PRIEDAS

BENDROSIOS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KOMPETENCIJOS

EUROPOS ORIENTACINIAI METMENYS

Padėtis ir tikslai

Kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje.

Kiekvienas turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai. Tai, be kita ko, teisė į paramą ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant.

Šie principai įtvirtinti Europos socialinių teisių ramstyje.

Sparčiai kintančiame ir glaudžiai tarpusavyje susijusiame pasaulyje kiekvienam žmogui reikės įgyti įvairių įgūdžių ir kompetencijų ir juos nuolat tobulinti visą gyvenimą. Šiuose orientaciniuose metmenyse apibrėžtomis bendrosiomis kompetencijomis siekiama sukurti pagrindą, padėsiantį siekti lygesnės ir demokratiškesnės visuomenės. Jos atitinka įtraukaus ir tvaraus augimo, socialinės sanglaudos ir tolesnio demokratinės kultūros plėtojimo poreikį.

Pagrindiniai orientacinių metmenų tikslai yra šie:

a)	nustatyti ir apibrėžti bendrąsias kompetencijas, būtinas įsidarbinamumui, asmeniniam pasitenkinimui ir sveikatai, aktyviam ir atsakingam pilietiškumui ir socialinei įtraukčiai;

b)	sukurti Europos orientacinę priemonę, skirtą politikos formuotojams, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, švietimo specialistams, profesinio orientavimo specialistams, darbdaviams, valstybinėms užimtumo tarnyboms ir patiems besimokantiems asmenims;

c)	remti Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens pastangas siekiant paskatinti kompetencijų ugdymą mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Bendrosios kompetencijos

Šioje rekomendacijoje kompetencijos apibrėžiamos kaip žinių, įgūdžių ir nuostatų derinys, kuriame:

d)	žinias sudaro faktai ir skaičiai, sąvokos, idėjos ir teorijos, kurie jau yra sukurti ir nustatyti ir kuriais grindžiamas tam tikros srities ar dalyko išmanymas;

e)	įgūdžiai apibrėžiami kaip gebėjimas ir pajėgumas vykdyti procesus ir naudotis turimomis žiniomis rezultatams pasiekti;

f)	nuostatos apibrėžiamos kaip nusiteikimas ir požiūris, kurio laikomasi imantis veiksmų ar reaguojant į idėjas, asmenis ar situacijas.

Bendrosios kompetencijos – tai kiekvieno asmens asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, įsidarbinamumui, socialinei įtraukčiai, darnaus gyvenimo būdui, sėkmingam gyvenimui taikiose visuomenėse, gebėjimui gyventi rūpinantis sveikata ir aktyviam pilietiškumui reikalingos kompetencijos. Jos ugdomos mokymosi visą gyvenimą – nuo ankstyvosios vaikystės visą suaugusiojo gyvenimą – kontekste formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdais visuose kontekstuose, be kita ko, šeimoje, mokykloje, darbo vietoje, kaimynystėje ir kitose bendruomenėse.

Visos bendrosios kompetencijos laikomos vienodai svarbiomis; kiekviena iš jų padeda sėkmingai gyventi visuomenėje. Kompetencijomis galima naudotis įvairiuose kontekstuose ir įvairiai jas derinant. Jos iš dalies sutampa ir yra tarpusavyje susijusios; vienoje srityje svarbūs kompetencijos aspektai stiprina kitos srities kompetenciją. Tokie įgūdžiai, kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, komandinis darbas, bendravimo ir derybų įgūdžiai, analizės įgūdžiai, kūrybiškumas ir tarpkultūriniai įgūdžiai, yra neatsiejama visų bendrųjų kompetencijų dalis.

Orientaciniuose metmenyse nustatytos aštuonios bendrosios kompetencijos:

—	raštingumo kompetencija,

—	daugiakalbystės kompetencija,

—	matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija,

—	skaitmeninė kompetencija,

—	asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija,

—	pilietiškumo kompetencija,

—	verslumo kompetencija,

—	kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija.

1.   Raštingumo kompetencija

Raštingumas – tai gebėjimas nustatyti, suprasti, reikšti, kurti ir aiškinti sąvokas, jausmus, faktus ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma, naudojantis įvairių dalykų ir kontekstų vaizdo, garso ir skaitmenine medžiaga. Tai gebėjimas veiksmingai, tinkamai ir kūrybiškai bendrauti ir užmegzti ryšį su kitais.

Raštingumo ugdymas yra tolesnio mokymosi ir kalbinio bendravimo pagrindas. Priklausomai nuo aplinkybių raštingumo kompetenciją galima ugdyti gimtąja kalba, mokymo kalba ir (arba) šalies ar regiono oficialiąja kalba.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Ši kompetencija apima mokėjimą skaityti ir rašyti ir tinkamai suprasti raštu pateiktą informaciją, todėl tam būtina, kad asmuo išmanytų žodyną, funkcinę gramatiką ir kalbos funkcijas. Ji apima pagrindinių verbalinės sąveikos, įvairių literatūrinių ir neliteratūrinių tekstų tipų ir skirtingų kalbos stilių ir funkcinių stilių pagrindinių požymių išmanymą.

Asmuo taip pat turėtų gebėti žodžiu ir raštu bendrauti įvairiose situacijose, stebėti savo komunikaciją ir pritaikyti ją prie situacijos. Be to, ši kompetencija apima gebėjimus atskirti ir naudoti skirtingų tipų šaltinius, ieškoti informacijos, ją rinkti ir apdoroti, naudotis pagalbinėmis priemonėmis, žodžiais ir raštu formuluoti argumentus ir įtikinamai juos dėstyti atsižvelgiant į kontekstą. Ji apima kritinį mąstymą ir gebėjimą vertinti informaciją ir su ja dirbti.

Teigiama nuostata raštingumo atžvilgiu apima pasirengimą dalyvauti kritiškame ir konstruktyviame dialoge, estetinių savybių įvertinimą ir domėjimąsi bendravimu su kitais. Tai reiškia poveikio, kurį kalba daro kitiems asmenims, suvokimą ir būtinybę suprasti ir teigiamai bei socialiai atsakingai vartoti kalbą.

2.   Daugiakalbystės kompetencija (1)

Šia kompetencija apibrėžiamas gebėjimas bendraujant tinkamai ir veiksmingai vartoti įvairias kalbas. Ją ir raštingumą sudarančių įgūdžių aspektai labai panašūs: ji yra grindžiama gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma (klausant, kalbant, skaitant ir rašant) atitinkamoje visuomenės ir kultūros kontekstų skalėje pagal kiekvieno asmens norus ar poreikius. Kalbų kompetencijos apima istorinį aspektą ir tarpkultūrines kompetencijas. Ji priklauso nuo gebėjimo atlikti tarpininko vaidmenį skirtingų kalbų ir medijų atveju, kaip nurodyta Bendroje Europos orientacinėje sistemoje. Atitinkamais atvejais ji gali apimti gimtosios kalbos mokėjimo kompetencijų išlaikymą ir tolesnį plėtojimą, taip pat šalies oficialiosios (-iųjų) kalbos (-ų) išmokimą (2).

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Šiai kompetencijai išsiugdyti reikia išmanyti įvairių kalbų žodyną ir funkcinę gramatiką bei pagrindinius verbalinės sąveikos tipus ir kalbų funkcinius stilius. Svarbu išmanyti visuomenėje įsigalėjusią tvarką, kultūrinius aspektus ir kalbų variantiškumą.

Svarbiausi šios kompetencijos įgūdžiai – tai gebėjimas suprasti žodžiu perduodamą žinią, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, skaityti, suprasti ir rengti tekstus, atsižvelgiant į skirtingą įvairių kalbų mokėjimo lygį, pagal asmens poreikius. Asmuo turėtų gebėti tinkamai naudotis priemonėmis ir visą gyvenimą mokytis kalbų formaliojo, neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdais.

Teigiama nuostata apima kultūrų įvairovės branginimą, domėjimąsi įvairiomis kalbomis ir tarpkultūrine komunikacija bei smalsumą jų atžvilgiu. Tai taip pat reiškia, kad atsižvelgiama į kiekvieno asmens individualias kalbines aplinkybes, įskaitant tiek pagarbą mažumų atstovų ir (arba) migrantų kilmės asmenų gimtosioms kalboms, tiek supratimą, kad šalies oficialioji kalba yra bendras sąveikos pagrindas.

3.   Matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija

A.

Matematinė kompetencija – gebėjimas vystyti ir taikyti matematinį mąstymą ir įžvalgą sprendžiant įvairias kasdienes problemas. Ugdant gebėjimą gerai skaičiuoti, pabrėžiamas procesas, veikla ir žinios. Matematinė kompetencija skirtingu mastu apima gebėjimą ir norą naudoti matematinius mąstymo ir išraiškos būdus (formules, modelius, konstruktus, diagramas, schemas).

B.

Gamtos mokslų kompetencija – gebėjimas ir noras gamtos pasaulį aiškinti naudojantis taikomomis žiniomis ir metodika, įskaitant stebėjimą ir eksperimentavimą, siekiant iškelti klausimus ir daryti įrodymais grindžiamas išvadas. Technologijų ir inžinerijos kompetencijos suvokiamos kaip šių žinių ir metodų taikymas atsižvelgiant į suvoktus žmogaus norus ar poreikius. Gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencijos apima žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimą ir piliečio asmeninę atsakomybę.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

A.

Būtinos matematikos žinios – geras skaičių, matavimo vienetų ir struktūrų, pagrindinių operacijų ir pagrindinių matematinių išraiškų mokėjimas, matematinių terminų ir sąvokų išmanymas bei klausimų, į kuriuos galima atsakyti remiantis matematika, supratimas. Asmuo turėtų gebėti taikyti pagrindinius matematinius principus ir procesus kasdieniame gyvenime tiek buityje, tiek darbe (pvz., finansiniai įgūdžiai), taip pat sekti ir vertinti argumentų sekas. Asmuo turėtų gebėti mąstyti matematiškai, suprasti matematinius įrodymus ir bendrauti matematikos kalba bei naudotis tinkamomis pagalbos priemonėmis, įskaitant statistinius duomenis ir diagramas, ir suprasti matematinius skaitmeninimo aspektus. Teigiama nuostata matematikos srityje yra pagrįsta pagarba tiesai ir noru ieškoti priežasčių bei vertinti jų pagrįstumą.

B.

Gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos srityje svarbiausios žinios apima pagrindinius gamtos pasaulio principus, pagrindines mokslo sąvokas, teorijas, principus ir metodus, technologijas, technologinius produktus ir procesus, taip pat mokslo, technologijų, inžinerijos ir apskritai žmogaus veiklos poveikio gamtos pasauliui suvokimą. Šios kompetencijos turėtų padėti asmeniui geriau suvokti mokslo teorijų, taikymo ir technologijų privalumus, apribojimus ir pavojus plačiajai visuomenei (kiek tai susiję su sprendimų priėmimu, vertybėmis, moraliniais klausimais, kultūra ir pan.). Įgūdžiai yra šie: mokslo kaip gamtos tyrinėjimo pasinaudojant specialiomis metodikomis, įskaitant stebėjimus ir kontroliuojamus eksperimentus, proceso suvokimas, gebėjimas pasitelkti loginį ir racionalų mąstymą siekiant patikrinti hipotezę ir pasirengimas atsisakyti savo įsitikinimų, kai jie prieštarauja naujiems eksperimentų rezultatams. Tai apima gebėjimą naudoti ir valdyti technologines priemones, mašinas ir mokslinius duomenis siekiant tikslo arba ieškant įrodymais paremto sprendimo ar išvados. Asmuo taip pat turėtų gebėti atpažinti esminius mokslinio tyrimo bruožus ir pristatyti išvadas bei pagrįsti, kodėl jos padarytos. Kompetencija apima nuostatą kritiškai vertinti ir būti smalsiam, domėjimąsi etikos klausimais, saugumo ir aplinkos tvarumo siekį, visų pirma kiek tai susiję su mokslo ir technologijų pažanga, darančia poveikį pačiam asmeniui, šeimai ir bendruomenei, ir globaliais klausimais.

4.   Skaitmeninė kompetencija

Skaitmeninė kompetencija apima patikimą, kritišką ir atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą mokymosi, darbo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime tikslais ir jų išmanymą. Ji apima gebėjimą naudotis informacija ir duomenimis, bendravimą ir bendradarbiavimą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninio turinio kūrimą (įskaitant programavimą), saugumą (įskaitant skaitmeninę gerovę ir su kibernetiniu saugumu susijusias kompetencijas), su intelektine nuosavybe susijusius klausimus, problemų sprendimą ir kritinį mąstymą.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Asmuo turėtų suvokti, kaip skaitmeninių technologijų naudojimas gali padėti bendrauti, būti kūrybiškam ir novatoriškam, taip pat suvokti technologijų teikiamas galimybes, jų ribotumą, poveikį ir riziką. Jis turėtų suprasti bendruosius su skaitmeninių technologijų raida susijusius principus, mechanizmus ir logiką ir išmanyti bazines įvairių prietaisų, programinės įrangos ir tinklų funkcijas ir naudojimo būdus. Asmuo turėtų kritiškai vertinti skaitmeninėmis priemonėmis teikiamos informacijos ir duomenų pagrįstumą, patikimumą ir poveikį ir suvokti teisės ir etikos principus, susijusius su skaitmeninių technologijų naudojimu.

Asmuo turėtų gebėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis siekdamas aktyvaus pilietiškumo ir socialinės įtraukties, bendradarbiavimo su kitais ir kūrybiškumo siekiant asmeninių, socialinių ar komercinių tikslų. Įgūdžiai yra šie: gebėjimas naudoti, rasti, filtruoti, vertinti, kurti ir programuoti skaitmeninį turinį ir juo dalytis. Asmuo turėtų gebėti tvarkyti ir apsaugoti informaciją, turinį, duomenis ir skaitmeninę tapatybę, taip pat atpažinti ir veiksmingai naudoti programinę įrangą, prietaisus, dirbtinio intelekto priemones ar robotus.

Dirbant su skaitmeninėmis technologijomis ir turiniu būtina vadovautis analitiška ir kritiška, tačiau kartu smalsia, atvira ir progresyvia nuostata jų raidos atžvilgiu. Taip pat būtinas etiškas, saugus ir atsakingas požiūris į tokių priemonių naudojimą.

5.   Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija

Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija – tai gebėjimas apmąstyti savo elgesį, veiksmingai valdyti laiką ir informaciją, konstruktyviai dirbti su kitais, išlikti atspariam ir valdyti savo mokymąsi ir karjerą. Ji apima gebėjimą įveikti netikrumą ir sudėtingumą, išmokti mokytis, palaikyti savo fizinę ir emocinę gerovę, išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą, gebėti rūpintis sveikata ir gyventi į ateitį orientuotą gyvenimą, būti empatiškam ir valdyti konfliktus įtraukiame ir palaikymo kontekste.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Siekiant sėkmingų tarpasmeninių santykių ir socialinio dalyvavimo labai svarbu suprasti skirtingose visuomenėse ir aplinkose visuotinai priimtinus elgesio kodeksus ir bendravimo taisykles. Siekiant išsiugdyti asmeninę, socialinę ir mokymosi mokytis kompetenciją taip pat būtina turėti žinių apie tai, kas sudaro sveiką protą, sveiką kūną ir sveiką gyvenseną. Tam reikia žinoti priimtiniausias mokymosi strategijas, suprasti, kokias kompetencijas reikia ugdytis, ir išmanyti įvairius būdus, kaip tą daryti, ir ieškoti prieinamų švietimo, mokymo ir karjeros galimybių ir orientavimo ar paramos.

Įgūdžiai yra šie: gebėjimas nustatyti savo pajėgumus, sutelkti dėmesį, įveikti sudėtingas užduotis, kritiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Tai apima gebėjimą mokytis ir dirbti tiek kartu su kitais, tiek savarankiškai, organizuoti savo mokymąsi ir atkakliai jį tęsti, vertinti mokymąsi ir dalytis jo rezultatais, prireikus kreiptis pagalbos ir veiksmingai valdyti savo karjerą ir socialinius ryšius. Asmuo turėtų būti atsparus ir gebėti įveikti netikrumą ir stresą. Jis turėtų gebėti konstruktyviai bendrauti įvairiose aplinkose, dirbti komandoje ir derėtis. Tai, be kita ko, reiškia gebėjimą parodyti toleranciją, išreikšti ir suprasti skirtingus požiūrius, kurti pasitikėjimą ir jausti empatiją.

Ši kompetencija grindžiama teigiama nuostata asmeninės, socialinės ir fizinės gerovės ir mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu. Ji taip pat grindžiama nuostata, kuriai būdingas bendradarbiavimas, atkaklumas ir sąžiningumas. Tai apima pagarbą kitų skirtingumui ir jų poreikiams ir pasirengimą atsisakyti išankstinių nuostatų ir siekti kompromiso. Asmuo turėtų gebėti apibrėžti ir nustatyti tikslus, motyvuoti save ir ugdyti atsparumą ir pasitikėjimą siekiant mokytis visą gyvenimą ir sėkmingai tai daryti. Į problemų sprendimą orientuota nuostata sustiprina tiek mokymosi procesą, tiek asmens gebėjimą įveikti kliūtis ir keistis. Tai apima norą pritaikyti ankstesnę mokymosi bei gyvenimo patirtį ir smalsumą ieškant galimybių mokytis bei mokantis įvairiose gyvenimo situacijose.

6.   Pilietiškumo kompetencija

Pilietiškumo kompetencija – tai gebėjimas veikti kaip atsakingam piliečiui ir visapusiškai dalyvauti pilietiniame ir visuomenės gyvenime suprantant socialines, ekonomines, teisines ir politines sąvokas ir struktūras, įvykius pasaulyje ir tvarumo aspektus.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Pilietiškumo kompetencija grindžiama pagrindinių sąvokų ir reiškinių, susijusių su individu, grupe, darbo organizacijomis, visuomene, ekonomika ir kultūra, išmanymu. Tam reikia suvokti bendras Europos vertybes, išvardytas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tai apima žinias apie naujausius įvykius, taip pat kritinį požiūrį į pagrindinius šalies, Europos ir pasaulio istorijos įvykius. Be to, tai apima socialinių ir politinių judėjimų tikslų, vertybių ir politikos išmanymą, taip pat žinias apie tvarias sistemas, visų pirma klimato kaitą ir demografinius pokyčius pasaulio lygmeniu ir pagrindines jų priežastis. Itin svarbios yra žinios apie Europos integraciją, taip pat Europos ir pasaulio įvairovės ir kultūrinio tapatumo suvokimas. Tai apima supratimą apie Europos visuomenių daugiakultūrius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir tai, kaip šalies kultūrinis tapatumas daro poveikį Europos tapatumui.

Pilietiškumo kompetencijos įgūdžiai yra susiję su gebėjimu veiksmingai bendrauti su kitais asmenimis bendrojo ar visuomeninio intereso labui, įskaitant darnų visuomenės vystymąsi. Tai apima kritinio mąstymo ir konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžius, taip pat įgūdžius plėtoti argumentus ir konstruktyvų dalyvavimą bendruomenės veikloje, taip pat priimant sprendimus visais – nuo vietos ir nacionalinio iki Europos ir tarptautinio – lygmenimis. Tai taip pat apima gebėjimą naudotis tiek tradicinių, tiek naujų formų žiniasklaidos priemonėmis ir kritiškai jas vertinti bei su jomis sąveikauti, taip pat suvokti žiniasklaidos vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje.

Pagarba žmogaus teisėms kaip demokratijos pagrindui yra būtina siekiant suformuoti atsakingą ir konstruktyvią nuostatą. Konstruktyvus dalyvavimas apima norą dalyvauti demokratiniame sprendimų priėmimo procese visais lygmenimis ir pilietinėje veikloje. Tai apima socialinės ir kultūrų įvairovės, lyčių lygybės ir socialinės sanglaudos rėmimą, darnų gyvenimo būdą, taikos ir nesmurtinės kultūros propagavimą, pasirengimą gerbti kitų privatumą ir prisiimti atsakomybę už aplinką. Domėjimasis politine, socialine ir ekonomine raida, humanitariniais mokslais ir tarpkultūrine komunikacija yra būtinas siekiant būti pasirengusiam tiek įveikti išankstines nuostatas ir prireikus siekti kompromiso, tiek užtikrinti socialinį teisingumą bei sąžiningumą.

7.   Verslumo kompetencija

Verslumo kompetencija – tai gebėjimas imtis veiksmų, iškilus galimybėms ir remiantis idėjomis, ir paversti jas kitiems svarbiomis vertybėmis. Ji grindžiama kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu, iniciatyvumu, atkaklumu ir gebėjimu dirbti bendradarbiaujant siekiant planuoti ir valdyti projektus, turinčius kultūrinę, socialinę ar finansinę vertę.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Verslumo kompetencijai išsiugdyti reikia žinoti, kad esama įvairių aplinkybių ir galimybių paversti idėjas veiksmais vykdant asmeninę, socialinę ir profesinę veiklą, ir suvokti, kaip jos atsiranda. Asmuo turėtų žinoti ir suprasti projektų – tiek procesų, tiek išteklių – planavimo ir valdymo metodus. Jis turėtų išmanyti ekonomiką ir suvokti socialines ir ekonomines galimybes ir problemas, su kuriomis susiduria darbdavys, organizacija ar visuomenė. Jis taip pat turėtų suprasti etikos principus ir darnaus vystymosi iššūkius, taip pat suvokti savo paties pranašumus ir trūkumus.

Verslumo įgūdžiai grindžiami kūrybiškumu, kuriam būdinga vaizduotė, strateginis mąstymas, problemų sprendimas ir gebėjimas kritiškai ir konstruktyviai mąstyti vykstant dinamiškiems kūrybos procesams ir diegiant inovacijas. Jie apima gebėjimą dirbti savarankiškai ir bendradarbiaujant komandoje, sutelkti išteklius (žmones ir daiktus) ir palaikyti veiklą. Tai, be kita ko, apima gebėjimą priimti finansinius sprendimus, susijusius su išlaidomis ir verte. Itin svarbus yra gebėjimas veiksmingai bendrauti ir derėtis su kitais, įveikti netikrumą, neaiškumą ir riziką priimant pagrįstus sprendimus.

Verslumo nuostatai būdingas iniciatyvumas, tarpininkavimas, progresyvumas, drąsa ir atkaklumas siekiant tikslų. Tai apima norą motyvuoti kitus ir vertinti jų idėjas, empatiją, rūpinimąsi žmonėmis ir pasauliu ir atsakomybės prisiėmimą laikantis etiško požiūrio visais proceso etapais.

8.   Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija

Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija – supratimas ir atsižvelgimas į tai, kaip įvairiose kultūrose įvairiomis meno ir kitomis kultūros formomis kūrybiškai išreiškiamos ir perteikiamos idėjos ir prasmės. Tai susiję su siekiu suprasti, kurti ir išreikšti savo idėjas ir mintis apie savo vietą ar vaidmenį visuomenėje įvairiais būdais ir įvairiuose kontekstuose.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos

Šiai kompetencijai reikia išmanyti vietos, nacionalinę, regiono, Europos ir pasaulio kultūras ir raišką, įskaitant jų kalbas, paveldą, tradicijas ir kultūros produktus, taip pat suprasti, kaip tos raiškos formos gali turėti įtakos viena kitai ir asmens idėjoms. Tai apima supratimą apie įvairius idėjų perteikimo tarpusavyje būdus, kuriais naudojasi rašytinių, spausdintinių ir skaitmeninių tekstų, teatro, kino, šokio, žaidimų, meno ir dizaino, muzikos, ritualų, architektūros, įskaitant mišrias formas, autoriai, dalyviai ir auditorija. Reikia suvokti kintantį savo tapatumą ir kultūros paveldą pasaulyje, kuriam būdinga kultūrų įvairovė, taip pat kaip menas ir kitos kultūros formos gali padėti stebėti ir kartu formuoti pasaulį.

Įgūdžiai apima gebėjimą empatiškai išreikšti ir aiškinti metaforines ir abstrakčias idėjas, potyrius ir emocijas ir gebėjimą tai daryti įvairiomis meno ir kitomis kultūros formomis. Įgūdžiai taip pat apima gebėjimą nustatyti asmeninę, socialinę ar komercinę vertę sukuriančias galimybes ir jomis pasinaudoti pasitelkiant meno ir kitas kultūros formas ir gebėjimą dalyvauti kūrybos procesuose tiek savarankiškai, tiek kolektyviai.

Svarbu laikytis atviros nuostatos kultūros raiškos įvairovės atžvilgiu ir ją gerbti ir kartu laikytis etiško ir atsakingo požiūrio į intelektinę ir kultūrinę nuosavybę. Teigiama nuostata taip pat apima domėjimąsi pasauliu, atvirumą ir gebėjimą įsivaizduoti naujas galimybes ir norą dalyvauti kultūros veikloje.

Bendrųjų kompetencijų ugdymo rėmimas

Bendrosios kompetencijos – dinamiškas žinių, įgūdžių ir nuostatų derinys, būtinas besimokančio asmens raidai visą gyvenimą nuo pat vaikystės. Kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą suteikia galimybių visiems išsiugdyti bendrąsias kompetencijas, tad į kompetencijas orientuotus metodus galima taikyti visose švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą struktūrose.

Kalbant apie į kompetencijas orientuotą švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, nustatyti trys uždaviniai: įvairių mokymosi metodų ir kontekstų naudojimas; parama mokytojams ir kitiems švietimo specialistams; kompetencijų ugdymo vertinimas ir patvirtinimas. Siekiant išspręsti tuos uždavinius buvo nustatyti keli gerosios patirties pavyzdžiai.

a.   Mokymosi metodų ir aplinkos įvairovė

a)

Mokymosi procesą gali praturtinti tarpdalykinis mokymasis ir įvairių švietimo lygmenų, mokymo ir mokymosi procesų dalyvių, be kita ko iš darbo rinkos, partnerystė, taip pat, pavyzdžiui, holistinis požiūris į mokyklą, itin daug dėmesio skiriant bendradarbiavimu grindžiamam mokymui ir mokymuisi ir aktyviam besimokančių asmenų dalyvavimui ir sprendimų priėmimui. Be to, tarpdalykinis mokymasis gali sudaryti galimybes sustiprinti įvairių į mokymo programą įtrauktų dalykų sąsajas, taip pat tvirtai susieti tai, ko mokoma mokykloje, su pokyčiais ir aktualiais dalykais visuomenėje. Tarpsektorinis švietimo bei mokymo įstaigų ir išorės subjektų (kaip antai verslo, meno, sporto ir jaunimo bendruomenių atstovų, aukštojo mokslo ar mokslinių tyrimų įstaigų) bendradarbiavimas gali būti itin svarbus siekiant veiksmingai ugdyti kompetencijas.

b)

Pagrindinių įgūdžių įgijimą ir bendresnių kompetencijų ugdymą galima paskatinti akademinį mokymąsi sistemingai papildant socialiniu ir emociniu mokymusi, menais, sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, kurį praktikuojant rūpinamasi sveikata, į ateitį orientuotu ir fiziškai aktyviu gyvenimo būdu. Stiprinant asmenines, socialines ir mokymosi kompetencijas nuo pat vaikystės gali būti sukurtas pagrindas pagrindiniams įgūdžiams ugdyti.

c)

Taikant, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais ar projektais grindžiamus mokymosi metodus, mišrųjį mokymąsi, menais ir žaidimais grindžiamą mokymąsi galima padidinti motyvaciją ir pasiryžimą mokytis. Lygiai taip pat įvairių kompetencijų ugdymą galima paskatinti taikant eksperimentinio mokymosi, mokymosi darbo vietoje ir mokslinius metodus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse.

d)

Besimokantys asmenys, švietimo specialistai ir mokymo paslaugų teikėjai galėtų būti skatinami naudoti skaitmenines technologijas, kad patobulintų mokymąsi ir padėtų ugdyti skaitmenines kompetencijas. Pavyzdžiui, galima dalyvauti tokiose Sąjungos iniciatyvose, kaip „ES programavimo savaitė“. Naudojant įsivertinimo priemones, kaip antai SELFIE, būtų galima pagerinti švietimo, mokymo ir mokymosi paslaugų teikėjų skaitmeninius gebėjimus.

e)

Konkrečios galimybės įgyti verslumo patirties, stažuotės įmonėse arba verslininkų apsilankymai švietimo ir mokymo įstaigose, be kita ko, praktinė verslumo patirtis, pavyzdžiui, kūrybiniai iššūkiai, startuoliai, mokinių ar studentų vadovaujamos bendruomenės iniciatyvos, verslo imitavimas arba projektais grindžiamas verslumo mokymasis, galėtų būti itin naudingos ne tik jaunimui, bet ir suaugusiesiems ir mokytojams. Jaunimui galėtų būti suteikta galimybė mokantis mokykloje bent vieną kartą įgyti verslumo patirties. Mokyklų, bendruomenių ir įmonių partnerystė ir platformos vietos lygmeniu, ypač kaimo vietovėse, gali būti labai svarbios skleidžiant verslumo mokymą. Siekiant užtikrinti nuolatinę pažangą ir lyderystę itin svarbų vaidmenį galėtų atlikti tinkamas mokytojų ir mokyklų vadovų rengimas ir jiems teikiama parama.

f)	Daugiakalbystės kompetenciją galima ugdyti glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo, mokymo ir mokymosi srities struktūromis užsienyje, taikant švietimo specialistų ir besimokančių asmenų judumą ir naudojant „eTwinning“, EPALE ar panašius interneto portalus.

g)

Visiems besimokantiems asmenims, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius ar specialiųjų poreikių turinčius, būtų galima teikti adekvačią paramą įtraukiose struktūrose, kad jie išnaudotų savo potencialą švietimo srityje. Tokia parama galėtų būti kalbinė, akademinė ar socialinė ir emocinė pagalba, bendraamžių pagalba, užklasinė veikla, profesinis orientavimas arba materialinė parama.

h)	Siekiant geriau užtikrinti besimokančių asmenų kompetencijų ugdymo tęstinumą visą gyvenimą ir novatoriškų mokymosi metodų kūrimą, labai svarbus gali būti visų lygmenų švietimo, mokymo ir mokymosi struktūrų bendradarbiavimas.

i)	Švietimo ir mokymo sistemų, vietos bendruomenės partnerių ir darbdavių bendradarbiavimas, suderintas su formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi, gali prisidėti prie kompetencijų ugdymo ir palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat iš darbo rinkos į švietimo sistemą.

b.   Parama švietimo specialistams

a)	Pirminio švietimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo sistemoje įtvirtinus į kompetencijas orientuotus metodus, švietimo specialistams būtų padėta pakeisti mokymo ir mokymosi metodus savo aplinkoje ir kompetentingai juos įgyvendinti.

b)

Švietimo specialistams būtų galima padėti rengti jų srities į kompetencijas orientuotus metodus pasitelkiant darbuotojų mainus, tarpusavio mokymąsi ir tarpusavio konsultavimą ir užtikrinant tokio mokymosi organizavimo lankstumą ir autonomiškumą pasitelkiant tinklus, bendradarbiaujant ir suburiant specialistų bendruomenes.

c)	Švietimo specialistams būtų galima padėti kurti novatoriškus metodus, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir tinkamai naudotis naujomis technologijomis, įskaitant skaitmenines technologijas, siekiant mokymo ir mokymosi srityje taikyti į kompetencijas orientuotus metodus.

d)	Būtų galima teikti švietimo specialistų orientavimo paslaugas; sudarius galimybę naudotis kompetencijos centrų paslaugomis, tinkamomis priemonėmis ir medžiaga gali būti pagerinta mokymo kokybė ir patobulinti mokymosi metodai ir praktika.

c.   Kompetencijų ugdymo vertinimas ir patvirtinimas

a)	Bendrųjų kompetencijų aprašus būtų galima integruoti į mokymosi rezultatų metmenis, kurias galima papildyti tinkamomis atitinkamų lygmenų diagnostinio, ugdomojo ir baigiamojo vertinimo ir patvirtinimo priemonėmis (3).

b)	Skaitmeninėmis technologijomis visų pirma būtų galima labai prisidėti prie įvairių besimokančio asmens pažangos, be kita ko, mokantis verslumo, aspektų užfiksavimo.

c)

Būtų galima parengti įvairių bendrųjų kompetencijų vertinimo neformaliojo ir savaiminio mokymosi struktūrose metodų, be kita ko, susijusiose darbdavių, profesinio orientavimo specialistų ir socialinių partnerių veiklos srityse. Galimybė naudotis tokiais metodais turėtų būti suteikiama visiems, ypač menkų įgūdžių asmenims, kad jie būtų paskatinti toliau mokytis.

d)

Neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje pasiektų mokymosi rezultatų patvirtinimą būtų galima išplėsti ir labiau įtvirtinti laikantis Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, įskaitant įvairius patvirtinimo procesus. Be to, naudojant tokias priemones kaip „Europass“ ir „Youthpass“, kurios yra dokumentavimo ir įsivertinimo priemonės, galima paremti patvirtinimo procesą.

---

(1)  Europos Taryba apibrėždama asmenų kelių kalbų mokėjimo kompetencijas vartoja terminą „plurilingualism“, o Europos Sąjungos oficialiuose dokumentuose apibrėžiant tiek asmenų kompetencijas, tiek visuomenės situacijas vartojamas terminas „multilingualism“. Tai iš dalies susiję su sunkumais atskiriant sąvokas plurilingual ir multilingual kitose kalbose nei anglų ir prancūzų kalbos.

(2)  Tai taip pat apima klasikinių kalbų, pavyzdžiui senovės graikų ir lotynų kalbų, išmokimą. Klasikinės kalbos yra daugelio šiuolaikinių kalbų pagrindas, todėl jų mokėjimas gali palengvinti kalbų mokymąsi apskritai.

(3)  Pvz. Gebėjimų vertinimo pagalbinės medžiaga: Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema, Skaitmeninės kompetencijos metmenys, Verslumo kompetencijos metmenys ir PISA kompetencijų aprašai.