Pranešėja

Milena ANGELOVA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2023 7 11
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2023 12 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 2 14
Plenarinė sesija Nr.	585
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	143 / 2 / 9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina komunikate išdėstytą požiūrį ekonominio saugumo priemones nagrinėti keliais aspektais. EESRK pritaria požiūriui, grindžiamam grėsmių, rizikos ir pažeidžiamumo vertinimu, tačiau taip pat ragina analizuoti pasaulinių iššūkių teikiamas galimybes ir jomis pasinaudoti, remiantis išsamiu ES stiprybių vertinimu.

1.2.

EESRK mano, kad prioritetas skatinti ES konkurencingumą yra itin svarbus. Komitetas pabrėžia, kad investicijos į inovacijas, įgūdžių ugdymą ir pramonės pajėgumus, taip pat gerai veikiančios vidaus rinkos užtikrinimas yra būtinos priemonės tiek našumui, tiek konkurencingumui stiprinti ir kritinei priklausomybei mažinti, kartu išsaugant ES socialinę rinkos ekonomiką.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad energetinis ir žaliavų saugumas yra labai svarbūs visoms pramonės šakoms, taigi ir bendram ES ekonominiam saugumui. Saugios skaitmeninės sistemos ir tvirti skaitmeniniai pajėgumai taip pat atlieka vis svarbesnį vaidmenį, atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninė pertvarka daro poveikį visai ekonomikai ir visuomenei.

1.4.

Siekiant užtikrinti stabilias galimybes gauti finansavimą, kartu išvengiant pernelyg didelės priklausomybės nuo užsienio šalių, svarbu, kuo skubiau baigti kurti ES kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą. EESRK pabrėžia, kad šioje srityje ES vis dar atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų, todėl turi pašalinti esamas kliūtis ir susilaikyti nuo bet kokių naujų priemonių, kurios gali trukdyti gauti privatų finansavimą. Be to, ES turi užtikrinti tinkamą viešąjį finansavimą, pirmenybę teikiant investicijoms į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, švietimą ir mokymą.

1.5.

Siekiant pagerinti tiekimo grandinių įvairinimo ir produktų rinkų plėtros galimybes, EESRK ragina visapusiškai pasinaudoti prekybos ir investicijų susitarimais ir skubiai užbaigti vykstančias prekybos derybas, taip pat pradėti naujas derybas su naujais potencialiais partneriais. EESRK mano, kad naujas požiūris į prekybą ir darnų vystymąsi yra esminė šių pastangų dalis (1) ir jo turėtų būti laikomasi įgvendinant ypatingos svarbos žaliavų partnerystes. ES prioritetą taip pat turėtų teikti taisyklėmis grindžiamų daugiašalės prekybos sistemų ir pasaulinių susitarimų, dvišalių ir daugiašalių teminių partnerysčių, partnerysčių su besivystančiomis šalimis skatinimui. EESRK mano, kad vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą ES gali ne tik sumažinti konfrontaciją ir savo kritinę priklausomybę, bet ir padidinti abipusę naudą ir kitų šalių ekonomikos priklausomybę nuo ES.

1.6.

Nors proaktyvi partnerystė turėtų būti laikoma pagrindiniu būdu ES ekonominiam saugumui tarptautinių santykių srityje stiprinti, reikia imtis ryžtingų atsakomųjų ir apsaugos priemonių tais atvejais, kai trečiosios šalys kelia pavojų ES ekonominiam saugumui, taikydamos priemones, susijusias su prekyba, investicijomis ar bendradarbiavimu technologijų srityje.

1.7.

EESRK ragina ES politikos formuotojus, pasitelkiant vidaus politiką ir aktyvią diplomatiją, gerinti sąlygas, kuriomis ES įmonės, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, gali valdyti geoekonominę riziką, susijusią su jų veikla, ir užtikrinti, kad dėl politikos priemonių jos nepatirtų neproporcingų išlaidų ar kliūčių. Todėl EESRK mano, kad nustatant ir vertinant ekonominio saugumo riziką, galimybes ir priemones labai svarbu glaudžiai įtraukti ES įmones.

1.8.

EESRK taip pat ragina užtikrinti kitų susijusių pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą toliau rengiant ir įgyvendinant ekonominio saugumo strategiją. Be to, EESRK pabrėžia, kad reikia stiprinti valstybių narių sinergiją ir kurti naudą visoje ES, taip prisidedant prie ES vienybės, galios pasaulyje ir bendro ekonominio saugumo.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio paskelbtą komunikatą „Europos ekonominio saugumo strategija“ (2) kaip aktualią iniciatyvą, kuria siekiama reaguoti į naujas ir nuolat kintančias geopolitines ir geoekonomines sąlygas. Šioje nuomonėje nagrinėjamas siūlomos strategijos bendras požiūris ir turinys, o papildomoje nuomonėje (3) daugiausia dėmesio skiriama strateginių technologijų ir sektorių vaidmeniui.

2.2.   Prioritetai ir principai

2.2.1.

EESRK palankiai vertina komunikate išdėstytą požiūrį į ekonominį saugumą keliais aspektais ir pritaria strategijoje išdėstytiems prioritetams: ES konkurencingumo skatinimui, ES apsaugai nuo grėsmės ekonominiam saugumui ir partnerystei su patikimomis šalimis, kurioms nėra svetimi ES rūpimi klausimai ir interesai. Šie prioritetai yra glaudžiai susiję. Pavyzdžiui, didesnis konkurencingumas padeda mažinti priklausomybę ir apsaugos poreikį, todėl ES tampa patrauklesne prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo partnere. Naudingas bendradarbiavimas savo ruožtu padeda didinti konkurencingumą ir mažinti žalingą priklausomybę.

2.2.2.

Siekiant tarpusavyje susieti šiuos prioritetus, ES išorės santykių ir vidaus politikos srityse reikia laikytis įvairias politikos sritis apimančio požiūrio. Tvirta bendra užsienio ir saugumo politika ir į ateitį orientuota prekybos, investicijų, technologijų ir pramonės politika apskritai atlieka labai svarbų vaidmenį. Tačiau įvairių politikos priemonių poveikis juntamas skirtingu laiku, todėl į jį reikia atsižvelgti planuojant įgyvendinimo etapus.

2.2.3.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į ekonominės ir socialinės apsaugos ir geopolitinio saugumo tarpusavio sąsajas. Nors ekonominis saugumas yra būtinas ES socialinio modelio veiksnys, pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principas yra ES ekonominio saugumo pagrindas. Pasauliniu lygmeniu ES turėtų stengtis būti stipria veikėja – tiek tvirta ekonomine padėtimi, tiek diplomatiniais bei gynybos pajėgumais, kad prisidėtų prie geopolitinių konfliktų sprendimo ir demokratijos, žmogaus teisių ir darnaus vystymosi tikslų pažangos, vykdydama daugiašalį bendradarbiavimą JT sistemoje. Šiomis aplinkybėmis itin svarbi yra Jungtinių Tautų reforma.

2.2.4.

EESRK pritaria proporcingumo ir tikslumo principams, kurie turi būti taikomi visoms ekonominio saugumo užtikrinimo priemonėms. Be to, EESRK siūlo įgyvendinimo procese laikytis proaktyvumo, praktiškumo ir dalyvavimo principų.

2.2.5.

Pagal proaktyvumo principą ES raginama imtis priemonių ir skatinti pokyčius atsižvelgiant į savo stiprybes ir galimybes, o ne laikytis gynybinės pozicijos ir tik reaguoti į kitų pasaulinio masto veikėjų taikomas priemones. Praktiniais sumetimais ES turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi, būtų praktiškai įgyvendinamos ir atitiktų įmonių ir kitų subjektų realijas. Pagal dalyvavimo principą rengiant ir įgyvendinant strategiją reikia bendradarbiauti su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir juos įtraukti.

2.3.   Rizikos ir galimybių, stiprybių ir silpnybių vertinimas

2.3.1.

EESRK sutinka dėl strategijoje nurodytų rizikos rūšių, t. y. rizikos, susijusios su tiekimo grandinių atsparumu, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų fiziniu ir kibernetiniu saugumu, technologijų saugumu ir nutekėjimu, taip pat ekonominės priklausomybės naudojimu kaip ginklu arba ekonomine prievarta. Todėl reikia įvertinti ir skirti deramą dėmesį pagrindiniams ekonominės priklausomybės veiksniams: naudojamų svarbiausiųjų arba strateginių žaliavų, produktų ir technologijų importo daliai, importo ir eksporto koncentracijai pagal šalis ir tų šalių patikimumui, pajėgumui pakeisti ypatingos svarbos importą savo gaminiais ar naujomis technologijomis, taip pat galimybei diversifikuoti tiekimo grandines ir produktų rinkas (4).

2.3.2.

Be to, EESRK atkreipia dėmesį į ekonominę riziką, susijusią su kaip ginklu naudojimais gamtos ištekliais ir su aplinka. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie didėjančią įtampą dėl vandens trūkumo ir daugialypį klimato kaitos poveikį, kuris gali bent jau netiesiogiai paveikti ES ekonominį saugumą. ES, įgyvendindama savo ekonominio saugumo strategiją, turi būti tinkamai pasirengusi su aplinka susijusiai rizikai ir konfliktams, taip pat kitiems konfliktams ir karams.

2.3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, be išorės rizikos ir grėsmių, esama rizikos, susijusios su ES vidaus pokyčiais. Kadangi bendroji rinka yra išorės bendradarbiavimo pagrindas, vidaus rinkos iškraipymai taip pat kelia pražūtingą pavojų ES vaidmeniui pasaulyje. Be to, vidaus politika, kuria bloginamos investavimo sąlygos, kelia riziką ES ekonominiam saugumui. Tai rodo, kad formuojant ES politiką reikia atlikti tinkamą konkurencingumo patikrą.

2.3.4.

EESRK pritaria pasiūlymui reguliariai vertinti riziką ir jos pokyčius. Atsižvelgdamas į tai, kad su daugeliu rizikos rūšių susiduria ir ją valdo privatusis sektorius, EESRK mano, kad labai svarbu į rizikos nustatymo ir vertinimo procesą glaudžiai įtraukti ES įmones. Taip pat reikėtų tinkamai atsižvelgti į kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, mokslinių tyrimų ir švietimo bendruomenės, vartotojų ir kitų pilietinės visuomenės dalyvių nuomones ir pasiūlymus.

2.3.5.

Reikėtų ne tik pripažinti ir įvertinti labai įvairią riziką, bet ir išnagrinėti geoekonominių pokyčių, technologinės plėtros ir aplinkosaugos pokyčių ES teikiamas galimybes. Galimybės daugiausia susijusios su pasaulinių uždavinių, tokių kaip švarus vanduo ir sanitarija, maistas ir energija, skaitmeninė pertvarka ir transportas, sveikatos priežiūra ir švietimas, taip pat klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas, sprendimais. Klimato ir konfliktų sukeltos migracijos valdymas taip pat yra sritis, kurioje kuriant tarpvalstybinius sprendimus ir stiprinant ES ekonominį saugumą reikia proaktyvios strategijos ir priemonių.

2.3.6.

ES gebėjimas valdyti savo ekonominį saugumą priklauso nuo jos stiprybių ir silpnybių, kurios turėtų būti nuolat vertinamos atsižvelgiant į esamą ir numatomą riziką bei galimybes. Todėl, siekdama sustiprinti savo ekonominį saugumą, ES turi sutelkti dėmesį tiek į tolesnį savo stiprybių plėtojimą, tiek ir į silpnybių šalinimą.

2.3.7.

Kalbant apie galimybes, ES turi rasti konkrečių aspektų, kurie suteiktų Europos subjektams konkurencinį pranašumą. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su ES įmonėmis ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant numatyti priemones, kurios padėtų įmonėms pasinaudoti šiomis galimybėmis, taip skatinant jas reaguoti į pasaulinius poreikius ir kartu stiprinti ES ekonominį saugumą.

2.4.   Konkurencingumo ir gebėjimų skatinimas

2.4.1.

ES konkurencingumas susilpnėjo dėl daugelio priežasčių, įskaitant viešųjų ir privačių investicijų trūkumą, nepakankamą našumo veiksnių, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų ir mokymo, stiprinimą, taip pat pastarojo meto įvairias krizes ir dėl to padidėjusias sąnaudas. Todėl EESRK mano, kad ES konkurencingumo skatinimo prioritetas yra itin svarbus. EESRK pritaria strategijoje išdėstytam požiūriui, kad reikia stiprinti ES bendrąją rinką, taip pat jos inovacijų, technologinius ir pramonės pajėgumus, kartu išsaugant ES socialinę rinkos ekonomiką. Vidaus gamybos skatinimas, tiekimo grandinių įvairinimas ir gerai veikiančios vidaus rinkos užtikrinimas taip pat yra būtinos priemonės kritinei priklausomybei mažinti.

2.4.2.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stiprinti sąžiningą konkurenciją ir sudaryti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir veiksmingai užtikrinti galiojančių taisyklių vykdymą. Būtina užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai, įskaitant užsienio rinkos dalyvius, laikytųsi ES taisyklių ir standartų ES bendrojoje rinkoje.

2.4.3.

Galimybė saugiai apsirūpinti energija ir žaliavomis už prieinamą kainą yra labai svarbi visoms pramonės šakoms ir aiškiai atspindi tinkamo vidaus tiekimo, gerai veikiančios vidaus rinkos ir patikimų užsienio tiekimo grandinių svarbą. Saugios skaitmeninės sistemos ir dideli skaitmeniniai pajėgumai taip pat yra kaip niekad svarbūs ES ekonominiam saugumui, atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninė pertvarka daro poveikį visai ekonomikai ir visuomenei, o duomenys yra neatsiejamai susiję su bendrąja prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių rinka. Visų pirma turėtų būti užtikrintas ES pajėgumas ir įtaka kuriant ir naudojant dirbtinį intelektą ir kitas pažangias skaitmenines technologijas.

2.4.4.

Ne mažiau svarbu baigti kurti finansinę sąjungą, t. y. kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą. Gerai veikianti ir stabili ES kapitalo rinka ir nepriklausomas ES bankų sektorius yra būtini siekiant užtikrinti stabilias galimybes gauti finansavimą, kartu išvengiant pernelyg didelės priklausomybės nuo užsienio šalių. EESRK primygtinai ragina ES nacionalines valdžios institucijas ir kompetentingas institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų baigtos kurti kapitalo rinkų sąjunga ir bankų sąjunga. Be to, ES turi pašalinti esamas kliūtis ir susilaikyti nuo bet kokių naujų priemonių, kurios galėtų pakenkti galimybėms gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

2.4.5.

Be gerai veikiančių finansų rinkų, taip pat reikia pakankamo ir veiksmingai paskirstyto viešojo finansavimo, kad būtų galima pasiekti norimus ekonominio saugumo tikslus. EESRK pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti pakankamoms investicijoms į saugią infrastruktūrą, ypač į ypatingos svarbos infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat į švietimą ir mokymą. Todėl EESRK apgailestauja, kad atlikdama naujausią daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą Europos Komisija nepasiūlė įsteigti Europos suverenumo fondo (5).

2.4.6.

EESRK taip pat pabrėžia, kad ekonominis saugumas turėtų apimti visus ekonomikos segmentus, įskaitant makroekonominį tvarumą, makrofinansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos tvarumą, įtraukumą bei atsparumą. Siekiant šių tikslų labai svarbu sudaryti sąlygas ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu tvarioms investicijoms.

2.4.7.

Užuot pradėjusi varžybas dėl subsidijų, skirtų savo pramonės sektoriams skatinti, ES turėtų tobulinti inovacijas, verslumą, įgūdžius ir gebėjimus ir jais pasikliauti. Norint padidinti inovacinius pajėgumus, reikia investuoti į mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų infrastruktūrą, aukšto lygio specialistus ir įvairias inovacijų ekosistemas. Švietimas ir mokymas turi atitikti dabartinius ir būsimus įgūdžių poreikius ir apimti įvairius darbo įgūdžius – pradedant aukšta kvalifikacija ir baigiant pagrindiniais įgūdžiais, įskaitant išsamų perkvalifikavimą ir aukštos kokybės pameistrystę. Norint pasinaudoti jaunimo talentais ir juos ugdyti, reikia suteikti jiems vilčių teikiančias ateities perspektyvas skatinant tiek galimybes, tiek gebėjimą kurti savo ateitį.

2.4.8.

Be įgūdžių ugdymo, palankių darbo vietų kūrimo sąlygų skatinimo ir darbuotojų judumo darbo rinkoje palengvinimo, reikalingos priemonės užimtumui didinti tokiomis aplinkybėmis, kai vienu metu vyksta kelios pertvarkos.

2.4.9.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl demografinių pokyčių visuose sektoriuose ir įvairiose darbo vietose bei atliekant įvairias užduotis trūksta darbo jėgos, ES taip pat turi skatinti ir palengvinti tarpvalstybinį kvalifikuotų darbuotojų judumą tiek ES viduje, tiek visų pirma bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis. Konkrečios pastangos turi būti sutelktos į specialistų, reikalingų strateginėms technologijoms ir veiklai, pritraukimą ir išlaikymą (6). EESRK pabrėžia, kad svarbu laikytis visapusiško požiūrio į pramonės pajėgumų didinimą. Užuot vykdžiusi „nugalėtojų atranką“, kuri kelia grėsmę, kad įmonės vykdys politiškai klaidingas investicijas ir prisiims mažesnę riziką, ES turėtų sudaryti palankias sąlygas nuolatinei pažangai ir naujų sprendimų kūrimui plačiu mastu. Pavyzdžiui, žaliosios pertvarkos stiprinimas skatinant tik atskirus sektorius ar technologijas, kurie ženklinami kaip „žalieji“ arba „švarieji“, nėra optimalus, nes žaliojoje pertvarkoje dalyvauja labai įvairios įmonės, o daugelis tradicinių įmonių tiekia būtinas žaliavas ir komponentus arba suteikia inovacijų platformą naujiems produktams ir sprendimams.

2.4.10.

Be to, apibrėžiant ir skatinant strategines arba ypatingos svarbos technologijas, būtina atsižvelgti į visas susijusias technologijas ir sektorius. Kaip pabrėžiama papildomoje nuomonėje, EESRK ragina nuosekliai, pagrįstai ir skaidriai apibrėžti strategines ir ypatingos svarbos technologijas bei sektorius, kad būtų užtikrintas būtinas teisinis tikrumas ir veiklos stabilumas. Atsižvelgdamas į įvairius aspektus, susijusius su technologijų pobūdžiu ir naudojimu, EESRK atkreipia dėmesį į technologijų, atliekančių ypatingos svarbos funkcijas visuomenėje, vaidmenį. Tai apima, pavyzdžiui, energetikos, skaitmenines ir transporto technologijas, vandens ir sveikatos technologijas, taip pat su saugumu susijusias technologijas.

2.4.11.

Labai svarbu, kad politikos formuotojai, užuot sprendę dėl įmonių gamybos struktūrų, produktų asortimentų ar tiekimo grandinių, sukurtų galimybių atveriančias sistemas ir skatintų ir remtų įmones, kad jos galėtų valdyti naują geoekonominę riziką, susijusią su jų veikla, įskaitant pasaulinį susiskaidymą, kartu rūpindamosi ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu verslo tvarumu. Tai apima, pavyzdžiui, didesnes galimybes apsirūpinti svarbiausiosiomis žaliavomis arba pagalbą šalinant kliūtis. Siekiant šio bendro tikslo būtina tvirta užsienio ir saugumo politika, derinama su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, prekybos, pramonės ir energetikos politika.

2.4.12.

Atsižvelgdamas į tai, kad ekonominio saugumo rizika daro poveikį įvairiai įmonių veiklai, pavyzdžiui, tiekimo grandinės valdymui, importui, eksportui, investicijoms ir bendradarbiavimui technologijų srityje, EESRK mano, jog svarbu užtikrinti, kad dėl politikos priemonių, kuriomis mažinama rizika, neatsirastų neproporcingų išlaidų ar kliūčių ES įmonėms. Atsižvelgdamas į praktiškumo principą, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares padėti didinti informuotumą, gilinti žinias ir stiprinti gebėjimus siekiant įveikti ekonominio saugumo riziką, ypač MVĮ, kurios patiria sunkumų tuo pat metu įgyvendindamos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

2.4.13.

EESRK taip pat pabrėžia, kad ES turi stiprinti valstybių narių sinergiją ir siekti kurti naudą visoje ES, taip prisidedant prie ES vienybės, galios pasaulyje ir bendro ekonominio saugumo.

2.5.   Nuo žalingo prie naudingo bendradarbiavimo

2.5.1.

EESRK visiškai pritaria, kad ES turi skubiai mažinti ekonominę priklausomybę, kuri kelia pavojų ES ir jos valstybių narių ekonominiam saugumui bei atsparumui. Be to, EESRK pritaria teiginiui, kad ES pati viena negali užtikrinti ekonominio saugumo, ir pritaria bendradarbiavimui su kuo įvairesniais partneriais, jei jis bus tvarus ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu ir pagrįstas. EESRK pritaria rizikos mažinimui kaip bendram požiūriui į ES ekonominį saugumą, o atsiejimas turėtų būti taikomas itin sudėtingose situacijose, kaip yra Rusijos agresijos atveju.

2.5.2.

EESRK mano, kad ES turėtų ne tik mažinti savo kritinę priklausomybę, bet ir toliau siekti užmegzti ryšius ir partnerystę, kuri būtų grindžiama ES stiprybėmis, suteiktų abipusės naudos ir sustiprintų įsipareigojimą bendradarbiauti. Todėl ES turi užimti tvirtą ekonominę poziciją pasaulinėje arenoje. Be apsaugos nuo nesąžiningo importo, ES turėtų ryžtingai didinti eksporto galimybes ir ES įmonių tarptautinimą. Tai taip pat būtų naudinga kitiems ES interesams, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir socialinių tikslų stiprinimui.

2.5.3.

Įvairinant partnerius ir didinant jų skaičių gerinamos galimybės įvairinti tiekimo grandines ir padedama naudotis tiek ypatingos svarbos, tiek įprastais gamybos ištekliais. Be to, tai padeda išplėsti eksporto rinkas, taip mažinant priklausomybę nuo riboto klientų skaičiaus. Šiuo tikslu svarbu visapusiškai pasinaudoti atitinkamais esamais prekybos ir investicijų susitarimais ir greitai užbaigti vykstančias prekybos derybas, taip pat pradėti naujas derybas su galimais naujais partneriais. Siekiant užtikrinti holistinį požiūrį ir būtiną viešąjį teisėtumą, svarbu, kad ypatingos svarbos žaliavų partnerystėms būtų taikomi tokio paties lygio tvarumo reikalavimai kaip ir prekybos susitarimams. Tam reikia numatyti tvirtą darnaus vystymosi skyrių, kryptingą stebėseną ir įgyvendinimą, pilietinės visuomenės stebėseną ir sankcijas kaip kraštutinę priemonę (7).

2.5.4.

EESRK mano, kad ES naudinga stiprinti temines partnerystes skaitmeninės pertvarkos ir energetikos srityse. EESRK taip pat pabrėžia didėjančią mėlynosios diplomatijos ir bendradarbiavimo vandens sektoriuje, įskaitant tvarų vandens išteklių valdymą ir mėlynųjų technologijų stiprinimą, svarbą.

2.5.5.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbi teminio bendradarbiavimo sritis. Nors plėtodama technologijų partnerystes ES turi apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo, šios partnerystės padidina ES galimybes dalyvauti kuriant strategines ir ypatingos svarbos technologijas. Bendri ir aukšto lygio mokslinių tyrimų projektai, vykdomi bendradarbiaujant su pramonės sektoriais, taip pat padeda ugdyti, pritraukti ir išlaikyti aukšto lygio specialistus.

2.5.6.

Aktyvus vaidmuo rengiant tarptautines taisykles ir standartus bei užtikrinant jų vykdymą suteikia ES galimybę nustatyti pasaulinius standartus. Bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis šalimis ir kartu propaguojant ES ekonominius interesus, visame pasaulyje taip pat galima skatinti tvarias ir patikimas technologijas ir produktus.

2.5.7.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į šią strategiją, ES yra suinteresuota stiprinti daugiašalį ir, jei reikia, keliašalį bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose ir organizacijose. Daugiau dėmesio ir pastangų reikia skirti bendradarbiavimui PPO ir organizacijos reformai. Tai padėtų suvaldyti tebesitęsiančią pasaulinės ekonomikos ir rinkų susiskaidymo tendenciją. Labai svarbu remti tarptautinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į susiskaidymo ir konfrontacijos poveikį Europos ekonomikai, visų pirma prekybai, technologijoms ir investicijoms, įskaitant mokėjimo sistemą ir euro stabilumą. Daugiašalis bendradarbiavimas taip pat yra būtinas, pavyzdžiui, sprendžiant bendras aplinkosaugos ir sveikatos problemas.

2.5.8.

EESRK sutinka, kad partnerystė su besivystančiomis šalimis padeda stiprinti ES ekonominį saugumą, nes gerinamos galimybės gauti išteklių ir atveriamos naujos rinkos. Be rinka grindžiamo ekonominio bendradarbiavimo, ES turėtų sudaryti palankesnes sąlygas aktyvesniam ES įmonių ir kitų pilietinės visuomenės subjektų, įskaitant NVO ir socialinės ekonomikos įmones, dalyvavimui vystomojo bendradarbiavimo projektuose. Gebėjimų stiprinimas, įskaitant švietimą ir įgūdžių ugdymą, turėtų būti neatsiejama šių partnerysčių dalis.

2.5.9.

Bendradarbiavimas įgyvendinant strategiją „Global Gateway“ yra finansinių ir techninių partnerysčių, kuriomis siekiama suteikti abipusės naudos partneriams, pavyzdys. Be to, tokios partnerystės teikia įvairialypę naudą darnaus vystymosi požiūriu, nes tuo pat metu patenkina ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos poreikius bei tikslus. Siekiant užtikrinti didesnę pridėtinę vertę, šis bendradarbiavimas turėtų būti papildytas ekosistemų partnerystėmis, kuriose naudojamasi infrastruktūra.

2.6.   Apsauga nuo grėsmių ir rizikos

2.6.1.

Nors proaktyvi partnerystė turėtų būti laikoma pagrindiniu būdu ES ekonominiam saugumui tarptautinių santykių srityje stiprinti, reikia imtis ryžtingų atsakomųjų priemonių tais atvejais, kai trečiosios šalys kelia pavojų ES ekonominiam saugumui dėl nesąžiningų ir neteisėtų prekybos sąlygų ir praktikos, su vidaus ir užsienio investicijomis susijusio piktnaudžiavimo ar rizikos, susijusios su technologiniu bendradarbiavimu. EESRK pritaria pasiūlymui įvertinti ir panaudoti įvairias esamas ir galimas naujas priemones, kad būtų užkirstas kelias su prekyba ir investicijomis susijusiai rizikai ir iškraipymams ir su jais kovojama.

2.6.2.

Taip pat svarbu vengti skatinti didesnį protekcionizmą ir daugiausia pirmuoju pasirinkimu laikyti partnerystę. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į ES valstybių narių veiksmų koordinavimo ir vienybės, taip pat bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis svarbą naudojant šias priemones. Be to, planuojant ir priimant sprendimus dėl jų naudojimo, būtina atlikti tinkamą sąnaudų ir naudos analizę.

2.6.3.

EESRK remia veiksmingų priemonių, skirtų su dvejopo naudojimo technologijomis susijusiai rizikai mažinti, rengimą ir įgyvendinimą. Be to, EESRK mano, kad labai svarbu, kaip pabrėžiama strategijoje, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir užkirsti kelią technologijų šnipinėjimui ir nutekėjimui.

2.6.4.

Augant duomenų ekonomikai, vis daugiau dėmesio ir investicijų taip pat turi būti skiriama kibernetiniam saugumui ir skaitmeninės infrastruktūros saugumui. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti kitų rūšių ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant energetikos, transporto, vandens ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą, saugumą. Turi būti stiprinamas tiek fizinis, tiek kibernetinis saugumas, atsižvelgiant į didelę galimų išpuolių ir incidentų įvairovę.

2.6.5.

Siekiant pagerinti ES pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, reikėtų integruotai apsvarstyti įvairių rūšių riziką ir laikytis visapusiško požiūrio į rizikos valdymą. Be to, reikėtų aktyviau vykdyti bendradarbiavimą prognozavimo veiklos ir nenumatytų atvejų planavimo srityse, visapusiškai pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu, kuris apima viešojo valdymo sistemą ir įmonių, darbuotojų ir apskritai piliečių praktinę patirtį bei veiksmus.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Remdamasis pirmiau išdėstytomis bendrosiomis pastabomis ir argumentais ir atsižvelgdamas į tai, kad konkurencingumo didinimas ir abipusiai naudingų partnerysčių skatinimas yra labai svarbūs siekiant padidinti ES ekonominį saugumą, EESRK siūlo Europos Komisijai į tolesnių veiksmų sąrašą įtraukti šiuos aspektus ir priemones:

3.2.

nuolat stebėti su ekonominiu saugumu susijusias trečiųjų šalių strategijas ir priemones;

3.3.

įvertinti ES stiprybes, susijusius su geopolitiniais ir geoekonominiais pokyčiais ir kitų pasaulinio masto veikėjų taikomomis priemonėmis;

3.4.

kartu su įmonėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais numatyti politikos priemones, kurių reikia norint pasinaudoti pasaulinių pokyčių teikiamomis prekybos ir partnerystės galimybėmis ir jas įgyvendinti;

3.5.

nuosekliai ir skaidriai apibrėžti strategines ir ypatingos svarbos technologijas bei sektorius, kad būtų užtikrintas būtinas teisinis tikrumas ir veiklos stabilumas;

3.6.

atlikti tinkamą ES politikos iniciatyvų konkurencingumo patikrą atsižvelgiant tiek į ekonominį, tiek į socialinį poveikį ir taip prisidėti prie ES ekonominio saugumo;

3.7.

stiprinti Europos Komisijos ekonomikos žinias ir prognozavimo pajėgumus;

3.8.

palengvinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, inovacijų ir įgūdžių ugdymo srityse su panašiai mąstančiais partneriais vis svarbesniais tampančiais klausimais, pavyzdžiui, vandens išteklių valdymo ir mėlynųjų technologijų;

3.9.

gerinti pasirengimą migracijos srautams, kuriuos sukelia ne tik konfliktai ir karo sąlygos, bet ir su klimatu ir aplinka susiję reiškiniai;

3.10.

stiprinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą siekiant pagerinti pasirengimą su ekonominiu saugumu susijusioms ekstremaliosioms situacijoms;

3.11.

įtraukti pačius įvairiausius susijusius pilietinės visuomenės subjektus į tolesnį ekonominio saugumo strategijos rengimą ir įgyvendinimą.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“ (OL C 140, 2023 4 21, p. 69).

(2)  JOIN(2023) 20 final, Briuselis, 2023 6 20.

(3)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/strategic-technologies-driver-european-sovereignty-and-resilience-supplementary-opinion-rex579-european-economic.

(4)  Kartu su JAV Kinija atlieka svarbų vaidmenį pasaulio geopolitinėje ir geoekonominėje aplinkoje ir užima ypatingos svarbos poziciją pasaulio prekyboje, tiekimo grandinėse ir investicijų partnerystėse. ES taip pat yra labai priklausoma nuo Kinijos, visų pirma nuo svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, kurios yra labai svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

(5)  EESRK nuomonė „Papildomos pastabos dėl 2023 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos“ (OL C, C/2024/871, 2024 2 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/871/oj).

(6)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (COM(2022) 650 – final), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (COM(2022) 655 – final), Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ (COM(2022) 657 – final) (OL C 75, 2023 2 28, p. 136).

(7)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“ (OL C 140, 2023 4 21, p. 69).