14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/1

(1)

Dėl atokiausių regionų ypatingos geografinės padėties, tiekiant žmonėms vartoti, perdirbti arba žemės ūkyje naudoti būtiniausius produktus, atsiranda papildomų transporto išlaidų. Be to, dėl izoliuotumo ir atokumo atsirandantys objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo atokiausių regionų ūkio subjektus bei gamintojus ir labai kenkia jų veiklai. Tam tikrais atvejais ūkio subjektai ir gamintojai susiduria su dvigubu izoliuotumu. Šios kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl tikslinga nustatyti specialią tiekimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinamas tiekimas į atokiausius regionus ir papildomų išlaidų, atsirandančias dėl šių regionų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, kompensavimas.

(2)

Šiuo tikslu, nepaisant Sutarties 23 straipsnio, tam tikrų žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių turėtų būti netaikomi importo muitai. Siekiant atsižvelgti į jų kilmę ir pagal Bendrijos nuostatas jiems taikomus muitinės formalumus, produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo procedūras, turėtų būti laikomi tiesiogiai importuotais, kad jiems galėtų būti taikoma speciali tiekimo tvarka.

(3)

Kad būtų pasiektas tikslas sumažinti kainas atokiausiuose regionuose ir sumažinti papildomas išlaidas, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, tačiau išlaikant Bendrijos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti teikiama Bendrijos kilmės produktų tiekimui į atokiausius regionus. Teikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas vežimo į atokiausius regionus išlaidas bei eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl izoliuotumo ir nutolimo.

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija atokiausių regionų tiekimo poreikių, ši tvarka nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti šiuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau šiuos produktus turėtų būti leidžiama išsiųsti arba eksportuoti, jeigu specialios tiekimo tvarkos teikiama ekonominė nauda yra kompensuojama arba, perdirbtų produktų atveju, siekiant sudaryti sąlygas regioninei prekybai arba prekybai tarp abiejų atokiausių Portugalijos regionų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visų atokiausių regionų tradicinius prekybos su trečiosiomis šalimis srautus ir todėl visiems šiems regionams leisti vykdyti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinį eksportą. Šis apribojimas neturėtų būti taikomas ir tradiciniam perdirbtų produktų išsiuntimui. Aiškumo sumetimais turėtų būti nurodytas referencinis laikotarpis šiems tradiciškai eksportuojamiems ar išsiunčiamiems kiekiams apibrėžti.

(5)

Tačiau turėtų būti imtasi tinkamų priemonių, kurios sudarytų sąlygas restruktūrizuoti Azorų salų cukraus gamybos sektorių. Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Azorų salų cukraus sektorius gali būti gyvybingas tik užtikrinus tam tikrą gamybos ir perdirbimo lygį. Be to, pagal šį reglamentą Portugalija turės galimybę remti vietos cukraus runkelių auginimą. Atsižvelgiant į tai, išimties tvarka turėtų būti leidžiama, kad cukraus išsiuntimas iš Azorų salų į likusią Bendrijos dalį ribotu ketverių metų laikotarpiu viršytų tradicinius srautus, nustatant palaipsniui mažinamas metines ribas. Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriuos galima persiųsti, bus proporcingi ir ribojami tuo, kas tikrai būtina vietos cukraus gamybos ir perdirbimo gyvybingumui užtikrinti, laikinas cukraus išsiuntimas iš Azorų salų neturės neigiamos įtakos Bendrijos vidaus rinkai.

(6)

C cukraus, tiekiamo Azorų, Maderos ir Kanarų saloms, atveju atleidimo nuo importo muitų priemonės, numatytos 1992 m. liepos 30 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2177/92, nustatančiame išsamias specialių cukraus tiekimo Azorų, Maderos ir Kanarų saloms priemonių taikymo taisykles (4), turėtų būti toliau taikomos 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (5) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu.

(7)

Iki šiol taikant specialią tiekimo tvarką Kanarų saloms buvo tiekiami pramoninei gamybai skirti pieno pagrindo produktai, klasifikuojami KN 1901 90 99 ir KN 2106 90 92 pozicijose. Pereinamuoju laikotarpiu, kol bus restruktūrizuota vietos pramonė, turėtų būti leidžiama toliau tiekti šiuos produktus.

(8)

Kad būtų pasiekti specialios tiekimo tvarkos tikslai, šios tvarkos ekonominiai privalumai turi turėti įtakos gamybos sąnaudoms ir sumažinti kainas visoje gamybos ir paskirstymo grandinėje iki pat galutinio vartotojo. Todėl šie privalumai turėtų būti užtikrinami tik jei jais bus faktiškai pasinaudota, ir turi būti atliekami tinkami patikrinimai.

(9)

Bendrijos politika siekiant padėti vietos gamybai atokiausiuose regionuose buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybos, prekybos jais ar jų perdirbimo priemonių. Šios priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą bei plėtrą. Bendrija turėtų ir toliau remti tokią gamybą – pagrindinį veiksnį užtikrinant aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą atokiausiuose regionuose. Patirtis rodo, kad, kaip ir kaimo plėtros politikos atveju, glaudesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis gali padėti tikslingiau spręsti konkrečias atitinkamų regionų problemas. Todėl parama vietos gamybai ir toliau turėtų būti teikiama pagal bendras programas, parengiamas tinkamiausiam geografiniam regionui, kurias atitinkama valstybė narė perduotų tvirtinti Komisijai.

(10)

Kad būtų pasiekti vietinės žemės ūkio produktų gamybos plėtojimo ir žemės ūkio produktų tiekimo tikslai, tiekimo atitinkamiems regionams planavimas turėtų būti suvienodintas, o Komisijos ir valstybių narių partnerystė susisteminta. Todėl tiekimo programą turėtų sudaryti valstybės narės paskirtos valdžios institucijos, ir ji turėtų būti pateikiama Komisijai patvirtinti.

(11)

Atokiausių regionų ūkininkai turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus ir turėtų būti palengvinama prekyba jais. Šiuo tikslu gali būti naudingas Bendrijos nustatyto grafinio simbolio naudojimas.

(12)

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (6) apibrėžtos kaimo plėtros priemonės, kurioms gali būti teikiama Bendrijos parama, ir tokios paramos gavimo sąlygos. Atokiausiuose regionuose esančių tam tikrų ūkių arba perdirbimo ir prekybos įmonių struktūros turi didelių trūkumų ir susiduria su konkrečiais sunkumais. Todėl turėtų būti numatyta galimybė kai kurių rūšių investicijų atveju leisti nukrypti nuo nuostatų, ribojančių tam tikros Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 numatytos struktūrinės pagalbos teikimą.

(13)

Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje ribojamas paramos miškininkystei teikimas; ji teikiama tik miškams ir miškingoms vietovėms, kurie priklauso privatiems savininkams ir savivaldybėms bei jų asociacijoms. Dalis atokiausiuose regionuose esančių miškų ir miškingų vietovių priklauso ne savivaldybėms, o kitoms valdžios institucijoms. Šiomis aplinkybėmis pirmiau nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos turėtų būti pakeistos lankstesnėmis.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalyje ir jo priede nustatyti Bendrijos agrarinės aplinkosaugos paramos didžiausi metiniai dydžiai. Siekiant atsižvelgti į tam tikrų labai pažeidžiamų ganyklų plotų Azorų salose konkrečią aplinkos padėtį ir gamtovaizdžio bei žemės ūkio paskirties žemės, ypač Maderoje esančių auginimui skirtų terasų, tradicinių savitumų išsaugojimą, turėtų būti numatyta galimybė tam tikrų specialių priemonių atveju iki dviejų kartų padidinti šiuos dydžius.

(15)

Gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti teikti valstybės veiklos pagalbos Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ir prekybai jais, kad būtų galima sušvelninti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, mažumo, kalnuotumo, klimato ir jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų.

(16)

Atokiausių regionų žemės ūkio pasėlių fitosanitarinei padėčiai turi įtakos konkrečios problemos, susijusios su klimatu ir šiuose departamentuose iki šiol taikytų kontrolės priemonių nepakankamumu. Todėl turėtų būti įgyvendinamos kovos su kenksmingais organizmais, taip pat ir naudojant organinius metodus, programos. Turėtų būti tiksliai nurodytas Bendrijos finansinis įnašas į tokias programas.

(17)

Vynuogynų, kurie Maderos ir Kanarų salų regione yra labiausiai paplitusi ūkininkavimo rūšis ir užima svarbią vietą Azorų salose, išsaugojimas yra būtinas tiek dėl ekonominių, tiek dėl aplinkosaugos priežasčių. Siekiant remti gamybą, šiuose regionuose neturėtų būti taikomos išmokos už auginimo nutraukimą ir rinkos mechanizmai, tačiau Kanarų salose turėtų būti galima taikyti distiliavimo krizės atveju priemones, jeigu rinka ypač sutrikdoma dėl kokybės problemų. Be to, techniniai, socialiniai ir ekonominiai sunkumai sutrukdė per nustatytą laiką visiškai pakeisti Maderos ir Azorų salų regionų plotus, apsodintus hibridinėmis vynmedžių veislėmis, kurios yra draudžiamos pagal bendrą vyno rinkos organizavimą. Šiuose vynuogynuose pagamintas vynas yra skirtas tik tradiciniam vietiniam vartojimui. Termino pratęsimas sudarys sąlygas tokius vynuogynus pakeisti, kartu išsaugant regiono ekonomikos struktūrą, kuri labai priklauso nuo vynininkystės. Portugalija kasmet turėtų pranešti Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant atitinkamus plotus.

(18)

Azorų salose pieno sektoriaus restruktūrizavimas dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į didelę Azorų salų priklausomybę nuo pieno gamybos, taip pat į kitas problemas, susijusias su jų nutolimu ir kitų pelningų gamybos galimybių nebuvimu, turėtų būti patvirtinta galimybė nukrypti nuo tam tikrų 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (7), nuostatų, kuri buvo nustatyta 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1453/2001, įvedančio specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Maderos žemės ūkio produktams (Poseima) (8), 23 straipsniu ir atnaujinta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 55/2004 (9), dėl papildomo mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje Azorų salose.

(19)

Nepaisant skiriamos paramos karvės pieno gamybai Maderoje nepavyko išlaikyti vidaus ir išorės tiekimo pusiausvyros, visų pirma dėl didelių struktūrinių sunkumų, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje, ir menkų šio sektoriaus galimybių prisitaikyti prie naujos ekonominės aplinkos. Todėl ir toliau turėtų būti leidžiama iš Bendrijos kilmės pieno miltelių gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, kad būtų galima geriau patenkinti vietinius vartojimo poreikius.

(20)

Poreikis išlaikyti vietos gamybą taikant paskatas pateisina Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 netaikymą Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Maderoje. Maderoje ši išimtis turėtų būti nustatyta daugiausia 4 000 tonų, atitinkančioms dabartinį 2 000 tonų gamybos lygį ir numatant pagrįstą galimybę padidinti gamybą, kuri šiuo metu numatoma daugiausia iki 2 000 tonų.

(21)

Turėtų būti remiama tradicinė gyvulininkystė. Siekiant patenkinti Prancūzijos užjūrio departamentų ir Maderos vietinio vartojimo poreikius, tam tikromis sąlygomis ir neviršijant didžiausios metinės ribos turėtų būti leidžiama iš trečiųjų šalių be muitų importuoti penėjimui skirtus bulius. Reikėtų atnaujinti 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (10), Portugalijai suteiktą galimybę perduoti Azorų saloms žemyne suteikiamą teisę į priemoką už karvę žindenę ir suderinti šią priemonę su nauja paramos atokiausiems regionams schema.

(22)

Tabako auginimas Kanarų salose yra istoriškai svarbus. Ekonominiu požiūriu tabako gamyba išlieka viena iš pagrindinių pramoninės veiklos sričių regione. Socialiniu požiūriu tabako auginimas reikalauja daug darbo ir juo užsiima maži ūkiai. Kadangi kultūra nėra pakankamai pelninga, kyla pavojus jai išnykti. Šiuo metu tabakas auginamas tik nedidelėje La Palmos salos dalyje ir yra skirtas nedidelio masto cigarų gamybai. Todėl Ispanijai turėtų būti ir toliau leidžiama teikti pagalbą, papildančią Bendrijos pagalbą, kad ši tradicinė kultūra būtų išsaugota remiant su ja susijusius amatus. Be to, siekiant išlaikyti tabako gaminių gamybą, žaliavinio ir pusiau perdirbto tabako importui į Kanarų salas ir toliau turėtų būti netaikomas muitas, bet ne daugiau kaip 20 000 tonų žaliavinio tabako, iš kurio pašalintos vidurinės gyslos, ekvivalento per metus.

(23)

Įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Tuo tikslu, kad galėtų įgyvendinti tinkamas priemones, valstybės narės turėtų disponuoti sumomis, lygiavertėmis paramai, kurią Bendrija jau suteikė pagal 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1452/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams (Poseidom) (11), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1453/2001 ir 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1454/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Kanarų salų žemės ūkio produktams (Poseican) (12), tuose regionuose įsisteigusiems ūkininkams jau skirtomis sumomis pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (13), 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (14), 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (15), taip pat sumomis, pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (16) 5 straipsnį skirtomis ryžių tiekimui Prancūzijos užjūrio departamentui Reunionui. Šiuo reglamentu nustatoma nauja paramos žemės ūkio produktų gamybai atokiausiuose regionuose sistema turėtų būti koordinuojama su likusioje Bendrijos dalyje galiojančia parama tiems patiems produktams.

(24)

Reglamentai (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 turėtų būti panaikinti. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 taip pat turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas atitinkamų priemonių koordinavimas.

(25)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (17).

(26)

Šiame reglamente numatytos programos turėtų būti pradėtos taikyti Komisijai pranešus apie jų patvirtinimą. Kad programos galėtų prasidėti tuo metu, valstybėms narėms ir Komisijai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki programų taikymo dienos turėtų būti leista imtis visų parengiamųjų priemonių,

a)

atokiausių regionų konkrečius poreikius ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į konkrečius kokybės reikalavimus;

b)

prekybos su likusia Bendrijos dalimi srautus;

c)

siūlomos pagalbos ekonominį aspektą.

a)

eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į likusią Bendrijos dalį neviršijant tradicinio eksporto ir tradicinio išsiuntimo kiekių. Tokius kiekius 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato Komisija, remdamasi 1989, 1990 ir 1991 m. eksportuotų ar išsiųstų kiekių vidurkiu;

b)

eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatytų paskirties vietų ir sąlygų;

c)

išsiunčiami iš Azorų salų į Maderą arba atvirkščiai;

d)

išsiunčiami iš Maderos į Kanarų salas arba atvirkščiai.

—

:

2006 m.

:

3 000 tonų;

—

:

2007 m.

:

2 285 tonos;

—

:

2008 m.

:

1 570 tonų;

—

:

2009 m.

:

855 tonos.

a)

papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį;

b)

paramą mokslinių tyrimų projektams arba priemonėms, kuriomis siekiama paremti mokslinių tyrimų projektus, arba priemonėms, kurioms Bendrijos finansavimas gali būti skirtas pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (19);

c)

paramą priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (20).

a)

kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės, naudojami finansiniai ištekliai ir veiksmų, kurių imtasi pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001, pagrindiniai rezultatai;

b)

siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas;

c)

planuojamų priemonių, ypač programai įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas;

d)

priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai;

e)

įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programas, suderinamumo ir nuoseklumo patvirtinimas ir kriterijai bei kiekybiniai rodikliai, naudojami atliekant stebėseną ir įvertinimą;

f)

priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programų įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudotini atliekant programos įvertinimą, ir nuostatos dėl patikrinimų bei sankcijų;

g)

kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai.

a)

KN 2401 pozicijoje ir

b)

šiose subpozicijose:

—

:

Prancūzijos užjūrio departamentai

:

84,7 mln. EUR,

—

:

Azorų ir Maderos salos

:

77,3 mln. EUR,

—

:

Kanarų salos

:

127,3 mln. EUR.

—

:

Prancūzijos užjūrio departamentai

:

20,7 mln. EUR,

—

:

Azorų ir Maderos salos

:

17,7 mln. EUR,

—

:

Kanarų salos

:

72,7 mln. EUR.

—

sąlygas, kuriomis valstybės narės gali iš dalies keisti tiekimo pagalbos kiekius ir dydžius, ir paramos priemones arba išteklių paskirstymą vietos gamybai remti,

—

nuostatas, susijusias su būtiniausiomis patikrinimų ir sankcijų, kurias turi taikyti valstybės narės, specifikacijomis,

—

12 straipsnio c punkte nurodytų tyrimų, demonstravimo projektų, mokymo bei techninės pagalbos veiksmų priemonių ir reikalavimus atitinkančių sumų nustatymą pagal 23 straipsnio 1 dalį ir šių priemonių finansavimo didžiausią procentą, apskaičiuojamą pagal visą kiekvienos programos sumą.

1)

70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

71 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Nepažeisdama šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies, pereinamuoju laikotarpiu atitinkama valstybė narė taiko VI priede nurodytas tiesiogines išmokas laikydamasi sąlygų, nustatytų atitinkamai šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose ir Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje, neviršydama biudžeto viršutinių ribų, atitinkančių šio reglamento 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos šių tiesioginių išmokų komponentą, nustatytą šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“;

3)

I ir VI priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šio reglamento II priede.

1)

5 straipsnis išbraukiamas;

2)

11 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/20

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/22

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė leidimo turėtojui pateikti prašymą pakeisti leidimo naudoti priedus sąlygas.

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2430/1999 (2) buvo leista 10 metų naudoti vištų dedeklių pašaruose 6 g/kg hidrobromido halofuginono priedą („Stenorol“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą.

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 937/2001 (3) buvo leista 10 metų naudoti triušių pašaruose 120 g/kg natrio salinomicino priedą („Sacox 120“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą.

(4)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1852/2003 (4) buvo leista 10 metų naudoti viščiukų, iš kurių auginamos dedeklės, pašaruose 120 g/kg natrio salinomicino priedą („Sacox 120 microGranulate“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą.

(5)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1463/2004 (5) buvo leista 10 metų naudoti mėsinių viščiukų pašaruose 120 g/kg natrio salinomicino priedą („Sacox 120 microGranulate“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą, ir juo pakeistas ankstesnis leidimas naudoti šį priedą, kuris nebuvo susietas su jokiu konkrečiu asmeniu.

(6)

Leidimo turėtojas „Hoechst Roussel Vet GmbH and Intervet International bv“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį pateikė prašymus, kuriuose siūloma pakeisti už 2–5 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priedų išleidimą į apyvartą atsakingo asmens pavardę (pavadinimą). Kartu su prašymu jie pateikė duomenis, įrodančius, kad šių priedų prekybos teisės nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo perduotos „Huvepharma nv“.

(7)

Su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą, susieto leidimo perdavimas kitam asmeniui yra pagrįstas tik administracine procedūra, todėl nėra būtinybės iš naujo įvertinti šiuos priedus. Apie šį prašymą pranešta Europos maisto saugos tarnybai.

(8)

Kad „Huvepharma nv“ galėtų naudotis nuosavybės teisėmis, būtina atitinkamai pakeisti asmens, atsakingo už priedų išleidimą į apyvartą, pavardę (pavadinimą).

(9)

Todėl Reglamentus (EB) Nr. 2430/1999, (EB) Nr. 937/2001, (EB) Nr. 1852/2003 ir (EB) Nr. 1463/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(10)

Reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų sunaudotos esančios atsargos.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/24

(1)

Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priede yra išvardyti fiziniai ir juridiniai asmenys bei subjektai, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi.

(2)

2006 m. vasario 7 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas priėmė sprendimą dėl pirmojo trijų fizinių asmenų, kuriems turėtų būti taikomas fondų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašo. Todėl I priedas turėtų būt atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant,

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/26

(1)

2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija 2002/201/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (1) yra bendros strategijos, kuria siekiama mažinti dioksinų, furanų ir PCB kiekį aplinkoje, pašaruose ir maisto produktuose. Jos tikslas – rekomenduoti veikimo koncentraciją ir, laikui bėgant, tikslinę koncentraciją pašaruose ir maisto produktuose.

(2)

Nors toksikologiniu požiūriu bet kokia didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma dioksinams ir dioksinų tipo PCB, 2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 466/2001, nustatančiu didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), didžiausios maisto produktuose leistinos koncentracijos vertės buvo nustatytos tik dioksinams, o ne dioksinų tipo PCB, atsižvelgiant į tuo metu turimus labai ribotus duomenis apie dioksinų tipo PCB paplitimą. Taip pat 2001 metais buvo nustatytos tik dioksinų, bet ne dioksinų tipo PCB, didžiausios pašaruose leistinos koncentracijos vertės, nurodytos 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (3).

(3)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 Komisija, atsižvelgdama į naują informaciją apie dioksinų ir dioksinų tipo PCB paplitimą, turėtų pirmą kartą iki 2004 m. pabaigos persvarstyti nuostatas dėl dioksinų maisto produktuose, ypač siekdama nustatytas koncentracijos vertes taikyti dioksinų tipo PCB. Direktyvoje 2002/32/EB numatyta panaši pašaruose esančių dioksinų koncentracijos persvarstymo sąlyga.

(4)

Pastaruoju metu gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB kiekį pašaruose ir maisto produktuose. Todėl buvo nustatytos didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos, išreikštos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF, koncentracijos vertės, nes toksikologiniu požiūriu tai tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų nuostatų, pereinamuoju laikotarpiu kartu su naujai nustatyta dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija turėtų būti ir toliau taikoma esama didžiausia leistina dioksinų koncentracija.

(5)

2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/201/EB dėl dioksinų, buranų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo buvo nustatytos dioksinų veikimo koncentracijos vertės. Šios veikimo koncentracijos vertės yra priemonė, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos ir ūkio subjektai gali nustatyti atvejus, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, dioksinams ir dioksinų tipo PCB reikėtų nustatyti atskiras veikimo koncentracijos vertes. Todėl Rekomendaciją 2002/201/EB reikia pakeisti.

(6)

Be to, atsižvelgiant į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažėjimo tendencijas ir aktyvų požiūrį siekiant palaipsniui mažinti jų kiekį pašaruose ir maisto produktuose, veikimo koncentracijos vertės turėtų būti periodiškai koreguojamos.

(7)

Direktyvoje 2002/32/EB numatyta galimybė nustatyti veikimo koncentraciją. Todėl Direktyvoje 2002/32/EB reikia nurodyti pašaruose esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB veikimo koncentracijų vertes.

(8)

Tikslinės koncentracijos vertės rodo pašarų bei maisto užterštumo lygį, kurio reikia siekti, kad dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikis didžiajai Bendrijos gyventojų daliai visiškai atitiktų Maisto produktų mokslinio komiteto (SCF) nustatytą dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN). Jie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į tikslesnę informaciją apie aplinkosaugos priemonių ir į šaltinį nukreiptų priemonių, susijusių su pašarais bei maistu, poveikį mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją įvairiose pašarinėse žaliavose, pašaruose bei maisto produktuose. Nustatant šias tikslines koncentracijos vertes reikia atsižvelgti į daugelį skirtingų veiksnių, todėl jų nustatymo terminą reikėtų atidėti iki 2008 metų pabaigos,

(1)

Kad valstybės narės proporcingai jų pašarinių žaliavų, pašarų ir maisto produktų gamybai, naudojimui bei vartojimui atliktų dioksinų, dioksinų tipo PCB ir, jei įmanoma, ne dioksinų tipo PCB žaliavose, pašaruose ir maisto produktuose atsitiktinę stebėseną. Ši stebėsena turėtų būti atliekama vadovaujantis 2004 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija 2004/704/EB dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninės koncentracijos pašaruose stebėsenos (4) ir 2004 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija 2004/705/EB dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninės koncentracijos maisto produktuose stebėsenos (5).

(2)

Kad tuomet, kai nesilaikoma Direktyvos 2002/32/EB ir Reglamento (EB) Nr. 466/2001 nuostatų, ir (atsižvelgiant į 3 punktą) tuomet, kai nustatoma, jog dioksinų ir (arba) dioksinų tipo PCB koncentracija maisto produktuose viršija šios rekomendacijos I priede nurodytas veikimo koncentracijos vertes, o jų koncentracija pašaruose – Direktyvos 2002/32/EB II priede nurodytas koncentracijos vertes, valstybės narės kartu su ūkio subjektais

(3)

Kad valstybės narės, kuriose dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninė koncentracija yra ypač didelė, vietinei pašarinių žaliavų, pašarų ir maisto produktų produkcijai nustatytų nacionalines veikimo koncentracijos vertes; jos turi būti tokios, kad bent 5 % 1 punkte nurodytos stebėsenos metu gautų rezultatų būtų taikomas tyrimas taršos šaltiniui nustatyti.

(4)

Kad valstybės narės Komisijai bei kitoms valstybėms narėms praneštų apie tyrimų išvadas, rezultatus ir priemones, kurių ėmėsi, kad sumažintų taršą arba pašalintų taršos šaltinį.

(5)

Kad valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 d. perduotų 4 punkte minėtą informaciją apie maisto produktus ir kartu su metine ataskaita, teikiama Komisijai pagal Tarybos direktyvos 95/53/EB (6) 22 straipsnio 2 dalį, apie pašarus, išskyrus tuos atvejus, kai ši informacija kitoms valstybėms yra ypač svarbi ir todėl turi būti perduota nedelsiant. Įgyvendinus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7), 41 ir 42 straipsniuose paminėtus daugiamečius nacionalinės kontrolės planus, informaciją galima perduoti su metine ataskaita, kuri pateikiama Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnį.

Komisijos rekomendacija 2002/201/EB panaikinama nuo 2006 m. lapkričio 14 d.

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/29

(1)

Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 110 straipsnyje nustatyta, kad subsidijos skiriamos pagal metų pradžioje skelbiamą darbo programą.

(2)

Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 166 straipsniu, metinėje darbo programoje nurodomas pagrindinis teisės aktas, tikslai ir pasiūlymų konkursų skelbimo tvarkaraštis, nurodant orientacinę sumą ir tikėtinus rezultatus.

(3)

Remiantis 2005 m. kovo 15 d. Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bendrojo biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (Komisijos skyriaus) 15 straipsnio 2 dalimi, sprendimas, patvirtinantis Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytą metinę darbo programą, gali būti laikomas Finansinio reglamento 75 straipsnyje apibrėžtu finansiniu sprendimu, jeigu tokiame sprendime yra išdėstyta pakankamai išsami programa.

(4)

Sprendimo Nr. 1786/2002/EB 8 straipsnyje yra numatyta, kad Komisija patvirtina metinį darbo planą, skirtą programai įgyvendinti, nustatantį prioritetus ir būsimus veiksmus, įskaitant išteklių paskirstymą.

(5)

Todėl reikia patvirtinti darbo planą 2006 metams.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Programos komiteto paskelbtą nuomonę.

(7)

Remiantis Komisijos sprendimo 2004/858/EB 6 straipsniu, Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga gauna subsidiją, įtrauktą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą,

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/46

(1)

Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie greitai gali pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Kyla pavojus, kad vykstant tarptautinei prekybai gyvais paukščiais ir jų produktais, laukiniai paukščiai gali perduoti ligos sukėlėją naminiams paukščiams, pirmiausia maistui skirtiems paukščiams, ir gali pasklisti kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.

(2)

Italija pranešė Komisijai, kad buvo izoliuotas paukščių gripo virusas H5, aptiktas vieno laukinių paukščių klinikinio atvejo metu. Kol dar nenustatytas neuraminidazės (N) tipas ir patogeniškumo indeksas, iš klinikinio vaizdo ir epidemiologinių aplinkybių galima įtarti, kad tai yra labai patogeniškas paukščių gripas, sukeltas A tipo gripo viruso H5N1 potipio.

(3)

Italija nedelsdama įgyvendino tam tikras priemones, numatytas 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvoje 92/40/EEB, nustatančioje Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (4).

(4)

Atsižvelgiant į ligos pavojų reikėtų priimti laikinas apsaugos priemones siekiant užkirsti kelią konkrečiai rizikai įvairiose teritorijose.

(5)

Siekiant nuoseklumo, šiame sprendime reikėtų taikyti tam tikrus apibrėžimus, numatytus 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančioje Direktyvą 92/40/EEB (5), 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (6), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (7), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB (8).

(6)

Aplink vietą, kurioje buvo aptikta sergančių laukinių paukščių, turėtų būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Šios zonos turėtų užimti tiek teritorijos, kiek yra būtina, kad būtų sutrukdyta perduoti virusą komerciniams ir nekomerciniams naminių paukščių pulkams.

(7)

Reikia kontroliuoti ir apriboti visų pirma gyvų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimą, ir, esant tam tikroms sąlygoms, leisti, taikant kontrolę, išsiųsti iš zonų tokius paukščius ir paukštienos produktus.

(8)

Apsaugos ir priežiūros zonose turėtų būti įgyvendintos 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendime 2005/734/EB, nustatančiame biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančiame ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (9) numatytos priemonės, neatsižvelgiant į nustatytą rizikos laipsnį toje vietoje, kurioje įtariamas arba patvirtintas labai patogeniškas laukinių paukščių gripas.

(9)

Pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (10), leidžiama pateikti į rinką Bendrijos kilmės kai kuriuos gyvūninės kilmės šalutinius produktus, pvz., techninės paskirties želatiną, farmacinės paskirties medžiagas ir kitus produktus, taikant su gyvūnų sveikata susijusius apribojimus, nes jie yra laikomi saugiais dėl ypatingų gamybos, perdirbimo ir naudojimo sąlygų, kurios veiksmingai nukenksmina galimus patogenus arba apsaugo nuo kontakto su ligai neatspariais gyvūnais. Todėl tikslinga leisti iš apsaugos zonų išvežti neperdirbtą panaudotą kraiką ar mėšlą perdirbimui pagal minėtą reglamentą ir gyvūninės kilmės šalutinius produktus, laikantis jame nustatytų sąlygų.

(10)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (11), numatytos patvirtintos įstaigos, institutai bei centrai ir numatytas sertifikato pavyzdys, pridedamas vežant gyvūnus ar jų gametas iš vienos patvirtintos įstaigos patalpų į kitas skirtingose valstybėse narėse. Gabenant paukščius iš vienos pagal minėtą direktyvą patvirtintos įstaigos, instituto ir centro į kitą, turėtų būti numatyta nuo paukščių vežimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata.

(11)

Laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama iš apsaugos zonų vežti perinti skirtus kiaušinius. Perinti skirtus kiaušinius į kitas šalis galima leisti išsiųsti, visų pirma, jei yra laikomasi Direktyvoje 2005/94/EB nurodytų sąlygų. Tokiais atvejais Direktyva 90/539/EEB numatytuose veterinarijos sertifikatuose turėtų būti nuoroda į šį sprendimą.

(12)

Išsiųsti iš apsaugos zonų mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma laikantis tam tikrų reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (12).

(13)

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (13), nustatytas iš kontroliuojamų teritorijų įvežamos mėsos apdorojimo metodų, kuriuos pritaikius ji tampa nekenksminga, sąrašas ir numatyta galimybė sukurti specialią sveikumo žymą bei sveikumo žymą, taikytiną mėsai, kurios neleidžiama pateikti į rinką dėl gyvūnų sveikatos priežasčių. Yra tikslinga leisti iš apsaugos zonų išsiųsti mėsą, paženklintą toje direktyvoje numatyta sveikumo žyma, bei toje direktyvoje nurodytu būdu apdorotus mėsos produktus.

(14)

Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotąja valstybe nare, iki Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžio turėtų imtis laikinų apsaugos nuo labai patogeniško laukinių paukščių gripo priemonių.

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti persvarstytos kitame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje,

a)

„perinti skirti kiaušiniai“ – tai kiaušiniai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/539/EEB 2 straipsnio 2 dalyje

b)

„laukiniai medžiojamieji paukščiai“ – tai medžiojamieji gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkto antrojoje įtraukoje ir 1.7 punkte;

c)

„kiti nelaisvėje laikomi paukščiai“ – tai paukščiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnio 6 punkte, įskaitant:

a)

ne mažesnę kaip trijų kilometrų spindulio apsaugos zoną, ir

b)

ne mažesnę kaip 10 kilometrų spindulio priežiūros zoną, įskaitant apsaugos zoną.

a)

visų zonoje esančių ūkių identifikavimas;

b)

periodiški ir dokumentais įforminami apsilankymai visuose komerciniuose ūkiuose, naminių paukščių ištyrimas klinikiniu būdu, jeigu reikalinga, mėginių paėmimas ištyrimui laboratorijoje;

c)

tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimą, naminių paukščių patalpinimą arba jų izoliavimą vietose, kuriose jie neturėtų tiesioginio bei netiesioginio kontakto su kitais naminiais paukščiais arba nelaisvėje laikomais paukščiais, įgyvendinimas;

d)

Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas;

e)

pagal 9 straipsnį vykdoma produktų iš paukštienos judėjimo kontrolė;

f)

aktyvi laukinių paukščių populiacijos, visų pirmą vandens paukščių, stebėsena, prireikus bendradarbiaujant su medžiotojais ir paukščių stebėtojais, kurie buvo specialiai supažindinti su priemonėmis, kaip apsisaugoti nuo viruso ir kaip neleisti virusui plisti tarp ligai neatsparių gyvūnų;

g)

kampanijos savininkų, medžiotojų ir paukščių stebėtojų informuotumui apie ligą didinti.

a)

išvežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius iš ūkio, kuriame jie laikomi;

b)

telkti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose;

c)

vežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius zonos ribose, išskyrus vežimą tranzitu pagrindiniais keliais ir geležinkeliais bei vežimą į skerdyklas nedelsiant skersti;

d)

išsiųsti iš zonos perinti skirtus kiaušinius;

e)

išsiųsti iš zonos šviežią naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus;

f)

išvežti arba iškratyti neperdirbtą naudotą kraiką ar naminių paukščių mėšlą iš zonoje esančių ūkių, išskyrus vežamą apdoroti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002;

g)

medžioti laukinius paukščius.

a)

visų zonoje esančių ūkių identifikavimas;

b)

tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant tinkamas įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimo priemones, įgyvendinimas;

c)

Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas;

d)

naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimo zonoje kontrolė.

a)

per 15 pirmųjų dienų nuo zonos nustatymo vežti iš zonos naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius;

b)

telkti naminius ir kitus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose;

c)

medžioti laukinius paukščius.

a)

naminius paukščius, įskaitant neproduktyvias vištas dedekles, nedelsiant skersti į apsaugos arba priežiūros zonoje esančią skerdyklą, o jeigu tokios galimybės nėra – į kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą, esančią už šių zonų ribų;

b)

vienadienius viščiukus iš apsaugos zonos į Italijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius, kuriuose nėra kitų naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus kambarinius paukščius, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje, atskirtus nuo naminių paukščių;

c)

vienadienius viščiukus iš priežiūros zonos į Italijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius;

d)

jaunas dedekles ir mėsinius kalakutus iš priežiūros zonos į Italijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius;

e)

1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytus kambarinius paukščius į Italijos teritorijoje esančias patalpas, kuriose nelaikomi naminiai paukščiai, jei siuntoje yra penki arba mažiau nei penki narvelyje laikomi paukščiai, nepaisant Direktyvos 92/65/EEB 1 straipsnio 3 papunktyje nurodytų nacionalinių taisyklių;

f)

1 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytus paukščius iš įstaigų, institutų ir centrų į įstaigas, institutus ir centrus, patvirtintus pagal Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnį.

a)

vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į Italijos teritorijoje esančią paskirtą peryklą;

b)

vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į peryklas, esančias už Italijos teritorijos ribų, jeigu:

a)

šviežią tos zonos ar jai nepriklausančios teritorijos kilmės naminių paukščių mėsą, įskaitant bėgiojančiųjų paukščių mėsą, gaminamą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo ir II priedo II ir III skirsnio reikalavimus bei kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I, II ir III skirsnių bei IV skirsnio V ir VII skyrių reikalavimus;

b)

maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos a punkte ir gaminamos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus;

c)

šviežią tos zonos kilmės laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, jeigu tokia mėsa pažymėta Direktyvos 2002/99/EB II priede numatyta sveikumo žyma ir yra skirta vežti į paukščių gripo viruso apdorojimo įstaigą, kaip reikalaujama minėtos direktyvos III priede;

d)

mėsos produktus, pagamintus iš laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, kurie buvo apdoroti nuo paukščių gripo pagal Direktyvos 2002/99/EB III priedą;

e)

šviežią laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą ne iš apsaugos zonos, gaminamą apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio reikalavimus ir kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio VIII skyriaus reikalavimus;

f)

maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos e punkte ir gaminamos apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus.

a)

gyvūninės kilmės šalutinius produktus, atitinkančius Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo II skyriaus A dalyje, III skyriaus B dalyje, IV skyriaus A dalyje, VI skyriaus A ir B dalyse, VII skyriaus A dalyje, VIII skyriaus A dalyje, IX skyriaus A dalyje ir X skyriaus A dalyje ir VIII priedo II skyriaus B dalyje bei III skyriaus II poskyrio A dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

neapdorotas plunksnas ir jų dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VIII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktį, pagamintas iš naminių paukščių, įvežtų iš už apsaugos zonos ribų;

c)

apdorotas naminių paukščių plunksnas ir jų dalis, kurios buvo apdorotos garo srove arba kitu ligos sukėlėjų nukenksminimą užtikrinančiu metodu;

d)

produktus, pagamintus iš naminių paukščių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai arba kuriems netaikomi jokie draudimai ar apribojimai dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktyje nurodytus produktus.

14.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/52

(1)

Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie greitai gali pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Kyla pavojus, kad vykstant tarptautinei prekybai gyvais paukščiais ir jų produktais, laukiniai paukščiai gali perduoti ligos sukėlėją naminiams paukščiams, pirmiausia maistui skirtiems paukščiams, ir gali pasklisti kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.

(2)

Slovėnija pranešė Komisijai, kad buvo izoliuotas paukščių gripo virusas H5, aptiktas vieno laukinių paukščių klinikinio atvejo metu. Kol dar nenustatytas neuraminidazės (N) tipas ir patogeniškumo indeksas, iš klinikinio vaizdo ir epidemiologinių aplinkybių galima įtarti, kad tai yra labai patogeniškas paukščių gripas, sukeltas A tipo gripo viruso H5N1 potipio.

(3)

Slovėnija nedelsdama įgyvendino tam tikras priemones, numatytas 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvoje 92/40/EEB, nustatančioje Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (4).

(4)

Atsižvelgiant į ligos pavojų reikėtų priimti laikinas apsaugos priemones siekiant užkirsti kelią konkrečiai rizikai įvairiose teritorijose.

(5)

Siekiant nuoseklumo, šiame sprendime reikėtų taikyti tam tikrus apibrėžimus, numatytus 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančioje Direktyvą 92/40/EEB (5), 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (6), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (7), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB (8).

(6)

Aplink vietą, kurioje buvo aptikta sergančių laukinių paukščių, turėtų būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Šios zonos turėtų užimti tiek teritorijos, kiek yra būtina, kad būtų sutrukdyta perduoti virusą komerciniams ir nekomerciniams naminių paukščių pulkams.

(7)

Reikia kontroliuoti ir apriboti visų pirma gyvų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimą, ir, esant tam tikroms sąlygoms, leisti, taikant kontrolę, išsiųsti iš zonų tokius paukščius ir paukštienos produktus.

(8)

Apsaugos ir priežiūros zonose turėtų būti įgyvendintos 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendime 2005/734/EB, nustatančiame biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančiame ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (9) numatytos priemonės, neatsižvelgiant į nustatytą rizikos laipsnį toje vietoje, kurioje įtariamas arba patvirtintas labai patogeniškas laukinių paukščių gripas.

(9)

Pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (10), leidžiama pateikti į rinką Bendrijos kilmės kai kuriuos gyvūninės kilmės šalutinius produktus, pvz., techninės paskirties želatiną, farmacinės paskirties medžiagas ir kitus produktus, taikant su gyvūnų sveikata susijusius apribojimus, nes jie yra laikomi saugiais dėl ypatingų gamybos, perdirbimo ir naudojimo sąlygų, kurios veiksmingai nukenksmina galimus patogenus arba apsaugo nuo kontakto su ligai neatspariais gyvūnais. Todėl tikslinga leisti iš apsaugos zonų išvežti neperdirbtą panaudotą kraiką ar mėšlą perdirbimui pagal minėtą reglamentą ir gyvūninės kilmės šalutinius produktus, laikantis jame nustatytų sąlygų.

(10)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (11), numatytos patvirtintos įstaigos, institutai bei centrai ir numatytas sertifikato pavyzdys, pridedamas vežant gyvūnus ar jų gametas iš vienos patvirtintos įstaigos patalpų į kitas skirtingose valstybėse narėse. Gabenant paukščius iš vienos pagal minėtą direktyvą patvirtintos įstaigos, instituto ir centro į kitą, turėtų būti numatyta nuo paukščių vežimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata.

(11)

Laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama iš apsaugos zonų vežti perinti skirtus kiaušinius. Perinti skirtus kiaušinius į kitas šalis galima leisti išsiųsti, visų pirma, jei yra laikomasi Direktyvoje 2005/94/EB nurodytų sąlygų. Tokiais atvejais Direktyva 90/539/EEB numatytuose veterinarijos sertifikatuose turėtų būti nuoroda į šį sprendimą.

(12)

Išsiųsti iš apsaugos zonų mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma laikantis tam tikrų reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (12).

(13)

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (13), nustatytas iš kontroliuojamų teritorijų įvežamos mėsos apdorojimo metodų, kuriuos pritaikius ji tampa nekenksminga, sąrašas ir numatyta galimybė sukurti specialią sveikumo žymą bei sveikumo žymą, taikytiną mėsai, kurios neleidžiama pateikti į rinką dėl gyvūnų sveikatos priežasčių. Yra tikslinga leisti iš apsaugos zonų išsiųsti mėsą, paženklintą toje direktyvoje numatyta sveikumo žyma, bei toje direktyvoje nurodytu būdu apdorotus mėsos produktus.

(14)

Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotąja valstybe nare, iki Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžio turėtų imtis laikinų apsaugos nuo labai patogeniško laukinių paukščių gripo priemonių.

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti persvarstytos kitame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje,

a)

„perinti skirti kiaušiniai“ – tai kiaušiniai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/539/EEB 2 straipsnio 2 dalyje;

b)

„laukiniai medžiojamieji paukščiai“ – tai medžiojamieji gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkto antrojoje įtraukoje ir 1.7 punkte;

c)

„kiti nelaisvėje laikomi paukščiai“ – tai paukščiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnio 6 punkte, įskaitant:

a)

ne mažesnę kaip trijų kilometrų spindulio apsaugos zoną, ir

b)

ne mažesnę kaip 10 kilometrų spindulio priežiūros zoną, įskaitant apsaugos zoną.

a)

visų zonoje esančių ūkių identifikavimas;

b)

periodiški ir dokumentais įforminami apsilankymai visuose komerciniuose ūkiuose, naminių paukščių ištyrimas klinikiniu būdu, jeigu reikalinga, mėginių paėmimas ištyrimui laboratorijoje;

c)

tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimą, naminių paukščių patalpinimą arba jų izoliavimą vietose, kuriose jie neturėtų tiesioginio bei netiesioginio kontakto su kitais naminiais paukščiais arba nelaisvėje laikomais paukščiais, įgyvendinimas;

d)

Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas;

e)

pagal 9 straipsnį vykdoma produktų iš paukštienos judėjimo kontrolė;

f)

aktyvi laukinių paukščių populiacijos, visų pirmą vandens paukščių, stebėsena, prireikus bendradarbiaujant su medžiotojais ir paukščių stebėtojais, kurie buvo specialiai supažindinti su priemonėmis, kaip apsisaugoti nuo viruso ir kaip neleisti virusui plisti tarp ligai neatsparių gyvūnų;

g)

kampanijos savininkų, medžiotojų ir paukščių stebėtojų informuotumui apie ligą didinti.

a)

išvežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius iš ūkio, kuriame jie laikomi;

b)

telkti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose;

c)

vežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius zonos ribose, išskyrus vežimą tranzitu pagrindiniais keliais ir geležinkeliais bei vežimą į skerdyklas nedelsiant skersti;

d)

išsiųsti iš zonos perinti skirtus kiaušinius;

e)

išsiųsti iš zonos šviežią naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus;

f)

išvežti arba iškratyti neperdirbtą naudotą kraiką ar naminių paukščių mėšlą iš zonoje esančių ūkių, išskyrus vežamą apdoroti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002;

g)

medžioti laukinius paukščius.

a)

visų zonoje esančių ūkių identifikavimas;

b)

tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant tinkamas įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimo priemones, įgyvendinimas;

c)

Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas;

d)

naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimo zonoje kontrolė.

a)

per 15 pirmųjų dienų nuo zonos nustatymo vežti iš zonos naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius;

b)

telkti naminius ir kitus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose;

c)

medžioti laukinius paukščius.

a)

naminius paukščius, įskaitant neproduktyvias vištas dedekles, nedelsiant skersti į apsaugos arba priežiūros zonoje esančią skerdyklą, o jeigu tokios galimybės nėra – į kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą, esančią už šių zonų ribų;

b)

vienadienius viščiukus iš apsaugos zonos į Slovėnijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius, kuriuose nėra kitų naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus kambarinius paukščius, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje, atskirtus nuo naminių paukščių;

c)

vienadienius viščiukus iš priežiūros zonos į Slovėnijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius;

d)

jaunas dedekles ir mėsinius kalakutus iš priežiūros zonos į Slovėnijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius;

e)

1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytus kambarinius paukščius į Slovėnijos teritorijoje esančias patalpas, kuriose nelaikomi naminiai paukščiai, jei siuntoje yra penki arba mažiau nei penki narvelyje laikomi paukščiai, nepaisant Direktyvos 92/65/EEB 1 straipsnio 3 papunktyje nurodytų nacionalinių taisyklių;

f)

1 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytus paukščius iš įstaigų, institutų ir centrų į įstaigas, institutus ir centrus, patvirtintus pagal Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnį.

a)

vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į Slovėnijos teritorijoje esančią paskirtą peryklą;

b)

vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į peryklas, esančias už Slovėnijos teritorijos ribų, jeigu:

a)

šviežią tos zonos ar jai nepriklausančios teritorijos kilmės naminių paukščių mėsą, įskaitant bėgiojančiųjų paukščių mėsą, gaminamą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo ir II priedo II ir III skirsnio reikalavimus bei kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I, II ir III skirsnių bei IV skirsnio V ir VII skyrių reikalavimus;

b)

maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos a punkte ir gaminamos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus;

c)

šviežią tos zonos kilmės laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, jeigu tokia mėsa pažymėta Direktyvos 2002/99/EB II priede numatyta sveikumo žyma ir yra skirta vežti į paukščių gripo viruso apdorojimo įstaigą, kaip reikalaujama minėtos direktyvos III priede;

d)

mėsos produktus, pagamintus iš laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, kurie buvo apdoroti nuo paukščių gripo pagal Direktyvos 2002/99/EB III priedą;

e)

šviežią laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą ne iš apsaugos zonos, gaminamą apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio reikalavimus ir kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio VIII skyriaus reikalavimus;

f)

maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos e punkte ir gaminamos apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus.

a)

gyvūninės kilmės šalutinius produktus, atitinkančius Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo II skyriaus A dalyje, III skyriaus B dalyje, IV skyriaus A dalyje, VI skyriaus A ir B dalyse, VII skyriaus A dalyje, VIII skyriaus A dalyje, IX skyriaus A dalyje ir X skyriaus A dalyje ir VIII priedo II skyriaus B dalyje bei III skyriaus II poskyrio A dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

neapdorotas plunksnas ir jų dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VIII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktį, pagamintas iš naminių paukščių, įvežtų iš už apsaugos zonos ribų;

c)

apdorotas naminių paukščių plunksnas ir jų dalis, kurios buvo apdorotos garo srove arba kitu ligos sukėlėjų nukenksminimą užtikrinančiu metodu;

d)

produktus, pagamintus iš naminių paukščių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai arba kuriems netaikomi jokie draudimai ar apribojimai dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktyje nurodytus produktus.