3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 691/2010

2010 m. liepos 29 d.

kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (Pagrindų reglamentą) (1), ypač į jo 11 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 549/2004 reikalaujama, kad oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas būtų sukurtas pagal įgyvendinimo taisykles.

(2)

Veiklos rezultatų planas turėtų padėti užtikrinti oro transporto sistemos darnų vystymąsi, tuo tikslu didinant bendrą oro navigacijos paslaugų veiksmingumą pagrindinėse – saugos, aplinkosaugos, pajėgumo ir ekonominio efektyvumo – veiklos srityse, kurios turi būti derinamos su Oro eismo valdymo (ATM) pagrindinio plano veiklos rezultatų plane nustatytomis sritimis, visada atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė teikiama saugos tikslams.

(3)	Veiklos rezultatų plane turėtų būti numatyti pagrindinių veiklos sričių rodikliai ir įpareigojantys tikslai, pagal kuriuos būtų visiškai užtikrintas ir išsaugotas reikiamas saugos lygis; be to, planas turėtų sudaryti sąlygas nustatyti veiklos rezultatų tikslus kitose pagrindinėse veiklos srityse.

(4)	Veiklos rezultatų planas turėtų būti sukurtas ir taikomas atsižvelgiant į ilgalaikius aukšto lygio visuomeninius tikslus.

(5)	Pagal veiklos rezultatų planą oro navigacijos paslaugoms turėtų būti taikomas metodas „nuo vartų iki vartų“, įtraukiant oro uostus, kad būtų pagerintas bendras tinklo veiksmingumas.

(6)	Rengiant ir stebint veiklos rezultatų planą turėtų būti tinkamai atsižvelgta į nacionalinio ir funkcinių oro erdvės blokų lygio ir tinklo lygio sąsajas, taip pat į veiklos rezultatų tikslų sąsajas, visada atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė teikiama saugos tikslams.

(7)	Veiklos rezultatų planuose turėtų būti registruojamas valstybių narių įsipareigojimas per atskaitinį laikotarpį pasiekti „bendro Europos dangaus“ sistemos tikslų ir suderinti visų oro erdvės naudotojų poreikius ir oro navigacijos paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas.

(8)	Nacionalinėms priežiūros institucijoms turi tekti vienas iš svarbiausių vaidmenų įgyvendinant veiklos rezultatų planą. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos institucijos galėtų veiksmingai vykdyti šias papildomas pareigas.

(9)	Veiklos rezultatų planuose turėtų būti aprašytos priemonės, pvz., skatinamosios priemonės, skirtos paskatinti veiklos dalyvius didinti veiksmingumą nacionaliniu, funkcinių oro erdvės blokų ir Europos lygmenimis.

(10)

Susidarius aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti priimant veiklos rezultatų planus, kurios yra neįveikiamos ir kurioms jokios įtakos negali daryti valstybės narės ir subjektai, kuriems taikomi veiklos rezultatų tikslai, atitinkamų įspėjamųjų mechanizmų įsteigimas turėtų suteikti galimybę įgyvendinti reikiamas saugos reikalavimų ir paslaugų teikimo tęstinumo užtikrinimo priemones.

(11)	Veiksmingos veiklos dalyvių konsultacijos turėtų būti rengiamos nacionaliniu ir (arba) funkcinio oro erdvės bloko, taip pat Europos Sąjungos lygmenimis.

(12)	Norint įgyvendinti veiklos rezultatų tikslus, labai svarbu tinkamai atsižvelgti į karinių misijų veiksmingumą, civilių ir kariškių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.

(13)	Veiklos rezultatų planu neturėtų būti pažeistos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnio nuostatos, susijusios su esminių saugumo arba gynybos politikos interesų apsauga.

(14)

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai turėtų būti konkretūs bei išmatuojami ir suteikti galimybę paskirstyti atsakomybę už veiklos rezultatų tikslų įgyvendinimą. Susiję tikslai turėtų būti pasiekiami, tikroviški ir savalaikiai; jais turi būti siekiama veiksmingai užtikrinti tvarius oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatus.

(15)

Siekiant užtikrinti, nustačius paskatas, kurios gali būti finansinio pobūdžio, būtų galima įgyvendinti privalomus veiklos rezultatų tikslus, būtina atitinkama sąsaja su 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiu bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą (2).

(16)

Siekiant nustatyti ir įgyvendinti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir veiklos rezultatų tikslus, būtinas atitinkamas suderinamumas su saugos tikslais ir standartais, nustatytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančiu Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančiu Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (3), ir jos įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat suderinamumas su Europos Sąjungos priemonėmis šiems tikslams įgyvendinti.

(17)	Atskaitiniais laikotarpiais veiklos rezultatai turėtų būti veiksmingai stebimi, kad veiklos rezultatai leistų įgyvendinti tikslus ir išlaikyti pasiektą lygį, o prireikus – imtis atitinkamų priemonių.

(18)

Nustatydama visos Europos Sąjungos pirmojo atskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų tikslus, Komisija turi tinkamai atsižvelgti į tikrąją oro navigacijos paslaugų teikėjų finansinę padėtį, pirmiausia susidariusią dėl išlaidų mažinimo priemonių, kurių jau imtasi, ypač nuo 2009 m., taip pat ir dėl to, kad galbūt surenkama per daug arba nepakankamai maršrutų mokesčių, perkeltinų iš ankstesnių metų. Turėtų būti tinkamai atsižvelgta ir į esamų funkcinių oro erdvės blokų jau pasiektą pažangą.

(19)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 1 dalį šis reglamentas turėtų būti taikomas oro eismo vadybos tinklo funkcijoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 551/2004 (4) 6 straipsnyje, atitinkamai iš dalies pakeičiant šį reglamentą.

(20)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos bendrajam oro eismui Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Europos (EUR) ir Afrikos (AFI) regionuose, kuriuose už oro navigacijos paslaugas yra atsakingos valstybės narės, taikomos būtinos oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų bendro veiksmingumo gerinimo priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų oro erdvės naudotojų reikalavimų.

2.   Nustatant tikslus šis reglamentas taikomas oro navigacijos paslaugoms, kurias teikia oro paslaugų teikėjai, paskirti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 550/2004 (5) 8 straipsnį, ir meteorologinių paslaugų teikėjai, paskirti pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

3.   Valstybės narės šio reglamento gali nuspręsti netaikyti terminalų oro navigacijos paslaugoms, teikiamoms oro uostuose, kuriuose aptarnaujama mažiau kaip 50 000 komercinio oro transporto skrydžių per metus. Jei nė viename iš valstybės narės oro uostų neaptarnaujama 50 000 komercinio oro transporto skrydžių per metus, veiklos rezultatų tikslai taikomi bent tam oro uostui, kuriame komercinio oro transporto skrydžių skaičius didžiausias.

4.   Jeigu valstybė narė mano, kad, kai kurios arba visos jos terminalų oro navigacijos paslaugos teikiamos rinkos sąlygomis, ne vėliau kaip 12 mėnesių prieš kiekvieno atskaitinio laikotarpio pradžią ji, padedama nacionalinės priežiūros institucijos, Reglamento (EB) Nr. 1794/2006 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka įvertina, ar laikomasi to reglamento I priede nustatytų sąlygų. Jei valstybė narė nustato, kad šių sąlygų laikomasi, tai, neatsižvelgdama į aptarnautų komercinio oro transporto skrydžių skaičių, ji gali nuspręsti nenustatyti apibrėžtųjų išlaidų pagal tą reglamentą ir tų paslaugų ekonominiam efektyvumui netaikyti privalomų tikslų.

5.   Remiantis Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 6 dalies c punkto ii papunkčiu ir Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktais ir nepažeidžiant šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies, ekonominio efektyvumo tikslų nustatymas taikomas visoms apibrėžtosioms išlaidoms, kurias padengia oro erdvės naudotojai.

6.   Valstybės narės šį reglamentą gali taikyti ir:

a)	kitų ICAO regionų oro erdvėje, už kurią jos atsako, jei jos apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, nepažeisdamos valstybių narių teisių ir pareigų pagal 1944 m. Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos (Čikagos konvencija);

b)	oro paslaugų teikėjams, kurie gavo leidimą teikti oro navigacijos paslaugas be pažymėjimo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnio 5 dalyje.

7.   Nepaisant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/42/EB (6) ir Komisijos reglamentų (EB) Nr. 1321/2007 (7) ir (EB) Nr. 1330/2007 (8), kuriais ta direktyva įgyvendinama, informacijos apsaugos nuostatų, V skyriuje nustatyti su duomenų teikimu susiję reikalavimai taikomi nacionalinėms institucijoms, oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų operatoriams, oro uostų koordinatoriams ir oro vežėjams IV priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnio apibrėžtys.

Be to, taikomos šios apibrėžtys:

a)   oro uosto operatorius– oro uostą valdanti institucija, kaip apibrėžta 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (9);

b)   duomenys– su oro navigacijos rezultatais susijusi kokybinė, kiekybinė ir kitokia aktuali informacija, kurią renka ir sistemiškai apdoroja Komisija (arba kuri taip renkama ir apdorojama jos vardu) siekiant įgyvendinti veiklos rezultatų planą;

c)   veiklos rezultatų rodikliai– veiklos rezultatų stebėjimo, lyginimo ir vertinimo rodikliai;

d)   pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai– veiklos rezultatų rodikliai, naudojami veiklos rezultatų tikslams nustatyti;

e)   komercinio oro transporto skrydžiai– pakilimų ir tūpimų vežant keleivius, krovinius ar paštą už atlyginimą arba nuomą, suma, apskaičiuojama kaip trejų metų prieš veiklos rezultatų plano priėmimą vidurkis, neatsižvelgiant į didžiausią naudojamų orlaivių pakilimo masę ir keleivių vietų skaičių;

f)   privalomasis tikslas– pagal nacionalinį arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planą valstybių narių nustatytas veiklos rezultatų tikslas, kuriam taikomos skatinamosios priemones, kuriose numatyti apdovanojimai, atgrasančios priemonės ir (arba) taisomųjų skrydžių planai;

g)   oro vežėjas– oro transporto įmonė, turinti galiojančią veiklos licenciją, kurią valstybė narė išdavė pagal Europos Sąjungos teisės aktus;

h)   oro erdvės naudotojų atstovas– bet kuris juridinis asmuo arba subjektas, atstovaujantis vienos ar kelių oro navigacijos paslaugų kategorijų vartotojų interesams;

i)   apibrėžtosios išlaidos– Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose apibrėžtos išlaidos;

j)   nacionalinės institucijos– nacionalinio ar funkcinio oro erdvės bloko lygmens reguliavimo institucijos, kurių išlaidas, patiriamas teikiant oro navigacijos paslaugas pagal Reglamento (EB) Nr. 1794/2006 5 straipsnio 2 dalį, gali būti padengiamos oro erdvės naudotojų;

k)   teisingumo principas– principas, pagal kurį pagrindiniai operatoriai ir kiti nėra baudžiami už veiksmus, neatliktus veiksmus ar sprendimus, kai tai daroma pagal jų patirtį ir pasirengimą; tačiau didelis aplaidumas, tyčiniai pažeidimai ir kenkėjiški veiksmai netoleruojami;

l)   oro uosto koordinatorius– oro uostose, kurių veikla koordinuojama, pagal Reglamentą (EB) Nr. 95/93 įsteigta pareigybė;

m)   veiklos rezultatų stebėjimas– nenutrūkstamas duomenų rinkimas ir analizė, siekiant įvertinti tikrąjį sistemos veiksmingumą iš anksto nustatytų tikslų atžvilgiu.

3 straipsnis

Veiklos rezultatų vertinimo įstaiga

1.   Kai Komisija paskiria veiklos rezultatų vertinimo įstaigą, kuri padėtų įgyvendinti veiklos rezultatų planą, toks paskyrimas galioja nustatytą laikotarpį, atitinkantį atskaitinius laikotarpius.

2.   Veiklos rezultatų vertinimo įstaiga yra pakankamai kompetentinga ir yra pakankamai nešališka, kad galėtų nepriklausomai vykdyti Komisijos jai skirtas užduotis, ypač atitinkamose pagrindinės veiklos rezultatų srityse.

3.   Veiklos rezultatų vertinimo įstaiga padeda Komisijai įgyvendinti veiklos rezultatų planą, pirmiausia:

a)	rinkti, nagrinėti, tvirtinti ir platinti su veiklos rezultatais susijusius duomenis;

b)	nustatyti naujas ar pritaikyti esamas pagrindines veiklos rezultatų sritis, atsižvelgiant į tas, kurios nustatytos ATM pagrindinio plano veiklos rezultatų plane, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, ir susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;

c)	apibrėžti atitinkamus antrojo atskaitinio laikotarpio ir vėlesnio laikotarpio pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad visose pagrindinėse veiklos rezultatų srityse būtų aprėpti tinklo funkcijų ir oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatai, susiję su skrydžio ir terminalų paslaugomis;

d)	nustatyti ar persvarstyti visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslus;

e)	nustatyti, kada pradeda veikti 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų įspėjamieji mechanizmai;

f)	įvertinti priimtų veiklos rezultatų planų, įskaitant veiklos rezultatų tikslus, suderinamumą su visos Europos Sąjungai tikslais;

g)	įvertinti, kai reikia, taikant 18 straipsnio 3 dalį nustatytų įspėjamųjų ribų suderinamumą su 9 straipsnio 3 dalyje nurodytomis įspėjamosiomis ribomis;

h)	įvertinti, kai reikia, persvarstytus veiklos rezultatų tikslus ar taisomąsias priemones, kurių ėmėsi atitinkamos valstybės narės;

i)	nacionaliniu ar funkcinio erdvės bloko ir Europos Sąjungos lygmenimis stebėti, lyginti ir vertinti oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatus;

j)	stebėti, lyginti ir vertinti tinklo funkcijų veiklos rezultatus;

k)	nuolat stebėti bendro ATM tinklo veiklos rezultatus, įskaitant kasmetinių ataskaitų Bendro dangaus komitetui rengimą;

l)	kiekvieno atskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinti veiklos rezultatų tikslų įgyvendinimą, siekiant pasirengti tolesniam laikotarpiui.

4.   Komisijos prašymu veiklos rezultatų vertinimo įstaiga pateikia atitinkamą informaciją ar ataskaitas apie klausimus, susijusius su veiklos rezultatais.

5.   Veiklos rezultatų vertinimo įstaiga Komisijai gali teikti plano tobulinimo ataskaitas ir rekomendacijas.

6.   Santykių su nacionalinėmis priežiūros institucijomis srityje:

a)	siekdama vykdyti nuolatinio ATM tinklo veiklos rezultatų stebėjimo funkciją, veiklos rezultatų vertinimo įstaiga iš nacionalinių priežiūros institucijų gauna būtiną informaciją apie nacionalinius arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planus;

b)

gavusi prašymą veiklos rezultatų vertinimo įstaiga padeda nacionalinėms priežiūros institucijoms ir pateikia nepriklausomą nuomonę apie nacionalinius arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatus, pvz., palygina panašioje aplinkoje veikiančius oro navigacijos paslaugų teikėjus, analizuoja veiklos rezultatų pokyčius per pastaruosius penkerius metus ir vertina perspektyvas;

c)

nacionalinės priežiūros institucijos gali prašyti veiklos rezultatų vertinimo įstaigos pagalbos nustatant nacionalinių ar funkcinių oro erdvės blokų tikslų orientacinių verčių intervalus, atsižvelgiant į Europos perspektyvą. Tokios vertės būtų prieinamos nacionalinėms priežiūros institucijoms, oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų operatoriams ir oro erdvės naudotojams.

7.   Vykdydama 3 pastraipoje minėtas su sauga susijusias užduotis, veiklos rezultatų vertinimo įstaiga prireikus bendradarbiauja su Europos aviacijos saugos agentūra, kad būtų užtikrintas suderinamumas su tikslais ir standartais, nustatytais ir įgyvendinamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008.

8.   Kad galėtų vykdyti vieną iš savo funkcijų – nuolat stebėti oro eismo valdymo tinklo bendrąjį veiksmingumą, – veiklos rezultatų vertinimo įstaiga parengia reikiamus darbinius susitarimus su oro navigacijos paslaugų teikėjais, oro uostų operatoriais, oro uostų koordinatoriais ir oro vežėjais.

4 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos atsako už veiklos rezultatų planų parengimą nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu, veiklos rezultatų priežiūrą, taip pat veiklos rezultatų planų ir tikslų stebėjimą. Vykdydamos šias užduotis jos veikia nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būtinus išteklius ir pajėgumą visose veiklos rezultatų srityse arba galimybę pasinaudoti tokiais pajėgumais, kad galėtų vykdyti šiame reglamente numatytas užduotis, įskaitant tyrimų įgaliojimus 19 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti.

3.   Jei valstybė narė turi daugiau kaip vieną nacionalinę priežiūros instituciją, ji turi pranešti Komisijai, kuri nacionalinė priežiūros institucija yra atsakinga už koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir santykius su Komisija įgyvendinant šį Reglamentą.

5 straipsnis

Funkciniai oro erdvės blokai

1.   Valstybės narės skatina glaudų nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą, kad būtų parengtas funkcinių oro erdvės blokų lygmens veiklos rezultatų planas.

2.   Valstybėms narėms nusprendus patvirtinti funkcinių oro erdvės blokų lygmens veiklos rezultatų planą, jos:

a)	užtikrina, kad veiklos rezultatų planas atitiktų II priede nurodytą modelį;

b)	praneša Komisijai, kuri nacionalinė priežiūros institucija ar įstaiga atsakinga už koordinavimą funkciniame oro erdvės bloke ir santykius su Komisija įgyvendinant veiklos rezultatų planą;

c)

imasi reikiamų veiksmų, kad: i) kiekvienam iš pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių būtų nustatytas vienas tikslas; ii) neįgyvendinus tikslų, per atskaitinį laikotarpį būtų apibrėžtos ir pritaikytos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytos priemonės. Šiuo tikslu taikomos veiklos rezultatų plano metinės vertės; iii) tikslų įgyvendinimo arba neįgyvendinimo padariniai būtų tinkamai paskirstyti funkciniame oro erdvės bloke;

d)	kartu atsako už funkciniam oro erdvės blokui nustatytų veiklos rezultatų tikslų įgyvendinimą;

e)	kai nėra nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1794/2006 4 straipsnyje numatyta bendra mokesčių zona, sudeda nacionalinius ekonominio efektyvumo tikslus ir pateikia bendrą skaičių, siekiant patvirtinti pastangas užtikrinti ekonominį efektyvumą funkcinio oro erdvės bloko lygmeniu.

3.   Kai funkcinio oro erdvės bloko valstybės narės nepatvirtina veiklos rezultatų plano su funkcinio oro erdvės bloko lygmens tikslais, jos Komisijai pateikia apibendrintus veiklos rezultatų tikslus ir taip atskleidžia suderinamumą funkcinio oro erdvės bloko lygmeniu su visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslais.

6 straipsnis

Veiklos koordinavimas su Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)

Taikydama Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13a straipsnį ir laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 216/2008, Komisija su EASA atitinkamai koordinuoja:

a)	veiklos rezultatų plano saugos aspektus, įskaitant pagrindinių saugos veiksmingumo rodiklių ir visos Europos Sąjungos saugos veiksmingumo tikslų nustatymą, persvarstymą ir įgyvendinimą, taip pat siūlymų dėl atitinkamų veiksmų ir priemonių pradėjus veikti įspėjamajam mechanizmui teikimą;

b)	pagrindinių saugos veiksmingumo rodiklių ir tikslų suderinamumą su Europos aviacijos saugos programos, kurią gali patvirtinti Europos Sąjunga, įgyvendinimu.

7 straipsnis

Atskaitinių laikotarpių trukmė

1.   Pirmasis veiklos rezultatų plano atskaitinis laikotarpis – kalendoriniai 2012–2014 metai. Paskesni ataskaitiniai laikotarpiai yra penkeri kalendoriniai metai, nebent jų trukmė pakeičiama iš dalies pakeičiant šį reglamentą.

2.   Toks pat atskaitinis laikotarpis taikomas visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslams ir nacionaliniams arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planams ir tikslams.

8 straipsnis

Pagrindinės veiklos rezultatų sritys ir veiklos rezultatų rodikliai

1.   Nustatydama tikslus Komisija Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia, ar reikia įtraukti ir pritaikyti kitas pagrindines veiklos rezultatų sritis, kaip numatyta to reglamento 11 straipsnio 4 dalies b punkte.

2.   Nustatant tikslus kiekvieną pagrindinę veiklos rezultatų sritį turi atitikti vienas pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis ar keletas rodiklių. Oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatai vertinami pagal privalomuosius tikslus, nustatytus kiekvienam pagrindiniam veiklos rezultatų rodikliui.

3.   Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, naudojami visos Europos Sąjungos tikslams nustatyti ir parenkami kiekvienai pagrindinei veiklos rezultatų sričiai, pateikti I priedo 1 skyriuje.

4.   Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, naudojami nacionaliniams arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų tikslams nustatyti, pateikti I priedo 2 skyriuje.

5.   Per atskaitinį laikotarpį pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai nekeičiami. Pakeitimai daromi iš dalies keičiant šį reglamentą, ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki naujų visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslų patvirtinimo.

6.   Be šiame straipsnyje paminėtų pagrindinių veiklos rezultatų sričių ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, valstybės narės nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu gali nuspręsti nustatyti ir taikyti papildomus veiklos rezultatų rodiklius ir atitinkamus tikslus (kartu su nurodytaisiais I priedo 2 skyriuje), kad galėtų geriau stebėti savo veiklos rezultatus ir (arba) vykdyti savo veiklos rezultatų planus. Šie papildomi rodikliai ir tikslai turi padėti siekti visos Europos Sąjungos ir atitinkamų nacionalinio arba funkcinių oro erdvės blokų lygmens tikslų. Pavyzdžiui, juos taikant gali būti sujungti arba apibūdinti veiklos rezultatų plano civilinis-karinis arba meteorologinis aspektai. Šiems papildomiems rodikliams ir tikslams gali būti numatytos atitinkamos skatinamosios priemonės nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu.

II   SKYRIUS

VEIKLOS REZULTATŲ PLANŲ RENGIMAS

9 straipsnis

Visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslai

1.   Komisija patvirtina visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslus Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į atitinkamą nacionalinių priežiūros institucijų informaciją ir pasikonsultavusi su veiklos dalyviais, nurodytais to reglamento 10 straipsnyje, kitomis susijusiomis organizacijomis ir Europos aviacijos saugos agentūra dėl veiklos rezultatų saugos aspektų.

2.   Visos Europos Sąjungos tikslus Europos Komisija pasiūlo ne vėliau kaip prieš penkiolika mėnesių ir patvirtina ne vėliau kaip prieš dvylika mėnesių iki atskaitinio laikotarpio pradžios.

3.   Tvirtindama visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslus, Komisija kiekvienam pagrindiniam veiklos rezultatų rodikliui nustato ir įspėjamąsias ribas, kurias peržengus gali pradėti veikti 18 straipsnyje nurodyti įspėjamieji mechanizmai. Ekonominio efektyvumo pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio įspėjamosios ribos turi aprėpti tiek eismo, tiek išlaidų raidą.

4.   Kiekvieną visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslą Komisija pagrindžia pateikdama jiems nustatyti taikytų prielaidų ir pagrindimo aprašą, pvz., kaip pasinaudota nacionalinių priežiūros institucijų informacija ir kitais faktiniais duomenimis, eismo prognozėmis ir, kai tinka, numatomu Europos Sąjungai nustatytų veiksmingųjų išlaidų lygiu.

10 straipsnis

Veiklos rezultatų planų rengimas

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu parengia veiklos rezultatų planus, į kuriuos įtraukti tikslai, atitinkantys visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslus ir III priede nurodytus vertinimo kriterijus. Parengiamas tik vienas veiklos rezultatų planas vienai valstybei narei arba funkciniam oro erdvės blokui, jei taikydama 5 straipsnio 1 ir 2 dalis atitinkama valstybė narė veiklos rezultatų planą nusprendžia parengti funkcinio oro erdvės bloko lygmeniu.

2.   Kad padėtų rengti veiklos rezultatų planus, nacionalinės priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad:

a)	oro navigacijos paslaugų teikėjai pateiktų susijusius savo verslo planų, parengtų derinant su visos Europos Sąjungos tikslais, elementus;

b)	pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 10 straipsnį dėl veiklos rezultatų planų ir tikslų būtų konsultuojamasi su veiklos dalyviais. Reikiama informacija veiklos dalyviams pateikiama ne vėliau kaip prieš tris savaites iki konsultacinio susitikimo.

3.   Veiklos rezultatų planuose pirmiausia nurodoma:

a)	eismo prognozė, išreikšta kiekvienais atskaitinio laikotarpio metais suteiktinų paslaugų vienetais, pagrindžiant taikomus skaičius;

b)	oro navigacijos paslaugų kainų apibrėžtosios išlaidos, kurias valstybė(s) narė(s) nustato pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktų nuostatas;

c)	veiklos rezultatų tikslams pasiekti būtinų investicijų aprašas, taip pat jų reikšmės taikant Europos ATM pagrindinio planą ir derėjimo su pagrindinėmis jame nustatytomis pažangos ir pokyčių sritimis bei kryptimis aprašas;

d)	kiekvienos susijusios veiklos rezultatų srities veiklos rezultatų tikslai, nustatyti visam atskaitiniam laikotarpiui atsižvelgiant į kiekvieną pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį; pateikiamos ir metines stebėjimo ir skatinimo reikmėms naudotinos vertės;

e)

plano civilinio-karinio aspekto aprašas, kuriame apibūdinama, kaip taikomas lankstaus oro erdvės naudojimo (LOEN) principas, kad tinkamai atsižvelgiant į karinių misijų efektyvumą būtų didinamas pajėgumas, taip pat, jei reikia, nurodomi atitinkami veiklos rezultatų rodikliai ir tikslai, atitinkantys veiklos rezultatų plano rodiklius ir tikslus;

f)	aprašas ir pagrindimas, kuriuose išdėstoma, kaip d punkte nurodyti veiklos rezultatų tikslai dera ir padeda siekti visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų plano tikslų;

g)	aiški nuoroda į įvairius subjektus, atsakingus už tikslų laikymąsi, ir į jų konkretų indėlį;

h)	skatinimo mechanizmų, kuriuos taikant įvairūs atsakingi subjektai skatinami per atskaitinį laikotarpį siekti tikslų nustatytų, aprašas;

i)	nacionalinių priežiūros institucijų priemonės veiklos rezultatų tikslų įgyvendinimui stebėti;

j)	konsultacijų su veiklos dalyviais rezultatų, įskaitant dalyvių iškeltus klausimus ir veiksmus, dėl kurių susitarta, aprašas.

4.   Veiklos rezultatų planai grindžiami II priede pateiktu modeliu ir, jei valstybės narės taip nuspręstų vadovaudamosi 8 straipsnio 6 dalimi, jame gali būti papildomų rodiklių (su susijusiais tikslais).

11 straipsnis

Skatinamosios priemonės

1.   Skatinamosioms priemonėms, kurias valstybės narės taiko pagal savo veiklos rezultatų planus, galioja šie bendrieji pricipai:

a)	jos yra veiksmingos, proporcingos, patikimos ir nekeičiamos atskaitiniu laikotarpiu;

b)	jos įgyvendinamos be diskriminacijos ir skaidriai, kad būtų skatinama gerinti paslaugų teikimo veiklos rezultatus;

c)	jos yra reguliavimo aplinkos, kurią ex ante žino visi veiklos dalyviai, dalis ir yra taikomos visą atskaitinį laikotarpį;

d)	jomis subjektų, kuriems nustatomi tikslai, elgsenai daromas toks poveikis, kad būtų užtikrinti geri veiklos rezultatai ir laikomasi susijusių tikslų.

2.   Su saugos tikslų įgyvendinimu susijusiomis paskatomis siekiama užtikrinti, kad reikiami saugos tikslai būtų visiškai įgyvendinti ir kad būtų išlaikytas pasiektas lygis, kartu sudarant galimybę gerinti veiklos rezultatus kitose pagrindinėse veiklos rezultatų srityse. Paskatas, kurios nėra finansinio pobūdžio, sudaro veiksmų planai su nustatytais terminais ir (arba) susijusios priemonės, kaip numatyta 2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2096/2005, nustatančiame bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (10), ir (arba) pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 taikomos įgyvendinimo taisykles.

3.   Ekonominio efektyvumo tikslų paskatos yra finansinio pobūdžio ir reglamentuojamos atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 1794/2006 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Jas sudaro nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmens rizikos pasidalijimo mechanizmas.

4.   Paskatos įgyvendinti pajėgumo tikslus gali būti finansinio arba kitokio pobūdžio, pvz., valstybių narių patvirtinti taisomųjų veiksmų planai su nustatytais terminais ir susijusios priemonės, įskaitant premijas ir nuobaudas. Jei paskatos yra finansinio pobūdžio, jos reglamentuojamos Reglamento (EB) Nr. 1794/2006 12 straipsnio nuostatomis.

5.   Paskatomis įgyvendinti aplinkosaugos tikslus siekiama skatinti siekti reikiamo lygio aplinkosaugos rezultatų, kartu sudarant sąlygas gerinti veiklos rezultatus kitose pagrindinėse srityse. Šios paskatos gali būti finansinio arba nefinansinio pobūdžio, ir valstybės narės dėl jų turi nuspręsti atsižvelgdamos į vietos aplinkybes.

6.   Be to, valstybės narės nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu gali nustatyti arba patvirtinti oro erdvės naudotojams skirtas skatinamųjų priemonių schemas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1794/2006 12 straipsnyje.

III   SKYRIUS

VEIKLOS REZULTATŲ PLANŲ PRIĖMIMAS

12 straipsnis

Veiklos rezultatų planų pradinis priėmimas

Nacionalinių priežiūros institucijų siūlymu valstybės narės nacionalinių arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu ne vėliau kaip per šešis mėnesius po visos Europos Sąjungos tikslų patvirtinimo priima savo veiklos rezultatų planus, į kuriuos įtraukti privalomieji veiklos rezultatų tikslai, ir apie juos praneša Komisijai.

13 straipsnis

Veiklos rezultatų planų įvertinimas ir tikslų persvarstymas

1.   Remdamasi III priede nustatytais kriterijais ir tinkamai atsižvelgdama į aplinkybes, kurios klostėsi nuo visos Europos Sąjungos tikslų patvirtinimo ir veiklos rezultatų plano vertinimo dienos, Komisija įvertina veiklos rezultatų planus, jų tikslus, o ypač jų derėjimą su visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslais ir tai, kaip jie padeda pastaruosius tikslus įgyvendinti.

2.   Jei nustatoma, kad veiklos rezultatų plane nustatyti veiklos rezultatų tikslai visos Europos Sąjungos tikslus atitinka ir pakankamai padeda juos įgyvendinti, Komisija valstybę (-es) narę (-es) apie tai informuoja ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo plano gavimo.

3.   Jei įvertinama, kad veiklos rezultatų plane nustatytas (-i) veiklos rezultatų tikslas (-ai) neatitinka visos Europos Sąjungos tikslų ir nepakankamai padeda juos įgyvendinti, Komisija ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo plano gavimo Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali nuspręsti pateikti rekomendaciją atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) patvirtinti persvarstytą (-us) veiklos rezultatų tikslą (-us). Toks sprendimas priimamas pasikonsultavus su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis); jame tiksliai nurodoma, kuris (-ie) tikslas (-ai) turi būti persvarstytas (-i), taip pat pateikiamas Komisijos įvertinimo pagrindimas.

4.   Tokiu atveju atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s), tinkamai atsižvelgdama (-os) į Komisijos pastabas, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo rekomendacijos pateikimo patvirtina persvarstytus veiklos rezultatų tikslus ir atitinkamas tų tikslų pasiekimo priemones ir apie tai praneša Komisijai.

14 straipsnis

Persvarstytų veiklos rezultatų tikslų įvertinimas ir taisomųjų priemonių patvirtinimas

1.   Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo Komisija, remdamasi III priede nustatytais kriterijais, įvertina persvarstytus veiklos rezultatų tikslus, ypač tai, kaip jie suderinami su visos Europos Sąjungos tikslais ir ar juos įgyvendinant pakankamai prisidedama prie pastarųjų įgyvendinimo.

2.   Jei nustatoma, kad 13 straipsnio 4 dalyje minimi persvarstyti tikslai atitinka visos Europos Sąjungos tikslus ir juos įgyvendinant pakankamai prisidedama prie pastarųjų įgyvendinimo, Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius nuo persvarstytų tikslų gavimo apie tai informuoja valstybę (-es) narę (-es).

3.   Jei persvarstyti veiklos rezultatų tikslai ir atitinkamos priemonės neatitinka visos Europos Sąjungos tikslų ir jei juos įgyvendinant nepakankamai prisidedama prie pastarųjų įgyvendinimo, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo persvarstytų tikslų gavimo Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali nuspręsti, kad atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s) turi imtis taisomųjų veiksmų.

4.   Tokiame sprendime tiksliai nurodoma, kuris (-ie) tikslas (-ai) turi būti persvarstytas, ir pateikiamas Komisijos įvertinimo pagrindas. Jame gali būti nurodytas siektinas tų tikslų lygis, kad atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s) galėtų imtis reikiamų taisomųjų priemonių, ir (arba) patarimai dėl tokių reikiamų priemonių.

5.   Ne vėliau kaip per du mėnesius po Komisijos sprendimo apie atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) patvirtintas taisomąsias priemones pranešama Komisijai, kartu pateikiant išsamią informaciją apie tai, kaip užtikrinama, kad būtų laikomasi Komisijos sprendimo.

15 straipsnis

Prasidėjus atskaitiniam laikotarpiui patvirtintų veiklos rezultatų planai ir tikslai

Veiklos rezultatų planai arba taisomieji veiksmai, patvirtinti prasidėjus atskaitiniam laikotarpiui pagal 13 ir 14 straipsniuose numatytas procedūras, atgaline data taikomi nuo atskaitinio laikotarpio pirmosios dienos.

16 straipsnis

Visos Europos Sąjungos tikslų persvarstymas

1.   Komisija gali nuspręsti persvarstyti visos Europos Sąjungos tikslus Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka:

a)	prieš atskaitinį laikotarpį, jei turi patikimų įrodymų, kad visos Europos Sąjungos tikslams taikyti pradiniai duomenys, prielaidos ir pagrindimai nebegalioja;

b)	per atskaitinį laikotarpį, pradėjus veikti 18 straipsnyje nurodytam įspėjamajam mechanizmui.

2.   Persvarsčius visos Europos Sąjungos tikslus gali prireikti iš dalies pakeisti esamus veiklos rezultatų planus. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti atitinkamai pakoreguoti šio reglamento II ir III dalyse nustatytą grafiką.

IV   SKYRIUS

VEIKLOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖJIMAS

17 straipsnis

Tęstinis stebėjimas ir ataskaitų teikimas

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu ir Komisija stebi, kaip įgyvendinami veiklos rezultatų planai. Jei per atskaitinį laikotarpį tikslai nepasiekiami, nacionalinės priežiūros institucijos taiko atitinkamas taisomąsias priemones, apibrėžtas veiklos rezultatų plane. Tuo tikslu taikomos veiklos rezultatų plano metinės vertės.

2.   Jei Komisija nustato, kad valstybėje narėje arba funkciniame oro erdvės bloke veiklos rezultatai smarkiai ir nuosekliai prastėja ir tai turi įtakos kitoms „bendro Europos dangaus“ sistemoje dalyvaujančioms valstybėms ir (arba) visai Europos oro erdvei, ji gali pareikalauti, kad atitinkamos valstybės narės ir nacionalinė arba oro erdvės bloko priežiūros institucija numatytų atitinkamas veiklos rezultatų plane nustatytų tikslų įgyvendinimo priemones, jas taikytų ir apie jas praneštų Komisijai.

3.   Valstybės narės ne rečiau kaip kartą per metus ir iškilus pavojui, kad veiklos rezultatų tikslai nebus įgyvendinti, Komisijai praneša apie jų nacionalinių arba oro erdvės bloko priežiūros institucijų atliekamą veiklos rezultatų planų ir tikslų stebėjimą. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus teikia ataskaitas Bendro dangaus komitetui apie veiklos rezultatų tikslų įgyvendinimą.

18 straipsnis

Įspėjamieji mechanizmai

1.   Kai dėl aplinkybių, kurių numatyti laikotarpio pradžioje nebuvo įmanoma ir kurios yra neišvengiamos ir valstybių narių nekontroliuojamos, Europos Sąjungos lygmeniu pasiekiamos 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos įspėjamosios ribos, Komisija, Bendro dangaus komitete konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, per tris mėnesius įvertina padėtį ir pateikia pasiūlymus dėl galimų atitinkamų veiksmų, įskaitant visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslų persvarstymą ir, atitinkamai, nacionalinių arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų tikslų persvarstymą.

2.   Kai dėl aplinkybių, kurių numatyti laikotarpio pradžioje nebuvo įmanoma ir kurios yra neišvengiamos ir valstybių narių bei subjektų, kuriems taikomi veiklos rezultatų tikslai, nekontroliuojamos, nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu pasiekiamos 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos įspėjamosios ribos, atitinkama nacionalinė priežiūros institucija ar įstaiga, bendradarbiaudama su Komisija, per tris mėnesius įvertina padėtį ir gali pateikti pasiūlymus dėl galimų veiksmų, įskaitant nacionalinių arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų tikslų persvarstymą.

3.   Valstybės narės, siekdamos atsižvelgti į vietos aplinkybes ir ypatybes, nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu gali nuspręsti patvirtinti įspėjamosios ribas, kurios skiriasi nuo nurodytųjų 9 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju šios ribos nustatomos veiklos rezultatų planuose ir dera su ribomis, nustatytomis pagal 9 straipsnio 3 dalį. Nukrypimai išsamiai pagrindžiami. Kai minėtos ribos peržengiamos, pradedamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas procesas.

4.   Jei pradėjus veikti įspėjamajam mechanizmui reikia persvarstyti veiklos rezultatų planus ir tikslus, Komisija prisideda prie tokio persvarstymo atitinkamai pakoreguodama taikomą grafiką šio reglamento II ir III skyriuose nustatyta tvarka.

19 straipsnis

Reikalavimų laikymosi stebėjimo sąlygų sudarymas

Oro navigacijos paslaugų teikėjai Komisijai ir už jų priežiūrą atsakingos (-ų) nacionalinės (-ių) priežiūros institucijos (-ų) vardu veikiančiam kvalifikuotam subjektui arba, jei reikia, EASA sudaro sąlygas rengti patikrinimus ir tyrimus, įskaitant apsilankymus vietoje. Nepažeidžiant nacionalinėms priežiūros institucijos ir EASA suteiktų priežiūros įgaliojimų, įgaliotieji asmenys turi teisę:

a)	tikrinti su visomis pagrindinėmis veiklos rezultatų sritimis susijusius dokumentus ir kitą medžiagą, susijusią su veiklos rezultatų planų ir tikslų nustatymu;

b)	daryti tokių dokumentų kopijas arba paimti jų išrašus;

c)	vietoje paprašyti paaiškinimų žodžiu.

Tokios patikros ir tyrimai atliekami toje valstybėje narėje galiojančia tvarka.

V   SKYRIUS

SU „BENDRO EUROPOS DANGAUS“ SISTEMOS ORO NAVIGACIJOS VEIKLOS REZULTATAIS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS RINKIMAS, TVIRTINIMAS, NAGRINĖJIMAS, VERTINIMAS IR PLATINIMAS

20 straipsnis

Duomenų rinkimas ir tvirtinimas veiklos rezultatų vertinimo reikmėms

1.   Nacionalinės institucijos, oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro uostų operatoriai, oro uostų koordinatoriai ir oro vežėjai užtikrina, kad pagal IV priede nustatytus reikalavimus Komisijai būtų teikiami tame priede nurodyti duomenys; be to, veiklos rezultatų vertinimui gali būti naudojami ir duomenys, kuriuos Komisija surenka per kitas Europos Sąjungos priemones.

2.   Nacionalinės institucijas, siekdamos atsižvelgti į vietos ypatybes ir esamus pranešimų teikimo kanalus, gali deleguoti arba visiškai ar iš dalies pertvarkyti duomenų teikimo užduotį, nustatytą jos nacionalinėms priežiūros institucijoms, oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų operatoriams ir oro uostų koordinatoriams.

3.   Duomenų teikėjai imasi būtinų priemonių duomenų kokybei, patvirtinimui ir perdavimui laiku užtikrinti, kartu pateikdamos jų kokybės patikrinimo ir patvirtinimo procesų įrodymus, su duomenų kokybe susijusių Europos Komisijos specialių prašymų paaiškinimus ir, jei reikia, duomenų kokybės gerinimo veiksmų planus. Duomenys pateikiami nemokamai elektronine forma, naudojant, kai taikoma, Komisijos nustatytą formatą.

4.   Komisija įvertina pagal šio straipsnio 1 dalį perduotų duomenų kokybę ir patvirtina juos. Kai duomenys netinka veiklos rezultatų vertinimui, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir pirmiausia su jų nacionalinėmis priežiūros institucijomis, gali imtis atitinkamų priemonių duomenų kokybei įvertinti ir pagerinti.

5.   Šiame reglamente laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje minėti su veiklos rezultatais susiję duomenys, kurie jau pateikti Eurokontrolei, yra pateikti ir Komisijai. Jei taip nėra, Komisija ir Eurokontrolė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tokie duomenys būtų pateikti Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalyje pateiktus reikalavimus.

6.   Kai nustatomi svarbūs nauji duomenų reikalavimai arba kai numatoma, kad bus pateikta nepakankamos kokybės duomenų, tai, prieš įdiegiant naujus duomenų reikalavimus šio reglamento pakeitimu, Komisija gali atlikti bandomuosius tyrimus, kuriuos savanoriškai užbaigtų valstybės narės. Tokie bandomieji tyrimai atliekami siekiant įvertinti, ar įmanoma surinkti atitinkamus duomenis, atsižvelgiant į duomenų naudą palyginti su jų rinkimo išlaidomis ir našta respondentams.

21 straipsnis

Informacijos platinimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nustatytais tikslais Komisija platina bendrąją informaciją pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (11), ypač pagal jo 4 straipsnį ir pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 18 straipsnį.

2.   3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta informacija viešai prieinama suinteresuotoms šalims, ypač elektroninėmis priemonėmis.

3.   3 straipsnio 3 dalies k punkte nurodytos metinės ataskaitos viešai prieinamos. Nuoroda į šias ataskaitas skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija gali nuspręsti atitinkamoms suinteresuotoms šalims reguliariai teikti kitą bendrą informaciją, ypač elektroninėmis priemonėmis.

4.   9 straipsnyje nurodyti visos Europos Sąjungos tikslai ir III skyriuje nurodyti priimti veiklos rezultatų planai viešai prieinami ir skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Individuali prieiga prie specialios informacijos, pvz., patvirtintų duomenų ir statistikos, suteikiama duomenų teikėjui, su kuriuo informacija ir veikla yra tiesiogiai susijusios.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą priimami sprendimai būtų tinkamai pagrįsti ir kad jiems būtų taikoma veiksminga vertinimo ir (arba) apskundimo tvarka.

23 straipsnis

Laikinosios priemonės

Kai valstybės narės nusprendžia funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu pirmąjį atskaitinį laikotarpį patvirtinti veiklos rezultatų planą su tikslais, jos užtikrina, kad:

a)	nuo vienų iš atskaitinio laikotarpio metų sausio 1 d. planu būtų pakeisti nacionaliniai planai;

b)	plano įgyvendinimo laikotarpis neviršytų likusios atskaitinio laikotarpio;

c)	plane būtų numatyta, kad jo veiklos rezultatų tikslai yra nemenkesnio užmojo nei visi ankstesni nacionaliniai tikslai.

24 straipsnis

Plano vertinimas

Iki 2013 m. liepos 1 d. Komisija įvertina proceso veiksmingumą. Iki 2014 m. ir reguliariai po to Komisija įvertina veiklos rezultatų planą ir pirmiausia nustato tos sistemos poveikį, veiksmingumą ir aprėptį, tinkamai atsižvelgdama į ICAO šioje srityje nuveiktą darbą.

25 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2096/2005 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005 iš dalies pakeičiamas taip:

1.

I priedo 2.2 poskyris pakeičiamas taip: „2.2.   Administravimas Oro navigacijos paslaugų teikėjas parengia ne mažiau kaip penkerių metų verslo planą. Verslo plane numatoma: a) bendri oro navigacijos paslaugų teikėjo tikslai ir užduotys, taip pat jų įgyvendinimo strategija, suderinta su bet kokiais bendraisiais ilgalaikiais teikėjo planais ir atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais, taikomais infrastruktūros ar kitos technologijos plėtrai; b) atitinkami galimi veiklos rezultatų tikslai saugos, pajėgumo, aplinkosaugos ir ekonominio efektyvumo srityse. a ir b punktuose nurodyta informacija atitinka Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą nacionalinį arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planą, o saugos duomenys – valstybės saugos programą, nurodytą ICAO standarto 2.27.1 11 priedo 2009 m. liepos 20 d. pakeitime 47B-A. Oro navigacijos paslaugų teikėjas pateikia pagrindinių investavimo projektų įgyvendinimo saugos ir verslo argumentus, nurodydamas, kai reikia, numatomą poveikį atitinkamiems 2.2b punkte nurodytiems veiklos rezultatų tikslams ir investicijas, kurios būtinos taikant teisinius reikalavimus, susijusius su SESAR įgyvendinimu. Oro navigacijos paslaugų teikėjas kasmet parengia kitų metų planą, kuriame detaliai aprašomas verslo planas ir visi jo pakeitimai. Metiniame plane numatomos tokios nuostatos, susijusios paslaugų kokybe ir lygiu, pavyzdžiui, numatomu pajėgumu, sauga, aplinkosauga ir ekonominiu efektyvumu: a) informacija apie naujos infrastruktūros ir kitų naujovių įdiegimą ir paaiškinimas, kaip jos padės pagerinti oro navigacijos paslaugų teikėjo veiklos rezultatus, įskaitant paslaugų lygį ir kokybę; b) veiklos rezultatų rodikliai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą nacionalinį arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planą, pagal kurį galima pagrįstai įvertinti veiklos rezultatų lygį ir paslaugų kokybę; c) informacija apie oro navigacijos paslaugų teikėjo saugos plane nustatytos saugos rizikos mažinimo priemones, įskaitant saugos rizikos stebėjimo rodiklius ir, kai reikia, numatomas rizikos mažinimo priemonių išlaidas; d) numatoma paslaugų teikėjo trumpalaikė finansinė padėtis ir bet kokie verslo plano pokyčiai ar poveikis jam. Oro navigacijos paslaugų teikėjas, gavęs atitinkamą prašymą, veiklos rezultatams skirtos verslo plano ir metinio plano veiklos dalies turinį Komisijai pateikia taip, kaip nacionalinė priežiūros institucija nustato pagal nacionalinius teisės aktus.“

2.

I priedo 9 skyrius pakeičiamas taip: „9.   ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI Oro navigacijos paslaugų teikėjas yra pasirengęs atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai pateikti metinę veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 550/2004 12 straipsnio, nurodomi finansiniai rezultatai, skrydžių vykdymo rezultatai ir informacija apie bet kurią kitą reikšmingą veiklą, ypač saugos srityje. Metinėje ataskaitoje nurodomi bent šie dalykai: — suteiktų paslaugų veiklos rezultatų lygio įvertinimas, — oro navigacijos paslaugų teikėjo veiklos rezultatai, palyginti su verslo plane numatytais veiklos rezultatų tikslais, sugretinant realius veiklos rezultatus su metiniu planu pagal metiniame plane numatytus veiklos rezultatų rodiklius, — pateiktas paaiškinimas, kodėl esama skirtumų palyginti su tikslais, ir nurodytos priemonės visiems trūkumams pašalinti per Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą atskaitinį laikotarpį, — pokyčiai skrydžių vykdymo ir infrastruktūros srityje, — finansiniai rezultatai, jei jie neskelbiami atskirai, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 12 straipsnio 1 dalyje, — informacija apie oficialias konsultacijas su paslaugų naudotojais, — informacija apie žmogiškųjų išteklių strategiją. Oro navigacijos paslaugų teikėjas, gavęs atitinkamą prašymą, metinės ataskaitos turinį Komisijai pateikia taip, kaip nacionalinė priežiūros institucija nustato pagal nacionalinius teisės aktus.“

26 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   V skyrius galioja nuo 2011 m. sausio 1 d. Pirmasis atskaitinis laikotarpis prasideda 2012 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(2)  OL L 341, 2006 12 7, p. 3.

(3)  OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(4)  OL L 96, 2004 3 31, p. 20.

(5)  OL L 96, 2004 3 31, p. 10.

(6)  OL L 167, 2003 7 4, p. 23.

(7)  OL L 294, 2007 11 13, p. 3.

(8)  OL L 295, 2007 11 14, p. 7.

(9)  OL L 14, 1993 1 22, p. 1.

(10)  OL L 335, 2005 12 21, p. 13.

(11)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

---

---

---

---

---

3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/23

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 692/2010

2010 m. liepos 30 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)	Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungoje taikomas priemones, susijusias su dvigubos kontrolės sistemomis ir į Europos Sąjungą importuojamų tekstilės dirbinių išankstine ir retrospektyvia priežiūra, valstybių narių muitinių pateikta ir šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar 60 dienų.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje taikomas priemones, susijusias su dvigubos kontrolės sistemomis ir į Europos Sąjungą importuojamų tekstilės dirbinių išankstine ir retrospektyvia priežiūra, valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi dar galima remtis 60 dienų.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

---

---

3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/26

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 693/2010

2010 m. rugpjūčio 2 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 3 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/28

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 694/2010

2010 m. rugpjūčio 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 689/2010 (4).

(2)	Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 877/2009, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 3 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 253, 2009 9 25, p. 3.

(4)  OL L 199, 2010 7 31, p. 21.

---

---

3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/30

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 26 d.

kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas

(2010/427/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 27 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pritarimą,

kadangi:

(1)

Šio sprendimo tikslas – nustatyti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) – funkciniu požiūriu savarankiškos Sąjungos įstaigos, kuri yra pavaldi vyriausiajam įgaliotiniui ir įsteigta pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, 27 straipsnio 3 dalį – struktūrą ir veikimą. Šis sprendimas ir visų pirma nuoroda į terminą „vyriausiasis įgaliotinis“ bus aiškinami atsižvelgiant į jam suteiktus įvairius įgaliojimus pagal ES sutarties 18 straipsnį.

(2)	Pagal ES sutarties 21 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Sąjunga užtikrins savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda vyriausiasis įgaliotinis, užtikrins šį nuoseklumą ir bendradarbiaus šiuo tikslu.

(3)

EIVT padės vyriausiajam įgaliotiniui, kuris, be kita ko, yra Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkas, vykdyti jo įgaliojimus vadovauti Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą, kaip nurodyta visų pirma ES sutarties 18 ir 27 straipsniuose. EIVT padės vyriausiajam įgaliotiniui atlikti Užsienio reikalų tarybos pirmininko pareigas, nedarant poveikio įprastinėms Tarybos generalinio sekretoriato užduotims. EIVT taip pat padės vyriausiajam įgaliotiniui atlikti Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, susijusias su jo atsakomybe Komisijoje už jos funkcijas išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą, nedarant poveikio įprastinėms Komisijos tarnybų užduotims.

(4)

Prisidėdama prie Sąjungos išorės bendradarbiavimo programų, EIVT turėtų stengtis užtikrinti, kad programomis būtų įgyvendinami išorės veiksmų tikslai, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje, visų pirma jo 2 dalies d punkte, ir kad jas vykdant būtų laikomasi Sąjungos vystymosi politikos tikslų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį. Todėl EIVT taip pat turėtų skatinti įgyvendinti Europos konsensuso dėl vystymosi (1) ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos (2) tikslus.

(5)	Siekiant įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas, EIVT turi pradėti veikti kuo greičiau įsigaliojus tai Sutarčiai.

(6)

Europos Parlamentas visapusiškai atliks savo vaidmenį Sąjungos išorės veiksmų srityje, įskaitant jo funkcijas atlikti ES sutarties 14 straipsnio 1 dalyje numatytą politinę kontrolę, taip pat Sutartyse nustatytas teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Be to, pagal ES sutarties 36 straipsnį vyriausiasis įgaliotinis reguliariai konsultuosis su Europos Parlamentu svarbiausiais BUSP aspektais ir esminiais pasirinkimo klausimais bei užtikrins, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį. EIVT padės vyriausiajam įgaliotiniui šiuo klausimu. Turėtų būti patvirtinta konkreti tvarka dėl Europos Parlamento narių prieigos prie BUSP srities įslaptintų dokumentų ir informacijos. Kol tokia tvarka nepatvirtinta, bus taikomos galiojančios nuostatos pagal 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (3).

(7)

Vyriausiasis įgaliotinis arba jo atstovas turėtų vykdyti pareigas, numatytas atitinkamuose aktuose, kuriais įsteigiama Europos gynybos agentūra (4), Europos Sąjungos palydovų centras (5), Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (6) ir Europos saugumo ir gynybos koledžas (7). EIVT turėtų tiems subjektams teikti paramą, kurią šiuo metu teikia Tarybos generalinis sekretoriatas.

(8)

Turėtų būti priimtos su EIVT darbuotojais ir jų įdarbinimu susijusios nuostatos, jei jos būtinos siekiant nustatyti EIVT struktūrą ir veikimą. Kartu, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 336 straipsniu, turėtų būti padaryti būtini Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (8) (toliau – Įdarbinimo sąlygos) pakeitimai, nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsniui. Su EIVT personalu susijusiais klausimais EIVT turėtų būti laikoma institucija, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose ir Įdarbinimo sąlygose. Vyriausiasis įgaliotinis atliks paskyrimų tarnybos funkciją tiek pareigūnų, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, tiek darbuotojų, kuriems taikomos Įdarbinimo sąlygos, atžvilgiu. Biudžeto sudarymo procedūros metu kiekvienais metais bus priimamas sprendimas dėl EIVT pareigūnų ir tarnautojų skaičiaus, kuris bus nurodytas etatų plane.

(9)	EIVT personalas turėtų atlikti savo pareigas ir elgtis vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais.

(10)

Turėtų būti įdarbinama atsižvelgiant į nuopelnus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą. EIVT personalo sudėtimi turėtų būti užtikrintas prasmingas visų valstybių narių piliečių dalyvavimas. 2013 m. atliekant numatytą peržiūrą turėtų būti peržiūrėtas ir šis klausimas, be kita ko, prireikus pasiūlyta papildomų konkrečių priemonių galimam disbalansui panaikinti.

(11)

Pagal ES sutarties 27 straipsnio 3 dalį EIVT sudarys Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos pareigūnai bei valstybių narių diplomatinių tarnybų personalas. Tuo tikslu EIVT bus perduoti atitinkami Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos padaliniai bei funkcijos kartu su tuose padaliniuose pareigybes užimančiais ar funkcijas vykdančiais pareigūnais ir laikinaisiais darbuotojais. Iki 2013 m. liepos 1 d. EIVT įdarbins tik Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos pareigūnus bei valstybių narių diplomatinių tarnybų personalą. Po tos datos visi Europos Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai turėtų turėti galimybę pateikti kandidatūras laisvoms pareigybėms EIVT užimti.

(12)

Konkrečiais atvejais EIVT gali įdarbinti konkrečių sričių komandiruotus nacionalinius ekspertus, kurie bus pavaldūs vyriausiajam įgaliotiniui. EIVT dirbantys komandiruoti nacionaliniai ekspertai nebus įskaičiuojami į visų administratoriaus (AD) lygio EIVT darbuotojų trečdalį, kurį turėtų sudaryti valstybių narių personalas EIVT pradėjus veikti visu pajėgumu. Jų perkėlimas EIVT steigimo etape nebus savaiminis – jie bus perkeliami gavus juos komandiruojančios valstybės narės institucijų sutikimą. Besibaigiant komandiruoto nacionalinio eksperto, perkelto į EIVT pagal 7 straipsnį, sutarčiai, atitinkama pareigybė taps laikinojo darbuotojo pareigybe, jeigu komandiruoto nacionalinio eksperto atliekamos pareigos atitinka pareigas, kurias paprastai atlieka AD lygio personalas, su sąlyga, kad reikiama pareigybė numatyta pagal etatų planą.

(13)	Komisija ir EIVT susitars dėl išsamių sąlygų, susijusių su Komisijos duodamais nurodymais delegacijoms. Šiose sąlygose visų pirma reikėtų numatyti, kad Komisija, duodama nurodymus delegacijoms, tuo pačiu metu šių nurodymų kopiją perduoda delegacijos vadovui ir EIVT centrinei administracijai.

(14)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) (toliau – Finansinis reglamentas) turėtų būti iš dalies pakeistas, kad EIVT būtų įtraukta į jo 1 straipsnį, o Sąjungos biudžete jai būtų numatytas konkretus skirsnis. Pagal taikytinas taisykles ir analogiškai kitų institucijų atžvilgiu, Audito Rūmų metinės ataskaitos dalis bus skirta EIVT, o pastaroji turės reaguoti į tokias ataskaitas. EIVT bus taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnyje ir Finansinio reglamento 145–147 straipsniuose numatytos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Vyriausiasis įgaliotinis teiks Europos Parlamentui visą būtiną paramą, kad pastarasis galėtų pasinaudoti savo, kaip biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, teise. Už veiklos biudžeto vykdymą bus atsakinga Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį. Priimant finansinio poveikio turinčius sprendimus visų pirma reikės laikytis Finansinio reglamento IV antraštinėje dalyje, ypač 64–68 straipsniuose dėl finansų pareigūnų atsakomybės ir 75 straipsnyje dėl išlaidų operacijų, nustatytų įpareigojimų.

(15)

Steigiant EIVT turėtų būti vadovaujamasi ekonominio efektyvumo principu siekiant, kad tai neturėtų įtakos biudžetui. Šiuo tikslu reikės taikyti pereinamojo laikotarpio tvarką ir palaipsniui stiprinti gebėjimus. Reikėtų vengti užduočių, funkcijų ir išteklių dubliavimosi kitose struktūrose. Reikėtų pasinaudoti visomis racionalizavimo galimybėmis. Be to, valstybių narių laikiniesiems darbuotojams bus reikalingas tam tikras skaičius papildomų pareigybių, kurios turės būti finansuojamos pagal galiojančias daugiametes finansines programas.

(16)	Turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios EIVT ir jos personalo veiklos saugumo, įslaptintos informacijos apsaugos ir skaidrumo aspektus.

(17)	Primenama, kad Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų bus taikomas EIVT, jos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems bus taikomi Tarnybos nuostatai arba Įdarbinimo sąlygos.

(18)

Europos Sąjungai ir Europos atominės energijos bendrijai toliau taikoma bendra institucinė struktūra. Todėl svarbu užtikrinti jų abiejų išorės santykių nuoseklumą ir sudaryti sąlygas Sąjungos delegacijoms atstovauti Europos atominės energijos bendrijai trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

(19)	Iki 2013 m. vidurio vyriausiasis įgaliotinis turėtų atlikti EIVT struktūros ir veikimo peržiūrą ir, prireikus, pateikti pasiūlymų dėl šio sprendimo patikslinimo. Taip patikslintas sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip 2014 m. pradžioje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pobūdis ir taikymo sritis

1.   Šiuo sprendimu nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) struktūra ir veikimas.

2.   EIVT, kurios būstinė yra Briuselyje, yra funkciniu požiūriu savarankiška Europos Sąjungos įstaiga, atskira nuo Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos, turinti savo užduotims atlikti ir savo tikslams pasiekti reikiamą teisinį subjektiškumą.

3.   EIVT yra pavaldi Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

4.   EIVT sudaro centrinė administracija ir Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse bei tarptautinėse organizacijose.

2 straipsnis

Užduotys

1.   EIVT padeda vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti jo įgaliojimus, kaip nurodyta visų pirma ES sutarties 18 ir 27 straipsniuose:

—

vykdyti jo įgaliojimus vadovauti Europos Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), savo pasiūlymais prisidėti prie šios politikos plėtojimo bei ją vykdyti pagal Tarybos suteiktus įgaliojimus ir užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą,

—	atlikti Užsienio reikalų tarybos pirmininko pareigas, nedarant poveikio įprastinėms Tarybos generalinio sekretoriato užduotims,

—	atlikti Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, susijusias su jo atsakomybe Komisijoje už jos funkcijas išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą, nedarant poveikio įprastinėms Komisijos tarnybų užduotims.

2.   EIVT padeda Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui ir Komisijai atlikti atitinkamas jų funkcijas išorės santykių srityje.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   EIVT padeda valstybių narių diplomatinėms tarnyboms, Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijos tarnyboms bei su jais bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas Sąjungos išorės veiksmų įvairiose srityse ir tų sričių bei kitų jos politikos krypčių nuoseklumas.

2.   EIVT ir Komisijos tarnybos, atlikdamos savo atitinkamas funkcijas, konsultuojasi tarpusavyje visais su Sąjungos išorės veiksmais susijusiais klausimais, išskyrus BSGP srities klausimus. EIVT dalyvauja parengiamajame darbe ir procedūrose, susijusiuose su aktais, kuriuos Komisija turi parengti šioje srityje.

Ši dalis įgyvendinama vadovaujantis ES sutarties V antraštinės dalies 1 skyriumi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsniu.

3.   EIVT gali sudaryti tarnybų lygio susitarimus su atitinkamomis Tarybos generalinio sekretoriato tarnybomis, Komisija ar kitomis Sąjungos tarnybomis arba tarpinstitucinėmis įstaigomis.

4.   EIVT teikia tinkamą paramą kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, visų pirma Europos Parlamentui, bei atitinkamai su jomis bendradarbiauja. EIVT prireikus taip pat gali pasinaudoti tų institucijų ir įstaigų, įskaitant agentūras, parama ir su jomis bendradarbiauti. EIVT vidaus auditorius bendradarbiaus su Komisijos vidaus auditoriumi, kad būtų užtikrinta nuosekli audito politika, ypač atsižvelgiant į Komisijos atsakomybę veiklos išlaidų srityje. Be to, EIVT bendradarbiauja su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (10). Ji visų pirma turi nedelsiant priimti tuo reglamentu reikalaujamą sprendimą dėl vidaus tyrimus reglamentuojančių sąlygų. Kaip nustatyta tame reglamente, valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionalinėmis nuostatomis, ir institucijos teikia būtiną paramą, kad OLAF darbuotojai galėtų įvykdyti jiems pavestas užduotis.

4 straipsnis

EIVT centrinė administracija

1.   EIVT vadovauja vykdomasis generalinis sekretorius, kuris yra pavaldus vyriausiajam įgaliotiniui. Vykdomasis generalinis sekretorius imasi visų reikiamų priemonių EIVT sklandžiam veikimui užtikrinti, įskaitant jos administracinį ir biudžeto valdymą. Vykdomasis generalinis sekretorius užtikrina, kad būtų veiksmingai koordinuojama visų centrinės administracijos padalinių veikla, taip pat veikla su Sąjungos delegacijomis.

2.   Vykdomajam generaliniam sekretoriui padeda du generalinio sekretoriaus pavaduotojai.

3.   EIVT centrinė administracija suskirstyta į generalinius direktoratus.

a)

Tai visų pirma: — keletas generalinių direktoratų, kuriuos sudaro geografiniai padaliniai, apimantys visas pasaulio šalis ir regionus, bei daugiašaliai ir teminiai padaliniai. Šie padaliniai savo veiklą reikiamu mastu derina su Tarybos generaliniu sekretoriatu ir atitinkamomis Komisijos tarnybomis, — generalinis direktoratas, atsakingas už administracinius, personalo, biudžeto, saugumo bei ryšių ir informacinių sistemų klausimus, kuris veikia EIVT struktūroje ir kuriam vadovauja vykdomasis generalinis sekretorius. Vyriausiasis įgaliotinis pagal įprastas įdarbinimo taisykles paskiria už biudžetą ir administravimą atsakingą generalinį direktorių, kuris yra pavaldus vyriausiajam įgaliotiniui. Jis atskaitingas vyriausiajam įgaliotiniui už EIVT administracinį ir vidaus biudžeto valdymą. Jis vadovaujasi tomis pačiomis biudžeto eilutėmis ir administracinėmis taisyklėmis, kurios taikytinos pagal Sąjungos biudžeto III skirsnio dalį, kuri priskiriama daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijai, — Krizių valdymo ir planavimo direktoratas, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras, Europos Sąjungos karinis štabas ir Europos Sąjungos jungtinis situacijų centras, kurie yra tiesiogiai pavaldūs vyriausiajam įgaliotiniui, už kuriuos vyriausiasis įgaliotinis yra atsakingas ir kurie padeda jam vykdyti jo užduotis vadovauti Sąjungos BUSP pagal Sutarties nuostatas, tuo pačiu atsižvelgiant į kitas Sąjungos kompetencijas pagal ES sutarties 40 straipsnį. Turi būti atsižvelgiama į šių struktūrų specifiką, taip pat savitas jų funkcijas, įdarbinimo sąlygas ir darbuotojų statusą. Turi būti užtikrintas visiškas visų EIVT struktūrų veiklos koordinavimas.

b)

EIVT centrinę administraciją taip pat sudaro: — strateginio politikos planavimo padalinys, — teisės padalinys, kuris administraciniu požiūriu yra pavaldus vykdomajam generaliniam sekretoriui ir kuris glaudžiai bendradarbiauja su Tarybos bei Komisijos teisės tarnybomis, — padaliniai, atsakingi už tarpinstitucinius santykius, informavimą ir viešąją diplomatiją, vidaus auditą bei patikrinimus ir asmens duomenų apsaugą.

4.   Vyriausiasis įgaliotinis paskiria asmenis pirmininkauti Tarybos parengiamiesiems organams, kuriems pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas, įskaitant Politinio ir saugumo komiteto pirmininką, laikydamasis išsamios tvarkos, nustatytos 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimo 2009/908/ES, nustatančio Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones (11), II priede.

5.   Vyriausiajam įgaliotiniui ir EIVT prireikus padeda Tarybos generalinis sekretoriatas ir atitinkami Komisijos padaliniai. Tuo tikslu EIVT, Tarybos generalinis sekretoriatas ir atitinkami Komisijos padaliniai gali sudaryti tarnybų lygio susitarimus.

5 straipsnis

Sąjungos delegacijos

1.   Sprendimą sudaryti arba atšaukti delegaciją priima vyriausiasis įgaliotinis, susitaręs su Taryba ir Komisija.

2.   Kiekvienai Sąjungos delegacijai vadovauja delegacijos vadovas.

Delegacijos vadovui pavaldūs visi delegacijos darbuotojai, neatsižvelgiant į jų statusą, ir jis prižiūri visą jos veiklą. Jis atsiskaito vyriausiajam įgaliotiniui už bendrą vadovavimą delegacijos darbui ir visų Sąjungos veiksmų koordinavimo užtikrinimą.

Delegacijų personalą sudaro EIVT personalas ir, kai tai būtina Sąjungos biudžetui ir Sąjungos politikos kryptims, kurios nepriklauso EIVT kompetencijai, įgyvendinti – Komisijos personalas.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis ir EIVT duoda nurodymus delegacijos vadovui, kuris atsako už jų vykdymą.

Srityse, kuriose Komisija turi jai Sutartimis suteiktus įgaliojimus, Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 221 straipsnio 2 dalimi, taip pat gali duoti nurodymus delegacijoms ir šie nurodymai vykdomi visą atsakomybę prisiimant delegacijos vadovui.

4.   Delegacijos vadovas, laikydamasis Finansinio reglamento, naudoja asignavimus veiklai, susijusius su Sąjungos projektais atitinkamoje trečiojoje šalyje, kai perįgaliojimus suteikia Komisija.

5.   Kiekvienos delegacijos veiklą reguliariai vertina EIVT vykdomasis generalinis sekretorius; vertinant atliekami finansiniai ir administraciniai auditai. EIVT vykdomasis generalinis sekretorius gali paprašyti, kad šiuo tikslu jam padėtų atitinkami Komisijos padaliniai. Be EIVT taikomų vidaus priemonių, OLAF naudojasi savo įgaliojimais, visų pirma įgyvendina kovos su sukčiavimu priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

6.   Vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su priimančiąja šalimi, tarptautine organizacija ar atitinkama trečiąja šalimi. Visų pirma vyriausiasis įgaliotinis imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad priimančiosios šalys suteiktų Sąjungos delegacijoms, jų personalui ir turtui privilegijas ir imunitetus, lygiaverčius nurodytiesiems 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

7.   Sąjungos delegacijos turi būti pajėgios atsižvelgti į kitų Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, poreikius palaikant ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ar trečiosiomis šalimis, prie kurių ar kuriose delegacijos yra akredituotos.

8.   Delegacijos vadovas turi įgaliojimus atstovauti Sąjungai toje šalyje, kurioje akredituota toji delegacija, visų pirma sudarant sutartis ar būnant šalimi teismo procese.

9.   Savo darbe Sąjungos delegacijos glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis.

10.   Sąjungos delegacijos, vadovaudamosi ES sutarties 35 straipsnio trečia pastraipa ir valstybių narių prašymu, padeda valstybėms narėms palaikyti diplomatinius santykius ir teikti konsulinę apsaugą Sąjungos piliečiams trečiosiose šalyse lėšų atžvilgiu neutraliu pagrindu.

6 straipsnis

Personalas

1.   Šis straipsnis, išskyrus 3 dalį, taikomas nedarant poveikio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatams (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygoms (toliau – Įdarbinimo sąlygos), įskaitant tų taisyklių pakeitimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 336 straipsnį, kad jos būtų pritaikytos prie EIVT poreikių.

2.   EIVT sudaro Europos Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, įskaitant valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojus, kurie paskiriami laikinaisiais darbuotojais.

Šiam personalui taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

3.   Prireikus konkrečiais atvejais EIVT gali įdarbinti nedidelį skaičių konkrečių sričių komandiruotų nacionalinių ekspertų.

Vyriausiasis įgaliotinis priima taisykles, lygiavertes nustatytosioms 2003 m. birželio 16 d. Tarybos sprendime 2003/479/EB dėl taisyklių, taikomų į Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruojamiems nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui (12), pagal kurias EIVT pasitelkia komandiruotus nacionalinius ekspertus, kad pasinaudotų jų specializuota patirtimi.

4.   EIVT personalo nariai atlieka savo pareigas ir elgiasi vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais. Nedarant poveikio 2 straipsnio 1 dalies trečios įtraukos, 2 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies taikymui, jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar EIVT nedirbančio asmens arba jokio organo ar asmens, išskyrus vyriausiąjį įgaliotinį, nurodymų. Pagal Tarnybos nuostatų 11 straipsnio antrą pastraipą EIVT personalo nariai negali priimti jokio atlyginimo iš kitų šaltinių, nesusijusių su EIVT.

5.   Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai, kurie pagal Tarnybos nuostatus yra suteikti paskyrimų tarnybai ir pagal Įdarbinimo sąlygas suteikti institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis; vyriausiasis įgaliotinis tuos įgaliojimus gali perduoti pačioje EIVT.

6.   EIVT įdarbinama atsižvelgiant į nuopelnus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą. EIVT personalo sudėtimi turi būti užtikrintas prasmingas visų valstybių narių piliečių dalyvavimas. 13 straipsnio 3 dalyje numatyta peržiūra taip pat apima šį klausimą, įskaitant, jei tinkama, pasiūlymus dėl papildomų konkrečių priemonių galimam disbalansui ištaisyti.

7.   Sąjungos pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, EIVT įdarbinti iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, turi tokias pačias teises bei pareigas, ir jiems taikomos vienodos sąlygos, visų pirma reikalavimų atitikimo visoms pareigybėms užimti lygiavertėmis sąlygomis srityje. Paskirstant pareigas, vykdytinas visose EIVT veiklos ir įgyvendinamos politikos srityse, laikiniesiems darbuotojams iš nacionalinių diplomatinių tarnybų ir Sąjungos pareigūnams taikomos vienodos sąlygos. Pagal Finansinio reglamento nuostatas valstybės narės padeda Sąjungai užtikrinti finansinių įsipareigojimų, susijusių su EIVT laikinaisiais darbuotojais iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, vykdymą pagal Finansinio reglamento 66 straipsnį.

8.   Vyriausiasis įgaliotinis nustato EIVT personalo atrankos procedūras, kurios turi būti vykdomos skaidriai, grindžiamos nuopelnais siekiant užtikrinti, kad būtų įdarbintas geriausių sugebėjimų, veiksmingiausiai dirbantis ir sąžiningiausias personalas, tuo pačiu užtikrinant tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir prasmingą visų valstybių narių piliečių dalyvavimą EIVT. Valstybių narių, Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atstovai dalyvauja įdarbinimo procedūroje laisvoms pareigybėms EIVT užimti.

9.   EIVT pradėjus veikti visu pajėgumu, personalo nariai iš valstybių narių, kaip nurodyta 2 dalies pirmoje pastraipoje, turėtų sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį viso AD lygio EIVT personalo. Atitinkamai Sąjungos nuolatiniai pareigūnai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 60 % viso AD lygio EIVT personalo, įskaitant personalo narius iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, kurie tapo Sąjungos nuolatiniais pareigūnais pagal Tarnybos nuostatus. Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie užimamas pareigybes EIVT.

10.   Vyriausiasis įgaliotinis nustato judumo taisykles, kad būtų užtikrinta, jog EIVT personalo nariams būtų suteikta daug judumo galimybių. 4 straipsnio 3 dalies a punkto trečioje įtraukoje nurodytam personalui taikomos specialios sąlygos. Iš esmės visi EIVT personalo nariai turi periodiškai dirbti Sąjungos delegacijose. Vyriausiasis įgaliotinis nustato tam skirtas taisykles.

11.   Pagal taikomas nacionalinės teisės nuostatas kiekviena valstybė narė savo pareigūnams, tapusiems EIVT laikinaisiais darbuotojais, suteikia garantiją, kad pasibaigus jų tarnybos EIVT laikotarpiui jie bus nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas. Šis tarnybos laikotarpis pagal Įdarbinimo sąlygų 50b straipsnio nuostatas neviršija aštuonerių metų, nebent jis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui išimtinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tarnybos poreikius.

EIVT dirbantys Sąjungos pareigūnai turi teisę pretenduoti užimti pareigybes savo ankstesnėje institucijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tas pareigybes pretenduojantys užimti asmenys, dirbantys toje institucijoje.

12.   Imamasi veiksmų EIVT personalo tinkamam bendram mokymui užtikrinti, remiantis visų pirma esama praktika ir struktūromis nacionaliniame ir Sąjungos lygmenyje. Vyriausiasis įgaliotinis per metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo imasi tinkamų tam skirtų priemonių.

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl personalo

1.   Atitinkami Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos padaliniai bei funkcijos, išvardyti priede, perkeliami į EIVT. Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, užimantys pareigybes priede išvardytuose padaliniuose ar vykdantys priede išvardytas funkcijas, perkeliami į EIVT. Tai taikoma mutatis mutandis pagal sutartis dirbantiems ir vietos darbuotojams, paskirtiems į tokius padalinius ir vykdantiems tokias funkcijas. Komandiruoti nacionaliniai ekspertai, dirbantys tuose padaliniuose ar vykdantys tas funkcijas, taip pat perkeliami į EIVT gavus juos komandiruojančios valstybės narės institucijų sutikimą.

Šie perkėlimai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Pagal Tarnybos nuostatus pareigūnus perkėlus į EIVT, vyriausiasis įgaliotinis kiekvieną pareigūną skiria į pareigybę jo pareigų kategorijoje, kuri atitinka to pareigūno turimą pareigų grupės lygį.

2.   Darbuotojų įdarbinimo į EIVT perkeltoms pareigybėms užimti procedūros, tebevykstančios šio sprendimo įsigaliojimo dieną, lieka galioti: jos vykdomos ir užbaigiamos prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui pagal atitinkamus pranešimus apie laisvas pareigybes ir taikomas Tarybos nuostatų bei Įdarbinimo sąlygų taisykles.

8 straipsnis

Biudžetas

1.   Leidimus duodančio pareigūno Europos Sąjungos bendrojo biudžeto EIVS skirsnio atžvilgiu pareigos paskiriamos pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį. Vyriausiasis įgaliotinis patvirtina administracinių išlaidų biudžeto eilučių valdymo vidaus taisykles. Veiklos išlaidos lieka biudžeto Komisijos skirsnyje.

2.   EIVT vykdo savo įgaliojimus laikydamasi Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento, neviršydama jai paskirtų asignavimų.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis, rengdamas EIVT administracinių išlaidų sąmatas, atitinkamai konsultuosis su už vystymosi politiką atsakingu Komisijos nariu ir už kaimynystės politiką atsakingu Komisijos nariu pagal jų atitinkamas pareigas.

4.   Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 1 dalį EIVT parengia savo kitų finansinių metų išlaidų sąmatas. Komisija konsoliduoja tas sąmatas parengdama biudžeto projektą, kuriame gali būti skirtingos sąmatos. Komisija gali iš dalies pakeisti biudžeto projektą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 2 dalyje.

5.   Kad būtų užtikrintas skaidrus biudžetas Sąjungos išorės veiksmų srityje, Komisija biudžeto valdymo institucijai kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduos darbinį dokumentą, kuriame išsamiai nurodomos visos išlaidos, susijusios su Sąjungos išorės veiksmais.

6.   EIVT taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnyje ir Finansinio reglamento 145–147 straipsniuose nustatytos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Todėl EIVT visapusiškai bendradarbiaus su institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamais atvejais pateiks reikalingą papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudama atitinkamų įstaigų posėdžiuose.

9 straipsnis

Išorės veiksmų priemonės ir programavimas

1.   Už Sąjungos išorės bendradarbiavimo programų valdymą yra atsakinga Komisija, tačiau tai nedaro poveikio atitinkamam Komisijos ir EIVT atliekamam programavimo vaidmeniui, kaip išdėstyta tolesnėse dalyse.

2.   Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina Sąjungos išorės veiksmų bendrą politinį koordinavimą, užtikrindamas Sąjungos išorės veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą, visų pirma pasitelkdamas šias išorės pagalbos priemones:

—	vystomojo bendradarbiavimo priemonę (13),

—	Europos plėtros fondą (14),

—	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (15),

—	Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (16),

—	bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę (17),

—	bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (18),

—	stabilumo priemonę, taikomą Reglamento (EB) Nr. 1717/2006 (19) 4 straipsnyje numatytai pagalbai.

3.   Visų pirma EIVT prisideda prie 2 dalyje nurodytų priemonių programavimo ir valdymo ciklo, atsižvelgdama į tose priemonėse nustatytus politikos tikslus. Ji yra atsakinga už toliau nurodytų Komisijos sprendimų dėl strateginių daugiamečių veiksmų parengimą programavimo ciklo metu:

i)	finansavimo lėšų skyrimas šalims siekiant nustatyti bendrą finansinį paketą kiekvienam regionui, atsižvelgiant į orientacinį daugiametės finansinės programos paskirstymą. Kiekviename regione tam tikra lėšų dalis bus rezervuota regioninėms programoms;

ii)	šalių ir regionų strateginiai dokumentai;

iii)	nacionalinės ir regionų orientacinės programos.

Vadovaujantis 3 straipsniu, per visą 2 dalyje nurodytų priemonių programavimo, planavimo ir įgyvendinimo ciklą vyriausiasis įgaliotinis ir EIVT bendradarbiauja su atitinkamais Komisijos nariais bei tarnybomis, nedarant poveikio 1 straipsnio 3 dalies taikymui. Visi pasiūlymai dėl sprendimų bus rengiami laikantis Komisijos procedūrų ir bus pateikiami Komisijai priimti.

4.   Europos plėtros fondo ir vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės atžvilgiu visus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl pagrindinių reglamentų ir 3 dalyje nurodytų programavimo dokumentų pakeitimų, kartu rengia atitinkamos EIVT ir Komisijos tarnybos prižiūrint už vystymosi politiką atsakingam Komisijos nariui, ir jie bendrai su vyriausiuoju įgaliotiniu pateikiami Komisijai priimti.

Temines programas, išskyrus Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę ir 2 dalies septintoje įtraukoje nurodytą stabilumo priemonės dalį, rengia atitinkama Komisijos tarnyba, vadovaujant už vystymosi politiką atsakingam Komisijos nariui, ir jos pateikiamos Komisijos narių kolegijai, susitarus su vyriausiuoju įgaliotiniu ir kitais atitinkamais Komisijos nariais.

5.   Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės atžvilgiu visus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl pagrindinių reglamentų ir 3 dalyje nurodytų programavimo dokumentų pakeitimų, kartu rengia atitinkamos EIVT ir Komisijos tarnybos prižiūrint už kaimynystės politiką atsakingam Komisijos nariui, ir jie bendrai su vyriausiuoju įgaliotiniu pateikiami Komisijai priimti.

6.   Vyriausiasis įgaliotinis/EIVT yra atsakingas už vykdomus veiksmus: finansuojamus iš BUSP biudžeto, stabilumo priemonę, išskyrus 2 dalies septintoje įtraukoje nurodytą dalį, bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonę, ryšių ir viešosios diplomatijos veiksmus bei rinkimų stebėjimo misijas. Komisija yra atsakinga už jų finansinį įgyvendinimą vadovaujant vyriausiajam įgaliotiniui kaip Komisijos pirmininko pavaduotojui. Komisijos padalinys, atsakingas už šį įgyvendinimą, ir EIVT įkuriami tose pačiose patalpose.

10 straipsnis

Saugumas

1.   Vyriausiasis įgaliotinis, pasikonsultavęs su 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimo 2001/264/EB, patvirtinančio Tarybos saugumo nuostatus (20), priedo II dalies I skirsnio 3 punkte nurodytu komitetu, priima sprendimą dėl EIVT skirtų saugumo taisyklių ir imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad EIVT veiksmingai valdytų riziką, kylančią jos personalui, materialiajam turtui bei informacijai, ir kad ji savo funkcijas vykdytų šiuo požiūriu rūpestingai ir atsakingai. Tokios taisyklės taikomos visiems EIVT personalo nariams ir visiems darbuotojams Sąjungos delegacijose, nepriklausomai nuo jų administracinio statuso ar kilmės.

2.   Kol nepriimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas:

—	dėl įslaptintos informacijos apsaugos, EIVT taiko Sprendimo 2001/264/EB priede išdėstytas saugumo priemones,

—	dėl kitų saugumo aspektų, EIVT taiko Komisijos saugumo nuostatas, kaip išdėstyta Komisijos darbo tvarkos taisyklių (21) atitinkamame priede.

3.   EIVT turi padalinį, atsakingą už saugumo klausimus, kuriam padeda atitinkamos valstybių narių tarnybos.

4.   Vyriausiasis įgaliotinis imasi visų priemonių, būtinų siekiant įgyvendinti saugumo taisykles EIVT, visų pirma susijusias su įslaptintos informacijos apsauga ir priemonėmis, kurių turi būti imamasi EIVT personalui nesilaikius saugumo taisyklių. Šiuo tikslu EIVT konsultuojasi su Tarybos generalinio sekretoriato Saugumo tarnyba, atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir atitinkamomis valstybių narių tarnybomis.

11 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais, archyvais ir duomenų apsauga

1.   EIVT taiko 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (22) nustatytas taisykles. Vyriausiasis įgaliotinis priima sprendimą dėl EIVT skirtų įgyvendinimo taisyklių.

2.   EIVT vykdomasis generalinis sekretorius organizuoja šios tarnybos archyvus. Atitinkami iš Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos perkeltų padalinių archyvai perkeliami į EIVT.

3.   EIVT užtikrina asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenimis, vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (23). Vyriausiasis įgaliotinis priima sprendimą dėl EIVT skirtų įgyvendinimo taisyklių.

12 straipsnis

Nekilnojamasis turtas

1.   Tarybos generalinis sekretoriatas ir atitinkamos Komisijos tarnybos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad 7 straipsnyje nurodyti perkėlimai galėtų būti vykdomi kartu su Tarybos ir Komisijos pastatų, būtinų EIVT veikimui, perdavimais.

2.   Dėl sąlygų, kuriomis nekilnojamuoju turtu gali naudotis EIVT centrinė administracija ir Sąjungos delegacijos, bendrai sprendžia, atitinkamais atvejais, vyriausiasis įgaliotinis ir Tarybos generalinis sekretoriatas bei Komisija.

13 straipsnis

Baigiamosios ir bendrosios nuostatos

1.   Vyriausiasis įgaliotinis, Taryba, Komisija ir valstybės narės yra atsakingi už šio sprendimo įgyvendinimą ir imasi visų tam būtinų priemonių.

2.   Vyriausiasis įgaliotinis iki 2011 m. pabaigos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia EIVT veikimo ataskaitą. Ta ataskaita turi apimti visų pirma 5 straipsnio 3 ir 10 dalių bei 9 straipsnio įgyvendinimą.

3.   Iki 2013 m. vidurio vyriausiasis įgaliotinis atlieka EIVT struktūros ir veikimo peržiūrą, kuri apims, inter alia, 6 straipsnio 6, 8 ir 11 dalių įgyvendinimą. Atlikus šią peržiūrą, prireikus pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl šio sprendimo patikslinimo. Tokiu atveju Taryba pagal ES sutarties 27 straipsnio 3 dalį iki 2014 m. pradžios patikslina šį sprendimą atsižvelgdama į peržiūros rezultatus.

4.   Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Nuostatos dėl finansų valdymo ir įdarbinimo įsigalioja tik priėmus būtinus Tarnybos nuostatų, Įdarbinimo sąlygų ir Finansinio reglamento pakeitimus bei taisomąjį biudžetą. Kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas, vyriausiasis įgaliotinis, Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija sudaro reikiamus susitarimus bei konsultuojasi su valstybėmis narėmis.

5.   Per vieną mėnesį po šio sprendimo įsigaliojimo vyriausiasis įgaliotinis pateikia Komisijai EIVT pajamų ir išlaidų sąmatą, įskaitant etatų planą, kad Komisija pateiktų taisomojo biudžeto projektą.

6.   Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(2)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai – Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos link (COM/2007/0317 galutinis). Nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(3)  OL C 298, 2002 11 30, p. 1.

(4)  2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo (OL L 245, 2004 7 17, p. 17).

(5)  2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2001/555/BUSP dėl Europos Sąjungos palydovų centro įsteigimo (OL L 200, 2001 7 25, p. 5).

(6)  2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2001/554/BUSP dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto įsteigimo (OL L 200, 2001 7 25, p. 1).

(7)  2008 m. birželio 23 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP, įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) (OL L 176, 2008 7 4, p. 20).

(8)  Reglamentas Nr. 31 (EEB), 11 (Euratomas), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL 45, 1962 6 14, p. 1387/62. Specialusis leidimas anglų kalba: I serija, 1959-1962 skyrius, p. 135).

(9)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(11)  OL L 322, 2009 12 9, p. 28.

(12)  OL L 160, 2003 6 28, p. 72.

(13)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).

(14)  Tarybos reglamentas Nr. 5, nustatantis taisykles dėl finansinių įnašų į Užjūrio šalių ir teritorijų vystymo fondą, jo biudžetinių nuostatų ir išteklių administravimo (OL 33, 1958 12 31, p. 681/58).

(15)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).

(16)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1).

(17)  2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 382/2001 dėl projektų, skatinančių bendradarbiavimą ir komercinius ryšius tarp Europos Sąjungos ir pramoninių Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų bei Australazijos šalių, įgyvendinimo (OL L 57, 2001 2 27, p. 10).

(18)  2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (OL L 81, 2007 3 22, p. 1).

(19)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006 nustatantis stabilumo priemonę (OL L 327, 2006 11 24, p. 1).

(20)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(21)  OL L 308, 2000 12 8, p. 26.

(22)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(23)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

---

---

3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/41

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 28 d.

kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122x1507xNK603 (DAS-59122–7xDAS-Ø15Ø7xMON-ØØ6Ø3–6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 5138)

(Tekstas autentiškas tik olandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/428/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2005 m. rugpjūčio 26 d.Pioneer Overseas Corporation pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė kompetentingai Jungtinės Karalystės institucijai prašymą dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra kukurūzų 59122x1507xNK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų 59122x1507xNK603 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimo rinkai naudoti ta pačia paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (2) III ir IV prieduose, taip pat informacija apie rizikos vertinimą, atliktą pagal Direktyvos 2001/18/EB II priede išdėstytus principus, ir jo išvados. Prašyme taip pat pateikiamas poveikio aplinkai stebėsenos planas, parengtas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą.

(3)

2009 m. balandžio 8 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnį ir 18 straipsnį. Jos nuomone, vertinant galimą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, kukurūzai 59122x1507xNK603 yra tokie pat saugūs kaip ir genetiškai nemodifikuoti kukurūzai. Todėl EMST padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog prašyme aprašytų produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų 59122x1507xNK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (toliau – produktai), pateikimas rinkai darys nepageidaujamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, produktus naudojant pagal numatytą paskirtį (3). Pateiktoje nuomonėje EMST apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, išsakytus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)	EMST nuomonėje taip pat padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį.

(5)	Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų leisti pateikti šiuos produktus rinkai.

(6)	Kaip numatyta 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), kiekvienam GMO turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(7)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra kukurūzų 59122x1507xNK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad produktai būtų naudojami pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, ženklinant pašarus, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ir kitus nei maistas ir pašarai produktus, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, kuriuos prašoma leisti pateikti rinkai, etiketėje reikėtų papildomai aiškiai nurodyti, kad aptariami produktai neturi būti auginami.

(8)

Leidimo turėtojas turėtų pateikti metines veiklos, nurodytos poveikio aplinkai stebėsenos plane, įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas. Minėtus rezultatus reikėtų pateikti pagal 2009 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimą 2009/770/EB nustatyti standartines pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB atliekamo genetiškai modifikuotų organizmų kaip atskirų produktų arba kaip kitų produktų sudėtinių dalių apgalvoto išleidimo į aplinką, siekiant juos tiekti rinkai, monitoringo rezultatų ataskaitų formas (5).

(9)

EMST nuomonė negali būti pagrindas taikyti specialias pateikimo rinkai sąlygas ar apribojimus ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai maisto produktų ir pašarų naudojimo stebėsenos reikalavimus, ar Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas specialias konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas.

(10)	Visa reikiama informacija dėl leidimo pateikti produktus rinkai turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(11)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (6) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti produktų, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ženklinimo reikalavimai.

(12)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (7) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(13)	Dėl šiuo sprendimu nustatomų priemonių konsultuotasi su pareiškėju.

(14)	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą.

(15)	2010 m. birželio 29 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą, nei prieš jį. Taryba nurodė, kad baigė nagrinėti šiuos dokumentus. Todėl šias priemones priima Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Šio sprendimo priedo b punkte nurodytiems genetiškai modifikuotiems kukurūzams (Zea mays L.) 59122x1507xNK603 yra priskiriamas unikalus identifikatorius DAS-59122–7xDAS-Ø15Ø7xMON-ØØ6Ø3–6, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimas

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais ir laikantis šiame sprendime nurodytų sąlygų, leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus:

a)	maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra kukurūzų DAS-59122–7xDAS-Ø15Ø7xMON-ØØ6Ø3–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti;

b)	pašarai, kurių sudėtyje yra kukurūzų DAS-59122–7xDAS-Ø15Ø7xMON-ØØ6Ø3–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti;

c)	kiti nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra kukurūzų DAS-59122–7xDAS-Ø15Ø7xMON-ØØ6Ø3–6 arba kurie iš jų sudaryti, naudojami ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, organizmo pavadinimas yra kukurūzai.

2.   Žodžiai „neskirti auginti“ įrašomi 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų DAS-59122–7xDAS-Ø15Ø7xMON-ØØ6Ø3–6 arba kurie iš jų sudaryti, etiketėje ir prie tokių produktų pridedamuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1.   Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2.   Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos plane nurodytos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas, parengtas pagal Sprendimą 2009/770/EB.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas yra bendrovė Pioneer Overseas Corporation (Belgija), atstovaujanti Pioneer Hi-Bred International, Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos).

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas Pioneer Overseas Corporation, Avenue des Arts 44, B-1040 Briuselis, Belgija.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(3)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2005–248

(4)  OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5)  OL L 275, 2009 10 21, p. 9.

(6)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(7)  OL L 287, 2003 11 5, p. 1.

---

---

3.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/46

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 28 d.

kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 x MON 810 (MON-88Ø17-3 x MON-ØØ81Ø-6) arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 5139)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų ir olandų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/429/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2005 m. lapkričio 29 d.„Monsanto Europe S.A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė kompetentingai Čekijos institucijai prašymą dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 88017 x MON 810 arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 88017 x MON 810 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimo rinkai naudoti ta pačia paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (2) III ir IV prieduose, taip pat informacija apie rizikos vertinimą, atliktą pagal Direktyvos 2001/18/EB II priede išdėstytus principus, ir jo išvados. Prašyme taip pat pateikiamas poveikio aplinkai stebėsenos planas, parengtas pagal Direktyvos 2001/18/EB VII priedą.

(3)

2009 m. liepos 21 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius. Jos nuomone, vertinant galimą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, kukurūzai MON 88017 x MON 810 yra tokie pat saugūs, kaip ir genetiškai nemodifikuoti kukurūzai. Todėl Europos maisto saugos tarnyba padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog rinkai pateikti prašyme aprašyti produktai, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 88017 x MON 810 arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, (toliau – produktai) darys nepageidaujamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai, jei jie bus naudojami pagal numatytą paskirtį (3). Pateiktoje nuomonėje EMST apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, išsakytus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)	EMST savo nuomonėje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį.

(5)	Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų leisti pateikti šiuos produktus rinkai.

(6)	Kaip numatyta 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), kiekvienam genetiškai modifikuotam organizmui (toliau – GMO) turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(7)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON 88017 x MON 810 arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus nustatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti produktų naudojimą pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, ženklinant pašarus, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ir kitus nei maistas ir pašarai produktus, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, kuriuos prašoma leisti pateikti rinkai, etiketėje reikėtų papildomai aiškiai nurodyti, kad svarstomi produktai neturi būti auginami.

(8)

Leidimo turėtojas turėtų pateikti metines veiklos, nurodytos poveikio aplinkai stebėsenos plane, įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas. Minėtus rezultatus reikėtų pateikti pagal 2009 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimą 2009/770/EB nustatyti standartines pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB atliekamo genetiškai modifikuotų organizmų kaip atskirų produktų arba kaip kitų produktų sudėtinių dalių apgalvoto išleidimo į aplinką, siekiant juos tiekti rinkai, monitoringo rezultatų ataskaitų formas (5).

(9)

EMST nuomonė negali būti pagrindas taikyti specialias pateikimo rinkai sąlygas ar apribojimus ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai maisto produktų ir pašarų naudojimo stebėsenos reikalavimus, ar Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas specialias konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas.

(10)	Visa reikiama informacija dėl leidimo pateikti produktus rinkai turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(11)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (6) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti produktų, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti, ženklinimo reikalavimai.

(12)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (7) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(13)	Dėl šiuo sprendimu nustatomų priemonių konsultuotasi su pareiškėju.

(14)	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą.

(15)	2010 m birželio 29 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą, nei prieš jį. Taryba nurodė, kad baigė nagrinėti šiuos dokumentus. Todėl šias priemones priima Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Šio sprendimo priedo b punkte nurodytiems genetiškai modifikuotiems kukurūzams (Zea mays L.) MON 88017 x MON 810 priskiriamas unikalus identifikatorius MON-88Ø17-3 x MON-ØØ81Ø-6, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimas

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais ir laikantis šiame sprendime nurodytų sąlygų, leidžiama pateikti rinkai šiuos produktus:

a)	maisto produktus ir maisto ingredientus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-88Ø17-3 x MON-ØØ81Ø-6 arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

b)	pašarus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-88Ø17-3 x MON-ØØ81Ø-6 arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

c)	kitus nei maistas ir pašarai produktus, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-88Ø17-3 x MON-ØØ81Ø-6 arba kurie iš jų sudaryti, naudojamus ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2.   Žodžiai „neskirti auginti“ įrašomi 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų MON-88Ø17-3 x MON-ØØ81Ø-6 arba kurie iš jų sudaryti, etiketėje ir prie tokių produktų pridedamuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1.   Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2.   Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos plane nurodytos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas, parengtas pagal Sprendimą 2009/770/EB.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas yra bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ (Belgija), atstovaujanti „Monsanto Company“ (Jungtinės Amerikos Valstijos).

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas „Monsanto Europe S.A.“, Avenue de Tervuren 270–272, 1150 Briuselis, Belgija.

---

(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(3)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2006-020

(4)  OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5)  OL L 275, 2009 10 21, p. 9.

(6)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(7)  OL L 287, 2003 11 5, p. 1.

---

---