15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1

(1)

Reglamente (ES) Nr. 531/2012 pateikta pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo sąvoka. Pirma, Reglamento (ES) Nr. 531/2012 4 straipsnio 1 dalimi paslaugų savojoje šalyje teikėjai įpareigojami savo paslaugų vartotojams suteikti galimybę naudotis bet kurio alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis neišskaidytomis reguliuojamomis tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų paslaugomis. Be to, į 4 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo įtrauktas reikalavimas, kad nei paslaugų savojoje šalyje teikėjai, nei tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai neužkirstų kelio tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojams naudotis reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurias lankomos šalies tinkle tiesiogiai teikia alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas;

(2)

siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimas būtų įgyvendinamas nuosekliai ir tuo pačiu metu, Reglamente (ES) Nr. 531/2012 reikalaujama, kad Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustatytų išsamias taisykles, susijusias su pareiga informuoti tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojus apie galimybę pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją, taip pat su pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo įgyvendinimo techniniu sprendimu;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 4 dalį, kad būtų užtikrinta atitiktis pagal visus Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, techninis sprendimas gali būti grindžiamas viena ar keliomis techninėmis sąlygomis. Todėl, jei atitikties pagal visus tuos kriterijus negalima užtikrinti viena technine sąlyga, turėtų būti taikomos kelios techninės sąlygos. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos išsamios su šiuo techniniu sprendimu susijusios taisyklės, kurias sudaro reikalavimai paslaugų savojoje šalyje teikėjams įdiegti su kiekviena technine sąlyga susijusius tinklo elementus ir teikti susijusias paslaugas, kad alternatyviems tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams būtų užtikrinta galimybė naudotis šiomis priemonėmis, kurios būtinos, kad jie galėtų siūlyti pavienes tarptinklinio ryšio paslaugas, ir būtų numatytas procesas, pagal kurį perduodantysis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas perduoda paslaugų teikimą priimančiajam tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui;

(4)

kartu techninis sprendimas turėtų užtikrinti galimybę vykdyti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus. Todėl techniniu sprendimu turėtų būti užtikrinta ir galimybė paslaugų vartotojams naudotis reguliuojamomis balso skambučių, SMS ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurias kaip paslaugų rinkinį teikia bet kuris alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, ir galimybė paslaugų savojoje šalyje teikėjams ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams laikytis įpareigojimo neužkirsti kelio paslaugų vartotojams naudotis reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurias lankomos šalies tinkle tiesiogiai teikia alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas;

(5)

šiuo metu visas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas kartu su savojoje šalyje teikiamomis judriojo ryšio paslaugomis teikia paslaugų savojoje šalyje teikėjas. Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti alternatyvų reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją, kuris tas paslaugas teikia kaip paslaugų rinkinį, ir jas įsigyti atskirai nuo savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų. Tuo tikslu tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas su alternatyviu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju sudaro sutartį dėl tų paslaugų teikimo;

(6)

esama keletas techninių sąlygų įgyvendinti rinkinį sudarančių pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą, įskaitant dvigubą tarptautinį judriojo ryšio abonento identifikatorių (IMSI) (du atskiri IMSI vienoje SIM kortelėje) ir pavienį IMSI (kai vieną IMSI bendrai naudoja paslaugų savojoje šalyje teikėjai ir tarptinklinio ryšio teikėjai). Dvigubo IMSI techninė sąlyga grindžiama tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojo SIM kortelėje įdiegiamu antruoju profiliu, kuriuo alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali naudotis parduodamas reguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas, o pirmuoju profiliu ir toliau naudojasi paslaugų savojoje šalyje teikėjas, parduodamas savojoje šalyje teikiamas paslaugas ir, galbūt, nereguliuojamas tarptinklinio ryšio paslaugas. Pagal pavienio IMSI techninę sąlygą pavienes tarptinklinio ryšio paslaugas techniškai vis tiek teikia paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kuris alternatyviam tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui yra priimantysis judriojo ryšio tinklo operatorius. Alternatyviam tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui teikiamos didmeninės pavienės tarptinklinio ryšio paslaugos, o jis šias paslaugas perparduoda tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojui mažmeniniu lygmeniu. Paprasčiausias variantas yra grynasis perpardavimas. Be to, esama galimybių tobulinti grynojo perpardavimo techninę sąlygą, alternatyviam tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui suteikiant galimybę nustatyti, kuriam iš lankomos šalies tinklų turėtų būti teikiama pirmenybė, ir atgauti nuolaidas už didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, pirktas iš priimančiojo judriojo ryšio tinklo operatoriaus (JRTO) remiantis didmeninės prekybos susitarimais su lankomos šalies tinklų operatoriais arba didmeninės paslaugų prekybos tarpininkais;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 1 dalį prieiga prie tinklo elementų ir paslaugų, būtinų pavienėms reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms parduoti, turėtų būti suteikiama nemokamai. Todėl 5 straipsnio 1 dalis netaikoma nustatant visų papildomų paslaugų, kurios nėra būtinos parduodant pavienes reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, kainas. Prieiga prie priemonių ir paramos paslaugų, būtinų pavienėms reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms parduoti, apima ir priemones bei paslaugas, būtinas perduodant vartotojui teikiamų paslaugų teikimą.

(8)

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ekspertai atliko pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų įgyvendinimo sprendimų vertinimą (2). EERRI mano, kad, norint įgyvendinti dvigubą IMSI, reikia atlikti daug projektavimo ir standartizacijos veiksmų ir, jos vertinimu, dėl įgyvendinimo išlaidų turėtų gerokai padidėti mažmeninės kainos. Kadangi pagal šią techninę sąlygą taip pat reikėtų modernizuoti dabar naudojamas SIM korteles (t. y. įdiegti dvigubo IMSI funkcijas), taikant dvigubo IMSI techninę sąlygą neužtikrinamos ekonomiškai veiksmingos ir vartotojams priimtinos galimybės parduoti pavienes reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas;

(9)

antra vertus, pavienio IMSI techninė sąlyga, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, atrodo tinkamesnė. Visų pirma, atsižvelgiant į 5 straipsnio 3 dalies h, i, j, k kriterijus, visos nustatytos techninės sąlygos, įskaitant pavienio IMSI techninę sąlygą, gali būti įgyvendintos šiuos kriterijus atitinkančiu būdu. Antra, pavienis IMSI yra patogus vartotojui atsižvelgiant į tai, kad tarptinklinio ryšio paslaugos techniškai teikiamos taip pat, kaip iki šiol, todėl galima tikėtis, kad vartotojui jos ir toliau bus teikiamos taip pat nenutrūkstamai. Trečia, pavienio IMSI įgyvendinimo išlaidos yra mažesnės nei dvigubo IMSI, ir jam įgyvendinti nereikėtų didelės apimties standartizacijos veiksmų. EERRI taip pat mano, kad didelių kliūčių įgyvendinti pavienį IMSI nėra.

(10)

būtų galima padidinti pavienio IMSI techninės sąlygos taikymo veiksmingumą poveikio konkurencijai atžvilgiu, jei alternatyvūs tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tarptinklinio ryšio duomenų srautą galėtų nukreipti į pageidaujamą lankomos šalies tinklą. Tačiau duomenų srauto nukreipimo tvarkos įgyvendinimas pagal patobulinto pavienio IMSI techninę sąlygą būtų pagrįstas tik jei įgyvendinimo išlaidos būtų proporcingos tikėtinai konkurencijos naudai. Kol kas nėra įrodymų, kad būtina duomenų srauto nukreipimo tvarka taikant patobulintą pavienio IMSI techninę sąlygą iki 2014 m. liepos 1 d. galėtų būti įgyvendinta priimtinomis sąnaudomis. Todėl šiame etape laikoma, kad pavienio IMSI techninė sąlyga, įgyvendinama kaip tarptinklinio ryšio paslaugų perpardavimas, pakankamai atitinka visus 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, išskyrus b ir e kriterijus, kuriuos ji atitinka tik iš dalies;

(11)

nei dvigubo IMSI, nei pavienio IMSI techninė sąlyga, nei patobulinti pastarosios variantai neatitinka visų Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų. Visų pirma, taikant nė vieną iš jų nebūtų užtikrinta, kad būtų laikomasi paslaugų savojoje šalyje teikėjams ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams taikomo įpareigojimo neužkirsti kelio paslaugų vartotojams naudotis reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurias viename iš lankomos šalies tinklų tiesiogiai teikia alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas. Tačiau taikant bent vieną techninio sprendimo techninę sąlygą turi būti užtikrinta galimybė šį įpareigojimą taikyti kaip vieną iš minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų;

(12)

dabartinė savojo tinklo konfigūracija ir tai, kaip tie tinklai sukurti, neužtikrina galimybės teikti tokias vietos tarptinklinio ryšio paslaugas. Todėl reikia antros techninės sąlygos, kad būtų galima įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 reikalavimus. Siekiant atskirti vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas nuo savojoje šalyje teikiamų paslaugų rinkinio, lankomos šalies tinklų operatoriams neturėtų būti užkirstas kelias ne tik techniškai apdoroti tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojo duomenų srautą, bet ir teikti paslaugą mažmeniniu lygmeniu;

(13)

kita vertus, taikant pavienio IMSI techninę sąlygą neužtikrinama galimybė tenkinti visų kategorijų vartotojų poreikius konkurencingomis sąlygomis, pvz., intensyviai naudotis duomenų perdavimo paslaugomis. Kadangi nustatytos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų didmeninės kainos ribos nėra griežtai siejamos su išlaidomis ir, nepaisant numatomo didmeninių sąnaudų mažėjimo, po 2014 m. nesumažės, neatrodo tikėtina, kad alternatyvūs tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, kuriems tenka naudotis didmeninėmis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, daug duomenų siunčiantiems naudotojams galės siūlyti patrauklias mažmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas, palyginti su savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugų kainomis. Tačiau taikant techninę sąlygą, kuria užtikrinama, kad bus laikomasi paslaugų savojoje šalyje teikėjams ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams taikomo įpareigojimo neužkirsti kelio paslaugų vartotojams naudotis reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurias lankomos šalies tinkle tiesiogiai teikia alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, alternatyviems tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams suteikiama galimybė teikti vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, t. y. duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas teikti nesinaudojant didmenine duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga;

(14)

paslaugų savojoje šalyje teikėjai mažmenines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas šiuo metu teikia pagal didmeninės prekybos susitarimus su lankomos šalies tinklų operatoriais. Siunčiant ir priimant tarptinkliniu ryšiu perduodamus duomenis naudojamasi radijo ryšio prieiga prie lankomos šalies operatoriaus tinklo ir parenkamas maršrutas tarp pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklo ir savojo tinklo. Savojo tinklo operatorius teikia prisijungimo prie interneto paslaugą ir iš tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojo ima mokestį už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugą. Dabar galiojantys GSM ir (arba) GPRS, EDGE ir UMTS standartai lankomos šalies tinklo operatoriui jau suteikia galimybę techniškai įgyvendinti duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu ir teikti prisijungimo prie interneto paslaugą neparenkant maršruto tarp savojo ir lankomos šalies tinklų. Tačiau pagal sektoriuje dabar galiojančią praktiką savojo tinklo operatorius iš paslaugų vartotojo vis tiek ima mokestį už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugą, o lankomos šalies tinklo operatorius savojo tinklo operatoriui teikia didmeninę duomenų srauto apdorojimo paslaugą;

(15)

yra keletas būdų įgyvendinti reikalavimą neužkirsti kelio teikti vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas. Pagrindiniai reikalavimai – reikalavimas įgyvendinti ir taikyti tarptinkliniu ryšiu perduodamų duomenų srauto apdorojimą lankomos šalies tinkle ir reikalavimas, kad tinklą lankomoje šalyje vartotojas galėtų pasirinkti rankiniu būdu arba automatiškai. Be kita ko, galimi patobulinimai yra duomenų srauto nukreipimo elementų pakeitimas, kad vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu seansas nebūtų nutrauktas, ir konkrečių priemonių, kurios padėtų tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojams pasirinkti lankomos šalies tinklą arba palaikytų automatinį lankomos šalies tinklo parinkimą, įgyvendinimas. Tokie pagrindiniai reikalavimai turėtų suteikti galimybę plėtoti įvairius laikinai arba nuolat teikiamų vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų verslo modelius;

(16)

laikino naudojimosi vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis atveju tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas, jei paslauga teikiama lankomoje šalyje ir jei lankomos šalies tinklo operatorius ir savojo tinklo operatorius yra sudarę tarptinklinio ryšio susitarimą, keliaudamas gali pasirinkti vietos judriojo ryšio tinklo operatorių, kurio mažmeninėmis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis jis ketina tiesiogiai naudotis. Šios paslaugos laikinumas reiškia, kad nuolatinė tinklo arba galinio įrenginio konfigūracija netaikoma, todėl nustojus naudotis vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga atkuriamas ankstesnis naudojimosi tarptinkliniu ryšiu būdas; Tokios rūšies paslaugomis vartotojas naudotųsi panašiai kaip bevielio ryšio tinklais, pvz., „WiFi“, kuriuo šiuo metu daugelis nešiojamųjų kompiuterių, išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių naudotojų naudojasi užsienyje. Balso skambučių, SMS ir kitas susijusias tarptinklinio ryšio paslaugas, kaip įprasta, teiktų savojo tinklo operatorius, išskyrus kai tarptinklinio ryšio paslaugų lankomos šalies tinkle teikėjas siūlo ir šias paslaugas;

(17)

nuolatinio naudojimosi vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis atveju tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas sudaro sutartį su vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikėju, o ne su savąjį tinklą naudojančiu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju. Šiuo atveju alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, pvz., judriojo ryšio tinklo operatorius arba perpardavėjas, tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojams vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas ir būtiną techninę pagalbą (kaip specialias prietaikas ar panašiai) vienoje arba daugiau šalių nuolat teiktų atsižvelgdamas į savo tinklo aprėptį ir (arba) JRTO, su kuriais jis yra sudaręs perpardavimo susitarimus kiekvienoje šalyje, tinklų aprėptį;

(18)

paprasčiausi komerciniai pasiūlymai gali būti ne patys patogiausi vartotojui, nes, pvz., gali būti reikalaujama, kad tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas, norėdamas naudotis paslauga ir pasirinkti lankomos šalies tinklą, pakeistų galinio įrenginio nuostatas arba išsiųstų kodą trumpąja žinute; galima tikėtis, kad, jei paslauga bus populiari, vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikėjai, galinių įrenginių ir programų tiekėjai ar kiti subjektai sukurs vartotojui patogesnius rinkos sprendimus. Laikoma, kad vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos yra patogios vartotojui dėl to, kad jis akimirksniu gali pradėti arba nustoti naudotis vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikėjų paslaugomis. Vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos alternatyviems tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams suteikia galimybę naudotis savo infrastruktūra ir komerciniais duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu susitarimais, pvz., sudarant susitarimus dėl perpardavimo ar dėl nuolatinio vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikimo keliose šalyse. Kaip nurodo EERRI, vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos gali būti įgyvendinamos palyginti greitai ir ekonomiškai efektyviai, nes didžiąją dalį sąnaudų patiria alternatyvūs teikėjai ir tos sąnaudos yra proporcingos faktiniam vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų įdiegimo lygiui. Sąveikumas yra didelis, nes jau esama duomenų srautų apdorojimo įgyvendinimo lankomos šalies tinkle standartų. Todėl techninė sąlyga, suteikianti galimybę naudotis prieiga prie vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, išskyrus b ir e kriterijus, kuriuos ji atitinka tik iš dalies;

(19)

techninė sąlyga, suteikianti galimybę naudotis prieiga prie vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, tik užtikrina prieigą prie duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų. Todėl ji nevisiškai atitinka Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 3 dalies e kriterijų. Be to, ši techninė sąlyga nevisiškai atitinka b kriterijų, nes naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis tikimasi pritraukti tik duomenų vartotojus;

(20)

techninis sprendimas, kuriame derinamos abi techninės sąlygos, būtent pavienio IMSI techninė sąlyga, įgyvendinama kaip tarptinklinio ryšio perpardavimo paslauga, ir techninė sąlyga, suteikianti galimybę naudotis prieiga prie vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų lankomos šalies tinkle, atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 531/2012 5 straipsnio 3 dalies kriterijus. Kadangi nei pavienio IMSI techninė sąlyga, nei techninė sąlyga, suteikianti galimybę naudotis prieiga prie vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, atskirai neatitinka b ir e kriterijų, jos viena kitą papildo ir tik kartu atitinka b ir e kriterijus;

(21)

pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 4 straipsnio 2 dalį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pakeitimas turi būti atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju kiek įmanoma greičiau, priklausomai nuo pasirinkto pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo įgyvendinimo techninio sprendimo. Kaip ir pakeičiant paslaugų savojoje šalyje teikėją, pavienio IMSI techninės sąlygos taikymo atveju sudarius sutartį su alternatyviu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju papildomos sąveikos su vartotoju nereikia. Ši techninė sąlyga suteikia galimybę įgyvendinti pakeitimą per panašų laikotarpį, kaip pakeičiant paslaugų savojoje šalyje teikėją, t. y. per vieną darbo dieną. Todėl pavienio IMSI techninės sąlygos atveju bet koks tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pakeitimo laikotarpis, viršijantis nustatytą paslaugų savojoje šalyje teikėjo pakeitimo laikotarpį, turėtų būti laikomas nepagrįstu delsimu, nes nėra techninių priežasčių, kuriomis būtų galima pagrįsti tokio pakeitimo delsimą ilgiau, nei palyginamo paslaugų savojoje šalyje teikėjo pakeitimo laikotarpis. Techninės sąlygos, suteikiančios galimybę naudotis prieiga prie vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, taikymo atveju tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas turėtų pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją, kurio vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis naudosis, prieš pat ketindamas naudotis vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga. Po to, kai sudaroma sutartis su priimančiuoju tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju, taikant techninę sąlygą užtikrinama galimybė nedelsiant pradėti naudotis vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikėjo paslaugomis ar jį pakeisti;

(22)

kad būtų galima koordinuotai atlikti pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų techninį įgyvendinimą, būtinas rinkos dalyvių, EERRI ir Komisijos bendradarbiavimas ir jų veiklos koordinavimas. Visų pirma, turėtų būti parengtas koordinuotas metodas siekiant nustatyti atitinkamas technines sąsajas ir užtikrinti tinkamą tų sąsajų įgyvendinimą, kad būtų galima vienu metu visoje Sąjungoje nuosekliai įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą. Visiems rinkos dalyviams atvira sektoriaus platforma turėtų tapti naudingu tokio koordinavimo forumu;

(23)

kad būtų galima laiku įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą, prieš pradedant komercinį mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, kurias teikia alternatyvūs tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, diegimą įmonės neturėtų atsisakyti iki 2014 m. liepos 1 d. išbandyti technines sąsajas;

(24)

pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 38 konstatuojamąją dalį EERRI, bendradarbiaudama su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų parengti gaires dėl techninių elementų, būtinų, kad būtų užtikrinta galimybė parduoti pavienes tarptinklinio ryšio paslaugas;

(25)

Reglamento (ES) Nr. 531/2012 4 straipsnio 4 dalyje pateiktos bendrosios nuostatos, kaip ir kada paslaugų vartotojai turi būti informuojami apie galimybę pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją. Reikia tiksliau nustatyti informacijos turinį ir galimus jos perdavimo vartotojui būdus, kad vartotojui būtų lengviau pagrįstai rinktis. Siekiant gerinti vartotojų informuotumą apie tarptinklinio ryšio rinką, būtina derinti visas turimas priemones, kad vartotojai gautų naudos iš atvirų rinkų;

(26)

siekiant užtikrinti, kad visi paslaugų vartotojai galėtų pasinaudoti alternatyviais pasiūlymais, paslaugų savojoje šalyje teikėjai turėtų užtikrinti, kad sutartimis, sudaromomis arba atnaujinamomis po 2014 m. liepos 1 d., vartotojui būtų leidžiama bet kada pakeisti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją ir kad perduodantysis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas už tai netaikytų jokio mokesčio;

(27)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, įskaitant alternatyvius tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjus, turėtų įgyvendinti savo teikiamų duomenų perdavimo paslaugų skaidrumo ir apsaugos mechanizmus pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 15 straipsnį. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojams taip pat turėtų teikti informaciją apie paslaugas, kurios gali būti neprieinamos naudojantis vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, pvz., privačiomis savajame tinkle teikiamomis paslaugomis;

(28)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Ryšių komiteto nuomonę,

a)

priemones, reikalingas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pakeitimo procedūrai pagal 5 dalį;

b)

su klientų informacija, pvz., kliento buvimo vietos duomenimis ir išrašant sąskaitas būtinais kliento duomenų įrašais, susijusias priemones, kurios būtinos teikiant mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas;

c)

priemones, būtinas, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 15 straipsnį būtų galima taikyti nurodyto naudojimosi duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis laikotarpio finansines ribas.

a)

priemones, būtinas, kad tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas, norėdamas naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis pagal 4 dalį, savuoju tinklu besinaudojantį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją galėtų pakeisti alternatyviu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju, kuris teikia vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, ir atvirkščiai;

b)

priemones, kuriomis būtų užtikrinta galimybė savajame tinkle sukurti ES interneto APN skirtus vartotojų prieigos profilius ir mechanizmą, kuris užtikrintų galimybę apdoroti tarptinklinio ryšio duomenų srautą lankomos šalies tinkle, nukreipti tarptinklinio ryšio duomenų srautą per pasirinktą alternatyvų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją ir lankomos šalies tinklo operatoriui galimybę teikti mažmeninę duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugą vartotojams, kurie naudojasi tais vartotojo prieigos profiliais;

c)

priemones, kuriomis užtikrinama, kad duomenų srauto nukreipimas, tinklo blokavimas ar kiti savajame tinkle taikomi mechanizmai netrukdytų vartotojams pasirinkti norimą lankomos šalies tinklą ir naudotis jame teikiamomis vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis;

d)

priemones, kuriomis užtikrinama, kad dėl duomenų srauto nukreipimo ar kitų savajame tinkle taikomų mechanizmų vartotojo ryšio įrenginys nebūtų atjungtas nuo pasirinkto lankomos šalies tinklo, kuriame teikiamos vietos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos.

a)

išsamiai nurodo, kokių veiksmų tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojas turi imtis, kad pradėtų naudotis alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo paslaugomis ar jį pakeistų;

b)

apie galimybę bet kada nemokamai pakeisti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją;

c)

apie esamų sutarties sąlygų pakeitimus, kuriais turi būti užtikrinama, kad perduodantysis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas netaikys paslaugų vartotojui jokių su paslaugų teikėjo pakeitimu susijusių mokesčių;

d)

nurodo laikotarpį, per kurį bus įvykdomas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo pakeitimas;

e)

priminimą, kad, pakeitus paslaugų savojoje šalyje teikėją, naujasis paslaugų savojoje šalyje teikėjas nėra įpareigotas palaikyti konkretaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikiamas tarptinklinio ryšio paslaugas;

f)

sudarant naują sutartį arba pratęsiant esamą sutartį vartotojai aiškiai patvirtina, kad jie buvo informuoti apie galimybę rinktis kitą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją.

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/8

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 2 dalį Italijos pateikta Castelmagno specifikacijos pakeitimo paraiška paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

Liuksemburgas Komisijai pateikė prieštaravimo pareiškimą pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 3 dalies a punktą;

(3)

2010 m. rugsėjo 23 d. raštu Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas. Per šešis mėnesius šalys susitarimo nepasiekė. Tačiau 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu Liuksemburgas prieštaravimo pareiškimą atsiėmė,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/10

(1)

kompanijos veiklos rezultatai yra vienas iš bendrųjų parametrų, pagal kurį galima įvertinti laivo rizikos lygį;

(2)

vertinant kompanijos veiklos rezultatus, reikia atsižvelgti į visų kompanijos laivyno laivų, inspektuotų Sąjungoje ir regione, kuriame taikomas Paryžiaus susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės (Paryžiaus SM), trūkumų ir sulaikymų rodiklius;

(3)

įgyvendinimo taisyklės, skirtos apskaičiuoti kompanijos veiklos rezultatus, pagal kuriuos galima įvertinti laivo rizikos lygį, ir skelbtinų sąrašų sudarymo metodika išdėstytos 2010 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 802/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB 10 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio nuostatos dėl kompanijų veiklos vertinimo (2);

(4)

vykdant inspektavimo duomenų bazės informacija pagrįstų sąrašų skelbimo modeliavimo bandymus pasirodė, kad Reglamente (ES) Nr. 802/2010 išdėstyta skelbimo metodika turėtų būti labiau tikslinė;

(5)

todėl, siekiant padaryti aktualesnius kompanijų, kurių veiklos rezultatų lygis yra žemas arba labai žemas, sąrašus, reikia iš dalies pakeisti tų sąrašų sudarymo kriterijus, kad būtų orientuojamasi į kompanijų, kurių veiklos rezultatų lygis pats žemiausias, paviešinimą. Tai neturėtų pakeisti kompanijų veiklos rezultatų lygio, pagal kurį galima įvertinti laivo rizikos lygį, skaičiavimo;

(6)

į sąrašą reikia įtraukti tas žemo arba labai žemo veiklos rezultatų lygio kompanijas, kurių toks rezultatų lygis be pertraukos laikėsi 36 mėnesių laikotarpį iki pat skelbimo. Nuolat žemas veiklos rezultatų lygis tokį ilgą laikotarpį rodo, kad kompanija nenori arba nėra pajėgi pagerinti rezultatų lygį. Kadangi sąrašų skelbimas vykdomas remiantis tvarkomais duomenimis, kurie apima 36 mėnesius kompanijų vykdytos veiklos rezultatų lygį, reikėtų suteikti pakankamai laiko iki pirmojo paskelbimo, kad THETIS duomenų bazėje būtų sukaupta pakankamai duomenų, kuriuos valstybės narės praneša pagal Direktyvą 2009/16/EB;

(7)

kurios kompanijos turi būti įtrauktos į sąrašus, nustatoma remiantis vien tik valstybių narių į inspektavimo duomenų bazę perduota ir patvirtinta informacija, laikantis Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnio 3 dalies. Tai informacija apie laivų inspektavimą ir inspektuojant nustatytus trūkumus ir sulaikymus. Tai ir laivo informacija (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris, šaukinys ir vėliava), savininko arba tokio asmens kaip valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris perėmė atsakomybę už laivo eksploatavimą ir visas Tarptautinio saugaus valdymo (angl. ISM) kodekse nurodytas pareigas bei atsakomybę, asmenvardis. Taip kompanijos ir laivų, už kuriuos ji atsakinga, veiklos rezultatų lygis gali būti automatiškai stebimas inspektavimo duomenų bazėje ir sąrašai gali būti atnaujinami kasdien;

(8)

Komisijai turi būti sudaryta galimybė naudojantis automatinėmis inspektavimo duomenų bazės funkcijomis gauti iš jos aktualius duomenis, kad būtų galima nustatyti kompanijas, įtrauktinas į kompanijų, kurių veiklos rezultatas yra žemas arba labai žemas, sąrašą;

(9)

kompanijos veiklos vertinimo matricos nustatymo metodika yra pagrįsta kompanijos sulaikymo indekso ir trūkumų indeksų apdorojimu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 802/2010 priede;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/12

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad gyvūnų pašarų priedams naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje numatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

pagal Direktyvą 70/524/EB endo-1,4-beta-ksilanazės (EC 3.2.1.8), gautos iš Aspergillus oryzae (DSM 10287), preparatą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1332/2004 (3) buvo leista neribotą laiką naudoti kaip mėsinių viščiukų, mėsinių kalakutų ir paršelių pašarų priedą, o Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2036/2005 (4) – ketverius metus naudoti kaip penimųjų kiaulių ir ančių pašarų priedą. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, šis preparatas buvo įtrauktas į pašarų priedų registrą kaip esamas produktas;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalį kartu su minėto reglamento 7 straipsniu buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti endo-1,4-beta-ksilanazės (EC 3.2.1.8), gautos iš Aspergillus oryzae (DSM 10287), preparatą kaip mėsinių viščiukų ir kalakutų, nujunkytų paršelių, penimųjų kiaulių ir ančių pašarų priedą ir suteikti leidimą pagal to reglamento 7 straipsnį jį naudoti visų rūšių mėsinių naminių paukščių pašaruose pagal naują paskirtį, kuriai leidimas anksčiau nebuvo suteiktas, ir priskirti jį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. birželio 12 d. priimtoje nuomonėje (5) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis endo-1,4-beta-ksilanazės (EC 3.2.1.8), gautos iš Aspergillus oryzae (DSM 10287), preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad šis preparatas gali padidinti mėsinių viščiukų, mėsinių kalakutų ir mėsinių ančių produktyvumą. Šią išvadą galima ekstrapoliuoti visoms retoms mėsinių naminių paukščių rūšims. Taip pat daroma išvada, kad priedas gali padidinti paršelių ir penimųjų kiaulių produktyvumą. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

endo-1,4-beta-ksilanazės (EC 3.2.1.8), gautos iš Aspergillus oryzae (DSM 10287), preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

suteikus naują leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 1332/2004 ir (EB) Nr. 2036/2005;

(7)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

II priede nurodytai „fermentų“ grupei priskiriamą preparatą leidžiama neribotą laiką naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą laikantis tame priede nustatytų reikalavimų.“

2)

I priedas išbraukiamas.

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/15

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/17

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)

reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)

reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/20

(1)

į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamoms importuotoms kontroliuojamoms medžiagoms taikomi kiekybiniai apribojimai;

(2)

Komisija turi nustatyti tuos apribojimus ir paskirstyti kvotas įmonėms;

(3)

be to, Komisija turi nustatyti kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, kiekius, kuriuos leidžiama naudoti svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, ir bendroves, kurios gali juos naudoti;

(4)

nustatant kvotas, skirtas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, reikia užtikrinti, kad taikant 2011 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 537/2011 dėl kontroliuojamų medžiagų, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų leidžiama naudoti Sąjungoje laboratorijų ir analizės reikmėms, kiekių paskirstymo mechanizmo (2) būtų laikomasi 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų kiekybinių apribojimų. Kadangi tie kiekybiniai apribojimai taikomi ir hidrochlorfluorangliavandeniliams, kuriems naudoti laboratorijų ir analizės reikmėms suteikta licencija, į paskirstytiną kiekį įtraukiami ir toms reikmėms gaminami bei importuojami hidrofluorangliavandeniliai;

(5)

Komisija paskelbė pranešimą įmonėms, ketinančioms 2013 m. į Europos Sąjungą importuoti arba iš jos eksportuoti ozono sluoksnį ardančias kontroliuojamas medžiagas, ir įmonėms, ketinančioms prašyti tokių medžiagų kvotų 2013 m. laboratorijų ir analizės reikmėms (2012/C 53/09) (3), ir gavo pareiškimus dėl 2013 m. numatomo importuoti kiekio;

(6)

laikantis pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatyto metinio ataskaitų teikimo ciklo, kiekybiniai apribojimai ir kvotos turėtų būti nustatyti 2013 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiui;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 25 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

34

35

36

37

38

39

40

41

42

43

44

45

46

47

48

49

50

51

52

53

54

55

56

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/28

(1)

pagal Direktyvą 2008/106/EB valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti trečiųjų šalių išduotus atitinkamus jūrininkų atestatus, jeigu Komisija yra pripažinusi tą trečiąją šalį. Tos trečiosios šalys turi atitikti visus 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) su pakeitimais, padarytais 1995 m., reikalavimus;

(2)

prašymą pripažinti Jordanijos Hašimitų Karalystę 2008 m. liepos 21 d. raštu pateikė Graikijoje Respublika. Atsižvelgdama į šį prašymą, Komisija įvertino Jordanijos Hašimitų Karalystės rengimo ir atestavimo sistemą, siekdama patikrinti, ar Jordanijos Hašimitų Karalystė atitinka visus JRAB konvencijos reikalavimus ir ar buvo imtasi atitinkamų priemonių atestatų klastojimui išvengti. Tas vertinimas buvo pagrįstas 2009 m. lapkričio mėn. Europos jūrų saugumo agentūros ekspertų atlikto patikrinimo rezultatais. Atliekant patikrinimą buvo nustatyti tam tikri jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų trūkumai;

(3)

Komisija valstybėms narėms pateikė vertinimo rezultatų ataskaitą;

(4)

2010 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. vasario 13 d. raštais Komisija pranešė Jordanijos valdžios institucijoms, kad buvo rasta trūkumų, ir paprašė Jordanijos Hašimitų Karalystę pateikti įrodymų, kad nustatyti trūkumai buvo pašalinti;

(5)

pagrindiniai trūkumai susiję su tam tikrų JRAB konvencijos nuostatų dėl pareigūnų atestavimo įgyvendinimu Jordanijos teisės aktais (tam tikrais atvejais nebuvo reikalavimo patvirtinti kompetenciją ir darbo jūroje stažą) Be to, kokybės standartų sistema nebuvo taikoma visai su ja susijusiai administracijos veiklai ir procedūromis ne visada buvo užtikrinama, kad nurodyti kompetencijos standartai buvo pasiekti. Galiausiai mokymo įstaigose nebuvo tam tikros mokymo įrangos;

(6)

2010 m. lapkričio 21 d., 2011 m. balandžio 18 d., ir 2012 m. kovo 12 d. raštais Jordanijos Hašimitų Karalystė pranešė Komisijai, kad ji ėmėsi veiksmų minėtiems trūkumams ištaisyti. Visų pirma, Jordanijos valdžios institucijos nurodė, kad nacionalinės nuostatos dėl atestavimo reikalavimų buvo suderintos su konvencijos nuostatomis. Jos taip pat pateikė įrodymų apie tai, kad administracija visapusiškai įgyvendino kokybės standartų sistemą ir buvo patvirtintos naujos mokymo kurso tvirtinimo procedūros. Galiausiai Komisijai buvo pateikti įrodymai, kad buvo įsigyta ir įdiegta trūkstama įranga;

(7)

remiantis galutiniais įvertinimo rezultatais, Jordanijos Hašimitų Karalystė atitinka JRAB konvencijos reikalavimus, nes ji ėmėsi reikalingų priemonių atestatų klastojimui išvengti;

(8)

šiame sprendime numatyta priemonė atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/29

(1)

vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. birželio 27 d. raštu Austrija pranešė Komisijai ketinanti tikroms pramoninėms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms taikomas nacionalines nuostatas, kurios yra griežtesnės už 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (1) nuostatas, toliau taikyti po 2012 m. gruodžio 31 d. – paskutinės leidimo, suteikto 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimu 2008/80/EB dėl nacionalinių nuostatų, apie kurias pranešė Austrijos Respublika, taikomų tam tikroms fluorintoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (2), priimtu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnio 6 dalį (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalis), galiojimo dienos;

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų siekiama užkirsti kelią tam tikrų fluorintų dujų (HFC, PFC ir SF6), kurioms taikomas Kioto protokolas, išmetimui ir jį riboti. Be to, jame nustatyta keletas šių dujų naudojimo ir teikimo rinkai draudimų, taikomų tais atvejais, kai laikoma, kad Bendrijoje yra ekonomiškų alternatyvų ir kai neįmanoma patobulinti jų nuotėkio ribojimo bei surinkimo;

(3)

Reglamentas turi dvigubą teisinį pagrindą – Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis) yra pagrįstos visos reglamento nuostatos, išskyrus 7, 8 ir 9 straipsnius, kurie yra pagrįsti Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis) dėl šių nuostatų poveikio laisvam prekių judėjimui bendroje Sąjungos rinkoje;

(4)

nacionalines nuostatas tam tikroms fluorintoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms Austrija taiko nuo 2002 m. Apie šias nacionalines priemones (BGBl. II Nr. 447/2002 – Federalinio žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandentvarkos ministro įsakymas dėl draudimų ir apribojimų, taikomų iš dalies bei visiškai fluorintiems angliavandeniliams ir sieros heksafluoridui, paskelbtas Federalinės teisės leidinyje 2002 m. gruodžio 10 d.), kurios iš dalies pakeistos 2007 m. birželio 21 d. įsakymu BGBl. II Nr. 139/2007 (toliau – įsakymas), Austrijos Respublika pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 9 straipsnio 3 dalies b punktą pranešė Komisijai 2007 m. birželio 29 d.;

(5)

šis įsakymas taikomas Kioto protokole nurodytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurių dauguma turi didelį visuotinio atšilimo potencialą: hidrofluorangliavandeniliams (HFC), perfluorangliavandeniliams (PFC) ir sieros heksafluoridui (SF6), taip siekiant įgyvendinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusius Austrijos tikslinius rodiklius. 2007 m. gruodžio 21 d. Komisija, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnio 6 dalį (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalis), nusprendė leisti Austrijai minėtas nuostatas palikti galioti iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

(6)

nuo tada, kai buvo priimtas Sprendimas 2008/80/EB, aplinkybės, kuriomis grindžiamos griežtesnės nuostatos, kaip nurodyta minėtame sprendime, nepasikeitė. Nacionalinės taisyklės yra dalis Austrijos įdiegtos platesnės strategijos, kuria ji siekia įgyvendinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusius tikslinius rodiklius pagal Kioto protokolą ir vėlesnį Sąjungos lygmeniu priimtą susitarimą dėl naštos pasidalijimo. Pagal minėtą susitarimą Austrija įsipareigojo per 2008–2012 m. laikotarpį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 13 %, palyginti su bazinių metų (1990 m. ir 1985 m.) kiekiu;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtuose sprendimuose dėl valstybių narių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (3), Austrija papildomai įsipareigojo iki 2020 m. išmetamą kiekį sumažinti 16 %, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu;

(8)

priemonės, apie kurias pranešta, labai padėjo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Austrijoje ir užkirto kelią prognozuotam šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo didėjimui. Priemonės proporcingumas užtikrinamas įsakyme numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taip pat galimybe daryti individualias bendrojo draudimo išimtis. Be to, jis taikomas tik naujai įrangai ir nedraudžiama naudoti fluorintas dujas naudojamos įrangos techninei priežiūrai bei remontui, kad įrangos naudojimas nebūtų be reikalo nutrauktas;

(9)

nors atkreipiamas dėmesys, kad šis įsakymas daro poveikį laisvam prekių judėjimui Sąjungoje, minėtos nuostatos yra bendro pobūdžio ir taikomos tiek nacionaliniams, tiek importuotiems produktams. Nėra jokių įrodymų, kad šios nacionalinės nuostatos buvo arba bus naudojamos kaip Sąjungos ekonomikos subjektų savavališkos diskriminacijos priemonė. Atsižvelgdama į naudojant fluorintas dujas keliamą riziką aplinkai, Komisija patvirtina savo įvertinimą, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, nėra neproporcinga vidaus rinkos veikimo kliūtis, ypač turint omenyje neseniai atlikto Reglamento (EB) Nr. 842/2006 taikymo, poveikio ir tinkamumo vertinimo (4) išvadas, kuriose teigiama, kad, norint įgyvendinti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus, būtina imtis papildomų fluorintų dujų išmetimo mažinimo priemonių;

(10)

Komisija mano, kad 2012 m. birželio 27 d. Austrijos pateiktas prašymas leisti ir toliau taikyti griežtesnes nei numatytosios Reglamente (EB) Nr. 842/2006 nacionalinės teisės nuostatas dėl produktų ir įrangos, kurioje yra fluorintų dujų arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų, teikimo rinkai ir naudojimo, yra leistinas;

(11)

be to, Komisija patvirtina savo Sprendimą 2008/80/EB, kad įsakyme numatytos nacionalinės nuostatos:

Todėl Komisija mano, kad jas galima patvirtinti;

(12)

Komisija gali bet kada iš naujo įvertinti, ar ir toliau tenkinamos leidimo suteikimo sąlygos. Tai gali, visų pirma, būti aktualu, jei būtų atlikta esminių Reglamento (EB) Nr. 842/2006 arba Sprendimo Nr. 406/2009/EB pakeitimų. Atsižvelgiant į šią galimybę ir į ilgalaikius ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, šio leidimo trukmės konkrečia data apriboti nebūtina,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/31

(1)

Sprendime 2009/470/EB nustatytos procedūros, kuriomis reglamentuojamas Sąjungos finansinio įnašo, skirto gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms finansuoti, teikimas;

(2)

2008 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendime 2008/341/EB, nustatančiame tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalinių programų Bendrijos kriterijus (2), nustatyta, kad, norint patvirtinti valstybių narių Komisijai pateiktas Sprendimo 2009/470/EB I priede išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas pagal to sprendimo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones, tos programos turi atitikti bent Sprendimo 2008/341/EB priede išdėstytus kriterijus;

(3)

2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/807/ES, kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2012 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatomas Europos Sąjungos finansinis įnašas (3), patvirtintos tam tikros nacionalinės programos ir kiekvienai valstybių narių pateiktai programai nustatytas Sąjungos finansinio įnašo dydis ir didžiausia galima suma;

(4)

2012 m. Italijoje (Sardinijoje) itin padažnėjo afrikinio kiaulių maro atvejų – ligos protrūkiai pasireiškė 7 iš 8 Sardinijos provincijų ne tik privačiose fermose, bet ir dideliuose komerciniuose ūkiuose. Afrikinis kiaulių maras yra labai užkrečiama virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Jei ligos protrūkis nebus tinkamai suvaldytas Sardinijoje, gali nukentėti visa ES – svarbių pasekmių turės visų valstybių narių sveikatos sistema ir ekonomika;

(5)

todėl Italija, siekdama veiksmingai kovoti su liga, pateikė peržiūrėtą 2012 m. afrikinio kiaulių maro kontrolės ir stebėsenos programą. Italija pranešė Komisijai, kad dėl išskirtinės epidemiologinės padėties ir didelės ligos paplitimo už Sardinijos ribų rizikos, būtina papildoma parama, skirta pagal sutartis dirbantiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas tų numatytų priemonių įgyvendinimas;

(6)

Portugalija pateikė iš dalies pakeistą galvijų bruceliozės, galvijų tuberkuliozės ir mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo programą. Jungtinė Karalystė pateikė iš dalies pakeistą galvijų tuberkuliozės likvidavimo programą. Ispanija pateikė iš dalies pakeistą avių ir ožkų bruceliozės ir mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo programą. Slovėnija pateikė iš dalies pakeistą klasikinio kiaulių maro kontrolės ir stebėsenos programą. Italija ir Graikija pateikė iš dalies pakeistas programas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, galvijų spongiforminės encefalopatijos ir skrepi ligos, o Bulgarija pateikė iš dalies pakeistą pasiutligės likvidavimo programą;

(7)

Komisija šias iš dalies pakeistas programas įvertino tiek veterinariniu, tiek finansiniu požiūriu. Nustatyta, kad jos atitinka susijusių Sąjungos veterinarijos teisės aktų nuostatas, visų pirma Sprendimo 2008/341/EB priede nustatytus kriterijus. Todėl iš dalies pakeistos programos turėtų būti patvirtintos;

(8)

be to, Komisija įvertino valstybių narių pagal Sprendimo 2008/470/EB 27 straipsnio 7 dalį pateiktas tarpines ataskaitas dėl jų patirtų su minėtomis programomis susijusių išlaidų. To vertinimo rezultatai rodo, kad kai kurios valstybės narės neišnaudos visų 2012 m. skirtų asignavimų, o kitos išnaudos daugiau nei buvo skirta;

(9)

todėl Sąjungos finansinis įnašas, skirtas keletui šių nacionalinių programų, turi būti pakoreguotas. Siekiant optimizuoti asignuotųjų kreditų panaudojimą, reikėtų perskirstyti nacionalinėms programoms skirtas lėšas, priskiriant neišnaudotą vienų valstybių narių lėšų dalį toms, kurios veikiausiai išnaudos daugiau nei paskirta dėl nenumatytos gyvūnų sveikatos būklės tose valstybėse narėse. Perskirstant reikėtų atsižvelgti į naujausią informaciją apie išlaidas, kurias patyrė atitinkamos valstybės narės;

(10)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2011/807/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

2)

2 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

3)

2 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

4)

3 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

5)

4 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

6)

5 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

7)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

8 straipsnio 2 dalies c punktas iš dalies keičiamas taip:

9)

9 straipsnio 2 dalies c punktas iš dalies keičiamas taip:

10)

10 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

11)

11 straipsnio 5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/36

(1)

2010 m. balandžio 15 d. Komisijos sprendimu 2010/221/ES patvirtinti nacionalines akvakultūros ir laukinių vandens gyvūnų tam tikrų ligų poveikio ribojimo priemones pagal Tarybos direktyvos 2006/88/EB 43 straipsnį (2) tam tikroms valstybėms narėms leidžiama taikyti apribojimus tų gyvūnų siuntoms, siekiant išvengti tam tikrų ligų atsiradimo jų teritorijoje, jeigu valstybės narės įrodė, kad jose arba tam tikrose demarkacinėse zonose jų teritorijoje tokių ligų atvejų nenustatyta arba kad jos yra patvirtinusios ligų likvidavimo arba priežiūros programą, siekdamos išvengti minėtų ligų;

(2)

Suomijos teritorijos žemyninės dalys yra išvardytos Sprendimo 2010/221/ES II priede kaip teritorijos, kuriose yra patvirtinta bakterinės inkstų ligos (BIL) likvidavimo programa;

(3)

Sprendimu 2010/221/ES atitinkamai patvirtintos tam tikros Suomijos nacionalinės priemonės, taikomos į tas teritorijas įvežamoms ligoms neatsparių vandens gyvūnų siuntoms;

(4)

Suomija pranešė Komisijai, kad nors keliose teritorijose ir padaryta pažanga, kai kurios teritorijos vis dar yra užkrėstos BIL. Todėl Suomija paprašė išbraukti Vesijärvi vandens baseiną iš likvidavimo programos. II priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5)

Sprendimo 2010/221/ES III priede šiuo metu išvardytos devynios Airijos teritorijos dalys, kuriose įgyvendinama patvirtinta austrių herpeso viruso 1 μνar (OsHV-1 μνar) priežiūros programa;

(6)

Airija pranešė Komisijai apie Drumcliff (3 dalis), Shannon Estuary (6 dalis) ir Oysterhaven Bay (9 dalis) nustatytą OsHV-1 μνar. Todėl šių dalių geografinių ribų nustatymą Sprendimo 2010/221/ES III priede reikėtų iš dalies pakeisti;

(7)

Sprendimo 2010/221/ES III priede išvardytos Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos ir Gernsio teritorijos, kuriose įgyvendinama patvirtinta OsHV-1 μνar priežiūros programa;

(8)

Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie Anglijoje ir Šiaurės Airijoje nustatytą OsHV-1 μνar. Todėl šių teritorijų geografinių ribų nustatymą Sprendimo 2010/221/ES III priede reikėtų iš dalies pakeisti;

(9)

todėl Sprendimą 2010/221/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/38

(1)

nuo 2012 m. gegužės 14 d. Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių laikinasis susitarimas, nustatantis ekonominės partnerystės pagrindą (1) (toliau – laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas), laikinai taikomas tarp Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos, Mauricijaus Respublikos, Seišelių Respublikos bei Zimbabvės Respublikos;

(2)

laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo 1 protokole dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų pateikiamos kilmės taisyklės, taikomos RPA valstybėse kilusių produktų importui į Sąjungą;

(3)

pagal laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo 1 protokolo 42 straipsnio 8 dalį, tunams ir tunų nugarinei automatiškai taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, pagal kurias konservuotiems tunams taikoma metinė 8 000 tonų kvota, o tunų nugarinei – metinė 2 000 tonų kvota;

(4)

kad galėtų veiksmingai panaudoti visą turimą kvotą, Mauricijus, Seišeliai ir Madagaskaras paprašė leisti nukrypti nuo 2013 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. į Sąjungą importuojamiems konservuotiems tunams nustatytų metinių 8 000 tonų kiekių ir nuo tunų nugarinei nustatytų metinių 2 000 tonų kiekių;

(5)

kadangi prašomi kiekiai neviršija metinės kvotos, kuri RPA valstybių prašymu automatiškai suteikiama, ribų, Muitinių bendradarbiavimo komitetas turėtų suteikti bendrą kvotą RPA valstybėms. Todėl RPA valstybėms turėtų būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata prašomam konservuotų tunų bei tunų nugarinės kiekiui;

(6)

laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo 1 protokolo 42 straipsnio 8 dalyje minėta sąvoka „konservuoti tunai“ reiškia tunų augaliniame aliejuje ar kitokius konservus. 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (Kombinuotosios nomenklatūros) (2) 1 priede tokio tipo tunai minimi kartu su sąvoka „konservai“. Terminas „konservuoti tunai“ apima ne tik tunų konservus, bet ir tunus vakuuminėje plastikinių maišelių pakuotėje arba kitose talpose. Todėl derėtų vartoti terminą „konservuoti tunai“;

(7)

dėl aiškumo derėtų aiškiai nustatyti, kad vienintelės kilmės statuso neturinčios žaliavos, kurias galima naudoti KN kodui 1604 14 16 priskiriamų konservuotų tunų ir tunų nugarinės gamybai, turėtų būti SS pozicijoms 0302 arba 0303 priskiriami tunai, kad konservuotiems tunams ir tunų nugarinei būtų taikoma nukrypti leidžianti nuostata;

(8)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), nustatomos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Kad būtų užtikrintas veiksmingas administravimas, vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant RPA valstybių institucijoms, Sąjungos muitinėms ir Komisijai, šios taisyklės turėtų būti taikomos mutatis mutandis pagal šiuo sprendimu leistą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą importuojamiems kiekiams;

(9)

leidžianti nukrypti nuostata turėtų galioti 5 metus, kaip numatyta laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo 1 protokolo 42 straipsnio 10 dalies a punkte;

(10)

kad būtų galima veiksmingai stebėti, kaip taikoma leidžianti nukrypti nuostata, RPA valstybių institucijos turėtų reguliariai perduoti Komisijai išduotų EUR.1 judėjimo sertifikatų duomenis,

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/41

„f)

atlantinėms skumbrėms IIIa ir IV zonose, IIa, IIIb, IIIc zonų ir 22–32 pakvadračių ES vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip: …“,

„f)

atlantinėms skumbrėms IIIa ir IV zonose, IIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip: …“

„h)

balkšvosioms siaurapelekėms vėgėlėms NAFO 3NO zonoje skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„6.

VI priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

„6.

VI priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/43

15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/43