ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 350

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. gruodžio 30d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1353/2008, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 74/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės medvilninės patalynės importui

1

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1354/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui

24

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1355/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas

35

 

*

2008 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1356/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 593/2007 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų ( 1 )

46

 

 

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI

 

*

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1357/2008/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje ( 1 )

56

 

*

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1358/2008/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą Europa piliečiams aktyviam Europos pilietiškumui skatinti

58

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos

60

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose

72

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1353/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 74/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės medvilninės patalynės importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 15 ir 19 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Ankstesnis tyrimas ir taikomos priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės medvilninei patalynei, kurios KN kodai yra ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 00 ir ex 6302 32 90. Atskiroms atrinktoms bendrovėms taikoma muito norma yra 4,4–10,4 %, bendradarbiaujančioms bendrovėms vidutinė norma – 7,6 %, o visoms kitoms bendrovėms – 10,4 %.

1.2.   Ex officio dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(2)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį) pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(3)

Komisija išnagrinėjo Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįsti peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatas. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu inicijavo ex officio dalinę tarpinę galiojančių priemonių peržiūrą.

(4)

Šiuo dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem tariamai pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamus pranešimo apie inicijavimą reikalavimus pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant tyrimą taip pat bus vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant pradinį tyrimą, taikomas priemones ir (arba) visoms kitoms bendrovėms taikomas priemones.

1.3.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(5)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

1.4.   Su tyrimu susijusios šalys

(6)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant ankstesnį tyrimą ir buvo nurodyti, kaip besinaudojantys viena arba abejomis iš dviejų tariamai pasikeitusių subsidijavimo schemų, ir kurie buvo išvardyti pranešimo apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą priede, bei Bendrijos pramonės atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Komisija nagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(7)

Atsižvelgiant į didelį su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį siūlyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką.

(8)

Kad Komisija galėtų atrinkti bendroves, pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį eksportuotojų ir jų vardu veikiančių atstovų buvo paprašyta pranešti apie save per tris savaites nuo tyrimo inicijavimo pradžios ir pateikti pagrindinę informaciją apie jų eksportą ir vidaus gamybos apyvartą, apie tam tikras konkrečias subsidijų schemas bei visų susijusių bendrovių pavadinimus ir veiklą. Taip pat pranešta Indijos Vyriausybei.

(9)

Daugiau nei 80 bendrovių pranešė apie save ir pateikė atrankai reikalingą informaciją. Šių bendrovių eksportuojamas kiekis sudarė 95 % viso atrankos laikotarpiu iš Indijos į Bendriją eksportuoto kiekio.

(10)

Atsižvelgiant į didelį bendrovių skaičių, pasikonsultavus su Bendrijos pramone, Indijos tekstilės asociacija Texprocil ir Indijos Vyriausybe, atrinkta 11 eksportuojančių bendrovių ir grupių, kurių į Bendriją eksportuojami kiekiai buvo didžiausi.

(11)

Atrinktų bendrovių eksportuojamas kiekis sudarė 64 % viso į ES eksportuojamo Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto kiekio atrankos laikotarpiu (2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d.). Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį darant atranką buvo atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per nurodytą laikotarpį.

(12)

Keturios neatrinktos bendrovės pateikė prašymus nustatyti individualų subsidijų skirtumą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgiant į labai didelį prašymų ir atrinktų bendrovių skaičių buvo manoma, kad toks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalyje, ir trukdytų užbaigti jį laiku. Todėl keturių neatrinktų bendrovių prašymai nustatyti individualų skirtumą buvo atmesti.

(13)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi su dviem atrinktomis eksportuojančiomis bendrovėmis susijusios bendrovės negamino, neeksportavo ir vidaus rinkoje nepardavė per PTL pagaminto nagrinėjamojo produkto. Jos taip pat nenurodė ketinančios tai daryti ateityje. Todėl nuspręsta šių susijusių bendrovių neatrinkti ir neskaičiuoti individualių subsidijų skirtumų.

(14)

Neatrinktoms bendrovėms buvo pranešta, kad bet kokie jų eksportui taikomi antisubsidijų muitai bus apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį, t. y. neviršijant kompensuotinų subsidijų, apskaičiuotų atrinktoms bendrovėms, svertinio vidurkio.

(15)

Bendrovės, kurios nepranešė apie save iki pranešime apie inicijavimą nurodyto termino, nebuvo laikomos suinteresuotosiomis šalimis.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė visi atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai.

(17)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

 

Indijos Vyriausybė

Prekybos ministerija, New Delhi

 

Eksportuojantys Indijos gamintojai

Anunay Fab. Limited, Ahmedabad

Brijmohan Purusottamdas, Mumbai and Incotex Impex Pvt. Limited, Mumbai

Divya Global Pvt. Ltd., Mumbai

Intex Exports, Pattex Exports and Sunny Made-ups, Mumbai

Jindal Worldwide Ltd, Progressive Enterprise and Texcellence Overseas, Ahmedabad and Mumbai

Madhu Industries Limited and Madhu International, Ahmedabad

Mahalaxmi Exports and Mahalaxmi Fabric Mills Pvt. Ltd, Ahmedabad

Prakash Cotton Mills Pvt., Ltd, Mumbai

Prem Textiles, Indore

The Bombay Dyeing and Manufacturing Co. Ltd., N W Exports Limited and Nowrosjee Wadia & Sons Limited, Mumbai

Vigneshwara Exports Limited, Mumbai

1.5.   Informacijos atskleidimas ir pastabos dėl procedūros

(18)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti patikslinti taikomą muito normą ir toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės balinta, dažyta arba marginta patalynė iš medvilnės pluoštų, grynų arba maišytų su cheminiais pluoštais ar linu (kai linas nėra pagrindinis pluoštas), (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojama KN kodais ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 00 ir ex 6302 32 90, kaip nurodyta pradiniame tyrime.

3.   SUBSIDIJOS

3.1.   Įžanga

(20)

Remiantis turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija nagrinėtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

 

Pradiniame tyrime nagrinėtos subsidijų schemos:

1)

Muito sumažinimo leidimo schema (toliau – MSLS);

2)

Apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis sertifikatų (ANŽS) schema/Neapmuitinto importo leidimų (NIL) schema;

3)

Gamybos priemonių eksporto skatinimo schema (toliau – GPESS);

4)

Išankstinių licencijų schema (toliau – ILS) arba išankstinių leidimų schema (toliau – ILS);

5)

Eksporto perdirbimo zonos ir į eksportą orientuotos įmonės (EPZ/EOĮ);

6)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (APMS).

 

Pradiniame tyrime nenagrinėtos subsidijų schemos:

7)

Muitų grąžinimo schema (MGS);

8)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schema (TAFS);

9)

Eksporto kreditų schema (prieš prekių išsiuntimą ir po prekių išsiuntimo) (EKS)

(21)

1–5 schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas 2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpiui (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(22)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(23)

Muitų gražinimo schema pagrįsta 1962 m. Muitų įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Akcizo įstatymo 37 skirsnio 2 dalies xvi punktu ir 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais. Ši nauja schema pirmiau nebuvo nagrinėta.

(24)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schema pagrįsta Indijos Vyriausybės tekstilės ministerijos rezoliucija, paskelbta Indijos oficialiojo leidinio I specialiosios dalies I skirsnyje 1999 m. kovo 31 d. Ši nauja schema pirmiau nebuvo nagrinėta.

(25)

Eksporto kreditų schema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(26)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė Indijos Vyriausybę į papildomas konsultacijas dėl pakeistų ir nepakeistų schemų, įskaitant pirmiau nenagrinėtas schemas, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims nepriėmus priimtino sprendimo dėl šių schemų, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

3.2.   Individualios schemos

3.2.1.   Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

3.2.1.1.   Teisinis pagrindas

(27)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4,3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

3.2.1.2.   Teisė pasinaudoti

(28)

Bet kuris eksportuojantis gamintojas arba eksportuojantis prekybininkas turi teisę pasinaudoti šia schema.

3.2.1.3.   Praktinis įgyvendinimas

(29)

Šia schema pasinaudoti teisę turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos institucijos nustatė daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN) atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(30)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuodamas eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės institucijos, vykdydamos prekių išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui ir eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta.

(31)

Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė negali savo nuožiūra suteikti MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas sudarant eksporto deklaraciją. Per PTL MSLS normos neįprastai pakilo ir todėl 2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. liepos 12 d. eksportuotojai gavo didesnę naudą, susijusią su MSLS. Tačiau atsižvelgiant į teisinio užtikrintumo principą negalima manyti, kad MSLS normos gali būti sumažinamos priėmus neigiamą atgaline data taikomą administracijos sprendimą. Todėl galima daryti išvadą, kad Indijos Vyriausybės turėjo mažai galimybių atgaline data pakeisti gaunamos naudos lygį.

(32)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(33)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neišskiria eksporto sandorių, įvykusių pasibaigus PV I 2004–2009 m. 4,47 skyriuje minėtam paraiškų teikimo laikotarpių terminui. Be to, kaip aiškiai nustatyta PV I 2004–2009 m. 9,3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(34)

Per pradinio tyrimo TL eksportuojamojo nagrinėjamojo produkto MSLS norma buvo 8 %, o PTL pradžioje – tik 3,7 %; vėliau, per PTL (2007 m. liepos 12 d.) patikslinta iki 6,7 % dydžio, kuri neįprastai buvo taikoma atgaline data eksportui nuo 2007 m. balandžio 1 d.

3.2.1.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(35)

Indijos Vyriausybė ir Texprocil teigė, kad taikant MSLS nebuvo grąžintos per didelės sumos ir tvirtino, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Šis teiginys atmetamas atsižvelgiant į 38 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad ši schema negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Todėl visa nesurinktų muitų suma yra kompensuotina.

3.2.1.5.   Išvada

(36)

Pagal MSLS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(37)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(38)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai naudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma už faktines panaudotas žaliavas neskaičiuojama. Be to, netaikoma jokia sistema arba procedūra, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis nepriklausomai nuo to, ar jis importuoja žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus, neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

3.2.1.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės savo nuožiūra priimti sprendimą suteikti subsidiją arba jos nesuteikti. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė į apskaitą kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius eksporto sandorį.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kad atgaline data taikomos normos padidėjo, į apskaitą įtrauktų 2007 m. balandžio 1 d.–liepos 12 d. eksporto MSLS kreditų vertė prireikus buvo atitinkamai padidinta, kadangi tikroji nauda, kurią bendrovės gauna dėl Indijos Vyriausybės kredito, yra didesnė nei nurodyta eksportuojant.

(41)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(42)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant MSLS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(43)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną MSLS kredito sumą reikėjo atsižvelgti ir į MSLS kreditus, gautus eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal MSLS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojamas kreditų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Priešingai, MSLS kreditai yra laisvai perleidžiami, gali būti netgi parduodami ir taikomi importuojant bet kokias neribotai importuojamas prekes (nagrinėjamojo produkto žaliavos priskiriamos šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visais suteikiamais MSLS kreditais.

(44)

Per PTL penkios atrinktos bendrovės pasinaudojo MSLS schema; jų subsidijų skirtumas buvo 0,15–3,96 %.

3.2.2.   Neapmuitinto importo leidimų (NIL) schema/Apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis sertifikatų (ANŽS) schema

3.2.2.1.   Teisinis pagrindas

(45)

Išsamus NIL aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje. Schema pradėta taikyti 2006 m. gegužės 1 d. ir pakeitė ANŽS schemą, kuri buvo kompensuojama pagal pradinį reglamentą.

3.2.2.2.   Teisė pasinaudoti

(46)

NIL išduodamas bet kurio eksportuojančio prekybininko arba eksportuojančio gamintojo importuojamoms žaliavoms, naudojamoms gaminant prekes, kurios eksportuojamos nepamokestinant pagrindiniu muitu, papildomu muitu, mokymo mokesčiu, antidempingo muitu ir apsaugos muitu, jei tokie muitai arba mokesčiai yra taikomi.

3.2.2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(47)

NIL yra schema, taikoma prieš eksportuojant prekes ir po prekių eksporto, pagal kurią galima importuoti prekes, nustatytas pagal standartines išeigos normas, bet kurios, perduodamų NIL atveju, neprivaloma taikyti gaminant eksportuojamą produktą.

(48)

NIL taikomas tik SIN nurodytoms importuojamoms žaliavoms. Numatytas importo kiekis yra ribojamas pagal SIN nurodytus kiekius ir vertes, bet pagal prašymą jį gali persvarstyti regionų institucijos.

(49)

Eksporto įsipareigojimui taikomas minimalus 20 % papildomos vertės reikalavimas. Eksportas gali būti vykdomas laukiant kol bus suteiktas NIL; šiuo atveju numatytas importo kiekis nustatomas proporcingai pagal numatytą eksporto kiekį.

(50)

Įvykdžius eksporto įsipareigojimą, eksportuotojas gali prašyti perleisti NIL suteikimą; faktiškai tai reiškia leidimą parduoti neapmuitinto importo licenciją rinkoje.

3.2.2.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(51)

Indijos Vyriausybė ir Texprocil teigė, kad ANŽS yra teisėta pakaitinė muitų grąžinimo schema, kadangi pagal šią schemą galima papildyti eksportuotam produktui gaminti sunaudotas žaliavas; ši schema buvo laikoma tinkama, veiksminga ir pagrįsta Indijoje priimtina prekybos veikla. Kadangi kiekybinės, kokybinės ir techninės savybės bei specifikacijos atitinka eksportuojamam produktui gaminti sunaudotų žaliavų savybes bei specifikacijas, schema, Indijos Vyriausybės ir Texprocil požiūriu, pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių būtų laikoma leistina. Indijos Vyriausybė ir Texprocil taip pat teigė, kad vertinant, ar ši schema yra leistina pakaitinė muitų grąžinimo schema, reikėtų atsižvelgti į tai, kas importuojama, o ne kas importuoja. Taip pat buvo teigiama, kad Vyriausybė nesuteikė jokios papildomos lengvatos. Buvo teigiama, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, todėl šie teiginiai atmetami atsižvelgiant į 52–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, kad nė viena iš šių schemų negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Todėl visa lengvatos suma yra kompensuotina.

3.2.2.5.   Išvada

(52)

Nors nauja NIL schema yra taikoma šiek tiek skirtingai (palyginti su pirmiau kompensuota ANŽS schema), nauja NIL schema turėtų būti laikoma ANŽS schemos tąsa, kadangi į ją perkelti pagrindiniai ANŽS schemos elementai.

(53)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose ir 2 straipsnio 2 dalyje, tiek ANŽS, tiek ir NIL yra subsidijos, t. y. finansinė parama, suteikta kaip dotacija. Jos susijusios su tiesioginiu lėšų pervedimu, nes jas galima parduoti ir paversti grynaisiais pinigais, arba jas panaudoti importo muitams įskaityti, dėl ko Indijos Vyriausybė netenka pajamų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, ANŽS ir NIL yra naudingos eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(54)

Tiek ANŽS, tiek ir NIL pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą jos laikomos individualiomis ir kompensuotinomis.

(55)

Be to, nė vienos iš šių schemų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Visų pirma: i) pagal jas už žaliavas, kurios buvo sunaudotos kito produkto gamybos procese, sumokėti importo muitai gali būti kompensuoti arba sugrąžinti ex post; ii) netaikoma jokia tikrinimo sistema arba procedūra, pagal kurią galima patikrinti, kokios žaliavos naudojamos (ir ar naudojamos) gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo gauta papildomos naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose; ir iii) galimybė perleisti sertifikatus ir (arba) leidimus reiškia, kad eksportuotojas, kuriam suteiktas ANŽS arba NIL, nėra įpareigotas iš tiesų pasinaudoti leidimu importuojant žaliavas.

3.2.2.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(56)

Nustatant naudą buvo laikoma, kad, kitaip nei MSLS atveju, ANŽS ir NIL licencijos neturi jokios konkrečios vertės arba kredito normų. Licencijose nurodyti bendri žaliavų, kurias leidžiama importuoti, kiekiai ir didžiausia bendra tokio importo CIF vertė. Todėl eksportuojant gaunama nauda nėra aiški ir ją galima nustatyti bei įtraukti į apskaitą tik po to, kai licencija pasinaudojama importuojant arba parduodant.

(57)

Todėl, tais atvejais, kai licencijos buvo naudojamos prekėms importuoti, bendrovių gaunama nauda buvo apskaičiuojama remiantis visais taikytinais importo muitais. Tais atvejais, kai licencijos buvo perduotos (parduotos), nauda buvo apskaičiuojama pagal pajamas, gautas pardavus produktus per PTL.

(58)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad penkios pagal ANŽS ir (arba) NIL eksportuojančios bendrovės pardavė savo leidimus ir (arba) sertifikatus trečiosioms šalims.

(59)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis naudojo vieną iš turimų NIL kaip pakaitinę muitų grąžinimo sistemą ir kad pagal konkrečią licenciją jo importo muitai nebuvo per daug sumažinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią konkrečią licenciją importo ir eksporto kiekiai nebuvo išnaudoti, o licencija tebegaliojo ir nebuvo patikrinta pagal EXIM politikoje nurodytas taisykles. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į 54 konstatuojamojoje dalyje nurodytus nustatytus faktus, padaryta išvada, kad bendrovė negalėjo įrodyti, kad pagal šią konkrečią licenciją nebuvo grąžinta per didelė suma. Todėl bendra pagal licenciją sutaupytų importo muitų suma laikoma subsidija, o teiginys buvo atmestas.

(60)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(61)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant ANŽS/NIL, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(62)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į ANŽS/NIL kreditus, gautus eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal ANŽS/NIL nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas kreditų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Priešingai, ANŽS/NIL kreditai yra laisvai perleidžiami, gali būti netgi parduodami ir taikomi importuojant bet kokias neribotai importuojamas prekes (nagrinėjamojo produkto žaliavos priskiriamos šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis ANŽS/NIL lengvatomis.

(63)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi keturios iš atrinktų bendrovių, o jų subsidijų skirtumas sudarė 0,09–2,03 %.

3.2.3.   Gamybos priemonių eksporto skatinimo schema (GPESS)

3.2.3.1.   Teisinis pagrindas

(64)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

3.2.3.2.   Teisė pasinaudoti

(65)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susiję eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekybininkai.

3.2.3.3.   Praktinis įgyvendinimas

(66)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal licenciją bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą taikyta sumažinta 5 % muito norma visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. 2008 m. gegužės 9 d., t. y. po PTL, Indijos Vyriausybė pranešė, kad pagal GPESS importuojamiems produktams taikomas muitas sumažintas iki 3 %.

(67)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Šiuo atveju, GPESS licencijos turėtojas prašo nutraukti jo GPESS licencijos galiojimą. Pranešime nutraukti galiojimą nurodytas vietinis gamybos priemonių gamintojas gali gauti tariamą naudą už eksportą ir gali be muito importuoti tokių gamybos priemonių gamybai reikalingas dalis. Tačiau akcizo muitas, kurį GPESS licencijos turėtojas moka už vidaus rinkoje perkamas gamybos priemones, gali būti grąžinamas arba turėtojas gali būti atleidžiamas nuo jo mokėjimo. GPESS licencijos turėtojas gali įvykdyti eksporto įsipareigojimą, kuris yra sudarytas pagal hipotetinius sutaupytus muitus, skaičiuojant pagal importuotų prekių FOB vertę.

3.2.3.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(68)

Indijos Vyriausybė teigė, kad tais atvejais, kai GPESS licencijos turėtojas prašo nutraukti jo GPESS licencijos galiojimą ir perka gamybos priemones iš vietos šaltinių, nebuvo suteikta jokių lengvatų, kadangi nebuvo paskelbtas joks atitinkamas Vyriausybės reglamentas, pagal kurį įsigyjant prekes atleidžiama nuo akcizų muitų mokėjimo. Tačiau Indijos Vyriausybė patvirtino, kad esant tam tikroms aplinkybėms GPESS licencijos turėtojas gali įsigyti prekių nemokėdamas akcizo muito, t. y. tais atvejais, kai šis muitas nebūtų kompensuotas pagal Indijos pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio kreditų sistemą (toliau – CENVAT). Be to, vidaus rinkos gamybos priemonių tiekėjas tokiais atvejais gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis, kurios bus įtrauktos į tiekiamų gamybos priemonių kainą. Kadangi šia lengvata galima pasinaudoti tik eksportuojant, atsižvelgiant į tai, kad nutraukus GPESS licencijos galiojimą turėtojo įsipareigojimas eksportuoti nepasikeitė, nuspręsta, kad teiginys turi būti atmestas, o išvados lieka tokios pačios.

3.2.3.5.   Išvada

(69)

Pagal GPESS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas arba, vietinio tiekimo atveju, mokesčių grąžinimas arba atleidimas nuo jų, yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kadangi dėl šios lengvatos sumažėja Indijos Vyriausybės pajamos, kurias ji gautų kitu atveju.

(70)

Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą. Akcizo muito grąžinimo arba atleidimo nuo jo atveju, tokiu grąžinimu arba atleidimu eksportuotojui suteikiama nauda, kadangi perkant gamybos priemones nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(71)

Be to, GPESS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti, šių licencijų negalima gauti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(72)

Šios schemos negalima laikyti leistina atleidimo nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių, arba muitų grąžinimo sistema, arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Reikia paminėti, kad atleidimo nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių atveju eksportuotojai negalėtų pasinaudoti tuo pačiu atleidimu, jei jie nėra priėmę eksporto įsipareigojimo.

3.2.3.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(73)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis už importuotas gamybos priemones nesumokėtu muitu arba atitinkamu nesumokėtu (grąžintu) akcizo muitu, taikomu vidaus rinkoje įsigytoms prekėms, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nustatytą tvarką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(74)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant GPESS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(75)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į GPESS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal GPESS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis GPESS lengvatomis.

(76)

Per PTL keturios atrinktos bendrovės pasinaudojo šia schema ir gavo subsidijų, kurių dydis iki 1,45 %, o vienos bendrovės gauta nauda buvo nereikšminga.

3.2.4.   Išankstinių licencijų schema (ALS)/Išankstinių leidimų schema) (ALS)

3.2.4.1.   Teisinis pagrindas

(77)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, kurį atlikus nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

3.2.4.2.   Teisė pasinaudoti

(78)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 79 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekybininkai. ILS tarpiniam tiekimui teisę naudotis turi galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys eksportuojantys gamintojai. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

3.2.4.3.   Praktinis įgyvendinimas

(79)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

 

Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas gaminant konkretų galutinį eksportuojamą produktą. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leistina importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

 

Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą galutinį produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą žaliavą.

 

Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Eksportuojantis gamintojas gamina tarpinį produktą. Jis gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

 

Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti kaip „tariamai eksportuotus“EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalies b–f, g, i ir j punktuose nurodytų kategorijų pirkėjams. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje (SEZ) esančiai bendrovei.

 

IIĮ: ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui sudaromos sąlygos naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ priemonę mokesčiai ir muitai atleidimo nuo muitų ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.

 

Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat taikoma išankstinio leidimo turėtojui taikomam vietos tiekimui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami iš vietos šaltinių, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(80)

Nustatyta, kad per PTL du bendradarbiaujantys gamintojai gavo naudos pagal dvi iš nurodytų su nagrinėjamuoju produktu susijusių poschemių, t. y. i) fiziniam eksportui taikomą ILS; ir ii) tarpiniam tiekimui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(81)

Nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą, Indijos Vyriausybė pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–20094.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(82)

Dėl poschemių, kuriomis per PTL naudojosi du atrinkti eksportuojantys gamintojai, t. y. fizinio eksporto ir tarpinio tiekimo poschemių, Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją licencijose. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti licencijoje. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(83)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

3.2.4.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(84)

Indijos Vyriausybė teigė, kad jos tikrinimo sistema buvo tinkama schemai pagal PV I 2004–200923 priedėlį ir kad taikant ILS nebuvo grąžintos per didelės sumos. Buvo teigiama, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių šias prielaidas, todėl šis teiginys atmetamas atsižvelgiant į išvadas, kad nė viena iš šių schemų negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento II ir III prieduose, kadangi nebuvo tinkamos tikrinimo sistemos.

(85)

Be to, pagal pagrindinio reglamento II priedo II skirsnio 5 dalį ir III priedo II skirsnio 3 dalį, jei nėra tinkamos tikrinimo sistemos, tokiu atveju eksportuojančioji šalis turi atlikti tolesnį tyrimą ir nustatyti, ar mokėtos per didelės išmokos. Kadangi prieš surengiant tikrinamuosius vizitus toks tikrinimas nebuvo atliktas ir nebuvo įrodyta, kad nebuvo gauta per didelių išmokų, šie argumentai atmetami.

3.2.4.5.   Išvada

(86)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria eksportuotojams suteikta lengvata.

(87)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikomos individualia ir kompensuotina priemone. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(88)

Nė vienos iš šiuo atveju nagrinėjamų minėtų dviejų poschemių (fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomų ILS) negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės).

(89)

Kalbant apie eksportuojantį gamintoją, kuris naudojosi ILS, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi, kadangi atliekant tikrinimą licencijos tebegaliojo ir todėl nebuvo galima atlikti patikros pagal EXIM politikoje nurodytas taisykles. Todėl ši bendrovė negalėjo įrodyti, kad pagal šią licenciją jai netaikytas papildomas mažinimas. Todėl visa pagal šią licenciją sutaupytų importo muitų suma turėtų būti laikoma subsidija.

(90)

Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačių SIN negalima vadinti faktinio suvartojamo kiekio tikrinimo sistema, nes be muito pagal leidimus ir (arba) licencijas importuotos žaliavos su nustatytomis skirtingomis SIN naudojamos tame pačiame eksportuojamo produkto gamybos procese. Toks procesas nepadeda Indijos Vyriausybei tiksliai nustatyti, koks kiekis žaliavų buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti ir pagal kokias orientacines SIN būtų galima kiekį palyginti.

(91)

Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė veiksmingos faktinio suvartojamo kiekio registro tvarkymo kontrolės arba ji dar nėra baigta. Indijos Vyriausybė neatliko papildomo tikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį tikrinimą reikia atlikti, kai veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(92)

Todėl minėtos dvi poschemės yra kompensuotinos.

3.2.4.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(93)

Jeigu netaikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitinė grąžinimo sistema, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatyta ne tik kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(94)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal dvi poschemes per PTL. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą kiekį arba vežimo mastą.

(95)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant ILS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(96)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į ILS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal ILS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visais suteikiamais ILS kreditais.

(97)

Dvi atrinktos bendrovės naudojosi ILS, o jų gauta subsidija sudarė 0,17–1,74 %.

3.2.5.   Eksporto perdirbimo zonos ir į eksportą orientuotos įmonės (EPZ/EOĮ)

(98)

Nustatyta, kad nė vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nevykdė veiklos specialiojoje ekonominėje zonoje arba eksporto perdirbimo zonoje ir neturėjo EOĮ statuso. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

3.2.6.   Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (APMS)

(99)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80 HHC skirsnyje.

(100)

Ši nuostata panaikinta nuo 2005–2006 ataskaitinių metų (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansinių metų), taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80 HHC nesuteikta jokių lengvatų. Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

3.2.7.   Muitų grąžinimo schema (MGS)

3.2.7.1.   Teisinis pagrindas

(101)

Ši schema pagrįsta 1962 m. Muitų įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Akcizo įstatymo 37 skirsnio 2 dalies xvi punktu ir 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais.

3.2.7.2.   Teisė pasinaudoti

(102)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuotojai.

3.2.7.3.   Praktinis įgyvendinimas

(103)

Indijos Vyriausybė nustatė dviejų rūšių muitų gražinimo normas: „visos pramonės“ normos, taikomos pagal bendrą sumą visų konkretaus produkto eksportuotojų produktams, ir „prekės ženklo“ normos, taikomos atskirų bendrovių produktams, kuriems nėra taikomos „visos pramonės“ normos. Nagrinėjamajam produktui taikoma pirmosios rūšies (visos pramonės) norma.

(104)

Visos pramonės grąžinimo normos skaičiuojamos procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias visos pramonės grąžinimo normas Indijos valdžios institucijos nustatė įvairiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal numatomus netiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas, taikomus prekėms ir paslaugoms, naudojamiems gaminant eksportuojamą produktą (importo muitai, akcizo muitai, paslaugų mokestis ir t. t.), įskaitant numatomus netiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas, taikomus prekėms ir paslaugoms, naudojamiems gaminant žaliavas, neatsižvelgiant į tai, ar šie muitai iš tiesų buvo sumokėti. MGS sumai taikoma didžiausia viršutinė eksportuojamo produkto vieneto vertės riba. Jei bendrovė gali reikalauti grąžinti kai kuriuos iš šių muitų pagal CENVAT sistemą, grąžinimo norma yra mažesnė.

(105)

Nagrinėjamojo produkto muito grąžinimo normos per PTL buvo persvarstytos keletą kartų. Iki 2007 m. balandžio 1 d. taikytos 6,4–6,9 % normos (priklausomai nuo produkto rūšies), o iki 2007 m. rugsėjo 1 d. – 9,1–9,8 %. 2007 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus PTL, grąžinimo normos buvo padidintos iki 10,1–10,3 %, o padidintos normos taikytos atgaline data nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. importuotoms prekėms, t. y. per PTL.

(106)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuotojas privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MGS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė produktų išsiuntimo procedūros metu išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MGS suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Eksportuotojas sužino gaunamą naudą ir įtraukia ją į apskaitą kaip gaunamą sumą. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti MGS. Lengvatos dydis paprastai apskaičiuojamas pagal atitinkamą MGS tarifą, kuris taikomas sudarant eksporto deklaraciją. Per PTL grąžinimo normos buvo padidintos atgaline data ir į tai buvo atsižvelgta skaičiuojant subsidijos sumą.

3.2.7.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(107)

Keletas šalių teigė, kad atliekant šį tyrimą MGS negalėjo būti kompensuotina, kadangi ji nebuvo konkrečiai nurodyta tyrimo pradžioje pateiktuose klausimynuose dėl antisubsidijų. Šis argumentas atmetamas dėl šių priežasčių. Remiantis pranešimu apie tyrimo inicijavimą, atliekant šią peržiūrą siekiama nustatyti „subsidijavimo lygį“, t. y. susijusiems eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams suteiktą lengvatą, įskaitant visas Indijos Vyriausybės taikomas subsidijavimo schemas.

(108)

Buvo teigiama, kad MGS nepriklausė nuo eksporto veiklos rezultatų, kadangi pagal šią schemą lengvata nebuvo susijusi su eksportuotojų vykdomo eksporto lygiu. Šis teiginys atmetamas, kadangi prašyti MGS lengvatos galima tik eksportuojant prekes, o to pakanka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytai eksporto veiklos sąlygai įvykdyti. Atsižvelgiant į šią išvadą, nebereikia nagrinėti teiginio, kad MGS nėra individuali kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(109)

Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad MGS yra pagrindinio reglamento nuostatas atitinkanti grąžinimo sistema, ir kad grąžinimo normos nustatymo visai pramonei procedūra buvo tinkama, veiksminga ir pagrįsta eksporto šalyje priimtina prekybos veikla, kaip nurodyta II priedo II skirsnio 4 dalyje ir III priedo II skirsnio 2 dalyje. Kaip nurodyta ir 104 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šią procedūrą visai pramonei buvo apskaičiuotas gaminant sunaudotų žaliavų kiekis ir taikyti importo muitai bei netiesioginiai mokesčiai. Tačiau ši procedūra buvo nepakankamai tiksli net pagal Indijos Vyriausybės pateiktą informaciją. Iš tiesų, Indijos Vyriausybė patvirtino, kad buvo taikomi vidutiniai dydžiai, o tai reiškia, kad faktiškai grąžintos sumos buvo didesnės už faktiškai sumokėtus muitus. Indijos Vyriausybė neatliko papildomo tikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį tikrinimą reikia atlikti, kai nėra veiksmingai taikoma tikrinimo sistema (II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Indijos Vyriausybė taip pat neįrodė, kad nebuvo grąžinta per didelė suma. Tariamas tikrinimo panašumas į pagrindiniame reglamente nurodytus atrankos metodus laikomas nesusijusiu, kadangi aiškiai nurodyta, kad tikrinimas susijęs su antisubsidijų tyrimu ir nepriskiriamas II ir III priede išvardytiems kriterijams. Todėl šie tvirtinimai atmetami.

(110)

Taip pat buvo teigiama, kad pagal tai, jog Indijos Vyriausybė neįtraukė visų Indijoje mokamų netiesioginių mokesčių į MGS, o tik pagrindinius netiesioginius mokesčius, galima daryti išvadą, kad nebuvo grąžinta per didelė suma. Šis teiginys atmetamas, kadangi pagal II priedo II skirsnio 4 dalį ir III priedo II skirsnio 2 dalį per dideles grąžintas sumas reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečią subsidijų schemą.

3.2.7.5.   Išvada

(111)

Pagal MGS subsidijos skiriamos kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muitų grąžinimo suma atitinka negautas Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju Indijos Vyriausybė būtų surinkusi ir gavusi. Be to, eksportuojamiems produktams taikoma MGS yra naudinga eksportuotojui.

(112)

Pagal įstatymą MGS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(113)

Atliekant tyrimą keletas šalių tvirtino, kad MGS yra grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento nuostatas, ir todėl pagal ją gaunama nauda neturėtų būti kompensuojama.

(114)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šios schemos negalima laikyti leistina kaupiamųjų netiesioginių mokesčių sumažinimo sistema, arba muitų grąžinimo sistema, arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i ir h punktuose, II priede (žaliavų naudojimo gairės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas neprivalo nei i) apskaitoje nurodyti už importuojamas arba vidaus rinkoje įsigytas prekes arba susijusias paslaugas sumokėtų muitų ir mokesčių; nei ii) gamindamas iš tiesų vartoti šias prekes ir pasinaudoti paslaugomis; nei iii) apskaičiuoti grąžintą sumą pagal tikrąsias eksportuotojo naudotas žaliavas ir faktiškai sumokėtų muitų ir mokesčių sumą.

(115)

Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo per daug grąžinta netiesioginių vidaus mokesčių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo h punkte ir II priede arba sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II ir III prieduose

(116)

Galiausiai eksportuotojas gali pasinaudoti MGS nepriklausomai nuo to, ar jis importuoja arba įsigyja vidaus rinkoje žaliavų ir ar jis įsigydamas mokėjo muitus arba mokesčius. Siekiant pasinaudoti schema, eksportuotojui tereikia paprasčiausiai eksportuoti prekes, nenurodant, kad jis importavo žaliavų arba kad vidaus rinkoje įsigijo žaliavų arba paslaugų bei sumokėjo importo muitus arba netiesioginius vidaus mokesčius. Todėl, taikant grąžinimo normą, nėra skirtumo, ar bendrovė vykdo visus žaliavų ir nagrinėjamojo produkto gamybos etapus, ar ji tėra eksportuojantis prekybininkas.

3.2.7.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Nuo to momento Indijos Vyriausybė gali mokėti grąžintiną sumą atitinkamiems eksportuotojams, o tai sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MGS suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į apskaitą MGS įtraukė kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius kiekvieną eksporto sandorį.

(118)

Siekiant įvertinti padidėjusių normų taikymo atgaline data poveikį, į apskaitą įtraukta MGS kredito, taikyto 2007 m. rugsėjo 1 d.–rugsėjo 30 d. eksportuotiems produktams, vertė prireikus buvo padidinta, kadangi tikroji nauda, kurią Indijos Vyriausybė suteiks bendrovėms, yra didesnė nei buvo nurodyta eksportuojant.

(119)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(120)

Septynios atrinktos bendrovės pateikė skundus, kuriuose teigė, kad nors jos ir naudojosi MGS, joms nebuvo grąžintos per didelės sumos, kadangi joms taikyti mokesčiai ir importo muitai viršijo grąžintą sumą. Šiuos skundus nuspręsta atmesti. 112 ir 114 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Indijos Vyriausybė neturėjo pagrindinio reglamento I, II ir III prieduose nurodytos tikrinimo sistemos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendrovės neregistravo suvartojamų kiekių bei neturėjo jokios vidaus atskaitos sistemos, pagal kurią galima apskaičiuoti galimai per dideles grąžintas sumas. Tokios ataskaitos buvo sudarytos bendrovėse atliekant tikrinamuosius vizitus ir jose daugiausiai nurodyti bendri bendrovių sumokėti mokesčiai.

(121)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata yra visa pagal MGS sugrąžinta suma. Priešingai nei nurodyta Indijos Vyriausybės, Texprocil ir kai kurių eksportuotojų po faktų atskleidimo pateiktoje informacijoje, pagrindiniame reglamente nėra nurodyta, kad gali būti kompensuojama tik „per didelė“ muitų grąžinimo suma. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog nėra tinkamos tikrinimo sistemos, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl grąžinimo sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama. Taip pat reikėtų paminėti, kad jei tikrinimo sistema nėra veiksmingai taikoma, Indijos institucijos turi laiku, t. y. įprastai prieš atliekant tikrinimą vietoje (kuris vykdomas atliekant tyrimą dėl kompensacinio muito), atlikti papildomą tikrinimą.

(122)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į MGS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal MGS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas konkrečiam produktui. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis MGS lengvatomis.

(123)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi visos atrinktos bendrovės, o jų subsidijų skirtumas sudarė 1,45–7,57 %.

3.2.8.   Technologinio atnaujinimo finansavimo schema (TAFS)

3.2.8.1.   Teisinis pagrindas

(124)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schemą (toliau – TAFS) nustatė Indijos Vyriausybės tekstilės ministerija, 1999 m. kovo 31 d. paskelbus Indijos oficialiojo leidinio I specialiosios dalies I skirsnyje (toliau – rezoliucija). Buvo patvirtinta, kad schema galios 1999 m. balandžio 1 d.–2004 m. kovo 31 d. Jos galiojimas buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 31 d., o vėliau dar kartą pratęstas iki PTL pabaigos.

3.2.8.2.   Teisė pasinaudoti

(125)

Teisę naudotis šia schema turi veikiantys arba nauji medvilnės perdirbimo, tekstilės ir džiuto pramonės gamintojai.

3.2.8.3.   Praktinis įgyvendinimas

(126)

Šia schema siekiama skatinti tekstilės ir džiuto pramonės, įskaitant pluoštus, verpalus, audinius, drabužius ir paruoštus gaminius gaminančias įmones, technologijų modernizavimą. Pagal šią schemą teikiama įvairi nauda – kapitalo subsidija, palūkanų subsidija arba valiutos keitimo kurso svyravimo padengimas (paskoloms užsienio valiuta). Pagal šią schemą tekstilės ir džiuto sektoriams bei audimo staklėmis ir audimo rankomis sektoriams skirtos skirtingos programos. TAFS sudaro šios programos:

a)

5 % dydžio normalių palūkanų, mokamų paskolinusiai įstaigai už terminuotą paskolą rupijomis, kompensacija; arba

b)

5 % valiutos keitimo kurso (palūkanoms ir grąžinamai skolai) svyravimo padengimas, skaičiuojant nuo pagrindinės paskolos užsienio valiuta sumos; arba

c)

15 % kapitalo subsidija (susijusi su paskola) tekstilės ir džiuto sektoriams; arba

d)

20 % kapitalo subsidija (susijusi su paskola) audimo staklėmis sektoriui; arba

e)

5 % dydžio palūkanų kompensacija ir 10 % kapitalo subsidija, skirtos konkretiems gamybos įrenginiams; ir

f)

25 % kapitalo subsidija perkant naujus įrengimus ir įrangą, naudojamą prieš audimą ir po jo, audimui rankomis ir tokiam audimui skirtų įrenginių atnaujinimui bei testavimo ir kokybės kontrolės įrengimams, skirtiems rankinio audimo gamyboms įmonėms.

(127)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi iš atrinktų bendrovių pasinaudojo TAFS schema pirkdamos įrenginius, naudojamus nagrinėjamojo produkto gamybai. Šios bendrovės pasinaudojo palūkanų kompensavimo paskolomis (a schema) ir 10 % kapitalo subsidija gamybos įrenginiams bei 5 % palūkanų kompensacija (e schema).

(128)

Rezoliucijoje nurodytas pagal TAFS subsidijuojamų perkamų įrengimų sąrašas. Siekdamos pasinaudoti TAFS, bendrovės kreipiasi į komercinius bankus arba kitas skolinimo įstaigas, kurie suteikia paskolas bendrovėms, remdamiesi savo nepriklausomu paskolos gavėjo pajėgumo grąžinti kreditą vertinimu. Jei paskolos gavėjas gali pasinaudoti palūkanų subsidija pagal šią schemą, komerciniai bankai perduoda prašymą „centrinei įstaigai“, kuri atitinkamai skiria subsidijos sumą susijusiam komerciniam bankui. Komerciniai bankai gautas lėšas įskaito į paskolos gavėjo sąskaitą. Centrinės įstaigos gauna kompensaciją iš Indijos Vyriausybės tekstilės ministerijos. Indijos Vyriausybė kas ketvirtį skiria reikiamas lėšas centrinėms įstaigoms.

3.2.8.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(129)

Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, susijusių su šia schema.

3.2.8.5.   Išvada

(130)

Pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio nuostatas TAFS yra subsidija, kadangi ji yra susijusi su tiesioginiu Vyriausybės lėšų skyrimu suteikiant dotaciją. Šia subsidija sumažinamos finansavimo ir palūkanų išlaidos perkant įrengimus.

(131)

Ši subsidija yra individuali ir kompensacinė pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą, kadangi ji konkrečiai suteikiama pramonei arba pramonių grupei, įskaitant nagrinėjamojo produkto gamybą.

3.2.8.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(132)

Pagrindinė subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis gaunančių bendrovių sutaupyta suma (perkant įrengimus), paskirstyta per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nustatytą tvarką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai tekstilės apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes skiriant subsidiją neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(133)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį palūkanų subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal bendrovėms, susijusioms su nagrinėjamų įrengimų pirkimui paimtų paskolų palūkanų sumokėjimu, faktiškai per PTL išmokėtą sumą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai tekstilės apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes skiriant subsidiją neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(134)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi dvi iš atrinktų bendrovių, o jų subsidijų skirtumas sudarė 0,01–0,31 %.

3.2.9.   Eksporto kreditų schema (prieš prekių išsiuntimą ir po prekių išsiuntimo) (EKS)

3.2.9.1.   Teisinis pagrindas

(135)

Šios schemos išsamus aprašymas pateikiamas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 02/04,02,02/2006–07 (Eksporto kreditai užsienio valiuta), Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 01/04,02,02/2006–07 (Eksporto kreditai rupijomis) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD.DIR(Exp.) Nr. 01/04,02,02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir užsienio valiuta), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams. Pagrindiniai aplinkraščiai yra nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

3.2.9.2.   Teisė pasinaudoti

(136)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

3.2.9.3.   Praktinis įgyvendinimas

(137)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(138)

Pagal minėtą IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

3.2.9.4.   Pastabos po informacijos atskleidimo

(139)

Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisija, nagrinėdama EKS, neatsižvelgė į Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedo k punkto nuostatas; ji tvirtino, kad eksporto kreditai Indijos rupijomis arba užsienio valiuta nebuvo kompensuotini, ypač atsižvelgiant į tai, kad suteikdami paskolas užsienio valiuta bankai galėjo skolintis lėšų „konkurencingu tarptautiniu kursu“.

(140)

Reikėtų pastebėti, kad 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytos eksporto kreditų schemos nepatenka į Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedo k punkto taikymo sritį, kadangi pagal šią nuostatą „eksporto kreditais“ gali būti laikomas tik dvejų metų arba ilgesnės trukmės eksporto finansavimas, kadangi tokia apibrėžtis pateikiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams. Todėl šis teiginys atmetamas.

3.2.9.5.   Išvada

(141)

Dėl EKS kredito lengvatinės palūkanų normų, nustatytų 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju jos yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis nei vidaus finansavimas. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(142)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų didžiausių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(143)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

3.2.9.6.   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(144)

Subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(145)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant EKS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(146)

Per PTL visos bendrovės ir grupės pasinaudojo šia schema ir gavo subsidijų, kurių dydis – iki 1,05 %, o vienos bendrovės gauta nauda buvo nereikšminga.

3.3.   Kompensuotinų subsidijų suma

(147)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 5,2–9,7 %.

(148)

Remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalimi, subsidijos dydis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų kompensuotinų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 7,7 %. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis Indijoje buvo labai aukštas (daugiau kaip 95 %), likutinis subsidijų dydis visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias, t. y. 9,7 %.

Subsidijų schema →

Bendrovė arba grupė ↓

MSLS

ANŽS/NIL

GPESS

ILS

EPZ/EOĮ

APMS

EKS

MGS

TAFS

Iš viso

Anunay Fab. Ltd

0,15 %

2,03 %

 

 

 

 

1,05 %

4,58 %

 

7,8 %

The Bombay Dyeing and Manufacturing Co. Ltd

N W Exports Limited

Nowrosjee Wadia & Sons Limited

1,65 %

 

1,45 %

1,74 %

 

 

0,11 %

4,15 %

0,31 %

9,4 %

Brijmohan Purusottamdas

Incotex Impex Pvt. Ltd

 

 

 

 

 

 

0,94 %

7,39 %

 

8,3 %

Divya Global Pvt. Ltd

 

0,94 %

 

 

 

 

0,04 %

7,26 %

 

8,2 %

Intex Exports

Pattex Exports

Sunny Made-Ups

 

 

 

 

 

 

0,08 %

7,57 %

 

7,6 %

Jindal Worldwide Ltd

Texcellence Overseas

1,44 %

 

1,25 %

 

 

 

0,76 %

4,57 %

 

8 %

Madhu Industries Ltd.

3,96 %

 

 

 

 

 

nereikšmingas

1,45 %

 

5,4 %

Mahalaxmi Fabric Mills Pvt. Ltd

Mahalaxmi Exports

 

 

 

 

 

 

0,07 %

7,41 %

0,01 %

7,5 %

Prakash Cotton Mills Pvt., Ltd

 

1,41 %

1,17 %

 

 

 

0,34 %

6,78 %

 

9,7 %

Prem Textiles

 

 

 

 

 

 

0,88 %

7,48 %

 

8,3 %

Vigneshwara Exports Ltd.

0,5 %

0,09 %

nereikšmingas

0,17 %

 

 

0,61 %

3,84 %

 

5,2 %

4.   KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(149)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo lygis pakito, todėl Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai koreguojamas.

(150)

Kadangi žalos panaikinimo lygis buvo aukštesnis už nustatytus kompensacinius dydžius, galutinis galiojantis muitas buvo nustatytas remiantis pastaruoju dydžiu. Kadangi atliekant šią peržiūrą nustatyti subsidijų skirtumai taip pat neviršijo žalos panaikinimo lygio, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį muitai nustatomi pagal subsidijų skirtumus.

(151)

Į peržiūrą neįtrauktos bendrovės Pasupati Fabrics subsidijų skirtumas nustatytas tokio paties dydžio kaip ir pradiniame tyrime, kadangi nustatyta, kad bendrovė naudojosi šiame tyrime nenagrinėta subsidijų schema.

(152)

Susijusios bendrovės muitų rinkimo tikslais buvo laikomos vienu juridiniu vienetu (grupe) ir todėl joms taikytas vienodas kompensacinis muitas. Siekiant tinkamai apskaičiuoti muitus, buvo atsižvelgta į šių grupių per PTL eksportuotą nagrinėjamojo produkto kiekį.

(153)

Atrinkta bendrovė Prem Textiles atliekant peržiūros tyrimą nurodė, kad ji pakeitė pavadinimą į „Prem Textiles (International) Pvt. Ltd.“ Išnagrinėjus šią informaciją nustatyta, kad tai nedaro jokio poveikio dabartinio tyrimo išvadoms ir nuspręsta atsižvelgti į šį prašymą bei šiame reglamente bendrovę vadinti „Prem Textiles (International) Pvt. Ltd.“

(154)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis Indijoje buvo labai aukštas (95 %), kompensacinis muitas visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias, t. y. 9,7 %.

(155)

Nustatomi tokie muitai:

Bendrovė arba grupė

Muito norma (%)

Anunay Fab. Limited, Ahmedabad

7,8 %

The Bombay Dyeing and Manufacturing Co. Ltd., Mumbai

N W Exports Limited, Mumbai

Nowrosjee Wadia & Sons Limited, Mumbai

9,4 %

Brijmohan Purusottamdas, Mumbai

Incotex Impex Pvt. Limited, Mumbai

8,3 %

Divya Global Pvt. Ltd., Mumbai

8,2 %

Intex Exports, Mumbai

Pattex Exports, Mumbai

Sunny Made-Ups, Mumbai

7,6 %

Jindal Worldwide Ltd, Ahmedabad

Texcellence Overseas, Mumbai

8 %

Madhu Industries Limited, Ahmedabad

5,4 %

Mahalaxmi Fabric Mills Pvt. Ltd., Ahmedabad

Mahalaxmi Exports, Ahmedabad

7,5 %

Prakash Cotton Mills Pvt., Ltd, Mumbai

9,7 %

Prem Textiles, Indore

8,3 %

Vigneshwara Exports Limited, Mumbai

5,2 %

Bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms

7,7 %

Visoms kitoms bendrovėms

9,7 %

(156)

Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo rezultatais. Todėl jie atspindi minėtų bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muitų normos (kitaip nei I priede išvardytoms bendrovėms taikomas vidutinis muitas ir visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai (nurodant pavadinimą ir adresą) nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(157)

Visus prašymus taikyti bendrovėms šias individualias kompensacinio muitų normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija iš dalies atitinkamai keis šį reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 74/2004 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1.   Indijos kilmės balintai, dažytai arba margintai patalynei iš medvilnės pluoštų, grynų arba maišytų su cheminiais pluoštais ar linu (kai linas nėra pagrindinis pluoštas), šiuo metu klasifikuojamai KN kodais ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302210081 ir 6302210089), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302229019), ex 6302 31 00 (TARIC kodas 6302310090) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302329019), nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

2.   Muito norma, taikoma toliau išvardytų Indijos bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muito norma (%)

Papildomas TARIC kodas

Anunay Fab. Limited, Ahmedabad

7,8

A902

The Bombay Dyeing and Manufacturing Co. Ltd., Mumbai

9,4

A488

N.W. Exports Limited, Mumbai

9,4

A489

Nowrosjee Wadia & Sons Limited, Mumbai

9,4

A490

Brijmohan Purusottamdas, Mumbai

8,3

A491

Incotex Impex Pvt. Limited, Mumbai

8,3

A903

Divya Global Pvt. Ltd., Mumbai

8,2

A492

Intex Exports, Mumbai

7,6

A904

Pattex Exports, Mumbai

7,6

A905

Sunny Made-Ups, Mumbai

7,6

A906

Jindal Worldwide Ltd, Ahmedabad

8

A494

Texcellence Overseas, Mumbai

8

A493

Madhu Industries Limited, Ahmedabad

5,4

A907

Mahalaxmi Fabric Mills Pvt. Ltd., Ahmedabad

7,5

A908

Mahalaxmi Exports, Ahmedabad

7,5

A495

Pasupati Fabrics, New Delhi

8,5

A496

Prakash Cotton Mills Pvt., Ltd, Mumbai

9,7

8048

Prem Textiles (International) Pvt. Ltd, Indore

8,3

A909

Vigneshwara Exports Limited, Mumbai

5,2

A497

3.   Muito norma, taikoma priede išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 7,7 % (papildomas TARIC kodas A498).

4.   Muito norma, taikoma 2 ir 3 dalyse nenurodytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 9,7 % (papildomas TARIC kodas A999).

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 74/2004 priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

(2)  OL L 12, 2004 1 17, p. 1.

(3)  OL C 230, 2007 10 2, p. 5.


PRIEDAS

„PRIEDAS

Papildomas TARIC kodas: A498

Ajit Impex

Mumbai

Alok Industries Limited

Mumbai

Alps Industries Ltd

Ghaziabad

Ambaji Marketing Pvt. Ltd

Ahmedabad

Anglo French textiles

Pondicherry

Anjal Garments

Ghaziabad

Anjani Synthetics Limited

Ahmedabad

Aravali

Jaipur

Ashok Heryani Exports

New Delhi

At Home India Pvt. Ltd

New Delhi

Atul Impex Pvt. Ltd

Dombivli

Balloons

New Delhi

Beepee Enterprise

Mumbai

Bhairav India International

Ahmedabad

Bunts Exports Pvt Ltd

Mumbai

Chemi Palace

Mumbai

Consultech Dynamics

Mumbai

Cotfab Exports

Mumbai

Country House

New Delhi

Creative Mobus Fabrics Limited

Mumbai

Deepak Traders

Mumbai

Dimple Impex (India) Pvt Ltd

New Delhi

Eleganza Furnishings Pvt. Ltd

Mumbai

Emperor Trading Company

Tirupur

Estocorp (India) Pvt. Ltd

New Delhi

Exemplar International

Hyderabad

Falcon Finstock Pvt. Ltd

Ahmedabad

G-2 International export Ltd

Ahmedabad

Gauranga Homefashions

Mumbai

GHCL Ltd

Gujarat

Good Shepherd Health Education & Dispensary

Tamilnadu

Harimann International Private Limited

Mumbai

Heirloom Collections (P) Ltd

New Delhi

Hemlines Textile Exports Pvt. Ltd

Mumbai

Himalaya Overseas

New Delhi

Home Fashions International

Kerala

Ibats

New Delhi

Indian Arts and Crafts Syndicate

New Delhi

Indian Craft Creations

New Delhi

Indo euro Textiles Pvt. Ltd

New Delhi

Kabra Brothers

Mumbai

Kalam Designs

Ahmedabad

Kanodia Fabrics (International)

Mumbai

Karthi Krishna Exports

Tirupur

Kaushalya Export

Ahmedabad

Kirti Overseas

Ahmedabad

La Sorogeeka Incorporated

New Delhi

Lalit & Company

Mumbai

Manubhai Vithaldas

Mumbai

Marwaha Exports

New Delhi

Milano International (India) Pvt. Ltd

Chennai

Mohan Overseas (P) Ltd

New Delhi

M/s. Opera Clothing

Mumbai

M/S Vijayeswari Textiles Limited

Coimbatore

Nandlal & Sons

Mumbai

Natural Collection

New Delhi

Oracle Exports Home Textiles Pvt. Ltd

Mumbai

Pacific Exports

Ahmedabad

Petite Point

New Delhi

Pradip Exports

Ahmedabad

Pradip Overseas Pvt. Ltd

Ahmedabad

Punch Exporters

Mumbai

Radiant Expo Global Pvt. Ltd

New Delhi

Radiant Exports

New Delhi

Raghuvir Exim Limited

Ahmedabad

Ramesh Textiles India Pvt. Ltd

Indore

Ramlaks Exports Pvt. Ltd

Mumbai

Redial Exim Pvt. Ltd

Mumbai

S. D. Entreprises

Mumbai

Samria Fabrics

Indore

Sanskrut Intertex Pvt. Ltd

Ahmedabad

Sarah Exports

Mumbai

Shades of India Crafts Pvt. Ltd

New Delhi

Shanker Kapda Niryat Pvt. Ltd

Baroda

Shetty Garments Pvt Ltd

Mumbai

Shivani Exports

Mumbai

Shivani Impex

Mumbai

Shrijee Enterprises

Mumbai

S.P. Impex

Indore

Starline Exports

Mumbai

Stitchwell Garments

Ahmedabad

Sumangalam Exports Pvt. Ltd

Mumbai

Summer India Textile Mills (P) Ltd

Salem

Surendra Textile

Indore

Suresh & Co.

Mumbai

Synergy Lifestyles Pvt. Ltd

Mumbai

Syntex Corporation Pvt. Ltd

Mumbai

Texel Industries

Chennai

Texmart Import export

Ahmedabad

Textrade International Private Limited

Mumbai

The Hindoostan Spinning & Weaving Mills Ltd

Mumbai

Trend Setters

Mumbai

Trend Setters K.F.T.Z.

Mumbai

Utkarsh Exim Pvt Ltd

Ahmedabad

V & K Associates

Mumbai

Valiant Glass Works Private Ltd

Mumbai

Visma International

Tamilnadu

VPMSK A Traders

Karur

V.S.N.C. Narasimha Chettiar Sons

Karur

Welspun India Limited

Mumbai

Yellows Spun and Linens Private Limited

Mumbai“


30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/24


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1354/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 15 ir 19 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

I.   Ankstesnis tyrimas ir galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės grafito elektrodams, naudojamiems valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektros varža ne didesnė kaip 6,0 μΩ.m, ir kurių KN kodas yra ex 8545 11 00, ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas yra ex 8545 90 90, importuojamiems kartu arba atskirai. Produktams, importuojamiems iš atskirai išvardytų eksportuotojų, taikoma 7,0–15,7 % muito norma, o iš kitų eksportuotojų importuojamiems produktams – 15,7 % muito norma.

(2)

Taip pat Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui.

II.   Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(3)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė (toliau – IV) pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį), pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi, tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(4)

Komisija išnagrinėjo IV pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį pagrįstai inicijuoti peržiūrą. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), inicijavo ex officio dalinę tarpinę galiojančių priemonių peržiūrą.

(5)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taip pat bendrovėms, kurios naudojosi kitomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų.

III.   Tiriamasis laikotarpis

(6)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

IV.   Su tyrimu susijusios šalys

(7)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą IV, dviem pranešime apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą išvardytiems Indijos eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Komisija išnagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir, prireikus, į jas atsižvelgė.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir IV. Atsakymus pateikė ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ir IV.

(9)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

1.

Indijos Vyriausybė

Prekybos ministerija, New Delhi

2.

Indijos eksportuojantys gamintojai

Graphite India Limited (GIL), Kolkatta

Hindustan Electro Graphite (HEG) Limited, Noida

V.   Informacijos atskleidimas ir pastabos dėl procedūros

(10)

IV ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti iš dalies keisti dviem bendradarbiaujantiems Indijos gamintojams taikomą muito normą, o visoms kitoms šią dalinę tarpinę peržiūrą atliekant nebendradarbiavusioms bendrovėms toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visas pateiktas nuomones ir pastabas buvo deramai atsižvelgta toliau nurodytu būdu.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(11)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra toks pat produktas, kaip nagrinėtas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1628/2004, būtent Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektros varža ne didesnė kaip 6,0 μΩ.m, ir kurių KN kodas yra ex 8545 11 00, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, kurių KN kodas yra ex 8545 90 90, importuojami kartu arba atskirai.

C.   SUBSIDIJOS

I.   Įvadas

(12)

Remiantis IV ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

a)

Išankstinių leidimų schema (anksčiau Išankstinių licencijų schema);

b)

Muito sumažinimo leidimo schema;

c)

Gamybos priemonių eksportui skatinti schema;

d)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema;

e)

Madja Pradešo valstijos atleidimo nuo elektros mokesčio schema.

(13)

Pirmiau nurodytos a–c schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. dokumentas, kuriame nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras IV nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(14)

d punkte nurodyta Pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(15)

e punkte nurodyta Atleidimo nuo elektros mokesčio schema yra pagrįsta 1949 m. Madja Pradešo Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsniu.

(16)

Komisija, remdamasi pagrindinio antisubsidijų reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė IV į papildomas konsultacijas dėl pasikeitusių ir nepasikeitusių schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir nepriėmus abiem šalims priimtino sprendimo dėl šių schemų, Komisija visas šias schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

II.   Konkrečios schemos

1.   Išankstinių leidimų schema (toliau – ILS)

a)   Teisinis pagrindas

(17)

Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1– 4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

b)   Teisė pasinaudoti

(18)

ILS sudaro šešios poschemės; toliau pateikiamas jų aprašymas. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisių pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje minėtoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (toliau – IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(19)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

i)

Fiziniam eksportui: tai pagrindinė posistemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas gaminant galutinį eksportuojamą produktą. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leistina importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

ii)

Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)

Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Gamintojas eksportuotojas gamina tarpinį produktą. Jis gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

iv)

Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. IV nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiamos prekės yra neišgabenamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei prekės pagamintos Indijoje, pvz., prekių tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)

IIĮ: ILS turėtojas, ketinantis gauti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jas gauti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius juose nurodytas prekes. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui sudaromos sąlygos naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nustatytomis EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai atleidimo nuo muitų ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.

vi)

Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat taikoma išankstinio leidimo turėtojui taikomam vietos tiekimui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nustatytomis EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(20)

Nustatyta, kad per PTL vienam iš bendradarbiaujančių eksportuotojų nuolaidos taikytos pagal pirmą poschemę, t. y. fiziniam eksportui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas poschemes nustatyti nereikia.

(21)

Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą IV pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Tiksliau, Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Šį registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame nurodoma, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojimo ir naudojimo apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(22)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, t. y. fizinio eksporto poschemės: IV nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato IV, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(23)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(24)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad išankstinės licencijos, naudotos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuojant žaliavas, buvo išduotos iki 2005 m. gegužės 13 d. Todėl nauji vertinimo reikalavimai, kuriuos Indijos valdžios institucijos nustatė PV I 2004–2009 m., kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje, dar nebuvo išbandyti. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad būtini faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrai buvo tvarkomi pagal PV I 2002–2007 m. 4.30 skyriaus ir 18 priedo reikalavimus, taikytinus iki 2005 m. gegužės 13 d. išduotoms išankstinėms licencijoms. Atsižvelgiant į šią padėtį manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių EXIM nuostatų.

d)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(25)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo ILS, teigė, kad jis savanoriškai pateikė išankstines licencijas patvirtintam apskaitininkui tikrinti pagal PV I 2004–2009 m. reikalavimus, nors licencijos buvo išduotos iki 2005 m. gegužės 13 d., ir tai parodo, kad pagal naująsias PV nuostatas dabar veikia tinkama tikrinimo sistema.

(26)

Pagal PV 23 priedėlyje nurodytą formą parengtas patvirtinto apskaitininko pasirašytas 2008 m. vasario 1 d. sertifikatas iš tiesų buvo pateiktas Komisijos tarnyboms vykstant patikrinimui bendrovės patalpose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išankstinės licencijos parengtos 2004 m. ir joms nebuvo taikomos naujos PV nuostatos, galima išvada, kad bendrovė tai padarė savanoriškai, ir tai neįrodo, kad IV iš tiesų buvo įgyvendinusi veiksmingą tikrinimo sistemą. Be to, neįrodyta, kad patvirtinto apskaitininko apskaičiuota per didelė muito grąžinimo suma iš tiesų buvo grąžinta vyriausybei.

e)   Išvada

(27)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(28)

Be to, pagal įstatymą aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomas individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis.

(29)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). IV veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes jos nepadeda IV pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį IV netaikė veiksmingos kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio vartojimo registru. Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(30)

Todėl ši poschemė yra kompensuotina.

f)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(31)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju minėtosios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms negalioja. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nustatyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(32)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal poschemę per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie išskaitų prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(33)

Bendradarbiaujančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,3 % subsidijų norma.

2.   Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

a)   Teisinis pagrindas

(34)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(35)

Šia schema teisę pasinaudoti turi bet kuris gamintojas eksportuotojas ar prekybininkas eksportuotojas.

c)   Praktinis MSLS įgyvendinimas

(36)

Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokioms galimoms importuojamoms žaliavoms, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(37)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, IV nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos sudarymo metu.

(38)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami mokėti muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus pagrindines gamybos priemones. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitiems tikslams.

(39)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje minėto pateikimo termino. Be to, PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje aiškiai nurodyta, kad paraiškos, gautos pasibaigus pateikimo terminui, visada gali būti nagrinėjamos taikant baudą (t. y. 10 % priklausančios sumos).

d)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(40)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad bendrovės gauti MSLS kreditai buvo naudojami nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamoms medžiagoms importuoti, nors iš esmės juos buvo galima naudoti ir kitais tikslais, kaip pirmiau nurodyta. Šis eksportuotojas tvirtino, kad dėl to šiuo požiūriu MSLS bendrovė naudojosi pagal įprastą muitų grąžinimo sistemą, ir tik per didelė muitų grąžinimo suma, jei tokia yra, turėtų būti kompensuojama. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad per didelė muitų grąžinimo suma gali būti kompensuojama tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Šiuo atveju minėtų 43 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų sąlygų nebuvo laikomasi. Todėl taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos.

e)   Išvados dėl MSLS

(41)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – IV finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti kitais atvejais. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(42)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(43)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte bei II ir III prieduose. Galiausiai, eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis apskritai importuoja kokias nors žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes nenurodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

f)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į subsidijos gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią schemą. Šiuo momentu IV gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodomas konkrečiam eksporto sandoriui suteikiamas MSLS kreditas, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti, suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos dydžio. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė kaip eksporto sandorio metu gaunamas pajamas.

(45)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(46)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos 6,2 % ir 5,7 % subsidijų normos.

3.   Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (toliau – GPESS)

a)   Teisinis pagrindas

(47)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(48)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(49)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir naudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda GPESS licenciją. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos pagrindinės gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(50)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

d)   Išvada dėl GPESS schemos

(51)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansiniu įnašu, nes ši lengvata sumažina IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji schema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojams, nes importavimo metu sutaupyti muitai pagerina jų likvidumą.

(52)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(53)

Galiausiai šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(54)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi tokių pagrindinių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė ilgalaikė palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(55)

Bendradarbiaujantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos 0,7 % ir 0,3 % subsidijų normos.

f)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(56)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas nurodė klaidą, susijusią su pirmiau GPESS lengvatoms apskaičiuoti naudotais metodais, ypač dėl taikomų palūkanų sumos. Ši abiem bendradarbiaujantiems eksportuotojams įtakos turėjusi klaida buvo ištaisyta.

4.   Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (toliau – APMS)

(57)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas buvo nustatytas PMĮ 80HHC skirsnyje.

(58)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal PMĮ 80HHC nesuteikta jokių lengvatų. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

a)   Teisinis pagrindas

(59)

Schema grindžiama PMĮ 80 I A skirsniu. Ši nuostata į PMĮ įtraukta 2001 m. Finansų įstatymu.

b)   Teisė pasinaudoti

(60)

PMĮ 80 I A skirsnio nuostatos taikomos bendrovėms, kurios bet kurioje Indijos dalyje diegia infrastruktūrą, įskaitant ir energijos gamybą ir paskirstymą.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(61)

Pagal PMĮ 80 I A skirsnio nuostatas, dešimt metų iš eilės per pirmus penkiolika energiją gaminančio objekto veiklos metų sumai, atitinkančiai iš energijos gamybos gautą pelną, netaikomas pelno mokestis. Nagrinėjamasis objektas turi būti naujas, o jo veikla turi būti pradėta 2003 m. balandžio 1 d. arba vėliau, bet iki 2010 m. kovo 31 d.

(62)

Išskaičiuotinos pajamų mokesčio sumos apskaičiavimas – bendrovės mokesčių deklaracijos dalis, auditoriai jį tikrina kartu su bendrovės pelno ir nuostolių bei kitomis finansinėmis ataskaitomis. Tai turi atitikti PMĮ nustatytas taisykles, būtent, kad pagamintos elektros energijos apskaitos vertė turi atitikti jos rinkos vertę. Pajamų mokesčių institucijos turi tikrinti, ar išskaičiuotinas pajamų mokestis apskaičiuotas pagal PMĮ taisykles ir atitinka audito patikrintas bendrovių ataskaitas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad valdžios institucijos praktikoje tikrino minėtus skaičiavimus ir prireikus juos koregavo.

(63)

Tyrimas parodė, kad abu nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai grafito gamybos padaliniuose turi autonomines elektrines. Todėl jie, remdamiesi PMĮ nuostatomis, paprašė atitinkamo pajamų mokesčio išskaitymo.

d)   Išvada dėl APMS pagal PMĮ 80 I A skirsnį

(64)

Atleidimas nuo pajamų mokesčio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(65)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad APMS pagal PMĮ 80 I A skirsnį gali būti taikoma ne vien tam tikroms įmonėms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte. Remiantis objektyviais kriterijais, šia schema gali naudotis visos bendrovės. Taip pat nenustatyta daugiau įrodymų šiuo atveju, patvirtinančių, kad schema yra individuali.

(66)

Be to, ji susieta ne su nagrinėjamuoju, o su kitu produktu (elektra), ir lengvatos pagal schemą taikomos remiantis kitokia veikla, nei nagrinėjamojo produkto gamyba arba pardavimas. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad pagal šią schemą nagrinėjamiesiems eksportuotojams suteikiamos lengvatos neturėtų būti kompensuojamos.

5.   Atleidimas nuo elektros mokesčio (toliau – AEM)

(67)

Vykdydama 2004 m. pramonės skatinimo politiką, Madja Pradešo (toliau – MP) valstija pramonės bendrovėms, investuojančioms į vidaus naudojimui skirtos elektros energijos gamybą, siūlo atleidimą nuo elektros mokesčio.

a)   Teisinis pagrindas

(68)

MP vyriausybės taikomos Atleidimo nuo elektros mokesčio schemos aprašymas pateikiamas 1949 m. Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsnyje.

b)   Teisė pasinaudoti

(69)

Visos MP vyriausybės jurisdikcijai priklausančios bendrovės, investuojančios į naujas autonomines elektrines.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(70)

Remiantis 2004 m. rugsėjo 29 d. MP vyriausybės pranešimu, į naujas autonomines elektrines, kurių galia didesnė kaip 10 KW, investuojančios bendrovės arba asmenys iš MP elektros energijos inspekcijos gali gauti atleidimo nuo elektros mokesčio pažymą. Nuo mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jei elektros energija gaminama vietos naudojimui ir jei nauja autonominė elektrinė nėra statoma vietoj senosios. Nuo mokesčio atleidžiama penkeriems metams.

(71)

MP vyriausybė 2005 m. balandžio 5 d. pranešimu vieno iš šio tyrimo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naują autonominę elektrinę nuo elektros mokesčio atleido dešimčiai metų.

d)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(72)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris buvo atleistas nuo elektros mokesčio, tvirtino, kad AEM schema nėra individuali ir taikoma visoms teisę šia schema pasinaudoti turinčioms bendrovėms. Šis eksportuotas teigė, kad Madja Pradešo vyriausybė vėliau pradinę nuostatą, kad nuo elektros mokesčio gali būti atleidžiama penkeriems metams, persvarstė ir numatė teisę nuo šio mokesčio atleisti dešimčiai metų. Tačiau nei bendradarbiaujantis eksportuotojas, nei IV kartu su atsakymais nepateikė pranešimo apie šį politikos pakeitimą.

e)   Išvada dėl AEM schemos

(73)

Ši schema laikoma subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį. Ji laikoma MP vyriausybės finansiniu įnašu, nes dėl jos sumažėja pajamos, kurias, netaikant tokios schemos, turėtų gauti valstija. Be to, ji yra naudinga subsidiją gaunančiai bendrovei.

(74)

Nors pagal 2004 m. pramonės skatinimo politiką ir 2004 m. rugsėjo 29 d. MP vyriausybės pranešimą nuo elektros mokesčio gali būti atleidžiama penkeriems metams, nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas nuo šio mokesčio buvo atleistas dešimčiai metų. Taigi, atrodo, kad ši paskata suteikta ne pagal įstatymu, reglamentu ar kitu oficialiu dokumentu aiškiai nustatytus kriterijus ir sąlygas.

f)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(75)

Eksportuojančiam gamintojui taikoma lengvata apskaičiuota pagal elektros mokesčio, kuris paprastai mokamas, sumą, kuri liko nesumokėta pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams (vardiklis), nes ji yra susijusi su visais vidaus ir eksporto pardavimais ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(76)

Taigi, vienai bendrovei, kuri pasinaudojo AEM schemos lengvatomis, buvo apskaičiuotas 0,7 % subsidijų skirtumas.

III.   Kompensuotinų subsidijų suma

(77)

Primenama, kad Reglamente (EB) Nr. 1628/2004 nustatytas 15,7 % ir 7 % kompensuotinų subsidijų dydis, išreikštas ad valorem ir atitinkamai taikomas dviem eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiauja atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą.

(78)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatyti tokie ad valorem išreikšti kompensuotinų subsidijų dydžiai:

Bendrovė

ILS

MSLS

GPESS

AEM

Iš viso

Graphite India Ltd.

nulis

6,2 %

0,1 %

nulis

6,3 %

HEG Ltd.

0,3 %

5,7 %

0,5 %

0,7 %

7,2 %

IV.   Kompensacinės priemonės

(79)

Vadovaujantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir Pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo dydis pasikeitė, todėl Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustatyta kompensacinio muito norma turi būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(80)

Nagrinėjamasis kompensacinis muitas nustatytas atlikus lygiagrečius antisubsidijų ir antidempingo tyrimus (toliau – pradiniai tyrimai). Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (5) 14 straipsnio 1 dalį, Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 nustatyti antidempingo muitai buvo pakoreguoti tokiu mastu, kokiu subsidijų dydžiai ir dempingo skirtumai kilo iš tos pačios situacijos.

(81)

Atliekant dabartinę peržiūrą ištirtos ir pripažintos kompensuotinomis, išskyrus AEM, subsidijų schemos buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(82)

Todėl tikslinga pakoreguoti antidempingo muitą atsižvelgiant į dabartinės peržiūros metu nustatytą naują subsidijavimo lygį, susijusį su eksporto subsidijomis. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, kompensacinių muitų dydis neturėtų viršyti per pradinį tyrimą nustatyto žalos pašalinimo lygio. Kaip ir atliekant pradinį tyrimą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (100 %), subsidijų skirtumas visoms kitoms bendrovėms nustatytas atsižvelgiant į didžiausią individualų skirtumą turinčią bendrovę.

(83)

Todėl kompensacinių ir antidempingo muitų dydžiai turėtų būti koreguojami taip:

Bendrovė

Subsidijos skirtumas

Dempingo skirtumas

Žalos pašalinimo skirtumas

Kompensacinis muitas

Antidempingo muitas

Graphite India Ltd.

6,3 %

31,1 %

15,7 %

6,3 %

9,4 %

HEG Ltd.

7,2 %

24,4 %

7,0 %

7,0 %

0 %

Visos kitos

7,2 %

31,1 %

15,7 %

7,2 %

8,5 %

(84)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad dabartinė dalinė tarpinė peržiūra atliekama dėl subsidijavimo lygio, todėl antidempingo muitai neturėtų būti keičiami.

(85)

Primenama, kad pranešime apie dabartinės peržiūros inicijavimą teigiama, kad „toms bendrovėms, kurioms nustatytos tiek antidempingo, tiek kompensacinės priemonės, antidempingo priemonės gali būti atitinkamai koreguojamos, jei keičiamos kompensacinės priemonės“. Antidempingo muitai pakeisti ne atsižvelgiant į naujas išvadas dėl dempingo lygio, bet automatiškai dėl to, kad pirminio tyrimo metu nustatyti dempingo skirtumai buvo pakoreguoti, kad atspindėtų nustatytą eksporto subsidijų lygį, ir kad pastarosios šiuo metu yra peržiūrimos.

(86)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurių kitų šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtų bendrovių, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(87)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (6) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija įgaliojama atitinkamai iš dalies keisti reglamentą tikslinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1628/2004 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagaminto produkto neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Galutinis muitas

Papildomas TARIC kodas

Graphite India Limited (GIL), 31 Chowringhee Road, Kolkatta – 700016, West Bengal

6,3 %

A530

Hindustan Electro Graphite (HEG) Limited, Bhilwara Towers, A-12, Sector-1, Noida – 201301, Uttar Pradesh

7,0 %

A531

Visos kitos

7,2 %

A999“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1629/2004 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagaminto produkto neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Galutinis muitas

Papildomas TARIC kodas

Graphite India Limited (GIL), 31 Chowringhee Road, Kolkatta – 700016, West Bengal

9,4 %

A530

Hindustan Electro Graphite (HEG) Limited, Bhilwara Towers, A-12, Sector-1, Noida – 201301, Uttar Pradesh

0 %

A531

Visos kitos

8,5 %

A999“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

(2)  OL L 295, 2004 9 18, p. 4.

(3)  OL L 295, 2004 9 18, p. 10.

(4)  OL C 230, 2007 10 2, p. 9.

(5)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(6)  Europos Komisija, Prekybos generalinis direktoratas, H Direktoratas, Biuras N-105 4/92, 1049 Briuselis, Belgija.


30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/35


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1355/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1)

2007 m. spalio 20 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo į Bendriją inicijavimą (2). 2008 m. liepos 4 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 642/2008 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems tam tikriems KLR kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams.

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2007 m. rugsėjo 6 d. Ispanijos nacionalinė perdirbtų vaisių ir daržovių asociacijų federacija (angl. FNACV) (toliau – skundo pateikėja) gamintojų, kurie pagamina 100 % visų Bendrijos tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) Bendrijoje, vardu pateikė skundą. Skunde pateikti nagrinėjamojo produkto dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (toliau – TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. spalio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

2007 m. lapkričio 9 d. Komisija nustatė, kad importuojamas KLR kilmės tas pats produktas turi būti registruojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1295/2007 (4).

(5)

Primintina, kad tam pačiam produktui taikomos apsaugos priemonės galiojo iki 2007 m. lapkričio 8 d. Reglamentu (EB) Nr. 1964/2003 (5) Komisija nustatė laikinąsias apsaugos priemones importuojamiems paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.). Galutinės apsaugos priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 658/2004 (toliau – apsaugos priemonių reglamentas) (6). Tiek laikinosios, tiek galutinės apsaugos priemonės buvo tarifinės kvotos, t. y. muitas mokėtinas tik tada, kai viršijamas importo be muito kiekis.

B.   VĖLESNĖ PROCEDŪRA

(6)

Nustačius laikinuosius antidempingo muitus importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Komisija visų pirma nagrinėjo su Bendrijos interesais susijusius aspektus. Dėl to tikrinamieji vizitai buvo surengti šių nesusijusių Bendrijos importuotojų patalpose:

Wünsche Handelsgesellschaft International (GmbH & Co., KG), Hamburgas, Vokietija,

Hüpeden & Co (GmbH & Co), Hamburgas, Vokietija,

I. Schroeder KG. (GmbH & Co), Hamburgas, Vokietija,

Zumdieck GmbH, Paderbornas, Vokietija,

Gaston spol. s r.o., Zlinas, Čekija.

(8)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrinto laikinojo muito sumas. Be to, nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(9)

Kai kurie importuotojai siūlė surengti bendrą visų suinteresuotųjų šalių susitikimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 6 dalimi; tačiau vienas jų šio prašymo atsisakė.

(10)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta.

C.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(11)

Du nesusiję EB importuotojai išreiškė nuomonę, kad tam tikri mandarinai neturėtų būti priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai dėl juose esančio cukraus kiekio arba eksportavimo fasuotės. Pažymėtina, kad kartu su šiais teiginiais nebuvo pateikta jokios patikrinamos informacijos ir duomenų, patvirtinančių, kad šie mandarinai turi savybių, dėl kurių jie skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto. Be to, pažymėtina, kad fasuotės skirtumai negali būti laikomi svarbiu dalyku, apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, ypač dėl to, kad į fasuotę jau buvo atsižvelgta, apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, kaip nustatyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie argumentai atmetami.

D.   ATRANKA

1.   KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(12)

Du nesusiję EB importuotojai užginčijo, kad atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 60 % viso Bendrijos eksporto. Tačiau jie negalėjo pateikti jokios patikrinamos informacijos, kuri galėtų paneigti su atranka susijusios informacijos, kurią pateikė Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir kuri didžia dalimi buvo patvirtinta atliekant tolesnį tyrimą, tikslumą. Dėl to šis argumentas atmetamas.

(13)

Trys Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabas, kuriose teigė, kad jų susijusios bendrovės yra eksportuojančios nagrinėjamojo produkto gamintojos, todėl turi būti įtrauktos į priedą, kuriame išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Manoma, kad šie teiginiai pagrįsti, todėl nuspręsta šį priedą atitinkamai patikslinti. Vienas nesusijęs EB importuotojas išreiškė nuomonę, kad į EB per prekybininkus eksportuojamiems produktams turėtų būti leista automatiškai taikyti priemones, kurios taikomos Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Pažymėtina, kad antidempingo priemonės taikomos į EB eksportuojamiems produktams, kuriuos gamina eksportuojantys gamintojai tiriamojoje šalyje (nepriklausomai nuo to, kokia bendrovė jais prekiauja), o ne verslo subjektams, susijusiems tik su prekybos veikla. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

E.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(14)

Nustačius laikinąsias priemones, Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pastabų dėl RER taikymo išvadų nepateikė. Kadangi negauta jokių atitinkamų pastabų, laikinojo reglamento 29–33 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.   Individualus režimas

(15)

Kadangi negauta jokių atitinkamų pastabų, laikinojo reglamento 34–37 konstatuojamosios dalys dėl individualaus režimo patvirtinamos.

3.   Normalioji vertė

(16)

Primintina, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagal Bendrijos pramonės pateiktus duomenis. Šie duomenys buvo patikrinti bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų patalpose.

(17)

Nustačius laikinąsias priemones, visi trys atrinkti Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir du nesusiję EB importuotojai suabejojo dėl Bendrijos pramonės kainų taikymo apskaičiuojant normaliąją vertę. Jie teigė, kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal KLR gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į atitinkamus koregavimus, susijusius su EB ir KLR rinkų skirtumais. Šiuo atveju pažymėtina, kad naudojant informaciją iš ne rinkos ekonomikos šalies, visų pirma iš bendrovių, kurioms netaikomas RER, būtų prieštaraujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktui. Dėl to šis argumentas atmetamas. Be to, buvo tvirtinama, kad buvo galima pagrįstai naudoti visų kitų importuojančiųjų šalių kainų duomenis arba atitinkamą paskelbtą informaciją, atsižvelgiant į panašios šalies bendradarbiavimo stoką. Tačiau laikantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies nuostatų nebūtų buvę galima patikrinti tokios bendros informacijos, priešingai negu Komisijos naudojamų duomenų, tikslumo. Dėl to šis argumentas atmetamas. Kitų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti, ar Komisijos naudojamas metodas atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas, visų pirma, ar šiuo konkrečiu atveju šis metodas yra vienintelis rimtas pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti, nebuvo pateikta.

(18)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 38–45 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.   Eksporto kaina

(19)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas atrinktas Kinijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo eksporto kaina turėjo būti koreguojama, kad būtų atsižvelgta į tam tikras sąnaudų sudedamąsias dalis (ypač į jūrų frachtą). Šiuo atveju pažymėtina, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas atliekant patikrinimus vietoje, atsižvelgiant tiek į šią bendrovę, tiek į kitas atrinktas bendroves. Tuomet kiekviena bendrovė pateikė su minėtomis sąnaudomis susijusią informaciją. Suma, kurios bendrovė reikalauja dabar, yra gerokai didesnė už sumą, apie kurią buvo pranešta iš pradžių. Pažymėtina, kad šis naujas reikalavimas paprasčiausiai grindžiamas ekspeditoriaus pareiškimu ir nepateikiama su realiu sandoriu susijusių duomenų. Kiti atrinkti eksportuojantys gamintojai nesuabejojo dėl su jūrų frachtu susijusių skaičių. Be to, kadangi prašymas buvo pateiktas vėlai, jo negalima patikrinti. Tiksliau, prašymas koreguoti sumą nesusijęs su jokiais byloje jau esančiais duomenimis. Vis dėlto gavusi šį prašymą Komisija peržiūrėjo minėtų sąnaudų sumą, atsižvelgdama į šių konkrečių sąnaudų svarbą EB eksporto sandoriams, apie kuriuos pranešė ši bendrovė. Atsižvelgdama į tai Komisija padarė išvadą, kad tikslingiau taikyti vietoje patikrintą jūrų frachto sąnaudų vidurkį visoms atrinktoms Kinijos bendrovėms. Dėl to bendrovės eksporto kaina buvo atitinkamai pakoreguota.

(20)

Kitas atrinktas Kinijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nurodė dvi skaičiavimo klaidas, padarytas apskaičiuojant jo eksporto kainą, susijusias su jo pateiktais eksporto kainų sąrašais. Manoma, kad šis teiginys pagrįstas, todėl atitinkamos gamintojo eksporto kainos buvo atitinkamai patikslintos.

(21)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 46 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

5.   Palyginimas

(22)

Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6.   Dempingo skirtumai

(23)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang, 139,4 %

Huangyan No.1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang, 86,5 %

Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd., Sanmen, Zhejiang ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province, 136,3 %

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, 131 %

Visos kitos bendrovės, 139,4 %.

F.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonė

(24)

Kadangi pagrįstų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 52–54 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

2.   Suvartojimas Bendrijoje

(25)

Viena iš eksportuojančiųjų šalių tvirtino, kad Apsaugos priemonių reglamente Nr. 658/2004 nustatytas suvartojimo lygis skiriasi nuo laikinajame reglamente nustatyto lygio. Pabrėžtina, kad suvartojimo lygio skirtumas atsirado iš esmės dėl skirtingos produkto apibrėžtosios srities šiame tyrime ir dėl skirtingo šiuose dviejuose tyrimuose dalyvavusių valstybių narių skaičiaus. Šiuo klausimu jokios naujos ir pagrįstos informacijos negauta. Todėl laikinojo reglamento 55–57 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos. Todėl patvirtinamos ir tolesnės su suvartojimu susijusios analizės dalys.

3.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

a)   Nagrinėjamojo produkto importo kiekis ir rinkos dalis

(26)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prieštaravo 58 konstatuojamojoje dalyje pateiktam Komisijos teiginiui dėl rinkos dalies, kad importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo. Jos tvirtino, kad, priešingai Komisijos padarytoms išvadoms, importo iš Kinijos rinkos dalis sumažėjo. KLR importo kiekio ir rinkos dalies įvertinimas buvo patikrintas. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos rinkos dalis buvo sumažėjusi tik vienus metus. Kitais nagrinėto laikotarpio metais importo iš Kinijos rinkos dalis visą laiką išliko didelė. Todėl laikinajame etape pateiktos išvados patvirtinamos.

(27)

Kai kurios šalys tvirtino, kad kiekis po TL taip pat turėtų būti nagrinėjamas, siekiant įvertinti, ar importas iš Kinijos didėja. Pažymėtina, kad buvo įvertintos importo iš Kinijos tendencijos nuo 2002–2003 iki 2006–2007 m. ir buvo nustatyta, kad importo apimtis akivaizdžiai padidėjo. Pagal pagrindinio reglamento nuostatas į atsiradusius po TL faktus atsižvelgiama tik išskirtiniais atvejais. Bet kuriuo atveju, kaip toliau išdėstyta 48 konstatuojamojoje dalyje, importo lygis pasibaigus TL buvo patikrintas ir nustatyta, kad jis yra aukštas.

b)   Priverstinis kainų mažinimas

(28)

Trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai užginčijo Komisijos išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo. Vienas užginčijo metodą, kuris buvo naudojamas priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, ir paprašė pakoreguoti skaičiavimus, kad atsispindėtų prekybininkų patiriamos netiesioginio pardavimo sąnaudos. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo pakoreguoti. Remiantis atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis atlikus naują palyginimą nustatyta, kad per TL importuojamas nagrinėjamasis produktas Bendrijoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,4–35,2 %.

4.   Bendrijos pramonės padėtis

(29)

Du importuotojai ir importuotojų asociacija užginčijo konservavimo sezono trukmę, nurodytą laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje. Jie tvirtino, kad konservavimo sezonas Ispanijoje trunka tik tris, o ne keturis ar penkis mėnesius, kaip nurodyta laikinajame reglamente. Tačiau šis teiginys susijęs su derliumi (natūraliai skirtingu) ir išauginamu kiekiu ir, kaip nustatė Komisijos tarnybos, bet kuriuo atveju neturi poveikio žalos veiksniams.

(30)

Kadangi jokios kitos pagrįstos informacijos arba argumentų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, laikinojo reglamento 63–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.   Išvada dėl žalos

(31)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, kai kurie importuotojai ir eksportuojantys gamintojai, remdamiesi laikinojo reglamento 83–86 konstatuojamosiomis dalimis, teigė, kad duomenys, kuriuos Komisija naudojo žalos lygiui nustatyti, buvo neteisingi ir neobjektyviai įvertinti. Jie tvirtino, kad iš beveik visų su žala susijusių rodiklių matomos teigiamos tendencijos ir todėl žalos įrodymų negalima rasti.

(32)

Dėl to pažymėtina, kad net jeigu iš kai kurių rodiklių matomas nedidelis pagerėjimas, reikia vertinti visą Bendrijos pramonės padėtį ir atsižvelgti į faktą, kad apsaugos priemonės buvo taikomos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Tai išsamiai išnagrinėta laikinojo reglamento 51–86 konstatuojamosiose dalyse. Dėl esminės restruktūrizacijos, kurią atlikti buvo galima dėl šių priemonių, gamybos apimtys ir pajėgumas gerokai sumažėjo, nors normaliomis sąlygomis bendra Bendrijos gamintojų padėtis būtų žymiai pagerėjusi, įskaitant gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą ir kainų ir sąnaudų santykį. Tačiau kiekio rodikliai išliko nedideli, atsargos gerokai padidėjo, o finansiniai rodikliai ir toliau buvo nuostolingi, kai kurie jų net blogėjo.

(33)

Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos nesikeičia. Kadangi jokios kitos pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

G.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Importo dempingo kainomis poveikis

(34)

Kai kurios šalys tvirtino, kad importas iš Kinijos buvo stabilus nuo 1982 m., todėl žala dėl importo negalėjo būti padaryta, kaip tai paaiškinta laikinajame reglamente (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų, kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėtą laikotarpį importo iš Kinijos apimtis gerokai padidėjo, dėl to sumažėjo ES pramonės rinkos dalis. Be to, argumentuojant nurodoma, kad importo tendencija vyravo gerokai ilgiau negu truko tiriamasis laikotarpis, todėl argumentas atmetamas.

(35)

Kaip pirmiau minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, daroma galutinė išvada, kad per TL dėl atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainų Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,4–35,2 %. Peržiūrėjus priverstinio kainų mažinimo skirtumus laikinojo reglamento 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl importo dempingo kainomis poveikio nesikeičia.

2.   Valiutos kurso svyravimai

(36)

Nustačius laikinuosius muitus, kai kurie importuotojai toliau tvirtino, kad valiutos kursas neigiamai veikia kainų lygį. Jie tvirtino, kad valiutos kurso lygis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio buvo padaryta žala. Tačiau Komisijos vertinime tiesiog nurodomas kainų lygio skirtumas ir nereikalaujama išanalizuoti šių kainų lygiui poveikį darančius veiksnius. Buvo nustatytas aiškus priežastinis ryšys tarp aukšto dempingo lygio ir Bendrijos pramonei padarytos žalos, todėl laikinojo reglamento 95 konstatuojamoji dalis gali būti patvirtinta.

3.   Žaliavų pasiūla ir kaina

(37)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žala buvo padaryta ne dėl importo dempingo kaina, bet dėl to, kad stigo šviežių vaisių, t. y. žaliavos mandarinų konservams.

(38)

Tačiau iš oficialių Ispanijos žemės ūkio ministerijos duomenų matyti, kad konservų pramonei turimas kiekis yra daugiau negu pakankamas visam Ispanijos gamintojų gamybos pajėgumui išnaudoti.

(39)

Gamintojai iš dalies konkuruoja su šviežios produkcijos tiekėjais vartotojų rinkai dėl šviežių vaisių. Tačiau dėl šios konkurencijos priežastinis ryšys nenutrūksta. Aiški ir svarbi priežastis, dėl kurios Bendrijos pramonės gamybos apimtis, parduodamas kiekis ir rinkos dalis yra palyginti nedideli – tai spaudimas dėl didelio masto importo iš Kinijos labai žemomis kainomis. Šioje situacijoje, atsižvelgiant tai, kad rinkos kainą lemia didesnę negu 70 % rinkos dalį sudarantis importas, dėl kurio tenka priverstinai mažinti kainas, taikyti suvaržymus ir atsiranda kainų sąstingis, būtų neekonomiška gaminti daugiau, pagrįstai nesitikint produktą parduoti kaina, iš kurios būtų galima gauti normalų pelną. Todėl Ispanijos pramonė pagrįstai galėtų tiekti žymiai didesnį kiekį, su sąlyga, kad dėl rinkos kainos nenukentėtų jos ekonominiai rezultatai.

(40)

Kitas šią analizę patvirtinantis faktas yra Bendrijos gamintojų nuolat turimas didelis atsargų kiekis, rodantis, kad Bendrijos pramonei žalinga padėtis susidarė ne dėl nepakankamos produkcijos, bet dėl produkcijos, kurios negalima parduoti dėl importo iš Kinijos spaudimo.

(41)

Kadangi tai žemės ūkio produktas, žaliavos kaina priklauso nuo žemės ūkiui būdingų sezoninių svyravimų. Vis dėlto, išanalizavusi penkerių metų laikotarpį, per kurį derlius buvo parduodamas žemesne ir aukštesne kaina, Komisija pažymi, kad žala (pavyzdžiui, finansiniai nuostoliai) daroma nepriklausomai nuo šių svyravimų, todėl Bendrijos pramonės ekonominiai rezultatai nėra tiesiogiai susiję su tokio pobūdžio sezoniniais svyravimais.

4.   Kokybės skirtumai

(42)

Kai kurios šalys teigė, kad Kinijos produktas yra kokybiškesnis negu Bendrijos produkcija. Tačiau dėl to atsirandantys kainų skirtumai buvo nepakankamai pagrįsti ir nėra įrodymų, kad tariamai vartotojų teikiama pirmenybė Kinijos produktams yra tokio plataus masto, kad dėl to galėtų pablogėti Bendrijos pramonės padėtis. Bet kokiu atveju tokie tariami kainų skirtumai, didinantys priverstinio kainų sumažinimo ir (arba) priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygį, būtų palankūs Kinijos produktui. Kadangi jokios papildomos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 99 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

5.   Sąnaudų didėjimas

(43)

Kai kurios šalys tvirtino, kad padarytos žalos priežastis – ypatingai padidėjusios kai kurių gamintojų sąnaudos. Šie teiginiai buvo nepakankamai pagrįsti. Komisijos analizėje neatskleista jokių atvejų, dėl kurių priežastinio ryšio vertinimą reikėtų keisti arba kurie daro įtaką žalos pašalinimo lygio apskaičiavimui.

(44)

Kai kurios šalys pateikė pastabas dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ir Bendrijos pramonės nesugebėjimo jų sumažinti. Tam tikros sąnaudos (pavyzdžiui, energijos) padidėjo, bet dėl to atsiradęs poveikis nėra toks didelis, kad nutrūktų priežastinis ryšys tais atvejais, kai dėl didelės eksporto iš Kinijos dempingo kainomis dalies atsiranda kainų ir gamybos sąstingis (dėl to didėja Bendrijos pramonės vieneto sąnaudos), mažinamos Bendrijos pramonės kainos.

6.   Pagalbos schemos

(45)

Buvo teigiama, kad dėl EB pagalbos schemų dirbtinai išaugo Bendrijos perdirbimo pramonė ir dėl to sumažėjo nagrinėjamojo produkto gamybai tiekiamų žaliavų kiekis. Šis teiginys buvo bendro pobūdžio ir nepakankamai pagrįstas. Bet kokiu atveju minėtosios schemos buvo pakeistos 1996 m., kai buvo leista pagalbą teikti ūkininkams, o ne nagrinėjamojo produkto perdirbėjams. Komisijos analizėje per tiriamąjį laikotarpį neatskleista jokio liekamojo poveikio, dėl kurio galėtų nutrūkti priežastinis ryšys. Tiekimo klausimai aptariami 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse.

7.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(46)

Kadangi jokios papildomos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 87–101 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(47)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo iš Kinijos dempingo kainomis ryšio patvirtinama.

H.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Pokyčiai po tiriamojo laikotarpio

(48)

Nuo 2007 m. lapkričio 9 d. importas iš KLR turi būti registruojamas pagal 2007 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1295/2007, nustatantį reikalavimą registruoti tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir t. t.) importą (toliau – registracijos reglamentas) (7). Tai padaryta, siekiant turėti galimybę antidempingo muitus nustatyti atgaline data. Dėl to išimties tvarka buvo išanalizuoti ir pokyčiai po TL. Iš Eurostato duomenų matyti, kad importo iš Kinijos apimtis vis dar didelė ir tam tikri importuotojai tai patvirtino. Per dešimt mėnesių po TL importo kiekis pasiekė 74 000 tonų pastoviomis žemomis kainomis.

2.   Bendrijos gamintojų pajėgumas aprūpinti Bendrijos rinką

(49)

Kelios šalys pateikė pastabas dėl nedidelės Ispanijos gamybos apimties, teigdamos, kad dėl to Ispanija negali pakankamai aprūpinti Bendrijos rinkos. Nors teisinga teigti, kad dabartinėje situacijoje Bendrijos pramonė neaprūpina visos ES rinkos, reikėtų pažymėti, kad, kaip paaiškinta pirmiau, tai susiję su žalingu importo poveikiu. Bet kokiu atveju, šios priemonės skirtos ne tam, kad Bendrijos rinka būtų uždaryta importui iš Kinijos, bet tam, kad būtų pašalintas žalingas dempingo poveikis. Atsižvelgiant, inter alia, į tai, kad yra tik du šių produktų tiekimo šaltiniai, manoma, kad, nustačius galutines priemones, Kinijos produktai ir toliau būtų labai paklausūs Bendrijoje.

3.   Bendrijos pramonės ir tiekėjų interesai

(50)

Viena importuotojų asociacija teigė, kad bet kokios antidempingo priemonės, kuriomis niekaip neribojamas kiekis, nepadėtų apsaugoti Ispanijos rinkos, bet automatiškai sąlygotų neteisėtą prekybą. Iš šio argumento matyti, kad būtina, kad institucijos užtikrintų tinkamą priemonių įgyvendinimo stebėseną, o ne tai, kad nenorima naudos, kurią šios priemonės galėtų duoti Bendrijos gamintojams.

(51)

Kitas importuotojas tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones Ispanijos gamintojų padėtis nepagerėtų, nes importuotojai į ES yra sukaupę dideles atsargas, kuriomis būtų galima patenkinti rinkos paklausą artimiausioje ateityje. Atsargų dydį ir atsargų kaupimo reiškinį nurodė ir kitas importuotojas. Iš šių pastabų matyti, kad laikinajame reglamente ir kitur šiame reglamente pateikta Komisijos analizė teisinga. Tačiau primintina, kad priemonės skirtos tam, kad dempingo daroma žala būtų sumažinta penkerių, o ne vienerių metų laikotarpiu.

(52)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 103–106 ir 115 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės interesų patvirtinamos.

4.   Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų interesai Bendrijoje

(53)

Bendradarbiaujantys importuotojai išreiškė bendrą norą išlaikyti du nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinius – Ispaniją ir Kiniją, kad būtų užtikrintas tiekimo konkurencingomis kainomis saugumas.

(54)

Tačiau, jeigu būtų nustatytos galutinės priemonės, dauguma importuotojų pageidautų, kad būtų priemonė, kuria būtų ribojamas ir kiekis. Tai nėra tinkama, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Iš atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų gauti duomenys buvo patikrinti ir iš jų matyti, kad konservuotų mandarinų sektoriaus apyvarta sudaro mažiau negu 6 % visos apyvartos, o pelningumo lygis vidutiniškai buvo didesnis negu 10 % ir per tiriamąjį laikotarpį, ir 2004–2008 m.

(56)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad į viską atsižvelgus galimas priemonių poveikis importuotojams ir (arba) prekybininkams nebūtų neproporcingas priemonių teigiamam poveikiui.

5.   Vartotojų ir (arba) mažmenininkų interesai

(57)

Vienas vartotojas, kurio suvartojimas mažesnis negu 1 %, pateikė bendrų pastabų dėl sumažėjusios galimybės įsigyti mandarinų ES ir dėl aukštesnės Kinijos produkto kokybės. Jo buvo paprašyta ir toliau bendradarbiauti ir teikti savo duomenis, tačiau jis atsisakė ir nepagrindė savo teiginių. Kitas mažmenininkas, didžiausios importuotojų asociacijos narys, apskritai pasisakė prieš kainų didėjimą. Tyrimo metu kitų pastabų dėl vartotojų ir (arba) mažmenininkų interesų nebuvo pateikta. Šiomis aplinkybėmis ir negavus kitų pagrįstų vartotojų ir (arba) mažmenininkų pastabų, laikinojo reglamento 109–112 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

6.   Vartotojų interesai

(58)

Priešingai negu teigė vienas importuotojas, į vartotojų interesus buvo atsižvelgta laikinajame etape. Komisijos išvados išdėstytos laikinojo reglamento 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse. Kitų šalių nuomone, poveikis vartotojams būtų didelis. Tačiau nebuvo pateikta jokios informacijos, dėl kurios būtų galima suabejoti pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis. NET jeigu dėl muitų galėjo padidėti kainos vartotojams, nė viena šalis neužginčijo fakto, kad šis produktas sudaro labai mažą namų ūkio išlaidų maisto produktams dalį. Kadangi jokių vartotojų pastabų ir jokios kitos naujos ir pagrįstos informacijos negauta, šios konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(59)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą svarstomų interesų analizę, preliminarios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. Iš atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų gauti duomenys buvo patikrinti ir jie patvirtino, kad konservuotų mandarinų sektoriui tenka mažiau negu 6 % visos jų apyvartos, o iš jų gautas vidutinis rezultatas buvo patenkinamas ir per tiriamąjį laikotarpį, ir 2004–2008 m., todėl priemonių poveikis importuotojams bus minimalus. Be to, buvo patvirtinta, kad finansinis poveikis galutiniam vartotojui būtų nedidelis, nes vartotojų šalyse vienas gyventojas nuperka mažą kiekį produkto. Taigi laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų lieka nepakeistos. Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinajame reglamente pateiktos išvados galutinai patvirtinamos.

I.   GALUTINĖS PRIEMONĖS

1.   Žalos pašalinimo lygis

(60)

Vienas importuotojas teigė, kad 6,8 % pelno dydis, kuriuo remiamasi laikinajame etape, yra per didelis. Reikėtų paminėti, kad toks pat dydis, kaip Bendrijos pramonės faktinis pelnas nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m., buvo naudojamas ir patvirtintas apsaugos priemonėms nustatyti. Tai yra Bendrijos gamintojų pelnas esant įprastai prekybos padėčiai, prieš išaugant importui, dėl kurio buvo padaryta žala pramonei. Dėl to minėtas argumentas atmetamas.

(61)

Bendrijos gamintojai teigė, kad pradėjus taikyti laikinuosius muitus nebuvo atsižvelgta į ypatingą konservuotų mandarinų rinkos padėtį, kai gamyba sutelkta tik vienoje šalyje, o didžioji pardavimo ir importo dalis sutelkta kitoje Europos šalyje. Todėl buvo paprašyta galutiniuose skaičiavimuose atsižvelgti į gabenimo iš gamintojo šalies į vartotojo šalį sąnaudas. Prašymas buvo pagrįstas ir užtikrintas, todėl skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti, kad būtų matoma, kad pardavimas sutelktas atitinkamose Bendrijos zonose.

(62)

Viena šalis pateikė pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo. Pagrįstais atvejais koreguota galutiniame etape.

(63)

Atsižvelgiant, jei yra pagrindo, į suinteresuotųjų šalių prašymus, kiekvieno atrinkto Kinijos eksportuotojo padarytos žalos procentais išreikšti visos CIF importo vertės skirtumai buvo mažesni negu nustatyti dempingo skirtumai:

Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang, 100,1 %

Huangyan No.1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang, 48,4 %

Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd. ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., Sanmen, 92,0 %

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, 90,6 %

Visos kitos bendrovės, 100,1 %

2.   Taikymas atgaline data

(64)

Kaip išdėstyta 4 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. lapkričio 9 d. Komisija nusprendė, kad importuojamas KLR kilmės nagrinėjamasis produktas turi būti registruojamas, remiantis Bendrijos pramonės prašymu. Kadangi šis prašymas buvo atsiimtas, šis klausimas toliau nebebuvo nagrinėjamas.

3.   Galutinės priemonės

(65)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas mažiausias dempingo ir žalos skirtumas pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos lygį.

(66)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į Oficialiajame leidinyje L 258 (8) paskelbtą klaidų ištaisymą, galutinio muito dydis turėtų būti toks:

Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang, 531,2 EUR/t

Huangyan No.1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang, 361,4 EUR/t

Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd., Sanmen, Zhejiang ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province, 490,7 EUR/t

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, 499,6 EUR/t

Visos kitos bendrovės, 531,2 EUR/t

4.   Priemonių pobūdis

(67)

Kelios šalys prašė nustatyti priemones, kurios apimtų ir kainos, ir kiekio elementus ir kurias taikant muitas už pradinį importo kiekį nebūtų mokamas arba būtų mokamas sumažintas muitas. Tam tikrais atvejais tai buvo susieta su licencijų sistema.

(68)

Ši galimybė buvo apsvarstyta, bet atmesta visų pirma dėl toliau išdėstytų priežasčių. Antidempingo muitai nustatomi dėl to, kad eksporto kaina yra mažesnė už normaliąją vertę. Į Bendriją eksportuojamas kiekis yra svarbus analizuojant, ar dėl importo dempingo kainomis daroma žala. Tačiau paprastai šis kiekis nesusijęs su muito, kuris turėtų būti nustatytas, dydžiu. Kitaip tariant, jeigu nustatoma, kad dėl importo dempingo kainomis daroma žala, dempingo poveikį galima kompensuoti muitu, kuris taikomas nuo pirmos siuntos, importuojamos įsigaliojus muitui. Galiausiai, jei būtų nustatoma, kad Bendrijai naudinga, jog tam tikru laikotarpiu produktai galėtų būti importuojami nenustatant antidempingo muitų, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje leidžiama, esant tam tikroms sąlygoms, juos laikinai sustabdyti.

(69)

Kai kurios šalys teigė, kad dėl bet kokio pobūdžio priemonių be kiekybinių apribojimų gali būti pradėta vengti muitų. Šalys vėl nurodė atsargų kaupimą, kuris prasidėjo su 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos plėtra. Iš Komisijos tarnybų analizės matyti, kad tai buvo akivaizdus bandymas išvengti muitų. Atsižvelgdama į šiuos teiginius ir laikinojo reglamento 123 ir 125 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus, Komisija stebės pokyčius, kad galėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas tinkamas priemonių įgyvendinimas.

(70)

Kitos šalys tvirtino, kad taikant priemones neturėtų būti atsižvelgiama į kiekį, kuris jau įtrauktas į galiojančias pardavimo sutartis. Faktiškai tai prilygtų atleidimui nuo muitų ir dėl to būtų sumažintas priemonių taisomasis poveikis, todėl teiginys atmetamas. Taip pat žiūrėti 51 ir 52 konstatuojamąsias dalis.

(71)

Laikinuoju reglamentu antidempingo muitas nustatytas kaip specialusis muitas kiekvienai bendrovei, kuris susidaro žalos pašalinimo skirtumą pritaikius eksporto kainoms, pagal kurias apskaičiuotas dempingas per TL. Šis metodas patvirtintas nustatant galutines priemones.

5.   Įsipareigojimai

(72)

Tyrimui jau gerokai pažengus į priekį, kai kurie eksportuojantys KLR gamintojai pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos. Manoma, kad tokie įsipareigojimai yra nepriimtini, kadangi šio produkto kainos yra labai nepastovios, kyla šiam produktui nustatytų muitų vengimo arba apėjimo pavojus (žr. laikinojo reglamento 124 ir 125 konstatuojamąsias dalis), be to, pasiūlymuose Kinijos valdžios institucijos nesuteikė garantijų, kad būtų tinkamai stebimos bendrovės, kurioms nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas.

J.   GALUTINIS LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS

(73)

Atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumo ir Bendrijos pramonei daromos žalos dydį, manoma, kad, garantijomis užtikrintos laikinuoju reglamentu nustatytų laikinųjų antidempingo muitų sumos turėtų būti galutinai surenkamos neviršijant nustatytų laikinųjų muitų sumos. Eksportuojančių gamintojų, kuriems galutinis muitas yra šiek tiek didesnis negu laikinasis muitas, laikinai garantijomis užtikrintos sumos (pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 3 dalį) turėtų būti surenkamos laikinajame reglamente nustatytu dydžiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems mandarinams (įskaitant tikruosius mandarinus (angl. tangerines) ir likerinius mandarinus (angl. satsumas)), klementinoms (angl. clementines), vilkingams (angl. wilkings) ir kitiems panašiems citrusinių hibridams, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, kurių KN kodai yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (TARIC kodai 2008309061, 2008309063, 2008309065, 2008309067, 2008309069).

2.   Galutinio antidempingo muito dydis, taikomas 1 dalyje aprašytiems produktams, pagamintiems toliau išvardytose bendrovėse, yra toks:

Bendrovė

EUR už toną

grynojo produkto svorio

Papildomas TARIC kodas

Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang

531,2

A886

Huangyan No.1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang

361,4

A887

Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd., Sanmen, Zhejiang ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province

490,7

A888

Neatrinkti priede išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

499,6

A889

Visos kitos bendrovės

531,2

A999

2 straipsnis

1.   Jeigu prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą, pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (9) 145 straipsnį muitinė vertė nustatoma paskirstant faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, o remiantis 1 straipsniu apskaičiuotas antidempingo muito dydis mažinamas tokiu procentu, kuris atitinka paskirstytą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

2.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

1.   Garantijomis užtikrintos Reglamentu (EB) Nr. 642/2008 nustatytos laikinųjų antidempingo muitų sumos galutinai surenkamos, taikant laikinojo muito normą.

2.   Iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, per klaidą neįtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 642/2008 priedą, kuriame išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, t. y. Ningbo Pointer Canned Foods Co., Ltd., Xiangshan, Ningbo, Ninghai Dongda Foodstuff Co., Ltd., Ningbo, Zhejiang ir Toyoshima Share Yidu Foods Co., Ltd., Yidu, Hubei, garantijomis užtikrintos sumos, viršijančios neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams taikomą laikinąjį muitą, nerenkamos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL C 246, 2007 10 20, p. 15.

(3)  OL L 178, 2008 7 5, p. 19.

(4)  OL L 288, 2007 11 6, p. 22.

(5)  OL L 290, 2003 11 8, p. 3.

(6)  OL L 104, 2004 4 8, p. 67.

(7)  OL L 288, 2007 11 6, p. 22.

(8)  OL L 258, 2008 9 26, p. 74.

(9)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (papildomas TARIC kodas A889)

 

Hunan Pointer Foods Co., Ltd., Yongzhou, Hunan

 

Ningbo Pointer Canned Foods Co., Ltd., Xiangshan, Ningbo

 

Yichang Jiayuan Foodstuffs Co., Ltd., Yichang, Hubei

 

Ninghai Dongda Foodstuff Co., Ltd., Ningbo, Zhejiang

 

Huangyan No. 2 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang

 

Zhejiang Xinchang Best Foods Co., Ltd., Xinchang, Zhejiang

 

Toyoshima Share Yidu Foods Co., Ltd., Yidu, Hubei

 

Guangxi Guiguo Food Co., Ltd., Guilin, Guangxi

 

Zhejiang Juda Industry Co., Ltd., Quzhou, Zhejiang

 

Zhejiang Iceman Group Co., Ltd., Jinhua, Zhejiang

 

Ningbo Guosheng Foods Co., Ltd., Ninghai

 

Yi Chang Yin He Food Co., Ltd., Yidu, Hubei

 

Yongzhou Quanhui Canned Food Co., Ltd., Yongzhou, Hunan

 

Ningbo Orient Jiuzhou Food Trade & Industry Co., Ltd., Yinzhou, Ningbo

 

Guangxi Guilin Huangguan Food Co., Ltd., Guilin, Guangxi

 

Ningbo Wuzhouxing Group Co., Ltd., Mingzhou, Ningbo


30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/46


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1356/2008

2008 m. gruodžio 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 593/2007 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (1), o ypač į jo 64 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Europos aviacijos saugos agentūros Valdančiąja taryba,

kadangi:

(1)

2007 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 593/2007 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų (2) nustatytos mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimo taisyklės turi būti reguliariai peržiūrimos, kad nustatant pareiškėjo mokėtinus mokesčius ir rinkliavas būtų atsižvelgiama į tai, koks sudėtingas Agentūros vykdomas darbas ir koks faktinis jos darbo krūvis. Numatomais minėto reglamento pakeitimais tos taisyklės bus patobulintos, be kita ko, pasitelkiant ir duomenis, kuriuos Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) gaus įdiegusi Įmonių išteklių planavimo sistemą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 216/2008 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais susitarimais turėtų būti remiamasi vertinant faktinį trečiųjų šalių produktų sertifikavimo darbo krūvį. Iš esmės trečiųjų šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi atitinkamus susitarimus, išduotų pažymėjimų patvirtinimas (atlieka Agentūra) yra aprašytas tuose susitarimuose ir tvirtinimo veiklos darbo krūvis turėtų skirtis nuo Agentūros sertifikavimo veiklos darbo krūvio.

(3)

Mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimo taisyklės, kuriomis suderinamos bendros Agentūros išlaidos, patirtos atliekant sertifikavimą, ir bendros pajamos iš jos nustatytų mokesčių ir rinkliavų, turi išlikti veiksmingos ir užtikrinančios vienodas sąlygas visiems pareiškėjams. Tai taikoma ir apskaičiuojant kelionių už valstybių narių teritorijos ribų išlaidas. Dabartinė formulė turi būti peržiūrėta, kad ji būtų taikoma tik tiesioginėms šių kelionių išlaidoms.

(4)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 593/2007 taikymo patirtimi, būtina nurodyti, kada Agentūra gali išrašyti mokėtino mokesčio sąskaitą faktūrą, ir nustatyti metodą sumai, grąžintinai nutraukus sertifikavimą, apskaičiuoti. Panašios taisyklės turi būti numatytos, jei pažymėjimas grąžinamas ar jo galiojimas sustabdomas.

(5)

Dėl techninių priežasčių Reglamento (EB) Nr. 593/2007 priede turėtų būti atlikti pakeitimai, kad būtų patobulintos tam tikros apibrėžtys ar klasifikacijos.

(6)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 593/2007.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 593/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Nepažeidžiant 4 straipsnio nuostatų, jei visas sertifikavimas ar jo dalis vykdoma ne valstybių narių teritorijose, atitinkamos kelionės už šių teritorijų ribų išlaidos yra įtraukiamos į pareiškėjui pateikiamą mokėtino mokesčio sąskaitą faktūrą pagal šią formulę:

d = f + v + h – e

kai:

d

=

mokėtinas mokestis

f

=

mokestis už atliktą atitinkamą darbą, kaip nustatyta priede

v

=

kelionės išlaidos

h

=

transporto priemonėse ekspertų praleistas laikas, už kurį sąskaitos faktūros išrašomos taikant II dalyje nustatytą valandinį mokestį

e

=

vidutinės kelionės valstybių narių teritorijose išlaidos, įskaitant vidutinį transporto priemonėse valstybių narių teritorijose praleistą laiką, padaugintą iš II dalyje nustatyto valandinio mokesčio.“

2)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pažymėjimas išduodamas, jo galiojimas pratęsiamas arba jis iš dalies keičiamas tik sumokėjus visą mokėtiną mokestį, nebent Agentūra ir pareiškėjas susitartų kitaip. Agentūra vieną bendrą mokesčio sąskaitą faktūrą gali išrašyti gavusi paraišką arba metinio ar priežiūros laikotarpio pradžioje. Nesumokėjus Agentūra gali atsisakyti išduoti ar atšaukti atitinkamą pažymėjimą, prieš tai oficialiai įspėjusi pareiškėją.“

b)

3 dalis išbraukiama.

c)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Jeigu Agentūra turi nutraukti sertifikavimą dėl to, kad pareiškėjas neturi pakankamai išteklių ar kad jis nesilaiko jam taikomų reikalavimų, arba dėl to, kad pareiškėjas nusprendžia atšaukti paraišką ar atidėti projektą, visas pagal valandinį įkainį už tęstinį dvylikos mėnesių laikotarpį apskaičiuotų mokesčių likutis, kuris negali būti didesnis už taikomą fiksuotą mokestį, mokamas tuo metu, kai Agentūra nutraukia darbus; kartu sumokamos kitos tuo metu mokėtinos sumos. Sąskaita už atitinkamą valandų skaičių pateikiama pagal priedo II dalyje nustatytą valandinį įkainį. Jei, pareiškėjui paprašius, Agentūra atnaujina prieš tai nutrauktą sertifikavimą, šis darbas apmokestinamas kaip naujas projektas.“

d)

pridedamos 8 ir 9 dalys:

„8.   Jeigu pažymėjimo turėtojas atitinkamą pažymėjimą grąžina arba jeigu pažymėjimą atšaukia Agentūra, grąžinant ar atšaukiant pažymėjimą mokamas visas mokėtinas mokesčių likutis, apskaičiuotas pagal valandinį įkainį, tačiau neviršijantis taikomo fiksuoto mokesčio; kartu sumokamos kitos tuo metu mokėtinos sumos. Sąskaita faktūra už atitinkamą valandų skaičių pateikiama pagal priedo II dalyje nustatytą valandinį įkainį.

9.   Kai Agentūra sustabdo pažymėjimo galiojimą, mokamas visas pro-rata temporis apskaičiuotas mokėtinų mokesčių likutis, kartu sumokant kitas tuo metu mokėtinas sumas. Jeigu pažymėjimo galiojimas po to atnaujinamas, nuo atnaujinimo datos pradedamas skaičiuoti naujas dvylikos mėnesių laikotarpis.“

3)

12 straipsnio penkta pastraipa išbraukiama.

4)

14 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

5)

Priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Jis taikomas laikantis šių sąlygų:

a)

priedo I dalies 1–5 lentelėse nurodyti mokesčiai taikomi visoms po 2009 m. sausio 1 d. gautoms paraiškoms atlikti sertifikavimą;

b)

priedo I dalies 6 lentelėje nurodyti mokesčiai taikomi visiems nuo 2009 m. sausio 1 d. renkamiems metiniams mokesčiams.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 23 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(2)  OL L 140, 2007 6 1, p. 3.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 593/2007 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

7 aiškinamoji pastaba pakeičiama taip:

„(7)

„Antrinis pažymėjimas“ – iš dalies pakeistas tipo pažymėjimas, koks buvo nurodytas ir prašytas tipo pažymėjimo turėtojo.“

2)

9 aiškinamoji pastaba pakeičiama taip:

„(9)

I dalies 3 ir 4 lentelėse „paprastas pakeitimas“, „standartinis pakeitimas“ ir „sudėtingas pakeitimas“ reiškia:

 

Paprastas pakeitimas

Standartinis pakeitimas

Sudėtingas pakeitimas

EASA papildomi tipo pažymėjimai (STC)

Dideli EASA projektavimo pakeitimai

Dideli EASA remonto darbai

Tik tinkamai patvirtintais metodais pagrįsti STC, didelis projektavimo pakeitimas arba remontas, kurių išsamų duomenų rinkinį (aprašą, kontrolinį atitikties sąrašą ir atitikties dokumentus) galima pateikti pateikiant paraišką, kurių taikymo patirties pareiškėjas įrodo turįs ir kuriuos projekto sertifikavimo vadovas gali įvertinti pats arba šiek tiek padedamas vienos srities specialisto.

Visi kiti STC, dideli projektavimo pakeitimai arba remonto darbai

Svarbus (1) STC arba didelis projektavimo pakeitimas

Pagal dvišalį susitarimą patvirtintas STC

Bazinis (2)

Nebazinis (2)

Nebazinis STC (2), kai Sertifikavimo įstaiga (2) pakeitimą įvertino kaip „svarbų“ (1)

Pagal dvišalį susitarimą patvirtintas didelis projekto pakeitimas

2 lygmens (2) dideli projektavimo pakeitimai, kurie nebuvo automatiškai pripažinti. (3).

1 lygmens (2)

Didelis 1 lygmens (2) projektavimo pakeitimas, kai Sertifikavimo įstaiga (2) pakeitimą įvertino kaip „svarbų“ (1)

Pagal dvišalį susitarimą patvirtinti dideli remonto darbai

Nėra

(automatiškas pripažinimas)

Labai svarbių sudedamųjų dalių remonto darbai (2)

Nėra

3)

I dalies 1–6 lentelės pakeičiamos taip:

„1 lentelė:   Tipo pažymėjimai ir riboto galiojimo tipo pažymėjimai (minimi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo B ir O poskyriuose) (4)

(EUR)

 

Fiksuotas mokestis

Orlaiviai su stacionariais sparnais

Per 150 000 kg

2 600 000

Nuo daugiau kaip 50 000 kg iki 150 000 kg

1 330 000

Nuo daugiau kaip 22 000 kg iki 50 000 kg

1 060 000

Nuo daugiau kaip 5 700 kg iki 22 000 kg

410 000

Nuo daugiau kaip 2 000 kg iki 5 700 kg

227 000

Iki 2 000 kg

12 000

Labai lengvi lėktuvai, motorizuoti sklandytuvai, sklandytuvai

6 000

Sukasparniai

Dideli

525 000

Vidutinio dydžio

265 000

Maži

20 000

Kita

Oro balionai

6 000

Varomoji jėga

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka per 25 KN arba kilimo galia per 2 000 kW

365 000

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka iki 25 KN arba kilimo galia iki 2 000 kW

185 000

Neturbininiai varikliai

30 000

Neturbininiai varikliai CS 22 H, CS VLR App. B

15 000

Per 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

10 250

Iki 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

2 925

Dalys

Vertė per 20 000 EUR

2 000

Vertė 2 000–20 000 EUR

1 000

Vertė mažesnė nei 2 000 EUR

500


2 lentelė:   Antriniai tipo pažymėjimai arba riboto galiojimo tipo pažymėjimai

(EUR)

 

Fiksuotas mokestis (5)

Orlaiviai su stacionariais sparnais

Per 150 000 kg

1 000 000

Nuo daugiau kaip 50 000 kg iki 150 000 kg

500 000

Nuo daugiau kaip 22 000 kg iki 50 000 kg

400 000

Nuo daugiau kaip 5 700 kg iki 22 000 kg

160 000

Nuo daugiau kaip 2 000 kg iki 5 700 kg

80 000

Iki 2 000 kg

2 800

Labai lengvi lėktuvai, motorizuoti sklandytuvai, sklandytuvai

2 400

Sukasparniai

Dideli

200 000

Vidutinio dydžio

100 000

Maži

6 000

Kita

Oro balionai

2 400

Varomoji jėga

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka per 25 KN arba kilimo galia per 2 000 kW

100 000

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka iki 25 KN arba kilimo galia iki 2 000 kW

50 000

Neturbininiai varikliai

10 000

Neturbininiai varikliai CS 22 H, CS VLR App. B

5 000

Per 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

2 500

Iki 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

770

Dalys

Vertė per 20 000 EUR

1 000

Vertė 2 000–20 000 EUR

600

Vertė mažesnė kaip 2 000 EUR

350


3 lentelė:   Papildomi tipo pažymėjimai (minimi Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo E poskyryje)

(EUR)

 

Fiksuotas mokestis (6)

Sudėtingas

Standartinis

Paprastas

Orlaiviai su stacionariais sparnais

Per 150 000 kg

25 000

6 000

3 000

Nuo daugiau kaip 50 000 kg iki 150 000 kg

13 000

5 000

2 500

Nuo daugiau kaip 22 000 kg iki 50 000 kg

8 500

3 750

1 875

Nuo daugiau kaip 5 700 kg iki 22 000 kg

5 500

2 500

1 250

Nuo daugiau kaip 2 000 kg iki 5 700 kg

3 800

1 750

875

Iki 2 000 kg

1 600

1 000

500

Labai lengvi lėktuvai, motorizuoti sklandytuvai, sklandytuvai

250

250

250

Sukasparniai

Dideli

11 000

4 000

2 000

Vidutinio dydžio

5 000

2 000

1 000

Maži

900

400

250

Kita

Oro balionai

800

400

250

Varomoji jėga

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka per 25 KN arba kilimo galia per 2 000 kW

12 000

5 000

2 500

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka iki 25 KN arba kilimo galia iki 2 000 kW

5 800

2 500

1 250

Neturbininiai varikliai

2 800

1 250

625

Neturbininiai varikliai CS 22 H, CS VLR App. B

1 400

625

300

Per 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

2 000

1 000

500

Iki 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

1 500

750

375


4 lentelė:   Dideli pakeitimai ir dideli remonto darbai (minimi Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo D ir M poskyriuose)

(EUR)

 

Fiksuotas mokestis (7)  (8)

Sudėtingas

Standartinis

Paprastas

Orlaiviai su stacionariais sparnais

Per 150 000 kg

20 000

6 000

3 000

Nuo daugiau kaip 50 000 kg iki 150 000 kg

9 000

4 000

2 000

Nuo daugiau kaip 22 000 kg iki 50 000 kg

6 500

3 000

1 500

Nuo daugiau kaip 5 700 kg iki 22 000 kg

4 500

2 000

1 000

Nuo daugiau kaip 2 000 kg iki 5 700 kg

3 000

1 400

700

Iki 2 000 kg

1 100

500

250

Labai lengvi lėktuvai, motorizuoti sklandytuvai, sklandytuvai

250

250

250

Sukasparniai

Dideli

10 000

4 000

2 000

Vidutinio dydžio

4 500

2 000

1 000

Maži

850

400

250

Kita

Oro balionai

850

400

250

Varomoji jėga

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka per 25 KN arba kilimo galia per 2 000 kW

5 000

2 000

1 000

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka iki 25 KN arba kilimo galia iki 2 000 kW

2 500

1 000

500

Neturbininiai varikliai

1 300

600

300

Neturbininiai varikliai CS 22 H, CS VLR App. B

600

300

250

Per 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

250

250

250

Iki 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

250

250

250


5 lentelė:   Nedideli pakeitimai ir nedideli remonto darbai (minimi Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo D ir M poskyriuose)

(EUR)

 

Fiksuotas mokestis (9)  (10)

Orlaiviai su stacionariais sparnais

Per 150 000 kg

500

Nuo daugiau kaip 50 000 kg iki 150 000 kg

500

Nuo daugiau kaip 22 000 kg iki 50 000 kg

500

Nuo daugiau kaip 5 700 kg iki 22 000 kg

500

Nuo daugiau kaip 2 000 kg iki 5 700 kg

250

Iki 2 000 kg

250

Labai lengvi lėktuvai, motorizuoti sklandytuvai, sklandytuvai

250

Sukasparniai

Dideli

500

Vidutinio dydžio

500

Maži

250

Kita

Oro balionai

250

Varomoji jėga

Turbininiai varikliai

500

Neturbininiai varikliai

250

Sraigtas

250


6 lentelė:   EASA tipo pažymėjimų, riboto galiojimo tipo pažymėjimų ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 nuostatas priimtinais laikomų kitų tipo pažymėjimų turėtojų metinis mokestis

(EUR)

 

Fiksuotas mokestis (11)  (12)  (13)

 

Kai projektuojama ES

Kai projektuojama ne ES

Orlaiviai su stacionariais sparnais

Per 150 000 kg

270 000

90 000

Nuo daugiau kaip 50 000 kg iki 150 000 kg

150 000

50 000

Nuo daugiau kaip 22 000 kg iki 50 000 kg

80 000

27 000

Nuo daugiau kaip 5 700 kg iki 22 000 kg

17 000

5 700

Nuo daugiau kaip 2 000 kg iki 5 700 kg

4 000

1 400

Iki 2 000 kg

2 000

670

Labai lengvi lėktuvai, motorizuoti sklandytuvai, sklandytuvai

900

300

Sukasparniai

Dideli

65 000

21 700

Vidutinio dydžio

30 000

10 000

Maži

3 000

1 000

Kita

Oro balionai

900

300

Varomoji jėga

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka per 25 KN arba kilimo galia per 2 000 kW

40 000

13 000

Turbininiai varikliai, kurių kilimo trauka iki 25 KN arba kilimo galia iki 2 000 kW

6 000

2 000

Neturbininiai varikliai

1 000

350

Neturbininiai varikliai CS 22 H, CS VLR App. B

500

250

Per 5 700 kg maksimalios kilimo masės orlaivio sraigtas

750

250

Dalys

Vertė per 20 000 EUR

2 000

700

Vertė 2 000–20 000 EUR

1 000

350

Vertė mažesnė kaip 2 000 EUR

500

250

4)

II dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2)

Valandų Skaičiaus Nustatymas Pagal Darbus:

Gebėjimo projektuoti taikant alternatyvias procedūras įrodymas

Faktinis valandų skaičius

Gamyba be patvirtinimo

Faktinis valandų skaičius

Kiti Agentūros sprendimų laikymosi užtikrinimo būdai

Faktinis valandų skaičius

Patvirtinimo parama (EASA pažymėjimų pripažinimas užsienio valstybių valdžios institucijose)

Faktinis valandų skaičius

Techninė parama užsienio valstybių valdžios institucijų prašymu

Faktinis valandų skaičius

EASA MRB ataskaitų pripažinimas

Faktinis valandų skaičius

Pažymėjimų perdavimas

Faktinis valandų skaičius

Skrydžio sąlygų patvirtinimas išduodant skrydžio leidimą

3 valandos

Pakartotinis dokumentų išdavimas administracine tvarka

1 valanda

CS 25 orlaivių tinkamumo skraidyti eksporto pažymėjimas (E-CoA)

6 valandos

Kitų orlaivių tinkamumo skraidyti eksporto pažymėjimas (E-CoA)

2 valandos“


(1)  Sąvoka „svarbus“ apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo 21A.101 dalies b punkte.

(2)  Sąvokų „bazinis“, „nebazinis“, „1 lygmens“, „2 lygmens“, „labai svarbi sudedamoji dalis“ ir „sertifikavimo įstaiga“ apibrėžtys pateikiamos taikomame dvišaliame susitarime, pagal kurį tvirtinama.

(3)  EASA automatiško pripažinimo kriterijai, taikomi 2 lygmens dideliems pakeitimams, apibrėžti EASA vykdomojo direktoriaus sprendime 2004/04/CF arba taikomame dvišaliame susitarime, pagal kurį tvirtinama.“

(4)  OL L 243, 2003 9 27, p. 6.

(5)  Antriniams pažymėjimams, susijusiems su esminiu (-iais) tipo projekto pakeitimu (-ais), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo B poskyryje, taikomas atitinkamas 1 lentelėje apibrėžtas tipo pažymėjimo arba riboto galiojimo tipo pažymėjimo mokestis.

(6)  Papildomiems tipo pažymėjimams, susijusiems su esminiu (-iais) pakeitimu (-ais), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo B poskyryje, taikomas atitinkamas 1 lentelėje apibrėžtas tipo pažymėjimo arba riboto galiojimo tipo pažymėjimo mokestis.

(7)  Svarbiems dideliems pakeitimams, susijusiems su esminiu (-iais) pakeitimu (-ais), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo B poskyryje, taikomas atitinkamas 1 lentelėje apibrėžtas tipo pažymėjimo arba riboto galiojimo tipo pažymėjimo mokestis.

(8)  Pakeitimai ir remonto darbai pagalbinėse jėgainėse (APU) apmokestinami taip pat, kaip tos pačios galios kategorijos variklių pakeitimai ir remontas.

(9)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo J poskyrio 21A.263 dalies c punkto 2 papunktį šioje lentelėje nustatyti mokesčiai netaikomi projektavimo organizacijų vykdomiems nedideliems pakeitimams ir remonto darbams.

(10)  Pakeitimai ir remonto darbai pagalbinėse jėgainėse (APU) apmokestinami taip pat, kaip tos pačios galios kategorijos variklių pakeitimai ir remontas.

(11)  Skaičiuojant mokestį už krovininio modelio orlaivius, kuriems nustatytas tipo pažymėjimas, mokesčiui už atitinkamą keleivinio modelio orlaivį taikomas koeficientas 0,85.

(12)  Kelių tipo pažymėjimų ir (arba) kelių riboto galiojimo tipo pažymėjimų turėtojams mažesnis metinis mokestis taikomas antrajam ir vėliau išduodamiems tos pačios kategorijos gaminio tipo pažymėjimams, kaip parodyta lentelėje:

Tos pačios kategorijos gaminys

Fiksuoto mokesčio sumažinimas

1

0 %

2

10 %

3

20 %

4

30 %

5

40 %

6

50 %

7

60 %

8

70 %

9

80 %

10

90 %

11-as ir tolesni gaminiai

100 %

(13)  Orlaiviams, kurių pasaulyje įregistruota mažiau kaip 50, nepertraukiamojo orlaivio tinkamumo skraidyti veikla apmokestinama pagal priedo II dalyje nustatytą valandinį įkainį, neviršijant atitinkamos orlaivių gaminių kategorijos mokesčio lygio. Gaminiams, dalims ir prietaisams, kurie nėra skraidymo aparatai, nustatyti apribojimai taikomi orlaivių, kuriuose aptariamas gaminys, dalis ar prietaisas įmontuojamas, skaičiui.“


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAI PRIIMTI SPRENDIMAI

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/56


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1357/2008/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (3) nustatyta 2007–2013 m. veiksmų programa mokymosi visą gyvenimą srityje.

(2)

Sprendimo Nr. 1720/2006/EB 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitos nei 1 dalyje išvardytos programos įgyvendinimo priemonės turi būti patvirtinamos laikantis to sprendimo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, t. y. laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), įtvirtintos patariamosios procedūros.

(3)

Sprendimo Nr. 1720/2006/EB tekste išdėstyta, kad kitiems nei to sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems atrankos sprendimams taikoma patariamoji procedūra ir Europos Parlamento teisė į analitinę priežiūrą.

(4)

Laikantis tokių procedūrų taikymo taisyklių, dotacijų skyrimo kandidatams laikotarpis pailgėja papildomais dviem trimis mėnesiais. Dėl šių taisyklių dažnai uždelsiamas dotacijų gavėjams skyrimas, neproporcingai apsunkinamas programos administravimas ir, atsižvelgiant į dotacijų dydį, nesukuriama jokia papildoma vertė.

(5)

Kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau, būtina patariamąją procedūrą pakeisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių, siekiant įgyvendinti Sprendimą Nr. 1720/2006/EB, imtasi be komiteto pagalbos,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas Nr. 1720/2006/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija praneša 10 straipsnyje nurodytam komitetui ir Europos Parlamentui apie visus kitus atrankos sprendimus, kuriuos ji priėmė dėl šio sprendimo įgyvendinimo, per dvi darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo. Į šią informaciją įtraukiama gautų paraiškų apibūdinimas ir analizė, įvertinimo ir atrankos procedūros apibūdinimas ir siūlomų finansuoti bei atmestų projektų sąrašai.“;

2)

10 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

2 straipsnis

Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio sprendimo poveikį iki 2010 m. birželio 30 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE


(1)  OL C 224, 2008 8 30, p. 115.

(2)  2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/58


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1358/2008/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

pasikonsultavę su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB (2) įkurta 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“.

(2)

Sprendimo Nr. 1904/2006/EB 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitos nei 2 dalyje išvardytos programos įgyvendinimo priemonės patvirtinamos laikantis to sprendimo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, t. y. laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3), įtvirtintos patariamosios procedūros.

(3)

Sprendimo Nr. 1904/2006/EB tekste išdėstyta, kad kitiems nei to sprendimo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atrankos sprendimams taikoma patariamoji procedūra ir Europos Parlamento teisė į analitinę priežiūrą.

(4)

Šiais atrankos sprendimais dažniausiai skiriamos dotacijos yra nedidelės, todėl nereikia priimti politinės svarbos sprendimų.

(5)

Laikantis tokių procedūrų taikymo taisyklių, dotacijų skyrimo kandidatams laikotarpis pailgėja papildomais dviem trimis mėnesiais. Dėl šių taisyklių dažnai uždelsiamas dotacijų gavėjams skyrimas, neproporcingai apsunkinamas programos administravimas ir, atsižvelgiant į skiriamų dotacijų dydį, nesukuriama jokia papildoma vertė.

(6)

Kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau, būtina patariamąją procedūrą keisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių, siekiant įgyvendinti Sprendimą Nr. 1904/2006/EB, imtasi be komiteto pagalbos,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas Nr. 1904/2006/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija praneša 9 straipsnyje nurodytam komitetui ir Europos Parlamentui apie visus kitus atrankos sprendimus, kuriuos ji priėmė dėl šio sprendimo įgyvendinimo, per dvi darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo. Į šią informaciją įtraukiama gautų paraiškų apibūdinimas ir analizė, įvertinimo ir atrankos procedūros apibūdinimas ir siūlomų finansuoti bei atmestų projektų sąrašai.“;

2)

9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

2 straipsnis

Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio sprendimo poveikį iki 2010 m. birželio 30 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE


(1)  2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 378, 2006 12 27, p. 32.

(3)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/60


TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2008/977/TVR

2008 m. lapkričio 27 d.

dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 ir 31 straipsnį bei 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintas aukšto lygio saugumas plėtojant bendrą valstybių narių veiklą policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse.

(2)

Bendrų veiksmų policijos bendradarbiavimo srityje pagal Europos Sąjungos sutarties 30 straipsnio 1 dalies b punktą ir bendrų veiksmų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje pagal Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 1 dalies a punktą vykdymui būtina tvarkyti atitinkamą informaciją ir tai turėtų būti reglamentuojama tinkamomis nuostatomis dėl asmens duomenų apsaugos.

(3)

Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies sričiai priklausančiais teisės aktais turėtų būti skatinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, siekiant, kad jis būtų veiksmingas bei teisėtas ir vykdomas nepažeidžiant pagrindinių teisių, ypač teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Abu šiuos tikslus gali padėti pasiekti bendri asmens duomenų, tvarkomų kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos tikslais, tvarkymo ir apsaugos standartai.

(4)

2004 m. lapkričio 4 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Hagos programoje, skirtoje laisvei, saugumui ir teisingumui Europos Sąjungoje stiprinti, pabrėžiama, jog reikalingas naujoviškas požiūris į valstybių narių keitimąsi teisėsaugos informacija, užtikrinant griežtą pagrindinių reikalavimų duomenų apsaugos srityje laikymąsi; programoje Komisijos prašoma ne vėliau kaip iki 2005 m. pabaigos tuo klausimu pateikti pasiūlymų. Tai buvo atspindėta Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, įgyvendinančiame Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje (2).

(5)

Keitimasis asmens duomenimis vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, ypač laikantis Hagos programoje nustatyto galimybės naudotis informacija principo, turėtų būti reglamentuojamas aiškiomis taisyklėmis, kuriomis būtų didinamas kompetentingų institucijų tarpusavio pasitikėjimas ir užtikrinama atitinkamos informacijos apsauga tokiu būdu, kad nebūtų jokios diskriminacijos tokio valstybių narių bendradarbiavimo atžvilgiu ir būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės asmenų teisės. Esamų priemonių Europos lygiu nepakanka. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) netaikoma asmens duomenų tvarkymui, kai vykdoma į Bendrijos teisės taikymo sritį nepatenkanti veikla, pavyzdžiui, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje numatyta veikla, arba, bet kuriuo atveju, duomenų tvarkymo operacijoms, susijusioms su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu ar valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityse.

(6)

Šis pamatinis sprendimas taikomas tik baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais kompetentingų institucijų surinktiems ar tvarkomiems duomenims. Šiame pamatiniame sprendime valstybėms narėms turėtų būti paliekama galimybė nacionaliniu lygiu tiksliau nustatyti, kurie kiti tikslai nelaikomi nesuderinamais su tikslais, kuriais iš pradžių buvo renkami asmens duomenys. Iš esmės, tolesnis duomenų tvarkymas istoriniais, statistiniais ar moksliniais tikslais neturėtų būti laikomas nesuderinamu su pirminiu jų tvarkymo tikslu.

(7)

Šis pamatinis sprendimas turėtų būti taikomas tik tarp valstybių narių persiųstų asmens duomenų ar duomenų, kuriais naudotis sudaryta galimybė, tvarkymui. Remiantis šiuo apribojimu neturėtų būti daroma jokių išvadų dėl Sąjungos kompetencijos priimti teisės aktus, susijusius su asmens duomenų rinkimu ir apdorojimu nacionaliniu lygiu, ar dėl tikslingumo Sąjungai tą daryti ateityje.

(8)

Siekdamos supaprastinti keitimąsi duomenimis Sąjungoje, valstybės narės ketina užtikrinti, kad nacionaliniam duomenų tvarkymui taikomas duomenų apsaugos standartas atitiktų pamatiniame sprendime numatytą standartą. Nacionaliniu duomenų tvarkymo atveju šiuo pamatiniu sprendimu neužkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti griežtesnių apsaugos priemonių asmens duomenų apsaugos srityje nei nustatyta šiame pamatiniame sprendime.

(9)

Šis pamatinis sprendimas neturėtų būti taikomas asmens duomenims, kuriuos valstybė narė gavo pagal šį pamatinį sprendimą ir kurių kilmės šalis yra ta valstybė narė.

(10)

Dėl valstybių narių įstatymų suderinimo neturėtų susilpnėti duomenų apsauga, priešingai, suderinimas turėtų užtikrinti aukštą duomenų apsaugos lygį Europos Sąjungoje.

(11)

Būtina nustatyti duomenų apsaugos tikslus policijos ir teisminės veiklos srityje bei nustatyti asmens duomenų tvarkymo teisėtumo taisykles, siekiant užtikrinti, kad informacija, kuria gali būti keičiamasi, buvo tvarkoma teisėtai ir laikantis duomenų kokybei taikomų pagrindinių principų. Tuo pačiu metu neturėtų kilti pavojus teisėtai policijos, muitinės, teismų ir kitų kompetentingų institucijų veiklai.

(12)

Duomenų tikslumo principas turi būti taikomas atsižvelgiant į atitinkamo tvarkymo pobūdį ir tikslą. Pavyzdžiui, visų pirma teismo procesuose duomenys yra pagrįsti subjektyviu suvokimu ir kai kuriais atvejais jų visiškai neįmanoma patikrinti. Todėl tikslumo reikalavimas negali būti susijęs su parodymo tikslumu, o tik su faktu, kad buvo pateiktas konkretus parodymas.

(13)

Archyvuoti atskirais duomenų rinkiniais turėtų būti leidžiama tik tada, jei duomenys nebereikalingi ir nebenaudojami baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais. Archyvuoti atskirais duomenų rinkiniais taip pat turėtų būti leidžiama, jei suarchyvuoti duomenys saugomi duomenų bazėje kartu su kitais duomenimis taip, kad jų nebegalima būtų panaudoti baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais. Tinkamo archyvavimo laikotarpio pasirinkimas turėtų priklausyti nuo archyvavimo tikslų ir duomenų subjektų teisėtų interesų. Archyvuojant istoriniais tikslais gali būti numatomas ir labai ilgas laikotarpis.

(14)

Duomenys taip pat gali būti ištrinami sunaikinus duomenų laikmenas.

(15)

Kai netikslūs, nepilni ar jau pasenę duomenys, kuriuos persiuntė ar sudarė galimybę jais naudotis kitoms valstybėms narėms ir toliau tvarko kvaziteisminės institucijos, kurios yra teisinę galią turinčius sprendimus priimti įgaliotos institucijos, šių duomenų taisymas, trynimas ar blokavimas turėtų būti vykdomas pagal nacionalinės teisės aktus.

(16)

Siekiant užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį, būtina parengti bendras nuostatas, kurios leistų nustatyti kitų valstybių narių kompetentingų institucijų tvarkytų duomenų kokybę ir tokio tvarkymo teisėtumą.

(17)

Tikslinga Europos lygiu nustatyti sąlygas, pagal kurias valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų leidžiama persiųsti asmens duomenis ar sudaryti galimybę jais naudotis kitose valstybėse narėse esančioms institucijoms ir privačioms šalims. Daugeliu atveju būtina, kad teismai, policija ar muitinė privačioms šalims perduotų asmens duomenis siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus ar užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei, kuri gali grėsti visuomenės saugumui ar užkirsti kelią didelei žalai, kuri gali būti padaryta asmenų teisėms, pavyzdžiui, bankams ir kredito įstaigoms išduodant perspėjimus dėl vertybinių popierių klastojimo arba su transporto priemonėmis susijusių nusikaltimų srityje – draudimo kompanijoms perduodant asmens duomenis siekiant užkirsti kelią vogtų motorinių transporto priemonių neteisėtai prekybai arba gerinti vogtų motorinių transporto priemonių atgavimo iš užsienio sąlygas. Ši nuostata nereiškia, kad policijos ar teismo užduotys perduodamos privačioms šalims.

(18)

Šio pamatinio sprendimo taisyklės dėl teismų, policijos ar muitinės atliekamo asmens duomenų perdavimo privačioms šalims neturėtų būti taikomos duomenų atskleidimui privačioms šalims (pavyzdžiui, advokatams ir nukentėjusiesiems) baudžiamojo proceso metu.

(19)

Iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gautų asmens duomenų ar asmens duomenų, kuriais naudotis ji sudarė galimybę, tolesniam tvarkymui, ypač tolesniam jų persiuntimui arba galimybės jais naudotis sudarymui, turėtų būti taikomos bendros taisyklės Europos lygiu.

(20)

Kai asmens duomenys gali būti toliau tvarkomi gavus valstybės narės, iš kurios buvo gauti duomenys, sutikimą, kiekviena valstybė narė turėtų galėti nustatyti tokio sutikimo suteikimo būdus, įskaitant, pavyzdžiui, bendru sutikimu dėl tam tikrų rūšių informacijos ar tolesnio duomenų tvarkymo kategorijų.

(21)

Kai asmens duomenys gali būti toliau tvarkomi administracinių procesų tikslais, šie procesai taip pat apima reguliavimo ir priežiūros institucijų vykdomą veiklą.

(22)

Norint vykdyti teisėtus policijos, muitinės, teismų ir kitų kompetentingų institucijų veiksmus, duomenis gali reikėti siųsti trečiųjų šalių institucijoms ar tarptautiniams organams, kurie turi pareigų, susijusių su baudžiamųjų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ar patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už šią veiką, arba bausmių vykdymu.

(23)

Kai asmens duomenys yra perduodami iš valstybės narės trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms, iš esmės turėtų būti užtikrinamas tinkamas šių duomenų apsaugos lygis.

(24)

Kai asmens duomenys yra perduodami iš Europos Sąjungos valstybės narės trečiosioms šalims arba tarptautiniams organams, toks perdavimas iš esmės galėtų vykti tik po to, kai valstybė narė, iš kurios gauti duomenys, duoda sutikimą juos perduoti. Kiekviena valstybė narė turėtų galėti nustatyti tokio sutikimo suteikimo būdus, įskaitant, pavyzdžiui, bendru sutikimu dėl tam tikrų rūšių informacijos ar konkrečių trečiųjų šalių.

(25)

Siekiant veiksmingo bendradarbiavimo teisėsaugos srityje, būtina, kad tuo atveju, kai valstybių narių ar trečiosios valstybės narės visuomenės saugumui grėsmė iškyla taip staigiai, kad yra neįmanoma laiku gauti išankstinį sutikimą, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę perduoti atitinkamus asmens duomenis trečiajai valstybei be tokio išankstinio sutikimo. Tai taip pat galėtų būti taikoma iškilus pavojui kitiems esminiams valstybės narės interesams, kurie yra ne mažiau svarbūs, pavyzdžiui, kai tiesioginė ir rimta grėsmė galėtų kilti svarbiai valstybės narės infrastruktūrai arba kai galėtų būti rimtai sutrikdyta valstybės narės finansų sistema.

(26)

Siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų subjektų teisinę apsaugą, gali būti reikalinga duomenų subjektus informuoti apie jų duomenų tvarkymą, visų pirma tais atvejais, jei buvo labai rimtai pasikėsinta į jų teises taikant slapto duomenų rinkimo priemones.

(27)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad duomenų subjektas būtų informuotas apie tai, kad asmens duomenys gali būti renkami ar yra renkami, tvarkomi arba perduodami kitai valstybei narei nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais. Būdai duomenų subjektui pasinaudoti teise būti informuotam ir taikomos išimtys turėtų būti nustatomos pagal nacionalinę teisę. Tai gali būti atliekama įprasta tvarka, pvz., pasitelkiant teisę arba paskelbiant duomenų tvarkymo operacijų sąrašą.

(28)

Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą nedarant neigiamo poveikio nusikaltimų tyrimams, būtina apibrėžti duomenų subjekto teises.

(29)

Kai kurios valstybės narės suteikė duomenų subjektams teisę susipažinti su savo asmens duomenimis baudžiamosiose bylose pasitelkdamos sistemą, pagal kurią nacionalinė priežiūros institucija, vietoj duomenų subjekto, turi teisę susipažinti su juo susijusiais asmens duomenimis be jokių apribojimų ir taip pat gali pataisyti, ištrinti ar patikslinti neteisingus duomenis. Šiuo netiesioginės prieigos atveju tokių valstybių narių nacionalinės teisės aktuose gali būti numatyta, kad nacionalinė priežiūros institucija tik informuos duomenų subjektą, buvo atlikti visi reikalingi patikrinimai. Tačiau tos valstybės narės taip pat numato galimybes specifiniais atvejais duomenų subjektui tiesiogiai susipažinti su duomenimis, pavyzdžiui, susipažinti su teismo bylų registro įrašais, kad gautų savo nuosprendžių kopijas, arba su jais susijusias policijos tarnybų protokolų dokumentų kopijas.

(30)

Tikslinga nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias duomenų tvarkymo konfidencialumą ir saugumą, atsakomybę ir sankcijas kompetentingoms institucijoms už neteisėtą duomenų naudojimą, taip pat duomenų subjekto teisės gynimo teismines priemones. Vis dėlto kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti savo deliktinių taisyklių ir sankcijų, taikomų už šalies duomenų apsaugos nuostatų pažeidimus, pobūdį.

(31)

Šiame pamatiniame sprendime numatoma, kad įgyvendinant jame išdėstytus principus galima atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais principą.

(32)

Kai būtina apsaugoti asmens duomenis, susijusius su tvarkymu, kuris dėl apimties ar pobūdžio kelia specifinį pavojų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, pavyzdžiui, duomenų tvarkymas pasitelkiant naujas technologijas, mechanizmus ar procedūras, reikėtų užtikrinti, kad prieš sukuriant šių duomenų tvarkymui skirtas rinkmenų sistemas būtų konsultuojamasi su kompetentingomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

(33)

Itin svarbi asmens duomenų, tvarkomų vykdant valstybių narių policijos ir teisminį bendradarbiavimą, apsaugos sudėtinė dalis – visiškai nepriklausomai savo funkcijas vykdančių priežiūros institucijų įsteigimas valstybėse narėse.

(34)

Pagal Direktyvą 95/46/EB valstybėse narėse jau įsteigtos priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti galimybę prisiimti atsakomybę už užduotis, kurias turi atlikti pagal šį pamatinį sprendimą įsteigtos nacionalinės priežiūros institucijos.

(35)

Tokios priežiūros institucijos turėtų turėti reikiamas priemones savo pareigoms atlikti, be kita ko, įgaliojimus tyrimui ir intervencijai, visų pirma asmenų skundų atvejais, arba įgaliojimus dalyvauti teismo procese. Šios priežiūros institucijos turėtų padėti užtikrinti duomenų tvarkymo skaidrumą tose valstybėse narėse, kurių jurisdikcijai jos priklauso. Tačiau jų įgaliojimai neturėtų prieštarauti konkrečioms baudžiamojo proceso taisyklėms ar teismų nepriklausomumui.

(36)

Europos Sąjungos sutarties 47 straipsnyje nustatyta, kad nė viena iš jos nuostatų neturi turėti poveikio Europos Bendrijų steigimo sutartims ar vėlesnėms jas keičiančioms ar papildančioms sutartims ir aktams. Todėl šis pamatinis sprendimas neturi poveikio asmens duomenų apsaugai pagal Bendrijos teisę, visų pirma kaip numatyta Direktyvoje 95/46/EB, 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5).

(37)

Šiuo pamatiniu sprendimu nepažeidžiamos taisyklės, susijusios su neteisėtu susipažinimu su duomenimis, numatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (6).

(38)

Šiuo pamatiniu sprendimu nedaroma įtaka galiojančioms valstybių narių ar Sąjungos prievolėms ir įsipareigojimams pagal dvišalius ir (arba) daugiašalius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Būsimi susitarimai turėtų atitikti taisykles dėl keitimosi informacija su trečiosiomis valstybėmis.

(39)

Keliuose teisės aktuose, priimtuose remiantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, įtrauktos konkrečios nuostatos dėl duomenų, kuriais keičiamasi ar kurie kitaip tvarkomi pagal šiuos teisės aktus, apsaugos. Kai kuriais atvejais šios nuostatos yra išsamios ir nuoseklios taisyklės, apimančios visus atitinkamus duomenų apsaugos aspektus (duomenų kokybės principus, taisykles dėl duomenų saugumo, duomenų subjektų teisių ir apsaugos priemonių reglamentavimą, priežiūros organizavimą ir atsakomybę), ir jomis šie klausimai reglamentuojami išsamiau, nei šio pamatinio sprendimo nuostatomis. Atitinkamoms šių teisės aktų duomenų apsaugos nuostatoms, visų pirma reglamentuojančioms Europolo, Eurojusto veiklą, Šengeno informacinės sistemos (SIS) ir Muitinės informacinės sistemos (CIS) funkcionavimą, taip pat toms, kuriomis numatoma tiesioginė valstybių narių institucijų prieiga prie tam tikrų kitų valstybių narių duomenų sistemų, šis pamatinis sprendimas neturėtų turėti poveikio. Tas pats taikytina ir duomenų apsaugos nuostatoms, reglamentuojančioms DNR charakteristikų, daktiloskopinių duomenų ir nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenų automatinį perdavimą tarp valstybių narių laikantis 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (7).

(40)

Kitais atvejais aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, nuostatų dėl duomenų apsaugos taikymo sritis yra labiau ribota. Dažnai jomis nustatomos informaciją su asmens duomenimis iš kitos valstybės narės gaunančiai valstybei narei taikomos konkrečios sąlygos, susijusius su tikslais, kuriais ji gali naudoti šiuos duomenis, tačiau kitais duomenų apsaugos klausimais nuorodos daromos į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu arba į nacionalinę teisę. Jeigu tokių teisės aktų, kuriais gaunančiosioms valstybėms narėms nustatomos sąlygos, susijusios su tolesniu asmens duomenų perdavimu, yra griežtesnės nei atitinkamose šio pamatinio sprendimo nuostatose, turėtų likti galioti ankstesnės nuostatos. Tačiau visais kitais aspektais turėtų būti taikomos šiame pamatiniame sprendime nustatytos taisyklės.

(41)

Šiuo pamatiniu sprendimu nedaromas poveikis Europos Tarybos Konvencijai dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, 2001 m. lapkričio 8 d. papildomam tos Konvencijos protokolui ar Europos Tarybos konvencijoms dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

(42)

Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslo – nustatyti bendrų taisyklių dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos – valstybės narės veikdamos atskirai negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl priemonės masto ir poveikio tas tikslas būtų lengviau pasiekiamas Sąjungos lygiu, Taryba gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyto subsidiarumo principo. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

(43)

Pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Europos Bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (8) 8 straipsnio 2 dalį Jungtinė Karalystė dalyvauja įgyvendinant šį pamatinį sprendimą.

(44)

Pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9) 6 straipsnio 2 dalį Airija dalyvauja įgyvendinant šį pamatinį sprendimą.

(45)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo pamatiniu sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarosios asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (10), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB (11) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio H ir I punktuose nurodytai sričiai.

(46)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo pamatiniu sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB, skaitant kartu su Tarybos sprendimo 2008/149/TVR (13) dėl šio susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu 3 straipsniais, 1 straipsnio H ir I punkte nurodytai sričiai.

(47)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, skaitant kartu su Tarybos sprendimo 2008/262/TVR (14) dėl to protokolo pasirašymo Europos Sąjungos vardu 3 straipsniu.

(48)

Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi pripažintų principų, visų pirma nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (15). Šiuo pamatiniu sprendimu siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiama Chartijos 7 ir 8 straipsniuose atspindėta teisė į privatumą ir teisė į asmens duomenų apsaugą,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Šio pamatinio sprendimo tikslas – užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teisės į privatumą, apsaugos lygį tvarkant jų asmens duomenis, vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, numatytą Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje, tuo pačiu metu užtikrinant aukštą visuomenės saugumo lygį.

2.   Laikydamosi šio pamatinio sprendimo, valstybės narės saugo fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į privatumą, tais atvejais, kai baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo už šią veiką baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais asmens duomenys:

a)

yra perduodami ar buvo perduoti valstybių narių tarpusavyje arba jos sudaro ar sudarė galimybę su šiais duomenimis susipažinti;

b)

valstybės narės juos perduoda arba perdavė valdžios institucijoms arba informacinėms sistemoms, įdiegtomis pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, arba jos sudaro ar sudarė galimybę susipažinti su šiais duomenimis; arba

c)

yra perduodami arba buvo perduoti valstybių narių kompetentingoms institucijoms valdžios institucijų arba informacinių sistemų, įdiegtų pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, arba šios institucijos ar informacinės sistemos sudaro ar sudarė galimybę susipažinti su šiais duomenimis.

3.   Šis pamatinis sprendimas taikomas asmens duomenų tvarkymui automatizuotomis priemonėmis arba iš dalies automatizuotomis priemonėmis bei asmens duomenų, kurie yra rinkmenų sistemos dalis arba yra skirti būti rinkmenų sistemos dalimi, tvarkymui neautomatizuotomis priemonėmis.

4.   Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia esminių nacionalinio saugumo interesų ar specifinės žvalgybos veiklos nacionalinio saugumo srityje.

5.   Šiuo pamatiniu sprendimu neužkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti griežtesnių apsaugos priemonių, skirtų nacionaliniu lygiu renkamų ar tvarkomų asmens duomenų apsaugai nei nustatyta šiame pamatiniame sprendime.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame pamatiniame sprendime:

a)

asmens duomenys – bet kokios rūšies informacija, susijusi su fiziniu asmeniu („duomenų subjektu“), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, visų pirma pagal asmens tapatybės kodą arba vieną ar kelis to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingus veiksnius;

b)

asmens duomenų tvarkymas ir tvarkymas – bet kokia su asmens duomenimis automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas duomenis persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar sunaikinimas;

c)

blokavimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje;

d)

asmens duomenų kaupimo rinkmenose sistema ir rinkmenų sistema – bet koks pagal konkrečius kriterijus susistemintas prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

e)

duomenų tvarkytojas – bet kuris organas, duomenų valdytojo vardu tvarkantis asmens duomenis;

f)

duomenų gavėjas – bet kuris organas, kuriam atskleidžiami duomenys;

g)

duomenų subjekto sutikimas – bet koks tinkamai informuoto duomenų subjekto savanoriškas valios pareiškimas, kuriuo duomenų subjektas sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys;

h)

kompetentingos institucijos – valdžios institucijos, įsteigtos pagal Tarybos teisės aktus, priimtus remiantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, taip pat valstybių narių policija, muitinė, teisminės ir kitos kompetentingos institucijos, pagal nacionalinę teisę įgaliotos tvarkyti asmens duomenis šio pamatinio sprendimo taikymo srityje;

i)

duomenų valdytojas – juridinis asmuo, valstybės valdžios institucija, agentūra ar kitas organas, kuris vienas ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus;

j)

žymėjimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas nesiekiant apriboti jų tvarkymo ateityje;

k)

padaryti anoniminiais – pakeisti asmens duomenis taip, kad asmeninės ar materialinės padėties duomenys nebegalėtų būti priskiriami fiziniam asmeniui, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, arba galėtų būti jam priskiriami tik įdėjus pernelyg daug laiko, lėšų ir darbo.

3 straipsnis

Teisėtumo, proporcingumo ir tikslo principai

1.   Asmens duomenis gali rinkti kompetentingos institucijos, vykdydamos savo užduotis, tik konkrečiai įvardytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais; duomenys gali būti tvarkomi tik tuo pačiu tikslu, kuriuo jie buvo surinkti. Duomenų tvarkymas turi būti teisėtas, adekvatus ir neviršyti tikslų, kuriais jie renkami.

2.   Tolesnis tvarkymas kitu tikslu leidžiamas, jei:

a)

jis suderinamas su tikslais, kuriais duomenys buvo surinkti;

b)

pagal taikomas teisės nuostatas kompetentingoms institucijoms leidžiama tokius duomenis tvarkyti tokiu kitu tikslu; ir

c)

tvarkymas yra būtinas bei atitinka tą kitą tikslą.

Be to, kompetentingos institucijos gali toliau tvarkyti persiųstus asmens duomenis istoriniais, statistikos ar moksliniais tikslais, jeigu valstybės narės numato tinkamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, padaro duomenis anoniminiais.

4 straipsnis

Taisymas, trynimas ir blokavimas

1.   Jei asmens duomenys yra netikslūs, jie pataisomi, o prireikus ir jei tai įmanoma, baigiami pildyti ar atnaujinami.

2.   Asmens duomenys ištrinami arba padaromi anoniminiais, jei jie nebereikalingi tais tikslais, kuriais jie buvo teisėtai surinkti arba teisėtai toliau tvarkomi. Ši nuostata neturi poveikio pagal nacionalinę teisę atliekamam šių duomenų archyvavimui atskiroje duomenų bazėje atitinkamam laikotarpiui.

3.   Asmens duomenys ne ištrinami, o blokuojami, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jų ištrynimas galėtų turėti poveikį teisėtiems duomenų subjekto interesams. Blokuoti duomenys tvarkomi tik tuo tikslu, dėl kurio jie nebuvo ištrinti.

4.   Kai asmens duomenys pateikiami teismo sprendime ar įraše, susijusiame su teismo sprendimo paskelbimu, taisymas, trynimas ar blokavimas vykdomas nacionalinėmis taisyklėmis dėl teismo procesų.

5 straipsnis

Duomenų ištrynimo ir peržiūros terminų nustatymas

Nustatomi tinkami asmens duomenų ištrynimo arba duomenų saugojimo poreikio periodiškos peržiūros terminai. Tų terminų laikymasis užtikrinamas procedūrinėmis priemonėmis.

6 straipsnis

Ypatingų kategorijų duomenų tvarkymas

Asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politinius, religinius ar filosofinius įsitikinimus, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą leidžiama tvarkyti tik tais atvejais, kai tai yra tikrai būtina ir kai nacionalinė teisė numato tinkamas apsaugos priemones.

7 straipsnis

Automatizuoti individualūs sprendimai

Sprendimą, kuris duomenų subjektui daro neigiamą teisinį poveikį ar turi rimtų pasekmių ir kuris grindžiamas tik automatizuotu duomenų tvarkymu siekiant įvertinti duomenų subjekto tam tikrus asmeninius aspektus, leidžiama priimti tik jei tai leidžiama teisės aktais, kurie taip pat numato priemones, skirtas apsaugoti teisėtus duomenų subjekto interesus.

8 straipsnis

Persiunčiamų duomenų ar duomenų, kuriais naudotis sudaryta galimybė, kokybės patikrinimas

1.   Kompetentingos institucijos imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie yra netikslūs, neišsamūs arba pasenę, nebūtų persiunčiami ir nebūtų sudaroma galimybė jais naudotis. Tuo tikslu kompetentingos institucijos, kiek tai įmanoma, tikrina asmens duomenų kokybę prieš juos persiunčiant ar prieš sudarant galimybę jais naudotis. Jei yra galimybė, prie visų persiunčiamų duomenų pridedama visa turima informacija, sudaranti galimybę gaunančiajai valstybei narei nustatyti duomenų tikslumo, išsamumo, naujumo ir patikimumo laipsnį. Jei asmens duomenys buvo persiųsti jų neprašant, gaunančioji institucija turi nedelsdama patikrinti, ar tie duomenys yra būtini tam tikslui, dėl kurio jie buvo persiųsti.

2.   Paaiškėjus, kad buvo persiųsti neteisingi duomenys arba duomenys buvo persiųsti neteisėtai, duomenų gavėjas turi būti nedelsiant apie tai informuojamas. Tokie duomenys turi būti nedelsiant pataisyti, ištrinti arba blokuojami pagal 4 straipsnio nuostatas.

9 straipsnis

Terminai

1.   Persiųsdama duomenis arba sudarydama galimybę jais naudotis, persiunčiančioji institucija, laikydamasi nacionalinės teisės aktų ir pagal 4 bei 5 straipsnius gali nurodyti duomenų saugojimo terminus, kuriems pasibaigus duomenų gavėjas privalo duomenis ištrinti, užblokuoti arba patikrinti, ar jie vis dar reikalingi. Ši prievolė netaikoma, jeigu tuo metu, kai pasibaigia šie saugojimo terminai, duomenys reikalingi tuo metu vykstančiam tyrimui, patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamąsias veikas arba bausmių vykdymui.

2.   Jeigu persiunčiančioji institucija nenurodo terminų pagal 1 dalį, laikantis 4 ir 5 straipsnių dėl duomenų saugojimo taikomi gaunančiosios valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyti duomenų saugojimo terminai.

10 straipsnis

Registravimas ir dokumentavimas

1.   Visi persiųsti asmens duomenys turi būti registruojami ar dokumentuojami duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimo, taip pat savistabos ir deramo duomenų vientisumo ir saugumo užtikrinimo tikslais.

2.   Pagal 1 dalį užregistruoti ar dokumentuoti duomenys kompetentingos priežiūros institucijos prašymu perduodami jai duomenų apsaugos kontrolės tikslais. Kompetentinga priežiūros institucija šia informacija naudojasi tik duomenų apsaugos kontrolei ir deramam duomenų tvarkymui, taip pat jų vientisumui ir saugumui užtikrinti.

11 straipsnis

Iš kitos valstybės narės gautų asmens duomenų ar asmens duomenų, kuriais naudotis ji sudarė galimybę, tvarkymas

Iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gauti asmens duomenys ar asmens duomenys, kuriais naudotis ji sudarė galimybę, pagal 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus gali būti toliau tvarkomi tik šiais tikslais, išskyrus tikslus, kuriais jie buvo persiųsti arba kuriais buvo sudaryta galimybė jais naudotis:

a)

baudžiamųjų veikų, išskyrus tas, dėl kurių duomenys buvo persiųsti arba sudaryta galimybė jais naudotis, prevencijai, tyrimui, nustatymui ar patraukimui baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymui;

b)

kituose teisminiuose ir administraciniuose procesuose, kurie yra tiesiogiai susiję su baudžiamųjų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ar patraukimu baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymu;

c)

staigios ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencijai; arba

d)

visais kitais tikslais tik iš anksto gavus persiunčiančiosios valstybės narės sutikimą arba duomenų subjekto sutikimą, duotą pagal nacionalinės teisės nuostatas.

Be to, kompetentingos institucijos gali toliau tvarkyti persiųstus asmens duomenis istoriniais, statistikos ar moksliniais tikslais, jeigu valstybės narės numato tinkamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, padaro duomenis anoniminiais.

12 straipsnis

Nacionalinių duomenų tvarkymo apribojimų laikymasis

1.   Jeigu pagal persiunčiančiosios valstybės narės teisę tam tikromis aplinkybėmis kompetentingų institucijų tarpusavio keitimuisi duomenimis toje valstybėje narėje taikomi tam tikri tvarkymo apribojimai, persiunčiančioji institucija informuoja duomenų gavėją apie tokius duomenų tvarkymo apribojimus. Duomenų gavėjas užtikrina, kad laikomasi šių duomenų tvarkymo apribojimų.

2.   Kai taikydamos 1 dalies nuostatas, valstybės narės duomenų persiuntimui kitoms valstybėms narėms arba agentūroms ar organams, įsteigtiems pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, netaiko griežtesnių apribojimų nei panašiam nacionaliniam duomenų persiuntimui.

13 straipsnis

Duomenų perdavimas trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms arba tarptautiniams organams

1.   Valstybės narės numato, kad kitos valstybės narės kompetentingos institucijos persiųsti asmens duomenys arba asmens duomenys, kuriais naudotis ji sudarė galimybę, gali būti perduodami trečiosioms valstybėms arba tarptautiniams organams įsteigtiems pagal tarptautinius susitarimus arba paskelbtoms tarptautiniais organais, tik jeigu:

a)

tai būtina baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais,

b)

trečiosios valstybės priimančioji institucija arba priimantysis tarptautinis organas yra atsakingas už baudžiamųjų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar patraukimą baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymą,

c)

valstybė narė, iš kurios buvo gauti duomenys, laikydamasi nacionalinės teisės, sutiko su tokiu perdavimu; ir

d)

trečioji valstybė arba atitinkamas tarptautinis organas užtikrina tinkamą ketinamo atlikti duomenų tvarkymo apsaugos lygį.

2.   Perdavimas iš anksto negavus sutikimo pagal 1 dalies c punktą leidžiamas, tik jeigu perduoti duomenis yra būtina tiesioginės ir rimtos grėsmės valstybės narės ar trečiosios valstybės visuomenės saugumui ar svarbiems valstybės narės interesams prevencijos tikslais, o išankstinio sutikimo neįmanoma gauti laiku. Institucija, kurios sutikimą reikia gauti, informuojama nedelsiant.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, asmens duomenis galima perduoti, jeigu:

a)

tai numatoma duomenis perduodančios valstybės narės nacionalinėje teisėje dėl:

i)

duomenų subjekto konkrečių teisėtų interesų; arba

ii)

vyraujančių teisėtų interesų, visų pirma svarbių viešųjų interesų; arba

b)

trečioji valstybė arba gaunantysis tarptautinis organas nustato apsaugos priemones, kurias atitinkama valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę laiko tinkamomis.

4.   1 dalies d punkte nurodyto apsaugos lygio tinkamumas įvertinamas atsižvelgiant į visas duomenų perdavimo operacijos ar duomenų perdavimo operacijų aplinkybes. Ypatingas dėmesys skiriamas duomenų pobūdžiui, siūlomos tvarkymo operacijos ar operacijų tikslui ir trukmei, duomenų kilmės valstybei bei galutinės duomenų paskirties valstybei arba tarptautiniam organui, bendrosioms ir atskiriems sektoriams taikomoms teisės normoms, galiojančioms toje trečiojoje valstybėje arba tarptautiniame organe, taip pat profesinėms taisyklėms ir saugumo priemonėms, kurios taikomos toje valstybėje arba tarptautiniame organe.

14 straipsnis

Persiuntimas privačioms šalims valstybėse narėse

1.   Valstybės narės numato, kad iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gauti asmens duomenys ar asmens duomenys, kuriais naudotis ji sudarė galimybę, gali būti persiunčiami privačioms šalims, tik jeigu:

a)

valstybės narės kompetentinga institucija, iš kurios buvo gauti duomenys, laikydamasi nacionalinės teisės, sutiko su tokiu persiuntimu;

b)

duomenų subjekto konkretūs teisėti interesai neužkerta kelio persiuntimui; ir

c)

ypatingais atvejais perdavimas yra būtinas kompetentingai institucijai, persiunčiančiai duomenis privačiai šaliai:

i)

teisėtai jai skirtai užduočiai atlikti;

ii)

baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais;

iii)

staigios ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencijai; arba

iv)

didelės žalos asmenų teisėms prevencijai.

2.   Privačiai šaliai duomenis persiunčiančioji kompetentinga institucija praneša tai šaliai apie tikslus, kuriais duomenys gali būti išimtinai naudojami.

15 straipsnis

Informavimas kompetentingos institucijos prašymu

Duomenų gavėjas kompetentingai institucijai, persiuntusiai asmens duomenis ar sudariusiai galimybę jais naudotis, paprašius informuoja ją apie duomenų tvarkymą.

16 straipsnis

Duomenų subjekto informavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos informuotų duomenų subjektą apie asmens duomenų rinkimą ar tvarkymą pagal nacionalinės teisės nuostatas.

2.   Kai asmens duomenys persiunčiami tarp valstybių narių arba sudaroma galimybė jais naudotis, kiekviena valstybė narė pagal 1 dalyje minimas savo nacionalinės teisės nuostatas gali prašyti kitos valstybės narės neinformuoti duomenų subjekto. Tokiu atveju pastaroji valstybė narė neinformuoja duomenų subjekto negavusi kitos valstybės narės išankstinio sutikimo.

17 straipsnis

Teisė susipažinti su savo asmens duomenimis

1.   Kiekvienas duomenų subjektas paprašęs turi teisę priimtinais laiko tarpais, per daug nedelsiant ir be pernelyg didelių išlaidų gauti bent:

a)

duomenų valdytojo arba nacionalinės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad buvo perduoti arba sudaryta galimybė naudotis su juo susijusiais duomenimis arba jie nebuvo perduoti ir jais nesudaryta galimybė naudotis bei informaciją apie gavėjus, kuriems duomenys buvo atskleisti, arba tokių gavėjų kategorijas ir pranešimų apie vykdomą duomenų tvarkymą; arba

b)

nacionalinės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad buvo atlikti visi reikalingi patikrinimai.

2.   Valstybės narės gali patvirtinti teisines priemones, apribojančias teisę susipažinti su 1 dalies a punkte nurodyta informacija tais atvejais, kai toks apribojimas, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamo asmens teisėtus interesus, yra būtina ir proporcinga priemonė:

a)

siekiant netrukdyti atlikti oficialius ar teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras;

b)

siekiant nepakenkti baudžiamųjų veikų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymui;

c)

siekiant užtikrinti visuomenės saugumą;

d)

siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą;

e)

siekiant užtikrinti duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

3.   Apie atsisakymą suteikti teisę susipažinti su informacija arba tokios teisės apribojimą duomenų subjektui pranešama raštu. Tuo pat metu jam turi būti pranešamos ir faktinės ar teisinės priežastys, kuriomis grindžiamas toks sprendimas. Tokio pranešimo gali būti nereikalaujama tais atvejais, jei nurodomos 2 dalies a–e punktuose išvardintos priežastys. Visais šiais atvejais duomenų subjektas informuojamas, kad kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, teisminei institucijai ar teismui jis gali pateikti skundą.

18 straipsnis

Teisė ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti duomenis

1.   Duomenų subjektas turi teisę tikėtis, kad duomenų valdytojas atliks pagal šį pamatinį sprendimą numatomas pareigas, susijusias su asmens duomenų ištaisymu, ištrynimu ar blokavimu, laikydamasis 4, 8 ir 9 straipsnių. Valstybės narės nustato, ar duomenų subjektas šią teisę gali ginti tiesiogiai kreipdamasis į duomenų valdytoją, ar tarpininkaujant kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai. Jeigu duomenų valdytojas atsisako duomenis ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti, apie tokį atsisakymą turi būti pranešama raštu, o duomenų subjektas turi būti informuojamas apie nacionalinėje teisėje numatomas galimybes teikti skundą ar siekti teisminės teisės gynimo priemonės. Išnagrinėjus skundą arba prašymą dėl teisminės teisės gynimo priemonės, duomenų subjektui pranešama, ar duomenų valdytojo veiksmai buvo tinkami. Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad kompetentinga nacionalinė priežiūros institucija duomenų subjektui praneša, kad peržiūra įvyko.

2.   Jeigu duomenų subjektas ginčija, kad tam tikri jo asmens duomenys yra netikslūs, ir jų tikslumo ar netikslumo nustatyti negalima, tokie asmens duomenys gali būti pažymimi.

19 straipsnis

Teisė į kompensaciją

1.   Asmuo, patyręs žalą dėl neteisėtos tvarkymo operacijos ar veiksmo, nesuderinamo su nacionalinės teisės nuostatomis, priimtomis pagal šį pamatinį sprendimą, turi teisę iš duomenų valdytojo ar kitos valdžios institucijos, turinčios kompetenciją pagal nacionalinę teisę, gauti kompensaciją už patirtą žalą.

2.   Kai valstybės narės kompetentinga institucija persiuntė asmens duomenis, duomenų gavėjas, atsižvelgdamas į savo atsakomybę nukentėjusiajai šaliai pagal nacionalinę teisę, negali gindamasis pareikšti, kad persiųsti duomenys buvo netikslūs. Jeigu gavėjas sumoka kompensaciją už žalą, patirtą naudojantis neteisingai persiųstais duomenimis, persiunčiančioji kompetentinga institucija duomenų gavėjui kompensuoja žalai atlyginti sumokėtą sumą, atsižvelgdama į galimą duomenų gavėjo kaltę.

20 straipsnis

Teisminės teisės gynimo priemonės

Nepažeidžiant administracinių teisės gynimo priemonių, kurias taikyti galima numatyti prieš kreipiantis į teisminę instituciją, duomenų subjektas privalo turėti teisę siekti teisminės teisės gynimo priemonės, jei pažeidžiamos pagal galiojančią nacionalinę teisę jam garantuojamos teisės.

21 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymo konfidencialumas

1.   Asmenys, kurie turi teisę susipažinti su asmens duomenimis, kuriems taikomas šis pamatinis sprendimas, gali tvarkyti tokius duomenis, tik jeigu jie yra kompetentingos institucijos darbuotojai ar vykdo jos nurodymus, išskyrus atvejus, kai jam reikalavimą taip elgtis nustato teisės aktai.

2.   Asmenys, dirbantys valstybės narės kompetentingoje institucijoje, privalo laikytis visų duomenų apsaugos taisyklių, kurios taikomos tai kompetentingai institucijai.

22 straipsnis

Duomenų tvarkymo saugumas

1.   Valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo arba atsitiktinio praradimo, pakeitimo, neleistino atskleidimo ar nesankcionuotos teisės su jais susipažinti, visų pirma atvejais, kai tvarkomi duomenys persiunčiami tinklu arba sudaroma galimybė jais naudotis tiesioginės automatizuotos prieigos būdu, taip pat apsaugoti nuo visų kitų neteisėtų tvarkymo būdų, visų pirma atsižvelgiant į pavojus, kuriuos kelia duomenų tvarkymas, ir į saugotinų duomenų pobūdį. Tokiomis priemonėmis, atsižvelgiant į technikos lygį ir jų įgyvendinimo išlaidas, užtikrinamas tinkamas saugumo lygis, atsižvelgiant į pavojus, kuriuos kelia duomenų tvarkymas, ir į saugotinų duomenų pobūdį.

2.   Automatizuoto duomenų tvarkymo srityje kiekviena valstybė narė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama:

a)

nesuteikti neįgaliotiems asmenims teisės naudotis duomenų tvarkymo įranga, naudojama asmens duomenims tvarkyti (naudojimosi įranga kontrolė);

b)

užkirsti kelią neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

c)

užkirsti kelią neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų saugojimo kontrolė);

d)

užkirsti kelią leidimo neturintiems duomenų perdavimo įrangą naudojantiems asmenims naudoti automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (naudotojo kontrolė);

e)

užtikrinti, kad asmenys, įgalioti naudotis automatizuota duomenų tvarkymo sistema, galėtų susipažinti tik su tais duomenimis, dėl kurių jiems išduotas leidimas (naudojimosi duomenimis kontrolė);

f)

užtikrinti, kad būtų įmanoma patikrinti ir nustatyti, kokiems organams asmens duomenys buvo persiųsti ar gali būti persiųsti arba sudaryta galimybė jais naudotis per duomenų perdavimo įrangą (duomenų perdavimo kontrolė);

g)

užtikrinti, kad vėliau būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuotas duomenų tvarkymo sistemas, kada ir kas tuos duomenis įvedė (duomenų įvedimo kontrolė);

h)

užkirsti kelią neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, pakeitimui arba ištrynimui asmens duomenų perdavimo metu arba duomenų laikmenos gabenimo metu (gabenimo kontrolė);

i)

užtikrinti, kad įrengtas sistemas būtų galima atstatyti pertraukties atveju (atgavimas);

j)

užtikrinti, kad sistemos funkcijos veiktų, kad apie pastebėtas funkcionavimo klaidas būtų pranešama (patikimumas) ir kad dėl blogo sistemos veikimo saugomi duomenys nebūtų sugadinti (vientisumas).

3.   Valstybės narės numato, kad duomenų tvarkytojai gali būti paskirti tik tuo atveju, jei jie užtikrina 1 dalyje numatytą reikiamą techninių bei organizacinių priemonių įgyvendinimą ir laikosi 21 straipsnyje numatytų nurodymų. Kompetentinga institucija stebi duomenų tvarkytojų veiklą šioje srityje.

4.   Duomenų tvarkytojas gali tvarkyti duomenis tik remdamasis teisės aktu arba rašytine sutartimi.

23 straipsnis

Išankstinės konsultacijos

Valstybės narės užtikrina, kad būtų konsultuojamasi su kompetentingomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis prieš tvarkant asmens duomenis, kurie bus įtraukti į naują rinkmenų sistemą, kuri bus sukurta, jeigu:

a)

turi būti tvarkomi 6 straipsnyje numatyti ypatingų kategorijų duomenys; arba

b)

duomenų tvarkymo būdas, visų pirma kai naudojantis naujomis technologijomis, mechanizmais ar procedūromis, kelia kitokio pobūdžio specifinį pavojų duomenų subjekto pagrindinėms teisėms ir laisvėms, visų pirma privatumui.

24 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės patvirtina tinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos šio pamatinio sprendimo nuostatos, visų pirma nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikomas pažeidus pagal šį pamatinį sprendimą priimtas nuostatas.

25 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė numato, kad viena ar kelios valdžios institucijos būtų atsakingos už rekomendacijas, kaip savo teritorijoje taikyti valstybių narių pagal šį pamatinį sprendimą priimtas nuostatas, ir už jų taikymo stebėseną. Šios valdžios institucijos, vykdydamos joms patikėtas funkcijas, veikia visiškai nepriklausomai.

2.   Kiekvienai valdžios institucijai suteikiami visų pirma:

a)

įgaliojimai tirti, pavyzdžiui, įgaliojimai susipažinti su tvarkymo operacijų metu tvarkomais duomenimis, ir įgaliojimai surinkti visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

b)

įgaliojimai veiksmingai įsikišti, pavyzdžiui, pareikšti nuomonę prieš atliekant tvarkymo operacijas ir užtikrinti, kad tokios nuomonės būtų tinkamu būdu skelbiamos viešai, taip pat įgaliojimai nurodyti blokuoti, ištrinti arba sunaikinti duomenis, laikinai arba visam laikui uždrausti tvarkyti duomenis, įspėti duomenų valdytoją ar pateikti jam pastabą arba įgaliojimai perduoti klausimą svarstyti nacionaliniams parlamentams ar kitoms politinėms institucijoms;

c)

įgaliojimas dalyvauti teismo procesuose, kai buvo pažeistos pagal šį pamatinį sprendimą priimtos nacionalinės nuostatos, arba atkreipti teisminių institucijų dėmesį į tokį pažeidimą. Priežiūros institucijos priimti sprendimai, dėl kurių pateikiami skundai, gali būti apskundžiami teismuose.

3.   Kiekviena priežiūros institucija nagrinėja asmens iškeltus ieškinius dėl jo teisių ir laisvių apsaugos tvarkant asmens duomenis. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie ieškinio rezultatą.

4.   Valstybės narės numato, kad priežiūros institucijos nariai ir personalas taip pat privalo laikytis duomenų apsaugos nuostatų, taikomų tai kompetentingai institucijai, ir net jei jie toje institucijoje nebedirba, jie privalo vykdyti pareigą saugoti profesinę paslaptį, susijusią su konfidencialia informacija, su kuria jie gali susipažinti.

26 straipsnis

Ryšys su susitarimais su trečiosiomis valstybėmis

Šis pamatinis sprendimas neturi įtakos valstybių narių ar Sąjungos pareigoms ir įsipareigojimams pagal dvišalius ir (arba) daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, jau sudarytais šio pamatinio sprendimo priėmimo metu.

Taikant šiuos susitarimus iš kitos valstybės narės gautų asmens duomenų perdavimas trečiajai valstybei atliekamas laikantis atitinkamai 13 straipsnio 1 dalies c punkto ar 2 dalies.

27 straipsnis

Įvertinimas

1.   Ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 27 d. valstybės narės pateikia ataskaitas Komisijai apie nacionalines priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos užtikrinti, jog būtų visapusiškai laikomasi šio pamatinio sprendimo, visų pirma dėl tų nuostatų, kurios duomenų rinkimo metu jau turi būti įvykdytos. Komisija išnagrinėja šių nuostatų poveikį šio pamatinio sprendimo taikymo sričiai, kaip ji apibrėžta 1 straipsnio 2 dalyje.

2.   Per vienerių metų laikotarpį Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie 1 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatus ir prie pranešimo prideda atitinkamus pasiūlymus dėl šio pamatinio sprendimo pakeitimų.

28 straipsnis

Ryšys su anksčiau priimtais Sąjungos teisės aktais

Jeigu teisės aktuose, priimtuose pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį iki šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos ir reglamentuojančiuose keitimąsi asmens duomenimis tarp valstybių narių ar valstybių narių paskirtųjų institucijų prieigą prie pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį sukurtų informacinių sistemų, nustatomos gaunančiajai valstybei narei taikomos konkrečios sąlygos, susijusios su tokių duomenų naudojimu, šios sąlygos yra viršesnės už šio pamatinio sprendimo nuostatas dėl iš kitos valstybės narės gautų asmens duomenų ar asmens duomenų, kuriais naudotis ji sudarė galimybę, naudojimo.

29 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pradėtų laikytis šio pamatinio sprendimo anksčiau nei 2010 m. lapkričio 27 d.

2.   Iki tos pačios dienos valstybės narės perduoda Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatytos pareigos, tekstą ir informaciją apie 25 straipsnyje nurodytą priežiūros instituciją arba institucijas. Pagal šią informaciją parengtos Komisijos ataskaitos pagrindu Taryba anksčiau nei 2011 m. lapkričio 27 d. įvertina, kiek valstybės narės laikosi šio pamatinio sprendimo nuostatų.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. ALLIOT-MARIE


(1)  OL C 125 E, 2008 5 22, p. 154.

(2)  OL C 198, 2005 8 12, p. 1.

(3)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(5)  OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(6)  OL L 69, 2005 3 16, p. 67.

(7)  OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(8)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(9)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(10)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(11)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(12)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(13)  OL L 53, 2008 2 27, p. 50.

(14)  OL L 83, 2008 3 26, p. 5.

(15)  OL C 303, 2007 12 14, p. 1.


30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/72


TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2008/978/TVR

2008 m. gruodžio 18 d.

dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Tamperės Europos Vadovų Tarybos, posėdžiavusios 1999 m. spalio 15–16 d., išvados ir ypač jų 33 punktas numato, kad abipusio pripažinimo principas turėtų tapti teisinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose kertiniu akmeniu.

(2)

2000 m. lapkričio 29 d. Taryba, vadovaudamasi Tamperės išvadomis, priėmė abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo baudžiamosiose bylose priemonių programą (2). Šis pamatinis sprendimas yra būtinas papildyti tos programos 5 ir 6 priemones, susijusias su abipusiu orderių, skirtų gauti įrodymus, pripažinimu.

(3)

Hagos programos (3), įtrauktos į 2004 m. lapkričio 4–5 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 3.3.1 punkte pabrėžiama, kad svarbu užbaigti išsamią priemonių, skirtų įgyvendinti teisminių sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, programą ir tai, kad Europos įrodymų orderį (EĮO) būtina įvesti prioriteto tvarka.

(4)

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 202/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (4) buvo pirmoji konkreti priemonė baudžiamosios teisės srityje įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą.

(5)

2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (5) atkreipiamas dėmesys į kuo skubesnio abipusio orderių pripažinimo būtinybę, siekiant užkirsti kelią įrodymų sunaikinimui, pakeitimui, išvežimui, perdavimui ar perleidimui. Tačiau tai apima tik dalį teisminio bendradarbiavimo spektro baudžiamosiose bylose, susijusio su įrodymais, o paskesnis įrodymų perdavimas paliekamas tarpusavio pagalbos procedūroms.

(6)

Todėl būtina toliau gerinti teisminį bendradarbiavimą taikant abipusio pripažinimo principą teismo sprendimams, naudojant EĮO formą, skirtą gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose.

(7)

EĮO gali būti naudojamas gauti bet kuriuos daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose, kuriems gali būti išduotas EĮO. Tai, pavyzdžiui, gali apimti trečiosios šalies daiktus, dokumentus arba duomenis, patalpų kratą, įskaitant privačias įtariamojo patalpas, istorinius duomenis apie naudojimąsi bet kokiomis paslaugomis, įskaitant finansinius sandorius, archyvinius pranešimų, apklausų ir teismo posėdžių įrašus, bei kitus įrašus, įskaitant specialios tyrimo technikos rezultatus.

(8)

Abipusio pripažinimo principas grindžiamas aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo lygiu. Siekiant stiprinti šį pasitikėjimą šiame pamatiniame sprendime turėtų būti numatytos kelios apsaugos priemonės, skirtos pagrindinių teisių apsaugai. Todėl EĮO turėtų išduoti tik teisėjai, teismai, tyrimą atliekantys pareigūnai, prokurorai ir tam tikros kitos valstybių narių pagal šį pamatinį sprendimą apibrėžtos teisminės institucijos.

(9)

Šis pamatinis sprendimas priimamas pagal Sutarties 31 straipsnį ir todėl yra susijęs su teisminiu bendradarbiavimu, vykdomu tos nuostatos kontekste, siekiant padėti surinkti įrodymus, skirtus šio pamatinio sprendimo 5 straipsnyje apibrėžtiems procesams. Nors kitos institucijos, išskyrus teisėjus, teismus, tyrimą atliekančius tardytojus ir prokurorus, gali dalyvauti renkant tokius įrodymus pagal 2 straipsnio c punkto ii papunktį, šis pamatinis sprendimas neapima kitomis Sutarčių nuostatomis reglamentuojamo policijos, muitinės, pasienio ir administracinio bendradarbiavimo.

(10)

„Kratos ar poėmio“ sąvoka neturėtų būti remiamasi taikant bet kokį kitą tarp valstybių narių taikomą dokumentą, visų pirma 1959 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos konvenciją dėl valstybių narių tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose ir ją papildančius dokumentus.

(11)

EĮO turėtų būti išduotas tik tada, kai ieškomus daiktus, dokumentus ar duomenis būtina ir proporcinga gauti baudžiamųjų ar kitų atitinkamų procesų tikslais. Be to, EĮO turėtų būti išduotas tik tada, kai atitinkami daiktai, dokumentai ar duomenys gali būti gauti pagal išduodančiosios valstybės teisę panašiu atveju. Pareiga užtikrinti šių sąlygų laikymąsi turėtų tekti išduodančiajai institucijai. Todėl nepripažinimo ar nevykdymo pagrindai šių klausimų neturėtų apimti.

(12)

Vykdančioji institucija turėtų naudotis mažiausiai trukdančiais būdais, siekdama gauti ieškomus daiktus, dokumentus ar duomenis.

(13)

Vykdančioji institucija turėtų būti įpareigota vykdyti EĮO dėl elektroninių duomenų, kurie nėra vykdančiosios valstybės teritorijoje, tik tiek, kiek tai įmanoma pagal jos teisę.

(14)

Išduodančiajai institucijai turėtų būti suteikta galimybė, jei tai numatyta išduodančios valstybės nacionalinėje teisėje perkeliant į ją 12 straipsnį, prašyti vykdančiosios institucijos teisiniuose ar administraciniuose procesuose laikytis nurodytų formalumų ir procedūrų, kurie gali padėti užtikrinti, kad ieškomi įrodymai būtų priimtini išduodančiojoje valstybėje, pavyzdžiui, oficialiai antspauduoti dokumentą, dalyvauti išduodančiosios valstybės atstovui, fiksuoti laiką ir datą siekiant sudaryti įrodymų seką. Tokie formalumai ir procedūros neturėtų apimti prievartos priemonių.

(15)

EĮO, kiek tai įmanoma ir nepažeidžiant nacionalinėje teisėje nustatytų pagrindinių garantijų, turėtų būti vykdomas laikantis išduodančiosios valstybės narės aiškiai nurodytų formalumų ir procedūrų.

(16)

Siekiant užtikrinti teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose efektyvumą turėtų būti ribojama galimybė atsisakyti pripažinti arba vykdyti EĮO, taip pat ribojami vykdymo atidėjimo pagrindai. Visų pirma, tam tikrų nusikalstamų veikų kategorijų atžvilgiu neturėtų būti galima atsisakyti vykdyti EĮO dėl to, kad veika, dėl kurios išduotas EĮO, nėra nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės narės teisę (dvigubas baudžiamumas).

(17)

Turėtų būti galima atsisakyti pripažinti arba vykdyti EĮO, kai jo pripažinimas ar vykdymas vykdančiojoje valstybėje pažeistų toje valstybėje taikomą imunitetą ar privilegiją. Bendro imuniteto ar privilegijos sąvokos apibrėžimo Europos Sąjungoje nėra, todėl šie terminai tiksliai apibrėžtini nacionalinėje teisėje, ir jie gali apimti medicinos ir teisės profesijų atstovams taikomą apsaugą, tačiau neturėtų būti aiškinami taip, kad tai prieštarautų 2001 m. spalio 16 d. Tarybos akto pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtinančio Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolą (6) 7 straipsnyje numatytai pareigai panaikinti tam tikrus atsisakymo pagrindus.

(18)

Turėtų būti įmanoma atsisakyti pripažinti arba vykdyti EĮO, jei vykdymas pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams, keltų pavojų informacijos šaltiniui arba jo vykdymui reikėtų naudoti įslaptintą informaciją, susijusią su tam tikra žvalgybos veikla. Tačiau pritariama, kad šis nepripažinimo ar nevykdymo pagrindas būtų taikomas tik tais atvejais ir tik tiek, jei daiktai, dokumentai ar duomenys dėl tų priežasčių būtų nenaudojami kaip įrodymai panašioje vidaus byloje.

(19)

13 straipsnio 1 dalies tam tikros nuostatos, susijusios su 13 straipsnio 1 dalies f punkto i papunkčiu, nedaro įtakos tam, kaip ir kokiu mastu įgyvendinami kiti atsisakymo pagrindai pagal 13 straipsnio 1 dalį.

(20)

Taip pat būtina nustatyti terminus, kad būtų užtikrintas greitas, efektyvus ir nuoseklus bendradarbiavimas, siekiant gauti daiktus, dokumentus ir duomenis tam, kad jie būtų naudojami baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje.

(21)

Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatytos teisės gynimo priemonės, skirtos ginčyti svarbias priežastis, kuriomis grindžiami sprendimai gauti įrodymus, įskaitant tai, ar sprendimas būtinas ir proporcingas, nors tos priemonės gali būti skirtingos valstybėse narėse ir gali būti taikomos skirtingais procesų etapais.

(22)

Būtina sukurti mechanizmą, kuris leistų įvertinti šio pamatinio sprendimo veiksmingumą.

(23)

Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslo – pakeisti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo sistemos, skirtos gauti daiktus, dokumentus arba duomenis – valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, ir dėl jo masto ir poveikio šis tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, Taryba gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje bei Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Vadovaujantis pastarajame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šis pagrindų sprendimas nereglamentuoja daugiau nei būtina šiam tikslui pasiekti.

(24)

Įgyvendinant šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys bus saugomi pagal atitinkamus teisės aktus, įskaitant 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu principus, taip pat šiuo pamatiniu sprendimu suteikiama papildoma apsauga pagal 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose (7) 23 straipsnį.

(25)

EĮO turėtų egzistuoti kartu su esamomis tarpusavio pagalbos procedūromis, tačiau toks bendras egzistavimas turėtų būti laikinas, kol pagal Hagos programą įrodymų rinkimo tipams, kuriems netaikomas šis pamatinis sprendimas, taip pat bus pradėtas taikyti abipusio pripažinimo dokumentas, kurį priėmus būtų sukurta visapusiška abipusio pripažinimo tvarka, pakeičianti tarpusavio pagalbos procedūras.

(26)

Valstybės narės skatinamos savo ir Europos Sąjungos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šio pamatinio sprendimo nuostatų ir nacionalinių įgyvendinimo priemonių koreliaciją, ir perduoti tai Komisijai kartu su nacionalinės teisės aktų, įgyvendinančių šį pamatinį sprendimą, tekstais.

(27)

Šiuo pamatiniu sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu ir atspindimų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti vykdyti EĮO, kai yra priežasčių remiantis objektyviais kriterijais manyti, kad EĮO buvo išduotas siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ar jį bausti dėl jo lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos, seksualinės orientacijos, tautybės, kalbos ar politinių įsitikinimų, arba kad to asmens padėčiai gali būti daroma neigiama įtaka dėl bet kurios iš tų priežasčių.

(28)

Šis pamatinis sprendimas neužkerta kelio bet kuriai valstybei narei taikyti savo konstitucines taisykles, susijusias su tinkamu procesu, asociacijos laisve, spaudos laisve ir išraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse.

(29)

Šis pamatinis sprendimas neatleidžia valstybių narių nuo jų pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą pagal Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROPOS ĮRODYMŲ ORDERIS (EĮO)

1 straipsnis

EĮO apibrėžimas ir pareiga jį vykdyti

1.   EĮO yra valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas teismo sprendimas, skirtas gauti daiktus, dokumentus ir duomenis iš kitos valstybės narės siekiant juos naudoti procesuose, nurodytuose 5 straipsnyje.

2.   Valstybės narės turi vykdyti visus EĮO pagal abipusio pripažinimo principą ir šio pamatinio sprendimo nuostatas.

3.   Šis pamatinis sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, išdėstytus Sutarties 6 straipsnyje, ir neturi įtakos jokioms teisminių institucijų prievolėms šioje srityje.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame pamatiniame sprendime:

a)

išduodančioji valstybė – valstybė narė, kurioje išduotas EĮO;

b)

vykdančioji valstybė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra daiktai, dokumentai ar duomenys, arba, elektroninių duomenų atveju, yra tiesiogiai prieinami pagal vykdančiosios valstybės teisę;

c)

išduodančioji institucija:

i)

teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas, prokuroras; arba

ii)

bet kuri kita teisminė institucija, apibrėžta išduodančiosios valstybės, tam tikroje byloje veikianti kaip tyrimo baudžiamosiose bylose institucija, pagal nacionalinę teisę kompetentinga išduoti orderį įrodymams gauti tarptautinio pobūdžio bylose;

d)

vykdančioji institucija – institucija, pagal šį pamatinį sprendimą įgyvendinančią nacionalinę teisę kompetentinga pripažinti ar vykdyti EĮO pagal šį pamatinį sprendimą;

e)

„krata ar poėmis“ apima bet kokias baudžiamojo proceso priemones, kurias taikant iš juridinio arba fizinio asmens naudojant teisinę prievartą reikalaujama pateikti arba dalyvauti pateikiant daiktus, dokumentus arba duomenis, ir kurios, jei toks reikalavimas nevykdomas, gali būti įgyvendinamos be tokio asmens sutikimo arba už tai gali būti taikoma sankcija.

3 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

1.   Kiekviena valstybė narė informuoja Tarybos Generalinį sekretoriatą, kuri institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę yra kompetentingos pagal 2 straipsnio c ir d punktus, kai ta valstybė narė yra išduodančioji valstybė arba vykdančioji valstybė.

2.   Valstybės narės, norėdamos pasinaudoti galimybe paskirti centrinę instituciją ar institucijas pagal 8 straipsnio 2 dalį, pateikia Tarybos Generaliniam sekretoriatui informaciją, susijusią su paskirta centrine institucija (-omis). Tokie nurodymai yra privalomi išduodančiosios valstybės institucijoms.

3.   Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

4 straipsnis

EĮO taikymo sritis

1.   Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies, EĮO gali būti išduodamas 7 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, siekiant vykdančiojoje valstybėje gauti daiktus, dokumentus ar duomenis, kurių reikia išduodančiojoje valstybėje 5 straipsnyje nurodytose bylose. EĮO apima jame nurodytus daiktus, dokumentus ir duomenis.

2.   EĮO neišduodamas siekiant pareikalauti vykdančiosios institucijos:

a)

atlikti apklausas, gauti pareiškimus ar inicijuoti kitokius posėdžius, kuriuose dalyvautų įtariamieji, liudytojai, ekspertai ar kuri kita šalis;

b)

atlikti kūno patikrinimus ar tiesiogiai gauti biologinę medžiagą ar biometrinius duomenis iš bet kurio asmens kūno, įskaitant DNR pavyzdžius ar pirštų atspaudus;

c)

gauti tikralaikę informaciją, pavyzdžiui, perimant pranešimus, slapta stebint ar stebint banko sąskaitas;

d)

atlikti egzistuojančių daiktų, dokumentų ar duomenų analizę; ir

e)

gauti ryšių duomenis, kuriuos saugo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų ar viešųjų ryšių tinklų paslaugų teikėjai.

3.   Keitimasis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius iš nuosprendžių registro atliekamas pagal 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimą 2005/876/TVR dėl keitimosi informacija apie teistumą (8) ir kitus atitinkamus teisės aktus.

4.   EĮO gali būti išduodamas siekiant gauti daiktus, dokumentus ar duomenis, kuriems taikoma 2 dalis, kai vykdančioji institucija jau turi ieškomus daiktus, dokumentus ar duomenis dar neišdavus EĮO.

5.   Nepaisant 1 dalies, EĮO išduodančiosios institucijos nurodymu taip pat apima bet kurį kitą daiktą, dokumentą ar duomenis, kuriuos vykdančioji institucija randa EĮO vykdymo metu ir be papildomų klausimų mano, kad jie reikalingi procesuose, dėl kurių buvo išduotas EĮO.

6.   Nepaisant 2 dalies, išduodančiosios institucijos prašymu, EĮO gali taip pat apimti asmenų, dalyvaujančių vykdant EĮO ir tiesiogiai susijusių su EĮO dalyku, apklausą. Atliekant tokias apklausas taip pat taikomos vykdančiosios valstybės atitinkamos taisyklės, taikomos nacionalinėms byloms.

5 straipsnis

Procesų, dėl kurių gali būti išduotas EĮO, rūšys

EĮO gali būti išduotas:

a)

baudžiamajame procese, kurį pradėjo teisminė institucija ar kuris bus pradėtas teisminėje institucijoje dėl nusikaltimo pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę;

b)

administracinių institucijų pradėtame procese dėl veikų, už kurias pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę baudžiama kaip už teisės taisyklių pažeidimus, ir kuriame priėmus sprendimą gali būti pradėtas procesas teisme, turinčiame jurisdikciją baudžiamosiose bylose;

c)

teisminių institucijų pradėtame procese dėl veikų, už kurias pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę baudžiama kaip už teisės taisyklių pažeidimus, ir kuriame priėmus sprendimą gali būti pradėtas procesas teisme, turinčiame jurisdikciją baudžiamosiose bylose; ir

d)

dėl a, b bei c punktuose nurodytų procesų, susijusių su nusikalstamomis veikomis ar pažeidimais, už kuriuos išduodančiojoje valstybėje juridinis asmuo gali būti atsakingas arba baudžiamas.

6 straipsnis

EĮO turinys ir forma

1.   Priede pateiktos formos EĮO turi užpildyti ir pasirašyti išduodančioji institucija bei patvirtinti jo turinio tikslumą.

2.   Išduodančioji valstybė EĮO turi parengti oficialia ar viena iš oficialių vykdančiosios valstybės kalbų arba jį į ją išversti.

Kiekviena valstybė narė šio pamatinio sprendimo priėmimo metu arba vėliau Tarybos Generaliniam sekretoriatui deponuotoje deklaracijoje gali nurodyti, kad ji priims EĮO ar EĮO vertimą į vieną ar daugiau kitų Sąjungos institucijų oficialių kalbų.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS IR GARANTIJOS IŠDUODANČIAJAI VALSTYBEI

7 straipsnis

EĮO išdavimo sąlygos

Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad EĮO būtų išduotas tik kai išduodančioji institucija yra įsitikinusi, jog įvykdytos šios sąlygos:

a)

gauti ieškomus daiktus, dokumentus ar duomenis būtina ir proporcinga 5 straipsnyje nurodytų procesų tikslais;

b)

daiktai, dokumentai ar duomenys galėtų būti gauti pagal išduodančiosios valstybės teisę panašioje byloje, jei jie būtų išduodančiosios valstybės teritorijoje, net jei būtų taikomos kitokios procesinės priemonės.

Šios sąlygos kiekvienu atveju įvertinamos tik išduodančiojoje valstybėje.

8 straipsnis

EĮO perdavimas

1.   EĮO gali būti perduodamas valstybės narės kompetentingai institucijai, jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių manyti, kad toje valstybėje narėje yra atitinkami daiktai, dokumentai ar duomenys arba, elektroninių duomenų atveju, jie yra tiesiogiai prieinami pagal vykdančiosios valstybės teisę. Išduodančioji institucija nedelsiant jį perduoda vykdančiajai institucijai bet kuriuo būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą laikantis sąlygų, kurioms esant vykdančioji valstybė gali nustatyti autentiškumą. Visas tolesnis išduodančiosios ir vykdančiosios institucijų oficialus bendravimas vyksta tiesiogiai.

2.   Kiekviena valstybė narė gali paskirti centrinę instituciją arba, jei taip numato jos teisinė sistema, kelias centrines institucijas, kurios padėtų kompetentingoms institucijoms. Valstybė narė, jei tai būtina dėl jos vidaus teisminės sistemos sąrangos, gali paskirti centrinę instituciją (-as), atsakingą (-as) už administracinį EĮO perdavimą ir priėmimą bei už visą kitą su tuo susijusį oficialų susirašinėjimą.

3.   Jei išduodančioji institucija pageidauja, perdavimas gali būti vykdomas per saugią Europos teisminio tinklo telekomunikacijų sistemą.

4.   Jei vykdančioji institucija nežinoma, tai išduodančioji institucija pateikia visus reikiamus užklausimus, taip pat ir per Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų šią informaciją iš vykdančiosios valstybės.

5.   Kai vykdančiosios valstybės institucija, kuri gauna EĮO, neturi jurisdikcijos jį pripažinti ir imtis reikiamų priemonių jam įgyvendinti, ji ex officio perduoda EĮO vykdančiajai institucijai ir apie tai praneša išduodančiajai institucijai.

6.   Visi sunkumai, susiję su EĮO vykdymui reikalingų bet kurių dokumentų perdavimu ar autentiškumu, turi būti tiesiogiai sprendžiami dalyvaujančių išduodančiųjų ir vykdančiųjų institucijų arba tam tikrais atvejais dalyvaujant valstybių narių centrinėms institucijoms.

9 straipsnis

EĮO, susijęs su ankstesniu EĮO ar arešto aktu

1.   Jeigu išduodančioji institucija išduoda EĮO, kuris papildo ankstesnį EĮO arba buvo priimtas perdavus arešto aktą pagal Pamatinį sprendimą 203/577/TVR, ji tai nurodo EĮO remdamasi priede nurodyta forma.

2.   Kai pagal galiojančias nuostatas išduodančioji institucija dalyvauja vykdant EĮO vykdančiojoje valstybėje, ji, nepažeisdama pagal 3 straipsnio 2 dalį padarytų deklaracijų gali tiesiogiai teikti EĮO kompetentingai vykdančiajai institucijai dar būdama toje valstybėje.

10 straipsnis

Asmens duomenų naudojimo sąlygos

1.   Pagal šį pamatinį sprendimą gautus asmens duomenis išduodančioji valstybė gali naudoti:

a)

procese, dėl kurio gali būti išduotas EĮO;

b)

kitame teisminiame ir administraciniame procese, tiesiogiai susijusiame su a punkte nurodytu procesu;

c)

siekiant užkirsti kelią artimai ir rimtai grėsmei, kylančiai visuomenės saugumui.

Visais kitais a, b ir c punktuose neišdėstytais tikslais pagal šį pamatinį sprendimą gauti asmens duomenys gali būti naudojami tik iš anksto gavus vykdančiosios valstybės sutikimą, nebent išduodančioji valstybė gavo duomenų subjekto sutikimą.

2.   Tam tikrų bylų aplinkybėmis vykdančioji valstybė gali reikalauti valstybės narės, kuriai asmens duomenys buvo perduoti, suteikti informaciją apie tų duomenų panaudojimą.

3.   Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos valstybė narė gauna pagal šį pamatinį sprendimą ir kurie yra tos valstybės narės kilmės.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS IR GARANTIJOS VYKDANČIAJAI VALSTYBEI

11 straipsnis

Pripažinimas ir vykdymas

1.   Vykdančioji institucija pripažįsta pagal 8 straipsnį perduotą EĮO nereikalaudama jokių papildomų formalumų ir nedelsdama imasi reikiamų priemonių, kad jis būtų vykdomas tokiu pačiu būdu kaip tuos daiktus, dokumentus ar duomenis gautų vykdančiosios valstybės institucija, išskyrus atvejus, kai ta institucija nusprendžia taikyti vieną iš 13 straipsnyje nustatytų nepripažinimo ar nevykdymo pagrindų arba vieną iš 16 straipsnyje nustatytų atidėjimo pagrindų.

2.   Vykdančioji valstybė atsakinga už priemonių, kurios pagal jos nacionalinę teisę užtikrins, kad bus pateikti EĮO reikalaujami daiktai, dokumentai ar duomenys, pasirinkimą, bei ji turi nuspręsti, ar tokiai pagalbai suteikti būtina naudoti prievartos priemones. Priemonių, kurių reikia EĮO vykdyti, imamasi pagal vykdančiosios valstybės taikomas procesines taisykles.

3.   Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti:

i)

kad visas priemones, kurias būtų galima taikyti panašioje vidaus byloje vykdančiojoje valstybėje, taip pat būtų galima taikyti siekiant įvykdyti EĮO;

ir

ii)

kad siekiant įvykdyti EĮO, susijusį su viena iš 14 straipsnio 2 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, būtų galima taikyti priemones, įskaitant kratą ir poėmį.

4.   Jei išduodančioji institucija nėra teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras ir jei EĮO nepatvirtino viena iš minėtų institucijų išduodančiojoje valstybėje, tai vykdančioji institucija gali tam tikru atveju nuspręsti, kad siekiant įvykdyti EĮO negali būti atliekama krata ar poėmis. Prieš taip nuspręsdama vykdančioji institucija turi konsultuotis su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija.

5.   Priimant šį pamatinį sprendimą valstybė narė gali Tarybos Generaliniam sekretoriatui pateikti deklaraciją arba vėliau pateikti pareiškimą, kuriuo prašoma tokio patvirtinimo visais atvejais, kai išduodančioji institucija nėra teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras, ir kai pagal vykdančiosios valstybės teisę panašioje vidaus byloje teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras turėtų nurodyti taikyti EĮO vykdymui būtinas priemones ar prižiūrėti, kaip jos taikomos.

12 straipsnis

Formalumai, kurių turi būti laikomasi vykdančiojoje valstybėje

Vykdančioji institucija laikosi išduodančiosios institucijos aiškiai nurodytų formalumų ir procedūrų, išskyrus atvejus, kai šiame pamatiniame sprendime numatyta kitaip, ir jei tokie formalumai ir procedūros neprieštarauja vykdančiosios valstybės pagrindiniams teisės principams. Šis straipsnis nenustato pareigos taikyti prievartos priemones.

13 straipsnis

Nepripažinimo ar nevykdymo pagrindai

1.   Vykdančioji valstybė gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti EĮO:

a)

jei jo vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;

b)

jei 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais EĮO susijęs su veikomis, kurios nėra nusikalstamos veikos pagal vykdančiosios valstybės teisę;

c)

jei tam tikru atveju EĮO neįmanoma įvykdyti jokiomis vykdančiajai institucijai pagal 11 straipsnio 3 dalį prieinamomis priemonėmis; arba

d)

jei pagal vykdančiosios valstybės teisę esama imuniteto ar privilegijos, neleidžiančių vykdyti EĮO;

e)

jei vienu iš 11 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytų atvejų EĮO nebuvo patvirtintas;

f)

jei EĮO susijęs su nusikaltimais, kurie:

i)

pagal vykdančiosios valstybės teisę laikomi visiškai arba didžiąja ar esmine dalimi įvykdytais jos teritorijoje ar lygiavertėje jos teritorijai vietoje, arba

ii)

buvo įvykdyti už išduodančiosios valstybės teritorijos ribų ir vykdančiosios valstybės teisė draudžia imtis teisinių procesinių veiksmų dėl tokių nusikalstamų veikų, jei jos įvykdytos už tos valstybės teritorijos ribų;

g)

jei tam tikru atveju jo vykdymas pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams, keltų pavojų informacijos šaltiniui ar jo vykdymui reikėtų naudoti įslaptintą informaciją, susijusią su tam tikra žvalgybos veikla;

h)

jei priede pateikta forma yra nevisiškai ar akivaizdžiai neteisingai užpildyta ir ji nebuvo visiškai užpildyta ar ištaisyta iki vykdančiosios institucijos nustatyto pagrįsto termino pabaigos.

2.   Sprendimą atsisakyti vykdyti ar pripažinti EĮO pagal 1 dalį vykdančiojoje valstybėje priima teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras. Jei EĮO išdavė 2 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodyta teisminė institucija ir EĮO nepatvirtino išduodančiosios valstybės teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras, sprendimą taip pat gali priimti kita pagal vykdančiosios valstybės teisę kompetentinga institucija, jei tai numatyta pagal tos valstybės teisę.

3.   Sprendimą pagal 1 dalies f punkto i papunktį, susijusį su nusikalstamomis veikomis, iš dalies įvykdytomis vykdančiosios valstybės teritorijoje ar lygiavertėje jos teritorijai vietoje, išskirtinėmis aplinkybėmis ir kiekvienu atveju atskirai priima 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes, o ypač į tai, ar didžioji arba esminė atitinkamos veikos dalis įvykdyta išduodančiojoje valstybėje, ar EĮO susijęs su veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės teisę nėra laikoma nusikaltimu, bei atsižvelgdamos į tai, ar vykdant EĮO būtų reikalinga atlikti kratą ir poėmį.

4.   Jei kompetentinga institucija ketina pasinaudoti atsisakymo pagrindu pagal 1 dalies f punkto i papunktį, tai prieš priimdama sprendimą ji turi pasikonsultuoti su Eurojustu.

Jei kompetentinga institucija nepritaria Eurojusto nuomonei, tai valstybė narė turi užtikrinti, kad ji pateiks savo sprendimo priežastis ir kad Tarybai bus apie tai pranešta.

5.   1 dalies a, g ir h punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama visiškai ar iš dalies nepripažinti ar nevykdyti EĮO, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija bet kuriuo tinkamu būdu konsultuojasi su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją.

14 straipsnis

Dvigubas baudžiamumas

1.   EĮO pripažinimo ar vykdymo atveju nereikia tikrinti dvigubo baudžiamumo, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti kratą ar poėmį.

2.   Jei vykdant EĮO reikia atlikti kratą ar poėmį, tai dvigubas baudžiamumas jokiomis aplinkybėmis netikrinamas toliau nurodytų nusikalstamų veikų, kaip jos apibrėžtos išduodančiosios valstybės teisėje, atveju, jei už jas išduodančiojoje valstybėje narėje baudžiama laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai:

dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,

terorizmas,

prekyba žmonėmis,

seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis,

neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

korupcija,

sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris turi neigiamą poveikį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (9),

nusikalstamu būdu gautų pajamų plovimas,

valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,

nusikaltimai, susiję su kompiuteriais,

nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais,

sąlygų neteisėtai atvykti į šalį ir joje gyventi sudarymas,

nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas,

neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

žmogaus pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas, įkaitų ėmimas,

rasizmas ir ksenofobija,

organizuotas ar ginkluotas plėšimas,

neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarinius daiktus ir meno kūrinius,

sukčiavimas,

reketavimas ir turto prievartavimas,

gaminių klastojimas ir piratavimas,

administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba suklastotais dokumentais,

netikrų mokėjimo priemonių gaminimas,

neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis,

prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

išžaginimas,

tyčinis padegimas,

Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai,

neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas,

sabotažas.

3.   Jei EĮO nesusijęs su 2 dalyje išvardytomis nusikalstamomis veikomis ir jį vykdant reikėtų atlikti kratą ar poėmį, EĮO pripažinimui ar vykdymui gali būti taikoma dvigubo baudžiamumo sąlyga.

Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčiais ar rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, atvejais atsisakyti pripažinti ar vykdyti negalima remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisė nenumato tokios pačios rūšies mokesčio ar rinkliavos arba neturi tokio paties mokesčius, rinkliavas, muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančio teisės akto kaip išduodančiosios valstybės teisė.

4.   3 dalyje nurodytą dvigubo baudžiamumo sąlygą Taryba turi toliau išnagrinėti iki 2014 m. sausio 19 d., atsižvelgdama į visą Tarybai perduotą informaciją.

5.   Taryba, spręsdama vienbalsiai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu Sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali nuspręsti papildyti 2 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis.

15 straipsnis

Pripažinimo, vykdymo ir perdavimo terminai

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje numatytų terminų. Jei išduodančioji institucija EĮO nurodo, kad dėl procesinių terminų ar kitų labai skubių priežasčių būtinas trumpesnis terminas, vykdančioji institucija kiek įmanoma atsižvelgia į šį reikalavimą.

2.   Sprendimas atsisakyti pripažinti ar vykdyti turi būti priimtas kuo greičiau ir, neribojant 4 dalies taikymo, ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai kompetentinga vykdančioji institucija gavo EĮO.

3.   Išskyrus atvejus, kai yra atidėjimo priežasčių pagal 16 straipsnį arba kai vykdančioji institucija jau turi ieškomus daiktus, dokumentus ar duomenis, vykdančioji institucija nedelsdama ir, neribojant 4 dalies taikymo, ne vėliau kaip per 60 dienų po to, kai kompetentinga vykdančioji institucija gavo EĮO, paima daiktus, dokumentus ar duomenis.

4.   Kai konkrečiu atveju kompetentingai vykdančiajai institucijai nepraktiška laikytis atitinkamai 2 ar 3 dalyje nurodytų terminų, ji nedelsdama visomis priemonėmis informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją, nurodydama tokio uždelsimo priežastis ir numatomą laiką, per kurį bus galima imtis veiksmų.

5.   Išskyrus atvejus, kai pagal 18 straipsnį taikoma teisės gynimo priemonė arba esama atidėjimo pagrindo pagal 16 straipsnį, vykdančioji valstybė nepagrįstai nedelsdama perduoda išduodančiajai valstybei pagal EĮO gautus daiktus, dokumentus ar duomenis.

6.   Perduodama gautus daiktus, dokumentus ar duomenis vykdančioji institucija nurodo, ar ji reikalauja, kad jie būtų grąžinti vykdančiajai valstybei, kai tik jie taps nereikalingi išduodančiajai valstybei.

16 straipsnis

Pripažinimo arba vykdymo atidėjimo pagrindai

1.   EĮO pripažinimas vykdančiojoje valstybėje gali būti atidėtas:

a)

jei priede pateikta forma nevisiškai užpildyta arba akivaizdžiai neteisingai užpildyta – iki forma bus visiškai užpildyta arba ištaisyta; arba

b)

vienu iš 11 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytu atveju EĮO nebuvo patvirtintas – iki jis bus patvirtintas.

2.   EĮO vykdymas vykdančiojoje valstybėje gali būti atidėtas, jei:

a)

jį vykdant būtų padaryta žala vykstančiam baudžiamajam tyrimui ar patraukimui baudžiamojon atsakomybėn – iki vykdančiosios valstybės nuomone pagrįsto termino pabaigos; arba

b)

atitinkami daiktai, dokumentai ar duomenys jau naudojami kitose bylose – iki jie šiam tikslui nebebus reikalingi.

3.   Sprendimą atidėti EĮO vykdymą ar pripažinimą pagal 1 ar 2 dalį vykdančiojoje valstybėje priima teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras. Jei EĮO išdavė 2 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodyta teisminė institucija ir EĮO nepatvirtino išduodančiosios valstybės teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar prokuroras, sprendimą taip pat gali priimti kita pagal vykdančiosios valstybės teisę kompetentinga institucija, jei tai numatyta pagal tos valstybės teisę.

4.   Kai tik išnyksta atidėjimo pagrindas, vykdančioji institucija nedelsdama imasi būtinų priemonių įvykdyti EĮO ir apie tai praneša išduodančiosios valstybės atitinkamai kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.

17 straipsnis

Pareiga informuoti

Vykdančioji institucija informuoja išduodančiąją instituciją:

1)

nedelsdama bet kuriomis priemonėmis:

a)

jei vykdančioji institucija EĮO vykdymo metu nepateikdama papildomų klausimų mano, kad būtų tinkama imtis iš pradžių nenumatytų tyrimų priemonių arba tyrimų priemonių, kurių nebuvo galima nurodyti, kai EĮO buvo išduotas, siekiant suteikti galimybę išduodančiajai institucijai imtis tolesnių veiksmų tam tikroje byloje;

b)

jei vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nustato, kad EĮO nebuvo įvykdytas vykdančiosios valstybės teisę atitinkančiu būdu;

c)

jei vykdančioji institucija nustato, kad ji konkrečiu atveju negali laikytis formalumų ir procedūrų, kurias, remdamasi 1 straipsniu, aiškiai nurodė išduodančioji institucija.

Išduodančiosios institucijos prašymu informacija nedelsiant patvirtinama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą;

2)

nedelsdama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą:

a)

apie EĮO perdavimą už jo vykdymą atsakingai kompetentingai institucijai pagal 8 straipsnio 5 dalį;

b)

apie pagal 15 straipsnio 2 dalį priimtą sprendimą atsisakyti pripažinti ar vykdyti EĮO, kartu nurodant to sprendimo priežastis;

c)

apie EĮO vykdymo ar pripažinimo atidėjimą, to priežastis ir, jei įmanoma, numatomą atidėjimo trukmę;

d)

apie tai, kad neįmanoma įvykdyti EĮO dėl to, kad daiktai, dokumentai ar duomenys yra dingę, sunaikinti, jų negalima rasti EĮO nurodytoje vietoje ar kad daiktų, dokumentų ar duomenų vieta nebuvo nurodyta pakankamai tiksliai net ir po to, kai buvo pasikonsultuota su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija.

18 straipsnis

Teisės gynimo priemonės

1.   Valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad bet kuri suinteresuota šalis, įskaitant bona fide trečiąsias šalis, siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus, turėtų teisės gynimo priemonių tais atvejais, kai EĮO pripažįstamas ir vykdomas pagal 11 straipsnį. Valstybės narės gali apriboti šioje dalyje numatytų teisės gynimo priemonių taikymo sritį atvejais, kuriais EĮO vykdomas naudojant prievartos priemones. Skundas pateikiamas vykdančiosios valstybės teismui pagal tos valstybės nacionalinės teisės aktus.

2.   Svarbios priežastys išduoti EĮO, įskaitant tai, ar laikomasi 7 straipsnyje nurodytų kriterijų, gali būti ginčijamos tik išduodančiosios valstybės teismui pateiktame skunde. Išduodančioji valstybė turi užtikrinti, kad būtų galima taikyti teisės gynimo priemones, kurias galima naudoti panašioje vidaus byloje.

3.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad 1 ir 2 dalyse nurodyto skundo pateikimo terminai būtų taikomi taip, kad suinteresuotoms šalims būtų užtikrinta galimybė pasinaudoti veiksminga teisės gynimo priemone.

4.   Jei skundas pateiktas vykdančiojoje valstybėje, apie skundą ir jo pagrindą pranešama išduodančiosios valstybės teisminei institucijai, kad ši galėtų pateikti, jos manymu, reikalingus argumentus. Ji informuojama ir apie bylos baigtį.

5.   Išduodančioji ir vykdančioji institucijos imasi būtinų priemonių sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti teise pateikti 1 ir 2 dalyje nurodytus skundus, pirmiausia suinteresuotoms šalims pateikdamos reikiamą ir pakankamą informaciją.

6.   Vykdančioji valstybė gali sustabdyti daiktų, dokumentų ir duomenų perdavimą, kol bus aiškūs teisės gynimo priemonės taikymo rezultatai.

19 straipsnis

Žalos atlyginimas

1.   Neribojant 18 straipsnio 2 dalies taikymo, jei vykdančioji valstybė pagal savo teisę atsako už žalą, kurią padarė vienai iš 18 straipsnyje nurodytų šalių vykdydama pagal 8 straipsnį jai perduotą EĮO, tai išduodančioji valstybė turi atlyginti vykdančiajai valstybei visas žalos atlyginimo sumas, išmokėtas minėtai šaliai, išskyrus jei ta žala ar jos dalis kilo dėl vykdančiosios valstybės veiksmų ir tik tiek, koks tos žalos dydis.

2.   Šio straipsnio 1 dalis nedaro poveikio valstybių narių nacionalinės teisės aktams, reglamentuojantiems fizinių ar juridinių asmenų reikalavimus dėl žalos kompensavimo.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Šio pamatinio sprendimo efektyvumo stebėsena

1.   Valstybė narė, kuri kelis kartus susiduria su problemomis, kurių negalima išspręsti konsultuojantis, kylančiomis su kita valstybe nare dėl EĮO vykdymo, praneša apie tai Tarybai, siekdama jai padėti įvertinti šio pamatinio sprendimo įgyvendinimą valstybių narių lygiu.

2.   Taryba peržiūri, kaip valstybės narės taiko, visų pirma praktiškai, šio pamatinio sprendimo nuostatas.

21 straipsnis

Ryšys su kitais teisės aktais

1.   Pagal 2 dalį ir nedarant poveikio galiojančių teisės aktų taikymui valstybių narių ir trečiųjų šalių santykiuose, šis pamatinis sprendimas valstybių narių santykiuose egzistuoja kartu su šiais teisės aktais tiek, kiek šie teisės aktai susiję su tarpusavio pagalbos prašymais dėl įrodymų, kurie patenka į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį.

2.   Nedarant poveikio 3 ir 4 dalių taikymui, išduodančiosios institucijos turi naudotis EĮO, kai visi daiktai, dokumentai ar duomenys, kurių reikalaujama iš vykdančiosios valstybės, patenka į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį.

3.   Išduodančiosios institucijos gali naudotis tarpusavio teisine pagalba, kad gautų daiktus, dokumentus ar duomenis, kurie patenka į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį, jei jie įtraukti į platesnį pagalbos prašymą arba jei išduodančioji institucija tam tikru atveju mano, kad tai sudarytų palankesnes sąlygas bendradarbiauti su vykdančiąja valstybe.

4.   Po šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės gali sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis ar susitarimus tiek, kiek tokie susitarimai leidžia praplėsti ar padidinti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda labiau supaprastinti ar palengvinti procedūras, skirtas gauti įrodymus, kurie patenka į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį.

5.   4 dalyje nurodytos sutartys ir susitarimai jokiais atvejais negali turėti poveikio santykiams su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų šalys.

6.   Valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie visas naujas 4 dalyje nurodytas sutartis ar susitarimus per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Iki 2011 m. sausio 19 d. gautiems tarpusavio pagalbos prašymams toliau taikomi galiojantys teisės aktai susiję su tarpusavio pagalba baudžiamosiose bylose.

23 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kurios nuo 2011 m. sausio 19 d. įgyvendina šio pamatinio sprendimo nuostatas.

2.   Iki 2011 m. sausio 19 d. valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, į jų nacionalinę teisę perkeliančių joms pagal šį pamatinį sprendimą numatytas pareigas, tekstą.

3.   Valstybė narė, kuri į savo nacionalinę teisę ketina perkelti 13 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytą atsisakymo pagrindą, apie tai praneša Tarybos Generaliniam sekretoriui pateikdama deklaraciją priimant pamatinį sprendimą.

4.   Vokietija gali, pateikusi deklaraciją, pasilikti teisę EĮO vykdymui taikyti dvigubo baudžiamumo tikrinimo sąlygą 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, susijusiais su terorizmu, su kompiuteriais susijusiais nusikaltimais, rasizmu ir ksenofobija, sabotažu, reketavimu ir turto prievartavimu arba apgaule, jei EĮO vykdymui būtina atlikti kratą ar poėmį, išskyrus atvejus, kai išduodančioji institucija paskelbė, kad atitinkama nusikalstama veika pagal išduodančiosios valstybės teisę atitinka deklaracijoje nurodytus kriterijus.

Jeigu Vokietija nori pasinaudoti šia dalimi, ji Tarybos Generaliniam sekretoriui pateikia tai patvirtinančią deklaraciją priimant šį pamatinį sprendimą. Deklaracija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Iki 2012 m. sausio 19 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas mastas, kuriuo valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių laikytis šio pamatinio sprendimo, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisės aktų.

6.   Tarybos Generalinis sekretoriatas valstybėms narėms, Komisijai ir Eurojustui praneša apie deklaracijas, pateiktas pagal 6 ir 11 straipsnius bei šį straipsnį.

24 straipsnis

Peržiūra

1.   Kiekviena valstybė narė kasmet iki gegužės 1 d. Tarybai ir Komisijai praneša apie visus su 13 straipsnio 1 dalimi susijusius sunkumus, su kuriais ji susidūrė ankstesniais kalendoriniais metais vykdydama EĮO.

2.   Vokietija kiekvienų kalendorinių metų pradžioje Tarybai ir Komisijai praneša, kiek kartų ankstesniais metais buvo pritaikytas 24 straipsnio 4 dalyje nurodytas nepripažinimo ar nevykdymo pagrindas.

3.   Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 19 d. Komisija, remdamasi pagal 1 ir 2 dalį gauta informacija, parengia ataskaitą, kartu pridėdama visas, jos nuomone, tinkamas iniciatyvas. Remdamasi ataskaita Taryba peržiūri šį pamatinį sprendimą, siekdama nuspręsti, ar turėtų būti panaikintos ar pakeistos šios nuostatos:

13 straipsnio 1 ir 3 dalys, ir

24 straipsnio 4 dalis.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL C 103 E, 2004 4 29, p. 452.

(2)  OL C 12, 2001 1 15, p. 10.

(3)  OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(4)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

(5)  OL L 196, 2003 8 2, p. 45.

(6)  OL C 326, 2001 11 21, p. 1.

(7)  OL C 197, 2000 7 12, p. 1.

(8)  OL L 322, 2005 12 9, p. 33.

(9)  OL C 316, 1995 11 27, p. 49.


PRIEDAS

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image


VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA

Tais atvejais, kai Europos įrodymų orderio vykdymui pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/978/TVR dėl Europos įrodymų orderio skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamosiose bylose (1), būtina atlikti kratą ar poėmį, Vokietijos Federacinė Respublika pasilieka teisę pagal to Pamatinio sprendimo 23 straipsnio 4 dalį šio vykdymo tikslais tikrinti dvigubą baudžiamumą to Pamatinio sprendimo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų atvejais, susijusiais su terorizmu, kompiuteriniais nusikaltimais, rasizmu ir ksenofobija, sabotažu, reketavimu ir turto prievartavimu arba apgaule, nebent išduodančioji institucija paskelbtų, kad atitinkama nusikalstama veika pagal išduodančiosios valstybės teisę atitinka šiuos kriterijus:

Terorizmas:

veika, kuri laikoma nusikaltimu, kaip apibrėžta 2005 m. balandžio 13 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais, 1999 m. gruodžio 9 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl kovos su terorizmo finansavimu arba vienoje iš jos priede nurodytų sutarčių, arba

veika, už kurią turi būti baudžiama pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (2), arba

veika, kuri turi būti uždrausta pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1624 (2005).

Nusikaltimai, susiję su kompiuteriais: Nusikaltimai, kaip apibrėžta 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (3) arba 2001 m. lapkričio 23 d. Europos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų I skirsnio 1 antraštinėje dalyje.

Rasizmas ir ksenofobija: Nusikaltimai, kaip apibrėžta 1996 m. liepos 15 d. Tarybos bendruosiuose veiksmuose 96/443/TVR dėl veiksmų kovojant su rasizmu ir ksenofobija (4).

Sabotažas: Veikos, kuriomis neteisėtai ir tyčia padaroma didelė žala valstybės įrenginiams, kitiems viešiesiems įrenginiams, viešojo transporto sistemai arba kitai infrastruktūrai, dėl kurios patiriama arba gali būti patirta didelių ekonominių nuostolių.

Reketas ir turto prievartavimas: Prekių, pasižadėjimų, pajamų reikalavimas grasinant, naudojant jėgą arba kitaip bauginant arba toks reikalavimas pasirašyti dokumentus, kuriuose numatoma arba dėl kurių atsiranda prievolė, perleidžiamas turtas arba atliekamas mokėjimas.

Apgaulė: Netikrų vardų ir pavardžių naudojimas, melagingas einamų pareigų nurodymas arba nesąžiningų priemonių naudojimas piktnaudžiaujant asmenų pasitikėjimu arba sąžiningumu, siekiant pasisavinti tai, kas priklauso kitam asmeniui.


(1)  OL L 350, 2008 12 30, p. 72.

(2)  OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

(3)  OL L 69, 2005 3 16, p. 67.

(4)  OL L 185, 1996 7 24, p. 5.


30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/s3


PASTABA SKAITYTOJUI

Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.

Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.