28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/1

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/1

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/2

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/2

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/3

(1)

Komisija Reglamentu (ES) Nr. 1261/2010 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. vasario 15 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės federacijos (Eurofer) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno strypų, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias kompensacines priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir galutinai surinkti laikinųjų muitų sumas, užtikrintas garantijomis. Be to, suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus galutines išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Kadangi jokių pastabų dėl su tyrimu susijusių šalių negauta, laikinojo reglamento 5–22 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(7)

Primenama, kad, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas apibrėžtas kaip Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89.

(8)

Vienas Indijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio nerūdijančio plieno strypai, kurių leidžiamosios nuokrypos intervalas nėra H6–H11, neturėtų būti tiriami, net jie nepriklauso produkto apibrėžtajai sričiai.

(9)

Šis argumentas atmestas, nes produkto apibrėžtojoje srityje nuokrypos nenurodytos. Klausimyne prie produkto kontrolės numerio (PKN) atskirai nurodytas leidžiamosios nuokrypos intervalas H6–H11, bet tai yra tik palyginimui ir tiriamajam produktui privalomai netaikomas. Todėl padaryta išvada, kad produktai, kurių leidžiamosios nuokrypos intervalas nėra H6–H11, turėtų būti tiriami.

(10)

Pažymėtina, kad apskaičiuojant laikinąjį subsidijavimo ir žalos skirtumus į produktus, kurių leidžiamosios nuokrypos intervalas nėra H6–H11, buvo atsižvelgta.

(11)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 25 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(12)

Laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje padaryta nuoroda į toliau nurodytas schemas, pagal kurias tariamai suteikiamos subsidijos:

(13)

Sąjungos pramonei kilo abejonių, ar Komisija atsižvelgė į kai kurias subsidijavimo schemas, ir todėl nusprendė, kad, kaip nustatyta, Indijos gamintojų gautos subsidijos buvo nepakankamai įvertintos.

(14)

Atsakant į šį klausimą, pažymėtina, kad skunde buvo nurodyta daug nacionalinių ir vietos subsidijų schemų, kurios buvo įtrauktos į Indijos eksportuojantiems gamintojams pateiktą klausimyną ir kurias Komisija išnagrinėjo. Tačiau buvo nustatyta, kad atrinkti tirtieji eksportuojantys gamintojai gavo subsidijas tik pagal pirmiau 12 konstatuojamojoje dalyje išvardytas schemas.

(15)

Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad Komisijos išvados prieštarauja JAV Prekybos departamento (JAV PD) išvadai, padarytai neseniai atliktuose kompensacinio muito tyrimuose dėl tam tikro plieno eksporto iš Indijos, kur buvo nustatyta dar didesnių subsidijų. Vis dėlto pažymėtina, kad ši išvada susijusi su skirtingu produktu ir apima skirtingą tyrimo laikotarpį. Todėl argumentas buvo atmestas.

(16)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 26–28 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(17)

Kelios šalys teigė, kad MSLS neturėtų būti laikoma kompensuotina subsidija, nes schema taikoma siekiant kompensuoti importo muitus. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje, ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus nerodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS. Todėl šie argumentai atmesti.

(18)

Viena šalis teigė, kad jeigu MSLS licencija parduodama, faktinė pardavimo kaina būna mažesnė už licencijos vertę, todėl ir lengvata – mažesnė. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal šią schemą lengvata buvo apskaičiuota remiantis licencija suteikto kredito suma, nepriklausomai nuo to, ar licencija buvo naudojama importo muitams kompensuoti, ar licencija buvo faktiškai parduota. Laikoma, kad bet koks licencijos pardavimas mažesne kaina nei nominalioji vertė yra grynai komercinis sprendimas, dėl kurio pagal šią schemą suteiktos lengvatos suma nesikeičia. Todėl šis argumentas atmestas.

(19)

Viena šalis taip pat teigė, kad net jei MSLS buvo laikoma kompensuotina, pagal schemą suteikta lengvata turėtų būti grindžiama ne eksporto verte, o faktiniu MSLS licencijos naudojimu. Šiuo klausimu primintina, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 5 dalis kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į lengvatą, kurią, kaip nustatyta, gavėjas gavo per TL. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Žinodama, kad gaus subsidiją pagal MSLS, bendrovė yra palankesnėje padėtyje, nes naudodama subsidijas ji gali siūlyti mažesnes kainas. Tačiau eksporto momentas yra lemiamas nustatant gautos lengvatos dydį, o ne paskesnį jos panaudojimą, nes tokią teisę turintis eksportuotojas finansiškai jau yra pranašesnis. Taigi šis argumentas atmestas.

(20)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 29–41 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(21)

Viena šalis teigė, kad ILS turėtų būti laikoma sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, nes importuojamos medžiagos naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti. Nagrinėjant šį argumentą laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Todėl laikoma, kad nagrinėjamojo produkto standartinės išeigos normos (SIN) buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Todėl poschemė yra kompensuotina, o šis argumentas atmetamas.

(22)

Skaičiuojant subsidijos sumą ir priešingai vienos šalies teiginiams, į ILS lengvatą, suteiktą produktui, kuris nėra nagrinėjamasis produktas, turėjo būti atsižvelgta nustatant kompensuotinos lengvatos sumą. Pagal ILS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojamas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis ILS suteikiamomis lengvatomis.

(23)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 42–58 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(24)

Kadangi jokių pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(25)

Prieš pradedant nagrinėti atrinktų įmonių, turinčių EOĮ statusą, pastabas, reikėtų priminti, kad svarbiausias EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę. Visos bendrovės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas pagamintas prekes ir teikiamas paslaugas, gali būti steigiamos pagal EOĮS.

(26)

Antra vertus, į eksportą orientuotos įmonės turi teisę gauti įvairių nuolaidų, išvardytų laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje. Pagal teisės aktus jos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. EOĮ eksporto tikslas, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6.1 skyriuje, yra conditio sine qua non norint gauti subsidijas.

(27)

Pagal teisės aktus EOĮ taikomos lengvatos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. EOĮS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės).

(28)

Be to, nebuvo patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė taiko tikrinimo sistemą arba tvarką, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pagal taikomą tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinti importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimą.

(29)

Atsižvelgiant į EOĮ statusą turinčią šalį, bet kokios lengvatos kompensuojamumas priklauso nuo dviejų sąlygų: i) netaikoma tikrinimo sistema ir ii) atsisakoma išieškoti perviršines sumas. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad Indijos Vyriausybei labai svarbu parodyti, kad ji sukūrė tinkamą tikrinimo sistemą, kad būtų galima nustatyti, kokios žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudoti gamybos procese. Situacija, kai nėra tinkamos tikrinimo sistemos, bus aptarta toliau. Atsisakymas išieškoti perviršines sumas svarbus tik tuo atveju, kai nustatoma, kad schema (šiuo atveju EOĮS) yra bona fide sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kuri atitinka pagrindinio reglamento I, II ir III priedų reikalavimus. Kaip jau paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje, EOĮS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(30)

Šalis taip pat pabrėžė, kad dėl EOĮ sistemos pobūdžio neapmuitintos žaliavos gali būti importuojamos galutinių prekių eksportui. Šalis teigė, kad EOĮ sistema gali būti tapatinama su specialia neapmokestinamo laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, o ne su sąlyginio apmokestinimo muitais sistema. Ji teigė, kad nepriklausomai nuo to, ar abiejų šių sistemų taikymo rezultatas teoriškai yra vienodas (prekių, pagamintų naudojant žaliavas, kurių importo muitas nesurinktas, eksportas), jos turi esminių skirtumų. Argumentuodama šį teiginį šalis teigė, kad pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą eksportuotojas turi teisę prašyti grąžinti galutinių prekių gamyboje naudotų žaliavų muitus. Pagal laikinojo įvežimo perdirbti sistemą eksportuotojas atleidžiamas nuo visų importo mokesčių, bet yra teisiškai įpareigotas sumokėti muitus už bet kokias galutines prekes, parduodamas vidaus rinkoje. Šalis teigė, kad pagal pastarąją sistemą negali būti perviršinių sumų, kurias atsisakoma išieškoti.

(31)

Atsakant į šį argumentą pirmiausia pažymėtina, jog nustatyti, ar sumos yra perviršinės, galima tik tais atvejais, kai yra sukurta tikrinimo sistema, skirta importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimui stebėti. Dėl šalies teiginio, kad EOĮ nėra sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, pažymėtina, kad pagrindinio reglamento I priedo 2 išnašoje aiškiai nustatyta, kad pagrindinio reglamento tikslais atsisakymas išieškoti muitus arba sąlyginis apmokestinimas apima visišką ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą. Turėtų būti aišku, kad pagrindinė idėja, kuria grindžiamas sąlyginio apmokestinimo muitais grąžinimas arba atleidimo nuo mokesčių schemos, yra tokia pati, t. y. importo muitai, kuriais apmokestinamos importuojamos žaliavos, yra arba nemokėtini, arba grąžintini su sąlyga, kad tokios žaliavos naudojamos gaminant produktus, kurie vėliau eksportuojami. Galiausiai, turėtų būti aišku, kad siekiant nustatyti, ar EOĮS turėtų būti laikoma bona fide sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, ji turėtų atitikti pagrindinio reglamento I, II ir III priedų reikalavimus.

(32)

Be to, šalis teigė, kad EOĮ turi būti taikoma tinkama tikrinimo sistema ir tolesni tikrinimo etapai, susiję su jos eksportu ir pardavimu vidaus rinkoje. Šalis teigė, kad svarbi ne tik Užsienio prekybos politika ir procedūrų vadovas, kuriame nustatyti EOĮ taikomi teisės aktai ir procedūros. Taip pat turėtų būti ištirta, ar yra kitų Indijos teisės aktų, kuriais nustatoma pagrįsta ir veiksminga tikrinimo sistema. Pagrįsdama savo argumentą, šalis teigė, kad pagal procedūrų vadovo 6.10.1 skirsnį EOĮ teisiškai privalo tinkamai tvarkyti apskaitos dokumentus ir saugoti skaitmeniniu parašu patvirtintas ketvirčio ir metines pažangos ataskaitas, susijusias su importu, vidaus pirkimu, eksportu ir pardavimu vidaus rinkoje. Be to, šalis teigė, kad pagal 1944 m. Centrinį akcizų aktą, vykdant pardavimą vidaus rinkoje, taikoma teisinė prievolė išduoti sąskaitą faktūrą, kurioje aiškiai nurodomi, pavyzdžiui, mokėtini mokesčiai. Centriniame akcizų akte taip pat nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos šalis kiekvieną mėnesį privalo pateikti valdžios institucijoms išsamią informaciją apie savo pardavimą vidaus rinkoje. Be to, pagal 1956 m. Bendrovių aktą ir galiojančius apskaitos standartus, šalis teisiškai privalo audito patikrintose finansinėse ataskaitose pateikti išsamią informaciją apie importą ir pirkimą vidaus rinkoje bei apie eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje.

(33)

Atsakant į šį argumentą neginčijama, kad Bendrovių aktu gali būti nustatyta Indijos apskaitos standartų sistema. Tačiau vertinant EOĮ kompensuojamumą svarbu tai, ar Indijos Vyriausybė turi sistemą, pagal kurią galima patvirtinti, ar gaminant eksportuojamas prekes buvo naudojamos neapmuitintos žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas.

(34)

Centriniame akcizų akte nustatyti reikalavimai taikomi visiškai kitais tikslais, t. y. siekiant užtikrinti, kad taikomi mokesčiai būtų sumokėti pardavimo Indijos vidaus rinkoje atvejais. Pagal šį aktą netikrinamos neapmuitintos importuojamos medžiagos ir nekontroliuojami ryšiai tarp neapmuitintų žaliavų ir jas naudojant pagamintų eksportuojamų produktų, tam, kad tai būtų galima priskirti sąlyginio apmokestinimo sistemoms.

(35)

Dėl kitų tikrinimo etapų primintina, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje, iš EOĮ niekada nereikalaujama kiekvieną importuojamų prekių siuntą susieti su atitinkamos pagamintos prekės galutine paskirtimi. Tačiau tik patikrinusios tokią siuntą, Indijos institucijos gautų pakankamai informacijos apie galutinę žaliavų paskirtį ir galėtų patikrinti, ar atleidimas nuo muitų arba pardavimo mokesčio neviršija eksportuojamai produkcijai sunaudotų žaliavų.

(36)

Todėl, nepaisant šios šalies skunde išdėstytų atsargių teiginių, buvo patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų išsiaiškinti, ar be muito ir (arba) pardavimo mokesčio įsigytos žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 dalis arba, kalbant apie pakaitines sąlyginio apmokestinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 dalis). Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 dalis ir III priedo II dalies 3 dalis). Indijos Vyriausybė taip pat nepateikė įrodymų, kad nebuvo atsisakyta išieškoti perviršinę sumą.

(37)

Šalis teigė, kad siekdama apskaičiuoti subsidiją Komisija turėjo atsižvelgti į muitus, sumokėtus vidaus rinkoje pardavus galutinius produktus. Atsakant į šį argumentą, reikėtų pastebėti, kad nors EOĮ steigiama siekiant gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, EOĮ dalį pagamintų produktų gali parduoti vidaus rinkoje. Pagal EOĮS prekės bus laikomos importuotomis prekėmis, nors mokėtina tik 50 % lengvatinės muitų normos. Todėl EOĮ padėtis nesiskiria nuo kitų bendrovių, veikiančių vidaus rinkoje, padėties, t. y. įsigyjant prekes turi būti mokami taikomi muitai ir (arba) mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti akivaizdu, kad Indijos Vyriausybės sprendimas apmokestinti vidaus rinkoje vartojamas prekes nereiškia, kad EOĮ atleidimas nuo importo muitų arba pardavimo mokesčių kompensavimas nėra lengvata, susijusi su nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui. Be to, pardavimas vidaus rinkoje neturi įtakos bendrai vertinant, ar taikoma tinkama vertinimo sistema.

(38)

Be to, šalis teigė, kad skaičiuodama subsidijos sumą Komisija naudoja neteisingą vardiklį. Šalis teigė, kad teisingas vardiklis – visa pardavimo apyvarta, o ne pardavimo eksportui apyvarta. Šis argumentas turi būti atmestas. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, pagal šią schemą apskaičiuota subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per TL kaip tinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Galimybė EOĮ parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje nekeičia fakto, kad EOĮS yra aiškiai skirta eksportui.

(39)

Galiausiai šalis teigė, kad bendrovei suteikta lengvata turėtų būti lygi kredito išlaidoms, kurias Indijos Vyriausybė prarado tarp žaliavų importavimo laiko ir galutinio nerūdijančio plieno strypų eksporto iš Indijos. Pagrįsdama savo teiginį šalis nurodė išankstinę išvadą, kurią JAV PD padarė naujo siuntėjo antisubsidijų peržiūroje, kur nesumokėti muitai buvo laikomi paskola be palūkanų, suteikta bendrovei importavimo metu. Atsakant į tai pažymėtina, kad Komisija turi vadovautis ne JAV PD taikyta skaičiavimo metodika, o pagrindinio reglamento nuostatomis. Šiuo atveju taikyta skaičiavimo metodika paaiškinta laikinojo reglamento 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse. Bet kokiu atveju šis argumentas būtų priimtas, tik jei muitai būtų paprasčiausiai atidėti (pagrindinio reglamento I priedo 3 išnaša), o ne nuo jų atleista, kaip yra šiuo atveju.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 60–77 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(41)

Viena šalis pripažino gavusi lengvatinį eksporto kreditą, bet teigė, kad jo norma buvo gerokai didesnė už ES vyraujančias kreditų normas, todėl jis neturėtų būti laikomas lengvata.

(42)

Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis už eksporto kreditą sumokėtų palūkanų ir sumos, kurią būtų reikėję sumokėti už nagrinėjamosios Indijos bendrovės panaudotą paprastą komercinį kreditą, skirtumu. Šiuo atveju subsidijos sumai apskaičiuoti naudotas vidaus rinkos lyginamasis standartas. Todėl šis argumentas atmetamas.

(43)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 78–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(44)

Kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem pagal pagrindinio reglamento nuostatas yra 3,3–4,3 %. Kadangi ši suma atitinka laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje nustatytą sumą, ta konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(45)

Neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių subsidijavimo skirtumo skaičiavimo metodika išdėstyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 4,0 %. Todėl laikinojo reglamento 88 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(46)

Pagrindas, kuriuo remiantis nustatytas subsidijavimo skirtumas šalies mastu, išdėstytas laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi šiuo atžvilgiu jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 89 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(47)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės negauta, laikinojo reglamento 90–93 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(48)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos negauta, laikinojo reglamento 94–122 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(49)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, laikinojo reglamento 123–136 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(50)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 137–148 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(51)

Viena šalis teigė, kad 2007 m. padėtimi pagrįstas vidutinis 9,5 % ikimokestinio pelno dydis, naudotas nežalingai kainai apskaičiuoti, siekiant nustatyti žalos skirtumą, buvo netipiškas pramonės ilgalaikio ikimokestinio pelno dydis. Buvo teigiama, kad metai, kurių pelnu remtasi, buvo išskirtiniai ir kad 2005–2006 m. būtų tipiškesni, nes tai buvo normalūs verslo metai, kai pelno dydis svyravo nuo 4 iki 6 %.

(52)

Pradiniame etape naudotas tikslinis pelnas buvo pagrįstas svertiniu pelno skirtumo vidurkiu, Sąjungos atrinktų gamintojų gautu 2007 m. Šie metai laikyti tipiškais vėliausiais metais, kai Sąjungos gamintojai nepatyrė sunkumų dėl žalingo subsidijavimo. Todėl ši pastaba atmetama, pradiniame etape naudotas pelno dydis patvirtinamas.

(53)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 149–153 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(54)

Laikinajame reglamente naudota metodika patvirtinama.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis kompensacinis muitas, kad būtų pašalinta subsidijuoto importo daroma žala, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo.

(56)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos tokios kompensacinių muitų normos:

(57)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(58)

Bet kokie prašymai taikyti bendrovėms individualius kompensacinius muitus (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (5) nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, siejamus su, pvz., minėto pavadinimo pakeitimu arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(59)

Atsižvelgiant į nustatytų subsidijų skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo kompensacinio muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas,

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/11

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatyta galimybė leidimo turėtojui pateikus prašymą ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikus nuomonę keisti leidimą naudoti pašarų priedą.

(2)

ALFA amonio maduramiciną, priskiriamo kokcidiostatų ir kitų vaistinių medžiagų grupei, leidžiama naudoti dešimt metų pagal Tarybos direktyvą 70/524/EEB (2) kaip pašarų priedą mėsiniams viščiukams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2430/1999 (3) ir kalakutams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2380/2001 (4).

(3)

Leidimo turėtojas pateikė paraišką pakeisti leidimą dėl pašarų priedo užpildo sudėties. Prašymui pagrįsti leidimo turėtojas pateikė atitinkamus duomenis.

(4)

Tarnyba 2010 m. gruodžio 8 d. paskelbtoje nuomonėje (5) padarė išvadą, kad šios naujos sudėties priedo naudojimas kalakutams šerti neturėtų kelti jokių papildomų rūpesčių dėl gyvūnų ar žmonių sveikatos ar aplinkos ir yra veiksmingas kontroliuojant kokcidiozę.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos.

(6)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2380/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(7)

Kadangi leidimo suteikimo sąlygų pakeitimai nėra susiję su sauga, tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį turimoms premiksų ir kombinuotųjų pašarų atsargoms sunaudoti.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/13

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) (2).

(2)

Sprendimu 97/836/EB Sąjunga taip pat prisijungė prie JT EEK taisyklių Nr. 1, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 25, 26, 28, 31, 34, 37, 38, 39, 43, 44, 46, 48, 58, 66, 73, 77, 79, 80, 87, 89, 90, 91, 93, 97, 98, 99, 100 ir 102.

(3)

2000 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 110 dėl variklinių transporto priemonių, varomojoje sistemoje naudojančių suslėgtas gamtines dujas (SGD), tam tikrų komponentų ir dėl patvirtinto tipo tam tikrų komponentų įrengimo suslėgtoms gamtinėms dujoms (SGD) naudoti transporto priemonių varomojoje sistemoje.

(4)

Tarybos sprendimu 2000/710/EB (3) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 67 dėl specialios suskystintomis dujomis varomų variklinių transporto priemonių įrangos patvirtinimo.

(5)

2000 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimu Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 112 dėl vienodų nuostatų dėl transporto priemonių priekinių žibintų, skleidžiančių asimetriškus artimosios arba tolimosios šviesos spindulius, arba abu šiuos spindulius, su kaitinamosiomis lempomis, patvirtinimo.

(6)

Tarybos sprendimu 2001/395/EB (4) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 13-H dėl keleivinių automobilių detalių, susijusių su jų stabdžiais, patvirtinimo.

(7)

Tarybos sprendimu 2001/505/EB (5) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 105 dėl pavojingiems kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, atsižvelgiant į konkrečias jų konstrukcijos ypatybes, patvirtinimo.

(8)

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 116 dėl vienodų techninių nurodymų dėl variklinių transporto priemonių apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo ir prie JT EEK taisyklės Nr. 118 dėl suvienodintų tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus apdailai naudojamų medžiagų degimo pobūdžio techninių reikalavimų.

(9)

2005 m. kovos 14 d. Tarybos sprendimu Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 121 dėl suvienodintų transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į rankinio valdymo įtaisų, kontrolės lempučių ir rodytuvų padėtį bei identifikavimą, nuostatų, ir prie JT EEK taisyklės Nr. 122 dėl suvienodintų M, N ir O kategorijų transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į šildymo sistemas, techninių reikalavimų.

(10)

Tarybos sprendimu 2005/614/EB (6) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 94, patvirtinančios vienodus reikalavimus transporto priemonėms dėl keleivių apsaugos priekinio susidūrimo atveju ir taisyklės Nr. 95, patvirtinančios vienodus reikalavimus transporto priemonėms dėl keleivių apsaugos šoninio susidūrimo atveju.

(11)

Tarybos sprendimu 2006/364/EB (7) Sąjunga patvirtino JT EEK taisyklę Nr. 123 dėl vienodų variklinių transporto priemonių adaptyviųjų priekinio apšvietimo sistemų (APAS) tvirtinimo nuostatų.

(12)

Tarybos sprendimu 2006/444/EB (8) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 55 dėl autotraukinių mechaninio sukabinimo įtaisų sudedamųjų dalių patvirtinimo nuostatų.

(13)

Tarybos sprendimu 2006/874/EB (9) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 107 dėl vieningų nuostatų, susijusių su M2 arba M3 kategorijų transporto priemonių patvirtinimu, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją.

(14)

Tarybos sprendimu 2007/159/EB (10) Sąjunga patvirtino JT EEK taisyklę Nr. 125 dėl motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės vairuotojo priekinio matymo lauką.

(15)

Tarybos sprendimu 2009/433/EB (11) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 61 dėl komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išorines iškyšas prieš galinę kabinos plokštę, suvienodintų nuostatų.

(16)

Remiantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (12), transporto priemonių gamintojai, norintys gauti jų gaminamų sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų patvirtinimą, gali pasirinktinai laikytis susijusių direktyvų arba atitinkamų JT EEK taisyklių reikalavimų. Dauguma direktyvų dėl transporto priemonių dalių reikalavimų paimta iš atitinkamų JT EEK taisyklių. Tobulėjant technologijoms JT EEK taisyklės nuolat keičiamos, todėl susijusios direktyvos taip pat turi būti nuolat atnaujinamos, kad sutaptų su atitinkamų JT EEK taisyklių turiniu. Siekdama išvengti šio dubliavimosi, aukšto lygio darbo grupė „CARS 21“ rekomendavo pakeisti kelias direktyvas atitinkamomis JT EEK taisyklėmis.

(17)

Galimybė privalomai taikyti JT EEK taisykles suteikiant transporto priemonės EB tipo patvirtinimą ir tomis JT EEK taisyklėmis pakeisti Sąjungos teisės aktus numatyta Direktyvoje 2007/46/EB. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 661/2009, tipo patvirtinimas pagal privalomas JT EEK taisykles turi būti suteikiamas kaip EB tipo patvirtinimas, nustatytas tame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse.

(18)

Pakeitus Sąjungos teisės aktus JT EEK taisyklėmis būtų galima lengviau išvengti ne tik techninių reikalavimų, bet ir sertifikavimo bei administravimo procedūrų dubliavimosi. Be to, taikant tiesiogiai tarptautiniais standartais pagrįstą tipo patvirtinimą trečiosios šalys, visų pirma – pataisyto JT EEK 1958 m. susitarimo Susitariančiosios Šalys, galėtų lengviau patekti į rinką ir taip sustiprintų Sąjungos pramonės konkurencingumą.

(19)

Taigi, Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 nustatyta galimybė panaikinti kelias direktyvas dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, kurios EB tipo patvirtinimo pagal tą reglamentą reikmėms turėtų būti pakeistos atitinkamomis JT EEK taisyklėmis.

(20)

Todėl JT EEK taisykles Nr. 1, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 13 H, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 25, 26, 28, 31, 34, 37, 38, 39, 43, 44, 46, 48, 55, 58, 61, 66, 67, 73, 77, 79, 80, 87, 89, 90, 91, 93, 94, 95, 97, 98, 99, 100, 102, 105, 107, 110, 112, 116, 118, 121, 122, 123 ir 125 reikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 661/2009 IV priedą, kuriame išvardijamos privalomai taikomos JT EEK taisyklės.

(21)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(22)

Šio reglamento priede išvardytos JT EEK taisyklės turėtų būti taikomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 661/2009 13 straipsnyje nustatytų įgyvendinimo datų.

(23)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/21

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1185/2009 nustatoma nauja palyginamos Europos pesticidų pardavimo ir naudojimo statistikos rengimo sistema.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1185/2009 3 straipsnio 3 dalį valstybės narės perduoda statistinius duomenis elektronine forma pagal atitinkamą Komisijos nustatytą techninį formatą.

(3)

Siekiant užtikrinti konfidencialumą, perduodant nurodoma, ar apie medžiagą, cheminę klasę, produkto kategoriją arba pagrindinę grupę pateikta informacija yra konfidenciali.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/23

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008 (2) yra skelbiamas nuolatinis konkursas eksporto grąžinamosioms išmokoms už natūralų sviestą, išfasuotą į gabalus, kurio klasifikacinis kodas yra ex ex 0405 10 19 9700, lydytą sviestą, išpilstytą į talpyklas, kurio klasifikacinis kodas yra ex ex 0405 90 10 9000, ir nugriebto pieno miltelius, kurių klasifikacinis kodas yra ex ex 0402 10 19 9000, ir nustatomos konkurso tvarkos taisyklės. Šis reglamentas visų pirma numato konkurso laikotarpius, kurių metu gali būti teikiami pasiūlymai.

(2)

Siekiant geriau sureaguoti į pablogėjusią pieno rinkos būklę, atsiradusią 2009 m. pradžioje, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 619/2008 buvo iš dalies pakeistas siekiant nustatyti du konkurso laikotarpius per mėnesį. Kadangi rinkos padėtis nuo tada labai pagerėjo, galima vėl nustatyti vieną konkurso laikotarpį per mėnesį.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 619/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/24

(1)

Sprendime, priimtame sujungtose bylose C-92/09 ir C-93/09 (2) dėl pareigos skelbti informaciją apie Europos žemės ūkio fondo paramos gavėjus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikalavimas paskelbti fizinių asmenų asmens duomenis, neskirstant jų pagal reikšmingus kriterijus, kaip antai tokios paramos gavimo laikotarpis, jos mokėjimo dažnis, rūšis ar dydis, nėra proporcingas. Teismas taip pat paskelbė negaliojančiomis su tuo susijusias nuostatas. Atsižvelgiant į fizinių asmenų interesą, kad jų asmens duomenys būtų apsaugoti, tam kad būtų suderinti skirtingi tikslai, kurių siekiama reikalavimu paskelbti informaciją apie Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos gavėjus, kaip numatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 259/2008 (3), tikslinga nustatyti, kad minėtas reikalavimas fiziniams asmenims nebūtų taikomas.

(2)

Todėl skaidrumo tikslais Reglamentas (EB) Nr. 259/2008 turėtų būti oficialiai iš dalies atitinkamai pakeistas, kol Europos Parlamentas ir Taryba priims naują tvarką, kuria bus atsižvelgta į Teismo nurodytus prieštaravimus.

(3)

Šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

1.

1 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Juridinių asmenų atveju valstybės narės gali skelbti išsamesnę informaciją nei numatyta 1 dalyje.“

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/26

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/28

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų kvotų galiojimo laikotarpio antroji dalis yra balandžio mėnuo.

(3)

Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2011 m. balandžio mėn. darbo dienų pateiktose paraiškose dėl kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4130, nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui numatytą kiekį. Todėl kiekį, kuriam galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal paskirstymo koeficientą, taikomą pagal atitinkamas kvotas prašomam kiekiui.

(4)

Iš minėto pranešimo taip pat paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2011 m. balandžio mėn. darbo dienų pateiktose paraiškose dėl tarifinių kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129, nurodytas kiekis pasiekė tam laikotarpiui numatytą kiekį.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa, kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130, atveju, taip pat reikėtų nustatyti visą kitai kvotos galiojimo laikotarpio daliai skirtą kiekį.

(6)

Kad būtų užtikrintas veiksmingas importo licencijų išdavimo tvarkos administravimas, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/30

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra ciprokonazolas.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11e straipsnį pranešėjas per du mėnesius nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo atsisakė siūlymo įtraukti tą veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Todėl 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tų medžiagų registracijos panaikinimo (4), kuriuo ciprokonazolas neįtrauktas į minėtą priedą.

(3)

Vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimu įprasta ir skubos tvarka (5), 14–19 straipsniuose.

(4)

Paraiška pateikta Airijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pat, kaip ir Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus.

(5)

Airija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. vasario 12 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba perdavė papildomą ataskaitą kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. lapkričio 8 d. Tarnyba pateikė Komisijai savo išvadas dėl ciprokonazolo (6). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. kovo 11 d. pateikė kaip Komisijos ciprokonazolo peržiūros ataskaitą.

(6)

Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra ciprokonazolo, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl ciprokonazolą tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga reikalauti, kad pranešėjas pateiktų papildomos informacijos, patvirtinančios toksikologinę priemaišų svarbą techninėje specifikacijoje, analitinius ciprokonazolo stebėsenos dirvožemyje, kūno skysčiuose ir audiniuose metodus, triazolo metabolitų darinių (TDM) likučius pirminiuose pasėliuose, sėjomainos būdu auginamuose pasėliuose ir gyvūninės kilmės produktuose, ilgalaikę riziką, keliamą žolėdžiams žinduoliams ir galimą izomerų mišinio preferencinio nykimo ir (arba) kitimo poveikį aplinkai.

(8)

Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(9)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų pareigų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos patikslintų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra ciprokonazolo, registraciją, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus būtų pateikiamas ir vertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvienos numatytos paskirties dokumentų rinkinys.

(10)

Ankstesnė patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (7), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų išaiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, aiškiau apibrėžus esamas pareigas valstybėms narėms arba registracijos turėtojams, naujų įsipareigojimų, palyginti su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis, neatsirastų.

(11)

Todėl Direktyva 91/414/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)

Sprendimu 2008/934/EB ciprokonazolas neįtrauktas į I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracija panaikinama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina išbraukti eilutę apie ciprokonazolą to sprendimo priede.

(13)

Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(14)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje ciprokonazolas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

b)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje ciprokonazolas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/34

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra fluometuronas.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 11e straipsnį pranešėjas per du mėnesius nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo atsisakė siūlymo įtraukti tą veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Todėl 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (4), kuriuo fluometuronas neįtrauktas į minėtą priedą.

(3)

Pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas), vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (5), 14–19 straipsniuose.

(4)

Paraiška pateikta Graikijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pat, kaip ir Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus.

(5)

Graikija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. sausio 27 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba perdavė papildomą ataskaitą kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. gruodžio 14 d. Tarnyba Komisijai pateikė savo išvadas dėl fluometurono (6). Vertinimo ataskaitos projektą papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. kovo 11 d. pateikė kaip Komisijos fluometurono peržiūros ataskaitą.

(6)

Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra fluometurono, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl fluometuroną tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga reikalauti, kad pranešėjas pateiktų papildomos informacijos, kuria būtų patvirtinamos toksikologinės augalų metabolito trifluoracto rūgšties savybės ir analitiniai fluometurono stebėsenos ore ir dirvožemyje metodai bei dirvos metabolito trifluorometilanilino stebėsenos dirvožemyje ir vandenyje metodai. Tuo atveju, jei fluometuronas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (7) klasifikuojamas kaip „įtariama, kad sukelia vėžį“, susijusios valstybės narės prašo pateikti išsamesnės informacijos, kuria būtų patvirtinamas dirvos metabolitų desmetil-fluometurono ir trifluorometilanilino poveikis požeminiam vandeniui.

(8)

Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų.

(9)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų pareigų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos patikslintų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra fluometurono, registraciją, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus būtų pateikiamas ir vertinamas III priede nurodytas visas kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvienos numatytos paskirties dokumentų rinkinys.

(10)

Ankstesnė patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (8), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų išaiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, aiškiau apibrėžus esamas pareigas valstybėms narėms arba registracijos turėtojams, naujų įsipareigojimų, palyginti su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis, neatsirastų.

(11)

Todėl Direktyva 91/414/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)

Sprendimu 2008/934/EB fluometuronas neįtrauktas į I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracija panaikinama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina išbraukti eilutę apie fluometuroną to sprendimo priede.

(13)

Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(14)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje fluometuronas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

b)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje fluometuronas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, kuri nurodyta atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.