TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 1/2010 PIRMOJO SVARSTYMO METU,

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (Nauja redakcija)

Tarybos priimti 2010 m. vasario 15 d.

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/C 107 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, reglamentuojančios integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę.

Ja taip pat nustatomos taisyklės, skirtos užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę, arba, jei tai neįgyvendinama, jam mažinti ir užkirsti kelią atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma pramoninei veiklai, sukeliančiai II–VI skyriuose nurodytą taršą.

2.   Ši direktyva netaikoma mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šios direktyvos tikslais taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

4 straipsnis

Reikalavimas turėti leidimą

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nė vienas įrenginys, kurą deginantis įrenginys, atliekų deginimo įrenginys arba bendro atliekų deginimo įrenginys nebūtų eksploatuojamas be leidimo.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali nustatyti registravimo tvarką įrenginiams, kuriems taikomas tik V skyrius.

Registravimo tvarka nustatoma privalomame teisės akte, ir joje numatoma bent jau tai, kad veiklos vykdytojas praneša kompetentingai institucijai apie ketinimą eksploatuoti įrenginį.

2.   Valstybės narės gali pasirinkti numatyti, kad leidimas būtų taikomas dviem arba daugiau įrenginių ar jų dalių, kurie eksploatuojami to paties veiklos vykdytojo toje pačioje vietoje.

Jeigu leidimas taikomas dviem arba daugiau įrenginių, jame nurodomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kiekvienas įrenginys atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

3.   Valstybės narės gali pasirinkti nustatyti, kad leidimas taikomas kelioms įrenginio dalims, kurias eksploatuoja skirtingi veiklos vykdytojai. Tokiais atvejais leidime nurodoma konkreti kiekvieno veiklos vykdytojo atsakomybė.

5 straipsnis

Leidimo išdavimas

1.   Nedarant poveikio kitų nacionaliniuose arba Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų taikymui, kompetentinga institucija išduoda leidimą, jei įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad, kai yra kompetentingos kelios institucijos, yra keli veiklos vykdytojai arba išduodami keli leidimai, leidimų išdavimo sąlygos ir procedūros būtų visiškai koordinuojamos, siekiant užtikrinti visų kompetentingų institucijų naudojamą efektyvų integruotą šios tvarkos taikymo būdą.

3.   Išduodant leidimą naujam įrenginiui arba esminiam jo pakeitimui, jeigu yra taikytinas Direktyvos 85/337/EEB 4 straipsnis, išnagrinėjama ir naudojama visa pagal tos direktyvos 5, 6, 7 ir 9 straipsnius gauta svarbi informacija arba padaryta išvada.

6 straipsnis

Bendrosios privalomos taisyklės

Nedarant poveikio reikalavimo turėti leidimą taikymui, atskiroms įrenginių, kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių arba bendro atliekų deginimo įrenginių kategorijoms taikomus reikalavimus valstybės narės gali įtraukti į bendrąsias privalomas taisykles.

Jeigu bendrosios privalomos taisyklės patvirtintos, leidime gali būti tiesiog padaryta nuoroda į tokias taisykles.

7 straipsnis

Nelaimingi įvykiai ir avarijos

Nedarant poveikio 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą (30) taikymui, įvykus didelį poveikį aplinkai turinčiam nelaimingam įvykiui ar avarijai valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

8 straipsnis

Pažeidimai

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi leidimo sąlygų.

2.   Jei pažeidžiamos leidimo sąlygos, valstybės narės užtikrina, kad:

Jei leidimo sąlygų pažeidimas kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai arba tiesioginį didelį neigiamą poveikį aplinkai, kol reikalavimų vėl nepradėta laikytis, kaip numatyta pirmos pastraipos b ir c punktuose, įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio arba atitinkamos jų dalies eksploatavimas sustabdomas.

9 straipsnis

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas

1.   Jeigu iš įrenginio, atsižvelgiant į jame vykdomą veiklą, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nurodytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, tiesiogiai išmetamų tų dujų ribinė vertė leidime nenustatoma, jeigu nebūtina užtikrinti, kad vietos aplinkos teršimo mastas būtų nedidelis.

2.   Jei tai yra Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos veiklos, valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti reikalavimų, susijusių su deginimo įrenginių arba kitų įrenginių, išmetančių anglies dioksidą eksploatavimo vietoje, energetiniu naudingumo koeficientu.

3.   Jeigu būtina, kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais iš dalies pakeičia leidimą.

4.   1–3 dalys netaikomos įrenginiams, kurie pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį laikinai neįtraukiami į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą Sąjungoje.

II SKYRIUS

I PRIEDE IŠVARDYTŲ RŪŠIŲ VEIKLAI TAIKOMOS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas I priede išvardytų rūšių veiklai, kurią vykdant tam tikrais atvejais pasiekiamos tame priede nustatytos pajėgumo ribos.

11 straipsnis

Bendrieji principai, taikomi pagrindinėms veiklos vykdytojo prievolėms

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad garantuotų įrenginių eksploatavimą pagal šiuos principus:

12 straipsnis

Prašymai leidimams gauti

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad prašymuose leidimui gauti būtų aprašomi:

Į prašymą išduoti leidimą taip pat įtraukiama ne techninio pobūdžio pirmoje pastraipoje nurodytos išsamios informacijos santrauka.

2.   Jei informacija, pateikta pagal Direktyvoje 85/337/EEB nustatytus reikalavimus, arba saugos ataskaita, parengta pagal Direktyvą 96/82/EB, arba kokia nors kita informacija, kurios reikalaujama pagal kitus teisės aktus, atitinka kurį nors 1 dalies reikalavimą, tą informaciją galima įtraukti į prašymą arba prie jo pridėti.

13 straipsnis

GPGB informaciniai dokumentai ir keitimasis informacija

1.   Siekdama parengti, peržiūrėti ir prireikus atnaujinti GPGB informacinius dokumentus Komisija organizuoja valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija.

2.   Visų pirma keičiamasi informacija apie:

3.   Komisija sukuria valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių bei aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų forumą ir reguliariai rengia jo susitikimus.

Komisija atsiklausia forumo nuomonės dėl keitimosi informacija praktinės tvarkos, visų pirma dėl:

Atsižvelgiant į forume pareikštą nuomonę, antros pastraipos c ir d punktuose nurodytos gairės tvirtinamos pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

4.   Komisija gauna forumo nuomonę dėl siūlomo GPGB informacinių dokumentų turinio ir į šią nuomonę atsižvelgia atliekant 5 dalyje nustatytas procedūras.

5.   Sprendimai dėl GPGB išvadų priimami pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

6.   Priėmus sprendimą pagal 5 dalį, Komisija nedelsdama sudaro galimybę visuomenei susipažinti su GPGB informaciniu dokumentu.

7.   Kol bus priimtas atitinkamas sprendimas pagal 5 dalį, šio skyriaus tikslais, išskyrus 15 straipsnio 3 ir 4 dalis, kaip GPGB išvados taikomos Komisijos iki 83 straipsnyje nurodytos dienos patvirtintuose GPGB informaciniuose dokumentuose pateiktos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų.

14 straipsnis

Leidimo sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad į leidimą būtų įtraukiamos visos priemonės, reikalingos 11 ir 18 straipsnių reikalavimams įvykdyti.

Tos priemonės – tai bent tokios priemonės:

2.   Taikant 1 dalies a punktą, išmetamų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos arba pakeičiamos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis užtikrinant lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.

3.   Nustatant leidimo sąlygas remiamasi GPGB išvadomis.

4.   Nedarant poveikio 18 straipsnio taikymui, kompetentinga institucija gali nustatyti griežtesnes leidimo sąlygas nei tos, kurias galima užtikrinti naudojant GPGB išvadose aprašytus geriausius prieinamus gamybos būdus.

5.   Jeigu kompetentinga institucija nustato leidimų sąlygas remdamasi geriausiu prieinamu gamybos būdu, kuris nėra aprašytas atitinkamose GPGB išvadose, ji užtikrina, kad:

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytose GPGB išvadose nėra nurodyti su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejami išmetimo lygiai, kompetentinga institucija užtikrina, kad pirmoje pastraipoje minėtas gamybos būdas užtikrintų aplinkos apsaugos lygį, kuris yra lygiavertis GPGB išvadose aprašytų geriausių prieinamų gamybos būdų lygiui.

6.   Jeigu įrenginyje vykdomai veiklai arba gamybos proceso rūšiai GPGB išvados netaikomos, arba jeigu tose išvadose nenumatytos visos galimos veiklos ar proceso poveikio aplinkai rūšys, kompetentinga institucija, ypač atsižvelgdama į III priede išvardytus kriterijus, nustato leidimo sąlygas remdamasi geriausiais prieinamais gamybos būdais, kuriuos ji yra nustačiusi atitinkamai veiklai arba procesams.

7.   I priedo 6.6 punkte nurodytiems įrenginiams 1-6 dalys taikomos nedarant poveikio gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų taikymui.

15 straipsnis

Išmetamų teršalų ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

1.   Išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos toje vietoje, kur teršalai išmetami iš įrenginio, o į jų sklaidą iki tos vietos nustatant tas vertes neatsižvelgiama.

Nustatant atitinkamo įrenginio išmetamų teršalų netiesioginio išleidimo į vandenį ribines vertes, gali būti atsižvelgiama į vandens nuotekų valymo įrengimų veiksmingumą, jeigu garantuojamas vienodas aplinkos apsaugos lygis ir jeigu tai nesukelia didesnės aplinkos taršos.

2.   Nedarant poveikio 18 straipsnio taikymui, išmetamų teršalų ribinės vertės ir lygiaverčiai parametrai bei techninės priemonės, nurodyti 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, grindžiami geriausiais prieinamais gamybos būdais, nenustatant kokio nors vieno būdo ar konkrečios technologijos.

3.   Kompetentinga institucija nustato išmetamų teršalų ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatavimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamų teršalų kiekio, susijusio su 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, vienu iš šių būdų:

Kai taikomas b punktas, kompetentinga institucija bent kartą per metus įvertina teršalų išmetimo stebėsenos rezultatus, kad užtikrintų, jog įprastinėmis eksploatavimo sąlygomis teršalų išmetimas neviršytų išmetamų teršalų kiekių, susijusių su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu.

4.   Nukrypdama nuo 3 dalies, remdamasi aplinkosaugos ir ekonominių sąnaudų bei naudos vertinimu ir atsižvelgdama į atitinkamo įrenginio technines savybes, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas, kompetentinga institucija ypatingais atvejais gali nustatyti išmetamų teršalų ribines vertes, nukrypdama nuo išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų taikant 3 dalį.

Kompetentinga institucija pateikia pirmos pastraipos taikymo motyvus, be kita ko, vertinimo rezultatus ir nustatytų sąlygų pagrindimą.

Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju išmetamų teršalų ribinės vertės neviršija V–VIII prieduose nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, kai taikoma.

Komisija gali nustatyti gaires, kuriomis konkrečiai nustatomi šios dalies taikymo kriterijai į kuriuos turi būti atsižvelgta.

Kompetentingos institucijos pakartotinai įvertina pirmos pastraipos taikymą persvarstydamos leidimo sąlygas pagal 21 straipsnį.

5.   Bandant ir taikant naujus gamybos būdus kompetentinga institucija gali suteikti laikinas išimtis, leidžiančias nukrypti nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 11 straipsnio a ir b punktuose nustatytų reikalavimų laikotarpiui, iš viso neviršijančiam devynių mėnesių, jei po nurodyto laikotarpio būdas bus nutrauktas arba vykdant veiklą išmetamų teršalų kiekis bent neviršys kiekio, susijusio su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu.

16 straipsnis

Stebėsenos reikalavimai

1.   14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti stebėsenos reikalavimai, kai taikoma, grindžiami GPGB išvadose aprašytos stebėsenos išvadomis.

2.   14 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos periodiškos stebėsenos dažnumą kompetentinga institucija nurodo kiekvienam atskiram įrenginiui išduotame leidime arba bendrosiose privalomose taisyklėse.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, periodiška požeminio vandens stebėsena vykdoma bent kartą kas penkerius metus, o dirvožemio – kas dešimt metų, nebent tokia stebėsena atliekama remiantis sistemingu užteršimo pavojaus įvertinimu.

17 straipsnis

Bendrosios privalomos taisyklės

Priimdamos bendrąsias privalomas taisykles kaip nurodyta 6 straipsnyje, valstybės narės užtikrina integruotus sistemos taikymo būdus ir aukštą aplinkos apsaugos lygį, lygiavertį lygiui, pasiekiamam laikantis atskiro leidimo sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad tos bendrosios privalomos taisyklės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į geriausių prieinamų gamybos būdų raidą.

18 straipsnis

Aplinkos kokybės normos

Jeigu aplinkos kokybės normos reikalauja griežtesnių sąlygų už tas, kurios įvykdomos taikant geriausius prieinamus gamybos būdus, leidime numatomos papildomos priemonės, nedarant poveikio kitų priemonių, kurių galima imtis aplinkos kokybės normoms įvykdyti, taikymui.

19 straipsnis

Geriausių prieinamų gamybos būdų raida

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija stebėtų geriausių prieinamų gamybos būdų raidą arba kad jai būtų apie tai pranešama ir kad jai būtų pranešama apie naujų arba atnaujintų GPGB išvadų paskelbimą.

20 straipsnis

Veiklos vykdytojų daromi įrenginių pakeitimai

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad veiklos vykdytojas praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali padaryti poveikį aplinkai. Prireikus, kompetentinga institucija atnaujina leidimą.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad veiklos vykdytojas nepadarytų jokio esminio pakeitimo neturėdamas pagal šią direktyvą išduoto leidimo.

Prašyme išduoti leidimą ir kompetentingos institucijos sprendime nurodomos tos įrenginio dalys ir tie 12 straipsnyje išvardyti duomenys, kuriuos gali paveikti esminis pakeitimas.

3.   Kiekvienas įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimas ar išplėtimas laikomas esminiu, jei tas pakeitimas ar išplėtimas pats atitinka I priede nustatytus pajėgumo ribinius dydžius.

21 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas leidimo sąlygų persvarstymas ir atnaujinimas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad kompetentinga institucija pagal 2–5 dalis periodiškai persvarstytų visas leidimo sąlygas ir prireikus atnaujintų jas, kad būtų užtikrinta atitiktis šiai direktyvai.

2.   Kompetentingos institucijos prašymu veiklos vykdytojas pateikia visą informaciją, būtiną leidimo sąlygoms persvarstyti, įskaitant visų pirma teršalų išmetimo stebėsenos rezultatus ir kitus duomenis, kurie sudaro sąlygas palyginti informaciją apie įrenginio eksploatavimą su geriausiais prieinamais gamybos būdais, aprašytais taikytinose GPGB išvadose, ir su išmetamų teršalų lygiais, susijusiais su geriausiais prieinamais gamybos būdais.

Persvarstydama leidimo sąlygas kompetentinga institucija naudojasi visa informacija, gauta atlikus stebėseną arba tikrinimus.

3.   Per penkerius metus nuo pagal 13 straipsnio 5 dalį priimtų sprendimų dėl GPGB išvadų, susijusių su pagrindine įrenginio veikla, paskelbimo kompetentinga institucija užtikrina, kad:

Persvarstant atsižvelgiama į visas naujas ar peržiūrėtas GPGB išvadas, kurios yra taikytinos įrenginiui ir priimtos pagal 13 straipsnio 5 dalį po to, kai leidimas buvo išduotas ar paskutinį kartą persvarstytas.

4.   Jeigu įrenginiui netaikomos jokios GPGB išvados, leidimo sąlygos persvarstomos ir prireikus atnaujinamos, kai geriausių prieinamų gamybos būdų pokyčiai leidžia labai sumažinti išmetimus.

5.   Leidimo sąlygos persvarstomos ir prireikus atnaujinamos bent tokiais atvejais:

22 straipsnis

Eksploatavimo vietos uždarymas

1.   Nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB, Direktyvos 2004/35/EB),2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (31), Direktyvos 2000/60/EB ir atitinkamų dirvožemio apsaugos srities Sąjungos teisės aktų taikymui, kompetentinga institucija nustato leidimo sąlygas, kuriomis užtikrina, kad, galutinai nutraukiant veiklą, būtų laikomasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.

2.   Jeigu veikla yra susijusi su atitinkamų pavojingų medžiagų naudojimu, gamyba arba išleidimu, ir atsižvelgiant į įrenginio eksploatavimo vietos dirvožemio ir požeminių vandenų užteršimo galimybę, prieš įrenginio eksploatavimo pradžią arba prieš įrenginio leidimo atnaujinimą pirmą kartą po … (32) veiklos vykdytojas parengia pagrindinę ataskaitą ir pateikia ją kompetentingai institucijai.

Pagrindinėje ataskaitoje pateikiama informacija, reikalinga dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumo būklei nustatyti, siekiant kiekybiškai palyginti su būkle galutinai nutraukus veiklą kaip numatyta 3 dalyje.

Pagrindinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

3.   Galutinai nutraukdamas veiklą, veiklos vykdytojas įvertina dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumo būklę atitinkamomis įrenginyje naudojamomis, gaminamomis ar iš jo išleidžiamomis pavojingomis medžiagomis. Jeigu dėl įrenginio eksploatavimo dirvožemis arba požeminiai vandenys labai užteršiami atitinkamomis pavojingomis medžiagomis ir jų būklė skiriasi nuo pirminės būklės, nustatytos 2 dalyje nurodytoje pagrindinėje ataskaitoje, veiklos vykdytojas imasi reikiamų priemonių dėl tos taršos, siekdamas atkurti tą eksploatavimo vietos būklę. Tuo tikslu galima atsižvelgti į tokių priemonių technines galimybes.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, galutinai nutraukus veiklą ir tuo atveju, jeigu dirvožemio ir požeminio vandens užteršimas eksploatavimo vietoje kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai ir ta tarša susidaro dėl veiklos vykdytojo veiklos, kuriai išduotas leidimas ir kuri vykdoma prieš pirmą kartą atnaujinant leidimą po … (32), atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas įrenginio eksploatavimo vietos sąlygas, veiklos vykdytojas imasi būtinų veiksmų siekdamas pašalinti, kontroliuoti, sulaikyti arba sumažinti atitinkamas pavojingas medžiagas, kad eksploatavimo vieta, atsižvelgiant į jos esamą ar būsimą patvirtintą naudojimą, tokio pavojaus nebekeltų.

4.   Jeigu veiklos vykdytojas neprivalo rengti 2 dalyje nurodytos pagrindinės ataskaitos, galutinai nutraukus veiklą jis imasi būtinų veiksmų siekdamas pašalinti, kontroliuoti, sulaikyti arba sumažinti atitinkamas pavojingas medžiagas, kad eksploatavimo vieta, atsižvelgiant į jos esamą ar būsimą patvirtintą naudojimą, nebekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai arba aplinkai dėl dirvožemio ar požeminio vandens užteršimo dėl veiksmų, kuriems vykdyti išduotas leidimas, ir atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas įrenginio eksploatavimo vietos sąlygas.

23 straipsnis

Aplinkosauginiai tikrinimai

1.   Valstybės narės parengia įrenginių aplinkosauginių tikrinimų sistemą, skirtą galimam atitinkamo įrenginio poveikiui aplinkai visapusiškai ištirti.

Valstybės narės garantuoja, kad veiklos vykdytojai suteiktų kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad tos institucijos galėtų apsilankyti vietoje, paimti mėginius ir surinkti visą informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą atlikti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visiems įrenginiams būtų sudarytas aplinkosauginių tikrinimų planas nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiais, ir užtikrina, kad šis planas būtų reguliariai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.

3.   Kiekviename aplinkosauginių tikrinimų plane pateikiama ši informacija:

4.   Remdamasi tikrinimų planais, kompetentinga institucija reguliariai rengia planinių aplinkosauginių tikrinimų programas, be kita ko, skirtingų rūšių įrenginiams nustato apsilankymų vietoje dažnumą.

Laikotarpis, skiriantis du apsilankymus vietoje, grindžiamas sistemingu atitinkamų įrenginių pavojaus aplinkai vertinimu ir neviršija vienerių metų didžiausią pavojų keliančių įrenginių atveju, o mažiausią pavojų keliančių įrenginių atveju – trejų metų.

Sistemingas pavojaus aplinkai vertinimas grindžiamas bent šiais kriterijais:

5.   Neplaniniai aplinkosauginiai tikrinimai atliekami, kai reikia kuo skubiau ir, jei būtina, iki leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo ištirti svarbius su aplinkosauga susijusius skundus, dideles ekologines avarijas, nelaimingus įvykius ir pažeidimus.

6.   Po kiekvieno apsilankymo vietoje kompetentinga institucija rengia patikrinimo ataskaitą, kurioje išdėsto atitinkamus nustatytus faktus, susijusius su įrenginio atitiktimi leidimo sąlygoms, ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų.

Per tris mėnesius po apsilankymo vietoje ataskaitos projektas siunčiamas atitinkamam veiklos vykdytojui, o galutinė ataskaita paskelbiama laikantis 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (33).

Nedarant poveikio 8 straipsnio 2 dalies taikymui, kompetentinga institucija užtikrina, kad per pagrįstą laikotarpį veiklos vykdytojas imtųsi visų ataskaitoje nurodytų būtinų veiksmų.

24 straipsnis

Informacijos prieinamumas ir visuomenės dalyvavimas leidimų išdavimo procedūroje

1.   Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotai visuomenei būtų sudarytos išankstinės ir veiksmingos sąlygos dalyvauti šiose procedūrose:

Tokiam dalyvavimui taikoma IV priede nustatyta procedūra.

2.   Priėmusi sprendimą dėl leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo, kompetentinga institucija pasirūpina, kad visuomenei, be kita ko, a ir b punktų atveju internetu, būtų pateikta ši informacija:

3.   Kompetentingos institucijos visuomenei taip pat praneša:

4.   1, 2 ir 3 dalims taikomi apribojimai, nustatyti Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

25 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamą nacionalinę teisės sistemą suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje įstatymu numatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje, kad užginčytų sprendimų ir veikimo arba neveikimo pagal 24 straipsnį materialinį arba procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:

2.   Valstybės narės nustato, kuriame etape sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti užginčijami.

3.   Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas, nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

Šiuo tikslu, taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas yra laikomas pakankamu.

Taikant 1 dalies b punktą, laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

4.   1, 2 ir 3 dalimis nedraudžiamas preliminarus peržiūrėjimas administracinėje institucijoje ir jos neturi poveikio reikalavimui išnaudoti administracinio peržiūrėjimo procedūras prieš imantis peržiūrėjimo procedūrų teismo tvarka, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje.

Bet kuri tokia procedūra turi būti sąžininga, teisinga, atliekama laiku ir ne pernelyg brangi.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinio pobūdžio informacija apie teisę į administracinio ir teisminio peržiūrėjimo procedūras.

26 straipsnis

Tarpvalstybinis poveikis

1.   Jeigu valstybė narė žino, kad kokio nors įrenginio eksploatavimas gali turėti didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba jeigu valstybė narė, kuri gali būti stipriai paveikta, to prašo, valstybė narė, kurios teritorijoje buvo pateiktas prašymas leidimui gauti pagal 4 straipsnį arba 20 straipsnio 2 dalį, kitai valstybei narei perduoda bet kurią pagal IV priedą reikalaujamą pateikti ar skelbti informaciją tuo pat metu, kada ji suteikia visuomenei galimybę susipažinti su šia informacija.

Tokia informacija yra pagrindas visų konsultacijų, kurios reikalingos dvišaliams valstybių narių santykiams, grindžiamiems abipusiškumu ir lygiateisiškumu, palaikyti.

2.   Palaikydamos dvišalius santykius, valstybės narės pasirūpina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais tos valstybės narės, kuri gali būti paveikta, visuomenė taip pat galėtų per tam tikrą laikotarpį susipažinti su prašymais ir turėtų teisę pareikšti savo nuomonę prieš kompetentingai institucijai priimant savo sprendimą.

3.   Kompetentingai institucijai priimant sprendimą dėl prašymo atsižvelgiama į konsultacijų pagal 1 ir 2 dalis rezultatus.

4.   Kompetentinga institucija kiekvienai valstybei narei, su kuria buvo konsultuotasi pagal 1 dalį, praneša apie sprendimą, priimtą dėl prašymo, ir siunčia jai 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Ta valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad su ta informacija atitinkamu būdu jos teritorijoje galėtų susipažinti suinteresuota visuomenė.

27 straipsnis

Nauji gamybos būdai

1.   Valstybės narės, kai tinkama, imasi priemonių skatinti naujų gamybos būdų kūrimą ir taikymą, visų pirma tų naujų gamybos būdų, kurie nustatyti GPGB informaciniuose dokumentuose. dali

2.   Komisija nustato gaires, kad padėtų valstybėms narėms skatinti naujų gamybos būdų kūrimą ir taikymą, kaip nurodyta 1 dalyje.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL KURĄ DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ

28 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia yra lygi arba didesnė kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamos kuro rūšies.

Šis skyrius netaikomas šiems kurą deginantiems įrenginiams:

29 straipsnis

Jungimo taisyklės

1.   Jeigu išmetamos dujos iš dviejų arba daugiau atskirų kurą deginančių įrenginių šalinamos per bendrą kaminą, apskaičiuojant bendrą nominalią šiluminę galią tokių įrenginių junginys laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu, o jų pajėgumai sudedami.

2.   Jeigu du arba daugiau kurą deginančių įrenginių, kuriems leidimas pirmą kartą išduotas arba kurių veiklos vykdytojai išsamų prašymą išduoti tokį leidimą pateikė 1987 m. liepos 1 d. arba vėliau, įrengiami taip, kad, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius veiksnius, kompetentingos institucijos sprendimu jų išmetamos dujos galėtų būti išleistos per bendrą kaminą, apskaičiuojant bendrą nominalią šiluminę galią tokių įrenginių junginys yra laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu, o jų pajėgumai sudedami.

3.   Apskaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytų kurą deginančių įrenginių junginio bendrą nominalią šiluminę galią neatsižvelgiama į atskirus kurą deginančius įrenginius, kurių nominali šiluminė galia yra mažesnė kaip 15 MW.

30 straipsnis

Išmetamų teršalų ribinės vertės

1.   Išmetamos dujos iš kurą deginančių įrenginių yra išleidžiamos kontroliuojamai, per kaminą, kuris turi vieną arba kelis dūmtakius ir kurio aukštis apskaičiuotas taip, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka.

2.   Į visus leidimus įrenginiams, kuriuose yra kurą deginantys įrenginiai, ir kuriems leidimas išduotas ar kurių veiklos vykdytojai pateikė išsamų prašymą išduoti leidimą anksčiau nei … (32), jei tokie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip … (34), įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš tų kurą deginančių įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų V priedo 1 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

Į visus leidimus įrenginiams, kurių kurą deginantiems įrenginiams suteikta Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis ir kurie eksploatuojami po 2016 m. sausio 1 d., įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš šių įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų V priedo 2 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

3.   Į visus leidimus įrenginiams, kurių kurą deginantiems įrenginiams 2 dalis netaikoma, įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš šių įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų V priedo 2 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

4.   V priedo 1 ir 2 dalyse nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės ir to priedo 5 dalyje nustatyti mažiausi nusierinimo laipsniai taikomi per kiekvieną bendrą kaminą išmetamiems teršalams, atsižvelgiant į bendrą viso kurą deginančio įrenginio nominalią šiluminę galią. Jeigu V priede nustatyta, kad išmetamų teršalų ribinės vertės gali būti taikomos kurą deginančio įrenginio daliai, kurios veikimo valandų skaičius ribotas, tos ribinės vertės taikomos tos įrenginio dalies išmetamų teršalų atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į viso kurą deginančio įrenginio bendrą nominalią šiluminę galią.

5.   Kompetentinga institucija daugiausiai šešiems mėnesiams gali suteikti išimtį, atleisdama nuo įpareigojimo laikytis 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamų sieros dioksido ribinių verčių kurą deginančiame įrenginyje, kuriame šiuo tikslu paprastai naudojamas mažai sieros turintis kuras, jei veiklos vykdytojas negali laikytis tų ribinių verčių dėl mažai sieros turinčio kuro tiekimo pertrūkių, atsirandančių dėl didelio tokio kuro trūkumo.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį.

6.   Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių tais atvejais, kai kurą deginantis įrenginys, kuriame naudojamas tik dujinis kuras, išimtiniais atvejais turi pradėti naudoti kitų rūšių kurą dėl staigiai nutraukto dujų tiekimo, ir todėl jame reikia įmontuoti išmetamų dujų valymo įrenginį. Tokios išimties taikymo laikotarpis yra ne daugiau kaip 10 dienų, išskyrus atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą.

Veiklos vykdytojas nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie kiekvieną pirmoje pastraipoje nurodytą ypatingą atvejį.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie kiekvieną pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį.

7.   Jeigu kurą deginančio įrenginio galia padidinama, išmetamų teršalų ribinės vertės, nurodytos V priedo 2 dalyje, taikomos pakeitimo paveiktai išplėstai įrenginio daliai ir nustatomos atsižvelgiant į bendrą viso kurą deginančio įrenginio nominalią šiluminę galią. Jeigu kurą deginančiame įrenginyje atliekami pakeitimai, galintys turėti pasekmių aplinkai ir susiję su įrenginio dalimi, kurios nominali šiluminė galia yra 50 MW arba didesnė, keičiamai įrenginio daliai, kuri pakito atsižvelgiant į bendrą viso kurą deginančio įrenginio nominalią šiluminę galią, taikomos V priedo 2 dalyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės.

8.   V priedo 1 ir 2 dalyse nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės netaikomos šiems kurą deginantiems įrenginiams:

9.   Remdamasi geriausiais prieinamais gamybos būdais, Komisija peržiūri, ar toliau išvardytiems kurą deginantiems įrenginiams reikia nustatyti visoje Sąjungoje taikomas išmetamų teršalų ribines vertes ir iš dalies keisti V priede nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes:

Komisija iki 2013 m. gruodžio 31 d. praneša šios peržiūros rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisės akto.

31 straipsnis

Nusierinimo laipsnis

Kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose naudojamas vietinis kietasis kuras ir kurie dėl šio kuro savybių negali laikytis 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų išmetamo sieros dioksido ribinių verčių, valstybės narės gali vietoje jų pagal V priedo 6 dalyje išdėstytas reikalavimų laikymosi taisykles taikyti to priedo 5 dalyje nustatytus mažiausius nusierinimo laipsnius.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nacionalinis planas

1.   Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali parengti ir įgyvendinti pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą, taikomą kurą deginantiems įrenginiams, kuriems pirmasis leidimas buvo išduotas iki 2002 m. lapkričio 27 d. arba kurių veiklos vykdytojai iki tos datos buvo pateikę išsamų prašymą leidimui gauti, jeigu įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. Planas taikomas vienos ar kelių rūšių tokiems teršalams – azoto oksidams, sieros dioksidui ir dulkėms, išmetamiems iš kiekvieno kurą deginančio įrenginio, kuriam taikomas planas. Dujų turbinų atveju planas gali būti taikomas tik išmetamiems azoto oksidams.

Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą neįtraukiami šie kurą deginantys įrenginiai:

2.   Kurą deginantiems įrenginiams, kuriems taikomas planas, gali būti leidžiama nesilaikyti išmetamų teršalų ribinių verčių, nurodytų 30 straipsnio 2 dalyje, teršalų, kuriems taikomas planas, atžvilgiu arba, kai taikoma, 31 straipsnyje nurodytų nusierinimo laipsnių.

Turi būti bent išlaikomos išmetamų sieros dioksido, azoto oksidų ir dulkių ribinės vertės, nurodytos leidime kurą deginančiam įrenginiui, taikomame 2015 m. gruodžio 31 d., laikantis visų pirma direktyvose 2001/80/EB ir 2008/1/EB nustatytų reikalavimų.

Kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia yra didesnė nei 550 MW, kuriuose deginamas kietas kuras ir kuriems pirmas leidimas išduotas po 1987 m. liepos 1 d., turi būti taikomos V priedo 1 dalyje nustatytos azoto oksidų išmetamų teršalų ribinės vertės.

3.   Pereinamojo laikotarpio nacionaliniame plane nustatomas kiekvieno teršalo, kuriam jis taikomas, limitas, nustatantis visų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas planas, didžiausią bendrą metinį teršalo kiekį, remiantis kiekvieno įrenginio bendros nominalios šiluminės galios 2010 m. gruodžio 31 d., realaus metinio eksploatavimo valandų skaičiaus ir kuro sunaudojimo per pastaruosius dešimt eksploatavimo metų iki 2010 m. imtinai vidurkiu.

2016 m. limitai apskaičiuojami remiantis Direktyvos 2001/80/EB III–VII prieduose nustatytomis atitinkamomis išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis arba, kai taikytina, remiantis Direktyvos 2001/80/EB III priede nustatytais nusierinimo laipsniais. Dujų turbinų atveju remiamasi Direktyvos 2001/80/EB VI priedo B dalyje nustatytomis tokiems įrenginiams taikomomis išmetamų azoto oksidų ribinėmis vertėmis. 2019 m. ir 2020 m. limitai apskaičiuojami remiantis šios direktyvos V priedo 1 dalyje nustatytomis atitinkamomis išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis arba, atitinkamais atvejais, šios direktyvos V priedo 5 dalyje nustatytais atitinkamais nusierinimo laipsniais. 2017 m. ir 2018 m. limitai apskaičiuojami numatant linijinį limitų mažėjimą nuo 2016 m. iki 2019 m.

Jei į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtrauktas įrenginys uždaromas arba jam nebetaikomas III skyrius, likusių įrenginių, kuriems taikomas planas, bendras metinis išmetamų teršalų kiekis nedidinamas.

4.   Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą taip pat įtraukiamos nuostatos dėl stebėsenos bei ataskaitų teikimo, kurios yra suderintos su pagal 41 straipsnio b punktą nustatytomis įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat kiekvienam įrenginiui numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laiku pradėta laikytis išmetamų teršalų ribinių verčių, kurios bus taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d.

5.   Ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d. valstybės narės perduoda Komisijai savo pereinamojo laikotarpio nacionalinius planus.

Komisija įvertina planą ir, jei ji per 12 mėnesių nuo plano gavimo nepareiškia prieštaravimų, atitinkama valstybė narė laiko, kad jos planui yra pritarta.

Jei Komisija mano, kad planas nėra suderintas su pagal 41 straipsnio b punktą nustatytomis įgyvendinimo taisyklėmis, ji informuoja atitinkamą valstybę narę, kad jos planui negali būti pritarta. Antroje pastraipoje nurodytas valstybės narės Komisijai pateikiamos naujos plano redakcijos įvertinimo laikotarpis yra šeši mėnesiai.

6.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie tolesnius plano pakeitimus.

33 straipsnis

Ribotos eksploatavimo trukmės išlyga

1.   Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. kurą deginantiems įrenginiams gali būti leidžiama nesilaikyti 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmetamų teršalų ribinių verčių ir atitinkamais atvejais 31 straipsnyje nurodytų nusierinimo laipsnių, taip pat gali būti leidžiama jų neįtraukti į 32 straipsnyje nurodytus pereinamojo laikotarpio nacionalinius planus, jei laikomasi šių sąlygų:

2.   Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė perduoda Komisijai kurą deginančių įrenginių, kuriems taikoma 1 dalis, sąrašą, be kita ko, nurodydama jų nominalią šiluminę galią, panaudoto kuro rūšis ir išmetamų sieros dioksido, azoto oksidų bei dulkių ribines vertes. Valstybės narės kasmet perduoda Komisijai įrenginių, kuriems taikoma 1 dalis, eksploatavimo valandų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

3.   Jei kurą deginantis įrenginys … (35) yra mažos atskiros sistemos dalis ir tuo metu sudaro ne mažiau kaip 35 % tiekiamos elektros energijos toje sistemoje, ir jis dėl savo techninių charakteristikų neatitinka 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmetamų teršalų ribinių verčių, šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas eksploatavimo valandų skaičius turi būti 18 000, pradedant nuo 2020 m. sausio 1 d. ir baigiant ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., o šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje nurodyta data turi būti 2020 m. sausio 1 d.

4.   Jei kurą deginančio įrenginio bendra nominali šiluminė galia yra didesnė kaip 1 500 MW, jį pradėta eksploatuoti iki 1986 m. gruodžio 31 d., jame deginamas vietinis kietasis kuras, kurio žemutinė kuro degimo šiluma yra mažesnė kaip 5 800 kJ/kg, drėgmės kiekis pagal svorį didesnis kaip 45 %, bendras drėgmės ir pelenų kiekis pagal svorį didesnis kaip 60 %, o kalcio oksido kiekis pelenuose – didesnis kaip 10 %, 1 dalies a punkte nurodytas eksploatavimo valandų skaičius turi būti 32 000.

34 straipsnis

Mažos atskiros sistemos

1.   Iki 2019 m. gruodžio 31 d. kurą deginantiems įrenginiams, kurie … (32) yra mažos atskiros sistemos dalis, gali būti leidžiama nesilaikyti 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmetamų teršalų ribinių verčių ir atitinkamais atvejais 31 straipsnyje nurodytų nusierinimo laipsnių. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. turi būti laikomasi bent tų kurą deginančių įrenginių leidimuose, laikantis visų pirma direktyvose 2001/80/EB ir 2008/1/EB nustatytų reikalavimų, nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

2.   Kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia yra didesnė nei 550 MW, kuriuose deginamas kietas kuras ir kuriems pirmas leidimas išduotas po 1987 m. liepos 1 d., turi būti taikomos V priedo 1 dalyje nustatytos išmetamų azoto oksidų ribinės vertės.

3.   Jeigu valstybės narės teritorijoje yra kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas šis skyrius ir kurie yra mažos atskiros sistemos dalis, ji iki … (32) Komisijai pateikia tų kurą deginančių įrenginių sąrašą, mažos atskiros sistemos bendrą metinį energijos suvartojimo kiekį ir energijos, gaunamos per sujungimus su kitomis sistemomis, kiekį.

35 straipsnis

Centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai

1.   Iki 2023 m. gruodžio 31 d. kurą deginančiam įrenginiui gali būti leista netaikyti reikalavimo laikytis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmetamų teršalų ribinių verčių ir 31 straipsnyje nurodytų nusierinimo laipsnių, jei laikomasi šių sąlygų:

2.   Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai kurą deginančių įrenginių, kuriems taikoma 1 dalis, sąrašą, nurodydama jų bendrą nominalią šiluminę galią, juose naudojamo kuro rūšis bei taikytinas išmetamų sieros dioksido, azoto oksidų ir dulkių ribines vertes. Be to, valstybės narės dėl kurą deginančių įrenginių, kuriems taikoma 1 dalis, per toje dalyje minimą laikotarpį kasmet praneša Komisijai apie kiekvieno įrenginio pagamintą naudingą šilumos kiekio dalį (išreikštą taikant slenkantį ankstesnių penkerių metų vidurkį), kuri garų ar karšto vandens pavidalu buvo tiekiama į viešuosius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus.

36 straipsnis

Anglies dioksido geologinis saugojimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visų kurą deginančių įrenginių, kurių nominali elektros gamybos galia yra 300 ar daugiau megavatų ir kuriems pirminė statybos licencija arba, jeigu tokios tvarkos nėra, pirminė eksploatacijos licencija išduota po 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo (36) įsigaliojimo, veiklos vykdytojai įvertintų, ar yra įvykdytos šios sąlygos:

2.   Jeigu 1 dalyje nurodytos sąlygos įvykdytos, kompetentinga institucija užtikrina, kad įrengimo vietoje būtų numatyta tinkama vieta reikiamai anglies dioksido surinkimo ir kompresavimo įrangai montuoti. Remdamasi 1 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatais ir kita turima informacija, kompetentinga institucija nustato, ar šios sąlygos, visų pirma dėl aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos, yra įvykdytos.

37 straipsnis

Taršos mažinimo įrangos veiklos sutrikimas arba gedimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad į leidimus būtų įtrauktos nuostatos dėl tvarkos, taikomos sutrikus arba sugedus taršos mažinimo įrangos veiklai.

2.   Gedimo atveju kompetentinga institucija reikalauja, kad, nepavykus per 24 valandas atkurti normalios veiklos, veiklos vykdytojas sumažintų operacijų skaičių ar nutrauktų darbą, arba eksploatuotų įrenginį naudodamas mažai taršias kuro rūšis.

Sutrikus taršos mažinimo įrangos veiklai arba šiai įrangai sugedus, veiklos vykdytojas per 48 valandas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

Bendra eksploatacijos be taršos mažinimo trukmė per 12 mėnesių neviršija 120 valandų.

Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti pirmoje ir trečioje pastraipose nustatytų terminų vienu iš šių atvejų:

38 straipsnis

Į orą išmetamų teršalų stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina, kad orą teršiančių medžiagų stebėsena būtų vykdoma pagal V priedo 3 dalį.

2.   Automatinės stebėsenos įrangos montavimas bei veikimas kontroliuojami, kasmet atliekami jos techniniai patikrinimai, kaip nustatyta V priedo 3 dalyje.

3.   Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai, naudotini teršalų išmetimo stebėsenai.

4.   Visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir pateikiami taip, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų ir išmetamų teršalų ribinių verčių.

39 straipsnis

Išmetamų teršalų ribinių verčių laikymasis

Laikoma, kad į orą išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jei įvykdytos V priedo 4 dalyje nustatytos sąlygos.

40 straipsnis

Įvairų kurą deginantys įrenginiai

1.   Jeigu tai yra įvairų kurą deginantis įrenginys, kuriame vienu metu gali būti deginamas dviejų arba daugiau rūšių kuras, kompetentinga institucija nustato išmetamų teršalų ribines vertes tokia tvarka:

2.   33 straipsnio 2 dalyje nurodytiems įvairų kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis naudojami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ar konversijos likučiai, vietoj pagal 1 dalį nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių gali būti taikomos šios vertės:

3.   30 straipsnio 2 dalyje nurodytiems įvairų kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis naudojami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ar konversijos likučiai, vietoj pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių gali būti taikomos V priedo 7 dalyje nustatytos išmetamo sieros dioksido vidutinės ribinės vertės.

41 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Įgyvendinimo taisyklės nustatomos dėl:

IV SKYRIUS

ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIAMS IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIAMS TAIKOMOS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiams, kurie degina arba bendrai degina kietas arba skystas atliekas.

Šis skyrius netaikomas dujofikavimo arba pirolizės įrenginiams, jeigu dujos, gaunamos šio termiško atliekų apdorojimo metu yra išgryninamos tiek, kad jos nebėra atliekos prieš jas sudeginant ir jos negali sukelti didesnės taršos nei tarša dėl gamtinių dujų deginimo.

Šiame skyriuje atliekų deginimo įrenginiai ir bendro atliekų deginimo įrenginiai apima: visas deginimo linijas arba bendro deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų kuro ir oro padavimo sistemas, katilus, išmetamų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius likučių ir nuotekų valymo arba laikymo įrenginius, krovimo priemones, deginimo arba bendro deginimo operacijų tikrinimo sistemas, registruojančias ir atliekančias deginimo arba bendro deginimo sąlygų stebėseną.

Jei atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, dujofikavimo arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

Jei bendras atliekų deginimas atliekamas taip, kad pagrindinis įrenginio tikslas yra ne energijos arba materialių produktų gamyba, o terminis atliekų apdorojimas, įrenginys laikomas atliekų deginimo įrenginiu.

2.   Šis skyrius netaikomas šiems įrenginiams:

43 straipsnis

Likučių sąvokos apibrėžtis

Šiame skyriuje „likučiai“ – skystos arba kietos atliekos, susidarančios atliekų deginimo įrenginyje arba bendro atliekų deginimo įrenginyje.

44 straipsnis

Prašymai leidimams gauti

Prašyme išduoti leidimą atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiui aprašomos priemonės, kuriomis numatoma garantuoti, kad būtų įvykdyti šie reikalavimai:

45 straipsnis

Leidimo sąlygos

1.   Leidime pateikiama ši informacija:

2.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, leidime išduotame pavojingas atliekas deginantiems atliekų deginimo įrenginiams arba bendro atliekų deginimo įrenginiams pateikiama ši informacija:

3.   Valstybės narės gali sudaryti sąrašą atliekų, kurios turi būti įtrauktos į leidimą ir kurios gali būti bendrai deginamos tam tikrų kategorijų bendro atliekų deginimo įrenginiuose.

4.   Kompetentinga institucija periodiškai persvarsto ir prireikus atnaujina leidimo sąlygas.

46 straipsnis

Teršalų išmetimo kontrolė

1.   Iš atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių išmetamos dujos šalinamos kontroliuojamai, per kaminus, kurių aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

2.   Iš atliekų deginimo įrenginių ir bendro atliekų deginimo įrenginių į orą išmetami teršalai neviršija VI priedo 3 ir 4 dalyse nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių arba išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų pagal to priedo 4 dalį.

Jei bendro atliekų deginimo įrenginyje daugiau kaip 40 % šilumos išsiskiria deginant pavojingas atliekas arba įrenginys bendrai degina neapdorotas įvairias komunalines atliekas, taikomos VI priedo 3 dalyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės.

3.   Išmetamų dujų valymo nuotekų šalinimas į vandens telkinius kuo labiau ribojamas, o teršalų koncentracija neviršija VI priedo 5 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

4.   Išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos toje vietoje, kur išmetamų dujų valymo nuotekos yra šalinamos iš atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginių.

Kai išmetamų dujų valymo nuotekos valomos ne atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginyje, o už jos ribų esančioje valymo įmonėje, skirtoje tik šios rūšies nuotekoms valyti, VI priedo 5 dalyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti nustatomos toje vietoje, kur nuotekos šalinamos iš valymo įmonės. Jei išmetamų dujų valymo nuotekos eksploatavimo vietoje arba už jos ribų valomos kartu su kitomis nuotekomis, veiklos vykdytojas, naudodamasis VI priedo 6 dalies 2 punkte nustatytų matavimų rezultatais, atlieka atitinkamus masės balanso skaičiavimus, kad nustatytų išmetamų teršalų kiekį galutinėse šalinamose nuotekose, kurios gali būti priskiriamos išmetamų dujų valymo nuotekoms.

Jokiu būdu negalima skiesti nuotekų tam, kad nebūtų viršytos VI priedo 5 dalyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės.

5.   Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių teritorijos, įskaitant atliekų laikymui skirtus plotus, projektuojamos ir eksploatuojamos taip, kad būtų išvengta neleistino ir netikėto dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimo bet kokiais teršalais.

Numatomos talpyklos, skirtos užterštoms lietaus vandens nuotekoms iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių teritorijos arba vandeniui, užterštam po išsiliejimo arba panaudoto gaisrui gesinti. Talpykla turi būti pakankamo dydžio, kad užtikrintų galimybę tokius vandenis patikrinti, o prireikus prieš šalinimą išvalyti.

6.   Nedarant poveikio 50 straipsnio 4 dalies c punkto taikymui, jei viršijamos išmetamų teršalų ribinės vertės, darbas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginyje arba atskirose atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio krosnyse be jokių išlygų nutraukiamas ir atliekos nedeginamos daugiau kaip keturias valandas iš eilės.

Tokiomis sąlygomis per metus iš viso galima dirbti ne daugiau kaip 60 valandų.

Antroje pastraipoje nustatytas terminas taikomas toms krosnims, kurios turi vienintelę išmetamų dujų valymo priemonę.

47 straipsnis

Avarija

Avarijos atveju veiklos vykdytojas kuo skubiau sumažina operacijų skaičių arba nutraukia darbą, kol bus atkurtos normalios darbo sąlygos.

48 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina, kad teršalų išmetimo stebėsena būtų atliekama pagal VI priedo 6 ir 7 dalis.

2.   Automatinių matavimo sistemų diegimas ir veikimas yra kontroliuojami, kasmet atliekami techniniai jų patikrinimai, nurodyti VI priedo 6 dalies 1 punkte.

3.   Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai, naudotini teršalų išmetimo stebėsenai.

4.   Visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir atitinkamai pateikiami, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų ir išmetamų teršalų ribinių verčių.

5.   Kai Sąjungoje tampa prieinami atitinkami matavimo būdai, data, nuo kurios turi būti atliekami nuolatiniai į orą išmetamų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai, nustatoma pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

49 straipsnis

Išmetamų teršalų ribinių verčių laikymasis

Laikoma, kad į orą ir vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jei įvykdytos VI priedo 8 dalyje aprašytos sąlygos.

50 straipsnis

Eksploatacijos sąlygos

1.   Atliekų deginimo įrenginiai eksploatuojami taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kad bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake būtų mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netektų mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi išankstinio atliekų apdorojimo būdai.

2.   Atliekų deginimo įrenginiai projektuojami, statomi, įrengiami ir eksploatuojami taip, kad deginant atliekas išsiskyrusių dujų temperatūra po paskutiniojo oro įpurškimo, kontroliuojamai ir tolygiai, netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, bent dvi sekundes būtų padidinta iki ne mažiau kaip 850 °C.

Bendro atliekų deginimo įrenginiai projektuojami, statomi, įrengiami ir eksploatuojami taip, kad bendrai deginant atliekas išsiskyrusių dujų temperatūra kontroliuojamai ir tolygiai, netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, bent dvi sekundes būtų padidinta iki ne mažiau kaip 850 °C.

Deginant arba bendrai deginant pavojingas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 1 % halogenintų organinių medžiagų chloro pavidalu, temperatūra, reikalinga atitikčiai pirmai ir antrai pastraipoms užtikrinti, yra ne mažesnė kaip 1 100 °C.

Pirmoje ir trečioje pastraipoje nustatytos temperatūros atliekų deginimo įrenginiuose matuojamos prie degimo kameros vidinės sienelės. Kompetentinga institucija gali leisti atlikti matavimus kitame tipiniame degimo kameros taške.

3.   Kiekvienoje atliekų deginimo įrenginio degimo kameroje įtaisomas bent vienas papildomas degiklis. Šis degiklis automatiškai įsijungia, kai po paskutiniojo degimo oro įpurškimo degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau šio straipsnio 2 dalyje nustatytų temperatūrų. Jis taip pat naudojamas kiekvieną kartą pradedant arba užbaigiant deginimo operacijas, kad būtų garantuota, jog šių operacijų metu visada ir tol, kol degimo kameroje yra nesudegusių atliekų, bus palaikomos tos temperatūros.

Papildomam degikliui nenaudojamas kuras, kuriam degant gali būti išmetama teršalų daugiau negu deginant gazolį, kaip apibrėžta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio tam tikrų rūšių skystajame kure mažinimo (39) 2 straipsnio 2 punkte, suskystintas dujas arba gamtines dujas.

4.   Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiai eksploatuoja automatinę sistemą, neleidžiančią paduoti atliekų šiais atvejais:

5.   Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose gauta šiluma, jei tik įmanoma, panaudojama.

6.   Infekuotos atliekos iš gydymo įstaigų dedamos tiesiai į krosnį, prieš tai jų nemaišant su kitų kategorijų atliekomis ir tiesiogiai jų netvarkant.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį eksploatuotų ir kontroliuotų fizinis asmuo, turintis tam reikalingą kompetenciją.

51 straipsnis

Leidimas pakeisti eksploatacijos sąlygas

1.   Jei yra laikomasi kitų šio skyriaus reikalavimų, kompetentinga institucija gali patvirtinti sąlygas, kurios skiriasi nuo nustatytųjų 50 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, o kalbant apie temperatūrą – to straipsnio 4 dalyje, ir kurios nurodytos leidime tam tikrų kategorijų atliekoms arba tam tikriems šiluminiams procesams. Valstybės narės gali nustatyti ši patvirtinimą reglamentuojančias taisykles.

2.   Pakeitus atliekų deginimo įrenginių eksploatacijos sąlygas, neturi atsirasti daugiau likučių arba likučių, kuriuose yra daugiau organinių teršalų negu likučiuose, kurių atsirastų 50 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis.

3.   Iš bendro atliekų deginimo įrenginių, kuriems leista pakeisti eksploatavimo sąlygas pagal 1 dalį, išmetamas bendrosios organinės anglies ir anglies monoksido kiekis turi taip pat neviršyti VI priedo 3 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

Iš iki 2002 m. gruodžio 28 d. eksploatuotų ir leidimą turėjusių medienos ir popieriaus pramonėje naudojamų žievės deginimo katilų, kuriuose bendrai deginamos atliekos jų susidarymo vietoje ir kuriems buvo leista pakeisti eksploatavimo sąlygas pagal 1 dalį, išmetamas bendrosios organinės anglies kiekis turi taip pat neviršyti VI priedo 3 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

4.   Apie visas eksploatacijos sąlygas, patvirtintas remiantis 1, 2 ir 3 dalimis, ir atliktų patikrinimų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai, teikdamos informaciją pagal 72 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

52 straipsnis

Atliekų pristatymas ir priėmimas

1.   Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio veiklos vykdytojas imasi visų būtinų atsargos priemonių, susijusių su atliekų pristatymu bei priėmimu, kad kiek įmanoma išvengtų arba apribotų oro, dirvožemio, paviršinio bei požeminio vandens taršą bei kitą neigiamą poveikį aplinkai, kvapus, triukšmą ir tiesioginį pavojų žmonių sveikatai.

2.   Prieš priimdamas atliekas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį veiklos vykdytojas, jei įmanoma, pagal Sprendime 2000/532/EB pateiktą Europos atliekų sąrašą nustato kiekvienos rūšies atliekų masę.

3.   Prieš priimdamas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį pavojingas atliekas, veiklos vykdytojas surenka apie tas atliekas visą įmanomą informaciją, kad įsitikintų, ar jos atitinka 45 straipsnio 2 dalyje nurodytus leidimų reikalavimus.

Ta informacija yra tokia:

4.   Prieš priimdamas pavojingas atliekas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį veiklos vykdytojas atlieka bent šias procedūras:

b punkte nurodyti mėginiai saugomi mažiausiai vieną mėnesį po atitinkamų atliekų sudeginimo arba bendro sudeginimo.

5.   Kompetentinga institucija atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiams, priklausantiems įrenginiui, kuriam taikomas II skyrius, ir deginantiems arba bendrai deginantiems tik tame įrenginyje susidariusias atliekas gali leisti nesilaikyti 2, 3 ir 4 dalių.

53 straipsnis

Likučiai

1.   Likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti sumažintas. Likučiai perdirbami, jei įmanoma, tiesiogiai įmonėje arba už jos ribų.

2.   Dulkių pavidalo sausieji likučiai vežami ir laikinai sandėliuojami taip, kad tie likučiai nepasklistų į aplinką.

3.   Prieš nustatant, kur likučiai bus vežami pašalinti arba perdirbti, atliekami atitinkami bandymai likučių fizinėms ir cheminėms savybėms bei galimai taršai nustatyti. Tiriama bendra tirpioji frakcija ir sunkiųjų metalų tirpioji frakcija.

54 straipsnis

Esminis pakeitimas

Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių, deginančių tik nepavojingas atliekas įrenginyje, kuriam taikomas II skyrius, eksploatacijos pakeitimas, susijęs su pavojingų medžiagų deginimu arba bendru deginimu, laikomas esminiu pakeitimu.

55 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir visuomenės informavimas apie atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginius

1.   Prašymai dėl naujų leidimų steigti atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginius pateikiami vienoje arba keliose vietose, kuriose per tam tikrą laiką visuomenė gali, su jais susipažinti, kad prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą galėtų pareikšti savo pastabas apie prašymus. Tas sprendimas, įskaitant bent leidimo kopiją, ir visi vėlesni pakeitimai taip pat pateikiamas susipažinti visuomenei.

2.   72 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje apie atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginius, kurių nominalus pajėgumas yra dvi arba daugiau tonų per valandą, nurodoma informacija apie įrenginio veiklą ir stebėseną, deginimo arba bendro deginimo procesą ir duomenys apie į orą bei vandenį išmetamų teršalų kiekį, lyginant juos su išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis. Ta informacija pateikiama visuomenei.

3.   Kompetentinga institucija sudaro ir pateikia visuomenei atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginių, kurių nominalus pajėgumas mažesnis kaip dvi tonos per valandą, sąrašą.

V SKYRIUS

ORGANINIUS TIRPIKLIUS NAUDOJANTIEMS ĮRENGINIAMS IR VEIKLAI TAIKOMOS SPECIALIOS NUOSTATOS

56 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas VII priedo 1 dalyje išvardytų rūšių veiklai, kurią vykdant atitinkamais atvejais pasiekiamos to priedo 2 dalyje nustatytos slenkstinės suvartojimo ribos.

57 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šio skyriaus tikslais taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

58 straipsnis

Pavojingų medžiagų pakaitalai

Medžiagos ar mišiniai, kurie dėl jų sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių yra klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiški reprodukcijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, jiems yra priskirtos pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D ar H360F arba jie turi būti jomis pažymėti, kiek įmanoma ir per kuo trumpesnį laiką turi būti pakeisti mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais.

59 straipsnis

Teršalų išmetimo kontrolė

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti kiekvieno įrenginio atitiktį kuriai nors vienai iš šių sąlygų:

Valstybės narės Komisijai pagal 72 straipsnio 1 dalį praneša apie pažangą, padarytą siekiant b punkte nurodyto lygiaverčio išmetamų teršalų kiekio sumažinimo.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad konkretaus įrenginio neorganizuotai išmetamų teršalų ribinė vertė yra techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma, kompetentinga institucija gali leisti, kad išmetamų teršalų kiekis viršytų tą ribinę vertę, jei žmonių sveikatai ar aplinkai nenumatomas didelis pavojus ir jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad taikomi geriausi prieinami gamybos būdai.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, vykdant VII priedo 2 dalies lentelės 8 skiltyje nurodytą dengimo veiklą, kuri negali būti vykdoma ribojimo sąlygomis, kompetentinga institucija gali leisti, kad iš įrenginio išmetamas teršalų kiekis neatitiktų toje dalyje nustatytų reikalavimų, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad tokia atitiktis techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma ir kad taikomi geriausi prieinami gamybos būdai.

4.   Valstybės narės pagal 72 straipsnio 2 dalį praneša Komisijai apie 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis.

5.   Išmetami teršalai, kurie yra lakieji organiniai junginiai, kuriems yra priskirtos pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D ar H360F arba jie turi būti jomis pažymėti, arba kurie yra halogeninti lakieji organiniai junginiai, kuriems yra priskirtos pavojingumo frazės H341 ar H351 arba jie turi būti jomis pažymėti, turi būti kontroliuojami, kiek tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, ribojamosiomis sąlygomis, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką bei negali viršyti VII priedo 4 dalyje nustatytų atitinkamų išmetamų teršalų ribinių verčių.

6.   Įrenginiuose, kuriuose vykdoma dviejų ar daugiau rūšių veikla, kurių kiekviena viršija VII priedo 2 dalyje nustatytas slenkstines ribas:

7.   Imamasi visų reikiamų atsargos priemonių išmetamam lakiųjų organinių junginių kiekiui kuo labiau sumažinti per įrenginio paleidimo ir sustabdymo operacijas.

60 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

Valstybės narės užtikrina, kad pagal VII priedo 6 dalį būtų matuojamas išmetamų teršalų kiekis, nurodydamos tai leidimo sąlygose arba nustatydamos bendrąsias privalomas taisykles.

61 straipsnis

Atitiktis išmetamų teršalų ribinėms vertėms

Laikoma, kad išmetamų dujų kiekis atitinka ribines vertes, jei įvykdytos VII priedo 8 dalyje nustatytos sąlygos.

62 straipsnis

Atitikties ataskaitų teikimas

Veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai, jos prašymu, turi pateikti duomenis, kuriais remdamasi kompetentinga institucija galėtų patikrinti atitiktį kuriam nors iš šių punktų:

Gali būti pateikti tirpiklių valdymo planai, parengti pagal VII priedo 7 dalį.

63 straipsnis

Esminiai esamų įrenginių pakeitimai

1.   Esamo įrenginio didžiausias per dieną vidutiniškai suvartojamų organinių tirpiklių masės pokytis, kai įrenginys eksploatuojamas pagal projektinį galingumą, išskyrus paleidimo ir sustabdymo operacijas bei įrangos remontą, laikomas esminiu, jei dėl jo išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėja daugiau kaip:

2.   Jeigu esamame įrenginyje atliekamas esminis pakeitimas arba jeigu po to, kai įrenginyje buvo atliktas esminis pakeitimas, jis pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ta įrenginio dalis, kurioje buvo atliktas esminis pakeitimas, laikoma nauju įrenginiu arba esamu įrenginiu, jei viso įrenginio bendras išmetamų teršalų kiekis neviršija kiekio, kuris būtų apskaičiuotas, jei ta dalis, kurioje buvo atliktas esminis pakeitimas, būtų laikoma nauju įrenginiu.

3.   Jei atliekamas esminis pakeitimas, kompetentinga institucija patikrina, ar įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

64 straipsnis

Keitimasis informacija apie organinių tirpiklių pakaitalus

Komisija organizuoja informacijos apie organinių tirpiklių naudojimą ir galimus jų pakaitalus, taip pat būdus, kurie turi mažiausiai poveikio orui, vandeniui, dirvožemiui, ekosistemoms ir žmonių sveikatai, keitimąsi su valstybėmis narėmis, susijusiais pramonės sektoriais ir aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis.

Organizuojamas keitimasis informacija šiais klausimais:

65 straipsnis

Informacijos prieinamumas

1.   Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su kompetentingos institucijos sprendimu – bent su leidimo kopija bei vėlesniais atnaujinimais.

Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su įrenginiams taikomomis bendrosiomis privalomomis taisyklėmis ir įrenginių, kuriems turi būti suteiktas leidimas ir kurie turi būti registruojami, sąrašu.

2.   Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su kompetentingos institucijos turimais 60 straipsnyje numatyto teršalų išmetimo stebėsenos rezultatais.

3.   1 ir 2 dalys taikomos atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

VI SKYRIUS

TITANO DIOKSIDO GAMYBOS ĮRENGINIAMS TAIKOMOS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

66 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas titano dioksido gamybos įrenginiams.

67 straipsnis

Draudimas šalinti atliekas

Valstybės narės draudžia į vandens telkinius, jūrą arba vandenyną šalinti šias atliekas:

68 straipsnis

Į vandenį išmetamų teršalų stebėsena

Iš įrenginių į vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija VIII priedo 1 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

69 straipsnis

Teršalų išmetimo į orą prevencija ir kontrolė

1.   Užtikrinama rūgšties lašelių išmetimo iš įrenginių prevencija.

2.   Iš įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija VIII priedo 2 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

70 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina teršalų išmetimo į vandenį stebėseną, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų ir 68 straipsnio.

2.   Valstybės narės užtikrina teršalų išmetimo į orą stebėseną, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų ir 69 straipsnio. Tokia stebėsena apima bent VIII priedo 3 dalyje nustatytą teršalų išmetimo stebėseną.

3.   Stebėsena vykdoma pagal CEN standartus; jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba kiti tarptautiniai standartai, kurie užtikrina lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

VII SKYRIUS

KOMITETAS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų vykdymą.

72 straipsnis

Valstybių narių perduodama informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Komisija gautų informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą, reprezentatyvius duomenis apie teršalų išmetimą ir kitokių rūšių taršą, apie išmetamų teršalų ribines vertes, apie geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą pagal 14 ir 15 straipsnius ir apie pažangą, padarytą kuriant ir taikant naujus gamybos būdus pagal 27 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad informacija būtų prieinama elektronine forma.

2.   Tai, kokio tipo ir formos bei kokiu periodiškumu turi būti teikiama informacija pagal 1 dalį, nustatoma pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Be kita ko, nustatoma, apie kokias konkrečias veiklos rūšis ir teršalus pateikiami 1 dalyje nurodyti duomenys.

3.   Valstybės narės nuo 2016 m. sausio 1 d. kasmet sudaro sieros dioksido, azoto oksidų ir dulkių, išmetamų iš visų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas šios direktyvos III skyrius, bei tų įrenginių energetinės galios aprašą.

Atsižvelgiant į 29 straipsnyje nustatytas jungimo taisykles kompetentingai institucijai pateikiami tokie duomenys apie kiekvieną kurą deginantį įrenginį:

Komisijai paprašius jai pateikiami į šį aprašą įtraukti kiekvienų metų duomenys, suskirstyti pagal įrenginius.

Komisijai kas trejus metus per 12 mėnesių nuo atitinkamo trejų metų laikotarpio pabaigos pateikiama šių aprašų santrauka. Šioje santraukoje atskirai pateikiami duomenys apie kurą deginančius įrenginius naftos perdirbimo gamyklose.

Komisija, laikydamasi Direktyvos 2003/4/EB, per 24 mėnesius po atitinkamo trejų metų laikotarpio pabaigos pateikia valstybėms narėms ir visuomenei šių aprašų palyginimo ir įvertinimo santrauką.

4.   Nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės narės kasmet Komisijai praneša tokius duomenis:

73 straipsnis

Peržiūra

1.   Remdamasi 72 straipsnyje nurodyta informacija, Komisija iki … (42), o vėliau – kas trejus metus, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo peržiūros ataskaitą ir, prireikus - teisėkūros pasiūlymą.

2.   Komisija iki 2012 m. gruodžio 31 d. peržiūri poreikį:

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia tos peržiūros rezultatus ir, prireikus – teisėkūros pasiūlymą.

74 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant šios direktyvos nuostatas suderinti su mokslo ir technikos pažanga remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais, Komisija pagal 76 straipsnį priima deleguotus aktus, susijusius su V priedo 3 ir 4 dalių,, VI priedo 2, 6, 7 ir 8 dalių bei VII priedo 5, 6, 7 ir 8 dalių adaptavimu, atsižvelgiant į tokią mokslo ir technikos pažangą.

75 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

76 straipsnis

Deleguotų įgaliojimų vykdymas

1.   Komisijai penkerių metų laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos suteikiami įgaliojimai priimti 74 straipsnyje nurodytus deleguotus aktus. Komisija ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos parengia pranešimą apie deleguotų įgaliojimų vykdymą. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, jei Europos Parlamentas arba Taryba jo neatšaukia pagal 77 straipsnį.

2.   Kai Komisija priima deleguotą aktą, ji nedelsiant vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai Komisijai priimti deleguotus aktus suteikiami laikantis 77 ir 78 straipsniuose nustatytų sąlygų.

77 straipsnis

Įgaliojimų delegavimo atšaukimas

1.   74 straipsnyje nurodytų įgaliojimų delegavimą gali atšaukti Europos Parlamentas arba Taryba.

2.   Institucija, kuri pradeda vidaus procedūrą siekdama nuspręsti, ar reikia atšaukti įgaliojimų delegavimą, informuoja apie tai kitą instituciją ir Komisiją ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki galutinio sprendimo priėmimo, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir tokio atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl atšaukimo panaikinamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesne jame nurodyta data. Juo nedaromas poveikio jau įsigaliojusių deleguotų aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

78 straipsnis

Prieštaravimas dėl deleguotų aktų

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguoto akto per trijų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo apie jį dienos.

2.   Jeigu, pasibaigus tam laikotarpiui, Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškė prieštaravimo dėl deleguoto akto arba, prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, Europos Parlamentas ir Taryba praneša Komisijai, kad abi šios institucijos nusprendė nereikšti prieštaravimų, deleguotas aktas įsigalioja jame nurodytą dieną.

3.   Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl deleguoto akto, jis neįsigalioja. Prieštaravimą pareiškusi institucija nurodo savo prieštaravimo dėl deleguoto akto priežastis.

79 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą. Taip nustatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės Komisijai praneša apie tas nuostatas ne vėliau kaip … (32) ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

80 straipsnis

Perkėlimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini įgyvendinti 2 straipsnį, 3 straipsnio 10–13 punktus, 17–22 punktus, 25–29 punktus ir 33–35 punktus, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnį, 8 ir 10 straipsnius, 11 straipsnio e ir h punktus, 12 straipsnio 1 dalies e ir h punktus, 13 straipsnio 7 dalį, 14 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį, 14 straipsnio 1 dalies d, e, f ir h punktus, 14 straipsnio 2–7 dalis, 15 straipsnio 2–5 dalis, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio 2–5 dalis, 22 ir 23 straipsnius, 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 27, 28 ir 29 straipsnius, 30 straipsnio 3, 4, 7, 8 ir 9 dalis, 31, 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius, 38 straipsnį, 40 straipsnio 2 ir 3 dalis, 41, 42 ir 43 straipsnius, 45 straipsnio 1 ir 2 dalis, 57 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnį, 59 straipsnio 5 dalį, 63 straipsnį, 70 straipsnio 2 ir 3 dalis, 71, 72 ir 79 straipsnius, I priedo pirmą pastraipą ir 1.4, 2.5(b), 3.1, 4, 5, 6.1(c), 6.4(b), 6.9, 6.10 bei 6.11 punktus, II priedą, III priedo 12 punktą, V priedą, VI priedo 1 dalies b punktą, 4 dalies 2.2, 2.4, 3.1 ir 3.2 punktus, 6 dalies 2.5 ir 2.6 punktus bei 8 dalies 1.1(d) punktą, VII priedo 4 dalies 2 punktą, 5 dalies 1 punktą, 7 dalies 3 punktą, VIII priedo 1 dalies 1 punktą ir 2 punkto c papunktį, 2 dalies 2 ir 3 punktus bei 3 dalį ne vėliau kaip … (32).

Jos taiko šias priemones nuo tos pačios dienos.

Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma oficialiai jas skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

81 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyvos 78/176/EEB, 82/883/EEB, 92/112/EEB, 1999/13/EB, 2000/76/EB ir 2008/1 /EB, su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinamos nuo … (34), nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su IX priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais.

2.   Direktyva 2001/80/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinama nuo 2016 m. sausio 1 d., nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su IX priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais.

3.   Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal šios direktyvos X priede pateiktą atitikties lentelę.

82 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Įrenginiams, vykdantiems I priedo 1.1 punkte nurodytą veiklą, kai bendra nominali šiluminė galia viršija 50 MW, 1.2 ir 1.3 punktuose, 1.4 punkto a papunktyje, 2.1–2.6 punktuose, 3.1–3.5 punktuose, 4.1–4.6 punktuose nurodytą veiklą, kai ji susijusi su gamyba cheminio apdorojimo būdu, 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytą veiklą, kuriai taikoma Direktyva 2008/1/EB, 5.3 punkto a papunkčio i ir ii dalyse, 5.4 punkte, 6.1 punkto a ir b papunkčiuose, 6.2 ir 6.3 punktuose, 6.4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytą veiklą, kuriai taikoma Direktyva 2008/1/EB, ir 6.4 punkto c papunktyje bei 6.5–6.9 punktuose nurodytą veiklą,, kurie yra eksploatuojami ir kuriems išduotas leidimas iki … (32), arba kurių veiklos vykdytojai pateikia išsamų prašymą išduoti leidimą iki tos dienos, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradedami eksploatuoti ne vėliau kaip … (34), valstybės narės taiko pagal 80 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo … (34), išskyrus III skyriaus ir V priedo nuostatas.

2.   Įrenginiams, vykdantiems I priedo 1.1 punkte nurodytą veiklą, kai bendra nominali šiluminė galia yra 50 MW, 1.4 punkto b papunktyje, 4.1–4.6 punktuose nurodytą veiklą, kai ji susijusi su gamyba biologinio apdorojimo būdu, 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytą veiklą, kuriai netaikoma Direktyva 2008/1/EB, 5.3 punkto a papunkčio iii–v dalyse, 5.3 punkto b papunktyje, 5.5 ir 5.6 punktuose, 6.1 punkto c papunktyje bei 6.4 punkto b papunktyje nurodytą veiklą, kuriai netaikoma Direktyva 2008/1/EB, ir 6.10 bei 6.11 punktuose nurodytą veiklą, kurie yra eksploatuojami iki … (32), valstybės narės taiko pagal 80 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo … (43).

3.   30 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kurą deginantiems įrenginiams valstybės narės nuo 2016 m. sausio 1 d. taiko pagal 80 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus siekdamos laikytis III skyriaus ir V priedo nuostatų.

4.   33 straipsnio 3 dalyje nurodytiems kurą deginantiems įrenginiams valstybės narės nebetaiko Direktyvos 2001/80/EB nuostatų po … (32).

5.   Kurą deginantiems įrenginiams, kurie bendrai degina atliekas, VI priedo 4 dalies 3.1 punktas taikomas iki:

6.   VI priedo 4 dalies 3.2 punktas taikomas bendrai kurą deginantiems įrenginiams nuo:

7.   58 straipsnis taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d. Iki tos dienos medžiagos ar mišiniai, kuriuose yra lakiųjų organinių junginių, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 klasifikuojamų kaip kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai, ir kurie dėl to priskiriami pavojingumo frazėms H340, H350, H350i, H360D ar H360F arba turi būti jomis pažymėti arba rizikos frazėms R45, R46, R49, R60 ar R61 arba turi būti jomis pažymėti, kiek įmanoma ir per kuo trumpesnį laiką turi būti pakeisti mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais.

8.   59 straipsnio 5 dalis taikoma nuo 2015 m. birželio 1 d. Iki tos dienos lakiųjų organinių junginių, kurie priskiriami pavojingumo frazėms H340, H350, H350i, H360D ar H360F arba turi būti jomis pažymėti arba rizikos frazėms R45, R46, R49, R60 ar R61 arba turi būti jomis pažymėti arba halogenintų lakiųjų organinių junginių, kurie priskiriami pavojingumo frazėms H341 ar H351 arba turi būti jomis pažymėti arba rizikos frazėms R40 ar R68 arba turi būti jomis pažymėti, išmetimas, kiek tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kontroliuojamas ribojimo sąlygomis, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką, ir neviršija atitinkamų VII priedo 4 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

9.   VII priedo 4 dalies 2 punktas taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d. Iki tos dienos halogenintų lakiųjų organinių junginių, kuriems priskiriami pavojingumo frazėms H341 ar H351 arba turi būti jomis pažymėti, arba rizikos frazėms R40 ar R68 arba turi būti jomis pažymėti, išmetimo atvejais, kai junginių, dėl kurių taikomos pavojingumo frazės H341 arba H351 arba taikomas ženklinimas R40 ar R68, debito masės suma yra didesnė arba lygi 100 g/h, laikomasi išmetamų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 20 mg/Nm3. Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

83 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

84 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

(1)  OL C 182, 2009 8 4, p. 46.

(2)  OL C 325, 2008 12 19, p. 60.

(3)  2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), … m. … d. Tarybos pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … m. … d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 54, 1978 2 25, p. 19.

(5)  OL L 378, 1982 12 31, p. 1.

(6)  OL L 409, 1992 12 31, p. 11.

(7)  OL L 85, 1999 3 29, p. 1.

(8)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(9)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1.

(10)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(11)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(12)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(13)  OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

(14)  OL L 10, 1997 1 14, p. 13.

(15)  OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(16)  OL L 309, 2001 11 27, p. 22.

(17)  OL L 33, 2006 2 4, p. 1.

(18)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(19)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(20)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(21)  OL L 125, 2009 5 21, p. 75.

(22)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(23)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(24)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(25)  OL L 303, 1990 10 31, p. 6.

(26)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

(27)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(28)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, pakeičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(29)  OL L 143, 2004 4 30, p. 87.

(30)  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(31)  OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

(32)  OL: dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(33)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(34)  OL: treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(35)  OL: šios direktyvos įsigaliojimo diena.

(36)  OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(37)  OL: 6 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(38)  OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

(39)  OL L 121, 1999 5 11, p. 13.

(40)  OL L 190, 2006 7 12, p. 1.

(41)  OL L 136, 2007 5 29, p. 33.

(42)  OL: penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(43)  OL: 54 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.