurti grupės partijos stiprinimo veiklos „kovos grupę“, užtikrinti, kad darbuotojai partijos nariai susitelktų į kilnius tikslus, sukurti grupės partijos stiprinimo veiklos „specialiąsias pajėgas“ ir sukurti grupės partijos stiprinimo paradigmą, apimančią strateginius partijos komitetus, partijos stiprius skyrius ir pavyzdinius partijos narius [...]. Įmonės plėtra yra neatsiejama nuo teisingos partijos lyderystės. Visada turime būti dėkingi ir imtis atsakomybės kartu remdamiesi visuomene.“ „Hengtong Group“ partijos komitetas nustatė didelę atsakomybę atidžiai laikytis nacionalinės plėtros strategijos, partijos stiprinimo darbą laikydamas būdu glaudžiai įmonės plėtros ir nacionalinės strategijos integracijai užtikrinti, ir išnaudoti pagrindines galimybes būti didesniems ir stipresniems.“ (55)

(103)

Be to, Komisija nustatė, kad privati bendrovė YOFC taip pat priklauso nuo valstybės įtakos, visų pirma per KKP vaidmenį bendrovės veikloje. Bendrovės svetainėje informacija apie tokią sąveiką pateikiama aprašant renginį, kuriuo siekta paminėti KKP įsteigimo 97-ąsias metines: „Susitikime Partijos komiteto sekretorius ir YOFC pirmininkas, partijos narys Ma Jie pristatė svarbią ataskaitą. Sekretorius Ma Jie išsamiai apibendrino bendrovės partijos stiprinimo darbą ir veiklos sąlygas praėjusiais metais ir pristatė būsimus darbų reikalavimus. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad: praėjusiais metais, tinkamai vadovaujant aukštesnio lygio organizacijoms, atsižvelgdamas į bendrą Donghu aukštųjų technologijų zonos partijos darbo komiteto vietą ir reikalavimus, bendrovės partijos komitetas atidžiai išnagrinėjo ir įgyvendino 19-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso dvasią ir daugiausia dėmesio skyrė bendrai YOFC plėtrai. [...] Ataskaitoje sekretorius Ma Jie taip pat išanalizavo sunkumus, su kuriais 2018 m. susidūrė YOFC, ir pareikalavo, kad visi partijos nariai veiksmingai įgyvendintų penkias bendrovės strategines priemones bendrovės pertvarkymui ir plėtrai paspartinti. [...] Jis paprašė:“[...] vadovaudamiesi 19-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso ataskaitos dvasia ir pasinaudodami 30-osiomis YOFC metinėmis kaip galimybe, sieksime kurti naują bendrovės ateitį ir laimėsime naujas pergales. (56)“ Praėjus metams, minint KKP 98-ąsias metines, YOFC taip pat pranešė, kad 2019 m. „JOFC partijos komitetui suteiktas garbingas Donghu aukštųjų technologijų zonos „Pažangios partijos organizacijos“ vardas“. Renginio metu pirmininkas ir sekretorius Ma Jie „ragino visus partijos narius aukštai kelti didžiąją Kinijos socializmo vėliavą ir tvirtai nustatyti „keturias savimones“, stiprinti „keturis pasitikėjimus“, praktikuoti „du palaikymus“, mokytis iš pavyzdžio, į pažengusiuosius žiūrėti kaip į etaloną, rūpestingai atlikti savo pareigas, perimti ir tęsti senosios kartos novatoriškumą ir revoliucionierių bei pažangių modelių novatoriškumą, visiškai įtraukti liaudies partijos skyrius kaip aktyvius dalyvius ir novatoriškus bei pavyzdinius partijos narius, iki 2019 m. pasiekti visus YOFC verslo tikslus, o iškilius pasiekimus pristatyti kaip dovaną per 98-ąsias Kinijos komunistų partijos įkūrimo metines ir 70-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įsteigimo metines“. (57)

(104)

Daugelio pirmaujančių šviesolaidžių kabelių gamintojų KKP struktūrai priklausantys asmenys taip pat yra bendrovės valdymo organo nariai. Komisija nustatė, kad ZTT pirmininkas ir kontrolinį akcijų paketą valdantis akcininkas Xue Jipingas yra KKP narys ir partijos komiteto sekretorius (58). Kito didelio šviesolaidžių kabelių gamintojo – FTT – direktorių valdybos pirmininkas Lu Guoqingas yra KKP narys (59), o kiti du vadovai taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (60). Kaip jau minėta 102 konstatuojamojoje dalyje, privataus šviesolaidžių kabelių gamintojo „Hengtong Group“ kontrolinį akcijų paketą valdantis akcininkas Cui Genliangas yra ne tik direktorių valdybos pirmininkas, bet ir partijos komiteto sekretorius. Jis taip pat dalyvavo kaip atstovas 12-ajame ir 13-ajame nacionaliniuose liaudies kongresuose (61). Be to, kaip nustatyta 103 konstatuojamojoje dalyje, YOFC direktorių valdybos pirmininkas Ma Jie eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas ir yra KKP narys (62).

(105)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.1.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (63). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės valdomas įmones, bei šviesolaidžių kabelių ir kituose susijusiuose sektoriuose (pvz., finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.1.1.5. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečiąją įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka

(106)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai paskirstomi sektoriams, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (64).

(107)

Kaip nustatyta viešosios politikos dokumentuose ir sąrašuose, šviesolaidžių kabelių įrangą Kinijos vyriausybė laiko pagrindiniu produktu (65). Toks skirstymas į kategorijas yra labai svarbus, nes pagal jį konkretiems sektoriams taikoma įvairi konkreti politika ir paramos priemonės, skirtos kiekvieno sektoriaus plėtrai skatinti (66). Kadangi šviesolaidžių kabeliai yra viena iš pagrindinių interneto tinklų infrastruktūros sudedamųjų dalių, jie yra labai svarbūs diegiant šviesolaidinius tinklus ir plačiajuostį internetą. Jų kūrimas KLR reguliuojamas ir valdomas įvairiais planais, direktyvomis ir kitais dokumentais, kurie skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis ir yra tarpusavyje susiję. Tokių pagrindinių politikos dokumentų centriniu lygmeniu pavyzdžiai: 13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.) (67) ir pridedamas 13-asis strateginės besiformuojančios pramonės penkmečio planas (68), planas „Pagaminta Kinijoje 2025 m.“ (69), planas „Internet plus“ (70), Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija (71), Valstybės tarybos generalinio biuro gairės dėl sparčiojo plačiajuosčio tinklo kūrimo spartinimo ir greitesnio tarifų už spartųjį prisijungimą prie interneto sumažinimo (72) arba Didelių informacinės infrastruktūros projektų rengimo trejų metų veiksmų planas (73). Šios pagrindinės politikos nuostatos taip pat atsispindi ir plėtojamos žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu, pavyzdžiui, Guangdongo provincijos „Internet plus“ veiksmų plane (2015–2020 m.) (74). Atsižvelgiant į tai, žemesnio nei centrinio lygmens planavimo dokumentai, susiję su kitais sektoriais, gali būti siejami su interneto plėtra, kalbant apie politikos gaires, ir visų pirma su plano „Internet Plus“ įgyvendinimu, kaip yra Hebėjaus provincijos 13-ojo naftos chemijos penkmečio plano atveju (75).

(108)

Vykdydama pirmiau nurodytą politiką valstybė daugiausia dėmesio skyrė šviesolaidinių tinklų ir infrastruktūros plėtrai, taip pat ir šviesolaidžių kabelių rinkai bei susijusiai valstybės paramai. Be to, pirmiau nurodytos politikos įgyvendinimas taip pat buvo glaudžiai susijęs su aukštesnio lygmens politikos įgyvendinimu ir pagal tai remiamas, pavyzdžiui, dėl informacijos pramonės plėtros, (atitinkamas dokumentas: Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) ir NDRC „Informacijos pramonės plėtros vadovas“), dėl didžiųjų duomenų pramonės (atitinkamas dokumentas: MIIT „Didžiųjų duomenų pramonės plėtros planas“ (2016–2020 m.)), dėl debesijos kompiuterijos (atitinkamas dokumentas: MIIT „Trejų metų debesijos kompiuterijos plėtros veiksmų planas (2017–2019 m.)“), arba dėl daiktų interneto (atitinkamas dokumentas: MIIT generalinio biuro pranešimas dėl mobiliojo daiktų interneto kūrimo ir plėtros visapusiško skatinimo) (76). Kitaip tariant, šviesolaidžių kabeliai išsiskiria kaip Kinijos vyriausybei itin svarbus produktas tiesiant tinklus ir infrastruktūrą, naudojamus visose pagrindinėse junglumo ir skaitmeninės politikos srityse, kurias plėtoja ir kontroliuoja valstybė. Remdamasi 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse nurodytais politikos dokumentais Kinijos vyriausybė kišasi, kad įgyvendintų susijusią politiką, ir kišasi į laisvą rinkos jėgų veikimą šviesolaidžių kabelių sektoriuje, visų pirma įvairiomis priemonėmis skatindama ir remdama šį sektorių.

(109)

Kinijos vyriausybė valdo šviesolaidžių kabelių sektoriaus plėtrą taikydama labai įvairias priemones. Komisija nustatė įrodymų, kad buvo vykdomi konkretūs projektai, o vyriausybė įsteigė orientavimo fondus bei pramonės zonas, kurie parodė, kokią įvairią paramą valdžios institucijos teikia šviesolaidžių kabelių gamintojams ir jų vertės grandinei.

(110)

Vietos orientavimo fondo įsteigimą ir valdžios institucijų veiksmus remiant šviesolaidžių kabelių sektorių per pajėgumų didinimo projektą Šandongo provincijoje atskleidė viena dalyvaujanti bendrovė: „Projekto I etape iš viso investuota 1,8 mlrd. RMB. Projektą sudaro 6 šviesolaidžių tempimo bokštų ir 12 šviesolaidžių gamybos linijų statyba, siekiant šviesolaidžių pramonės proveržio Šandongo provincijoje. [...] Vyriausybės akcinio kapitalo dalis leido bendrovėms sumažinti finansavimo išlaidas, padidinti finansinio patikimumo ir saugumo santykį, padėjo perkurti verslo koncepcijas ir užtikrino modernizavimą.“ (77) Kitas šaltinis patvirtina, kad projekto tikslas – įgyvendinti visa apimančią valstybės politiką, pavyzdžiui, išdėstytą 106–108 konstatuojamosiose dalyse, kuri priklauso nuo šviesolaidžių: „Interneto plėtra yra neatsiejama nuo sparčiojo perdavimo priemonių, o sparčiojo perdavimo priemonės gaminamos iš gerų šviesolaidžių. „Shandong Zhiguang Communication Technology Co., Ltd.“ yra aukštųjų technologijų bendrovė, įsteigta siekiant įgyvendinti strateginę iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025 m.“, nacionalinę informacija grindžiamos ekonominės plėtros strategiją, taip pat patenkinti nacionalinių pagrindinių projektų, kaip antai „Didieji duomenys“, „Internet Plus“ ir „Skaitmeninė Kinija“, poreikius. Dzaodžuango mieste jau įsitvirtino ir stiprėja šviesolaidžių – medžiagos su natūraliu mokslo ir technologijų „genu“ – gamyba.“ (78)

(111)

Komisija taip pat nustatė atvejį, kai Sudžou mieste buvo įsteigtas savivaldybės remiamas fondas, kurio vertė – iki 1 mlrd. RMB ir kuris buvo skirtas mažinti finansinį spaudimą, atsiradusį dėl vienam iš šviesolaidžių kabelių gamintojų („Tongding Interconnection Information“) kilusių verslo sunkumų. Kitas fondo tikslas yra padėti bendrovėms patekti į biržos sąrašus (79).

(112)

Be to, kaip minėta 98 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Uhane esanti viena iš Kinijos vyriausybės remiamų specialiųjų pramonės plėtros zonų – Rytų ežero naujų technologijų pramonės plėtros zona – yra pagrindinė šviesolaidžių kabelių gamybos bazė. Kaip viena iš Valstybės tarybos patvirtintų „Nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų“ ir „Nacionalinė čiabuvių inovacijų demonstracinė zona“, ji tapo pirmąja KLR optinės elektronikos pramonės baze (taip pat vadinama Kinijos optikos slėniu, žr. 98 konstatuojamąją dalį). Šioje zonoje veiklą vykdantiems šviesolaidžių kabelių gamintojams buvo taikomos įvairios paskatos ir valstybės parama (80).

(113)

Be to, tarp priemonių, kuriomis Kinijos vyriausybė vadovauja šviesolaidžių kabelių sektoriaus plėtrai, taip pat teikiamos tiesioginės valstybės subsidijos. 2019 m. eksportuojančio gamintojo FTT metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė gavo 393,8 mln. RMB būsimojo laikotarpio pajamų iš vyriausybės subsidijų ir 45,8 mln. RMB vyriausybės subsidijų kaip „kitų pajamų“ (81). 2019 m. eksportuojančio gamintojo ZTT metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė gavo 150,3 mln. RMB būsimojo laikotarpio pajamų iš vyriausybės subsidijų ir 361,1 mln. RMB vyriausybės subsidijų, susijusių su kasdiene bendrovės veikla“ (82). Be to, 2019 m. šviesolaidžių kabelių gamintojo „Hengtong Group“ metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad bendrovės būsimojo laikotarpio pajamos, kurias sudaro vyriausybės subsidijos, sudarė 81,8 mln. RMB, o su kasdiene bendrovės veikla susijusios subsidijos 2019 m. sudarė 268,3 mln. RMB (83).

(114)

Dėl žaliavų, naudojamų šviesolaidžių kabeliams gaminti, Komisija nustatė, kad aramidas – cheminiu būdu gaunamas sintetinis pluoštas ir gamybos išteklius šviesolaidžių kabeliams gaminti – Kinijos vyriausybės Strateginės besiformuojančios pramonės pagrindinių produktų ir paslaugų žinyne (84) yra priskiriamas pagrindiniams produktams, panašiai kaip šviesolaidžiai (žr. 107 konstatuojamąją dalį). Dėl to ši žaliava buvo įtraukta į įvairias Kinijos vyriausybės politikos sritis. Todėl aramidas KLR buvo įtrauktas į planavimo dokumentus, kaip antai 2017–2020 m. cheminių pluoštų gamybos pramonės pertvarkos ir modernizavimo įgyvendinimo planą (toliau – įgyvendinimo planas), kuriuose jis įvardijamas pagrindiniu produktu kalbant apie plėtros spartinimą (85). Nustatyta, kad aramidui taip pat buvo taikomas bent vienas papildomas planavimo dokumentas – Hebėjaus 2016 m. naujųjų medžiagų pramonės plėtros skatinimo planas, kuriame atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams nurodyta paspartinti būtent aramidinio pluošto kūrimą įgyvendinant Handano nacionalinę programą „Torch“ (86).

(115)

Apskritai cheminiams pluoštams valstybės reguliavimas ir rinkos valdymo politika taikomi ne tik centriniu lygmeniu (pavyzdžiui, pagal įgyvendinimo planą), bet ir pagal žemesnio nei centrinio lygmens planavimo dokumentus, pvz., Džedziango provincijos tradicinės gamybos pramonės visapusiškos pertvarkos ir modernizavimo veiksmų planą, kuriame cheminiai pluoštai yra viena iš 10 pagrindinių pramonės šakų, kurioms taikomas specialus politikos valdymas (87), arba 13-ąjį chemijos pramonės plėtros Džiangsu provincijoje veiksmų planą (2016–2020 m.). Pastarojo plano nuostatose dėl naujųjų cheminių medžiagų daugiausia dėmesio skiriama visų pirma didelės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip didelio našumo pluoštai, kuriems gali būti priskiriami pluoštai, naudojami šviesolaidžių kabeliams gaminti, kūrimo ir industrializavimo rėmimui. Šiuo atžvilgiu pastarajame plane taip pat nurodyta pramonei sumažinti gamybos sąnaudas ir „panaikinti tiekimo kliūtis, susijusias su pagrindinėmis pagalbinėmis medžiagomis“ (88).

(116)

Kalbant apie kitą pagrindinį gamybos išteklių, polietileną, turima įrodymų, kad valstybė reglamentuoja gamybą: Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) įtraukė tam tikrus polietileno gamybos procesus į Pramonės restruktūrizavimo žinyną, kuriame vienam riboto naudojimo sąrašo poskirsniui priskiriami naftos chemijos produktai ir visų pirma „polietilenas arba polivinilchloridas, gaunami taikant acetileno procesą, metinei produkcijai neviršijant 200 000 tonų“ (89).

(117)

Apskritai Kinijos vyriausybė chemijos pramonę, iš kurios šviesolaidžių kabelių gamintojai perka daug gamybos išteklių (žr. 90 ir 114 konstatuojamąsias dalis), laiko svarbiu sektoriumi. Tai patvirtinta daugelyje planų, direktyvų ir kitų dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sektoriumi, kurie yra skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis. Šiais dokumentais siekiama reglamentuoti daugelį viso cheminių medžiagų sektoriaus veikimo aspektų, taip darant poveikį, pavyzdžiui, subsektoriams, kuriuose gaminami įvairūs pradinės grandies cheminiai junginiai, naudojami gaminant šviesolaidžių kabelių gamybai naudojamas chemines žaliavas (pvz., išvardytas 90 ir 114 konstatuojamosiose dalyse), visų pirma vertės grandinės kūrimo, tiekimo modelių, technologijų pasirinkimo, gamybos vietos nustatymo ar politikos rėmimo požiūriu (90).

(118)

Konkrečiai dėl vieno iš gamybos išteklių, stiklo pluoštų, Komisija patvirtino, kad valstybė, taikydama 13-ojo statybos medžiagų pramonės penkmečio plano (2016–2020 m.) (91) nuostatas, kišasi į geografinį stiklo pluoštų gamybos pasiskirstymą ir visų pirma nurodo gamybą plėtoti būtent Dziangsi provincijoje ir taip kišasi į atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų laisvą sprendimų priėmimą.

(119)

Kaip taip pat paminėta ataskaitoje, vienas iš šviesolaidžių kabelių gamybos veiksnių – elektros kainos – KLR nėra pagrįstas rinka ir jam taip pat daro poveikį dideli iškraipymai (dėl centralizuoto kainų nustatymo, kainų diferencijavimo ir tiesioginio energijos pirkimo praktikos) (92).

(120)

Dėl tokio vyriausybės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje daromas – ar bent jau gali būti daromas – iškreipiamasis poveikis kainoms. Pirmiau aprašytomis priemonėmis vyriausybė kišasi į šviesolaidžių kabelių sektorių ir šviesolaidžių kabelių gamyboje naudojamų žaliavų gamybos sektorius – Kinijos vyriausybė valdo ir iš esmės kontroliuoja kiekvieną šviesolaidžių kabelių vertės grandinės plėtojimo ir veikimo aspektą.

(121)

Taigi Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai, įskaitant šviesolaidžių kabelių ir jų gamybai naudojamų išteklių gamintojus, skatinami laikytis viešosios politikos tikslų. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

3.1.1.6. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas

(122)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (93).

(123)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (94). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (95). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (96).

(124)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, šviesolaidžių kabelių gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šiame tyrime nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir šviesolaidžių kabelių sektoriui bei sektoriams, kurie gamina žaliavas, naudojamas nagrinėjamajam produktui gaminti.

(125)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šviesolaidžių kabelių sektoriuje ir nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamų žaliavų gamybos sektoriuose bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

3.1.1.7. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas

(126)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (97). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (98). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (99). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(127)

Nebuvo jokių įrodymų, kad bendrovėms, kurios gamina šviesolaidžių kabelius ir susijusius gamybos išteklius, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šviesolaidžių kabelių sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas), ir netiesiogiai (kai šviesolaidžių kabelių gamintojams suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.1.1.8. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą

(128)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(129)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (100), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (101), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (102). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (103).

(130)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(131)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė visai neseniai paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant bendrovių veiklos ir valdymo klausimus (104). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (105).

(132)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (106).

(133)

Šias problemas dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (107). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(134)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(135)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (108). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (109). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(136)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(137)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(138)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šviesolaidžių kabelių sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Komisija taip pat nustatė, kad pirmaujantys šviesolaidžių kabelių gamintojai gavo vyriausybės subsidijų (žr. 113 konstatuojamąją dalį). Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.1.1.9. Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(139)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.1.1.2–3.1.1.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.1.1.6–3.1.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(140)

Komisija primena, kad šviesolaidžių kabeliams gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Šiuo atžvilgiu, remiantis bylos duomenimis, atrinkti eksportuojantys gamintojai daugumą gamybos išteklių pirko KLR. Kai šviesolaidžių kabelių gamintojai KLR perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(141)

Todėl negalima naudoti ne tik šviesolaidžių kabelių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Šiame tyrime nebuvo pateikta jokių tikslių ir tinkamų priešingų įrodymų ar argumentų.

3.1.1.10. Išvada

(142)

3.1.1.2–3.1.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į šviesolaidžių kabelių sektorių bei susijusią tiekimo grandinę, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau analizėje nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(143)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

3.1.1.11. Suinteresuotųjų šalių pastabos

(144)

Atliekant tyrimą pastabų pateikė CCCME, Kinijos vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas ZTT.

(145)

Pirma, CCCME teigė, kad PPO Antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka ir kad ADS nėra straipsnio, pagal kurį nustatant normaliąją vertę būtų galima naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie negali atspindėti eksportuojančios šalies kainų ar sąnaudų lygio. Per antidempingo tyrimus normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis kilmės šalies bendrovių pardavimo kainomis arba sąnaudomis arba bent turi būti grindžiama kainomis arba sąnaudomis, kurios gali atspindėti kainų arba sąnaudų lygį kilmės šalyje. Šiuo atžvilgiu CCCME laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS ir šiuo atveju neturėtų būti taikoma. CCCME teigimu, ES apskaičiuotos normaliosios vertės skaičiavimas taip pat turėtų atitikti ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir Apeliacinio komiteto pateiktą jos aiškinimą byloje „ES – biodyzelinas (Argentina)“ (DS473) (toliau – byla „ES – biodyzelinas“). Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje turėtų būti priskirti arba pardavimo ne „įprastomis prekybos sąlygomis“, arba „esant tam tikrai rinkos padėčiai“ apibrėžčiai. Be to, CCCME nurodė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį normaliąją vertę apskaičiuoti leidžiama tik jei nėra pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis. Terminas „įprastos prekybos sąlygos“ gali būti aiškinamas kaip apimantis įprastą pardavimą ir pirkimą, kuriems būdingas pardavėjo ketinimas gauti pelno. Be to, ADS 2 straipsnio 2.2.1 dalyje nustatyta, kad produkto pardavimas gali būti laikomas nevykdomu įprastomis prekybos sąlygomis ir jo būtų galima nepaisyti „tik tada, kai <…> tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį, gana dideliais kiekiais ir vyksta kainomis, kuriomis <…> neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų)“. Į tai atsižvelgdami CCCME taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas neįrodė, kad įtariami dideli iškraipymai būtų priskiriami pardavimo „neįprastomis prekybos sąlygomis“ kategorijai arba pardavimo „esant tam tikrai rinkos padėčiai“ kategorijai.

(146)

Komisijos nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CCCME cituojamą jurisprudenciją. Pirmiausia Komisija pažymi, kad PPO ataskaita dėl bylos „ES – biodyzelinas“ buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Bet kuriuo atveju pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas byloje „ES – biodyzelinas“, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Dėl tvirtinimo, susijusio su skundo pateikėju, skundo teisinis pagrindas ir pagrindiniai įrodymai buvo susiję su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo sąlygomis. Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 3 dalyje, Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų dėl didelių iškraipymų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą, kad būtų galima tuo remiantis inicijuoti tyrimą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nėra jokių kitų įrodymų reikalavimų, kurios nurodė ši šalis. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(147)

CCCME taip pat teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išvadas dėl „didelių iškraipymų“ Kinijos šviesolaidžių kabelių pramonėje. CCCME teigimu, ataskaita yra tik bendro pobūdžio įvadinė informacija apie tam tikrą Kinijos politiką, rinkos sąlygas ir tariamą valstybės kišimąsi į tam tikrus sektorius, o skunde nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kad valstybė iš tikrųjų kištųsi į kasdienę šviesolaidžių kabelių bendrovių komercinę veiklą. Šiuo atžvilgiu CCCME nurodė PPO apeliacinio komiteto sprendimą byloje „JAV – kompensacinės priemonės“ (DS437), kuriame teigiama, kad tvirtinimas dėl didelių iškraipymų buvimo turėtų būti pagrįstas pakankamais įrodymais, o ne tik tariamu valstybės kišimusi, ir kad tokia analizė ir nustatymas turėtų būti atliekami kiekvienu konkrečiu atveju.

(148)

CCCME teigimu, skundo pateikėjas ir Komisija turėjo pateikti papildomų įrodymų, kuriais būtų tinkamai patvirtinta, kad šviesolaidžių kabelių pramonėje yra tariamų didelių iškraipymų. CCCME tvirtino, kad Komisija privalo išanalizuoti kiekvieno bendradarbiaujančio / atrinkto Kinijos gamintojo padėtį ir nuspręsti, ar kuris nors jo gamybos ir pardavimo sąnaudų veiksnys yra iškraipytas. CCCME taip pat laikėsi nuomonės, kad net jei Komisija galiausiai nuspręstų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, visus duomenis ir sąnaudų veiksnius, naudotus visų bendrovių normaliajai vertei apskaičiuoti, pakeisti trečiosios šalies duomenimis būtų nepagrįsta ir neatitiktų pagrindinio reglamento nuostatų – remiantis 2 straipsnio 6a dalies formuluote neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais būtų keičiamos tik tos gamybos ir pardavimo sąnaudos, kurios, kaip įrodyta, buvo iškraipytos.

(149)

Toliau pagrįsdami šį tvirtinimą CCCME nurodė, kad skundo pateikėjas ir Komisija neįrodė, jog iškraipymų buvo visų šviesolaidžių kabelių žaliavų tiekimo vidaus rinkose, todėl visų žaliavų sąnaudų pakeitimas negali būti pagrįstas. Be to, net jei skundo pateikėjas ir Komisija turėtų įrodymų, patvirtinančių iškraipymus tam tikrų žaliavų sektoriuose, neturint pakankamų įrodymų, kad esama iškraipymų ir kitų žaliavų sektoriuose, pastarųjų žaliavų sąnaudų duomenų šaltinis turėtų būti Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų įrašai.

(150)

CCCME taip pat teigė, kad Kinijos šviesolaidžių kabelių gamintojų įrašuose nurodytos darbo sąnaudos buvo neiškraipytos, todėl jos turėtų būti laikomos neiškraipytais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ir naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Šiuo atžvilgiu CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad šios sąnaudos Kinijos šviesolaidžių kabelių sektoriuje buvo iškraipytos. CCCME teigimu, buvo nepagrįsta ir nesąžininga darbo sąnaudas pakeisti darbo sąnaudomis trečiojoje šalyje, nes darbo sąnaudos priklauso nuo kelių veiksnių derinio, o vidutinės darbo sąnaudos skiriasi net tarp skirtingų Kinijos gamintojų ir dar labiau skirtingose šalyse. CCCME pridūrė, kad Komisija tipiška šalimi ketino rinktis vieną iš 50 šalių, kurių ekonominis išsivystymas panašus į Kinijos, o šiose šalyse darbo sąnaudos labai skiriasi. CCCME pateikė panašius tvirtinimus dėl energijos kainų.

(151)

Atsakydama į tvirtinimus dėl pakankamų įrodymų inicijavimo etapu Komisija primena, kad pranešimo apie inicijavimą 3 dalyje nurodyti keli prima facie elementai Kinijos šviesolaidžių kabelių rinkoje, kuriais grindžiamas iškraipymų KLR šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje poveikis rinkai. Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Iš tiesų faktinis didelių iškraipymų buvimas yra nustatomas ir 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatyta metodika yra taikoma tik pirminio ir (arba) galutinio faktų atskleidimo etapu, bet 2 straipsnio 6a dalies e punkte yra nustatyta prievolė rinkti duomenis, kurie yra būtini norint taikyti šią metodiką, kai remiantis šiuo pagrindu yra inicijuojamas tyrimas. Šiuo atveju Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pateiktų prima facie įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka, kad šiuo pagrindu būtų galima inicijuoti tyrimą. Tai aiškiai nustatyta pranešimo apie inicijavimą 3 dalyje, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte įtvirtintą prievolę. Todėl Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką, jei atliekant tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(152)

Dėl tvirtinimo, kad ataskaitoje pateikti įrodymai yra bendro pobūdžio, Komisija pažymi, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar ataskaitoje yra konkretus sektoriui skirtas skyrius ar informacija apie konkrečią rinką, aprėpiantys nagrinėjamąjį produktą ar konkrečias bendroves. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visoje Kinijos ekonomikoje ir kurie daro poveikį nagrinėjamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Be to, ataskaita nėra vienintelis Komisijos naudojamų įrodymų šaltinis išvadai padaryti, nes šiuo tikslu naudojami papildomi įrodomieji elementai.

(153)

Komisija taip pat primena, kad byla „JAV – kompensacinės priemonės“ nebuvo susijusi nei su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu, nei dempingo sritimi. Tas ginčas buvo susijęs su kita faktine situacija – jis buvo susijęs su PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, o ne ADS aiškinimu. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta pirmiau, inicijavimo etapu pateikti įrodymai yra aiškiai susiję su Kinijos šviesolaidžių kabelių rinka, taigi šiuo atveju ir su nagrinėjamuoju produktu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(154)

Dėl CCCME tvirtinimo, susijusio su Kinijos gamintojų gamybos ir pardavimo sąnaudų pakeitimu visais trečiosios šalies duomenimis arba individualiu pagrindu, Komisija primena, kad nustačius, jog dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje šalyje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui gali apskaičiuoti naudodama neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau atsižvelgiant į turimus įrodymus apie atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksnius, nebuvo galima nustatyti, kad nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudos būtu buvusios neiškraipytos. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(155)

Kalbant apie tvirtinimus dėl žaliavų ir energijos rinkų iškraipymų, Komisija jau atsakė į įrodymų pakankamumo inicijavimo etapu klausimą, kuris taip pat apima įtariamus iškraipymus, darančius poveikį gamybos ištekliams. Atlikdama tyrimą Komisija taip pat nustatė, kaip aprašyta 3.1.1.3–3.1.1.8 skirsniuose, kad KLR šviesolaidžių kabelių gamintojų naudojamų gamybos išteklių rinkose buvo daug didelių iškraipymų – ne tik konkrečių, bet ir kompleksinių. Tą patį galima pasakyti apie bendresnių gamybos išteklių, naudojamų šviesolaidžių kabelių žaliavoms gaminti, gamintojus, ir pan. Todėl Komisija nustatė, kad visos gamybos išteklių, naudojamų gaminant šviesolaidžių kabelius, sąnaudos, įskaitant energiją, KLR buvo (bent jau potencialiai) iškraipytos. Tai, kad, kaip tvirtina CCCME, energijos sąnaudos skirtingose šalyse labai skiriasi, nekeičia Komisijos vertinimo, susijusio su iškraipytomis energijos kainomis KLR. Šiuo atžvilgiu, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą gamybos išteklių vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė informacijos apie gamybos išteklių sąnaudas, tačiau byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad konkrečios žaliavos kaina ar sąnaudos, įskaitant energijos sąnaudas, būtų neiškraipytos. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti nei gamybos išteklių vidaus sąnaudų, nei kainos, tad tvirtinimas buvo atmestas.

(156)

Dėl tvirtinimo apie iškraipymus, susijusius su darbo užmokesčio sąnaudomis, Komisija kartoja pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse pateiktą paaiškinimą dėl įrodymų pakankamumo inicijavimo etapu. Be to, nors Komisija pripažįsta, kad darbo užmokesčio sąnaudos įvairiose šalyse ar net sektoriuose gali skirtis, atlikusi tyrimą Komisija nustatė, kaip nurodyta 3.1.1.7 skirsnyje, kad KLR darbo rinką paveikė iškraipymai visos šalies mastu. Kinijos darbo rinkai būdingos problemos, įskaitant nuo vyriausybės nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumą ir darbo jėgos judumo ribojimus dėl namų ūkių registravimo sistemos, daro iškraipomąjį poveikį darbo užmokesčio kūrimui KLR visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Tai, kad darbo užmokesčio sąnaudos kitose šalyse arba pačioje KLR gali skirtis, šios išvados nekeičia. Šiuo atžvilgiu, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas, įskaitant darbo užmokesčio sąnaudas, leidžiama naudoti, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos, byloje nėra įrodymų, kad iškraipymai šalies mastu nėra taikomi šviesolaidžių kabelių gamintojams. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti darbo užmokesčio vidaus sąnaudų ir tvirtinimas buvo atmestas.

(157)

CCCME taip pat teigė, kad normaliajai vertei Kinijos eksportuotojams apskaičiuoti buvo nepagrįstai naudotos trečiosios šalies bendrovių PBA išlaidos ir pelnas. Kadangi 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodyti „tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas [...]“, CCCME teigimu, įtariamų didelių iškraipymų poveikis neturėtų aprėpti PBA išlaidų ir pelno. CCCME pridūrė, kad nepateikta jokių įrodymų, kad normaliajai vertei apskaičiuoti buvo netikslinga naudoti Kinijos gamintojų PBA išlaidų ir pelno. Be to, CCCME tvirtino, kad skirtingų tos pačios pramonės (ar net tos pačios grupės) gamintojų PBA išlaidos ir pelnas labai skiriasi, o jei galiausiai atrinktos tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidų ir pelno dalis yra santykinai didesnė, tuomet bus apskaičiuota didesnė normalioji vertė, o tai yra nesąžininga. CCCME taip pat nesutiko su tuo, kad siūlomos susijusios Turkijos bendrovės „Prysmian Kablo Ve Sistemleri AS“ atveju nagrinėjamųjų produktų pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 89 % visų jos pajamų, o turimi PBA išlaidų ir pelno duomenys buvo susiję su visa bendrove, o ne vien su nagrinėjamuoju produktu. Atsižvelgiant į tai, CCCME teigimu, PBA išlaidų ir pelno duomenys, kuriuos Komisija naudojo normaliajai vertei apskaičiuoti, negalėjo būti laikomi „neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpiančia administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“, ir galiausiai PBA išlaidos ir pelno dydis taip pat neturėtų būti pakeisti trečiųjų šalių gamintojų duomenimis.

(158)

Atsakydama Komisija pažymi, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Komisija pabrėžia, kad 2 straipsnio 6a dalies a punkte taip pat konkrečiai reikalaujama, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę būtų įtraukta pagrįsta neiškraipytų administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų bei pelno suma. Jei atlikdama tyrimą, pagrįstą visais byloje surinktais įrodymais, Komisija įrodo, kad eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, darančių poveikį nagrinėjamajam produktui, jai nereikia įrodyti, kad faktinės šių eksportuojančių gamintojų PBA išlaidos iš tikrųjų buvo neiškraipytos.

(159)

Kalbant apie tvirtinimą dėl to, ar sąžininga naudoti siūlomo galimos tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidų duomenis, Komisija savo pasirinkimą grindžia neseniai viešai paskelbtų finansinių ataskaitų kriterijais ir pelningumu. Tokio proceso metu pirmenybė teikiama duomenims, gautiems iš galimos tipiškos šalies. Visais tokio vertinimo etapais suinteresuotosios šalys turi galimybę teikti pastabas dėl paskiau pasiūlytų bendrovės duomenų. Atliekant šį tyrimą buvo tinkamai taikomi tiek nurodyti galutinio bendrovių duomenų pasirinkimo kriterijai, tiek pastabų dėl paskesnių pastebėjimų dėl gamybos veiksnių analizė. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Kalbant apie tvirtinimą dėl būtent bendrovės „Prysmian Kablo Ve Sistemleri AS“ duomenų tinkamumo atsižvelgiant į jos įvairių produktų pardavimo dalį, Komisija bendrovės finansinių duomenų tinkamumo klausimą išnagrinėjo 227 konstatuojamojoje dalyje, kurioje atmetė susijusį CCCME bendrą tvirtinimą.

(161)

Dėl skunde nurodytos paramos priemonių politikos ir finansinių subsidijų šviesolaidžių kabelių gamintojams CCCME nurodė, kad, kaip aukštųjų technologijų pramonės šakai, politikos priemonės, skirtos šios pramonės šakos plėtrai skatinti, yra įprastos ir skiriamos ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse, kuriose nėra įtariamų didelių iškraipymų. Be to, CCCME teigimu, tai, kad bendrovės gavo subsidijų, neturėjo jokio ryšio su dempingo skirtumo skaičiavimo metodu, o subsidijos negalėjo būti prilyginamos rinkos iškraipymams ir neturi lemti nesąžiningų kainų.

(162)

Komisija primena, kad siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų iškraipomųjų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. Šiomis aplinkybėmis, pirma, be to, kad šis tvirtinimas yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas, Komisija pažymi, kad sąnaudų struktūra ir kainodaros mechanizmai kitose rinkose (įskaitant aspektus, susijusius su finansine parama) bet kuriuo atveju nėra aktualūs šiam tyrimui, kuris yra susijęs su didelių iškraipymų buvimu KLR. Antra, atliekant analizę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, labai svarbu įvertinti, ar gamintojai bent potencialiai turi galimybę gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios ar kitais atžvilgiais nepriklausomai neveikiančios institucijos, arba ar jie gauna kitą valstybės finansavimą, kuris prieštarauja rinkos jėgoms ir todėl daro poveikį gamintojų nurodytoms kainoms ar sąnaudoms. Kadangi Kinijos šviesolaidžių kabelių ir gamybos išteklių gamintojai turi laikytis vyriausybės planų ir nurodymų, kaip paaiškinta 3.1.1.5 skirsnyje, jie taip pat gali gauti finansavimą per Kinijos finansų sistemą, kaip nurodyta 3.1.1.8 skirsnyje. Komisija taip pat nustatė, kad kai kurie šviesolaidžių kabelių gamintojai savo metinėse ataskaitose nurodė gavę subsidijų, kaip patikslinta 113 konstatuojamojoje dalyje. Subsidijos yra tik vienas iš elementų, kuris kartu su visais kitais taikant 2 straipsnio 6a dalies b punktą svarbiais elementais gali parodyti, kad eksportuojančioje šalyje esama didelių iškraipymų, nes tai yra kita valstybės kišimosi forma, neleidžianti veikti laisvosios rinkos jėgoms ir daranti poveikį kainoms ar sąnaudoms. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(163)

Dėl skundo pateikėjo nuorodų į faktus, nustatytus per tyrimą dėl KLR ir Egipto kilmės stiklo pluošto medžiagų (SPM) (110), CCCME nurodė, kad austos ir (arba) siūtos stiklo pluošto medžiagos ir šviesolaidžių kabeliai yra du skirtingi produktai, kurie priklauso skirtingoms produktų grupėms. Taigi atliekant tą tyrimą nustatyti faktai nėra susiję su šviesolaidžių kabeliais ir neturėtų būti laikomi įrodymais dėl šiuo atveju įtariamų didelių iškraipymų. CCCME teigimu, skundo pateikėjo pateikti įrodymai nebuvo konkrečiai susiję su faktine tirta pramone, todėl buvo nepakankami ir neaktualūs.

(164)

Skunde nurodyti Komisijos per SPM tyrimą nustatyti faktai yra aktualūs visiems KLR pramonės sektoriams, bent kiek jie yra susiję su kompleksiniais iškraipymais, darančiais poveikį gamybos veiksniams visuose sektoriuose, arba iškraipymais, susijusiais su socialinės ir ekonominės sistemos veikimu KLR. Be to, kai kurios konkrečios politikos kryptys ir planai, taikomi SPM sektoriui, taip pat gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi šviesolaidžių kabelių sektoriui, ypač kai jie yra tos pačios visa apimančios programos arba politikos, susijusios su panašiais sektoriais, dalis. Komisija manė, kad skunde pateikti įrodymai yra susiję su šviesolaidžių kabelių sektoriumi ir jam taikytini ir jų pakanka tyrimui inicijuoti pagal 5 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 6a dalies e punktą. Bet kuriuo atveju atlikusi šį tyrimą Komisija nustatė ir išsamiau paaiškino 3.1.1.2–3.1.1.9 skirsniuose, kad šiuo atveju taikoma tam tikra politika ir esama didelių iškraipymų, dėl kurių galima pagrįstai taikyti 2 straipsnio 6a dalį. Todėl tvirtinimas atmestas.

(165)

Galiausiai CCCME nesutiko su skundo pateikėjo tvirtinimu, kad SASAC, kaip bendrovės „faktinio valdytojo“, vaidmuo yra pakankamas įrodymas, kad esama didelių iškraipymų. CCCME taip pat teigė, kad Komisija turėtų vertinti kartu visus susijusius veiksnius, kad galėtų tinkamai įvertinti, ar dėl to, kad valstybei priklauso akcijų paketas, atsiranda valstybės kišimasis, kuris turi esminės ir reikšmingos įtakos bendrovių komercinei elgsenai priimant sprendimus, nustatant kainas ir derinant produkciją. CCCME pridūrė, kad toks kišimasis draudžiamas pagal Kinijos Liaudies Respublikos įstatymą dėl valstybės valdomo įmonių turto, kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad „Valstybės taryba ir vietos liaudies vyriausybės pagal įstatymą vykdo įnašų mokėtojų funkcijas remdamosi valstybinių įstaigų ir įmonių atskyrimo, viešųjų reikalų administracinių funkcijų ir valstybės valdomo turto įnašų mokėtojų funkcijų atskyrimo bei nesikišimo į teisėtą ir nepriklausomą verslo veiklą principais“.Šiuo klausimu CCCME nurodė, kad SASAC, kaip netiesioginė FTT akcininkė, atlieka tik įnašo mokėtojo funkciją ir nesikiša į kasdienę bendrovių veiklą. CCCME taip pat suabejojo, kaip bendrovės ryšiai su SASAC kokiu nors būdu ar forma galėtų rodyti, kad esama didelių iškraipymų. Galiausiai CCCME teigė, kad skundo pateikėjas, pateikdamas pirmiau minėtą tvirtinimą, neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų ir daugelio eksportuotojų tarpusavio ryšius, nes dauguma skundą pateikusių ir jį remiančių Sąjungos gamintojų turi susijusių bendrovių arba filialų KLR ir (arba) patys iš KLR importuoja šviesolaidžių kabelius.

(166)

Atsakydama Komisija iš pradžių pažymi, kad CCCME savo tvirtinime neteisingai sujungia du skirtingus elementus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, t. y. nurodytus pirmoje ir antroje įtraukose. Be to, CCCME tvirtindama neatsižvelgė į tai, kad pagal šią nuostatą reikalaujamas teisinis standartas yra „galimas“, o ne faktinis šių elementų poveikis. Pirmasis elementas susijęs su įmonėmis, kurios „priklauso eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos“, ir neapsiriboja „faktinio valdytojo“ vaidmeniu, kaip, atrodo, teigia CCCME. Tuo tarpu antrasis 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytas elementas yra susijęs su valstybės dalyvavimu, suteikiančiu jai galimybę „daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms“. Tai du skirtingi elementai, kurie turi būti aiškinami kartu su 2 straipsnio 6a dalies b punkto įžanginiu sakiniu, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiama į galimą, o ne faktinį poveikį. Iš 3.1.1.3 skirsnyje pateiktos analizės matyti, kad Kinijos vyriausybei tenka šviesolaidžių kabelių sektoriaus, įskaitant konkrečiai atrinktus eksportuojančius gamintojus, nuosavybė ir kontrolė. Be to, 3.1.1.4 skirsnyje pateikta analizė rodo, kaip KLR vyriausybė gali kištis į šviesolaidžių kabelių sektoriaus, įskaitant konkrečių atrinktų eksportuojančių gamintojų, kainas arba sąnaudas. Todėl šį tvirtinimą galima atmesti vien šiuo pagrindu. Iš esmės valstybės subjektui, kaip antai SASAC, tenkanti kontrolės funkcija leidžia reikšmingai kištis į rinką ir taip ją iškraipyti, kaip aprašyta pirmiau minėtuose šio reglamento skirsniuose. Tai, kad remiantis cituotu KLR įstatymo dėl valstybės valdomo įmonių turto 6 straipsniu SASAC veikia tik kaip įnašo mokėtojas, kuris nesikiša į kasdienę veiklą, nekeičia valstybės vaidmens per SASAC, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje, ir neleidžia atmesti šios galimybės remiantis atitinkamu „galimo poveikio“ standartu, taip pat jį aiškinant kartu su kitais minėto įstatymo straipsniais. Tai yra aiškus įrodymas, kaip valstybė siekia daryti poveikį ekonomikai per valstybės kontroliuojamas įmones ir savo vaidmenį šiose įmonėse (111). Konkrečiai kalbant apie „įnašo mokėtojo“ vaidmenį, minėto įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad „subjektas, vykdantis įnašo mokėtojo funkcijas atitinkamos liaudies vyriausybės vardu, gauna turto grąžą, dalyvauja priimant pagrindinius sprendimus, renka vadovus ir pagal įstatymą naudojasi kitomis įnašo mokėtojo teisėmis į įmones, į kurias investuoja valstybė“ (112). Pastarosios išvardytos „įnašo mokėtojo“ teisės patvirtina jo galimą įtaką kontroliuojamos įmonės veiklai, bent kalbant apie pagrindines bendrovės verslo plėtros kryptis ir strateginius įmonės sprendimus, kuri visų pirma gali būti daroma skiriant pagrindinius vadovus, dalyvaujančius priimant sprendimus, tikrai turinčius įtakos kasdienei verslo veiklai, be kita ko, kainoms ar sąnaudoms. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nepaisant SASAC tenkančios kontrolės aspekto, Komisija 3.1.1.5–3.1.1.8 skirsniuose taip pat pateikė daug įrodymų, kad esama didelių iškraipymų šviesolaidžių kabelių sektoriuje, kuriame, pvz., veikia bendrovė FTT (ir kiti gamintojai). Galiausiai, kalbant apie ES gamintojų ir Kinijos eksportuotojų ryšius, jie nėra aktualūs vertinant SASAC tenkantį FTT kontrolės vaidmenį KLR ir bet kuriuo atveju yra išsamiai išnagrinėti šio reglamento 408–415 konstatuojamosiose dalyse. Todėl CCCME tvirtinimai buvo atmesti.

(167)

Kinijos vyriausybė teigė, kad ES pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka ADS 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalių, ir nurodė, kad nustatyta, jog ES sąnaudų koregavimo metodika nesuderinama su PPO apeliacinio komiteto aiškinimu, pateiktu byloje „ES – biodyzelinas“, ir Kolegijos – byloje „ES – sąnaudų koregavimas“ (DS494).

(168)

Dėl Kinijos vyriausybės argumento, susijusio su byla „ES – biodyzelinas“, Komisijos nuomonė pateikta 146 konstatuojamojoje dalyje. Dėl bylos „ES – sąnaudų koregavimas“ Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos PPO narių sprendimais. Bet kuriuo atveju šio ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(169)

Kinijos vyriausybė dėl ataskaitos taip pat teigė, kad Komisija paskelbė tokio paties pobūdžio ataskaitas tik dėl kelių atrinktų šalių, o tai kelia susirūpinimą, kad pažeistas didžiausio palankumo režimas ir nacionalinis režimas. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus dėl KLR kilmės produktų, nebuvo nagrinėjama, ar buvo rinkos iškraipymų ES pramonėje ir jos pradinės grandies pramonėje, arba ar atliekant tyrimą naudoti trečiųjų šalių duomenys buvo paveikti rinkos iškraipymų. Todėl 2 straipsnio 6a dalimi grindžiama visos tyrimo sistemos pagrindinė logika negali būti nuosekli, tuo labiau sąžininga. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad nėra ekonomistų visuotinai pripažintos „rinkos iškraipymo“ sąvokos ir kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytas „didelio rinkos iškraipymo“ standartas nebuvo visapusiškai įrodytas ir jam trūksta teorinio pagrįstumo ir tarptautinio pripažinimo. Kinijos vyriausybės teigimu, reikėtų aptarti ir apibrėžti pagrindines sąvokas ir standartus: „rinka“, „iškraipymas“ ir „didelis“ ir, jei dėl pastarojo nėra galutinės išvados ar bendro sutarimo, taip pat nėra galimybės tiksliai apibrėžti „didelio rinkos iškraipymo“, todėl tuo pagrindu nustatyti teisines nuostatas ar tarptautines taisykles yra beprasmiška ir neveiksnu. Galiausiai Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad rinkos ekonomikos principus taikančios skirtingos šalys negali taikyti vienodos tvarkos, nes kiekviena ekonomika galbūt turi institucinių skirtumų, todėl nėra loginio pagrindimo sistemos ar tvarkos skirtumus laikyti didelių rinkos iškraipymų įrodymu. Kinijos vyriausybės teigimu, pastarasis metodas gali būti laikomas tik diskriminaciniu ir protekcionistiniu.

(170)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės tvirtinimą dėl didžiausio palankumo režimo ir nacionalinio režimo pažeidimo, Komisija primena, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte, šalies ataskaita rengiama dėl bet kurios šalies tik tuo atveju, jei Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad tam tikroje šalyje ar tam tikrame tos šalies sektoriuje gali būti didelių iškraipymų. 2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms Komisija turėjo tokios informacijos apie didelius iškraipymus Kinijoje. Komisija taip pat 2020 m. spalio mėn. paskelbė ataskaitą (113) dėl iškraipymų Rusijoje ir neatmeta galimybės, kad bus parengtos ir kitos ataskaitos. Be to, kaip nurodyta pirmiau, ataskaitos nėra privalomos norint taikyti 2 straipsnio 6a dalį. 2 straipsnio 6a dalies c punkte aprašomos sąlygos, kuriomis Komisija skelbia šalių ataskaitas, ir pagal 2 straipsnio 6a dalies d punktą skundo pateikėjai neprivalo naudotis ataskaita, o pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą šalies ataskaitos buvimas nėra sąlyga inicijuoti tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą pakanka turėti skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad tam tikroje šalyje yra didelių iškraipymų, kurie atitinka 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytus kriterijus, norint tuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Todėl taisyklės dėl didelių iškraipymų tam tikroje šalyje yra taikomos visoms šalims be išimties ir neatsižvelgiant į tai, ar yra parengta tos šalies ataskaita. Todėl iš esmės taisyklės dėl iškraipymų šalyje nepažeidžia didžiausio palankumo režimo. Dėl įtariamų iškraipymų ES, Komisija pažymi, kad, be Kinijos vyriausybės tvirtinimo, kuris yra bendro pobūdžio ir visiškai nepagrįstas, iškraipymai ES, kurie daro poveikį ES bendrovėms, nėra analizės pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, kuri yra atliekama dėl eksportuojančios šalies, objektas. Todėl ši sąvoka yra teisiškai nesusijusi su Sąjungos pramone atliekant būtent antidempingo tyrimus. Kalbant apie tvirtinimą dėl skirtingą rinkos ekonomikos tvarką taikančių skirtingų šalių pažymėtina, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei yra didelių iškraipymų eksportuojančioje šalyje, kurioje dėl didelio valstybės kišimosi daromas poveikis sąnaudoms ir kainoms, taigi tai nesusiję su skirtinga įvairių rinkos ekonomikos šalių tvarka, kol nėra didelio valstybės kišimosi, turinčio įtakos rinkos jėgoms. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus.

(171)

Dėl inicijavimo etapu pateikto Kinijos vyriausybės įtarimo, kad nebuvo nagrinėta, ar atliekant Komisijos tyrimus naudotiems trečiųjų šalių duomenims darė poveikį rinkos iškraipymai, Komisija primena, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji normaliąją vertę skaičiuoja remdamasi pasirinktais duomenimis, o ne eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, tik tuo atveju, jei nustato, kad tokie duomenys yra tinkamiausi neiškraipytoms kainoms ir sąnaudoms nustatyti. Atlikdama tyrimą Komisija privalo naudoti tik neiškraipytus duomenis. Šiuo atžvilgiu suinteresuotosios šalys raginamos pradiniais tyrimo etapais teikti pastabas dėl siūlomų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Priimdama galutinį sprendimą dėl to, kokius neiškraipytus duomenis reikėtų naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija visapusiškai atsižvelgia į tas pastabas.

(172)

Dėl Kinijos vyriausybės pastabos dėl sąvokos „didelis rinkos iškraipymas“ Komisija pažymi, kad tai bendro pobūdžio teorinis tvirtinimas, kuriuo nenurodoma, kodėl ir kaip pagrindiniame reglamente vartojama sąvoka galėtų būti neteisinga. Be to, Komisija primena, kad vykdydama tyrimą, po kurio priimamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, Komisija paskelbė poveikio vertinimą, kuriame taip pat pateikta išsami informacija apie sąvoką „didelis iškraipymas“ ir taikomus kriterijus, po kurio vyko viešos konsultacijos ir surengta suinteresuotųjų subjektų konferencija. Kinijos vyriausybė taip pat aktyviai dalyvavo šiame procese ir suinteresuotųjų subjektų konferencijoje. Į šio konsultacinio proceso rezultatus buvo visapusiškai atsižvelgta per tyrimą, po kurio buvo priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ir toliau per teisėkūros procedūrą, po kurios buvo priimta ši nuostata. 2 straipsnio 6a dalyje aiškiai apibrėžiama sąvoka „dideli iškraipymai“ ES pagrindinio reglamento taikymo tikslais. Be to, 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodyta, į kokius elementus ir jų galimą poveikį būtų atsižvelgiama vertinant, ar esama didelių iškraipymų. Atliekant šį vertinimą neatsižvelgiama į ekonominių sistemų skirtumus, nes vertinimas gali būti taikomas tik nagrinėjamąjį produktą eksportuojančiai šaliai. Kalbant apie įtarimą dėl diskriminavimo, Komisija pažymi, kad pagrindinis reglamentas ir visų pirma jo 2 straipsnio 6a dalis nei yra taikomi vienai konkrečiai šaliai, nei jais šalys diskriminuojamos. Ši dalis taikoma tik tuo atveju, jei tyrimo metu pateikiami įtarimai dėl didelių iškraipymų buvimo eksportuojančioje šalyje (bet kurioje šalyje), susijusioje su tuo tyrimu, remiantis byloje surinktais įrodymais. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(173)

Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisijos tarnybų parengtoje ataskaitoje buvo esminių faktinių ir teisinių trūkumų. Kinijos vyriausybės teigimu, skundas grindžiamas klaidingomis išvadomis, padarytomis ataskaitoje, taip pat ankstesniais tyrimais, kurie tapo naujais įrodymais, kuriais skundo pateikėjas naudojosi šiame tyrime. Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija taip pat nukrypo nuo neutralios tyrimą atliekančios institucijos pozicijos ir skatina ES pramonę skunde pateikti kaltinimus dėl didelių rinkos iškraipymų Kinijoje, o tai pažeidžia fundamentalią sąžiningumo ir teisingumo teisinę dvasią. Kinijos vyriausybės teigimu, pateiktų įrodymų nepakanka, nes jie neparodo nagrinėjamojo produkto padėties rinkoje, o skundo pateikėjas nepateikė jokios kitos ataskaitos ar įrodymų, kad Kinijos susijusių produktų rinkoje buvo iškraipymų. Nei skundo pateikėjas, nei Komisija negalėjo tiksliai įrodyti, kaip Kinijos vyriausybės politika ir priemonės turėjo įtakos konkrečios Kinijos pramonės rinkos kainų mechanizmui.

(174)

Dėl Kinijos vyriausybės tvirtinimo, kad ataskaitoje yra trūkumų ir klaidingų išvadų, Komisija pažymėjo, kad šalies ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Bendrai ir abstrakčiai atkreipdama dėmesį į ataskaitos trūkumus Kinijos vyriausybė kartu atsisakė pateikti paneigiančių argumentų dėl ataskaitos turinio ir joje pateiktų įrodymų. Skundo pateikėjai gali remtis ankstesnių tyrimų įrodymais ir nustatytais faktais tiek, kiek jie yra aktualūs, ir jei teisminė institucija nepanaikino jų teisėtumo. 2 straipsnio 6a dalimi užtikrinama, kad tyrimai būtų neutralūs ir nešališki ir kad tyrimo metu būtų užtikrinamos visų šalių teisės į gynybą. Komisija pažymi, kad skundo pateikėjams suteikta galimybė pateikti įtarimus ir įrodymus dėl kainų ir sąnaudų galimų iškraipymų šalyse, kuriose gali būti didelių iškraipymų dėl valstybės kišimosi, negali būti aiškinama kaip nesąžininga ir neteisinga praktika, skatinanti teikti tokius įtarimus. Dėl Kinijos vyriausybės pastabos dėl nepakankamų įrodymų inicijavimo etapu Komisija primena, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą, jei Komisija mano, kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų yra pakankami, ji gali šiuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Tačiau sprendimas dėl didelių iškraipymų faktinio buvimo ir jų poveikio ir dėl atitinkamo 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytos metodikos naudojimo priimamas tuo metu, kai atlikus tyrimą pateikiamas pirminis ir (arba) galutinis faktų atskleidimas. Didelių iškraipymų buvimas ir poveikis patvirtinami ne tyrimo inicijavimo etapu, kaip tvirtino Kinijos vyriausybė, o tik per išsamų tyrimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(175)

Dėl skunde pateiktų nuorodų į KLR teiktas subsidijas Kinijos vyriausybė pateikė pastabų, kad ES teikė daug subsidijų, kurios galėtų reikšti, kad jos rinka buvo iškraipyta, o skundo pateikėjas neįrodė, kad subsidija iš tikrųjų buvo valstybės kišimasis, turėjęs didelį poveikį rinkai arba iškreipiamąjį poveikį susijusių produktų kainai ar sąnaudoms. Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad pagal PPO SKP sutarties 32 straipsnio 1 dalį negalima imtis jokių konkrečių veiksmų dėl kitos valstybės narės suteiktos subsidijos, išskyrus atvejus, kai taikomos 1994 GATT nuostatos.

(176)

Kaip Komisija paaiškino 162 konstatuojamojoje dalyje, įtarimas dėl ES teiktų subsidijų, kuris bet kuriuo atveju yra visiškai nepagrįstas, nėra aktualus pagal 2 straipsnio 6a dalies b punktą vertinant iškraipymus eksportuojančioje šalyje. Kaip nurodyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, subsidijos laikytinos viena iš kišimosi priemonių, kuriomis valstybė įgyvendina konkrečią iškreipiamąją viešąją politiką, todėl konkretaus jų poveikio nustatyti nereikia. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta 174 konstatuojamojoje dalyje, didelių iškraipymų buvimas ir poveikis patvirtinami ne tyrimo inicijavimo etapu, o tik atlikus išsamų tyrimą. Galiausiai, kalbant apie PPO SKP sutarties 32 straipsnio 1 dalies taikymą, dabartinis tyrimas ir 2 straipsnio 6a dalyje nurodyta metodika yra susiję su normaliosios vertės skaičiavimu, kai prekės importuojamos dempingo kaina, ir negali būti laikomi konkrečiu veiksmu prieš KLR teikiamas subsidijas. Todėl visos nuorodos į minėtą straipsnį yra neaktualios. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(177)

Eksportuojantis gamintojas ZTT pateikė pastabų, kad Komisijos atliktas normaliosios vertės skaičiavimas remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis arba lyginamaisiais dydžiais atitinkamoje tipiškoje šalyje prieštarauja ES įsipareigojimui pagal PPO susitarimus, visų pirma jos įsipareigojimui pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį. ZTT teigimu, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ES neturėtų nukrypti nuo standartinės metodikos, taikomos nustatant normaliąją vertę eksportuojančios šalies gamintojams, t. y. naudoti tik eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nebent pagal kitas PPO susitarimų nuostatas, įskaitant ADS, būtų leidžiama kitaip. ZTT taip pat tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnį normaliajai vertei nustatyti leidžiama naudoti tik eksportuojančios šalies informaciją. Nors išskirtinėmis aplinkybėmis normalioji vertė turi būti apskaičiuojama, duomenys, susiję su gamybos sąnaudomis ir PBA išlaidomis bei pelnu, turi būti gaunami iš eksportuojančios šalies šaltinių. ZTT teigimu, ADS nėra jokios nuostatos, kuri leistų nukrypti nuo šios bendros taisyklės, o didelių iškraipymų sąvoka ADS neegzistavo. Šiuo atžvilgiu ZTT nurodė ADS 2 straipsnio 2.1 dalyje pateiktą normaliosios vertės apibrėžtį ir ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje apibūdintas išskirtines aplinkybes, kuriomis normalioji vertė gali būti nustatyta remiantis palyginama panašaus produkto, eksportuojamo į atitinkamą trečiąją šalį, kaina, jei ši kaina yra tipiška, arba remiantis gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, pridėjus pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą. ZTT pridūrė, kad pagal ADS reikalaujama, kad sąnaudos paprastai būtų apskaičiuojamos remiantis susijusio eksportuotojo arba gamintojo tvarkomais apskaitos įrašais, jeigu tokie įrašai atitinka eksportuojančios šalies bendruosius apskaitos principus ir pagrįstai atspindi sąnaudas, susijusias su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, ir kad PBA išlaidų ir pelno sumos taip pat turi būti grindžiamos faktiniais duomenimis apie susijusio eksportuotojo ar gamintojo gaminamą ir parduodamą panašų produktą įprastomis prekybos sąlygomis, arba, jei jos negali būti nustatytos remiantis šiuo pagrindu, remiantis kitais šaltiniais, bet visada kilmės šalies vidaus rinkos šaltiniais.

(178)

Be to, ZTT nurodė sprendimą byloje „ES – biodyzelinas“, pagal kurį tyrimą atliekančioms institucijoms nebuvo leista įvertinti eksportuotojo ir (arba) gamintojo apskaitos dokumentuose nurodytų sąnaudų pagal lyginamąjį dydį, nesusijusį su gamybos sąnaudomis kilmės šalyje. ZTT nurodė, kad, atsižvelgiant į Apeliacinio komiteto ataskaitą toje byloje, pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį turi būti lyginamos, viena vertus, gamintojo (eksportuotojo) įrašuose nurodytos sąnaudos ir, kita vertus, to gamintojo faktiškai patirtos sąnaudos. Galiausiai ZTT atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Apeliacinio komiteto ataskaita byloje, iškraipymai Argentinoje, dėl kurių susidarė nagrinėjamojo produkto pagrindinės žaliavos vidaus rinkos ir tarptautinių kainų skirtumas, savaime nėra pakankamas pagrindas pagal 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį daryti išvadą, kad gamintojo įrašai tinkamai neatspindėjo su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių žaliavų sąnaudų, arba neatsižvelgti į tas sąnaudas apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę. Todėl ZTT padarė išvadą, kad 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO susitarimais, įskaitant Kinijos stojimo į PPO protokolą, ir Ginčų sprendimo tarybos praktika.

(179)

Atsižvelgdama į 146 konstatuojamojoje dalyje pateiktas pastabas, Komisija atmetė ZTT tvirtinimą dėl tariamo bendro Komisijos vykdomo normaliosios vertės nustatymo remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis arba lyginamaisiais dydžiais atitinkamoje tipiškoje šalyje nesuderinamumo su PPO susitarimais. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija atsakė į pastabą dėl bylos „ES – biodyzelinas“ ir Apeliacinio komiteto išvadų tuo klausimu aktualumo šiam tyrimui. Dėl įsipareigojimų pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį Komisija primena, kad atliekant antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės produktų, protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nesibaigė, toliau taikomos nustatant normaliąją vertę tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra grindžiama griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, naudojimo atžvilgiu. Dėl visų šių priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(180)

ZTT taip pat tvirtino, kad šviesolaidžių kabelių sektorius nėra iškraipytas, o iškraipymai gali būti susiję tik nebent su tam tikrais šiai rinkai skirtais gamybos ištekliais. Šiam tvirtinimui pagrįsti ZTT teigė, kad: ataskaitoje, į kurią daroma nuoroda skunde, nėra konkrečių ar išsamių svarstymų apie šviesolaidžių kabelių sektorių; negalima daryti išvados, kad visi gamybos ištekliai yra iškraipyti arba kad pati šviesolaidžių kabelių rinka yra iškraipyta; skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad į Kinijos bendrovių veiklą kišosi valstybė ir tai turėjo įtakos kainoms ar sąnaudoms šviesolaidžių kabelių rinkoje, o skunde buvo pateiktas tik bendras Kinijos, kaip socialistinės rinkos ekonomikos, apibūdinimas; šviesolaidžių kabelių rinkoje veikiančių bendrovių valstybė nekontroliuoja, net jei jai gali priklausyti šių bendrovių (kurių didžioji akcijų dalis visais atvejais priklauso privačiajam sektoriui) akcijų dalis, ir nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad Kinijos šviesolaidžių kabelių rinkos didžioji dalis priklauso valstybei, taigi, kad visa rinka buvo iškraipyta.

(181)

Komisija jau 152 ir 154 konstatuojamosiose dalyse atsakė į bendrą tvirtinimą, kad skunde nėra konkrečių įrodymų, susijusių su šviesolaidžių kabelių sektoriumi. Remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalimi, 2 straipsnio 6a dalies b punkto kriterijus atitinkančių skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad šviesolaidžių kabelių pramonė bent potencialiai yra susijusi su dideliais iškraipymais KLR, pakako tyrimui inicijuoti remiantis ta nuostata. Tiksliau didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar ataskaitoje yra konkretus sektoriui skirtas skyrius ar informacija apie konkrečią rinką, aprėpiantys nagrinėjamąjį produktą. Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš 3.1.1.2–3.1.1.9 skirsnių, Komisija šiame tyrime nustatė, kad šviesolaidžių kabelių pramonėje ir susijusiuose gamybos išteklių sektoriuose esama didelių iškraipymų. Vidaus sąnaudas normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei atliekant tyrimą nustatoma, kad šios sąnaudos yra neiškraipytos. Tačiau šiuo atžvilgiu nebuvo jokių tiesioginių įrodymų, kad atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai nėra iškraipyti. Todėl ZTT tvirtinimas dėl šio aspekto buvo atmestas.

(182)

Dėl ZTT tvirtinimo, susijusio su valstybės vykdoma šviesolaidžių kabelių gamintojų kontrole, Komisija gavo tokios kontrolės įrodymų, kaip aprašyta 3.1.1.3 skirsnyje. Komisija primena, kad valstybei nebūtinai turi priklausyti kontrolinis akcijų paketas, kad ji galėtų vykdyti veiksmingą kontrolę. Kalbant bendriau, Komisija 3.1.1.3–3.1.1.5 skirsniuose nustatė, kad šviesolaidžių kabelių rinką (tiek šviesolaidžių kabelių gamintojus, tiek šviesolaidžių kabeliams gaminti naudojamų gamybos išteklių gamintojus) daugiausia aprūpino įmonės, priklausančios KLR valdžios institucijoms, jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos arba besivadovaujančios valdžios institucijų gairėmis. Todėl minėtas ZTT tvirtinimas šiuo klausimu buvo atmestas.

(183)

ZTT taip pat nurodė, kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl viešosios politikos ar priemonių, kurios yra palankios šviesolaidžių kabelių vidaus tiekėjams arba kitaip veikia šviesolaidžių kabelių sektoriaus laisvosios rinkos jėgas, yra susiję su galutinės grandies sektoriais, o ne su pradinės grandies šviesolaidžių kabelių rinka. Dėl skunde pateiktų nuorodų, susijusių su žaliavų iškraipymu, bendrovė teigė, kad įrodymai buvo „netvirti“, ir nurodė, kad trūksta aiškumo dėl to, ar pagal 13-ąjį penkmečio planą skatinami „didelio našumo pluoštai“ buvo šviesolaidžiai (arba kam pagal planą buvo numatyta parama), ar kad nurodytame ataskaitos puslapyje trūksta informacijos apie aramidinius pluoštus. Be to, ZTT pateikė pastabų dėl skundo pateikėjo nuorodos į ataskaitoje pateiktus įrodymus dėl paramos stiklo pluoštams ir teigė, kad stiklo pluoštai priklauso visiškai kitam sektoriui ir rinkai, palyginti su šviesolaidžiais ir kabeliais, todėl šis įtarimas nebuvo aktualus vertinant nagrinėjamąjį produktą, be to, nebuvo ir įrodymų, kokia parama buvo teikiama ir kaip rinka buvo iškraipyta.

(184)

Į klausimą, ar skunde pateikta pakankamai įrodymų, jau atsakyta pirmiau, be kita ko, 181 konstatuojamojoje dalyje. Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinė šviesolaidinių tinklų sudedamoji dalis, o šviesolaidžių kabelių sektorius buvo glaudžiai susijęs su šių tinklų plėtra ir nuo jos priklausė, todėl valstybės politika ir susiję politikos dokumentai, kuriais reglamentuojama interneto tinklų plėtra, ir visa apimančios politikos, susijusios su interneto technologijomis, taikmenomis ir paslaugomis, įgyvendinimas, kaip konkrečiai aprašyta 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse, turėjo tokią pačią įtaką. Pagal šiuos politikos dokumentus valstybė galėjo įvairiais būdais kištis į rinkos jėgas daugelyje sričių ir rinkų, kuriose naudojami šviesolaidžių tinklai, taigi ir šviesolaidžių kabeliai. Todėl Komisijos nustatytais faktais patvirtinta, kad KLR buvo vykdoma viešoji politika arba taikomos priemonės, darančios įtaką laisvosios rinkos jėgoms šviesolaidžių kabelių sektoriuje. Nepaisydama šio nustatyto fakto Komisija taip pat nustatė, kad šviesolaidžių kabelių sektorių taip pat paveikė kitų rūšių dideli iškraipymai, aprašyti 3.1.1.3, 3.1.1.4 ir 3.1.1.6–3.1.1.8 skirsniuose. Todėl ZTT tvirtinimas buvo atmestas.

(185)

Kalbant apie įtarimus, kad ataskaitoje pateikti ir skunde nurodyti įrodymai yra nepakankamai aiškūs, atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad bent vienas iš šviesolaidžių kabelių gamybos išteklių (aramidas) bent viename politikos dokumente apibrėžiamas kaip „didelio našumo pluoštas“. Dėl 13-ajame penkmečio plane numatytos paramos tam produktui Komisija savo ataskaitoje nustatė, kad paramos priemonės yra neatsiejamas planavimo dokumentų elementas KLR, ypač kalbant apie 13-ąjį penkmečio planą centriniu lygmeniu (114). Komisija taip pat aiškiai nustatė, kad aramidui buvo taikomi įvairūs politikos planavimo dokumentai, be kita ko, remiantis ataskaitoje pateiktais įrodymais (žr. 114 konstatuojamąją dalį). Dėl skundo pateikėjo nuorodų į stiklo pluoštus ataskaitoje pateiktuose įrodymuose, Komisija pažymi, kad šie pluoštai gali būti naudojami kaip šviesolaidžių kabelių gamybos išteklius, todėl tokia nuoroda buvo aktuali tyrimo inicijavimui. Susijusius iškraipymus Komisija aprašė savo išvadoje 118 konstatuojamojoje dalyje. Todėl pirmiau pateiktas tvirtinimas buvo atmestas.

(186)

Be to, dėl bankroto, įmonių ar nuosavybės įstatymų taikymo arba netinkamo vykdymo užtikrinimo šviesolaidžių kabelių rinkose ZTT nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų ir kad SPM reglamento išvados šiuo atžvilgiu buvo susijusios su kita rinka. ZTT taip pat teigė, kad dėl darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų buvo pateikti irgi tik bendro pobūdžio įrodymai, kurie neįrodo, kad šviesolaidžių kabelių atveju darbo rinka buvo iškraipyta.

(187)

Kaip paaiškinta 163 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos išvados SPM tyrime, į kurias ZTT daro nuorodą kalbėdama apie skundą, buvo pagrįstos ataskaitoje pateiktais įrodymais, susijusiais su visais KLR pramonės sektoriais, todėl skundo pateikėjo nuorodos į tas išvadas buvo pagrįstos. Bet kuriuo atveju, atlikusi tyrimą Komisija 3.1.1.6 skirsnyje nustatė, kad, net ir potencialiai, šviesolaidžių kabelių sektoriuje buvo diskriminuojamai taikomi bankroto ir nuosavybės įstatymai arba buvo neužtikrintas jų tinkamas vykdymas, įskaitant nagrinėjamojo produkto atžvilgiu. Panašiai dėl darbo užmokesčio sąnaudų skundo pateikėjas pateikė nuorodas į įrodymus ataskaitoje, kurie yra susiję su visa KLR pramonės struktūra ir todėl yra aktualūs šviesolaidžių kabelių rinkai. Bet kuriuo atveju, atlikusi tyrimą Komisija taip pat nustatė, kaip konkrečiai aprašyta 3.1.1.7 skirsnyje, kad šviesolaidžių kabelių sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį. Todėl ZTT tvirtinimas buvo atmestas.

(188)

Dėl skunde pateiktų nuorodų į subsidijas ZTT tvirtino, kad netiesa, jog jos buvo skirtos viešosios politikos tikslams įgyvendinti arba buvo suteiktos siekiant užtikrinti, kad šios įmonės neveiktų nepriklausomai nuo valstybės.

(189)

Komisija laikosi nuomonės, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad įvairios subsidijos buvo susijusios su politikos tikslų įgyvendinimu (pvz., industrializacija, technologijų plėtra ar pramonės pertvarka), o tai, Komisijos nuomone, rodo galimą tam tikrą iškraipymą dėl valstybės kišimosi ir tai galima laikyti pakankamu veiksniu, pateisinančiu tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(190)

Dėl iškraipymų, susijusių su žaliavomis, ZTT teigė, kad ji yra visiškai vertikaliai integruota bendrovė, taigi gamybos išteklius perka jos susijusios bendrovės ir mažai tikėtina, kad jų kainas iškraipė pradinės grandies rinkos. ZTT taip pat tvirtino pateikusi susijusią informaciją apie susijusių bendrovių pradinės grandies medžiagų gamybą. ZTT teigimu, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad pati šviesolaidžių kabelių rinka buvo iškraipyta, todėl nebuvo įrodymų, kad ZTT sąnaudos buvo iškraipytos. ZTT taip pat nurodė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę reikėtų naudoti tas jos sąnaudas, kurios nebuvo įrodytos kaip iškraipytos.

(191)

Kaip nurodyta pirmiau, visų pirma 181 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad byloje esančių įrodymų pakanka tyrimui inicijuoti. Dėl to Komisija nustatė, kad įvairių rūšių kompleksiniai dideli iškraipymai, aprašyti 3.1.1.2–3.1.1.9 skirsniuose, darė poveikį ne tik šviesolaidžių kabelių sektoriuje veiklą vykdančioms bendrovėms, bet ir, kaip nurodyta 155 konstatuojamojoje dalyje, KLR šviesolaidžių kabelių gamintojų naudojamų žaliavų gamintojams ir pagrindinių gamybos išteklių toms žaliavoms gaminti gamintojams vertės grandinės pradinės rinkos lygmeniu. Net jei ZTT savo gamybos išteklius pirktų iš susijusių bendrovių, šių gamybos išteklių gamintojai, kaip ir ZTT, yra susiję su minėtuose skirsniuose aprašytais iškraipymais. ZTT pateiktoje informacijoje nebuvo tikslių ir tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad kurias nors jos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą būtų galima laikyti neiškraipytomis. Todėl tvirtinimas atmestas.

(192)

Galiausiai ZTT teigė, kad jei Komisija nustatytų, jog valstybė kišosi, kad padėtų diegti didelės spartos plačiajuostį ryšį remdama šviesolaidžių kabelių arba šviesolaidžių kabelių gamybos išteklių rinkas (visų pirma per subsidijas), pažymėtina, kad tokiu rėmimu buvo ištaisytas rinkos nepakankamumas ir prisidėta prie teigiamo išorinio poveikio, todėl tokio rėmimo nereikėtų laikyti dideliu kišimusi, o susijusių iškraipymų negalima laikyti dideliais.

(193)

Atsižvelgiant į 172 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos paaiškinimą, klausimas, ar valstybės kišimasis ištaiso rinkos nepakankamumą, nėra aktualus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymui. Bet koks valstybės kišimasis, dėl kurio atsirastų arba galėtų atsirasti rinkos iškraipymas, atitinkantis 2 straipsnio 6a dalies b punkte pateiktą „didelio iškraipymo“ apibrėžtį, turi būti vertinamas pagal tą straipsnį. Todėl Komisija atmetė ZTT tvirtinimą.

(194)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo ir iš esmės pakartojo savo anksčiau pateiktą informaciją.

(195)

Kinijos vyriausybė teigė, kad, pirma, ataskaita turi trūkumų ir ja pagrįsti sprendimai neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Tiksliau Kinijos vyriausybė tvirtino, kad ši ataskaita nėra „ataskaita“ pagal ES teisės aktus. Kyla abejonių, ar ši ataskaita gali būti laikoma oficialia Komisijos pozicija. Kalbant apie faktines aplinkybes, Kinijos vyriausybės teigimu, ataskaitoje faktai pateikti klaidingai, ji yra vienpusė ir nesusijusi su realybe. Be to, tai, kad šalies ataskaitas Komisija parengė tik kelioms atrinktoms šalims, kelia nerimą dėl didžiausio palankumo režimo. Taip pat tai, kad Komisija remiasi ataskaitoje pateiktais įrodymais, Kinijos vyriausybės nuomone, neatitinka sąžiningos ir teisingos teisės dvasios, nes tai iš esmės prilygsta bylos nagrinėjimui iki teismo proceso.

(196)

Antra, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad normaliosios vertės skaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su ADS, ypač su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi, kurioje pateiktas išsamus aplinkybių, kuriomis galima apskaičiuoti normaliąją vertę, sąrašas, į kurį „dideli iškraipymai“ neįtraukti. Be to, Kinijos vyriausybės teigimu, naudojant tinkamos tipiškos šalies duomenis nesilaikoma GATT VI.1 straipsnio b dalies ir ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, pagal kurias apskaičiuojant normaliąją vertę reikalaujama naudoti kilmės šalies gamybos sąnaudas.

(197)

Trečia, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nagrinėdama įvairias praktikas, nesilaiko PPO taisyklių, nes Komisija, pažeisdama ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, neatsižvelgė į Kinijos gamintojo įrašus nenustačiusi, ar šie įrašai atitinka Kinijos bendruosius apskaitos principus. Kinijos vyriausybė šiuo atveju nesutinka su Komisijos anksčiau pateiktu atsakymu (žr. 146 ir 168 konstatuojamąsias dalis).

(198)

Ketvirta, Kinijos vyriausybė teigia, kad Komisija turėtų nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti, ar tipiškoje šalyje yra vadinamųjų rinkos iškraipymų. Paprasčiausiai priėmus tipiškos šalies duomenis be tokio vertinimo yra taikomi „dvigubi standartai“. Kinijos vyriausybės nuomone, tas pats pasakytina ir apie ES pramonės kainos ir sąnaudų vertinimą. Penkta, Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad ES yra daug rinkos iškraipymų, pavyzdžiui, taikomos valdžios institucijų gairės, komerciniai bankai atsižvelgia į socialinius aspektus, taikomas atleidimas nuo mokesčių, skiriama finansinė parama ar ekonominis gelbėjimas viešosiomis lėšomis.

(199)

Dėl pirmojo argumento, susijusio su ataskaita, didžiausio palankumo režimo klausimą Komisija labai išsamiai išnagrinėjo 170 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat 174 konstatuojamojoje dalyje atsakyta į pastabas, kad ataskaita turi faktinių trūkumų. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat aptartas argumentas dėl Komisijos nešališkumo. Kalbant apie ataskaitos statusą pagal ES teisės aktus, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nenustatytas nei konkretus ataskaitų dėl didelių iškraipymų formatas, nei ataskaitos skelbimo kanalas. Komisija priminė, kad ataskaita yra faktais pagrįstas techninis dokumentas, naudojamas tik prekybos apsaugos tyrimuose. Todėl ataskaita atitinkamai parengta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, nes ji yra aprašomojo pobūdžio dokumentas, kuriame nepateikiama jokių politinių pažiūrų, pageidavimų ar sprendimų. Tai nedaro poveikio jos turiniui, t. y. objektyviems informacijos apie didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų buvimą šaltiniams, kurie yra svarbūs taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Dėl antrojo ir trečiojo argumentų, susijusių su tariamu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumu su PPO teise, Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė nepateikė jokių naujų įrodymų, o tik nuorodą į Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje ES – biodyzelinas ir kolegijos ataskaitą byloje ES – sąnaudų koregavimas. Tačiau į šiuos argumentus jau pakankamai atsakyta 146 ir 168 konstatuojamosiose dalyse. Ketvirtasis argumentas dėl trečiųjų šalių duomenų vertinimo jau išnagrinėtas 171 konstatuojamojoje dalyje. Dėl penktojo argumento dėl tariamų iškraipymų ES rinkoje Komisija pažymėjo, kad 170 konstatuojamojoje dalyje jau išsamiai paaiškinta, kodėl atliekant šį tyrimą tokie aspektai nėra aktualūs. Todėl Komisija atmetė Kinijos vyriausybės argumentus.

(200)

„ZTT Group“ pirmiausia pakartojo savo nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO susitarimais, ir teigė, kad Komisijos atsakymai į ankstesnius bendrovės argumentus nėra aiškiai pagrįsti, visų pirma, nenurodytas PPO susitarimų teisinis pagrindas (žr. 146 konstatuojamąją dalį). Todėl, „ZTT Group“ nuomone, atskleidimas neatitinka Komisijos sprendimą pateisinančių tinkamų motyvų teisinių standartų. Antra, „ZTT Group“ tvirtino, kad neįrodyta, jog grupė yra susijusi su dideliais iškraipymais, nes, viena vertus, įprasta partijos politinė veikla bendrovėje arba bendrovės vadovų narystė KKP nereiškia tiesioginės KKP įtakos grupei ir, kita vertus, „ZTT Group“ yra privati biržinė bendrovė ir jai taikomi į rinką orientuoti įmonių valdymo ir įtraukimo į sąrašus reikalavimai. Šiuo atžvilgiu „ZTT Group“ pažymėjo, kad valstybės kišimasis nereiškia didelių iškraipymų, nes vyriausybės kišimasis taip pat gali padėti ištaisyti rinkos nepakankamumą, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio sektoriuje, kuriame plačiai naudojamas tiriamasis produktas.

(201)

Komisija pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir PPO teisės suderinamumą išsamiai išnagrinėjo 146, 179 ir 168 konstatuojamosiose dalyse. Visų pirma Komisija paaiškino, kad nors „ZTT Group“ nurodyta PPO jurisprudencija nėra susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, pagal tą jurisprudenciją bet kuriuo atveju leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie tinkamai pakoreguojami, kai toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas. Dėl „ZTT Group“ argumento, kad šviesolaidžių kabelių sektoriuje nėra didelių iškraipymų, Komisija pažymėjo, kad šie klausimai jau išsamiai aptarti 154 ir 181 konstatuojamosiose dalyse. Nors iš „ZTT Group“ pateiktos informacijos nėra visiškai aišku, ar plačiajuosčio ryšio sektoriui Kinijoje būdingas rinkos nepakankamumas, jos bendros pastabos, nepatvirtintos įrodymais, kad KKP veikla bendrovėje nereiškia KKP įtakos arba kad valstybės kišimasis nereiškia didelių iškraipymų, negali pakeisti Komisijos išvadų, padarytų tiriant įvairius elementus, iš kurių matyti, kad sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip nurodyta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose. Todėl Komisija atmetė „ZTT Group“ pateiktus argumentus.

(202)

CCCME pakartojo savo nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS. Visų pirma CCCME pažymėjo, kad, kaip teigia Komisija, pagal PPO teisę, kaip išaiškino Apeliacinis komitetas ginče „ES – biodyzelinas“, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Tačiau CCCME nurodė, kad metodika pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nėra aiškiai susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kurios nagrinėtos byloje DS473. Be to, CCCME teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa yra suderinama su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi.

(203)

Komisija sutinka su CCCME, kad metodika pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį iš tiesų nėra aiškiai susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kaip jau pažymėta 146 konstatuojamojoje dalyje. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo sąlygos ir atitinkamo vertinimo esmė skiriasi nuo sąlygų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Todėl argumentas dėl pastarosios nuostatos suderinamumo su PPO nėra aktualus atliekant šį tyrimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė CCCME argumentus.

(204)

FTT, darydama aiškią nuorodą į CCCME pastabas, teigė, kad įtarimai dėl rinkos iškraipymų yra nepagrįsti. FTT nuomone, skundo pateikėjas, užuot rėmęsis faktiniais įrodymais, tik pakartoja ankstesnes Komisijos išvadas ir nurodo ataskaitą, kurioje savo ruožtu nagrinėjamos Kinijos rinkos ir ekonominės struktūros platesnėse srityse ir nėra konkrečių įrodymų, susijusių su šviesolaidžių kabelių sektoriumi. Todėl FTT nesupranta, kaip tokie elementai, kaip valstybės nuosavybė, chemijos pramonės struktūra, politikos tikslai ar KKP vaidmuo bendrovėje, rodo, kad komercinė veikla šviesolaidžių kabelių sektoriuje yra iškraipyta.

(205)

FTT argumentai yra netinkami. Kaip jau paaiškinta 152 konstatuojamojoje dalyje, ataskaita toli gražu nėra nekonkreti ar susijusi su Kinijos ekonomikos struktūra „platesnėse srityse“, nes joje aprašomi įvairūs horizontalaus pobūdžio iškraipymai, būdingi visai Kinijos ekonomikai ir darantys poveikį nagrinėjamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms bei gamybos sąnaudoms. Be to, Komisija pažymėjo, kad ataskaita nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo Komisija rėmėsi nustatydama, ar esama didelių iškraipymų. Papildomi Komisijos naudojami bandomieji elementai ir remiantis tokiais įrodymais Komisijos padarytos išvados išdėstyti 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose. Todėl, nors FTT nurodyti elementai, kaip antai valstybės nuosavybė arba KKP vaidmuo bendrovėse, yra vieni iš svarbių veiksnių, rodančių, kad esama didelių iškraipymų, Komisijos bendra išvada dėl didelių iškraipymų buvimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, yra pagrįsta daug platesniais įrodymais. Todėl Komisija atmetė FTT argumentus.

3.2. Tipiška šalis

3.2.1. Bendrosios pastabos

(206)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—	ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į Kinijos (115);

—	nagrinėjamojo produkto gamyba toje šalyje;

—	susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje;

—	jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė turėtų būti teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(207)

Kaip paaiškinta 209 ir 210 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Argentiną, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(208)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 dalyje Komisija nurodė Turkiją kaip galimą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normaliajai vertei remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais nustatyti. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimas tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(209)

2020 m. lapkričio 19 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su šviesolaidžių kabelių gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė šešias galimas tipiškas šalis – Kolumbiją, Malaiziją, Serbiją, Pietų Afriką, Tailandą ir Turkiją – ir tinkamiausia tipiška šalimi laikė Turkiją. Dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo pastabų iš „Connect Com“, CCCME ir „ZTT group“. Tos pastabos išsamiai išanalizuotos 226–237 konstatuojamosiose dalyse.

(210)

2021 m. kovo 12 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Argentiną. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima susijusios tipiškos šalies bendrovės „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ informacija. Antrajame pranešime taip pat atsakyta į pastabas, gautas dėl pirmojo pranešimo. Pastabų dėl antrojo pranešimo pateikė „Connect Com“, CCCME ir „ZTT group“. Tos pastabos išsamiai išanalizuotos 247–292 konstatuojamosiose dalyse.

3.2.2. Ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos

(211)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Kolumbiją, Malaiziją, Serbiją, Pietų Afriką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas nagrinėjamasis produktas. 2020 m. lapkričio 30 d. pastabų pateikė „Connect Com“, o 2020 m. gruodžio 3 d. (pratęstas terminas) – CCCME ir „ZTT group“.

(212)

„Connect Com“ tvirtino, kad Komisija taip pat turėtų nagrinėti Meksiką, Rusiją ir Kazachstaną kaip galimas tipiškas šalis. Tačiau Komisija šiose šalyse nenustatė jokio šviesolaidžių kabelių gamintojo, kurio finansinė informacija būtų lengvai prieinama, todėl šių šalių toliau nevertino.

(213)

„ZTT group“ tvirtino, kad Turkijos ekonomika nukentėjo nuo didelių iškraipymų, visų pirma energijos rinkoje, taip pat elektronikos ir optikos rinkose, ir šiuo atžvilgiu nurodė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2020 m. Turkijos ataskaita“ (116). Atsižvelgiant į 294 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą tinkama tipiška šalimi pasirinkti Argentiną, šis tvirtinimas neteko prasmės.

(214)

„ZTT group“ tvirtino, kad bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) nėra tinkamas rodiklis šalies ekonominio išsivystymo lygiui įvertinti, nes BNP vienam gyventojui nepakankamai apibendrina šalies išsivystymo lygio arba įvertina gerovę, ir kad bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklis yra daug tikslesnis. „ZTT group“ taip pat pažymėjo, kad, vertinant pagal BVP vienam gyventojui, ne Turkijos, o Malaizijos, ekonominio išsivystymo lygis yra panašesnis į Kinijos, todėl ne Turkijos, o Malaizijos išsivystymo lygis yra panašesnis į Kinijos. „ZTT group“ tvirtino, kad atliekant tokią analizę taip pat reikėtų atsižvelgti į našumą ir, nors abiejų šalių našumas buvo didesnis nei Kinijos, vertinant pagal ekonomikos panašumą Malaizija buvo artimesnė nei Turkija. „ZTT group“ taip pat pažymėjo, kad, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksu (kuriuo į vieną indeksą sujungiami įvairūs vystymosi rodikliai, kaip antai tikėtina gyvenimo trukmė, mokyklos lankymas ir BNP vienam gyventojui, ir kuo skaičius didesnis, tuo didesnis išsivystymo lygis), ne Turkijos, o Malaizijos išsivystymo lygis yra panašesnis į Kinijos. Galiausiai „ZTT group“ pažymėjo, kad, remiantis Gini koeficientu (nelygybės rodiklis nuo 0 iki 100 – kuo didesnis skaičius, tuo didesnė nelygybė), ne Turkija, o Malaizija pagal nelygybės lygį yra panašesnė į Kiniją.

(215)

„Connect Com“ tvirtino, kad Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pramonės gamybos sąlygas, nes, priešingai nei Turkijoje, Kinijoje naudojamos labai pažangios technologijos, ir į rinkoje veikiančių bendrovių skaičių.

(216)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad apskaičiuodama šalių, kuriose esama didelių iškraipymų, normaliąją vertę, Komisija gali kaip eksportuojančią šalį naudoti tipišką panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį. Siekdama nustatyti, kurių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies, Komisija kiekvienu atveju naudoja šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria prie tos pačios pajamų kategorijos. Komisija tai daro naudodamasi savo veiksmų laisve aiškinti ir taikyti pagrindinį reglamentą, kaip ne vieną kartą yra patvirtinęs Teisingumo Teismas, tokiomis aplinkybėmis, kai jai tenka tą daryti (117). Komisija mano, kad toks skirstymas į kategorijas leidžia turėti pakankamą skaičių potencialiai tinkamų panašaus išsivystymo lygio šalių, siekiant pasirinkti tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą,, kartu užsitikrinant nuoseklią ir objektyvią šalių grupę.

(217)

Pagrindiniame reglamente nereikalaujama, kad tipiška šalis būtų panašiausia į eksportuojančią šalį pagal ekonominio išsivystymo lygį, našumą, tikėtiną gyvenimo trukmę, išsivystymo lygį, nelygybės lygį, gamybos sąlygas ar konkurencijos lygį. Todėl nė vienas iš pirmiau nurodytų elementų nėra aktualus pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Šiuo atveju atitinkama Pasaulio banko kategorija, kuriai priskiriama Kinija, yra didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys. Todėl visų į tą sąrašą įtrauktų ir abiejuose pranešimuose išanalizuotų šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos ir laikyta, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą kriterijų.

3.2.3. Susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(218)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad reikia toliau tikrinti, ar Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos, Pietų Afrikos, Tailando ir Turkijos viešieji duomenys, visų pirma nagrinėjamojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra prieinami. Kaip paaiškinta 219–224 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė vieną šviesolaidžių kabelių gamintoją Kolumbijoje, keturis Malaizijoje, vieną Serbijoje, du Pietų Afrikoje, tris Tailande ir keturis Turkijoje.

(219)

Kolumbijos bendrovės „Furukuwa Industrial Colombia S A S“ laisvai prieinami buvo 2018 m. finansiniai duomenys, todėl bendrovė negalėjo būti laikoma tinkama tiriamojo laikotarpio atžvilgiu. Kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, apie kitus gamintojus kitose galimose tipiškose šalyse buvo galima gauti naujesnių duomenų.

(220)

Malaizijoje Komisija nustatė keturis lengvai prieinamus finansinius duomenis teikiančius gamintojus: „Fujikura Federal Cables SDN BHD“ (toliau – „Fujikura“), „Lite Kabel SDN BHD“ (toliau – „Lite Kabel“), „Opcom Cables SDN BHD“ (toliau – „Opcom“) ir „Tenaga Cable Industries SDN BHD“ (toliau – „Tenaga“). „Lite Kabel“ ir „Tenaga“ lengvai prieinami buvo 2018 m. finansiniai duomenys, o „Opcom“ – 2019 m. pirmo ketvirčio finansiniai duomenys, todėl bendrovės negalėjo būti laikomos tinkamomis tiriamojo laikotarpio atžvilgiu. „Fujikura“ lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys, tačiau bendrovė veikė nuostolingai.

(221)

Serbijoje „Novkabel Doo Novi Sad“ lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys, tačiau bendrovė veikė nuostolingai.

(222)

Pietų Afrikoje Komisija nustatė du šviesolaidžių kabelių gamintojus: „CBI-Electric Telecom Cables (PTY) LTD“ ir „Malesela Taihan Electric Cable (PTY) LTD“. Tačiau šių bendrovių finansiniai duomenys nebuvo lengvai prieinami.

(223)

Tailande Komisija nustatė tris šviesolaidžių kabelių gamintojus: „Futong Group Communication Technology (Thailand) Co Ltd“ (toliau – „Futong“), „Siam Fiber Optics Co Ltd“ (toliau – „Siam Fiber“) ir „Tai Fiber Optics Co Ltd“ (toliau – „Tai Fiber“), kurių lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys. 2019 m. „Futong“ veikė pelningai, o „Siam Fiber“ ir „Tai Fiber“ – nuostolingai.

(224)

Turkijoje Komisija nustatė keturis šviesolaidžių kabelių gamintojus, kurių finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami: „Cen Kablo Sanayi Ve Ticaret AS“ (toliau – „Cen Kablo“), „Corning Optik Iletisim Sanayi Limited Sirketi“ (toliau – „Corning Optik“), „ETK Kablo Sanayii Ve Ticaret AS“ (toliau – „ETK Kablo“) ir „Turk Prysmian Kablo Ve Sistemleri AS“ (toliau – „Turk Prysmian“). „Cen Kablo“ ir „Corning Optik“ lengvai prieinami buvo 2018 m. finansiniai duomenys, o „ETK Kablo“ – 2017 m. finansiniai duomenys. „Turk Prysmian“ lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys. Tačiau bendrovė 2019 m. užregistravo mažą pelno dydį, kuris, kaip nustatyta, nebuvo „pagrįsta suma“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

(225)

Kadangi turima naujesnių duomenų apie kitus gamintojus kitose galimose tipiškose šalyse, kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, šiuo etapu Kolumbija, Malaizija ir Turkija nebuvo laikomos galimomis tinkamomis tipiškomis šalimis. Bet kuriuo atveju Komisija toliau atsakė į tvirtinimus, susijusius su šiomis šalimis.

(226)

CCCME ir „ZTT group“ tvirtino, kad gamintojai galimose tipiškose šalyse, kurių finansiniai duomenys buvo atskleisti pirmajame pranešime, gamino ir pardavė ir nagrinėjamąjį produktą, ir kitus produktus. Tiksliau CCCME ir „ZTT group“ tvirtino, kad, remiantis „Turk Prysmian“ 2019 m. metine ataskaita, 89 % jos pardavimo sudarė energijos tiekimui skirti kabeliai ir tik 11 % – telekomunikacijų kabeliai, todėl ji nebūtų geras jos šviesolaidžių kabelių veiklos finansinių duomenų šaltinis. Be to, „ZTT group“ tvirtino, kad „Corning Optik“ veikla taip pat buvo susijusi ne tik su šviesolaidžių kabelių gamyba.

(227)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad šių bendrovių veikla ir toliau buvo kabelių, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamyba, todėl šių bendrovių finansiniai duomenys būtų tipiškas šviesolaidžių kabelių gamybos Turkijoje 2019 m. finansinės veiklos pakaitinis rodiklis. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas priklauso nuo lengvai prieinamų duomenų ir gali būti, kad prieinami viešieji duomenys – tai ne išsamiausi nagrinėjamojo produkto, o bendresnio lygmens duomenys. Todėl šis argumentas nepriimtinas.

(228)

„Connect Com“ tvirtino, kad dėl Sąjungos gamintojo „Prysmian“ ir Turkijos gamintojo „Turk Prysmian“ ryšių Turkijos bendrovės pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas yra nepatikimi. „Connect Com“ nepaaiškino, kodėl dėl tokio ryšio PBA išlaidos ir pelnas yra nepatikimi, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(229)

CCCME ir „ZTT group“ pažymėjo, kad keli dideli Turkijos gamintojai, kaip antai „Turk Prysmian“ ir „Corning Optik“, šviesolaidžių kabelius importavo iš savo susijusių bendrovių, todėl tokios susijusios importo kainos negalėjo atspindėti rinkos kainų. Kita vertus, skundo pateikėjas teigė, kad taip nėra. Kadangi šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, jis yra nepriimtinas.

(230)

„ZTT group“ pateikė Malaizijos gamintojo „Opcom Cables“ 2019 m. ir 2020 m. metines ataskaitas ir Malaizijos gamintojo „Lite“ 2019 m. metinę ataskaitą, kurios buvo viešai prieinamos. Pirmajame pranešime abi bendrovės buvo nurodytos kaip šviesolaidžių kabelių gamintojos, kaip nurodyta 220 konstatuojamojoje dalyje. „ZTT group“ pasiūlė, kad tipiškai šaliai nustatyti turėtų būti naudojami šių dviejų Malaizijos gamintojų finansiniai duomenys. „ZTT group“ pažymėjo, kad abi Malaizijos bendrovės 2019 ir 2020 m. veikė nepelningai, tačiau pasiūlė šiam rodikliui naudoti kitų metų duomenis, nes 2018 m. „Lite Kabel“ veikė pelningai.

(231)

Kadangi abi Malaizijos bendrovės atitinkamai 2019 ir 2020 m. veikė nepelningai, jų duomenų nebuvo galima naudoti, nes tai nebuvo „pagrįsta suma“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje. Kalbant apie 2018 m., t. y. laikotarpio iki tiriamojo laikotarpio, duomenų naudojimą, pirmenybė visada teikiama tiriamojo laikotarpio duomenims. Šiuo konkrečiu atveju kitoje galimoje tipiškoje šalyje yra prieinamų tiriamojo laikotarpio finansinių duomenų, todėl nėra pagrindo naudoti kito laikotarpio duomenis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(232)

CCCME taip pat teigė, kad tuo atveju, jei Malaizijoje nebūtų gamintojo, kuris 2019 m. būtų veikęs pelningai ir jo finansinė informacija būtų lengvai prieinama, PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija turėtų naudoti Sąjungos gamintojų duomenis, kaip ji tai padarė atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl antidempingo priemonių volframo elektrodams iš Kinijos (118).

(233)

Komisija pažymi, kad pagal pagrindinį reglamentą pirmenybė teikiama tipiškos šalies, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies, duomenims, todėl šis tvirtinimas negali būti priimtas.

(234)

„ZTT group“ tvirtino, kad gamybos veiksnių vertei nustatyti Komisija turėtų remtis ne „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (119), o Kinijos muitinės arba tipiškos šalies nacionalinės muitinės importo statistiniais duomenimis, nes tariamai jie būtų patikimesni nei GTA duomenys.

(235)

Komisija pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys nepateikė įrodymų, kad GTA duomenys buvo mažiau patikimi nei oficialūs muitinės statistiniai duomenys. Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad GTA duomenų šaltinis pagal dvišales sutartis, kurias GTA sudarė su visomis šalimis, kurios naudojasi GTA, buvo oficialūs nagrinėjamosios šalies muitinės statistiniai duomenys. Komisija taip pat pažymėjo, kad kai kurios viešojo administravimo institucijos jau seniai naudoja GTA, kad gautų muitinės statistinius duomenis, ir kad šia duomenų baze įvairiais tikslais ir skirtingomis aplinkybėmis taip pat plačiai naudojasi privatūs veiklos vykdytojai. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(236)

CCCME ir „ZTT group“ tvirtino, kad didelė dalis Turkijos importuojamų šviesolaidžių, kurių prekės kodas yra 9001 10, nebuvo medžiagos, naudotos nagrinėjamajam produktui gaminti, kaip antai daugiamodžiai pluoštai, todėl GTA Turkijos importo kaina negalėjo pagrįstai atspindėti neiškraipytos vienmodžių pluoštų kainos. CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti Malaiziją kaip galimą tipišką šalį, nes Malaizijos importo pagal prekės kodą 9001 10 vienmodžių šviesolaidžių dalis buvo daug didesnė nei Turkijos, todėl GTA Malaizijos importo duomenys buvo patikimesni nei Turkijos. CCCME taip pat tvirtino, kad kadangi Turkija šviesolaidžius daugiausia importavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o Malaizija – daugiausia iš Indijos, pristatymo išlaidos turėtų mažesnį poveikį Malaizijos importo duomenims.

(237)

Dėl argumentų, susijusių su Malaizija, visų pirma dėl vienmodžių šviesolaidžių importo vertės tipiškumo, atsižvelgiant į didesnę šio gamybos ištekliaus sąnaudų dalį pagal prekės kodą 9001 10 ir mažesnes pristatymo išlaidas (palyginti su Turkija), Komisija pažymėjo, kad lygindama įvairių gamybos išteklių importą įvairiose šalyse ji patikrino, ar importas į galimas šalis buvo pakankamai tipiškas. Be to, pasirinkusi tinkamą tipišką šalį, Komisija naudoja išsamesnius konkrečios šalies prekių kodus, kurie, kiek įmanoma, yra išsamesni už SS 6 skaitmenų kodą, kaip nurodyta 318 konstatuojamojoje dalyje.

(238)

Kadangi Komisija neturėjo prieinamos tiriamojo laikotarpio informacijos apie Kolumbijos ir Pietų Afrikos gamintojų arba pelningų Malaizijos ir Serbijos gamintojų finansinius duomenis, šios jurisdikcijos nebuvo laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis. Komisija atliko papildomus galimų tinkamų tipiškų šalių tyrimus ir, kaip aprašyta antrajame pranešime, taip pat nustatė vieną šviesolaidžių kabelių gamintoją Argentinoje („Prysmian Energia Cables y Sistemas De Argentina S.A.“), vieną – Brazilijoje („Prysmian Cabos e Sistemas do Brasil S/A“) ir vieną papildomą elektros kabelių gamintoją Tailande („Venine Cable“), kurių lengvai prieinama buvo 2019 m. finansinė informacija.

(239)

Komisija taip pat išanalizavo pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., šviesolaidžių, didelio ir mažo tankio polietileno, aliuminiu plakiruotos plieninės vielos, stiklo pluošto verpalų, mažai degios halogeno neturinčios apvalkalo medžiagos, fosfatuojančios plieninės vielos su polietileno sluoksniu ir vamzdelių) importą į Argentiną, Braziliją, Tailandą ir Turkiją.

(240)

Nebuvo įtraukti visų tipiškos šalies gamybos veiksnių importo iš Kinijos duomenys, atsižvelgiant į didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Be to, taip pat neįtraukti importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių šalių, išvardytų Reglamento (ES) 2015/755 (120) I priede (Azerbaidžano, Baltarusijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Turkmėnistano, Uzbekistano), duomenys, nes šio importo kainos nebuvo laikomos neiškraipytomis kainomis.

(241)

Kalbant apie Argentiną, pusė šviesolaidžių, kurie yra pagrindinis gamybos išteklius, buvo importuoti iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Tačiau 8 skaitmenų lygmens analizė parodė, kad importo apimtis iš Kinijos buvo didelė (52 %) tik pagal vieną iš trijų atitinkamų kodų. Todėl nustatyta, kad šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė nėra tinkami apskritai. Kiti pagrindiniai gamybos veiksniai buvo dideliais kiekiais importuojami iš rinkos ekonomikos šalių. Todėl laikoma, kad neiškraipyto importo į Argentiną tipiškumas yra didelis.

(242)

Brazilijoje šviesolaidžiai daugiausia importuojami iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Tuo tarpu analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šviesolaidžiai buvo importuojami pagal tris kodus, o pagal du iš tų kodų beveik visas importas buvo iš Kinijos. Todėl šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė buvo laikomi nepatikimais. Be to, Komisija pažymėjo, kad 6 skaitmenų lygmeniu 72 % aliuminiu plakiruotos plieninės vielos, kurią vienas eksportuojantis gamintojas naudoja šviesolaidžių kabeliams gaminti, buvo importuota iš Kinijos. Analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šis gamybos veiksnys buvo importuotas pagal du kodus ir pagal abu šiuos kodus daugiau kaip 60 % importo sudarė importas iš Kinijos. Todėl šio gamybos ištekliaus ir jo pagrindinės vertės tipiškumas buvo laikomas nepatikimu ir, kadangi tai buvo svarbus šviesolaidžių kabelių gamybos išteklius, jis daro poveikį didelei normaliosios vertės daliai. Be to, 80 % stiklo pluošto verpalų importuota daugiausia iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šis gamybos veiksnys buvo importuotas pagal du kodus ir pagal abu šiuos kodus daugiau kaip 60 % importo sudarė importas iš Kinijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neiškraipyto importo į Braziliją tipiškumas bendrai laikytas nedideliu.

(243)

Tailande, panašiai kaip Brazilijoje, pagrindinis gamybos išteklius, t. y. šviesolaidžiai, buvo importuojamas daugiausia iš Kinijos. Tik 15 % visų šviesolaidžių importuota iš kitų, neiškraipytų šaltinių (analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu). Be to, analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šviesolaidžiai buvo importuoti pagal du kodus ir pagal abu šiuos kodus daugiau kaip 70 % importo sudarė importas iš Kinijos. Todėl šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė buvo laikomi nepatikimais. Be to, 96 % stiklo pluošto verpalų importuota daugiausia iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Šis kodas neturi 8 skaitmenų lygmens kodo. Todėl šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė taip pat buvo laikomi nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neiškraipyto importo į Tailandą tipiškumas bendrai laikytas nedideliu.

(244)

Kalbant apie Turkiją, iš Kinijos dideliais kiekiais buvo importuoti tik du gamybos veiksniai, kurie buvo naudojami nedideliais kiekiais šviesolaidžių kabelių gamybos sąnaudoms. Taigi neiškraipyto importo į Turkiją tipiškumas yra didelis.

(245)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta (224, 241–244 konstatuojamosios dalys), Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Argentiną ir remtis „Prysmian Energia Cables Y Sistemas de Argentina S.A.“ duomenimis.

(246)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Argentinos, kaip tipiškos šalies, ir „Prysmian Energia Cables Y Sistemas de Argentina S.A.“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo. Pastabų pateikė „Connect Com“, CCCME ir „ZTT group“.

(247)

„ZTT group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad BNP nėra tinkamas rodiklis šalies ekonominio išsivystymo lygiui įvertinti, nes jis apima ne tik toje šalyje gautas pajamas, bet ir iš tos šalies gautas pajamas, ir teigė, kad Komisija padarė akivaizdžią faktų vertinimo klaidą, kai, vertindama ekonominio išsivystymo panašumą į Kinijos ekonominį išsivystymą, atsižvelgė tik į Pasaulio banko pajamų kategoriją, pagrįstą BNP vienam gyventojui. Kaip ir Turkijos atveju, kaip paaiškinta 214 konstatuojamojoje dalyje, „ZTT group“ tvirtino, kad vertinant pagal BVP vienam gyventojui, našumo lygį ir Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą Malaizijos ekonominis išsivystymas Kinijai buvo artimesnis nei Argentinos ekonominis išsivystymas, todėl tvirtinta, kad Malaizija yra geresnė tipiška šalis nei Argentina.

(248)

Komisija nesutinka su „ZTT group“ tvirtinimu, kad padarė akivaizdžią klaidą, kai vertindama galimų tipiškų šalių ekonominio išsivystymo lygį naudojo BNP. Kaip išsamiai paaiškinta 216 ir 217 konstatuojamosiose dalyse, siekdama nustatyti, kurių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies, Komisija kiekvienu atveju naudoja šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria prie tos pačios pajamų kategorijos. Pagrindiniame reglamente nenustatyta jokių papildomų reikalavimų pasirinkti šalį, kuri į eksportuojančią šalį yra panašiausia pagal BVP vienam gyventojui, našumo lygį arba Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą. Šiuo atveju atitinkama Pasaulio banko kategorija, kuriai priskiriama Kinija, buvo didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys. Todėl tiek Malaizijos, tiek Argentinos ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos ir laikyta, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą kriterijų. Todėl tvirtinimas, kad Malaizija buvo geresnė tipiška šalis nei Argentina, buvo atmestas.

(249)

CCCME tvirtino, kad iš tarptautinių rinkų Kinijos gamintojų importuojamų žaliavų sąnaudos neturėtų būti laikomos iškraipytomis ir todėl neturėtų būti keičiamos kitais duomenimis.

(250)

Atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jų (importuotos) žaliavos nebuvo iškraipytos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Su tvirtinimais jie turėjo pateikti patvirtinamuosius dokumentus (t. y. prekių kilmės šalies įrodymus, pirkimo sutartis, sąskaitas faktūras). „ZTT group“ tvirtino, kad nė vienas iš jos medžiagų ir energijos pirkimų nebuvo iškraipytas ir kad per tiriamąjį laikotarpį žaliavos buvo importuotos neiškraipytomis kainomis. Nors „ZTT group“ šiuos pirkimus įtraukė į klausimyno atsakymuose pateiktą medžiagų pirkimo sąrašą, ji nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(251)

Be to, „FTT group“ pateikė tam tikrus patvirtinamuosius dokumentus dėl penkių žaliavų, tačiau jie buvo daliniai (susiję tik su keliais sandoriais) ir neatitiko kitos atitinkamame sąraše pateiktos informacijos. Dėl to Komisija negalėjo įvertinti šio tvirtinimo ir šiuo etapu jo negalėjo priimti.

(252)

CCCME taip pat tvirtino, kad apskaičiuojant normaliąją vertę trečiosios šalies importo kainos nebuvo tipiški duomenys vidaus rinkos kainoms pakeisti, nes į importo kainą gali būti įtrauktos didesnės pristatymo išlaidos nei vidaus rinkoje įsigytų žaliavų atveju, o tai dirbtinai padidintų pakeistas žaliavų sąnaudas ir Komisija negalėtų tinkamai atskirti šių sąnaudų poveikio skirtumų.

(253)

Kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta naudoti tinkamos tipiškos šalies atitinkamus duomenis. Neiškraipytai kainai tipiškoje šalyje apskaičiuoti Komisija naudoja GTA importo kainas, prie kurių prideda atitinkamą importo tarifą. Tai laikoma konservatyviu vertinimu siekiant apskaičiuoti tinkamą neiškraipytą rinkos kainos tipiškoje šalyje pakaitinį rodiklį, atsižvelgiant į tai, kad be šios vertės gali atsirasti papildomų sąnaudų, pvz., importo mokesčių ir kitų nei importo muitas mokesčių (pvz., pridėtinės vertės mokestis), priklausomai nuo nagrinėjamosios šalies. Be to, jei nebūtų atsižvelgta į visas pristatymo išlaidas importo atveju, gauta kaina atspindėtų ne neiškraipytą kainą Argentinos rinkoje, o vidutinę gamintojo kainą EXW sąlygomis (kai parduodama eksportui) šalyse, kurios parduoda Argentinai. Tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktui, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(254)

Neturėdama įrodymų, kad naudoti duomenys ir metodika neatspindi neiškraipytų kiekvieno gamybos ištekliaus sąnaudų, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(255)

CCCME tvirtino, kad skirtingose šalyse darbo ir energijos sąnaudos labai skiriasi, todėl nustatant normaliąją vertę negalėjo būti naudojamos trečiųjų šalių darbo sąnaudos ir energijos kainos.

(256)

(257)

CCCME paprašė Komisijos patikslinti standartą, pagal kurį nustatoma, ar tipiškos šalies bendrovės pelningumas yra mažas, ar didelis.

(258)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies paskutinę pastraipą į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Tai yra teisinis standartas, kurį Komisija taiko vertindama, ar pelno lygis yra žemas, ar aukštas. Kaip reikalaujama tame straipsnyje, pelnas turi būti pagrįstas. Nustatydama, kokia suma kiekvienu atveju yra pagrįsta, Komisija atsižvelgia į kiekvieno tyrimo ypatumus, pvz., nagrinėjamąjį produktą ir sektorių. Nereikia sakyti, kad pagrįstas pelno dydis negali būti (faktiškai) neigiamas arba artimas nenuostolingumo ribai.

(259)

CCCME taip pat tvirtino, kad Argentina nebuvo tinkama tipiška šalis, nes vienintelis Komisijos nustatytas Argentinos gamintojas (t. y. „Prysmian Energia“) buvo susijęs su vienu iš skundo pateikėjų ir bendrovė užėmė didelę Argentinos rinkos dalį. Šiuo atžvilgiu CCCME nurodė antidempingo tyrimą dėl glifosato importo iš Kinijos (121), kuriame Argentina, Australija, Indija ir Malaizija buvo atmestos kaip panašios šalys, nes jų rinkose daugiausia dominavo su pagrindiniu ES skundo pateikėju susijusios bendrovės. CCCME taip pat tvirtino, kad Argentinos telekomunikacijų rinka 2020 m. labai išaugo, o Argentinos vyriausybė teikė paramą vietos gamintojams, todėl bendrovės, kuri užima didelę augančios rinkos dalį, PBA išlaidų ir pelno duomenys negali atspindėti pagrįsto ir į rinką orientuoto lygio, taigi jie neturėtų būti naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti. „Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Argentinos šviesolaidžių kabelių gamintojai nebuvo nepriklausomos bendrovės, o buvo susiję su „Prysmian“ ir „Nexans“, todėl i) Argentinos vidaus rinkoje nebuvo pakankamos konkurencijos ir nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-16/90 (122); ii) šių gamintojų sąnaudos ir pelnas viršytų konkurencingą lygį; iii) susijusių gamintojų sandorių kainos grupės viduje buvo per didelės. „Connect Com“ taip pat tvirtino, kad „Prysmian Energia“ 20 % pelnas buvo per didelis ir kad konkurencijos sąlygas labiau atitiko Tailando bendrovės „Venine Cable“ 9,5 % pelnas. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad Brazilija būtų geresnė tipiška šalis, nes šioje rinkoje veikia daugiau gamintojų ir bent keturi iš jų buvo nesusiję su skundo pateikėjais.

(260)

Tai, kad pasirinkta tipiškos šalies bendrovė yra susijusi su Sąjungos gamintoju, neturi įtakos tipiškos šalies pasirinkimui. CCCME nepateikė jokių priežasčių ar įrodymų, dėl kurių šis faktas būtų aktualus šiuo atveju. Be to, tai, kad bendrovė užima didelę Argentinos rinkos dalį, nereiškia, kad Argentinoje nėra konkurencijos ir kad tokios bendrovės finansiniai duomenys savaime būtų netinkami. Šis tvirtinimas taip pat nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kad Argentinos rinka yra antikonkurencinė. Iš tiesų nustatytas Argentinos bendrovės pelno dydis buvo 10,6 %, kaip nurodyta 362 konstatuojamojoje dalyje, o tai atitinka 9,5 % pelną, kurį „Connect Com“ nurodė kaip atitinkantį konkurencijos sąlygas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(261)

CCCME pakartojo savo prašymą Komisijai tinkama šalimi pasirinkti Malaiziją. CCCME teigė, kad neturėdama tiriamojo laikotarpio pelningų duomenų Komisija galėjo naudoti 2018 m. pelningos bendrovės finansinius duomenis, nes šviesolaidžių kabelių pramonė yra palyginti stabili pramonė, kurioje PBA išlaidų ir pelno lygis skirtingais metais per daug nesiskyrė. CCCME taip pat pabrėžė, kad per antidempingo tyrimą dėl citrinų rūgšties iš Kinijos (123), nors nustatytas Kolumbijos gamintojas 2019 m. patyrė nuostolių, Komisija vis tiek pasirinko Kolumbiją tinkama tipiška šalimi, o PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija naudojo Kolumbijos bendrovių, gaminančių panašios į citrinų rūgšties kategorijos produktus, duomenis.

(262)

Kaip paaiškinta 231 konstatuojamojoje dalyje, pirmenybė teikiama prieinamiems tiriamojo laikotarpio duomenims, o tokie duomenys turimi apie bendrovę Argentinoje. CCCME nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo to paties laikotarpio, kuriam apskaičiuojama normalioji vertė. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(263)

Be to, „ZTT group“ tvirtino, kad Malaizija yra geresnė tipiška šalis nei Argentina, nes i) trijų Malaizijos bendrovių gaminami produktai, kuriuos pasiūlė „ZTT group“, yra panašesni į produktus, kuriuos gamina „ZTT group“, nei „Prysmian Energia“ gaminami produktai; ii) Malaizijoje nustatyta daugiau šviesolaidžių kabelių gamintojų nei Argentinoje.

(264)

Be to, kad pirmasis įtarimas nebuvo pagrįstas būtinais įrodymais, šie du punktai nėra aktualūs, nes šios Malaizijos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai arba neregistravo pagrįsto pelno, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Kaip paaiškinta 230 konstatuojamojoje dalyje, „Lite“ ir „Opcom Cables“ atitinkamai 2019 ir 2020 m. veikė nepelningai, o „Tenaga Cable“ pelnas, kaip nurodyta 268 konstatuojamojoje dalyje, 2019 m. nebuvo pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(265)

„ZTT group“ tvirtino, kad Komisija galėjo naudoti 2018 m. Malaizijos bendrovės pelno dydį taip pat, kaip apskaičiuodama žalos pašalinimo skirtumą ji naudojo pelningumo iki tiriamojo laikotarpio įvertį.

(266)

2 straipsnio 6a dalyje kaip pirmasis metodas nurodomas tinkamos tipiškos šalies atitinkamų tiriamojo laikotarpio gamybos ir pardavimo sąnaudų naudojimas. Atsižvelgiant į tai, aišku, kad reikėtų naudoti ir to paties laikotarpio pelną. Jei pelnas nėra pagrįstas, kaip šiuo atveju, pasirenkama kita tipiška šalis. Todėl šis tvirtinimas negali būti priimtas.

(267)

„ZTT group“ taip pat pateikė pirmajame pranešime nurodytos Malaizijos bendrovės „Tenaga Cable Industries SDN BHB“ 2019 m. finansines ataskaitas, kaip nurodyta 220 konstatuojamojoje dalyje, ir prašė Komisijos pasirinkti Malaiziją tipiška šalimi ir apskaičiuojant normaliąją vertę naudoti šios bendrovės PBA išlaidas ir pelno dydį.

(268)

Komisija pažymėjo, kad iš tiesų ši bendrovė 2019 m. veikė pelningai, tačiau pelno dydis nebuvo pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(269)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad tipiška šalimi Komisija turėtų pasirinkti Malaiziją, o ne Argentiną, nes jos importo duomenys buvo geresni nei Argentinos. Malaizija taikė 8 skaitmenų lygmens tarifinį kodą, skirtą šviesolaidžiams (9001 10 10), kuris atitiko žaliavos, naudotos gaminant nagrinėjamąjį produktą (naudojimo paskirtis – telekomunikacijos), rūšį, ir pagal tą kodą nebuvo taikomi importo muitai, o Argentinos muitų tarifų nomenklatūroje šviesolaidžiai telekomunikacijų naudojimo paskirčiai nebuvo taip konkrečiai išskirti, be to, buvo taikomi muitai.

(270)

Šis tvirtinimas yra faktiškai neteisingas. 8 skaitmenų kodas Malaizijoje (t. y. 9001 10 10) skirtas ir telekomunikacijų, ir elektros energijos naudojimo paskirtims. Argentinoje abu atitinkami 8 skaitmenų šviesolaidžių kodai (9001 10 19 ir 9001 10 11) nenurodo naudojimo paskirties, bet aiškiai nurodo produktą, t. y. šviesolaidžius. Akivaizdu, kad šviesolaidžiai daugiausia naudojami telekomunikacijų srityje. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 231 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nerado atitinkamos Malaizijos bendrovės, kuri turėtų lengvai prieinamų tiriamojo laikotarpio finansinių duomenų ir kurios pelno dydis būtų pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(271)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad tipiška šalimi Komisija turėtų pasirinkti Malaiziją, o ne Argentiną, nes Argentinos energijos rinkoje buvo iškraipymų. Šiuo atžvilgiu ji nurodė 2019 m. „Fitch Rating“ ataskaitą (124), kurioje teigiama, kad Argentinos elektros energijos sektorius priklausė nuo vyriausybės subsidijų, mokėtų „Compania Administradora del Mercado Mayorista Eléctrico S.A.“ (toliau – CAMMESA), kurios buvo pervestos elektros energijos gamybos bendrovėms. „ZTT group“ taip pat tvirtino, kad, Pasaulio banko teigimu, Argentinos elektros rinkoje veikė keturios valstybės valdomos įmonės.

(272)

Komisija pažymėjo, kad „Fitch Rating“ ataskaita paskelbta 2019 m. birželio 13 d., o CAMMESA gautos subsidijos susijusios su laikotarpiu iki 2018 m. Be to, šios šalies pateiktose ataskaitos ištraukose tik nurodyta, kad subsidijos buvo pervestos elektros energijos gamybos bendrovėms, ir nebuvo padaryta išvada, kad šios bendrovės šias subsidijas toliau pervedė galutiniams pirkėjams. Bet kuriuo atveju, net jei taip ir būtų, tuomet elektros energijos sąnaudos, naudojamos kaip lyginamasis dydis, būtų mažesnės ir dėl to normalioji vertė taip pat būtų mažesnė, o tai būtų naudinga eksportuojantiems gamintojams. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 348 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuodama elektros energijos kainos lyginamąjį dydį Komisija naudojo elektros energijos skirstymo bendrovių „Edesur“ ir „Edenor“ tiriamuoju laikotarpiu skelbtus tarifus. „ZTT group“ pateiktoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad „Edenor“ ir „Edesur“ yra privatūs subjektai („Edenor“ akcijų daugumą valdo „Pampa Energia“, o „Edesur“ – „Enel Americas“), todėl, atrodo, jie šių subsidijų negavo. Be to, nebuvo pateikta jokių tariamų subsidijų poveikio rinkai įrodymų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(273)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad tipiška šalimi pasirinkus Argentiną, o ne Malaiziją, importo statistiniai duomenys pagal Argentinos kodą 9001 10 19 neturėtų būti įtraukiami į neiškraipytos to gamybos ištekliaus kainos skaičiavimą, nes importo apimtis yra maža (688 kg), o jo kaina – labai didelė, todėl tariamai šis importas nėra vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Be to, tvirtinta, kad reikėtų įtraukti Argentinos kodo 9001 10 20 („Haces Y Cables De Fibras ópticas“ – šviesolaidžių kabeliai ir grįžtės) duomenis, nes importo pagal šį kodą apimtis buvo daug didesnė ir daug įprastesnė (1 212 473 kg).

(274)

Dėl Argentinos kodo 9001 10 19, „ZTT group“ nepateikė jokių įrodymų, kad importas pagal šį kodą nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Didesnė kaina šiuo atžvilgiu nėra rodiklis. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie Kinijos eksportuojantys gamintojai šviesolaidžius pirko panašiomis kainomis. Taip pat pažymima, kad Argentinos kodas 9001 10 20 skirtas šviesolaidžių kabeliams, o ne šviesolaidžiams, todėl jo negalima naudoti apskaičiuojant šviesolaidžių kainos lyginamąjį dydį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(275)

„ZTT group“ taip pat teigė, kad, remiantis „Prysmian Group“ 2019 m. metine ataskaita, 16 % visų grupės pajamų buvo gauta iš jos projektų veiklos (pritaikyti aukštųjų technologijų ir aukštosios įtampos kabeliai, skirti naudoti kaip jūriniai ir antžeminiai kabeliai), 70 % – iš jos veiklos energetikos srityje (visas energetikos kabelių produktų portfelis), tačiau tik 14 % buvo gauta iš jos telekomunikacijų verslo. Todėl tvirtinta, kad „Prysmian Group“ priklausančios bendrovės duomenis naudoti sąnaudoms, PBA išlaidoms ir pelnui šviesolaidžių kabelių rinkoje nustatyti būtų neteisinga, nes šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę dalį tos bendrovės gaminamos produkcijos.

(276)

Antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleista „Prysmian Energia“ finansinė informacija yra ne visos „Prysmian Group“, o jos subjekto Argentinoje finansinė informacija. Be to, remiantis „Prysmian Energia“ svetainėje pateikta informacija (125), šios bendrovės veikla apima nagrinėjamąjį produktą, todėl šios bendrovės finansiniai duomenys yra tipiškas šviesolaidžių kabelių veiklos Argentinoje finansinės veiklos pakaitinis rodiklis. Be to, kaip paaiškinta 227 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas priklauso nuo lengvai prieinamų duomenų ir gali būti, kad prieinami duomenys – tai ne išsamiausi nagrinėjamojo produkto, o bendresnio lygmens duomenys. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(277)

„ZTT group“ taip pat teigė, kad Argentinos duomenų kokybė nebuvo patikima, nes „Prysmian Energia“ buvo susijusi su šiame tyrime dalyvaujančiu Sąjungos gamintoju „Prysmian S.p.A“. Todėl bet kokia „Prysmian S.p.A“ patirta žala taip pat turėtų įtakos visos grupės, įskaitant „Prysmian Energia“, finansiniams rezultatams. Be to, ji tvirtino, kad vien „Prysmian Energia“ finansiniams rezultatams įtakos galėjo turėti sandoriai, susiję su susijusių šalių tiekiamais gamybos ištekliais.

(278)

Kaip paaiškinta 276 konstatuojamojoje dalyje, antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleista „Prysmian Energia“ finansinė informacija buvo ne visos „Prysmian Group“, o jos subjekto Argentinoje finansinė informacija. Be to, „ZTT group“ nepaaiškino, kaip susijusios bendrovės Italijoje patirta žala galėjo turėti įtakos Argentinos bendrovės finansiniams duomenims. Šis tvirtinimas yra visiškai hipotetinis, nes jis nebuvo pagrįstas jokiais patvirtinamaisiais dokumentais. Tvirtinimas, kad „Prysmian Energia“ finansiniams rezultatams įtakos galėjo turėti sandoriai, susiję su susijusių šalių tiekiamais gamybos ištekliais, taip pat yra hipotetinis, nes šiam tvirtinimui pagrįsti taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(279)

„ZTT group“ paprašė Komisijos pateikti išsamesnį „Prysmian Energia“ veiklos išlaidų suskirstymą, kurį Komisija turėjo, arba, jei tuo metu neturėjo, jį gauti ir atskleisti.

(280)

Komisija patvirtina, kad antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleidė atitinkamą lengvai prieinamą „Prysmian Energia“ finansinę informaciją iš „Dun & Bradstreet“.

(281)

„Connect Com“ tvirtino, kad, kaip ir Turkijos atveju, negalima daryti prielaidos, kad Argentinoje gaminami pakankamai tipiški šviesolaidžių kabelių kiekiai, atitinkantys 5 % gamybos apimties Kinijoje lyginamąjį dydį, kaip numatyta Komisijos gairėse dėl skundų pateikimo (126). Šios šalies teigimu, bendra šviesolaidžių kabelių gamintojų gamybos apimtis Argentinoje yra gerokai mažesnė už bendrą Kinijos gamintojų gamybos apimtį.

(282)

„Connect Com“ taip pat teigė, kad Argentinos gamintojai neturėjo prieigos prie pagrindinių žaliavų, tokių kaip stiklo pluoštai, aramidas ar polietilenas, ir priešingai nei Kinijos gamintojams šias žaliavas teko palyginti sudėtingai ir brangiai importuoti. Šiuo atžvilgiu ji rėmėsi 1991 m. spalio 22 d. ESTT sprendimu byloje C-16/90 (127), kuriame teigiama, kad renkantis tipišką šalį būtina atsižvelgti į galimybes gauti žaliavų.

(283)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad „Connect Com“ argumentai ir nuoroda į sprendimą byloje C-16/90 yra klaidingi. Šioje Teismo byloje aptartas panašios šalies pasirinkimas pagal buvusio pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad normalioji vertė ne rinkos ekonomikos šalims galėtų būti grindžiama faktinėmis vidaus rinkos kainomis arba faktinėmis sąnaudomis, kurias vidaus gamintojai patyrė rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Pagal šią nuostatą tokie veiksniai, kaip panašios šalies gamintojų galimybė gauti žaliavų ir gamybos apimtis, galėtų turėti įtakos pasirenkant panašią šalį, nes jie galėtų turėti įtakos panašios šalies gamintojų panašaus produkto gamybos ir pardavimo vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms. Todėl buvo pagrįsta pasirinkti panašią šalį, kurioje tokie veiksniai buvo panašūs į tiriamoje ne rinkos ekonomikos šalyje nustatytus veiksnius. Šie argumentai nebeaktualūs taikant 2 straipsnio 6a dalį. Taip yra todėl, kad pagal 2 straipsnio 6a dalį normalioji vertė grindžiama tiriamų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais. Tipiška šalis naudojama tik siekiant gauti neiškraipytus duomenis, kad būtų įvertinti (šiuo atveju) tiriamų Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai.

(284)

Nedarydama poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, Komisija atkreipė dėmesį į toliau nurodytus aspektus.

(285)

Dėl tvirtinimo, susijusio su gairėmis skundo pateikėjams, visas „Connect Com“ nurodytas tekstas yra skundo pateikėjams skirtos aiškinamosios gairės, kurios nėra teisiškai privalomos ir yra skirtos tik bendro pobūdžio rekomendacijoms teikti (128). Be to, šios gairės skirtos tik teikti rekomendacijas skundo pateikėjams skundo pateikimo etapu ir neapima tyrimo etapo, dėl kurio ši šalis pateikė tvirtinimą. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad neapsižiūrėjus cituotas ankstesnės redakcijos tekstas, kuriame aptariamas panašios šalies pasirinkimas pagal ankstesnę 2 straipsnio 7 dalį, ir kad šiuo metu gairės peržiūrimos (129). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(286)

Kalbant apie tvirtinimą dėl galimybės gauti žaliavų, jis yra ir neteisingas, ir visiškai hipotetinis. Remiantis GTA pateiktais duomenimis, Argentinos bendrovės importuoja didelius kiekius stiklo pluošto, aramido ar polietileno. Be to, „Connect Com“ nepateikė jokių įrodymų, kad Argentinos bendrovės šias žaliavas importavo tariamai sudėtingai ir brangiai. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(287)

Be to, „Connect Com“ klaidingai tvirtino, kad Komisija, remdamasi pirmajame pranešime pateikta 6 skaitmenų lygmeniu atlikta importo duomenų analize, neįtraukė Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos ir Pietų Afrikos kaip galimų tipiškų šalių, o dėl Argentinos atliko analizę 8 skaitmenų lygmeniu.

(288)

Kaip paaiškinta 238 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nelaikė Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos ir Pietų Afrikos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes ji neturėjo prieinamos tiriamojo laikotarpio informacijos apie šių šalių gamintojų finansinius duomenis. Todėl importo duomenys nebuvo analizuojami. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(289)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Komisija negalėjo atmesti Brazilijos remdamasi tuo, kad didelė dalis aliuminiu plakiruotos plieninės vielos buvo importuota iš Kinijos, nes aliuminiu plakiruota plieninė viela nėra svarbi žaliava, kurios reikėtų šviesolaidžių kabeliams gaminti, ir kad jei šis sprendimas būtų pagrįstas nereikšmingų gamybos veiksnių importo iš Kinijos apimtimi, Argentina taip pat nebūtų pasirinkta tipiška šalimi, nes kitus nereikšmingus gamybos veiksnius, pvz., aliuminio lydinio vielą ir aliuminio strypus, Argentina iš Kinijos importavo dideliais kiekiais.

(290)

„Connect Com“ neteisingai suprato priežastis, dėl kurių Komisija Brazilijos nelaikė tinkama tipiška šalimi. Kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad neiškraipyto importo į Braziliją tipiškumas apskritai buvo nedidelis, nes kelios žaliavos, kurios buvo naudojamos dideliais kiekiais šviesolaidžių kabelių gamybos sąnaudoms, daugiausia buvo importuotos iš Kinijos. Tiksliau Komisija pabrėžė, kad šviesolaidžių tipiškumas ir jų pagrindinė vertė buvo gerokai sumažinti, nes vertinant tiek 6 skaitmenų lygmeniu, tiek 8 skaitmenų lygmeniu, didžioji dalis importo buvo iš Kinijos. Be to, kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas šviesolaidžių kabelių gamybai naudoja didelį kiekį aliuminiu plakiruotos plieninės vielos. Šis gamintojas gamina šviesolaidžių kabelius, kurie naudojami ne tik duomenų, bet ir elektros energijos perdavimui, ir, kaip paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje, šie produktai taip pat įtraukti į šį tyrimą. Be to, stiklo pluoštai taip pat daugiausia buvo importuojami iš Kinijos. Todėl tvirtinimas atmestas.

(291)

„Connect Com“ pakartojo tvirtinimą, kad Komisija turėtų išnagrinėti, ar Meksika, Kazachstanas ir Rusijos Federacija galėtų būti laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes šviesolaidžių kabeliai šiose šalyse buvo gaminami didesniais kiekiais nei Argentinoje. Be to, ji nurodė, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (130), Komisija negalėjo pasikliauti tuo, kad ji nenustatė gamintojo, kurio duomenys būtų lengvai prieinami, ir kad ji turi dėti visas pastangas, kad rastų gamintoją tinkamoje trečiojoje šalyje, kuris būtų pasirengęs bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(292)

Kaip paaiškinta 212 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nevertino Meksikos, Kazachstano ir Rusijos Federacijos, nes šiose šalyse ji negalėjo rasti jokio šviesolaidžių kabelių gamintojo, kurio finansinė informacija būtų lengvai prieinama. Taip pat pažymima, kad „Connect Com“ tokios informacijos taip pat nepateikė. Be to, tipiškos šalies atitinkamos bendrovės finansinė informacija yra pagrįsta lengvai prieinama informacija ir Komisijai nereikia prašyti, kad tipiškos šalies bendrovės bendradarbiautų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

3.2.4. Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(293)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė tinkama tipiška šalis yra Argentina, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

3.2.5. Išvada

(294)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Argentina atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

3.2.6. Pastabos dėl galutinio faktų atskleidimo

(295)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ pakartojo savo argumentus dėl tipiškos šalies pasirinkimo ir tvirtino, kad Malaizija yra geresnė tipiška šalis nei Argentina. Šiuo atžvilgiu ji pakartojo 265, 267 ir 269 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, tačiau nepateikė jokios naujos informacijos. Be to, ji tvirtino, bet nepateikė įrodymų, kad Argentinoje šviesolaidžiai negaminami ir kad importuojamų šviesolaidžių nepakako įprastiems veiklos poreikiams patenkinti.

(296)

Dėl 266, 268 ir 270 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių ir neturint patvirtinamųjų įrodymų šie tvirtinimai buvo atmesti.

(297)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, susijusioje su tipiškos šalies pasirinkimu iš šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies, sąrašo, „Connect Com“ tvirtino, kad nors Komisija, naudodamasi savo veiksmų laisve aiškinti ir taikyti pagrindinį reglamentą, naudojo šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria tai pačiai pajamų kategorijai, bendrovė mano, kad nebuvo teisinga pasirinkti panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį remiantis vien Pasaulio banko bendru skirstymu į kategorijas. Be to, bendrovė teigė, kad Europos teismai šios praktikos nepatvirtino. Todėl „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija neturėjo atmesti kaip neaktualių „Connect Com“ tvirtinimų, kad Komisija turėtų taip pat atsižvelgti į tipiškų šalių pramonės gamybos sąlygas ir technologinės plėtros lygį, palyginti su Kinija.

(298)

Dėl 216 ir 217 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(299)

Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija turėtų atskleisti, kuriems iš trijų Argentinos šviesolaidžių prekės kodų priskirtų produktų importas sudarė 52 % importo iš Kinijos apimties ir kokia buvo kitų produktų importo apimtis.

(300)

Pažymima, kad 2021 m. kovo 12 d. Komisija į tyrimo nekonfidencialią bylą įtraukė išsamius Argentinos, Brazilijos, Tailando ir Turkijos gamybos veiksnių importo duomenis. Duomenų lape „Kiekio dalis“ importo iš Kinijos apimtis pagal Argentinos prekės kodą 9001 10 20 sudarė 51,55 % (suapvalinus 52 %), 9001 10 19 – 21,83 %, o 9001 10 11 – 1,55 % bendros importo apimties.

(301)

Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija, remdamasi 6 skaitmenų lygmeniu atlikta importo duomenų analize, neįtraukė Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos ir Pietų Afrikos kaip galimų tipiškų šalių, o dėl Argentinos atliko analizę 8 skaitmenų lygmeniu.

(302)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, Kolumbija ir Pietų Afrika nebuvo laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes Komisija nerado lengvai prieinamos tiriamojo laikotarpio informacijos apie šių šalių gamintojų finansinius duomenis. Malaizija ir Serbija taip pat nebuvo laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes Komisija šiose šalyse nenustatė pelningų gamintojų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(303)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Brazilija neturėjo būti atmesta kaip tinkama tipiška šalis dėl to, kad į Braziliją iš Kinijos buvo importuota daug aliuminiu plakiruotos plieninės vielos. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad aliuminiu plakiruota plieninė viela nėra svarbi žaliava šviesolaidžių kabeliams gaminti. „Connect Com“ taip pat paprašė Komisijos atskleisti, kuris Kinijos eksportuojantis gamintojas tariamai naudojo aliuminiu plakiruotą plieninę vielą šviesolaidžių kabeliams gaminti.

(304)

Kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, laikyta, kad bendras, o ne tik aliuminiu plakiruotos plieninės vielos, neiškraipyto importo į Braziliją tipiškumas yra nedidelis. Aliuminiu plakiruota plieninė viela naudojama optiniams įžeminimo laidams ir optiniams faziniams laidams gaminti, o šie produktai taip pat yra įtraukti į tyrimą ir juos į Sąjungą eksportuoja atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(305)

Be to, „Connect Com“ pakartojo CCCME tvirtinimus ir 259 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus savo tvirtinimus, tačiau nepateikė jokios naujos informacijos.

(306)

Dėl 260 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(307)

Be to, „Connect Com“ pakartojo savo tvirtinimus, pateiktus 281 konstatuojamojoje dalyje, tačiau nepateikė naujos informacijos.

(308)

Dėl 283–285 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(309)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog optiniai įžeminimo laidai ir optiniai faziniai laidai taip pat yra įtraukti į tyrimą, pasirinktas Argentinos gamintojas turėtų gaminti ir šių rūšių šviesolaidžių kabelius, o Komisija turėtų atskleisti, ar taip yra.

(310)

Komisija pažymi, kad nėra tokio reikalavimo, kad atrinktas tipiškos šalies gamintojas turėtų gaminti visų rūšių produktus, kuriuos eksportuoja Kinijos gamintojai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip neaktualus.

(311)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo 259 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus tvirtinimus, kad Argentina nebuvo tinkama tipiška šalis, nes vienintelis Komisijos nustatytas Argentinos gamintojas (t. y. „Prysmian Energia“) buvo susijęs su vienu iš skundo pateikėjų ir bendrovė užėmė didelę Argentinos rinkos dalį. CCCME vėl nurodė antidempingo tyrimą dėl glifosato importo iš Kinijos (131), kuriame Argentina, Australija, Indija ir Malaizija buvo atmestos kaip panašios šalys, nes jų rinkose daugiausia dominavo su pagrindiniu ES skundo pateikėju susijusios bendrovės. CCCME taip pat teigė, kad Komisija neatsakė į tvirtinimą dėl glifosato tyrimo ir neįrodė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę būtų galima naudoti Argentinos gamintojo PBA išlaidų ir pelno duomenis.

(312)

Kaip nurodyta 260 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad pasirinkta tipiškos šalies bendrovė yra susijusi su Sąjungos gamintoju, nėra lemiamas veiksnys pasirenkant tipišką šalį. CCCME nurodo bylą, susijusią su ankstesniu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto, kuris buvo panaikintas 2017 m. gruodžio mėn. (132), taikymu. Pagal 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo reikalaujama pasirinkti tinkamą rinkos ekonomikos trečiąją šalį, dar vadinamą panašia šalimi, ir toje šalyje veikiantį gamintoją. Pagal 2 straipsnio 6a dalį, vietoje to, kad prašytų panašios šalies gamintojo duomenų ir juos tikrintų, Komisija remiasi lengvai prieinama su TL susijusia informacija. Taigi pati procedūra pagal 2 straipsnio 6a dalį yra visiškai kitokia ir Komisija nemano, kad tariamas ryšys šiuo atveju gali turėti įtakos tinkamumui remtis lengvai prieinamais Argentinos gamintojo duomenimis. Be to, tai, kad bendrovė užima didelę Argentinos rinkos dalį, nereiškia, kad Argentinoje nėra konkurencijos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(313)

CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija nenurodė standarto, kuriuo rėmėsi nustatydama, ar tipiškos šalies gamintojo pelno dydis yra pagrįstas, ar ne. Be to, CCCME tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl apskaičiuojant normaliąją vertę negalima remtis faktiniu gamintojo pelno rinkoje, kuri, kaip nustatyta, nebuvo iškraipyta, dydžiu.

(314)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Šie paaiškinimai pateikti 258 ir 294 konstatuojamosiose dalyse, kuriose Komisija padarė išvadą, kad Argentina atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi, todėl Komisija turėjo naudoti Argentinos gamintojo pelno duomenis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

3.3. Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(315)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(316)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas darbo ir energijos sąnaudas ji naudosis TDO statistiniais duomenimis ir dviejų elektros energijos skirstymo bendrovių, t. y. „Edenor“ ir „Edesur“, paskelbtais elektros energijos tarifais, kaip nurodyta 348 konstatuojamojoje dalyje.

(317)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl labai didelio atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių skaičiaus, labai nedidelę gamybos sąnaudų dalį sudarančius gamybos veiksnius ji gali įvardyti vartojimo prekėmis. Dėl jų naudojimo apskaičiuojant normaliąją vertę Komisija pranešė, kad ji apskaičiuos, kokią visų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir šią dalį taikys perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms, naudodama atitinkamoje tipiškoje šalyje nustatytus neiškraipytus lyginamuosius dydžius. Komisija laikėsi šio metodo, kaip paaiškinta 320 konstatuojamojoje dalyje.

3.4. Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai

3.4.1. Gamybos veiksniai

(318)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Šviesolaidžių kabelių gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys	Prekės kodas Argentinoje	Neiškraipyta vertė	Matavimo vienetas
Žaliavos
Aliuminio lydinio viela	7605 29 90	32,60	CNY/kg
Aliuminiu plakiruota plieninė viela	7217 30 10 , 7217 30 90	10,17	CNY/kg
Aliuminio strypai	7605 21 10 , 7605 21 90	27,59	CNY/kg
Aliuminio juostos	7606 12 20 , 7606 12 90	21,68	CNY/kg
Aliuminio juostos / juostelės	7606 91 00	29,03	CNY/kg
Aramidiniai siūlai	5402 11 00	148,37	CNY/kg
Kabelių vazelinas	4002 99 90	26,58	CNY/kg
Kabelių pasta	2710 19 93 , 2710 19 99	9,26	CNY/kg
Etileno vinilacetatas	3905 29 00	15,93	CNY/kg
Užpildų lynai	5607 49 00	33,44	CNY/kg
Nedegi polietileno apvalkalo medžiaga	3901 90 10 , 3901 90 20 , 3901 90 50 , 3901 90 90	16,22	CNY/kg
Stiklo pluoštu sustiprintas polimeras	3921 90 19	25,31	CNY/kg
Stiklo pluoštu sustiprintas plastikas	3921 90 19	25,31	CNY/kg
Stiklo pluoštu sustiprintas polimeras – dengtas klijais	3919 90 10 , 3919 90 90	48,53	CNY/kg
Stiklo pluošto verpalai	7019 19 00	135,88	CNY/kg
Didelio tankio polietileno įprastinė apvalkalo medžiaga	3901 20 19 , 3901 20 29	7,81	CNY/kg
Mažo tankio polietilenas	3901 40 00	8,26	CNY/kg
Mažo tankio polietileno įprastinė apvalkalo medžiaga	3901 10 10 , 3901 10 91 , 3901 10 92	7,88	CNY/kg
Mažai degi halogeno neturinti apvalkalo medžiaga	3901 30 10 , 3901 30 90	13,39	CNY/kg
Šviesolaidžiai	9001 10 11 ,	660,5	CNY/kg
Fosfatuojanti guma dengta plieninė viela	7217 90 00	12,54	CNY/kg
Polibutileno tereftalatas	3907 99 11 , 3907 99 19	14,00	CNY/kg
Poliefino elastomeras	3901 90 10 , 3901 90 20 , 3901 90 50 , 3901 90 90 , 3902 90 00	19,06	CNY/kg
Nerūdijančiojo plieno optiniai elementai	8544 70 90	114,79	CNY/kg
Nerūdijančiojo plieno juostos	7219 32 00	16,63	CNY/kg
Nerūdijančiojo plieno juostos / juostelės	7220 20 10 , 7220 20 90	17,03	CNY/kg
Plieninės gijos	7312 10 10 , 7312 10 90	16,82	CNY/kg
Plieninės juostos	7212 50 90	26,16	CNY/kg
Plieninė viela	7217 10 11 , 7217 10 19 , 7217 10 90	7,99	CNY/kg
Juostos	3919 10 20	66,66	CNY/kg
Siūlai	5402 20 00	16,01	CNY/kg
Darbas
Darbo užmokestis gamybos sektoriuje	[nėra duomenų]	40,1	CNY/val.
Energija
Elektros energija	[nėra duomenų]	0,3390	CNY/Kwh

Žaliavos

(319)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš Kinijos, nes 69 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo į Argentiną iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių tebebuvo tipiškas (daugiau nei 70 % visos importo į Argentiną apimties).

(320)

Atsižvelgiant į išskirtinai didelį eksportuojančių gamintojų naudotų gamybos veiksnių skaičių, kai kurių iš jų faktinės bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos sąnaudos sudarė tik nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį tiriamuoju laikotarpiu. Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojimo prekių, nes manyta, kad poveikis normaliosios vertės skaičiavimui yra labai nedidelis. Vartojimo prekėms priskirtos faktinės žaliavos buvo išvardytos konkrečioms bendrovėms skirtame faktų atskleidimo dokumente. Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(321)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija pridėjo atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(322)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(323)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ tvirtino, kad Argentinos prekės kodas 9001 10 19 šviesolaidžiams buvo taikomas ne vienmodžiams šviesolaidžiams, o daugiamodžiams ir specialiems šviesolaidžiams, kurie nebuvo naudojami nagrinėjamajam produktui gaminti. Taip atsitiko dėl to, kad šiuo kodu žymimų šviesolaidžių skersmuo buvo didesnis nei 11 mikronų, t. y. daugiamodžių šviesolaidžių skersmuo.

(324)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, todėl Komisija sutiko atitinkamai peržiūrėti šviesolaidžių lyginamąjį dydį.

(325)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad Komisija buvo neteisi į šviesolaidžių lyginamojo dydžio skaičiavimą neįtraukusi importo pagal Argentinos prekės kodą 9001 10 20 motyvuodama tuo, kad ji įtraukė šviesolaidžių kabelius, kaip nurodyta 274 konstatuojamojoje dalyje, nes šviesolaidžių kabeliai buvo importuojami pagal Argentinos prekės kodą 8544 70 00. Tačiau „FTT group“ pareiškė, kad neprieštarauja Komisijos sprendimui neatsižvelgti į šį Argentinos prekės kodą.

(326)

Komisija pažymi, kad SS kodas 8544 70 skirtas vienmodžiams šviesolaidžių kabeliams, sudarytiems iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, ir neskirtas kabeliams, kurių visi šviesolaidžiai yra su atskirai pritvirtintomis jungtimis iš vieno arba abiejų galų, ir plastiku izoliuotiems jūriniams kabeliams su vario arba aliuminio laidininku, kurių šviesolaidžiai yra metaliniame (-iuose) modulyje (-iuose). Kita vertus, 9001 pozicijai priskiriami šviesolaidžiai ir šviesolaidžių grįžtės bei šviesolaidžių kabeliai, išskyrus priskiriamus 8544 pozicijai. Argentinos prekės kodo 9001 10 20 aprašymas teigia „šviesolaidžių grįžtės ir kabeliai“. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(327)

„FTT group“ taip pat tvirtino, kad duomenys, kuriuos Komisija naudojo šviesolaidžių lyginamajam dydžiui apskaičiuoti, apima ir spalvotus, ir nespalvotus šviesolaidžius, ir paprašė Komisijos iš lyginamojo dydžio vertės atimti jos patirtas šviesolaidžio dažymo sąnaudas.

(328)

Komisija pažymėjo, kad FTT pateikė įrodymus tik konfidencialioje jos pateiktos informacijos versijoje, todėl jie negali būti tinkamai įvertinti, nes tai buvo tik tam tikrų duomenų ištrauka. Vis dėlto Komisija priminė, kad lyginamieji dydžiai apskaičiuojami remiantis lengvai prieinamais duomenimis, o FTT pateiktos informacijos šiuo klausimu ištrauka nėra lengvai prieinama informacija. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(329)

„ZTT group“ tvirtino, kad apskaičiuojant kabelių vazelino kaip žaliavos lyginamąjį dydį iš keturių Komisijos naudojamų prekės kodų, t. y. 4002 99 10, 4002 99 20, 4002 99 30 ir 4002 99 90, turėtų būti naudojamas tik 4002 99 90. „ZTT group“ pateikė patvirtinamuosius dokumentus, kad kiti trys prekės kodai nebuvo naudojami nagrinėjamajam produktui gaminti.

(330)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas taip pat yra pagrįstas, todėl Komisija atitinkamai peržiūrėjo kabelių vazelino lyginamąjį dydį.

(331)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad aliuminio strypų kaip žaliavos prekės kodas buvo neteisingas, nes pagal Argentinos nomenklatūrą jis nurodo aliumininius tuščiavidurius ir kitus profilius, o ne strypus ir juostas, kurie nenaudojami nagrinėjamajam produktui gaminti, todėl Komisija turėtų nurodyti kitą kodą. „ZTT group“ nepasiūlė kito alternatyvaus prekės kodo.

(332)

Komisija patvirtino, kad Argentinos kodas apėmė ne strypus ir juostas, o aliumininius tuščiavidurius ir kitus profilius. Išsamiau išanalizavusi Komisija nusprendė peržiūrėti kodą ir vietoje jo naudoti SS kodą 7605 21, kuris susijęs su aliuminio lydinių strypais, naudojamais optiniams įžeminimo laidams skirtai aliuminiu plakiruotai plieninei vielai (133) gaminti.

(333)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad šviesolaidžių kabeliams gaminti ji naudojo ne stiklo pluošto verpalus, o stiklo pluošto pusverpalius, todėl teisingas SS kodas būtų 7019 12. „ZTT group“ nurodė, kad lemiamas veiksnys verpalams nuo pusverpalių atskirti, buvo tai, ar gijos yra susuktos, ar ne. „ZTT group“ tvirtino, kad jos naudojamos gijos nebuvo susuktos, todėl teisingas SS kodas buvo pusverpaliams skirtas kodas, t. y. 7019 12.

(334)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. SS kodas 7019 12 skirtas stiklo pluošto pusverpaliams, kurie yra stiklo pluošto verpalų gamybos žaliava. Be to, Sąjungos gamintojai patvirtino, kad stiklo pluošto pusverpaliai yra žaliavos, kurias naudoja šviesolaidžių kabelių pramonės stiklo verpalų ir stiklo sutvirtintų strypų tiekėjai. Todėl teisingas SS kodas yra 7019 19.

(335)

„FTT group“ teigė, kad Komisija vandenį kaip gamybos veiksnį neteisingai priskyrė vartojimo prekėms, nors šis gamybos veiksnys buvo ne tiesioginės žaliavų sąnaudos, o tiesioginės sąnaudos.

(336)

Komisija vandenį kaip gamybos veiksnį priskyrė vartojimo prekėms, nes jis sudarė mažiau nei 0,05 % visų tiesioginių sąnaudų, todėl jo poveikis dempingo skirtumui buvo nereikšmingas.

(337)

„FTT group“ teigė, kad Komisija turėjo apskaičiuoti kiekvieno gamybos veiksnio lyginamąjį dydį, nes ji padarė išvadą, kad visi gamybos veiksniai buvo iškraipyti. Todėl ji tvirtino, kad Komisija neturėjo teisės kelis gamybos veiksnius priskirti vartojimo prekėms ir taikyti 320 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą skaičiavimo metodiką, nes taip būtų iškraipyti duomenys. „FTT group“ paprašė Komisijos šiems gamybos veiksniams naudoti „FTT group“ pateiktus duomenis. „ZTT group“ taip pat nesutiko su Komisijos taikoma metodika vartojimo prekėms ir tvirtino, kad Komisija vartojimo prekių lyginamąjį dydį turėtų apskaičiuoti atskirai nuo kitų gamybos išteklių.

(338)

Kaip paaiškinta 320 konstatuojamojoje dalyje, dėl didelio gamybos veiksnių skaičiaus (pvz., daugiau nei 60 FTT gamybos veiksnių) Komisija keletą gamybos veiksnių (apie 30 FTT gamybos veiksnių), kurie sudarė nereikšmingą visų žaliavų sąnaudų dalį tiriamuoju laikotarpiu (apie 4 % FTT sąnaudų), priskyrė vartojimo prekėms. Komisija laikėsi nuomonės, kad visų šių gamybos veiksnių kilmės nustatymas būtų didelė administracinė našta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurių iš jų importo į tipišką šalį vertės nebuvo tipiškos, o poveikis normaliosios vertės, kurios tik dalį sudaro šie gamybos veiksniai, skaičiavimui buvo laikomas labai nedideliu. Todėl neiškreiptai vartojimo prekių vertei apskaičiuoti Komisija taikė standartinį metodą, t. y. apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis. Manoma, kad taikant šią metodiką, susijusią su tokia maža gamybos sąnaudų dalimi ir dar mažesne normaliosios vertės skaičiavimų dalimi, gaunami labai panašūs rezultatai, kaip ir taikant metodą, pagrįstą kiekvieno gamybos veiksnio kilmės nustatymu. Bet kuriuo atveju, ši metodika eksportuojantiems gamintojams galėtų užtikrinti labai palankius rezultatus, jei pagrindinė faktinė gamybos išteklių vertė būtų didesnė nei apskaičiuota kaip bendrų žaliavų sąnaudų procentinė dalis. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad Komisijos taikomas metodas užtikrintų mažiau palankius rezultatus. Be to, Komisija pažymėjo, kad 3.1.1 skirsnyje nustatyta, kad esama didelių iškraipymų. Tokiu atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Eksportuojantys gamintojai nepateikė ir Komisija nerado tokių įrodymų dėl gamybos veiksnių, priskirtų vartojimo prekėms. Todėl Komisija negali naudoti „FTT group“ pateiktų duomenų. Komisija mano, kad jos metodika, pagal kurią skaičiuojama neiškraipyta vartojimo prekių vertė, yra tinkama, nes geresnės informacijos nėra. „ZTT group“ taip pat nebandė pateikti lyginamojo dydžio, apskaičiuoto naudojant GTA importo į tipišką šalį vertes, ir nepasiūlė alternatyvaus neiškraipyto lyginamojo dydžio vartojimo prekėms. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(339)

„ZTT group“ tvirtino, kad šeši šalutiniai produktai ir (arba) atliekos, nurodyti kaip gamybos veiksniai, neturėtų būti priskirti vartojimo prekėms ir Komisija turėtų kiekvienam iš jų nustatyti lyginamąjį dydį.

(340)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 320 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į išskirtinai didelį eksportuojančių gamintojų naudotų gamybos veiksnių skaičių, Komisija kelis gamybos veiksnius, kurių faktinės bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos sąnaudos sudarė nereikšmingą visų žaliavų sąnaudų dalį, priskyrė vartojimo prekėms. Šeši šalutiniai produktai ir (arba) atliekos, kuriuos nurodė „ZTT group“, priklausomai nuo šalutinio produkto ir (arba) atliekos, sudarė nuo mažiau nei 0,005 % iki mažiau nei 0,05 % visų tiesioginių sąnaudų ir iš viso mažiau nei 0,10 % visų tiesioginių sąnaudų. Todėl galimas jų poveikis normaliajai vertei buvo nereikšmingas, o 338 konstatuojamojoje dalyje apibendrinti tie patys svarstymai šiuo atžvilgiu yra aktualūs. Todėl tvirtinimas atmestas.

(341)

„FTT group“ teigė, kad naudodama CIF vertes lyginamiesiems dydžiams, kurie apima vežimo išlaidas už Argentinos ribų, jūrų frachto mokesčius ir draudimą, apskaičiuoti Komisija paneigia bet kokį lyginamąjį pranašumą, kurį gamintojai gali turėti dėl to, kad jų vidaus rinkoje yra tam tikrų žaliavų.

(342)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta naudoti tinkamos tipiškos šalies atitinkamus duomenis, „jei reikiami duomenys prieinami“. Komisija byloje neturėjo duomenų apie vidaus rinkos kainas galimose tipiškose šalyse. Tuo tarpu importo kainų duomenys yra lengvai prieinami ir Komisija naudojasi GTA kaip šių duomenų šaltiniu. Ši šalis taip pat nepateikė galimų atitinkamų tipiškos šalies duomenų, kuriais būtų galima naudotis atliekant tyrimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(343)

„ZTT group“ taip pat nesutiko su Komisijos metodika neiškraipytoms žaliavų vežimo išlaidoms apskaičiuoti, kuri paaiškinta 322 konstatuojamojoje dalyje. „ZTT group“ teigė, kad Komisija turėtų atskirai apskaičiuoti kiekvienos žaliavos vežimo išlaidas. Taip pat pridurta, kad gali gerokai skirtis skirtingų gamybos veiksnių vežimo išlaidos.

(344)

Komisija pažymi, kad „ZTT group“ nepasiūlė, kaip Komisija turėtų atskirai apskaičiuoti kiekvienos žaliavos vežimo išlaidas. Kaip paaiškinta 322 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas vežimo sąnaudas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

3.4.1.1. Darbas

(345)

Darbo užmokesčiui Argentinoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis. TDO statistiniai duomenys suteikia informacijos apie kelių profesijų 2018 m. vidutines darbo sąnaudas. Tačiau duomenų apie vidutines darbo sąnaudas gamybos pramonės sektoriuje nebuvo. Todėl darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojosi remiantis TDO statistiniais duomenimis nustatytomis bendromis vidutinėmis darbo sąnaudomis ir lengvai prieinama informacija apie papildomas darbo sąnaudas (pvz., mokesčius), kurias darbdavys patyrė Argentinoje (134). Komisija taip pat naudojo šį indeksą (135), kad dėl infliacijos pakoreguotų 2018 m. duomenis.

(346)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų darbo sąnaudas, nes jos buvo panašiausios į šviesolaidžių kabelių sektoriaus darbo jėgos sąnaudas.

(347)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. „ZTT group“ nepateikė jokių įrodymų, kad dauguma „ZTT group“ darbuotojų buvo įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai. Kadangi šviesolaidžių kabelių pramonė yra aukštųjų technologijų pramonė, šviesolaidžių kabelių gamintojai įdarbina daug inžinierių ir techninių darbuotojų, kuriuos TDO priskiria „specialistų“ kategorijai, taip pat informacinių ir ryšių sistemų technikų, kuriuos TDO priskiria „technikams ir jaunesniesiems specialistams“. Šių trijų profesijų vidutinės darbo sąnaudos yra daugiau nei 20 % didesnės už bendrų darbo sąnaudų vertę, kurią Komisija naudojo darbo jėgos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti. Kadangi Komisija neapskaičiavo, kokią bendro darbuotojų skaičiaus dalį sudaro šių pagrindinių kategorijų darbuotojai, ji manė, kad būtų tikslinga naudoti TDO nustatytas vidutines darbo sąnaudas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

3.4.1.2. Elektros energija

(348)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Argentinoje tiriamuoju laikotarpiu skelbė elektros energijos skirstymo bendrovės „Edenor“ ir „Edesur“ (136). Remiantis šia informacija galima nustatyti pramoninių naudotojų mokamą elektros energijos kainą („Tarifa T3“). Ji taip pat suteikia išsamių duomenų apie kainas, kurias moka pramoniniai naudotojai, pasirinkę diferencijuotus tarifus pagal elektros energijos vartojimo paros laiką ir naudojamą įtampą. Komisija naudojo šiuos tarifus skaičiavimams atlikti.

(349)

Po galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad formulėje elektros energijos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti buvo padaryta klaida.

(350)

Komisija ištaisė šią klaidą, kurios poveikis buvo nežymus.

3.4.2. Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas

(351)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(352)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(353)

Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija rėmėsi „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ 2019 m. finansiniais duomenimis iš „Dun and Bradstreet“ (D&B) (137). Komisija šiuos duomenis suinteresuotosioms šalims pateikė antrajame pranešime.

(354)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ nesutiko su 352 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta pridėtinių išlaidų skaičiavimo metodika ir teigė, kad Komisija rėmėsi „iškraipytais duomenimis“, kad perskaičiuotų „iškraipytą“ vertę, kas prieštarauja Komisijos teisiniams principams ir praktikai, ir paprašė Komisijos naudoti „FTT group“ pateiktus pirminius duomenis. ZTT taip pat nesutiko su Komisijos taikoma metodika pridėtinėms išlaidoms apskaičiuoti ir paprašė Komisijos šį lyginamąjį dydį apskaičiuoti atskirai nuo kitų gamybos išteklių.

(355)

Komisija pažymėjo, kad tipiškos šalies gamintojo finansinėse ataskaitose nebuvo galima lengvai rasti išskirtų pridėtinių išlaidų duomenų. Be to, nustačius, kad esama didelių iškraipymų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Eksportuojantys gamintojai nepateikė ir Komisija nerado tokių įrodymų dėl pridėtinių išlaidų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. Komisija manė, kad jos metodika, pagal kurią apskaičiuojama neiškraipyta pridėtinių išlaidų vertė, yra tinkama, nes geresnės informacijos nėra. „ZTT group“ taip pat nepasiūlė alternatyvaus neiškraipytų pridėtinių išlaidų lyginamojo dydžio. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(356)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad svarstant nereikėtų atmesti jos pačios PBA išlaidų ir pelno, nes Komisija neįrodė, kad jie būtų iškraipyti.

(357)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 142 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl šiuo atveju, kaip nurodyta 158 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai nereikia įrodyti, kad faktinės eksportuojančių gamintojų PBA išlaidos buvo neiškraipytos.

3.4.3. Skaičiavimas

(358)

Remdamasi išdėstytais elementais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(359)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas (įskaitant sunaudojamą žaliavų kiekį, darbo ir energijos sąnaudas). Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 318 konstatuojamojoje dalyje.

(360)

Antra, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 317 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(361)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 351–353 konstatuojamosiose dalyse. Jie buvo nustatyti remiantis „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 353 konstatuojamojoje dalyje.

(362)

Prie gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 15 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 10,6 %.

(363)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

3.5. Eksporto kaina

(364)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupė į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip tarpininkas, prekiautojas ar importuotojas.

(365)

Pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir per susijusias prekybos bendroves kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(366)

Pardavimo eksportui per susijusius importuotojus kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir pagrįstą pelną.

(367)

Kaip pagrįstas pelno dydis naudotas bendradarbiaujančių importuotojų pelno svertinis vidurkis (žr. 28 konstatuojamąją dalį). Šis pelno dydis svyruoja nuo 15 % iki 25 %.

(368)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ ir „FTT group“ tvirtino, kad tam tikros išmokos buvo apskaitytos du kartus, nes jos buvo atskaitytos iš pardavimo sąrašo ir pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų.

(369)

Nustatyta, kad šie tvirtinimai yra pagrįsti, ir Komisija atitinkamai peržiūrėjo eksporto kainą. Išsamus šio tvirtinimo vertinimas abiem grupėms buvo pateiktas konkrečiame faktų atskleidimo dokumente, nes jame yra konfidencialios informacijos.

(370)

„FTT group“ tvirtino, kad Komisija iš eksporto kainos turėtų atskaityti ne visą tarpininko mokestį, kurį sudarė keturių skirtingų rūšių rinkliavos, o tik eksporto tarpininko mokestį.

(371)

Komisija paprašė „FTT group“ pateikti papildomos informacijos apie tarpininko mokesčio mokėjimą jos susijusiam tarpininkui. Iš „FTT group“ pateiktos informacijos matyti, kad FTT iš tikrųjų mokėjo savo susijusiam tarpininkui visą tarpininko mokesčio sumą, o ne tik eksporto tarpininko mokestį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(372)

„FTT group“ tvirtino, kad Komisija už nagrinėjamąjį produktą 2020 m. naudojo neteisingą tarpininko mokestį ir du kartus atskaitė jūrų frachto ir tvarkymo išlaidas – vieną kartą kaip išmoką pardavimo sąraše ir vieną kartą kaip dalį tarpininko mokesčio.

(373)

Nustatyta, kad šie tvirtinimai yra pagrįsti, todėl jie buvo priimti. Atitinkamai ištaisytas eksporto kainos skaičiavimas.

(374)

„FTT group“ taip pat tvirtino, kad apskaičiuodama šios bendrovės susijusio subjekto NW pardavimo eksportui kainą Komisija neturėtų atskaityti tarpininko mokesčio, taikyto FTT pardavimui, nes 1) nebuvo susitarimo tarp NW ir FTT ar su FTT eksporto tarpininku, 2) tokie mokesčiai atsispindėjo FTT ir jos tarpininko sandoriuose ir 3) NW ir FTT sandoriai buvo vidaus sandoriai, išreikšti PVM sąskaitos faktūros verte.

(375)

FTT ir jos susijusio tarpininko sutartyje nenurodyta, kad tarpininko mokestis taikomas tik FTT pagamintų šviesolaidžių kabelių pardavimui. Kadangi FTT taip pat eksportuoja NW gaminamus šviesolaidžių kabelius, tarpininko mokestis turėtų būti atskaitytas už visą FTT eksportą, neatsižvelgiant į gamintoją. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(376)

„FTT group“ taip pat tvirtino, kad 367 konstatuojamojoje dalyje nurodytas nesusijusio importuotojo pelno dydis nėra tipiškas, nes importuotojai paprastai tokio pelno negauna. „FTT group“ taip pat tvirtino, kad Komisijos atrinktų importuotojų verslo apimtis skiriasi nuo susijusių „FTT group“ susijusių importuotojų verslo apimties.

(377)

Pirmiausia pažymima, kad Komisija nevykdė importuotojų atrankos. Atliekant antidempingo tyrimą importuotojai bendradarbiauja savanoriškai. Kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir dalyvauti atrankoje sutiko penki nesusiję importuotojai. Komisija paprašė visų bendradarbiaujančių importuotojų pateikti klausimyno atsakymus. Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, Komisija sutikrino importuotojų pateiktą informaciją. Be to, kaip nurodyta 367 konstatuojamojoje dalyje, naudojamas pelno dydis yra 28 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendradarbiaujančių importuotojų, kurie galėjo pateikti tiriamojo laikotarpio duomenis, vidutinis svertinis pelnas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šis pelno dydis buvo tipiškas ir tikslus.

3.5.1. Palyginimas

(378)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(379)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas, kredito sąnaudas, banko mokesčius, kitas importo rinkliavas, pakavimo išlaidas, tarpininko mokesčius, komisinius ir metų pabaigos nuolaidas.

(380)

Be to, pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pardavimą per susijusias prekybos bendroves. Buvo nustatyta, kad prekiautojų funkcijos Kinijoje ar Honkonge yra panašios į tarpininko funkcijas. Tie prekiautojai ieškojo pirkėjų ir užmezgė su jais ryšį. Jie buvo atsakingi už pardavimo procesą ir gavo antkainį už savo paslaugas. Koregavimą sudarė prekybos bendrovių PBA išlaidos ir 10 % pelnas. Atsižvelgiant į nesusijusių importuotojų šiame sektoriuje gautą didelį pelną (paprastai 20 % intervale), šis pelno dydis laikytas konservatyviu tinkamo pelningumo lygio įverčiu.

(381)

„ZTT group“ tvirtino, kad jos gaminančios ir parduodančios bendrovės yra vienas ūkio subjektas, kiek tai susiję su šviesolaidžių kabelių pardavimu eksportui.

(382)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Pažymima, kad šis tvirtinimas buvo pateiktas tik dėl nagrinėjamojo produkto, o ne dėl visų „ZTT group“ parduodamų produktų. Kaip patvirtino Bendrasis Teismas (138), nagrinėjant, ar susijusi bendrovė su gaminančiais subjektais sudaro vieną ūkio subjektą, turi būti nagrinėjama ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungai apimtis. Reikia išnagrinėti gaminančio subjekto ir parduodančio subjekto vaidmenį, susijusį su visais grupės gaminamais arba parduodamais produktais. Komisijos nagrinėjimas, be kita ko, atskleidė didelės apimties tiesioginį pardavimą ir ekonominės kontrolės stoką. Todėl buvo nustatyta, kad „ZTT Group“ pardavimo bendrovės negali būti laikomos veikiančiomis tik kaip vidaus prekybos padaliniai. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą buvo atskleista „ZTT group“ jai skirtame informacijos atskleidimo dokumente, nes į ją įtraukta konfidenciali verslo informacija. Remiantis šiuo vertinimu šis tvirtinimas buvo atmestas.

(383)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ nesutiko su Komisijos išvada, kad „ZTT group“ pardavimo bendrovės negali būti laikomos veikiančiomis tik kaip vidaus pardavimo padaliniai. Ji teigė, kad net jei vienas iš gaminančių subjektų neturėjo Kinijos prekiautojo akcijų ar ekonominės kontrolės, abiem šioms bendrovėms buvo taikoma bendra kontrolė.

(384)

Komisija pažymėjo, kad net jei taip yra, tai yra tik būtina, bet ne lemiama sąlyga.

(385)

Be to, „ZTT group“ tvirtino, kad Komisija nepateikė įrodymų, kad prekybos bendrovė būtų prekiavusi nesusijusių bendrovių produktais ir kad buvo rašytinė sutartis, kurioje nurodyti gamintojų ir prekiautojo laikantis ištiestosios rankos principo sudaryti sandoriai dėl pardavimo eksportui. Ji taip pat teigė, kad šiam vertinimui buvo aktualus tik pardavimas eksportui, o pardavimas vidaus rinkoje nebuvo aktualus, ir kad turėtų būti vertinamas tik nagrinėjamojo produkto pardavimas. Šiuo atžvilgiu ji tvirtino, kad neaktualu, ar gaminantys subjektai kitus produktus parduodavo tiesiogiai, nes prekybos bendrovė neveikė kaip šių produktų vidaus pardavimo padalinys. Teigta, kad bendrovėje gali būti keli pardavimo padaliniai, kurių kiekvienas specializuojasi konkretaus produkto pardavime. Taip pat buvo nurodyta, kad gamintojas neturėjo nei pardavimo eksportui padalinių, nei pardavimo darbuotojų eksporto funkcijoms vykdyti. „ZTT group“ taip pat tvirtino, kad nėra aktualu, kas nurodyta prekiautojo verslo licencijoje, nes tai buvo susiję su „forma“, o ne ekonomine realybe.

(386)

Komisija nekeičia savo išvados, kad Kinijos prekiautojas negali būti laikomas veikiančiu tik kaip vidaus pardavimo padalinys. Nagrinėjant, ar susijusi bendrovė su gaminančiais subjektais sudaro vieną ūkio subjektą, turi būti nagrinėjama ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungai apimtis (139). Vienas iš gaminančių subjektų tiesiogiai daug eksportavo kitus produktus, o šis eksportas sudarė 17–22 % viso pardavimo, todėl, nepaisant „ZTT group“ tvirtinimų, jis turėjo turėti pardavimo eksportui padalinį ir pardavimo darbuotojus. Dėl prekiautojo verslo licencijos pažymima, kad vertinant prekiautojo vaidmenį patvirtinamieji įrodymai dėl funkcijų pobūdžio iš tiesų yra aktualūs.

(387)

„ZTT group“ taip pat pakartojo tvirtinimą, kad susijęs importuotojas Sąjungoje sudarė vieną ūkio subjektą.

(388)

Komisija nepakeitė išvados, kad kalbant apie eksportą per susijusį importuotoją Sąjungoje, taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nėra aktualu, ar vienas ūkio subjektas egzistuoja, ar ne. Tokia nuostata taikoma siekiant koreguoti eksporto kainą tais atvejais, kai eksporto kaina yra nepatikima dėl asociacijos ar kompensacinio susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies. Šiuo atveju nebuvo ginčijama, kad „ZTT group“ Sąjungai parduoda per susijusį importuotoją, todėl ši nuostata yra visapusiškai taikytina.

(389)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ ir CCCME tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kokiu šaltiniu remdamasi nustatė 10 % pelno dydį, ir ar ši suma buvo pagrįsta ir vyraujanti rinkoje.

(390)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Ši informacija yra pateikta 380 konstatuojamojoje dalyje.

(391)

„FTT group“ ir CCCME taip pat tvirtino, kad nustatant NW eksporto kainą nebuvo galima koreguoti su ja susijusių prekiautojų Kinijoje ir Honkonge PBA išlaidų (išskyrus tiesiogines pardavimo išlaidas) ir jų gauto pelno, nes Komisija neįrodė, kad šių prekiautojų funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu dirbančio tarpininko funkcijas.

(392)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Komisija pakartojo 380 konstatuojamojoje dalyje aprašytą jos vertinimą. Be to, Komisija pažymėjo, kad lyginant skirtingus pardavimo į Sąjungą srauto segmentus kainos labai skyrėsi – nuo 18 % iki 30 %, nelygu segmentas. Todėl buvo aišku, kad kiekvienas prekiautojas gavo antkainį, kuris iš tikrųjų buvo didesnis už nesusijusios prekybos bendrovės pelną, kurį Komisija atskaitė, kaip nurodyta 380 konstatuojamojoje dalyje.

(393)

„FTT group“ taip pat teigė mananti, kad „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ PBA išlaidų suma apėmė visas jos per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas. „FTT group“ paprašė Komisijos iš bendros PBA išlaidų sumos atskaityti tiesiogines pardavimo išlaidas (pvz., vežimo ir tvarkymo išlaidas), nes lyginti eksportą kainą, iš jos atskaičius pardavimo ir finansines išlaidas, su normaliąja verte be tokio atskaitymo buvo neobjektyvu ir nesąžininga. CCCME pateikė panašų tvirtinimą, kad atrodo, jog Komisija pagal 2 straipsnio 10 dalį pakoregavo tik eksporto kainą, o ne ir normaliąją vertę. „ZTT group“ taip pat tvirtino, kad „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ finansiniai duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima visiškai suprasti PBA išlaidų straipsnius ir atitinkamas jų sumas. Ji teigė, kad išsamesnė informacija buvo būtina, norint užtikrinti sąžiningą „ZTT group“ eksporto kainos ir apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimą, taip pat įsitikinti, kad pelnas buvo gautas iš pagrindinės verslo veiklos (pvz., kabelių pardavimo), o ne iš kitos verslo veiklos ar ne veiklos pajamų. Tokios pajamos neįtraukiamos į pelną, naudotą normaliajai vertei apskaičiuoti. Be to, „ZTT group“ teigė, kad jei Komisija negalėtų pateikti prasmingesnio finansinių duomenų, susijusių su „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“, atskleidimo, tuomet ji turėtų naudoti Malaizijos gamintojų, kurių audituotos finansinės ataskaitos buvo prieinamos, duomenis.

(394)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. PBA išlaidos apskaičiuotos kaip parduotų prekių sąnaudų ir kitų veiklos išlaidų skirtumas, remiantis lengvai prieinama informacija. Komisija pažymėjo, kad tvirtinimas, jog tokios išlaidos buvo įtrauktos į nurodytas tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidas, buvo nepagrįstas. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai nepateikė šio koregavimo kiekybinio vertinimo. Kaip paaiškinta 280 konstatuojamojoje dalyje, Komisija antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleidė atitinkamą lengvai prieinamą „Prysmian Energia“ finansinę informaciją iš „Dun & Bradstreet“. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė tinkamesnių gamintojo Argentinoje PBA išlaidų duomenų. Be to, Komisija padarė išvadą, kad Argentina atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi, kaip nurodyta 294 konstatuojamojoje dalyje, todėl Komisija turi naudoti ne Malaizijos, o Argentinos gamintojo PBA išlaidas. Kadangi Malaizijos gamintojas neužregistravo pagrįsto pelno, Komisija negalėjo naudoti jo finansinių duomenų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

3.5.2. Dempingo skirtumai

(395)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(396)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

FTT group:

—	FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

—	Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

—	Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

44,0 %

ZTT group:

—	Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

—	Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

19,7 %

(397)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(398)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 31,2 % galutinis dempingo skirtumas.

(399)

Dėl skirtumo visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis buvo nustatytas atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtį ir bendrą Kinijos eksporto apimtį remiantis importu (kaip nurodyta pagal Eurostato importo statistinius duomenis).

(400)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Komisija manė, kad dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams būtų tikslinga pagrįsti atrinktos bendrovės, kuriai nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumu.

(401)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

FTT group:

—	FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

—	Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

—	Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

44,0 %

ZTT group:

—	Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

—	Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

19,8 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

31,2 %

Visos kitos bendrovės

44,0 %

4. ŽALA

4.1. Matavimo vienetas

(402)

Nors oficialūs importo statistiniai duomenys pateikiami kilogramais, Komisija, atsižvelgdama į eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės pastabas, nusprendė, kad šis matavimo vienetas netinkamas nagrinėjamai apimčiai tinkamai įvertinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kaip pagrindinį apimties rodiklį pramonė paprastai naudoja ne svorį, o ilgį. Taip būtų galima išmatuoti kabelio ilgį (kabelių kilometrais) arba bendrą jame esančių šviesolaidžių ilgį (šviesolaidžių kilometrais). Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis tyrimas yra susijęs su kabeliais, kabelių kilometrai laikomas tinkamiausiu matavimo vienetu, kuris bus toliau naudojamas nustatant žalą.

(403)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad importo apimtis turėtų būti apskaičiuojama remiantis ne kabelių kilometrais, o šviesolaidžių kilometrais, nes šviesolaidžių kilometrai buvo pripažintas pramonės standartas ir vienintelis matavimo vienetas, rodantis didelius šviesolaidžių skaičiaus viename kabelyje skirtumus.

(404)

Komisija laikėsi nuomonės, kad kabelių kilometras yra tinkamas matavimo vienetas, nes tiriami produktai yra kabeliai, o šviesolaidžių skaičius kabelyje yra specifinė kabelių savybė, kuri matyti iš PKN. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4.2. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(405)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 29 gamintojai. Išskyrus dvi kitame skirsnyje nurodytas bendroves, jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, žala nustatoma remiantis viso nagrinėjamojo laikotarpio 27 valstybių narių (ES 27) duomenimis.

(406)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 1,2 mln. km kabelių. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai tiesiogine informacija iš 9 šalių – 6 skundo pateikėjų, 3 skundui pritariančių bendrovių ir rinkos tyrimais dėl likusių gamintojų duomenų. Kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 52 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2.1. Dviejų gamintojų nepriskyrimas Sąjungos pramonei

(407)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį Sąjungos pramonei gali būti nepriskiriami su Kinijos eksportuotojais arba importuotojais susiję gamintojai ir (arba) patys tariamai dempingo kaina importuojamo produkto importuotojai. 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kada gamintojai laikytini susijusiais su eksportuotojais arba importuotojais.

(408)

Komisija ištyrė esamus Sąjungos pramonės ryšius su nagrinėjamojo produkto eksportuotojais arba importuotojais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas atrinktas Sąjungos gamintojas iš Kinijos importavo labai nedidelį kiekį šviesolaidžių kabelių, o kitas yra neatrinkto eksportuojančio gamintojo smulkusis akcininkas. Atsižvelgdama į tai, kad pirmasis gamintojas importavo labai nedidelį kiekį, ir į tai, kad antrasis gamintojas įrodė, kad jis nekontroliuoja šio eksportuojančio gamintojo ir nėra jo kontroliuojamas ir kad dėl šio ryšio jis nesielgė kitaip nei nesusiję gamintojai, Komisija padarė išvadą, kad nėra priežasčių kurios nors iš šių bendrovių nepriskirti Sąjungos pramonei.

(409)

Dėl trečio neatrinkto gamintojo Komisija, atsižvelgdama į jo ryšį su Kinijos eksportuojančiu gamintoju (kurį kontroliuoja tas pats subjektas) ir didelę importo iš Kinijos apimtį, manė, kad būtų tikslinga šio gamintojo nepriskirti Sąjungos pramonės apibrėžčiai, nepaisant didelės šios bendrovės gamybos apimties Europoje.

(410)

Panašiai dėl Sąjungos nebendradarbiaujančio gamintojo, nurodžiusio didelę importo iš Kinijos apimtį, Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į ryšius su Kinijos eksportuojančiu gamintoju ir didelę importo apimtį, jis taip pat neturėtų būti priskirtas Sąjungos pramonės apibrėžčiai.

(411)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad kuris nors kitas gamintojas būtų susijęs su Kinijos eksportuotojais ar kad būtų importavęs iš Kinijos, todėl iš Sąjungos pramonės apibrėžties kitų bendrovių išbraukti nereikia.

(412)

CCCME teigė, kad kai kurie Sąjungos gamintojai buvo susiję su Kinijos šviesolaidžių kabelių gamintojais, ir paprašė Komisijos atlikti žalos analizę pagal segmentus, atskirai analizuojant šį importo srautą.

(413)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo šį tvirtinimą dėl atskyrimo ir importo atskiro vertinimo. CCCME taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų atskleisti Sąjungos gamintojų importo iš susijusių ir nesusijusių Kinijos gamintojų per TL apimtį ir procentinę dalį.

(414)

Kaip nurodyta pirmiau, Komisija tinkamai atsižvelgė į Sąjungos gamintojų ryšius su Kinijos bendrovėmis ir neįtraukė gamintojų, kurių importas iš Kinijos yra didelis, taip pat atsižvelgė į jų ryšius su Kinijos eksportuotojais. Atrinkti Sąjungos gamintojai iš susijusių Kinijos bendrovių importavo nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį (mažiau nei 1 % jų gamybos apimties). Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(415)

„Connect Com“ taip pat pateikė sąrašą kitų Sąjungos šviesolaidžių kabelių gamintojų, į kuriuos skunde nebuvo atsižvelgta. Komisija pažymėjo, kad šios bendrovės nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir kad su Sąjungos nebendradarbiaujančiais gamintojais susiję skaičiavimai buvo atlikti remiantis patikima rinkos tyrimų informacija (140).

4.3. Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(416)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

4.4. Uždarasis naudojimas

(417)

Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu 5,8–4,4 % Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui. Tokiu atveju kabeliai toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėse buvo tiekiami tolesniam perdirbimui galutinės grandies rinkoje, visų pirma kabeliams su pritvirtintomis jungtimis gaminti.

(418)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(419)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su šviesolaidžių kabeliais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(420)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; augimas; eksporto apimtis ir kainos; pelningumas; investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(421)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą (141). Kalbama apie šiuos rodiklius: gamyba; pajėgumai, pajėgumų naudojimas; investicijos; atsargos; užimtumas; našumas; darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(422)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad analizuojant bendrą Sąjungos pramonės padėtį rinkoje reikėtų atsižvelgti į uždarąją rinką.

(423)

Šiuo atžvilgiu, kaip aprašyta toliau, Komisija atsižvelgė į uždarąją rinką, ją nustatė ir įvertino jos raidą ilgainiui. Tai leido susidaryti išsamų Sąjungos pramonės padėties vaizdą. Iš mažos ir toliau mažėjančios rinkos matyti, kad ji nedaro jokio reikšmingo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Komisija taip pat primena, kad kabeliai su jungtimis nėra nagrinėjamasis produktas.

4.5. Sąjungos suvartojimas

(424)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi skundo pateikėjo nustatytais pardavimo duomenimis ir importo duomenimis, nustatytais pagal 427–432 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką.

(425)

Sąjungos suvartojimo raida:

2a lentelė

Sąjungos suvartojimas (kabelių km)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Bendras Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje	1 276 902	1 537 999	1 655 737	1 760 092
Indeksas	100	120	130	138
Uždaroji rinka	61 505	59 802	62 710	54 205
Indeksas	100	97	102	88
Šaltinis: bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ES muitinės, Eurostatas, skundo pateikėjai.

(426)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje padidėjo 38 %. Iš tiesų dėl didelės skaitmeninės plėtros ES tai yra sparčiai auganti ir, kaip numatyta, toliau greitai augsianti rinka (142). Suvartojimas didėjo iki TL nepaisant to, kad antroji laikotarpio dalis (t. y. 2020 m. pirmasis pusmetis) sutapo su pirmaisiais sutrikimų mėnesiais dėl COVID-19 pandemijos. Iš tyrimo išvadų matyti, kad paskutiniais TL mėnesiais prasidėjusi pandemija ir susijusios prevencinės priemonės iš tiesų sulėtino augimą, tačiau dėl jų tiriamojo produkto suvartojimas Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apskritai nenustojo augti. Uždarąją rinką sudaro šviesolaidžių kabelių naudojimas bendrovių siūlomuose junglumo sprendimuose, įskaitant kabelius su pritvirtintomis jungtimis; jos apimtis, kuri, palyginti su visa rinka, yra labai nedidelė, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %.

4.6. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.6.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(427)

Importo iš Kinijos apimtis nustatyta remiantis Kinijos eksportuojančių gamintojų tiesiogiai pateikta informacija pagal 47 konstatuojamąją dalį. Importo apimtis buvo labai tipiška, nes per TL ji sudarė 89 % viso Kinijos eksportuojančių gamintojų tyrimo pradžioje per atranką deklaruotos importo apimties. Taigi nustatyta, kad visas importas sudarė 11 % daugiau, nei pagal 47 konstatuojamąją dalį deklaruotas kiekis.

(428)

Importas iš kitų trečiųjų šalių buvo nustatytas remiantis 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytu išsamiu skaičiavimu, kurį atliekant nagrinėjamojo produkto importas buvo nustatytas kilogramais ir perskaičiuotas į kabelių kilometrus, naudojant tikslius perskaičiavimo koeficientus, kuriuos Kinijos eksportuojantys gamintojai nurodė savo atsakymuose į 47 konstatuojamojoje dalyje minėtą papildomą prašymą pateikti informacijos.

(429)

Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi, palyginti su suvartojimu atvirojoje rinkoje, kaip parodyta 2 lentelėje.

(430)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (kabelių km)	189 479	354 167	434 754	498 335
Indeksas	100	187	229	263
Rinkos dalis (%)	14,8 %	23,0 %	26,3 %	28,3 %
Indeksas	100	155	177	191
Šaltinis: bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, Eurostatas, ES muitinės.

(431)

Atsižvelgiant į didelius Kinijos perteklinius pajėgumus (remiantis skundo pateikėjų pateiktais rinkos tyrimų duomenimis apskaičiuota, kad jie daugiau nei dvigubai viršija visą ES rinką (143)), importas iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo maždaug 190 000 kabelių km iki maždaug 500 000 kabelių km – t. y. labai greitai padidėjo beveik du su puse karto. Šis 163 % padidėjimas yra daugiau kaip keturis kartus didesnis už suvartojimo padidėjimą, o tai rodo, kaip giliai į šią rinką skverbėsi importas iš Kinijos.

(432)

Todėl šio importo rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 14,8 % iki 28,3 %, t. y. net 91 %. Reikėtų pažymėti, kad importo iš Kinijos apimtis didėjo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, o tai rodo skverbimosi į rinką spartą ir mastą.

(433)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo nepakankamai įvertinta ir sumažinta, o importo iš Kinijos rinkos dalis buvo išpūsta. Šiuo atžvilgiu CCCME taip pat tvirtino, kad rinkos duomenys turėtų būti grindžiami ne kabelių kilometrais, o šviesolaidžių kilometrais, dėl ko importo iš Kinijos rinkos dalis būtų mažesnė.

(434)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog kabelių kilometrai yra tinkamiausias nagrinėjamojo produkto matavimo vienetas, kaip paaiškinta 402–404 konstatuojamosiose dalyse. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

4.6.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos, priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas

(435)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuotojų atsakymais į 47 konstatuojamojoje dalyje minėtą prašymą pateikti papildomos informacijos.

(436)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/kabelių km)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Kinija	452,9	401,9	468,5	349,1
Indeksas	100	89	103	77
Šaltinis: bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(437)

Importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 452 iki 349 EUR/kabelių km, t. y. 23 %. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į padidėjusį Kinijos eksportuojančių gamintojų agresyvumą, susijusį su pertekliniais pajėgumais toje šalyje (žr. 431 konstatuojamąją dalį). Šį rodiklį reikėtų vertinti atsižvelgiant į didelius skirtingų rūšių produktų kainų už tam tikrą produkto ilgį svyravimus per tam tikrą laikotarpį ir į didelius produkto asortimento pasikeitimus bėgant metams. Produkto pasikeitimai buvo susiję tiek su parduodamų kabelių rūšių nepastovumu, tiek su kaina, taip pat su tuo, kad ne visų rūšių produktai buvo siūlomi parduoti arba parduodami kiekvienais metais.

(438)

Siekdama išvengti kainų sekoms būdingų produkto asortimento pasikeitimų nagrinėjamuoju laikotarpiu ir gauti tikslesnių ir tipiškesnių duomenų, Komisija taip pat išanalizavo atrinktų Kinijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų pateiktą išsamią informaciją, pagrįstą labiau apibendrintomis tiesiogiai palyginamų produktų grupėmis. Tai leido nustatyti 35 identiškas (sutampančias) grupes produktų, kuriuos parduoda ir Kinijos eksportuotojai, ir Sąjungos pramonė, ir kurie buvo parduodami kiekvienais nagrinėtais metais. Kitaip tariant, Komisija nustatė visą laiko eilutę su kiekvienos rūšies produkto kaina kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Šios kainos gali būti laikomos tipiškomis viso to laikotarpio Kinijos eksporto, kuris apėmė 62 % atrinktų bendrovių eksporto, kainomis per TL. Likusios tipiškos laiko eilutės svertiniu bendru pagrindu yra tokios:

4a lentelė

Importas iš Kinijos (EUR/kabelių km)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Vidutinė kaina	854	720	593	320
Indeksas	100	84	69	38
Tipiškumas	94 %	35 %	59 %	62 %

(439)

Tai rodo, kad Kinijos eksporto kainos nuolat smarkiai mažėjo. Kitaip tariant, lyginant kiekvienų metų tos pačios rūšies produkto pardavimą, importo iš Kinijos kainos kiekvienais metais aiškiai ir pastebimai mažėjo ir buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas laikotarpiu nuo 2018 m. iki TL (8a lentelė).

(440)

Atsižvelgdama į tai, priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

—	atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

—	iš atrinktų Kinijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas).

(441)

Kai dempingui apskaičiuoti eksporto kaina koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, 444 konstatuojamojoje dalyje skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir žalos skirtumą eksporto kaina (apskaičiuota CIF) buvo apskaičiuota remiantis pirmam nepriklausomam pirkėjui išduotos sąskaitos faktūros verte, iš kurios atskaitytos su importu susijusios išmokos iki CIF vertės, taip pat susijusio importuotojo PBA išlaidos ir pelno suma, pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(442)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ teigė, kad išlaidos po importo buvo apskaičiuotos kaip CIF vertės procentinė dalis, ir pasiūlė, kad Komisija jas iš tikrųjų turėtų apskaičiuoti proporcingai eksporto apimčiai, kad jos atitiktų tuos pačius eksporto kainos koregavimus, atliktus skaičiuojant dempingą. Tvirtinta, kad šios išlaidos buvo labiau susijusios su apimtimi, o ne eksporto sandorių verte.

(443)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, todėl jis buvo priimtas.

(444)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 30,0 % ir 33,2 %, taigi bendras priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 31,5 %. Kaip aprašyta 502 konstatuojamojoje dalyje, išanalizavus konkursų pasiūlymus patvirtinta, kad kainos buvo priverstinai mažinamos konkursų lygmeniu.

(445)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino bendrų PKN grupių, kurios dėl to tapo pasirenkamomis. CCCME tvirtina, kad šių grupių naudojimas reiškia, kad yra Sąjungos pramonės ir Kinijos kainų atitikties ir palyginamumo problema.

(446)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko dėl dviejų priežasčių. Pirma, šios grupės nebuvo naudojamos priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti. Antra, jos buvo naudojamos būtent siekiant užtikrinti, kad reikšmingi produkto asortimento pokyčiai per tam tikrą laikotarpį nedarytų poveikio kainų tendencijoms ilgainiui, taip pagerinant palyginamumo pagal laiko kategoriją tikslumą, remiantis grupėmis, kurios, kaip paaiškinta pirmiau, buvo tipiškos nagrinėjamojo produkto grupės. Neturėdama jokių įrodymų, kad grupavimas buvo akivaizdžiai netinkamas, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(447)

„FTT group“ taip pat teigė, kad Komisija nenustatė priverstinio kainų mažinimo maždaug 30 % jos eksporto į Sąjungą atžvilgiu, nes neatitiko jos eksportuojamų produktų ir Sąjungos pramonės parduodamų produktų PKN. „FTT group“ laikėsi nuomonės, kad Komisijai nebuvo leista analizuojant apsiriboti tik tų rūšių produktais, kurių faktinį pardavimą vykdė Sąjungos pramonė, arba rinkos segmentais, kuriuose Sąjungos pramonė vykdė faktinį pardavimą. Šiuo atžvilgiu ji nurodė bylą Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener Co. Ltd. prieš Europos Sąjungos Tarybą (144), kurioje nurodyta, kad turėtų būti skaičiuojamas viso eksporto į Sąjungą dempingo skirtumas, ir „FTT group“ taip pat teigė, kad šis reikalavimas pagal analogiją turėtų būti taikomas ir priverstiniam kainų mažinimui.

(448)

Komisija nesutiko su tuo, kaip „FTT group“ išaiškino Teisingumo Teismo sprendimą Changshu City byloje. Reikalavimas atsižvelgti į visą eksportą taikomas tik skaičiuojant dempingo skirtumą. Be to, Komisija pažymėjo, kad vertinant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus palyginimui naudojami iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungą eksportuoti modeliai. Lyginant eksportuojančių gamintojų pardavimą eksportui ir Sąjungos pramonės pardavimą savaime suprantama, kad Sąjungos pramonė parduoda nebūtinai visus eksportuojamus modelius. Šioje byloje atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju atitikties lygis buvo apie 70 % ir Komisija nusprendė, kad to visiškai pakanka norint užtikrinti didelio masto sąžiningą eksportuojamų ir Sąjungos pramonės parduodamų modelių palyginimą. Trečia, pagal pagrindinį reglamentą Komisija neprivalo atlikti atskiros kiekvienos rūšies produkto kainų analizės. Teisinis reikalavimas veikiau yra nustatyti kainą panašaus produkto lygmeniu. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad visų PKN produktai priskiriami nagrinėjamajam produktui ir bent tam tikru mastu konkuruoja tarpusavyje. Taigi atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportuojamų produktų, kurių Sąjungos pramonė nepardavė, procentinė dalis nėra atskira nagrinėjamojo produkto kategorija, bet visiškai konkuruoja su likusiomis markėmis, kurių atitiktis nustatyta.

(449)

Tai atitinka 438 ir 439 konstatuojamosiose dalyse nustatytas kainas.

4.7. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.7.1. Bendrosios pastabos

(450)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(451)

Komisija iš šalių gavo keletą pastabų dėl žalos. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad importas iš Kinijos nedarė žalos ar nekėlė žalos grėsmės, nes iš rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo gera ir kad Sąjungos pramonė su savo rinkos dalimi tebeužėmė dominuojančią padėtį. „Connect Com“ pažymėjo, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo labai nedaug ir tai įvyko galbūt oligopolinės rinkos sąlygomis.

(452)

„Connect Com“ teigė, kad žala, net jei buvo, buvo nedidelė, jei buvo gautas minimalus 5 % pelno dydis, ir šiuo atžvilgiu priminė 1988 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Kanados, Honkongo ir Japonijos kilmės mobiliojo ryšio radiotelefonų (145), ir 1997 m. gruodžio 17 d. sprendimą EFMA prieš Tarybą (146). Tačiau reikėtų priminti, kad sprendime dėl radiotelefonų pelno dydis buvo vertinamas atsižvelgiant į kitus gerėjančius rodiklius ir kad minėta Teismo byla buvo susijusi su tvirtinimu, kurį Bendrasis Teismas atmetė, kad tikslinis pelnas, kurį Komisija nustatė atlikdama tyrimą, turėtų būti didesnis. Todėl šie precedentai nepatvirtina nuomonės, kad žala yra nedidelė, jei pelno dydis viršija 5 %. Žala nustatoma remiantis bendru visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksnių, išanalizuotų atsižvelgiant į konkrečią rinką ir susijusią pramonę, vertinimu. Be to, pramonės gautas pelnas buvo mažesnis už tikslinį pelną, nustatytą atsižvelgiant į visus su nagrinėjama pramone susijusius elementus, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(453)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(454)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(455)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.8. Makroekonominiai rodikliai

4.8.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(456)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Gamybos apimtis (kabelių km)	1 062 482	1 195 017	1 250 881	1 229 252
Indeksas	100	112	118	116
Gamybos pajėgumai (kabelių km)	1 585 738	1 748 667	2 019 526	2 084 082
Indeksas	100	110	127	131
Pajėgumų naudojimas (%)	67 %	68 %	62 %	59 %
Indeksas	100	102	92	88

(457)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 16 %. Iš išsamios analizės matyti, kad 2017–2019 m. Sąjungos gamyba padidėjo 18 %, o per tiriamąjį laikotarpį Sąjungos gamyba sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(458)

Bendrą padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį lėmė 2 lentelėje parodytas paklausos augimas. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį 38 % išaugusioje rinkoje Sąjungos pramonei gamybą pavyko padidinti tik 16 %. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu.

(459)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamybos pajėgumai padidėjo 31 %. Tai rodo kai kurių Sąjungos gamintojų investicijas siekiant prisiderinti prie rinkos augimo. Šiam bandymui trukdė didėjantis Kinijos produktų skverbimasis, kuris dėl nesąžiningos kainodaros strategijų vis labiau absorbavo Sąjungos pramonės rinkos dalį.

(460)

Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 12 % ir per TL buvo mažesnis nei 60 %: Sąjungos gamintojams buvo užkirstas kelias didinti gamybą augant rinkai.

4.8.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(461)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Tiriamasis laikotarpis
Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (kabelių km)	882 772	945 842	1 009 439	995 703
Indeksas	100	107	114	113
Uždaroji rinka	61 505	59 802	62 710	54 205
Indeksas	100	97	102	88
Uždaroji rinka kaip Sąjungos pardavimo %	7,0 %	6,3 %	6,2 %	5,4 %
Indeksas	100	91	89	78
Pardavimas atvirojoje rinkoje	821 268	886 040	946 729	941 498
Indeksas	100	108	115	115
Pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis	64,3 %	57,6 %	57,2 %	53,5 %
Indeksas	100	90	89	83
Šaltinis: Sąjungos pramonė.

(462)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendra Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis padidėjo 13 %. Tačiau dėl padidėjusio suvartojimo rinkos dalis atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 64,3 % iki 53,5 %, t. y. daugiau nei 10 procentinių punktų (-17 %).

(463)

Sąjungos pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo 15 %. Sąjungos pardavimas labai atitiko Sąjungos gamybos tendenciją, nes gamintojai daugiausia gamina pagal užsakymą.

(464)

Sąjungos pramonės uždaroji rinka (išreikšta bendro pardavimo Sąjungoje procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai maža ir sumažėjo nuo 7 % 2017 m. iki 5,4 % per TL. Šio mažėjimo poveikis buvo labai nedidelis, nes pati ši rinka buvo labai maža.

4.8.3. Augimas

(465)

Iš Sąjungos pardavimo apimties rinkos dalies sumažėjimo aišku, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti augimu Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį.

4.8.4. Užimtumas ir našumas

(466)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentais)	4 088	4 589	4 815	4 659
Indeksas	100	112	118	114
Našumas (kabelių km / etato ekvivalentui)	260	260	260	264
Indeksas	100	100	100	102
Šaltinis: Sąjungos pramonė.

(467)

2017–2019 m. Sąjungos pramonės užimtumas (etato ekvivalentais) padidėjo 18 %. Per tiriamąjį laikotarpį šis rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Šis pokytis iš esmės atitinka 4 lentelėje pavaizduotą gamybos apimties tendenciją.

(468)

Kadangi gamybos ir užimtumo duomenys vieni kitus labai atitiko, našumas kabelių kilometrais vienam darbuotojui iš esmės nesikeitė.

4.8.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(469)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(470)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.9. Mikroekonominiai rodikliai

4.9.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(471)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR / kabelių km)	816	861	944	821
Indeksas	100	105	116	101
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR / kabelių km)	756	785	860	758
Indeksas	100	104	114	100
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(472)

Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) 2017–2019 m. padidėjo 16 %, o vėliau per TL sumažėjo ir pasiekė panašų lygį kaip 2017 m. (+1 %). Tačiau kainų lygis labai priklauso nuo parduodamų produktų sudėtingumo, nes kaina gali labai skirtis atsižvelgiant į kabelio savybes (įskaitant šviesolaidžių skaičių, dangos skaičių ir tipą ir t. t.).

(473)

Tai akivaizdu lyginant kainų raidą su gamybos sąnaudų raida, atsižvelgiant į tai, kad sudėtingesni kabeliai, kuriuos galima parduoti didesnėmis kainomis, taip pat reiškia didesnes gamybos sąnaudas.

(474)

Vieneto gamybos sąnaudos 2017–2019 m. laikotarpiu padidėjo 14 %, maždaug kaip vidutinės kainos Sąjungos atvirojoje rinkoje (16 %). Vėliau jos sumažėjo 14 %, kaip ir kainos tuo pačiu laikotarpiu nuo 2019 m. iki TL (15 %). Kaip nurodyta 540 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą patvirtinta, kad pagrindinės žaliavos (šviesolaidžių), pirktos iš susijusių bendrovių, sąnaudos atspindėjo šio gamybos ištekliaus rinkos kainą.

(475)

Kaip minėta 438 konstatuojamojoje dalyje, siekdama išvengti kainų sekoms būdingų produkto asortimento pasikeitimų nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija analizavo atrinktų Kinijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų pateiktą išsamią informaciją, pagrįstą labiau apibendrintomis tiesiogiai palyginamų produktų grupėmis. Tai leido nustatyti 35 identiškas (sutampančias) grupes produktų, kuriuos parduoda ir Kinijos eksportuotojai, ir Sąjungos pramonė, ir apie kuriuos turimi laiko eilučių duomenys kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais.

(476)

Tai tipiškas ES pramonės laikotarpio pardavimas, apimantis daugiau kaip 34 % tokių sutampančių produktų pardavimo tiriamuoju laikotarpiu. Tipiškos laiko eilutės yra šios:

8a lentelė

Sąjungos pramonė (EUR / kabelių km)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Vidutinė kaina	817	780	792	719
Indeksas	100	95	97	88
Tipiškumas	42 %	38 %	35 %	34 %

(477)

Tai rodo, kad Sąjungos pramonės kainos labai sumažėjo, panašiai kaip ir Kinijos eksporto kainos, kaip minėta 438 konstatuojamojoje dalyje.

(478)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai dažnai užsako pagal užsakymą gaminamus šviesolaidžių kabelius, kurie būtų pritaikyti jų konkretiems poreikiams, ir į tai, kad kai kurios valstybės narės taip pat nustato konkrečius techninius reikalavimus, kainų tam pačiam pirkėjui ir valstybei narei lyginimas gali padėti susidaryti dar tikslesnį kainų pokyčių vaizdą. Sąjungos pramonė šiuo klausimu pateikė papildomos išsamios informacijos. Dvidešimties svarbiausių tokių produktų grupės–pirkėjo–valstybės narės derinių kainų tendencijų raida (147):

8b lentelė

Sąjungos pramonė (EUR / kabelių km, indeksas)

2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
100	73	56	59

(479)

Tai rodo, kad sumažėjus Kinijos eksporto kainoms, kaip minėta 435–438 konstatuojamosiose dalyse, tuo laikotarpiu akivaizdžiai sumažėjo Sąjungos pramonės kainos.

4.9.2. Darbo sąnaudos

(480)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Tiriamasis laikotarpis
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR etato ekvivalentui)	39 511	35 826	39 157	38 966
Indeksas	100	91	99	99
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(481)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuo 2017 m. iki TL buvo palyginti pastovios. Nežymus sumažėjimas 2018 m. sutampa su etato ekvivalentų padidėjimu 13 % ir rodo šios papildomos darbo jėgos sąnaudas.

4.9.3. Atsargos

(482)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Laikotarpio pabaigos atsargos (kabelių km)	134 925	161 561	161 878	171 058
Indeksas	100	120	120	127
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi	12,7 %	13,5 %	12,9 %	13,9 %
Indeksas	100	106	102	110
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(483)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos padidėjo 27 %. Nors atsargų padidėjimas rodo, kad lėtėja tam tikrų pasikartojančių prekių pardavimo apyvarta, ir gali būti susijęs su didėjančiais Sąjungos pramonės sunkumais parduoti savo produktus dėl labai agresyvios kainų konkurencijos su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, padidėjimą laikotarpiu nuo 2019 m. iki TL galima taip pat sieti su sezoniniu poveikiu. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis gamybos vykdoma pagal užsakymus ir pirkėjų pateiktas specifikacijas, atsargos nėra pagrindinis žalos rodiklis.

4.9.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(484)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	8,1	8,4	8,5	7,9
Indeksas	100	104	104	97
Pinigų srautas (EUR)	33 254 746	48 644 480	41 707 715	39 805 852
Indeksas	100	146	125	120
Investicijos (EUR)	60 405 839	67 794 023	82 761 718	59 886 812
Indeksas	100	112	137	99
Investicijų grąža (%)	34	36	24	20
Indeksas	100	105	70	58
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(485)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(486)

Atrinktų gamintojų pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo išskirtinai mažas ir sumažėjo nuo 8,1 % 2017 m. iki 7,9 % tiriamuoju laikotarpiu.

(487)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad pagal apgrąžos inžineriją Sąjungos pramonė gavo labai didelį pelną dėl pernelyg didelės kainos Sąjungos rinkoje, o tai sukėlė rimtų abejonių dėl žalingos Sąjungos pramonės padėties, ir kad priverstinis kainų mažinimas buvo susijęs ne su importu mažomis kainomis iš Kinijos, o su nepagrįsta Sąjungos pramonės kainodara.

(488)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Apgrąžos inžinerija buvo dalinė ir nebuvo pagrįsta išsamiu sąnaudų ir kainų vertinimu. Remdamasi tokia išsamia analize Komisija patikrino pelno dydžius ir nustatė, kad jie yra tokie, kaip aprašyta. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(489)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad šis sektorius reikalauja investicijų ir mokslinių tyrimų, todėl pelno dydis turėtų būti 15 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, remiantis nagrinėjamuoju laikotarpiu, jau suplanuotų investicijų, kurios būtų vykdomos įprastomis aplinkybėmis, siekiant neatsilikti nuo rinkos raidos, lygį turėtų padėti palaikyti vidutinis 13,4 % pelnas. Šios investicijos susijusios su: rekonstravimo ir priežiūros sąnaudomis siekiant užtikrinti esamų pajėgumų veiksmingumą, pajėgumų pritaikymu prie kintančio produkto asortimento; pajėgumų plėtra; mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidomis (produkto ir proceso inovacijos).

(490)

Komisija nustatė, kad pirmiau minėtas dydis atitinka ankstesnį pelną, gautą nesant importo iš Kinijos dempingo kaina, kuris, kaip pabrėžta 11a lentelėje pateiktoje analizėje, siekia 12 %.

(491)

Iš to matyti, kad 8 % pelno lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu yra nepakankamas veiklai besiplečiančioje pažangiųjų technologijų rinkoje užtikrinti, todėl tai rodo žalą Sąjungos pramonei.

11a lentelė

Sąjungos pramonės pelningumas iki 2017 m.

	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Pelno dydis (%)	10,4 %	12,6 %	12,4 %

(492)

Tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Iš tiesų, palyginti su 2014–2016 m., pelningumas sumažėjo. Šis mažesnis pelno lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu rodo didelę žalą kainoms per nagrinėjamąjį laikotarpį. Dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas (tiek dėl padidėjusios apimties, tiek dėl mažų kainų) Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų, sumažinti sąnaudų ir taip užsitikrinti normalaus pelno lygio, kurį buvo pasiekusi iki plėtros piko, jau nekalbant apie pelno padidėjimą.

(493)

2018 m. padidėjęs pinigų srautas į nagrinėjamojo laikotarpio antrąją pusę sumažėjo.

(494)

Dėl importuojamų prekių daromo tiesioginio spaudimo Sąjungos pramonė turėjo atidėti investicijas, įskaitant tas, kurios jau buvo suplanuotos ir patvirtintos. Šios investicijos į esamų Sąjungos gamybos pajėgumų didinimą nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo sustabdytos (net jau pradėtos vykdyti investicijos) – toks buvo tiesioginis pasikeitusių rinkos aplinkybių dėl agresyvios importo iš Kinijos kainodaros poveikis. Dėl to nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, priešingai nei ankstesniais metais, investicijos smarkiai sumažėjo bendrai augant rinkai.

(495)

Įvykdytų investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo – ji faktiškai sumažėjo 42 %. Iš šios neigiamos tendencijos matyti, kad, nors siekiant išlaikyti ir didinti našumą ir konkurencingumą investicijos buvo vykdomos ir toliau, tų investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pelningumo normos.

(496)

Investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant kyla akivaizdus pavojus atrinktų gaminančių subjektų pajėgumui padidinti kapitalą ateityje, jei padėtis nepradėtų gerėti.

4.10. Pardavimų analizė remiantis konkursais

(497)

Didžioji dauguma šviesolaidžių kabelių parduodama konkurso tvarka. Kad gautų reikiamą informaciją apie šį svarbų rinkos aspektą ir papildytų likusią žalos analizę, Komisija paprašė atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, atrinktų Sąjungos gamintojų, importuotojų ir naudotojų pateikti išsamią informaciją apie konkursus. Buvo užduoti klausimai apie tiek pasibaigusių, tiek tebevykstančių konkursų pobūdį, procesą, laiką ir kitus svarbius aspektus. Konkursą rengiantys subjektai su Komisija praktiškai nebendradarbiavo. Tyrime nedalyvavo nė vienas konkursą rengiantis subjektas, o iš didžiųjų telekomunikacijų operatorių išsamią informaciją apie konkursus pateikė tik „Deutsche Telekom“.

(498)

Nenustačius laikinųjų priemonių Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti papildomos išsamios informacijos apie visus konkursus, kuriuose jie dalyvavo nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant informaciją apie pasiūlymus, kainas ir konkurentus, jei tokios yra.

(499)

Iš pateiktos informacijos matyti labai nevienalytis ir fragmentiškas vaizdas – kasmet įvairiose valstybėse narėse organizuojama labai daug konkursų, esama labai įvairių konkursus rengiančių subjektų ir dalyvių, nustatomi skirtingi terminai ir sąlygos. Kalbant apie konkursus rengiančius subjektus, konkursai gali būti vieši, kuriuos organizuoja savivaldybės ar kiti viešieji subjektai, arba privatūs, kuriuos organizuoja dideli telekomunikacijų ar tinklo operatoriai. Taip pat yra daug kitų mažesnių pasiūlymų, biržų sąrašų, e. aukcionų ir mažesnių sumų, kurias taip pat galima gauti per tiesioginius kontaktus su pirkėjais. Kiekvienas konkurso procesas labai priklauso nuo konkursą rengiančio subjekto, kuris gali taikyti įvairius procesus, nelygu konkretus konkursas ir pasikeitimai rinkoje. Be to, konkursuose būna įvairių dalyvių. Kinijos eksportuojantys gamintojai dalyvauja tiesiogiai (taip pat per savo patronuojamąsias bendroves) ir netiesiogiai su vietos bendrovėmis kaip partneriais įvairiose valstybėse narėse. Importuotojai, prekiautojai ir platintojai taip pat konkuruoja su Sąjungos gamintojais. Taip pat kartais būna įrengėjų, o konkursą laimėję tiekėjai produktą telekomunikacijų operatoriams parduoda per tuos įrengėjus.

(500)

Tyrimas taip pat parodė, kad Sąjungoje organizuojama labai daug konkursų. Trys atrinkti Sąjungos gamintojai pranešė iš viso apie daugiau kaip 500 konkursų, kuriuose jie tiesiogiai dalyvavo tiriamuoju laikotarpiu. Vienas iš bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų per metus dalyvauja 150–200 konkursų, daugiausia tik Vokietijos rinkoje.

(501)

Konkursų trukmė labai įvairi – nuo pristatymo iš karto iki trejų metų. Ilgesniuose konkursuose susitariama dėl kainų, tačiau kiekiai nenustatomi, todėl konkursą rengiantys subjektai gali skelbti kitus konkursus, kuriais pakeičiami esami konkursai, kai kainos sumažėja. Taigi, nors per konkursus nustatoma tam tikra bendra kainų „viršutinė riba“, kainos gali dinamiškai keistis per visą konkurso laikotarpį. Dėl to konkursai derinami prie esamų rinkos sąlygų ir dažnai jas atspindi.

(502)

Komisija išnagrinėjo išsamią informaciją apie konkursus, kurią atsakydami į jos prašymą pateikė atrinkti Sąjungos gamintojai. Iš nurodytų konkursų, kuriuose Sąjungos gamintojai pateikė pasiūlymus nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija išanalizavo tuos konkursus, apie kuriuos turėjo konkrečių įrodymų, kad juose dalyvavo Kinijos bendrovės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vyko 55 tokie konkursai. Nagrinėti konkursai sudarė 45 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo ir 14 % viso ES suvartojimo tiriamuoju laikotarpiu. Buvo atlikta išsami kiekvieno šių konkursų kainos ir apimties žalos analizė, iš kurios matyti dideli pardavimo nuostoliai (25–100 %) ir (arba) kainų smukdymas (5–55 %) ir (arba) priverstinis kainų mažinimas (8–39 %). Ši kiekvieno konkretaus konkurso analizė taip pat patvirtino kainų smukdymą ir priverstinį kainų mažinimą, kuris jau buvo nustatytas per visą laikotarpį.

(503)

„Connect Com“ pateikė pastabų dėl konkursų procedūrų ir nurodė, kad skundo pateikėjo atstovaujami Sąjungos gamintojai apskritai nepralaimėjo daug konkursų, o tik vieną ar kelis didelius privačius konkursus. Ji pabrėžė, kad skundo pateikėjas kaip priverstinio kainų mažinimo įrodymą nurodė vienintelį kvietimą dalyvauti privačiame konkurse ir vienintelio Kinijos gamintojo kainodaros politiką. „Connect Com“ pateikė pranešimą apie Vokietijos rajone sudarytas sutartis, kuriose buvo aiškiai nurodytos konkurso laimėtojo kainos. Ji teigė, kad skundo pateikėjas neįtraukė viso viešųjų konkursų rinkos segmento. „Connect Com“ teigimu, skundo pateikėjo atstovaujami Sąjungos gamintojai šių konkursų nelaimėjo, nes neatitiko nurodytų kriterijų (pvz., dėl sandėlių, atsargų, plataus produkto asortimento, logistikos). Visų pirma „Connect Com“ pabrėžė, kad „Prysmian“ ir „Corning“ sandėliavimo pajėgumai yra maži. „Connect Com“ tvirtino, kad būtų neteisinga nepripažinti, kad egzistuoja viešųjų pirkimų rinkos segmentas, nes kainos viešųjų ir privačių konkursų rinkose iš esmės atitinka arba yra tarpusavyje susijusios. „Connect Com“ teigimu, nebūtų teisinga antidempingo muitus nustatyti visoje rinkoje, kuri yra suskaidyta į viešuosius ir privačius konkursus. Buvo pateikta nuoroda į 1998 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimo, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo oksido ir volframo rūgšties (98/230/EB) (148), 42 konstatuojamąją dalį. Remdamasi tuo sprendimu „Connect Com“ tvirtino, kad susiskaidžiusių rinkų atveju nedaroma bendra žala Sąjungos pramonei, jei, nors pardavimas tam tikru mastu sumažėjo viename rinkos segmente (šiuo atveju – per privačiuosius konkursus), Sąjungos pramonė turi pardavimo galimybių kitame rinkos segmente (šiuo atveju – per viešuosius konkursus), taip kompensuodama pardavimo apimties sumažėjimą.

(504)

502 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai ir analizė prieštarauja šiems tvirtinimams. Nepaisant didelių Sąjungos pramonės pastangų išlaikyti konkurencingas kainas, didelę rinkų dalį perėmė Kinijos eksportuotojai, su kurių kainų pasiūlymais Sąjungos pramonė negalėjo konkuruoti. Dėl 1998 m. Komisijos sprendimo dėl volframo oksido ir volframo rūgšties importo Komisija toje byloje nustatė, kad Sąjungos pramonės užimamos rinkos dalies sumažėjimą atvirojoje rinkoje reikėtų vertinti atsižvelgiant į Sąjungos pramonės tendenciją vis didesnę gaminamo nagrinėjamojo produkto dalį naudoti tolesnės gamybos grandies produktams gaminti. Faktinė padėtis, susijusi su šiais dviem skirtingais Sąjungos pramonės rinkos segmentais (atviroji rinka ir uždarasis naudojimas), skiriasi nuo konkurencinės padėties šiuo atveju, kai uždarosios rinkos dydis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo ir sudarė labai mažą nagrinėjamojo produkto gamybos dalį. Todėl tie tvirtinimai buvo atmesti.

(505)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija neatskleidė informacijos apie tai, kiek konkursų laimėjo Kinijos gamintojas ir kodėl, ir pakartojo savo argumentą, kad kaina niekada nebūna vienintelis lemiamas kriterijus, veikiau kokybė ir logistika. Be to, „Connect Com“ paprašė atskleisti 502 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės rezultatus.

(506)

Šiuo atžvilgiu Komisija surinko išsamią informaciją apie nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdytus konkursus. Komisija tikrino ir analizavo informaciją, kuri yra itin konfidenciali, todėl suinteresuotosioms šalims galima atskleisti ne daugiau nei pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse pateiktoje santraukoje.

(507)

Iš konkursų analizės matyti, kad Sąjungos pramonės produktai vis greičiau keičiami Kinijos produktais, ką patvirtina konkursai tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tai rodo, kad buvo smukdomos kainos ir Sąjungos pramonė prarado dar didesnę pardavimo apimtį, o tai atitinka ir patvirtina bendrą žalos vaizdą.

4.11. Išvada dėl žalos

(508)

Kelių rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų, pardavimo apimties Sąjungos rinkoje ir užimtumo, tendencijos yra teigiamos. Tačiau šių rodiklių raida neatitiko suvartojimo padidėjimo, tad tokie rodikliai iš tikrųjų būtų turėję didėti daugiau, jeigu Sąjungos pramonė būtų galėjusi visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu. Iš tiesų, nepaisant padidėjusios pardavimo apimties, Sąjungos pramonės rinkos dalis augančioje rinkoje sumažėjo 10,8 procentinio punkto (nuo 64,3 % iki 53,5 %). Tai susiję su Kinijos eksporto daromu spaudimu kainoms, dėl kurio nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo priverstinai labai mažinamos ir bet kuriuo atveju smukdomos kainos.

(509)

Dėl to buvo padaryta finansinė žala – sumažėjo pelnas, taip pat investicijos ir jų grąža.

(510)

Be to, kaip paaiškinta 502 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo per konkursus analizė rodo, kad rinkos dalis mažėja ir kainos smukdomos vis greičiau ir toliau taip bus dėl itin agresyvios Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsenos.

(511)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad keli pagrindiniai rodikliai nerodė, kad Sąjungos pramonė būtų patyrusi žalą, nes gamybos apimtis ir užimtumas tebebuvo pastovūs, pajėgumai padidėjo, pardavimo kainos tebebuvo pastovios ir sumažėjo tik šiek tiek, o jos pelningumas ir investicijos buvo dideli.

(512)

Kaip nurodyta 508 konstatuojamojoje dalyje, šiuos rodiklius reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį suvartojimą augančioje rinkoje, o ši analizė parodė, kad Sąjungos pramonė negalėjo tinkamai pasinaudoti besiplečiančia rinka, taip pabrėžiant faktinį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės augimui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(513)

CCCME taip pat teigė, kad vien rinkos dalies kriterijais negalima pagrįsti išvados dėl materialinės žalos ir kad padidėjus paklausai visi rinkos dalyviai padidino pardavimą – tai rodo, kad rinka yra atvira ir konkurencinga. Be to, CCCME tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėties blogėjimas ateityje negali būti materialinės žalos pagrindu, nes per šį tyrimą nevertinama žalos grėsmė ir pats tyrimas neatitinka tokiai bylai būtino įrodymų standarto.

(514)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad išvada dėl materialinės žalos grindžiama ne vien rinkos dalimis, o visuma kelių ekonominių rodiklių, įvertintų 426, 431, 437, 444 ir 490 konstatuojamosiose dalyse, įskaitant, be kita ko, faktinį neigiamą poveikį augimui, kainų smukdymą, priverstinį kainų mažinimą, priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis ir sumažėjusį pelną, iš kurių matyti materialinė žala. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(515)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(516)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, uždarasis pardavimas ir žaliavų kainos.

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(517)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo tuo pačiu metu ir buvo tiesiogiai susijusi su aiškiu importo iš Kinijos didele apimtimi skverbimusi į Sąjungos rinką, dėl ko buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir bet kuriuo atveju buvo labai smukdomos Sąjungos pardavimo kainos.

(518)

Importo iš Kinijos apimtis padidėjo (kaip parodyta 3 lentelėje) nuo maždaug 189 000 kabelių km 2017 m. iki maždaug 498 000 kabelių km tiriamuoju laikotarpiu, t. y. beveik du su puse karto (+163 %). Kalbant apie rinkos dalį, per tą patį laikotarpį ji padidėjo nuo 14,8 % iki 28,3 %, t. y. beveik dvigubai (+91 %). Per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 6 lentelėje) Sąjungos pramonės pardavimo apimtis atvirojoje rinkoje padidėjo tik 14 %, o jos rinkos dalis sumažėjo nuo 64,3 % iki 53,5 %, t. y. 10,8 procentinio punkto (arba -17 %). Pardavimas mažesnėje uždarojoje rinkoje šiek tiek sumažėjo (-12 %). Importas dempingo kaina padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai. Kaip matyti iš 1 lentelės, suvartojimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 38 % ir akivaizdu, kad šis augimas daugiausia buvo naudingas importui iš Kinijos.

(519)

Dempingo kaina vykdomo importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, pavyzdžiui, 62 % pagal 4a lentelę. Palyginamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) kainos per laikotarpį sumažėjo iš viso 12 % pagal 8a lentelėje pateiktą analizę ir 41 % pagal išsamesnę 8b lentelėje pateiktą analizę. Kainų lygis labai priklauso nuo parduoto produkto rūšių sudėtingumo, o kiekvienos rūšies viduje gaminamo produkto palyginimas su iš nagrinėjamosios šalies importuojamu produktu (remiantis atrinktomis bendrovėmis) yra pati tiksliausia priemonė kainų tendencijoms išnagrinėti. Tiriamuoju laikotarpiu dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 30,0–33,2 %.

(520)

Dėl šios agresyvios elgsenos Sąjungos pramonės rinkos dalis pradėjo mažėti nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, o per TL Kinijos produktai rinkai buvo toliau tiekiami itin mažomis kainomis (daug mažesnėmis už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas). Taip atsitiko, be kita ko, taikant skirsnyje apie konkursus aprašytus mechanizmus (499–502 konstatuojamosios dalys), be to, buvo smukdomos kainos, sumažėjo pardavimas, rinkos dalis ir padaryta finansinė žala tiek dėl sumažėjusio pelningumo, tiek dėl sumažėjusių investicijų, dėl ko Sąjungos pramonės išlikimui iškilo pavojus.

(521)

Kaip aprašyta 494 konstatuojamojoje dalyje, taip pat buvo įrodymų, kad tam tikros planuotos Sąjungos pramonės investicijos ir plėtros projektai buvo atšaukti arba sustabdyti dėl padidėjusio Kinijos importo agresyviomis kainomis ir dėl to sumažėjusios Sąjungos pramonės rinkos dalies.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių

(522)

Importo iš kitų trečiųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2017 m.	2018 m.	2019 m.	Tiriamasis laikotarpis
Korėja	Apimtis (kabelių km)	20 450	51 339	44 405	45 908
	Indeksas	100	251	217	224
	Rinkos dalis (%)	1,6 %	3,3 %	2,7 %	2,6 %
	Vidutinės kainos (EUR / kabelių km)	796	873	1 627	1 073
	Indeksas	100	110	204	135
Turkija	Apimtis (kabelių km)	26 732	32 932	22 922	37 008
	Indeksas	100	123	86	138
	Rinkos dalis (%)	2,1 %	2,1 %	1,4 %	2,1 %
	Vidutinės kainos (EUR / kabelių km)	428	501	776	594
	Indeksas	100	117	181	139
Norvegija	Apimtis (kabelių km)	12 143	11 622	22 728	26 471
	Indeksas	100	96	187	218
	Rinkos dalis (%)	1,0 %	0,8 %	1,4 %	1,5 %
	Vidutinės kainos (EUR / kabelių km)	330	271	279	261
	Indeksas	100	82	85	79
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (kabelių km)	126 307	114 520	77 787	107 334
	Indeksas	100	91	62	85
	Rinkos dalis (%)	9,9 %	7,4 %	4,7 %	6,1 %
	Vidutinės kainos (EUR / kabelių km)	1 631	1 728	2 447	1 218
	Indeksas	100	106	150	75
Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį	Apimtis (kabelių km)	185 633	210 414	167 842	216 721
	Indeksas	100	113	90	117
	Rinkos dalis (%)	14,5 %	13,7 %	10,1 %	12,3 %
	Vidutinės kainos (EUR / kabelių km)	1 280	1 247	1 708	964
	Indeksas	100	97	133	75
Šaltinis: ES muitinių duomenys, „Comext“ (Eurostatas).

(523)

Importas iš Korėjos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo maždaug 20 000 kabelių km 2017 m. iki maždaug 45 000 kabelių km per tiriamąjį laikotarpį. Šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 1,6 % 2017 m. iki 2,6 % tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinės Korėjos kainos atrodo gerokai didesnės už Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų kainas. Todėl, atsižvelgiant į dideles kainas ir nedidelę apimtį, neatrodo, kad importas iš Korėjos buvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(524)

Atrodo, kad iš Turkijos importuojami produktai buvo parduodami mažomis kainomis, nors laikotarpiu nuo 2018 m. iki TL šios kainos buvo didesnės nei importo iš Kinijos ir laipsniškai didėjo. Turkijos eksportuotojų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės buvo pastovi ir tik šiek tiek viršijo 2 %. Šios tendencijos grindžiamos statistiniais duomenimis, apimančiais daugelio rūšių produktus, todėl, atsižvelgdama į apskritai nedidelę apimtį, Komisija negali tiksliai apskaičiuoti šio importo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Nors negalima atmesti tikimybės, kad importas iš Turkijos galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau, atsižvelgdama į santykinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį ir pastovią rinkos dalį per šį laikotarpį, Komisija padarė išvadą, kad net jei šis importas turėjo nedidelį poveikį pramonės padėčiai, dėl jo nesusilpnėjo importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(525)

Galiausiai per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo importas iš Norvegijos. Norvegijos kainos, kurios jau buvo žemos 2017 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau mažėjo (-21 % nuo 2017 m. iki TL) ir buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės ir Kinijos eksportuotojų kainas. Norvegijos eksportuotojų rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 1 % iki 1,5 %. Šios tendencijos grindžiamos statistiniais duomenimis, apimančiais daugelio rūšių produktus, todėl, atsižvelgdama į apskritai nedidelę apimtį, Komisija negali tiksliai apskaičiuoti šio importo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Nors negalima atmesti tikimybės, kad importas iš Norvegijos galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau, atsižvelgdama į santykinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį, Komisija padarė išvadą, kad net jei šis importas turėjo nedidelį poveikį pramonės padėčiai, dėl jo nesusilpnėjo importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(526)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo importas iš kitų trečiųjų šalių vertinant absoliučiaisiais skaičiais ir labai sumažėjo jam tenkanti rinkos dalis. Vidutinės kainos buvo didelės, todėl nėra požymių, kad dėl jų Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(527)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, kad nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos darė poveikį Sąjungos pramonei, ir visų pirma teigė, kad atsargos padidėjo, o pajėgumų naudojimo koeficientai sumažėjo dėl nepagrįstos Sąjungos pramonės pajėgumų plėtros, dėl kurios atsirado perteklinių pajėgumų. Be to, CCCME tvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės raidos. Visų pirma CCCME teigė, kad 2017–2018 m. labiausiai padidėjus importo iš Kinijos apimčiai Sąjungos pramonė padidino pelningumą. CCCME ir Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad 2018–2019 m., kai padidėjo importas iš Kinijos ir sumažėjo kainos, Sąjungos gamintojai padidino savo pardavimo kainas neprarasdami rinkos dalies.

(528)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad didžioji dalis rinkos veikia pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, kaip paaiškinta 497–507 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnis už tikslinį pelną, o tai rodo, kad per šį laikotarpį buvo padaryta žala. Todėl Komisija manė, kad minėti CCCME ir Kinijos vyriausybės argumentai neįrodo, kad tarp dempingo ir žalos nėra priežastinio ryšio. Iš tiesų tai tik patvirtina, kad buvo tam tikras laiko skirtumas tarp nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos didėjimo ir momento, kai žala buvo padaryta ir galėjo būti nustatyta pagal susijusias tendencijas.

(529)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Eku Kabel“ tvirtino, kad nuo 2018 m. iki 2019 m. šviesolaidžių kabelių importo apimtis sumažėjo ir 2020 m. buvo galima matyti tolesnį mažėjimą ir kad atsižvelgiant į šį mažėjantį importą muitai neturėtų būti nustatyti.

(530)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį šviesolaidžių kabelių importo iš KLR apimtis nuolat didėjo. Tačiau pasikeitus aplinkybėms priemonės gali būti peržiūrėtos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(531)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl importo iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, negalėjo pablogėti, kaip pastebėta, Sąjungos pramonės padėtis, ir bet kuriuo atveju nesusilpnėja Sąjungos pramonės padėties blogėjimo ir importo iš Kinijos skverbimosi priežastinis ryšys.

5.2.2. Sąjungos pramonės eksportas

(532)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksportas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Tiriamasis laikotarpis
Eksporto apimtis (kabelių km)	85 676	99 295	95 397	108 672
Indeksas	100	116	111	127
Vidutinė kaina (EUR / kabelių km)	1 329	1 111	1 282	949
Indeksas	100	84	96	71
Šaltinis: Sąjungos pramonė.

(533)

Sąjungos pramonės eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 27 % nuo maždaug 85 000 kabelių km 2017 m. iki maždaug 108 000 kabelių km per tiriamąjį laikotarpį.

(534)

Vidutinė atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 % nuo 1 329 EUR / kabelių km 2017 m. iki 949 EUR / kabelių km tiriamuoju laikotarpiu. Kainų lygis buvo aukštesnis nei Sąjungos kainų.

(535)

Atsižvelgiant į didėjantį eksportą ir palyginti aukštą kainų lygį akivaizdu, kad šis eksportas nebūtų padaręs žalos Sąjungos pramonei.

5.2.3. Uždarojo naudojimo apimtis

(536)

Kaip parodyta 5 lentelėje, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės uždarasis naudojimas sumažėjo 12 %.

(537)

Atsižvelgdama į nedidelį rinkos dydį (apskaičiuota, kad per TL ji sudarė mažiau nei 5 % Sąjungos gamybos apimties), Komisija nustatė, kad nedidelis uždarojo naudojimo sumažėjimas Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadarė.

5.2.4. Žaliavų kaina

(538)

Pagrindinė Sąjungos pramonės naudota žaliava yra Sąjungoje gaminami arba importuojami šviesolaidžiai. Keli importuotojai teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai šviesolaidžius perka iš ne Sąjungoje įsikūrusių susijusių bendrovių sandorių kainomis, kurios neatitinka šios žaliavos rinkos kainos. Iš tiesų importuotojai įtarė, kad ši sandorių kaina buvo per didelė, todėl atrinktų ES gamintojų pelno norma buvo mažesnė.

(539)

Visų pirma „Connect Com“ ir „Cable 77“ išreiškė susirūpinimą dėl grupėse „Prysmian“ ir „Corning“ bendrovių vykdomų tarpusavio sandorių vidaus kainų.

(540)

Norėdama išnagrinėti šį tvirtinimą Komisija paprašė atrinktų ES gamintojų pateikti papildomos informacijos apie jų pirktus šviesolaidžius, naudotus šviesolaidžių kabeliams gaminti per TL. Komisija taip pat paprašė pateikti informacijos apie atrinktų ES gamintojų susijusių bendrovių pagamintus šviesolaidžius ir šių šviesolaidžių pardavimą susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams ES ir už jos ribų (pardavimo apimtį ir parduotą kiekį). Lygindama tų pačių rūšių šviesolaidžių pardavimą susijusioms ir nesusijusioms šalims Komisija galėjo nustatyti, ar kainos buvo tokio paties dydžio ir šviesolaidžiai susijusioms bendrovėms buvo parduodami įprastomis rinkos sąlygomis. Duomenys apie šią veiklą yra susiję su konkrečia bendrove ir yra konfidencialūs, todėl jų negalima atskleisti.

(541)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad sandorių kainų poveikis atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumui nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(542)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Nė vienu kitu veiksniu negalima paaiškinti neigiamų Sąjungos pramonės pokyčių, susijusių su rinkos dalies praradimu, kainų smukdymu ir mažu pelningumu, mažėjančiomis investicijomis ir jų grąža.

(543)

Dėl importo dempingo kaina daromo neigiamo poveikio pelningumui ir nuolatinio spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo imtis būtinų investicijų pramonės ilgalaikiam išlikimui užtikrinti. Tą patvirtina 486 konstatuojamojoje dalyje aprašyta mažėjimo tendencija ir 494 konstatuojamojoje dalyje aptartas planuotų investicijų atšaukimas.

(544)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė preliminarią išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Dėl kitų žinomų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, negalėjo susilpnėti importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys.

6. PRIEMONIŲ LYGIS

(545)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(546)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(547)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius:

—	pelningumo lygį iki importo iš tiriamosios šalies padidėjimo,

—	pelningumo lygį, kuris yra būtinas norint padengti visas sąnaudas ir investicijas, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidas, ir

—	pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

Toks pelno dydis negali būti mažesnis nei 6 %.

(548)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad šioje pramonės šakoje, kuri yra ypač imli kapitalui ir kuri reikalauja labai didelių investicijų, visų pirma atsižvelgiant į artėjančią 5G revoliuciją, reikalingas bent 15 % tikslinis pelnas.

(549)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą kartu su pateiktomis pastabomis ir bylos medžiagoje turimais duomenimis, susijusiais su pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalies reikalavimais, kad nustatytų tikslinį pelną.

(550)

CCCME teigė, kad skunde nurodytas 15 % tikslinis pelnas buvo per didelis. Skundo pateikėjas atsakė, kad šio tikslinio pelno vos pakako Sąjungos skaitmeninimo darbotvarkės ir perėjimo prie 5G plėtojimo ir įgyvendinimo išlaidoms padengti. CCCME atsakė, kad būsimomis investavimo galimybėmis negalima pateisinti nerealistiškai didelio pelno dydžio nustatymo ir kad nuo 2016 m. Sąjungos pramonė sugebėjo užtikrinti pokyčius, reikalingus prie 4G technologijų prisitaikyti, uždirbdama mažesnį pelną.

(551)

Per tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos dėl importo dempingo kaina. Todėl šio laikotarpio pelnas nebuvo laikomas tinkamu pagrindu tiksliniam pelnui nustatyti. Todėl Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nagrinėjo remdamasi iki nagrinėjamojo laikotarpio gautu pelnu.

(552)

2015 ir 2016 m. atrinktiems Sąjungos gamintojams pavyko uždirbti nuolatinį atitinkamai 12,6 % ir 12,4 % pelną. Šie metai – tai laikotarpis prieš pat nagrinėjamąjį laikotarpį ir staigų žalingo importo iš Kinijos didele apimtimi padidėjimą 2017 m. Taigi 2016 m. reikia laikyti tinkamiausiais tipiškais metais šios pramonės pelningumui įprastomis konkurencijos sąlygomis nustatyti. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad 12,4 % tikslinis pelnas atitiktų pelningumo lygį iki importo iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo ir pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(553)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija naudojo pernelyg didelį tikslinio pelno dydį. Be to, CCCME taip pat nesutiko su 12,4 % pelno dydžio naudojimu ir tvirtino, kad 2016 ir 2017 m. importo iš Kinijos apimtis buvo panaši, o skunde nurodytas 2016 m. pelnas buvo 5–10 %. Todėl CCCME manė, kad tikslingiau naudoti 2017 m. kaip tikslinio pelno bazinius metus.

(554)

CCCME duomenys rodo, kad 2016–2017 m. importo apimtis padidėjo daugiau kaip 40 %, o tai rodo, kad importo lygis per šiuos dvejus metus yra akivaizdžiai nepanašus. Atsižvelgiant į šį didelį Kinijos eksporto padidėjimą ir taip pat didelę jo apimtį 2017 m., konkurencijos sąlygoms poveikį darė importas dempingo kaina, išskyrus tų metų naudojimą kaip pelningumo bazinį laikotarpį. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad 2016 m. atrinktos Sąjungos pramonės pelno dydis buvo 12,4 %, remiantis tokių šalių klausimyno atsakymais, kuriuos patikrino Komisija. Todėl CCCME ir Kinijos vyriausybės tvirtinimai šiuo klausimu atmetami.

(555)

Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad žalos pašalinimo lygis neatitiko pramonės padėties.

(556)

Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, todėl negali būti priimtas dėl formalių priežasčių. Bet kuriuo atveju šis lygis iš esmės tiesiogiai nustatytas pagal šalių pateiktos informacijos analizę, kaip paaiškinta pirmiau, todėl yra visiškai nuoseklus.

(557)

Šis tikslinio pelno lygis taip pat atrodo tinkamas lyginant jį su pelnu, kurio reikia pramonei, kad būtų išlaikytas investicijų lygis, reikalingas ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti, kaip minėta 489 konstatuojamojoje dalyje.

(558)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Sąjungos pramonė tokių būsimų sąnaudų nenurodė.

(559)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą.

(560)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(561)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ tvirtino, kad nustatant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis neturėtų būti atskaitytos jos susijusių importuotojų Sąjungoje PBA išlaidos ir pelnas. Šiuo atžvilgiu ji nurodė „Jindal“ ir „Hansol“ teismo sprendimus (byla T-301/16, Jindal Saw Ltd ir Jindal Saw Italia SpA prieš Europos Komisiją, ir byla T-383/17, Hansol Paper Co. Ltd prieš Europos Komisiją). Taip visų pirma turėtų būti, jei Sąjungos pramonės pardavimo kainos apima ne tik gamybos subjektų tiesioginį pardavimą, bet ir pardavimą per susijusius pardavimo subjektus. Be to, „ZTT group“, taip pat nurodydama „Jindal“ sprendimą, tvirtino, kad nustatydama priverstinį kainų mažinimą Komisija turi užtikrinti, kad turėtų būti lyginamos to paties prekybos lygio eksporto kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Be to, buvo nurodyta, kad net jei tikslinė kaina žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti buvo apskaičiuota remiantis gamybos sąnaudomis pridėjus tikslinį pelną, nebuvo aišku, ar į sąnaudas taip pat buvo įtrauktos su Sąjungos pramone susijusių prekybos subjektų PBA išlaidos arba pelnas. Tvirtinta, kad, kadangi PBA išlaidos ir pelnas buvo atskaityti iš „ZTT group“ eksporto kainos, iš Sąjungos šviesolaidžių kabelių gamintojų prekybos subjektų taip pat turi būti atskaitytos PBA išlaidos ir pelnas.

(562)

Kalbant apie elementus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (visų pirma, eksporto kainą), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (arba gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje. Šis momentas faktiškai yra pirmojo nesusijusio importuotojo mokama pirkimo kaina, nes ta bendrovė iš principo gali rinktis: pirkti iš Sąjungos pramonės ar iš užsienio tiekėjų. Šiuo atveju kai kurių pardavimo eksportui sandorių importo kainos negalima vertinti nominaliąja verte, nes eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra susiję. Todėl, siekiant nustatyti patikimą importo kainą įprastomis rinkos sąlygomis, tokią kainą reikia apskaičiuoti pirmiausia naudojant susijusio importuotojo perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kainą. Norint iš naujo ją apskaičiuoti, laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatytų eksporto kainos skaičiavimo taisyklių ir jos taikomos pagal analogiją, kaip ir nustatant eksporto kainą dempingo tikslais. Pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį galima nustatyti kainą, kuri visiškai prilygtų kainai, naudojamai nagrinėjant pardavimą nesusijusiems pirkėjams, ir būtų palyginama su Sąjungos pramonės pardavimo kaina. Taigi, kad būtų galima atlikti teisingą palyginimą, iš susijusio importuotojo perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos reikia pagrįstai atskaityti PBA išlaidas ir pelną, kad būtų gauta patikima kaina.

(563)

Tokį atskaitymą taip pat reikia taikyti apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis (149). Sąjungos pramonės tikslinė kaina grindžiama gamybos sąnaudomis ir prie jos pridėtu tiksliniu pelnu, neatsižvelgiant į tai, ar tuomet Sąjungoje produktas parduodamas susijusiems ar nesusijusiems pirkėjams, į kurią iš esmės neįtraukiamos susijusių Sąjungos importuotojų PBA išlaidos ir pelnas, todėl ją reikia palyginti su eksporto CIF (iškrautų prekių) kaina.

(564)

Kaip nurodyta 508 konstatuojamojoje dalyje, buvo aiškiai nustatyta, kad Sąjungos rinkoje smukdomos kainos. Be to, tik apie 30 % viso atrinktų Kinijos eksportuotojų pardavimo eksportui buvo vykdoma per susijusius importuotojus Sąjungoje, todėl tikslinga visą importą lyginti remiantis iškrauto produkto kaina prie ES sienos. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad išvada dėl priverstinio kainų mažinimo nebūtų silpnesnė, net jei skaičiavimai būtų pakoreguoti atsižvelgiant į Sąjungos prekiautojų PBA išlaidas ir pelną.

(565)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms. Nustatyti šie žalos skirtumai, iš kurių matyti, kad jie buvo didesni už dempingo skirtumus, todėl priemonių lygis turėtų atitikti dempingo skirtumus:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos pašalinimo lygis

FTT group:

—	FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

—	Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

—	Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

44,0 %

61,3 %

ZTT group:

—	Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

—	Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

19,7 %

42,0 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

31,2 %

52,7 %

Visos kitos bendrovės

44,0 %

61,3 %

7. SĄJUNGOS INTERESAI

(566)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir kitų susijusių ekonominės veiklos vykdytojų interesus.

(567)

Dėl Sąjungos interesų pateikta keletas pastabų. Visų pirma Kinijos vyriausybė tvirtino, kad importas iš Kinijos veiksmingai skatina kurti pramonės technologijas ir stiprina konkurenciją Sąjungos rinkoje. Kinijos vyriausybės teigimu, jei Sąjungos šviesolaidžių kabelių pramonė bus pernelyg apsaugota, jos pozicijos, palyginti su trečiosiomis šalimis, tik susilpnės, todėl Sąjunga neturėtų būti suinteresuota šiame sektoriuje vykdyti antidempingo tyrimą, kuris galėtų pakenkti Kinijos ir Sąjungos dvišaliam bendradarbiavimui skaitmeninimo srityje.

(568)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad antidempingo priemonės pakenktų pramonei, nes importuotojai iš Kinijos nebegalėtų pateikti patrauklių konkurso pasiūlymų. Dėl to kainų lygis konkursuose padidėtų, o tai turėtų neigiamo poveikio viešojo sektoriaus biudžetams.

(569)

CCCME atkreipė dėmesį į tai, kad ES skaitmeninimo darbotvarkę ir perėjimą prie 5G geriausia būtų įgyvendinti toliau neribojant aukštos kokybės šviesolaidžių kabelių tiekimo iš Kinijos.

(570)

Tuo tarpu „Cable 77“ pabrėžė, kad šviesolaidžių kabeliams nustačius antidempingo muitus taip pat būtų daromas poveikis kitoms pramonės šakoms ir kad, jei muitai būtų nustatyti kabeliams, jie taip pat turėtų būti nustatyti šviesolaidžiams, nes Sąjungos gamintojai naudoja ir už Sąjungos ribų gaminamus šviesolaidžius.

(571)

Tačiau, kaip išsamiai išdėstyta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, Komisija neturėjo įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, kad priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams neatitiktų Sąjungos interesų.

7.1. Sąjungos pramonės interesai

(572)

Sąjungoje šviesolaidžių kabelius gamina 29 bendrovės, kuriose dirba apie 4700 darbuotojų. Gamintojai yra plačiai pasiskirstę po visą Sąjungą.

(573)

Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti konkurencinę padėtį rinkoje ir atgauti prarastą rinkos dalį, kartu padidindama savo pelningumą iki tvaraus lygio.

(574)

Jeigu priemonių nebus imamasi, tikėtina, kad Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, susijęs su tolesniu kainų smukdymu ir mažėjančiu pardavimu bei gamyba, dėl ko toliau blogės finansinė padėtis – mažės pelningumas ir investicijos ir iškils grėsmė išlikimui.

7.2. Nesusijusių importuotojų interesai

(575)

Importuotojų sektorius bendradarbiavo palyginti labai nedaug. Per nustatytą terminą atrankos formą pateikė penki nesusiję importuotojai. Keturi iš šių penkių importuotojų pateikė klausimyno atsakymus. Inicijavus antisubsidijų tyrimą dėl šviesolaidžių kabelių iš Kinijos, apie save pranešė naujas importuotojas ir paprašė leisti jam bendradarbiauti ir šiame tyrime. Komisija šiam importuotojui suteikė šio tyrimo suinteresuotosios šalies statusą nuo dienos, kurią jis pranešė apie save, ir atsižvelgė į šiam tyrimui pateiktą informaciją, nedarydama poveikio jau pasibaigusiems tyrimo etapams.

(576)

Penkiems bendradarbiaujantiems importuotojams tenka apie 12 % Kinijos importo. Du importuotojai klausimyno atsakymuose pateikė visą informaciją, o kiti trys importuotojai negalėjo pateikti tikslių pelno per TL duomenų, susijusių su tiriamuoju produktu. Visi bendradarbiaujantys importuotojai prieštaravo priemonėms.

(577)

Bendradarbiaujantys importuotojai įsikūrę keturiose skirtingose valstybėse narėse, kuriose daugiausia vykdo savo veiklą. 70–90 % savo perkamų šviesolaidžių kabelių jie importuoja iš Kinijos, o likusią dalį perka iš Sąjungos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių gamintojų. Jie pabrėžė, kad svarbu turėti skirtingus tiekimo šaltinius. Sąjungoje netaikomas muitas šviesolaidžių kabelių importui iš trečiųjų šalių.

(578)

Svarbi bendradarbiaujančių importuotojų veiklos dalis – teikti pasiūlymus dėl mažesnių projektų. Be šių pasiūlymų, jie pirkėjams taip pat siūlo papildomus produktus (pvz., kabelių lovelius, jungtis ir spintas) ir sudėtingas paslaugas (pvz., tinklo projektavimą ir įrengimą). Nagrinėjamasis produktas vidutiniškai sudaro maždaug trečdalį visos jų apyvartos.

(579)

Nė vienas importuotojas netvirtino, kad COVID-19 pandemija būtų dariusi didelį poveikį jų verslo veiklai. Vienas importuotojas pareiškė, kad 2020 m. kovo mėn. dėl izoliavimo priemonių buvo šioks toks sulėtėjimas, tačiau pabrėžė, kad ši krizė dar labiau sustiprino šviesolaidinių ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo projektų svarbą.

(580)

Importuotojai mano, kad jų konkurencinis pranašumas Sąjungos gamintojų atžvilgiu yra jų veiksminga pardavimo struktūra ir logistika. Jie sutrumpina pristatymo laiką, nes laiko daug atsargų savo sandėliuose, ir siekia greitai ir lanksčiai reaguoti į pirkėjų poreikius.

(581)

Importuotojai tvirtino, kad negali gauti visų šviesolaidžių kabelių iš Sąjungos pramonės, nes ji negali tiekti viso reikiamo kiekio pagal pageidaujamus terminus. Jie teigė, kad 2017–2018 m. rinkoje pritrūko šviesolaidžių kabelių ir jų pagrindinės žaliavos (šviesolaidžių), nes Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti jų paklausos, todėl jiems teko ieškoti kitų tiekėjų. Kai kurie importuotojai pabrėžė, kad įdiegus šviesolaidžių ir 5G tinklus, šviesolaidžių kabelių paklausa didėja ir tikimasi, kad ji toliau didės. Jie teigė, kad dėl šios padidėjusios paklausos ir galimų prekybos apsaugos priemonių rinkoje gali vėl atsirasti trūkumas ir vėluoti šviesolaidžių ir 5G tinklų plėtra.

(582)

Sąjungos pramonė paneigė tvirtinimą dėl pasiūlos, teigdama, kad Sąjungos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per TL buvo 59 %, o šviesolaidžių kabelių gamybos pajėgumai viršija 2 mln. kabelių km, t. y. jie yra gerokai didesni nei apskaičiuotas šviesolaidžių kabelių suvartojimas Sąjungoje ateinančiais metais. Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad prireikus Sąjungos gamintojai turi pajėgumų gaminti daugiau šviesolaidžių kabelių. Be to, trečiosiose šalyse yra alternatyvių tiekimo šaltinių.

(583)

Importuotojai taip pat tvirtino, kad su savo pirkėjais yra sudarę ilgalaikes tiekimo sutartis, kuriose visam 2–4 metų laikotarpiui yra sutarta dėl fiksuotų kainų, ir nenumatytai padidėjus jų pirkimo kainoms netaikoma kainų koregavimo sąlyga. Todėl padidėjusių sąnaudų nebūtų įmanoma perkelti savo pirkėjams. Be to, importuotojai tvirtino, kad jie negali teikti pasiūlymų konkursuose, kurie skelbiami šio tyrimo metu, nes nežino, kokią kainą jie mokės už šviesolaidžių kabelius, jei bus nustatytos priemonės.

(584)

Importuotojai taip pat teigė, kad dabartinių sutarčių atveju nebūtų įmanoma keisti tiekimo šaltinio ir rinktis kitų trečiųjų šalių, nes kabeliai buvo patvirtinti taikant sudėtingus patvirtinimo procesus, todėl kiltų pavojus, kad atsirastų dideli vėlavimai ir kiltų didelių sunkumų išpūtimo procesus pritaikant prie kabelio standumo, kuris skiriasi nelygu tiekėjas, net jei produktų techninės specifikacijos ir yra tokios pačios.

(585)

Be to, kai kurie importuotojai taip pat tvirtino, kad Kinijos kabeliai yra geresnės kokybės nei Sąjungos pramonės gaminami kabeliai. Nors techninės specifikacijos yra tokios pačios, importuotojai tvirtina, kad Kinijos šviesolaidžių kabeliai gaminami naujesnėse gamybos linijose, o apdailos, įdiegimo ir techninių savybių standartai yra aukštesni. Šie importuotojai taip pat teigia, kad kokybės skirtumai susiję ne tik su produktu – Kinijos gamintojai lanksčiau ir laiku tenkina individualius pirkėjų poreikius ir teikia geresnes garantinio aptarnavimo paslaugas. Be to, vienas importuotojas tvirtina, kad Sąjungos ir Kinijos šviesolaidžių kabelių kainų skirtumas yra mažesnis, nei nurodyta skunde. Šis importuotojas taip pat tvirtina, kad Sąjungos gamintojai tiekia kitus produktus (kabelių lovelius, rankenas, uždarymo įrenginius), ir mano, kad taikant priemones Sąjungos gamintojams būtų sudarytos sąlygos susieti šiuos kitus produktus su šviesolaidžių kabeliais ir parduoti juos kaip projekto dalį. Jis taip pat mano, kad priemonės atgrasytų Sąjungos gamintojus imtis inovacijų, nes jos apsaugotų juos nuo konkurencijos. Importuotojo nuomone, dėl to sulėtėtų tinklų diegimas.

(586)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys importuotojai tvirtino, kad siūlomas muitų dydis gerokai viršijo jų apskaičiuotus skirtumus, dėl to jie patirtų didelių nuostolių, nes jie negalėtų perduoti muitų savo pirkėjams, su kuriais jie yra sudarę ilgalaikes sutartis su fiksuotomis kainomis. Todėl importuotojai ir platintojai galiausiai gali bankrutuoti dėl muitų. Jie taip pat laikėsi nuomonės, kad Sąjungos gamintojai negalėjo arba nenorėjo laiku tiekti jų reikalavimus atitinkančius šviesolaidžių kabelius ir kad nustačius priemones pritrūktų šviesolaidžių kabelių ir gerokai pailgėtų pirkimo terminai ir tinklų diegimas. Vienas importuotojas taip pat tvirtino, kad Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo gamybos pajėgumų, kad kompensuotų prarastus iš KLR importuojamus kokybiškus produktus. Bendradarbiaujantis importuotojas taip pat pareiškė nesutinkantis su išvada, kad 10 % pelnas būtų pakankamas platintojui, ir tvirtino, kad, atsižvelgiant į sandėliavimo ir išankstinio finansavimo išlaidas, reikia daug didesnio 20–25 % pelno. Kai kurie bendradarbiaujantys importuotojai taip pat tvirtino, kad nustačius muitus jie būtų priversti importuoti iš kitų trečiųjų šalių, nors tai sukeltų didelių sunkumų, atsirastų vėlavimo ir papildomų išlaidų, o produkto kokybė būtų prastesnė. Kelių bendradarbiaujančių importuotojų teigimu, jiems nesuprantama, kodėl bendradarbiaujantiems Kinijos gamintojams siūlomos skirtingos muito normos, kurias jie vertina kaip nevienodas sąlygas. Be to, tvirtinta, kad dėl priemonių rinkoje atsirastų monopolis arba oligopolis.

(587)

Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantys importuotojai palaiko pastovius verslo ryšius su savo šviesolaidžių kabelių tiekėjais Kinijoje, tačiau jie neturi ilgalaikių sutarčių su šiais tiekėjais, kuriose būtų nustatyti kiekiai ar pirkimo kainos. Iš tiesų importuotojai teikia reguliarius užsakymus didesniems šviesolaidžių kabelių kiekiams ir iš Kinijos gamintojų kiekvienam užsakymui gauna kainos pasiūlymą. Nors importuotojai tvirtina, kad pakeisti tiekėjus būtų brangu ir ilgai užtruktų, jie visi perka ir iš kitų šaltinių (t. y. Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose, Indijoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Ukrainoje) ir 2017–2018 m. atsiradus tariamam stygiui sėkmingai rado naujų tiekėjų. Tai rodo, kad nors importuotojai iš tiesų turėtų mokėti didesnę kainą už užsakymus, kurie jau buvo pateikti, bet dar nebuvo įvykdyti iki priemonių nustatymo, jiems nebūtų pernelyg sunku per palyginti trumpą laiką pakeisti tiekėjus į naujus.

(588)

Nors tikėtina, kad antidempingo priemonės turės tam tikrą neigiamą poveikį importuotojams ir gali sumažinti jų pelningumą, importuotojai galės absorbuoti ir (arba) perkelti dalį dėl muito padidėjusių sąnaudų savo pirkėjams, nes jų pelno dydis yra didesnis nei 20 %, kaip patvirtinta 586 konstatuojamojoje dalyje minėtose pastabose. Jie taip pat gali rasti alternatyvių tiekimo šaltinių, įskaitant iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės. Taigi kiti tiriamojo produkto tiekimo šaltiniai ir galimybė absorbuoti ir (arba) bent iš dalies perkelti muitų poveikį pirkėjams reiškia, kad priemonių nustatymas nedarytų neproporcingo poveikio nesusijusiems importuotojams. Skirtingi muitų dydžiai rodo skirtingą eksportuotojų elgseną ir Kinijos eksporto poveikį Sąjungos pramonei, o ne diskriminaciją.

(589)

Be to, pažymima, kad įtarimai dėl kokybės skirtumų, pasiūlos trūkumo, Sąjungos pramonės negebėjimo arba nenoro tiekti rinkai, kainų skirtumų, importuotojų pelningumo, monopolijos ar oligopolijos rizikos, paskatų diegti naujoves ir telekomunikacijų tinklų diegimo laiko buvo nepagrįsti, todėl negali būti priimti.

(590)

Taip pat pažymima, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog šiuo atveju vienas iš svarbių žalos aspektų yra būtent tai, kad Sąjungos pramonė negali pasiekti tokio pelno lygio, kuris leistų jai toliau investuoti, be kita ko, į tolesnius pajėgumus, kad patenkintų augančią paklausą besiplečiančioje Sąjungos rinkoje. Numatomas priemonių poveikis – būtent atkurti vienodas sąlygas ir sudaryti galimybes gauti tokį pelną, investuoti ir didinti pajėgumus.

(591)

„Cable 77“ taip pat mano, kad jei turi būti nustatyti muitai kabeliams, turi būti nustatyti muitai ir šviesolaidžiams, tik daug didesni nei kabeliams. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad šis tyrimas apima šviesolaidžių kabelius, todėl priemonės gali būti nustatytos tik nagrinėjamajam produktui. Iš tiesų šviesolaidžiai yra šviesolaidžių kabelių gamybos išteklius, o ne nagrinėjamasis produktas.

(592)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ teigė, kad visuose sektoriuose labai išaugo žaliavų sąnaudos ir kad tai taip pat turėjo įtakos plačiajuosčio ryšio kabelių gamybai. Šiuo atžvilgiu „Connect Com“ pateikė neatskleisto Kinijos tiekėjo kainų padidėjimo nuo 2020 m. antrojo ketvirčio iki 2021 m. antrojo ketvirčio pavyzdžių. Dėl to „Connect Com“ teigė, kad Europoje turi būti skubiai plečiami plačiajuosčio ryšio kabeliniai tinklai, tačiau Sąjungos gamintojai trumpuoju laikotarpiu negali patenkinti paklausos konkurencingomis ir priimtinomis kainomis, todėl muitai neturėtų būti nustatyti arba bent jau turėtų būti sustabdytas jų taikymas.

(593)

Nei šio kainų padidėjimo tipiškumas, nei poveikis naudotojams ir importuotojams nebuvo pagrįsti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

7.3. Naudotojų ir platintojų interesai

(594)

Tiriamąjį produktą perka kelios pramonės šakos, daugiausia dideli telekomunikacijų operatoriai, viešosios įstaigos (pvz., savivaldybės), atsakingos už plačiajuosčio tinklo plėtrą, įrengėjai ir operatoriai, taip pat platintojai.

(595)

Tyrime bendradarbiavo nedaug naudotojų: du dideli telekomunikacijų operatoriai („Deutsche Telekom“ Vokietijoje ir „Proximus“ Belgijoje), penki tinklo įrengėjai ir operatoriai, vienas platintojas ir smulkusis naudotojas. Bendradarbiaujantiems naudotojams kartu tenka mažiau nei 12 % viso šviesolaidžių kabelių importo iš Kinijos ir mažiau nei 9 % viso šviesolaidžių kabelių suvartojimo ES per TL.

(596)

Daugelis naudotojų klausimynų atsakymų turėjo trūkumų ir juose nebuvo jokių argumentų ar informacijos apie Sąjungos interesus. Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė viena šviesolaidžių kabelius perkanti viešoji įstaiga.

(597)

„BYCN Axione“ ir kitas naudotojas, kuris šviesolaidžių kabelius perka daugiausia iš Sąjungos gamintojų, priemonėms neprieštaravo. „Deutsche Telekom“ ir Ispanijos platintojas „Comercial Electro Industrial S.A.“ (toliau – „Comel“) priemonių nustatymui prieštaravo.

(598)

„Deutsche Telekom“ tikisi, kad dėl masiško 5G diegimo padidės šviesolaidžių kabelių paklausa, ir teigia, kad šviesolaidžių kabelių rinka yra pasaulinė rinka, pasižyminti standartizuotomis technologijomis, visuotiniu diegimu ir tiekėjais. Bendrovė teigia, kad Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustačius antidempingo muitus gali būti sudėtinga patenkinti Sąjungos kabelių paklausą ir gali kilti pavojus, kad bus trukdoma arba delsiama diegti tinklus, dėl ko ES pirkėjams labai padidėtų sąnaudos. Ji taip pat tvirtina, kad kainos sumažėjo dėl esamų perteklinių pajėgumų ir prieš kelerius metus, kai buvo atsiradęs tariamas pasiūlos trūkumas, visi rinkos dalyviai investavo į pajėgumų didinimą.

(599)

Komisija padarė išvadą, kad antidempingo muitai neišvengiamai turėtų įtakos naudotojų, kurie savo šviesolaidžių kabelius perka iš Kinijos, sąnaudoms, tačiau taip yra dėl Kinijos eksportuotojų nesąžiningos eksporto praktikos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę visų skaitmeninių tinklų diegimo projektų sąnaudų dalį (5G atveju – daug mažiau nei 5 %). Bendradarbiaujančių telekomunikacijų operatorių tiriamojo produkto pirkimo apimtis sudaro nedidelę bendrovės apyvartos procentinę dalį, o didelę dalį šio produkto įmonė perka iš kitų šaltinių. Dėl kito naudotojo tvirtinimo, kad sunku pakeisti tiekėjus, kaip paaiškinta 587 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad kiti importuotojai taip pat perka iš įvairių šaltinių trečiosiose šalyse. Panašiai naudotojai taip pat turi galimybę susirasti alternatyvių tiekimo šaltinių, įskaitant tiekėjus kitose trečiosiose šalyse. Kadangi tikimasi, kad ateinančiais metais šviesolaidžių kabelių paklausa didės, naudotojai ir platintojai konkuruos didesnėje nei anksčiau rinkoje. Tai jiems suteikia galimybę tęsti ir plėtoti savo verslą, net jei dėl antidempingo muitų jų kainos padidėtų.

(600)

Be to, pabrėžiama, kad Kinijos skatinami pertekliniai pajėgumai nepateisina nesąžiningos prekybos praktikos, kurios žala Sąjungos pramonei kelia pavojų jos ateičiai, taip pat tiekimo įvairovei, taigi ir konkurencijai Sąjungos rinkoje.

(601)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nedarytų neproporcingo poveikio naudotojams ir platintojams.

7.4. Kiti veiksniai

(602)

Šviesolaidžių kabeliai reikalingi sparčiajam plačiajuosčiam tinklui kurti, todėl jie yra labai svarbūs visos ES piliečiams, įmonėms ir viešiesiems subjektams, kurie yra priklausomi nuo šių tinklų, kad galėtų dirbti namuose, mokytis namuose, valdyti verslą ar teikti paslaugas. Investicijos pagal priemonę „NextGenerationEU“ (150) yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų, jos tikslas yra taip pat diegti kiekvieną ES kampelį pasiekiančią aukštųjų technologijų plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Todėl šviesolaidžių kabeliai yra labai svarbūs ES skaitmeniniam dešimtmečiui (151) ir jos skaitmeniniam suverenumui.

(603)

Turėdama omenyje tiriamojo produkto svarbą ir atsižvelgdama į minėtus viešuosius tikslus, Komisija atidžiai išanalizavo galimų priemonių poveikį plačiajuosčių tinklų diegimo projektams.

(604)

Kelios šalys teigė, kad nustačius antidempingo priemones būtų pakenkta Sąjungos vartotojams ir viešiesiems biudžetams, nes išaugtų ne tik šviesolaidžių kabelių, bet ir bendra tinklo projektų kaina.

(605)

Todėl Komisija analizavo, kokią tinklo projektų bendrų sąnaudų dalį sudaro šviesolaidžių kabelių sąnaudos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę visų skaitmeninių tinklų diegimo sąnaudų dalį. Iš tiesų, statybos darbai (t. y. žemės kasimas norint nutiesti kabelius) yra svarbiausias šių projektų sąnaudų elementas, sudarantis apie 80 % sąnaudų. Likę 20 % – medžiagų sąnaudos, kurios apima ir kitus produktus, pvz., kabelių lovelius, spintas ir jungtis. Komisija nustatė, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro nedidelę visų tinklo projekto sąnaudų dalį – vieno didžiųjų naudotojų teigimu, 5G diegimo atveju jie sudaro mažiau nei 5 %. ES gamintojai ir bendradarbiaujantys importuotojai taip pat tvirtino, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro apie 5–10 % visų tinklo projektų sąnaudų.

(606)

Žemas pagrindinių ES tinklo operatorių ir viešųjų įstaigų, atsakingų už didelius tinklų projektus, bendradarbiavimo lygis taip pat rodo, kad galimos priemonės šviesolaidžių kabeliams neturėtų didelio poveikio šių projektų sąnaudoms ir laikui.

7.5. Išvada dėl Sąjungos interesų

(607)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje ir kitose trečiosiose šalyse yra pakankamai pajėgumų Kinijos kilmės importui pakeisti. Be to, nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėtų investuoti į Sąjungos pramonės gamybos vietas ir naujas technologijas, o tai būtų naudinga naudotojų pramonei. Be to, priemonės netrukdytų importui iš trečiųjų šalių (įskaitant Kiniją) sąžiningai konkuruoti Sąjungos rinkoje. Net jei šviesolaidžių kabelių paklausa ateinančiais metais padidėtų, kaip tikisi rinkos dalyviai, nagrinėjamojo produkto importuotojams ir naudotojams nekiltų pastebimo pavojaus, kad galėtų pritrūkti pasiūlos, todėl šviesolaidinio plačiajuosčio tinklo diegimas namams ir verslo įmonėms nebūtų atidėtas.

(608)

Apskritai, netaikant priemonių, naudotojai, importuotojai, galutiniai pirkėjai ir viešieji biudžetai trumpuoju laikotarpiu galėtų pasinaudoti pigesniais produktais, tačiau dėl importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos gamintojai neišvengiamai būtų išstumti iš Sąjungos rinkos, dėl to naudotojų pramonė prarastų vertingų tiekimo šaltinių, o importo kainos galbūt padidėtų, jei nebeliktų konkurencijos su Sąjungos gamintojais. Galiausiai Sąjungos gamintojų išlikimas yra labai svarbus ES skaitmeniniam suverenumui.

(609)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

8. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(610)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(611)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

FTT group:

—	FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

—	Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

—	Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

44,0 %

ZTT group:

—	Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

—	Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

19,7 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

31,2 %

Visos kitos bendrovės

44,0 %

(612)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(613)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (152). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(614)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(615)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(616)

Pastabose, pateiktose po to, kai nebuvo nustatytos priemonės, CCCME tvirtino, kad yra aiškus ryšys tarp Sąjungos (ir pasaulinės) šviesolaidžių kabelių pramonės pardavimo nuosmukio ir pandemijos pradžios ir kad šią padėtį reikėtų spręsti arba sustabdant antidempingo priemonių taikymą devyniems mėnesiams, arba apribojant priemonių taikymo trukmę iki dvejų metų. Be to, pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į COVID-19 pandemijos poveikį ir kad su pandemija susijusio ekonomikos nuosmukio poveikis buvo klaidingai priskirtas importui iš Kinijos. Be to, du importuotojai taip pat teigė, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į pandemijos poveikį. CCCME taip pat teigė, kad atsigavimo po COVID-19 pandemijos etapu tokie produktai kaip šviesolaidžių kabeliai būtų itin svarbūs Sąjungos pramonės sektoriams, visų pirma įgyvendinant 5G programą. Šiuo atžvilgiu CCCME laikėsi nuomonės, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungoje labai pritrūktų nagrinėjamojo produkto ir kad jo kaina labai padidėtų. CCCME teigimu, šios aplinkybės taip pat pateisina muitų taikymo sustabdymą devyniems mėnesiams arba priemonių galiojimo trukmės apribojimą iki dvejų metų. „Connect Com“ taip pat tvirtino, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į didėjančias žaliavų sąnaudas ir COVID-19 pandemijos poveikį, todėl reikia sustabdyti priemonių taikymą.

(617)

Dėl šių tvirtinimų atlikus tyrimą nustatyta, kad COVID-19 pandemija pramonei padarė tik labai nedidelį ir laikiną poveikį (kaip aprašyta 426 ir 579 konstatuojamosiose dalyse) ir nesukliudė Sąjungoje labai didėti suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu. Bet kuriuo atveju, kalbant apie priemonių taikymo sustabdymą pagal 14 straipsnio 4 dalį, šalių prašymas buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Jei būtų įrodyta, kad rinkos sąlygos laikinai pasikeitė taip, kad žala veikiausiai nebeatsinaujintų, ir tik jei tai atitiktų Sąjungos interesus, Komisija per tinkamą laiką galėtų nagrinėti, ar muitų taikymo sustabdymas būtų pagrįstas. Kalbant apie trumpesnį priemonių galiojimo laikotarpį, išvados dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų patvirtino, kad dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta žala ir kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kuriomis remiantis būtų galima svarstyti trumpesnį priemonių galiojimo laikotarpį. Dėl šių priežasčių šie prašymai buvo atmesti.

9. ANTIDEMPINGO MUITŲ NUSTATYMAS ATGALINE DATA

(618)

Kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, Komisija registracijos reglamentu nustatė reikalavimą registruoti Kinijos kilmės nagrinėjamojo produkto importą.

(619)

Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį muitai gali būti atgaline data taikomi „produktams, įvežtiems vartoti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios“.

(620)

Kadangi laikinieji muitai nebuvo nustatyti, jie negalėjo būti taikomi atgaline data. Todėl importo registracija turėtų būti nutraukta.

10. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(621)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (153) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(622)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vienmodžiams šviesolaidžių kabeliams, sudarytiems iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodas 8544700010), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Neįtraukiami šie produktai:

i)	kabeliai, kurių visi šviesolaidžiai yra su atskirai pritvirtintomis jungtimis iš vieno arba abiejų galų, ir

ii)	jūriniai kabeliai. Jūriniai kabeliai yra plastiku izoliuoti šviesolaidžių kabeliai su vario arba aliuminio laidininku, kurių šviesolaidžiai yra metaliniame (-iuose) modulyje (-iuose).

2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

FTT group:

—	FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

—	Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

—	Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

44,0 %

C696

ZTT group:

—	Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

—	Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

19,7 %

C697

Kitos I priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

31,2 %

Visos kitos bendrovės

44,0 %

C999

3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, Kinijos Liaudies Respublikoje pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

5. Muitinės deklaracijoje nurodomas 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto ilgis kilometrais, jei ši nuoroda atitinka Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (154) I priedą.

2 straipsnis

Jeigu naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, priedą galima iš dalies keisti ir tą naują eksportuojantį gamintoją įtraukti į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą nustatant jam atitinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą, t. y. 31,2 %. Naujas eksportuojantis gamintojas pateikia įrodymų, kad:

a)	neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės prekių tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.);

b)	nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

c)	faktiškai eksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės prekes arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį kiekį pasibaigus tiriamajam laikotarpiui.

3 straipsnis

Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis 2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/548, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelius, 1 straipsniu.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelių inicijavimą (OL C 316, 2020 9 24, p. 10).

(3) Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelių inicijavimą (OL C 442, 2020 12 21, p. 18).

(4) 2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/548, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelius (OL L 109, 2021 3 30, p. 71).

(5) Šiuo klausimu žr. 2000 m. sausio 28 d. PPO kolegijos ataskaitos Meksika – antidempingo tyrimas dėl daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo (HFCS) iš Jungtinių Valstijų, (WT/DS132/R), 7.73 punktą.

(6) 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Gul Ahmed Textile Mills prieš Tarybą, T-199/04 RENV, EU:T:2016:740, 92 ir 93 punktai.

(7) 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo Viraj Profiles prieš Tarybą, T-67/14, EU:T:2017:481, 98 punktas.

(8) 2019 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1693, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 259, 2019 10 10, p. 15).

(9) https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2479

(10) Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (2020/C 86/06) (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).

(11) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2).

(12) Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(13) Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(14) http://www.gov.cn/guoqing/2018-03/22/content_5276318.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. birželio 17 d.).

(15) Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(16) Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(17) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(18) Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(19) Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.

(20) Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(21) Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, 4 skyrius, p. 50, 84, 5 skyrius, p. 108–109.

(22) Ataskaitos 3 skyrius, p. 22–24, ir 5 skyrius, p. 97–108.

(23) Ataskaitos 5 skyrius, p. 104–109.

(24) FTT toliau – „FiberHome Telecommunication Technologies Co.“. „FTT group“ apibrėžta 42 konstatuojamojoje dalyje.

(25) Žr. bendrovės 2019 m. metinės ataskaitos p. 42. https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202004291379049397_1.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(26) 23,73 % kontroliuoja „China Huaxin Post and Telecommunications“, o 15,82 % – „Yangtze Communication Industry Group“ (YCIG), o jas abi kontroliuoja SASAC (žr. YCIG 2019 m. metinės ataskaitos p. 64). http://www.sse.com.cn/disclosure/listedinfo/announcement/c/2020-04-30/600345_20200430_2.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(27) ZTT toliau – „Jiangsu Zhongtian Technology Co.“, o „ZTT group“ apibrėžta 42 konstatuojamojoje dalyje.

(28) Žr. http://en.tayho.com.cn/about/companyprofile.htm (žiūrėta 2021 m. kovo 26 d.) ir https://www.businesswire.com/news/home/20170925005664/en/Global-and-China-Aramid-Fiber-Industry-Report-2017-2021---Research-and-Markets.

(29) Žr. https://video.ceultimate.com/100009_2012105017/Wanhua_Annual_Report_of_2018.pdf, p. 190 ir 1 pastaba p. 191, (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 26 d.).

(30) Žr. https://www.fitchratings.com/research/international-public-finance/yantai-guofeng-investment-holdings-group-co-ltd-23-12-2020.

(31) Žr. https://www.prnewswire.com/news-releases/global-and-china-aramid-fiber-markets-2021-300532604.html.

(32) Žr. http://www.sinopec.com/listco/en/about_sinopec/our_company/company.shtml (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 26 d.).

(33) Žr. http://www.sinochemintl.com/13873.html ir http://www.sinochem.com/en/1250.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 26 d.).

(34) 2015 m. duomenys, grindžiami 2016 m. Kinijos statistikos metraščiu, Kinijos nacionalinis statistikos biuras.

(35) Žr. https://www.radiantinsights.com/research/high-density-polyethylene-hdpe-market-in-china.

(36) Ataskaitos 14 skyrius, p. 358: 51 % privačių ir 49 % valstybės valdomų įmonių pagal gamybą ir 44 % valstybės valdomų įmonių ir 56 % privačių bendrovių pagal pajėgumus.

(37) Šaltinis: www.gov.cn/zhengce/content/2016-02/04/content_5039353.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.), https://policycn.com/policy_ticker/higher-expectations-for-large-scale-steelenterprise/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.) ir www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(38) Paskelbta http://www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.) ir http://www.jjckb.cn/2019-04/23/c_137999653.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(39) Kaip ir privačios bendrovės „Rizhao“ ir valstybės valdomos įmonės „Shandong Iron and Steel“ susijungimo 2009 m. atveju (žr. https://www.steelonthenet.com/kb/history-rizhao.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.)) ir „China Baowu Steel Group“ 2019 m. birželio mėn. įgytos „Magang Steel“ akcijų daugumos atveju, žr. https://www.ft.com/content/a7c93fae-85bc-11e9-a028-86cea8523dc2 (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).

(40) Žr. „China’s Baosteel’s takeover of Wuhan to create world’s No 2 steelmaker“, Reuters, https://www.reuters.com/article/us-chinabaosteel-mergers-idUSKCN11Q0U3 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(41) Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.

(42) Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.

(43) Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(44) Paskelbta https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. spalio 27 d.).

(45) Paskelbta www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 10 d.).

(46) Financial Times (2020 m.), „Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise“, paskelbta https://on.ft.com/3mYxP4j.

(47) Žr. bendrovės svetainę https://www.cict.com/portal/list/index/cid/8.html#about_1 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 31 d.).

(48) Žr. http://www.wehdz.gov.cn/ggdj/djdt/202001/t20200116_875063.shtml (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(49) https://asiatimes.com/tag/donghu-high-tech-zone/

(50) http://www.fiberhome.com/en/about/61.aspx

(51) Žr. straipsnį „Iš naujo peržiūrėta Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo svarbios kalbos vizito į Hubėjų metu dvasia. „Optics Valley Construction“ darbuotojų apsilankymas „FiberHome Technology Group“. Bendrovės „Wuhan Optics Valley Construction“ svetainė. 2018 m. gegužės 17 d. http://ggjstz.cn/lzjs/6372.jhtml (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(52) https://www.zttcable.com/leadership.html

(53) Žr. 2018 m. spalio 31 d. ZTT svetainės straipsnį https://www.chinaztt.cn/news/show-48021.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 31 d.).

(54) Žr. 2019 m. liepos 2 d. ZTT svetainės straipsnį https://www.chinaztt.cn/news/show-48431.html.

(55) Žr. straipsnį „Dziangsu provincijos pažangioji liaudies partijos organizacija: „Hengtong Group Co., Ltd.“ partijos komitetas“, Dziangsu provincijos KKP svetainė. 2019 m. liepos 3 d. http://www.jszzb.gov.cn/zzjs/info_15.aspx?itemid=27375 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(56) Žr. 2018 m. birželio 28 d. bendrovės svetainėje paskelbtą straipsnį https://www.yofc.com/view/580.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(57) Žr. 2019 m. birželio 29 d. bendrovės svetainėje paskelbtą straipsnį https://www.yofc.com/view/2480.html.

(58) https://baike.baidu.com/item/%E8%96%9B%E6%B5%8E%E8%90%8D (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. sausio 22 d.).

(59) https://stock.qianzhan.com/item/geren-43059620fb44.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(60) http://www.fiberhome.com/invest/default.aspx#glc (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(61) http://zmfdz.news.cn/345/index.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(62) https://baike.baidu.com/item/%E9%A9%AC%E6%9D%B0/53398702 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(63) Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.

(64) Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(65) Žr. Pagrindinių produktų ir paslaugų strateginėse besiformuojančiose pramonės šakose žinyną. http://www.gov.cn/xinwen/2018-09/22/5324533/files/dcf470fe4eac413cabb686a51d080eec.pdf ir „Pagaminta Kinijoje 2025 m.“ žinyną “Keturios esminės kryptys” http://www.cm2025.org/show-14-126-1.html ir http://www.cm2025.org/uploadfile/2016/1122/20161122053929266.pdf.

(66) Ataskaitos 2 skyrius, p. 17.

(67) Žr. visų pirma penkmečio plano 25 skyriaus 1 ir 4 skirsnius, 26 skyrių ir interneto skvarbos tikslus 3 skyriaus 2 langelyje https://en.ndrc.gov.cn/newsrelease_8232/201612/P020191101481868235378.pdf.

(68) 13-ojo strateginės besiformuojančios pramonės penkmečio plano 2.1 skirsnyje visų pirma nurodoma taip: „1) Sukurti stipraus tinklo šalies infrastruktūrą. Aktyviai reklamuoti strategiją „Plačiajuosčio ryšio Kinija“. [...] Aktyviai skatinti sparčiųjų šviesolaidžių tinklų tiesimą. Rengti naujų pažangiųjų tinklų technologijų plataus masto taikymo bandomuosius projektus ir skatinti nacionalinių magistralinių tinklų modernizavimą siekiant spartaus perdavimo, lankstaus prisiderinimo ir pažangaus pritaikymo. Visiškai išnaudoti vien šviesolaidinių tinklų dislokaciją, spartinti šviesolaidinio tinklo aprėpties miestuose skatinimą, teikti 1 000 megabitų per sekundę (1 000 Mbps) viršijančias prieigos paslaugas ir įgyvendinti lanksčias didesnio kaip 100 Mbps dažnių juostos pločio pasirinkimo galimybes dideliuose ir vidutinio dydžio miestuose gyvenantiems namų ūkių naudotojams; vykdant daugiašalį bendradarbiavimą skatinti kaimo vietovių šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio aprėpties didinimą. Daugiau kaip 98 % administracinių kaimų turi turėti prieigą prie šviesolaidžių, reikalavimus atitinkančios vietovės turi suteikti galimybę naudotis didesnės kaip 100 Mbps spartos paslaugomis, o daugiau kaip pusė kaimo vietovių namų ūkių naudotojų turi turėti lankstų didesnio kaip 50 Mbps dažnių juostos pločio pasirinkimą. Skatinti trijų paslaugų paketo infrastruktūros plėtrą.“ http://www.gov.cn/zhengce/content/2016-12/19/content_5150090.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 6 d.).

(69) Žr. visų pirma 3.2 skirsnį: „Stiprinti interneto infrastruktūros kūrimą. Stiprinti pramoninio interneto infrastruktūros kūrimo planavimą ir diegimą ir kurti mažos delsos, didelio patikimumo ir plačios aprėpties pramoninį internetą. Spartinti šviesolaidinių tinklų, judriojo ryšio tinklų ir belaidžių vietinių tinklų diegimą ir tiesimą gamybos klasteriuose, įgyvendinti informacijos tinklų plačiajuosčio ryšio atnaujinimą ir didinti įmonių plačiajuosčio ryšio prieigos pajėgumus.“ http://www.gov.cn/zhengce/content/2015-05/19/content_9784.htm.

(70) Ataskaitos 4 skyrius, p. 56, ir ši 2015 m. liepos 4 d. oficiali informacija: http://english.gov.cn/policies/latest_releases/2015/07/04/content_281475140165588.htm.

(71) Žr. http://www.gov.cn/zwgk/2013-08/17/content_2468348.htm(paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 30 d.).

(72) http://www.gov.cn/zhengce/content/2015-05/20/content_9789.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 29 d.).

(73) Žr. http://www.gov.cn/xinwen/2017-01/12/content_5159124.htm ir http://www.gov.cn/xinwen/2017-01/12/5159124/files/05242d361d164de587440d7e849f992e.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 30 d.). Veiksmų plano 2 skirsnyje visų pirma nurodyta: „1) Spartinti naujos kartos sparčiojo šviesolaidinio tinklo tobulinimą. [...] Prioriteto tvarka remti veiksmingos šviesolaidinių plačiajuosčių tinklų aprėpties plėtrą kaimo vietovėse. Tikslas: iki 2018 m. bus patiesta 90 000 km magistralinių šviesolaidžių kabelių, įrengta 200 mln. šviesolaidinių prievadų, taip pat bus užtikrinta šviesolaidinio tinklo aprėptis miestų teritorijose, teikiant 1 000 megabitų per sekundę viršijančias prieigos paslaugas ir lanksčias didesnio kaip 100 megabitų dažnių juostos pločio pasirinkimo galimybes namų ūkių naudotojams dideliuose ir vidutinio dydžio miestuose; šviesolaidžių dalis administraciniuose kaimuose turi padidėti nuo 75 % iki 90 %.“; 4 skirsnyje: „didinti finansinę paramą. [...] Naudoti centrinio biudžeto investicijas siekiant toliau remti informacinės infrastruktūros kūrimą kaimo vietovėse, spartinti universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kompensavimo mechanizmų bandomosios programos įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant plačiajuosčiams tinklams, ir skatinti su kaimo tinklu susijusių tikslų, nustatytų 13-ajame penkmečio plane, kuo greitesnį įgyvendinimą. Didinti finansinę paramą pagrindiniams projektams. […]“.

(74) Ataskaitos 4 skyrius, p. 47.

(75) Ataskaitos 4 skyrius, p. 67.

(76) Žr. „Išsami ataskaita dėl šviesolaidžių ir kabelių pramonės. 2019 m. šviesolaidžių ir kabelių paklausos analizė“. Svetainė Communication World. 2018 m. balandžio 9 d. http://www.cww.net.cn/article?id=429906 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 30 d.). Visų pirma žr. ištraukas: „Istoriškai įvairi lengvatinė politika, pavyzdžiui, Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija, buvo tiesioginė Kinijos šviesolaidinio ryšio plėtros varomoji jėga. Dėl Kinijos plačiajuosčio ryšio ir „Internet+“ strategijų, taip pat dėl „spartos didinimo ir mokesčių mažinimo“ ir kitos politikos Kinijos šviesolaidinio tinklo kūrimas labai pažengė į priekį, o FTTH skverbties rodiklis padidėjo ir viršijo 80 %. Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad toks politikos skatinimas tęsis ir ilguoju laikotarpiu. [...] 2017 m. valstybė paskelbė iš eilės keturias naujas politikos kryptis, kuriomis siekiama skatinti informacijos pramonės, didžiųjų duomenų pramonės, debesijos kompiuterijos ir daiktų interneto, kurie galiausiai pasieks pagrindinę šviesolaidinio ryšio pramonę, plėtrą. [...] Pramonės šakos, susijusios su pirmiau nurodytomis keturiomis politikos kryptimis, yra šviesolaidinio ryšio tinklų plėtros pagrindas: skatinant šių pramonės šakų plėtrą Kinijos šviesolaidinio ryšio pramonei sudaromos tinkamos politikos ir plėtros sąlygos. Kalbant apie pasiūlą, tikimasi, kad ir toliau bus vykdoma šviesolaidinio ryšio pramonės apsaugos politika. Nuo 2015 m. antidempingo politika šviesolaidinio ryšio srityje veiksmingai saugo šviesolaidžių kabelių vidaus pramonės plėtrą. Kalbant apie svarbią šviesolaidinio ryšio pramonės padėtį, atsižvelgiant į stiprėjančius pasaulinius prekybos konfliktus, tikimasi, kad atitinkama apsaugos politika bus tęsiama. 2017 m. Prekybos ministerija importuojamiems šviesolaidžių kabeliams nustatė tris antidempingo priemones ir toliau užtikrins gerą pasiūlos modelį šviesolaidžių kabelių rinkoje. [...] Dėl, viena vertus, galutinės grandies pramonės politikos rėmimo ir, kita vertus, su pasiūla susijusių antidempingo priemonių, Kinijos šviesolaidžių ir šviesolaidžių kabelių pramonės politikos privalumų ir toliau daugės.“

(77) Žr. straipsnį „Kinijos vyriausybės orientavimo fondai – būdas remti MVĮ pertvarką ir modernizavimą“. Svetainė Xinye Capital. 2019 m. birželio 14 d. http://www.sinye.club/a/changjingsheying/2019/0614/247.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 6 d.).

(78) Žr. 2019 m. rugpjūčio 7 d. straipsnį apie bendrovę „Zhiguang Communication“ oficialioje svetainėje „Shandong Dazhong“ https://sd.dzwww.com/sdnews/201908/t20190807_19032401.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.).

(79) Žr. šiuos straipsnius: „Tongding Internet“ patronuojamoji bendrovė skyrė 500 mln. RMB išorės investicijų lengvųjų strypų konkurencingumui didinti. SINA svetainė. 2020 m. balandžio 29 d. https://tech.sina.com.cn/roll/2020-04-29/doc-iircuyvi0538406.shtml (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 6 d.), ir Sudžou savivaldybės įsteigtas įtraukimo į sąrašus ir plėtros orientavimo fondas (komanditinė ūkinė bendrija) ir susijęs kapitalas, skirti 1 mlrd. RMB neviršijančiam specialiam fondui įsteigti. „Chipingnews“. 2020 m. vasario 3 d. http://www.chipingnews.com.cn/system/2020/0203/content_945.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 9 d.). Žr. šią ištrauką: „[fondas] mažina kontrolinį akcijų paketą valdančio akcininko „Tonging Group“ veiklai ir verslui tenkantį spaudimą ir remia „Tongding Interconnection Information“ darnų vystymąsi; [...] Sudžou miesto Udziango rajono tikslas remiant specialų privačių įmonių plėtros fondą – mažinti pagrindinių akcininkų, turinčių biržinių įmonių Sudžou miesto Udziango rajone, įkeitimo santykį ir skatinti įmonių darnų vystymąsi.“

(80) Žr. straipsnį „Uhano Rytų ežeras: nacionalinė aukštųjų technologijų zona, kurioje derinama investicijų ir mokesčių lengvatų politika.“ Svetainė „Pedata“. 2013 m. vasario 27 d. https://free.pedata.cn/755314.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 6 d.). Žr. ištrauką: „Dešimt bendrovių buvo įtrauktos į „Naujos trečiosios valdybos“ sąrašą ir gavo atitinkamas vyriausybės subsidijas; [...] Kalbant apie investicijų į nuosavą kapitalą įstaigų pritraukimą įsikurti parke arba investuoti į parke esančias įmones, atitinkami Hubėjaus provincijos departamentai, Uhano savivaldybė ir Rytų ežero aukštųjų technologijų zona atitinkamai įsteigė rizikos kapitalo orientavimo fondus. Palyginti su aukštųjų technologijų zonomis pakrančių teritorijose, nors investicijų į nuosavą kapitalą pramonė Rytų ežero aukštųjų technologijų zonos sausumos dalyje pradėjo veikti vėliau, jos patrauklumas rizikos kapitalo įstaigoms yra palyginti didelis dėl mažų kliūčių registruoti verslą, stiprios skatinamosios politikos paramos ir didelio skaičiaus vyriausybės orientavimo fondų.“

(81) https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202004291379049397_1.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.), p. 133, 138–139.

(82) https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202004291379029468_1.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.), p. 205, 215.

(83) http://download.hexun.com/ftp/all_stockdata_2009/all/120/769/1207690337.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 7 d.), p. 238, 249.

(84) Žr. žinyno 3.3.1 skirsnį:

http://www.gov.cn/xinwen/2018-09/22/5324533/files/dcf470fe4eac413cabb686a51d080eec.pdf.

(85) Žr. plano 2.3 skirsnį: „Didelio našumo pluoštas: Spartinti itin stiprios plėvelės, rūgštims, šarmams ir korozijai atsparaus didelio našumo pluošto gamybą, daugiausia dėmesio skirti tam, kad būtų skatinama serijinė įvairių rūšių didelio našumo pluošto gaminių, pvz., anglies pluošto, ištisinio bazalto pluošto ir aramido, gamyba, taip pat aktyviai plėtoti polifenileno sulfido pluošto, poliimido pluošto ir PTFE pluošto bei kitų produktų kūrimą, kad būtų toliau gerinamas pluoštų veiksmingumo rodiklis.“ https://weixin.87188718.com/FourFlat/PeiXun.aspx?id=194161 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 6 d.).

(86) Ataskaitos 12 skyrius, p. 294.

(87) Žr. Džedziango provincijos liaudies vyriausybės pranešimą dėl Džedziango provincijos tradicinės gamybos pramonės visapusiškos pertvarkos ir modernizavimo veiksmų plano (2017–2020 m.) paskelbimo. http://jxt.zj.gov.cn/art/2017/6/4/art_1657971_35695741.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 6 d.).

(88) Ataskaitos 16 skyrius, p. 419–420.

(89) Ataskaitos 8 skyrius, p. 177.

(90) Ataskaitos 16 skyrius, p. 406–424.

(91) Ataskaitos 12 skyrius, p. 283, 285.

(92) Ataskaitos 10 skyrius, p. 221–230.

(93) Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(94) Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(95) Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(96) Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(97) Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(98) Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(99) Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(100) Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(101) Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(102) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(103) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(104) Žr. Kinijos bankininkystės ir draudimo priežiūros komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. oficialų politikos dokumentą – „Trejų metų bankininkystės ir draudimo sektorių bendrojo valdymo gerinimo veiksmų planas (2020–2022 m.)“, http://www.cbirc.gov.cn/cn/view/pages/ItemDetail.html?docId=925393&itemId=928 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 3 d.). Plane nurodoma „įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo pagrindinio pranešimo dėl finansų sektoriaus bendrojo valdymo reformos spartinimo dvasią“. Be to, plano II skirsnyje siekiama skatinti natūralų partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą [...]. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimą pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, partijos komitetas turi juos aptarti.“

(105) Žr. 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtą CBIRC pranešimą dėl komercinių bankų veiklos vertinimo metodo http://jrs.mof.gov.cn/gongzuotongzhi/202101/t20210104_3638904.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(106) Žr. 2016 m. spalio mėn. TVF darbinį dokumentą „Resolving China’s Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Jiangyan Yu ir Longmei Zhang, WP/16/203.

(107) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(108) Žr. EBPO (2019), „OECD Economic Surveys: China 2019“, „OECD Publishing“, Paryžius, p. 29,

https://doi.org/10.1787/eco_surveys-chn-2019-en.

(109) Žr. http://www.xinhuanet.com/fortune/2020-04/20/c_1125877816.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(110) 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020 4 6, p. 1).

(111) Ataskaitos 5 skyrius, p. 90–92.

(112) Taip pat žr. ataskaitos 5 skyrių, p. 100–103.

(113) 2020 m. spalio 22 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2020) 242 final, paskelbtas https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/october/tradoc_158997.pdf.

(114) Žr. ataskaitos 4 skyrių.

(115) „World Bank Open Data“ – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(116) https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/turkey_report_2020.pdf

(117) Žr., pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimo HEG ir Graphite India prieš Tarybą, T-462/04, EU:T:2008:586, 68 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

(118) 2019 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1267, kuriuo, pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo elektrodams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 200, 2019 7 29, p. 4).

(119) https://www.gtis.com/gta/

(120) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33).

(121) 1998 m. vasario 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 368/98, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės glifosatui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 47, 1998 2 18, p. 1), 15 konstatuojamoji dalis.

(122) 1991 m. spalio 22 d. Sprendimo Nölle/Hauptzollamt Bremen-Freihafen, C-16/90, EU:C:1991:402, 27 punktas.

(123) 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/607, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymo sritis išplečiama įtraukiant importuojamą iš Malaizijos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Malaizijos kilmės (OL L 129, 2021 4 15, p. 73).

(124) https://your.fitch.group/rs/732-CKH-767/images/Fitch_10069753.pdf?mkt_tok=eyJpIjoiWmpSa1pXWTROREJpWkRVMCIsInQiOiJ1NnhzNGptTmpwaUQrcUNiM2ZERDAycU1UV3dwcEQzaG5ORGNIUVFHTlBLZTduYXhPS1BhaHNaQVdQUzVUTmFkRzRBQk9PQ2pkSFR3V1c0Y24wMEZPdz09In0%3D

(125) https://ar.prysmiangroup.com/en

(126) Gairės „Kaip pateikti antidempingo skundą“, p. 17.

(127) C-16/90, Nölle v Hauptzollamt Bremen-Freihafen , 20 punktas.

(128) Gairių teisinės atsakomybės ribojimo pareiškimas: „Šios gairės nėra teisiškai privalomas dokumentas. Jų turinys nėra privalomas. Skundo pateikėjų pateikiama informacija gali skirtis atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiose gairėse siekiama tik pateikti bendro pobūdžio rekomendacijų. Atsižvelgiant į konkretų bylos pobūdį, tam tikromis aplinkybėmis gali būti pagrįsta laikytis kitokio metodo. Todėl pagal šias gaires negalima daryti išvados dėl antidempingo skundų priimtinumo standartų. Be to, pagal šias gaires parengtas skundas nebūtinai priimamas – kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas atskirai.“

(129) https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/december/tradoc_112295.pdf

(130) 2012 m. kovo 22 d. Sprendimo GLS, C-338/10, EU:C:2012:158, 34 punktas.

(131) 1998 m. vasario 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 368/98, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės glifosatui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 47, 1998 2 18, p. 1), 15 konstatuojamoji dalis.

(132) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21) 2 straipsnio 7 dalis pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2321, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių, 1 straipsnio 2 dalį buvo pakeista dabartiniu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies tekstu.

(133) https://www.prysmiangroup.com/sites/default/files/business_markets/markets/downloads/datasheets/OPGW-TUBAL_1.pdf

(134) https://www.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/a/argentina/ARG.pdf (p. 44); https://www.argentina.gob.ar/trabajo/casasparticulares/empleador/remuneracionesyrecibos/aguinaldo; https://www.mondaq.com/argentina/employee-rights-labour-relations/536000/labor-costs-in-argentina.

(135) https://www.indec.gob.ar/indec/web/Nivel4-Tema-4-31-61

(136) https://www.argentina.gob.ar/enre/cuadros_tarifarios

(137) https://globalfinancials.com/index-admin.html

(138) 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo PT Musim Mas prieš Tarybą, T-26/12, EU:T:2015:437, 53 punktas.

(139) 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo PT Musim Mas prieš Tarybą, C-468/15 P, EU:C:2016:803, 46 punktas.

(140) „CRU Cable market outlook“ (2020 m. rugpjūčio mėn.), papildyta skundo pateikėjų rinkos tyrimais.

(141) Šie rodikliai buvo pagrįsti skundo pateikėjo surinktais tiesioginiais duomenimis apie 8 skundą pateikusius arba jam pritariančius Sąjungos gamintojus (išskyrus vieną bendrovę dėl 409 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių), kuriems teko beveik 80 % Sąjungos gamybos per TL, taip pat įverčiais dėl likusių Sąjungos gamintojų, pagrįstais rinkos tyrimų duomenimis.

(142) 2020 m. rugpjūčio mėn. „CRU cables market outlook“ ataskaita, p. 29, ir 2021 m. vasario mėn. „CRU Worldwide Cable Market Summary by Application and Region“.

(143) Vertinimas remiantis viešais šaltiniais (2020 m. sausio 10 d. CRU straipsnis „Further instability on the horizon as tumultuous year ends“ ir skaidrės 2019 m. birželio mėn. CRU konferencijoje „Wire Cable“), kurį išsamiau paaiškino skundo pateikėjai (skundo 36 išnaša).

(144) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener prieš Tarybą, C-376/15 P ir C-377/15 P, EU:C:2017:269, 58–60 punktai.

(145) OL L 362, 1988 12 30, p. 59, 7 konstatuojamoji dalis.

(146) 1997 m. gruodžio 17 d. Sprendimas EFMA prieš Tarybą, T-121/95, EU:T:1997:198, 105 ir tolesni punktai.

(147) Tipiškos kainos, apimančios 36 % ES pramonės pardavimo per TL.

(148) OL L 87, 1998 3 21, p. 24.

(149) Taip pat žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo, T-753/16, PAO Severstal, ECLI:EU:T:2021:612, 260–273 punktus.

(150) Savo 2020 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „priemonės „NextGenerationEU“ teikiamos investicinės galimybės yra unikali plėtros proga kiekvienam kaimui. Todėl norime sutelkti investicijas į ryšio saugumą ir 5G, 6G bei šviesolaidžio plėtrą. Priemonė „NextGenerationEU“ taip pat suteikia unikalią galimybę suformuoti nuoseklesnį Europos požiūrį į junglumą ir skaitmeninės infrastruktūros diegimą.“ https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/SPEECH_20_1655.

(151) 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, Briuselis, COM(2021) 118 final.

(152) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi 170, 1049 Brussels, Belgium.

(153) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(154) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1) I priedas „Kombinuotoji nomenklatūra“.

PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

Pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

Anhui Tianji Information Technology Co., Ltd.

C698

Dongjie Optical Technology (Suzhou) Co., Ltd.

C700

Fasten Group:

—	Jiangsu Fasten Optical Communication Technology Co., Ltd.

—	Jiangsu Fasten Optical Cable Co., Ltd.

C701

Hangzhou Futong Communication Technology Co., Ltd.

C702

Hangzhou Tuolima Network Technologies Co., Ltd.

C703

Jiangsu Etern Company Limited

C704

Jiangsu Hengtong Group:

—	Hengtong Optic-Electric Co., Ltd.

—	Guangdong Hengtong Optic-electronical Technology Co., Ltd.

—	Jiangsu Hengtong Smart Grids Co., Ltd.

—	Zhejiang Dongtong Optical Network and IOT Technology Co., Ltd.

C705

Jiangsu Tongguang Optical Fiber Cable Co., Ltd.

C706

LEONI Cable (China) Co., Ltd.

C707

Liangang Optoelectronic Technology Co., Ltd.

C724

Nanjing Huamai Technology Co., Ltd.

C708

Ningbo Geyida Cable Technology Co., Ltd.

C709

Prysmian Wuxi Cable Co., Ltd.

C710

SDG Group:

—	Shenzhen SDG Information Co., Ltd.

—	Shenzhen SDGI Optical Network Technologies co., Ltd.

C711

Shanghai Qishen International Trade Co., Ltd.

C712

Shenzhen WanBao Optical Fiber Communication Co., Ltd.

C713

Sichuan Huiyuan Optical Communications Co., Ltd.

C714

Suzhou Furukawa Power Optic Cable Co., Ltd.

C715

Suzhou Torres Optic-electric Technology Co., Ltd.

C716

Twentsche (Nanjing) Fibre Optics Ltd.

C717

XDK Communication Equipment (Huizhou) Ltd.

C718

YOFC Group:

—	Yangtze Optical Fibre and Cable Joint Stock Limited Company

—	Yangtze Optical Fibre and Cable (Shanghai) Company Ltd.,

—	Yangtze Zhongli Optical Fibre and Cable (Jiangsu) Co., Ltd.,

—	Sichuan Lefei Optoelectronic Technology Company Limited,

—	Everpro Technology Company Limited

C719

2021 11 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 410/153

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2012

2021 m. lapkričio 17 d.

kuriuo importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2020 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Indijos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (toliau – tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)	Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungoje, vardu 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas).

(3)	2021 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamo to paties Indijos ir Indonezijos kilmės produkto (toliau – antisubsidijų tyrimas) (3).

1.2. Registracija

(4)	Gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/370 (4) (toliau – registracijos reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

1.3. Laikinosios priemonės

(5)

2021 m. balandžio 30 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį šalims pateikė siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į pastabas, kurios buvo laikomos korektūros pastabomis, ir prireikus atitinkamai pakoregavo skirtumus.

(6)	2021 m. gegužės 28 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/854 (5) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

1.4. Tolesnė procedūra

(7)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas, importuotojų ir platintojų konsorciumas (toliau – „Euranimi“ (6)), vienas nesusijęs importuotojas, vienas naudotojas, atrinkti eksportuojantys gamintojai ir Indijos bei Indonezijos Vyriausybės raštu pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų.

(8)	Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju, importuotojų ir platintojų konsorciumu, vienu nesusijusiu importuotoju, vienu naudotoju ir dviem atrinktais eksportuojančiais gamintojais.

(9)	Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(10)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikė „Eurofer“, Sąjungos gamintojas ir naudotojas „Arinox“, importuotojų ir platintojų konsorciumas „Euranimi“, nesusijęs importuotojas LSI ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Be to, IRNC (bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas) pateikė pastabų dėl „Eurofer“ pastabų dėl Komisijos požiūrio į jo pirkimus (žr. 71–74 konstatuojamąsias dalis).

(11)

Taip pat šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju, „Euranimi“, vienu nesusijusiu importuotoju, vienu naudotoju, kuris taip pat įrodė esąs Sąjungos gamintojas, ir vienu eksportuojančiu gamintoju. Atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo IRNC pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo, jam pateiktas papildomo galutinio faktų atskleidimo, susijusio tik su kai kurių jo pardavimo eksportui kainų koregavimu, dokumentas. Komisija suteikė IRNC galimybę pateikti pastabų dėl šio papildomo galutinio faktų atskleidimo, tačiau bendrovė IRNC neatsakė.

(12)	Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

1.5. Atranka

(13)	Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 6–14 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

1.6. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(14)	Po galutinio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad reikia nuodugniai ištirti COVID-19 pandemijos poveikį, nes tiriamasis laikotarpis (toliau – TL) apėmė išskirtinį pandemijos laikotarpį.

(15)	Komisija iš tiesų atsižvelgė į tai, kad TL apėmė kelis COVID-19 pandemijos mėnesius. Komisija nustatė ir išsamiai išnagrinėjo COVID-19 pandemijos poveikį ir padarė išvadą, kad Sąjungos rinkoje vykdomas žalingas dempingas, kuris nėra susijęs su pandemijos poveikiu.

(16)	Negavus jokių papildomų pastabų dėl TL ir nagrinėjamojo laikotarpio, laikinojo reglamento 21 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(17)	Pirminiu etapu Sąjungos naudotojas „Arinox“ paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti 200 ir 201 plieno markių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų. Komisija preliminariai atmetė šį prašymą, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 25–27 konstatuojamosiose dalyse.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo šalis susiaurino savo prašymą ir prašė neįtraukti produktų, kurių 200 plieno markė atitinka Jindal J4 arba JSLU DD (1 % nikelio markės), o storis yra 0,90 + 0/–0,060 mm, ir kurie skirti naudoti nerūdijančiojo plieno precizinėms juostelėms gaminti. Ji teigė, kad produktą lengva identifikuoti, todėl nėra priemonių vengimo rizikos, jis negali būti pakeičiamas kitų rūšių produktais ir šio produkto negamina Sąjungos pramonė. Be to, bendrovės teigimu, galima lengvai patikrinti galutinį naudojimą.

(19)

Skundo pateikėjas užginčijo atnaujintą prašymą neįtraukti tam tikrų produktų į produkto apibrėžtąją sritį. „Eurofer“ tvirtino, kad Sąjungos naudotojo nurodytos markės yra komercinio pavadinimo dalis ir nėra apibrėžtos jokiame tarptautiniame standarte. Todėl muitinė neturi galimybės nustatyti nuorodų ir užtikrinti, kad būtų vykdoma produkto, kuris nėra įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį, cheminės sudėties kontrolė. Be to, galutinio naudojimo kontrolė reikštų nepagrįstą naštą muitinėms. Šių produktų, kuriuos gamina tik „Jindal“, neįtraukus į produkto apibrėžtąją sritį taip pat kiltų kryžminio kompensavimo rizika, kuri turėtų įtakos priemonių taisomajam poveikiui.

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokius produktus galima pakeisti vieni kitais, kiek tai susiję su jų savybėmis. Komisija taip pat priėjo prie išvados, kad patenkinus šį prašymą neįtraukti tam tikrų produktų į produkto apibrėžtąją sritį muitinėms iš tiesų tektų nepagrįsta našta, nes muitinės turėtų atlikti laboratorinį bandymą ir patikrinti kiekvienos siuntos galutinį naudojimą. Be to, produktas yra susijęs su vienu konkrečiu eksportuojančiu gamintoju, todėl negalima atmesti kryžminio kompensavimo rizikos.

(21)

Po galutinio faktų atskleidimo „Arinox“ pakartojo savo pradinį prašymą neįtraukti tam tikrų produktų į produkto apibrėžtąją sritį, t. y. neįtraukti 200 plieno markės produktų, kurių sudėtyje yra nedaug nikelio, ir 201 plieno markės produktų. „Arinox“ tvirtino, 200 plieno markės produktų, kurių sudėtyje yra nedaug nikelio, ir 201 plieno markės produktų Sąjungos rinkoje iš esmės nėra ir Sąjungos gamintojai nėra suinteresuoti gaminti šių produktų. Jis paaiškino, kad po pirminio faktų atskleidimo pirkti Sąjungos pramonės 201 plieno markės produktus tapo ekonomiškai neperspektyvu ir kad tik vienas Sąjungos gamintojas galėjo gaminti 200 markės nerūdijančiojo plieno, kuriame yra mažai nikelio, precizines juosteles. Be to, jis tvirtino, kad jam jau padaryta ekonominė žala dėl to, kad šie produktai buvo įtraukti į dabartinį tyrimą, nes dėl produkto kainos jautrumo jis negalėjo perkelti antidempingo muito savo pirkėjams, ir kad nesenoje byloje Komisija panašioje situacijoje leido neįtraukti produkto.

(22)

Be to, bendrovė pakartojo, kad 200 ir 201 plieno markių produktų ir kitų rūšių plieno produktų, priskiriamų tiriamajam produktui, visų pirma 300 plieno markės, fizinės, cheminės ir techninės savybės labai skiriasi ir kad 200 ir 201 plieno markių produktų cheminę sudėtį muitinės gali paprastai patikrinti naudodamos jau turimus prietaisus ir gamyklinio patikrinimo liudijimus. Bendrovė taip pat tvirtino, kad prašymas neįtraukti tam tikrų produktų yra susietas su viena galutinio naudojimo paskirtimi, ir tikėtina, kad bendrovė būtų vienintelė prašymo neįtraukti tam tikrų produktų naudotoja.

(23)	Bendrovė teigė, kad kryžminio kompensavimo rizika yra nedidelė, nes 200 ir 201 plieno markių produktus ji daugiausia perka iš nagrinėjamųjų šalių ir įvairių šių šalių gamintojų.

(24)

„Arinox“ nepateikė papildomų įrodymų, kad 200 ir 201 plieno markių produktų neįmanoma pakeisti kitų rūšių plieno produktais, tik tvirtino, kad tai ekonomiškai neracionalu. Kaip jau nustatyta 20 konstatuojamojoje dalyje, kad muitinė galėtų patikrinti cheminę sudėtį, ji turi atlikti laboratorinius bandymus, o tai būtų didelė našta muitinėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad laboratorinius bandymus reikėtų atlikti su kiekviena produkto, kurio prašyta neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, siunta. Kryžminio kompensavimo rizika yra objektyvus vertinimas, o bendrovės pateikti 200 ir 201 plieno markių produktų ir kitų produktų pirkimo iš nagrinėjamųjų šalių duomenys rodo, kad ji iš tų šalių tikrai pirko kitus produktus, kurie patenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, o tai natūraliai kelia kryžminio kompensavimo riziką. Be to, nors bendrovė tvirtina, kad šių plieno markių produktų galutinio naudojimo paskirtis yra tik viena, negalima atmesti galimybės, kad šių plieno markių produktai gali būti naudojami ir kitais tikslais.

(25)	Taigi Komisija padarė išvadą, kad patenkinti šį prašymą neįtraukti tam tikrų produktų būtų netikslinga, todėl jis buvo atmestas.

2.2. Išvada

(26)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 22–27 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

3. DEMPINGAS

3.1. Indija

3.1.1. Bendradarbiavimas ir dalinis pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(27)

Laikinojo reglamento 29–57 konstatuojamosiose dalyse Indijos „Jindal“ subjektai, gaminantys ir parduodantys tiriamąjį produktą, vadinami „Jindal Group“. Šiame reglamente šie subjektai vadinami „Jindal India“, o „Jindal Group“ apima „Jindal India“, „Jindal Indonesia“ ir susijusius „Jindal“ subjektus trečiosiose šalyse.

(28)	Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 32–35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė pradiniame etape taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir dėl neatskleistos informacijos apie „Jindal Group“ susijusios bendrovės vaidmenį remtis turimais faktais.

(29)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Group“ nesutiko, kad turi būti taikomas 18 straipsnis. Bendrovės teigimu, ji leido susipažinti su svarbia informacija arba ją pateikė, ir darė viską, ką galėjo. Todėl Komisija turėtų naudotis bendrovės pateikta informacija. Komisija tinkamai įvertino šias pastabas. Kaip minėta laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, „Jindal Group“ jau buvo surengtas klausymas šiuo klausimu 2021 m. balandžio 16 d., kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Atsižvelgdama į bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijas po to klausymo, Komisija taip pat visapusiškai įvertino 2021 m. kovo 29 d.„Jindal Group“ informaciją, kurią ji pateikė atsakydama į raštą dėl 18 straipsnio taikymo.

(30)

Tad galiausiai Komisija naudojosi šio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija ir iš dalies priėmė tvirtinimą. Be to, atsižvelgiant į tolesnę 2021 m. kovo 29 d. pateiktos informacijos analizę, nuspręsta, kad būtų tikslinga atlikti papildomą koregavimą. Kadangi „Jindal Group“ pastabos buvo laikomos konfidencialiomis, išsamus tvirtinimo vertinimas buvo atskleistas tik susijusiai šaliai.

3.1.2. Normalioji vertė

(31)	Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 36–47 konstatuojamosiose dalyse.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ pakartojo savo tvirtinimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas ir 2 straipsnio 10 dalies k punktą, kad Komisija turėtų koreguoti normaliąją vertę atsižvelgdama į išlaidas, susijusias su izoliavimo priemonėmis, kurios dėl COVID-19 pandemijos dalį tiriamojo laikotarpio buvo taikytos Indijoje ir Indonezijoje.

(33)	Šiuos tvirtinimus teko atmesti.

(34)

Dėl tvirtinimų pagal 2 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą Komisija pažymi, kad, pirma, trečioje pastraipoje aptariamas tinkamas išlaidų paskirstymas ir tokio paskirstymo taikymas anksčiau, pirmenybę teikiant išlaidų paskirstymui pagal apyvartą. Toje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „jeigu išlaidos dar neatsispindėjo skirstant išlaidas pagal šią pastraipą, jos turi būti atitinkamai koreguojamos, atsižvelgiant į tuos neperiodinių išlaidų straipsnius, kurie naudingi produktų gamybai ateityje ir (arba) dabar“. Tačiau dabartiniu atveju nurodytos su COVID-19 pandemija susijusios išlaidos nėra atskiros išlaidos, kurias galima koreguoti atsižvelgiant į tiriamąjį laikotarpį. Nurodytos išlaidos yra įprastos pastoviosios „Jindal“ patirtos ir reguliariai pasikartojančios išlaidos. Tik jos susijusios su mažesne gamybos apimtimi dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau šiam scenarijui netaikomas cituotas trečios pastraipos paskutinis sakinys. Todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą negali būti atliekamas.

(35)

Antra, dėl tvirtinimų, pateiktų pagal 2 straipsnio 5 dalies ketvirtą pastraipą, Komisija pažymi, kad, kaip nustatyta 2 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje, nukrypti nuo vieneto sąnaudų, kurias bendrovė paprastai patiria, gali būti leidžiama tik kai naudojama nauja didelių papildomų investicijų reikalaujanti gamybos įranga ir vėliau dėl tos įrangos paleidimo operacijų per tiriamąjį laikotarpį ar jo dalį sumažėja pajėgumų naudojimo koeficientai. Šiuo atveju maži pajėgumų naudojimo koeficientai, jei tokie yra, yra laikino gamybos sustabdymo dėl COVID-19 pandemijos rezultatas. Todėl 2 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa netaikoma.

(36)

Trečia, dėl tvirtinimų pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą, Komisija pažymi, kad pagal 2 straipsnio 10 dalį koreguoti galima „kai skiriasi kiti <...> veiksniai, jeigu matyti, kad atsiradę skirtumai turi įtakos kainų palyginamumui, kaip numatyta pagal šią dalį, ypač jeigu pirkėjai vidaus rinkoje nuolatos moka skirtingas kainas dėl tokių veiksnių skirtumo.“„Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ teigė, kad reikėjo atlikti koregavimą atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių poveikį gamybos sąnaudoms, tačiau bendrovės neįrodė, kad buvo padarytas poveikis kainų palyginamumui. Todėl tvirtinimas dėl 2 straipsnio 10 dalies k punkto negali būti priimtas.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal Group“ pakartojo tvirtinimus dėl koregavimo atsižvelgiant į su COVID-19 susijusias išlaidas. Dėl galimo koregavimo pagal 2 straipsnio 5 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas „Jindal Group“ nurodė „nepaprastai dideles“ (7) sąnaudas, kurios neturėtų būti priskiriamos vien tik tiriamojo produkto gamybai ir pardavimui tiriamuoju laikotarpiu, ir kad vietoje to Komisija turėtų apskaičiuoti tipiškas gamybos sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(38)

Tvirtinimas turėjo būti atmestas. Šios sąnaudos patirtos tiriamuoju laikotarpiu ir yra susijusios su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu. Atsižvelgiant į minėtą „Jindal Group“ cituotą Kolegijos ataskaitą dėl lašišų ir remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos trečiu sakiniu, sąnaudos atitinkamai koreguojamos atsižvelgiant į tuos neperiodinių išlaidų straipsnius, kurie naudingi produktų gamybai ateityje ir (arba) dabar. Komisija pripažino, kad nurodytos su COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonėmis susijusios išlaidos yra nepasikartojančios. Tačiau konkrečios išlaidos, patirtos per COVID-19 pandemijos metu taikytą izoliaciją, yra tik pastoviosios išlaidos, kurios paprasčiausiai susidaro dėl turimų ir kitaip naudojamų pajėgumų nepakankamo naudojimo. Iš esmės jos negali būti naudingos produktų gamybai ateityje, kaip, pvz., investicinės sąnaudos. Jos taip pat negali būti naudingos produktų gamybai dabar, nes jos tiesiogiai atsiranda dėl vienkartinio force majeure įvykio, t. y. izoliavimo dėl COVID-19 pandemijos.

(39)

Dėl tvirtinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą „Jindal Group“ nurodė Komisijos pareiškimą 36 konstatuojamojoje dalyje ir pridūrė, kad iš 2 straipsnio 10 dalies įvadinio sakinio aišku, jog nuoroda į kainų palyginamumą apima normaliosios vertės (neatsižvelgiant į tai, kaip ji nustatoma) ir eksporto kainos palyginamumą.

(40)

Komisija pripažino, kad 2 straipsnio 10 dalies įvadiniame sakinyje nurodomas kainų palyginamumas. Lygiai taip pat kai kurie 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose išvardyti koregavimai gali būti vienodai taikomi normaliajai vertei, grindžiamai vidaus rinkos kainomis, ir apskaičiuotai normaliajai vertei. Tačiau 2 straipsnio 10 dalies k punkte yra aiški sąlyga, susijusi su vidaus rinkoje mokamų kainų skirtumais, kuri turi būti įvykdyta prieš atliekant koregavimą. „Jindal group“ negalėjo pagrįsti tokių skirtumų, tik galėjo parodyti poveikį sąnaudoms. Bet koks sąnaudų padidėjimas bet kuriuo atveju turėtų vienodą poveikį vidaus rinkos ir eksporto kainoms. Todėl naujas tvirtinimas pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą turėjo būti atmestas.

(41)

Po pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ nesutiko su Komisijos atliktais žaliavų sąnaudų koregavimais. Prieidama prie preliminarios išvados Komisija karštai valcuotų nerūdijančio plieno ritinių pirkimo sandorių lentelėje nustatė, kad karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo iš susijusių šalių kainos buvo gerokai mažesnės už tos pačios medžiagos kainas iš nesusijusių šalių. Todėl nebuvo galima laikyti, kad pirkimas vykdytas įprastomis rinkos sąlygomis, ir Komisija šias kainas pakoregavo. Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ tvirtino, kad palyginimui naudotų ritinių kokybė ne visada buvo tokia pati ir kad atliekant palyginimą į tai reikėtų atsižvelgti. Tvirtinimas buvo pagrįstas pirkimo sutartimis, nuolaidų dėl kokybės susitarimu, kreditiniais dokumentais, kokybės patikrinimo ataskaita, taip pat apskaitos įrašais, susijusiais su tvirtinimu dėl kokybės. Komisija tinkamai įvertino šį tvirtinimą ir nustatė, kad jis pagrįstas. Todėl Komisija bendrovės įrašuose nurodytą vidutinę karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo iš susijusių šalių kainą pakeitė vidutine svertine pirkimo iš nesusijusių tiekėjų kaina, padauginta iš panaudoto kiekio.

(42)

Pradiniame etape Komisija perskaičiavo „Chromeni“ normaliosios vertės nusidėvėjimo sąnaudas, nes buvo nustatyta, kad nebuvo nurodytas tam tikros gamybos įrangos, kai ji jau buvo naudojama komercinei gamybai, nusidėvėjimas. Po pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ nesutiko su nurodytų nusidėvėjimo sąnaudų koregavimu ir teigė, kad šios sąnaudos buvo įtrauktos į apskaitą visiškai laikantis Indijos visuotinai priimtos apskaitos praktikos, todėl jas reikėtų pripažinti. Komisija teigė, kad buvo tikslinga ir pagrįsta paankstinti įrangos nusidėvėjimo laikotarpio pradžią, kad ji sutaptų su tiriamojo produkto faktinės gamybos ir pardavimo pradžia. Šiuo atžvilgiu „Chromeni“ įrašai tinkamai neatspindėjo sąnaudų, susijusių su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu, todėl jas reikėjo pakoreguoti.

(43)

Galiausiai po pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ nesutiko su tuo, kaip Komisija vertino nurodytus įrangos paleidimo sąnaudų koregavimus, susijusius su nusidėvėjimo sąnaudomis ir pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis. Komisija apribojo laikotarpį, kurio nusidėvėjimo sąnaudos galėjo būti koreguojamos, iki trijų mėnesių ir atmetė PBA išlaidų koregavimą dėl įrangos paleidimo sąnaudų. „Chromeni“ teigė, kad plieno gamybos linijos paleidimo etapas yra daug ilgesnis nei trys mėnesiai, ir nurodė galutinio priėmimo liudijimo išdavimo datą. Tačiau Komisija nustatė, kad komercinė gamyba prasidėjo gerokai anksčiau iki tos datos. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad paleidimo etapo trukmė negali būti ilgesnė už atitinkamą pradinę sąnaudų atsipirkimo laikotarpio dalį, Komisija pagal nusistovėjusią praktiką paleidimo etapo trukmę apriboja iki trijų mėnesių. Taigi, atsižvelgdama į šio atvejo aplinkybes, Komisija nustatė, kad trys mėnesiai yra tinkamas terminas. Kalbant apie pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, „Chromeni“ nepateikė jokių įrodymų, kad šios išlaidos būtų susijusios su gamyba ir joms dėl to įtakos neturėtų naujos didelių papildomų investicijų reikalaujančios gamybos įrangos naudojimas ir dėl tos įrangos paleidimo sumažėję pajėgumų naudojimo koeficientai, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje.

(44)	Po galutinio faktų atskleidimo „Chromeni“ tik pakartojo tuos pačius tvirtinimus ir argumentus, bet nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Chromeni“ tvirtinimai dėl nusidėvėjimo ir įrangos paleidimo sąnaudų koregavimo buvo atmesti.

(45)

Laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje Komisija patvirtino skunde nurodytus įtariamus žaliavų rinkų iškraipymus Indijoje ir Indonezijoje. Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ tvirtino, kad kadangi Indijos ir Indonezijos žaliavų rinkose yra Vyriausybės sukurtų iškraipymų, bendrovių sąnaudos turėtų būti pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. „Eurofer“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į iškraipymus, eksportuojančių gamintojų įrašuose nurodytos sąnaudos tinkamai neatspindi sąnaudų, susijusių su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu, ir kad dėl žaliavų rinkų iškraipymų susidarė neįprasta padėtis.

(46)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes nustatė, kad „Eurofer“ nepateikė pakankamai įrodymų, kad šiuo atveju reikėtų visapusiškai taikyti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ su tuo nesutiko ir tvirtino, kad skunde ir keliose pastabose iki pirminio faktų atskleidimo ir po jo ji pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių skunde pateiktą tvirtinimą. Komisija nemanė, kad būtų tikslinga toliau nagrinėti galimą koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Nepriklausomai nuo to, ar atliekant šį tyrimą pateikti įrodymai buvo pakankami patvirtinamieji įrodymai šiam tvirtinimui iš esmės išanalizuoti, Komisija pažymėjo, kad atliekant antisubsidijų tyrimą buvo nagrinėjamas panašus tvirtinimas dėl žaliavų rinkų iškraipymų poveikio tiekiant prekes.

3.1.3. Eksporto kaina

(47)	Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosiose dalyse.

(48)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimų „Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ nesutiko su metodu, kurį Komisija taikė siekdama nustatyti šių bendrovių kai kurių pardavimų per susijusį prekiautoją Ispanijoje „Iberjindal S.L.“ (toliau – IBJ) eksporto kainą. Didžioji dalis šio tvirtinimo buvo atmesta. Kadangi šios pastabos buvo konfidencialios, priežastys, kuriomis grindžiamos Komisijos išvados dėl tvirtinimo, buvo atskleistos tik susijusiai šaliai.

(49)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ teigė, kad skaičiuojant eksporto kainą buvo padaryta formulės klaida, susijusi su frachto sąnaudomis, turėjusi įtakos tam tikros Sąjungos pardavimo dalies kainoms. Komisija išnagrinėjo šią pastabą ir nustatė, kad formulėje iš tiesų buvo korektūros klaida, kurią ji ištaisė.

(50)	Daugiau tvirtinimų dėl eksporto kainos skaičiavimo negauta. Todėl laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.1.4. Palyginimas

(51)	Išsami informacija apie normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pateikta laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosiose dalyse.

(52)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ tvirtino, kad Komisija neturėjo atimti PBA išlaidų ir pelno (tariamo komisinio atlyginimo) iš ES pardavimo, vykdomo per susijusį prekiautoją trečiojoje šalyje, eksporto kainos, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 52 ir 81 konstatuojamosiose dalyse. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Kadangi šios pastabos buvo konfidencialios, priežastys, dėl kurių tvirtinimas buvo atmestas, buvo atskleistos tik susijusiai šaliai.

(53)	Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ pateikė papildomų tvirtinimų dėl eksporto kainos vertinimo to susijusio prekiautojo atžvilgiu. Šios pastabos vėl buvo vertinamos kaip konfidencialios, todėl „Jindal“ individualiai buvo informuota apie Komisijos poziciją dėl tų tvirtinimų.

(54)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ tvirtino, kad eksporto kainos koregavimas atsižvelgiant į ES pardavimą, vykdomą per „JSL Global Commodities Pte. Ltd.“ (toliau – JGC), neturėtų viršyti jos PBA išlaidų, nes, remiantis ankstesne institucijų praktika ir pritarus Pirmosios instancijos teismui, būtų pagrįsta atskaityti tik PBA išlaidas (8). Jei Komisija laikosi nuomonės, kad reikia įtraukti pelną (nors nederėtų), tas pelnas turėtų būti grindžiamas JGC duomenimis. „Jindal Group“ teigimu, tai atitiktų naujausią Komisijos praktiką ir Pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad būtų „pagrįsta“ naudoti „faktinius duomenis“ (9).

(55)

Tvirtinimas turėjo būti atmestas. Pirma, atskaičius tik PBA išlaidas nebūtų atsižvelgiama į visą antkainio, kurį paprastai sudaro PBA išlaidos ir pelnas, vertę. Kalbant apie tokio pelno vertinimą, Komisija laikosi nuomonės, kad toks pelnas turi būti gaunamas įprastomis rinkos sąlygomis, todėl ji negali remtis pelnu, gaunamu iš atlygio, dėl kurio susitaria susijusios šalys. Dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo pažymėtina, kad šis sprendimas patvirtino PBA išlaidų atskaitymą, tačiau aiškiai nepatvirtino pelno atskaitymo tuo pačiu metu, nes toje byloje pelnas nebuvo nagrinėjamas. Be to, atsižvelgiant į tą atvejį, šiame tyrime PBA išlaidos buvo atskaitytos remiantis faktiniais susijusio prekiautojo duomenimis, nes šių dviejų subjektų ryšiai neturėjo poveikio nurodytoms PBA išlaidoms. Kalbant apie Komisijos praktiką, kai paaiškėja, kad prekiautojo ir eksportuojančio gamintojo ryšiai daro poveikį pelno dydžiui, pagal nusistovėjusią praktiką atskaitomas nominalus pelno dydis remiantis tame pačiame tyrime bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateiktais duomenimis, kaip pagrįstas pakaitinis rodiklis. Tačiau „Jindal Group“ nurodytoje nesenoje byloje faktinis pelno dydis buvo laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į tos bylos faktus ir susijusio prekiautojo vykdytas funkcijas. Todėl buvo atskaitytas faktinis pelno dydis.

(56)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal India“ pakartojo tvirtinimą, kad normalioji vertė turėtų būti pakoreguota atsižvelgiant į sąlyginį apmokestinimą muitais. Visų pirma bendrovė tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte nustatyta, kad turėtų būti atsižvelgiama į visus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui, ir kad dėl to tvirtinimas turėtų būti priimtas.

(57)	Šis tvirtinimas buvo atmestas. „Jindal India“ neįrodė, kad tariamas sąlyginis apmokestinimas muitais turėjo įtakos kainų palyginamumui. Visų pirma „Jindal India“ negalėjo įrodyti, kad dėl sąlyginio apmokestinimo muitais vidaus rinkos kainos buvo visą laiką didesnės.

(58)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal India“ tvirtino, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad sąlyginis apmokestinimas muitais nebūtų skaičiuojamas du kartus, ir kad tą pačią subsidiją kompensuojant du kartus nustačius lygiagrečius antidempingo ir antisubsidijų muitus (ypač eksporto subsidijų atveju) būtų pažeista Pasaulio prekybos organizacijos teisė (10). Kadangi kai kurių „Jindal group“ subjektų sąlyginio apmokestinimo muitais atvejai antisubsidijų tyrime nagrinėjami kaip galimos kompensuotinos subsidijos, Komisija turėtų užtikrinti, kad šioje byloje šis sąlyginis apmokestinimas muitais būtų koreguojamas arba tai nebūtų laikoma kompensuotina subsidija antisubsidijų byloje.

(59)

Dėl šio tvirtinimo Komisija paaiškino, kad dėl laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių schema, kurią „Jindal India“ naudojo savo pardavimui eksportui į Sąjungą, neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b arba k punktuose nustatytų koregavimo sąlygų. Visų pirma „Jindal India“ neįrodė, kad pirkėjai dėl tos schemos vidaus rinkoje visą laiką mokėjo kitokias kainas. Todėl Komisija manė, kad tvirtinimai dėl koregavimo yra nepagrįsti, ir vėliau juos atmetė.

(60)	Daugiau tvirtinimų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta. Todėl laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.1.5. Dempingo skirtumai

(61)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ tvirtino, kad skaičiuodama dempingą Komisija naudojo neteisingas tam tikro jos pardavimo Sąjungoje CIF vertes. Tačiau Komisija nustatė, kad tariamą korektūros klaidą padarė pati „Jindal group“ savo klausimyno atsakymuose, ir Komisija apie tai nebuvo informuota iki nuotolinio duomenų sutikrinimo ir per jį. Be to, „Jindal group“ šio klausimo nekėlė pastabose dėl išankstinio informacijos atskleidimo ir pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tuo metu, kai tvirtinimas buvo pateiktas, jo nebebuvo galima patikrinti nuotoliniu būdu, todėl tvirtinimas dėl tariamos klaidos buvo atmestas.

(62)

Kaip nurodyta 27–60 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio ir galutinio faktų atskleidimų. Taip pat buvo atnaujinti „Jindal India“ skaičiavimai siekiant ištaisyti su eksporto kaina susijusią korektūros klaidą (žr. 49 konstatuojamąją dalį).

(63)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Bendrovė	Galutinis dempingo skirtumas
„Jindal India“	13,9 %
„Chromeni“	45,1 %
Visos kitos bendrovės	45,1 %

3.2. Indonezija

3.2.1. Išankstinės pastabos

(64)

Laikinojo reglamento 58–86 konstatuojamosiose dalyse Indonezijos „Jindal“ subjektai, gaminantys ir parduodantys tiriamąjį produktą, vadinami „Jindal Indonesia Group“ arba „Jindal Group“. Šiame reglamente šie subjektai vadinami „Jindal Indonesia“, o „Jindal Group“ apima „Jindal India“, „Jindal Indonesia“ ir susijusius „Jindal“ subjektus trečiosiose šalyse.

3.2.2. Normalioji vertė

(65)	Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 65–76 konstatuojamosiose dalyse.

(66)	2021 m. birželio 11 d. pateiktose pastabose Indonezijos Vyriausybė priminė, kad atrinkti Indonezijos eksportuojantys gamintojai visapusiškai bendradarbiavo ir kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija turi naudoti jų faktinius duomenis.

(67)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Indonesia“ kartu su „Jindal India“ pakartojo tvirtinimą, kad Komisija turėtų koreguoti normaliąją vertę atsižvelgdama į išlaidas, susijusias su COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonėmis. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Į jį atsakyta 32–36 konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Po pirminio faktų atskleidimo IRNC nesutiko su Komisijos metodu karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių pirkimo kainą pakeisti apskaičiuotąja rinkos kaina, jei šis svarbus tarpinis produktas buvo įsigytas iš susijusių tiekėjų. Bendrovės klausimyno atsakymuose ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad šie produktai iš susijusių tiekėjų buvo įsigyti už mažesnę nei bendrovės gamybos sąnaudos sandorių kainą. Todėl preliminariai skaičiuodama Komisija šias kainas pakeitė apskaičiuotąja rinkos kaina, kurią sudarė produktų gamybos sąnaudos, PBA išlaidos ir pelnas. Bendrovė tvirtino, kad sandorių kainos buvo įprastomis rinkos sąlygomis taikomos kainos, ir kritikavo tai, kad šiuo atžvilgiu nebuvo atlikta analizė.

(69)

Komisija išnagrinėjo pateiktus paaiškinimus ir patvirtinamuosius dokumentus ir padarė išvadą, kad reikia pakoreguoti metodą, kurį pradžioje taikė karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių pirkimo iš susijusių tiekėjų atžvilgiu. Iš tiesų karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių susijusių tiekėjų pardavimo IRNC kainos buvo panašios į jų karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainas. Todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga priimti IRNC šių produktų pirkimo kainą, kai ta kaina buvo lygi šių tiekėjų gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, ir pakeisti jas jų gamybos sąnaudomis, kai nustatyta, kad sandorių pirkimo kaina yra mažesnė.

(70)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ nesutiko su Komisijos patikslintu metodu dėl IRNC karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių sąnaudų, kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje. „Eurofer“ pirmiausia tvirtino, kad Komisija neturėjo naudoti IRNC karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo iš susijusių šalių kainų, nes šios kainos nebūtų buvusios įprastomis rinkos sąlygomis taikytos kainos. Antra, „Eurofer“ nustatė, kad Komisijos metodas prieštarauja neseniai užbaigto tyrimo, kuriame dalyvavo ta pati bendrovių grupė, išvadoms (11). Per tą tyrimą Komisija atmetė nagrinėjamojo produkto pagrindinio gamybos komponento gamybos sąnaudas. Trečia, „Eurofer“ tvirtino, kad, jei Komisija nuspręstų toliau laikytis savo metodo, ji turėtų arba pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį prie karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo kainos pridėti pagrįstą pelną, pakoreguodama sandorio tarp susijusių šalių vertę, arba pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį padidinti IRNC pelną iš plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių, naudotą normaliajai vertei apskaičiuoti, siekiant kompensuoti už sandorius, kurių vertė neviršija gamybos sąnaudų arba gaunamas neįprastai mažas pelnas.

(71)

Komisija išnagrinėjo tuos tvirtinimus. Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija nustatė, kad IRNC karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių susijusių tiekėjų pateikta informacija buvo išsami ir pakankama, kad būtų galima įvertinti, ar IRNC ir šių tiekėjų ryšiai turėjo įtakos karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo kainoms. Komisija nustatė, kad susiję tiekėjai karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno ritinius tiriamuoju laikotarpiu pardavė ne tik susijusiam pirkėjui IRNC, bet ir keliems nesusijusiems vidaus pirkėjams, ir kad pardavimo kainos IRNC ir nesusijusiems pirkėjams buvo įprastomis rinkos sąlygomis taikomos kainos. Todėl laikyta, kad IRNC ir susijusio tiekėjo ryšiai neturėjo poveikio šioms kainoms, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo į jas apskritai neatsižvelgti. Antra, nepareikšdama jokios pozicijos dėl faktų ir išvadų, padarytų per „Eurofer“ nurodytą tyrimą dėl karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių, Komisija priminė, kad kiekvienas atvejis vertinamas ir analizuojamas atskirai, ir jei per vieną tyrimą nustatyti faktai skiriasi nuo faktų, nustatytų per ankstesnį tyrimą, ir jei tai yra neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo ta pati bendrovių grupė, gali būti padaryta kitokia išvada.

(72)

Tvirtinimas, kad prie karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo kainos turi būti pridėtas pagrįstas pelnas, buvo atmestas, nes 2 straipsnio 5 dalyje iš tiesų leidžiama atlikti tokį koregavimą, jeigu su tiriamojo produkto gamyba susijusios sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos susijusios šalies apskaitos įrašuose. Tačiau per dabartinį tyrimą Komisija nenustatė, kad taip būtų. Dėl trečiojo tvirtinimo antros dalies Komisija priminė, kad tiriamasis produktas gaminamas naudojant tik karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno ritinius, perkamus iš susijusių tiekėjų toje pačioje pramoninėje zonoje, o gamybos baigiamąjį procesą vykdo IRNC. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad pelnas „turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis“. Todėl ši nuostata apima tik panašaus produkto pardavimo pelno dydžio nustatymą ir nėra taikoma įprastomis rinkos sąlygomis taikomos žaliavų pardavimo kainos nustatymui.

(73)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Eurofer“ tvirtinimai buvo atmesti.

(74)	Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ tvirtino, kad normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį turėtų būti koreguojama, kad būtų atsižvelgta į nustatytus žaliavų rinkų iškraipymus Indonezijoje. Į šį tvirtinimą atsakyta 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse.

3.2.3. Eksporto kaina

(75)	Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 77–79 konstatuojamosiose dalyse.

(76)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatyta remiantis kaina, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, „Jindal Indonesia“ tam tikrą produkto kiekį pardavė per IBJ Ispanijoje.

(77)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Indonesia“ dėl šio pardavimo pateikė tas pačias pastabas, kurias pateikė „Jindal India“ ir kurios paminėtos 48 konstatuojamojoje dalyje. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Priežastys, dėl kurių tvirtinimas buvo atmestas, atskleistos tik susijusiai šaliai dėl 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

3.2.4. Palyginimas

(78)	Išsami informacija apie normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pateikta laikinojo reglamento 80–83 konstatuojamosiose dalyse.

(79)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Indonesia“ dėl koregavimo atsižvelgiant į tariamą komisinį atlyginimą pateikė tas pačias pastabas, kurias pateikė „Jindal India“ ir kurios paminėtos 52 konstatuojamojoje dalyje. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Priežastys, dėl kurių tvirtinimas buvo atmestas, atskleistos tik susijusiai šaliai dėl 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(80)	„Jindal Indonesia“ tvirtino, kad apskaičiuodama kredito išlaidas Komisija turėjo naudoti ne tarpbankines trumpalaikes palūkanų normas, kurias paskelbė CEIC, o Indonezijos banko paskelbtas paskolų JAV doleriais ir Indonezijos rupijomis trumpalaikes palūkanų normas.

(81)

Komisija išanalizavo pateiktus paaiškinimus ir patvirtinamuosius dokumentus ir nusprendė, kad buvo pagrindo keisti duomenų šaltinį, kaip tvirtino „Jindal Indonesia“. Tačiau, atsižvelgiant į skirtingų palūkanų normų taikymą pardavimui vidaus rinkoje ir eksportui, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punkte numatyta galimybė atlikti koregavimą atsižvelgiant į bet kurio kredito, suteikto aptariamam pardavimui vykdyti, išlaidas, jeigu tai yra vienas iš veiksnių, į kurį atsižvelgiama nustatant taikytinas kainas. Per nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad bendrovė tiek vidaus, tiek eksporto operacijas finansuoja trumpalaikėmis paskolomis ir bendromis prekybos priemonėmis daugiausia JAV doleriais. Komisija bendrovės įrašuose nerado įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti skirtingų skolinimosi Indonezijos rupijomis palūkanų normų taikymą pardavimui vidaus rinkoje. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad pardavimui vidaus rinkoje finansuoti turi būti naudojama paskolų Indonezijos rupijomis palūkanų norma.

(82)

„IRNC group“ pakartojo, kad Komisija nenuosekliai koregavo eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą, kad būtų atsižvelgta į tam tikras transporto išlaidas, o tvirtinimai, kad turi būti koreguojamos pardavimo vidaus rinkoje kainos atsižvelgiant į tam tikras transporto išlaidas ir kitas susijusias sąnaudas, visų pirma sąnaudas, susidariusias nagrinėjamąjį produktą pervežant iš gamyklos į vidaus sandėlį, buvo atmesti.

(83)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktas taikomas transporto išlaidoms, patirtoms po pardavimo gabenant prekes iš eksportuotojo patalpų pirmam nepriklausomam pirkėjui. IRNC vidaus sandėlis yra bendrovės patalpų dalis, o sąnaudos, susidariusios perkeliant prekes iš gamyklos į vidaus sandėlį, susidarė iki pardavimo.

(84)

„IRNC group“ taip pat tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl panašios susijusios vežimo ir uosto mokesčių išlaidos, patirtos prekes perkraunant Kinijos laisvojoje zonoje, neturėtų būti taip pat atmestos. Komisija išnagrinėjo pastabas ir byloje surinktus įrodymus, visų pirma gamintojo ir susijusių prekiautojų, dalyvaujančių vykdant pardavimą eksportui, pirkimo–pardavimo sutartį. Komisija pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad iškrovimo uostas yra Sąjungoje ir kad prekes leidžiama perkrauti. Be to, vykdant pardavimą eksportui vežimo išlaidas tiesiogiai patiria prekiautojas, todėl jos turi įtakos kainų palyginamumui, o vykdant pardavimą vidaus rinkoje patirtas sandėliavimo išlaidas, kai prekės perkeliamos į sandėlį, padengia gamintojas ir jos buvo patirtos iki pardavimo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(85)

Po galutinio faktų atskleidimo IRNC taip pat tvirtino, kad Komisija laikėsi nenuoseklaus metodo, nes neatliko normaliosios vertės koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, taip atspindėdama pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą jos atliktus pardavimo eksportui per susijusius prekiautojus koregavimus.

(86)

Komisija priminė, kad Teisingumo Teismo praktikoje (12) aiškiai nustatyta, kad „<...> šalis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prašanti koregavimo, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir nustatyti dempingo skirtumą, turi pateikti įrodymus, kad jos prašymas yra pagrįstas <...>“. Šiuo klausimu IRNC pateikta informacija yra tiesiog pareiškimas, kuriuo prašoma koreguoti normaliąją vertę, tačiau nepateiktas joks esminis pagrindimas ar išsamus paaiškinimas. Komisija taip pat priminė, kad eksporto kainos koregavimas savaime nereiškia normaliosios vertės koregavimo ir kad prašymą pateikusi šalis tokį normaliosios vertės koregavimą turi tinkamai pagrįsti faktais ir įrodymais.

(87)	Atitinkamai Komisija nustatė, kad paprasčiausias pareiškimas, kuriuo prašoma atlikti koregavimą, nepateikiant pagrįsto prašymo, akivaizdžiai neatitinka Teisingumo Teismo nustatyto teisinio standarto. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(88)	IRNC taip pat tvirtino, kad Komisijai tenka pareiga įrodymais pagrįsti savo sprendimą koreguoti eksporto kainą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą ir kad ji savo pirminio ir galutinio faktų atskleidimų dokumentuose nenurodė pakankamų motyvų.

(89)

Atsižvelgdama į po galutinio faktų atskleidimo iš bendrovės gautas pastabas, 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisija pateikė papildomą konkrečiai bendrovei skirtą faktų atskleidimo dokumentą, kuriame išsamiau paaiškino tokio eksporto kainos koregavimo priežastis ir įrodymus. Bendrovė nepateikė jokių pastabų dėl šio konkretaus faktų atskleidimo.

3.2.5. Dempingo skirtumai

(90)	Kaip nurodyta 65–89 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, ir atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumus.

(91)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Bendrovė	Galutinis dempingo skirtumas
„Jindal Indonesia“	20,2 %
„IRNC Group“	10,2 %
Visos kitos bendrovės	20,2 %

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(92)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis, tiksliau „Arinox“, kuri preliminariai buvo laikoma naudotoju, teigė, kad ji turėtų būti laikoma Sąjungos gamintoju. Reikėtų pažymėti, kad bendrovės duomenys buvo įtraukti į makroekonominius rodiklius, kuriuos pateikė „Eurofer“ ir sutikrino Komisija, todėl Komisija nusprendė, kad ši bendrovė yra Sąjungos pramonės bendrovė, kaip aprašyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Komisija pažymėjo, kad pradiniame prašyme neįtraukti tam tikrų produktų „Arinox“ save nurodė kaip galutinį naudotoją ir importuotoją, o bendrovės pradiniu etapu pateikti tvirtinimai buvo susiję su veikla, kurią ji vykdė kaip naudotojas Sąjungos rinkoje.

(93)

„Arinox“, „Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas paprašė įvardyti 13 Sąjungos gamintojų, kurie per TL sudarė Sąjungos pramonę. Be trijų atrinktų gamintojų ir skundą remiančių bendrovių (t. y. „Acerinox“, „Outokumpu Nirosta GmbH“, „Outokumpu Stainless AB“), tai yra „Marcegaglia“, „Acroni“, „Arinox“, „Otelinox“ ir trys Vokietijoje įsisteigę pervalcuotojai (t. y. „SAP Precision Metal“, BWS ir „Waelzholz“).

(94)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 87–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(95)	Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 90–92 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.2.1. Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimas

(96)

Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas nesutiko su bendru importo iš Indijos ir Indonezijos poveikio Sąjungos pramonės padėčiai vertinimu. Suinteresuotosios šalys teigė, kad importo iš abiejų šalių apimtis yra maža, importo iš Indijos (po truputį mažėjančio) ir Indonezijos (sparčiai didėjančio) tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu skiriasi, be to, nebuvo tinkamai įvertintos konkurencijos tarp importuotų produktų ir konkurencijos tarp importuotų produktų ir Sąjungos panašaus produkto sąlygos, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje.

(97)

Pastabose, pateiktose po pirminio faktų atskleidimo, skundo pateikėjas nesutiko su konsorciumo ir nesusijusio importuotojo tvirtinimu, kad importo tendencijos nėra svarbios taikant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, kad konkurencijos sąlygos buvo tinkamai įvertintos ir kad bendru vertinimu užtikrinamas nediskriminacinis muitų taikymas.

(98)

Komisija nustatė, kad buvo įvykdyti bendro importo vertinimo reikalavimai. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, t. y. importui iš kiekvienos šių šalių teko po 1 % rinkos dalies, o konkurencijos sąlygos pateisino bendrą vertinimą, nes importuojami produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis kaip ir Sąjungos gamintojų parduodami produktai ir jų naudojimo paskirtis yra tokia pati. Tai rodo aukštas iš Indijos ir Indonezijos importuojamų produktų ir Sąjungos gamintojų parduodamų produktų rūšių atitikties lygis.

(99)	Be to, buvo nustatyta, kad iš Indijos ir Indonezijos importuojamų produktų rūšys yra labai panašios, be to, panašus ir šių produktų atitinkamų kainų lygis.

(100)

Be to, kaip nurodė skundo pateikėjas, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nereikalaujama lyginti importo iš nagrinėjamųjų šalių tendencijų.

(101)

Po galutinio faktų atskleidimo konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas paprašė atskleisti teorinius modelius, naudotus tiriamojo produkto konkurencijos Sąjungos rinkoje ir nagrinėjamosiose šalyse sąlygoms įvertinti, ir patvirtinti, kad dėl šių konkurencijos sąlygų konsultuotasi su Komisijos konkurencijos ir ekonominės analizės tarnybomis.

(102)

Jie taip pat tvirtino, kad nepateikta jokia statistinė analizė, kuria būtų galima pagrįsti 99 ir 100 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, ir teigė, kad importo iš Indijos ir Indonezijos rinkos dalis buvo nedidelė, palyginti su Sąjungos pramonės rinkos dalimi. Importo iš Indijos apimtis per TL buvo mažesnė nei 2017 ir 2018 m. ir panaši į importo apimtį 2019 m. Be to, nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtis yra ribojama, nes pagal plienui nustatytas apsaugos priemones Indijai taikoma šalies kvota. Todėl, konsorciumo ir nesusijusio importuotojo teigimu, taikyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį yra netikslinga.

(103)

Komisija atliko teorinę analizę ir palygino eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamo produkto rūšis, remdamasi atrinktų bendrovių pateiktais produkto kontrolės numeriais (PKN). Ši analizė parodė aukštą atitikimo lygį. Kiekvieno eksportuojančio gamintojo ir Sąjungos pramonės parduodamų produktų rūšių atitiktis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pateikta konkrečiame faktų atskleidimo dokumente. Be to, Komisija taip pat nustatė, kad Indonezijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšys yra labai panašios į Indijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuojami produktai ir Sąjungos produktai akivaizdžiai konkuruoja tarpusavyje, todėl tikslinga importo poveikį vertinti bendrai. Konsorciumas ir nesusijęs importuotojas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad Komisijos atlikta analizė būtų neteisinga arba nepakankama. Tai, kad pagal apsaugos priemones Indijai yra nustatyta konkrečiai šaliai taikoma kvota, neturi įtakos šiai analizei, atsižvelgiant į 3 straipsnio 4 dalyje išvardytas sąlygas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(104)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio bendro vertinimo negauta, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 93–98 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.2.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(105)

Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad importas iš Indonezijos padidėjo, nes ši šalis yra nauja tiriamojo produkto eksportuotoja į Sąjungą, ir kad importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį nepadidėjo, todėl galimas nagrinėjamosioms šalims tenkančios rinkos dalies padidėjimas nedarė poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, tačiau pakeitė importą iš kitų trečiųjų šalių.

(106)

Kaip nurodyta 97–105 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko bendrą importo analizę, o importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų didėjo. Tai, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo ir kad Indonezija į Sąjungą pradėjo eksportuoti tik nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, nepakeitė fakto, kad iš nagrinėjamųjų šalių buvo importuojama dempingo kainomis, o tai darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(107)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir rinkos dalies negauta, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 99–101 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.2.3. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(108)

Laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė nustačiusi, kad Indijos eksportuojančių gamintojų vykdomo priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra 4,8 % ir 13,4 %.

(109)

Tačiau šiuose skirtumuose buvo korektūros klaida, todėl ją reikėtų ištaisyti ir priverstinio kainų mažinimo skirtumai tuomet būtų 5,8 % ir 13,4 %.

(110)

Po galutinio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad jie negalėjo atkurti, kaip buvo nustatytos nagrinėjamojo produkto importo kainos ir kaip buvo apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas, įskaitant jo koregavimus.

(111)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje, pagrįstos Eurostato duomenimis. Ši informacija yra viešai prieinama. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje, priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo pagrįstas atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainų ir atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamų kainų pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, suskirstytų pagal produkto rūšis ir pakoreguotų, kad būtų užtikrintos vienodos pardavimo sąlygos, palyginimu. Kadangi kiekvienos bendrovės tikslios pardavimo kainos iš esmės yra konfidencialios, jos buvo pateiktos tik susijusioms bendrovėms konkrečiai joms skirtuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(112)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, Komisija patvirtino visas laikinojo reglamento 102–105 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, su vienu pataisymu, kaip paaiškinta 71 konstatuojamojoje dalyje.

4.3. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.3.1. Bendrosios pastabos

(113)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 106–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.3.2. Makroekonominiai rodikliai

(114)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu ne padidėjo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje, o sumažėjo.

(115)

Tačiau šis pareiškimas būtų teisingas tik tuo atveju, jei „Eurofer“ pastaba dėl tariamai išpūstos importo iš trečiųjų šalių apimties būtų faktiškai teisinga. Kaip paaiškinta 135 konstatuojamojoje dalyje, laikinajame reglamente pateikti teisingi importo apimties duomenys. Taigi Sąjungos pramonės rinkos dalis taip pat buvo teisinga.

(116)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas nurodė, kad laikinajame reglamente yra apie 300–400 tūkst. tonų neatitikimas tarp Sąjungos pramonės gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenų, nurodytų laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje, ir atitinkamų pardavimo, atsargų ir eksporto duomenų, nurodytų laikinojo reglamento 114, 126 ir 152 konstatuojamosiose dalyse. Po galutinio faktų atskleidimo jie nesutiko su Sąjungos pramonės pajėgumų lygiu ir paprašė kaip įrodymą pateikti nominalių, faktinių ir veiksmingai panaudotų gamybos pajėgumų ir kiekvieno atskiro gamintojo faktiškai pagaminto kiekio duomenis, atskirų Europos gamintojų pardavimo apimties ir kainų duomenis ir kiekvieno Sąjungos gamintojo importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties duomenis.

(117)

Tačiau pirmiau pateikti skaičiai negali visiškai atitikti, nes gamybos, pardavimo ir eksporto apimtis yra susijusi su visa Sąjungos pramone, o laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje nurodyti atsargų duomenys yra mikroekonominis rodiklis, susijęs tik su atrinktais Sąjungos gamintojais. Komisija sutikrino visus skaičius ir nustatė, kad jie patikimi. Kadangi individualūs kiekvieno gamintojo duomenys yra konfidencialūs, Komisija laikinajame reglamente pateikė tik apibendrintą informaciją.

(118)

Be to, beveik pusė tariamai neatitinkančio kiekio yra susijęs su Sąjungos pramonės uždaruoju pardavimu susijusiems naudotojams. Šis kiekis buvo įtrauktas į laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje nurodytus gamybos duomenis, tačiau nebuvo įtrauktas į laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Sąjungos pramonės pardavimo apimtį. Sąjungos pramonės uždarasis pardavimas sudarė apie 5 % viso Sąjungos pramonės pardavimo ir šis santykis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovus.

(119)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimas rodo, kad žala nebuvo daroma ir kad nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies padidėjimas nedarė neigiamo poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai.

(120)

Kaip paaiškinta 107 konstatuojamojoje dalyje, nedidelis Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nepakeitė fakto, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 86 % ir buvo vykdomas dempingo kainomis, o tai darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(121)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 111–121 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.3.3. Mikroekonominiai rodikliai

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad neigiama Sąjungos pramonės pelningumo tendencija negali būti siejama su importu iš nagrinėjamųjų šalių, nes šio importo apimtis yra maža ir negali daryti tokio didelio poveikio rinkai. Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir nesusijęs importuotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės pelnas nuo TL padidėjo.

(123)

Importo iš šių šalių apimtis buvo didesnė nei de minimis, o dėl jo mažų kainų, kurios, kaip nustatyta, buvo dempingo kainos, iš tiesų buvo daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta laikinojo reglamento 141 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimą galima susieti su neigiama Sąjungos pramonės pelningumo tendencija. Vėlesnis Sąjungos gamintojų pelningumo lygio padidėjimas po TL nekeičia šios išvados, nes per tyrimą nagrinėjamas TL.

(124)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 122–133 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.4. Išvada dėl žalos

(125)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojų konsorciumas, vienas nesusijęs importuotojas ir Indonezijos Vyriausybė tvirtino, kad kai kurių žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, ir labiausiai pabrėžė Sąjungos pramonės rinkos dalies ir užimtumo padidėjimą ir atsargų sumažėjimą.

(126)

Atsargų lygis, išreikštas pardavimo apimties procentine dalimi, liko nepakitęs, todėl nebuvo aiškus žalos rodiklis. Kiti du aptariami rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų gerėjo. Tačiau, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, rinkos dalis padidėjo Sąjungos gamintojų pelningumo sąskaita. Užimtumas šiek tiek padidėjo, nors darbo sąnaudos vis dėlto buvo sumažintos. Tačiau šios išvados nepanaikino pagrindinių išvadų dėl žalos, t. y. kad pelningumo ir visų Sąjungos pramonės finansinių rodiklių raida yra neigiama.

(127)

Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir nesusijęs importuotojas taip pat teigė, kad, remiantis turimais 2021 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, atrinktų Sąjungos gamintojų finansinė padėtis gerėja, todėl pramonei nereikia papildomos apsaugos.

(128)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizė buvo grindžiama nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuris baigėsi 2020 m. birželio mėn. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 128–133 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu visi Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai blogėjo. Išvados šiuo klausimu negali paneigti tariamas trumpalaikis Sąjungos gamintojų padėties pagerėjimas po nagrinėjamojo laikotarpio, kurį patvirtina neaudituotos 2021 m. pirmojo ketvirčio ataskaitos.

(129)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė galutinę išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(130)

Po pirminio faktų atskleidimo Indonezijos Vyriausybė tvirtino, kad importas iš Indonezijos negalėjo padaryti žalos, nes jam tenkanti rinkos dalis buvo nedidelė, o jo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo.

(131)

Komisija pirmiausia priminė, kad importas iš Indonezijos ir jo rinkos dalis buvo vertinami bendrai su importu iš Indijos. Be to, Komisija pažymėjo, kad Indonezijos rinkos dalis bet kuriuo atveju nagrinėjamuoju laikotarpiu sparčiai didėjo nuo 0,4 % 2017 m. iki 2,8 % tiriamuoju laikotarpiu. Indonezijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, tačiau jos visada buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(132)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš Indijos ir Indonezijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 141–143 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

(133)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ nurodė, kad neatitinka laikinojo reglamento 11 lentelėje pateikti importo iš trečiųjų šalių apimties skaičiai ir Eurostato duomenys.

(134)

Tačiau „Eurofer“ nurodyti skaičiai neapima importo, apie kurį pranešta Eurostatui pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras, į kurį buvo atsižvelgta laikinojo reglamento 11 lentelėje.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ suabejojo Komisijos naudotos importo apimties tikslumu ir teigė, kad metodas, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, neatitinka įprastos Komisijos praktikos ir yra nesuderinamas su žalos ir priežastinio ryšio vertinimo atliekant tyrimą tikslu. „Eurofer“ tvirtino, kad pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras importuojamiems produktams antidempingo muitai netaikomi ir jie nekonkuruoja su Sąjungos pramonės prekėmis.

(136)

Komisija iš tiesų laikėsi nuomonės, kad prekės, importuotos pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūras, ne tik vežamos tranzitu per Sąjungą, bet ir su jomis Sąjungoje atliekamos pridėtinę vertę kuriančios perdirbimo operacijos, kaip antai surinkimas ir perdirbimas. Todėl šie importuojami produktai akivaizdžiai konkuruoja su Sąjungos pramonės gaminamais produktais. Pavyzdžiui, Sąjungoje įsikūrusi bendrovė, kurios veikla yra būtent atlikti šias perdirbimo operacijas, turi galimybę arba pirkti produktą iš Sąjungos pramonės, arba jį importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Todėl vertinant žalą reikėtų atsižvelgti į importą pagal šias specialias muitinės procedūras. Iš tiesų šiam importui taip pat taikomas muito surinkimas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 76 straipsnį (13).

(137)

Be to, „Eurofer“ teigė, kad importo iš skirtingų šalių apimtis buvo nenuosekli, nes į importo iš tam tikrų trečiųjų šalių apimtį nebuvo įtrauktos laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūros.

(138)

Importo apimtis buvo oficialūs Eurostato duomenys ir apėmė tiek nagrinėjamųjų šalių, tiek visų kitų trečiųjų šalių įprastas muitinės procedūras ir laikinojo įvežimo perdirbti bei laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras.

(139)

Be to, „Eurofer“ nurodė importo apimtį per to paties produkto importo iš Kinijos ir Taivano priemonių galiojimo termino peržiūrą, kurios tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai buvo tie patys kaip šio tyrimo, per kurią Komisija įvertino Sąjungos suvartojimą ir rinkos dalis neatsižvelgdama į importą pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras. Taigi priemonių galiojimo termino peržiūros ir dabartinio tyrimo importo, suvartojimo ir rinkos dalies duomenys skiriasi, reiškia viename iš šių dviejų tyrimų padaryta akivaizdi klaida.

(140)

Priemonių galiojimo termino peržiūros dėl plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių importo iš Kinijos ir Taivano tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai žalos analizei atlikti iš tiesų yra tokie patys. Tačiau per tą tyrimą atlikta kitokio pobūdžio analizė, t. y. nagrinėta dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė, ir jokios atliekant tą tyrimą padarytos išvados šiame tyrime automatiškai negalioja. Taigi, nors į toje priemonių galiojimo termino peržiūroje pateiktus importo duomenis nebuvo įtrauktas importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūras, tame tyrime padarytos išvados tebegalioja. Todėl Komisija nemanė, kad šie skirtingi duomenys būtų akivaizdi klaida.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės finansiniai rodikliai pablogėjo ne dėl importo dempingo kaina, o dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas nesutiko su šiuo tvirtinimu ir teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu žalos tendencija buvo priešinga.

(142)

Komisija nustatė, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos turėjo didelės įtakos Sąjungos pramonės kainoms ir jos finansiniams rodikliams. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iki COVID-19 pandemijos buvo visą laiką mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Pandemija galėjo turėti įtakos suvartojimui Sąjungos rinkoje, tačiau toks poveikis galėjo būti juntamas tik paskutinį tiriamojo laikotarpio ketvirtį (2020 m. balandžio–birželio mėn.), tuo tarpu didelis suvartojimo sumažėjimas buvo pastebėtas jau 2019 m.

(143)

Be to, laikinojo reglamento 150–151 konstatuojamosiose dalyse Komisija išanalizavo suvartojimo mažėjimą (iš dalies susijusį su COVID-19 pandemija arba ne) kaip galimą kitą veiksnį, dėl kurio galėjo būti padaryta žala, ir padarė preliminarią išvadą, kad dėl šio sumažėjimo nesusilpnėjo importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys. Ši išvada patvirtinta.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(144)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta, Komisija padarė išvadą, kad nė vienas atskirai ar kartu analizuotas veiksnys nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio tiek, kad toks ryšys nebebūtų realus ir reikšmingas, todėl patvirtino laikinojo reglamento 160–163 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

6. PRIEMONIŲ LYGIS

6.1. Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

(145)

Nustačius laikinąsias priemones skundo pateikėjas iškėlė du techninius klausimus, susijusius su žalos skirtumo skaičiavimu, dėl apskaičiuotų prarastų investicijų nuvertėjimo ir vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų būsimų aplinkos apsaugos sąnaudų atitikties. Kad apskaičiuotų prarastas investicijas, Komisija manė, kad būtų pagrįsta remtis prarastų investicijų nuvertėjimu tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodė atrinkti Sąjungos gamintojai. Skundo pateikėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų, kodėl toks metodas būtų nepagrįstas. Remdamasi skundo pateikėjo pateiktais patvirtinamaisiais duomenimis ir informacija, Komisija priėmė tvirtinimą dėl būsimų aplinkos apsaugos sąnaudų atitikties, dėl kurio šiek tiek padidėjo galutiniai žalos skirtumai.

(146)

Po galutinio faktų atskleidimo viena eksportuojančių gamintojų grupė tvirtino, kad apskaičiuojant nežalingą kainą žalos skirtumui nustatyti neturėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos pramonės dėl COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių patirtas išlaidas, nes jos ypač padidino Sąjungos pramonės vieneto sąnaudas ir neatspindi Sąjungos gamintojų įprastų gamybos sąnaudų.

(147)

Komisija paprašė Sąjungos pramonės visus prašytus duomenis klausimyno atsakymuose padalyti į du TL pusmečius, kad būtų galima nustatyti galimą COVID-19 pandemijos poveikį jų pardavimo ir sąnaudų duomenims. Tačiau sutikrinus duomenis nebuvo nustatyta jokių papildomų dėl COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių patirtų išlaidų, kuriomis remiantis būtų pagrįsta atlikti prašomą koregavimą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(148)

„Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas nesutiko su didesniu žalos skirtumu Indijos eksportuojantiems gamintojams, nors jų pardavimo į Sąjungos rinką kainos ir buvo didesnės.

(149)

Žalos skirtumas skaičiuojamas remiantis eksportuojančių gamintojų parduodamo produkto rūšimis. Kadangi skirtingų gamintojų tam tikrų rūšių produktų kainos gali skirtis, bendras importo kainų lygis ir kiekvienam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuoto žalos skirtumo lygis neturi sietis.

(150)

Patikslintų skaičiavimų rezultatai pateikiami lentelėje.

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

Indija

„Jindal Stainless Limited“ ir „Jindal Stainless Hisar Limited“

13,9 %

25,2 %

„Chromeni Steels Private Limited“

45,1 %

35,3 %

Visos kitos bendrovės

45,1 %

35,3 %

Indonezija

IRNC

10,2 %

32,4 %

„Jindal Stainless Indonesia“

20,2 %

33,1 %

Visos kitos bendrovės

20,2 %

33,1 %

(151)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priemonių lygio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 165–173 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas pagal pirmiau pateiktą lentelę pakoreguotas išvadas.

6.2. Skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas

(152)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ teigė, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, kad „Chromeni“ nenaudojo su iškraipymais susijusių žaliavų. Ji teigė, kad buvo „akivaizdžiai“ aišku, kad „Chromeni“ naudojasi tarpiniais produktais, kurie yra susiję su žaliavų rinkų iškraipymais Indijoje arba Indonezijoje, ir kad į tai reikėtų atsižvelgti. Ji tvirtino, kad šiuo tikslu Komisija turėtų pasinaudoti bendradarbiavimu atliekant šį tyrimą su įtariamu karštai valcuoto nerūdijančiojo plieno tiekėju Indonezijoje arba naujausiomis išvadomis dėl žaliavų, susijusiomis su ta žaliava (14).

(153)

„Eurofer“ taip pat teigė, kad Komisijos pateiktas 7 straipsnio 2a dalies aiškinimas labai riboja galimybę mažinti žaliavų rinkų iškraipymų poveikį galutinės grandies sektoriams ir kad jis neleistų Komisijai įvertinti žaliavų rinkų iškraipymų poveikio įmonių grupėje (pvz., „Jindal Group“). Be to, ji taip pat atkreipė dėmesį į priemonių vengimo riziką per bendrovę, kuriai taikomas mažesnis muitas (šiuo atveju – įsikūrusiai Indijoje arba Indonezijoje), todėl tvirtino, kad Komisija turėtų išplėsti didžiausio taikomo muito taikymą visoms grupės bendrovėms, nepriklausomai nuo nagrinėjamojo produkto gamybos šalies.

(154)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 176 konstatuojamojoje dalyje, „Chromeni“ nenaudojo žaliavų, susijusių su Indijoje nustatytais iškraipymais, t. y. chromo rūdos ir nerūdijančiojo plieno laužo. Be to, nustatant galutinį antidempingo muitą, neįmanoma dėl galimo būsimo priemonių vengimo išplėsti vienam susijusiam gamintojui nustatyto antidempingo muito taikymą susijusiems gamintojams kitoje šalyje. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat nurodo 175–177 konstatuojamąsias dalis.

(155)

Todėl šie „Eurofer“ tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(156)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 174–178 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

6.3. Išvada

(157)

Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų sumą būtų tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje išdėstytą mažesnio muito taisyklę. Todėl turėtų būti nustatyti tokie galutiniai antidempingo muitai:

Šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Indija

„Jindal Stainless Limited“ ir „Jindal Stainless Hisar Limited“

13,9 %

„Chromeni Steels Private Limited“

35,3 %

Visos kitos bendrovės

35,3 %

Indonezija

IRNC

10,2 %

„Jindal Stainless Indonesia“

20,2 %

Visos kitos bendrovės

20,2 %

7. SĄJUNGOS INTERESAI

7.1. Sąjungos pramonės interesai

(158)

Nė viena šalis neginčijo, kad priemonės atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Todėl laikinojo reglamento 181–183 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

7.2. Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai

(159)

Po pirminio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad, jei Sąjunga nustatytų priemones Indijai ir Indonezijai, Sąjungos rinkoje pritrūktų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių, nes Sąjungos produkcijos nepakaktų visai rinkai aprūpinti, o kiti tiekimo šaltiniai yra riboti daugiausia dėl importui iš Kinijos ir Taivano taikomų antidempingo priemonių. Šalių teigimu, Sąjungos rinkoje jau galima pastebėti šį tiekimo trūkumą ir vėlavimą.

(160)

Šalys teigė, kad kai kuriuos kitus galimus importo šaltinius, t. y. Braziliją, Malaiziją ir Pietų Afriką, kontroliuoja Sąjungos gamintojai, kuriems šiose šalyse priklauso plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių gamybos bendrovės. Šalių teigimu, dėl to Sąjungos gamintojai piktnaudžiauja apsauga ir kainos Sąjungos rinkoje didės.

(161)

Be to, šalys tvirtino, kad jos neturi galimybės perkelti kainų pirkėjams, todėl jų pelningumui būtų padarytas neigiamas poveikis.

(162)

Po galutinio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir nesusijęs importuotojas pakartojo šiuos tvirtinimus.

(163)

„Eurofer“ nesutiko su šiais pareiškimais ir teigė, kad nurodytas vėlavimas atsirado dėl paklausos pokyčių ir pasaulinių tiekimo grandinių sutrikdymo dėl COVID-19 pandemijos, o tai nėra būdinga plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių tiekimo grandinei. „Eurofer“ teigė, kad įprastomis sąlygomis Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų patenkinti beveik 150 % tiriamojo laikotarpio Sąjungos suvartojimo. Be to, „Eurofer“ teigė, kad žaliavų kainų padidėjimas po tiriamojo laikotarpio rodo didelį pasaulinį žaliavų sąnaudų padidėjimą, darantį poveikį ne tik kainoms Sąjungoje. Be to, „Eurofer“ tvirtino, kad plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių galima įsigyti iš trečiųjų šalių, kuriose yra dideli plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pajėgumai ir kurių neriboja plienui taikomos apsaugos priemonės.

(164)

Kaip nurodyta laikinajame reglamente, trečiosios šalys, iš tiesų yra plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių tiekimo šaltiniai, kurių didžiausi yra Taivanas ir Korėja. Importas iš Taivano vis dar patenka į Sąjungą, nes taikomi palyginti maži antidempingo muitai. Korėjai nagrinėjamuoju laikotarpiu pavyko padidinti eksportą į Sąjungą tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai. Sąjungos rinkoje vis dar yra ir importo iš Pietų Afrikos, nepaisant tariamos Europos bendrovių vykdomos plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių gamybos kontrolės šioje šalyje. Be to, Indijai ir Indonezijai nustatytais antidempingo muitais siekiama ne uždaryti Sąjungos rinką nagrinėjamosioms šalims, o padidinti kainas iki sąžiningo lygio.

(165)

Kainų didėjimą, pastebėtą ir trečiųjų šalių rinkose, paprastai lemia žaliavų sąnaudų didėjimas. Todėl nėra jokių požymių, kad Sąjungos gamintojai piktnaudžiautų rinkos apsauga. Be to, kadangi Sąjungoje yra 13 tiriamojo produkto gamintojų, Sąjungos rinkoje yra didelė vidinė konkurencija.

(166)

Komisija taip pat negali tinkamai įvertinti suinteresuotųjų šalių tvirtinimų, kad neįmanoma perkelti kainų pirkėjams ir pakeisti importuotų produktų, nes šiame tyrime susijusios šalys tinkamai nebendradarbiavo. Skirtingai nei du nesusiję importuotojai, nurodyti laikinojo reglamento 184–193 konstatuojamosiose dalyse, susijusios šalys savo tvirtinimus pateikė po faktų atskleidimo, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų. Dėl to Komisija negalėjo atlikti išsamesnio vertinimo ir patikrinti jų pirkimo ir pardavimo kanalų, parduodamų produktų rūšių, sąnaudų ir finansinės padėties.

(167)

Tuo remdamasi Komisija patvirtino išvadą, kad galimo muitų nustatymo poveikis importuotojams ir naudotojams nėra didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei.

(168)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 184–195 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

7.3. Išvada dėl Sąjungos interesų

(169)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 196 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

8. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

8.1. Galutinės priemonės

(170)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. Dėl šio reglamento 6 skirsnyje ir ypač 6.2 poskirsnyje nurodytų priežasčių antidempingo muitai turėtų būti nustatyti remiantis mažesnio muito taisykle.

(171)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos šios muito normos:

Šalis	Bendrovė	Galutinis antidempingo muitas
Indija	„Jindal Stainless Limited“ ir „Jindal Stainless Hisar Limited“	13,9 %
	„Chromeni Steels Private Limited“	35,3 %
	Visos kitos bendrovės	35,3 %
Indonezija	IRNC	10,2 %
	„Jindal Stainless Indonesia“	20,2 %
	Visos kitos bendrovės	20,2 %

(172)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(173)

Pasikeitus pavadinimui, bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (15). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(174)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muito normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(175)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(176)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja kurios nors bendrovės, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(177)

8.2. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(178)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas.

(179)

Kadangi galutinio muito normos yra mažesnės už laikinojo muito normas, galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos turėtų būti nerenkamos.

8.3. Taikymas atgaline data

(180)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, gavusi skundo pateikėjo prašymą Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(181)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima galutinius muitus surinkti atgaline data.

(182)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4d dalyje. Atlikdama šią analizę Komisija lygino mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo šio tyrimo inicijavimo iki laikinųjų priemonių nustatymo, ir tolesnio reikšmingo padidėjimo nenustatyta:

	Tiriamasis laikotarpis (tonomis per mėnesį)	Laikotarpis po TL, t. y. 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. gegužės 28 d. (tonomis per mėnesį)	Importo padidėjimas (%)
Plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių importas iš Indijos	8 956	6 036	-33 %
Plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių importas iš Indonezijos	7 353	8 439	15 %
Bendras plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių importas iš nagrinėjamųjų šalių	16 308	14 475	-11 %
Šaltinis:„Surveillance 2“ (ES 27).

(183)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų surinkimas atgaline data už laikotarpį, per kurį buvo registruojamas importas, šiuo atveju yra nepagrįstas.

9. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(184)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(185)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (17) Komisija trejų metų laikotarpiui nustatė apsaugos priemonę tam tikriems plieno produktams. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (18) apsaugos priemonės galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. Peržiūrimasis produktas (kaip kategorija) yra vienas iš produktų, kuriems taikoma apsaugos priemonė. Taigi, viršijus pagal apsaugos priemonę nustatytas tarifines kvotas, už tą patį importą turėtų būti mokamas ir virškvočio muitas, ir antidempingo muitas. Kadangi toks antidempingo priemonių ir apsaugos priemonių bendras taikymas gali daryti didesnį poveikį prekybai nei pageidaujama, Komisija nusprendė netaikyti tuo pačiu metu antidempingo muito ir virškvočio muito peržiūrimajam produktui tol, kol bus taikomas apsaugos muitas.

(186)

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui pradedamas taikyti Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis viršija antidempingo muitų lygį pagal šį reglamentą, renkamas tik Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Tuo metu, kai kartu taikomos apsaugos priemonės ir antidempingo muitai, pagal šį reglamentą nustatytų muitų surinkimas sustabdomas. Tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui pradedamas taikyti Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis yra mažesnis už antidempingo muitus pagal šį reglamentą, renkamas Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš pagal šį reglamentą nustatytų antidempingo muitų dydžių. Nesurinktos antidempingo muitų sumos dalies surinkimas sustabdomas.

(187)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, kurių KN kodai šiuo metu yra 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7219 90 20, 7219 90 80, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81, 7220 20 89, 7220 90 20 ir 7220 90 80, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis	Bendrovė	Galutinis antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
Indija	„Jindal Stainless Limited“	13,9 %	C654
	„Jindal Stainless Hisar Limited“	13,9 %	C655
	„Chromeni Steels Private Limited“	35,3 %	C656
	Visos kitos Indijos bendrovės	35,3 %	C999
Indonezija	IRNC	10,2 %	C657
	„Jindal Stainless Indonesia“	20,2 %	C658
	Visos kitos Indonezijos bendrovės	20,2 %	C999

3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Kai Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas tampa taikytinas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, ir jis yra didesnis už atitinkamą 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto antidempingo muito ad valorem dydį, renkamas tik Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas.

2. 1 dalies taikymo laikotarpiu pagal šį reglamentą nustatytų muitų surinkimas sustabdomas.

3. Kai Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas tampa taikytinas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, o jo dydis yra mažesnis už atitinkamą 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto antidempingo muito ad valorem dydį, renkamas Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto antidempingo muito ad valorem dydžių.

4. Pagal 3 dalį nesurinktos antidempingo muito sumos dalies surinkimas sustabdomas.

5. 2 ir 4 dalyse nurodytas sustabdymas galioja ribotą laiką iki Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodyto virškvočio muito taikymo laikotarpio pabaigos.

3 straipsnis

Galutinai surenkamos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/854 garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų sumos. Sumos, viršijančios galutines antidempingo muito normas, nerenkamos.

4 straipsnis

Registruotam importui galutinis antidempingo muitas atgaline data netaikomas. Duomenys, surinkti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/370 1 straipsnį, nebesaugomi. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/370 panaikinamas.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Indijos ir Indonezijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų inicijavimą (OL C 322, 2020 9 30, p. 17).

(3) Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Indijos ir Indonezijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų inicijavimą (OL C 57, 2021 2 17, p. 16).

(4) 2021 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/370, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Indijos ir Indonezijos kilmės plokščius šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus (OL L 71, 2021 3 2, p. 18).

(5) 2021 m. gegužės 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/854, kuriuo importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 188, 2021 5 28, p. 61).

(6) Neintegruotųjų metalo importuotojų ir platintojų asociacija.

(7) Kolegijos ataskaitos EB – lašišos (Norvegija), WT/DS337/R, 7.256, 7.257 ir 7.273 punktai.

(8) 2009 m. kovo 18 d. sprendimo Shanghai Excell M&E Enterprise, T-299/05, EU:T:2009:72, 288 punktas.

(9) Žr., pvz., 2021 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/582, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 124, 2021 4 12, p. 40), 283 konstatuojamąją dalį (naudojamas prekiautojo pelnas); 2009 m. kovo 18 d. sprendimo Shanghai Excell M&E Enterprise, T-299/05, EU:T:2009:72, 287 punktą.

(10) Apeliacinės tarybos ataskaitos JAV – antidempingo ir kompensaciniai muitai (Kinija), WT/DS379/AB/R, 567, 568 ir 583 dalys.

(11) 2020 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1408, kuriuo tam tikriems importuojamiems, be kita ko, Indonezijos kilmės karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis antidempingo muitas (OL L 325, 2020 10 7, p. 26).

(12) 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija pieš Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT)V , C-191/09 P ir C-200/09 P, 58 punktas.

(13) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisykl ė mis, kuriomis patikslinamos kai kurios S ą jungos muitin ė s kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1)

(14) 2020 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1408, kuriuo tam tikriems importuojamiems Indonezijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis antidempingo muitas (OL L 325, 2020 10 7, p. 26).

(15) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Wetstraat 170 Rue de la Loi, 1040 Brussels, Belgium.

(16) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(17) 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27).

(18) 2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I, 2021 6 25, p. 1).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 410

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. lapkričio 18d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/2009, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias molvas 1 ir 2 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniuose vandenyse	1
	*	2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/2010, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos ( 1 )	4
	*	2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas	51
	*	2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2012, kuriuo importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas	153
		SPRENDIMAI
	*	2021 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/2013, kuriuo skiriami Ispanijos Karalystės pasiūlyti Regionų komiteto narė ir pakaitinis narys	178
	*	2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1073, kuriuo nustatomos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/953, techninės specifikacijos ir įgyvendinimo taisyklės ( 1 )	180

	Klaidų ištaisymas
*	2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, klaidų ištaisymas ( OL L 57, 2021 2 18 )	197
*	2021 m. sausio 21 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/771, kuriuo nustatomi konkretūs apskaitos dokumentų patikrų, atliekamų vykdant oficialią ekologinės gamybos ir veiklos vykdytojų grupių kontrolę, kriterijai ir sąlygos ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848, klaidų ištaisymas (Europos Sąjungos oficialusis leidinys OL L 165, 2021 m. gegužės 11 d. )	198
*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1100, kuriuo tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas, klaidų ištaisymas ( OL L 238, 2021 7 6 )	199

Nr.	19/TQ92
Valstybė narė	Prancūzija
Ištekliai	LIN/1/2.
Rūšis	Paprastoji molva (Molva molva)
Zona	1 ir 2 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys
Draudimo data	2021 10 22

Kodas	Rodomas tekstas	Kodo sistemos pavadinimas	Kodo sistemos URL	Kodo sistemos OID	Kodo sistemos versija
840539006	COVID-19	SNOMED CT	http://snomed.info/sct	2.16.840.1.113883.6.96	2021-01-31

Laukelio identifikatorius	Laukelio pavadinimas	Nurodymai
nam/fn	Pavardė (-ės)	Pažymėjimo turėtojo pavardė (-ės) Privalomas 1 (vienas) netuščias laukelis, kuriame įrašytos visos pavardės. Jei pavardės kelios, jos atskiriamos tarpeliu. Mišrios pavardės su brūkšneliais ar panašiais ženklais turi likti nepakeistos. Pavyzdžiai: "fn": "Musterfrau-Gößinger" "fn": "Musterfrau-Gößinger Müller"
nam/fnt	Standartizuota pavardė (-ės)	Turėtojo pavardė (-ės) transliteruojamos laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma jo mašininio nuskaitymo kelionės dokumentuose (pvz., ICAO dok. 9303 3 dalyje apibrėžtos taisyklės). Privalomas 1 (vienas) netuščias laukelis, kuriame naudojami tik ženklai A–Z ir <. Didžiausias ženklų skaičius: 80 ženklų (kaip nurodyta ICAO 9303 ). Pavyzdžiai: "fnt": "MUSTERFRAU<GOESSINGER" "fnt": "MUSTERFRAU<GOESSINGER<MUELLER"
nam/gn	Vardas (-ai)	Pažymėjimo turėtojo vardas ar vardai. Jei turėtojas neturi vardo, šis laukelis praleidžiamas. Visais kitais atvejais privalomas 1 (vienas) netuščias laukelis, kuriame įrašyti visi vardai. Jei vardų keli, jie atskiriami tarpeliu. Pavyzdys: "gn": "Isolde Erika"
nam/gnt	Standartizuotas vardas (-ai)	Turėtojo vardas (-ai) transliteruojami laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma jo mašininio nuskaitymo kelionės dokumentuose (pvz., ICAO dok. 9303 3 dalyje apibrėžtos taisyklės). Jei turėtojas neturi vardo, šis laukelis praleidžiamas. Visais kitais atvejais privalomas 1 (vienas) netuščias laukelis, kuriame naudojami tik ženklai A–Z ir <. Didžiausias ženklų skaičius: 80 ženklų. Pavyzdys: "gnt": "ISOLDE<ERIKA"
dob	Gimimo data	SCP turėtojo gimimo data Visa data arba jos dalis, nenurodant laiko ir apsiribojant datomis nuo 1900-01-01 iki 2099-12-31 Privalomas 1 (vienas) netuščias laukelis, jei žinoma visa gimimo data arba jos dalis. Jei nežinoma net dalis gimimo datos, laukelyje įrašoma tuščia eilutė (""). Ši informacija turėtų atitikti kelionės dokumentuose pateiktą informaciją. Jei gimimo data žinoma, naudojamas vienas iš toliau nurodytų ISO 8601 formatų. Kiti variantai nenaudojami. MMMM-MM-DD MMMM-MM MMMM (Tikrinimo programėlėje trūkstamos gimimo datos dalys gali būti rodomos naudojant pakaitalą „XX“, kaip naudojama mašininio nuskaitymo kelionės dokumentuose, pvz., 1990-XX-XX.) Pavyzdžiai: "dob": "1979-04-14" "dob": "1901-08" "dob": "1939" "dob": ""

Grupės identifikatorius	Grupės pavadinimas	Įrašai
v	Skiepijimo informacijos grupė	Jei naudojama, joje privalomas 1 (vienas) įrašas apie 1 (vieną) skiepijimo dozę (viena dozė).
t	Tyrimo informacijos grupė	Jei naudojama, joje privalomas 1 (vienas) įrašas apie 1 (vieno) tyrimo rezultatą.
r	Persirgimo informacijos grupė	Jei naudojama, joje privalomas 1 (vienas) įrašas apie 1 (vieną) persirgimą.


	(1) Tekstas svarbus EEE.