30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės medvilninei patalynei, kurios KN kodai yra ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 00 ir ex 6302 32 90. Atskiroms atrinktoms bendrovėms taikoma muito norma yra 4,4–10,4 %, bendradarbiaujančioms bendrovėms vidutinė norma – 7,6 %, o visoms kitoms bendrovėms – 10,4 %.

(2)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį) pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(3)

Komisija išnagrinėjo Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįsti peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatas. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu inicijavo ex officio dalinę tarpinę galiojančių priemonių peržiūrą.

(4)

Šiuo dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem tariamai pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamus pranešimo apie inicijavimą reikalavimus pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant tyrimą taip pat bus vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant pradinį tyrimą, taikomas priemones ir (arba) visoms kitoms bendrovėms taikomas priemones.

(5)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(6)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant ankstesnį tyrimą ir buvo nurodyti, kaip besinaudojantys viena arba abejomis iš dviejų tariamai pasikeitusių subsidijavimo schemų, ir kurie buvo išvardyti pranešimo apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą priede, bei Bendrijos pramonės atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Komisija nagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(7)

Atsižvelgiant į didelį su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį siūlyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką.

(8)

Kad Komisija galėtų atrinkti bendroves, pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį eksportuotojų ir jų vardu veikiančių atstovų buvo paprašyta pranešti apie save per tris savaites nuo tyrimo inicijavimo pradžios ir pateikti pagrindinę informaciją apie jų eksportą ir vidaus gamybos apyvartą, apie tam tikras konkrečias subsidijų schemas bei visų susijusių bendrovių pavadinimus ir veiklą. Taip pat pranešta Indijos Vyriausybei.

(9)

Daugiau nei 80 bendrovių pranešė apie save ir pateikė atrankai reikalingą informaciją. Šių bendrovių eksportuojamas kiekis sudarė 95 % viso atrankos laikotarpiu iš Indijos į Bendriją eksportuoto kiekio.

(10)

Atsižvelgiant į didelį bendrovių skaičių, pasikonsultavus su Bendrijos pramone, Indijos tekstilės asociacija Texprocil ir Indijos Vyriausybe, atrinkta 11 eksportuojančių bendrovių ir grupių, kurių į Bendriją eksportuojami kiekiai buvo didžiausi.

(11)

Atrinktų bendrovių eksportuojamas kiekis sudarė 64 % viso į ES eksportuojamo Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto kiekio atrankos laikotarpiu (2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d.). Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį darant atranką buvo atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per nurodytą laikotarpį.

(12)

Keturios neatrinktos bendrovės pateikė prašymus nustatyti individualų subsidijų skirtumą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgiant į labai didelį prašymų ir atrinktų bendrovių skaičių buvo manoma, kad toks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalyje, ir trukdytų užbaigti jį laiku. Todėl keturių neatrinktų bendrovių prašymai nustatyti individualų skirtumą buvo atmesti.

(13)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi su dviem atrinktomis eksportuojančiomis bendrovėmis susijusios bendrovės negamino, neeksportavo ir vidaus rinkoje nepardavė per PTL pagaminto nagrinėjamojo produkto. Jos taip pat nenurodė ketinančios tai daryti ateityje. Todėl nuspręsta šių susijusių bendrovių neatrinkti ir neskaičiuoti individualių subsidijų skirtumų.

(14)

Neatrinktoms bendrovėms buvo pranešta, kad bet kokie jų eksportui taikomi antisubsidijų muitai bus apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį, t. y. neviršijant kompensuotinų subsidijų, apskaičiuotų atrinktoms bendrovėms, svertinio vidurkio.

(15)

Bendrovės, kurios nepranešė apie save iki pranešime apie inicijavimą nurodyto termino, nebuvo laikomos suinteresuotosiomis šalimis.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė visi atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai.

(17)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(18)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti patikslinti taikomą muito normą ir toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės balinta, dažyta arba marginta patalynė iš medvilnės pluoštų, grynų arba maišytų su cheminiais pluoštais ar linu (kai linas nėra pagrindinis pluoštas), (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojama KN kodais ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 00 ir ex 6302 32 90, kaip nurodyta pradiniame tyrime.

(20)

Remiantis turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija nagrinėtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(21)

1–5 schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas 2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpiui (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(22)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(23)

Muitų gražinimo schema pagrįsta 1962 m. Muitų įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Akcizo įstatymo 37 skirsnio 2 dalies xvi punktu ir 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais. Ši nauja schema pirmiau nebuvo nagrinėta.

(24)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schema pagrįsta Indijos Vyriausybės tekstilės ministerijos rezoliucija, paskelbta Indijos oficialiojo leidinio I specialiosios dalies I skirsnyje 1999 m. kovo 31 d. Ši nauja schema pirmiau nebuvo nagrinėta.

(25)

Eksporto kreditų schema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(26)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė Indijos Vyriausybę į papildomas konsultacijas dėl pakeistų ir nepakeistų schemų, įskaitant pirmiau nenagrinėtas schemas, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims nepriėmus priimtino sprendimo dėl šių schemų, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(27)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4,3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(28)

Bet kuris eksportuojantis gamintojas arba eksportuojantis prekybininkas turi teisę pasinaudoti šia schema.

(29)

Šia schema pasinaudoti teisę turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos institucijos nustatė daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN) atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(30)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuodamas eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės institucijos, vykdydamos prekių išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui ir eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta.

(31)

Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė negali savo nuožiūra suteikti MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas sudarant eksporto deklaraciją. Per PTL MSLS normos neįprastai pakilo ir todėl 2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. liepos 12 d. eksportuotojai gavo didesnę naudą, susijusią su MSLS. Tačiau atsižvelgiant į teisinio užtikrintumo principą negalima manyti, kad MSLS normos gali būti sumažinamos priėmus neigiamą atgaline data taikomą administracijos sprendimą. Todėl galima daryti išvadą, kad Indijos Vyriausybės turėjo mažai galimybių atgaline data pakeisti gaunamos naudos lygį.

(32)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(33)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neišskiria eksporto sandorių, įvykusių pasibaigus PV I 2004–2009 m. 4,47 skyriuje minėtam paraiškų teikimo laikotarpių terminui. Be to, kaip aiškiai nustatyta PV I 2004–2009 m. 9,3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(34)

Per pradinio tyrimo TL eksportuojamojo nagrinėjamojo produkto MSLS norma buvo 8 %, o PTL pradžioje – tik 3,7 %; vėliau, per PTL (2007 m. liepos 12 d.) patikslinta iki 6,7 % dydžio, kuri neįprastai buvo taikoma atgaline data eksportui nuo 2007 m. balandžio 1 d.

(35)

Indijos Vyriausybė ir Texprocil teigė, kad taikant MSLS nebuvo grąžintos per didelės sumos ir tvirtino, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Šis teiginys atmetamas atsižvelgiant į 38 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad ši schema negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Todėl visa nesurinktų muitų suma yra kompensuotina.

(36)

Pagal MSLS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(37)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(38)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai naudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma už faktines panaudotas žaliavas neskaičiuojama. Be to, netaikoma jokia sistema arba procedūra, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis nepriklausomai nuo to, ar jis importuoja žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus, neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės savo nuožiūra priimti sprendimą suteikti subsidiją arba jos nesuteikti. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė į apskaitą kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius eksporto sandorį.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kad atgaline data taikomos normos padidėjo, į apskaitą įtrauktų 2007 m. balandžio 1 d.–liepos 12 d. eksporto MSLS kreditų vertė prireikus buvo atitinkamai padidinta, kadangi tikroji nauda, kurią bendrovės gauna dėl Indijos Vyriausybės kredito, yra didesnė nei nurodyta eksportuojant.

(41)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(42)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant MSLS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(43)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną MSLS kredito sumą reikėjo atsižvelgti ir į MSLS kreditus, gautus eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal MSLS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojamas kreditų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Priešingai, MSLS kreditai yra laisvai perleidžiami, gali būti netgi parduodami ir taikomi importuojant bet kokias neribotai importuojamas prekes (nagrinėjamojo produkto žaliavos priskiriamos šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visais suteikiamais MSLS kreditais.

(44)

Per PTL penkios atrinktos bendrovės pasinaudojo MSLS schema; jų subsidijų skirtumas buvo 0,15–3,96 %.

(45)

Išsamus NIL aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje. Schema pradėta taikyti 2006 m. gegužės 1 d. ir pakeitė ANŽS schemą, kuri buvo kompensuojama pagal pradinį reglamentą.

(46)

NIL išduodamas bet kurio eksportuojančio prekybininko arba eksportuojančio gamintojo importuojamoms žaliavoms, naudojamoms gaminant prekes, kurios eksportuojamos nepamokestinant pagrindiniu muitu, papildomu muitu, mokymo mokesčiu, antidempingo muitu ir apsaugos muitu, jei tokie muitai arba mokesčiai yra taikomi.

(47)

NIL yra schema, taikoma prieš eksportuojant prekes ir po prekių eksporto, pagal kurią galima importuoti prekes, nustatytas pagal standartines išeigos normas, bet kurios, perduodamų NIL atveju, neprivaloma taikyti gaminant eksportuojamą produktą.

(48)

NIL taikomas tik SIN nurodytoms importuojamoms žaliavoms. Numatytas importo kiekis yra ribojamas pagal SIN nurodytus kiekius ir vertes, bet pagal prašymą jį gali persvarstyti regionų institucijos.

(49)

Eksporto įsipareigojimui taikomas minimalus 20 % papildomos vertės reikalavimas. Eksportas gali būti vykdomas laukiant kol bus suteiktas NIL; šiuo atveju numatytas importo kiekis nustatomas proporcingai pagal numatytą eksporto kiekį.

(50)

Įvykdžius eksporto įsipareigojimą, eksportuotojas gali prašyti perleisti NIL suteikimą; faktiškai tai reiškia leidimą parduoti neapmuitinto importo licenciją rinkoje.

(51)

Indijos Vyriausybė ir Texprocil teigė, kad ANŽS yra teisėta pakaitinė muitų grąžinimo schema, kadangi pagal šią schemą galima papildyti eksportuotam produktui gaminti sunaudotas žaliavas; ši schema buvo laikoma tinkama, veiksminga ir pagrįsta Indijoje priimtina prekybos veikla. Kadangi kiekybinės, kokybinės ir techninės savybės bei specifikacijos atitinka eksportuojamam produktui gaminti sunaudotų žaliavų savybes bei specifikacijas, schema, Indijos Vyriausybės ir Texprocil požiūriu, pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių būtų laikoma leistina. Indijos Vyriausybė ir Texprocil taip pat teigė, kad vertinant, ar ši schema yra leistina pakaitinė muitų grąžinimo schema, reikėtų atsižvelgti į tai, kas importuojama, o ne kas importuoja. Taip pat buvo teigiama, kad Vyriausybė nesuteikė jokios papildomos lengvatos. Buvo teigiama, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, todėl šie teiginiai atmetami atsižvelgiant į 52–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, kad nė viena iš šių schemų negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Todėl visa lengvatos suma yra kompensuotina.

(52)

Nors nauja NIL schema yra taikoma šiek tiek skirtingai (palyginti su pirmiau kompensuota ANŽS schema), nauja NIL schema turėtų būti laikoma ANŽS schemos tąsa, kadangi į ją perkelti pagrindiniai ANŽS schemos elementai.

(53)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose ir 2 straipsnio 2 dalyje, tiek ANŽS, tiek ir NIL yra subsidijos, t. y. finansinė parama, suteikta kaip dotacija. Jos susijusios su tiesioginiu lėšų pervedimu, nes jas galima parduoti ir paversti grynaisiais pinigais, arba jas panaudoti importo muitams įskaityti, dėl ko Indijos Vyriausybė netenka pajamų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, ANŽS ir NIL yra naudingos eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(54)

Tiek ANŽS, tiek ir NIL pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą jos laikomos individualiomis ir kompensuotinomis.

(55)

Be to, nė vienos iš šių schemų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Visų pirma: i) pagal jas už žaliavas, kurios buvo sunaudotos kito produkto gamybos procese, sumokėti importo muitai gali būti kompensuoti arba sugrąžinti ex post; ii) netaikoma jokia tikrinimo sistema arba procedūra, pagal kurią galima patikrinti, kokios žaliavos naudojamos (ir ar naudojamos) gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo gauta papildomos naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose; ir iii) galimybė perleisti sertifikatus ir (arba) leidimus reiškia, kad eksportuotojas, kuriam suteiktas ANŽS arba NIL, nėra įpareigotas iš tiesų pasinaudoti leidimu importuojant žaliavas.

(56)

Nustatant naudą buvo laikoma, kad, kitaip nei MSLS atveju, ANŽS ir NIL licencijos neturi jokios konkrečios vertės arba kredito normų. Licencijose nurodyti bendri žaliavų, kurias leidžiama importuoti, kiekiai ir didžiausia bendra tokio importo CIF vertė. Todėl eksportuojant gaunama nauda nėra aiški ir ją galima nustatyti bei įtraukti į apskaitą tik po to, kai licencija pasinaudojama importuojant arba parduodant.

(57)

Todėl, tais atvejais, kai licencijos buvo naudojamos prekėms importuoti, bendrovių gaunama nauda buvo apskaičiuojama remiantis visais taikytinais importo muitais. Tais atvejais, kai licencijos buvo perduotos (parduotos), nauda buvo apskaičiuojama pagal pajamas, gautas pardavus produktus per PTL.

(58)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad penkios pagal ANŽS ir (arba) NIL eksportuojančios bendrovės pardavė savo leidimus ir (arba) sertifikatus trečiosioms šalims.

(59)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis naudojo vieną iš turimų NIL kaip pakaitinę muitų grąžinimo sistemą ir kad pagal konkrečią licenciją jo importo muitai nebuvo per daug sumažinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią konkrečią licenciją importo ir eksporto kiekiai nebuvo išnaudoti, o licencija tebegaliojo ir nebuvo patikrinta pagal EXIM politikoje nurodytas taisykles. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į 54 konstatuojamojoje dalyje nurodytus nustatytus faktus, padaryta išvada, kad bendrovė negalėjo įrodyti, kad pagal šią konkrečią licenciją nebuvo grąžinta per didelė suma. Todėl bendra pagal licenciją sutaupytų importo muitų suma laikoma subsidija, o teiginys buvo atmestas.

(60)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(61)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant ANŽS/NIL, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(62)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į ANŽS/NIL kreditus, gautus eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal ANŽS/NIL nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas kreditų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Priešingai, ANŽS/NIL kreditai yra laisvai perleidžiami, gali būti netgi parduodami ir taikomi importuojant bet kokias neribotai importuojamas prekes (nagrinėjamojo produkto žaliavos priskiriamos šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis ANŽS/NIL lengvatomis.

(63)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi keturios iš atrinktų bendrovių, o jų subsidijų skirtumas sudarė 0,09–2,03 %.

(64)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(65)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susiję eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekybininkai.

(66)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal licenciją bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą taikyta sumažinta 5 % muito norma visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. 2008 m. gegužės 9 d., t. y. po PTL, Indijos Vyriausybė pranešė, kad pagal GPESS importuojamiems produktams taikomas muitas sumažintas iki 3 %.

(67)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Šiuo atveju, GPESS licencijos turėtojas prašo nutraukti jo GPESS licencijos galiojimą. Pranešime nutraukti galiojimą nurodytas vietinis gamybos priemonių gamintojas gali gauti tariamą naudą už eksportą ir gali be muito importuoti tokių gamybos priemonių gamybai reikalingas dalis. Tačiau akcizo muitas, kurį GPESS licencijos turėtojas moka už vidaus rinkoje perkamas gamybos priemones, gali būti grąžinamas arba turėtojas gali būti atleidžiamas nuo jo mokėjimo. GPESS licencijos turėtojas gali įvykdyti eksporto įsipareigojimą, kuris yra sudarytas pagal hipotetinius sutaupytus muitus, skaičiuojant pagal importuotų prekių FOB vertę.

(68)

Indijos Vyriausybė teigė, kad tais atvejais, kai GPESS licencijos turėtojas prašo nutraukti jo GPESS licencijos galiojimą ir perka gamybos priemones iš vietos šaltinių, nebuvo suteikta jokių lengvatų, kadangi nebuvo paskelbtas joks atitinkamas Vyriausybės reglamentas, pagal kurį įsigyjant prekes atleidžiama nuo akcizų muitų mokėjimo. Tačiau Indijos Vyriausybė patvirtino, kad esant tam tikroms aplinkybėms GPESS licencijos turėtojas gali įsigyti prekių nemokėdamas akcizo muito, t. y. tais atvejais, kai šis muitas nebūtų kompensuotas pagal Indijos pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio kreditų sistemą (toliau – CENVAT). Be to, vidaus rinkos gamybos priemonių tiekėjas tokiais atvejais gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis, kurios bus įtrauktos į tiekiamų gamybos priemonių kainą. Kadangi šia lengvata galima pasinaudoti tik eksportuojant, atsižvelgiant į tai, kad nutraukus GPESS licencijos galiojimą turėtojo įsipareigojimas eksportuoti nepasikeitė, nuspręsta, kad teiginys turi būti atmestas, o išvados lieka tokios pačios.

(69)

Pagal GPESS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas arba, vietinio tiekimo atveju, mokesčių grąžinimas arba atleidimas nuo jų, yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kadangi dėl šios lengvatos sumažėja Indijos Vyriausybės pajamos, kurias ji gautų kitu atveju.

(70)

Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą. Akcizo muito grąžinimo arba atleidimo nuo jo atveju, tokiu grąžinimu arba atleidimu eksportuotojui suteikiama nauda, kadangi perkant gamybos priemones nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(71)

Be to, GPESS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti, šių licencijų negalima gauti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(72)

Šios schemos negalima laikyti leistina atleidimo nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių, arba muitų grąžinimo sistema, arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Reikia paminėti, kad atleidimo nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių atveju eksportuotojai negalėtų pasinaudoti tuo pačiu atleidimu, jei jie nėra priėmę eksporto įsipareigojimo.

(73)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis už importuotas gamybos priemones nesumokėtu muitu arba atitinkamu nesumokėtu (grąžintu) akcizo muitu, taikomu vidaus rinkoje įsigytoms prekėms, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nustatytą tvarką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(74)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant GPESS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(75)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į GPESS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal GPESS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis GPESS lengvatomis.

(76)

Per PTL keturios atrinktos bendrovės pasinaudojo šia schema ir gavo subsidijų, kurių dydis iki 1,45 %, o vienos bendrovės gauta nauda buvo nereikšminga.

(77)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, kurį atlikus nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(78)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 79 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekybininkai. ILS tarpiniam tiekimui teisę naudotis turi galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys eksportuojantys gamintojai. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(79)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(80)

Nustatyta, kad per PTL du bendradarbiaujantys gamintojai gavo naudos pagal dvi iš nurodytų su nagrinėjamuoju produktu susijusių poschemių, t. y. i) fiziniam eksportui taikomą ILS; ir ii) tarpiniam tiekimui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(81)

Nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą, Indijos Vyriausybė pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–20094.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(82)

Dėl poschemių, kuriomis per PTL naudojosi du atrinkti eksportuojantys gamintojai, t. y. fizinio eksporto ir tarpinio tiekimo poschemių, Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją licencijose. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti licencijoje. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(83)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(84)

Indijos Vyriausybė teigė, kad jos tikrinimo sistema buvo tinkama schemai pagal PV I 2004–200923 priedėlį ir kad taikant ILS nebuvo grąžintos per didelės sumos. Buvo teigiama, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių šias prielaidas, todėl šis teiginys atmetamas atsižvelgiant į išvadas, kad nė viena iš šių schemų negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento II ir III prieduose, kadangi nebuvo tinkamos tikrinimo sistemos.

(85)

Be to, pagal pagrindinio reglamento II priedo II skirsnio 5 dalį ir III priedo II skirsnio 3 dalį, jei nėra tinkamos tikrinimo sistemos, tokiu atveju eksportuojančioji šalis turi atlikti tolesnį tyrimą ir nustatyti, ar mokėtos per didelės išmokos. Kadangi prieš surengiant tikrinamuosius vizitus toks tikrinimas nebuvo atliktas ir nebuvo įrodyta, kad nebuvo gauta per didelių išmokų, šie argumentai atmetami.

(86)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria eksportuotojams suteikta lengvata.

(87)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikomos individualia ir kompensuotina priemone. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(88)

Nė vienos iš šiuo atveju nagrinėjamų minėtų dviejų poschemių (fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomų ILS) negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės).

(89)

Kalbant apie eksportuojantį gamintoją, kuris naudojosi ILS, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi, kadangi atliekant tikrinimą licencijos tebegaliojo ir todėl nebuvo galima atlikti patikros pagal EXIM politikoje nurodytas taisykles. Todėl ši bendrovė negalėjo įrodyti, kad pagal šią licenciją jai netaikytas papildomas mažinimas. Todėl visa pagal šią licenciją sutaupytų importo muitų suma turėtų būti laikoma subsidija.

(90)

Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačių SIN negalima vadinti faktinio suvartojamo kiekio tikrinimo sistema, nes be muito pagal leidimus ir (arba) licencijas importuotos žaliavos su nustatytomis skirtingomis SIN naudojamos tame pačiame eksportuojamo produkto gamybos procese. Toks procesas nepadeda Indijos Vyriausybei tiksliai nustatyti, koks kiekis žaliavų buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti ir pagal kokias orientacines SIN būtų galima kiekį palyginti.

(91)

Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė veiksmingos faktinio suvartojamo kiekio registro tvarkymo kontrolės arba ji dar nėra baigta. Indijos Vyriausybė neatliko papildomo tikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį tikrinimą reikia atlikti, kai veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(92)

Todėl minėtos dvi poschemės yra kompensuotinos.

(93)

Jeigu netaikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitinė grąžinimo sistema, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatyta ne tik kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(94)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal dvi poschemes per PTL. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą kiekį arba vežimo mastą.

(95)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant ILS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(96)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į ILS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal ILS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visais suteikiamais ILS kreditais.

(97)

Dvi atrinktos bendrovės naudojosi ILS, o jų gauta subsidija sudarė 0,17–1,74 %.

(98)

Nustatyta, kad nė vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nevykdė veiklos specialiojoje ekonominėje zonoje arba eksporto perdirbimo zonoje ir neturėjo EOĮ statuso. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

(99)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80 HHC skirsnyje.

(100)

Ši nuostata panaikinta nuo 2005–2006 ataskaitinių metų (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansinių metų), taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80 HHC nesuteikta jokių lengvatų. Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

(101)

Ši schema pagrįsta 1962 m. Muitų įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Akcizo įstatymo 37 skirsnio 2 dalies xvi punktu ir 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais.

(102)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuotojai.

(103)

Indijos Vyriausybė nustatė dviejų rūšių muitų gražinimo normas: „visos pramonės“ normos, taikomos pagal bendrą sumą visų konkretaus produkto eksportuotojų produktams, ir „prekės ženklo“ normos, taikomos atskirų bendrovių produktams, kuriems nėra taikomos „visos pramonės“ normos. Nagrinėjamajam produktui taikoma pirmosios rūšies (visos pramonės) norma.

(104)

Visos pramonės grąžinimo normos skaičiuojamos procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias visos pramonės grąžinimo normas Indijos valdžios institucijos nustatė įvairiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal numatomus netiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas, taikomus prekėms ir paslaugoms, naudojamiems gaminant eksportuojamą produktą (importo muitai, akcizo muitai, paslaugų mokestis ir t. t.), įskaitant numatomus netiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas, taikomus prekėms ir paslaugoms, naudojamiems gaminant žaliavas, neatsižvelgiant į tai, ar šie muitai iš tiesų buvo sumokėti. MGS sumai taikoma didžiausia viršutinė eksportuojamo produkto vieneto vertės riba. Jei bendrovė gali reikalauti grąžinti kai kuriuos iš šių muitų pagal CENVAT sistemą, grąžinimo norma yra mažesnė.

(105)

Nagrinėjamojo produkto muito grąžinimo normos per PTL buvo persvarstytos keletą kartų. Iki 2007 m. balandžio 1 d. taikytos 6,4–6,9 % normos (priklausomai nuo produkto rūšies), o iki 2007 m. rugsėjo 1 d. – 9,1–9,8 %. 2007 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus PTL, grąžinimo normos buvo padidintos iki 10,1–10,3 %, o padidintos normos taikytos atgaline data nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. importuotoms prekėms, t. y. per PTL.

(106)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuotojas privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MGS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė produktų išsiuntimo procedūros metu išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MGS suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Eksportuotojas sužino gaunamą naudą ir įtraukia ją į apskaitą kaip gaunamą sumą. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti MGS. Lengvatos dydis paprastai apskaičiuojamas pagal atitinkamą MGS tarifą, kuris taikomas sudarant eksporto deklaraciją. Per PTL grąžinimo normos buvo padidintos atgaline data ir į tai buvo atsižvelgta skaičiuojant subsidijos sumą.

(107)

Keletas šalių teigė, kad atliekant šį tyrimą MGS negalėjo būti kompensuotina, kadangi ji nebuvo konkrečiai nurodyta tyrimo pradžioje pateiktuose klausimynuose dėl antisubsidijų. Šis argumentas atmetamas dėl šių priežasčių. Remiantis pranešimu apie tyrimo inicijavimą, atliekant šią peržiūrą siekiama nustatyti „subsidijavimo lygį“, t. y. susijusiems eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams suteiktą lengvatą, įskaitant visas Indijos Vyriausybės taikomas subsidijavimo schemas.

(108)

Buvo teigiama, kad MGS nepriklausė nuo eksporto veiklos rezultatų, kadangi pagal šią schemą lengvata nebuvo susijusi su eksportuotojų vykdomo eksporto lygiu. Šis teiginys atmetamas, kadangi prašyti MGS lengvatos galima tik eksportuojant prekes, o to pakanka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytai eksporto veiklos sąlygai įvykdyti. Atsižvelgiant į šią išvadą, nebereikia nagrinėti teiginio, kad MGS nėra individuali kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(109)

Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad MGS yra pagrindinio reglamento nuostatas atitinkanti grąžinimo sistema, ir kad grąžinimo normos nustatymo visai pramonei procedūra buvo tinkama, veiksminga ir pagrįsta eksporto šalyje priimtina prekybos veikla, kaip nurodyta II priedo II skirsnio 4 dalyje ir III priedo II skirsnio 2 dalyje. Kaip nurodyta ir 104 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šią procedūrą visai pramonei buvo apskaičiuotas gaminant sunaudotų žaliavų kiekis ir taikyti importo muitai bei netiesioginiai mokesčiai. Tačiau ši procedūra buvo nepakankamai tiksli net pagal Indijos Vyriausybės pateiktą informaciją. Iš tiesų, Indijos Vyriausybė patvirtino, kad buvo taikomi vidutiniai dydžiai, o tai reiškia, kad faktiškai grąžintos sumos buvo didesnės už faktiškai sumokėtus muitus. Indijos Vyriausybė neatliko papildomo tikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį tikrinimą reikia atlikti, kai nėra veiksmingai taikoma tikrinimo sistema (II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Indijos Vyriausybė taip pat neįrodė, kad nebuvo grąžinta per didelė suma. Tariamas tikrinimo panašumas į pagrindiniame reglamente nurodytus atrankos metodus laikomas nesusijusiu, kadangi aiškiai nurodyta, kad tikrinimas susijęs su antisubsidijų tyrimu ir nepriskiriamas II ir III priede išvardytiems kriterijams. Todėl šie tvirtinimai atmetami.

(110)

Taip pat buvo teigiama, kad pagal tai, jog Indijos Vyriausybė neįtraukė visų Indijoje mokamų netiesioginių mokesčių į MGS, o tik pagrindinius netiesioginius mokesčius, galima daryti išvadą, kad nebuvo grąžinta per didelė suma. Šis teiginys atmetamas, kadangi pagal II priedo II skirsnio 4 dalį ir III priedo II skirsnio 2 dalį per dideles grąžintas sumas reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečią subsidijų schemą.

(111)

Pagal MGS subsidijos skiriamos kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muitų grąžinimo suma atitinka negautas Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju Indijos Vyriausybė būtų surinkusi ir gavusi. Be to, eksportuojamiems produktams taikoma MGS yra naudinga eksportuotojui.

(112)

Pagal įstatymą MGS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(113)

Atliekant tyrimą keletas šalių tvirtino, kad MGS yra grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento nuostatas, ir todėl pagal ją gaunama nauda neturėtų būti kompensuojama.

(114)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šios schemos negalima laikyti leistina kaupiamųjų netiesioginių mokesčių sumažinimo sistema, arba muitų grąžinimo sistema, arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i ir h punktuose, II priede (žaliavų naudojimo gairės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas neprivalo nei i) apskaitoje nurodyti už importuojamas arba vidaus rinkoje įsigytas prekes arba susijusias paslaugas sumokėtų muitų ir mokesčių; nei ii) gamindamas iš tiesų vartoti šias prekes ir pasinaudoti paslaugomis; nei iii) apskaičiuoti grąžintą sumą pagal tikrąsias eksportuotojo naudotas žaliavas ir faktiškai sumokėtų muitų ir mokesčių sumą.

(115)

Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo per daug grąžinta netiesioginių vidaus mokesčių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo h punkte ir II priede arba sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II ir III prieduose

(116)

Galiausiai eksportuotojas gali pasinaudoti MGS nepriklausomai nuo to, ar jis importuoja arba įsigyja vidaus rinkoje žaliavų ir ar jis įsigydamas mokėjo muitus arba mokesčius. Siekiant pasinaudoti schema, eksportuotojui tereikia paprasčiausiai eksportuoti prekes, nenurodant, kad jis importavo žaliavų arba kad vidaus rinkoje įsigijo žaliavų arba paslaugų bei sumokėjo importo muitus arba netiesioginius vidaus mokesčius. Todėl, taikant grąžinimo normą, nėra skirtumo, ar bendrovė vykdo visus žaliavų ir nagrinėjamojo produkto gamybos etapus, ar ji tėra eksportuojantis prekybininkas.

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Nuo to momento Indijos Vyriausybė gali mokėti grąžintiną sumą atitinkamiems eksportuotojams, o tai sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MGS suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į apskaitą MGS įtraukė kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius kiekvieną eksporto sandorį.

(118)

Siekiant įvertinti padidėjusių normų taikymo atgaline data poveikį, į apskaitą įtraukta MGS kredito, taikyto 2007 m. rugsėjo 1 d.–rugsėjo 30 d. eksportuotiems produktams, vertė prireikus buvo padidinta, kadangi tikroji nauda, kurią Indijos Vyriausybė suteiks bendrovėms, yra didesnė nei buvo nurodyta eksportuojant.

(119)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(120)

Septynios atrinktos bendrovės pateikė skundus, kuriuose teigė, kad nors jos ir naudojosi MGS, joms nebuvo grąžintos per didelės sumos, kadangi joms taikyti mokesčiai ir importo muitai viršijo grąžintą sumą. Šiuos skundus nuspręsta atmesti. 112 ir 114 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Indijos Vyriausybė neturėjo pagrindinio reglamento I, II ir III prieduose nurodytos tikrinimo sistemos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendrovės neregistravo suvartojamų kiekių bei neturėjo jokios vidaus atskaitos sistemos, pagal kurią galima apskaičiuoti galimai per dideles grąžintas sumas. Tokios ataskaitos buvo sudarytos bendrovėse atliekant tikrinamuosius vizitus ir jose daugiausiai nurodyti bendri bendrovių sumokėti mokesčiai.

(121)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata yra visa pagal MGS sugrąžinta suma. Priešingai nei nurodyta Indijos Vyriausybės, Texprocil ir kai kurių eksportuotojų po faktų atskleidimo pateiktoje informacijoje, pagrindiniame reglamente nėra nurodyta, kad gali būti kompensuojama tik „per didelė“ muitų grąžinimo suma. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog nėra tinkamos tikrinimo sistemos, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl grąžinimo sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama. Taip pat reikėtų paminėti, kad jei tikrinimo sistema nėra veiksmingai taikoma, Indijos institucijos turi laiku, t. y. įprastai prieš atliekant tikrinimą vietoje (kuris vykdomas atliekant tyrimą dėl kompensacinio muito), atlikti papildomą tikrinimą.

(122)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į MGS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal MGS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas konkrečiam produktui. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis MGS lengvatomis.

(123)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi visos atrinktos bendrovės, o jų subsidijų skirtumas sudarė 1,45–7,57 %.

(124)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schemą (toliau – TAFS) nustatė Indijos Vyriausybės tekstilės ministerija, 1999 m. kovo 31 d. paskelbus Indijos oficialiojo leidinio I specialiosios dalies I skirsnyje (toliau – rezoliucija). Buvo patvirtinta, kad schema galios 1999 m. balandžio 1 d.–2004 m. kovo 31 d. Jos galiojimas buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 31 d., o vėliau dar kartą pratęstas iki PTL pabaigos.

(125)

Teisę naudotis šia schema turi veikiantys arba nauji medvilnės perdirbimo, tekstilės ir džiuto pramonės gamintojai.

(126)

Šia schema siekiama skatinti tekstilės ir džiuto pramonės, įskaitant pluoštus, verpalus, audinius, drabužius ir paruoštus gaminius gaminančias įmones, technologijų modernizavimą. Pagal šią schemą teikiama įvairi nauda – kapitalo subsidija, palūkanų subsidija arba valiutos keitimo kurso svyravimo padengimas (paskoloms užsienio valiuta). Pagal šią schemą tekstilės ir džiuto sektoriams bei audimo staklėmis ir audimo rankomis sektoriams skirtos skirtingos programos. TAFS sudaro šios programos:

(127)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi iš atrinktų bendrovių pasinaudojo TAFS schema pirkdamos įrenginius, naudojamus nagrinėjamojo produkto gamybai. Šios bendrovės pasinaudojo palūkanų kompensavimo paskolomis (a schema) ir 10 % kapitalo subsidija gamybos įrenginiams bei 5 % palūkanų kompensacija (e schema).

(128)

Rezoliucijoje nurodytas pagal TAFS subsidijuojamų perkamų įrengimų sąrašas. Siekdamos pasinaudoti TAFS, bendrovės kreipiasi į komercinius bankus arba kitas skolinimo įstaigas, kurie suteikia paskolas bendrovėms, remdamiesi savo nepriklausomu paskolos gavėjo pajėgumo grąžinti kreditą vertinimu. Jei paskolos gavėjas gali pasinaudoti palūkanų subsidija pagal šią schemą, komerciniai bankai perduoda prašymą „centrinei įstaigai“, kuri atitinkamai skiria subsidijos sumą susijusiam komerciniam bankui. Komerciniai bankai gautas lėšas įskaito į paskolos gavėjo sąskaitą. Centrinės įstaigos gauna kompensaciją iš Indijos Vyriausybės tekstilės ministerijos. Indijos Vyriausybė kas ketvirtį skiria reikiamas lėšas centrinėms įstaigoms.

(129)

Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, susijusių su šia schema.

(130)

Pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio nuostatas TAFS yra subsidija, kadangi ji yra susijusi su tiesioginiu Vyriausybės lėšų skyrimu suteikiant dotaciją. Šia subsidija sumažinamos finansavimo ir palūkanų išlaidos perkant įrengimus.

(131)

Ši subsidija yra individuali ir kompensacinė pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą, kadangi ji konkrečiai suteikiama pramonei arba pramonių grupei, įskaitant nagrinėjamojo produkto gamybą.

(132)

Pagrindinė subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis gaunančių bendrovių sutaupyta suma (perkant įrengimus), paskirstyta per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nustatytą tvarką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai tekstilės apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes skiriant subsidiją neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(133)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį palūkanų subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal bendrovėms, susijusioms su nagrinėjamų įrengimų pirkimui paimtų paskolų palūkanų sumokėjimu, faktiškai per PTL išmokėtą sumą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai tekstilės apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes skiriant subsidiją neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(134)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi dvi iš atrinktų bendrovių, o jų subsidijų skirtumas sudarė 0,01–0,31 %.

(135)

Šios schemos išsamus aprašymas pateikiamas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 02/04,02,02/2006–07 (Eksporto kreditai užsienio valiuta), Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 01/04,02,02/2006–07 (Eksporto kreditai rupijomis) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD.DIR(Exp.) Nr. 01/04,02,02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir užsienio valiuta), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams. Pagrindiniai aplinkraščiai yra nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

(136)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(137)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(138)

Pagal minėtą IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(139)

Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisija, nagrinėdama EKS, neatsižvelgė į Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedo k punkto nuostatas; ji tvirtino, kad eksporto kreditai Indijos rupijomis arba užsienio valiuta nebuvo kompensuotini, ypač atsižvelgiant į tai, kad suteikdami paskolas užsienio valiuta bankai galėjo skolintis lėšų „konkurencingu tarptautiniu kursu“.

(140)

Reikėtų pastebėti, kad 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytos eksporto kreditų schemos nepatenka į Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedo k punkto taikymo sritį, kadangi pagal šią nuostatą „eksporto kreditais“ gali būti laikomas tik dvejų metų arba ilgesnės trukmės eksporto finansavimas, kadangi tokia apibrėžtis pateikiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams. Todėl šis teiginys atmetamas.

(141)

Dėl EKS kredito lengvatinės palūkanų normų, nustatytų 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju jos yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis nei vidaus finansavimas. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(142)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų didžiausių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(143)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(144)

Subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(145)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant EKS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(146)

Per PTL visos bendrovės ir grupės pasinaudojo šia schema ir gavo subsidijų, kurių dydis – iki 1,05 %, o vienos bendrovės gauta nauda buvo nereikšminga.

(147)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 5,2–9,7 %.

(148)

Remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalimi, subsidijos dydis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų kompensuotinų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 7,7 %. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis Indijoje buvo labai aukštas (daugiau kaip 95 %), likutinis subsidijų dydis visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias, t. y. 9,7 %.

(149)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo lygis pakito, todėl Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai koreguojamas.

(150)

Kadangi žalos panaikinimo lygis buvo aukštesnis už nustatytus kompensacinius dydžius, galutinis galiojantis muitas buvo nustatytas remiantis pastaruoju dydžiu. Kadangi atliekant šią peržiūrą nustatyti subsidijų skirtumai taip pat neviršijo žalos panaikinimo lygio, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį muitai nustatomi pagal subsidijų skirtumus.

(151)

Į peržiūrą neįtrauktos bendrovės Pasupati Fabrics subsidijų skirtumas nustatytas tokio paties dydžio kaip ir pradiniame tyrime, kadangi nustatyta, kad bendrovė naudojosi šiame tyrime nenagrinėta subsidijų schema.

(152)

Susijusios bendrovės muitų rinkimo tikslais buvo laikomos vienu juridiniu vienetu (grupe) ir todėl joms taikytas vienodas kompensacinis muitas. Siekiant tinkamai apskaičiuoti muitus, buvo atsižvelgta į šių grupių per PTL eksportuotą nagrinėjamojo produkto kiekį.

(153)

Atrinkta bendrovė Prem Textiles atliekant peržiūros tyrimą nurodė, kad ji pakeitė pavadinimą į „Prem Textiles (International) Pvt. Ltd.“ Išnagrinėjus šią informaciją nustatyta, kad tai nedaro jokio poveikio dabartinio tyrimo išvadoms ir nuspręsta atsižvelgti į šį prašymą bei šiame reglamente bendrovę vadinti „Prem Textiles (International) Pvt. Ltd.“

(154)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis Indijoje buvo labai aukštas (95 %), kompensacinis muitas visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias, t. y. 9,7 %.

(155)

Nustatomi tokie muitai:

(156)

Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo rezultatais. Todėl jie atspindi minėtų bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muitų normos (kitaip nei I priede išvardytoms bendrovėms taikomas vidutinis muitas ir visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai (nurodant pavadinimą ir adresą) nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(157)

Visus prašymus taikyti bendrovėms šias individualias kompensacinio muitų normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija iš dalies atitinkamai keis šį reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/24

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės grafito elektrodams, naudojamiems valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektros varža ne didesnė kaip 6,0 μΩ.m, ir kurių KN kodas yra ex 8545 11 00, ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas yra ex 8545 90 90, importuojamiems kartu arba atskirai. Produktams, importuojamiems iš atskirai išvardytų eksportuotojų, taikoma 7,0–15,7 % muito norma, o iš kitų eksportuotojų importuojamiems produktams – 15,7 % muito norma.

(2)

Taip pat Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui.

(3)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė (toliau – IV) pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį), pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi, tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(4)

Komisija išnagrinėjo IV pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį pagrįstai inicijuoti peržiūrą. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), inicijavo ex officio dalinę tarpinę galiojančių priemonių peržiūrą.

(5)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taip pat bendrovėms, kurios naudojosi kitomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų.

(6)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(7)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą IV, dviem pranešime apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą išvardytiems Indijos eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Komisija išnagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir, prireikus, į jas atsižvelgė.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir IV. Atsakymus pateikė ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ir IV.

(9)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(10)

IV ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti iš dalies keisti dviem bendradarbiaujantiems Indijos gamintojams taikomą muito normą, o visoms kitoms šią dalinę tarpinę peržiūrą atliekant nebendradarbiavusioms bendrovėms toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visas pateiktas nuomones ir pastabas buvo deramai atsižvelgta toliau nurodytu būdu.

(11)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra toks pat produktas, kaip nagrinėtas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1628/2004, būtent Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektros varža ne didesnė kaip 6,0 μΩ.m, ir kurių KN kodas yra ex 8545 11 00, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, kurių KN kodas yra ex 8545 90 90, importuojami kartu arba atskirai.

(12)

Remiantis IV ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(13)

Pirmiau nurodytos a–c schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. dokumentas, kuriame nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras IV nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(14)

d punkte nurodyta Pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(15)

e punkte nurodyta Atleidimo nuo elektros mokesčio schema yra pagrįsta 1949 m. Madja Pradešo Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsniu.

(16)

Komisija, remdamasi pagrindinio antisubsidijų reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė IV į papildomas konsultacijas dėl pasikeitusių ir nepasikeitusių schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir nepriėmus abiem šalims priimtino sprendimo dėl šių schemų, Komisija visas šias schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(17)

Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1– 4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(18)

ILS sudaro šešios poschemės; toliau pateikiamas jų aprašymas. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisių pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje minėtoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (toliau – IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(19)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(20)

Nustatyta, kad per PTL vienam iš bendradarbiaujančių eksportuotojų nuolaidos taikytos pagal pirmą poschemę, t. y. fiziniam eksportui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas poschemes nustatyti nereikia.

(21)

Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą IV pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Tiksliau, Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Šį registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame nurodoma, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojimo ir naudojimo apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(22)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, t. y. fizinio eksporto poschemės: IV nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato IV, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(23)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(24)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad išankstinės licencijos, naudotos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuojant žaliavas, buvo išduotos iki 2005 m. gegužės 13 d. Todėl nauji vertinimo reikalavimai, kuriuos Indijos valdžios institucijos nustatė PV I 2004–2009 m., kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje, dar nebuvo išbandyti. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad būtini faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrai buvo tvarkomi pagal PV I 2002–2007 m. 4.30 skyriaus ir 18 priedo reikalavimus, taikytinus iki 2005 m. gegužės 13 d. išduotoms išankstinėms licencijoms. Atsižvelgiant į šią padėtį manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių EXIM nuostatų.

(25)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo ILS, teigė, kad jis savanoriškai pateikė išankstines licencijas patvirtintam apskaitininkui tikrinti pagal PV I 2004–2009 m. reikalavimus, nors licencijos buvo išduotos iki 2005 m. gegužės 13 d., ir tai parodo, kad pagal naująsias PV nuostatas dabar veikia tinkama tikrinimo sistema.

(26)

Pagal PV 23 priedėlyje nurodytą formą parengtas patvirtinto apskaitininko pasirašytas 2008 m. vasario 1 d. sertifikatas iš tiesų buvo pateiktas Komisijos tarnyboms vykstant patikrinimui bendrovės patalpose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išankstinės licencijos parengtos 2004 m. ir joms nebuvo taikomos naujos PV nuostatos, galima išvada, kad bendrovė tai padarė savanoriškai, ir tai neįrodo, kad IV iš tiesų buvo įgyvendinusi veiksmingą tikrinimo sistemą. Be to, neįrodyta, kad patvirtinto apskaitininko apskaičiuota per didelė muito grąžinimo suma iš tiesų buvo grąžinta vyriausybei.

(27)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(28)

Be to, pagal įstatymą aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomas individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis.

(29)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). IV veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes jos nepadeda IV pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį IV netaikė veiksmingos kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio vartojimo registru. Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(30)

Todėl ši poschemė yra kompensuotina.

(31)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju minėtosios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms negalioja. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nustatyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(32)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal poschemę per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie išskaitų prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(33)

Bendradarbiaujančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,3 % subsidijų norma.

(34)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(35)

Šia schema teisę pasinaudoti turi bet kuris gamintojas eksportuotojas ar prekybininkas eksportuotojas.

(36)

Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokioms galimoms importuojamoms žaliavoms, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(37)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, IV nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos sudarymo metu.

(38)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami mokėti muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus pagrindines gamybos priemones. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitiems tikslams.

(39)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje minėto pateikimo termino. Be to, PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje aiškiai nurodyta, kad paraiškos, gautos pasibaigus pateikimo terminui, visada gali būti nagrinėjamos taikant baudą (t. y. 10 % priklausančios sumos).

(40)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad bendrovės gauti MSLS kreditai buvo naudojami nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamoms medžiagoms importuoti, nors iš esmės juos buvo galima naudoti ir kitais tikslais, kaip pirmiau nurodyta. Šis eksportuotojas tvirtino, kad dėl to šiuo požiūriu MSLS bendrovė naudojosi pagal įprastą muitų grąžinimo sistemą, ir tik per didelė muitų grąžinimo suma, jei tokia yra, turėtų būti kompensuojama. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad per didelė muitų grąžinimo suma gali būti kompensuojama tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Šiuo atveju minėtų 43 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų sąlygų nebuvo laikomasi. Todėl taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos.

(41)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – IV finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti kitais atvejais. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(42)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(43)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte bei II ir III prieduose. Galiausiai, eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis apskritai importuoja kokias nors žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes nenurodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į subsidijos gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią schemą. Šiuo momentu IV gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodomas konkrečiam eksporto sandoriui suteikiamas MSLS kreditas, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti, suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos dydžio. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė kaip eksporto sandorio metu gaunamas pajamas.

(45)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(46)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos 6,2 % ir 5,7 % subsidijų normos.

(47)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(48)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

(49)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir naudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda GPESS licenciją. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos pagrindinės gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(50)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(51)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansiniu įnašu, nes ši lengvata sumažina IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji schema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojams, nes importavimo metu sutaupyti muitai pagerina jų likvidumą.

(52)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(53)

Galiausiai šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(54)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi tokių pagrindinių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė ilgalaikė palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(55)

Bendradarbiaujantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos 0,7 % ir 0,3 % subsidijų normos.

(56)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas nurodė klaidą, susijusią su pirmiau GPESS lengvatoms apskaičiuoti naudotais metodais, ypač dėl taikomų palūkanų sumos. Ši abiem bendradarbiaujantiems eksportuotojams įtakos turėjusi klaida buvo ištaisyta.

(57)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas buvo nustatytas PMĮ 80HHC skirsnyje.

(58)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal PMĮ 80HHC nesuteikta jokių lengvatų. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

(59)

Schema grindžiama PMĮ 80 I A skirsniu. Ši nuostata į PMĮ įtraukta 2001 m. Finansų įstatymu.

(60)

PMĮ 80 I A skirsnio nuostatos taikomos bendrovėms, kurios bet kurioje Indijos dalyje diegia infrastruktūrą, įskaitant ir energijos gamybą ir paskirstymą.

(61)

Pagal PMĮ 80 I A skirsnio nuostatas, dešimt metų iš eilės per pirmus penkiolika energiją gaminančio objekto veiklos metų sumai, atitinkančiai iš energijos gamybos gautą pelną, netaikomas pelno mokestis. Nagrinėjamasis objektas turi būti naujas, o jo veikla turi būti pradėta 2003 m. balandžio 1 d. arba vėliau, bet iki 2010 m. kovo 31 d.

(62)

Išskaičiuotinos pajamų mokesčio sumos apskaičiavimas – bendrovės mokesčių deklaracijos dalis, auditoriai jį tikrina kartu su bendrovės pelno ir nuostolių bei kitomis finansinėmis ataskaitomis. Tai turi atitikti PMĮ nustatytas taisykles, būtent, kad pagamintos elektros energijos apskaitos vertė turi atitikti jos rinkos vertę. Pajamų mokesčių institucijos turi tikrinti, ar išskaičiuotinas pajamų mokestis apskaičiuotas pagal PMĮ taisykles ir atitinka audito patikrintas bendrovių ataskaitas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad valdžios institucijos praktikoje tikrino minėtus skaičiavimus ir prireikus juos koregavo.

(63)

Tyrimas parodė, kad abu nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai grafito gamybos padaliniuose turi autonomines elektrines. Todėl jie, remdamiesi PMĮ nuostatomis, paprašė atitinkamo pajamų mokesčio išskaitymo.

(64)

Atleidimas nuo pajamų mokesčio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(65)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad APMS pagal PMĮ 80 I A skirsnį gali būti taikoma ne vien tam tikroms įmonėms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte. Remiantis objektyviais kriterijais, šia schema gali naudotis visos bendrovės. Taip pat nenustatyta daugiau įrodymų šiuo atveju, patvirtinančių, kad schema yra individuali.

(66)

Be to, ji susieta ne su nagrinėjamuoju, o su kitu produktu (elektra), ir lengvatos pagal schemą taikomos remiantis kitokia veikla, nei nagrinėjamojo produkto gamyba arba pardavimas. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad pagal šią schemą nagrinėjamiesiems eksportuotojams suteikiamos lengvatos neturėtų būti kompensuojamos.

(67)

Vykdydama 2004 m. pramonės skatinimo politiką, Madja Pradešo (toliau – MP) valstija pramonės bendrovėms, investuojančioms į vidaus naudojimui skirtos elektros energijos gamybą, siūlo atleidimą nuo elektros mokesčio.

(68)

MP vyriausybės taikomos Atleidimo nuo elektros mokesčio schemos aprašymas pateikiamas 1949 m. Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsnyje.

(69)

Visos MP vyriausybės jurisdikcijai priklausančios bendrovės, investuojančios į naujas autonomines elektrines.

(70)

Remiantis 2004 m. rugsėjo 29 d. MP vyriausybės pranešimu, į naujas autonomines elektrines, kurių galia didesnė kaip 10 KW, investuojančios bendrovės arba asmenys iš MP elektros energijos inspekcijos gali gauti atleidimo nuo elektros mokesčio pažymą. Nuo mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jei elektros energija gaminama vietos naudojimui ir jei nauja autonominė elektrinė nėra statoma vietoj senosios. Nuo mokesčio atleidžiama penkeriems metams.

(71)

MP vyriausybė 2005 m. balandžio 5 d. pranešimu vieno iš šio tyrimo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naują autonominę elektrinę nuo elektros mokesčio atleido dešimčiai metų.

(72)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris buvo atleistas nuo elektros mokesčio, tvirtino, kad AEM schema nėra individuali ir taikoma visoms teisę šia schema pasinaudoti turinčioms bendrovėms. Šis eksportuotas teigė, kad Madja Pradešo vyriausybė vėliau pradinę nuostatą, kad nuo elektros mokesčio gali būti atleidžiama penkeriems metams, persvarstė ir numatė teisę nuo šio mokesčio atleisti dešimčiai metų. Tačiau nei bendradarbiaujantis eksportuotojas, nei IV kartu su atsakymais nepateikė pranešimo apie šį politikos pakeitimą.

(73)

Ši schema laikoma subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį. Ji laikoma MP vyriausybės finansiniu įnašu, nes dėl jos sumažėja pajamos, kurias, netaikant tokios schemos, turėtų gauti valstija. Be to, ji yra naudinga subsidiją gaunančiai bendrovei.

(74)

Nors pagal 2004 m. pramonės skatinimo politiką ir 2004 m. rugsėjo 29 d. MP vyriausybės pranešimą nuo elektros mokesčio gali būti atleidžiama penkeriems metams, nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas nuo šio mokesčio buvo atleistas dešimčiai metų. Taigi, atrodo, kad ši paskata suteikta ne pagal įstatymu, reglamentu ar kitu oficialiu dokumentu aiškiai nustatytus kriterijus ir sąlygas.

(75)

Eksportuojančiam gamintojui taikoma lengvata apskaičiuota pagal elektros mokesčio, kuris paprastai mokamas, sumą, kuri liko nesumokėta pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams (vardiklis), nes ji yra susijusi su visais vidaus ir eksporto pardavimais ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(76)

Taigi, vienai bendrovei, kuri pasinaudojo AEM schemos lengvatomis, buvo apskaičiuotas 0,7 % subsidijų skirtumas.

(77)

Primenama, kad Reglamente (EB) Nr. 1628/2004 nustatytas 15,7 % ir 7 % kompensuotinų subsidijų dydis, išreikštas ad valorem ir atitinkamai taikomas dviem eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiauja atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą.

(78)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatyti tokie ad valorem išreikšti kompensuotinų subsidijų dydžiai:

(79)

Vadovaujantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir Pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo dydis pasikeitė, todėl Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustatyta kompensacinio muito norma turi būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(80)

Nagrinėjamasis kompensacinis muitas nustatytas atlikus lygiagrečius antisubsidijų ir antidempingo tyrimus (toliau – pradiniai tyrimai). Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (5) 14 straipsnio 1 dalį, Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 nustatyti antidempingo muitai buvo pakoreguoti tokiu mastu, kokiu subsidijų dydžiai ir dempingo skirtumai kilo iš tos pačios situacijos.

(81)

Atliekant dabartinę peržiūrą ištirtos ir pripažintos kompensuotinomis, išskyrus AEM, subsidijų schemos buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(82)

Todėl tikslinga pakoreguoti antidempingo muitą atsižvelgiant į dabartinės peržiūros metu nustatytą naują subsidijavimo lygį, susijusį su eksporto subsidijomis. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, kompensacinių muitų dydis neturėtų viršyti per pradinį tyrimą nustatyto žalos pašalinimo lygio. Kaip ir atliekant pradinį tyrimą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (100 %), subsidijų skirtumas visoms kitoms bendrovėms nustatytas atsižvelgiant į didžiausią individualų skirtumą turinčią bendrovę.

(83)

Todėl kompensacinių ir antidempingo muitų dydžiai turėtų būti koreguojami taip:

(84)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad dabartinė dalinė tarpinė peržiūra atliekama dėl subsidijavimo lygio, todėl antidempingo muitai neturėtų būti keičiami.

(85)

Primenama, kad pranešime apie dabartinės peržiūros inicijavimą teigiama, kad „toms bendrovėms, kurioms nustatytos tiek antidempingo, tiek kompensacinės priemonės, antidempingo priemonės gali būti atitinkamai koreguojamos, jei keičiamos kompensacinės priemonės“. Antidempingo muitai pakeisti ne atsižvelgiant į naujas išvadas dėl dempingo lygio, bet automatiškai dėl to, kad pirminio tyrimo metu nustatyti dempingo skirtumai buvo pakoreguoti, kad atspindėtų nustatytą eksporto subsidijų lygį, ir kad pastarosios šiuo metu yra peržiūrimos.

(86)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurių kitų šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtų bendrovių, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(87)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (6) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija įgaliojama atitinkamai iš dalies keisti reglamentą tikslinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/35

(1)

2007 m. spalio 20 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo į Bendriją inicijavimą (2). 2008 m. liepos 4 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 642/2008 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems tam tikriems KLR kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams.

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2007 m. rugsėjo 6 d. Ispanijos nacionalinė perdirbtų vaisių ir daržovių asociacijų federacija (angl. FNACV) (toliau – skundo pateikėja) gamintojų, kurie pagamina 100 % visų Bendrijos tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) Bendrijoje, vardu pateikė skundą. Skunde pateikti nagrinėjamojo produkto dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (toliau – TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. spalio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

2007 m. lapkričio 9 d. Komisija nustatė, kad importuojamas KLR kilmės tas pats produktas turi būti registruojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1295/2007 (4).

(5)

Primintina, kad tam pačiam produktui taikomos apsaugos priemonės galiojo iki 2007 m. lapkričio 8 d. Reglamentu (EB) Nr. 1964/2003 (5) Komisija nustatė laikinąsias apsaugos priemones importuojamiems paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.). Galutinės apsaugos priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 658/2004 (toliau – apsaugos priemonių reglamentas) (6). Tiek laikinosios, tiek galutinės apsaugos priemonės buvo tarifinės kvotos, t. y. muitas mokėtinas tik tada, kai viršijamas importo be muito kiekis.

(6)

Nustačius laikinuosius antidempingo muitus importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Komisija visų pirma nagrinėjo su Bendrijos interesais susijusius aspektus. Dėl to tikrinamieji vizitai buvo surengti šių nesusijusių Bendrijos importuotojų patalpose:

(8)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrinto laikinojo muito sumas. Be to, nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(9)

Kai kurie importuotojai siūlė surengti bendrą visų suinteresuotųjų šalių susitikimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 6 dalimi; tačiau vienas jų šio prašymo atsisakė.

(10)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(11)

Du nesusiję EB importuotojai išreiškė nuomonę, kad tam tikri mandarinai neturėtų būti priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai dėl juose esančio cukraus kiekio arba eksportavimo fasuotės. Pažymėtina, kad kartu su šiais teiginiais nebuvo pateikta jokios patikrinamos informacijos ir duomenų, patvirtinančių, kad šie mandarinai turi savybių, dėl kurių jie skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto. Be to, pažymėtina, kad fasuotės skirtumai negali būti laikomi svarbiu dalyku, apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, ypač dėl to, kad į fasuotę jau buvo atsižvelgta, apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, kaip nustatyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie argumentai atmetami.

(12)

Du nesusiję EB importuotojai užginčijo, kad atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 60 % viso Bendrijos eksporto. Tačiau jie negalėjo pateikti jokios patikrinamos informacijos, kuri galėtų paneigti su atranka susijusios informacijos, kurią pateikė Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir kuri didžia dalimi buvo patvirtinta atliekant tolesnį tyrimą, tikslumą. Dėl to šis argumentas atmetamas.

(13)

Trys Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabas, kuriose teigė, kad jų susijusios bendrovės yra eksportuojančios nagrinėjamojo produkto gamintojos, todėl turi būti įtrauktos į priedą, kuriame išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Manoma, kad šie teiginiai pagrįsti, todėl nuspręsta šį priedą atitinkamai patikslinti. Vienas nesusijęs EB importuotojas išreiškė nuomonę, kad į EB per prekybininkus eksportuojamiems produktams turėtų būti leista automatiškai taikyti priemones, kurios taikomos Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Pažymėtina, kad antidempingo priemonės taikomos į EB eksportuojamiems produktams, kuriuos gamina eksportuojantys gamintojai tiriamojoje šalyje (nepriklausomai nuo to, kokia bendrovė jais prekiauja), o ne verslo subjektams, susijusiems tik su prekybos veikla. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(14)

Nustačius laikinąsias priemones, Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pastabų dėl RER taikymo išvadų nepateikė. Kadangi negauta jokių atitinkamų pastabų, laikinojo reglamento 29–33 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(15)

Kadangi negauta jokių atitinkamų pastabų, laikinojo reglamento 34–37 konstatuojamosios dalys dėl individualaus režimo patvirtinamos.

(16)

Primintina, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagal Bendrijos pramonės pateiktus duomenis. Šie duomenys buvo patikrinti bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų patalpose.

(17)

Nustačius laikinąsias priemones, visi trys atrinkti Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir du nesusiję EB importuotojai suabejojo dėl Bendrijos pramonės kainų taikymo apskaičiuojant normaliąją vertę. Jie teigė, kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal KLR gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į atitinkamus koregavimus, susijusius su EB ir KLR rinkų skirtumais. Šiuo atveju pažymėtina, kad naudojant informaciją iš ne rinkos ekonomikos šalies, visų pirma iš bendrovių, kurioms netaikomas RER, būtų prieštaraujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktui. Dėl to šis argumentas atmetamas. Be to, buvo tvirtinama, kad buvo galima pagrįstai naudoti visų kitų importuojančiųjų šalių kainų duomenis arba atitinkamą paskelbtą informaciją, atsižvelgiant į panašios šalies bendradarbiavimo stoką. Tačiau laikantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies nuostatų nebūtų buvę galima patikrinti tokios bendros informacijos, priešingai negu Komisijos naudojamų duomenų, tikslumo. Dėl to šis argumentas atmetamas. Kitų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti, ar Komisijos naudojamas metodas atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas, visų pirma, ar šiuo konkrečiu atveju šis metodas yra vienintelis rimtas pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti, nebuvo pateikta.

(18)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 38–45 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(19)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas atrinktas Kinijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo eksporto kaina turėjo būti koreguojama, kad būtų atsižvelgta į tam tikras sąnaudų sudedamąsias dalis (ypač į jūrų frachtą). Šiuo atveju pažymėtina, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas atliekant patikrinimus vietoje, atsižvelgiant tiek į šią bendrovę, tiek į kitas atrinktas bendroves. Tuomet kiekviena bendrovė pateikė su minėtomis sąnaudomis susijusią informaciją. Suma, kurios bendrovė reikalauja dabar, yra gerokai didesnė už sumą, apie kurią buvo pranešta iš pradžių. Pažymėtina, kad šis naujas reikalavimas paprasčiausiai grindžiamas ekspeditoriaus pareiškimu ir nepateikiama su realiu sandoriu susijusių duomenų. Kiti atrinkti eksportuojantys gamintojai nesuabejojo dėl su jūrų frachtu susijusių skaičių. Be to, kadangi prašymas buvo pateiktas vėlai, jo negalima patikrinti. Tiksliau, prašymas koreguoti sumą nesusijęs su jokiais byloje jau esančiais duomenimis. Vis dėlto gavusi šį prašymą Komisija peržiūrėjo minėtų sąnaudų sumą, atsižvelgdama į šių konkrečių sąnaudų svarbą EB eksporto sandoriams, apie kuriuos pranešė ši bendrovė. Atsižvelgdama į tai Komisija padarė išvadą, kad tikslingiau taikyti vietoje patikrintą jūrų frachto sąnaudų vidurkį visoms atrinktoms Kinijos bendrovėms. Dėl to bendrovės eksporto kaina buvo atitinkamai pakoreguota.

(20)

Kitas atrinktas Kinijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nurodė dvi skaičiavimo klaidas, padarytas apskaičiuojant jo eksporto kainą, susijusias su jo pateiktais eksporto kainų sąrašais. Manoma, kad šis teiginys pagrįstas, todėl atitinkamos gamintojo eksporto kainos buvo atitinkamai patikslintos.

(21)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 46 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(22)

Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(23)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Visos kitos bendrovės, 139,4 %.

(24)

Kadangi pagrįstų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 52–54 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(25)

Viena iš eksportuojančiųjų šalių tvirtino, kad Apsaugos priemonių reglamente Nr. 658/2004 nustatytas suvartojimo lygis skiriasi nuo laikinajame reglamente nustatyto lygio. Pabrėžtina, kad suvartojimo lygio skirtumas atsirado iš esmės dėl skirtingos produkto apibrėžtosios srities šiame tyrime ir dėl skirtingo šiuose dviejuose tyrimuose dalyvavusių valstybių narių skaičiaus. Šiuo klausimu jokios naujos ir pagrįstos informacijos negauta. Todėl laikinojo reglamento 55–57 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos. Todėl patvirtinamos ir tolesnės su suvartojimu susijusios analizės dalys.

(26)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prieštaravo 58 konstatuojamojoje dalyje pateiktam Komisijos teiginiui dėl rinkos dalies, kad importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo. Jos tvirtino, kad, priešingai Komisijos padarytoms išvadoms, importo iš Kinijos rinkos dalis sumažėjo. KLR importo kiekio ir rinkos dalies įvertinimas buvo patikrintas. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos rinkos dalis buvo sumažėjusi tik vienus metus. Kitais nagrinėto laikotarpio metais importo iš Kinijos rinkos dalis visą laiką išliko didelė. Todėl laikinajame etape pateiktos išvados patvirtinamos.

(27)

Kai kurios šalys tvirtino, kad kiekis po TL taip pat turėtų būti nagrinėjamas, siekiant įvertinti, ar importas iš Kinijos didėja. Pažymėtina, kad buvo įvertintos importo iš Kinijos tendencijos nuo 2002–2003 iki 2006–2007 m. ir buvo nustatyta, kad importo apimtis akivaizdžiai padidėjo. Pagal pagrindinio reglamento nuostatas į atsiradusius po TL faktus atsižvelgiama tik išskirtiniais atvejais. Bet kuriuo atveju, kaip toliau išdėstyta 48 konstatuojamojoje dalyje, importo lygis pasibaigus TL buvo patikrintas ir nustatyta, kad jis yra aukštas.

(28)

Trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai užginčijo Komisijos išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo. Vienas užginčijo metodą, kuris buvo naudojamas priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, ir paprašė pakoreguoti skaičiavimus, kad atsispindėtų prekybininkų patiriamos netiesioginio pardavimo sąnaudos. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo pakoreguoti. Remiantis atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis atlikus naują palyginimą nustatyta, kad per TL importuojamas nagrinėjamasis produktas Bendrijoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,4–35,2 %.

(29)

Du importuotojai ir importuotojų asociacija užginčijo konservavimo sezono trukmę, nurodytą laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje. Jie tvirtino, kad konservavimo sezonas Ispanijoje trunka tik tris, o ne keturis ar penkis mėnesius, kaip nurodyta laikinajame reglamente. Tačiau šis teiginys susijęs su derliumi (natūraliai skirtingu) ir išauginamu kiekiu ir, kaip nustatė Komisijos tarnybos, bet kuriuo atveju neturi poveikio žalos veiksniams.

(30)

Kadangi jokios kitos pagrįstos informacijos arba argumentų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, laikinojo reglamento 63–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(31)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, kai kurie importuotojai ir eksportuojantys gamintojai, remdamiesi laikinojo reglamento 83–86 konstatuojamosiomis dalimis, teigė, kad duomenys, kuriuos Komisija naudojo žalos lygiui nustatyti, buvo neteisingi ir neobjektyviai įvertinti. Jie tvirtino, kad iš beveik visų su žala susijusių rodiklių matomos teigiamos tendencijos ir todėl žalos įrodymų negalima rasti.

(32)

Dėl to pažymėtina, kad net jeigu iš kai kurių rodiklių matomas nedidelis pagerėjimas, reikia vertinti visą Bendrijos pramonės padėtį ir atsižvelgti į faktą, kad apsaugos priemonės buvo taikomos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Tai išsamiai išnagrinėta laikinojo reglamento 51–86 konstatuojamosiose dalyse. Dėl esminės restruktūrizacijos, kurią atlikti buvo galima dėl šių priemonių, gamybos apimtys ir pajėgumas gerokai sumažėjo, nors normaliomis sąlygomis bendra Bendrijos gamintojų padėtis būtų žymiai pagerėjusi, įskaitant gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą ir kainų ir sąnaudų santykį. Tačiau kiekio rodikliai išliko nedideli, atsargos gerokai padidėjo, o finansiniai rodikliai ir toliau buvo nuostolingi, kai kurie jų net blogėjo.

(33)

Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos nesikeičia. Kadangi jokios kitos pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(34)

Kai kurios šalys tvirtino, kad importas iš Kinijos buvo stabilus nuo 1982 m., todėl žala dėl importo negalėjo būti padaryta, kaip tai paaiškinta laikinajame reglamente (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų, kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėtą laikotarpį importo iš Kinijos apimtis gerokai padidėjo, dėl to sumažėjo ES pramonės rinkos dalis. Be to, argumentuojant nurodoma, kad importo tendencija vyravo gerokai ilgiau negu truko tiriamasis laikotarpis, todėl argumentas atmetamas.

(35)

Kaip pirmiau minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, daroma galutinė išvada, kad per TL dėl atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainų Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,4–35,2 %. Peržiūrėjus priverstinio kainų mažinimo skirtumus laikinojo reglamento 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl importo dempingo kainomis poveikio nesikeičia.

(36)

Nustačius laikinuosius muitus, kai kurie importuotojai toliau tvirtino, kad valiutos kursas neigiamai veikia kainų lygį. Jie tvirtino, kad valiutos kurso lygis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio buvo padaryta žala. Tačiau Komisijos vertinime tiesiog nurodomas kainų lygio skirtumas ir nereikalaujama išanalizuoti šių kainų lygiui poveikį darančius veiksnius. Buvo nustatytas aiškus priežastinis ryšys tarp aukšto dempingo lygio ir Bendrijos pramonei padarytos žalos, todėl laikinojo reglamento 95 konstatuojamoji dalis gali būti patvirtinta.

(37)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žala buvo padaryta ne dėl importo dempingo kaina, bet dėl to, kad stigo šviežių vaisių, t. y. žaliavos mandarinų konservams.

(38)

Tačiau iš oficialių Ispanijos žemės ūkio ministerijos duomenų matyti, kad konservų pramonei turimas kiekis yra daugiau negu pakankamas visam Ispanijos gamintojų gamybos pajėgumui išnaudoti.

(39)

Gamintojai iš dalies konkuruoja su šviežios produkcijos tiekėjais vartotojų rinkai dėl šviežių vaisių. Tačiau dėl šios konkurencijos priežastinis ryšys nenutrūksta. Aiški ir svarbi priežastis, dėl kurios Bendrijos pramonės gamybos apimtis, parduodamas kiekis ir rinkos dalis yra palyginti nedideli – tai spaudimas dėl didelio masto importo iš Kinijos labai žemomis kainomis. Šioje situacijoje, atsižvelgiant tai, kad rinkos kainą lemia didesnę negu 70 % rinkos dalį sudarantis importas, dėl kurio tenka priverstinai mažinti kainas, taikyti suvaržymus ir atsiranda kainų sąstingis, būtų neekonomiška gaminti daugiau, pagrįstai nesitikint produktą parduoti kaina, iš kurios būtų galima gauti normalų pelną. Todėl Ispanijos pramonė pagrįstai galėtų tiekti žymiai didesnį kiekį, su sąlyga, kad dėl rinkos kainos nenukentėtų jos ekonominiai rezultatai.

(40)

Kitas šią analizę patvirtinantis faktas yra Bendrijos gamintojų nuolat turimas didelis atsargų kiekis, rodantis, kad Bendrijos pramonei žalinga padėtis susidarė ne dėl nepakankamos produkcijos, bet dėl produkcijos, kurios negalima parduoti dėl importo iš Kinijos spaudimo.

(41)

Kadangi tai žemės ūkio produktas, žaliavos kaina priklauso nuo žemės ūkiui būdingų sezoninių svyravimų. Vis dėlto, išanalizavusi penkerių metų laikotarpį, per kurį derlius buvo parduodamas žemesne ir aukštesne kaina, Komisija pažymi, kad žala (pavyzdžiui, finansiniai nuostoliai) daroma nepriklausomai nuo šių svyravimų, todėl Bendrijos pramonės ekonominiai rezultatai nėra tiesiogiai susiję su tokio pobūdžio sezoniniais svyravimais.

(42)

Kai kurios šalys teigė, kad Kinijos produktas yra kokybiškesnis negu Bendrijos produkcija. Tačiau dėl to atsirandantys kainų skirtumai buvo nepakankamai pagrįsti ir nėra įrodymų, kad tariamai vartotojų teikiama pirmenybė Kinijos produktams yra tokio plataus masto, kad dėl to galėtų pablogėti Bendrijos pramonės padėtis. Bet kokiu atveju tokie tariami kainų skirtumai, didinantys priverstinio kainų sumažinimo ir (arba) priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygį, būtų palankūs Kinijos produktui. Kadangi jokios papildomos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 99 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(43)

Kai kurios šalys tvirtino, kad padarytos žalos priežastis – ypatingai padidėjusios kai kurių gamintojų sąnaudos. Šie teiginiai buvo nepakankamai pagrįsti. Komisijos analizėje neatskleista jokių atvejų, dėl kurių priežastinio ryšio vertinimą reikėtų keisti arba kurie daro įtaką žalos pašalinimo lygio apskaičiavimui.

(44)

Kai kurios šalys pateikė pastabas dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ir Bendrijos pramonės nesugebėjimo jų sumažinti. Tam tikros sąnaudos (pavyzdžiui, energijos) padidėjo, bet dėl to atsiradęs poveikis nėra toks didelis, kad nutrūktų priežastinis ryšys tais atvejais, kai dėl didelės eksporto iš Kinijos dempingo kainomis dalies atsiranda kainų ir gamybos sąstingis (dėl to didėja Bendrijos pramonės vieneto sąnaudos), mažinamos Bendrijos pramonės kainos.

(45)

Buvo teigiama, kad dėl EB pagalbos schemų dirbtinai išaugo Bendrijos perdirbimo pramonė ir dėl to sumažėjo nagrinėjamojo produkto gamybai tiekiamų žaliavų kiekis. Šis teiginys buvo bendro pobūdžio ir nepakankamai pagrįstas. Bet kokiu atveju minėtosios schemos buvo pakeistos 1996 m., kai buvo leista pagalbą teikti ūkininkams, o ne nagrinėjamojo produkto perdirbėjams. Komisijos analizėje per tiriamąjį laikotarpį neatskleista jokio liekamojo poveikio, dėl kurio galėtų nutrūkti priežastinis ryšys. Tiekimo klausimai aptariami 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse.

(46)

Kadangi jokios papildomos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 87–101 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(47)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo iš Kinijos dempingo kainomis ryšio patvirtinama.

(48)

Nuo 2007 m. lapkričio 9 d. importas iš KLR turi būti registruojamas pagal 2007 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1295/2007, nustatantį reikalavimą registruoti tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir t. t.) importą (toliau – registracijos reglamentas) (7). Tai padaryta, siekiant turėti galimybę antidempingo muitus nustatyti atgaline data. Dėl to išimties tvarka buvo išanalizuoti ir pokyčiai po TL. Iš Eurostato duomenų matyti, kad importo iš Kinijos apimtis vis dar didelė ir tam tikri importuotojai tai patvirtino. Per dešimt mėnesių po TL importo kiekis pasiekė 74 000 tonų pastoviomis žemomis kainomis.

(49)

Kelios šalys pateikė pastabas dėl nedidelės Ispanijos gamybos apimties, teigdamos, kad dėl to Ispanija negali pakankamai aprūpinti Bendrijos rinkos. Nors teisinga teigti, kad dabartinėje situacijoje Bendrijos pramonė neaprūpina visos ES rinkos, reikėtų pažymėti, kad, kaip paaiškinta pirmiau, tai susiję su žalingu importo poveikiu. Bet kokiu atveju, šios priemonės skirtos ne tam, kad Bendrijos rinka būtų uždaryta importui iš Kinijos, bet tam, kad būtų pašalintas žalingas dempingo poveikis. Atsižvelgiant, inter alia, į tai, kad yra tik du šių produktų tiekimo šaltiniai, manoma, kad, nustačius galutines priemones, Kinijos produktai ir toliau būtų labai paklausūs Bendrijoje.

(50)

Viena importuotojų asociacija teigė, kad bet kokios antidempingo priemonės, kuriomis niekaip neribojamas kiekis, nepadėtų apsaugoti Ispanijos rinkos, bet automatiškai sąlygotų neteisėtą prekybą. Iš šio argumento matyti, kad būtina, kad institucijos užtikrintų tinkamą priemonių įgyvendinimo stebėseną, o ne tai, kad nenorima naudos, kurią šios priemonės galėtų duoti Bendrijos gamintojams.

(51)

Kitas importuotojas tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones Ispanijos gamintojų padėtis nepagerėtų, nes importuotojai į ES yra sukaupę dideles atsargas, kuriomis būtų galima patenkinti rinkos paklausą artimiausioje ateityje. Atsargų dydį ir atsargų kaupimo reiškinį nurodė ir kitas importuotojas. Iš šių pastabų matyti, kad laikinajame reglamente ir kitur šiame reglamente pateikta Komisijos analizė teisinga. Tačiau primintina, kad priemonės skirtos tam, kad dempingo daroma žala būtų sumažinta penkerių, o ne vienerių metų laikotarpiu.

(52)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 103–106 ir 115 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės interesų patvirtinamos.

(53)

Bendradarbiaujantys importuotojai išreiškė bendrą norą išlaikyti du nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinius – Ispaniją ir Kiniją, kad būtų užtikrintas tiekimo konkurencingomis kainomis saugumas.

(54)

Tačiau, jeigu būtų nustatytos galutinės priemonės, dauguma importuotojų pageidautų, kad būtų priemonė, kuria būtų ribojamas ir kiekis. Tai nėra tinkama, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Iš atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų gauti duomenys buvo patikrinti ir iš jų matyti, kad konservuotų mandarinų sektoriaus apyvarta sudaro mažiau negu 6 % visos apyvartos, o pelningumo lygis vidutiniškai buvo didesnis negu 10 % ir per tiriamąjį laikotarpį, ir 2004–2008 m.

(56)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad į viską atsižvelgus galimas priemonių poveikis importuotojams ir (arba) prekybininkams nebūtų neproporcingas priemonių teigiamam poveikiui.

(57)

Vienas vartotojas, kurio suvartojimas mažesnis negu 1 %, pateikė bendrų pastabų dėl sumažėjusios galimybės įsigyti mandarinų ES ir dėl aukštesnės Kinijos produkto kokybės. Jo buvo paprašyta ir toliau bendradarbiauti ir teikti savo duomenis, tačiau jis atsisakė ir nepagrindė savo teiginių. Kitas mažmenininkas, didžiausios importuotojų asociacijos narys, apskritai pasisakė prieš kainų didėjimą. Tyrimo metu kitų pastabų dėl vartotojų ir (arba) mažmenininkų interesų nebuvo pateikta. Šiomis aplinkybėmis ir negavus kitų pagrįstų vartotojų ir (arba) mažmenininkų pastabų, laikinojo reglamento 109–112 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(58)

Priešingai negu teigė vienas importuotojas, į vartotojų interesus buvo atsižvelgta laikinajame etape. Komisijos išvados išdėstytos laikinojo reglamento 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse. Kitų šalių nuomone, poveikis vartotojams būtų didelis. Tačiau nebuvo pateikta jokios informacijos, dėl kurios būtų galima suabejoti pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis. NET jeigu dėl muitų galėjo padidėti kainos vartotojams, nė viena šalis neužginčijo fakto, kad šis produktas sudaro labai mažą namų ūkio išlaidų maisto produktams dalį. Kadangi jokių vartotojų pastabų ir jokios kitos naujos ir pagrįstos informacijos negauta, šios konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą svarstomų interesų analizę, preliminarios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. Iš atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų gauti duomenys buvo patikrinti ir jie patvirtino, kad konservuotų mandarinų sektoriui tenka mažiau negu 6 % visos jų apyvartos, o iš jų gautas vidutinis rezultatas buvo patenkinamas ir per tiriamąjį laikotarpį, ir 2004–2008 m., todėl priemonių poveikis importuotojams bus minimalus. Be to, buvo patvirtinta, kad finansinis poveikis galutiniam vartotojui būtų nedidelis, nes vartotojų šalyse vienas gyventojas nuperka mažą kiekį produkto. Taigi laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų lieka nepakeistos. Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinajame reglamente pateiktos išvados galutinai patvirtinamos.

(60)

Vienas importuotojas teigė, kad 6,8 % pelno dydis, kuriuo remiamasi laikinajame etape, yra per didelis. Reikėtų paminėti, kad toks pat dydis, kaip Bendrijos pramonės faktinis pelnas nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m., buvo naudojamas ir patvirtintas apsaugos priemonėms nustatyti. Tai yra Bendrijos gamintojų pelnas esant įprastai prekybos padėčiai, prieš išaugant importui, dėl kurio buvo padaryta žala pramonei. Dėl to minėtas argumentas atmetamas.

(61)

Bendrijos gamintojai teigė, kad pradėjus taikyti laikinuosius muitus nebuvo atsižvelgta į ypatingą konservuotų mandarinų rinkos padėtį, kai gamyba sutelkta tik vienoje šalyje, o didžioji pardavimo ir importo dalis sutelkta kitoje Europos šalyje. Todėl buvo paprašyta galutiniuose skaičiavimuose atsižvelgti į gabenimo iš gamintojo šalies į vartotojo šalį sąnaudas. Prašymas buvo pagrįstas ir užtikrintas, todėl skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti, kad būtų matoma, kad pardavimas sutelktas atitinkamose Bendrijos zonose.

(62)

Viena šalis pateikė pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo. Pagrįstais atvejais koreguota galutiniame etape.

(63)

Atsižvelgiant, jei yra pagrindo, į suinteresuotųjų šalių prašymus, kiekvieno atrinkto Kinijos eksportuotojo padarytos žalos procentais išreikšti visos CIF importo vertės skirtumai buvo mažesni negu nustatyti dempingo skirtumai:

Visos kitos bendrovės, 100,1 %

(64)

Kaip išdėstyta 4 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. lapkričio 9 d. Komisija nusprendė, kad importuojamas KLR kilmės nagrinėjamasis produktas turi būti registruojamas, remiantis Bendrijos pramonės prašymu. Kadangi šis prašymas buvo atsiimtas, šis klausimas toliau nebebuvo nagrinėjamas.

(65)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas mažiausias dempingo ir žalos skirtumas pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos lygį.

(66)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į Oficialiajame leidinyje L 258 (8) paskelbtą klaidų ištaisymą, galutinio muito dydis turėtų būti toks:

Visos kitos bendrovės, 531,2 EUR/t

(67)

Kelios šalys prašė nustatyti priemones, kurios apimtų ir kainos, ir kiekio elementus ir kurias taikant muitas už pradinį importo kiekį nebūtų mokamas arba būtų mokamas sumažintas muitas. Tam tikrais atvejais tai buvo susieta su licencijų sistema.

(68)

Ši galimybė buvo apsvarstyta, bet atmesta visų pirma dėl toliau išdėstytų priežasčių. Antidempingo muitai nustatomi dėl to, kad eksporto kaina yra mažesnė už normaliąją vertę. Į Bendriją eksportuojamas kiekis yra svarbus analizuojant, ar dėl importo dempingo kainomis daroma žala. Tačiau paprastai šis kiekis nesusijęs su muito, kuris turėtų būti nustatytas, dydžiu. Kitaip tariant, jeigu nustatoma, kad dėl importo dempingo kainomis daroma žala, dempingo poveikį galima kompensuoti muitu, kuris taikomas nuo pirmos siuntos, importuojamos įsigaliojus muitui. Galiausiai, jei būtų nustatoma, kad Bendrijai naudinga, jog tam tikru laikotarpiu produktai galėtų būti importuojami nenustatant antidempingo muitų, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje leidžiama, esant tam tikroms sąlygoms, juos laikinai sustabdyti.

(69)

Kai kurios šalys teigė, kad dėl bet kokio pobūdžio priemonių be kiekybinių apribojimų gali būti pradėta vengti muitų. Šalys vėl nurodė atsargų kaupimą, kuris prasidėjo su 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos plėtra. Iš Komisijos tarnybų analizės matyti, kad tai buvo akivaizdus bandymas išvengti muitų. Atsižvelgdama į šiuos teiginius ir laikinojo reglamento 123 ir 125 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus, Komisija stebės pokyčius, kad galėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas tinkamas priemonių įgyvendinimas.

(70)

Kitos šalys tvirtino, kad taikant priemones neturėtų būti atsižvelgiama į kiekį, kuris jau įtrauktas į galiojančias pardavimo sutartis. Faktiškai tai prilygtų atleidimui nuo muitų ir dėl to būtų sumažintas priemonių taisomasis poveikis, todėl teiginys atmetamas. Taip pat žiūrėti 51 ir 52 konstatuojamąsias dalis.

(71)

Laikinuoju reglamentu antidempingo muitas nustatytas kaip specialusis muitas kiekvienai bendrovei, kuris susidaro žalos pašalinimo skirtumą pritaikius eksporto kainoms, pagal kurias apskaičiuotas dempingas per TL. Šis metodas patvirtintas nustatant galutines priemones.

(72)

Tyrimui jau gerokai pažengus į priekį, kai kurie eksportuojantys KLR gamintojai pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos. Manoma, kad tokie įsipareigojimai yra nepriimtini, kadangi šio produkto kainos yra labai nepastovios, kyla šiam produktui nustatytų muitų vengimo arba apėjimo pavojus (žr. laikinojo reglamento 124 ir 125 konstatuojamąsias dalis), be to, pasiūlymuose Kinijos valdžios institucijos nesuteikė garantijų, kad būtų tinkamai stebimos bendrovės, kurioms nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas.

(73)

Atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumo ir Bendrijos pramonei daromos žalos dydį, manoma, kad, garantijomis užtikrintos laikinuoju reglamentu nustatytų laikinųjų antidempingo muitų sumos turėtų būti galutinai surenkamos neviršijant nustatytų laikinųjų muitų sumos. Eksportuojančių gamintojų, kuriems galutinis muitas yra šiek tiek didesnis negu laikinasis muitas, laikinai garantijomis užtikrintos sumos (pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 3 dalį) turėtų būti surenkamos laikinajame reglamente nustatytu dydžiu,

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/46

(1)

2007 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 593/2007 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų (2) nustatytos mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimo taisyklės turi būti reguliariai peržiūrimos, kad nustatant pareiškėjo mokėtinus mokesčius ir rinkliavas būtų atsižvelgiama į tai, koks sudėtingas Agentūros vykdomas darbas ir koks faktinis jos darbo krūvis. Numatomais minėto reglamento pakeitimais tos taisyklės bus patobulintos, be kita ko, pasitelkiant ir duomenis, kuriuos Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) gaus įdiegusi Įmonių išteklių planavimo sistemą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 216/2008 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais susitarimais turėtų būti remiamasi vertinant faktinį trečiųjų šalių produktų sertifikavimo darbo krūvį. Iš esmės trečiųjų šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi atitinkamus susitarimus, išduotų pažymėjimų patvirtinimas (atlieka Agentūra) yra aprašytas tuose susitarimuose ir tvirtinimo veiklos darbo krūvis turėtų skirtis nuo Agentūros sertifikavimo veiklos darbo krūvio.

(3)

Mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimo taisyklės, kuriomis suderinamos bendros Agentūros išlaidos, patirtos atliekant sertifikavimą, ir bendros pajamos iš jos nustatytų mokesčių ir rinkliavų, turi išlikti veiksmingos ir užtikrinančios vienodas sąlygas visiems pareiškėjams. Tai taikoma ir apskaičiuojant kelionių už valstybių narių teritorijos ribų išlaidas. Dabartinė formulė turi būti peržiūrėta, kad ji būtų taikoma tik tiesioginėms šių kelionių išlaidoms.

(4)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 593/2007 taikymo patirtimi, būtina nurodyti, kada Agentūra gali išrašyti mokėtino mokesčio sąskaitą faktūrą, ir nustatyti metodą sumai, grąžintinai nutraukus sertifikavimą, apskaičiuoti. Panašios taisyklės turi būti numatytos, jei pažymėjimas grąžinamas ar jo galiojimas sustabdomas.

(5)

Dėl techninių priežasčių Reglamento (EB) Nr. 593/2007 priede turėtų būti atlikti pakeitimai, kad būtų patobulintos tam tikros apibrėžtys ar klasifikacijos.

(6)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 593/2007.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

1)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Nepažeidžiant 4 straipsnio nuostatų, jei visas sertifikavimas ar jo dalis vykdoma ne valstybių narių teritorijose, atitinkamos kelionės už šių teritorijų ribų išlaidos yra įtraukiamos į pareiškėjui pateikiamą mokėtino mokesčio sąskaitą faktūrą pagal šią formulę:

d = f + v + h – e

kai:

2)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

12 straipsnio penkta pastraipa išbraukiama.

4)

14 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

5)

Priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

a)

priedo I dalies 1–5 lentelėse nurodyti mokesčiai taikomi visoms po 2009 m. sausio 1 d. gautoms paraiškoms atlikti sertifikavimą;

b)

priedo I dalies 6 lentelėje nurodyti mokesčiai taikomi visiems nuo 2009 m. sausio 1 d. renkamiems metiniams mokesčiams.

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/56

(1)

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (3) nustatyta 2007–2013 m. veiksmų programa mokymosi visą gyvenimą srityje.

(2)

Sprendimo Nr. 1720/2006/EB 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitos nei 1 dalyje išvardytos programos įgyvendinimo priemonės turi būti patvirtinamos laikantis to sprendimo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, t. y. laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), įtvirtintos patariamosios procedūros.

(3)

Sprendimo Nr. 1720/2006/EB tekste išdėstyta, kad kitiems nei to sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems atrankos sprendimams taikoma patariamoji procedūra ir Europos Parlamento teisė į analitinę priežiūrą.

(4)

Laikantis tokių procedūrų taikymo taisyklių, dotacijų skyrimo kandidatams laikotarpis pailgėja papildomais dviem trimis mėnesiais. Dėl šių taisyklių dažnai uždelsiamas dotacijų gavėjams skyrimas, neproporcingai apsunkinamas programos administravimas ir, atsižvelgiant į dotacijų dydį, nesukuriama jokia papildoma vertė.

(5)

Kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau, būtina patariamąją procedūrą pakeisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių, siekiant įgyvendinti Sprendimą Nr. 1720/2006/EB, imtasi be komiteto pagalbos,

1)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija praneša 10 straipsnyje nurodytam komitetui ir Europos Parlamentui apie visus kitus atrankos sprendimus, kuriuos ji priėmė dėl šio sprendimo įgyvendinimo, per dvi darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo. Į šią informaciją įtraukiama gautų paraiškų apibūdinimas ir analizė, įvertinimo ir atrankos procedūros apibūdinimas ir siūlomų finansuoti bei atmestų projektų sąrašai.“;

2)

10 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/58

(1)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB (2) įkurta 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“.

(2)

Sprendimo Nr. 1904/2006/EB 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitos nei 2 dalyje išvardytos programos įgyvendinimo priemonės patvirtinamos laikantis to sprendimo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, t. y. laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3), įtvirtintos patariamosios procedūros.

(3)

Sprendimo Nr. 1904/2006/EB tekste išdėstyta, kad kitiems nei to sprendimo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atrankos sprendimams taikoma patariamoji procedūra ir Europos Parlamento teisė į analitinę priežiūrą.

(4)

Šiais atrankos sprendimais dažniausiai skiriamos dotacijos yra nedidelės, todėl nereikia priimti politinės svarbos sprendimų.

(5)

Laikantis tokių procedūrų taikymo taisyklių, dotacijų skyrimo kandidatams laikotarpis pailgėja papildomais dviem trimis mėnesiais. Dėl šių taisyklių dažnai uždelsiamas dotacijų gavėjams skyrimas, neproporcingai apsunkinamas programos administravimas ir, atsižvelgiant į skiriamų dotacijų dydį, nesukuriama jokia papildoma vertė.

(6)

Kad atrankos sprendimai būtų įgyvendinami greičiau ir veiksmingiau, būtina patariamąją procedūrą keisti Komisijos įpareigojimu nedelsiant pranešti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms apie bet kokias priemones, kurių, siekiant įgyvendinti Sprendimą Nr. 1904/2006/EB, imtasi be komiteto pagalbos,

1)

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija praneša 9 straipsnyje nurodytam komitetui ir Europos Parlamentui apie visus kitus atrankos sprendimus, kuriuos ji priėmė dėl šio sprendimo įgyvendinimo, per dvi darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo. Į šią informaciją įtraukiama gautų paraiškų apibūdinimas ir analizė, įvertinimo ir atrankos procedūros apibūdinimas ir siūlomų finansuoti bei atmestų projektų sąrašai.“;

2)

9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/60