Europos Sąjungos C 224/2022

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/2

P9_TA(2021)0463

ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“ (2021/2058(INI))

(2022/C 224/01)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6 ir 165 straipsnius, kuriuose nurodyta Sąjungos kompetencija ir veiksmai sporto srityje, ypač puoselėjant sporto europinį aspektą, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį, jo struktūrą, pagrįstą savanoriška veikla, ir jo socialinę bei švietėjišką funkciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač į sporto, kaip svarbaus darnaus vystymosi veiksnio, vaidmenį ir jo indėlį į taiką, tolerancijos ir pagarbos skatinimą, moterų ir jaunimo, atskirų asmenų ir bendruomenių įgalinimą, taip pat į sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties tikslus (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (2), ypač į jo sporto skyrių,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017–2020 m.) įgyvendinimo ir reikšmės (COM(2020)0293), ypač į jame pateiktas rekomendacijas ateičiai,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga: 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 16 d. ES gaires „Dvikryptė sportininkų karjera. Rekomenduojami politikos veiksmai dvikryptei karjerai aukšto meistriškumo sporte remti“,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (7),

—	atsižvelgdamas savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje (9),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d.) (10), visų pirma jo prioritetines sritis,

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl kovos su korupcija sporte 2019/C 416/03 (11),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl negalią turinčių asmenų galimybių sportuoti (12),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl COVID-19 pandemijos poveikio ir sporto sektoriaus gaivinimo (13),

—	atsižvelgdamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl trenerių įgalėjimo didinant galimybes įgyti įgūdžių ir kompetencijų (14),

—	atsižvelgdamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl sporto inovacijų (15),

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos antidopingo konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2016 m. liepos 3 d. konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 16 d. persvarstytą Sporto etikos kodeksą ir į 2021 m. spalio 13 d. persvarstytą Europos Tarybos Europos sporto chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 19 d. UNESCO tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio mėn. atliktą tyrimą „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“ (16),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. galutinę bendrovių „Ecorys“, KEA ir idėjų instituto „Sport and Citizenship“ ataskaitą Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui „Sporto specifikos apžvalga ir analizė“ (angl. Mapping and analysis of the specificity of sport),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. bendrovių „Ecorys“ ir „SportsEconAustria“ ataskaitą Europos Komisijai „COVID-19 ekonominio poveikio ES sporto sektoriui vertinimo apžvalginis tyrimas“ (angl. Mapping study on measuring the economic impact of COVID-19 on the sport sector in the EU),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0318/2021),

A.	kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį Europos piliečių socialiniame, kultūriniame ir švietimo gyvenime ir skatina tokias vertybes kaip demokratija, pagarba, solidarumas, įvairovė ir lygybė;

B.	kadangi sportas yra integracijos priemonė, ypač mažiau galimybių turintiems žmonėms;

C.	kadangi sportas turi būti įtraukus ir atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, negalios ar kultūrinės ir socialinės bei ekonominės padėties;

D.	kadangi sportas yra augantis ekonomikos sektorius, prisidedantis prie ES augimo ir darbo vietų kūrimo, taigi ir prie jos klestėjimo;

E.	kadangi sportas padeda stiprinti Europos integraciją ir ES poziciją tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

F.	kadangi COVID-19 padarė neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį sporto sektoriui;

G.	kadangi ES turėtų siekti toliau plėtoti europinį sporto aspektą ir kartu gerbti specifinį sporto pobūdį ir savarankiškumą;

H.	kadangi ES sporto politika turi remti ir aukščiausio meistriškumo lygio, ir mėgėjišką sportą, taip pat įvairias aktyvaus laisvalaikio formas;

I.	kadangi mėgėjiškas sportas padeda ugdyti jaunų žmonių įgūdžius ir skatina pilietinį aktyvumą per savanorystę;

J.	kadangi jaunieji Europos sportininkai dažnai susiduria su sunkumais derindami savo sportinę karjerą su mokymosi ar profesine veikla;

K.	kadangi sportas daro teigiamą poveikį piliečių sveikatai ir gerovei;

L.	kadangi sporto infrastruktūros plėtra yra svarbus veiksnys gerinant gyvenimo kokybę ir ekonomines galimybes atokiose ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse;

kadangi sportas susiduria su įvairias iššūkiais, pvz., valdymo problemomis, korupcija, susitarimais dėl varžybų baigties, dopingu, sunkumais gauti finansavimą, skaitmeniniu piratavimu, modeliais, pagal kuriuos siekiama vien pelno, žmogaus teisių pažeidimais, diskriminacija ir smurtu, grėsmėmis aplinkai ir tvarumui;

N.	kadangi moterims sporte vis dar nepakankamai atstovaujama tiek valdymo organuose, tiek žiniasklaidos srityje;

O.	kadangi neteisėtas tiesiogiai stebimų sporto renginių transliavimas kelia grėsmę profesionaliam ir mėgėjiškam sportui, kuris priklauso nuo pajamų, gautų už sporto varžybų transliavimo teises;

Matomumo, bendradarbiavimo ir sporto integravimo į ES politiką stiprinimas

ragina ES laikytis holistinio požiūrio į sporto politiką ir dėti daugiau pastangų, kad ji būtų įtraukta į kitas ES politikos sritis;

pabrėžia, kad reikia stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su sporto suinteresuotaisiais subjektais;

ragina Komisiją pradėti reguliarų aukšto lygio struktūrinį bendradarbiavimą su visais sporto suinteresuotaisiais subjektais ir kitomis institucijomis, kad būtų galima teikti tikslingesnes ir labiau įpareigojančias rekomendacijas dėl veiksmų, susijusių su sporto sektoriui kylančiais iššūkiais;

ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl sporto ateities, susietą su ES strateginiais tikslais;

ragina Komisiją didinti sporto matomumą ir stiprinti sporto aspektą visose politikos srityse ES lygmeniu, įtraukiant sportą į atsakingo Komisijos nario atsakomybės srities pavadinimą;

atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina įsteigti ES sporto koordinatoriaus pareigybę – jis būtų Komisijos kontaktinis asmuo ir matomas atskaitos taškas;

primygtinai reikalauja aktyvesnio Parlamento dalyvavimo, kuris sukurtų struktūrą nuolatinėms politinėms diskusijoms ir veiksmams sporto srityje, ir parlamentinės strateginių tikslų įgyvendinimo kontrolės ir stebėsenos;

pabrėžia Konferencijos dėl Europos ateities vaidmenį diskusijose dėl ES sporto politikos ateities ir su sportu susijusių klausimų ir skatina aktyvų visų sporto srities suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

pripažįsta, kad Europos Taryboje neseniai priimta persvarstyta Europos sporto chartija, kurioje pabrėžiami bendri Europos sporto ir jo organizavimo sistemos bruožai, ir ragina ES institucijas siekti nuoseklumo, bendradarbiavimo ir solidarumo žemyno lygmeniu, kartu imantis iniciatyvos sporto politikos srityje;

10.

ragina Parlamentą aktyviau dalyvauti sporto diplomatijos veikloje;

Europos sporto modelio principų stiprinimas

11.

pripažįsta vertybėmis, savanoriška veikla ir solidarumu grindžiamo Europos sporto modelio svarbą ir tikisi jį toliau plėtoti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų labui;

12.

pripažįsta įvairių sporto šakų ir šalių požiūrių įvairovę ir kartu mano, kad reikia toliau stiprinti ir saugoti bendrą Europos sporto pagrindą, ypač mėgėjiško ir aukščiausio meistriškumo sporto sąsajas;

13.

ragina sukurti Europos sporto modelį, pagal kurį būtų pripažįstama būtinybė tvirtai įsipareigoti integruoti solidarumo, tvarumo, visų asmenų įtraukties, atviros konkurencijos, sportinių nuopelnų ir sąžiningumo principus, taigi griežtai nepritaria atskirtoms varžyboms, kuriomis pažeidžiami šie principai ir keliamas pavojus visos sporto ekosistemos stabilumui; pabrėžia, kad laikytis šių principų turėtų skatinti visi sporto srities suinteresuotieji subjektai ir nacionalinės valdžios institucijos;

14.

pripažįsta federacijų vaidmenį valdant savo sporto šakas ir skatina glaudžiau koordinuoti veiklą su valdžios institucijomis ir visais suinteresuotaisiais subjektais;

15.

pripažįsta, kad sporto klubai yra Europos sporto modelio, suteikiančio galimybę visiems, visų pirma jauniems žmonėms, užsiimti sportu vietos lygmeniu, nepriklausomai nuo kultūrinės ar socialinės ir ekonominės padėties, pagrindas;

16.

pabrėžia, kad reikia didinti solidarumą, jo kryptingumą ir finansinį perskirstymą, taip pat keistis įgūdžiais ir praktine patirtimi, ypač tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto; ragina sporto federacijas įgyvendinti solidarumo mechanizmą, grindžiamą sąžiningu ir privalomu paskirstymo metodu, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas mėgėjiško sporto finansavimas;

17.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvarų sporto klubų finansinį stabilumą ir patikimą valdymą, ir ragina sporto organizacijas tuo tikslu įdiegti mechanizmus, jei jų dar nėra, kartu su tinkama vykdymo užtikrinimo sistema;

18.

mano, kad Vokietijos klubo nuosavybės modelis, pagrįstas taisykle „50+1“, puikiai pasitarnavo Vokietijos futbolui ir turėtų būti laikomas galimu geriausios praktikos pavyzdžiu, kitoms šalims siekiant tobulinti savo modelius;

19.

ragina valdžios institucijas, sporto federacijas ir organizacijas visoje savo veikloje, ypač suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir leidžiant rinktis rėmėjus, atsižvelgti į žmogaus teises ir demokratijos principus; primygtinai reikalauja, kad svarbiausi sporto renginiai nebeturėtų būti rengiami tose šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamos šios pagrindinės teisės ir nepaisoma šių vertybių;

20.

ragina sporto organizacijas laikytis nustatyto tarptautinių sporto turnyrų dažnumo, ypač Europos ir pasaulio čempionatų, kartu atsižvelgiant į vietos varžybas ir sportininkų bei žaidėjų sveikatą;

Gero valdymo ir sąžiningumo reikšmės akcentavimas

21.

mano, kad reikia atnaujinti įsipareigojimą siekti gero valdymo, kad būtų atkurta sporto socialinių ir ekonominių elementų pusiausvyra ir užtikrintas suinteresuotųjų subjektų atstovavimas sprendimus priimančiuose organuose;

22.

pažymi, kad turėtų būti vienodai akcentuojami ir komerciniai profesionaliojo sporto interesai, ir labai reikalingos jo socialinės funkcijos; ragina atitinkamas organizacijas atsižvelgti į šį aspektą, nes tai joms yra būdas išsaugoti savo, kaip sektinų pavyzdžių, poziciją ginant idealus, kuriais grindžiamas Europos sportas;

23.

ragina tarptautines, Europos ir nacionalines sporto organizacijas ir suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas įgyvendinti aukščiausius valdymo standartus;

24.

pripažįsta sporto organizacijų ir federacijų pastangas užtikrinti gero valdymo principų įgyvendinimą sporto srityje ir pabrėžia, kad Komisija turi parengti rekomendacijas dėl sporto organizavimo ir jo valdymo organų ES gairių;

25.

ragina tarptautinius, Europos ir nacionalinius sporto valdymo organus ir suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, visų pirma spręsti nedidelio moterų ir etninių mažumų skaičiaus vadovaujamuosiuose postuose ir valdybose problemą;

26.

ragina visas sporto suinteresuotųjų subjektų organizacijas siekti tinkamo reprezentatyvumo ir profesionalumo lygio, nes tai būtina dalyvavimo kolektyviniuose sprendimų priėmimo procesuose sąlyga;

27.

ragina ES institucijas skatinti ir saugoti sportininkų pagrindines teises, įskaitant sportininkų atstovavimą priimant sprendimus, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas ir nediskriminavimą;

28.

pabrėžia, kad sporto institucijos turi atsižvelgti į sportininkų psichikos sveikatą taip pat, kaip ir į jų fizinę sveikatą;

29.

ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visi profesionalūs sportininkai turėtų vienodas galimybes naudotis socialiniais ir darbo apsaugos mechanizmais;

30.

ragina valstybes nares, sporto valdymo institucijas ir klubus pripažinti sirgalių statusą sporte, įtraukiant juos į valdymo ir sprendimų priėmimo organus;

31.

ragina Komisiją remtis jau atliktu darbu socialinio dialogo srityje ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant visas profesionalaus sporto šakas;

32.

palankiai vertina reformas ir priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir atskaitomybę žaidėjų perleidimo rinkoje visose sporto šakose, ir ragina dėti daugiau pastangų; pažymi, kad siekiant pagerinti žaidėjų perkėlimo sistemas, kad jos atitiktų Europos standartus ir tikslus, ypač susijusius su darbo rinka ir finansiniais reglamentais, reikalingos Europos masto struktūros;

33.

primena, kad reikia reguliuoti agentų veiklą ir pripažįsta, kad naujausios futbolo žaidėjų perkėlimo rinkos reformos, įskaitant tarpuskaitos namų, agentams taikomus licencijavimo reikalavimus ir agentų komisiniams taikomų viršutinių ribų nustatymą, yra tinkamos krypties; primygtinai ragina atitinkamas sporto institucijas užtikrinti, kad šios reformos būtų skubiai įgyvendintos, ir ragina Komisiją stebėti pažangą;

34.

primygtinai tvirtina, kad kovojant su korupcija sporte, kuri dažnai yra susijusi su pinigų plovimu ir nusikalstamumu, būtinas tarptautinis visų suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas;

35.

ragina valstybes nares ir atitinkamas valdžios institucijas ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimu azartinių lošimų sektoriuje, įskaitant nesąžiningų interneto svetainių plitimą ir grobuonišką veiklą, siekiant apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis nuo bet kokios rizikos;

36.

ragina Tarybą ir Komisiją išeiti iš aklavietės, susijusios su Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis pasirašymu ir ratifikavimu;

37.

pabrėžia, kad reikia stiprinti gebėjimus siekiant stiprinti prevencijos ir kovos su dopingu priemones sporto srityje įgyvendinant bendrą Europos strategiją, kuri apimtų glaudų visų ES šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija;

38.

pabrėžia, kad reikia rengti informavimo ir švietimo kampanijas, skirtas dopingo vartojimo, susitarimų dėl varžybų baigties, korupcijos, smurto, fizinės ir psichologinės prievartos prevencijai ir kitiems su sąžiningumu susijusiems klausimams, daugiausia dėmesio skiriant mėgėjų sportui;

Saugaus, įtraukaus ir lygiaverčio sporto užtikrinimas

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvautų siekiant užtikrinti, kad sporto politika ir teisės aktais būtų remiama lyčių lygybė, ypatingą dėmesį skiriant kovai su visų formų smurtu ir priekabiavimu, lyčių stereotipais, nedideliu matomumu ir nepakankamu informavimu žiniasklaidoje, taip pat nevienodu darbo užmokesčiu, premijų ir apdovanojimų skyrimu;

40.

ragina nacionalines sporto federacijas siekti suvienodinti premijas sportininkėms ir sportininkams, sekant Airijos futbolo asociacijos (FAI) pavyzdžiu;

41.

ragina Komisiją pripažinti mažiau galimybių turinčių asmenų, pabėgėlių, etninių mažumų ir LGBTIQ+ bendruomenės socialinės įtraukimo į sportą, nė vieno nepaliekant nuošalyje, svarbą ir ją remti;

42.

pabrėžia, kad reikia pasinaudoti didele elitinio sporto socialine svarba siekiant didinti informuotumą apie problemas, su kuriomis susiduria LGBTQI+ asmenys sporte;

43.

ragina sporto įstaigas ir valdžios institucijas efektyviai kovoti su diskriminacija, smurtu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis ir užtikrinti saugų ir įtraukų sportą visiems sportininkams, žiūrovams ir darbuotojams sporto infrastruktūroje ir internete;

44.

primygtinai ragina visiškai netoleruoti rasizmo ir smurto sporte ir skatina Komisiją, valstybes nares ir sporto federacijas parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tokiems incidentams, taip pat patvirtinti veiksmingas sankcijas ir paramos aukoms priemones;

45.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad į sporto veiklą ir programas būtų įtraukti neįgalieji, turintys protinę ar fizinę negalią, taip pat didinti varžybų, kuriose dalyvauja neįgalūs sportininkai, matomumą žiniasklaidoje;

46.

pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą ir šalinti visas neįgaliesiems kylančias kliūtis, pvz., rengti švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas, specializuotus mokymus atitinkamiems veikėjams, ir užtikrinti prieinamą sporto infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas dalyvauti sporto renginiuose ir sportuoti;

47.

ragina valstybes nares savo olimpiniams ir paralimpiniams čempionams teikti vienodas pinigines premijas ir remti mažų pajamų olimpiečius ir paralimpiečius;

48.

primena, kad ES susiduria su demografiniais iššūkiais, pvz., visuomenės senėjimu, ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnių žmonių aktyvumo skatinimui per fizinę veiklą;

49.

primygtinai ragina valstybių narių žiniasklaidą geriau informuoti apie platesnį sporto spektrą, ypač moterų ir jaunimo sportą;

50.

ragina valstybes nares nustatyti specialias priemones, kuriomis vaikams iš palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų būtų sudarytos galimybės užsiimti sportu, kuriam reikalinga brangi įranga ir kuris daug kainuoja, įskaitant žiemos sportą;

51.

ragina ES institucijas, valstybes nares ir sporto organizacijas teikti pirmenybę politikai, pagal kurią vaikai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos, priekabiavimo ir bet kokios formos prievartos, didinamas sąmoningumas ir suteikiama galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teisines konsultacijas ir laiku suteiktą apsaugą;

52.

palankiai vertina 2019 m. Komisijos tyrimą „Vaikų apsaugojimas sporte“ ir ragina Komisiją tęsti darbą šioje srityje, be kita ko, reguliariai rinkti ir atnaujinti duomenis;

53.

primygtinai reikalauja, kad jauni sportininkai iš besivystančių šalių būtų apsaugoti nuo sukčiavimo ir prekybos žmonėmis, kad Europoje jiems būtų suteiktas tinkamas teisinis statusas ir kad jiems būtų padedama įvertinti ir stebėti savo sutartis;

54.

ragina valstybes nares ir federacijas teikti jaunimui ir sportininkams pirmosios pagalbos mokymus;

Sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas kartu su švietimo ir vystymosi galimybėmis

55.

ragina valstybes nares ir valdžios institucijas plėtoti sporto infrastruktūrą, ypač atokiuose regionuose ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose, ir skirti daugiau laiko fiziniam lavinimui, įskaitant kasdienę fizinę veiklą, aktyvioms pertraukoms ir užklasinei fizinei veiklai mokyklose, skatinant mąstysenos pokytį – pripažinti sporto, kaip mokyklinės disciplinos, svarbą;

56.

pabrėžia, kad reikia laikytis integruoto požiūrio į aktyvius miestus, pagal kurį būtų skatinamas fizinis aktyvumas kasdieniame ES piliečių gyvenime, taip pat ir darbo vietoje, ir kuriuo būtų didinamas ir plėtojamas aktyvus ir tvarus judumas ir transporto priemonės;

57.

palankiai vertina iniciatyvas ir kampanijas, kuriomis skatinamas fizinis aktyvumas, pvz., Europos sporto savaitę, #BeActive ir „HealthyLifestyle4All“, ir ragina Komisiją aktyviau informuoti apie šiuos renginius valstybėse narėse, ypač skirtus mokykloms; pabrėžia reguliaraus jų aprėpties ir poveikio vertinimo svarbą;

58.

ragina ES gaires dėl dvikryptės sportininkų karjeros įgyvendinti ir skatinti kiekvienoje valstybėje narėje bei taikyti visiems sporto darbuotojams, užsiimantiems struktūriniu sportu, ir imtis konkrečių perkvalifikavimo iniciatyvų;

59.

pakartoja savo raginimą Komisijai, valstybėms narėms, sporto federacijoms ir klubams skatinti sportininkų dvikryptės karjeros galimybes ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti tarpvalstybinį sportininkų judumą į kitą programą „Erasmus+“;

60.

pakartoja, kad reikia parengti strategiją, pagal kurią būtų remiami buvę sportininkai, kad jie turėtų deramas galimybes gauti darbą, įgyti įgūdžių ar persikvalifikuoti;

61.

pabrėžia trenerių, sporto personalo, mokytojų ir jaunimo darbuotojų vaidmenį ugdant vaikų ir jaunimo įgūdžius ir juos lavinant, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamas mokymas atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant dalyvavimą sporto veikloje ir užtikrinant saugią aplinką visiems;

62.

su džiaugsmu pažymi, kad sporto darbuotojų judumas įtrauktas į 2021–2027 m. programą „Erasmus+“, ir ragina Komisiją, nacionalines agentūras ir sporto federacijas didinti informuotumą apie šią naują galimybę;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares Europos lygmeniu parengti bendrus ES masto standartus siekiant užtikrinti, kad visi treneriai turėtų tinkamus įgūdžius ir būtų tinkamai parengti, kad galėtų mokyti vaikus ir jaunuolius;

64.

ragina Komisiją sukurti sporto ambasadorių tinklą, kad būtų pasinaudota vertinamų sporto pavyzdžių įtaka skatinant fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną;

65.

pripažįsta vertingą sporto savanorių indėlį visuomenės labui ir ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ES įgūdžių darbotvarkę atitinkančią sistemą, grindžiamą Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), pagal kurią būtų galima pripažinti savanorių, įskaitant trenerius, dirbančius savanoriais, įgytą kvalifikaciją;

Pagalba sportui siekiant užtikrinti sėkmingą jo atsigavimą

66.

primygtinai reikalauja, kad būtų sukurti paramos ir specialiai numatyto finansavimo mechanizmai, kurie padėtų sporto sektoriui ir visoms sporto šakoms grįžti į normalias vėžes po COVID-19, be kita ko, pasitelkiant nacionalinius paramos fondus, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir ES struktūrinius fondus;

67.

palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės įtraukė sportą į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

68.

ragina Komisiją savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, kuri 2022 m. turi būti pristatyta Parlamentui ir Tarybai, pateikti duomenis apie su sportu susijusias investicijas ir reformas;

69.

palankiai vertina didesnį sporto biudžetą pagal dabartinę programą „Erasmus+“ ir remia tolesnę fondų ir programų, kaip antai „ES – sveikatos labui“ ir LIFE, sąveiką; pabrėžia, kad siekiant geriau panaudoti šias priemones, kad būtų remiamas atsigavimas sporto sektoriuje, itin svarbu pašalinti visas kliūtis paraiškų teikimo procesui nacionaliniu lygmeniu;

70.

apgailestauja, kad programos „ES – sveikatos labui“ reglamente nėra aiškios nuorodos į sportą;

71.

primygtinai ragina ES institucijas kitu finansinio programavimo laikotarpiu padidinti mėgėjiškam sportui pagal programą „Erasmus+“ skiriamą biudžetą;

72.

pabrėžia, kad reikia toliau tikslingai didinti sporto finansavimą, ir ne tik pagal programą „Erasmus+“, daugiausia dėmesio skiriant socialiniam sporto aspektui, ypač mėgėjiško sporto srityje;

73.

pabrėžia sporto srities parengiamųjų veiksmų ir bandomųjų projektų, kurie suteikia papildomą finansavimą mėgėjiškam sportui ir duoda daug žadančių rezultatų, svarbą;

74.

ragina Komisiją padidinti patvirtintų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sporto srityje skaičių;

75.

pabrėžia, kad būtina remti sporto turizmą, kaip vieną iš priemonių, skirtų sporto gaivinimui ir atsparumui po COVID-19 pandemijos paskatinti;

76.

primena, kad svarbu apsaugoti tradicines sporto šakas kaip Europos kultūros paveldo ir regioninės tapatybės dalį ir jas skatinti skiriant tinkamą finansavimą;

77.

ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pripažinti svarbų sporto ir fizinio aktyvumo vaidmenį tokiose srityse kaip miestų atnaujinimas, turizmas ir teritorinė sanglauda ir skatinti svarbias investicijas pagal ES sanglaudos politiką, ypač pagal „Europos socialinį fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą ir pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

78.

ragina Komisiją skatinti naudotis pagal iniciatyvą „REACT-EU“ su sporto infrastruktūra susijusiems projektams skiriamu finansavimu, su sąlyga, kad infrastruktūra būtų tvari ir ja būtų prisidedama ilgalaikio ekonomikos atsigavimo bei remiamas turizmas;

79.

atkreipia Komisijos ir valdymo institucijų dėmesį į svarbų mažų sporto klubų ir asociacijų vaidmenį ir pabrėžia, kad jiems trūksta žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kad jie galėtų gauti Europos finansavimą ir tikslinę paramą;

80.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sporto sektoriui taikyti kuo mažesnį PVM tarifą, kaip vieną iš priemonių palengvinti prieigą prie jo paslaugų po COVID-19;

81.

ragina Komisiją kartu su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir valdžios institucijas, parengti metodiką, pagal kurią būtų apibrėžti su sportu susijusių projektų socialinio poveikio vertinimo ir stebėsenos kriterijai, bei reguliariai atnaujinti ir teikti duomenis apie socialinį sporto poveikį;

82.

ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atnaujinti ir teikti duomenis apie sporto ekonominį poveikį;

Perėjimo prie tvarios ir novatoriškos ateities rėmimas

83.

atkreipia dėmesį į klubų ir federacijų pastangas siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą; tačiau ragina ES institucijas, valstybes nares ir sporto federacijas toliau remti ir skatinti sporto plėtrą ir aplinkos apsaugos ambicingų sporto renginių organizavimą;

84.

primygtinai reikalauja suderinti sportą su Europos žaliojo kurso principais ir jo indėliu į švietimą apie aplinkosaugą ir elgesio įpročių pokytį;

85.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti žaliąją sporto sektoriaus pertvarką, ypač susijusią su sporto infrastruktūros, įskaitant žiemos sporto infrastruktūrą, kūrimu, plėtimu ir atnaujinimu;

86.

pabrėžia sporto ir fizinio aktyvumo svarbą naujajame europiniame bauhauze ir pripažįsta galimybes plėtoti aktyvias erdves ir skatinti tvarią sporto infrastruktūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant šią iniciatyvą pirmenybė būtų teikiama su sportu susijusiems projektams, ypač viešojoje erdvėje;

87.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintus būtiniausius sporto infrastruktūros prieinamumo kriterijus, tvarumo kriterijus ir saugos standartus, įskaitant priemones užkirsti kelią bet kokio pobūdžio priekabiavimui, ir remti sportininkų bei su sportu susijusių darbuotojų įtrauktį ir judumą;

88.

ragina ypatingą dėmesį skirti darbuotojų, dalyvaujančių kuriant sporto infrastruktūrą, darbo sąlygoms;

89.

pabrėžia inovacijų ir įvairius sektorius apimančio bendradarbiavimo sporte svarbą, ypač kuriant skaitmenines priemones, kurios padėtų didinti dalyvavimą fizinėje veikloje, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui;

90.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją reikėtų numatyti naujus sporto renginių organizavimo būdus naudojantis turimomis skaitmeninėmis technologijomis;

91.

ragina Komisiją ir Europos technologijų institutą sukurti žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB) sporto srityje, kad būtų skatinamos inovacijos, atsparumas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

92.

ragina ES institucijas pradėti diskusijas dėl elektroninio sporto ateities ir galimybių, taip pat rinkti duomenis, kad būtų galima įvertinti šį sektorių ir pateikti jo socialinio ir ekonominio poveikio tyrimą;

93.

ragina Komisiją nedelsiant veiksmingai spręsti didėjančią neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų problemą;

o o

94.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms ir organizacijoms.

(1) Rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, 2015 m. rugsėjo 25 d. priimta JT Generalinės Asamblėjos, A/RES/70/1.

(2) OL L 189, 2021 5 28, p. 1.

(3) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 46.

(4) OL C 36, 2016 1 29, p. 137.

(5) OL C 407, 2016 11 4, p. 81.

(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 2.

(7) OL C 385, 2021 9 22, p. 2.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0045.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0236.

(10) OL C 419, 2020 12 4, p. 1.

(11) OL C 416, 2019 12 11, p. 3.

(12) OL C 192, 2019 6 7, p. 18.

(13) OL C 214 I, 2020 6 29, p. 1.

(14) OL C 196, 2020 6 11, p. 1.

(15) OL C 212, 2021 6 4, p. 2.

(16) Mittag, J. ir Naul, R. (2021), EU sports policy: assessment and possible ways forward, Europos Parlamentas, Kultūros ir švietimo komitetui atliktas mokslinis tyrimas, Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, Briuselis.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/11

P9_TA(2021)0464

ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimo (2021/2054(INL))

(2022/C 224/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 1 dalį ir į 325 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva) (3),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (Kovos su pinigų plovimu direktyva) (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl duomenų rinkimo veiksmingai kontrolei ir auditui užtikrinti (6),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 14 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (8),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 24 punktą,

—	atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pareiškimą sujungtose bylose C-465/00, C-138/01 ir C-139/01 (Österreichischer Rundfunk) (9) apie „demokratinės visuomenės mokesčių mokėtojų teisę ir apskritai visuomenės teisę būti informuotiems apie valstybės pajamų panaudojimą“,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto užsakytą ir Biudžeto reikalų teminio skyriaus atliktą tyrimą apie 50 didžiausių BŽŪP ir sanglaudos fondų lėšų gavėjų kiekvienoje ES valstybėje narėje,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimą „ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 04/2020 „Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0311/2021),

A.	kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą;

kadangi vykdant biudžetą to principo taikymas reiškia, kad Europos piliečiams turėtų būti prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas; pažymi, kad į biudžetą neįtrauktų priemonių skaičius toliau auga, mano, kad Komisija turėtų vykdyti tiesioginį tokių priemonių kaip „NextGenerationEU“ valdymą; pabrėžia, kad Parlamentas turi vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su sprendimų priėmimo, tikrinimo ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo funkcijomis; prašo atnaujinti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti galimybę Parlamentui vykdyti savo įgaliojimus kontroliuoti šiuos naujus mechanizmus; pabrėžia, kad tai ypač svarbu skaitmeninant ES ataskaitų teikimą, stebėseną ir auditą;

kadangi labai svarbu, kad visuomenė žinotų apie Sąjungos lėšų panaudojimą, ir labai svarbus visapusiškas šio proceso skaidrumas, siekiant, kad šios išlaidos būtų priimtinos, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, patikimumas ir geresnė išlaidų kontrolė, ir kad, be kita ko, būtų išvengta piktnaudžiavimo, korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų;

D.	kadangi Finansinio reglamento 38 straipsnyje nustatytos dabartinės informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimo taisyklės;

E.	kadangi dėl skirtingo šių taisyklių įgyvendinimo susidarė tokia padėtis, kad šiuo metu yra viena BŽŪP ataskaitų teikimo sistema kiekvienoje valstybėje narėje ir daugiau kaip 250 ataskaitų teikimo sistemų pagal struktūrinę ir sanglaudos politiką valstybėse narėse;

F.	kadangi šiuo metu labai skiriasi šių sistemų projektavimo, veikimo ir informacijos iš jų gavimo bei ja dalijimosi būdai;

G.	kadangi dėl duomenų suskaidymo labai sunku arba net neįmanoma nustatyti galutinių naudos gavėjų tiesioginio, netiesioginio ar pasidalijamojo Sąjungos lėšų valdymo atvejais;

H.	kadangi yra daug sistemų, kuriose nesama fizinių asmenų ir bendrovių unikalių identifikavimo numerių;

kadangi, kalbant apie bendroves, dabartinėse sistemose daugeliu atvejų nėra informacijos apie bendrovių savininką ar savininkus arba tikruosius savininkus; kadangi Europos ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas – tai naudingiausia priemonė, taikytina siekiant išvengti dezinformacijos, kai viešai skelbiama nekonfidenciali informacija;

J.	kadangi Parlamentas kelis kartus prašė Komisijos pateikti informaciją apie 50 didžiausių BŽŪP ir struktūrinių fondų lėšų gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje, tačiau iki šiol gavo neišsamius ir nepatenkinamus atsakymus;

kadangi 2020 m. Parlamentas inicijavo tyrimą, kad, remiantis viešai prieinama informacija, būtų nustatyti 50 didžiausių BŽŪP ir struktūrinių fondų lėšų gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje, ir tyrime pateikta įdomių išvadų, tačiau jis taip pat parodė, kaip ir toliau yra sunku daugeliu atvejų nustatyti galutinius naudos gavėjus;

L.	kadangi dabar susiklosčiusi padėtis yra tokia, kad faktiškai niekam neįmanoma gauti bendro vaizdo apie tai, kiek lėšų galutiniai naudos gavėjai gauna vykdant BŽŪP ir struktūrinę bei sanglaudos politiką;

M.	kadangi iš Audito Rūmų išvadų, pristatytų 2021 m. rugsėjo 2 d. surengtame viešajame klausyme Biudžeto kontrolės komitete, matyti, kad esama akivaizdžios būtinybės didinti esamos Sąjungos lėšų priežiūros sistemos skaidrumą;

kadangi kai kurios bendrovės ir fiziniai asmenys veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir todėl gauna Sąjungos subsidijas keliose valstybėse narėse, ir kadangi bendrovių struktūros gali būti labai sudėtingos ir neaiškios, todėl Komisija negali stebėti bendros kiekvienos iš šių tarptautinių bendrovių gautų pinigų sumos;

O.	kadangi 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į valstybių ir vyriausybių vadovų susitarimą dėl 2021–2027 m. DFP, savo išvadų 24 punkte pripažino, kad kontrolės ir audito tikslais reikia daugiau informacijos apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus;

kadangi visi šie veiksniai rodo, kad reikia skubiai sukurti bendrą, skaidrią ir nesudėtingą standartizuotą, kiek įmanoma atvirojo šaltinio principais grindžiamą sąveikią skaitmeninę Sąjungos lygmens sistemą, kad valstybių narių įgyvendinančiosios institucijos galėtų teikti ataskaitas apie BŽŪP, struktūrinių bei sanglaudos fondų lėšų ir kitų lėšų gavėjus, o nacionalinės kontrolės ir audito institucijos, OLAF, Europos prokuratūra ir kitos Sąjungos institucijos bei įstaigos galėtų gauti išsamią ir patikimą informaciją apie galutinių naudos gavėjų tapatybę, jų gaunamas sumas ir fondus, iš kurių gautos lėšos;

kadangi visuomenė turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie tiesioginius ir galutinius Sąjungos lėšų gavėjus kiek įmanoma didesne apimtimi, kokia yra galima pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles ir įtvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką duomenų apie Sąjungos lėšų gavėjus skelbimo srityje;

kadangi tokioje sistemoje turėtų būti užtikrintas duomenų formato suderinamumas, kompiuterio skaitomas duomenų formatas, numatyti unikalūs identifikavimo numeriai, paieškos ir rūšiavimo funkcijos ir ji turėtų būti sąveiki, kad duomenis būtų galima apibendrinti ne tik pagal vieną politiką ar fondą, o pagal visas politikos sritis, fondus ir valstybes nares, ir turėtų apimti tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą;

S.	kadangi tokią sistemą turėtų sukurti Komisija, siekiant užtikrinti visapusišką sąveikumą, įskaitant automatinį pagrindinių sistemos elementų vertimą raštu, ir kuo greitesnį tokios sistemos įdiegimą visose valstybėse narėse, politikos srityse ir visų fondų atvejais;

T.	kadangi tokia sistema turi būti kuriama kartu užtikrinant aukščiausią kibernetinio saugumo lygį, kad būtų išvengta kibernetinių išpuolių ar bandymų įvykdyti kibernetinius išpuolius prieš šią sistemą, naudojamą visose valstybėse narėse;

kadangi Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų būti finansuojamas tokios sistemos kūrimas ir ja naudotis turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms ir regioninėms valdžios institucijoms, atsakingoms už tokių ataskaitų teikimo sistemų valdymą ir priežiūrą, taip pat žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei, taip pat turėtų būti organizuojami pareigūnų, atsakingų už kasdienį sistemų veikimą, mokymo kursai;

kadangi BŽŪP ir struktūrinės bei sanglaudos politikos sričių ataskaitų teikimo sistemos realiai negali būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į naujausią informaciją apie bendrovių savininkus, taigi ir galutinius naudos gavėjus, todėl sistemos turėtų būti automatiškai susietos su viešomis bendrovių duomenų bazėmis ir bendromis galutinių naudos gavėjų duomenų bazėmis;

kadangi viešieji subjektai dažnai yra tiesioginiai pagal BŽŪP arba iš struktūrinių fondų skiriamų lėšų, vėliau išmokamų kitiems gavėjams įgyvendinant konkrečią programą, gavėjai; kadangi tokiais atvejais viešasis subjektas taip pat turėtų būti įpareigotas pranešti, kas yra galutiniai lėšų gavėjai; kadangi skaitmeninė sistema turėtų būti sąveiki su, be kita ko, atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų, valdymo ir mokėjimo institucijų vidaus sistemomis, taip pat su nacionalinėmis viešųjų pirkimų ir konkursų duomenų bazėmis;

X.	kadangi tokia sąveiki sistema turėtų atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisykles ir pagrįstas de minimis taisykles, susijusias su duomenų skelbimu;

Y.	kadangi duomenys apie pagal BŽŪP ir iš struktūrinių bei sanglaudos fondų skiriamų lėšų gavėjus turėtų būti prieinami visuomenei bent penkerius metus;

kadangi duomenų apie lėšų pagal pasidalijamojo valdymo politiką gavėjus skelbimo taisyklės turėtų būti kuo labiau suderintos su taisyklėmis, skirtomis lėšų, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, gavėjams; kadangi reikėtų dažniau ir geriau naudotis palydovų duomenimis ir pašalinti kliūtis, šiuo metu trukdančias mokėjimo agentūroms plačiai naudotis naujomis technologijomis (10);

prašo Komisijos, be kita ko, atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, iki 2021 m. pabaigos pateikti reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Finansinio reglamento pakeitimų, atsižvelgiant į priede pateiktas rekomendacijas;

mano, kad finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti dengiamos iš Sąjungos biudžeto;

mano, kad pasitikėjimo Sąjungos lėšų finansiniu valdymu užtikrinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti bendrą pasitikėjimą Sąjungos institucijomis ir kartu tolesnės europinės integracijos projekto patikimumą;

kadangi debesijos paslaugos yra strateginis įgalinantis veiksnys, kalbant apie skaitmeninę transformaciją, ir kadangi 2021 m. liepos mėn. sukurtas Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas yra svarbus žingsnis šioje srityje;

pabrėžia, kad aiškios, suprantamos ir teisingos taisyklės, reglamentuojančios teises gauti paramą arba dalyvauti išlaidų programose, yra pirmoji išankstinė su Sąjungos lėšų finansiniu valdymu susijusios paramos sąlyga;

tvirtai laikosi nuomonės, kad veiksmingiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti geresnę Sąjungos finansų apsaugą ir griežtesnę kontrolę yra sukurti integruotą, sąveikią ir suderintą sistemą, skirtą informacijai apie galutinius naudos gavėjus visose valstybėse narėse rinkti, stebėti ir analizuoti;

mano, kad skaidrumas, kalbant apie taisyklių įgyvendinimą ir atitinkamai įvairių fondų ir programų lėšų gavėjų tapatybę ir jų gaunamas sumas, ir sukčiavimo prevencijos politika yra esminiai elementai užtikrinant pasitikėjimą finansiniu Sąjungos lėšų valdymu; pripažįsta, kad skelbiant duomenis apie naudos gavėjus turėtų būti paisoma de minimis ribų, vadovaujantis taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis ir įtvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

taip pat mano, kad skaidrumas, užtikrintas pasinaudojant skaitmeninimo programa ir kartu sukuriant integruotą, sąveikią ir suderintą sistemą, galėtų būti geriausia kovos su dezinformacija priemonė visose valstybėse narėse;

mano, kad skaidrumas, kalbant apie galutinius naudos gavėjus, taip pat yra labai veiksmingas kovos su galimu piktnaudžiavimu, interesų konfliktais, sukčiavimu ir korupcija Sąjungos lėšų panaudojimo ir paskirstymo atvejais įrankis;

10.

mano, kad viešųjų lėšų skaidrumas užtikrina geresnę atskaitomybę ir didesnį piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis;

11.

pabrėžia, kad skaidrumas, kalbant apie galutinius naudos gavėjus, padės sudaryti nacionalinių ir regioninių administracijų audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijoms, Komisijai, Tarybai ir Parlamentui daug geresnių ir tikslingesnių galimybių užtikrinti veiksmingą lėšų panaudojimą ar lėšas susigrąžinti sukčiavimo ar kitokio netinkamo jų naudojimo atvejais, laikantis taisyklių ir atsižvelgiant į politikos užmojus; pabrėžia, kad Audito Rūmai, OLAF ir Europos prokuratūra taip pat galės veiksmingiau ir tiksliau vykdyti savo atitinkamas pareigas, jei jiems bus suteikta visapusiška prieiga prie išsamios ir patikimos informacijos;

12.

taip pat pabrėžia, kad nuosekliau ir Sąjungos mastu skelbiant duomenis apie galutinius naudos gavėjus žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei bus suteiktos daug geresnės galimybės kelti teisėtus ir susirūpinimą keliančius klausimus ir taip atskleisti galimus netinkamo Sąjungos lėšų naudojimo ar sukčiavimo atvejus arba įtariamą politikoje dalyvaujančių asmenų įsitraukimą;

13.

mano, kad dabartinė padėtis, kai neįmanoma susidaryti pakankamai išsamaus vaizdo apie tai, kas gauna lėšas ir kokios sumos yra gaunamos, ypač pasidalijamojo lėšų valdymo atveju, ir neįmanoma, visų pirma, be kita ko, susumuoti atskirų sumų tais atvejais, kai dalyvauja tas pats tiesioginis ir (arba) galutinis naudos gavėjas, ir (arba) tikrasis savininkas, yra nepriimtina ir turi būti kuo greičiau pakeista, siekiant padidinti Sąjungos lėšų skaidrumą ir veiksmingumą;

14.

yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingiausias būdas ištaisyti padėtį yra pakoreguoti atitinkamas Finansinio reglamento dalis siekiant padidinti skaidrumą, kad būtų galima žinoti, kas gauna lėšas, kokios sumos yra gaunamos ir iš kokių Sąjungos fondų ir programų;

15.

pabrėžia, kad dėl tokio Finansinio reglamento pakeitimo gali tekti keisti sektorių teisės aktus, susijusius su atitinkamais fondais ir programomis;

16.

pabrėžia, kad tokia dabartinio Finansinio reglamento peržiūra turėtų būti atlikta vykdant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, o ji, kaip paskelbė Komisija, turėtų būti pristatyta 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį;

17.

mano, kad vykdant Finansinio reglamento peržiūrą reikėtų numatyti tvirtą teisinį pagrindą dėl privalomo atvirų ir standartizuotų viešųjų pirkimų duomenų naudojimo ir nustatyti, kad biudžeto kontrolės IT sistemos būtų privalomos ir sąveikios su nacionalinėmis ir regioninėmis duomenų bazėmis;

18.

pabrėžia, kad atliekant peržiūrą turėtų būti užtikrintas standartizuotų duomenų rinkinių naudojimas ir galimybė nustatyti galutinius lėšų gavėjus; mano, kad audito ir kontrolės tikslais surinkta privaloma informacija turi apimti bent juridinių asmenų registracijos numerį, nacionalinį fizinių asmenų identifikavimo numerį, naudos gavėjo, subrangovų, tikrųjų savininkų tipą ir informaciją, ar naudos gavėjas taip pat gauna valstybės pagalbą, ir kontaktinę gavėjo informaciją; pabrėžia, kad prieiga prie neskelbtinų duomenų naudojantis sąveikia skaitmenine ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema turėtų būti suteikiama tik atsakingoms nacionalinėms ir Europos institucijoms, įstaigoms ir organams audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tikslais ir kad turėtų būti griežtai laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų;

19.

pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad integruotų ir standartizuotų ataskaitų teikimo ir stebėsenos priemonių naudojimas būtų privalomas ir kad šis procesas būtų visapusiškai įdiegtas valstybėse narėse, taigi nebebūtų taikomas tik savanoriškai;

20.

pabrėžia, kad atliekant peržiūrą taip pat turėtų būti užtikrinta, kad tais atvejais, kai tiesioginis Sąjungos lėšų gavėjas yra bendrovė, būtų įmanoma nustatyti tos bendrovės tikruosius savininkus;

21.

pabrėžia, kad tais atvejais, kai tiesioginis gavėjas yra bendrovė, priklausanti kitai bendrovei, turėtų būti užtikrinta, kad būtų galima nustatyti ir antrosios bendrovės tikruosius savininkus, ir kad šis įpareigojimas turėtų būti toliau taikomas visoms bendrovėms, kurios yra nuosavybės struktūros dalis; todėl mano, kad reikia turėti unikalius identifikacinius numerius, kuriuos naudos gavėjams nustatytų patronuojančiosios bendrovės, kad kiekviena patronuojamoji bendrovė turėtų atitinkamą numerį, pagal kurį būtų galima atsekti lėšas iki galutinių naudos gavėjų ir tikrųjų savininkų;

22.

pažymi, kad šis tikrojo savininko nustatymo įpareigojimas turėtų būti taikomas bent tais atvejais, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso daugiau kaip 15 proc. atitinkamos bendrovės; pabrėžia, kad giminaičiams priklausančios bendrovės akcijos turėtų būti sumuojamos ir skaičiuojamos kaip viena;

23.

pažymi, kad tikrųjų savininkų nustatymo įpareigojimas turėtų būti taikomas ir tada, kai bendrovė yra Sąjungai nepriklausančioje šalyje;

24.

pažymi, kad atliekant Finansinio reglamento peržiūrą taip pat turėtų būti užtikrinta, kad viešieji subjektai, kurie yra tiesioginiai Sąjungos lėšų gavėjai, būtų įpareigoti teikti ataskaitas apie galutinius lėšų gavėjus, t. y. jei tai yra fizinis ar juridinis asmuo, jei tai ne pats viešasis subjektas; pabrėžia, jog būtina, kad skaitmeninė sistema būtų sąveiki su atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų, valdymo ir mokėjimo institucijų vidaus sistemomis, taip pat su nacionalinėmis viešųjų pirkimų ir konkursų duomenų bazėmis;

25.

ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią užtikrinamas BŽŪP, sanglaudos ir struktūrinių fondų politikos ir kitų sričių politikos vykdymo atvejais ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas, ir sudaryti galimybę šia sistema naudotis finansų pareigūnams ir už biudžeto vykdymą atsakingiems subjektams, įskaitant kompetentingas nacionalines ir regionines institucijas, atvejais, kai taikomas pasidalijamasis valdymas;

26.

pabrėžia, kad tokia sistema turi būti grindžiama, kiek įmanoma, atvirojo šaltinio principais ir standartizuotais duomenų rinkiniais ir priemonėmis, skirtimis rinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją ir duomenis apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus ir naudos gavėjus kontrolės, audito ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tikslais; pabrėžia, kad elektroninė tapatybė turi būti pirmasis žingsnis siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis;

27.

pabrėžia, kad tokia sistema turėtų būti plėtojama siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumo principų laikymąsi, kaip nurodyta Finansinio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriuje;

28.

pabrėžia, kad, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisyklių, tokia sistema turėtų būti prieinama žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei, siekiant palengvinti viešųjų lėšų naudojimo tyrimus ir galbūt atskleisti sukčiavimą;

29.

prašo, kad ši sistema būtų sukurta per dvejus metus, būtų suteikta naudotis nemokamai ir būtų privaloma valstybių narių ataskaitas teikiančioms institucijoms;

30.

pabrėžia, kad kuriant tokią sistemą turėtų būti numatyta galimybė nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įskaitant Parlamentą, Komisiją, Europos Audito Rūmus, OLAF ir Europos prokuratūrą atitinkamais atvejais, užtikrinti veiksmingas interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo patikras, taip pat naudoti modernias IT priemones, pvz., ARACHNE;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokia sistema suteiktų galimybę labai greitai nustatyti pasikartojančius ir galimus neproporcingai dažnus Sąjungos lėšų gavimo, taip pat konkursų nugalėjimo atvejus;

32.

prašo Komisijos užtikrinti, kad būtinas tokios sistemos finansavimas būtų numatytas Sąjungos biudžete kartu su asignavimais nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, kurios naudosis šia sistema, darbuotojų mokymui ir techninei pagalbai;

33.

pažymi, kad tokia sistema pati negali apimti atnaujintų duomenų apie bendrovių savininkus; taip pat pažymi, kad toks reikalavimas reikštų, jog valdymo institucijos taptų atsakingos už duomenis apie bendroves, už kurias jos nėra atsakingos;

34.

prašo, kad sistema būtų sukurta taip, kad būtų automatiškai susieta su duomenų bazėmis, kuriose pateikiama atnaujinta informacija apie įmonės nuosavybę, taip pat užtikrinta sąveika su atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų, valdymo ir mokėjimo institucijų vidaus sistemomis ir su nacionalinėmis viešųjų pirkimų ir konkursų duomenų bazėmis;

35.

prašo, kad informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus būtų viešai prieinama bent penkerius metus;

36.

pabrėžia, kad taikant tokią sistemą turėtų būti paisoma Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių ir įtvirtintos ESTT praktikos; atkreipia dėmesį į informacijos, kurią reikia rinkti, apibendrinti ir saugoti audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tikslais, ir informacijos, kuri gali būti prieinama visuomenei apskritai, išsamumo lygio skirtumus; pabrėžia, kad audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos turi turėti visapusišką prieigą prie visos turimos informacijos, o duomenų skelbimas gali būti ribojamas taikant duomenų apsaugos reikalavimus ir de minimis ribas;

37.

pabrėžia, kad tokia sistema turi būti veiksmingai apsaugota nuo kibernetinių grėsmių; prašo Komisijos investuoti į aukšto lygio kibernetinio saugumo programinę įrangą ir periodiškai atlikti testus, kad būtų nustatytos galimos silpnosios vietos, be kita ko, ir valstybių narių lygmeniu;

38.

pripažįsta, kad taikant sistemą turėtų būti paisoma taisyklių dėl minimalių sumų, kurios neskelbiamos viešai; pabrėžia, kad atsakingos institucijos visada turėtų susumuoti visas lėšas, kurios išmokamos vienam naudos gavėjui, ir, jei bendra suma, kuri mokama bet kuriam atskiram naudos gavėjui, viršija minimalią sumą, tai informacija apie visus mokėjimus tam gavėjui turėtų būti skelbiama viešai;

39.

prašo Komisijos užtikrinti, kad ši sistema taip pat būtų kuo plačiau naudojama lėšoms ir politikos priemonėms, kai taikomas tiesioginis valdymas, laikantis tokių pačių skaidrumo taisyklių kaip ir Sąjungos programų lėšų gavėjų atveju;

40.

pabrėžia, kad esama ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) taip pat atlieka svarbų vaidmenį apsaugant Sąjungos finansinius interesus; yra susirūpinęs dėl to, kad ji taikoma tik tiesioginio valdymo lėšoms, kurios sudaro tik apie 20 proc. Sąjungos lėšų; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojams, kuriuos OLAF nustatė kaip piktnaudžiaujančius viešosiomis lėšomis, nėra automatiškai draudžiama dalyvauti sudarant sutartis, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto, arba taikomos finansinės nuobaudos; primygtinai ragina Komisiją išplėsti sistemos EDES taikymo sritį atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, kad ji taptų veiksmingesnė;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(3) OL L 198, 2017 7 28, p. 29.

(4) OL L 156, 2018 6 19, p. 43.

(5) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(6) OL C 58 I, 2021 2 18, p. 2.

(7) OL L 417, 2020 12 11, p. 381.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0164.

(9) ECLI:EU:C:2003:294, 85 punktas.

(10) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 04/2020 „Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TEKSTAS

Pasiūlymas dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo iš dalies keičiamas 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 1 dalį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir atsakant į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 24 punktą, siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų, kontrolės ir audito tikslais turėtų būti nustatytos standartizuotos priemonės informacijai ir duomenims apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus rinkti, palyginti ir apibendrinti;

(2)

siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir auditą, būtina rinkti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, ir iš projektų bei reformų, remiamų pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (1), kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, įskaitant duomenis apie finansavimo gavėjų tikruosius savininkus. Su tokių duomenų rinkimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turės atitikti taikytinas duomenų apsaugos taisykles;

(3)

siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą, Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis integruota ir sąveikia informacijos ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima turėti prieigą prie minėtų duomenų, juos saugoti, apibendrinti ir analizuoti, siekiant užtikrinti bendrą privalomą taikymą valstybėse narėse. Ta sistema būtų užtikrinami veiksmingi patikrinimai, ar nėra interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo. Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir kitos Sąjungos tyrimų ir kontrolės įstaigos turėtų turėti būtiną prieigą prie tų duomenų, kad jos galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas, susijusias su kontrole ir auditu, kuriuos visų pirma turi vykdyti valstybės narės, kad nustatytų pažeidimus ir atliktų administracinius tyrimus dėl atitinkamo Sąjungos finansavimo netinkamo naudojimo ir galėtų susidaryti tikslų vaizdą apie jo paplitimą;

(4)	todėl Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 iš dalies keičiamas taip:

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis papildoma šiuo punktu:

„ee)	duomenų apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, rinkimą;“;

4 dalis papildoma šiuo punktu:

„cc)	integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima gauti ir analizuoti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo;“;

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, remdamasi duomenimis, surinktais pagal 129a straipsnį sukurtoje integruotoje ir sąveikioje elektroninėje informacijos ir stebėsenos sistemoje.

Šios dalies pirma pastraipa taip pat taikoma kitoms Sąjungos institucijoms, kai jos vykdo biudžetą pagal 59 straipsnio 1 dalį. Kai lėšų gavėjas yra juridinis asmuo, skelbiama informacija apie asmenis ir subjektus, kuriems priklauso daugiau kaip 15 proc. to subjekto akcijų.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumo ir saugumo, ypač asmens duomenų apsaugos, reikalavimus, skelbiama ši nekonfidenciali informacija:

a)	gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas);

teisinis gavėjo pobūdis, t. y.:

i)	fizinis asmuo;

ii)	juridinis asmuo;

iii)	viešasis subjektas ar institucija;

iv)

kita;

gavėjo buvimo vieta, t. y.:

i)	gavėjo adresas, kai gavėjas yra juridinis asmuo;

ii)	NUTS 2 lygio regionas, kai gavėjas yra fizinis asmuo;

d)	suma, dėl kurios prisiimtas teisinis įsipareigojimas;

e)	priemonės pobūdis ir tikslas;“

c)	4 dalis išbraukiama;

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jei skelbiami asmens duomenys, informacija pašalinama praėjus penkeriems metams nuo finansinių metų, kuriais lėšos buvo teisiškai įsipareigotos, pabaigos. Tas pats taikoma ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenų atveju.“;

63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„1a. „Vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, valstybės narės renka duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, laikydamosi pagal 129a straipsnį sukurtos integruotos ir sąveikios elektroninės informacijos ir stebėsenos sistemos reikalavimų. Papildomi sistemos naudojimo konkrečiame sektoriuje reikalavimai gali būti nustatyti konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.““;

2 dalies trečioje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

„bb)	renka duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, naudodamosi pagal 129a straipsnį Komisija suteikta integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema;“;

4 dalis papildoma šiuo punktu:

„bb)	naudojasi pagal 129a straipsnį Komisija suteikta integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema;“;

Įterpiamas šis straipsnis:

„129a straipsnis

Integruota ir sąveiki elektroninė informacijos ir stebėsenos sistema

1. Komisija sukuria, naudoja ir suteikia galimybę naudotis finansų pareigūnams ir kitiems asmenims ir subjektams, dalyvaujantiems vykdant biudžetą, įskaitant kompetentingas nacionalines institucijas, atvejais, kai taikomas pasidalijamasis valdymas, integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima gauti ir analizuoti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo.

2. 1 dalyje nurodyta sistema grindžiama standartizuotomis priemonėmis, skirtomis rinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją ir duomenis apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus ir naudos gavėjus kontrolės ir audito tikslais. Sistema suteikia galimybę vykdyti veiksmingus patikrinimus, ar nėra interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo.

3. Sistemoje surinkta privaloma informacija, be kita ko, apima:

a)	juridinio asmens PVM mokėtojo kodą arba registracijos numerį;

b)	fizinio asmens nacionalinį identifikacinį numerį;

teisinį gavėjo pobūdį, t. y.:

i)	fizinis asmuo;

ii)	juridinis asmuo;

iii)	viešasis subjektas ar institucija;

iv)

kita;

d)	rangovą (-us) ir subrangovą (-us);

e)	tikrąjį (-uosius) savininką (-us), kai gavėjas, savininkas, rangovas arba subrangovas yra juridinis asmuo;

f)	informaciją, ar naudos gavėjas taip pat gauna valstybės pagalbą;

g)	visų naudos gavėjų ir tikrųjų savininkų kontaktinę informaciją.

4. Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Audito Rūmams ir, kai tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, taip pat kitoms Sąjungos tyrimo ir kontrolės įstaigoms, įskaitant biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, suteikiama prieiga prie 1 dalyje nurodytoje sistemoje esančios informacijos, jei to reikia jų funkcijoms vykdyti.

5. Bet koks asmens duomenų tvarkymas naudojant sistemą turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679.

6. Komisijai pagal 269 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl 1 dalyje nurodytos sistemos naudojimo ir veikimo, įskaitant duomenų rinkimo ir prieigos prie sistemoje esančios informacijos taisykles.“;

154 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

„dd)	užtikrina, kad būtų renkami duomenys apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, 129a straipsnyje nurodytos sistemos reikalavimus tenkinančiu mastu;“;

269 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip: „Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 70 straipsnio 1 dalyje, 71 straipsnio trečioje pastraipoje, 129a straipsnyje, 161 straipsnyje ir 213 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.“;

6 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Pagal 70 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio trečią pastraipą, 129a straipsnį, 161 straipsnį ir 213 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.“.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/22

P9_TA(2021)0468

Europos svarbiausiųjų žaliavų strategija

2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos (2021/2011(INI))

(2022/C 224/03)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 173 straipsnį, susijusį su ES pramonės politika ir, be kita ko, susijusį su ES pramonės konkurencingumu, ir į 208 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES privalo atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, kurioje kalbama apie vidaus rinką, darnų vystymąsi ir socialinę rinkos ekonomiką, ir į 5 straipsnio 3 dalį, kurioje daroma nuoroda į subsidiarumo principą,

—	atsižvelgdamas į prie ES sutarties ir prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (Taksonomijos reglamentas) (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (Atliekų vežimo reglamentas) (2),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas) (3),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (ES antisubsidijų reglamentas) (4),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (5),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų (Atliekų pagrindų direktyva) (6),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/35/EB (7) (Kasybos atliekų direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (Pramoninių išmetamų teršalų direktyva) (8),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva) (9),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) (10),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) (11),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva) (12),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 12-ąjį DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“ ir 15-ąjį DVT „Gyvybė sausumoje“,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—	atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. JT aplinkos programą „Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gairės“,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) 2021 m. gegužės mėn. specialiąją ataskaitą „Svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų reikšmė pereinant prie švarios energetikos“ (angl. „The Role of Critical Minerals in Clean Energy Transitions“),

—	atsižvelgdamas į TEA 2021 m. gegužės mėn. ataskaitą „Nulinė tarša iki 2050 m. Gairės pasaulio energetikos sektoriaus plėtrai“ (angl. „Net Zero by 2050: A Roadmap for the Global Energy Sector“),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 13 d. Europos aplinkos agentūros informacinį pranešimą „Augimas be ekonomikos augimo“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 30 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Apsirūpinimo žaliavomis šaltinių poveikio klimatui gerinimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) 2021 m. kovo 25 d. nuomonę „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos galutinę ataskaitą „Tyrimas dėl ES svarbiausių žaliavų sąrašo (2020m.).“ ir į prie jos pridedamas informacines suvestines apie svarbiausiąsias žaliavas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos perspektyvinį tyrimą „Svarbiausiosios žaliavos strateginėms technologijoms ir sektoriams ES“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos ataskaitą „Ataskaita dėl svarbiausių žaliavų ir žiedinės ekonomikos“,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos Europos pramonės strategijos (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (17),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“ (19),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimo (20),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 (COM(2020)0798),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos komunikatą „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“ (COM(2020)0474),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje“ (COM(2020)0690),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098), ir 2020 m. kovo 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pirmavimas kuriant pasaulinę žiedinę ekonomiką: dabartinė padėtis ir perspektyvos“ (angl. „Leading the way to a global circular economy: state of play and outlook“) (SWD(2020)0100),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. EBPO leidinį „Pasaulinių materialinių išteklių perspektyvos iki 2060 m. Ekonominiai veiksniai ir poveikis aplinkai“ (angl. „Global Material Resources Outlook to 2060: Economic Drivers and Environmental Consequences“),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. Pasaulio banko publikaciją „Naudingosios iškasenos kovai su klimato kaita. Naudingųjų iškasenų naudojimo dažnumas pereinant prie švarios energijos“ (angl. „Minerals for Climate Action: The Mineral Intensity of the Clean Energy Transition“),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadas „Žiedinio ir žalio atsigavimo užtikrinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas „Perėjimą prie dinamiškesnės, atsparesnės ir konkurencingesnės Europos pramonės spartinantis ekonomikos gaivinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas „Žiedinė ekonomika statybos sektoriuje“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 4 d. Tarybos išvadas „Didesnis žiediškumas. Perėjimas prie tvarios visuomenės“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0280/2021),

kadangi svarbiausiosios žaliavos yra pramoninės vertės kūrimo šaltiniai ir todėl daro didelį poveikį galutinės grandies sektoriams; kadangi strategiškai svarbu, kad ES sumažintų savo priklausomybę, išsaugotų savo srautus ir vertės ir tiekimo grandines ir remtų, skatintų ir skaitmenintų ekosistemas, nes tai yra naujas pagrindinis tarptautinės (pramonės) konkurencijos pajėgumas; kadangi į išsamią svarbiausiųjų žaliavų strategiją turėtų būti įtraukti aukšti aplinkos apsaugos ir visuomenės standartai;

B.	kadangi didėjant gyventojų skaičiui ir pereinant prie skaitmeninės, itin efektyviai energiją vartojančios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos visuose scenarijuose labai padidės svarbiausiųjų žaliavų paklausa (21);

C.	kadangi technologijos, kurioms reikia svarbiausiųjų žaliavų, turės lemiamos įtakos užtikrinant, kad ES ir visas pasaulis galėtų pasiekti savo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą;

D.	kadangi išsami ES svarbiausiųjų žaliavų strategija turėtų būti grindžiama aukštais aplinkos apsaugos, socialiniais ir žmogaus teisių standartais, taip pat joje turi būti atsižvelgiama į natūralų mineralų retumą;

E.	kadangi šiuo metu ES tiekia tik 1 proc. žaliavų vėjo energijos reikmėms, mažiau nei 1 proc. ličio baterijų, mažiau nei 1 proc. kuro elementų, tik 2 proc. su robotika susijusių žaliavų ir tik 1 proc. fotovoltinių mazgų silicio pagrindu (22);

kadangi Komisija komunikate dėl naujosios 2020 m, pramonės strategijos atnaujinimo nustatyti 137 produktai ir žaliavos (tai sudaro 6 proc. visos į ES importuotų prekių vertės), naudojami jautriose ekosistemose, nuo kurių ES yra labai priklausoma, visų pirma energijai imliose pramonės šakose ir sveikatos ekosistemose, taip pat kiti produktai, kurių reikia žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai paremti; kadangi 52 proc. šių produktų importuojama iš Kinijos Liaudies Respublikos;

G.	kadangi COVID-19 neigiamai paveikė pasaulines tiekimo grandines ir Europoje sukėlė svarbiausiųjų žaliavų trūkumą;

kadangi vienas iš didžiųjų iššūkių, susijusių su svarbiausiosiomis žaliavomis Europoje, yra antrinis perdirbimas; kadangi svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo sektorius turi didelį darbo vietų kūrimo potencialą; kadangi apskaičiuota, kad vien tik traukos baterijų perdirbimo sektoriuje iki 2035 m. ES bus sukurta apie 10 500 darbo vietų;

I.	kadangi antrinis perdirbimas, pakeitimas kitomis medžiagomis ir besikeičiantys elgsenos bei vartojimo modeliai turi potencialo sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą;

J.	kadangi, Jungtinių Tautų universiteto duomenimis, 2016 m. bendra elektros ir elektroninės įrangos atliekose esančių antrinių žaliavų vertė siekė apie 55 mlrd. eurų (23); kadangi, remiantis tuo pačiu tyrimu, iki 90 proc. pasaulio e. atliekų buvo neteisėtai parduodamos arba šalinamos sąvartynuose;

kadangi akivaizdu, kad reikia – taip pat turint omenyje numatomus naujus išsamaus patikrinimo įsipareigojimus – naujų tvarių šaltinių ir kad reikėtų visapusiškai ir greitai išnaudoti ES ir jos kaimyninių šalių galimybes gauti medžiagų taikant aukštus tvarius standartu, kartu visapusiškai atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos galimybes, pvz., antrinį perdirbimą, produktų projektavimą, pakaitines medžiagas ir mažesnį medžiagų naudojimą;

kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo 2021 m. kovo 25 d. nuomonėje „pabrėžia, kad svarbu išplėsti svarbiausiųjų žaliavų apibrėžtį ir paradigmą. Paprastai, svarbiausiosios žaliavos suprantamos kaip medžiagos, daugiausia gaunamos iš kasybos sektoriaus. Tokia apibrėžtis yra pernelyg siaura ir ji riboja ekologiškos energijos augimą. Šiandien medienos medžiagos gali atlikti visas iškastinių medžiagų funkcijas. Ši sritis sparčiai vystosi – nuo tekstilės iki naujų lengvesnių ir labiau aplinką tausojančių baterijų technologijų. Bioekonomika turi unikalių galimybių padidinti ES ekonomikos atsparumą ir užtikrinti mūsų žemyno geopolitinį stabilumą. Naudojant atsinaujinančiąsias medžiagas taip pat būtų lengviau švelninti klimato kaitą, nes tai leistų išlaikyti iškastinio kuro išmetamuosius teršalus dirvožemyje, užtikrinant iškastinių medžiagų sektorių žaliąjį atsparumą“;

kadangi, kaip nurodyta toje nuomonėje, „yra labai nedaug atvejų, kai žaliavų eksportas besivystančiose šalyse skatina tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuris būtų naudingas didelėms gyventojų grupėms. Veikiau galima kalbėti apie socialinio išnaudojimo ir aplinkos taršos atvejus. Paprastai laimi tik keletas išnaudotojų, kurie dažnai yra tarptautinės įmonės“;

N.	kadangi daugelio svarbiausiųjų žaliavų tiekimas daugiausia koncentruotas už ES ribų, nes iš Kinijos tiekiama 98 proc. ES retųjų žemių elementų (REE), iš Turkijos – 98 proc. jos borato, o Pietų Afrika užtikrina 71 proc. platinos, 92 proc. iridžio, 80 proc. rodžio ir 93 proc. rutenio poreikių (24);

kadangi ateities scenarijai rodo, kad elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir energijos saugojimui ES 2030 m. reikės iki 18 kartų daugiau ličio ir 5 kartus daugiau kobalto, o 2050 m. – beveik 60 kartų daugiau ličio ir 15 kartų daugiau kobalto, palyginti su dabartiniu tiekimu visai ES ekonomikai (25);

kadangi ES vykdomi keturi tvarios ličio kasybos projektai, kurių bendra vertė – 2 mlrd. EUR ir kurie turėtų pradėti veikti 2022–2024 m.; kadangi tikimasi, kad iki 2025 m. jie patenkins iki 80 proc. ES ličio poreikio baterijų sektoriuje ir taip tiesiogiai prisidės prie mūsų strateginio savarankiškumo;

Q.	kadangi dėl svarbiausiųjų žaliavų trūkumo didėja pramonės ir saugumo problemos, ypač dėl prognozuojamo eksponentinio gamybos, ypač baterijų gamybos, padidėjimo, kuris yra labai svarbus pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos;

R.	kadangi ES turi pagerinti savo strateginę autonomiją tokiose svarbiose srityse kaip svarbiausiųjų žaliavų tiekimas, kuris taip pat yra labai svarbus didinti jos pajėgumams gynybos ir kosmoso srityse;

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad ES, kad galėtų patenkinti savo svarbiausiųjų žaliavų poreikius, ir toliau priklausys nuo tarptautinių tiekimo grandinių, svarbų vaidmenį taip pat atliks priemonės, kuriomis siekiama, kad pasaulinės prekybos rinkos taptų skaidresnės, veiksmingesnės ir labiau nuspėjamos;

T.	kadangi žaliavų sektoriuje ES sukurta maždaug 350 000 darbo vietų, o daugiau kaip 30 mln. darbo vietų esama apdirbamosios pramonės šakose, kurios priklausomos nuo jo (26); kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos galėtų padėti iki 2030 m. ES bendrai sukurti 700 000 darbo vietų (27);

U.	kadangi vykdant kasybos veiklą darbuotojams gali tekti dirbti kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis; kadangi darbo teisės ir apsauga labai skiriasi visame pasaulyje ir skirtinguose kasybos objektuose;

kadangi svarbiausiosios žaliavos nėra randamos atskirai, tačiau rūdoje yra susimaišiusios su baziniais metalais, ir kadangi jų apdorojimui reikia didelio kiekio energijos; kadangi todėl gamybos konkurencingumas ir pelningumas priklauso nuo stabilios ir įperkamos energijos prieinamumo, taip pat atitinkamų metodų, procedūrų ir technologijų nustatymo ir vystymo;

kadangi Europos aplinkos agentūra savo ataskaitoje „Augimas be ekonomikos augimo“ teigia, kad ekonomikos augimas yra glaudžiai susijęs su didesne išteklių gamyba, vartojimu ir naudojimu, o tai daro neigiamą poveikį gamtai, klimatui ir žmonių sveikatai, ir kad dabartiniai tyrimai rodo, jog vargu ar ekonomikos augimas gali būti visiškai atsietas nuo jo poveikio aplinkai;

Iššūkiai ir galimybės

mano, kad integruotas požiūris, taikomas visoje vertės grandinėje – nuo atliekų surinkimo ir produktų projektavimo užtikrinant antrinio perdirbimo galimybę iki medžiagų regeneravimo – yra esminė strategija siekiant padidinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimą; tačiau apgailestauja, kad atliekų surinkimui ir produktų projektavimui būdingas žemas technologinės parengties lygis; pažymi, kad tik susikoncentruoti į perdirbimą nepakaks tam, kad būtų patenkinta didėjanti žaliavų paklausa; pažymi, kad nors svarbiausiųjų žaliavų pakeitimas kitomis medžiagomis yra ribotas produktų efektyvumo požiūriu, tai yra neatsiejamas paveiktų pramonės šakų ir atitinkamų mokslinių tyrimų projektų tikslas dėl didelių kainų ir priklausomybės ir gali padėti spręsti svarbiausiųjų žaliavų pakankamumo iššūkius; pabrėžia, kad reikia nuolat dėti pastangas ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų pakeitimu kitomis medžiagomis ir antriniu perdirbimu, taip pat produktų projektavimu;

pabrėžia, kad svarbiausiųjų žaliavų gavimas yra susietas su geografine vieta, o tai iki dabar lemia didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir dėl šio gavimo kyla netiesioginio ir tiesioginio anglies dioksido nutekėjimo rizika ir nesąžiningos konkurencijos pavojus; pažymi, kad svarbiausiųjų žaliavų gavimas dažnai yra susijęs su galimu dideliu poveikiu aplinkai, pvz., biologinės įvairovės nykimu arba oro, dirvožemio ir vandens užteršimu, taip pat su galimais konfliktais su vietos bendruomenėmis; pabrėžia, kad kasybos ir apdorojimo sektoriuose reikia pereiti prie atsinaujinančiosios energijos; todėl pažymi, kad sektoriaus pertvarkai remti reikia aktyvios pramonės politikos ir prieigos prie įperkamų švarios energijos šaltinių; taip pat atkreipia dėmesį į palankias sąlygas mažai teršalų išmetančiai ir tvariai kasybai ES ir ragina toliau ištirti galimybes svarbiausiųjų žaliavų gauti iš jų daug turinčių valstybių narių;

įspėja, kad ES pereinant prie poveikio klimatui neutralumo priklausomybė nuo iškastinio kuro neturėtų būti keičiama priklausomybe nuo žaliavų; pabrėžia, kad šis perėjimas turėtų mažinti ES priklausomybę nuo importuojamų svarbiausiųjų žaliavų; taip pat pabrėžia vaidmenį, kurį ES gali atlikti inovacijos, naujos technologijos, išteklių vartojimo mažinimas ir vertingų žaliavų priežiūra bei pakartotinis naudojimas mažinant priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų;

pažymi, kad technologijų, įskaitant naujas skaitmenines programas, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą ir baterijas, skirtas elektromobiliams ir mažosioms transporto priemonėms, kūrimas ir plataus masto diegimas ateityje padidins tam tikrų svarbiausiųjų žaliavų ir kitų žaliavų paklausą; ragina atsižvelgti į tai, kad augantys šalių klimato srities ir skaitmeniniai užmojai didina konkurenciją pasaulinėse rinkose ir daro papildomą spaudimą jų tiekimo saugumui Europoje;

ragina Komisiją iki 2023 m. kruopščiai peržiūrėti svarbos vertinimo metodiką prieš paskelbiant kitą svarbiausių žaliavų sąrašą, kad būtų galima įvertinti, ar sąrašą reikia išplėsti, atsižvelgiant į tarptautinės padėties, susijusios su svarbiausiomis žaliavomis, pokyčius, būsimos svarbiausiųjų žaliavų ir kitų žaliavų paklausos scenarijus ir socialinius bei ekologinius kriterijus, pagrįstus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir darnaus vystymosi tikslais, kad būtų galima susidaryti platesnį vaizdą apie gavybos sąlygas visame pasaulyje; taip pat ragina Komisiją savo tiekimo rizikos analizėje tinkamai atsižvelgti į visų rūšių išorinį poveikį aplinkai, susijusį su gavyba ir apdorojimu; taip pat ragina surengti išsamias diskusijas, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai;

ragina Komisiją atkreipti dėmesį ne tik į svarbiausiąsias žaliavas, bet ir į galimą kitų žaliavų, kurių reikia stiprioms tiekimo grandinėms, gamybos tęstinumui ir dvejopai pertvarkai, kritinę svarbą ir galimybę jų gauti iš ES šaltinių, taip pat atsižvelgiant į natūralų mineralų retumą; pabrėžia, kad didėja ne tik specializuotų naudingųjų iškasenų, bet ir „plačiai gaminamų“ žaliavų, pavyzdžiui, vario, helio ir nikelio paklausa neutralaus poveikio klimatui visuomenėje;

prašo Komisijos laikytis holistinio požiūrio vertinant kelių mažo anglies dioksido kiekio, atsinaujinančiųjų išteklių ir skaitmeninių technologijų, konkuruojančių dėl tų pačių svarbiausiųjų žaliavų, poveikį ir išnagrinėti svarbiausias tiekimo grandines, atsižvelgiant į atskirų sektorių poreikius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog pirmenybė būtų teikiama principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nuliniam išmetamųjų teršalų kiekiui ir efektyvaus išteklių naudojimo sprendimams;

prašo Komisijos užtikrinti, kad nacionaliniuose atsparumo ir gaivinimo planuose pagal priemonę „NextGenerationEU“ būtų sprendžiamos problemos, susijusios su aplinkos ir socialiniu požiūriu tvariu svarbiausiųjų žaliavų tiekimu; prašo valstybių narių daugiau investuoti į svarbiausiųjų žaliavų perdirbimą ir į savo strateginius ekonomikos gaivinimo planus įtraukti svarbiausiųjų žaliavų reikalavimus, tiekimo šaltinius ir sąnaudas;

ragina investuoti į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, be kita ko, naudojantis Teisingos pertvarkos mechanizmu, nes kasybos įgūdžius galima perkelti į metalo ir mineralų kasybą, apdorojimą ir antrinį perdirbimą, geriausia, tuose pačiuose regionuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamu finansavimu būtų sprendžiami dėl pertvarkos buvusiose kasybos vietovėse kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui ir poveikio aplinkai klausimai;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares kai įmanoma greičiau sukurti bendriems Europos interesams svarbų projektą dėl svarbiausiųjų žaliavų, kuriuo būtų strategiškai ir tvariai planuojamas mūsų dvejopos pertvarkos siekis ir į kurį būtų įtraukti reikalavimai, tiekimo šaltiniai ir sąnaudos (socialinės, aplinkosauginės ir finansinės); pabrėžia, kad šis bendriems Europos interesams svarbus projektas turėtų apimti visas susijusias temas, siekiant sumažinti kritinę svarbą ir priklausomybę, pvz., perdirbimo, pakartotinio naudojimo, pakeitimo kitomis medžiagomis, medžiagų naudojimo mažinimo ir kasybos temas; pabrėžia, kad šiais projektais turėtų būti išlaisvintas neišnaudotas potencialas ES šalyse, kuriose yra daug svarbiausiųjų žaliavų ir kurios turi daug nepanaudotų šaltinių;

11.

ragina Komisiją skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) mokslinius tyrimus ir plėtrą, įgūdžius ir kompetencijas svarbiausiųjų žaliavų srityje, kaip ES aukštųjų technologijų, pvz., ličio jonų baterijų, kuro elementų, vėjo jėgainių, elektros traukos variklių, fotovoltinių technologijų, robotikos, bepiločių orlaivių, 3D spausdinimo ir įvairių skaitmeninių technologijų bei medicinos prietaisų, augimo strategiją;

12.

ragina Komisiją atlikti išsamų mokslinį ir įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą, siekiant nustatyti minimalius strateginės svarbos svarbiausiųjų žaliavų kiekius, kurių reikia dvejopai pertvarkai;

13.

pažymi, kad patikimos ir visiškai veikiančios vertės grandinės, įskaitant išteklių žvalgybą ir perdirbimą, atlieka svarbų vaidmenį Europos Sąjungai ir yra būtina sąlyga siekiant Europos žaliojo kurso, ES pramonės strategijos, dvejopos pertvarkos tikslų ir siekiant užtikrinti būsimą pramonės konkurencingumą ir inovacijų pajėgumus;

14.

mano, kad būtina užtikrinti visų Komisijos komunikate dėl atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo išvardytų svarbiausiųjų žaliavų tvarios gamybos, apdorojimo ar antrinio perdirbimo finansavimo galimybes;

15.

ragina Komisiją pasiūlyti moksliškai pagrįstus tvarumo kriterijus, kuriais remiantis būtų apibrėžiama, kas yra tvarios investicijos į kasybos sektorių pagal Taksonomijos reglamentą; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas ES kasybos pramonei prisidėti prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;

16.

ragina teikti ES paramą ir finansavimą technologinei svarbiausiųjų žaliavų veiksmingumo plėtrai, pakeitimui ir perdirbimo procesams bei uždariems medžiagų ciklams gerinti; ypač pabrėžia, kad reikia konkrečių finansinių priemonių ir tikslinių mokslinių tyrimų ir inovacijų fondų, skirtų perdirbimo procesams, ir palankiai vertina pasiūlymą 2021 m. skatinti svarbiausiųjų žaliavų mokslinius tyrimus ir inovacijas atliekų tvarkymo, pažangiųjų medžiagų ir jų pakeitimo kitomis medžiagomis srityse pagal programą „Europos horizontas“, Europos regioninės plėtros fondą ir nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas; taip pat pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra yra svarbūs rafinavimo procesų galimybėms didinti, visų pirma naudojant naudingųjų iškasenų apdorojimo atliekas, taip pat mažose kasyklose; ragina Komisiją priimti paramos programas, kuriomis būtų skatinamo inovacijos naujų kasybos technologijų ir naujų mažų kasyklų projektų srityse; ragina vystyti naujas ir novatoriškas technologijas tvarios svarbiausiųjų žaliavų kasybos ES srityje;

17.

ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir kitas ES institucijas, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, teikti techninę ir strateginę finansinę paramą ilgalaikiams strateginiams svarbiausiųjų žaliavų investiciniams projektams, be kita ko, rasti naujų priemonių, kaip dalytis rizika kasybos sektoriuje, ir skatinti bei remti investicijas į mokslinius tyrimus, susijusius su tvariu svarbiausiųjų žaliavų gavimu ir apdorojimu bei rafinavimo įrenginiais, kad jie atitiktų ES taisykles ir aukštus socialinius bei aplinkos apsaugos standartus, taip užtikrinant vienodas sąlygas;

Strateginis savarankiškumas ir atsparumas

18.

palankiai vertina tai, kad sukurtas Europos žaliavų aljansas ir tai, kad, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį visame pasaulyje ir į galimą įtampą prekybos srityje su turtingomis ES nepriklausančiomis šalimis gamintojomis, jis šiuo metu daugiausia dėmesio skiria didžiausios svarbos svarbiausiosioms žaliavoms, t. y. retųjų žemių elementams ir magnetams, taip pat kiekybiniams vidaus tiekimo ir tiekimo iš ne ES šalių tikslams, siekiant remti ilgalaikius tiekimo santykius su labai įvairiais mažais ir dideliais ES gamintojais ir sumažinti dabartinę priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių; pabrėžia Europos žaliavų aljanso, kaip investicinių projektų bazės, vaidmenį ir ragina jį ir toliau atlikti išankstinius vertinimus, skatinančius viešąsias ir privačiąsias investicijas į tvarius svarbiausiųjų žaliavų projektus;

19.

mano, kad svarbu toliau plėtoti Europos žaliavų aljansą, visų pirma turint omenyje medžiagas, kurios yra labai svarbios dvejopai pertvarkai, kaip antai svarbiausiosios žaliavos, kurios reikalingos energijos kaupimui ir konversijai;

20.

palankiai vertina Komisijos ketinimą būsimajame ES ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centre sukurti dabartinės priklausomybės ir rizikos, susijusios su būsima technologine priklausomybe, stebėsenos sistemą ir ragina užtikrinti glaudų šio centro ir subjektų, vykdančių svarbiausiųjų žaliavų paklausos stebėsenos veiklą, bendradarbiavimą;

21.

apgailestauja, kad strateginių atsargų kaupimas dar nėra įtrauktas į veiksmų planą, ir ragina Komisiją taip pat sutelkti dėmesį į svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimą ES, skatinant valstybes nares kaupti strategines atsargas laikantis koordinuoto požiūrio, kai analizė atrodo, kad tai tinkama; mano, kad strateginių atsargų kaupimas kartu su kitomis strateginėmis priemonėmis padeda mažinti priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų; pabrėžia, kad prieinamumo didinimas turėtų būti neatsiejamas nuo paklausos mažinimo visoje vertės grandinėje – projektavimo, eksploatavimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapuose;

22.

mano, kad informuotumas apie galimas svarbiausiųjų žaliavų trūkumo problemas yra per mažas ir jį reikėtų gerinti; ragina Komisiją išplėsti Europos žaliavų aljansą, kad būtų sustiprintas visos vertės grandinės pramonės subjektų, valstybių narių, regionų ir ES nepriklausančių šalių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų, investuotojų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių ES ekonomikos sektoriuose, kuriems svarbiausiųjų žaliavų tiekimo kliūtys daro didžiausią poveikį, bendradarbiavimas arba Europos žaliavų aljanso sistemoje, arba sudarant konkrečių sektorių pramonės ir suinteresuotųjų subjektų aljansus; pabrėžia vidaus projektų potencialą užimtumo srityje ir todėl ragina skatinti visapusišką socialinį dialogą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skubiai reikia kurti glaudesnę svarbiausiųjų žaliavų subjektų, visų pirma, esančių kasybos regionuose, ir žaliavų naudotojų, visų pirma kitų pramonės aljansų, partnerystę, didinti bendrą informuotumą ir nustatyti pareigą užtikrinti, kad vertės grandinės būtų tvarios ir žiedinės;

23.

mano, jog reikia imtis daugiau koordinavimo ir bendrų priemonių, kad būtų sukurtos atsparios tiekimo grandinės, kurios atitiktų dabartinių ir būsimų svarbiausiųjų žaliavų paklausą, patenkinančią ES pramonės poreikius, siekiant išvengti tiekimo grandinės sutrikimų ir mažinti priklausomybę bei išsaugoti aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų nuosekliai ir darniai įgyvendinamas svarbiausiųjų žaliavų importo ir eksporto, pasaulinės pasiūlos ir paklausos vertinimas, atsargų kaupimo koordinavimas ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimo stebėsena, pvz., įsteigiant svarbiausiųjų žaliavų darbo grupę;

24.

prašo Komisijos įvairinti tiek pirminių, tiek antrinių šaltinių tiekimo grandines ir ragina užtikrinti didesnį informacijos apie tiekimo grandines skaidrumą;

25.

pažymi, kad didėjanti įtampa tarp galingiausių pasaulio šalių atskleidė ES strateginį pažeidžiamumą, ypač užsitikrinant pagrindinius išteklius, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas ir apdorotas medžiagas; taip pat pažymi, kad vykdant priklausomybės nuo biržos prekių stebėseną ir garantuojant prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų galima užtikrinti didesnį tvarių tiekimo grandinių atsparumą; pažymi, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pagrindinėms tiekimo grandinėms, kur ES ypač stipriai yra priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų;

26.

dar kartą atkreipia dėmesį į su optimaliu produktų ir paslaugų naudojimu susijusį žiedinės ekonomikos potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant naująją tvarių produktų iniciatyvą remti naujus tvarius ir žiedinius verslo modelius, įskaitant produkto kaip paslaugos modelį, su sąlyga, kad juos taikant taupomi ištekliai, mažinamas poveikis aplinkai ir užtikrinama vartotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas šiems metodams, nustatant reguliavimo sistemas;

27.

mano, kad yra svarbu remti žiedinės ekonomikos požiūrio taikymą visoje vertės grandinėje, pradedant svarbių energetikos, skaitmeninės ir judumo pertvarkos technologijų, kaip antai vėjo jėgainių, saulės energijos jėgainių, baterijų gamybos, elektromobilumo, pažangiųjų tinklų ir pan., projektavimo ir baigiant medžiagų regeneravimo etapu; ragina Komisiją pirmenybę teikti perėjimui prie žiedinės ekonomikos mažinant ES priklausomybę nuo importo, didinant išteklių naudojimo efektyvumą, optimizuojant išteklių naudojimą ir išsaugant bei pakartotinai naudojant vertingas žaliavas ES; primena savo rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano išreikštą raginimą apsvarstyti galimybę, remiantis išsamiu poveikio vertinimu, pasiūlyti aiškiai ir lengvai suprantamai suderintai ženklinti ilgaamžiškumą, kuris galėtų būti nurodomas kaip indeksas ir pataisomumą, kuris galėtų būti nurodomas vadovaujantis vienoda galimybių sutaisyti vertinimo balų sistema;

28.

ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač su bendraminčiais partneriais, taip pat vykdant veiklą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO);

Medžiagų ciklo uždarymas

29.

pabrėžia, kad reikia kurti gerai veikiančias antrines svarbiausiųjų žaliavų rinkas siekiant užtikrinti nuolatinius antrinių svarbiausiųjų žaliavų srautus, stiprinti ES pramonės ekosistemas ir išsaugoti darbo vietas gamybos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti antrinių svarbiausiųjų žaliavų importo ir eksporto pusiausvyrą ES ir skubiai įsteigti pagrindinių antrinių medžiagų, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, rinkos stebėjimo centrą; pabrėžia, kad svarbiausiųjų žaliavų perdirbimas ne ES šalyse turi atitikti ES standartus; pažymi, kad nėra vieno požiūrio, kuris tiktų visiems; pabrėžia, kad siekiant ES sukurti patikimą antrinių žaliavų rinką, pirmiausia būtina sukurti švarius ir saugius medžiagų ciklus;

30.

palankiai vertina pasiūlymą parengti antrinių svarbiausiųjų žaliavų tiekimo iš ES atsargų, atliekų ir šalutinių produktų apdorojimo planą; ragina Komisiją pirmenybę teikti šiam plano sudarymui ir jį atlikti anksčiau, nei numatyta; be to, ragina Komisiją į jį įtraukti šiuo metu prieinamas technologijas, naudojamas svarbiausiųjų žaliavų paklausai mažinti ir pakartotiniam svarbiausiųjų žaliavų naudojimui tiekimo grandinėje didinti; pabrėžia, kad reikia nustatyti svarbiausiųjų žaliavų rinkos bendradarbiavimo priemones, kaip antai Europos žaliavų platformą, kurie turėtų apimti žiedinius produktų srautus ir jų tendencijas, siekiant įvertinti, kurias antrines žaliavas galima perdirbti;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti antrinio apdorojimo projektų potencialą taikant konkrečias iniciatyvas, įskaitant pagreitintą licencijavimą, ir teikti paskatas svarbiausiųjų žaliavų regeneravimui, kuriomis būtų užtikrinta patikima, saugi ir tvari galimybė jų gauti;

32.

pažymi, koks svarbus yra atliekų perdirbimas, atsižvelgiant į tai, kad elektros ar elektronikos įrangoje yra daug svarbiausiųjų žaliavų; pažymi, kad ilguoju laikotarpiu padidėjusi pakartotinio perdirbimo apimties gali nepakakti kasybai sumažinti; taip pat pažymi, kad perėjus prie labiau žiedinės ekonomikos galėtų būti sukurta 700 000 darbo vietų (28), ypač dėl didesnės darbo jėgos paklausos perdirbimo įmonėse, remonto tarnybose ir remonto paslaugų sektoriuje; pažymi, kad išmontavimas ir perdirbimas suteikia didelę galimybę į ES sugrąžinti pramonės sektoriaus darbo vietas; taip pat pabrėžia, kad perdirbimo vystymas gali būti naudojamas kaip atsakas į būsimus žaliavų poreikius;

33.

pažymi, jog manoma, kad iki šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio smarkiai padidės surenkamų perdirbamų ličio jonų traukos baterijų dalis ir taip bus sukurtas svarbus antrinis tiekimo šaltinis;

34.

pažymi, kad, tam, kad svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo pramonės procesai veiktų gerai, vis dar reikia didelių investicijų į rūšiavimo, išankstinio perdirbimo ir regeneravimo infrastruktūrą, inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologijų naudojimo masto didinimą, taip pat į įgūdžius, kurie suteiks darbo galimybių, kurios, kaip prognozuojama, per ateinančius dešimtmečius milžiniškai padidės; ragina Komisiją teikti paskatas dėl svarbiausiųjų žaliavų, gaunamų iš kasybos, apdorojimo ir komercinių atliekų srautų, perdirbimo ir regeneravimo siekiant užtikrinti patikimą, saugią ir tvarią galimybę jų gauti;

35.

ragina Komisiją pasiūlyti minimalaus perdirbtų svarbiausiųjų žaliavų kiekio gaminyje tikslus ir specialius svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo tikslus, kartu su patikima stebėsenos sistema, vadovaujantis pasiūlyme dėl reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų pateikiamomis idėjomis ir remiantis išsamiu, moksliniu ir įrodymais grindžiamu poveikio vertinimu, kuriame būtų įvertintas minimalus pagrindinių žaliavų kiekis, reikalingas produktams, kurie sudarys palankesnes sąlygas dvejopai pertvarkai, šio reikiamo kiekio procentinė dalis, kuri, pagal esamus vertinimus, galėtų būti patenkinta iš antrinio perdirbimo, ir reikiamų technologijų buvimas; pažymi, kad bet kokiais pirminių žaliavų mažinimo tikslais bendras išgaunamas žaliavų kiekis negali būti sumažinamas tiek, kad taptų mažesnis už šį neturėtų būti mažesni už šį minimalų kiekį;

36.

pripažįsta, kad apleistuose objektuose (pramoninių atliekų sąvartynuose ir kasyklų atliekų užtvankose) dažnai esama neišgautų svarbiausiųjų žaliavų, retųjų žemių elementų ir kitų technologiniuose produktuose naudojamų mineralų ir metalų; todėl skatina, kai tai įmanoma ir praktiškai nesudėtinga, dokumentuoti, vertinti ir išgauti ten esančias vertingas medžiagas; pabrėžia, kad, tam, kad būtų išnaudotas šis potencialas, į atitinkamus mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo mechanizmus turėtų būti įtrauktas poreikis tobulinti rafinavimo technologijas;

37.

pabrėžia, kad reikia griežtesnės ES eksportuojamų pagrindinių svarbiausiųjų žaliavų atliekų kontrolės ir kad reikia sudaryti vienodas sąlygas perdirbimo veiklos vykdytojams, kurie atitinka būtinus saugaus ir veiksmingo regeneravimo standartus; ragina Komisiją, persvarstant Atliekų vežimo reglamentą, užkirsti kelią neteisėtam atliekų, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, eksportui; ragina nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos atliekas, kuriose yra svarbiausiųjų žaliavų, būtų leidžiama eksportuoti tik jei garantuojama, kad jos bus perdirbamos paskirties šalyje sąlygomis, lygiavertėmis ES socialiniams ir aplinkos standartams;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant deramai surinkti ir perdirbti produktus, kurių gyvavimo ciklas baigėsi ir kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, užuot kaupus juos namų ūkiuose arba šalinant sąvartynuose ar deginant;

39.

prašo Komisijos pasiūlyti produktų projektavimo priemonių, pritaikytų įvairioms produktų kategorijoms, kad būtų galima lengvai identifikuoti ir išimti dalis ar komponentus, kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, ypač iš po vartojimo susidariusių atliekų, be ekologinio projektavimo reikalavimų, kuriais gerokai pagerinamas ES pagamintų arba parduodamų gyvavimo ciklą baigusių produktų ilgaamžiškumas, patvarumas, pataisomumas, moduliškumas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas; pabrėžia, kad šiomis priemonėmis turėtų būti kuriamas konkurencinis pranašumas ES įmonėms, joms neturėtų būti užkraunama neproporcinga finansinė našta ir turėtų būti skatinamos inovacijos;

40.

mano, kad pakeitimas kitomis medžiagomis yra naudingas tais atvejais, kai svarbiausiąsias žaliavas galima pakeisti plačiai paplitusia medžiaga, tačiau tai mažai naudinga, jei pats pakaitalas nėra tvarus, juo neišsprendžiamas riboto pobūdžio išteklių klausimas, yra labai vertingas arba gali tapti tokiu dėl jo naudojimo pakeitimui; pripažįsta, kad svarbu išlaikyti produktų kokybę ir jų ekonominį gyvybingumą; ragina Komisiją skatinti ir plėsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų pakaitalais įvairiose panaudojimo srityse;

Žaliavų gavimas iš ES

41.

pažymi, kad, nors išmanusis produktų projektavimas, pakartotinis medžiagų naudojimas, pakeitimas perdirbtomis medžiagomis ir skatinimas mažinti žaliavų naudojimo ir vartojimo pėdsaką gali gerokai sumažinti pirminę paklausą ir reikėtų visapusiškai išnaudoti šių priemonių potencialą, tais atvejais, kai šiomis priemonėmis svarbiausiųjų žaliavų tiekimo negalima išlaikyti ekonomiškai perspektyvaus arba dėl jų pablogėtų produktų kokybė, reikia užtikrinti atsakingą ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų gavimą, dėl kurio būtų iš anksto atliekamas poveikio vertinimas. siekiant sumažinti galimą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

42.

pabrėžia, kad ES pirminių ir antrinių žaliavų gavimui taikomi visame pasaulyje aukščiausi aplinkos ir socialiniai standartai, kuriuos reikia deramai įgyvendinti; čia sukuriama tūkstančiai aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir šis gavimas yra itin būtina išankstinė žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąlyga; todėl ragina visus suinteresuotuosius subjektus skatinti atsakingus ir tvarius svarbiausiųjų žaliavų gavimo projektus ES ir didinti informuotumą apie iš už ES ribų importuojamų svarbiausiųjų žaliavų aplinkosauginį pėdsaką; mano, kad tai turi būti nustatyta atvirai, skaidriai ir turi būti moksliškai pagrįsta, nuo ankstyvojo etapo dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir vietos bendruomenėms;

43.

yra tvirtai įsitikinęs, kad atsakingas gavimas ES gali būti grindžiamas tik veiksmingu socialiniu dialogu, kuriuo būtų skatinama darbuotojų sveikata ir sauga, užtikrintos deramos darbo vietos ir darbo sąlygos ir apsaugotos darbuotojų teisės, skatinant lyčių lygybę; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šio sektoriaus darbuotojai būtų apsaugoti tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis;

44.

atkreipia dėmesį į galimybę sukurti atsakingą ir tvarią baterijų vertės grandinę, gaunant svarbiausiąsias žaliavas, pvz., grafitą, kobaltą ir litį, iš naujų ES esančių objektų;

45.

atkreipia dėmesį į Komisijos planą įgyvendinti Žemės stebėsenos programas ir tolimuosius stebėjimus išteklių žvalgymui, operacijoms ir aplinkosaugos valdybai po uždarymo; nurodo, kad techninę reguliavimo priežiūrą galima didinti naudojant nuotolinio stebėjimo metodus;

46.

pažymi, kad perorientavimui į žiedinę ekonomiką daugelyje ES pramonės šakų ir paslaugų reikia konkrečių įgūdžių ir kompetencijos, kad būtų užtikrintas aukštas aplinkosauginis veiksmingumas ir darbuotojų sauga, ir pabrėžia ypatingą vaidmenį, kurį šioje pertvarkoje atlieka pradininkai, MVĮ ir startuoliai; taip pat pažymi, kad kasybos sektorius vis labiau automatizuojamas, o antriniam perdirbimui ir pergaminimui ir toliau vis dar reikia daugiau darbo jėgos; pabrėžia, kad svarbu ES išlaikyti, plėtoti ir didinti atitinkamas tiek svarbiausiųjų žaliavų, tiek šalutinių produktų kasybos ir apdirbimo technologijų, taip pat perdirbimo ir kitų susijusių technologijų sričių ekspertines žinias ir įgūdžius, nes kai kuriuos iš šalutinių produktų galima panaudoti itin pažangiems cheminiams produktams gaminti; apgailestaudamas pažymi, kad šiuo metu ES kasamos žaliavos dažnai turi būti eksportuojamos į Aziją, kad būtų rafinuotos, nes Europos Sąjungoje buvo prarasta atitinkama praktinė patirtis ir technologijos, o tai yra dar viena priklausomybės rūšis;

47.

ragina Komisiją reikalauti, kad būtų veiksmingai naudojami pramonės šalutiniai srautai, kuriuose esama svarbiausiųjų žaliavų; pabrėžia, kad visų pirma kasybos pramonėje esama didelio retųjų žemių elementų regeneravimo ir atskyrimo potencialo;

48.

atkreipia dėmesį į svarbų valstybių narių vaidmenį didinant tvarų svarbiausiųjų žaliavų, gaunamų iš pirminių ir antrinių šaltinių, tiekimą; ragina valstybes nares pagerinti leidimų žvalgymo ir gavimo projektams išdavimo procedūrų savalaikiškumą, nuspėjamumą ir skaidrumą, nemažinant aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tvarus svarbiausiųjų žaliavų gavimas būtų grindžiamas požiūriu, pagal kurį būtų kruopščiai derinamas didesnis tvariai gaunamų svarbiausiųjų žaliavų ES poreikis ir poreikis apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę;

50.

pabrėžia, kad pagerinus ir padarius lankstesnį nuspėjamumą ir veiksmingumą, taip pat teikiant pirmenybę svarbiausiems veiksniams, pvz., konkurencingam atsinaujinančiosios ir pereinamojo laikotarpio mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekimui, bus lengviau pritraukti reikiamas investicijas;

51.

tikisi, kad Komisija pateiks daugiau informacijos apie svarbiausiųjų žaliavų projektų, kaip alternatyvaus verslo modelio ir regioninio užimtumo anglies kasybos ir kituose pertvarkomuose regionuose šaltinio, įgyvendinimą;

Įvairinimas

52.

primygtinai ragina Komisiją puoselėti santykius su visomis svarbiausiąsias žaliavas į ES tiekiančiomis šalimis, bendradarbiaujant, kai tai įmanoma, su mūsų sąjungininkais sistemingai ir strategiškai kurti naujas partnerystes, susijusias su svarbiausiosiomis žaliavomis, atsižvelgiant į ne ES šalių suverenumą jų išteklių srityje, siekiant užtikrinti, kad svarbiausiosios žaliavos taptų besivystančių šalių gerovės šaltiniu, skatinti MVĮ dalyvavimą ir šias pastangas padaryti horizontalia savo išorės ir vidaus politikos užduotimi ir 2021 m. pateikti šios veiklos rezultatus; palankiai vertina Komisijos planus sudaryti tvirtas skatinamąsias tarptautines partnerystes, pritariant pasaulinei žaliavų darbotvarkei, kurios tikslas – ES strateginės partnerystės, kuriomis užtikrinamas tiek tiekimo saugumas, tiek nauda vystymuisi;

53.

pabrėžia, kad jeigu laikantis Europos žaliojo kurso ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus tiesiog perkeltas jos prekybos partnerėms, tai neturės jokios įtakos klimato kaitai; todėl primygtinai ragina ES skatinti priimti įgyvendinamus daugiašalius susitarimus dėl visuotinio atšilimo valdymo ir jos aplinkos apsaugos standartų eksportavimo, be kita ko, žaliavų gavimo ir apdorojimo srityse; mano, kad ES reikės parengti naujus prekybos ir investicijų susitarimus, naujus finansinės ir techninės pagalbos modelius ir, bendrai kalbant, naują požiūrį į tarptautinę diplomatiją, kuriuo būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas;

54.

palankiai vertina ES įsipareigojimą siekti atsakingo ir tvaraus žaliavų gavimo ir ragina Komisiją kaip atspirties tašku vadovautis Atsakingos kasybos užtikrinimo iniciatyvos parengtu atsakingos kasybos standartu, atsižvelgiant į MVĮ poreikius; pabrėžia, kad šį įsipareigojimą reikia papildyti konkrečia technine parama, žinių perdavimu, įgūdžių, institucijų ir teisinių sistemų stiprinimu, institucijų stiprinimu ir politiniu dialogu su šalimis partnerėmis; pabrėžia, kad reikia vykdyti vienodą politiką, susijusią su svarbiausiųjų žaliavų gavimo etikos standartais; pabrėžia, kad reikia sutelkti daugiau valstybinių ir privačiųjų subjektų, kad jie taip pat įsipareigotų laikytis tvarumo standartų ir juos įgyvendintų;

55.

palankiai vertina Komisijos viešą įsipareigojimą 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės ir primygtinai reikalauja, kad šiuo teisės aktu būtų prisidedama prie tokių problemų, kaip žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų pažeidimai vertės grandinėse, sprendimo; primena savo rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės;

56.

mano, kad tarptautiniai susitarimai visame pasaulyje turėtų paskatinti atsakingesnį ir tvaresnį žaliavų gavimą; ragina tvirčiau bendradarbiauti siekiant parengti tarptautinius susitarimus, kuriais būtų siekiama geriau stebėti svarbiausiųjų žaliavų eksporto apribojimus, apie juos pranešti ir juos įgyvendinti, siekiant skatinti atsakingą žaliavų gavimą ir šiame sektoriuje didinti žiediškumą;

57.

dar kartą primena savo rezoliucijoje dėl naujosios ES ir Afrikos strategijos išreikštą raginimą užtikrinti sąžiningą ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų naudojimą Afrikoje; remia Komisijos pastangas sudaryti naujas partnerystes su Afrikos šalimis dėl svarbiausiųjų žaliavų, stiprinant vertės grandinę Afrikoje, kad ji taptų tvaresnė etiniu, aplinkosauginiu ir technologiniu požiūriais ir sudarytų galimybę ES lygmeniu remti pajėgumų stiprinimą;

58.

ragina Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose forumuose stiprinti standartizavimo veiklą, susijusią su kokybiškais svarbiausiųjų žaliavų komponentais, nes tai yra svarbu ES įmonėms, visų pirma MVĮ;

59.

ragina plėtoti tvarią žemės ūkio praktiką, kuri būtų naudinga tvariam fosforo valdymui; atkreipia dėmesį į tokios praktikos ir mažesnio poveikio klimatui ir biologinei įvairovei sąveiką;

60.

prašo Komisijos pasiūlyti veiksmingas ES masto surinkimo sistemų taisykles siekiant padidinti atliekų, kuriose yra svarbiausiųjų žaliavų, surinkimo lygį; ragina Komisiją įvertinti, kaip vieną iš būdų užtikrinti didesnę gamintojo atsakomybę, galimybę į ES atliekų teisės aktus, visų pirma į Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvą, įtraukti užstato grąžinimo sistemas, atsižvelgiant į skirtingų produktų savybes, kartu užtikrinant sistemų suderinamumą visose valstybėse narėse, kad vartotojai būtų skatinami gyvavimo ciklą baigusią elektros ir elektroninę įrangą, ypač smulkius daiktus, pristatyti į tam skirtas surinkimo ir perdirbimo įmones, pasinaudojant teigiama stiklo ir plastiko užstato grąžinimo sistemų patirtimi daugelyje valstybių narių;

61.

apgailestauja dėl to, kad dėl žemo perdirbimo lygio kai kuriose panaudojimo srityse (29) ir dėl aliuminio atliekų bei laužo eksporto (30) gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis (angl. EOL-RIR) sumažėjo labiau nei kitais atvejais; pabrėžia, kad ES turėtų siekti įgyvendinti priemones, kad aliuminio atveju būtų pasiektas visiško perdirbimo rodiklis gyvavimo ciklo pabaigoje;

62.

ragina Komisiją pirmenybę teikti svarbiausiųjų žaliavų gavybai iš veikiančių vietos kasyklų, t. y., kasybos atliekų baseinų, uolienų atliekų, sąvartynų ir efektyvesnės kasybos miestuose, o ne naujai kasybai, jei ji yra tvari, t. y. jei poveikis aplinkai, įskaitant energijos ir cheminių medžiagų naudojimą, yra mažesnis; pabrėžia, kad ši gavyba ir vėlesnis atkūrimas turi būti vykdomi naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus, užtikrinant geriausius ekologinius rezultatus ir ekonominį gyvybingumą;

63.

ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti kasybos projektų po gavybos etapui ir svarbiausiųjų žaliavų gyvavimo ciklo pabaigos etapui pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Atliekų pagrindų direktyvoje, ir ypač tuo atveju, kai svarbiausiosios žaliavos taip pat priskiriamos pavojingoms medžiagoms;

64.

mano, kad kasybos leidimuose ir koncesijose turėtų būti nustatyti visų ekonomiškai ir techniškai įmanomų regeneruoti svarbiausiųjų žaliavų saugaus, veiksmingo ir tvaraus regeneravimo ir apdorojimo reikalavimai; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti Parlamento reikalavimus, išdėstytus jo rezoliucijoje dėl Kasybos atliekų direktyvos įgyvendinimo; pakartoja, kad klausimynas, šiuo metu naudojamas kaip ataskaitų teikimo sistema pagal direktyvos 18 straipsnį, neatitinka paskirties, ir prašo Komisijos sukurti suderintą, skaitmeninę ir skaidrią ES registracijos sistemą, kuri būtų pagrįsta suderintomis kasybos atliekų apibrėžtimis bei apdorojimo kriterijais ir apimtų visus atitinkamus duomenis apie poveikį aplinkai, įskaitant atliekų telkinių turinio koncentraciją;

65.

ragina Komisiją sugriežtinti vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti, kad dabartiniai ES aplinkosaugos teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinti, taip pat prireikus pasiūlyti teisės aktų pakeitimus;

66.

ragina atlikti išsamų kasybos sektoriaus įtraukimo į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos taikymo sritį vertinimą, atsižvelgiant į didelį kasybos veiklos poveikį aplinkai, vidutiniškai didelį kasybos projektų mastą, visoje ES kasybos vietose taikomų taršos valdymo standartų skirtumus ir galimą svarbiausiųjų žaliavų kasybos veiklos išplėtimą ES; siūlo nustatyti kasyklų atkūrimo geriausius prieinamus gamybos būdus, visų pirma susijusius su dirvožemiu ir vandeniu;

67.

ragina Komisiją persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą siekiant užtikrinti, kad būtų atliekami visų dydžių kasybos projektų poveikio aplinkai vertinimai ir kad šiuos vertinimus atliktų nepriklausoma trečioji šalis;

68.

mano, kad su kasyba susijusiems išmetamiesiems teršalams ir svarbiausiųjų žaliavų importui turėtų būti taikomas būsimasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas;

69.

atkreipia dėmesį į iššūkius ir riziką, susijusius su kasybos veikla saugomose teritorijose, t. y. „Natura 2000“ ir mano, kad šiose teritorijose kasybos veikla turėtų būti griežtai ribojama; pabrėžia, kad kasybos veiklai saugomose teritorijose taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvose nustatytos sąlygos, ir pabrėžia, kad siekiant sumažinti poveikį aplinkai kiekvieno naujo kasybos ar gavybos projekto atveju turi būti atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas; ragina valstybes nares ir kasybos pramonę, laikantis principo „teršėjas moka“, imtis atitinkamų išsaugojimo priemonių, kad būtų išlaikyta ir atkurta gera buveinių ir rūšių, dėl kurių teritorija yra nustatyta, apsaugos būklė; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendacinį dokumentą dėl neenergetinių naudingųjų iškasenų gavybos, susijusios su „Natura 2000“ (31), taip pat atitinkamus atvejų tyrimus ir geriausią praktiką;

70.

primena Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad tarptautinėje jūros dugno teritorijoje esantys jūrų mineralai nebūtų išgaunami ar naudojami, kol nebus pakankamai ištirtas giliavandenės kasybos poveikis jūrų aplinkai, biologinei įvairovei ir žmogaus veiklai, kol nebus suprasta rizika ir kol nebus įrodyta, kad technologijos ir veiklos metodai nedaro didelės žalos aplinkai, laikantis atsargumo principo, ir ragina Parlamentą ir Tarybą prisiimti tokį patį įsipareigojimą; ragina Komisiją paversti šį įsipareigojimą konkrečiais veiksmais siekiant apsaugoti šias labai pažeidžiamas ekosistemas;

71.

ragina Komisiją apsvarstyti teisėkūros galimybes, laikantis Espo ir Orhuso konvencijų, siekiant užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos įtvirtintų ir įgyvendintų vietos bendruomenių teisę veiksmingai ir įtraukiai dalyvauti leidimų išdavimo procedūrose, susijusiose su naujais kasybos žvalgymo ir gavybos projektais, visais kasybos projektų etapais ir kai pateikiami prašymai dėl esamų kasyklų išplėtimo, ir užtikrinti, kad vietos bendruomenės turėtų teisę naudotis veiksmingais teisių gynimo mechanizmais, valdomais nepriklausomų teismų ir priežiūros įstaigų, kuriems nebūdingi jokie interesų konfliktai;

72.

palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate dėl prekybos politikos peržiūros pagrindinis dėmesys skiriamas svarbiausiosioms žaliavoms; ragina parengti ryžtingą prekybos politiką pabrėžiant tiekimo grandinių įvairovės ir atsparumo svarbą ir pirmenybę teikiant pasaulinių bei ES mechanizmų gerinimui, kad būtų sukurta ES pramonei palanki prekybos aplinka;

73.

pabrėžia, kad ES pramonė susiduria su nuožmia tarptautine konkurencija dėl prieigos prie žaliavų ir yra pažeidžiama dėl ES nepriklausančių šalių taikomų eksporto ribojimo priemonių; pripažįsta, kad tikėtina, kad dėl pasaulio mastu didėjančios paklausos kainos augs, ir ragina Komisiją pateikti analizę šiuo klausimu;

74.

ragina Komisiją kuo labiau įvairinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo šaltinius, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti dabartinę priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių, remiant investicijas, kuriomis įtraukiami ES ir pasauliniai partneriai ir MVĮ, kaip dalį ilgalaikės tarptautinės tiekimo šaltinių strategijos; pabrėžia, kad šio tikslo turėtų būti siekiama stiprinant esamas partnerystes ir prekybos susitarimus ir sudarant naujus strateginius susitarimus ar kuriant ES bendrąsias įmones su daug išteklių turinčiomis ir kitomis panašiai mąstančiomis tiekimo šalimis, laikantis aiškiai apibrėžtų prioritetų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykstantį dialogą su Kanada, Australija ir Čile, kurio tikslas – stiprinti prekybos ryšius svarbiausiųjų žaliavų srityje; ragina Komisiją per ES, JAV ir Japonijos konferenciją dėl svarbiausiųjų žaliavų dar labiau sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su pagrindiniais tarptautiniais tiekėjais Vakarų Balkanuose, Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, taip pat su Kinija ir kitomis globaliųjų Pietų besivystančiomis šalimis;

75.

pabrėžia, kad būsimi ES laisvosios prekybos ir partnerystės susitarimai gali užtikrinti ne tik didesnį tiekimo saugumą, bet ir patikimą politinę ir ekonominę sistemą, ir kad į juos turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos dėl svarbiausiųjų žaliavų, kaip Komisija paskelbė savo strategijoje „Prekyba visiems“, siekiant skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, panaikinti eksporto apribojimus ir jų išvengti, taip pat laikytis dabartinių taisyklių, taikomų tiesioginėms užsienio investicijoms prieš įsisteigimą ir po jo; ragina Komisiją toliau stiprinti laisvosios prekybos susitarimų, įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, siekiant užtikrinti, kad prekybos partneriai apibrėžtų ir įgyvendintų įsipareigojimus bei nuostatas dėl atsakingo svarbiausiųjų žaliavų gavimo ir kad būtų atsižvelgta į galimus bendruomenėms, kurioms daro poveikį gavybos veikla, susirūpinimą keliančius klausimus; pabrėžia, kad tai turėtų būti viena iš prioritetinių už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno užduočių;

76.

ragina Komisiją pradėti diskusiją PPO dėl apribojimų, taikomų dėl vietos turinio reikalavimo priemonių žiedinės ekonomikos masto didinimui, sudaryti tvirtesnę partnerystę su įvairiais pasaulio regionais, visų pirma su Afrika, ir užtikrinti, kad laisvosios prekybos susitarimuose atsispindėtų platesnio užmojo žiedinės ekonomikos tikslai;

77.

ragina griežčiau taikyti kilmės taisykles, siekiant apsaugoti žaliavų gamybą ir užkirsti kelią taisyklių apėjimui regionuose, kur veiklos vykdytojams taikomi ne tokie griežti darnumo ir pramonės subsidijų reikalavimai; pabrėžia, kad, pradėjus vykdyti bet kokią naują ES rinkoje veikiančių įmonių tiekimo veiklą, reikia laikytis Reglamento dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų nuostatų, atsakingo tiekimo taisyklių, apibrėžtų Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje, ir tarptautinių atsakingo biržos prekių tiekimo standartų; ragina nustatyti draudimą importuoti svarbiausiąsias žaliavas, susijusias su žmogaus ir darbuotojų teisių pažeidimais, pavyzdžiui, priverstiniu ar vaikų darbu;

78.

pabrėžia, kad visapusiškai veikianti taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti atvirus ir tvarius svarbiausiųjų žaliavų prekybos srautus; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių PPO narių, įskaitant Kiniją, svarbiausiųjų žaliavų eksportui taikomų apribojimų ir primygtinai ragina visas PPO nares susilaikyti nuo tokios politikos vykdymo; todėl ragina Komisiją pasinaudoti tarptautiniais forumais, kad sumažintų tokius iškreipiančius svarbiausiųjų žaliavų eksporto apribojimus; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina Komisiją padvigubinti savo pastangas siekiant plataus užmojo PPO reformos, kad būtų kovojama su tarptautinės prekybos iškraipymais ir nesąžininga prekybos praktika, užtikrinama stabili ir nuspėjama tarptautinė prekybos aplinka ir garantuojama sąžininga ir veiksminga konkurencija visame pasaulyje;

79.

palankiai vertina Japonijos, JAV ir Komisijos prekybos ministrų trišalio susitikimo bendrą pareiškimą ir pritaria siūlomai pramonės subsidijų apibrėžčiai; palankiai vertina tai, kad ši apibrėžtis yra platesnė nei apibrėžtis, naudojama PPO sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir ES antisubsidijų reglamente, ir joje subsidija apibrėžiama plačiau; mano, kad tokios priemonės yra nepaprastai svarbios siekiant sudaryti vienodas tarptautines sąlygas svarbiausiųjų žaliavų srityje, nes pramonės subsidijos, visų pirma Kinijoje, iškraipo tarptautinę konkurenciją ir todėl kelia rimtą grėsmę ES pramonei bei darbuotojams;

80.

palankiai vertina bendrą ES ir JAV iniciatyvą spręsti pasaulinių perteklinių plieno ir aliuminio pajėgumų problemą ir ragina imtis visapusiškų ir skubių priemonių, kad tokios šalys, kaip Kinija, kurios palaiko prekybos iškraipymo politiką, atsakytų už savo veiksmus; tačiau primena Komisijai, kad kol kas JAV 232 skirsnio tarifai ir toliau visapusiškai galioja ir kad šį klausimą reikia nedelsiant išspręsti;

81.

pritaria Komisijos vertinimui, kad, jei ES mokėjimai už svarbiausiųjų žaliavų importą, būtų atliekami ne kitomis tarptautinėmis valiutomis, bet eurais, atsirastų tam tikrų pranašumų, pavyzdžiui, būtų sumažintas kainų svyravimas ir būtų padedama sumažinti ES importuotojų ir ES nepriklausančių šalių eksportuotojų priklausomybę nuo finansavimo JAV doleriais rinkų;

o o

82.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(2) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.

(3) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(4) OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(5) OL L 197, 2012 7 24, p. 38.

(6) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(7) OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

(8) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(9) OL L 124, 2014 4 25, p. 1.

(10) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(11) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(12) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.

(13) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0073.

(14) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0359.

(15) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0321.

(16) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0040.

(17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(18) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(19) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0108.

(20) OL C 298, 2018 8 23, p. 132.

(21) Pasaulio bankas, „Naudingosios iškasenos kovai su klimato kaita. Naudingųjų iškasenų naudojimo intensyvumas pereinant prie švarios energijos“ (angl. „Minerals for Climate Action: The Mineral Intensity of the Clean Energy Transition“), Europos Komisijos perspektyvinis tyrimas; EBPO, „Pasaulinių materialinių išteklių perspektyvos iki 2060 m. Ekonominiai veiksniai ir poveikis aplinkai“ (angl. „Global Material Resources Outlook to 2060: Economic Drivers and Environmental Consequences“).

(22) Komisijos perspektyvinis tyrimas;

(23) C.P. Baldé, V. Forti, V. Gray, R. Kuehr, P. Stegmann, „The Global E-waste Monitor – 2017“, Jungtinių Tautų Universitetas, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga ir Tarptautinė kietųjų atliekų asociacija, Bona / Ženeva / Viena, 2017 m.

(24) Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.

(25) Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.

(26) 2021 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė.

(27) 2020 m. Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.

(28) Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.

(29) Nors transporto ir pastatų sektoriuose naudojamo aliuminio gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis Europoje buvo didesnis nei 90 proc., 2013 m. buvo perdirbta tik 60 proc. aliuminio, naudojamo pakuotėse.

(30) Jei ES būtų viduje perdirbusi aliuminio atliekų ir laužo srautus, eksportuotus 2015 m., gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis būtų padidėjęs iki 16 proc. (Passarini ir kt., 2018 m.), iš Komisijos tyrimo dėl ES svarbiausių žaliavų sąrašo.

(31) Aplinkos generalinis direktoratas, „Rekomendacinis dokumentas. Neenergetinių mineralinių žaliavų gavyba ir „Natura 2000“. Santrauka“, Europos Komisija, Briuselis, 2019 m.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/37

P9_TA(2021)0469

Finansinio reglamento peržiūra atsižvelgiant į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos įsigaliojimą

2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Finansinio reglamento peržiūros atsižvelgiant į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos įsigaliojimą (2021/2162(INI))

(2022/C 224/04)

Europos Parlamentas,

—

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (3),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (4),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (5) (toliau – Sąlygų reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (6),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (7) (toliau – TIS),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl Finansinio reglamento nuostatų dėl išorės asignuotųjų pajamų ir skolinimosi bei skolinimo pakartotinio vertinimo (8) (toliau – Bendra deklaracija),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Komisijos paskelbtas tikslinės Finansinio reglamento peržiūros veiksmų gaires,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo (9),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas) (10),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (11),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 27 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Finansinio reglamento peržiūros ir Komisijos viešųjų pirkimų, taikomų su politika susijusioms paslaugų sutartims, gairių,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 9 d. Komisijos pranešimą „Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairės“ (12),

—	atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., priimtą 2015 m. rugsėjo mėn. ir galiojančią nuo 2016 m. sausio 1 d.,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (COM(2021)0219),

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto užsakytą ir Vidaus politikos generalinio direktorato Biudžeto reikalų teminio skyriaus 2021 m. gegužės mėn. atliktą tyrimą dėl 50 didžiausių bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos fondų paramos gavėjų kiekvienoje ES valstybėje narėje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0295/2021),

kadangi įsigaliojus 2021–2027 m. daugiametei finansinei programai (DFP) Komisija paskelbė veiksmų gaires ir pradėjo viešas konsultacijas siekdama, kai tinkama, suderinti Finansinį reglamentą su taisyklėmis, dėl kurių teisės aktų leidėjas susitarė kaip dėl 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkinio dalies, ir pasiūlyti ribotus tikslinius patobulinimus, kurių reikia atsižvelgiant į kintančią padėtį, pvz., po COVID-19 krizės, arba didėjančių galimybių, kurių suteikia skaitmeninimas, sąlygomis;

kadangi, atsižvelgdami į priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU), Parlamentas, Taryba ir Komisija Bendroje deklaracijoje susitarė, kad nuostatos dėl išorės asignuotųjų pajamų, visų pirma kaip nurodyta Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje, ir nuostatos dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų ataskaitų teikimo bus įvertintos ir atitinkamai patikslintos atliekant kitą Finansinio reglamento peržiūrą; kadangi visos trys institucijos pripažino, kad asignuotosioms pajamoms taikomos galiojančios taisyklės dėl auditų ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros;

kadangi lėšų panaudojimo lygis pagal 2014–2020 m. DFP buvo per žemas ir jį reikia gerinti, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) požiūriu, tobulinant ir stiprinant sprendimų priėmimo ir paskirstymo procesus, taip pat procedūras ir principus, kurie reglamentuoja ES biudžeto sudarymą, vykdymą ir kontrolę;

D.	kadangi peržiūrint Finansinį reglamentą turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos saugumo interesus, be kita ko, pagrindinius infrastruktūros ir telekomunikacijų projektus, daugiausia dėmesio skiriant tinkamumo teikti paraiškas dėl ES finansavimo ir jį gauti kriterijams;

E.	kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo principų laikymosi sąlyga;

F.	kadangi nebuvo atliktas poveikio vertinimas, net jei, kaip priminė Europos Audito Rūmai, jame, atsižvelgiant į Finansinio reglamento peržiūrą, galėjo būti pateikta aiški informacija apie ES lėšų prieinamumą ES piliečiams;

pažymi, kad būsimą Finansinio reglamento peržiūrą reikia atlikti dėl to, kad įsigaliojo 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkinys, įskaitant NGEU, kuriuo ne tik atnaujinamos teisinės nuostatos, bet ir į biudžeto sistemą įtraukiamos svarbios naujovės, ir siekiant užtikrinti tinkamą TIS įgyvendinimą;

mano, kad atliekant peržiūrą turėtų būti siekiama modernizuoti ES biudžetui taikomas taisykles, atsižvelgiant į naujausius pokyčius bei laikantis biudžeto principų, taip pat gerbiant Sąjungos vertybes ir stiprinti parlamentinę priežiūrą, demokratinę atskaitomybę, skaidrumą, pilietinį aktyvumą ir gebėjimą greitai bei veiksmingai reaguoti į piliečių poreikius, ypač krizės metu;

mano, kad, nors šiuo metu nereikia išsamiai peržiūrėti visų biudžetui taikomų taisyklių, Finansinis reglamentas turi būti tikslingai patobulintas ir supaprastintas, ypač tais atvejais, kai didinamas skaidrumas, atskaitomybė ir stiprinamas demokratinis tikrinimas ir gerinamas ES biudžeto vykdymas;

mano, kad pagrindiniai ES finansinių taisyklių persvarstymo tikslai turėtų apimti Sąjungos finansinių interesų apsaugos stiprinimą, suderinamumo su teisinės valstybės sąlygomis užtikrinimą, viešųjų pirkimų taisyklių griežtinimą siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto ir padidinti skaidrumą, paramos gavėjams tenkančios administracinės naštos mažinimą, išlaidų veiksmingumo didinimą siekiant didesnės Europos pridėtinės vertės ir didesnes piliečių, MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijų galimybes gauti ES finansavimą;

mano, kad iš esmės turėtų būti užtikrintas toks pat viso ES biudžeto apsaugos lygis, neatsižvelgiant į tai, ar jis valdomas taikant tiesioginį, netiesioginį ar pasidalijamąjį valdymą;

Demokratinė atskaitomybė už šiuolaikišką biudžetą

pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo nebiudžetinių priemonių skaičius ir taikymo sritis ir kad dėl NGEU ši praktika pakylėta į kitą lygmenį, nes, nors ir laikinai, labai padidėjo ES biudžeto mastas išorės asignuotųjų pajamų forma, kad Sąjungai būtų sudarytos sąlygos spręsti vieną iš didžiausių savo egzistavimo iššūkių, ir iki 2058 m. sukuriami įsipareigojimai skolinant ir skolinantis siekiant padengti tiesiogines ES išlaidas; įspėja, kad dėl šių pokyčių kyla pavojus pagrindiniams biudžeto principams, pvz., vieningumo ir biudžeto tikslumo, subalansuotumo ir universalumo principams;

pažymi, kad ES greitai ir ryžtingai reagavo į COVID-19 krizę, paremdama nukentėjusias valstybes nares ir pažabodama pandemijos socialines ir ekonomines pasekmes; atkreipia dėmesį į tai, kad krizių valdymui reikalingi skubūs veiksmai; tačiau primena, kad tai niekada negali būti pagrindas apeiti Parlamentą ir taip pakenkti demokratinei atskaitomybei; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant poveikį ES biudžetui darančius naujus mechanizmus ir įstaigas vis dažniau naudojamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsniu, pagal kurį Parlamento vaidmuo apsiriboja vien teise į informaciją; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas atliktų tinkamą vaidmenį vykdant tokių iniciatyvų biudžeto kontrolę; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti reikšmingą vaidmenį priimant sprendimus ir tikrinant visas ES programas, grindžiamas nacionaliniais įgyvendinimo planais;

pabrėžia, kad koordinuotas bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nacionalinių įnašų surinkimas išorės asignuotųjų pajamų forma ir ne pagal biudžeto procedūrą yra skirtas ne tik NGEU, bet ir pasirinktas sprendimas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei, sutartims dėl COVID-19 vakcinų ir galbūt ateityje – Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai finansuoti; primena, kad skolinimasis kapitalo rinkose yra ilgalaikis Sąjungos biudžeto operacijų bruožas, nes tiek Komisija, tiek Parlamentas jau ragino jį įtraukti į biudžetą XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, gerokai prieš sukuriant Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, Laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti arba NGEU;

yra susirūpinęs dėl to, kad dėl precedento neturinčių pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skirtų sumų, už kurias valstybės narės turės teikti Komisijai tik bendras įgyvendinamų etapų pažangos ataskaitas, Europos Audito Rūmams teks labai sudėtinga užduotis teikiant patikinimą dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo;

10.

yra susirūpinęs dėl to, kad nebiudžetiniai mechanizmai ir visų pirma išorės asignuotųjų pajamų naudojimas kelia rimtų sunkumų Parlamento gebėjimui vykdyti savo sprendimų priėmimo, tikrinimo ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo funkcijas ir apskritai plačiosios visuomenės ir viešųjų ar privačiųjų institucijų gebėjimui suprasti Sąjungos biudžetą ir reikalauti, kad Komisija atsiskaitytų; primena Bendrą deklaraciją ir dar kartą patvirtina, jog tikisi, kad ES finansinės taisyklės, susijusios su biudžeto valdymo institucijos vaidmeniu ir biudžeto struktūra šių mechanizmų atžvilgiu, bus atnaujintos siekiant jas priartinti prie Sutartyse nustatytų principų ir atsakomybės; mano, kad šis demokratinės atskaitomybės ir sprendimų priėmimo priežiūros principas turi atsispindėti Finansiniame reglamente;

11.

mano, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, turi turėti galimybę tikrinti ir prireikus patvirtinti Komisijos planus, susijusius su išorės asignuotųjų pajamų naudojimu ir valdymu bei jos skolinimosi ir skolinimo operacijomis; siūlo peržiūrėti ir papildyti atitinkamus Finansinio reglamento straipsnius, įskaitant 7, 46 ir 56 straipsnius, siekiant paaiškinti, kad išorės asignuotosios pajamos, turtas ir įsipareigojimai, susiję su skolinimosi ir skolinimo operacijomis, yra įtraukti į ES biudžetą, kad juos kontroliuotų ir apie juos teiktų ataskaitas Europos Audito Rūmai ir kad biudžeto valdymo institucija ir biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų būti tinkamai informuotos apie bet kokius įtarimus dėl netinkamo lėšų naudojimo, korupcijos, sukčiavimo ar teisinės valstybės principo pažeidimų, įskaitant atvejus, kai valstybės narės neturi tinkamų kovos su sukčiavimu sistemų, ypač atsižvelgiant į nebiudžetines ir kitas priemones;

12.

mano, kad išorės asignuotosios pajamos pagal dabartinį Finansinio reglamento 21 straipsnį ir turtas bei įsipareigojimai, atsirandantys dėl nebiudžetinių operacijų, įskaitant skolinimąsi kapitalo rinkose, turėtų būti priskirti atitinkamoms biudžeto eilutėms, klasifikuoti pagal biudžeto nomenklatūrą ir konsoliduoti Sąjungos biudžeto II ir III dalyse; mano, kad jos turėtų būti neatskiriama ES biudžeto dalis ir jas kaip to biudžeto dalį turėtų tvirtinti biudžeto valdymo institucija;

13.

ragina persvarstyti ataskaitų teikimo reikalavimus atsižvelgiant į Komisijos skolos valdymo strategiją, įskaitant mokėjimų terminus ir tvarkaraštį ir naujų nuosavų išteklių vaidmenį grąžinant skolą, siekiant juos pritaikyti prie didėjančio skolinimosi ir skolinimo operacijų sudėtingumo ir rizikos Sąjungos biudžetui;

14.

ragina Komisiją dar labiau supaprastinti metines ataskaitas ir kitas finansinės atskaitomybės prievoles, taikomas Sąjungos bendrajam biudžetui pagal Finansinį reglamentą, siekiant paskatinti MVĮ dalyvauti atitinkamose programose, įtrauktose į 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkinį, įskaitant NGEU;

15.

mano, kad atsižvelgiant į susijusį poveikį biudžetui Finansiniame reglamente reikia nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų priimami sprendimai dėl decentralizuotų agentūrų vietos; tokia procedūra turėtų būti grindžiama objektyviais kriterijais, ji turėtų padėti apsaugoti Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, prerogatyvas ir išvengti laisvųjų sprendimų priėmimo būdų, pavyzdžiui, kai vieta pasirenkama atsitiktinai;

Teisinė valstybė

16.

pabrėžia, kad yra aiškus santykis tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto, įskaitant NGEU, vykdymo vadovaujantis šiais patikimo finansų valdymo principais: ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kaip nustatyta Finansiniame reglamente; pabrėžia, kad patikimas finansų valdymas grindžiamas veiksmingu sukčiavimo atvejų persekiojimu, įskaitant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, korupcija ir interesų konfliktais, taip pat nepriklausomų teismų vykdoma viešosios valdžios institucijų sprendimų teismine peržiūra; atsižvelgdamas į ekonomiškumą ir veiksmingumą, pabrėžia, kad nesąžininga ir korupcinė veikla iš esmės pažeidžia patikimą finansų valdymą, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 33 straipsnio 1 dalyje, nes tokia praktika tiesiogiai prieštarauja geriausio kiekio ir kokybės už geriausią kainą bei optimalaus išteklių naudojimo ir siekiamų tikslų santykio užtikrinimui; primena, kad, priėmus Sąlygų reglamentą, Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė apsvarstyti galimybę per kitą Finansinio reglamento peržiūrą įtraukti į jį Sąlygų reglamento turinį; todėl ragina Komisiją pateikti šį pasiūlymą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes toliau gerinti visų ES priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą, įskaitant Komisijos metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, suderinimą; mano, kad Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį prevencinėms ex ante priemonėms, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės taikytų Finansinio reglamento 63 straipsnio 2 dalį;

17.

mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog Sąjungos biudžetas būtų naudojamas organizacijoms ar projektams, atitinkantiems Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatytas Sąjungos vertybes, remti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; šiuo tikslu ragina Komisiją parengti į Finansinį reglamentą įtrauktinus glaustus rodiklius, kurie turėtų būti taikomi pasitelkiant rizika grindžiamą požiūrį ir naudojami tikslinei ex ante ir ex post kontrolei vykdyti, siekiant nustatyti galimus Sąjungos vertybių nesilaikymo atvejus naudojant ES lėšas;

18.

palankiai vertina Komisijos Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gaires, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir skatinti vienodą interesų konfliktų taisyklių aiškinimą ir taikymą; vis dėlto apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau aukščiausiu lygmeniu kyla su interesų konfliktais susijusių problemų; ragina Komisiją įvertinti, ar atitinkamos Finansinio reglamento nuostatos yra pakankamai veiksmingos siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos spręsti vykdant ir kontroliuojant ES biudžetą;

Skaitmeninės priemonės

19.

pabrėžia, kad svarbu žinoti, kaip naudojamos ES lėšos ir kas iš tiesų jomis naudojasi, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir ypač nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų atvejus; pažymi, kad Biudžeto kontrolės komiteto užsakytas 50 didžiausių ES lėšų gavėjų tyrimas atskleidė, kad duomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ekonominės veiklos vykdytojus arba jų tikruosius savininkus, yra sunkiai prieinami arba jų visai nėra; mano, kad privalomai centralizavus informaciją bendroje sąveikioje ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistemoje bei patogioje naudoti viešoje ES duomenų bazėje, kurioje būtų kaupiama informacija apie tiesioginius ir galutinius naudos gavėjus ir kompiuterio skaitomu formatu prieinami duomenys, būtų galima įveikti susiskaidymo ir skaidrumo trūkumo problemą, į kurią atkreiptas dėmesys tyrime, ir sustiprinti visuomenės vykdomą tikrinimą ir pasitikėjimą ES viešosiomis išlaidomis; pažymi, kad tai kartu su išsamia interesų konflikto apibrėžtimi ES lygmeniu pagerins veiksmingą ES finansinių interesų apsaugą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Pandoros dokumentus, reikia skubiai užtikrinti skaidrumą tikriesiems savininkams; pabrėžia Europos prokuratūros vaidmenį ir jos bendradarbiavimo su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba svarbą;

20.

pabrėžia, kad į Finansinį reglamentą turėtų būti įtrauktos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, jog atsakingi subjektai rinktų ir saugotų vienodus duomenis apie ekonominės veiklos vykdytojus ir tikruosius savininkus, kad juos būtų galima identifikuoti visose ES programose, nepriklausomai nuo to, kas įgyvendina šias programas, ir nuo jų valdymo būdo (tiesioginio, netiesioginio ar pasidalijamojo); ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad tai būtų daroma skaitmeniniu, sąveikiu ir standartizuotu informacijos rinkimu apie Sąjungos lėšų gavėjus, įskaitant tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos iš Sąjungos finansavimo, ir jų tikruosius savininkus; mano, kad šie reikalavimai turėtų atspindėti visą aktualią informaciją, siekiant sustiprinti Komisijos gebėjimus ir pajėgumus nustatyti sukčiavimo atvejus; pabrėžia, kad reikia pašalinti visas technines ir teisines kliūtis, trukdančias rinkti duomenis apie įmonių struktūrą ir tikruosius savininkus;

21.

pabrėžia, kad duomenys iš esmės galėtų būti skelbiami viešai, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų ir nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos; pripažįsta, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas neįžvelgia bendrų su duomenų apsauga susijusių problemų užtikrinant tokį sąveikumą, tačiau pabrėžia, kad reikalingas aiškus teisinis pagrindas; mano, kad audito ir kontrolės tikslais surinkta privaloma informacija turi apimti bent juridinių asmenų registracijos numerį, nacionalinį fizinių asmenų identifikavimo numerį, atitinkamą arba unikalų konkrečios ES finansavimo programos atpažinties kodą, naudos gavėjo, subrangovų, tikrųjų savininkų tipo nuorodą, tai, ar paramos gavėjas gauna ir valstybės pagalbą, bei kontaktinę informaciją; pabrėžia, kad ši duomenų bazė neturėtų būti tik savireguliuojama, bet kad duomenų rinkinius turėtų sukurti Komisija arba išorės institucija siekiant užtikrinti nuoseklius ir aukštos kokybės duomenis; prašo, kad informacija apie ES lėšų gavėjus būtų viešai prieinama bent penkerius metus;

22.

pabrėžia, kad sistema turi palengvinti atskirų sumų, susijusių su tuo pačiu tiesioginiu ar galutiniu naudos gavėju arba tikruoju savininku, sumavimą, ir turi būti prieinama visomis ES kalbomis; mano, kad viešai prieinamos sistemos turėtų palengvinti tiek individualią paiešką naudojant internetinę priemonę, tiek sisteminę analizę didelio kiekio atsisiuntimų būdu, kompiuterio skaitomu ir sąveikiu formatu; pabrėžia, kad standartizuoti ir atviri duomenys per visą viešųjų pirkimų ciklą, įskaitant galutinius naudos gavėjus iš įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys, suteiks pilietinei visuomenei ir nevyriausybiniams subjektams priemonių rinkinį ir reikiamos informacijos viešųjų pirkimų rinkų vientisumui, sąžiningumui ir veiksmingumui stebėti; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti didesnį esamų ES ir nacionalinių duomenų bazių bei duomenų gavybos priemonių sąveikumą siekiant palengvinti rizikos analizę ir sukčiavimo nustatymą;

23.

pažymi, kad taikant pasidalijamąjį valdymą naudojama priemonė ARACHNE; pabrėžia, kad ARACHNE praturtina valdymo institucijų pateiktus duomenis viešai prieinama informacija, kad būtų galima nustatyti projektus, paramos gavėjus, sutartis ir rangovus, kurių atveju gali kilti ne tik sukčiavimo rizika, bet ir interesų konfliktai; mano, kad Finansinio reglamento 63 straipsnis turėtų būti pakeistas įtraukiant priemonę ARACHNE kaip privalomą bendrosios paskirties, neatsižvelgiant į valdymo būdą, naudojamą rizikos vertinimo priemonę, kurią Komisija teiktų valstybėms narėms ir kitiems subjektams, kuriems pavesta naudoti Sąjungos lėšas ir kurie turėtų būti įpareigoti teikti šiai priemonei informaciją; mano, kad Finansiniame reglamente turėtų būti nurodyta, kokius rodiklius priemonė ARACHNE gali naudoti ekonominės veiklos vykdytojų rizikos laipsniui nustatyti; pabrėžia, kad tokius pagrindinius rodiklius reikia suderinti su ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) atmetimo pagrindais ir su Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vykdomais tyrimais, siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems uždrausta dalyvauti procedūroje, būtų matomi ir priemonėje ARACHNE; ragina užtikrinti kuo didesnį ARACHNE ir kitos programinės įrangos sąveikumą, kad būtų sumažintas poreikis į įvairias IT sistemas daug kartų įtraukti informaciją ir palengvinta su tuo susijusi administracinė našta; mano, kad ARACHNE turėtų būti paprastesnė ir patogesnė naudoti, be kita ko, rizikos rodiklių standartizavimo požiūriu, pvz., pasitelkiant vizualizacijas; pabrėžia visiškos atsakomybės už priemonę ARACHNE ir jos naudojimo teisių svarbą ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę perduoti priemonės valdymą, kai tinkama, vidaus tarnyboms;

24.

primena, kad 2018 m. buvo įsteigta aukšto lygio komisija, kurios užduotis – įvertinti duomenų bazėje esančius atvejus, kurie pateikiami ankstyvajam nustatymui arba draudimui dalyvauti procedūroje; ragina peržiūrint Finansinį reglamentą apsvarstyti EDES komisijos nuomonę, atsižvelgiant į jos su sistema susijusią patirtį, ir tuo pat metu, kaip ir Komisijai, pranešti apie tai Parlamentui; pažymi, kad EDES šiuo metu naudojama tik taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą; mano, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kurie pagal tiesioginį ir netiesioginį valdymą laikomi keliančiais riziką ES finansiniams interesams, taip pat turėtų būti laikomi keliančiais riziką pagal pasidalijamojo valdymo principą, ir atvirkščiai; todėl ragina, kad taikant pasidalijamąjį valdymą EDES naudojimas taptų privalomas; taip pat pažymi, kad EDES neatskiria didesnių korporacijų patronuojamųjų įmonių; ragina Komisiją nustatyti šį skirtumą bei ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje taisyklėse nurodyti, kuris tarptautinės ar kelių bendrovių korporacijos subjektas yra užregistruojamas ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje; ragina nustatyti prievolę atnaujinti EDES, kai tik įgyvendinimo procese dalyvaujantys subjektai nustato sukčiavimo ar kitus svarbius faktus; mano, kad juridiniai arba fiziniai asmenys (tikrieji savininkai), kuriems uždrausta dalyvauti procedūroje, visu draudimo laikotarpiu nebegalėtų būti galutiniai gavėjai arba naudos gavėjai, kuriems gali būti atliekami mokėjimai iš ES biudžeto; ragina Komisiją skatinti valstybes nares užtikrinti, kad šiems subjektams arba fiziniams asmenims visu draudimo dalyvauti procedūroje laikotarpiu nebūtų skiriami jokie įnašai iš nacionalinių biudžetų; apgailestauja, kad duomenų bazėje pateikiama palyginti nedaug ekonominės veiklos vykdytojų; mano, kad tai yra ženklas, jog EDES nėra tinkamai įgyvendinama; pabrėžia, kad 2020 m. EDES komisija išnagrinėjo 20 bylų ir rengėsi svarstyti 28 bylas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į bet kokį atsakomybės išplėtimą, komisijai svarbu skirti pakankamai išteklių; be to, ragina Komisiją peržiūrėti kriterijus siekiant sumažinti sudėtingumą ir padidinti EDES praktinį taikymą;

25.

pabrėžia, kad, nors labai svarbu žinoti, kas yra galutiniai ES lėšų gavėjai, siekiant užtikrinti tinkamą jų panaudojimą, svarbus vaidmuo tenka ir skaitmeninių konkursų platformų, skirtų ES fondams, prieinamumui ir paprastumui; primena, kad Komisija, siekdama užtikrinti pakankamą MVĮ dalyvavimą, patvirtino koncepciją „skaitmeninis projektavimas“ ir principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; todėl ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į šiuos principus peržiūrint Finansinį reglamentą 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkinio įgyvendinimo požiūriu;

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą

26.

apgailestauja dėl to, kad pagal ankstesnę DFP tik 21,7 proc. ES programų buvo nustatyti su lytimi susiję rodikliai; primygtinai reikalauja, kad rengiant ir vykdant biudžetą būtų geriau atsižvelgiama į lyčių aspekto integravimą, be kita ko, taikant tikslines paskatas; ragina sistemingai ir išsamiai rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis įgyvendinant visas ES politikos kryptis ir programas, kad būtų galima įvertinti poveikį lyčių lygybei; tikisi, kad Komisija parengs metodiką, pagal kurią 2021–2027 m. DFP laikotarpiu programos lygmeniu bus vertinamos atitinkamos išlaidos, laikantis TIS; ragina Komisiją įtraukti lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą į atitinkamas Finansinio reglamento nuostatas;

Klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimas

27.

pakartoja Sąjungos įsipareigojimą bent 30 proc. išteklių, numatytų pagal 2021–2027 m. DFP ir NGEU, skirti kovai su klimato kaita, kaip nustatyta TIS; tikisi, kad Komisija parengs patikimą ir aiškią klimato išlaidų ir jų veiksmingumo stebėjimo metodiką ir ją nuosekliai taikys visose politikos srityse; pabrėžia, kad biudžeto vykdymo taisyklės turi atspindėti šią metodiką, kuri leistų veiksmingai ir efektyviai stebėti kovai su klimato kaita skiriamas lėšas tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityse; ragina Komisiją, vadovaujantis TIS, į susijusias Finansinio reglamento nuostatas įtraukti atitinkamas nuorodas į klimato aspekto integravimą ir stebėjimą siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas būtų atsparus klimato kaitos poveikiui;

28.

pabrėžia, kad svarbu tiksliai stebėti išlaidas, padedančias sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti, remiantis veiksminga, skaidria ir išsamia metodika, kurią turi nustatyti Komisija, bendradarbiaudama su Parlamentu ir Taryba; pabrėžia, kad Finansiniame reglamente nustatytos biudžeto vykdymo taisyklės taip pat turi atspindėti šią metodiką;

29.

mano, kad Finansiniame reglamente turėtų atsispindėti reikšmingos žalos nedarymo principo įgyvendinimas, laikantis pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę paskelbtų gairių;

Europos socialinių teisių ramstis

30.

laikosi nuomonės, kad Finansinis reglamentas turėtų sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį; mano, kad prieš išmokant mokėjimus iš ES biudžeto turėtų būti užtikrinta, kad paramos gavėjai laikytųsi pagrindinių darbuotojų įdarbinimo sąlygų ir darbuotojų saugos bei sveikatos standartų;

Įsipareigojimų panaikinimas

31.

siūlo, kad dėl visiško ar dalinio projektų neįgyvendinimo pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį panaikintų asignavimų pakartotinis panaudojimas apimtų ne tik mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet būtų įtraukiami visi asignavimai; mano, kad visi panaikinti asignavimai turėtų būti suteikiami kitais metais po jų panaikinimo;

ES patikos fondai

32.

primygtinai reikalauja peržiūrėti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento vaidmenį steigiant, prižiūrint ir kontroliuojant patikos fondus, įskaitant steigiamojo susitarimo rengimą ir Sąjungos įnašo mobilizavimą, tokio fondo įgyvendinimą, veiklos pratęsimą ir galimą likvidavimą; pakartoja, kad Parlamentas šiame procese dalyvautų bent kaip stebėtojas ir galėtų stebėti tam tikro patikos fondo valdymo organų veiklą; pabrėžia, kad išsami ir laiku teikiama kiekybinė ir kokybinė informacija apie bet kokio patikos fondo įgyvendinimą yra labai svarbi, kad Parlamentas galėtų veiksmingai vykdyti savo demokratinės priežiūros ir tikrinimo funkcijas; primena, kad plačiai naudojant patikos fondus pažeidžiamas ES biudžeto vieningumo principas;

33.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos patikos fondai užtikrintų aiškų Sąjungos matomumą ir prašo jos didinti informuotumą apie patikos fondų rezultatus bei pasiekimus, stiprinant nuostatas dėl veiksmingos komunikacijos su piliečiais ir tvirtesnių komunikacijos veiklos sąsajų, kaip Europos struktūrinių ir investicijų fondų atveju;

Viešieji pirkimai

34.

pažymi, kad Komisijos viešųjų pirkimų vadovas paskutinį kartą atnaujintas 2020 m. sausio mėn., tačiau nebuvo nei viešai paskelbtas, nei perduotas Parlamentui, kad jis pateiktų savo nuomonę; prašo, kad dėl būsimų peržiūrų būtų reguliariai konsultuojamasi su Parlamentu ir jis būtų informuojamas apie šio vadovo taikymą;

35.

pažymi, kad dabartinė sąvokos „profesinių interesų konfliktas“ apibrėžtis apima tik interesų konfliktą, darantį poveikį ekonominės veiklos vykdytojo gebėjimui vykdyti sutartį; ragina Komisiją pateikti aiškesnę apibrėžtį ir užtikrinti, kad jos viešųjų pirkimų įgyvendinimo taisyklėse nebūtų leidžiama skirti su politika susijusių paslaugų sutarčių įmonėms, kurių ekonominę kontrolę vykdo patronuojančioji bendrovė arba grupė, kuriai priklauso akcijos, susijusios su veikla, neatitinkančia ES aplinkosaugos, socialinių ir žaliojo kurso tikslų;

36.

prašo Komisijos iš dalies pakeisti Finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies c punktą ir įtraukti sąvokos „profesinių interesų konfliktas“ apibrėžtį, siekiant užtikrinti, kad ES institucijos galėtų imtis rizikos mažinimo priemonių konkursų dalyvių, turinčių finansinių interesų sudarant su politika susijusias paslaugų sutartis, atveju, atsižvelgiant į Europos ombudsmeno sprendimą bendrame tyrime Nr. 853/2020/KR dėl Komisijos sprendimo skirti sutartį investicijų valdymo bendrovei „BlackRock“, kad būtų atliktas aplinkos, socialinių ir valdymo tikslų integravimo į ES bankininkystės taisykles tyrimas; pakartoja, kad Komisijos viešųjų pirkimų sutarčių dėl paslaugų bendrosiose sąlygose yra standartinės nuostatos dėl profesinių interesų, nesuderinamų su reikalavimais rangovams aktyviai atskleisti bet kokias situacijas, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas; ragina Komisiją atnaujinti ir sustiprinti Finansinį reglamentą siekiant spręsti profesinių interesų konfliktus ir toliau didinti pasiūlymus teikiančių pareiškėjų savanoriško pranešimo apie juos tikslumą ir išsamumą, pvz., parengti tinkamas sankcijas, jei nesilaikoma savanoriškų pranešimų reikalavimų, įskaitant laikiną draudimą dalyvauti viešuosiuose konkursuose sunkių pažeidimų atveju;

37.

mano, kad visos ES institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus, savo interneto svetainėse turėtų paskelbti aiškias taisykles dėl įsigijimo, išlaidų ir stebėsenos, taip pat kaip įmanoma skaidriau skelbti visas skirtas sutartis; atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktas gaires, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis; šiuo požiūriu ragina Komisiją rinkti informaciją apie perkančiųjų organizacijų patyrimą, susijusį su viešųjų pirkimų sistema, ypač jos poveikį MVĮ, ir vertinti jį bei atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant Finansinį reglamentą, nustatant išskirtinių ir neįprastų aplinkybių, kuriomis galima taikyti laikiną, ribotą ir (arba) reikiamą lankstumą įgyvendinant viešųjų pirkimų taisykles, apibrėžimo kriterijus;

38.

pažymi, kad atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą reikėtų atsižvelgti į savarankiškus strateginius ES interesus, įskaitant sąžiningą konkurenciją, ir į poreikį skatinti ES darbo vietų kūrimą daugelyje pramonės šakų, kurios yra svarbios siekiant Sąjungos ateities politikos tikslų, kartu užtikrinant vienodas sąžiningos konkurencijos sąlygas; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nustatyti plataus užmojo sutarties skyrimo kriterijai, ypač atsižvelgiant į projektų Europos pridėtinę vertę ir į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principą; ragina į viešųjų pirkimų taisykles įtraukti apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti tą įmonių veiklą, kuri prieštarauja sprendime dėl sutarties skyrimo nustatytiems Sąjungos socialiniams ir aplinkos tikslams;

39.

pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų sprendžiama galimo užsienio subsidijų iškreipiamojo poveikio bendrajai rinkai problema ir jis yra pagrindinis atnaujintos ES pramonės strategijos įgyvendinimo elementas; ragina Komisiją atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą atsižvelgti į šią pramonės strategiją, siekiant užtikrinti sąžiningas ir konkurencingas sąlygas bendrojoje rinkoje;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

40.

pažymi, jog EP nariai labai suinteresuoti siūlyti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir tai, kad Komisija turi taikyti griežtą pasiūlymų atrankos procedūrą, kad atitiktų ribotus finansinius išteklius, skirtus šiems projektams ir veiksmams; mano, kad turimiems finansiniams ištekliams ir pritarimui pasiūlymams gali būti taikomas didesnis lankstumas tarp trijų finansinių paketų, skirtų bandomiesiems projektams, parengiamiesiems veiksmams (pirmais metais) ir parengiamiesiems veiksmams (antraisiais ir trečiaisiais metais);

Auditas, kontrolė ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

41.

pažymi, kad pagal naująją biudžeto nomenklatūrą, patvirtintą kartu su 2021–2027 m. DFP, programų ir biudžeto skyrių atitiktis tapo tikslesnė, todėl Komisija turi didesnę veiksmų laisvę, susijusią su savarankiškais perkėlimais tarp programų krypčių; mano, kad turėtų būti užtikrintas tinkamas biudžeto valdymo institucijos atliekamas perkėlimų tikrinimas;

42.

kritiškai vertina audito ir kontrolės procedūrų trukmę pasidalijamojo valdymo srityje, įskaitant susijusių prieštaravimų procedūrų trukmę, kaip numatyta sektorių teisės aktuose; pabrėžia, kad dėl ilgai trunkančių procedūrų padidėja konfidencialių dokumentų informacijos nutekėjimo rizika; mano, jog nepakeliama tai, kad Komisija primygtinai reikalauja Parlamento laikytis audito ir prieštaravimų procedūrai taikomų konfidencialumo reikalavimų net ir tais atvejais, kai teisėtas viešasis interesas yra susijęs su visuomenės veikėjais; tikisi, kad Komisija sugriežtins pasidalijamojo valdymo audito ir kontrolės procedūras ir jas sutrumpins atsižvelgdama į tvarkaraštį, taikomą pagal Sąlygų reglamentą;

43.

primena, kad visos trys institucijos pripažįsta, jog asignuotosioms pajamoms taikomos galiojančios audito ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taisyklės, ir ragina tai tinkamai atspindėti Finansiniame reglamente;

44.

apgailestauja dėl to, kad audito ir prieštaravimų procedūros, taip pat finansinių pataisų taikymo procedūros šiuo metu trunka kelerius metus; ragina Komisiją peržiūrėti audito ir finansinių pataisų procedūrų taisykles, kad išvados būtų daromos laiku ir būtų greičiau susigrąžinamos nepagrįstai išmokėtos ES lėšos;

45.

pažymi, kad Finansinio reglamento 59 straipsnis yra susijęs su kompetencijos, reikalingos atitinkamiems biudžeto skirsniams įgyvendinti, suteikimu kitoms Sąjungos institucijoms; palankiai vertina tai, kad sąvoka „suteikimas“ pabrėžia kitų institucijų savarankiškumą valdant savo lėšas; vis dėlto pažymi, kad Komisija ne kartą ir nuosekliai laikėsi nuomonės, kad ji neturi galimybės tikrinti kitų institucijų vykdomos įgyvendinimo veiklos; siūlo spręsti šį klausimą pakeičiant Finansinio reglamento 260 straipsnį, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas būtų aiškiai atsakingas už kitų institucijų biudžeto vykdymo tikrinimą;

46.

mano, kad būtina iš dalies pakeisti Finansinio reglamento 2 straipsnio 67 dalį įtraukiant Europos prokuratūrą kaip Sąjungos instituciją;

47.

pažymi, kad Finansinio reglamento 262 straipsnyje reikalaujama, kad Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytos Sąjungos institucijos ir įstaigos praneštų apie priemones, kurių imtasi reaguojant į sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; mano, kad šiam reikalavimui būtų naudinga nustatyti pagrįstą ataskaitų apie priemones, kurių imtasi, pateikimo terminą; ragina Komisiją į Finansinio reglamento 262 straipsnį kaip terminą įrašyti po per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą apžvelgiamų metų einančių metų rugsėjo mėn. 30 d.;

48.

pažymi, kad Komisija pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles reguliariai vertina valstybių narių valdžios institucijų valdymo ir kontrolės sistemas; mano, kad vienoje valstybėje narėje nustatyti trūkumai nėra automatiškai taikomi kitoms valstybėms narėms ir kad taisomosios priemonės, susijusios su teisinių reikalavimų ar įgyvendinimo gairių koregavimu, turėtų būti proporcingos ir pritaikytos valstybei narei, kurioje nustatyti šie faktai;

49.

mano, kad ES vertinimai turėtų griežtai atitikti ES standartus; laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai galioja griežtesni nacionaliniai standartai, jų taikymas neturi pakenkti paramos gavėjui; mano, kad Finansinio reglamento 126 straipsnis dėl tarpusavio pasikliovimo vertinimais turėtų būti pakeistas siekiant atspindėti šį principą;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti visas supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybes; mano, kad atliekant patikras daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama supaprastinto išlaidų apmokėjimo apskaičiavimo ex ante tikrinimui, o ex post patikrinimai turėtų būti naudojami skaičiavimo sistemai tobulinti, išskyrus įtariamo sukčiavimo atvejus;

51.

mano, kad Finansinio reglamento 93 straipsnyje nustatyta pareiga, susijusi su darbuotojo veikimu ar neveikimu, yra pernelyg bendro pobūdžio ir turėtų būti labiau orientuota į didelį aplaidumą;

Žemės ūkis

52.

mano, kad ir toliau turėtų būti leidžiama nukrypti nuo taisyklės, pagal kurią Europos žemės ūkio garantijų fondo išlaidos turi būti įtrauktos į finansinių metų sąskaitas, remiantis Komisijos valstybėms narėms iki tų metų gruodžio 31 d. grąžintomis lėšomis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pritaikyti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti, kad Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai taikomos finansinės taisyklės būtų toliau taikomos, kai tik bus padaryti būtini pakeitimai, net jei šis fondas nevisiškai patenka į Bendrųjų nuostatų reglamento taikymo sritį (13);

o o

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(3) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23.

(5) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

(6) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(7) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(8) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 6.

(9) OL C 445, 2021 10 29, p. 15.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0103.

(11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0287.

(12) OL C 121, 2021 4 9, p. 1.

(13) OL L 231, 2021 6 30, p. 159.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/47

P9_TA(2021)0470

ES vaistų strategija

2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaistų strategijos (2021/2013(INI))

(2022/C 224/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius dėl konkurencijos reguliavimo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 35 straipsnį dėl visų ES piliečių teisės į sveikatos apsaugą,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19 (4), kurioje raginama parengti ES veiksmų planą dėl retųjų ir užleistų ligų,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Vaistų stygius: kaip spręsti kylančią problemą“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje (6),

—	atsižvelgdamas į Dohos deklaraciją dėl Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir visuomenės sveikatos (TRIPS sutartis) ir į 2003 m. rugpjūčio 30 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinės tarybos sprendimą dėl Dohos deklaracijos 6 punkto įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės mėn. 72-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją dėl vaistų, skiepų ir kitų sveikatos priežiūros produktų rinkų skaidrumo gerinimo,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (7),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (8),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (9),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų (10),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (11),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (12),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/933, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (13),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento Ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (14),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (15),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“ (COM(2020)0724) ir prie jo pridėtus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (16),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „ES vaistų strategija“ (COM(2020)0761),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „ES vakcinų nuo COVID-19 strategija“ (COM(2020)0245),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su vėžiu planas“ (COM(2021)0044),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 5 d. Komisijos veiksmų planą dėl medicinos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo strateginės darbotvarkės (SAMIRA), kuria remiamas Europos kovos su vėžiu planas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą „Pirmosios COVID-19 pandemijos pamokos“ (COM(2021)0380),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos komunikatą „Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) steigimas – tolesnis žingsnis kuriant Europos sveikatos sąjungą“ (COM(2021)0576),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo (COM(2018)0051) ir į darbą pagal EUNetHTA bendruosius veiksmus,

—	atsižvelgdamas į bendrą 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų ir 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų vertinimą (SWD(2020)0163),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl pacientams naudingų inovacijų,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl farmacijos sistemų pusiausvyros stiprinimo ES ir jos valstybėse narėse,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 18 d. Tarybos išvadas dėl patirties sveikatos srityje, įgytos dėl COVID-19 (17),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0317/2021),

kadangi sveikata yra būtina europiečių gerovės sąlyga, o vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra kertinis ES ir valstybių narių nacionalinės sveikatos politikos akmuo; kadangi Chartijoje pripažįstama pagrindinė piliečių teisė į aukštą gyvenimo kokybę sveikatos priežiūrą ir gydymą; kadangi visuomenės sveikatos sistemos yra labai svarbios siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir saugius, veiksmingus ir įperkamus vaistus; kadangi vienas iš pagrindinių ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos tikslų ir 3-iasis darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti pacientui galimybę gauti vaistų;

B.	kadangi viename iš 20-ies Europos socialinių teisių ramsčio, sustiprinto Porto deklaracija, principų pabrėžiama, kad kiekvienas turi teisę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas;

kadangi sveikatos srities politika visų pirma turi būti orientuota į pacientą, kuris turi būti įtrauktas į visą vaistų reguliavimo procesą; kadangi tarp valstybių narių ir jose yra prieinamumo nelygybė ir ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms, kuriems kyla specifinis pavojus sveikatai, įskaitant moteris, ypač nėščiąsias, vaikus, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius, lėtinėmis ligomis ir gretutinėmis ligomis sergančius pacientus, intensyvios terapijos skyriuose besigydančius pacientus ir ilgą laiką vaistus vartojančius asmenis;

kadangi didėjanti senėjančios visuomenės lėtinių ligų našta ir sveikatos poreikiai kartu su aukštomis ir kylančiomis vaistų kainomis ir didėjančios visuomenės sveikatos priežiūros išlaidos sukelia biudžeto ir prieinamumo apribojimus bei rimtą grėsmę Europos sveikatos sistemų tvarumui; kadangi siekiant teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas būtina priimti integruotus lėtinių ligų ir kitų ilgalaikių sveikatos sutrikimų modelius, grindžiamus į asmenį orientuotu ir daugiadalykiu požiūriu į sveikatos priežiūrą;

E.	kadangi kompetentinga, patikima, inovatyvi ir atspari Europos moksliniais tyrimais grindžiama vaistų pramonė labiau atitinka pacientų poreikius ir strateginius visuomenės sveikatos, ekonomikos augimo, užimtumo, prekybos ir mokslinės bei technologinės pažangos interesus;

F.	kadangi nauja Europos farmacijos strategija turėtų būti vertinama kaip naują galimybę;

kadangi 2019 m. vaistų gamintojai ES daugiausiai prisidėjo prie investicijų į mokslinius tyrimus – daugiau nei 37 mlrd. EUR; kadangi šiame sektoriuje yra 800 000 tiesioginių darbo vietų ir 109,4 mlrd. EUR prekybos perteklius; kadangi sektoriuje sukuriama maždaug tris kartus daugiau netiesioginių darbo vietų – tiek vartotojų, tiek tiekėjų grandyje – negu tiesioginių; apgailestauja, kad nėra suvestinių duomenų apie bendrą ES farmacijos sektoriaus viešojo finansavimo sumą;

kadangi įvairiose valstybėse narėse skiriasi sveikatos priežiūros sistemos, nacionalinis reglamentavimas, ES teisės aktų įgyvendinimas, kainodaros ir leidimų išdavimo procesai; kadangi šie skirtumai atsirado dėl valstybių narių kompetencijos sveikatos srityje; kadangi skirtumai gali sukelti farmacijos sektoriaus subjektų, veikiančių už savo šalies ribų, susiskaidymą ir nenuspėjamas aplinkybes; kadangi svarbu pripažinti, kad Komisija ir valstybės narės turi bendradarbiauti, siekdamos nustatyti plataus užmojo įgyvendinimo darbotvarkę su aiškiais terminais ir būtinu ilgalaikiu finansavimu, kad būtų galima įgyvendinti konkrečius veiksmus pagal ES vaistų strategiją;

I.	kadangi bendras vaistų vartojimas toliau auga tiek pasaulyje, tiek ES; kadangi didelė vaistų dalis yra išrašoma, išduodama, parduodama ar vartojama netinkamai; kadangi toks netinkamas vaistų vartojimas reiškia brangių išteklių švaistymą ir gali sukelti pavojų sveikatai ir aplinkai;

kadangi 40 proc. gatavų vaistų, kuriais prekiaujama ES, atvežama iš trečiųjų šalių, o 60–80 proc. vaistų veikliųjų medžiagų gaminama Kinijoje ir Indijoje; kadangi toks pagrindinių vaistų, vakcinų ir medicinos prietaisų sudedamųjų dalių gamybos dalies perkėlimas turi tiesioginių pasekmių vėlesnei pacientų gydymo stebėsenai;

K.	kadangi gamybos perkėlimą į trečiąsias šalis paprastai skatina mėginimas mažinti gamybos sąnaudas; kadangi šį taupymą daugiausia lemia griežtesni aplinkos, saugos ir darbo teisės standartai;

kadangi strategijoje pripažįstamas pagrindinis vaidmuo, kurį generiniai ir biologiškai panašūs vaistai atlieka smarkiai didinant vienodas galimybes pacientams ir užtikrinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą, ir kad jų patekimas į rinką pasibaigus išimtinio galiojimo laikotarpiui neturėtų būti atidėtas;

M.	kadangi biologiškai panašūs vaistai suteikia ir kitų galimybių, ne tik galimybę gauti vaistų, pvz., dalijantis nauda sveikatos priežiūros srityje ir taip užtikrinant geresnę sveikatos priežiūrą ir paslaugas pacientams;

kadangi dauguma farmacijos pramonės inovacijų pacientams iš tikrųjų neužtikrina esminio pagerėjimo, bet yra vadinamieji „me-too“ analogiški vaistai, kurie tėra tik dar viena medžiaga, skirta tam pačiam terapiniam gydymui, tačiau neatneša didesnės naudos arba užtikrina tik nedidelį pagerėjimą su gerokai didesnėmis sąnaudomis; kadangi pacientams būtų naudinga, jei Europos farmacijos pramonės sistema būtų labiau skatinamos realios proveržio inovacijos;

kadangi yra įtikinamų įrodymų, kad vaistai patenka į aplinką, visų pirma į dirvožemį ir vandenį; kadangi jų buvimas gali turėti neigiamą poveikį laukiniams gyvūnams, pvz., žuvims, paukščiams ir vabzdžiams, ir dėl to daryti didesnį poveikį atskirų ekosistemų stabilumui; kadangi šie vaistai taip pat aptinkami geriamajame vandenyje mažesne koncentracija; kadangi Europos žaliuoju kursu turi būti skatinama gyvybinga, dinamiška, tvari ir švari farmacijos pramonės plėtra ES;

P.	kadangi, siekiant sumažinti išteklių naudojimą, išmetamą farmacijos atliekų bei likučių kiekį ir lygį aplinkoje, reikia imtis veiksmų per visą vaisto gyvavimo ciklą;

kadangi COVID-19 krizė daro poveikį tiek žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, tiek ekonomikai; kadangi ji atskleidė ES stipriąsias ir silpnąsias puses; kadangi siekiant sustiprinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą tarpvalstybinėms grėsmėms būtinas didesnė Europos integracija, taip pat intensyvesnis dalijimasis epidemiologiniais ir sveikatos duomenimis ES lygmeniu; kadangi Europos sveikatos sąjunga turėtų prisidėti prie glaudesnio valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo, koordinavimo ir dalijimosi žiniomis sveikatos klausimais ir juos skatinti taip pat didinti ES pajėgumus kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos sutrikus pasaulinei tiekimo grandinei išryškėjo ES priklausomybė nuo trečiųjų šalių sveikatos priežiūros sektoriuje; kadangi siekiant sukurti tinkamą Europos atsaką ir spręsti šį ilgalaikį uždavinį labai svarbu suvokti pagrindines vaistų stygiaus priežastis; kadangi ES atviras strateginis savarankiškumas ir tiekimo saugumas turėtų būti užtikrinami įvairinant būtinųjų vaistų ir vaistų tiekimo grandines, įskaitant Europos gamybos vietas, taip pat taikant viešųjų pirkimų taisykles, pagal kurias kaina neturėtų būti laikoma vieninteliu kriterijumi;

kadangi kilus COVID-19 pandemijai nesuderinti nacionalinio lygmens veiksmai, kaip antai pertekliaus laikymas ir itin didelių atsargų kaupimas, pakenkė pajėgumams užtikrinti vienodą tiekimą visoms rinkoms; kadangi reikėtų pasimokyti iš šios patirties, kad tai nepasikartotų bet kokioje būsimoje krizinėje situacijoje;

kadangi COVID-19 patirtis taip pat parodė Europos farmacijos pramonės ir gamintojų atsparumą ir tai, kad jie turi nenumatytų atvejų planus, kad kuo mažiau sutriktų itin svarbių produktų tiekimas; kadangi tai taip pat buvo įmanoma dėl užmegzto dvišalio dialogo ir abipusio bendravimo, paklausos situacijos matomumo ir glaudaus vyriausybių / reguliavimo institucijų ir subjektų bendradarbiavimo, kurie turėtų būti palaikomi ir reguliariai tęsiami;

U.	kadangi siekiant, kad farmacijos strategija būtų visapusiškai veiksminga, būtina į ją įtraukti COVID-19 krizės metu įgytą patirtį ir atsižvelgti į nepatentuotų vaistų pramonės atsparumą, parodytą COVID-19 protrūkio metu, bei jais remtis naudojant esamus Europos gamybos pajėgumus;

kadangi dėl pandemijos dar labiau išryškėjo jau anksčiau egzistavusios problemos, susijusios su pasauline vaistų gamyba ir tiekimu, tokios kaip ribotas mažiausiai išsivysčiusių ir vidutinių pajamų šalių pajėgumas gaminti vakcinas, pagrindinių vaistų trūkumas ir netolygus tiekimo grandinės veikimas; kadangi įgyvendinant ES vakcinų strategiją sėkmingai teikiamos vakcinos visiems ES piliečiams; kadangi ES pirmauja pasaulyje skiepų tiekimo srityje – nesiliauja eksportuoti vakcinas, įsteigė bei finansuoja priemonę COVAX; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visiškai paskiepyti mažų ir vidutinių pajamų šalis;

W.	kadangi novatoriški mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, pvz., VACCELERATE, pandemijos metu pasiteisino ir turėtų būti ilgalaikiai;

kadangi genų ir ląstelių terapija, individualizuotoji medicina, nanotechnologijos, naujos kartos vakcinos, e. sveikata ir iniciatyva „1+ milijonas genomų“ gali būti naudingos visų ligų prevencijai, diagnostikai, gydymui ir priežiūrai, jei jos yra veiksmingos, saugios, įperkamos ir prieinamas visiems pacientams, kuriems jų reikia;

kadangi pagal bendros sveikatos koncepciją vaistų strategija apima visą vaistų ir medicinos prietaisų gyvavimo ciklą, įskaitant pirminės medžiagos rinkimą ir gamybą, mokslinius tyrimus, bandymus, gamybą, leidimus, farmakologinį budrumą prieš ir po pateikimo rinkai, vartojimą ir šalinimą, ir padeda siekti Europos žaliojo kurso tikslų, Europos kovos su vėžiu plano, skaitmeninės pertvarkos, žiedinės ekonomikos ir pramonės strategijos tikslų ir neutralaus poveikio klimatui;

kadangi, siekiant užtikrinti Sąjungos pirmavimą farmacijos srityje, strategija turi būti sutelkta į Europos vaistų mokslinių tyrimų inovacinio potencialo stiprinimą, pacientų poreikių tenkinimą, taip pat sąsajos su ES pramonės strategija, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) strategija ir Europos sveikatos duomenų erdve pripažinimą ir stiprinimą;

Į pacientą orientuota sveikatos politika

primena, kad sveikatos priežiūra yra žmogaus teisė, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; apgailestauja, kad valstybėse narėse ir skirtinguose valstybių narių regionuose yra nevienoda prieiga prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant prieigą prie vaistų; ragina imtis nacionalinių ir ES priemonių, įskaitant, kai tinkama, teisėkūros priemones, kad būtų pašalinti šie skirtumai ir užtikrinta pacientų teisė į visuotinę, gerai veikiančią, saugią ir savalaikę prieigą prie pagrindinių, įperkamų ir naujoviškų vaistų;

pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra atsakinga už farmacijos srities teisės aktus ir papildo visuomenės sveikatos politiką, ji turėtų stengtis koordinuoti nacionalines priemones, kad visiems ES piliečiams ir gyventojams būtų užtikrintos galimybės naudotis prieinamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

pabrėžia, kad geostrateginiu požiūriu ES neabejotinai būtina atgauti nepriklausomybę sveikatos priežiūros srityje ir sukurti diversifikuotą tiekimo grandinę, kad būtų užtikrintas vaistų, medicinos įrangos, medicinos priemonių, veikliųjų medžiagų, diagnostikos priemonių ir vakcinų tiekimas greitai, prieinamomis kainomis ir efektyviai ir užkirstas kelią jų trūkumui, pirmenybę teikiant pacientų interesams ir saugumui;

pabrėžia, kad COVID-19 sukėlė beprecedenčių problemų sveikatos sistemoms ir jų tvarumui, tačiau taip pat turėjo dramatišką poveikį pacientams, įskaitant sergančius lėtinėmis ligomis, ir jų galimybėms gauti gydymą bei priežiūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti bendrą pandemijos poveikį pacientams ir sveikatos priežiūros sistemų atsparumui ir spręsti su tuo susijusias problemas, taip pat bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad nė vienas pacientas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad priežiūros tęstinumas būtų užtikrintas net ir ekstremaliosiomis situacijomis;

pabrėžia, kad viešosiomis investicijomis į mokslinius tyrimus turėtų būti siekiama stiprinti visuomenės sveikatą ir patenkinti nepatenkintus medicininius poreikius, ypač tose srityse, kurių neapima privatusis sektorius, nustatytus dalyvaujant reguliavimo institucijoms, akademinei bendruomenei, sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir mokėtojams ankstyvaisiais mokslinių tyrimų ir plėtros etapais, siekiant užtikrinti, kad mokslinių tyrimų prioritetai atitiktų visuomenės poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad prasmingas pacientų įsitraukimas ir dialogas per visą vaistų ir kitų gydymo būdų gyvavimo ciklą yra būtina sąlyga siekiant didelės vertės inovacijų ir bendros farmacijos strategijos sėkmės, o įgyvendinant strategiją taip pat reikia tinkamai konsultuotis su vartotojų ir pacientų atstovais;

ragina Komisiją, koordinuojant Europos vaistų agentūrai (EMA), pradėti nepatenkintų medicininių poreikių apibrėžimo procesą, kad būtų sukurta visuotinai priimta apibrėžtis, kuri padėtų geriau orientuotis į mokslinių tyrimų poreikius ir padėtų išvengti įvairių nepatenkintų medicininių poreikių apibrėžčių, kurios ankstyvuoju etapu lemia pernelyg dideles vaistų pardavimo kainas;

ragina Komisiją sieti, naudojant sverto principą, ir koordinuoti farmacijos, pramonės ir skaitmeninę strategijas, atnaujintą ES prekybos politiką ir kitas susijusias politikos sritis siekiant skatinti Europos konkurencingumą ir užtikrinti, kad ES galėtų konkuruoti su varžovų regionais;

pabrėžia, kad viešosios ir privačiosios investicijos į mokslinius tyrimus ir novatoriškų diagnostikos priemonių kūrimą, taip pat galimybė gauti saugių, įperkamų, veiksmingų ir kokybiškų vaistų ir gydimą yra labai svarbios siekiant pažangos ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse bei pagerinti pacientų gyvenimo kokybę;

primena, kad viešosios ir privačiosios investicijos turėtų būti suderintos su būtinomis reglamentavimo ir teisėkūros priemonėmis, kad būtų patenkinti pacientų gydymo ir diagnostiniai poreikiai, įskaitant retąsias ir lėtines ligas, suaugusiųjų retas onkologines ir vaikų onkologines ligas, taip pat neurodegeneracines ligas, ir sprendžiama įgyto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problema;

10.

palankiai vertina Komisijos ketinimą įvertinti ir peržiūrėti dabartinių paskatų sistemą; ragina Komisiją skatinti konkurenciją pritaikant reguliavimo sistemą ir skatinant investicijas į nepatentuotus ir vaikams skirtus vaistus, įskaitant skirtus onkologinėms ligoms, vaikų vėžiui ir neurologinėms ligoms;

Vaistai ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

11.

pabrėžia rimtą ir nuolat didėjančią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką visuomenės sveikatai, aplinkai, maisto gamybai ir ekonomikos augimui; pripažįsta visuomenės sveikatos kampanijų, kuriomis siekiama užkirsti kelią infekcijoms naudojant vakcinas, vertę;

12.

mano, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai; ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti projektus, kuriais siekiama gerinti diagnostiką ir kurti naujus antibiotikus, taip pat parengti apdairaus antibiotikų vartojimo instrukciją ir informuotumo didinimo kampaniją sveikatos priežiūros specialistams, kad būtų skatinamas tikslingesnis gydymas, atsižvelgiant į realius pacientų poreikius;

13.

ragina Naujoviškų vaistų iniciatyvos įmonę ir Europos investicinį banką aktyviau įsitraukti į novatoriškų iniciatyvų finansavimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje; pažymi, jog svarbu įgyvendinti bendrą veiksmų planą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir sveikatos infekcijų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę gauti naujų antibiotikų, išlaikant galimybę naudotis jau turimais;

14.

mano, kad būtina parengti bendras ES gydymo antimikrobinėmis medžiagomis gaires, nustatyti atsekamo antimikrobinių medžiagų naudojimo mažinimo tikslus ES lygmeniu ir ES lygmeniu surengti koordinuotas informavimo apie įgytą atsparumą antimikrobinėms medžiagoms kampanijas, siekiant didinti informuotumą apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, atsparius jų variantus ir jų padarinius;

15.

pabrėžia, kad vadovaujantis bendros sveikatos koncepcija turėtų būti mažinamos ir optimaliai naudojamos antimikrobinės medžiagos, taip pat kuriami nauji vaistai, įskaitant antimikrobines medžiagas; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti esamą teisinę sistemą, susijusią su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos persvarstymo;

Moksliniai tyrimai farmacijos srityje

16.

ragina Komisiją įvertinti ir prireikus persvarstyti paskatų sistemą naujų vaistų, skirtų nepatenkintiems diagnostiniams ir gydymo poreikiams tenkinti, moksliniams tyrimams ir kūrimui, vertinant farmacijos pramonės remiamus kovos su vėžiu, įskaitant vaikų vėžį, projektus pirmenybę teikti visuomenės interesams ir pacientų saugai, visų pirma teikiant paskatas pirmą kartą vaikams naudojamų vaistų nuo vėžio kūrimui, retųjų ligų, neurodegeneracinių ir psichikos ligų gydymui bei atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kūrimui, siekiant rasti daugiau gydymo galimybių ir patenkinti pacientų bei sveikatos sistemų poreikius;

17.

ragina Komisiją skatinti kurti visos ES sistemą, kuri padėtų įgyvendinti nacionalinius kovos su šiomis ligomis planus ir reguliariai juos vertinti, taip pat ragina valstybes nares remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama nepatenkintiems medicininiams poreikiams; pabrėžia, kad vien tyrimų iniciatyvomis grįsta sistema nebus galima pasiekti būtinų kovos su retomis ligomis tikslų;

18.

ragina Komisiją skirti viešąjį finansavimą moksliniams tyrimams, siekiant ištirti galimybę naudoti pakeistos paskirties vaistus, ne pagal leidime prekiauti nurodytas indikacijas naudojamus vaistus ir nepatentuotus vaistus, kuriuos galima saugiai ir veiksmingai naudoti pacientams; pabrėžia, kad vaistai, gauti atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus, turi būti vienodai prieinami visoje Sąjungoje už sąžiningą ir prieinamą kainą ir kad prireikus rinkodaros leidimo turėtojas gali apsvarstyti galimybę savanoriškai išduoti neišimtines šių vaistų licencijas; pabrėžia, kad ES finansavimas turėtų būti nukreiptas tiems projektams, kuriuose labiausiai reikalingi tyrimai;

19.

pabrėžia, kokios svarbios yra nuolatinės inovacijos, įskaitant nepatentuotų vaistų grupę, kad būtų patenkinti nepatenkinti pacientų poreikiai; ragina Komisiją parengti paskirtį atitinkančią reguliavimo sistemą, kuri suteiks galimybę sukurti pridėtinę vertę teikiančius vaistus, taip pat pripažinti šią įperkamų inovacijų kategoriją, numatant tinkamas paskatas, dėl jų svarbos sveikatos priežiūros sistemoms;

20.

palankiai vertina iniciatyvą pradėti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama išbandyti sistemos nuostatas dėl papildomų indikacijų skirti nepatentuotus vaistus ir sukurti galimų reguliavimo veiksmų pagrindą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pramonės ir akademinės bendruomenės indėlis ir jų dalyvavimas yra būtini ir svarbūs;

21.

ragina Komisiją, palaikant dialogą su valstybėmis narėmis, parengti farmacijos teisės aktų sistemą ir kompensavimo sistemą siekiant remti prasmingas pacientams inovacijas ir skatinti vartoti mažiau analogiškų („me-too“) vaistų, kurie neturi pridėtinės vertės, arba labai brangių vaistų, kurie pacientams užtikrina tik nedidelį pagerėjimą;

22.

ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 141/2000 ir Reglamentą (EB) Nr. 1901/2006; ragina įvertinti finansavimo veiksmingumą ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus, ypač siekiant pagerinti vietos sveikatos institucijų, universitetų ir pramonės ryšius; pripažįsta, kad reikia labiau tobulinti šiuos reglamentus, kuriais siekiama patenkinti pacientų poreikius, ir ragina Komisiją sudaryti sąlygas imtis priemonių, skirtų svarbioms nepakankamai išvystytoms sritims, siekiant racionalizuoti, supaprastinti ir pritaikyti reglamentavimo procedūras;

23.

pabrėžia, kad visuomenės sveikatos institucijų patvirtinta moksliškai pripažinta integruota medicina gali būti naudingi pacientams gydant šalutinius kelių ligų, pvz., vėžinių susirgimų, simptomus ir reiškinius; pabrėžia, kad svarbu plėtoti visa apimantį, integracinį ir į pacientą orientuotą požiūrį ir prireikus skatinti papildomai naudoti šiuos gydymo būdus prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams;

24.

ragina Komisiją remti papildomus mokslinius tyrimus nepakankamai atstovaujamoms gyventojų grupėms, pvz., pagyvenusiems žmonėms, vaikams, moterims ir sergantiems gretutinėmis ligomis, įskaitant nutukimą kaip pagrindinę gretutinę ligą, o jam esant – kaip pagrindinę lėtinę ligą, dėl kurios susergama kitomis neužkrečiamosiomis ligomis; pabrėžia, kad atliekant vaistų ir gydymo būdų mokslinius tyrimus, diagnozę ir gydymą ir vertinant jų poveikį reikia atsižvelgti į lytį, nes atliekant biomedicinos ir sveikatos srities mokslinius tyrimus ir renkant duomenis nepakankamai dalyvauja visų amžiaus grupių moterys; pabrėžia, kad dėl to moterų, taip pat vyresnio amžiaus asmenų, duomenų bazė yra silpnesnė, todėl daugeliui moterų ligos diagnozuojamos nepakankamai, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų srityje;

25.

ragina Komisiją remtis darbu, atliktu įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą, ir užtikrinti, kad Europa taptų pasauliniu mokslinių tyrimų ir plėtros kompetencijos centru naujose, novatoriškose medicinos srityse; pabrėžia, kad pažangiausios technologijos, pvz., nanomedicina, gali padėti spręsti dabartinius gydymo uždavinius tokiose srityse kaip vėžys ir širdies ir kraujagyslių ligos; pabrėžia, kad šios novatoriškos medicinos sritys turėtų būti autorizuojamos pagal centralizuotą nanomedicinos patvirtinimo sistemą;

26.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES biomedicininių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas priklausytų nuo visiško investicijų skaidrumo ir atsekamumo, tiekimo užtikrinimo visoms valstybėms narėms ir įsipareigojimo padėti pacientams pasiekti geriausių rezultatų, visų pirma užtikrinant, kad pagaminti vaistai būtų jiems prieinami ir įperkami;

27.

pabrėžia, kad vaistų moksliniai tyrimai, gamyba ir naudojimas turi būti grindžiami etikos principais, kuriais užtikrinama pagarba asmens gyvybei, orumui ir neliečiamybei;

28.

ragina Komisiją skatinti mokslinių tyrimų plėtrą skausmo terapijos vaistų srityje;

29.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. vasario 5 d. Komisija paskelbė strateginę programą dėl jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo medicinos tikslams (SAMIRA planas); prašo, kad Komisija, peržiūrėdama vaistų srities teisės aktus, nustatytų reglamentavimą, pritaikytą spinduliuotės ir branduolinių technologijų diegimui ne tik diagnostikos, bet ir gydymo tikslais;

30.

prašo, kad farmacijos sektoriuje būtų inicijuotas bendriems Europos interesams svarbus projektas (PIIEC), kuriame reikia iš anksto nustatyti tikslines ligas ar technologijas;

31.

pažymi, kad galima sutelkti kelias Europos programas farmaciniams tyrimams finansuoti, kaip tai daroma programos „Europos horizontas“, „InvestEU“, „ES – sveikatos labui“, sanglaudos politikos ir Skaitmeninės Europos programos, skirtos projektams, kuriais visų pirma siekiama diegti dirbtinį intelektą (DI), atveju;

32.

ragina, kad ES vaistų strategijoje daugiau ir detalesnio dėmesio būtų skiriama visiems su lytimi susijusių vaistų aspektams; pabrėžia, kad atliekant vaistų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama remti su lytimi susijusios medicinos mokslinius tyrimus ir plėtrą, būtina atsižvelgti į visuomenės įvairovę ir su lytimi susijusius fiziologijos klausimus ir užtikrinti, kad į šiuos klausimus būtų atsižvelgiama suteikiant rinkodaros leidimą;

Vaistų kainų nustatymas ir įsigijimo išlaidos

33.

ragina Komisiją skatinti dialogą su valstybėmis narėmis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų propaguojami „pagaminti Europoje“ vaistai, stiprinant gamybos ir tiekimo atsparumą, įvertinant papildomus nacionalinių kainų nustatymo kriterijus, pacientams nepatiriant papildomų išlaidų ir nedarant poveikio sveikatos priežiūros sistemos tvarumui; pabrėžia, kad šie kriterijai turėtų apimti gamybai taikomus aukštus aplinkosaugos standartus, patikimą tiekimo grandinės valdymą ir investicijas į inovacijas ir mokslinius tyrimus;

34.

be to, rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad nustatant kainas būtų atsižvelgiama į tai, ar inovacijoms, gamybai ir moksliniams tyrimams remti buvo naudojamos kokios nors viešojo sektoriaus lėšos, į vaisto terapinę naudą ir tai, ar atitinkamas vaistas yra generinis, ar biologiškai panašus, taip pat į pirminius ir platesnius gyventojų poreikius;

35.

pabrėžia, kad toks dialogas turėtų toliau skatinti bendradarbiavimą derybose dėl kainų nustatymo ir, kai tinkama, bendrų viešųjų pirkimų srityje; primena, kad nacionalinė kainodara turėtų būti grindžiama tokių veiksnių kaip viešojo ir privačiojo sektorių tyrimai, plėtros išlaidos ir papildoma nauda terapiniu požiūriu skaidrumu; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis informacija apie grynąsias vaistų kainas bendradarbiaujant pagal Europos integruotos kainų informacijos duomenų bazės (EURIPID) projektą;

36.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, taikant konkrečias sąlygas, įsteigti ES fondą, kurį bendrai finansuotų valstybės narės, derybų dėl retųjų vaistų ir kitų naujų, individualizuotų vaistų bei jų įsigijimo tikslu, kad pacientams iš įvairių valstybių narių būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis veiksminga terapija ir gydymu ir būtų užkirstas kelias pernelyg didelėms atskirų sveikatos priežiūros padalinių išlaidoms gydant retąsias ligas;

37.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti priemones, kuriomis būtų padidintas vaistų mokslinių tyrimų, jų kūrimo ir gamybos veiklos skaidrumas; ragina užtikrinti didesnį kainų skaidrumą ir skatina valstybes nares toliau savanoriškai dalytis savo geriausia praktika kainų nustatymo srityje; pabrėžia, kad kainų nustatymas turėtų išlikti nacionalinė kompetencija, atsižvelgiant į įvairovę visoje ES;

38.

ragina Komisiją periodiškai įvertinti ir peržiūrėti paskatų sistemą, didinti kainų skaidrumą ir atkreipti dėmesį į veiksnius, dėl kurių ne visi pacientai gali įpirkti ir gauti vaistų; be to, ragina Komisiją šalinti pagrindines vaistų trūkumo priežastis ir pasiūlyti tvarius sprendimus, kuriais taip pat būtų skatinama patentuotų ir nepatentuotų generinių ir biologiškai panašių vaistų konkurencija ir jų patekimas į rinką laiku;

39.

pabrėžia, kad svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, teikiamų paskatų kurti vaistus, ypač tais atvejais, kai nėra alternatyvių gydymo būdų, ir, kita vertus, viešojo intereso apsaugos užkertant kelią konkurencijos iškraipymui ir nenumatytam poveikiui bei užtikrinant vaistų įperkamumą ir prieinamumą;

40.

be to, ragina Komisiją, ypač Konkurencijos generalinį direktoratą, ir kompetentingas nacionalines institucijas atidžiai stebėti antikonkurencinį elgesį ir ištirti antikonkurencinę praktiką farmacijos pramonėje;

41.

reikalauja maksimaliai užtikrinti moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų viešųjų fondų naudojimo skaidrumą ir prašo sudaryti galimybę viešai ir paprastai susipažinti su patentų ir leidimų sąlygomis, informacija apie klinikinius tyrimus ir viešojo ir privačiojo sektorių indėlį;

42.

primygtinai reikalauja, kad ES būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti įperkamų vaistų; remia kolektyvines derybas dėl vaistų kainos su farmacijos pramonės įmonėmis, kaip tai buvo „Beneluxa“ iniciatyvos ir Valetos deklaracijos atveju; mano, kad farmacijos pramonės subjektai, vykdydami valstybės finansuojamus tyrimus, turėtų laikytis sąlygų dėl įperkamų vaistų kainų;

Generinių ir biologiškai panašių vaistų vaidmuo

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad generiniai ir biologiškai panašūs vaistai gerina pacientų galimybes gauti veiksmingą ir saugų gydymą, didina konkurenciją, siūlo prieinamas ir įperkamas gydymo paslaugas ir labai prisideda prie sveikatos priežiūros sistemų biudžeto tvarumo, taip sutaupant lėšų ir kartu išlaikant aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

44.

pabrėžia, kokie svarbūs generiniai, biologiškai panašūs ir pridėtinę vertę teikiantys vaistai nuolat didinant vienodas galimybes pacientams ir užtikrinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą Europos Sąjungoje, kur galimybės vis dar yra nevienodos; ragina Komisiją skubiai užtikrinti sveiką konkurenciją baigus galioti intelektinės nuosavybės (IN) teisės išimtinumui, užtikrinant galimybę gauti biologiškai panašių vaistų nuo pat pirmos dienos ir pašalinant visas kliūtis, trukdančias konkurencijai, pvz., per patentų susiejimą, uždraudžiant nuolatinio intelektinės nuosavybės žalinimo praktiką, kuria nepagrįstai vilkinamos galimybės gauti vaistų, ir sudarant sąlygas bendrai pasaulinei plėtrai;

45.

ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas platesnis šių vaistų tiekimas rinkai, ir ES lygmeniu suderinti „Bolar“ nuostatos dėl galimų bendrosios patentų sistemos, skirtos generinių vaistų gamintojams, teisinės sistemos išimčių aiškinimą;

46.

ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais būtų skatinami generinių ir biologiškai panašių vaistų moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir gamyba ES, ir pasiūlyti ES protokolus dėl biologiškai panašių vaistų pakeičiamumo, kaip apibrėžta EMA, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius ir gydytojų laisvę skirti geriausią gydymą kiekvienam pacientui, kartu visada informuojant pacientą ir į jį atsižvelgiant priimant visus sprendimus;

47.

ragina valstybes nares įvertinti priemones, kuriomis būtų skatinama naudoti lėšas, sutaupytas nacionalinėje sveikatos sistemoje naudojant biologiškai panašius vaistus, ir jas skaidriai ir apčiuopiamai reinvestuoti siekiant pagerinti priežiūros paslaugų kokybę; ragina Komisiją skatinti valstybes nares remti skaidrią su biologiškai panašiais vaistais susijusių sąnaudų taupymo praktiką; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas tokioms priemonėms kaip naudos pasidalijimo programos;

48.

pabrėžia, kad Komisija turi toliau užkirsti kelią antikonkurencinei praktikai, kad būtų užtikrinta konkurencinga generinių ir biologiškai panašių vaistų rinka;

49.

pabrėžia, kad svarbu gerinti švietimą apie biologiškai panašius vaistus; ragina Komisiją skatinti atitinkamą sveikatos priežiūros specialistų švietimo ir komunikacijos veiklą, įsteigiant specialų visos Europos interneto išteklių centrą;

Vėlavimas pateikti vaistus į rinką

50.

palankiai vertina tai, kad Komisija pradės vykdyti bandomąjį projektą, siekdama geriau suprasti pagrindines vėlavimo pateikti vaistus į rinką priežastis; ragina Komisiją išnagrinėti didžiulius vidutinio dienų skaičiaus nuo vaisto patvirtinimo iki dienos, kai vaistas tampa prieinamas pacientams, skirtumus visoje ES ir pasiūlyti naujų būdų, kaip pagerinti reguliavimo procesą ir jo įgyvendinimą, taip pat įgyvendinti novatoriškus sprendimus siekiant sumažinti vėlavimą pateikti vaistus į rinką;

51.

pabrėžia, kad bet kokia reguliavimo procedūrų ir mokslinių įrodymų vertinimo metodų peržiūra turi būti atliekama atsargiai, siekiant tinkamai atsižvelgti į naudą pacientui ir saugumo aspektus;

52.

pabrėžia, kad reikia sutrumpinti vaistų patvirtinimo laikotarpį, nustatant, kai tinkama, pateikimo į rinką terminą, ir suderinti jį su EMA sprendimų priėmimo laikotarpiais, kad visi ES piliečiai galėtų greitai ir vienodomis sąlygomis gauti vaistų ir būtų išvengta ES piliečių diskriminacijos; primena, kad rinkodaros leidimo turėtojai ir platintojai taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant vaistų prieinamumą visoje ES, nes būtų išvengta produktų tiekimo nutraukimo ir vėlavimo pateikti į rinką tik dėl komercinių veiksnių;

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir inovacijos

53.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės naudą nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms finansuojant naujoviškų vaistų mokslinius tyrimus ir jų gamybą bei mokslinius tyrimus vaistų paskirties keitimo srityje ir tai, kad akademinės bendruomenės ir farmacijos sektoriaus bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant keistis žiniomis ir informacija, užtikrinant naudą visiems pacientams visoje Sąjungoje;

54.

pabrėžia, jog tokiu bendradarbiavimu turi būti užtikrinta, kad mokslinių tyrimų prioritetai būtų grindžiami pacientų ir visuomenės sveikatos poreikiais, o viešosios lėšos būtų investuojamos skaidriai, užtikrinant produktų, sukurtų naudojant šias partnerystes ir viešąsias lėšas, prieinamumą ir įperkamumą;

55.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos sveikatos inovacijų partnerystė būtų grindžiama visuomenės interesais; ragina Komisiją priimti ir įgyvendinti bendrąją politiką dėl tokių sąlygų taikymo pagal programą „Europos horizontas“;

Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA)

56.

palankiai vertina 2021 m. vasario 17 d. pradėjusį veikti „HERA inkubatorių“, kuriuo visų pirma siekiama kovoti su COVID-19 viruso atmainomis;

57.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įsteigti HERA; mano, kad ši tarnyba turėtų nustatyti grėsmes sveikatai, inicijuoti ir remti inovacijų plėtrą, ES lygmeniu sudaryti didžiausią gydomąją naudą turinčių vaistų sąrašą, sudaryti palankesnes sąlygas jų gamybai ES, taip pat skatinti bendrą šių vaistų pirkimą ir kaupti jų strategines atsargas;

58.

ragina skirti jai pakankamai išteklių bei suteikti savarankiškumą, kad būtų galima plačiai šalinti visas tarpvalstybines grėsmes sveikatai, su kuriomis ES galėtų susidurti vidutinės trukmės laikotarpiu ir pasibaigus COVID-19 pandemijai, įskaitant išteklius naujų gydymo nuo virusinių ir bakterinių patogenų metodų kūrimui;

59.

ragina Komisiją užtikrinti, kad HERA būtų grindžiama visuomenės interesais ir kad ji veiksmingai prisidėtų prie saugių ir veiksmingų medicininių atsako priemonių kūrimo, prieinamumo ir įperkamumo;

60.

pakartoja savo poziciją, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti JAV biomedicininių pažangiųjų mokslinių tyrimų ir plėtros institucijos europinį modelį; palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos HERA, tačiau reiškia nusivylimą tuo, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas atlikti savo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį;

Viešųjų pirkimų praktika

61.

pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija ir valstybės narės sudarytų naujas bendras ES viešųjų pirkimų sutartis, visų pirma ypatingos svarbos vaistų ir nepatenkintų gydymo poreikių atvejais (bet jais neapsiribojant), siekiant pagerinti jų įperkamumą ir prieinamumą ES lygmeniu; ragina išnagrinėti tokią praktiką tokiose srityse kaip retosios ligos ir vėžys, aiškiai apibrėžiant orientyrus, tikslus ir įsipareigojimus, dėl kurių susitartų visos susijusios šalys; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštą šių iniciatyvų skaidrumo lygį ir pasinaudoti patirtimi, įgyta vykdant bendrus COVID-19 produktų viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad bendri viešieji pirkimai neturi daryti neigiamo poveikio tiekimo srautams, padidindami trūkumo riziką ES;

62.

pabrėžia, kad bendri viešieji pirkimai turėtų būti grindžiami bendra atsakomybe ir sąžiningu požiūriu į visų dalyvaujančių šalių teises ir pareigas; pabrėžia, kad gamintojai, tiekiantys sutartą produktų kiekį, ir valdžios institucijos, perkančios sutartus rezervuotuosius kiekius, turėtų prisiimti aiškius įsipareigojimus ir jų laikytis;

63.

be to pabrėžia, kad, vykdant bendrus viešuosius pirkimus, sudarant sutartį turėtų būti atsižvelgiama į kokybinius kriterijus, pvz., į gamintojo gebėjimą užtikrinti tiekimo saugumą sveikatos krizės metu;

64.

pabrėžia, kad bendrų viešųjų pirkimų taikymo sritis turėtų būti aiškiai apibrėžta, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į naujų novatoriškų antibiotikų, vakcinų, gydomųjų vaistų ir vaistų nuo retųjų ligų kūrimo potencialą, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti labiau subalansuotas viešojo ir privačiojo sektorių investicijas, aiškią gamintojų atsakomybę ir pakankamą lankstumą valstybėms narėms, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, kartu laikantis prisiimtų įsipareigojimų;

65.

palankiai vertina strategijoje daromą nuorodą į tai, kad veiksmai viešųjų pirkimų srityje gali skatinti konkurenciją ir pagerinti vaistų prieinamumą; primygtinai ragina Komisiją, įgyvendinant Direktyvą 2014/24/ES (18), nedelsiant pasiūlyti valstybėms narėms gaires, visų pirma nurodant, kaip kuo geriau įgyvendinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus ir nesiremti vien mažiausios kainos kriterijumi; pabrėžia, kad tiekimo saugumas yra esminis veiksnys ir turi būti naudojamas kaip kokybinis kriterijus sudarant viešąsias sutartis su vaistinėmis bei skelbiant su vaistų tiekimu susijusius konkursus; atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus tiekimo įvairinimas ir tvari vaistų viešųjų pirkimų praktika; siūlo kaip svarbų kriterijų nustatyti ir investicijas į veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų gamybą ES viduje, taip pat gamybos vietas ir jų skaičių, tiekimo patikimumą, pelno reinvestavimą į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei taikomus socialinius, aplinkosaugos, etikos ir kokybės standartus;

66.

mano, kad krizės laikotarpiu dalis bendrų Sąjungos viešųjų pirkimų, kai tikslinga ir gavus prašymą, vadovaujantis solidarumo principu, galėtų būti iš anksto skiriami mažas ir vidutines pajamas gaunančioms trečiosioms valstybėms;

67.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti viešųjų pirkimų procedūras, pagal kurias sutartys gali būti skiriamos keliems konkurso laimėtojams, įskaitant bendrus konkurso dalyvius;

Galimybės įsigyti vaistų ES

68.

yra susirūpinęs dėl to, kad vaistų prieinamumas ir įperkamumas išlieka iššūkiu nacionalinėms sveikatos sistemoms ir kad naujoviški vaistai yra brangūs ar kai kuriose valstybėse narėse netgi nėra pateikiami rinkai dėl komercinių priežasčių;

69.

ragina Komisiją išnagrinėti politikos galimybes, kurios padėtų užtikrinti, kad vaistais, kurių rinkodaros leidimai išduoti centralizuotai, būtų prekiaujama visose valstybėse narėse, o ne tik tose, kuriose jie yra patrauklūs komerciniu požiūriu; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bet kokia forma ES lygmeniu teikiamos paskatos skatintų sąžiningą ir prieinamą vaistų, ypač novatoriškų vaistų, kainodarą visose valstybėse narėse;

70.

palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti farmacijos srities teisės aktus siekiant skatinti didelę ir sąžiningą konkurenciją, remti valstybes nares stabilizuojant ir subalansuojant nacionalines vaistų kainų sistemas, skatinti sąžiningas nacionalines vaistų kainų sistemas ir užtikrinti vienodas galimybes gauti vaistų ir medicinos produktų visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad sprendimai dėl vaistų kainų ir išlaidų už vaistus kompensavimo priklauso valstybių narių kompetencijai;

71.

pabrėžia, kad pašalinimas iš prekybos gali turėti rimtų pasekmių kalbant apie vaistų prieinamumą, taigi ir sukliudyti pacientams laiku gauti teisingą ir aukštos kokybės gydymą; pabrėžia, kad pagrindinių vaistų pašalinimas iš prekybos turėtų būti galimas tuo atveju, kai pacientams yra prieinamas pakaitinis ir lygiavertis gydymas, ir turėtų būti taikomos išplėstinės išankstinio pranešimo prievolės rinkodaros leidimų turėtojams ir platintojams, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių valdžios institucijos galėtų valdyti rinkodaros leidimų turėtojų ir platintojų padėtį, atsižvelgdamos į pacientų interesus;

72.

ragina Komisiją apsvarstyti naujus vaistų naudojimo gydant kitas ligas skatinimo procesus; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas plačiau naudoti vaistus ne pagal indikacijas, įskaitant pigesnius vaistus ir vaistus, naudojamus retoms vėžinėms ligoms gydyti, be kita ko, tais atvejais, kai turima patikimų mokslinių duomenų apie veiksmingumą ir saugumą pacientams; be to, atkreipia dėmesį į galimybę sukurti naują sistemą, pagal kurią būtų remiama prekyba vaistais su naujomis patvirtintomis indikacijomis ir jų vartojimas, kad vaistų paskirties keitimas ES taptų patrauklesnis;

73.

ragina Komisiją parengti Europos lygmens sveikatos strategijas, pagal kurias būtų užtikrinamas bendras vaistų krepšelis, skirtas vėžiui, infekcinėms ligoms ir retosioms ligoms gydyti, taip pat kitoms sritims, kuriose ypač trūksta vaistų; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti bendrus kainų nustatymo kriterijus, kad šie vaistai būtų prieinami; mano, kad būtų ypač naudinga, nekeliant pavojaus saugai, suteikti spartesnės prieigos galimybes pacientams, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis; atitinkamai siūlo, kad pacientams būtų suteikta galimybė kuo anksčiau dalyvauti priimant sprendimus dėl naujų ir naujoviškų vaistų bei gydymo keliamos rizikos ir teikiamos naudos;

74.

ragina į EMA mokslinių konsultacijų procesus dėl retų vėžio formų ir retųjų ligų įtraukti ligų pagrindu sukurtas bendruomenes, kad jos galėtų suteikti reguliavimo institucijoms praktinių žinių apie atitinkamas ligas ir jų retumo veiksnius bei nepatenkintus poreikius;

Skaidrios konkurencingos ir novatoriškos ES vaistų pramonės rėmimas siekiant reaguoti į visuomenės sveikatos poreikius

75.

primygtinai tvirtina, kad konkurencinga, savarankiška ir tvari ES vaistų pramonė yra strategiškai svarbi Sąjungai, nes ji skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir aukštos kokybės užimtumą bei labiau atliepia pacientų poreikius; pažymi, kad pramonei reikia stabilios ir nuspėjamos reguliavimo aplinkos, tačiau tokios, kurioje būtų ribojama administracinė našta ir užtikrintas prevencijos principas, taip pat saugių, veiksmingų bei kokybiškų vaistų prieinamumas ES rinkoje; pabrėžia, kad rinkodaros leidimų sistema turėtų būti grindžiama esama teisės aktų sistema ir turėtų užkirsti kelią dubliavimuisi ir bet kokiai papildomai administracinei naštai;

76.

palankiai vertina tai, kad Vaistų strategijoje ir keliose į ją įtrauktose iniciatyvose daug dėmesio skiriama poreikiui optimizuoti ir modernizuoti esamą reglamentavimo sistemą, pvz., persvarstant teisės aktus dėl sąlygų keitimo, užtikrinant labiau skaitmeninius ir veiksmingesnius reguliavimo procesus, įgyvendinant elektroninius produkto informacinius dokumentus (ePI), supaprastinant veikliųjų vaistinių medžiagų vertinimą ir užtikrinant tinkamesnę gerosios gamybos praktiką (GGP) ir (arba) gamybos valdymą ir išteklius; primygtinai ragina Komisiją sparčiai daryti pažangą įgyvendinant šią darbotvarkę, kuo geriau panaudojant esamas skaitmenines ES lygmens priemones (telematiką);

77.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes, kai tinkama, nustatyti finansines paskatas, kad būtų išsaugota ir plėtojama ES farmacijos pramonės bazė, pradedant veikliųjų vaistinių medžiagų gamyba ir baigiant vaistų gamyba, pakavimu ir platinimu; pabrėžia strateginę šio sektoriaus svarbą ir tai, kad svarbu investuoti į Europos įmones, siekiant įvairinti išteklius ir skatinti novatoriškų gamybos technologijų, galinčių pagerinti visų gamybos linijų gebėjimą reaguoti, plėtrą; primena, kad visas viešasis finansavimas turėtų padėti pasiekti geriausių rezultatų pacientams, be kita ko, užtikrinant, kad pagaminti vaistai būtų jiems prieinami, laikantis skaidrumo, atsekamumo ir tiekimo įpareigojimų sąlygų;

78.

primena 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, kuriame analizuojama ES strateginė priklausomybė, įskaitant vaistų veikliųjų medžiagų ir kitų su sveikata susijusių produktų gamybą, nes tai galėtų lemti ES pažeidžiamumą ir paveikti jos pagrindinius interesus, ir kuriame daroma nuoroda į Vaistų strategiją kaip priemonę šiems klausimams spręsti;

79.

primena, kad itin svarbu, jog visuotinė sveikata ir pasaulinės tiekimo grandinės stiprintų vietos gamybos ir platinimo pajėgumus ES ir besivystančiose šalyse, visų pirma farmacijos mokslinių tyrimų, plėtros ir gamybos požiūriu, visada laikantis socialinių standartų ir išsamaus pramonės patikrinimo; ragina Komisiją naudoti pramonės, intelektinės nuosavybės ir vaistų strategijas, kad būtų lengviau panaikinti išliekančią nelygybę mokslinių tyrimų ir vaistų gamybos srityje, pasitelkiant produktų ir technologinės plėtros partnerystes ir kuriant atvirus mokslinių tyrimų ir gamybos centrus;

80.

mano, kad vaistų gamybos įmonės yra Europos ypatingos svarbos sveikatos infrastruktūros dalis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti tiesiogines užsienio investicijas į šį sektorių; siūlo sveikatos infrastruktūros sektoriui taikyti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos;

81.

atkreipia dėmesį į tai, kad parengus naujus abipusio pripažinimo susitarimus dėl GGP sertifikatų ir išplečiant esamų susitarimų taikymo sritį (visų pirma dėl patikrinimų ir partijų bandymų) su daugiau šalių, kuriose taikomi aukšti gamybos standartai, būtų lengviau įtraukti ES nepriklausančių šalių gamyklas į gamybos tiekimo grandinę neatsisakant Europos standartų, o tai leistų padidinti gamybos pajėgumus krizės metu;

82.

primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti į gerosios gamybos praktikos gaires tarptautiniu lygmeniu įtraukti aplinkos apsaugos standartus, visų pirma susijusius su atliekų ir nuotekų tvarkymu;

83.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir parengimą kitai darbo vietai, kad jie būtų geriau pasirengę galimoms ekstremaliosioms ir krizinėms situacijoms; ragina skirti deramą dėmesį tolesniam darbuotojų mokymui ir perkvalifikavimui visoje vertės grandinėje bei mokymosi pasiūlymų MTIM specialistams išplėtimui;

84.

atkreipia dėmesį į naujausius vaistų gamybos pokyčius, orientuotus į konkrečioms ligoms ir pacientams pritaikytą gydymą, įskaitant nuoseklius gamybos etapus ir poreikį atsižvelgti į didelį jautrumą aplinkos ir transporto sąlygoms ir sudėtingą tiekimo grandinės logistiką; ragina Komisiją kuo labiau didinti Europos fondų ir kitų ES priemonių ir politikos sričių sinergiją, siekiant remti patikimų gamybos procesų ir platinimo tinklų kūrimą ir valdymą, užtikrinant lanksčią, prisitaikančią ir atkuriamą gamybą;

85.

ragina Komisiją išplėsti EMA vaidmenį vertinant vaistų ir prietaisų ir (arba) diagnostikos priemonių derinius, kad būtų supaprastinta susiskaidžiusi priežiūros sistema; mano, kad didesnis reguliavimo lankstumas ir veiksmingumas gali būti pasiektas EMA atliekant labiau praktine patirtimi grindžiamą rinkodaros leidimų mokslinį vertinimą;

86.

mano, kad farmacijos sektoriui skirtos patrauklios Europos pramonės ekosistemos skatinimas ir plėtojimas yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant toliau skatinti gamybos įrenginių perkėlimą atgal į ES; be to, mano, kad toks perkėlimas gali padėti užtikrinti, kad Europos sveikatos priežiūros sistemos taptų labiau nepriklausomos nuo trečiųjų šalių ir atsparesnės sutrikimams, nes tiekimo sutrikimai kelia pavojų pacientams, kai jie negali gauti rekomenduojamų alternatyvių gydymo būdų;

87.

ragina Komisiją į Bendrijos statistiką apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS) įtraukti duomenis dėl pačių nustatytų neįgyvendintų tikslų, susijusių su galimybėmis gauti vaistų, kadangi kol kas ES SPGS nevertinama galimybė gauti vaistų;

88.

remia esamų priimtinumo sistemų pritaikymą sprendimų priėmimo ir dirbtinio intelekto technologijų taikymo tikslais, siekiant sukurti būdą, kaip plėtoti, priimti ir įgyvendinti dirbtinio intelekto technologijas sveikatos priežiūros sistemose, užtikrinant įtraukumą, pajėgumų stiprinimą ir pasitikėjimą; pakartoja, kad, kaip ir visų dirbtiniu intelektu grindžiamų technologijų atveju, visada turi būti užtikrinta žmogaus atliekama priežiūra; mano, kad teisės aktai neturėtų atsilikti nuo inovacijų; ragina Komisiją suteikti tam tikrą reguliavimo lankstumą, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau reaguoti į naujus reikalavimus ir produktus, kartu laikantis saugos ir etikos kriterijų;

89.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas vertinimo procesams, kurie suteikia galimybę pradėti ankstyvą ir kartotinį dialogą dėl duomenų ir įrodymų, kai jie gaunami; ragina EMA ir nacionalines medicinos agentūras teikti pirmenybę duomenų pateikimui iš kontroliuojamų klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose tiriamieji vaistai lyginami pagal EMA apibrėžtį su standartiniu gydymu;

90.

pažymi, kad sprendimai, priimti dėl ES farmacijos sektoriui taikomos reglamentavimo aplinkos, turės įtakos ne tik ES, bet ir kitose šalyse, atsižvelgiant į tai, kad kelios trečiosios šalys pripažįsta ES reikalavimus ir jų laikosi, ypač tuo atveju, kai reikia sudaryti palankesnes sąlygas eksportui ir netaikyti reikalavimų išbandyti produktus trečiosiose šalyse, kai jie sukurti ES; todėl pabrėžia, kad, jei įmanoma, svarbu išlaikyti tokius tarpusavio pripažinimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami;

91.

pabrėžia, kad ES turi skirti didelį dėmesį pakankamų tvarios aktyviųjų medžiagų, žaliavų ir vaistų gamybos pajėgumų plėtojimui, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorės šaltinių; ragina užtikrinti didesnį teisinį tikrumą vaistų kūrėjams;

Papildomos apsaugos liudijimai

92.

ragina Komisiją įvertinti papildomos apsaugos liudijimo (PAL) mechanizmo pridėtinę vertę, kad būtų išvengta vėlavimo gauti generinių vaistų ir būtų padidintas sveikatos priežiūros sistemų finansinis tvarumas;

93.

atkreipia dėmesį į patentų ir PAL galiojimo skirtumus įvairiose valstybėse narėse; ragina Komisiją persvarstyti PAL naudojimą remiantis technologijų ir mokslo pažanga, kad generiniai ir biologiškai panašūs vaistai taptų konkurencingesniais ES viduje ir už jos ribų;

94.

ragina Komisiją įvertinti, kokį poveikį pasiūlymas dėl bendro PAL turėtų generinių ir biologiškai panašių vaistų patekimui į rinką ir vienodoms pacientų galimybėms gauti gydymą, ir, remiantis tokiu vertinimu, kai tinkama, pasiūlyti bendrą PAL;

95.

pabrėžia, kad naudoti PAL turėtų būti leidžiama tik išimtiniais ir pagrįstais atvejais;

Naujoviški ir nauji vaistai

96.

pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra yra svarbūs naujoviškų vaistų, gydymo ir diagnozavimo metodų vystymui;

97.

pabrėžia, kad genų ir ląstelių terapija, individualizuotoji medicina, radionuklidų terapija, nanotechnologijos, naujos kartos vakcinos, įskaitant tiRNR darinius, e. sveikata ir iniciatyva „1+ Million Genomes“ gali duoti didelės naudos visų ligų prevencijos, diagnozavimo, gydymo ir priežiūros po gydymo srityse, jei jos įrodo savo papildomą naudą, palyginti su esamomis sveikatos technologijomis; pabrėžia šių naujų gydymo būdų ir technologijų transformacinį potencialą pacientams ir visai visuomenei, pvz., suteikiant galimybę pereiti nuo lėtinio gydymo ir priežiūros prie vienkartinio gydymo, taip prisidedant prie sveikatos priežiūros sistemų išlaidų mažinimo ir jų veiksmingumo, tvarumo bei atsparumo didinimo; primygtinai ragina Komisiją skatinti pakankamą praktinę patirtį, sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, orientuoti naujus verslo modelius, nuolat užtikrinti aukštus saugių produktų standartus ir rengti informavimo kampanijas, kad būtų didinamas informuotumas ir užtikrinamas šių inovacijų diegimas; primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti EMA tinkamus išteklius, kad būtų galima veiksmingai pasiekti šiuos tikslus;

98.

pripažįsta, kad pažangiosios terapijos vaistai iš esmės skiriasi nuo tradicinių vaistų, nes jais pašalinamos pagrindinės ligų priežastys, ir kad dėl jų esminio ilgaamžiškumo ir galimo gydomojo pobūdžio jie gali tapti medicinos ateitimi; pripažįsta, kad reguliavimo institucijos, tokios kaip EMA, ateinančiais metais turėtų įvertinti ir patvirtinti dešimtis pažangiosios terapijos vaistų, ir pabrėžia, jog reikia, kad Komisija, be savo pažangiosios terapijos vaistų veiksmų plano, kurtų patikimą reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų palankesnes prieinamumo sąlygas visiems kriterijus atitinkantiems ES pacientams, ir toliau įtvirtintų Europos, kaip pagrindinės veikėjos pažangiosios terapijos vaistų sektoriuje, pozicijas, kad Europa išliktų konkurencinga pasaulio mastu pažangiosios terapijos vaistų plėtros srityje;

99.

ragina Komisiją užtikrinti, kad esami koordinavimo organai sudarytų palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam gydymui pažangiosios terapijos vaistais ir užtikrintų, kad pacientai visoje Europoje turėtų lygias galimybes naudotis novatoriškais gydymo būdais;

100.

primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su EMA, kad būtų sukurtas vieno langelio principas pažangiosios terapijos vaistų kūrėjams, kad jiems būtų teikiamos konsultacijos ir jie turėtų forumą, kuriame galėtų keistis informacija apie savo paraiškas;

101.

primygtinai ragina Komisiją ir EMA apsvarstyti visą visų novatoriškų vaistų ir gydymo būdų, įskaitant genų ir ląstelių terapiją, individualizuotą mediciną, nanotechnologijas, naujos kartos vakcinas, gyvavimo ciklą ir užtikrinti paskirtį atitinkančią sistemą nepatentuotų vaistų konkurencijai išimtinumo teisių praradimo metu; ragina Komisiją sukurti nanomedicinos produktų ir į juos panašių vaistų reglamentavimo sistemą ir ragina šiuos produktus patvirtinti taikant privalomą centralizuotą procedūrą;

102.

pabrėžia, kad naujų ir novatoriškų gydymo būdų taikymas ir sėkmingas jų teikimas pacientams priklauso nuo medicinos darbuotojų žinių, pasirengimo ir techninės bazės; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau bendradarbiauti keičiantis žiniomis ir gerąja patirtimi novatoriškų vaistų ir gydymo būdų srityje, kad jų medicinos specialistai būtų geriau parengti;

Klinikiniai tyrimai

103.

ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Klinikinių tyrimų reglamentą (19), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inicijuoti didelius klinikinius tyrimus, atliekamus suderintai ir koordinuotai ES lygmeniu; pabrėžia, kad pacientų asociacijos turėtų aktyviau dalyvauti apibrėžiant viešojo ir privačiojo sektoriaus klinikinių tyrimų vykdymo strategijas, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų netenkinamus ES pacientų poreikius; palankiai vertina farmacijos srities teisės aktų peržiūrą siekiant sumažinti biurokratiją ir juos pritaikyti prie pažangiųjų technologijų produktų, mokslo pažangos ir technologinių pokyčių; remia labiau į pacientą orientuotus klinikinius tyrimus, taip pat naują novatoriškų tyrimų rengimo sistemą ir bandomąjį projektą, vykdomą siekiant patvirtinti nepatentuotų vaistų pakartotinio naudojimo sistemą; palankiai vertina tai, kad sukurta vakcinų platforma, skirta vakcinų veiksmingumui ir saugumui stebėti, kurią remia ES masto klinikinių tyrimų tinklas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti didesnį klinikinių tyrimų rezultatų skaidrumą, farmacijos įmonėms laiku dalijantis dalyvių lygmens duomenimis, tiek teigiamais, tiek neigiamais rezultatais, protokolais ir kitais tyrimų dokumentais;

104.

ragina Komisiją sukurti nuolatinio Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), EMA ir vakcinų kūrėjų dialogo mechanizmus dėl vakcinų platformos sukūrimo ir veikimo, siekiant stebėti vakcinų veiksmingumą ir saugumą;

105.

ragina visapusiškai įgyvendinti klinikinius tyrimus reglamentuojančias nuostatas, siekiant parengti aiškią ir proporcingą teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinamas teisinis tikrumas veiklos vykdytojams; ragina Komisiją pagerinti viešojo sektoriaus įstaigų mokslininkų dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose ir leisti atlikti klinikinius tyrimus keliose valstybėse narėse tuo pačiu metu, kai atliekami ilgalaikiai moksliniai tyrimai;

106.

pabrėžia, kad su MTP susiję klinikiniai vaistų tyrimai labai retai sėkmingai užbaigiami ir kad todėl vykdant MTP negaunama galutinio vaistų patvirtinimo;

Sveikatos technologijų vertinimas

107.

palankiai vertina Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl būsimo reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo ir ragina sparčiai jį priimti ir nuodugniai įgyvendinti, siekiant skatinti didesnę valstybių narių konvergenciją sveikatos technologijų vertinimo srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas pacientams greitai gauti novatoriško gydymo paslaugų;

108.

pažymi, kad naujos sveikatos technologijos turėtų parodyti, kad jos turi klinikinę pridėtinę vertę ir kad jos yra ekonomiškesnės, palyginti su rinkoje jau esančiomis technologijomis; pabrėžia, kad sveikatos technologijų vertinimas yra priemonė, padedanti atlikti šią analizę, tačiau šiuo metu toks vertinimas Sąjungoje yra labai nevienodas, nors jis gali sudaryti sąlygas bendradarbiauti nustatant klinikinių įrodymų reikalavimus ir rengiant klinikinių tyrimų planą, todėl gali padėti valstybėms narėms laiku priimti įrodymais pagrįstus sprendimus dėl pacientų galimybės gauti naujų vaistų; pakartoja, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skubiai įgyvendinti reglamentą laikydamosi sutarto tvarkaraščio;

Dabartinė leidimų suteikimo sistema

109.

primygtinai ragina Komisiją, remiantis patirtimi, įgyta suteikiant leidimus naudoti COVID-19 vakcinas, bendradarbiauti su EMA ir svarstyti galimybę išplėsti tęstinio vertinimo taikymo sritį ir jį taikyti kitiems ypatingos svarbos vaistams, taip pat įvertinti, ar dar didesnis reglamentavimo teikiamas lankstumas galėtų prisidėti prie veiksmingesnės leidimų suteikimo sistemos, sykiu užtikrinant aukštą saugos, kokybės ir efektyvumo lygį;

110.

palankiai vertina tai, jog strategijoje pripažįstama, kad geresnis elektroninių produkto informacinių dokumentų (ePI) naudojimas padės teikti geresnę informaciją pacientams ir sudarys palankesnes sąlygas vaistų prieinamumui, ypač kritinėse situacijose;

111.

ragina Komisiją bendradarbiauti su EMA ir ES reguliavimo tinklu, įskaitant pramonės atstovus ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant parengti ir įgyvendinti ePI naudojimo nuostatas visiems vaistams ES visomis valstybių narių, kuriose prekiaujama tais vaistais, kalbomis;

112.

ragina Komisiją dar kartą įvertinti sistemą, pagal kurią nuo sąlyginio rinkodaros leidimo pereinama prie standartinio rinkodaros leidimo arba išimties tvarka leidimas pratęsiamas, remiantis patikimais klinikiniais duomenimis; ragina EMA kruopščiai atlikti galutinį vertinimą ir užtikrinti, kad gamintojai griežtai laikytųsi visų reikalavimų kiekvienam vaistui, kuriam suteiktas sąlyginis rinkodaros leidimas, siekiant užtikrinti tokio vaisto veiksmingumą ir saugumą; prašo sutrumpinti laikotarpį iki galutinio vertinimo nuo penkerių iki trejų metų, kai tokiai priemonei taikyti yra pakankamai duomenų;

113.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EMA, apsvarstyti, kaip jau sukurtos priemonės, pvz., spartesnis leidimų suteikimas, išankstinis dialogas, PRIME schema ir išplėstos konsultacijos, galėtų būti naudojamos siekiant suteikti pacientams galimybę greičiau gauti vaistų, visų pirma vaistų, kuriais galima pašalinti skubiai iškilusią grėsmę visuomenės sveikatai arba tenkinti dar netenkinamus medicininius poreikius; ragina Komisiją toliau taikyti EMA PRIME schemą gyvybiškai svarbiems vaistams ir į teisės aktų sistemą įtraukti PRIME ženklą, nedarant poveikio pacientų saugumui; primena, kad paspartinimo schemomis neturėtų būti piktnaudžiaujama, kai nesama pakankamai įrodymų, kad būtų gautas standartinis rinkodaros leidimas;

114.

ragina Komisiją, EMA ir kompetentingas institucijas pasinaudoti visomis pragmatiškomis COVID-19 krizės laikotarpio pastangomis, visų pirma užtikrinant reglamentavimo teikiamą lankstumą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su vaistų stygiumi, be kita ko, ekstremaliosiose situacijose;

115.

ragina vykdyti ilgalaikę rinkai pateiktų vaistų stebėseną, siekiant nustatyti visą žalingą šalutinį poveikį ir įvertinti gydymo ekonomiškumą;

MVĮ ir vaistai

116.

ragina Komisiją sukurti inovacijų ekosistemą, kuria būtų skatinamas dalijimasis patirtimi ir MVĮ įsitraukimas ir prisidedama prie ES tapimo pasaulinių medicinos inovacijų centru; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų ieškoti naujų konsultavimo būdų, siekiant palengvinti mažesnių įmonių galimybes pasinaudoti inovacijų fondais; pažymi, kad biurokratinės kliūtys ir sudėtingumas apsunkina MVĮ ir viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų centrų galimybes visapusiškai pasinaudoti Europos inovacijų programomis; pabrėžia, kad reikia kurti naujas finansavimo linijas, kuriomis būtų remiamos naujų startuolių ir MVĮ pastangos, laikantis nustatytų sąlygų ir kriterijų;

117.

remia Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų plane pateiktą pasiūlymą atnaujinti įvairias esamas intelektinės nuosavybės priemones ir pritaikyti jas skaitmeniniam amžiui;

118.

ragina didinti intelektinės nuosavybės sistemos veiksmingumą MVĮ taikant priemones, kuriomis supaprastinamos intelektinės nuosavybės registravimo procedūros, gerinamos galimybės gauti konsultacijų strateginiais intelektinės nuosavybės klausimais ir sudaromos palankesnės sąlygos naudotis intelektine nuosavybe kaip svertu siekiant gauti finansavimą, pvz., per MVĮ skirtą intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybą; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau išteklių ES lygmeniu, siekiant kovoti su neteisėtomis ir išnaudojamojo pobūdžio praktikomis vaistų rinkoje;

119.

nurodo, kad MVĮ neretai atlieka itin svarbų pradininkių ir inovacijų varomosios jėgos vaidmenį farmacijos vertės grandinėje;

Atsparumo didinimas. Vaistų stygiaus prevencija, saugios tiekimo grandinės, darnūs vaistai, pasirengimas krizėms ir reagavimo į jas mechanizmai

120.

primena, kad ES atviras strateginis savarankiškumas yra susijęs su nuolatine ir pakankama galimybe įsigyti vaistų visose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijoje dėl vaistų stygiaus pateiktas rekomendacijas; ragina Komisiją, valstybes nares ir EMA sukurti ankstyvojo perspėjimo apie medicinos priemonių ir vaistų stygių sistemą, grindžiamą novatoriška, patogia naudoti, skaidria ir centralizuota skaitmenine platforma, skirta keistis informacija ir duomenimis apie vaistų stygių, atkreipiant dėmesį į tiekimo problemas; mano, kad tokia sistema turėtų būti pajėgi nustatyti esamų medicinos priemonių ir vaistų atsargų ir paklausos apimtį ir teikti duomenis, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, prognozuoti medicinos priemonių ir vaistų stygių ir užkirsti jam kelią; be to, ragina Komisiją stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir stebėti, kaip visi atitinkami tiekimo srities suinteresuotieji subjektai vykdo pareigą iš anksto teikti skaidrią informaciją apie vaistų prieinamumą, vaistų paklausą, lygiagrečią prekybos veiklą, eksporto draudimus ir rinkos iškraipymus, nepatiriant nereikalingos reguliavimo ir administracinės naštos;

121.

ragina Komisiją sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintas gamybos ir tiekimo grandinių skaidrumas ekstremaliųjų situacijų atveju ir joms pasibaigus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu vykdyti stebėseną ir kovoti su padirbtais vaistais;

122.

pabrėžia, kad farmacijos sektorius išlieka svarbiu pramonės ramsčiu ir darbo vietų kūrimo skatinamąja jėga; pabrėžia, kad svarbu kurti kokybiškas darbo vietas visoje ES farmacijos vertės grandinėje ir medicinos srityje, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus, naudojantis pagal Europos ekonomikos gaivinimo priemonę teikiama parama; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų skatinamas užimtumas ir įgūdžių tobulėjimas farmacijos ir medicinos sektoriuose visose ES valstybėse narėse, sudarant geresnes sąlygas išlaikyti geografinę pusiausvyrą, gabius darbuotojus ir įsidarbinimo galimybes visoje ES;

123.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti novatoriškas suderintas strategijas ir stiprinti keitimąsi gerąja atsargų valdymo praktika; mano, kad EMA yra tinkamiausia institucija, galinti būti paskirta reguliavimo institucija, atsakinga už tai, kad būtų užkirstas kelias vaistų stygiui Europos Sąjungos lygmeniu krizių ir įprastu laikotarpiu;

124.

ragina Komisiją dar labiau išplėsti EMA įgaliojimus, kad ji galėtų stebėti vaistų stygių net ir pasibaigus sveikatos krizei, ir užtikrinti, kad ji turėtų reikiamų išteklių;

125.

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad registruotojai ir didmeniniai platintojai laikytųsi Direktyvos 2001/83/EB reikalavimų, siekiant užtikrinti tinkamą ir nuolatinį vaistų tiekimą, taip pat laikytis pranešimo įpareigojimų laikino ar nuolatinio tiekimo nutraukimo atveju, ir išsamiau paaiškinti šiuos įpareigojimus siekiant užtikrinti, kad registruotojai praneštų apie vaistų stygių per nustatytą laikotarpį; pabrėžia, kad tais atvejais, kai nesilaikoma šių teisinių įpareigojimų, reikia taikyti atgrasomąsias ir proporcingas sankcijas pagal esamus teisės aktus;

126.

primygtinai reikalauja, kad Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnyje nustatytos su viešąja paslauga susijusios prievolės nepakanka siekiant užtikrinti, kad visoje ES būtų užtikrintas pakankamas tiekimas; ragina Komisiją įgyvendinti ES vykdomosios iniciatyvinės grupės vaistų stygiui dėl didelio masto nelaimės stebėti rekomendacijas, kad pandemijos metu ir vėliau būtų galima užkirsti kelią tiekimo sutrikimams ir juos sumažinti;

127.

primena, kad reikėtų skubiai šalinti pagrindines vaistų stygiaus priežastis, atsižvelgiant į tiekimo grandinės ir gamybos problemų sąsajas;

128.

todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad persvarstant bendruosius farmacijos teisės aktus būtų užtikrinta, kad būtų gerai suprastos pagrindinių vaistų stygiaus priežastys; pabrėžia, kad Sąjungos farmacijos pramonė turi įvairinti savo tiekimo grandinę ir parengti vaistų stygiaus rizikos mažinimo planą, kad būtų galima pašalinti bet kokias tiekimo grandinės spragas ir riziką; tačiau primena, kad prieš taikant neproporcingus reguliavimo reikalavimus, įpareigojimą tiekti, nuobaudas ar vykdant netinkamą atsargų kaupimą, dėl kurio suskaidoma bendroji rinka arba kyla grėsmė produktų ekonominiam tvarumui ir dėl to gali atsirasti tolesnis stygius, būtina įgyvendinti tvarią sistemingą politiką;

129.

mano, kad svarbu apsaugoti vaistų bendrąją rinką ir kad Komisija turėtų vengti nepagrįstų importo ir eksporto apribojimų, galinčių pakenkti bendrajai rinkai ir sumažinti įperkamumą, ir juos pašalinti, jeigu jie atsirastų; ragina Komisiją įvertinti ir prireikus spręsti lygiagrečios prekybos poveikio vaistų stygiui valstybėse narėse problemą ir tinkamai spręsti problemas imantis reikiamų veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad vaistai laiku pasiektų visus ES pacientus;

130.

ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užkirsti kelią suklastotų medicinos priemonių ir vaistų patekimui į rinką, nes tokios priemonės ir vaistai dažnai yra prastos kokybės, pavojingi sveikatai ir daro didelį ekonominį poveikį;

131.

pažymi, kad techninė pagalba valstybėms narėms yra būtina siekiant tinkamai įgyvendinti Europos vaistų tikrinimo sistemą;

132.

palankiai vertina tai, kad Komisija ir toliau stebės farmacijos įmonių jungimąsi, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų;

133.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pagal mechanizmo „rescEU“ pavyzdį sukurti Europos nenumatytų aplinkybių rezervą, kuriame būtų kaupiami ypatingai svarbūs vaistai, kurių stygiaus rizika yra didelė, kad būtų mažinamas pasikartojantis šių vaistų stygius;

134.

primena, kad vaistų stygius daro tiesioginį poveikį pacientų sveikatai ir saugai ir tolesniam jų gydymui, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims, neįgaliesiems, lėtinėmis ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams ir intensyvios terapijos skyriuje gydomiems žmonėms;

135.

ragina Komisiją parengti suderintą stygiaus apibrėžtį ir suvienodinti ataskaitų teikimo reikalavimus visose valstybėse narėse, kad būtų galima glaudžiau bendradarbiauti ir intensyviau keistis duomenimis visoje Europoje;

Europos sveikatos duomenų erdvė, sveikatos duomenys ir BDAR

136.

palankiai vertina iniciatyvą sukurti sąveikią skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą Europos sveikatos duomenų erdvei, kurioje bus gretinami realaus pasaulio duomenys, siekiant išnaudoti visą realiųjų duomenų potencialą ir prieigą prie retųjų gydymo būdų ir užtikrinti sąžiningą, skaidrią ir nediskriminacinę prieigą prie duomenų visoje Europoje; pabrėžia, kad nuoseklus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (20) (BDAR) aiškinimas ir jo vykdymo užtikrinimas visose valstybėse narėse yra tokių iniciatyvų pagrindas;

137.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir suderintas BDAR taikymas, siekiant vykdyti klinikinius tyrimus visoje ES;

138.

pabrėžia, kad reikia skatinti naudoti sveikatos duomenis visapusiškai laikantis BDAR; be to, mano, kad nepaprastai svarbu sudaryti sąlygas duomenų inovacijoms skaitmeninės sveikatos srityje ir skatinti pasitikėjimą jomis – to galima pasiekti teikiant švietimo ir pajėgumo kūrimo paslaugas reguliavimo institucijoms, sektoriaus subjektams ir pacientams;

139.

pabrėžia, kad būtina skatinti pirminį ir antrinį suvestinių sveikatos duomenų panaudojimą ir aiškiau apibrėžti antrinį duomenų panaudojimą, palyginti su pirminiu duomenų rinkimu;

140.

pabrėžia, kad dėl neskelbtino sveikatos duomenų pobūdžio Komisija ir visos atitinkamos agentūros turėtų užtikrinti ir garantuoti, kad jų tvarkymo operacijos atitiktų su duomenų apsauga siejamus teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslų ribojimo, duomenų kiekio sumažinimo, tikslumo, jų saugojimo apribojimo, vientisumo ir konfidencialumo principus; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės ir ES institucijos turėtų griežtai laikytis duomenų apsaugos principų, išdėstytų Reglamento (ES) 2018/1725 (21) 4 straipsnyje, be kita ko, nustatydamos atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones pagal to reglamento 33 straipsnį;

141.

primena, kad naujos technologijos, skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas gali atlikti esminį vaidmenį sudarant sąlygas Europos laboratorijų tyrėjams kurti tinklus ir dalytis savo uždaviniais ir išvadomis, sykiu visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos sistemos; ragina Komisiją remti atvirajam mokslui palankias priemones, siekiant paspartinti keitimąsi duomenimis ir mokslinių tyrimų rezultatais Europos ir kitų šalių mokslo bendruomenėje;

142.

pabrėžia, kad reikia plėtoti Europos federacinius duomenų tinklus, siekiant prisidėti prie optimalių mokslinių tyrimų, plėtros ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo; pabrėžia, koks svarbus yra dalijimasis duomenimis ir duomenų prieinamumas, siekiant išnaudoti visą DI potencialą sveikatos priežiūros srityje, kartu įgyvendinant patikimus etikos reikalavimus ir nustatant aiškias atsakomybės taisykles; nepritaria tokių duomenų komercializavimui ir pažymi, kad reikia nedelsiant kovoti su šių duomenų pardavimu, be kita ko, farmacijos pramonei, sveikatos draudimo paslaugų teikėjams, technologijų įmonėms ir darbdaviams;

143.

mano, kad itin našių kompiuterinių sistemų ir Europos sveikatos duomenų erdvės tarpusavio ryšys ir sąveika užtikrintų didelių, kokybiškų sveikatos duomenų rinkinių, kurie yra nepaprastai svarbūs patologijų, visų pirma retųjų ligų ir vaikų būklių, moksliniams tyrimams ir gydymui, prieinamumą;

144.

Struktūrinis dialogas su suinteresuotaisiais subjektais

145.

pripažįsta, kad stygių lemia daugybė veiksnių, todėl svarbu užtikrinti gamintojų ir kitų tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kad būtų galima užkirsti kelią vaistų stygiui ir jį valdyti;

146.

remia Komisijos pastangas palaikyti struktūrinį dialogą su atitinkamais farmacijos vertės grandinės dalyviais, viešojo sektoriaus institucijomis, nevyriausybinėmis pacientų ir sveikatos organizacijomis, sveikatos priežiūros specialistais, įskaitant farmacininkus, ir mokslinių tyrimų bendruomene, nes tai viena iš priemonių siekiant šalinti pagrindines vaistų stygiaus priežastis ir pasaulinės ypatingos svarbos vaistų, farmacijos žaliavų, tarpinių produktų ir veikliųjų vaistinių medžiagų gamybos ir tiekimo grandinės trūkumus, taip pat nustatyti inovacijų galimybes; ragina Komisiją užtikrinti subalansuotą suinteresuotųjų subjektų atstovavimą;

147.

primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus, vykdant šį struktūrinį dialogą, kuo greičiau parengti aiškias ir plataus užmojo politikos gaires, kad būtų užtikrinti ir modernizuoti esami vaistų gamybos, technologijų ir veikliųjų vaistinių medžiagų pajėgumai Europoje;

148.

mano, kad, be struktūrinio dialogo dėl gamybos ir tiekimo grandinės, taip pat reikia kurti platesnį politinį aukšto lygio farmacijos forumą, kuriame būtų sutelkti politikos formuotojai, reguliavimo institucijos, mokėtojai, pacientų organizacijos, pramonės atstovai ir kiti susiję sveikatos priežiūros tiekimo grandinės suinteresuotieji subjektai, siekiant pasidalyti per COVID-19 ekstremaliąją padėtį įgyta patirtimi ir įdiegti veiksmingą politikos sistemą, siekiant ilgainiui išvengti vaistų stygiaus, sudaryti sąlygas pacientams gauti vaistų, sumažinti vėlavimus ir užtikrinti konkurencingumą bei inovacijas;

149.

atkreipia dėmesį į didelę visuomenės vaistinių svarbą, taip pat į vertingą jų indėlį pandemijos metu nuolat teikiant esmines ir kokybiškas paslaugas; pabrėžia, kad vaistininkai yra nepriklausomas, patikimas ir tinkamas informacijos šaltinis; siūlo vaistininkams aktyviau įsitraukti į farmakologinio budrumo veiklą, vertinant ir analizuojant vaistų veiksmingumą, ir ragina valstybes nares juos įtraukti į savo sveikatos, priežiūros ir mokslinių tyrimų programas; prašo plačiau pripažinti vaistinių, vykdančių savo veiklą kaimo vietovėse, svarbą siekiant išlaikyti gyventojų skaičių ir užtikrinti piliečių gerovę;

Darnūs ir aplinką tausojantys vaistai

150.

pabrėžia, kad farmacijos pramonė turi nekenkti aplinkai ir užtikrinti poveikio klimatui neutralumą per visą medicinos produktų gyvavimo ciklą ir kad sykiu turi būti užtikrintos pacientų galimybės gauti saugų ir veiksmingą gydymą vaistais; ragina Komisiją stiprinti visos gamybos grandinės kontrolę ir auditą, visų pirma ne ES šalyse; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad iš ES nepriklausančių šalių importuojamoms veikliosioms vaistinėms medžiagoms būtų taikomi ekologinio darnumo kokybės standartai; ragina Komisiją spręsti vaistų buitinėse atliekose problemą, imantis priemonių mažinti pakuotes ir fasuotes, kad jos nebūtų didesnės nei būtina, sykiu užtikrinant patogų ir saugų naudojimą pacientams ar vartotojams, turintiems judėjimo sutrikimų, ir užtikrinti, kad išrašomi receptai atitiktų realius gydymo poreikius; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti elektroninius informacinius lapelius siekiant sumažinti informacijos tikslais naudojamo popieriaus kiekį, bet sykiu užtikrinant lygias galimybes gauti svarbią informaciją; pripažįsta veiksmus, kurių jau ėmėsi farmacijos pramonės subjektai, pvz., iniciatyvą „Eco-Pharmaco-Stewardship“;

151.

mano, kad Europos žaliasis kursas yra svarbi galimybė paskatinti vaistų gamintojus gamybos procese laikytis aplinkosaugos ir ekologinių standartų ir taip padėti įgyvendinti ekologiško ekonomikos atsigavimo planą;

152.

pabrėžia, kad vaistų atliekos turėtų būti tvarkomos taip, kad būtų įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai ir uždaviniai; mano, kad farmacijos pramonei turėtų būti taikomi tokie patys pakuočių ir atliekų tvarkymo reikalavimai ir standartai kaip ir kitiems sektoriams; ragina Komisiją sukurti vieningą pakuočių sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į patogumą vartotojui ir pramonės ypatybes;

153.

ragina Komisiją parengti aiškias gaires dėl viešųjų pirkimų politikos vaidmens skatinant ekologiškesnius vaistus;

154.

ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento raginimus, pateiktus 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijoje dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje (22), visų pirma persvarstyti farmacijos teisės aktus, siekiant sugriežtinti rizikos aplinkai vertinimo reikalavimus ir vaistų patvirtinimo bei naudojimo sąlygas, tačiau užtikrinant, kad rinkodaros leidimai nebūtų atidedami ar nesuteikiami vien tik dėl neigiamo poveikio aplinkai priežasčių; taip pat ragina Komisiją paspartinti procedūrą, susijusią su dar neatliktais žmonėms skirtų vaistų, kuriems leidimas suteiktas iki 2006 m. ir kurių vertinimų nėra, rizikos aplinkai vertinimais;

155.

primena, kad tokia informacija kaip vaistų poveikis vandeniui, reakcijos aplinkoje ir skaidumas atlieka pagrindinį vaidmenį valdant riziką ir kad šios rūšies informacija turėtų būti skaidri ir prieinama visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; palankiai vertina Komisijos pastangas spręsti į aplinką patenkančių vaistų problemą; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad būtina toliau dėti ir stiprinti šias pastangas, visų pirma investuoti į technologijas, kuriomis pateikiami veiksmingesni vaistų pašalinimo iš nuotekų sprendimai, vertinti veterinarinių vaistų poveikį aplinkai, plėtoti nuolatinę stebėseną ir dalytis duomenimis apie galimus reikšmingus šios rūšies taršos šaltinius;

156.

primygtinai reikalauja, kad Europos farmacijos strategijoje būtų atsižvelgiama į Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą;

157.

pritaria principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui siekiant padidinti farmacijos pramonės atsakomybę už taršą, kurią ji gali sukelti;

158.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti vaistų, kurie būtų ir veiksmingi pacientams, ir iš esmės mažiau žalingi aplinkai, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas;

159.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į naujų alternatyvų paieškas ir vaistų kūrimo nenaudojant gyvūnų metodikas, nemažinant žmonių sveikatos apsaugos lygio ir nedarant poveikio inovacijoms farmacijos srityje;

ES – pasaulio lyderė sveikatos priežiūros srityje

160.

ragina Komisiją sudaryti dar geresnes sąlygas ES farmacijos pramonei, įskaitant mažas ir vidutines įmones, patekti į pasaulio rinkas, užtikrinant vienodas sąlygas ir patikimą bei aiškią reguliavimo sistemą, kuria skatinami aukščiausi kokybės ir saugumo standartai tarptautiniu lygmeniu, ir siekti tokių prekybos susitarimų, kuriais būtų skatinamas inovacijomis grindžiamas konkurencingumas, kad farmacijos sektorius taptų strateginiu ES ramsčiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimais būtų prisidedama prie geresnių galimybių gauti saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų ES ir trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad svarbu pašalinti prekybos ir netarifines kliūtis trečiosiose šalyse ir užtikrinti sąžiningą prieigą prie tarptautinių rinkų ES veikiančioms įmonėms;

161.

ragina Komisiją skatinti EMA ir ne ES reguliavimo agentūrų susitarimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo į jas koordinavimo, visapusiškai laikantis aukščiausių ES asmens duomenų apsaugos standartų; ragina Komisiją bendradarbiauti su Pasaulio prekybos organizacijos narėmis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai sveikatos priežiūros produktais, didinti pasaulinių tiekimo grandinių atsparumą užtikrinant nuolatinį žaliavų tiekimą ir prisidėti prie veiksmingo atsako susidarius ekstremaliajai sveikatos situacijai;

162.

pakartoja esąs įsipareigojęs toliau bendradarbiauti su Komisija ir Pasaulio sveikatos organizacija siekiant standartizuoti saugias, veiksmingas ir tvarias medicinos produktų reguliavimo sistemas ir pagerinti galimybes gauti vaistų bei jų įperkamumą visame pasaulyje;

Patentai ir susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS)

163.

pažymi, kad patentinė apsauga yra pagrindinė paskata įmonėms investuoti į inovacijas ir gaminti naujus vaistus; taip pat pažymi, kad dėl patentams būdingo antikonkurencinio poveikio gali sumažėti pasiūla rinkoje ir vaistų bei farmacijos produktų prieinamumas; pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo, pasinaudojant patentams būdingu antikonkurenciniu poveikiu, ir galimybės gauti vaistų ir visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo; primena, kad vaistais prekiaujanti įmonė aštuonerius metus nuo pirmojo leidimo prekiauti išdavimo dienos gali naudotis duomenų išimtinumu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti tą reglamentą, kad, kilus sveikatos krizei, būtų galima laikinai leisti išduoti privalomas licencijas, siekiant suteikti galimybę gaminti generinius gyvybę gelbstinčių vaistų variantus; primena, kad tai yra viena iš visuomenės sveikatos sumetimais nustatytų lankstumo sąlygų patentų apsaugos srityje – ši sąlyga jau įtraukta į PPO TRIPS susitarimą ir ją dar kartą patvirtino 2001 m. Dohos deklaracija; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES laisvosios prekybos susitarimais (LPS) nebūtų ribojamos galimybės remtis TRIPS susitarime nustatytomis lanksčiomis sąlygomis, ir pateikti valstybėms narėms rekomendacijas, siekiant skatinti savanorišką licencijavimą vietoj neatidėliotino privalomo licencijavimo; pabrėžia, kad ES laisvosios prekybos susitarimuose dėmesys neturėtų būti sutelktas tik į intelektinės nuosavybės standartų laikymosi užtikrinimą trečiosiose šalyse, tačiau juose turėtų būti atsižvelgiama į poveikį generiniams ir biologiškai panašiems vaistams ES ir trečiosiose šalyse ir jais turėtų būti užtikrinamas reguliavimo standartų derinimas;

o o

164.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 263, 2018 7 25, p. 4.

(2) OL C 433, 2019 12 23, p. 153.

(3) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0228.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0226.

(7) OL L 18, 2000 1 22, p. 1.

(8) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(9) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(10) OL L 378, 2006 12 27, p. 1.

(11) OL L 276, 2010 10 20, p. 33.

(12) OL L 158, 2014 5 27, p. 1.

(13) OL L 153, 2019 6 11, p. 1.

(14) OL L 107, 2021 3 26, p. 1.

(15) OL L 170, 2021 5 12, p. 1.

(16) 2020 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizei ir jos valdymo srityje (COM(2020)0725); 2020 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (COM(2020)0726); 2020 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (COM(2020)0727).

(17) OL C 450, 2020 12 28, p. 1.

(18) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(19) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(20) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(21) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(22) OL C 385, 2021 9 22, p. 59.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/69

P9_TA(2021)0472

Legalios migracijos politika ir teisė

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl legalios migracijos politikos ir teisės (2020/2255(INL))

(2022/C 224/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 5, 10, 12 ir 16 principus,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos protokolo Nr. 4 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2003–2021 m. parengtą Sąjungos acquis legalios migracijos srityje, kuriuo reglamentuojamos Sąjungoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos ir jų teisės, įskaitant:

—	2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (1),

—	2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (2),

—	2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (3),

—	2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (4),

—	2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (5),

—	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (6),

—	2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (7),

—	2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (8),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (9),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (10),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (11),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl COVID-19 ir migracijos, ypač į išvadą Nr. 12,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 29 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES teisėtos migracijos teisės aktų tinkamumo patikra“ (tinkamumo patikra),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą „Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimas – neatsiejama suderintos ir visapusiškos migracijos politikos dalis“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje įvykusiame Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją, ypač į tas jų dalis, kurios skirtos legaliai migracijai ir judumui,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 11 d. Komisijos pranešimą spaudai „Specialistų pritraukimo partnerystės: Komisija pradeda naują iniciatyvą siekdama spręsti ES kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir gerinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis migracijos srityje“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Svarbūs darbuotojai imigrantai: jų indėlis į Europos atsaką į COVID-19 pandemiją“ ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2020 m. gegužės 19 d. techninę ataskaitą „Pažeidžiama darbo jėga: darbuotojai migrantai kilus COVID-19 pandemijai“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl naujų teisėtos darbuotojų migracijos kelių, grindžiamą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimu savo iniciatyva (14),

—	atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2015 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Naujų teisės aktų dėl darbo jėgos migracijos į Europos Sąjungą galimybių paieška“,

—	atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2015 m. spalio mėn. tyrimą „ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2019 m. kovo mėn. tyrimą „Europos veiksmų nebuvimo legalios migracijos srityje kaštai“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimų dokumentą „Legalios migracijos politika ir teisė. Europos pridėtinės vertės vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo atliktus tyrimus,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos Tarptautinės darbo konferencijos priimtus tarptautinius darbo standartus dėl darbo jėgos migracijos,

—	atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

—	atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktus tyrimus dėl legalios migracijos,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą ir pranešimus,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 15 d. Pasaulinio vystymosi centro tyrimą „Kuo labiau pasinaudoti bendra nauda turėti legalios migracijos kelius: Vokietijos įgūdžių partnerysčių patirtis“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Tarptautinės migracijos organizacijos Afrikos migracijos ataskaitą „Kitoks naratyvas“ (angl. Challenging the narrative),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Naujasis Europos Komisijos migracijos ir prieglobsčio paktas. Horizontalusis alternatyvus poveikio vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0314/2021),

A.	kadangi tinkamas esamų teisės aktų dėl darbo jėgos migracijos įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus, negu naujų teisės aktų siūlymas;

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones“;

C.	kadangi Sąjunga yra viena pagrindinių investuotojų į žmogiškojo kapitalo plėtojimą kaimyninėse šalyse;

kadangi Sąjungos lygmeniu sukūrus papildomų legalios migracijos būdų būtų galima padėti valstybėms narėms pasirengti tinkamai pasitikti būsimus demografinius iššūkius, patenkinti darbo rinkos poreikius, kurių negali patenkinti valstybių narių darbo jėga, ir sustiprinti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos atitiktį darbo rinkose;

E.	kadangi 2020 m. valstybėse narėse legaliai gyveno 23 milijonai trečiųjų šalių piliečių, jie sudaro apie 5,1 proc. visų ES gyventojų (15);

F.	kadangi tai, kad išduodama mažai ilgalaikių leidimų gyventi, parodo, kad galbūt reikia didinti jų patrauklumą, ir tai būtų galima pasiekti peržiūrint Direktyvą 2003/109/EB ir paaiškinant ES ilgalaikio leidimo gyventi naudą bei suderinant nacionalines teisėkūros sistemas;

G.	kadangi, vadovaujantis 2020 m. birželio 17 d. priimta Komisijos ataskaita dėl demografinių pokyčių poveikio (16), Sąjungos gyventojų amžiaus mediana dabar yra 44 metai, ji kelerius metus didėjo ir tą patį tempą išlaikys dar bent du dešimtmečius;

H.	kadangi tai reiškia, kad artėjančiais dešimtmečiais Sąjungoje vis labiau didės 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, ir prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų dalis per tą patį laikotarpį sumažės;

kadangi tinkamumo patikroje nurodoma, kad dabartinės Sąjungos taisyklės dėl legalios migracijos turėjo ribotą poveikį pritraukiant Sąjungos darbo rinkai ir ekonomikai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų žmones ir kad dabartinė teisinė sistema yra susiskaidžiusi ir turi daug spragų bei įgyvendinimo problemų;

J.	kadangi atlikus tinkamumo patikrą pagrindinėse išvadose nurodoma, kad migracijos srautams valdyti svarbiausia yra veiksminga legalios migracijos politika;

K.	kadangi 2021 m. birželio 11 d. specialistų pritraukimo partnerystės pradžios renginio proga Komisijos narė Ylva Johansson pareiškė, kad Komisijos strateginis tikslas yra pakeisti nelegalią migraciją legaliais migracijos būdais (17);

kadangi vizų politikos priemonės gali būtų teigiama paskata bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis; kadangi visapusiškas neseniai peržiūrėto Vizų kodekso (18) įgyvendinimas ir papildomos pastangos palengvinti vizų išdavimą trečiosioms šalims yra visapusiško požiūrio į migracijos politiką, kuris išdėstytas naujame migracijos ir prieglobsčio pakte, dalis; kadangi aktyvesnis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija padėtų nustatyti piktnaudžiavimą vizomis;

M.	kadangi valstybių narių ir trečiųjų šalių partnerystės programos gali tapti labai svarbia priemone spartinant abipusį legalių darbo migrantų įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą;

kadangi kelios valstybės narės jau pradėjo sėkmingą partnerystę su trečiosiomis šalimis, kad sukurtų legalius darbo jėgos migracijos būdus, ir pradėjo per bandomuosius projektus mažesniu mastu derinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą; kadangi specialistų pritraukimo partnerystės programos turėtų remtis teigiama patirtimi, įgyta vykdant šiuos projektus;

O.	kadangi įgyvendinant atnaujintą Europos integracijos partnerystę su socialiniais ir ekonominiais partneriais svarstoma galimybė ateityje bendradarbiauti darbo jėgos migracijos srityje;

kadangi paaiškėjo, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis valstybių narių darbo rinkose Sąjungai labai daug kainuoja – remiantis 2018 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimu, dėl to ekonomika per metus netenka daugiau kaip 2 proc. našumo (19); kadangi tame tyrime teigiama, kad neatitiktis pasireiškia visais įgūdžių lygmenimis – pradedant virėjais ir sunkvežimių vairuotojais ir baigiant gydytojais bei mokytojais; kadangi šiame tyrime tvirtinama, kad dabartinių teisės aktų nepakanka siekiant užtikrinti, kad Sąjunga išliktų ekonomiškai konkurencinga trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, ir patenkinti valstybių narių darbo rinkų poreikius;

Q.	kadangi 2017 m. ES ilgalaikį leidimą gyventi turėjo apie 3,1 mln. trečiųjų šalių piliečių, palyginti su maždaug 7,1 mln. trečiųjų šalių piliečių, turinčių nacionalinį ilgalaikį leidimą gyventi (20);

kadangi du pagrindiniai Direktyvos 2011/98/ES tikslai yra paraiškos dėl bendro leidimo dirbti ir gyventi procedūros palengvinimas ir vienodo požiūrio užtikrinimas; kadangi įvertinus šią direktyvą vykdant tinkamumo patikrą ir jos įgyvendinimo ataskaitoje nustatyta keletas su šių tikslų įgyvendinimu susijusių trūkumų; kadangi siekiant šiuos trūkumus panaikinti Komisijos naujame migracijos ir prieglobsčio pakte paskelbtos kelios naujos iniciatyvos, be kita ko, dėl tos direktyvos peržiūros;

kadangi dėl techninės raidos visame pasaulyje pasikeitė darbo būdai ir daugumai Sąjungos darbuotojų bei savarankiškai dirbančių asmenų teko dirbti nuotoliniu būdu; kadangi šiuo metu nuotoliniai darbuotojai yra įstrigę neaiškioje teisinėje padėtyje, nes negali prašyti įprasto darbo leidimo kurioje nors valstybėje narėje (21);

T.	kadangi kelios valstybės narės pradėjo taikyti vadinamąsias skaitmeninių klajoklių vizas, kurios yra skirtos palengvinti nuotolinių darbuotojų arba nuotoliniu būdu savarankiškai dirbančių asmenų apsigyvenimą valstybėje narėje ir leisti jiems dirbti (22);

U.	kadangi šiuo metu Sąjungos ekonomika atsigauna po pandemijos; kadangi Sąjungos ekonomikos atsigavimui labai svarbios geresnės legalios darbo jėgos migracijos teisės aktų sistemos;

kadangi, remiantis 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrimu „Svarbūs darbuotojai imigrantai: jų indėlis į Europos atsaką į COVID-19 pandemiją“, maždaug 13 proc. visuomenei svarbių darbuotojų yra imigrantai į Sąjungą, o tai rodo, kad jie atliko esminį vaidmenį užtikrinant Sąjungos gebėjimą kovoti su COVID-19 pandemija;

kadangi tiesioginė legaliai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio sąsaja su jo darbdaviu kelia pavojų, kad jis gali būti išnaudojamas darbe; kadangi dėl to buvo raginama palaipsniui tokių leidimų atsisakyti ir verčiau leisti legaliai šalyje esantiems trečiosios šalies piliečiams pakeisti darbdavį neprarandant leidimo dirbti (23);

kadangi Direktyvoje 2009/52/EB yra nustatytos sankcijos ir priemonės, kurias galima panaudoti prieš darbdavius, kurie išnaudoja nelegaliai šalyje esančius ir dirbančius trečiųjų šalių piliečius; kadangi išnaudojami gali būti ir legaliai į Sąjungą atvykę trečiųjų šalių piliečiai ir jiems turi būti taikoma tokio paties lygio apsauga;

kadangi Europos darbo institucija sustiprino savo tarpvalstybinės veiklos pajėgumus, kad, siekiant remti sąžiningą darbo jėgos judumą ir kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, ji galėtų padėti nacionalinėms darbo inspekcijoms ir institucijoms, taip pat socialiniams partneriams, ir juos sustiprinti;

mano, kad, siekdama įveikti būsimus demografinius iššūkius valstybėse narėse, kurių duomenys rodo, kad iki 2050 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis sudarys maždaug trečdalį Sąjungos gyventojų (24) ir dėl to labai trūks įvairios kvalifikacijos darbuotojų (25), Sąjunga turi pasiūlyti naujų teisėtos darbo jėgos migracijos į Sąjungą būdų, kartu atsižvelgdama į tai, kad valstybių narių darbo rinkos yra skirtingos ir susiduria su įvairaus pobūdžio darbo jėgos trūkumu ir iššūkiais; mano, kad tokie nauji būdai bus būtini siekiant didinti Sąjungos ekonominį konkurencingumą ir jos, kaip demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir laisvos prekybos prekėmis bei čempionės ir kovos su klimato kaita lyderės, įtaką pasaulyje; pažymi, kad taikant tokius naujus būdus turėtų būti užtikrintos deramos darbo sąlygos ir sumažintas trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimas; be to, pažymi, kad pagal scenarijų, pagal kurį būtų sumažintos teisėtos darbo jėgos migracijos kliūtys ir sumažinta trečiųjų šalių darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje, apskaičiuota, kad Sąjungoje ilguoju laikotarpiu BVP galėtų padidėti 74 mlrd. EUR per metus (26); yra susirūpinęs tuo, kad dėl didelių teisėtos darbo jėgos migracijos kliūčių Sąjungos patrauklumas pasaulinės įvairios kvalifikacijos darbuotojų konkurencijos sąlygomis mažėja; pabrėžia, kad sukūrus naujus teisėtus kelius, kuriais migrantai galėtų patekti į Sąjungą dirbti, BVP per metus galėtų padidėti iki 37,6 mlrd. EUR (27);

prašo Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. pagal SESV 79 straipsnio 2 dalį, ypač jos a ir b punktus, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuris būtų pasiūlymų rinkinys, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos legaliai migruojančių trečiųjų šalių piliečių, norinčių įsidarbinti arba jau turinčių leidimą dirbti, atvykimui į Sąjungą bei judumui joje ir būtų populiarinamos šios sąlygos bei judumas, ir tai, suderinant jau esamų teisėtos migracijos direktyvų nuostatas, padėtų sumažinti biurokratizmą, stiprinti derinimą, remti pagrindines teises, kaip antai vienodą požiūrį, ir užkirsti kelią išnaudojimui darbe, laikantis šio pranešimo priede pateiktų rekomendacijų; pažymi, kad toks naujas teisės aktas, kuriuo remiama teisėta darbo jėgos migracija iš trečiųjų šalių ir didesnis judumas, tebėra vienas iš pagrindinių sprendimų siekiant pašalinti dabartinius darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimus;

mano, kad pagrindinė priemonė, padėsianti pasiekti siūlomo teisės akto tikslą, būtų Sąjungoje taikomo specialistų rezervo trečiųjų šalių piliečiams, norintiems legaliai migruoti į valstybę narę, ir darbdaviams, ieškantiems potencialių darbuotojų trečiosiose šalyse, sukūrimas ir ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti nuostatą dėl tokio specialistų rezervo sukūrimo; Siūlo, kad Komisija į specialistų rezervą įtrauktų nuotolinį Sąjungos specialistų tinklą, kuris leistų trečiųjų šalių piliečiams nuotoliniu būdu dirbti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena, ir kad Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų, kad geriau suprastų trečiųjų šalių piliečių specialistų įdarbinimo nuotoliniu būdu naudą ir iššūkius, ir skatintų sąžiningą nuotolinį tarptautinių specialistų įdarbinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad toks tinklas valstybėms narėms būtų neprivalomas;

pritaria 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto pateikiamam pareiškimui dėl bona fide trumpalaikio judumo, kuris galėtų papildyti teisėtus būdus, didinimo, ypač mokslinių tyrimų ar studijų tikslais, siekiant pagerinti pradinės grandies bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ir prašo Komisijos išsamiau apsvarstyti šią galimybę;

prašo Komisijos atsižvelgti į Parlamento ir Tarybos dalinio preliminaraus susitarimo dėl Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 15 straipsnio 1 dalį, taip sumažinant neigiamą priverstinio neveiklumo poveikį, kol bus baigta prieglobsčio procedūra;

palankiai vertina Direktyvą (ES) 2021/1883 (persvarstytą Mėlynosios kortelės direktyvą), tačiau mano, kad jos nepakanka, nes Sąjungos darbo rinkoms taip pat reikalingi žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, nors šis poreikis skiriasi; pažymi, kad svarbiausi Sąjungos sektoriai, pvz., žemės ūkio ir sveikatos priežiūros, jau dabar yra nuo jų priklausomi (28); todėl ragina Komisiją konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, kartu atspindint valstybių narių poreikius, prioriteto tvarka į savo pasiūlymą įtraukti plačių užmojų priėmimo sistemą žemos ir vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių darbuotojams; ragina Komisiją įtraukti trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų, įskaitant profesinį mokymą, patvirtinimo ir pripažinimo sistemos, grindžiamos objektyviais ir vienodais kriterijais, sukūrimą, siekiant palengvinti jų ankstyvą integraciją į darbo rinką; prašo, kad įgūdžių ir kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo sistema užtikrintų, kad per patvirtinimo ir pripažinimo procesą su trečiųjų šalių piliečiais būtų nuolat elgiamasi sąžiningai, būtų sudarytos sąlygos veiksmingoms schemoms ir procedūroms ir būtų lengviau veiksmingai ir nesudėtingai gauti informaciją; ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir toliau tarpusavyje keistųsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais; be to, ragina Komisiją visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat ir rengiant tikslines kampanijas, populiarinti persvarstytą Mėlynosios kortelės direktyvą, be kita ko, startuoliuose ir IT sektoriuje, kuriuose įgūdžiai pripažįstami taip pat, kaip kvalifikacijos, kaip nustatyta tos direktyvos 26 straipsnyje, aiškinamame kartu su I priedu; tačiau primena, kad SESV 79 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tas straipsnis „neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis“;

mano, kad Sąjungai reikia pritraukti daugiau savarankiškai dirbančių asmenų bei verslininkų ir kad ji turi skatinti inovacijas, pvz., pasitelkdama jaunimo judumą ir vadinamąsias klajoklių programas; tam, kad Sąjunga išliktų svarbi ir konkurencinga pasaulinėje rinkoje, didinant jos ekonomikos lankstumą, tvirtumą, stabilumą ir augimą, kartu kuriant naujas ekonominės veiklos ir užimtumo galimybes, ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti visoje Sąjungoje taikomą objektyviais ir vienodais kriterijais grindžiamą savarankiškai dirbančių asmenų ir verslininkų, ypač tų, kurie siekia steigti mažąsias ir vidutines įmones ir startuolius, ir daug judančių savarankiškai dirbančių trečiųjų šalių piliečių, pvz., menininkų ir kultūros darbuotojų, atvykimo ir apsigyvenimo schemą; primygtinai reikalauja, kad į siūlomas schemas būtų įtrauktos priemonės, kuriomis būtų stiprinamos pagrindinės teisės ir skatinamas vienodas požiūris į darbuotojus iš trečiųjų šalių; mano, kad Komisija turėtų įvesti penkerių metų daugkartinę vizą, pagal kurią šios kategorijos trečiųjų šalių piliečiai galėtų atvykti į Sąjungą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui per metus;

prašo, kad Komisija į savo pasiūlymą įtrauktų sistemą, skirtą trečiųjų šalių specialistų pritraukimo partnerystėms, kuriose valstybės narės galėtų savanoriškai dalyvauti prisitaikydamos prie atitinkamos siunčiančiosios ir priimančiosios šalies padėties, ir į jas turėtų būti įtrauktos įgūdžiais pagrįstos profesinio mokymo programos, visų pirma profesinio tinkamumo testai, darbo vietos stebėjimas ir modeliavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad ta sistema leistų Parlamentui visapusiškai atlikti jam priklausantį tikrinimo ir vertinimo vaidmenį ir kad pasiūlyme būtų tinkamų mechanizmų užkirsti kelią darbuotojų išnaudojimui ir užtikrinti vienodam požiūriui; pabrėžia, kad galima būtų semtis patirties remiantis esamais įgūdžiais grindžiamais valstybių narių susitarimais dėl specialistų pritraukimo partnerystės ir kad specialistų pritraukimo partnerystės turėtų būti kuriamos konsultuojantis su atitinkamomis organizacijomis valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

pabrėžia, kad labai svarbu laikytis kitokio ir subalansuoto požiūrio į Sąjungos ir trečiųjų šalių santykius migracijos srityje; ragina Sąjungą stengtis sudaryti oficialius susitarimus su šalimis partnerėmis dėl migrantų judumo;

10.

palankiai vertina tai, kad Komisija planuoja persvarstyti Direktyvą 2011/98/ES; pažymi, kad tos direktyvos tikslas yra supaprastinti ir suderinti šiuo metu valstybėse narėse taikomas leidimų išdavimo taisykles ir skatinti vienodą požiūrį ir kad šis tikslas nebuvo visiškai pasiektas, nes kai kurios tos direktyvos nuostatos visoje Sąjungoje įgyvendinamos skirtingai; be to, mano, kad Komisija turėtų imtis būtinų veiksmų, kad visų pirma užtikrintų, jog tą direktyvą tinkamai įgyvendintų valstybės narės, antra, kad ji būtų iš dalies pakeista taip, kad prašymus išduoti vieną leidimą būtų galima teikti ir tam tikroje valstybėje narėje, ir trečiojoje šalyje ir, trečia, kad būtų dar labiau supaprastintos ir suderintos taisyklės, kad atvykimo vizos gavimo tvarka būtų aiškiai reglamentuojama siekiant, kad nesusidarytų situacija, kai prašymą teikiantiems asmenims reikėtų teikti vienam leidimui gauti reikalingus dokumentus du kartus, ir kad būtų sumažinta darbuotojų priklausomybė bei išnaudojimo rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėje narėje prašymą turėtų būti galima pateikti tik tuo atveju, jei trečiosios šalies pilietis prašymo pateikimo metu turi leidimą gyventi; ragina Komisiją įtraukti tokius direktyvos pakeitimus į savo pasiūlymą;

11.

prašo Komisijos į savo pasiūlymą įtraukti nuostatą dėl legaliai migruojantiems trečiųjų šalių darbuotojams skirto tarpvalstybinio konsultavimo paslaugų tinklo sukūrimo: šį tinklą administruotų Komisija ir kiekviena valstybė narė paskirtų po vadovaujančią instituciją, kuri nagrinėtų prašymus ir koordinuotų trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl darbo Sąjungoje arba jau turi darbo leidimą, teikiamas konsultacijas ir informaciją; pabrėžia, kad vadovaujančios institucijos turėtų būti atsakingos už keitimąsi informacija tarp valstybių narių apie trečiosios šalies darbuotojus, kad darbuotojams bei darbdaviams jos būtų kontaktiniai centrai specialistų rezervo klausimais ir kad teiktų reikiamą informaciją trečiųjų šalių piliečiams, suinteresuotiems legaliai migruoti į Europos Sąjungą; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia informacija galėtų būti perduodama virtualiai arba per atitinkamas trečiosiose šalyse veikiančias įstaigas, pvz., valstybių narių ambasadas ar Sąjungos delegacijas; prašo, kad vadovaujančios institucijos taip pat būtų atsakingos už glaudų tarpusavio koordinavimą, susijusį su prašymais išduoti vieną leidimą gyventi ir dirbti pagal Direktyvą 2011/98/ES, siekiant išvengti dvigubo prašymų pateikimo ir paskatinti darbdavius apsvarstyti galimybę teikti prašymą dėl šio leidimo ir padėti jiems tai daryti; pažymi, kad būtina palengvinti duomenų, statistikos ir įrodymų rinkimą bei valstybių narių dalijimąsi tarpusavyje informacija, kad būtų padidintas legalios migracijos acquis efektyvumas ir veiksmingumas;

12.

ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti Direktyvos 2014/36/ES pakeitimą, kuris pagal šią direktyvą išduodamų leidimų dirbti turėtojams leistų tris mėnesius ieškoti naujo darbo, jiems palikus ankstesnį darbdavį, o leidimas dirbti nebūtų atšauktas ir jie galėtų teisėtai gyventi atitinkamoje valstybėje narėje iki laikotarpio, kurį jiems leidžiama būti, pabaigos, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius, kaip nustatyta toje direktyvoje, su sąlyga, kad per tą laikotarpį jie kreiptųsi dėl darbo pas kitą darbdavį; be to, tam, kad darbo jėga nebūtų išnaudojama, ragina Komisiją skatinti valstybes nares visapusiškai taikyti tą nuostatą, kad leidimai gyventi nebūtų susieti su darbdaviu ir darbo vieta; ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti tos direktyvos pakeitimą, kuris leistų valstybėms narėms ne didesniam kaip penkerių metų laikotarpiui atnaujinti leidimus dirbti sezoninį darbą;

13.

prašo Komisijos į savo pasiūlymą įtraukti Direktyvos 2009/52/EB pakeitimą siekiant pakoreguoti jos taikymo sritį taip, kad ji apimtų Sąjungoje dirbančius teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, nukentėjusius nuo jų sveikatai ir saugai kenkiančių ir jų žmogaus orumą pažeidžiančių sąlygų, ir pagerinti vienodo požiūrio nuostatų, pvz., prieinamų ir veiksmingų skundų teikimo mechanizmų ir visų darbuotojų teisės kreiptis į teismą išnaudojimo ir kitų nusikalstamų veikų atveju, vykdymo užtikrinimą;

14.

mano, jog Direktyva 2003/109/EB, kuria šiuo metu nepakankamai naudojamasi ir kuri nesuteikia veiksmingos teisės judumui Sąjungos viduje, turėtų būti iš dalies pakeista, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai vienos valstybės narės gyventojai, galėtų nuolat gyventi kitoje valstybėje narėje panašiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams, nuo tos dienos, kai jiems išduodamas leidimas, ir kad gyvenimo šalyje metų, kurių reikia norint gauti ES ilgalaikio gyventojo statusą, skaičius būtų sutrumpintas nuo penkerių iki trejų metų, ir prašo Komisijos įtraukti šiuos pakeitimus, kai bus atliekama būsima tos direktyvos peržiūra; pripažįsta, kad nuolatinis gyvenimas vienoje valstybėje narėje yra vienas iš aspektų, skatinančių tinkamą asmens integraciją į bendruomenę prieš tam asmeniui nusprendžiant gyventi kitoje valstybėje narėje; ragina Komisiją tuos pakeitimus įtraukti į savo pasiūlymą;

15.

laikosi nuomonės, kad šiame pranešime išdėstytiems pasiūlymams reikia skirti pakankamai lėšų, ir mano, kad prašomo pateikti pasiūlymo finansinės išlaidos turėtų būti dengiamos iš atitinkamų Sąjungos biudžeto asignavimų;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 382, 2021 10 28, p. 1.

(2) OL L 132, 2016 5 21, p. 21.

(3) OL L 94, 2014 3 28, p. 375.

(4) OL L 157, 2014 5 27, p. 1.

(5) OL L 343, 2011 12 23, p. 1.

(6) OL L 168, 2009 6 30, p. 24.

(7) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

(8) OL L 251, 2003 10 3, p. 12.

(9) OL L 337, 2011 12 20, p. 9.

(10) OL L 107, 2016 4 22, p. 1.

(11) OL L 186, 2019 7 11, p. 21.

(12) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.

(13) OL C 362, 2021 9 8, p. 82.

(14) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0260.

(15) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210325-2#:~:text=On%201%20January%202020%2C%2023,5.1%25%20of%20the%20EU%20population

(16) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/demography_report_2020_n.pdf

(17) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_21_2921

(18) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(19) https://www.eesc.europa.eu/en/news-media/press-releases/skills-mismatches-eu-businesses-are-losing-millions-and-will-be-losing-even-more

(20) https://ec.europa.eu/migrant-integration/librarydoc/report-on-the-implementation-of-directive-2003/109/ec-on-the-status-of-long-term-foreign-residents

(21) https://www.etiasvisa.com/etias-news/digital-nomad-visas-eu-countries#:~:text=The%20digital%20nomad%20visa%20allows,are%20reviewed%20within%2030%20days

(22) Ten pat.

(23) https://picum.org/wp-content/uploads/2021/03/Designing-labour-migration-policies-to-promote-decent-work-EN.pdf

(24) „Senėjimas Europoje. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas ES“ (angl. „Ageing Europe, Looking at the lives of older people in the EU“), 2020 m. leidimas.

(25) https://www.eesc.europa.eu/en/news-media/press-releases/skills-mismatches-eu-businesses-are-losing-millions-and-will-be-losing-even-more

(26) C. Navarra ir M. Fernandes Legal migration policy and law - European added value assessment, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2021, kartu su I ir II priedais.

(27) Ten pat.

(28) https://knowledge4policy.ec.europa.eu/publication/immigrant-key-workers-their-contribution-europes-covid-19-response_en

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija (dėl ES specialistų rezervo, skirto legaliai migruojantiems trečiųjų šalių piliečiams, sukūrimo)

—

Europos Parlamentas mano, kad aktu, kuris bus priimtas teisėkūros procedūra, turėtų būti sukurtas ES specialistų rezervas ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimo platforma, skirta trečiųjų šalių piliečiams, norintiems įsidarbinti ir legaliai migruoti į valstybę narę, ir Sąjungoje įsisteigusiems darbdaviams, kad jie galėtų ieškoti potencialių darbuotojų trečiosiose šalyse, ir šis aktas turėtų palengvinti trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą ir laisvą judėjimą. Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimas naudojantis ES specialistų rezervu turėtų vykti savanoriškai. Europos Parlamentas mano, kad toks ES specialistų rezervas turėtų padėti užtikrinti sąveiką su esamais teisės aktais, todėl šiuo teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2016/589, siekiant išplėsti dabartinę tuo reglamentu sukurto EURES portalo taikymo sritį.

—

teisėkūros procedūra priimamu aktu sukurtas ES specialistų rezervas turėtų leisti trečiųjų šalių piliečiams pareikšti susidomėjimą darbu ir kreiptis dėl jo, o darbdaviams – ieškoti potencialių darbuotojų. Kai valstybių narių darbo rinkose trūktų darbuotojų, trečiųjų šalių piliečiai, padedant Sąjungai praėję skaidrią ir nediskriminacinę prašymų pateikimo procedūrą ir išankstinę patikrą, turėtų turėti galimybę kreiptis dėl darbo. ES specialistų rezervas būtų neprivaloma priemonė, kuria valstybės narės galėtų pasinaudoti siekdamos patenkinti savo darbo rinkų poreikius ir užpildyti trūkumus, kurių negali užpildyti vietos darbo jėga. ES specialistų rezervo veiklą turėtų papildyti didesnis dalyvaujančių nacionalinių valdžios institucijų, kartu dalyvaujant valstybinėms užimtumo tarnyboms ir vietos valdžios institucijoms, veiklos koordinavimas ir turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus ir skirtingus nacionalinių darbo rinkų poreikius. ES specialistų rezervo populiarinimas ir jo naudojimas galėtų būti sustiprinti tikslingai skleidžiant informaciją, kad trečiosiose šalyse ir dalyvaujančiose narėse būtų reklamuojamas ES specialistų rezervas ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimo platforma. Vadovaujantis šiuo požiūriu ES specialistų rezervo valdymą turėtų palengvinti 6 rekomendacijoje nurodytas Sąjungos tarpvalstybinis konsultavimo paslaugų tinklas, kuris turėtų būti ES specialistų rezervo kontaktinis centras valstybėse narėse. Naudojant šį tinklą, grindžiamą paraiškų derinimu, būtų galima sumažinti biurokratiją valstybių narių lygmeniu. ES specialistų rezerve turėtų būti sukurtas ES nuotolinių specialistų tinklas, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų nuotoliniu būdu dirbti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie gyvena, ir tokiems nuotoliniams darbuotojams turėtų būti taikomos vienodos sąlygos.

2 rekomendacija (dėl žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių priėmimo programos)

—

atsižvelgiant į demografinius iššūkius ir pasaulinę konkurenciją dėl specialistų, daugeliui valstybių narių būtina didinti savo patrauklumą ir sukurti priėmimo programas visiems kvalifikuotiems trečiųjų šalių darbuotojams, ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Tarybos direktyvą 2009/50/EB pakeitus Direktyva (ES) 2021/1883 (persvarstyta Mėlynosios kortelės direktyva), Sąjunga ėmėsi reikšmingų veiksmų, kad pasiektų šį tikslą dėl aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių darbuotojų. Vis dėlto būtina, kad ji siektų šio tikslo dėl žemos ir vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių darbuotojų, kad būtų užpildytos laisvos darbo vietos ir būtų geriau derinami skirtingi valstybių narių darbo rinkų poreikiai, kuriuos nustato pačios valstybės narės, ir būtų nuosekliai laikomasi Sąjungos vertybių. Tai dar labiau padidins Sąjungos ekonominį konkurencingumą.

—

siekdamas tinkamai spręsti šį klausimą, Europos Parlamentas ragina Komisiją į būsimą teisėkūros procedūra priimamą aktą įtraukti nuostatas, kuriomis būtų nustatyta priėmimo programa, kurioje būtų numatytos žemos ir vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių darbuotojų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos. Ši programa turėtų užtikrinti vienodą požiūrį pagal esamą Sąjungos acquis darbo jėgos migracijos srityje ir apimti sistemos, pagal kurią trečiųjų šalių darbuotojų įgūdžiai ir kvalifikacija galėtų būti tinkamai pripažinti ir patvirtinti, kad jais būtų galima naudotis valstybių narių darbo rinkose, sukūrimą. Siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui trečiųjų šalių darbuotojais ir užtikrinti, kad jiems būtų taikomos vienodos sąlygos dirbant arba kreipiantis dėl darbo Sąjungoje, Europos Parlamentas, primygtinai reikalaudamas tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2009/52/EB ir jos stebėsenos mechanizmus, kartu ragina iš dalies pakeisti direktyvą ir į jos taikymo sritį įtraukti teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių darbuotojus, kaip nurodyta 8 rekomendacijoje. Be to, Europos Parlamentas ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti atitinkamą galiojančią teisinę sistemą teisėtos darbo jėgos migracijos srityje.

3 rekomendacija (dėl verslininkų ir savarankiškai dirbančių darbuotojų priėmimo programos)

—

paprastai leidimas dirbti išduodamas toje vietoje, kurioje trečiosios šalies pilietis jau turi darbo pasiūlymą. Vis dėlto Europos Parlamentas mano, kad leidimų dirbti išdavimo pagrindas galėtų būti toliau tobulinamas ir plėtojamas. Vadovaudamasi panašiu požiūriu, Komisija pareiškė, kad jos tikslas – paskatinti daugiau žmonių tapti verslininkais ir taip pagerinti Sąjungos inovacijų, kūrybiškumo ir ekonominės veiklos rezultatus (1). Savarankiškai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai arba trečiųjų šalių piliečiai, dirbantys kaip verslininkai, gali jausti, kad aplinka jų kilmės šalyje nėra palanki jų startuoliui ar jų, kaip verslininkų, veiklai. Pagal visoje Sąjungoje taikomą priėmimo programą tokiems trečiųjų šalių piliečiams galėtų būti suteikta galimybė legaliai migruoti į Sąjungą ir ten įsikurti bei įsteigti savo įmones. Sąjungos lygmens veiksmais turėtų būti stengiamasi sukurti verslininkystei palankią aplinką, taip pat ir trečiųjų šalių piliečiams, ir turėtų būti siekiama aukštų bendrųjų standartų dėl verslininkų ir savarankiškai dirbančių asmenų pagrindinių teisių;

—

todėl Europos Parlamentas mano, kad būsimasis teisėkūros procedūra priimamas aktas turėtų apimti priėmimo programą, kurioje turi būti numatytos savarankiškai dirbančių asmenų ir verslininkų, ypač trečiųjų šalių piliečių, kurie steigia mažąsias ir vidutines įmones ir startuolius, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos, ir kad ši priėmimo programa turėtų užtikrinti tvirtas apsaugos priemones, vienodų sąlygų taikymą ir pagrindinių teisių apsaugą. Sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ ir „verslininkas“ Sąjungoje yra skirtingos ir jas ir toliau turėtų nustatyti kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo nacionalines teisines tradicijas ir teismų praktiką.

4 rekomendacija (dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių specialistų pritraukimo partnerysčių sistemos parengimo)

—

Europos Parlamentas ragina Komisiją parengti specialiai pritaikytą specialistų pritraukimo partnerysčių, kuriose valstybės narės galėtų dalyvauti savanoriškai, sistemą ir įtraukti ją į būsimą teisėkūros procedūra priimamą aktą. Specialistų pritraukimo partnerystės turėtų būti atviros visokio lygio įgūdžių turinčių trečiųjų šalių darbuotojams, studentams ir absolventams ir būtų veiksminga priemonė valstybėms narėms derinant trečiųjų šalių darbuotojų įgūdžius su valstybių narių darbo rinkų poreikiais, kurių negali patenkinti vietos darbo jėga. Specialistų pritraukimo partnerysčių tikslas – įtraukti dar vieną legalų trečiųjų šalių piliečių, kurie nori migruoti į Sąjungą darbo tikslais, judumo būdą ir spręsti darbo jėgos rinkoje trūkumo ir neatitikties visoje Sąjungoje problemas, užtikrinant keturgubą naudą – Sąjungai, trečiosioms šalims, darbdaviams ir darbuotojams migrantams. Praktinis specialistų pritraukimo partnerysčių įgyvendinimas būtų grindžiamas glaudžiu bendradarbiavimu su nacionalinėmis valdžios institucijomis, darbo rinkos institucijomis, pilietinės visuomenės subjektais ir socialiniais partneriais. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentas galėtų reguliariai tikrinti ir vertinti, kaip veikia specialistų pritraukimo partnerystės, taip pat teikti rekomendacijas, kaip pagerinti bendrą specialistų pritraukimo sistemos veikimą.

—

tvirtesnis ir visapusiškesnis požiūris suteiktų galimybių bendradarbiauti su šalimis partnerėmis ir padėtų skatinti abipusiškai naudingą tarptautinį judumą. Svarbu, kad valstybės narės ir trečiosios šalys turėtų lygias galimybes plėtoti specialistų pritraukimo partnerystes ir galėtų sukurti skaidrią ir prieinamą procedūrą pareiškėjams. Specialistų pritraukimo partnerystės turėtų būti įtraukios ir jomis turėtų būti stiprinamas glaudus atitinkamų institucijų, pvz., nacionalinių darbo ir švietimo ministerijų, darbdavių, socialinių partnerių ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų, bendradarbiavimas. Svarbu, kad valstybės narės aktyviai puoselėtų specialistų pritraukimo partnerystes, kad jose dalyvautų privatusis sektorius, visų pirma Sąjungos įmonės, socialiniai partneriai ir susiję pilietinės visuomenės subjektai, ir kad šalys partnerės justų prasmingą atsakomybę.

5 rekomendacija (dėl Direktyvos 2011/98/ES supaprastinimo ir patobulinimo)

—

Europos Parlamentas laikosi nuomonės, jog Direktyvoje 2011/98/ES nustatytos procedūros turėtų būti dar labiau suderintos, kad ši direktyva, visų pirma jos nuostatos dėl vienodų sąlygų taikymo, būtų visiškai veiksminga ir tinkamai įgyvendinta. Todėl Europos Parlamentas mano, jog būsimu teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti iš dalies pakeista ši direktyva, kad prašymus išduoti vieną leidimą būtų galima pateikti ir valstybėje narėje, ir trečiojoje šalyje, kartu įtraukiant valstybes nares ir trečiąsias šalis į dalijimąsi informacija ir pateiktų prašymų koordinavimą, visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos standartų. Tačiau tam, kad trečiosios šalies pilietis galėtų pateikti prašymą išduoti vieną leidimą būdamas valstybės narės teritorijoje, jis prašymo pateikimo metu turi turėti galiojantį leidimą gyventi. Be to, Europos Parlamentas ragina aiškiai reglamentuoti ir supaprastinti prašymų išduoti atvykimo vizą pateikimo tvarką, kad nebūtų taip, kad prašymą išduoti vizą teikiantiems asmenims reikėtų teikti vienam leidimui gauti reikalingus dokumentus du kartus. Be to, Europos Parlamentas prašo Komisijos išanalizuoti ir sumažinti administracinius reikalavimus ir neveiksmingus leidimų procedūrų aspektus, dėl kurių migracija teisėtais būdais negali patenkinti realių darbo rinkos poreikių. Galiausiai Europos Parlamentas mano, kad būsimame teisėkūros procedūra priimame akte turėtų būti numatyti pakeitimai, kurie palengvintų sunkumus, su kuriais susiduria leidimus dirbti turintys trečiųjų šalių piliečiai keisdami darbą, nes šiuo metu jie yra pernelyg priklausomi nuo darbdavio ir todėl gali būti išnaudojami darbe.

6 rekomendacija (dėl Sąjungos tarpvalstybinio konsultavimo paslaugų tinklo, skirto legaliai migruojantiems darbuotojams, sukūrimo)

—

Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad siekiant sustiprinti legalius darbo jėgos migracijos kelius būtinas sistemingas valstybių narių ir trečiųjų šalių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su jomis. Europos Parlamenta mano, kad, norint pasiekti šį tikslą, pagal būsimą teisėkūros procedūra priimamą aktą turėtų būti sukurtas trečiųjų šalių darbuotojams skirtas tarpvalstybinio konsultavimo paslaugų tinklas, kurį administruotų Komisija, o kiekviena valstybė narė paskirtų po vadovaujančią instituciją, kuri koordinuotų legaliai migruojantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl darbo Sąjungoje, teikiamas konsultacijas ir informaciją. Tarpvalstybinis konsultavimo paslaugų tinklas turėtų būti grindžiamas esamais sukurtais tinklais ir paslaugomis ir, jei reikia, išplėsti tokių sukurtų tinklų ir paslaugų aprėptį. Kiekvienos valstybės narės institucijos taip pat turėtų būti atsakingos už glaudų tarpusavio koordinavimą, susijusį su prašymais išduoti vieną leidimą gyventi ir dirbti Sąjungoje pagal Direktyvą 2011/98/ES, siekiant išvengti dvigubo prašymų teikimo. Kuriant tarpvalstybinį konsultavimo paslaugų tinklą taip pat reikėtų atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ir skirtingus nacionalinių darbo rinkų poreikius.

—

be to, kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už tai, kad, visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, būtų prašoma darbdavių pateikti informaciją apie trečiųjų šalių darbuotojus, siekiant, kad trečiųjų šalių darbuotojai galėtų palaikyti ryšius su atitinkamomis valdžios institucijomis bei paramos tarnybomis ir kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos trečiųjų šalių darbuotojų apsaugai ir vienodų teisių bei požiūrio stiprinimui. Be to, būsimu teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti užtikrinta, kad darbdaviai laiku pateiktų tikslią informaciją apie teises, atitinkamas institucijas ir paslaugas, kuriomis gali naudotis trečiųjų šalių darbuotojai. Tas tarpvalstybinis konsultavimo paslaugų tinklas turėtų palengvinti specialistų rezervo valdymą, kaip nurodyta 1 rekomendacijoje, ir plėtojant tarpvalstybinį konsultavimo paslaugų tinklą turėtų būti konsultuojamasi su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant diasporos bendruomenes.

7 rekomendacija (dėl Direktyvos 2014/36/ES dalinio keitimo, kuris leistų sezoniniams darbuotojams pakeisti darbdavį)

—

legaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, dirbančių valstybėje narėje, profesinio judumo skatinimas taip pat reiškia jų apsaugą nuo išnaudojimo. Daug trečiųjų šalių darbuotojų, visų pirma žemos kvalifikacijos, nesiryžta palikti juos išnaudojančio darbdavio, nes tai reikštų, kad jie praras leidimą dirbti ir teisę gyventi Sąjungoje. Šiuo metu akivaizdžiai matyti, kokioje beviltiškoje padėtyje yra daugelis įvairių Sąjungos sektorių darbuotojų, kaip antai maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų sektorių darbuotojų, taip pat priežiūros darbuotojų (2). Pagal Direktyvą 2014/36/ES išduodamų leidimų dirbti turėtojams visų pirma kyla rizika būti išnaudojamais, nes jie dažnai dirba sektoriuose, kuriuose daugiausia samdomi žemos kvalifikacijos darbuotojai.

—

todėl Europos Parlamentas mano, jog būsimu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu turėtų būti iš dalies pakeista Direktyva 2014/36/ES, kad pagal šią direktyvą išduodamų leidimų dirbti turėtojai, jiems palikus ankstesnį darbdavį, galėtų tris mėnesius ieškoti naujo darbo, o jų leidimas dirbti nebūtų atšauktas. Leidimų dirbti turėtojams turėtų būti leidžiama gyventi Sąjungoje iki laikotarpio, kurį jiems leidžiama būti, pabaigos, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius, kaip nustatyta toje direktyvoje. Europos Parlamentas rekomenduoja Komisijai tuo pačiu metu apsvarstyti kitus reikiamus tos direktyvos pakeitimus, siekiant ją atnaujinti ir suderinti su kitais naujesniais Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais legalią migraciją, įskaitant leidimą teikti paraišką valstybės narės teritorijoje, ir papildomai spręsti problemą dėl nuolatinio sezoninių darbuotojų išnaudojimo.

8 rekomendacija (dėl Direktyvos 2009/52/EB dalinio keitimo, siekiant į ją įtraukti legaliai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius ir spręsti darbo jėgos išnaudojimo problemą)

—

Direktyvoje 2009/52/EB nustatytos kelios priemonės, kurios gali būti naudojamos Sąjungoje dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra neteisėtai, remti. Vis dėlto esminis trūkumas yra tai, kad ji taikoma tik neteisėtai esantiems trečiųjų šalių darbuotojams. Nors teisėtai esantiems trečiųjų šalių darbuotojams suteikiama aukštesnio lygio apsauga, daugiausia dėl legalios jų teisės būti Sąjungoje ir kitomis priemonėmis, jie taip pat gali būti išnaudojami ir išlieka pažeidžiamesni nei Sąjungos piliečiai. Todėl Europos Parlamentas mano, kad reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/52/EB, kad būtų įgyvendinta horizontalioji nuostata, kuria sustiprinamos veiksmingos galimybės naudotis darbuotojų teisėmis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis naudojantis skundų teikimo mechanizmais ir teisinėmis procedūromis, ir kad ta direktyva būtų taikoma visiems Sąjungoje dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams.

9 rekomendacija (dėl būtinybės persvarstyti Direktyvą 2003/109/EB)

—

ES ilgalaikių leidimų gyventi turėtojai susiduria su kai kuriomis kliūtimis norėdami pasinaudoti savo teise judėti ir gyventi kitose valstybėse narėse darbo, studijų ar kitais tikslais. Taip yra todėl, kad judumo sąlygos, kurias turi atitikti ES ilgalaikiai gyventojai, daugeliu atvejų yra panašios į sąlygas, kurias turi atitikti kiti trečiųjų šalių piliečiai, kurie prašymą dėl ilgalaikio leidimo teikia pirmą kartą. 2017 m. 25 valstybėse narėse, kurioms Direktyva 2003/109/EB yra privaloma, ES ilgalaikį leidimą gyventi turėjo apie 3,1 mln. trečiųjų šalių piliečių, palyginti su maždaug 7,1 mln. trečiųjų šalių piliečių, turinčių nacionalinį ilgalaikį leidimą gyventi. Todėl galima daryti išvadą, kad trečiųjų šalių piliečiai nepakankamai naudojasi ES ilgalaikiu leidimu gyventi, o tai reiškia, kad daugelis jų nesinaudoja Sąjungos gyventojo statusu suteikiamomis teisėmis, nors jie atitiktų reikalavimus. Šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad dauguma valstybių narių aktyviai neskatina naudotis ES ilgalaikiais leidimais gyventi, todėl Sąjungos teisės aktų sistemai ir lygiavertei nacionalinei sistemai taikomos nevienodos sąlygos (3).

—

todėl Europos Parlamentas mano, jog būsimu teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti iš dalies pakeista Direktyva 2003/109/EB, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai vienos valstybės narės gyventojai, galėtų nuolat gyventi kitoje valstybėje narėje panašiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams, nuo tos dienos, kai jiems išduodamas leidimas. Europos Parlamentas rekomenduoja Komisijai tuo pačiu metu apsvarstyti kitus reikiamus tos direktyvos pakeitimus, siekiant ją atnaujinti ir suderinti su kitais naujesniais Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Sąjungoje legaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių klausimą. Europos Parlamentas prašo Komisijos savo pasiūlyme bent numatyti, kad metų, kurių reikia norint gauti ES ilgalaikį leidimą gyventi, skaičius būtų sumažintas nuo penkerių iki trejų, visų pirma siekiant padidinti judumą ir supaprastinti bei suderinti procedūras. Padarius tokius pakeitimus Direktyva 2003/109/EB būtų palengvintas judumas Sąjungos viduje ir tarptautinis judumas į Sąjungą ir trečiąsias šalis ir iš jų. Galiausiai Europos Parlamentas ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl trečiųjų šalių piliečių judėjimo masto Sąjungoje, kad būtų galima geriau suprasti, dėl kokių priežasčių išvykstama iš valstybės narės per pirmuosius trejus metus nuo atvykimo į ją.

(1) https://ec.europa.eu/growth/smes/sme-strategy/start-up-procedures_en

(2) https://ec.europa.eu/home-affairs/minimum-standards-sanctions-and-measures-against-employers-illegally-staying-third-country_en

(3) https://ec.europa.eu/migrant-integration/librarydoc/report-on-the-implementation-of-directive-2003/109/ec-on-the-status-of-long-term-foreign-residents

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/81

P9_TA(2021)0473

Europos socialinio draudimo paso įvedimas siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą judumą

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinio draudimo paso įvedimo siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą judumą (2021/2620(RSP))

(2022/C 224/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2020 m. euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl ES taisyklių poveikio laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui: darbo jėgos judumas ES viduje kaip priemonė darbo rinkos poreikiams ir įgūdžiams suderinti (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu (7),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 25 d. klausimą E-001132/2021 ir į jį raštu pateiktą atsakymą, kurį 2021 m. balandžio 28 d. Komisijos vardu pateikė už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Komisijos narys (8),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (10),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (11),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (12),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (13),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (14),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (15),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (16),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (17),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje (18),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (19),

—	atsižvelgdamas į ESTT sprendimą byloje C-55/18, pagal kurį valstybės narės privalo reikalauti, kad darbdaviai sukurtų sistemą, pagal kurią būtų galima išmatuoti kasdienio darbo laiko trukmę (20),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 (COM(2021)0281), „Patikima ir saugi Europos elektroninė atpažintis“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl gairių dėl sezoninių darbuotojų darbo ES COVID-19 pandemijos metu,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos socialinės apsaugos paso įvedimo siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą judumą (O-000071/2021 – B9-0041/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi pastaraisiais metais darbo jėgos judumas ES viduje vis didėjo; kadangi 2019 m. 17,9 mln. žmonių iš ES 28 persikėlė į kitą ES šalį; kadangi 13 mln. iš šių persikėlusių asmenų buvo darbingo amžiaus ir 78 proc. iš jų dirbo; kadangi 2019 m. ES dirbo 1,5 mln. tarpvalstybinių darbuotojų (21); kadangi 2019 m. aktyvūs persikeliantys asmenys sudarė 4,3 proc. visos 28 ES valstybių narių darbo jėgos; kadangi, remiantis Komisijos 2017 m duomenimis, nedeklaruojamas darbas sudarė maždaug 11,6 proc. visų darbo sąnaudų ES privačiajame sektoriuje ir 16,4 proc. bendrosios pridėtinės vertės (22); kadangi 2019 m. ES buvo išduota 4,6 mln. A1 perkeliamųjų dokumentų, o tai sudaro apie 3,06 mln. darbuotojų; kadangi darbo kitoje valstybėje narėje atveju komandiruoti darbuotojai turi pateikti A1 formą; kadangi A1 formoje pateikiama informacija apie darbuotojui taikomą socialinės apsaugos sistemą; kadangi A1 formose nepateikiama atnaujinta informacija apie socialinį draudimą tikruoju laiku;

kadangi EUROFOUND duomenys rodo, kad judumo ES viduje laikotarpiai trumpėja, nes 50 proc. persikėlusių asmenų priimančiojoje šalyje lieka nuo vienų iki keturių metų; kadangi taip pat daugėja grįžtamojo judumo atvejų (23): sugrįžta trys iš keturių iš valstybės narės 2017 m. išvykusių asmenų (24); kadangi dėl trumpesnių ir pasikartojančių judumo laikotarpių mobilieji darbuotojai dar labiau privalo stebėti savo socialinio draudimo įmokas ir teises į pensiją;

kadangi pagal SESV 48 straipsnį Parlamentas ir Taryba, veikdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turi kompetenciją patvirtinti tokias priemones socialinės apsaugos srityje, kurios yra būtinos laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti; kadangi šiuo tikslu Parlamentas ir Taryba turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintos samdomųjų ir savarankiškai dirbančių migrantų ir jų išlaikomų asmenų socialinės apsaugos teisės; kadangi SESV 153 straipsnio 1 dalimi Sąjungai suteikiama kompetencija remti ir papildyti valstybių narių veiklą socialinės apsaugos srityje; kadangi SESV 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad socialinės apsaugos srityje Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, pagal specialią teisėkūros procedūrą sprendžia vieningai;

kadangi mobilieji darbuotojai ir piliečiai prisideda prie socialinės ir ekonominės struktūros gerovės pasienio regionuose, kurie sudaro 40 proc. ES teritorijos; kadangi dėl to būtina užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningas piliečių judumo sąlygas suteikiant jiems tinkamas priemones, kad jiems būtų užtikrintas teisinis tikrumas, jų teisių apsauga ir socialinė apsauga; kadangi svarbu vengti pernelyg didelės administracinės naštos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

E.	kadangi Europos socialinių teisių ramsčio 12-ame principe nustatyta, kad samdomieji darbuotojai ir panašiomis sąlygomis savarankiškai dirbantys asmenys, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į tinkamą socialinę apsaugą;

kadangi problemos, susijusios su nesąžininga konkurencija, grindžiama išnaudojimu darbe, apgaulingomis sutarčių sudarymo formomis ir nesąžininga praktika, pvz., socialiniu dempingu, tebėra aktualios visose valstybėse narėse ir kelia didelių problemų Europos įmonėms, darbuotojams ir visuomenei; kadangi panašu, kad labiausiai sukčiaujama sudarant įvairių formų darbo sutartis: kadangi trūksta patikimų duomenų, siekiant įvertinti problemos mastą, ypač darbuotojų komandiravimo srityje (25); kadangi viena iš priežasčių yra tai, kad nevykdoma veiksminga taikytinos Sąjungos teisės stebėsena ir neužtikrinamas jos vykdymas, ypač atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje vietoje principus, kurių negalima užtikrinti, jei nesilaikoma atsekamumo ir teisių perkeliamumo principo, ir tai reikia tobulinti;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos išryškėjo ir pablogėjo daugelio tarpvalstybinių ir mobiliųjų darbuotojų nesaugios darbo ir gyvenimo sąlygos ES; kadangi dėl krizės paaiškėjo tvirtų ir stabilių socialinės apsaugos sistemų svarba užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje dėl to, kad pasinaudojo judėjimo laisve; kadangi pandemijos protrūkio metu dėl priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, mobilieji darbuotojai susidūrė su teisiniu netikrumu dėl taikomų socialinės apsaugos taisyklių ir daugeliui jų kilo problemų nuotoliniu būdu prašyti bedarbio pašalpos; kadangi dėl pandemijos paaiškėjo ypatingas socialinės apsaugos neturinčių nedeklaruojamų ir sezoninių darbuotojų pažeidžiamumas, o dėl piktnaudžiavimo ir nesąžiningo naudojimosi COVID-19 paskatintomis trumpalaikės finansinės paramos pagalbos paketais padidėjo nedeklaruojamo ir nepakankamai deklaruojamo darbo lygis, įskaitant naujas nedeklaruoto darbo paramos formas (26);

kadangi skaitmeninimas suteikia precedento neturinčią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgos judumui ir kartu greičiau ir lengviau kontroliuoti atitiktį taikomoms ES nuostatoms; kadangi ES mastu nėra sistemingo duomenų rinkimo, kuriuo būtų siekiama teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba sudaryti palankesnes sąlygas socialinės apsaugos teisių perkeliamumui tarpvalstybiniu mastu, kompetentingiems subjektams ir įstaigoms realiuoju laiku tikrinant darbuotojų socialinės apsaugos aprėptį ir išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąžiningo judumo ir kovos su piktnaudžiavimu sąlygos; kadangi skaitmeninės technologijos, kuriomis galima palengvinti teisės aktų priežiūrą ir vykdymą, apsaugoti mobiliųjų darbuotojų teises ir sumažinti administracines įmonių ir nacionalinių institucijų išlaidas, turėtų būti skatinamos ir naudojamos laikantis duomenų apsaugos taisyklių;

kadangi nacionaliniai socialiniai partneriai, bendradarbiaudami su vietos arba nacionalinėmis valdžios institucijomis, įvairiuose sektoriuose valstybėse narėse sukūrė įvairių formų nacionalines korteles ar panašias priemones darbo teisės srityje; kadangi šias skirtingas iniciatyvas vienija bendras požymis: identifikacinis numeris ar asmeninė kortelė, kuri tampa veiksminga priemone darbuotojams, institucijoms ir pagrindiniams paslaugų teikėjams, siekiant užtikrinti socialinę apsaugą ir deramą darbo užmokestį bei darbo sąlygas darbo vietoje; kadangi šiomis iniciatyvomis didinamas visų darbuotojų informuotumas apie užimtumą ir darbo sąlygas bei gerinamas vykdymo užtikrinimas;

kadangi savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl veiksmingų darbo inspekcijų Parlamentas paragino Komisiją ištirti, ar būtų naudinga Europos lygmeniu sukurti nuo klastojimo apsaugotą Europos socialinio draudimo kortelę ar kitą ES masto elektroninį dokumentą, kuriame būtų galima saugoti visus darbo santykiams patikrinti reikalingus duomenis, pvz., duomenis apie socialinės apsaugos statusą ir darbo valandas, ir kuriems būtų taikomos griežtos duomenų apsaugos taisyklės; kadangi savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliucijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio Parlamentas atkreipė dėmesį į prieinamų e. valdžios sprendimų, galbūt įskaitant Europos socialinio draudimo kortelę su patikimomis duomenų apsaugos garantijomis, potencialą, nes tai galėtų pagerinti ES socialinės apsaugos koordinavimą ir individualų informuotumą; kadangi savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. euro zonos užimtumo ir socialinės politikos Parlamentas paragino Komisiją, atlikus tinkamą faktais pagrįstą poveikio vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio ES socialinio draudimo numerio; kadangi savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti Parlamentas dar kartą paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio Europos socialinio draudimo numerio (ESSN) ir dėl galimo kontrolės mechanizmo, pvz., asmeninės darbo kortelės, ir teigė, kad darbuotojams ir jų atstovams bei inspekcijoms turi būti suteikta naujausia prieiga prie informacijos apie savo darbdavius ir jų teises į darbo užmokestį bei darbo ir socialines teises; kadangi savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl darbo jėgos judumo ES viduje, Parlamentas pabrėžė, kad valstybių narių keitimosi duomenimis skaitmeninimas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas laisvam darbuotojų judėjimui sąžiningu ir nešališku pagrindu, taip pat užtikrinti atitinkamų Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimą;

kadangi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos 2018 m. darbo programoje paskelbtas ketinimas įdiegti ESSN siekiant prisidėti prie bendro tikslo užtikrinti sąžiningas mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygas, socialinių standartų taikymą visiems mobiliesiems piliečiams ir tinkamą jų įgyvendinimą; kadangi nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. sausio 7 d. Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais dėl Europos socialinio draudimo numerio sukūrimo; kadangi Komisija savo 2017 m. įžanginiame Europos socialinio draudimo numerio poveikio vertinime, atsižvelgdama į ilgalaikę perspektyvą, numatė galimybę išplėsti Europos socialinio draudimo numerio taikymo sritį į kitas politikos sritis, apimant ne tik socialinės apsaugos koordinavimą; kadangi 2020 m. rugpjūčio 13 d. paskelbtame 2019 m. metiniame naštos tyrime Komisija patvirtino rengianti iniciatyvą dėl Europos socialinio draudimo numerio; kadangi skaitydama savo 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad netrukus Komisija pasiūlys patikimą ir saugią Europos e. atpažinties sistemą; kadangi Komisija Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane paskelbė, kad 2021 m. pradės bandomąjį projektą siekdama išnagrinėti galimybę iki 2023 m. pradėti naudoti Europos socialinio draudimo pasą (ESSP), remiantis Europos e. tapatybės iniciatyva;

kadangi Europos profesinių sąjungų konfederacija laiko Europos socialinio draudimo numerį vertinga priemone siekiant kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu socialinės apsaugos srityje; kadangi 2018 m. sausio 12 d. Europos verslo konfederacija paskelbė pranešimą, kuriame pabrėžiamas Europos socialinio draudimo numerio potencialas gerinti socialinės apsaugos koordinavimą ES, kartu sprendžiant problemas, susijusias su nacionalinių socialinės apsaugos sistemų įvairove, galimais duomenų apsaugos klausimais ir papildoma administracine našta; kadangi socialiniai partneriai statybų sektoriuje ragino taikyti veiksmingas skaitmenines priemones, kad būtų užtikrintas taikytinų teisės aktų vykdymas, įskaitant Europos požiūrį į asmenines darbo korteles (27);

kadangi 2019 m. birželio mėn. buvo įsteigta Europos darbo institucija (EDI); kadangi Europos socialinio draudimo numerio klausimas nėra įtrauktas į EDI reglamentą; kadangi EDI tikslas – užtikrinti tinkamą darbo jėgos judumą, padedant valstybėms narėms ir Komisijai veiksmingai taikyti su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimu susijusius Sąjungos teisės aktus ir juos vykdyti;

primena, kad Parlamentas nuo 2014 m. ne kartą ragino Komisiją ištirti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinio draudimo numerio pateikimo naudą siekiant sukurti ES masto skaitmeninę priemonę, skirtą socialinės apsaugos koordinavimui ir sąžiningo mobiliųjų darbuotojų darbo jėgos judumo užtikrinimui; apgailestauja, kad Komisija nepateikė pasiūlymo dėl Europos socialinio draudimo numerio, nors ir prisiėmė keletą įsipareigojimų tai padaryti; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti paaiškinimą, kodėl ji to nepadarė;

ragina Komisiją pasidalyti su Parlamentu Europos socialinio draudimo numerio poveikio vertinimo projektu, kuris 2017–2018 m. buvo pateiktas Reglamentavimo patikros valdybai, taip pat pasidalyti Reglamentavimo patikros vadybos nuomone apie šį poveikio vertinimo projektą; ragina Komisiją pasidalyti su Parlamentu visais kitais dokumentais, kurie prisidėjo prie jos sprendimo nesiimti tolesnių veiksmų dėl pasiūlymo dėl Europos socialinio draudimo numerio;

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą pradėti bandomąjį projektą siekiant išnagrinėti galimybę pradėti įgyvendinti skaitmeninį Europos socialinio draudimo pasą; palankiai vertina tai, kad pradėti bandomieji projektai, kuriais siekiama ištirti skaitmeninius sprendimus, ir ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie įgyvendinimo etapo rezultatus ir galimus sunkumus; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos socialinio draudimo paso bandomąjį projektą reikia daug dėmesio skirti sąžiningo judumo užtikrinimui; ragina Komisiją padidinti savo užmojus turinio ir laiko atžvilgiu ir kartu su bandomuoju projektu, remiantis iki šiol atliktu darbu, pradėti tinkamą vertinimą, kad iki 2022 m. pabaigos būtų galima pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinio draudimo paso ir kuo greičiau užtikrinti darbuotojų teisių perkeliamumą ir atsekamumą;

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie e. ID sistemos diegimą; mano, kad Europos socialinio draudimo numerio iniciatyva, kurią ketinama įtvirtinti e. ID sistemoje, turėtų būti privaloma visoms valstybėms narėms;

primena, kokį vaidmenį atliko mobilieji darbuotojai per COVID-19 pandemiją, ypač svarbiausiuose sektoriuose, ir būtinybę skubiai užtikrinti šiems darbuotojams ne tik deramas darbo sąlygas, bet ir vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje;

mano, kad pradėjus įgyvendinti Europos socialinio draudimo paso iniciatyvą turėtų būti siekiama: užtikrinti veiksmingą socialinių teisių nustatymą, atsekamumą, sumavimą ir perkeliamumą; stiprinti ES taisyklių, susijusių su darbuotojų judumu ir sąžiningu bei veiksmingu socialinės apsaugos koordinavimu darbo rinkoje, taikymą, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ES; sudaryti sąlygas atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, pvz., darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms bei socialiniams partneriams, tikruoju laiku patikrinti mobiliųjų darbuotojų draudimo statusą ir įmokas, kai jie atlieka arba dalyvauja darbo ir socialinės apsaugos patikrose; geriau užkirsti kelią nesąžiningai praktikai, pvz., piktnaudžiavimui ir socialiniam sukčiavimui, ir taip prisidėti prie kovos su nedeklaruojamu darbu ir priimančiojoje šalyje taikomų darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų bei įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, nesilaikymo; pabrėžia, kad įdiegus Europos socialinio draudimo pasą darbuotojams taip pat būtų lengviau sekti savo socialinio draudimo įmokas ir išmokas, pavyzdžiui, teises į pensiją, ir reikalauti jų išmokėjimo, taip palengvinant jų perkeliamumą; pabrėžia, kad Europos socialinio draudimo pasas, grindžiamas Europos e ID sistema, turėtų apimti tiek mobiliųjų piliečių ir darbuotojų tapatybės nustatymo, tiek jų socialinės draudimo išmokų tikrinimo tikruoju laiku funkcijas;

pabrėžia, kad Europos socialinio draudimo paso iniciatyva turėtų būti siekiama apsaugoti socialines teises palengvinant informavimą ir gerinant taikytinų socialinės apsaugos koordinavimo ir darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą tarpvalstybiniais atvejais; mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl Europos socialinio draudimo paso iniciatyvos turi duoti aiškios naudos visiems judumo procese dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., mobiliesiems piliečiams ir darbuotojams, įmonėms, įskaitant MVĮ, darbdaviams ir profesinėms sąjungoms, taip pat nacionalinėms valdžios institucijoms, pvz., darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms; mano, kad Europos socialinio draudimo paso iniciatyva turėtų būti siekiama supaprastinti sąveiką ir suartinti šiuos suinteresuotuosius subjektus tarpvalstybiniais atvejais, siekiant geriau apsaugoti mobiliuosius piliečius ir darbuotojus bei jų teises ir suteikti visiems šiems suinteresuotiesiems subjektams aiškią informaciją, kad būtų galima pagerinti nuspėjamumą ir užtikrinti, kad administracinės procedūros vyktų sklandžiai ir veiksmingai; primena, kad Europos socialinio draudimo paso iniciatyva turėtų atitikti subsidiarumo principą ir neturėtų daryti poveikio nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms bei jų įvairovei, paisant kiekvienos valstybės narės tradicijų, nacionalinių darbo rinkos modelių ir socialinių partnerių savarankiškumo; pabrėžia, kad Europos socialinio draudimo paso iniciatyva neturi tapti reikalavimu norintiems pasinaudoti savo judėjimo laisve, bet ja turi būti siekiama palengvinti prieigą prie informacijos ir pagerinti taikytinų socialinės apsaugos koordinavimo ir darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą tarpvalstybiniais atvejais;

ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos darbo institucija ir atlikus tinkamą vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinio draudimo paso, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, pvz., darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms ir socialiniams partneriams, kai jie atlieka arba dalyvauja darbo ir socialinės apsaugos patikrose, būtų suteikta tikralaikė priemonė, skirta veiksmingai įgyvendinti nacionalinę ir ES teisę; mano, kad Europos socialinio draudimo pasu turėtų būti sudarytos sąlygos tikruoju laiku patikrinti darbuotojų darbo vietą, darbovietę, darbo santykius ir tapatybę, taip pat standartines socialinės apsaugos išmokas, nuostatas ir pažymas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 883/2004; ragina Komisiją įvertinti galimybę pasinaudoti Europos socialinio draudimo pasu, kad būtų galima patikrinti kitą susijusią informaciją nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių ir užtikrinant vienodą požiūrį;

mano, kad Europos socialinio draudimo pasas turi apimti visus mobiliuosius ES piliečius ir darbuotojus, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat visus mobiliuosius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomos ES judumo ES viduje taisyklės;

10.

mano, kad Europos socialinio draudimo paso įdiegimas turėtų apimti tikralaikio tikrinimo ir stebėsenos kontrolės bei keitimosi informacija naudojant kryžmines nuorodas tarp nacionalinių duomenų bazių sistemą, griežtai laikantis ES asmens duomenų apsaugos taisyklių, kad tai būtų atliekama visiškai veiksmingai ir būtų išlaikomas aukštas duomenų patikimumo ir identifikatorių sertifikavimo lygis, taip pat būtų išvengta klaidų ir sukčiavimo; pabrėžia, kad prieiga prie socialinės apsaugos ir asmens duomenų būtų suteikiama tik susijusiam asmeniui ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir šia prieiga neturi būti dalijamasi jokiais kitais tikslais, išskyrus ES socialinės apsaugos koordinavimo ir ES vidaus darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą; mano, kad, socialiniams partneriams atliekant ar dalyvaujant darbo patikros procese tam tikrose valstybėse narėse, turi būti užtikrinta prieiga prie kitų valstybių narių darbuotojų socialinės apsaugos duomenų nepažeidžiant duomenų apsaugos nuostatų;

11.

palankiai vertina kelių valstybių narių iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti veiksmingą Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą naudojant nacionalines korteles arba panašias priemones darbo teisės srityje (28); pabrėžia, kad nors šiomis nacionalinėmis iniciatyvomis didinamas visų darbuotojų informuotumas apie darbo užmokesčio ir darbo sąlygas ir gerinamas vykdymas, jomis negalima palengvinti keitimosi pagrįsta ir tikslia informacija, įskaitant darbo santykius ir teises tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos socialinio draudimo paso iniciatyva valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pasinaudoti informacija, kuri yra prieinama dėl tapatybės nustatymo ir tikrinimo galimybių, kurias suteikia nacionalinės kortelės arba panašios priemonės darbo teisės srityje šalyse, kuriose šios iniciatyvos įgyvendinamos; pabrėžia, kad Europos socialinio draudimo paso integravimas į nacionalines korteles ar panašias priemones darbo teisės srityje turėtų ne pakeisti, o papildyti šią nacionalinę praktiką ir tik teikti susijusią informaciją atitinkamoms valdžios institucijoms; priduria, kad tai neturi pažeisti nacionalinių socialinių partnerių savarankiškumo ir darbo sąlygų, nustatytų taikytinuose kolektyviniuose susitarimuose pagal nacionalinę teisę ir praktiką; mano, kad Europos socialinio draudimo pasas ir jo integravimas į nacionalines korteles ar panašias priemones, naudojamas darbo teisės srityje, gali būti būsimų ES lygmens vykdymo pastangų pagrindas;

12.

laikosi nuomonės, kad visiems darbuotojams, socialiniams partneriams bei nacionalinėms darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms turėtų būti suteikta prieiga prie naujausios informacijos apie darbuotojų darbo santykius, teises į darbo užmokestį bei darbo ir socialines teises, laikantis taikytinos kolektyvinės sutarties arba nacionalinės teisės aktų;

13.

pažymi, kad perkeliamasis dokumentas (PD) A1 yra svarbus, tačiau šiuo metu jis yra vienintelė mobiliųjų darbuotojų socialinės apsaugos tikrinimo priemonė; pripažįsta apribojimus ir problemas, susijusius su perkeliamojo dokumento A1 procedūra, visų pirma su tuo, kaip darbdaviai naudoja perkeliamojo dokumento A1 formas, priklausomai nuo socialinės apsaugos sistemų skaitmeninimo lygio valstybėse narėse, taip pat su kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamais jų patikrinimais teikiant paslaugas kitoje valstybėje narėje, taip pat su tikslios informacijos apie komandiruotų darbuotojų skaičių ir ypatybes gavimu ES; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti perkeliamojo dokumento A1 formų tikrinimo procesą ir mano, kad turi būti parengtos greitos valstybių narių tarpusavio procedūros siekiant spręsti apgaulės būdu gautų ar panaudotų perkeliamojo dokumento A1 sertifikatų problemą; pažymi, kad su perkeliamuoju dokumentu A1 susiję apribojimai ir problemos tampa kliūtimi siekiant tikslios informacijos apie komandiruotų darbuotojų ES skaičių ir ypatybes; pažymi, kad pagal Europos socialinio draudimo paso iniciatyvą informacija apie mobiliųjų darbuotojų socialinę apsaugą darbo patikros dieną priimančiojoje valstybėje narėje būtų teikiama tikruoju laiku; ragina Komisiją užtikrinti, kad bandomuoju Europos socialinio draudimo paso projektu būtų palengvinta socialinė apsauga supaprastinant perkeliamojo dokumento A1 prašymo, išdavimo ir tikrinimo procedūras, siekiant kovoti su sukčiavimu;

14.

mano, Europos socialinio draudimo pasas turėtų būti grindžiamas Europos e ID, Europos sveikatos draudimo kortele (EHIC) ir elektroniniais socialinės apsaugos informacijos mainais (EESSI) bei juos papildyti, taip pat siekiant išplėsti jo taikymą į kitas socialinės apsaugos koordinavimo ir ES darbo teisės sritis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad EESSI kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu ir pasinaudoti esamų ES fondų teikiamomis galimybėmis palengvinti nacionalinių planų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę įgyvendinimą siekiant visapusiškai įgyvendinti EESSI ir toliau skaitmeninti viešąjį administravimą, palengvinti mainus tarp socialinės apsaugos institucijų, paspartinti atskirų atvejų nagrinėjimą ir pagerinti Europos darbo institucijos ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų vykdymo pajėgumus; ragina Komisiją paaiškinti, kokį vaidmenį EDI atliks rengiant ir įgyvendinant Europos socialinio draudimo pasą; pabrėžia, kad didėjant skaitmeninimui neturi būti kenkiama nacionalinėms apsaugos priemonėms, kurios jau taikomos kovojant su socialiniu sukčiavimu;

15.

ragina Komisiją rengiant ir įgyvendinant Europos socialinio draudimo paso iniciatyvą glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir atitinkamomis nacionalinėmis socialinės apsaugos institucijomis ir darbo inspekcijomis, užtikrinant visapusišką pagarbą socialinių partnerių savarankiškumui ir nacionaliniams darbo rinkos modeliams; mano, kad Europos socialinio draudimo pasas ir prieiga prie duomenų tikruoju laiku suteiktų galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir socialiniams partneriams bet kuriuo metu patikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir taip pagerinti darbo patikras bei remti įrodymų rinkimą bendrose tarpvalstybinėse darbo patikrinimuose (29);

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 482, 2016 12 23, p. 31.

(2) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.

(3) OL C 445, 2021 10 29, p. 75.

(4) OL C 404, 2021 10 6, p. 159.

(5) OL C 456, 2021 11 10, p. 14.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0249.

(7) OL C 362, 2021 9 8, p. 82.

(8) https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-9-2021-001132-ASW_EN.html

(9) OL L 327, 2008 12 5, p. 9.

(10) OL L 186, 2019 7 11, p. 21.

(11) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(12) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

(13) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(14) OL L 173, 2018 7 9, p. 16.

(15) OL L 159, 2014 5 28, p. 11.

(16) OL L 249, 2020 7 31, p. 49.

(17) OL L 249, 2020 7 31, p. 1.

(18) OL L 249, 2020 7 31, p. 17.

(19) OL L 186, 2019 7 11, p. 105.

(20) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas, Federación de Servicios de Comisiones Obreras (CCOO) prieš Deutsche Bank SAE, C-55/18 – CCOO, EU:C:2019:402.

(21) Europos Komisija, Annual Report on intra 2020-EU Labour Mobility (liet. „2020 m. metinė darbo jėgos judumo ES viduje ataskaita“), 2021 m. sausio 8 d. https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8369

(22) Europos Komisija, Evaluation of the scale of undeclared work in the European Union and its structural determinants (liet. „Nedeklaruojamo darbo masto Europos Sąjungoje ir jo struktūrinių veiksnių vertinimas“), 2017 m. lapkričio mėn. https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19002&langId=en

(23) EUROFOUND, Tackling labour shortages in EU Member States (liet. „Darbo jėgos trūkumo ES valstybėse narėse problemos sprendimas“), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021 m.

(24) Europos Komisija, Annual Report on intra 2020-EU Labour Mobility (liet. „2020 m. metinė darbo jėgos judumo ES viduje ataskaita“), 2021 m. sausio 8 d. https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=8369

(25) EUROFOUND, Exploring the fraudulent contracting of work in the European Union (liet. „Nesąžiningų darbo sutarčių sudarymo Europos Sąjungoje tyrimas“), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2016 m. lapkričio 21 d.

(26) Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma, COVID 19: combating fraud in short-term financial support schemes (liet. „COVID-19: kova su sukčiavimu trumpalaikėmis finansinėmis paramos schemomis“), 2021 m. gegužės mėn. https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=24072&langId=en

(27) EFBWW ir FIEC pareiškimas, EU construction social partners call for digital enforcement (liet. „ES statybų sektoriaus socialiniai partneriai ragina užtikrinti skaitmeninimo vykdymą“), 2021 m. birželio 24 d. https://www.efbww.eu/news/eu-construction-social-partners-call-for-digital-enforcement/2657-a

(28) EFBWW-FIEC ataskaita, Social identity cards in the European construction industry (liet. „Socialinės tapatybės kortelės Europos statybos pramonėje“), 2015 m.

(29) EUROFOUND, Joint cross-border labour inspections and evidence gathered in their course (liet. „Bendros tarpvalstybinės darbo patikros ir jų metu surinkti įrodymai“), 2019 m.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/89

P9_TA(2021)0474

Daugiašalės derybos rengiantis 12-ajai PPO ministrų konferencijai, vyksiančiai Ženevoje 2021 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 3 d.

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiašalių derybų rengiantis 12-ajai PPO ministrų konferencijai, vyksiančiai Ženevoje 2021 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 3 d. (2021/2769(RSP))

(2022/C 224/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo sutartį, pagal kurią įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (PPO),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. PPO Dohos ministrų deklaraciją (1),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl PPO, visų pirma 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl daugiašalių derybų rengiantis 11-ajai PPO ministrų konferencijai (2), 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „PPO: tolesni veiksmai“ (3) ir 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl PPO apeliacinio komiteto krizės (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl pažangos spartinimo ir nelygybės mažinimo siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją „Kaip įveikti pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius: PPO TRIPS sutarties netaikymo poveikis COVID-19 vakcinoms, gydymui, įrangai ir gamybos bei paruošimo pajėgumų didinimui besivystančiose šalyse“ (6),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. Ženevoje vykusios parlamentinės konferencijos metinės sesijos PPO klausimais metu bendru sutarimu priimtą baigiamąjį dokumentą (7),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusios 11-osios ministrų konferencijos rezultatus, kurie apima kelis ministrų sprendimus, ir į tai, kad joje nebuvo įmanoma priimti ministrų deklaracijos,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Buenos Airių deklaraciją dėl moterų ir prekybos, taip pat į 2017 m. gruodžio 13 d. Buenos Airėse priimtus bendrus pareiškimus dėl elektroninės prekybos, palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo bei labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojusį Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. priimtą bendrą Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Europos Sąjungos prekybos ministrų trišalio susitikimo pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 7 d. Balyje priimtą ministrų sprendimą dėl valstybės rezervo maisto atsargoms užtikrinti,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Komisijos koncepcijos dokumentą dėl PPO modernizavimo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos prekybos politikos peržiūrą ir jos priedą „PPO pertvarka: tvarios ir veiksmingos daugiašalės prekybos sistemos kūrimas“,

—	atsižvelgdamas į Otavos grupės prekybos ir sveikatos iniciatyvą (8),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 4 d. ES pranešimą PPO generalinei tarybai dėl skubių prekybos politikos priemonių reaguojant į COVID-19 krizę,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 6-ąją vertinimo ataskaitą (9),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi PPO buvo sukurta siekiant toliau liberalizuoti prekybą prekėmis ir paslaugomis, stiprinti daugiašališkumą ir puoselėti atvirą, įtraukią, taisyklėmis grindžiamą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą; kadangi prekyba yra nepaprastai svarbi ir pagrindinė priemonė siekiant remti ir papildyti pastangas, kuriomis skatinamas tvarus augimas ir gerinamas gyvenimo lygis, užtikrinant visišką užimtumą ir dideles bei nuolat augančias realias pajamas, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslą;

B.	kadangi taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema šiuo metu patiria didelę krizę, dėl kurios kyla grėsmė pagrindinėms organizacijos funkcijoms, t. y. tarptautinės prekybos pagrindinių taisyklių ir struktūros nustatymui ir veiksmingo ginčų sprendimo bei vykdymo užtikrinimui;

C.	kadangi 2019 m. gruodžio 11 d. nustojo veikti PPO apeliacinis komitetas, todėl sustabdyta funkcionali, nepriklausoma ir nešališka apeliacinė veikla;

kadangi PPO nustatyti aiškūs įgaliojimai pagal 14.6 DVT dalyvauti derybose dėl žuvininkystės subsidijų, kad būtų pasiektas susitarimas, kuriuo būtų draudžiama teikti tam tikrų rūšių žuvininkystės subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinių laivyno pajėgumų ir peržvejojimo, siekiant skatinti tvarų žvejybos išteklių valdymą;

E.	kadangi dėl COVID-19 pandemijos daugiašalei prekybos sistemai kilo specifinių iššūkių ir į darbotvarkę buvo įtrauktas nepaprastai svarbus prekybos ir sveikatos klausimas;

kadangi apskritai, nepaisant atvirų ar nematomų eksporto apribojimų, prekyba ir daugiašalė sistema atliko teigiamą vaidmenį kovojant su pandemija; kadangi pandemija taip pat atskleidė trūkumus ir pažeidžiamumą, ypač svarbiausiose tiekimo grandinėse; kadangi šiomis aplinkybėmis PPO stebėsenos funkcija pasirodė esanti naudinga primygtinai reikalaujant, kad narės užtikrintų prekybos ir su prekyba susijusių priemonių, kurių imtasi COVID-19 kontekste, skaidrumą;

G.	kadangi 12-oji PPO ministrų konferencija (MK 12), vyks 2021 m. lapkričio 30–gruodžio 3 d. Ženevoje (Šveicarija);

pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs propaguoti ilgalaikę daugiašališkumo naudą, ir pabrėžia, kad daugiašalė sistema yra nepaprastai svarbi valdant prekybą; ragina parengti visiems naudingą prekybos darbotvarkę, grindžiamą sąžininga ir taisyklėmis pagrįsta prekyba, kuri prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo ir klestėjimo ir taip stiprintų taiką bei saugumą; pabrėžia, kokie svarbūs yra DVT, taip pat socialinės, aplinkosaugos ir žmogaus teisės ir kaip svarbu užtikrinti, kad visi taikytų daugiašaliu lygmeniu sutartas ir suderintas taisykles;

įspėja, kad tuo atveju, jei ne visos narės įsipareigos siekti sėkmingų 12-osios ministrų konferencijos rezultatų, PPO gresia prarasti legitimumą; mano, kad 12-oji ministrų konferencija turėtų būti oficialus pradinis taškas siekiant tobulinti ir modernizuoti PPO, norint užtikrinti, kad ji galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį sprendžiant XXI a. uždavinius, įskaitant tokius klausimus kaip klimato kaita ir tvarumas; atsižvelgdamas į atsigavimą po COVID-19 krizės, primygtinai ragina visas nares dėti daugiau pastangų siekiant sutelkti dėmesį į keletą pagrindinių apčiuopiamų rezultatų, kurie parodytų, kad PPO gali spręsti dabartines problemas; prašo narių bent pasiekti daugiašalį susitarimą dėl netausių žuvininkystės subsidijų uždraudimo, taip pat reagavimo į pandemiją ir riboto dokumentų rinkinio dėl žemės ūkio ir pradėti darbą siekiant institucinės reformos, įskaitant procesą, kuris ne vėliau kaip iki 13-osios ministrų konferencijos padėtų užtikrinti visapusiškai veikiančią ginčų sprendimo sistemą; įspėja visas nares, kad nepasiekus esminių rezultatų 12-ojoje ministrų konferencijoje kai kurios narės gali ieškoti alternatyvių taisyklių nustatymo forumų, o tai gali kelti pavojų daugiašalės prekybos sistemos ateičiai; palankiai vertina naujos PPO generalinės direktorės Ngozi Okonjo-Iwealos paskyrimą ir giria ją už tvirtą įsipareigojimą siekti daugiašališkumo;

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasitikėjimą PPO kaip daugiašale institucija, nepaprastai svarbu pasiekti susitarimą dėl žalingų žuvininkystės subsidijų, kuris veiksmingai lemtų greitą ir didelį tam tikrų formų žuvininkystės subsidijų, kuriomis didinami pertekliniai pajėgumai ir peržvejojimas, sumažinimą ir kuriuo būtų panaikintos subsidijos, kuriomis prisidedama prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos, kad būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių naudojimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principą, atsižvelgiant į žalingų subsidijų dydį, kartu atsižvelgiant į poreikį taikyti specialų ir diferencijuotą režimą laikantis 14.6 DVT; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 39 mln. žmonių tiesiogiai priklauso nuo žvejojamų žuvų išteklių, o dar daugiau milijonų žmonių priklauso nuo šių išteklių vartotojų sektoriuose; mano, kad toks susitarimas yra nepaprastai svarbus ne tik siekiant užtikrinti PPO patikimumą sudarant daugiašalius susitarimus, bet ir yra būtina sąlyga norint parodyti tvirtą daugiašalės prekybos sistemos ir DVT ryšį; pabrėžia, jog svarbu, kad ES paaiškintų savo poziciją ir vidaus taisykles siekdama padidinti savo patikimumą;

pripažįsta nepaprastai svarbų prekybos politikos vaidmenį COVID-19 pandemijos metu; primena savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją „Kaip įveikti pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius: PPO TRIPS sutarties netaikymo poveikis COVID-19 vakcinoms, gydymui, įrangai ir gamybos bei paruošimo pajėgumų didinimui besivystančiose šalyse“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ministrų deklaracijoje, laikantis prekybos ir sveikatos iniciatyvos, būtina apibrėžti pagrindinį susitarimą dėl farmacijos ir medicinos prekių tarifų bei eksportui taikomų apribojimų panaikinimo, taip pat dėl skaidrumo ir pasaulinio bendradarbiavimo tvarkos krizės metu; mano, kad toks susitarimas yra itin svarbus siekiant parodyti PPO reikalingumą; ragina 12-ojoje ministrų konferencijoje įsteigti naują nuolatinį Prekybos ir sveikatos komitetą, kad būtų padedama vyriausybėms įgyvendinti galiojančias tarptautinės prekybos teisės išimtis ir lankstumo priemones ir būtų padėtas pagrindas prekybos ramsčiui derybose dėl būsimos tarptautinės sutarties dėl reagavimo į pandemiją; mano, kad daugelis šalių, ypač besivystančios šalys, patiria sunkumų norėdamos pasinaudoti TRIPS sutartyje numatytomis lankstumo sąlygomis, visų pirma 31 straipsnio a punktu; primena, kad ES turėtų aktyviai dalyvauti tekstu grindžiamose derybose dėl laikino TRIPS reikalavimų netaikymo; atsižvelgdamas į tai, ragina ES pritarti tam, kad dėl COVID-19 būtų laikinai atsisakyta tam tikrų TRIPS susitarimo nuostatų, siekiant laiku padidinti galimybes visuotinei prieigai prie įperkamų COVID-19 skiepų, gydymo ir diagnostikos priemonių, taip sprendžiant pasaulinių gamybos apribojimų ir pasiūlos trūkumo problemą;

ragina visas PPO nares paisyti savo įsipareigojimų dėl visų žemės ūkio ramsčių skaidrumo, taip pat susitarti dėl sistemingų patobulinimų, kaip siūloma ES bendrai remiamame pasiūlyme dėl ministrų sprendimo dėl skaidrumo didinimo žemės ūkio srityje (dokumentas JOB/AG/213); pabrėžia, kad svarbu patvirtinti darbo planą dėl prekybą iškreipiančios vidaus paramos, įskaitant nuolatinį sprendimą viešųjų atsargų laikymo klausimu, kaip nurodyta Balio ministrų deklaracijoje, nustatant privalomą pranešimų sistemą, pagrįstą veiksmingu techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo mechanizmu, siekiant užtikrinti, kad atsargų laikymo programos būtų proporcingos aprūpinimo maistu tikslui ir jį atitiktų, ir kuo labiau sumažinti prekybos iškraipymus bei neigiamą poveikį kitų narių apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad siekiant atremti šiandienos iššūkius ir užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas, atsižvelgiant į gamybos būdus, reikia pritaikyti Sutartį dėl žemės ūkio; remia generalinės direktorės Okonjo-Iwealos raginimą parengti PPO dokumentų dėl aprūpinimo maistu rinkinį;

mano, kad dabar yra svarbu skubiai pradėti esminę PPO reformą, atsižvelgiant ne tik į gilią krizę, su kuria susiduria organizacija, bet ir į tai, kad ilgą laiką nepadaryta pažangos Dohos vystymosi darbotvarkės srityje, ir pabrėžia, kad svarbūs Dohos vystymosi darbotvarkės klausimai turėtų ir toliau būti įtraukti į darbotvarkę; ragina PPO nares iš esmės persvarstyti keletą PPO aspektų, konkrečiai, jos stebėsenos, derybų ir ginčų sprendimo funkcijas, siekiant padidinti jos veiksmingumą, įtraukumą, skaidrumą ir legitimumą; primygtinai ragina visas PPO nares 12-ojoje ministrų konferencijoje dėmesį sutelkti į konstruktyvų pokyčių procesą siekiant modernizuoti PPO ir suteikti jai priemonių, kuriomis būtų veiksmingai atremiami XXI a. prekybos srities iššūkiai, ir sukurti institucinį mechanizmą bei parengti aiškų reformos darbotvarkės tolesnio įgyvendinimo tvarkaraštį, laikantis tikslo pasiekti konkrečių rezultatų ne vėliau kaip iki 13-osios ministrų konferencijos;

palankiai vertina JAV ambasadorės Katherine Tai 2021 m. spalio 14 d. pastabas dėl PPO ir ypač aiškų įsipareigojimą reformuoti visas tris organizacijos funkcijas; tikisi, kad Jungtinės Valstijos netrukus pateiks konkrečių pasiūlymų, kokių veiksmų reikėtų imtis; ragina Jungtines Valstijas įsipareigoti 12-ojoje ministrų konferencijoje pradėti konstruktyvų derybų procesą dėl ginčų sprendimo reformų, kad ne vėliau kaip iki 13-osios ministrų konferencijos būtų sukurta visapusiškai veikianti sistema;

labai apgailestauja dėl aklavietės PPO apeliaciniame komitete, dėl kurio pasaulinėje prekybos sistemoje nebeveikia įgyvendinama ginčų sprendimo sistema; įspėja, kad be veikiančio Apeliacinio komiteto PPO yra neveiksminga ir daugiašalių susitarimų pažeidimo tendencija tik didės; pažymi, kad šiuo metu pranešta apie daugiau kaip 15 skundų ir nėra galimybės juos peržiūrėti; primygtinai ragina visas PPO nares visapusiškai dalyvauti ir ieškoti sprendimų, kad kuo greičiau būtų atkurta visapusiškai veikianti dviejų pakopų ginčų sprendimo sistema ir visapusiškai veikiantis bei nepriklausomas Apeliacinis komitetas; tvirtai remia pastarojo meto ES iniciatyvas su mūsų pagrindiniais prekybos partneriais sudaryti laikino pobūdžio susitarimus, kuriais būtų išsaugotas veikiantis ginčų sprendimo procesas jame dalyvaujančioms PPO narėms; primena, kad privalomas, dviejų pakopų ir nepriklausomas procesas turėtų išlikti pagrindiniu ES strategijos tikslu; pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti reformą reikės atsižvelgti į visų susijusių šalių pagrįstus susirūpinimą keliančius klausimus ir susitarti dėl kompromisinio sprendimo; primygtinai ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iki 12-osios ministrų konferencijos pabaigos susitarti dėl darbotvarkės dėl tolesnio darbo reformos vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio srityse, o kai kuriose iš jų darbas turėtų būti baigtas iki kitos ministrų konferencijos (MK 13); pritaria pastarojo meto Komisijos pasiūlymui dėl Vykdymo užtikrinimo reglamento reformos, siekiant užtikrinti, kad ES turėtų tinkamų priemonių trečiųjų šalių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti;

ragina Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su visomis PPO narėmis siekiant pradėti diskusiją dėl naujų taisyklių nustatymo siekiant pašalinti dabartinius taisyklių sąvado trūkumus, susijusius su nesąžininga prekybos praktika, klastojimu, rinką iškraipančiomis subsidijomis, valstybės valdomomis įmonėmis ir priverstiniu technologijų perdavimu;

10.

yra įsitikinęs, kad dabartinis išsivysčiusių ir besivystančių šalių diferencijavimas neatspindi ekonominės tikrovės ir gali sudaryti kliūtį siekiant daryti pažangą Dohos derybų raunde; primygtinai ragina pažengusias besivystančias šalis prisiimti savo atsakomybės dalį ir prisidėti pagal savo išsivystymo lygį; mano, kad specialaus ir diferencijuoto režimo mechanizmas turėtų būti iš naujo apsvarstytas ir patikslintas tinkamai dalyvaujant visoms PPO narėms, siekiant geriau atspindėti žmogaus socialinės raidos indeksus, kartu apsaugant politikos erdvę, kad būtų galima spręsti nesąžiningos prekybos problemą, ir todėl ragina PPO nares persvarstyti šią sistemą; vis dėlto pabrėžia, kad taikant išsivystymo statuso savideklaraciją kaip vienintelį kriterijų gali būti sudarytos sąlygos nesąžiningai prekybai;

11.

tikisi, kad vykdant PPO reformą bus rastas lengvesnis būdas, kaip į daugiašalę struktūrą reikėtų integruoti atvirus keliašalius susitarimus, kad būtų užtikrinta pažanga klausimais, kuriems dar nėra pribrendusios visos narės; ragina visas nares apsvarstyti, kaip būtų galima sukurti naują tvirtesnio bendradarbiavimo sistemą, pvz., tokią, kokia naudojama Europos Sąjungoje, nustatant aiškias taisykles dėl minimalaus keliašalėje iniciatyvoje dalyvaujančių narių skaičiaus, ir tuo remiantis sukurti nesudėtingą mechanizmą, pagal kurį sudaryti tokie susitarimai galėtų būti įtraukti į PPO struktūrą;

12.

palankiai vertina ir remia didelį narių skaičių, plataus užmojo derybų darbotvarkę ir iki šiol padarytą pažangą PPO keliašalėse derybose dėl e. prekybos; ragina dėti pastangas siekiant užbaigti derybas dėl PPO taisyklių laikymosi; primena savo poziciją, kad galimu susitarimu turi būti užtikrintos galimybės su elektronine prekyba susijusioms prekėms ir paslaugoms patekti į rinką trečiosiose šalyse, taip pat vartotojų ir darbuotojų teisių apsauga; pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas įmonių inovacijoms ir duomenų srautams, visapusiškai laikantis ES teisės aktų dėl privatumo ir duomenų apsaugos; pripažįsta teisinį netikrumą, su kuriuo gali susidurti įmonės ir tyrėjai, naudojantys asmens duomenis, ir to galimą poveikį inovacijoms; ragina nedelsiant numatyti priemones, kuriomis būtų padidintas teisinis tikrumas suinteresuotiesiems subjektams, kurie priklauso nuo duomenų naudojimo taikant iš anksto patvirtintas duomenų naudojimo procedūras, taip pat skirtas pseudoniminimui ir anoniminimui; pabrėžia, kad PPO narės turėtų reikšti nuolatinę paramą deryboms ir aiškiam tolesnės pažangos tvarkaraščiui; pritaria tam, kad PPO moratoriumas dėl elektroninio perdavimo būtų paverstas nuolatiniu;

13.

ragina nedelsiant išnagrinėti galimybes sudaryti palankesnes sąlygas duomenų srautams su strategiškai svarbiomis trečiosiomis šalimis; pažymi, kad kai kuriose trečiosiose šalyse veiklą vykdančios Europos įmonės vis dažniau susiduria su nepagrįstomis kliūtimis ir skaitmeniniais apribojimais; pabrėžia, kad šiuo tikslu, kai tinkama, reikėtų vengti duomenų vietos nustatymo reikalavimų, duomenys turėtų būti įtraukti į ES laisvosios prekybos susitarimus ir turėtų būti sparčiau imamasi veiksmų siekiant priimti sprendimus dėl tinkamumo su trečiosiomis šalimis;

14.

pažymi, kad dėl teisinių reikalavimų prekyba vis dar grindžiama daugybe popierinių dokumentų, ir tai yra brangus, neveiksmingas bei riziką keliantis procesas pasaulinių krizių metu; pabrėžia, kad būtina išnagrinėti elektroninių prekybos dokumentų naudojimą, nes tai padidintų efektyvumą bei saugumą ir sumažintų poveikį aplinkai; pabrėžia, kad būtina iš dalies pakeisti tarptautinę teisę sudarant galimybę prekyboje naudoti elektroninius dokumentus;

15.

ragina skubiai pratęsti Informacinių technologijų susitarimo (ITS) išplėtimą; pripažįsta, kad ITS skatinamas gamybos skaitmeninimas visame pasaulyje ir jis turėtų būti toliau plėtojamas, kad apimtų didesnį produkcijos asortimentą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti prekybos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) produktais tarifus; atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį prekybai, daromą plečiant geografinę aprėptį, kad būtų įtraukta daugiau šalių;

16.

laikosi nuomonės, kad 12-osios ministrų konferencijos rezultatas turėtų būti šis: joje turėtų būti numatyta veiksmais grindžiama prekybos politikos darbotvarkė, kuria būtų remiami 2030 m. DVT ir Paryžiaus susitarimas; primygtinai ragina PPO nares apsvarstyti visas galimas priemones, kuriomis būtų prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimo laikantis UNFCCC, sustiprinti suderinimą su Paryžiaus susitarimu ir poveikio klimatui neutralumu ir didinti bendradarbiavimą PPO dėl vidaus mastu patvirtintų priemonių, įskaitant taksonomijų, grindžiamų žaliosios apskaitos standartais, taikymą, siekiant padėti privačiajam ir viešajam sektoriams nustatyti tvarią ekonominę veiklą bei labai žalingą veiklą, ir priemonių, kuriomis sprendžiama anglies dioksido nutekėjimo problema; teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą iniciatyvą dėl prekybos ir klimato; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų; taip pat pabrėžia, kad reikia daryti pažangą diskutuojant dėl prekių ir paslaugų, kurios padeda spręsti aplinkosaugos ir klimato uždavinius; pabrėžia, kad reikia daryti pažangą derantis dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių, kuriuo remiamas pramonės šakų žalinimas ir deramu darbu grindžiamas požiūris į perėjimą prie klimatui palankių technologijų; siūlo geriau koordinuoti PPO ir kitų tarptautinių institucijų, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Tarptautinio valiutos fondo, veiklą siekiant spręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą;

17.

dar karta patvirtina lyčių lygybės ir įtraukaus vystymosi ryšį ir pabrėžia, kad moterų įgalėjimas yra nepaprastai svarbus veiksnys norint panaikinti skurdą ir kad siekiant ekonominės plėtros būtina vienu metu šalinti moterų dalyvavimo prekyboje kliūtis ir neigiamą dabartinių prekybos taisyklių poveikį moterims, atliekančioms įvairias užduotis; ragina visas PPO nares pasirašyti 2017 m. Buenos Airių deklaraciją dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo ir primygtinai ragina ją pasirašiusias 123 šalis vykdyti savo įsipareigojimus; primygtinai ragina Komisiją siekti parengti tvirtą ministrų deklaraciją, kuria galėtų būti vadovaujamasi kaip 2017 m. Buenos Airių deklaracijos įgyvendinimo veiksmų gairėmis;

18.

palankiai vertina padarytą pažangą ir ragina galutinai užbaigti keliašales diskusijas dėl vidaus reguliavimo paslaugų srityje, nes tai būtų reikšmingas žingsnis į priekį ir įrodymas, kad galima daryti pažangą keliašalėje aplinkoje PPO sistemoje;

19.

tikisi, kad bus paskelbtas ministrų pareiškimas, kuriame būtų įvertinta pažanga, padaryta keliašalėse derybose dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo;

20.

be to, teigiamai vertina pažangą, padarytą Buenos Airėse pradėtos bendros iniciatyvos dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių srityje, ir tai, kad 2020 m. gruodžio mėn. buvo patvirtintas labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių dokumentų rinkinys; pripažįsta, kad COVID-19 pandemija turėjo didelį neigiamą poveikį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonės, ir pareiškia, kad pritaria PPO labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių darbo programai, kuria PPO taisyklėse įtvirtinamas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“; ragina visas PPO nares prisijungti prie šios iniciatyvos;

21.

ragina Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su kitomis PPO narėmis siekiant užtikrinti, kad PPO aktyviai prisidėtų didinant pagarbą darbuotojų teisėms visame pasaulyje, visų pirma remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytais darbo standartais, ir pateikti konkrečių pasiūlymų; primena, kad svarbu skleisti geriausią patirtį išsamaus patikrinimo srityje; teigiamai vertina JAV pasiūlymą dėl priverčiamojo darbo, nes jis yra platesnio masto pastangų įtraukti darbo standartus į PPO dalis, taip nustatant vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu, ir pabrėžia, kad reikia sudaryti susitarimą, kuriuo tarptautiniu lygmeniu būtų nustatytos vienodos sąlygos; rekomenduoja įsteigti darbo grupę darbuotojų teisių klausimu – tai būtų pirmasis žingsnis siekiant skatinti šią darbotvarkę;

22.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti stabilią prekybos ir investicijų aplinką nepaprastai svarbus yra skaidrumas; mano, kad svarbu gerinti stebėsenos procedūrų skaidrumą didinant paskatas PPO narėms laikytis pranešimo reikalavimų, mažinant jų sudėtingumą ir užtikrinant pajėgumų stiprinimą, o su tyčiniu reikalavimų nesilaikymu turėtų būti kovojama ir nuo jo atgrasoma; ragina PPO nares apsvarstyti galimybę sustiprinti PPO sekretoriato vaidmenį šioje srityje;

23.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Parlamentas ir toliau aktyviai dalyvautų rengiantis 12-ajai ministrų konferencijai ir kad vykstant 2021 m. ministrų konferencijai jam būtų skubiai teikiama naujausia informacija ir su juo būtų konsultuojamasi;

24.

ragina PPO nares užtikrinti demokratinį legitimumą ir skaidrumą stiprinant parlamentinį PPO aspektą ir parlamentinę konferenciją; akcentuoja bendros Europos Parlamento ir Tarpparlamentinės sąjungos parlamentinės konferencijos PPO klausimais darbo svarbą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad parlamentų nariai turėtų geresnes galimybes dalyvauti prekybos derybose ir prisidėtų formuluojant bei įgyvendinant PPO sprendimus;

25.

ragina PPO nares aktyviau keistis informacija su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę bei verslo organizacijas, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., TDO, ir apskritai – su JT sistema; tikisi, kad vadovai įvairiais lygmenimis aktyviau informuos apie taisyklėmis grindžiamos prekybos naudą;

26.

remia pastangas atgaivinti stojimo derybas su šalimis stebėtojomis, visų pirma su Serbija, Kosovu ir Bosnija ir Hercegovina; ragina greitai užbaigti derybas dėl atitinkamų darbo grupių ataskaitų projektų;

27.

primygtinai ragina dėti daugiau pastangų siekiant išplėsti PPO bendrosios sutarties dėl viešųjų pirkimų narystę, visų pirma aprėpiant Kiniją ir kitas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis;

28.

ragina vėl dėti pastangas siekiant suderinti nelengvatines kilmės taisykles, kaip numatyta Sutartyje dėl kilmės taisyklių;

29.

ragina visas PPO nares ratifikuoti Pasaulio muitinių organizacijos Kioto konvencijos K priedą siekiant sumažinti biurokratiją muitinės srityje;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.

(1) 2001 m. lapkričio 14 d. Dohos ministrų deklaracija (WT/MIN(01)/DEC/1).

(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 34.

(3) OL C 363, 2020 10 28, p. 113.

(4) OL C 232, 2021 6 16, p. 62.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0250.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0283.

(7) https://www.europarl.europa.eu/cmsdata/158345/outcome_document-final-e.pdf

(8) WTO WT/GC/223, 2020 m. lapkričio 24 d.

(9) IPCC, 2021 m.: santrauka politikos formuotojams. „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu. I darbo grupės indėlis į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 6-ąją vertinimo ataskaitą“ (angl. Climate Change 2021: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Sixth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC)).

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/99

P9_TA(2021)0481

Padėtis Somalyje

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Somalyje (2021/2981(RSP))

(2022/C 224/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Somalio,

—	atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją,

—	atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl šalies viduje priverstinai migravusių asmenų apsaugos ir pagalbos jiems Afrikoje,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2014–2020 m. ES ir Somalio Nacionalinę orientacinę programą Somalio Federacinei Respublikai,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM) pareiškimą, kuriame pranešama apie ketinimą 2017 m. gruodžio mėn. pradėti karių išvedimą iš Somalio ir iki 2020 m. išvesti visas karines pajėgas,

—	atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio 2021 m. rugsėjo 18 d. pareiškimą dėl politinės padėties Somalyje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2568 dėl padėties Somalyje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi humanitarinė padėtis Somalyje toliau blogėja: daugybė krizių, įskaitant politinį nestabilumą, teroristinę veiklą, maisto stygių, sausras, klimato krizę ir COVID-19, kelia grėsmę stabilumui, žmonių gerovei ir pragyvenimo šaltiniams ir lemia didelio masto perkėlimą visoje šalyje ir regione;

kadangi tarptautinės pagalbos agentūros įspėjo, kad Somalis išgyvena humanitarinę katastrofą – manoma, kad 5,9 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, o daugiau kaip 2,7 mln. žmonių visoje šalyje patiria maisto stygių, įskaitant daugiau kaip 800 000 jaunesnių nei penkerių metų vaikų, kuriems kyla rimta mitybos nepakankamumo rizika; kadangi 2 mln. žmonių susiduria su dramatišku vandens stygiumi; kadangi JT pareiškė, kad Somaliui labiausiai per šešerius metus trūksta lėšų; kadangi humanitarinę pagalbą teikiantys partneriai apskaičiavo, kad 2022 m. humanitarinės pagalbos reikės 7,7 mln. Somalio gyventojų, o apie 1,2 mln. jaunesnių nei penkerių metų vaikų 2022 m. greičiausiai bus labai nusilpę dėl prastos mitybos, jei gydymas nebus suteiktas nedelsiant;

kadangi Somalis negalėjo reaguoti į COVID-19 pandemiją, nes nėra veikiančios sveikatos priežiūros sistemos, trūko dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, vaistų atsargų ir darbuotojų; kadangi Somalis, kaip ir daugelis Afrikos šalių, negalėjo skiepyti savo gyventojų dėl nepakankamo turimų vakcinų skaičiaus ir tik maždaug 3 proc. jo gyventojų buvo visiškai paskiepyti;

D.	kadangi COVID-19 pandemija padarė didžiulį poveikį švietimo sektoriui, nes daug vaikų, įskaitant visų pirma šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose gyvenančius vaikus, negali tęsti formaliojo švietimo, pvz., dėl to, kad jų tėvai prarado pragyvenimo šaltinius ir tiesiog pajamų šaltinius;

kadangi sukilėlių grupuotės tebėra didžiausias nesaugumo šaltinis šalyje, jos vykdo puolimus be atrankos prieš somaliečius, grobia vaikus bei verčia juos tapti kariais ginkluotuose konfliktuose; kadangi 2021 m. per ginkluotą konfliktą iki šiol žuvo arba buvo sužeista apie 1 000 civilių gyventojų, o grupuotė „Al-Shabaab“ yra atsakinga už daugumą civilių aukų; kadangi kovotojai suintensyvino išpuolius ir tikslinius vyriausybės pareigūnų nužudymus siekdami sužlugdyti 2021 m. rinkimų procesą;

kadangi pažeidžiamos grupės, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, šalies viduje perkeltus asmenis, LGBTQ ir kitas mažumas, vis dar yra pagrindiniai smurto ir prievartos taikiniai; kadangi seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, taip pat su konfliktais susijęs smurtas vis dar vyksta dideliu mastu ir yra nebaudžiami, ypač konfliktų zonose;

kadangi, remiantis JT generalinio sekretoriaus 2021 m. ataskaita dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, Somalyje tęsėsi sunkūs prievartos prieš vaikus atvejai, 2020 m. nužudyti ir sužeisti bent 1 087 vaikai; kadangi grupuotė „Al-Shabaab“ yra pagrindinis vaikų verbuotojas, o pernai grupuotė „Al-Shabaab“, vyriausybės saugumo pajėgos, regioninės saugumo pajėgos ir klanų nereguliariosios karinės pajėgos kartu užverbavo 1 716 vaikų;

kadangi 2020 m. rugpjūčio mėn. Mogadiše Parlamentas pateikė naują Įstatymą dėl su lytiniais santykiais susijusių nusikaltimų, pagal kurį leidžiama sudaryti vaikų santuoką, apibrėžiant vaiką pagal fizinę brandą, o ne amžių, ir kuris numato tik silpną procedūrinę apsaugą maitintojo netekusiems asmenims; kadangi nauju Įstatymu dėl su lytiniais santykiais susijusių nusikaltimų pažeidžiami tarptautiniai ir regioniniai įsipareigojimai žmogaus teisių srityje;

kadangi saviraiškos laisvė ir toliau griežtai ribojama, nes žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams grasinama, jie savavališkai sulaikomi ir jiems nesuteikiama teisė į tinkamą procesą ir teisingo bylos nagrinėjimo garantijos; kadangi regioninio ir federalinio lygmens valdžios institucijos uždarė žiniasklaidos priemones; kadangi valdžios institucijos retai tiria žurnalistų žudymo ar išpuolių prieš juos atvejus arba traukia kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;

kadangi prieš prasidedant rinkimų procesui Somalio federalinės vyriausybės saugumo pajėgos ir regioninės valdžios institucijos, ypač Puntlande, taip pat grupuotė „Al-Shabaab“ vykdė daugiau išpuolių prieš žurnalistus ir savavališkų suėmimų, juos baugino ir jiems grasino; kadangi nepriklausoma žiniasklaida yra esminė teisingo rinkimų proceso dalis; kadangi 2021 m. neteisėtai nužudyta daug žurnalistų, įskaitant veteraną žurnalistą Abdiazizą Mohamudą Guledą, „Mogadišo Radijo“ stoties direktorių, kurį 2021 m. lapkričio 20 d. Mogadiše nužudė grupuotė „Al-Shabaab“;

kadangi apie 2,9 mln. Somalio gyventojų yra perkelti šalies viduje; kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki spalio mėn. 55 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus, 80 proc. iš jų – dėl konfliktų, o 20 proc. – dėl su klimatu susijusių įvykių; kadangi Kenijoje yra kelios pabėgėlių stovyklos ir nuo pilietinio karo Somalyje pradžios 1991 m. jos priima Somalio pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, įskaitant Kakumos ir Dadaabo stovyklas, kuriose užregistruota apie 520 000 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų; kadangi gyvenimo sąlygos stovyklose yra nesaugios, ypač moterys, vaikai ir LGBTQ asmenys susiduria su pasikartojančia prievarta ir smurtu; kadangi 2021 m. balandžio 29 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR) ir Kenijos vyriausybė susitarė dėl veiksmų plano, kuriuo vadovaujantis Kakumos ir Dadaabo stovyklos bus uždarytos vėliau, iki 2022 m. birželio 30 d.;

kadangi Somalis tebėra viena iš pavojingiausių Afrikos šalių profesinių sąjungų nariams, kurie nuolat patiria smurtą ir bauginimus; kadangi Somalio darbuotojams nėra nuolat užtikrinamos jų pagrindinės žmogaus ir darbo teisės, o darbuotojų sveikatai ir saugai nuolat kyla pavojus, jie yra prastai apmokami, taip pat ir užsienio rangovų;

kadangi iš pradžių rinkimų procesas turėjo būti užbaigtas 2021 m. spalio mėn. surengus prezidento rinkimus; kadangi vis dėlto rinkimų procesas buvo nuolat stabdomas po to, kai federalinės valstybės narės vėlavo surengti abiejų Somalio federalinio parlamento, kuris savo ruožtu išrinks Somalio prezidentą, Rūmų narių rinkimus; kadangikuo ilgiau yra atidedamas rinkimų procesas, tuo daugiau išteklių bus nukreiptą nuo svarbių nacionalinių prioritetų, pvz., reagavimo į ekstremalias humanitarines situacijas;

kadangi numatyta, kad klanų atstovai į žemuosius Rūmus iš viso paskirs 275 parlamento narius, o penkios Somalio teisėkūros institucijos jau išrinko visus 54 senatorius į aukštuosius Rūmus; kadangi valdžios institucijos įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 24 d. užbaigti rinkimus į Žemutinius rūmus; kadangi patikimas rinkimų procesų užbaigimas bus labai svarbus siekiant užtikrinti Somalio saugumą ir ilgalaikį vystymąsi;

kadangi 26 proc. į aukštuosius Rūmus išrinktų asmenų yra moterys, o tai yra teigiamas pokytis Somalio kelyje į lyčių lygybę; kadangi reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi sutartos 30 proc. žemųjų Rūmų kvotos, o moterys būtų visapusiškai įtrauktos į Somalio politinių, socialinių ir ekonominių sprendimų priėmimo procesą;

P.	kadangi užsienio šalių kišimasis į vidaus politinius procesus ir rinkimų organizavimą trukdė juos užbaigti laiku; kadangi 2021 m. lapkričio 15 d. JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 2607 (2021), kuria atnaujinamas ginklų embargas Somaliui;

kadangi JT AMISOM įgaliojimai nustos galioti 2021 m. gruodžio 31 d.; kadangi Somalio federalinė vyriausybė ir Afrikos Sąjunga (AS) nesugebėjo susitarti dėl AS vadovaujamos misijos pertvarkymo, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2568 (2021); kadangi ES įvairiomis priemonėmis nuo 2007 m. daugiausia finansiškai prisideda prie AMISOM ir AS veiklos Somalyje;

kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Taryba pratęsė savo trijų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir operacijų Somalyje, ES pajėgumų stiprinimo misijos (EUCAP) Somalyje ir ES mokymo misijos (EUTM) Somalyje ir ES karinio laivyno pajėgų (NAVFOR) operacijos ATALANTA įgaliojimų terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

S.	kadangi 2021 m. lapkričio 5 d. Somalis paskelbė AS pasiuntinį Simon Mulongo persona non grata ir nurodė jam per septynias dienas išvykti iš šalies, apkaltindamas jį veikla, nesuderinama su AMISOM įgaliojimais;

kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu ES pagal nacionalinę orientacinę programą Somaliui skyrė 286 mln. EUR, daugiausia dėmesio skirdama teisinės valstybės, saugumo, aprūpinimo maistu ir švietimo rėmimui; kadangi 2021 m. ES skyrė 45,3 mln. EUR finansavimą humanitariniams projektams Somalyje, įskaitant 2,8 mln. EUR nacionaliniam skiepijimo nuo COVID-19 platinimui remti, kadangi ES ir jos valstybės narės kartu teikia daugiau kaip 35 proc. visos humanitarinės pagalbos Somalyje;

Reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės krizės Somalyje; smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus ir beatodairiškus išpuolius prieš civilius gyventojus, humanitarinius darbuotojus, žurnalistus, rinkimų pareigūnus ir AMISOM, kuriuos vykdo teroristinės grupuotės, visų pirma grupuotė „Al-Shabaab“; ragina visas šalis, dalyvaujančias įvairiuose konfliktuose Somalyje, nedelsiant nutraukti žmogaus teisių pažeidimus ir imtis konkrečių veiksmų siekiant teisingo bylos nagrinėjimo proceso metu nubausti atsakingus asmenis; primygtinai ragina nutraukti karo veiksmus ir, kai įmanoma, tęsti visapusišką dialogą siekiant spręsti politinių skirtumų problemą;

primena, kad ilgalaikio stabilumo ir taikos Somalyje galima pasiekti tik užtikrinant socialinę įtrauktį ir gerą valdymą, pagrįstus demokratijos ir teisinės valstybės principais; todėl ragina Somalio vadovus dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti šalies rinkimų procesą ir iki 2021 m. pabaigos baigti įtraukius ir patikimus rinkimus į žemuosius Rūmus, kad prezidento rinkimus būtų galima surengti kuo greičiau; pabrėžia, kad rinkimų procesas turi vykti taikiai, laikantis anksčiau sutarto 2021 m. gegužės 27 d. tvarkaraščio; be to, ragina Somalio vadovus elgtis santūriai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų padidinti politinę įtampą ar smurtą, siekiant užtikrinti stabilumą ir atimti iš grupuotės „Al-Shabaab“ galimybę įgyti politinę įtaką; ragina kampanijos ir rinkimų laikotarpiais visapusiškai gerbti pagrindines teises, įskaitant teisę į taikius susirinkimus, taip pat judėjimo, asociacijų ir saviraiškos laisvę; smerkia bet kokį pernelyg didelį vyriausybės jėgų jėgos naudojimą prieš politinę opoziciją ar protestuotojus; įspėja dėl bet kokių tolesnių iniciatyvų, kuriomis siekiama pratęsti ankstesnius įgaliojimus be plataus Somalio suinteresuotųjų subjektų pritarimo ir nepritaria jokiems lygiagrečiams procesams ar daliniams rinkimams;

ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinius partnerius skubiai padidinti humanitarinę pagalbą laikantis reikalavimų ir teikti papildomą pagalbą atsakui į COVID-19, visų pirma dalijantis vakcinomis ir tiekiant būtiniausias medicinos priemones bei farmacijos produktus; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi padėti daryti viską, ko reikia, kad COVID-19 pandemija būtų kontroliuojama Somalyje ir regione, be kita ko, aktyviau platinant vakcinas ir didinant vakcinų gamybos pajėgumus;

ragina Somalio valdžios institucijas nutraukti visus savavališkus suėmimus ir paleisti visus asmenis, kuriems taikomas neteisėtas ir nepagrįstas sulaikymas, kovoti su saugumo pajėgų, politikų ir vietos valdžios institucijų vykdomu priekabiavimu prie civilių gyventojų ir jų bauginimu, taip pat užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; primygtinai reikalauja, kad valdžios institucijos nutrauktų karo teismų paskirtas egzekucijas, priimtų moratoriumą ir panaikintų mirties bausmę; primygtinai ragina Somalio vyriausybę stiprinti teisinę valstybę ir sukurti nepriklausomą ir nešališką teismų sistemą, taip pat užtikrinti kompensacijas neteisminio ir pernelyg didelio smurto aukoms; primygtinai ragina Somalio valdžios institucijas skubiai patvirtinti civilių apsaugos politiką ir nacionalinį kovos su terorizmu įstatymą ir užtikrinti, kad jie visiškai atitiktų tarptautines žmogaus teisių normas ir standartus;

yra labai susirūpinęs dėl pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų skaičiaus Somalyje ir jų gerovės; ragina ES ir tarptautinius partnerius bendradarbiauti su Somalio federaline vyriausybe siekiant užtikrinti apsaugą, pagalbą ir ilgalaikius sprendimus, atitinkančius tarptautinius įsipareigojimus; palankiai vertina tai, kad Somalio federalinė vyriausybė ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl Afrikos viduje perkeltų asmenų apsaugos ir pagalbos jiems ir ragina Komisiją padėti Somaliui kurti nacionalines teisines sistemas bei užtikrinti šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių saugumą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems asmenims, pvz., moterims, vaikams ir mažumų grupėms priklausantiems asmenims, kuriems kyla didžiausia smurto, prievartos ir pažeidimų rizika;

yra labai susirūpinęs dėl klimato kaitos daromos socialinės ir ekonominės žalos, įskaitant ekstremalius meteorologinius reiškinius ir skėrių antplūdį; palankiai vertina Somalio įsipareigojimus 2021 m. JT klimato kaitos konferencijoje (COP 26) siekti teisingos pertvarkos, grindžiamos socialiniu dialogu ir prioritetų nustatymu atsinaujinančiosios energijos srityje, kad būtų patenkinti Somalio energijos poreikiai; ragina imtis skubių veiksmų ir tinkamai įgyvendinti veiksmų planus, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) veiksmų planą dėl dykuminių skėrių krizės, kuriais siekiama užkirsti kelią su klimato kaita susijusioms nelaimėms arba jas sušvelninti;

apgailestauja dėl teroristinių grupuočių išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus, infrastruktūros naikinimo ir pagalbos nukreipimo; primena, kad pagal tarptautinę teisę turi būti užtikrinta galimybė nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą stokojantiems asmenims visame Somalyje;

primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus Somalyje ir jų darbą; ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes šioje šalyje, palaikant ryšius su Somalio valdžios institucijomis, stiprinti paramą pilietinei visuomenei ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, siekiant didinti paramą žmogaus teisių ir aplinkos gynėjų atliekamam darbui, ir prireikus supaprastinti vizų išdavimo skubos tvarka procedūras bei suteikti laikiną prieglobstį valstybėse narėse;

pripažįsta AMISOM vaidmenį prisidedant prie didesnio saugumo grupuotės „Al-Shabaab“ ir sukilėlių grupuočių keliamos grėsmės akivaizdoje; reiškia paramą Somalio pereinamojo laikotarpio planui, susijusiam su AMISOM operacijomis, ir ragina jį laiku įgyvendinti; ragina pagrindinius Somalio saugumo srities suinteresuotuosius subjektus pasiekti susitarimą dėl būsimos AMISOM, skirtos remti saugumo pertvarką Somalyje, strateginių tikslų, dydžio ir sudėties, siekiant pažangos įgyvendinant Somalio pereinamojo laikotarpio planą; ragina stiprinti nacionalinio saugumo struktūrą siekiant apsaugoti gyventojus; ragina Somalio federalinę vyriausybę, AMISOM ir sąjungininkų pajėgas užtikrinti, kad jų karinės kampanijos prieš grupuotę „Al-Shabaab“ būtų vykdomos griežtai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės;

10.

pabrėžia, kad Somalio valdžios institucijoms turėtų tekti pagrindinė atsakomybė užtikrinti saugumą savo šalyje, tačiau jos dar neturėjo galimybės to padaryti kovodamos su grupuote „Al-Shabaab“ ir sukilėlių grupuotėmis; primena, kad, vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2568 (2021), svarbu skubiai parengti pertvarkytos Afrikos Sąjungos (AS) veiklos po 2021 m. planą; atsižvelgdamas į tai, primena pagrindinę JT, AS ir Somalio federalinės vyriausybės atsakomybę rengiant tokį planą, kurį remia tarptautiniai partneriai;

11.

primygtinai ragina visus užsienio subjektus nepakenkti dedamoms valstybės ir taikos kūrimo pastangoms, skatinant stabilumą išsaugant šalies vienybę; primena visoms šalims, kad Somaliui tebegalioja JT Saugumo Tarybos nustatytas ginklų embargas;

12.

palankiai vertina padidėjusį moterų atstovavimą parlamento rinkimuose ir pažymi, kad moterims vis dar nepakankamai atstovaujama; pabrėžia svarbų moterų vaidmenį sprendžiant konfliktus ir kuriant taiką; ragina užtikrinti visapusišką, lygiateisį ir prasmingą moterų dalyvavimą ir įsitraukimą visais lygmenimis, kaip nustatyta Somalio moterų chartijoje;

13.

smerkia Somalyje tebesitęsiantį seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites ir ragina toliau dėti bendras nacionalines pastangas kovojant su seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties, įskaitant veiksmingą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje, kurią Somalis ratifikavo, perkėlimą į vidaus teisės aktus ir taikymą, Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ratifikavimą ir pažangių teisės aktų dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu priėmimą tiek valstybės, tiek federaliniu lygmenimis; primygtinai ragina Somalio vyriausybę imtis konkrečių priemonių siekiant užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš moteris ir vaikus;

14.

ragina Somalio valdžios institucijas panaikinti 2020 m. iš dalies pakeisto žiniasklaidos įstatymo nuostatas, kuriomis griežtai ribojama žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė ir nesilaikoma tarptautinių saviraiškos laisvės standartų;

15.

apgailestauja dėl neseniai įvykdytų išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie turi atlikti teisėtą vaidmenį valstybės kūrimo ir rinkimų procese ir kurie turėtų turėti galimybę dirbti nebijodami ir nebauginami; ragina Somalio valdžios institucijas atlikti ir užbaigti visų žurnalistų, įskaitant Jamalą Farah Adaną, nužudymų 2021 m. tyrimus ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

16.

primygtinai ragina Somalio federalinę vyriausybę ir jos federalines valstybes nares nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl žurnalistų suėmimo ir įkalinimo jiems atliekant žurnalistines pareigas, kaip pasiūlė organizacija „Žurnalistai be sienų“ ir Somalio žurnalistų nacionalinė sąjunga, ir nutraukti nuolatinį seno ir pasenusio Somalio baudžiamojo kodekso taikymą siekiant nubausti žurnalistus ir apriboti žiniasklaidos bei saviraiškos laisvę;

17.

ragina Somalio federalinę vyriausybę, jos federalines valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad Somalyje veikiančios užsienio ar tarptautinės įmonės visapusiškai gerbtų tarptautines žmogaus teisių sutartis ir kitus teisinius dokumentus, įskaitant Somalio laikinąją konstituciją ir įstatymus, taip pat JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir pagrindines TDO konvencijas, jų laikytųsi ir juos taikytų; pabrėžia, kad būtina imtis tikslinių veiksmų grupuotės „Al-Shabaab“ finansų atžvilgiu ir užkirsti kelią neteisėtam pajamų, įskaitant pajamas iš žaliavų, generavimui;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Somalio prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/104

P9_TA(2021)0482

Privačių karinių ir apsaugos bendrovių, visų pirma „Vagnerio grupės“, vykdomi žmogaus teisių pažeidimai

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių, visų pirma „Vagnerio grupės“, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų (2021/2982(RSP))

(2022/C 224/11)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas, visų pirma į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl privačių saugos bendrovių (1), 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje (2), savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rekomendaciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties (3) ir 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Somalio (4),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (5) (ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas),

—	atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1977 m. Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl visų formų samdinystės panaikinimo Afrikoje,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinę konvenciją prieš samdinių verbavimą, naudojimą, finansavimą ir rengimą,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 17 d. Montrė dokumentą dėl atitinkamų tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir gerosios patirties, taikomų valstybėms, susijusioms su privačių karinių ir saugos tarnybų veiksmais ginkluotų konfliktų metu (Montrė dokumentas),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 1 d. JT Žmogaus teisių tarybos įsteigtos nepriklausomos faktų nustatymo misijos Libijoje ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 31 d. JT Žmogaus teisių tarybos ekspertų pareiškimą dėl Rusijos instruktorių ir 2021 m. spalio 27 d. pareiškimą dėl „Vagnerio grupės“ Centrinės Afrikos Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Paryžiaus tarptautinės konferencijos dėl Libijos deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į JT gaires dėl naudojimosi privačių saugos tarnybų teikiamomis ginkluotos apsaugos paslaugomis,

—	atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—

atsižvelgdamas į JT darbo grupės dėl samdinių naudojimo kaip priemonės, kuria pažeidžiamos žmogaus teisės ir trukdoma žmonėms naudotis apsisprendimo teise, (JT darbo grupė dėl samdinių naudojimo) ataskaitas, pranešimus spaudai ir įtarimus, ypač į pateiktus 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. spalio 27 d.,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. ekspertų grupės Centrinės Afrikos Respublikos klausimais laišką, kurio galiojimas pratęstas pagal Rezoliuciją 2536 (2020), adresuotą JT Saugumo Tarybos pirmininkui,

—	atsižvelgdamas į neribotos sudėties tarpvyriausybinę darbo grupę, kuri turi parengti tarptautinės reguliavimo sistemos turinį, nedarant poveikio jos pobūdžiui, susijusiam su privačių karinių ir apsaugos bendrovių veikla,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi privačios karinės ir apsaugos bendrovės (PKAB) yra privatūs verslo subjektai, teikiantys karines ir (arba) apsaugos paslaugas, kurios, be kita ko, gali apimti ginklų sistemų ginkluotą apsaugą, priežiūrą ir eksploatavimą, kalinių sulaikymą ir vietos pajėgų ir apsaugos personalo konsultavimą ar mokymą; kadangi pastaraisiais metais konfliktų zonose labai išaugo valstybinių ir nevalstybinių subjektų priklausomybė nuo privačių karinių ir apsaugos bendrovių; kadangi per XXI a. konfliktus, pradedant karais Afganistane ir Irake, privačios karinės ir apsaugos bendrovės dalyvavo visais lygmenimis – nuo logistinės paramos iki didelio intensyvumo operacijų;

kadangi dabartinis reguliavimas šioje srityje vykdomas vadovaujantis nesuderintų taisyklių, kurios įvairiose valstybėse labai skiriasi, rinkiniu; kadangi nepakanka skirtingų nacionalinės teisės aktų ir kai kurių privačių karinių ir apsaugos bendrovių nusistatytos savireguliacijos, kad būtų atgrasyta nuo piktnaudžiavimo, nes trūksta sankcijų, ir todėl tai gali turėti didelį poveikį privačių karinių ir apsaugos bendrovių veikimui vykdant daugiašales intervencijas ir dalyvaujant regionų konfliktuose;

kadangi privačios karinės ir apsaugos bendrovės, dalyvaudamos karo veiksmuose, privalo laikytis tarptautinės teisės, ypač kaip nustatyta Ženevos konvencijose, kurias ratifikavo visos JT valstybės narės; kadangi Ženevos konvencijų teisinės nuostatos pripažįstamos kaip tarptautinė paprotinė teisė; kadangi Ženevos konvencijų I papildomo protokolo 47 straipsnyje pateikiama samdinių apibrėžtis; kadangi ja remiantis samdiniai apibrėžiami kaip civiliai ir jiems neleidžiama dalyvauti konflikte; kadangi pagal Tarptautinę konvencija prieš samdinių verbavimą, naudojimą, finansavimą ir rengimą draudžiama samdyti samdinius;

kadangi šiuo metu dirbama dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių veiklos reguliavimo, visų pirma neribotos sudėties tarpvyriausybinėje darbo grupėje, kuri turi parengti tarptautinės reguliavimo sistemos turinį, nedarant poveikio jos pobūdžiui, susijusiam su privačių karinių ir apsaugos bendrovių veikla; kadangi 2022 m. balandžio mėn. planuojama pateikti privačių karinių ir apsaugos bendrovių reguliavimo sistemos projektą; kadangi ES buvo išrinkta dalyvauti Montrė dokumento forumo pirmininko draugų grupėje;

kadangi daugybė privačių karinių ir apsaugos bendrovių narių, būdami samdiniais, praeityje, neseniai ir tebesitęsiančiuose konfliktuose įvykdė šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant karo nusikaltimus, prieš kovotojus ir civilius gyventojus; kadangi daugumos šių pažeidimų vykdytojai liko nenubausti, nebuvo vykdomas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas ir nevyko teismas;

F.	kadangi kai kurios šalys, pvz., Rusija, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, per privačias karines ir apsaugos bendroves visame pasaulyje dalyvauja įvairiose zonose, kuriose vyksta arba vyko konfliktai;

kadangi „Vagnerio grupė“ yra sukarintų grupuočių ir įmonių, kurios persipynusios nuosavybės ir logistikos tinklų ryšiais, tinklas; kadangi „Vagnerio grupė“ išsiskiria iš kitų privačių karinių ir apsaugos bendrovių keletu aspektų, pvz., ryšiais su aukščiausiais Rusijos valstybės sluoksniais, pranešta apie jos buvimą daugelyje valstijų, jos operacijų, kuriose dalyvauja apie 10 000 darbuotojų, mastą ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kurie buvo užfiksuoti dokumentuose ir dėl kurių ji buvo apkaltinta; kadangi pagal Rusijos teisės Baudžiamojo kodekso 359 straipsnį draudžiama naudoti samdinius, todėl Kremlius gali viešai atsiriboti nuo privačių karinių ir apsaugos bendrovių, pvz., „Vagnerio grupės“, vykdomų neteisėtų veiksmų, tačiau tuo pat metu yra palikta nemažai spragų, sudarančių galimybes privačias karines ir apsaugos bendroves naudoti kaip svarbią politinę ir karinę priemonę konfliktų zonose visame pasaulyje;

kadangi jos ryšius su Rusijos valdžios institucijomis užfiksavo nepriklausomos organizacijos, pvz., „Bellingcat“, ir paskelbė 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. lapkričio mėn. ataskaitose; kadangi „Vagnerio grupė“ tariamai remiasi Rusijos karine infrastruktūra, turi bendrą bazę su Rusijos kariškiais, naudojasi Rusijos kariniais orlaiviais ir karinės medicinos sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi ji iš dalies finansuojama pagal daugybės milijonų dolerių sutartis Rusijos ginkluotųjų pajėgų maitinimo ir statybos darbų srityje, sudarytas su įmonėmis, susijusiomis su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Jevgenijumi Prigožinu; kadangi Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU, Gynybos ministerija ir jos konsulinės tarnybos visapusiškai dalyvauja finansuojant, įdarbinant, rengiant ir apsaugant „Vagnerio grupės“ darbuotojus;

I.	kadangi ES nustatė sankcijas J. Prigožinui dėl jo dalyvavimo Libijos konflikte; kadangi kelioms jo kontroliuojamoms bendrovėms taikomos JAV sankcijos už „paramą Rusijos sukarintoms operacijoms, autoritarinių režimų išsaugojimą ir gamtos išteklių eksploatavimą“, kaip teigia JAV iždo departamentas;

kadangi tai, kad Kremlius naudojasi privačiomis karinėmis ir apsaugos bendrovėmis, yra ilgalaikės Sovietų Sąjungos praktikos, kai jos interesais veikiančios pajėgos vykdė veiklą užsienyje, tąsa – į daugelį konfliktų zonų visame pasaulyje siunčiami tūkstančiai karinių specialistų, kurie prisidengiant pavadinami patarėjais, ir oficialiai neigiamas Rusijos dalyvavimas; kadangi 2012 m. balandžio 11 d. prezidentas V. Putinas savo kalboje Rusijos Dūmai pareiškė, kad „privačių karinių bendrovių grupė būtų veiksminga priemonė nacionaliniams tikslams pasiekti tiesiogiai nedalyvaujant Rusijos valstybei“; kadangi „Vagnerio grupės“ pavadinimo naudojimas palaipsniui nutraukiamas, kad būtų išvengta visuomenės kontrolės ir jis nebebūtų siejamas su J. Prigožinu ir prezidentu V. Putinu, o šią grupę keičia kiti subjektai skirtingais pavadinimais; kadangi Kremlius, naudodamasis šia struktūra ir dėl to, kad „Vagnerio grupė“ neturi teisinio statuso, bando ir toliau įtikinamai kratytis atsakomybės už šios grupės veiksmus ir įvykdytus nusikaltimus;

kadangi prieš Ukrainą nukreiptos Rusijos agresijos kontekste privačios karinės ir apsaugos bendrovės, pvz., „Vagnerio grupė“, „E.N.O.T. Corp.“, kazokai ir kt., gali būti naudojamos siekiant nuslėpti kariuomenės kišimąsi, išvengti reguliariųjų karinių pajėgų aukų ir taip nuslėpti karinės agresijos veiksmų žmogiškąsias sąnaudas nuo Rusijos visuomenės;

kadangi „Vagnerio grupė“ pirmą kartą buvo identifikuota 2014 m., kai ji rėmė prorusiškus separatistus ir padėjo Rusijos karinėms pajėgoms vykdyti karo veiksmus Ukrainos Donbaso regione ir neteisėtai įsiveržti į Ukrainos Krymą ir jį aneksuoti; kadangi nuo to laiko ji dalyvauja konfliktuose Sirijoje, Sudane, Mozambike, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Venesueloje;

kadangi Centrinės Afrikos Respublikoje Jungtinių Tautų ekspertai, priklausantys JT darbo grupėms samdinių naudojimo, verslo ir žmogaus teisių, priverstinio dingimo klausimais, taip pat JT specialieji pranešėjai kankinimo ir neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais 2021 m. spalio mėn. bendrai padarė išvadą, kad „Vagnerio grupė“ vykdė šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant masines neteismines egzekucijas, savavališkus sulaikymus, seksualinį smurtą, plėšimą, priverstinį dingimą ir kankinimą tardymo metu;

kadangi „Vagnerio grupė“ dalyvavo vykdant grobikišką svarbiausiųjų išteklių, pvz., kasybos ir muitų pajamų, perėmimą ir taip susilpnino besivystančias šalis ir atėmė iš jų pagrindinius viešuosius išteklius; kadangi, pavyzdžiui, 2018 m. Rusijai ir Centrinės Afrikos Respublikai pasirašius karinį susitarimą, „Vagnerio grupės“ bendrovei „Lobaye Invest“ buvo suteiktos teisės keliose kasybos vietose žvalgyti auksą ir deimantus; kadangi 2021 m. birželio mėn. CNN pranešime buvo atskleista, kad Rusijos samdiniai kasybos teritorijose vykdė egzekucijas civiliams ir išvarė vietos gyventojus;

kadangi Libijoje „Vagnerio grupė“ bent nuo 2018 m. dalyvauja logistinės paramos ir kovos operacijose, kuriomis siekiama remti Libijos sukilėlių generolą Khalifą Haftarą; kadangi, remiantis 2021 m. spalio mėn. JT faktų nustatymo misijos Libijoje ataskaita, „Vagnerio grupė“ dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, įskaitant neteismines civilių gyventojų ir sulaikytųjų egzekucijas, vergovę, tarptautiniu mastu uždraustų priešpėstinių minų naudojimą ir civilių gyventojų, įskaitant vaikus, žudymą ar žalojimą, pvz., į pietus nuo Tripolio esančiame al-Sbeaa kaime; kadangi šioje ataskaitoje nurodomi daugkartiniai ir pasikartojantys JT ginklų embargo pažeidimai ir tai, kad „Vagnerio grupė“ naudojo Rusijos karinius krovininius orlaivius; kadangi Rusijos samdinių ir karinių instruktorių parama radikalioms ginkluotoms grupuotėms toliau destabilizavo padėtį ES pietinėse kaimyninėse šalyse;

kadangi 2021 m. lapkričio 12 d. Paryžiaus konferencijoje dėl Libijos dalyvaujančios šalys pareiškė prieštaraujančios bet kokiam užsienio kišimuisi į Libijos reikalus ir pritarė veiksmų plano dėl samdinių, užsienio kovotojų ir užsienio pajėgų pasitraukimo iš Libijos teritorijos įgyvendinimui; kadangi 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje Turkija į Libiją papildomai išsiuntė maždaug 150 sirų samdinių, be 7 000 samdinių, kurie jau yra šalyje ir yra ištikimi Turkijai, nepaisant vietos ir tarptautinės bendruomenės reikalavimų išvesti visas užsienio pajėgas iki 2021 m. gruodžio 24 d. numatytų parlamento ir prezidento rinkimų; kadangi, remiantis 2019 m. rugsėjo mėn. paskelbta JT ekspertų grupės Libijos klausimais galutine ataskaita pagal Rezoliuciją 1973 (2011), Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė „Black Shield Security Services“ verbavo Sudano piliečius tarnauti Libijoje vykstant konfliktui;

kadangi Sirijoje nuo 2015 m. pabaigos „Vagnerio grupės“ operatyvinės pajėgos buvo siunčiamos paremti Rusijos kariuomenę jos veiksmuose siekiant išsaugoti B. al-Assado režimą; kadangi samdiniai įvykdė ir nufilmavo baisius nusikaltimus prieš Sirijos gyventojus, pvz., civilių gyventojų kankinimą, nužudymą ir egzekuciją nukertant galvą netoli Palmyros; kadangi privati Sirijos oro transporto bendrovė „Cham Wings“ dalyvavo pervežant samdinius iš Rusijos į Libiją, o pastaruoju metu – vežant migrantus į Minską;

R.	kadangi JT darbo grupė samdinių naudojimo klausimais nurodė pranešimus, kuriuose teigiama, kad Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, dislokavo Sirijos samdinius savo karinėms operacijoms Kalnų Karabacho konflikto regione palaikyti;

kadangi 2018 m. liepos 30 d. buvo nužudyti trys apdovanojimus pelnę Rusijos žurnalistai, jiems tiriant „Vagnerio grupės“ vykdomą kasybos veiklą Centrinės Afrikos Respublikoje; kadangi, Žurnalistų apsaugos komiteto teigimu, Rusijos žurnalisto Maksimo Borodino, kuris 2018 m. kovo mėn. pranešė apie „Vagnerio grupės“ veiklą Sirijoje, mirtis yra vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žurnalistai Rusijoje miršta nagrinėdami opius klausimus, galinčius turėti pasekmių valdžios institucijoms;

kadangi 2021 m. lapkričio 15 d. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell paskelbė apie ES užsienio reikalų ministrų sutarimą būsimame 2021 m. gruodžio mėn. Užsienio reikalų tarybos posėdyje imtis ribojamųjų priemonių prieš „Vagnerio grupę“; kadangi 2021 m. rugsėjo 20 d. jis įspėjo apie galimą „Vagnerio grupės“ dalyvavimą veiksmuose Malyje;

U.	kadangi „Vagnerio grupės“ ir Malio valdžios institucijų susitarimas, apie kurį pranešama, apima planus šalyje dislokuoti 1 000 rangovų; kadangi Malyje yra dislokuotos ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos;

kadangi 2020 m. gruodžio 7 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2020/1998, kuriuo nustatomas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas, pagal kurį ES gali nustatyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, įskaitant valstybinius ir nevalstybinius subjektus, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir jų nepaisymą visame pasaulyje, juose dalyvaujantiems arba su jais susijusiems; kadangi ES yra įsipareigojusi visapusiškai naudotis šiuo reglamentu, kai daromi plataus masto žmogaus teisių pažeidimai;

reiškia itin didelį susirūpinimą dėl nesiliaujančių pranešimų apie įvairius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, susijusius su vis aktyvesne PKAB veikla, už kuriuos daugeliu atvejų dar niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn;

kuo griežčiausiai smerkia baisius „Vagnerio grupės“ ir susijusių privačių karinių subjektų padarytus nusikaltimus; pabrėžia, jog esama aiškių požymių, kad už šių sukarintų grupuočių finansavimą, mokymą, valdymą ir operatyvinį vadovavimą joms yra atsakinga Rusijos valstybė; pabrėžia, kad „Vagnerio grupės“ veikla vietos ir laiko atžvilgiu sutampa su Rusijos įtakos plitimu konfliktų zonose; reiškia tvirtą įsitikinimą, kad „Vagnerio grupė“ ir kiti Rusijos vadovaujami saugumo srities rangovai turėtų būti laikomi Rusijos valstybės įgaliotomis organizacijomis;

ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti Rusijos baudžiamojo kodekso, ypač jo 359 straipsnio, pagal kurį draudžiama verbuoti, apmokyti, finansuoti ar materialiai aprūpinti samdinius ir naudoti juos ginkluoto konflikto metu, vykdymą; atsižvelgdamas į tai, ragina Rusijos valdžios institucijas taip pat uždrausti valstybės valdomoms įmonėms pavesti privačioms karinėms įmonėms vykdyti samdinių veiklą, kuria pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė;

pabrėžia, kad svarbu kovoti su „Vagnerio grupės“ ir su ja susijusių tarnybų vykdoma strategija, visų pirma slėpti savo tapatybę naudojant įvairius pavadinimus siekiant išvengti tarptautinės kontrolės;

ragina visas valstybes, kurios naudojasi „Vagnerio grupės“ ir su ja susijusių tarnybų paslaugomis, ypač Centrinės Afrikos Respubliką, nutraukti visus ryšius su šia grupe ir jos darbuotojais; ragina visas valstybes prisiimti atsakomybę už tarptautinės teisės vykdymo užtikrinimą ir ištirti pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn jų teritorijoje įsisteigusias įmones, kai jos vykdo veiklą, kuria pažeidžiama tarptautinė teisė; atsižvelgdamas į tai, remia žmogaus teisių grupių ir pavienių asmenų pastangas užtikrinti, kad „Vagnerio grupės“ nariai būtų patraukti atsakomybėn už Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje įvykdytus nusikaltimus;

yra labai susirūpinęs dėl ženklų, kad Malio pereinamojo laikotarpio valdžia svarsto galimybę pasitelkti privačias karines bendroves, visų pirma „Vagnerio grupę“; primygtinai ragina Malį nesiimti veiksmų šia linkme; yra tvirtai įsitikinęs, kad „Vagnerio grupės“ dalyvavimas prieštarautų tikslui atkurti taiką, saugumą ir stabilumą Malyje ir apsaugoti Malio žmones, o tai yra pagrindiniai ES vykdomų BSGP misijų ir ES valstybių narių, besiimančių veiksmų Malio valdžios institucijų prašymu, tikslai;

mano, kad ES vykdomomis misijomis ir operacijomis neįmanoma tinkamai užtikrinti ir siekti taikos, saugumo ir stabilumo šalyse partnerėse, kai tuo pačiu metu toje pačioje šalyje veikia sunkiais žmogaus teisių pažeidimais kaltinamos privačios apsaugos bendrovės; atkreipia dėmesį į tikslines dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš ES misijas ir operacijas Afrikoje, – už tokias kampanijas, kaip dalį šiuolaikinio Rusijos hibridinio karo, galėtų būti atsakinga „Vagnerio grupė“ bei su ja susijusios bendrovės; ragina atitinkamus Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Strateginės komunikacijos darbo grupės padalinius pranešti apie šias dezinformacijos kampanijas;

ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti visomis galimybėmis pranešti atitinkamoms šalims apie riziką, susijusią su prisijungimu prie „Vagnerio grupės“ ir su ja susijusių bendrovių veiklos arba bendradarbiavimu su jomis, ir atkreipti dėmesį į itin prastą šios grupės reputaciją žmogaus teisių srityje; ragina vyriausybes užtikrinti, kad sutartyse su užsienio privačiomis karinėmis ir apsaugos bendrovėmis dėl karinės pagalbos ir apsaugos paslaugų būtų numatytos griežtos nuostatos dėl tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi, demokratinės priežiūros ir atskaitomybės; ragina valstybes laikytis visiško skaidrumo sudarant sutartis dėl karinės pagalbos paslaugų, ypač kiek tai susiję su jų teritorijoje esančių privačių karinių ir apsaugos bendrovių skaičiumi, užduotimis ir pavaldumo tvarka, taip pat įranga, kurią jos naudoja vykdydamos sutartis;

ragina EIVT parengti pranešimą apie „Vagnerio grupės“ veiklą, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie įvairius šios grupės padarytus pažeidimus, o tai padėtų užtikrinti atskaitomybę už įvairius jai priskiriamus nusikaltimus ir sudarytų sąlygas patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniuose tribunoluose; teigia, kad Parlamentas ir toliau atidžiai stebės šį klausimą rengdamas pranešimą ir galbūt organizuodamas klausymus;

10.

ragina ES valstybes nares ir jų sąjungininkus aktyviau dalytis žvalgybos informacija apie „Vagnerio grupę“ ir su ja susijusias bendroves;

11.

ragina Komisiją užtikrinti, kad paramą gaunančios šalys jokiomis aplinkybėmis negalėtų naudoti ES lėšų privačioms karinėms bendrovėmis, turinčioms tokią reputaciją žmogaus teisių srityje, finansuoti; ragina Komisiją kelti šį klausimą dvišaliuose dialoguose su visomis atitinkamomis šalimis;

12.

reikalauja, kad šalys, kuriose vykdomos ES BSGP misijos ir operacijos siekiant remti valstybės pajėgumų stiprinimą, nutrauktų savo sutartis su privačiomis karinėmis ir saugos bendrovėmis (PKSB), kurios pažeidžiančia žmogaus teises; prašo Komisijos kritiškai įvertinti ES paramą vyriausybėms ir valstybės institucijoms, susijusioms su „Vagnerio grupe“; ragina valstybes nares ir Komisiją susilaikyti nuo naujų bendradarbiavimo projektų, pagal kuriuos būtų teikiama tiesioginė biudžetinė parama su „Vagnerio grupe“ susijusioms vyriausybėms; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją nukreipti šią paramą biudžetui į pilietinės visuomenės organizacijas ir projektus, kurie yra tiesiogiai naudingi šių šalių gyventojams;

13.

primena, kad ES ir jos valstybės narės privačių apsaugos bendrovių paslaugomis konfliktų zonose turėtų naudotis tik siekdamos apsaugoti savo patalpas arba užtikrinti transporto saugumą ir tik tuo atveju, jei tokios bendrovės visapusiškai paisys žmogaus teisių ir laikysis tarptautinės humanitarinės teisės; pabrėžia, kad privačioms karinėms ir apsaugos bendrovėms neturėtų būti patikima jokia veikla, susijusi su jėgos naudojimu ir (arba) aktyviu dalyvavimu karo veiksmuose, išskyrus savigyną, taip pat jokiomis aplinkybėmis tokioms bendrovėms neturėtų būti leidžiama dalyvauti apklausose arba jas vesti; yra tvirtai įsitikinęs, kad saugumo ir gynybos funkcijas visų pirma turėtų vykdyti valstybės valdžios institucijos;

14.

ragina per būsimą ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą išsamiai aptarti „Vagnerio grupės“ ir kitų privačių karinių bendrovių veiklą Afrikoje;

15.

pakartoja 2021 m. lapkričio 12 d. Paryžiaus konferencijoje dėl Libijos išsakytą raginimą visiems užsienio kovotojams, įskaitant samdinius, išvykti iš Libijos teritorijos; primygtinai ragina Rusiją, Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir visas kitas valstybes paisyti šio raginimo, nedelsiant nutraukti samdinių siuntimą į Libiją ir išvesti iš šalies šiuo metu joje esančius asmenis;

16.

primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas išvesti visus samdinius iš Rytų Ukrainos ir Krymo; remia Ukrainos valdžios institucijų pastangas iškelti bylas Kryme ir Donbase veikiantiems „Vagnerio grupės“ nariams viename iš Ukrainos teismų ir ragina Interpolą glaudžiai bendradarbiauti šiose ir kitose panašiose bylose;

17.

palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl to, kad Užsienio reikalų taryba netrukus priims tikslines ES sankcijas atitinkamiems asmenims ir subjektams, susijusiems su „Vagnerio grupe“, taip pat su jais dirbantiems asmenims ir subjektams, naudojantis esamais ES sankcijų režimais, pvz., ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu; ragina į šias sankcijas įtraukti draudimą keliauti „Vagnerio grupės“ aktyvui ir tų asmenų turto įšaldymą; ragina šalis partneres, įskaitant Afrikos Sąjungos valstybes nares, patvirtinti panašias sankcijas; ragina ES parengti ir priimti ribojamąsias priemones kitoms privačioms karinėms ir apsaugos bendrovėms, kurios pažeidžia žmogaus teises;

18.

ragina visas JT valstybes nares visapusiškai ratifikuoti ir įgyvendinti Ženevos konvencijų papildomus protokolus ir stiprinti tarptautinę teisę siekiant veiksmingai uždrausti samdinių pasitelkimą, remiantis 1977 m. Afrikos vienybės organizacijos konvencija dėl atsisakymo naudotis samdinių paslaugomis Afrikoje, 1989 m. Tarptautine konvencija prieš samdinių verbavimą, naudojimą, finansavimą ir rengimą ir 2008 m. Montrė dokumentu;

19.

ragina ES ir jos valstybes nares pasirūpinti, kad būtų nustatyta aiški ir privaloma privačių karinių ir apsaugos bendrovių veiklos reglamentavimo sistema, visų pirma pasitelkiant JT neribotos sudėties tarpvyriausybinę darbo grupę, ypač kiek tai susiję su dideliais projektais ES nepriklausančiose šalyse, kai juos finansuoja ES įsisteigę investuotojai arba finansų įstaigos, ir užtikrinti, kad tokie projektai būtų skaidriai stebimi; tikisi, kad reglamentavimo dokumento projektas bus išplatintas 2022 m. balandžio mėn.; ragina taikyti privalomus išsamaus patikrinimo reikalavimus subjektams, kurie sudaro sutartis su privačiomis karinėmis ir apsaugos bendrovėmis;

20.

remia JT darbo grupės atliekamą darbą; ragina valstybes, kuriose pranešta apie privačių karinių ir apsaugos bendrovių, kaip įtariama, padarytus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, oficialiai pakviesti JT darbo grupę dėl samdinių naudojimo skubiai surengti vizitus į tas šalis;

21.

primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant panaikinti privačių karinių ir apsaugos bendrovių atskaitomybės spragą, be kita ko, skaidrumo priežiūros ir stebėsenos srityje; primena visoms valstybėms jų pareigą užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančios arba jų teritorijoje veikiančios privačios karinės ir apsaugos bendrovės gerbtų žmogaus teises; pabrėžia, kad būtina užtikrinti teismines teisių gynimo priemones, įskaitant baudžiamąsias sankcijas, kiek tai susiję su žmogaus teisių pažeidimais, padarytais privačioms karinėms ir apsaugos bendrovėms vykdant veiklą; reikalauja, kad visi dėl pažeidimų, įskaitant Rusijos samdinių įvykdytus pažeidimus, nukentėję asmenys galėtų nekliudomai kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; ragina ES skatinti ir remti nacionalinę ir tarptautinę jurisdikciją turinčių subjektų pastangas pradėti baudžiamąjį procesą, kad privačios karinės ir apsaugos bendrovės būtų patrauktos atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus; šiuo tikslu ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su JT, ES ir šalimis, kuriose „Vagnerio grupė“, kaip įtariama, įvykdė nusikaltimus;

22.

mano, kad stiprinant ES mokymo misijas (EUTM) būtų veiksmingiau prisidedama prie saugumo sektoriaus reformos šalyse partnerėse; laikosi nuomonės, kad greitas Europos taikos priemonės įgyvendinimas, visapusiškai laikantis Tarybos bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto kontrolės (6), tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinės humanitarinės teisės ir veiksmingų skaidrumo nuostatų, įskaitant išsamų pagal šią priemonę teikiamos įrangos sąrašą, padidintų ES įtaką stiprinant šalių partnerių ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir užtikrintų, kad jos nesinaudotų PKSB, kurios nepaiso mūsų vertybių;

23.

(1) OL C 334, 2018 9 19, p. 80.

(2) OL C 385, 2021 9 22, p. 24.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0383.

(4) OL C 118, 2020 4 8, p. 113.

(5) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1.

(6) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/111

P9_TA(2021)0483

Žmogaus teisių padėtis Kamerūne

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kamerūne (2021/2983(RSP))

(2022/C 224/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kamerūno, ypač į 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 5 d. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ataskaitą dėl padėties Kamerūne ir į 2020 m. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje – 2021 m. birželio 21 d. Šalies ataskaita: Kamerūnas,

—	atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją, kurią Kamerūnas ratifikavo 1993 m.,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Kamerūno Respublikos Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi pradžioje buvę taikūs protestai, kuriuos rėmė Kamerūno anglakalbių pilietinės visuomenės konsorciumas, protestuodamas prieš Kamerūno vyriausybės vykdomą anglakalbių regionų diskriminaciją 2016 m., buvo valstybės institucijų nuslopinti naudojant itin žiaurų smurtą, o tai paskatino paramą separatizmui ir kelių separatistų karinių grupuočių, kurios ragina sukurti naują valstybę – Ambazoniją, atsiradimą bei davė impulsą kruvinam kariniam konfliktui;

B.	kadangi dialogas yra būtina taikos sąlyga, tačiau prezidento Paulo Biyos vyriausybė sistemingai atmeta pasiūlymus vesti tiesiogines derybas su visais anglakalbių regionų separatistų lyderiais;

kadangi Kamerūnas vienu metu turi spręsti įvairias politines ir saugumo problemas, įskaitant grupuotės „Boko Haram“ Kamerūno tolimosios šiaurės regione keliamą grėsmę ir beveik penkerius metus besitęsiantį šalies ginkluotų separatistų sukilimą anglakalbiuose šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose;

kadangi anglakalbiai mokytojai ir teisininkai 2016 m. rengė taikius streikus ir demonstracijas šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose, protestuodami prieš Prancūzijos teisinės sistemos ir prancūzų kalbos įvedimą tų regionų teismuose ir mokyklose, ir dėl to kilo krizė; kadangi Kamerūno anglakalbiuose regionuose nuo 2017 m. vykstant ginkluotam konfliktui žuvo tūkstančiai žmonių ir kilo didžiulė humanitarinė krizė;

kadangi iki šiol žuvo daugiau kaip 3 000 civilių gyventojų ir šimtai saugumo pajėgų pareigūnų; kadangi dėl tebesitęsiančio konflikto Kamerūne šalies viduje perkelta daugiau kaip 1 mln. žmonių; kadangi apie 2,2 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba, o daugiau kaip 66 000 žmonių paprašė prieglobsčio kaimyninėje Nigerijoje; kadangi Kamerūne yra daugiau kaip 44 700 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų; kadangi krizės padariniai pastebimi ir Kamerūno Vakarų bei pakrantės regionuose;

kadangi Kamerūno valdžios institucijos nesilaiko teisinės valstybės principų, ir nepriklausomi stebėtojai, įskaitant organizacijas „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, anksčiau pateikė dokumentų ir aprašė karinius teismo procesus, kuriuose būta reikšmingų ieškinio ir procedūrinių trūkumų, nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos, nesuteikta teisė į tinkamą gynybą ir neužtikrintas proceso bei teismų nepriklausomumas apskritai;

kadangi vis dažniau vyksta anglakalbių separatistų ginkluotų grupuočių ir vyriausybės saugumo pajėgų susidūrimai, o jų padariniai vis sunkesni; kadangi nukentėjusiuose regionuose labai sunku teikti humanitarinę pagalbą dėl to, kad siautėja nevalstybinės ginkluotos grupuotės ir taikomi judėjimo suvaržymai, todėl šių regionų gyventojams labai trūksta maisto ir dešimtys tūkstančių žmonių negali naudotis gyvybiškai svarbiomis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi dėl humanitarinių priežasčių buvo padaryta vos keletas judėjimo suvaržymų išimčių ir kadangi tai labai apsunkino pagalbos teikimą; kadangi JT agentūros buvo priverstos sustabdyti humanitarinę veiklą, nors dėl COVID-19 pandemijos pažeidžiamumas tik padidėjo;

kadangi skaudžiausios smurto ir vyriausybės bei separatistų pajėgų konflikto pasekmės tenka civiliams gyventojams, jie taip sudaro didžiąją aukų dalį; kadangi tiek vyriausybė, tiek separatistų pajėgos nuolat vykdo viena prieš kitą nukreiptus represinius išpuolius, tačiau sąmoningai taikosi į civilius gyventojus ir pažeidžiamas grupes;

I.	kadangi žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas Felix Agbor Nkongho, žinomas anglakalbių mažumos teisių gynėjas ir taikaus krizės sprendimo šalininkas, ne vieną kartą sulaukė ginkluotų separatistų grupuočių grasinimų mirtimi; kadangi ne jam vienam grasinama ir ne jis vienas puolamas;

J.	kadangi po 2018 m. rinkimų kilusi politinė įtampa peraugo į neapykantą kurstančias kalbas dėl etninės kilmės ar politinių pažiūrų, o jos savo ruožtu toliau platinamos socialinės žiniasklaidos platformose;

kadangi vyriausybės pajėgos vykdė neteisėtus civilių gyventojų žudymus, kankinimus ir netinkamai su jais elgėsi (įskaitant moteris ir vaikus), naudojo seksualinį smurtą (įskaitant prievartavimus) ir smurtą dėl lyties, naikino ir grobė turtą (įskaitant kaimus, gyvenamuosius pastatus, sveikatos priežiūros įstaigas ir ligonines), savavališkai suiminėjo ir sulaikė piliečius kaltindamos juos karo veiksmais ar tariamu bendradarbiavimu su separatistais;

kadangi per pirmuosius penkis 2021 m. mėnesius ginkluoti separatistai trylikoje miestų įvykdė bent 27 išpuolius pasinaudoję savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais, t. y. daugiau nei per visą krizės laikotarpį; kadangi jie prievartavo, žudė, kankino, mušė, pagrobė šimtus žmonių ir jiems grasino, įskaitant moteris, humanitarinės pagalbos darbuotojus, mokytojus ir vaikus, kurie buvo įtariami bendradarbiavimu su kariškiais;

kadangi konfliktas padarė neproporcingą poveikį vaikams – 700 000 moksleivių nebuvo užtikrinta teisė į mokslą, kadangi anglakalbių regionuose vyko priverstinis mokyklos boikotas; kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. vaikai Kamerūne sudaro 28 proc. visų smurtą dėl lyties patyrusių asmenų ir susiduria su didesne vaikų verbavimo, vaikų darbo ir prievartos prieš vaikus rizika, nes pranešama, kad daugiau kaip 50 proc. vaikų šalyje buvo išnaudojami; kadangi, JT gyventojų fondo duomenimis, 38 proc. 20–24 m. amžiaus moterų Kamerūne ištekėjo nesulaukusios 18 metų, o 13 proc. – nesulaukusios 15 metų;

kadangi prezidentas P. Biya, reaguodamas į tarptautinį spaudimą, įsteigė Ngarbuho žudynių tyrimo komisiją, ir kadangi vėliau vyriausybė pripažino, jog jos saugumo pajėgos yra iš dalies atsakingos už šias žudynes, bei paskelbė, kad susiję asmenys suimti; kadangi nepaisant to daugiau informacijos apie šiuos įvykius neteikiama;

kadangi judėjimo apribojimų buvo laikomasi labai griežtai, be kita ko, buvo uždarytos beveik visos mokyklos ir mokymo centrai; kadangi prieš asmenis, nesutinkančius laikytis judėjimo apribojimų, įskaitant vaikus ir mokytojus, buvo naudojamas smurtas; kadangi buvo rengiami išpuoliai prieš mokyklas, universitetus ir ligonines, sustiprėjo ir užsitęsė teisės į mokslą pažeidimai ir nebuvo užtikrintos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos;

kadangi po 2018 m. prezidento rinkimų šalyje padidėjo įtampa; kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. prezidentas P. Biya surengė nacionalinį dialogą, siekdamas išspręsti ginkluotųjų pajėgų ir separatistų sukilėlių konfliktą anglakalbiuose regionuose; kadangi per dvejus metus šių priemonių įgyvendinimas praktiškai nedavė jokių rezultatų; kadangi 2020 ir 2021 m. buvo bandymų įveikti krizę Kamerūne, tačiau jie nebuvo sėkmingi;

Q.	kadangi dar nepasirašyti prezidento dekretai, kuriuose numatytas kompetencijos perdavimas ir laipsniškas žmogiškųjų ir finansinių išteklių perdavimas decentralizuotoms valdžios institucijoms, siekiant konkrečiai įgyvendinti decentralizacijos procesą;

kadangi vyriausybė ir toliau taiko saviraiškos ir asociacijų laisvės apribojimus ir vis mažiau toleruoja politinių nuomonių skirtumus; kadangi šimtai opozicinės partijos narių ir rėmėjų buvo suimti po demonstracijų, kuriose ragino rasti taikų anglakalbių regionų krizės sprendimą; kadangi vis dar taikomi apribojimai politiniams oponentams, protestuotojams, žurnalistams ir pilietinei visuomenei;

S.	kadangi pagal Kamerūno baudžiamąjį kodeksą už lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme; kadangi pastaraisiais metais ir mėnesiais pranešta apie daugybę LGBTQI asmenų suėmimo ir priekabiavimo prie jų atvejų;

kadangi šiauriausiame regione Kamerūnui papildomą grėsmę kelia „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“ (ISWAP); kadangi per ginkluotos islamistų grupuotės „Boko Haram“ išpuolius vyko kasdieniai žudymai, grobimai, plėšimai ir nuosavybės naikinimas ir tai prilygsta sunkiems žmogaus teisių ir tarptautinės teisės bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams; kadangi tokiuose išpuoliuose taip pat dalyvavo savižudžiai sprogdintojai ir vaikai kariai; kadangi nuo 2020 m. gruodžio mėn. „Boko Haram“ nužudė ne mažiau kaip 80 civilių gyventojų ir, 2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, šalyje namus palikti priversti daugiau kaip 340 000 žmonių; kadangi skelbiama „Boko Haram“ lyderio Abubakaro Shekau mirtis per susidūrimą Nigerijoje su atskilusiu ISWAP dariniu prisidėjo prie ISWAP galios įsitvirtinimo ir didesnio nesaugumo Kamerūno šiauriausiame regione; kadangi vyriausybės pajėgos negali veiksmingai apsaugoti nuo grupuočių nukenčiančių gyventojų;

reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kamerūne; pabrėžia, kad piliečiai turi teisę į saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę; ragina gerbti žmogaus teises ir primygtinai ragina Kamerūno vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų laikomasi Kamerūno įsipareigojimų apsaugoti šias teises;

primygtinai ragina Kamerūno vyriausybę ir separatistinių grupių politinius ir karinius lyderius susitarti dėl humanitarinių paliaubų ir ragina konflikto šalis susitarti dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių, pvz., išlaisvinti su smurtu nesusijusius politinius kalinius ir panaikinti mokyklų boikotą; primygtinai ragina prezidento P. Biya vyriausybę ir anglakalbius separatistus nedelsiant atnaujinti taikos derybas; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę, ypač Afrikos Sąjungą, Centrinės Afrikos valstybes ir ES, pasisiūlyti imtis tarpininkavimo vaidmens ir taip padėti palaikyti dialogą; pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą ir primygtinai ragina vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga ir Centrinės Afrikos valstybių ekonomine bendrija; apgailestauja dėl abiejų konflikto šalių nesugebėjimo ir nenoro pradėti iš tiesų prasmingas taikos derybas siekiant išspręsti konfliktą; yra įsitikinęs, kad politinis dialogas, vykdomas siekiant kompromiso, veiksmingo politinio dalyvavimo ir įtraukties, įskaitant visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir įtrauktį, yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką; ragina Kamerūno vyriausybę ir separatistinių grupių vadovus pasinaudoti esamais trečiųjų šalių pateiktais tarpininkavimo pasiūlymais, siekiant neatidėliotinų ir tiesioginių derybų;

smerkia ginkluoto konflikto šalių vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir pabrėžia kovos su nebaudžiamumu svarbą; ragina Kamerūno valdžios institucijas užtikrinti nepriklausomus, veiksmingus, skaidrius ir nešališkus tyrimus, taip pat baudžiamąjį persekiojimą už sunkius valstybinių ir nevalstybinių subjektų padarytus pažeidimus, laikantis tarptautinės teisės ir standartų, ir ragina patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus, užtikrinant teisingą bylos nagrinėjimą, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas ir užtikrintas teismų nepriklausomumas, nes tai yra pagrindiniai teisinės valstybės elementai ir veikiančios demokratinės valstybės pamatas;

ragina Kamerūno vyriausybę ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; primygtinai ragina ES išnaudoti politinę įtaką, kurią ji gali daryti vykdydama vystymosi pagalbos ir kitas dvišales programas, kad Kamerūne būtų tvirčiau ginamos žmogaus teisės;

nepritaria tam, kad civiliams teisti būtų naudojami karo teismai; primena tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, kurių privalo laikytis Kamerūnas, primena Kamerūnui jo pareigą gerbti visų piliečių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame civiliniame teisme ir primena, kad karo teismai neturėtų turėti jurisdikcijos civilių gyventojų atžvilgiu;

ragina Kamerūno valdžios institucijas nustoti teisti žmones karo teismuose, iš anksto nustatinėti nuosprendžius ir skirti mirties bausmę, nes tai neteisėta pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę; primena, kad Kamerūne mirties bausmė netaikoma nuo 1997 m. – tai svarbus žingsnis šalyje siekiant visiško jos panaikinimo; pakartoja, kad ES visais atvejais be išimties nepritaria mirties bausmei; ragina Kamerūno vyriausybę užtikrinti, kad mirties bausmė būtų panaikinta; ragina Kamerūno vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti; primygtinai ragina teismus neskirti tokių nuosprendžių ir patvirtinti, kad jie nesieks mirties bausmės;

apgailestauja dėl smurto, ypač prieš vaikus, naudojimo ir yra ypač susirūpinęs dėl krizės poveikio vaikams; ragina abi konflikto šalis nutraukti tikslingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir primygtinai ragina separatistus nedelsiant nutraukti išpuolius prieš mokyklas ir visus priverstinius švietimo sistemos boikotus, kad visi mokiniai ir mokytojai galėtų saugiai grįžti į mokyklą;

ragina Kamerūno valdžios institucijas apsaugoti visas moteris šalyje, ypač konfliktų zonose, ir skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą propaguojant moterų ir moterų teisių organizacijų dalyvavimą viešajame ir politiniame gyvenime; ragina parengti konkrečius ES veiksmus siekiant stiprinti įvairių moterų grupių teises, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, migrantams, ŽIV užsikrėtusioms moterims, LGBTQI asmenims ir neįgaliesiems;

mano, kad decentralizacijos procesas, laikomas ekonominio, socialinio ir politinio valdymo sistema, yra pagrindinė priemonė siekiant reaguoti į įvairius vystymosi iššūkius, visų pirma užtikrinant didesnę vietos politikų ir vietos valdžios institucijų atskaitomybę aktyviems piliečiams; palankiai vertina ES paramą šiam procesui;

10.

smerkia pernelyg didelį jėgos naudojimą ir piktnaudžiavimą ja siekiant susidoroti su politiniais oponentais ir taikiais protestuotojais; apgailestauja dėl to, kad taikomos izoliavimo priemonės, pvz., komendanto valanda arba draudimas rengti viešus susirinkimus, prisidengiant COVID-19 pandemija, bet iš tiesų siekiant apriboti saviraiškos laisvę, spaudos laisvę ir teisę į taikius susirinkimus; reiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės ir spaudos laisvės padėties Kamerūne; apgailestauja dėl savavališko žurnalistų ir opozicijos politikų suėmimo, persekiojimo ir kitokios politinės nuomonės nutildymo; ragina Kamerūno valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti politinius oponentus, protestuotojus ir visus kitus piliečius, kurie buvo savavališkai suimti ir sulaikyti tik politiniais tikslais; smerkia pagrindinių laisvių pažeidimus;

11.

ragina socialinių tinklų platformas bendradarbiauti su vyriausybe, opozicija ir pilietine visuomene siekiant užtikrinti, kad jų puslapiai būtų tikrinami ir kad būtų kuo mažiau provokacinio turinio, neapykantą kurstančių kalbų ir melagingos informacijos, nes jie dar labiau griauna bendruomenių tarpusavio santykius;

12.

apgailestauja, kad dėl nesaugumo ir kelių blokavimo šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose, dėl pastarojo meto išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir sveikatos priežiūros darbuotojus, taip pat dėl to, kad karantino metu buvo uždrausta humanitarinė veikla, daugiau kaip 40 000 žmonių nebuvo suteikta pagalba maistu; smerkia humanitarinės pagalbos blokavimą ir išpuolius prieš humanitarinius darbuotojus, įskaitant jų grobimą, priekabiavimą prie jų ir žudymą Kamerūno šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose, ir smerkia vis didėjantį nepriklausomų stebėtojų ir žmogaus teisių gynėjų, ypač moterų teisių gynėjų, kurių darbas yra kaip niekad svarbus visoms konflikto šalims vykdant šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, bauginimą; primygtinai reikalauja, kad visos konflikto šalys nedelsdamos suteiktų nevaržomas galimybes teikti humanitarinę pagalbą; ragina Kamerūno vyriausybę užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų krizės apimtus regionus;

13.

ragina Jungtines Tautas ir ES toliau stebėti humanitarinę padėtį ir vertinti poreikius; ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES ir jos valstybes nares, teikti skubią humanitarinę paramą, kad būtų galima veiksmingai reaguoti ir atitinkamai patenkinti neatidėliotinus gyventojų poreikius; mano, kad derėtų pradėti Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos faktų nustatymo misiją Kamerūne siekiant nustatyti, kokiu mastu ir kas pažeidė tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę;

14.

smerkia grupuotės „Boko Haram“ Kamerūne vykdomus teroristinius veiksmus; pripažįsta Kamerūno valdžios institucijų pastangas kovoti su šia grupuote; ragina tarptautinę bendruomenę remti visas pastangas kovoti su ginkluota islamistų grupuote; primygtinai tvirtina, kad su terorizmu galima veiksmingai kovoti tik tuo atveju, jei pašalinsime su nelygybe susijusias priežastis ir konkrečias problemas;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Kamerūno vyriausybei ir parlamentui bei AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

(1) OL C 158, 2021 4 30, p. 7.

2022 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/130

P9_TA(2021)0465

2022 metų biudžeto procedūra: bendras projektas

2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą (13911/2021 – C9-0428/2021 – 2021/0227(BUD))

(2022/C 224/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į bendrą projektą, kurį patvirtino Taikinimo komitetas ir su juo susijusius Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimus (13911/2021 – C9-0428/2021),

—	atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2021 m. liepos 9 d. (COM(2021)0300),

—	atsižvelgdamas į poziciją dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba priėmė 2021 m. rugsėjo 6 d. ir perdavė Europos Parlamentui 2021 m. rugsėjo 10 d. (11352/2021 – C9-0353/2021),

—	atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2022, kurį Komisija pateikė 2021 m. spalio 12 d. (COM(2021)0642),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2022 (1) finansinių metų bendrojo biudžeto projekto ir joje pateiktus biudžeto pakeitimus,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (2),

—

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (4),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 95 ir 96 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A9-0326/2021),

pritaria bendram projektui;

patvirtina prie šios rezoliucijos pridėtus bendrus pareiškimus;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

paveda Pirmininkui paskelbti, kad 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0432.

(2) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(3) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(5) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

PRIEDAS

GALUTINIS

2022 m. biudžetas. Bendrų išvadų elementai

Šios bendros išvados apima šiuos skirsnius:

1.	2022 m. biudžetas.

2.	2021 m. biudžetas. Taisomųjų biudžetų Nr. 5/2021 ir Nr. 6/2021 projektai.

3.	Pareiškimai.

Apibendrinamoji apžvalga

A. 2022 m. biudžetas

Pagal bendrų išvadų elementus:

—	2022 m. biudžete nustatytas bendras įsipareigojimų asignavimų lygis – 169 515,8 mln. EUR. Apskritai iki 2022 m. DFP viršutinių ribų lieka 1 167,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų marža;

—	2022 m. biudžete nustatytas bendras mokėjimų asignavimų lygis – 170 603,3 mln. EUR. Apskritai, iki 2022 m. DFP viršutinių ribų lieka 1 695,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų marža;

—

2022 m. pagal lankstumo priemonę mobilizuojama 368,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma 6 išlaidų kategorijai „Kaimyninės šalys ir pasaulis“.

Komisijos skaičiavimu, 2022 m. mokėjimų asignavimai, susiję su lankstumo priemonės lėšų mobilizavimu 2019, 2020, 2021 ir 2022 m., sudarys 467,2 mln. EUR. Numatomas susijusių už tuos metus nesumokėtų sumų mokėjimų grafikas pateikiamas šioje lentelėje:

Lankstumo priemonė. Mokėjimo profilis (mln. EUR)
Mobilizavimo metai	2022	2023	2024	2025	Iš viso:
2019	140,9	82,2	0,0	0,0	223,2
2020	66,2	39,9	0,0	0,0	106,1
2021	40,9	10,3	7,6	0,0	58,9
2022	219,2	62,7	49,8	36,7	368,4
Iš viso:	467,2	195,2	57,4	36,7	756,6

B. 2021 m. biudžetas

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2021 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

1. 2022 m. biudžetas

1.1. Nebediskutuotinos biudžeto eilutės

Jei šiose išvadose nenurodyta kitaip, visos biudžeto eilutės patvirtinamos tokios, kokias pasiūlė Komisija 2022 m. biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022.

Be to, visos biudžeto eilutės, kurias iš dalies pakeitė Taryba ir kurioms Parlamentas pritarė per svarstymą, patvirtinamos su Tarybos pakeitimais.

Kalbant apie kitas biudžeto eilutes pasakytina, kad Taikinimo komitetas susitarė dėl toliau pateikiamuose 1.2–1.7 skirsniuose nurodomų išvadų.

1.2. Horizontalieji klausimai

Decentralizuotos agentūros

ES įnašas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai ir pareigybių skaičius) visoms decentralizuotoms agentūroms nustatytas toks, kokį Komisija siūlė 2022 m. biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, išskyrus:

—

pagal 2b išlaidų pakategorę:

—	Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrą (Eurojustą, biudžeto straipsnis 07 10 07), kuriai skiriamos 5 papildomos pareigybės, o įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinami 380 000 EUR, turint omenyje, kad įdarbinama vidutiniškai metų viduryje;

—

Europos prokuratūrą (EPPO, biudžeto straipsnis 07 10 08), kuriai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinami 3 750 000 EUR, atsižvelgiant į įdarbinimą sustiprinant personalo išteklius, kaip pasiūlė Komisijos 2022 m. biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, turint omenyje, kad įdarbinama vidutiniškai ne metų viduryje, o pirmojo ketvirčio pabaigoje.

—

pagal 4 išlaidų kategoriją:

—	Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO, biudžeto straipsnis 10 10 01), kuriam skiriamos 5 papildomos pareigybės, o įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinami 380 000 EUR, turint omenyje, kad įdarbinama vidutiniškai metų viduryje;

—	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX, biudžeto straipsnis 11 10 01), kuriai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinami 65 000 000 EUR.

Vykdomosios agentūros

ES įnašas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai ir etatų skaičius) vykdomosioms įstaigoms nustatytas toks, kokį Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022.

Bandomieji projektai / Parengiamieji veiksmai

Kaip siūlė Parlamentas, susitarta dėl išsamaus 56 bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų rinkinio ir jam skiriama bendra 89,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma.

Tai apima numatytus veiksmus, kuriais remiamos pastangos įsteigti Europos diplomatijos akademiją; šiuos veiksmus įgyvendins Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

Šiame rinkinyje atsižvelgiama į Finansiniame reglamente bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nustatytas viršutines ribas.

1.3. Finansinės programos išlaidų kategorijos. Įsipareigojimų asignavimai

Atsižvelgęs į minėtąsias išvadas dėl nebediskutuotinų biudžeto eilučių, agentūrų ir bandomųjų projektų bei parengiamųjų veiksmų, Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Nustatyti tokio dydžio įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija pasiūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje.

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
1.0.11	„Europos horizontas“	12 179 157 276	12 239 157 276	60 000 000
01 02 02 10	Veiksmų grupė „Sveikata“	571 730 809	606 730 809	35 000 000
01 02 02 40	Veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“	1 264 161 905	1 272 161 905	8 000 000
01 02 02 50	Veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“	1 281 577 680	1 290 577 680	9 000 000
01 02 02 60	Veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“	1 003 750 348	1 011 750 348	8 000 000
1.0.31	Bendrosios rinkos programa	583 544 000	613 544 000	30 000 000
03 02 02	Įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumo didinimas ir jų galimybių patekti į rinkas rėmimas	121 450 000	151 450 000	30 000 000
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			40 937 500
	Iš viso:			130 937 500

30,0 mln. EUR padidinus įsipareigojimų asignavimus Bendrosios rinkos programai (Įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumo didinimas ir jų galimybių patekti į rinkas rėmimas, biudžeto straipsnis 03 02 02), 10,0 mln. EUR turi būti skirta įvairių formų paramai turizmo sektoriui teikti.

Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 21 775,1 mln. EUR ir iki 1 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 102,9 mln. EUR marža.

Pagal Finansinio reglamento (1) 15 straipsnio 3 dalį Taikinimo komitetas sutinka mokslinių tyrimų biudžeto eilutėms vėl skirti iš viso 117,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 40,0 mln. EUR daugiau, nei pasiūlyta Komisijos biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022. Padidinamos pagal šią biudžeto eilutę skiriamos lėšos ir atitinkamai patikslinamos biudžeto pastabos:

		(EUR)
Biudžeto eilutė	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimai
01 02 02 10	Veiksmų grupė „Sveikata“	40 000 000
Iš viso:		40 000 000

Šie asignavimai yra dalis bendros 2021–2027 m. laikotarpiui skirtos iki 0,5 mlrd. EUR sumos (2018 m. kainomis), kuriai pritarta pagal pasiektą susitarimą dėl DFP. Taigi iki 372,8 mln. EUR (2018 m. kainomis) lieka 2023–2027 m. laikotarpiui.

2a išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			2 681 000
	Iš viso:			2 681 000

Todėl įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, yra 49 708,8 mln. EUR, o iki 2a išlaidų pakategorės viršutinės išlaidų ribos lieka 30,2 mln. EUR marža.

2b išlaidų pakategorė. Atsparumas ir vertybės

Atsižvelgiant į dabartinę palūkanų normų aplinką ir pastarojo meto priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) finansavimo operacijas, asignavimus, skirtus biudžeto eilutei 06 04 01, galima sumažinti 244,7 mln. EUR, kartu visiškai išsaugant pajėgumą 2022 m. finansuoti negrąžintiną priemonės „NextGenerationEU“ komponentą. Lyginant su biudžeto projektu, matyti, kad papildoma 20 mln. EUR suma, kaip laikotarpio pabaigoje telkiami asignavimai, bus perkelta į 2027 m., siekiant kompensuoti atitinkamą asignavimų, skirtų programai „EU4Health“, sutelkimą laikotarpio pradžioje.

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
2.2.13	Parama Kipro turkų bendruomenei	33 276 000	34 276 000	1 000 000
05 04 01	Finansinė parama, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti	31 402 525	32 402 525	1 000 000
2.2.23	Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) finansavimo išlaidos	389 706 000	145 000 000	- 244 706 000
06 04 01	Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (EURI) – Periodiniai atkarpos mokėjimai ir išsimokamasis grąžinimas suėjus terminui	384 706 000	140 000 000	- 244 706 000
2.2.24	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas („rescEU“)	95 254 030	101 254 030	6 000 000
06 05 01	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)	95 254 030	101 254 030	6 000 000
2.2.25	EU4Health	788 672 701	839 672 701	51 000 000
06 06 01	Programa „ES – sveikatos labui“ (EU4Health)	764 213 775	815 213 775	51 000 000
2.2.312	Užimtumo ir socialinių inovacijų programa	104 482 000	106 482 000	2 000 000
07 02 04	ESF+ – Užimtumo ir socialinių inovacijų programa	102 482 000	104 482 000	2 000 000
2.2.32	„Erasmus+“	3 366 740 438	3 401 740 438	35 000 000
07 03 01 01	Asmenų mobilumo mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, meistriškumo, kūrybiškumo ir inovacijų organizacijų ir švietimo ir mokymo politikos lygmeniu skatinimas — Netiesioginis valdymas	2 331 521 972	2 361 274 626	29 752 654
07 03 02	Jaunimo judumo neformaliojo mokymosi tikslais ir aktyvaus dalyvavimo, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, kūrybiškumo ir inovacijų organizacijų ir jaunimo politikos lygmeniu skatinimas	346 973 114	351 400 945	4 427 831
07 03 03	Sporto trenerių ir darbuotojų judumo mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, kūrybiškumo ir inovacijų sporto organizacijų ir sporto politikos lygmeniu skatinimas	64 216 157	65 035 672	819 515
2.2.33	Europos solidarumo korpusas (ESC)	138 427 764	141 427 764	3 000 000
07 04 01	Europos solidarumo korpusas	131 710 226	134 710 226	3 000 000
2.2.34	Kūrybiška Europa	401 027 982	406 527 982	5 500 000
07 05 01	Kultūra	125 597 589	131 097 589	5 500 000
2.2.352	Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės	209 402 193	214 902 193	5 500 000
07 06 02	Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinimas	39 671 295	40 671 295	1 000 000
07 06 03	„Daphne“	29 581 401	33 581 401	4 000 000
07 06 04	Sąjungos vertybių apsauga ir skatinimas	91 787 552	92 287 552	500 000
2.2.3DAG	Decentralizuotos agentūros	242 132 181	246 262 181	4 130 000
07 10 07	Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas)	45 423 578	45 803 578	380 000
07 10 08	Europos prokuratūra (EPPO)	53 351 846	57 101 846	3 750 000
2.2.3SPEC	Prerogatyvos	180 389 773	182 889 773	2 500 000
07 20 04 06	Konkrečios socialinės politikos srities kompetencijos, įskaitant socialinį dialogą	23 020 900	25 520 900	2 500 000
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			35 303 000
	Iš viso:			-93 773 000

Įsipareigojimų asignavimų, skirtų Europos solidarumo korpusui (Europos solidarumo korpusas, biudžeto straipsnis 07 04 01), padidinimas 3,0 mln. EUR ir 5,0 mln. EUR iš 35 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, kuriais padidintas finansavimas programai „Erasmus+“ (kartu – 8 mln. EUR), turi būti skirti veiklai pagal Europos jaunimo metų projektą 2022 m. rengti ir vykdyti.

Todėl įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, yra 6 330,2 mln. EUR, o iki 2b išlaidų pakategorės viršutinės išlaidų ribos lieka 130,8 mln. EUR marža.

3 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai ir aplinka

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
3.2.21	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	708 045 484	755 545 484	47 500 000
09 02 01	Gamta ir biologinė įvairovė	265 601 888	284 032 563	18 430 675
09 02 02	Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė	169 866 127	181 653 495	11 787 368
09 02 03	Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos	120 050 994	128 381 585	8 330 591
09 02 04	Perėjimas prie švarios energetikos	128 996 883	137 948 249	8 951 366
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			9 611 500
	Iš viso:			57 111 500

Taigi sutartas įsipareigojimų lygis yra 56 235,4 mln. EUR ir iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 283,6 mln. EUR marža (270,1 mln. EUR šios sumos – pagal tarpinę maržą „Su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos“).

4 išlaidų kategorija. Migracija ir sienų valdymas

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
4.0.11	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas	1 099 455 000	1 119 455 000	20 000 000
10 02 01	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas	1 096 455 000	1 116 455 000	20 000 000
4.0.1DAG	Decentralizuotos agentūros	153 281 205	153 661 205	380 000
10 10 01	Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)	153 281 205	153 661 205	380 000
4.0.211	Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF) – Sienų valdymo ir vizų priemonė	646 117 589	671 117 589	25 000 000
11 02 01	Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė	644 117 589	669 117 589	25 000 000
4.0.2DAG	Decentralizuotos agentūros	1 073 823 593	1 008 823 593	-65 000 000
11 10 01	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)	757 793 708	692 793 708	-65 000 000
	Iš viso:			-19 620 000

Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, biudžeto straipsnis 10 02 01) skirtų įsipareigojimų asignavimų padidinimas 20 mln. EUR turi būti skirtas pabėgėlių iš Afganistano perkėlimui finansuoti.

Integruoto sienų valdymo fondui (ISVF) – Sienų valdymo ir vizų priemonei (SVVP) (Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė, biudžeto straipsnis 11 02 01) skirtų įsipareigojimų asignavimų padidinimas 25 mln. EUR turi būti skirtas migrantų krizės prie sienos su Baltarusija valdymui.

Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 3 091,2 mln. EUR ir iki 4 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 99,8 mln. EUR marža.

5 išlaidų kategorija. Saugumas ir gynyba

Nustatyti tokio dydžio įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija pasiūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022. Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 1 785,3 mln. EUR ir iki 5 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 82,7 mln. EUR marža.

6 išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
6.0.111	Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė — „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“)	12 526 647 047	12 716 647 047	190 000 000
14 02 01 10	Pietinės kaimyninės šalys	1 604 861 026	1 629 861 026	25 000 000
14 02 01 11	Rytinės kaimyninės šalys	699 703 445	709 703 445	10 000 000
14 02 01 30	Vidurio Rytų ir Centrinė Azija	384 765 942	414 765 942	30 000 000
14 02 02 40	Žmonės — Visuotiniai uždaviniai	137 191 715	187 191 715	50 000 000
14 02 04	Naujų uždavinių ir prioritetų rezervas	1 463 311 470	1 538 311 470	75 000 000
6.0.12	Humanitarinė pagalba (HUMA)	1 595 059 463	1 806 059 463	211 000 000
14 03 01	Humanitarinė pagalba	1 506 901 913	1 717 901 913	211 000 000
	Iš viso:			401 000 000

Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė – „Globali Europa“: įsipareigojimų asignavimų padidinimas 75 mln. EUR (Naujų uždavinių ir prioritetų rezervas, biudžeto straipsnis 14 02 04) ir 50 mln. EUR (Žmonės – Visuotiniai uždaviniai, biudžeto punktas 14 02 02 40) turi būti skirtas kovos su pandemija priemonėms, įskaitant vakcinas.

Todėl sutartas įsipareigojimų asignavimų lygis yra 17 170,4 mln. EUR, nepaliekant maržos iki 6 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos ir mobilizuojant 368,4 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų.

7 išlaidų kategorija. Europos viešasis administravimas

Taikinimo komitetas pritarė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, nurodytam pareigybių skaičiui, numatytam institucijų etatų planuose, ir Komisijos pasiūlytiems asignavimams, išskyrus:

—	Europos Parlamento skirsnį, kuris patvirtintas, kaip nuspręsta per jo svarstymą;

—	Tarybos skirsnį, kuris patvirtintas, kaip nuspręsta per jos svarstymą;

—	Europos Sąjungos Teisingumo Teismo skirsnį, kuriame etatų planas papildytas 9 pareigybėmis, o įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygis padidėjo 684 000 EUR, turint omenyje, kad įdarbinama vidutiniškai metų viduryje;

—	Europos Audito Rūmų skirsnį, kuriame etatų planas papildytas 13 pareigybių, susijusių su priemone „NextGenerationEU“ ir numatytų sukurti iki 2027 m., o įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygis padidėjo 988 000 EUR, turint omenyje, kad įdarbinama vidutiniškai metų viduryje;

—

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) skirsnį, kuriame i) personalo ištekliai padidinti etatų planą papildant 7 pareigybėmis ir 3 sutartininkų etatais, o įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinti 655 000 EUR, turint omenyje, kad įdarbinama vidutiniškai metų viduryje, ii) įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinami 990 500 EUR siekiant įgyvendinti numatytus veiksmus, susijusius su projektu „Pastangos įsteigti Europos diplomatijos akademiją“, kaip pasiūlė Europos Parlamentas per svarstymą, ir iii) biudžeto punktui 2 2 1 4 „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ skirta įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma padidinta 1,0 mln. EUR;

Patikslinimai, dėl kurių 7 išlaidų kategorijos asignavimai padidėjo 0,8 mln. EUR, išsamiai parodyti toliau pateikiamose lentelėse:

2 skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
1 1 0 0	Baziniai atlyginimai	265 982 044	265 970 746	-11 298
1 1 0 2	Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos išmokos, susijusios su darbuotojo asmenine padėtimi	66 765 000	66 778 000	13 000
1 1 0 3	Socialinio draudimo apsauga	10 946 000	10 947 000	1 000
2 0 1 0	Valymas ir priežiūra	18 635 000	18 335 000	- 300 000
2 1 0 0	Įrangos ir programinės įrangos įsigijimas	14 385 716	12 285 716	-2 100 000
2 1 0 1	Išorės paslaugos, skirtos kompiuterių sistemų naudojimui ir vystymui	27 839 685	27 509 685	- 330 000
2 2 0 4	Įvairios vidaus posėdžių išlaidos	5 235 000	4 635 000	- 600 000
2 2 1 3	Visuomenės informavimas ir vieši renginiai	5 358 250	5 158 250	- 200 000
	Iš viso:			-3 527 298

4 skirsnis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
1 2 0 0	Darbo užmokestis ir išmokos	287 078 950	287 762 950	684 000
	Iš viso:			684 000

5 skirsnis – Europos Audito Rūmai

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
1 2 0 0	Darbo užmokestis ir išmokos	118 344 775	119 332 775	988 000
	Iš viso:			988 000

10 skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Įsipareigojimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
1 1 0 0	Baziniai atlyginimai	116 638 000	117 170 000	532 000
1 2 0 0	Sutartininkai	18 671 800	18 794 800	123 000
2 2 1 4	Strateginės komunikacijos pajėgumai	4 000 000	5 000 000	1 000 000
2 2 5 0	Bandomasis projektas – Pastangos įsteigti Europos diplomatijos akademiją		990 500	990 500
	Iš viso:			2 645 500

Taigi sutartas įsipareigojimų lygis yra 10 620,1 mln. EUR, o iki 7 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 437,9 mln. EUR marža (240,1 mln. EUR šios sumos – pagal tarpinę maržą „Institucijų administracinės išlaidos“).

Specialios teminės priemonės: EGF, SEAR ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo įsipareigojimų asignavimai nustatyti tokio dydžio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022.

1.4. Mokėjimų asignavimai

2022 m. biudžeto bendras mokėjimų asignavimų lygis yra toks, koks buvo biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, įtraukiant šiuos patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete:

atsižvelgiama į sutartą nediferencijuotoms išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų (1–6 išlaidų kategorijos), kuriems numatomų mokėjimų asignavimų lygis prilygsta įsipareigojimų asignavimų lygiui, sumą. Tai taikoma Europos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) finansavimo išlaidų sumažinimui - 244,7 mln. EUR. Be to, atsižvelgiant į Sąjungos įnašo decentralizuotoms agentūroms patikslinimą, bendras poveikis – sumažėjimas - 305,2 mln. EUR;

2.	dėl patikslinimo 7 išlaidų kategorijos asignavimai padidėjo 0,8 mln. EUR;

mokėjimų asignavimai visiems naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, kuriuos pasiūlė Parlamentas, siekia 25 % atitinkamų įsipareigojimų asignavimų arba Parlamento pasiūlytą lygį, jei jis mažesnis. Jei esami bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai pratęsiami, mokėjimų asignavimų lygis yra toks, koks nustatytas biudžeto projekte, su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, pridėjus 25 % atitinkamų naujų įsipareigojimų asignavimų, arba atitinka Parlamento siūlomą lygį, jei šis yra mažesnis. Bendras poveikis – padidėjimas 22,1 mln. EUR;

4.	diferencijuotų išlaidų biudžeto eilučių patikslinimai, kurių bendras poveikis – padidėjimas 262,0 mln. EUR.

Patikslinimai, dėl kurių asignavimai sumažėjo 20,3 mln. EUR, išsamiai parodyti toliau pateikiamose lentelėse:

Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	Mokėjimų asignavimų pokytis (EUR)
Biudžeto eilutė / programa	Pavadinimas	2022 m. BP (įsk. TR Nr. 1)	2022 m. biudžetas	Skirtumas
1 išlaidų kategorija
1.0.23	Skaitmeninės Europos programa	898 530 703	848 530 703	-50 000 000
02 04 01 11	Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų centras	33 192 982	17 192 982	-16 000 000
02 04 03	Dirbtinis intelektas	245 811 860	214 811 860	-31 000 000
02 04 04	Įgūdžiai	52 000 000	49 000 000	-3 000 000
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			10 234 375
	Iš viso pagal 1 išlaidų kategoriją			-39 765 625
2a išlaidų pakategorė
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			670 250
	Iš viso pagal 2a išlaidų pakategorę			670 250
2b išlaidų pakategorė
2.2.23	Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) finansavimo išlaidos	389 706 000	145 000 000	- 244 706 000
06 04 01	Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (EURI) – Periodiniai atkarpos mokėjimai ir išsimokamasis grąžinimas suėjus terminui	384 706 000	140 000 000	- 244 706 000
2.2.24	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas („rescEU“)	180 866 480	186 866 480	6 000 000
06 05 01	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)	94 547 220	100 547 220	6 000 000
2.2.32	„Erasmus+“	3 273 756 286	3 300 756 286	27 000 000
07 03 01 01	Asmenų mobilumo mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, meistriškumo, kūrybiškumo ir inovacijų organizacijų ir švietimo ir mokymo politikos lygmeniu skatinimas — Netiesioginis valdymas	2 220 525 000	2 243 477 048	22 952 048
07 03 02	Jaunimo judumo neformaliojo mokymosi tikslais ir aktyvaus dalyvavimo, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, kūrybiškumo ir inovacijų organizacijų ir jaunimo politikos lygmeniu skatinimas	310 000 000	313 415 755	3 415 755
07 03 03	Sporto trenerių ir darbuotojų judumo mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, kūrybiškumo ir inovacijų sporto organizacijų ir sporto politikos lygmeniu skatinimas	55 000 000	55 632 197	632 197
2.2.3DAG	Decentralizuotos agentūros	233 643 002	237 773 002	4 130 000
07 10 07	Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas)	45 226 899	45 606 899	380 000
07 10 08	Europos prokuratūra (EPPO)	53 351 846	57 101 846	3 750 000
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			8 825 750
	Iš viso pagal 2b išlaidų pakategorę			- 198 750 250
3 išlaidų kategorija
BPPV	Bandomieji projektai ir paruošiamieji veiksmai			2 402 875
	Iš viso pagal 3 išlaidų kategoriją			2 402 875
4 išlaidų kategorija
4.0.11	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas	1 276 766 000	1 291 766 000	15 000 000
10 02 01	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas	661 766 000	676 766 000	15 000 000
4.0.1DAG	Decentralizuotos agentūros	153 281 205	153 661 205	380 000
10 10 01	Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)	153 281 205	153 661 205	380 000
4.0.211	Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF) – Sienų valdymo ir vizų priemonė	490 891 340	510 891 340	20 000 000
11 02 01	Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė	191 891 340	211 891 340	20 000 000
4.0.2DAG	Decentralizuotos agentūros	1 050 691 460	985 691 460	-65 000 000
11 10 01	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)	757 793 708	692 793 708	-65 000 000
	Iš viso pagal 4 išlaidų kategoriją			-29 620 000
5 išlaidų kategorija
6 išlaidų kategorija
6.0.111	Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė — „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“)	7 858 721 595	7 891 721 595	33 000 000
14 02 04	Naujų uždavinių ir prioritetų rezervas	1 000 000 000	1 033 000 000	33 000 000
6.0.12	Humanitarinė pagalba (HUMA)	1 880 645 990	2 091 645 990	211 000 000
14 03 01	Humanitarinė pagalba	1 797 851 440	2 008 851 440	211 000 000
	Iš viso pagal 6 išlaidų kategoriją			244 000 000
7 išlaidų kategorija
7.2.2	Europos Vadovų Taryba ir Taryba	615 000 854	611 473 556	-3 527 298
7.2.4	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas	464 090 000	464 774 000	684 000
7.2.5	Europos Audito Rūmai	161 153 175	162 141 175	988 000
7.2.X	Europos išorės veiksmų tarnyba	775 069 920	777 715 420	2 645 500
	Iš viso pagal 7 išlaidų kategoriją			790 202
IŠ VISO				-20 272 548

Iš viso mokėjimų asignavimai sudaro 170 603,3 mln. EUR, t. y. 20,3 mln. EUR mažiau, palyginti su biudžeto projektu, iš dalies pakeistu Taisomuoju raštu Nr. 1/2022.

1.5. Rezervai

Jokių papildomų rezervų, išskyrus tuos, kurie numatyti biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, nėra.

1.6. Biudžeto pastabos

Biudžeto pastabų tekstas yra toks, koks pateikiamas biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, įtraukus šiuos patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete:

—	biudžeto eilutės, kurių Europos Parlamento atlikti pakeitimai savo skirsnyje yra patvirtinti be pakeitimų:

—

biudžeto eilutės, kurių Europos Parlamento atlikti pakeitimai yra patvirtinti be pakeitimų:

Biudžeto straipsnis 07 10 01 – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND)

Tekstas iš dalies keičiamas taip:

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EuUROFOUND) teikia ir platina svarbias žinias su darbu susijusiais ir socialiniais klausimais, kad prisidėtų prie patikimos ir įrodymais pagrįstos šių sričių politikos. Jo pagrindinė veikla yra susijusi su moksliniais tyrimais užimtumo, darbo sąlygų, darbo santykių ir gyvenimo kokybės srityse. EUROFOUND veikla prisidedama prie šių prioritetų: didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir kovoti su nedarbu kuriant darbo vietas, gerinant darbo rinkos veikimą ir skatinant integraciją bei lyčių lygybę; integraciją; gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti, kad darbas būtų tvarus visą gyvenimą, plėtoti darbo santykius siekiant užtikrinti teisingus ir produktyvius sprendimus kintančioje politinėje aplinkoje, gerinti gyvenimo lygį ir skatinti socialinę sanglaudą ekonominių skirtumų ir socialinės nelygybės, pvz., vyrų ir moterų užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo nelygybės akivaizdoje.

—

Biudžeto eilutės, kurių atitinkamos biudžeto pastabos, pasiūlytos biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais taisomuoju raštu, yra patvirtintos su šiais pakeitimais:

—	Biudžeto punktas 01 02 02 53 – Veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“ – Europos geležinkelių bendroji įmonė

Ši dalis iš dalies keičiama taip:

Europos geležinkelių bendroji įmonė padės įgyvendinti programą „Europos horizontas“, visų pirma veiksmų grupę „Klimatas, energetika ir judumas“. Ji paspartins novatoriškų technologijų (ypač skaitmeninių ir automatizavimo) kūrimą ir diegimą, kad būtų galima sukurti patrauklesnę, patogią naudoti, konkurencingą, įperkamą, lengvai prižiūrimą ir veiksmingą Europos geležinkelių sistemą ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus, pavyzdžiui, didelę dalį iš 75 % keliais vežamų vidaus krovinių vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais.

—	Biudžeto punktas 07 20 04 06 – Konkrečios socialinės politikos srities kompetencijos, įskaitant socialinį dialogą

Ši dalis iš dalies keičiama taip:

—	veiksmais, skirtais užtikrinti preliminarius konsultacinius Europos profesinių sąjungų atstovų susitikimus, visų pirma siekiant padengti išlaidas, patirtas siekiant padėti jiems formuoti savo nuomonę ir suderinti pozicijas dėl Sąjungos politikos įgyvendinimo, ypač po COVID-19 krizės .

—	Biudžeto punktas 1 3 0 1, 10 skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba – Mokymas

Įrašomas šis tekstas:

Mokymams skirtu biudžetu turėtų būti aiškiai parodyta lyčių lygybės, jautrumo lyčių klausimui ir kovos su šališkumu lyčių atžvilgiu, įskaitant kovos su priekabiavimu politiką, mūsų institucijose (įskaitant EIVT būstinę, ES delegacijas ir BSGP misijas bei operacijas) ir per atrankos procedūras skatinimo svarba ir tam skirta parama. Šiuo tikslu turėtų būti numatyti privalomi mokymai ir iniciatyvos ypatingą dėmesį skiriant vidurinės grandies ir vyresniosios vadovybės mokymams, laikantis Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano ir susijusio Komisijos tarnybų darbinio dokumento nuostatų.

—

Pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį Taikinimo komitetas sutinka vėl leisti naudoti įsipareigojimų asignavimus pagal biudžeto eilutę 01 02 02 10. Biudžeto pastabos bus atitinkamai patikslintos:

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

01 02 02 10

Įrašomas šis tekstas:

Pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį šiam biudžeto punktui galima panaudoti 40 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, atsižvelgiant į dėl visiškai ar iš dalies neįvykdytų mokslinių tyrimų projektų 2020 m. panaikintus įsipareigojimus.

Laikomasi sąlygos, kad Europos Parlamento arba Tarybos padarytais pakeitimais negalima keisti ar išplėsti galiojančio teisinio pagrindo taikymo srities arba pažeisti institucijų administracinio savarankiškumo ir kad veiksmai gali būti finansuojami iš turimų išteklių.

1.7. Biudžeto nomenklatūra

Pritarta biudžeto nomenklatūrai, kurią Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2022, įtraukiant į ją naujus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, išskyrus naują bandomąjį projektą „DVT stebėsena ES regionuose. Duomenų spragų užpildymas“, kuris bus įgyvendinamas pagal DFP 1 išlaidų kategoriją, biudžeto straipsnį PP 01 22 06, o ne pagal DFP 2b išlaidų pakategorę.

2. 2021 m. biudžetas

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2021 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

3. Pareiškimai.

3.1. Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl mokėjimų asignavimų

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją toliau 2022 m. atidžiai ir aktyviai stebėti dabartinės ir ankstesnių DFP programų (visų pirma priskirtų 2a išlaidų pakategorei ir kaimo plėtrai) įgyvendinimą. Tuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos laiku pateikti atnaujintus duomenis apie esamą padėtį ir 2022 m. mokėjimų asignavimų sąmatas (kai taikytina, atsižvelgiant į padidėjusį valstybių narių prognozių tikslumą). Jeigu iš duomenų matyti, kad į 2022 m. biudžetą įtrauktų asignavimų nepakanka poreikiams patenkinti, Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos kuo greičiau pateikti tinkamą sprendimą, inter alia, taisomojo biudžeto projektą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų kuo greičiau ir nepagrįstai nedelsdami priimti visus būtinus sprendimus pagrįstiems poreikiams patenkinti. Kai taikytina, Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgs į klausimo skubumą ir sutrumpins sprendimui priimti skirtą aštuonių savaičių laikotarpį, jei bus laikoma, kad tai reikalinga. Tas pats taikoma mutatis mutandis, jei iš duomenų matyti, kad į 2022 m. biudžetą įrašyti didesni nei reikia asignavimai.

3.2. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės finansavimo išlaidų 2022 m.

Dėl dabartinės palankios palūkanų normų aplinkos ir atsižvelgiant į šiais metais iki šiol patirtas su NGEU finansavimo operacijomis susijusias emisijų išlaidas, galima sumažinti asignavimus, numatytus Europos ekonomikos gaivinimo priemonės finansavimo išlaidoms [biudžeto eilutė 06 04 01], kartu visiškai išsaugant pajėgumą 2022 m. finansuoti negrąžintiną NGEU komponentą.

Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „lėšų pagrindinės sumos grąžinimas pradedamas iki 2021–2027 m. DFP laikotarpio pabaigos, mokant minimalią sumą, jeigu sumos, nepanaudotos palūkanų mokėjimams, mokėtiniems pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skolinimąsi, tam netrukdo, deramai laikantis SESV 314 straipsnyje nustatytos procedūros“.

Be to, Sprendimo dėl nuosavų išteklių 20 konstatuojamojoje dalyje teigiama: „sumos, nepanaudotos numatytiems palūkanų mokėjimams, bus panaudotos išankstiniam lėšų grąžinimui iki 2021–2027 m. DFP pabaigos, mokant minimalią sumą, ir gali būti padidintos virš šio dydžio su sąlyga, kad po 2021 m., laikantis SESV 311 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytos tvarkos, bus nustatyti nauji nuosavi ištekliai“.

Kadangi 2022 m. pagrindinės sumos nebus galima grąžinti:

—

90 mln. EUR suma, iš kurios 70 mln. EUR jau įtraukta į biudžeto projektą, bus perkelta į 2027 m. – tada ją bus galima panaudoti arba palūkanų mokėjimui, arba išankstiniam lėšų grąžinimui. Šis asignavimų sutelkimas laikotarpio pabaigoje kompensuojamas atitinkamu programai „ES – sveikatos labui“ skirtų asignavimų sutelkimu laikotarpio pradžioje.

—

Nedarydami poveikio biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms, Europos Parlamentas ir Taryba susitaria padidinti biudžeto eilutėje 06 04 01 numatytas sumas 224,7 mln. EUR 2024–2027 m. laikotarpiu, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir įvertinus išankstinio lėšų grąžinimo poreikius ir galimybes, naudojant turimas maržas ir mobilizuojant bendros maržos priemonę, kartu laikantis finansinio programavimo, skirto programoms pagal 2b išlaidų kategoriją.

Šiuo mechanizmu užtikrinama, kad į pradinį 2022 m. finansinį programavimą įtraukta bendra Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės eilutės suma būtų naudojama palūkanų mokėjimui arba išankstiniam lėšų grąžinimui 2021–2027 m. DFP laikotarpiu.

3.3. Komisijos vienašalis pareiškimas dėl biudžetinio apdairumo atsižvelgiant į EURI palūkanų eilutę

Komisija primena, kad EURI palūkanų eilutė ([biudžeto eilutė 06 04 01]) skirta padengti NGEU skolinimosi finansavimo ir likvidumo išlaidoms, jei jos priskirtos ES biudžetui. Palūkanų mokėjimui nepanaudotos sumos turi būti naudojamos išankstiniam skolos grąžinimui pagal Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 2 dalį ir 20 konstatuojamąją dalį.

Dėl infliacijos padidėjimo reikia stiprinti biudžetinį apdairumą, susijusį su EURI palūkanų eilutės valdymu, atsižvelgiant į tai, kad nominalios palūkanų normos gali būti didesnės, nei numatyta programuojant šią eilutę.

Todėl Komisija, vykdydama savo pareigas pagal SESV 314 straipsnio 2, 5 ir 8 dalis, pasiūlys biudžeto priemonių, kuriomis, jei jos bus priimtos, bus užtikrinta, kad bendra suma, iš pradžių numatyta 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje [14 976 mln. EUR einamosiomis kainomis] EURI eilutei, būtų visiškai panaudota palūkanų išlaidoms arba išankstinio lėšų grąžinimo išlaidoms padengti.

Komisija kasmet biudžeto projekto pristatymo metu praneš apie bendrą EURI eilutės įgyvendinimą, į laikotarpio pabaigą atidėtas EURI eilutės sumas ir sumą, rezervuotą pagal bendros maržos priemonę šiam tikslui pasiekti.

3.4. Europos Komisijos vienašalis pareiškimas dėl kovos su vaikų skurdu naudojantis „Europos socialiniu fondu +“

Kovoti su vaikų skurdu bus dar svarbiau, ypač atsižvelgiant į atsigavimo po COVID-19 krizės kontekstą, todėl tam reikia skirti pakankamai išteklių. Šiuo tikslu Reglamente (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), reikalaujama, kad valstybės narės skirtų tinkamą savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą vaiko garantijų sistemai įgyvendinti vykdant tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas vaikų skurdo problemai spręsti. Visoms valstybėms narėms, kuriose vidutinis jaunesnių nei 18 metų vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, nustatytas 5 % tikslus mažiausias asignavimų dydis.

Komisijos ir valstybių narių derybos dėl 2021–2027 m. programų tebevyksta, o tikslios sumos, kurios turi būti numatytos vaiko garantijų sistemai remti visose valstybėse narėse, bus žinomos užbaigus šį procesą.

Vadovaudamasi Tarybos rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, SWD(2021) 62 final ir remdamasi valstybių narių vaiko garantijų sistemos koordinatorių ir Socialinės apsaugos komiteto ataskaitomis, Komisija reguliariai teiks Rekomendacijos, kuria nustatoma vaiko garantijų sistema, įgyvendinimo ataskaitas. Komisija taip pat atidžiai stebės šios rekomendacijos įgyvendinimą Europos semestro kontekste. Komisija norėtų pabrėžti, kad valstybės narės gali numatyti didesnį vaiko garantijų sistemos įgyvendinimui skirtą finansavimą, nei ESF+ reglamente nustatyti minimalieji reikalavimai. Jos taip pat gali naudoti kitus ES išteklius, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, taip pat savo pačių nacionalinį finansavimą.

3.5. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl ketinimo 2022 m. suteikti maksimalius išteklius gaivalinių nelaimių atveju naudojant solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas

Visos trys institucijos pripažįsta, kad dėl išskirtinio 2021 m. įvykusių gaivalinių nelaimių masto kyla spaudimas Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšų prieinamumui. ESSF finansuojamas tik iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) ir nėra jokios kitos galimybės pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais.

Taikinimo komitetas susitarė 2022 m. biudžete padidinti humanitarinę pagalbą pagal 6 išlaidų kategoriją 211 mln. EUR. Todėl galima apriboti SEAR paketo naudojimą išorės ekstremaliųjų situacijų atveju laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir taip 2022 m. rugsėjo 1 d. atlaisvinti papildomų išteklių ESSF sumą, atitinkančią padidintą humanitarinės pagalbos sumą pagal 6 išlaidų kategoriją. Tai leis parodyti kuo didesnį solidarumą su valstybėmis narėmis, nukentėjusiomis nuo gaivalinių nelaimių, kartu didinant ES biudžeto pajėgumą greitai reaguoti į išorės ekstremaliąsias situacijas.

3.6. Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl Audito Rūmų etatų plano padidinimo

EP ir Taryba pripažįsta, kad dėl NGEU Audito Rūmams teks papildomas darbo krūvis, kurio negalima visiškai kompensuoti perskirstant esamą biudžetą. Todėl jie sutinka 2022 m. padidinti Audito Rūmų etatų planą 20 etatų.

EP ir Taryba pabrėžia, kad Audito Rūmai atlieka svarbų darbą, visų pirma susijusį su finansiniais ir atitikties auditais, kuriuos Audito Rūmai atlieka, kad įvykdytų savo pirminę užduotį – patikrinti, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai bei tvarkingai, ir kurie yra neatsiejamai susiję su veiklos auditais siekiant patikrinti ES biudžeto valdymo ekonomiškumą, veiksmingumą bei efektyvumą, tarsi dvi to paties medalio pusės. Sąjungos biudžeto patikimas finansų valdymas yra jos legitimumo kertinis akmuo.

Šiomis aplinkybėmis EP ir Taryba mano, jog labai svarbu, kad Audito Rūmai skirtų pakankamai išteklių šiai pagrindinei veiklai vykdyti.

Apskritai EP ir Taryba taip pat pripažįsta rekomendacijų, kurias Audito Rūmai teikia remdamiesi SESV 287 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, svarbą, kartu atkreipdami dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas išaiškino, jog šia nuostata „siekiama prisidėti prie Sąjungos finansų valdymo pagerinimo numatant, kad pranešimai turi būti perduodami institucijoms ir kad pastarosios į jas atsakytų“.

EP ir Taryba prašo Audito Rūmų į būsimų biudžetinių veiksmų darbo dokumentus įtraukti apžvalgą, kaip ankstesniais metais buvo paskirstyti darbuotojai finansinių, atitikties ir veiklos auditų veiklai vykdyti, darbui pagal SESV 287 straipsnio 4 dalį atlikti ir paramos paslaugoms teiki.

3.7. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl pandemijos raidos peržiūrėjimo 2022 m.

Visos trys institucijos įsipareigoja iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos peržiūrėti reagavimo veiksmų į pandemiją raidą, visų pirma kiek tai susiję su tarptautine vakcinacija, ir tuo remdamosi apsvarstys visus Komisijos pasiūlytus būtinus veiksmus.

3.8. Komisijos vienašalis pareiškimas dėl migracijos

Atsižvelgdama į ateinančiais metais numatomus nuolatinius poreikius, Komisija patvirtina savo planą užtikrinti, kad vidutinis metinis migracijos srities finansavimas pietinėms kaimyninėms šalims iš NDICI-GE kaimynystės asignavimų ir prireikus iš kitų priemonių išliktų bent tokio lygio, koks numatytas 2022 m.

3.9. Komisijos vienašalis pareiškimas dėl 7 išlaidų kategorijos

Komisija primena, kad 7 išlaidų kategorijos finansinis programavimas grindžiamas prielaida, kad institucijų darbuotojų skaičius išliks stabilus. Ji pažymi, kad 2022 m. biudžetas neatitinka šios prielaidos, ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančią infliaciją, dėl būsimo darbuotojų skaičiaus padidėjimo 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje gali susidaryti spaudimas 7 išlaidų kategorijai.

(1) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 224

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. birželio 8d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2021 m. lapkričio 23 d., antradienis
2022/C 224/13	P9_TA(2021)0456 Bendra žemės ūkio politika. Valstybių narių rengtinų strateginių planų, finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimas ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392 – C8-0248/2018 – 2018/0216(COD)) P9_TC1-COD(2018)0216 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013	115
2022/C 224/14	P9_TA(2021)0457 Bendros žemės ūkio politikos finansavimas, valdymas ir stebėsena ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (COM(2018)0393 – C8-0247/2018 – 2018/0217(COD)) P9_TC1-COD(2018)0217 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/… dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013	118
2022/C 224/15	P9_TA(2021)0458 Bendra žemės ūkio politika: bendro rinkos organizavimo reglamento ir kitų reglamentų pakeitimas ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms (COM(2018)0394 – C8-0246/2018 – 2018/0218(COD)) P9_TC1-COD(2018)0218 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams	122
2022/C 224/16	P9_TA(2021)0459 Nemokumo bylos: reglamento A ir B priedų pakeitimai ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pakeičiami Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų A ir B priedai (COM(2021)0231 – C9-0178/2021 – 2021/0118(COD)) P9_TC1-COD(2021)0118 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų siekiant pakeisti jo A ir B priedus	126
2022/C 224/17	P9_TA(2021)0460 Integruota ūkių statistika: pagal 2021–2027 m. finansinę programą skiriamas Sąjungos įnašas ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos įnašo, pagal 2021–2027 m. finansinę programą skiriamo integruotai ūkių statistikai, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1091 (COM(2021)0477 – C9-0346/2021 – 2021/0270(COD)) P9_TC1-COD(2021)0270 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1091, kiek tai susiję su Sąjungos įnašu, skiriamu integruotai ūkių statistikai pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa	127
2022/C 224/18	P9_TA(2021)0461 Mažmeninių investicinių produktų paketai ir draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai (MIPP ir DIP): pagrindinės informacijos dokumentai. Pereinamojo laikotarpio priemonės pratęsimas ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims, konsultuojantiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir ne KIPVPS investicinių vienetų klausimais arba šiuos vienetus parduodantiems, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 (COM(2021)0397 – C9-0326/2021 – 2021/0215(COD)) P9_TC1-COD(2021)0215 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, kiek tai susiję su valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims, konsultuojantiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir ne KIPVPS investicinių vienetų klausimais arba šiuos vienetus parduodantiems, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės pratęsimu	128
2022/C 224/19	P9_TA(2021)0462 Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS): naudojimasis pagrindinės informacijos dokumentais ***I 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonių naudojimosi pagrindinės informacijos dokumentais iš dalies keičiama Direktyva 2009/65/EB (COM(2021)0399 – C9-0327/2021 – 2021/0219(COD)) P9_TC1-COD(2021)0219 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/65/EB, kiek tai susiję su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonių naudojimusi pagrindinės informacijos dokumentais	129
	2021 m. lapkričio 24 d., trečiadienis
2022/C 224/20	2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą (13911/2021 – C9-0428/2021 – 2021/0227(BUD))	130
2022/C 224/21	2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projekto: humanitarinė pagalba pabėgėliams Turkijoje (12444/2021 – C9-0380/2021 – 2021/0226(BUD))	151
2022/C 224/22	2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 6/2021 projekto – Papildomos vakcinų dozės mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims, SCSM sustiprinimas ir kiti išlaidų ir pajamų patikslinimai (14038/2021 – C9-0425/2021 – 2021/0326(BUD))	153
	2021 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis
2022/C 224/23	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką EGF/2021/001 ES/País Vasco metal (COM(2021)0618 – C9-0377/2021 – 2021/0316(BUD))	155
2022/C 224/24	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Filipinų prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2021)0359 – C9-0361/2021 – 2021/0178(NLE))	159
2022/C 224/25	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Jamaikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2021)0363 – C9-0334/2021 – 2021/0179(NLE))	160
2022/C 224/26	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Bolivijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2021)0369 – C9-0336/2021 – 2021/0183(NLE))	161
2022/C 224/27	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Pakistano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2021)0368 – C9-0335/2021 – 2021/0182(NLE))	162
2022/C 224/28	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Tuniso prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2021)0371 – C9-0337/2021 – 2021/0198(NLE))	163

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2021–2022 M. SESIJA 2021 m. lapkričio 22–25 d. posėdžiai PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2021 m. lapkričio 23 d., antradienis
2022/C 224/01	2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos (2021/2058(INI))	2
2022/C 224/02	2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimo (2021/2054(INL))	11
	2021 m. lapkričio 24 d., trečiadienis
2022/C 224/03	2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos (2021/2011(INI))	22
2022/C 224/04	2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Finansinio reglamento peržiūros atsižvelgiant į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos įsigaliojimą (2021/2162(INI))	37
2022/C 224/05	2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaistų strategijos (2021/2013(INI))	47
	2021 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis
2022/C 224/06	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl legalios migracijos politikos ir teisės (2020/2255(INL))	69
2022/C 224/07	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinio draudimo paso įvedimo siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą judumą (2021/2620(RSP))	81
2022/C 224/08	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiašalių derybų rengiantis 12-ajai PPO ministrų konferencijai, vyksiančiai Ženevoje 2021 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 3 d. (2021/2769(RSP))	89
2022/C 224/09	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sunkvežimių stovėjimo aikštelių saugumo ES (2021/2918(RSP))	95
2022/C 224/10	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Somalyje (2021/2981(RSP))	99
2022/C 224/11	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių, visų pirma Vagnerio grupės, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų (2021/2982(RSP))	104
2022/C 224/12	2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kamerūne (2021/2983(RSP))	111