1.

Komisija ir Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras vieni kitiems praneša apie ketinimus vykdyti neatidėliotiną skiepijimą. Ypatingos skubos atveju pranešama apie priimtą sprendimą ir apie jo įgyvendinimo taisykles. Bet kuriuo atveju turi kuo skubiau būti surengtos konsultacijos su Jungtiniu veterinarijos komitetu.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

3.

Bendra etaloninė laboratorija snukio ir nagų ligos virusui nustatyti yra: The Pirbright Institute, Pirbright Laboratory, Ash Road, Pirbright, Surrey, GU24 0NF, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2003/85/EB XVI priede.

1.

Komisija ir Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras vieni kitiems praneša apie ketinimus vykdyti neatidėliotiną skiepijimą. Konsultacijos Jungtiniame veterinarijos komitete turi būti surengtos kuo skubiau.

2.

Prireikus ir pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 117 straipsnio 5 dalį Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras nustato techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatas dėl mėsos iš apsaugos ir priežiūros zonų ženklinimo ir perdirbimo.

3.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 121 straipsnį Šveicarija parengia klasikinio kiaulių maro naikinimo tarp laukinių kiaulių planą, vadovaudamasi Direktyvos 2001/89/EB 15 ir 16 straipsniais.

4.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

5.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2001/89/EB 21 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

6.

Jei reikia, pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 89 straipsnio 2 dalį Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras, vadovaudamasis Komisijos sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriumi, nustato techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatas dėl serologinio kiaulių tyrimo apsaugos ir priežiūros zonose (3).

7.

Bendra etaloninė klasikinio kiaulių maro tyrimo laboratorija yra: Institut für Virologie der Tierärztlichen Hochschule Hannover, 15 Bünteweg 17, 30559 Hannover, Vokietija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2001/89/EB IV priede.

1.

Europos Sąjungos etaloninė afrikinio kiaulių maro tyrimo laboratorija yra: Centro de Investigación en Sanidad Animal, 28130 Valdeolmos, Madrid, Ispanija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2002/60/EB V priede.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

3.

Jei reikia, pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 89 straipsnio 2 dalį Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras, vadovaudamasis Komisijos sprendimo 2003/422/EB (5) nuostatomis, nustato techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro diagnostikos tvarkos.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2002/60/EB 20 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Tais atvejais, kai Šveicarijoje išplinta itin sunki epizootinė liga, Jungtinis veterinarijos komitetas surengia posėdį susidariusiai padėčiai aptarti. Kompetentingos Šveicarijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į šio aptarimo rezultatus, įsipareigoja imtis reikiamų priemonių.

2.

Bendra etaloninė afrikinės arklių ligos tyrimo laboratorija yra: Laboratorio de Sanidad y Producción Animal, Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación, 28110 Algete, Madrid, Ispanija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 92/35/EEB III priede.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/35/EEB 16 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

4.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nenumatytų atvejų planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

1.

Europos Sąjungos etaloninė paukščių gripo tyrimo laboratorija yra: Animal Health and Veterinary Laboratory Agency AHVLA Corporate Headquarters (Weybridge), Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey, KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2005/94/EB VII priedo 2 punkte.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2005/94/EEB 60 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Europos Sąjungos etaloninė Niukaslo ligos tyrimo laboratorija yra: Animal Health and Veterinary Laboratory Agency AHVLA Corporate Headquarters (Weybridge), Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey, KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 92/66/EEB V priede.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už Direktyvos 92/66/EEB 17 ir 19 straipsniuose nurodytos informacijos pateikimą.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/66/EEB 22 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Šiuo metu plokščiosios austrės Šveicarijoje neauginamos. Bonamiozės arba marteiliozės atsiradimo atveju Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras, vadovaudamasis Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsniu, įsipareigoja imtis Europos Sąjungos taisykles atitinkančių reikiamų neatidėliotinų priemonių.

2.

Kovodama su žuvų ir moliuskų ligomis Šveicarija taiko Potvarkį dėl epizootinių ligų, ypač jo 61 straipsnį (Subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsnius (Bendros kovos su ligomis priemonės), 277–290 straipsnius (Konkrečios kovos su vandens gyvūnų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija) ir 291 straipsnį (Epizootinės ligos, kurias reikia stebėti).

3.

Europos Sąjungos etaloninė vėžiagyvių ligų tyrimo laboratorija yra Centre for Environment, Fisheries & Aquaculture Science (CEFAS), Weymouth Laboratory, Jungtinė Karalystė. Europos Sąjungos etaloninė žuvų ligų tyrimo laboratorija yra National Veterinary Institute, Technical University of Denmark, Hangøvej 2, 8200 Århus, Danija. Europos Sąjungos etaloninė moliuskų ligų tyrimo laboratorija yra Laboratoire IFREMER, BP 133, 17390 La Tremblade, Prancūzija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodytos laboratorijos vykdo pagal savo įgaliojimus. Šių laboratorijų funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2006/88/EB VI priedo I dalyje.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2006/88/EB 58 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Europos Sąjungos etaloninė užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) tyrimo laboratorija yra: Animal Health and Veterinary Laboratory Agency AHVLA Corporate Headquarters (Weybridge), Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey, KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo B skyriuje.

2.

Pagal Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą kovos su USE priemonėms įgyvendinti.

3.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 12 straipsnį Europos Sąjungos valstybėse narėse kiekvieno gyvūno, įtariamo užsikrėtusio užkrečiamąja spongiformine encefalopatija, judėjimas oficialiai apribojamas, kol nebus žinomi kompetentingos institucijos atliekamo klinikinio ir epidemiologinio tyrimo rezultatai, arba gyvūnas nužudomas, kad oficialiai prižiūrint laboratorijoje būtų atlikta analizė.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 179b ir 180a straipsnius Šveicarija draudžia skersti gyvūnus, įtariamus užsikrėtusius užkrečiamąja spongiformine encefalopatija. Įtariami užsikrėtę gyvūnai turi būti nužudomi be kraujo praliejimo ir sudeginami, jų smegenys turi būti ištirtos Šveicarijos etaloninėje USE laboratorijoje.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 10 straipsnį Šveicarijoje galvijai identifikuojami naudojant vieningą, aiškią ir nuolatinę identifikacijos sistemą, kuri padeda surasti jų motinines pateles ir kilmės bandą, bei nustatyti, kad jie nėra įtariamų užsikrėtus ar užsikrėtusių galvijų spongiformine encefalopatija patelių palikuonys.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 179c straipsnį Šveicarija vėliausiai gamybos etapo pabaigoje paskerdžia GSE užsikrėtusius galvijus, visus galvijus, atsivestus per vienerius metus iki užkrėsto gyvūno gimimo ir per vienerius metus po tokio gyvūno gimimo, kurie nurodytu laikotarpiu buvo bandos dalis, taip pat visus tiesioginius užkrėstų karvių palikuonis, atsivestus per dvejus metus iki ligos nustatymo.

4.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 180b straipsnį Šveicarija paskerdžia skrepio liga užsikrėtusias avis ir ožkas, jų motinines pateles, užsikrėtusių motininių patelių tiesioginius palikuonis ir visas kitas bandos avis ir ožkas, išskyrus:

Išskirtiniais atvejais, kai tam tikros veislės atstovų yra nedaug, visa banda neturi būti skerdžiama. Tokiu atveju dvejus metus yra vykdoma oficiali veterinarinė bandos priežiūra. Per šį laikotarpį, du kartus per metus yra atliekami klinikiniai bandos tyrimai. Jeigu per šį laikotarpį gyvūnai yra skerdžiami, jų galvos, įskaitant jų tonziles, yra tiriamos Šveicarijos etaloninėje USE laboratorijoje.

Šios priemonės yra tikslinamos atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos priežiūros rezultatus. Priežiūros laikotarpis yra pirmiausia pratęsiamas, jeigu bandoje nustatomi nauji ligos atvejai.

Jeigu avims arba ožkoms yra nustatoma GSE, Šveicarija įsipareigoja taikyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytas priemones.

5.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnį Europos Sąjungos valstybės narės draudžia perdirbtais gyvūniniais baltymais šerti ūkyje laikomus, penimus ar maistui auginamus gyvūnus. Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvūniniais baltymais griežtai draudžiama šerti atrajotojus.

Pagal Potvarkio dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) 27 straipsnį Šveicarija visiškai uždraudė šerti gyvūniniais baltymais ūkyje auginamus gyvūnus.

6.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnį ir pagal nurodyto reglamento III priedo A skyrių Europos Sąjungos valstybės narės kasmet vykdo GSE stebėsenos programą. Šis planas apima visų vyresnių nei 24 mėn. galvijų, kurie esant būtinybei buvo paskersti, nugaišo ūkyje arba per ante mortem patikrinimą buvo nustatyti sergančiais, ir visų vyresnių nei 30 mėn. žmonių maistui paskerstų gyvūnų greitąjį GSE tyrimą.

Šveicarijos atliekami greitieji GSE tyrimai yra išvardyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001/EB X priedo C skyriuje.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 176 straipsnį Šveicarija privalo atlikti visų vyresnių nei 48 mėn. nugaišusių arba kitais nei skerdimas tikslais nužudytų galvijų, taip pat į skerdyklą atvežtų sergančių ar sužeistų galvijų greitąjį GSE tyrimą.

7.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnį ir pagal nurodyto reglamento III priedo A skyrių Europos Sąjungos valstybės narės kasmet vykdo skrepio ligos stebėsenos programą.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 177 straipsnį Šveicarija nustatė vyresnių nei 12 mėn. avių ir ožkų USE stebėsenos programą. Gyvūnai, kurie esant būtinybei buvo paskersti, nugaišo ūkyje arba per ante mortem patikrinimą buvo nustatyti sergančiais, ir visi žmonių maistui paskersti gyvūnai buvo tiriami nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2005 m. liepos mėn. Kadangi visų tirtų mėginių rezultatai dėl GSE buvo neigiami, stebėsenos tikslais toliau imami mėginiai iš klinikiniu požiūriu įtarimą sukėlusių, esant būtinybei paskerstų ir ūkyje nugaišusių gyvūnų.

Jungtinis veterinarijos komitetas persvarstys avių ir ožkų USE stebėseną reglamentuojančių teisės aktų panašumo pripažinimą.

8.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnyje, III priedo B skyriuje ir IV (3.III) priede nurodytos informacijos pateikimą.

9.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 21 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. ir vėliau pagal 2004 m. lapkričio 10 d. Potvarkį dėl išmokų šalutinių gyvūninių produktų šalinimo išlaidoms padengti (RS 916.407) Šveicarija pradėjo teikti finansines paskatas ūkiams, kuriuose buvo atsivesti galvijai, ir skerdykloms, kuriose galvijai skerdžiami, jeigu šie ūkiai ir skerdyklos laikosi galiojančiuose teisės aktuose nustatytos gyvūnų judėjimo deklaravimo tvarkos.

2.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 8 straipsnį ir nurodyto reglamento XI priedo 1 punktą Europos Sąjungos valstybės narės šalina ir naikina nurodytas pavojų keliančias medžiagas (toliau – NPKM).

Į galvijų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą įeina vyresnių nei 12 mėn. galvijų kaukolė, išskyrus apatinį žandikaulį, įskaitant galvos smegenis ir akis, bei stuburo smegenys; vyresnių nei 24 mėn. galvijų stuburas, išskyrus uodegos slankstelius, keterines ir skersines kaklo, krūtinės ir juosmens slankstelių ataugas, vidurinio kryžkaulio skiauterę ir kryžkaulio sparnus, bet įskaitant stuburo mazgus ir stuburo smegenis; įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnaplėvė.

Į avių ir ožkų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą įtraukta vyresnių nei 12 mėn. arba tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai priešakiniai dantys, avių ir ožkų kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, tonzilės ir stuburo smegenys, bei įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnis ir klubinė žarna.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 179d straipsnį ir pagal Potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų 4 straipsnį Šveicarija pradėjo vykdyti NPKM pašalinimo iš pašarų ir maisto grandinių politiką. Į galvijų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą visų pirma įtrauktas vyresnių nei 30 mėn. galvijų stuburas ir įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnaplėvė.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 180c straipsnį ir pagal Potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų 4 straipsnį Šveicarija pradėjo vykdyti NPKM pašalinimo iš pašarų ir maisto grandinių politiką. Į avių ir ožkų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą visų pirma įtrauktos vyresnių nei 12 mėn. arba tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai priešakiniai dantys, avių ir ožkų kaukolės ertmės smegenys, stuburo smegenys kartu su kietuoju smegenų dangalu ir tonzilės, bei įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnis ir klubinė žarna.

3.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (11) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 142/2011 (12) nustatytos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pagal Potvarkio dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo 22 straipsnį Šveicarija sudegina 1 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant NPKM ir ūkyje nugaišusius gyvūnus.

1.

Europos Sąjungos etaloninė mėlynojo liežuvio ligos tyrimo laboratorija yra: The Pirbright Institute, Pirbright Laboratory, Ash Road, Pirbright, Surrey, GU24 0NF, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 2000/75/EB II priedo B skyriuje.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2000/75/EEB 17 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos yra šios:

2.

Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodytos laboratorijos vykdo pagal savo įgaliojimus. Šių laboratorijų funkcijos ir uždaviniai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 (15).

3.

Šveicarija kasmet iki gegužės mėn. pabaigos Komisijai siunčia zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir atsparumo mikrobams tendencijų ir šaltinių ataskaitą ir pateikia praėjusiais metais pagal Direktyvos 2003/99/EB 4, 7 ir 8 straipsnius surinktus duomenis. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 3 straipsnio 2 dalies b punkte. Komisija šią ataskaitą siunčia Europos maisto saugos tarnybai, kad būtų paskelbta zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir atsparumo mikrobams tendencijų ir šaltinių Europos Sąjungoje suvestinė ataskaita.

1.

Direktyvos 92/119/EEB 6 straipsnyje nurodytais atvejais informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Bendra etaloninė vezikulinės kiaulių ligos tyrimo laboratorija yra: The Pirbright Institute, Pirbright Laboratory, Ash Road, Pirbright, Surrey, GU24 0NF, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodyta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 92/119/EEB III priede.

3.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastos padėties planą. To plano taikymo procedūra pateikta Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro patvirtintose techninėse įgyvendinimo taisyklėse Nr. 95/65.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/119/EEB 22 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 301 straipsnio pirmos pastraipos i punktą kantono veterinaras išduoda leidimus auginimo vienetams, turgavietėms ir kitoms įmonėms ar renginiams, panašiems į tuos, kurie apibrėžti Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnyje. Taikydama šį priedą, pagal Direktyvos 64/432/EEB 11, 12 ir 13 straipsnių nuostatas Šveicarija sudaro šių patvirtintų surinkimo centrų, vežėjų ir prekybininkų sąrašą.

2.

Direktyvos 64/432/EEB 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 64/432/EEB A priedo II dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus dėl galvijų bruceliozės. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandos oficialiai neužkrėstos brucelioze, statusą, Šveicarija įsipareigoja vykdyti šiuos reikalavimus:

Išsami informacija apie tyrimų, atliktų bandoms, teigiamus rezultatus bei epidemiologinė ataskaita pateikiami Jungtiniam veterinarijos komitetui. Jeigu Šveicarija nebesilaiko kurio nors iš Direktyvos 64/432/EEB A priedo II dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, siekiant persvarstyti šios dalies nuostatas.

4.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 64/432/EEB A priedo I dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus dėl galvijų tuberkuliozės. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose tuberkuliozė oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja vykdyti šiuos reikalavimus:

Išsami informacija apie užsikrėtusias bandas ir epidemiologinė ataskaita pateikiamos Jungtiniam veterinarijos komitetui. Jeigu Šveicarija nebesilaiko kurio nors iš Direktyvos 64/432/EEB A priedo II dalies 4 punkto pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, siekiant persvarstyti šios dalies nuostatas.

5.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 64/432/EEB D priedo I skyriaus F dalyje nustatytus reikalavimus dėl enzootinės galvijų leukozės. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandos oficialiai neužkrėstos enzootine galvijų leukoze statusą, Šveicarija įsipareigoja vykdyti šiuos reikalavimus:

Nustačius, kad enzootine galvijų leukoze yra užsikrėtę 0,2 % bandų, Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras nedelsdamas apie tai praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, siekiant persvarstyti šios dalies nuostatas.

6.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarijoje infekcinis galvijų rinotracheitas oficialiai neaptiktas. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose ši liga oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja vykdyti šiuos reikalavimus:

Remiantis pripažintu Šveicarijos statusu, Sprendimas 2004/558/EB (2) taikomas mutatis mutandis.

Pasikeitus kurioms nors sąlygoms, kuriomis pagrįstas šio statuso pripažinimas, Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, kad būtų persvarstytos šios dalies nuostatos.

7.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarijoje Aujeskio liga oficialiai neaptikta. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose ši liga oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja vykdyti šiuos reikalavimus:

Remiantis pripažintu Šveicarijos statusu, Komisijos Sprendimo 2008/185/EB (3) nuostatos taikomos mutatis mutandis.

Pasikeitus kurioms nors sąlygoms, kuriomis pagrįstas šio statuso pripažinimas, Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, siekiant persvarstyti šios dalies nuostatas.

8.

Jungtinis veterinarijos komitetas kuo skubiau apsvarstys klausimą dėl galimų papildomų garantijų, susijusių su užkrečiamu kiaulių gastroenteritu (TGE) ir kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromu (PRRS). Komisija informuoja Federalinį maisto saugos ir veterinarijos reikalų biurą apie tai, kaip toliau sprendžiamas šis klausimas.

9.

Ciuricho universiteto Veterinarinės bakteriologijos institutas yra atsakingas už oficialius tuberkulino tyrimus Šveicarijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB B priedo 4 punkte.

10.

Zoonozių, bakterinių gyvūnų ligų ir atsparumo antibiotikams centras (ZOBA) yra atsakingas už oficialius antigenų (bruceliozės) tyrimus Šveicarijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB C priedo 4 punkte.

11.

Kartu su galvijais ir kiaulėmis, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 64/432/EEB F priede pateiktus pavyzdžius. Taikytini šie patikslinimai:

12.

Taikant šį priedą, kartu su galvijais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, pateikiami papildomi veterinarijos sertifikatai, kuriuose pateikiamos tokios deklaracijos apie gyvūnų sveikumą:

1.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 91/68/EEB 11 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

Jei atsiranda ar paaštrėja avių ir ožkų bruceliozės protrūkis, Šveicarija informuoja Jungtinį veterinarijos komitetą, kad atsižvelgiant į įvykių raidą būtų imtasi būtinų priemonių.

2.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarijoje avys ir ožkos oficialiai neužkrėstos brucelioze. Siekdama išlaikyti šį statusą, Šveicarija įsipareigoja įgyvendinti Direktyvos 91/68/EEB A priedo 1 skyriaus II dalies 2 punkte nustatytas priemones.

3.

Kartu su avimis ir ožkomis, kuriomis prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 91/68/EEB E priede pateiktus pavyzdžius.

1.

Taikant Direktyvos 2009/156/EB 3 straipsnį, informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Taikant Direktyvos 2009/156/EB 6 straipsnį, informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2009/156/EB 10 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

4.

Direktyvos 2009/156/EB II ir III priedų nuostatos Šveicarijai taikomos mutatis mutandis.

1.

Taikant Direktyvos 2009/158/EB 3 straipsnį, pripažįstama, kad Šveicarija turi priemonių, kurių ji ketina imtis savo įmonėms patvirtinti, planą.

2.

Pagal Direktyvos 2009/158/EB 4 straipsnį Šveicarijos nacionalinė etaloninė laboratorija yra Berno universiteto Veterinarijos bakteriologinis institutas.

3.

Direktyvos 2009/158/EB 8 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nustatytas laikymo įmonėje reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

4.

Jei perinti skirtus kiaušinius ketinama siųsti į Europos Sąjungą, Šveicarijos institucijos įsipareigoja laikytis Komisijos reglamente (EB) Nr. 617/2008 nustatytų ženklinimo taisyklių (7).

5.

Direktyvos 2009/158/EB 10 straipsnio a punkte nustatytas laikymo įmonėje reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

6.

Direktyvos 2009/158/EB 11 straipsnio a punkte nustatytas laikymo įmonėje reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

7.

Direktyvos 2009/158/EB 14 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas laikymo įmonėje reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

8.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 2009/158/EB 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su Niukaslo liga, todėl jai suteikiamas šalies, neskiepijančios nuo Niukaslo ligos, statusas. Pasikeitus kurioms nors sąlygoms, kuriomis pagrįstas šio statuso pripažinimas, Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, siekiant persvarstyti šios dalies nuostatas.

9.

Direktyvos 2009/158/EB 18 straipsnyje daromos nuorodos į Europos Sąjungos valstybę narę mutatis mutandis taikomos Šveicarijai.

10.

Kartu su naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 2009/158/EB IV priede pateiktus pavyzdžius.

11.

Siunčiant siuntas iš Šveicarijos į Suomiją arba Švediją, Šveicarijos institucijos įsipareigoja pateikti Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas garantijas dėl salmonelių.

1.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarijoje oficialiai nenustatyta infekcinės lašišų anemijos ir Marteilia refringens bei Bonamia ostreae infekcijos atvejų.

2.

Jungtinis veterinarijos komitetas priima sprendimus dėl Direktyvos 2006/88/EB 29, 40, 41, 43, 44, 50 straipsnių taikymo.

3.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi teikiant rinkai dekoratyvinius vandens gyvūnus, akvakultūros gyvūnus, kurie skirti auginti (įskaitant natūralaus išsivalymo plotus, pramoginės žvejybos plotus ir atviras dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietas) ir ištekliams atkurti, ir žmonių maistui skirtus akvakultūros gyvūnus bei jų produktus, nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1251/2008 4–9 straipsniuose (9).

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2006/88/EB 58 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 89/556/EEB 15 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

2.

Kartu su galvijų embrionais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 89/556/EEB C priede pateiktą pavyzdį.

1.

Taikant Direktyvos 88/407/EEB 4 straipsnio 2 dalį atsižvelgiama į tai, kad Šveicarijoje esančiuose centruose laikomi tik tokie gyvūnai, kurių serumo neutralizacijos reakcijos ar ELISA tyrimo rezultatas yra neigiamas.

2.

Direktyvos 88/407/EEB 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 88/407/EEB 16 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

4.

Kartu su galvijų sperma, kuria prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 88/407/EEB D priede pateiktą pavyzdį.

1.

Direktyvos 90/429/EEB 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 90/429/EEB 16 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

3.

Kartu su kuilių sperma, kuria prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 90/429/EEB D priede pateiktą pavyzdį.

1.

Taikant šį priedą, šio punkto nuostatos taikomos prekybai gyvais gyvūnais, kuriems netaikomos šio priedėlio I–V skyrių nuostatos, ir prekybai sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomos šio priedėlio VI–VIII skyrių nuostatos.

2.

Europos Sąjunga ir Šveicarija įsipareigoja nedrausti ir netaikyti apribojimų prekybai 1 punkte nurodytais gyvais gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų sveikata, išskyrus tuos apribojimus, kurie atsiranda taikant šį priedą, visų pirma, apsaugos priemones, kurios gali būti taikomos pagal šio priedo 20 straipsnį.

3.

Kartu su šio priedėlio I, II ir III skyriuose nenurodytų rūšių poranagiais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 92/65/EEB E priedo I dalyje pateiktą pavyzdį, prie kurių pridėtas Direktyvos 92/65/EEB 6 straipsnio A dalies 1 punkto e papunktyje pateiktas pareiškimas.

4.

Kartu su kiškiažvėriais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 dalyje pateiktą pavyzdį, prie kurių būtų pridėtas Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipoje pateiktas pareiškimas.

Šveicarijos institucijos gali taip pritaikyti šį pareiškimą, kad į jį būtų įtraukti visi Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio reikalavimai.

5.

Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

6.

Iš Europos Sąjungos į Šveicariją gabenant kates ir šunis, taikomi Direktyvos 92/65/EEB 10 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Identifikavimo sistema yra tokia, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 576/2013. Naudojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 577/2013 (14) II priedo 3 dalyje nustatytas pasas.

Gyvūno vakcinacijos arba prireikus pakartotinės vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimas apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 576/2013 III priede.

7.

Kartu su avių ir ožkų rūšių gyvūnų sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti Komisijos sprendime 2010/470/ES numatyti veterinarijos sertifikatai (15).

8.

Kartu su arklinių šeimos gyvūnų sperma, kuria prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateiktas Sprendime 2010/470/ES numatytas sertifikatas.

9.

Kartu su arklinių šeimos gyvūnų kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti Sprendime 2010/470/ES numatyti veterinarijos sertifikatai.

10.

Kartu su kiaulių kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti Sprendime 2010/470/ES numatyti veterinarijos sertifikatai.

11.

Kartu su bičių šeimomis (aviliais arba bitėmis motinėlėmis su bitėmis palydovėmis), kuriomis prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 92/65/EEB E priedo II dalyje pateiktą pavyzdį.

12.

Kartu su iš įstaigų, institutų arba centrų, patvirtintų pagal Direktyvos 92/65/EEB C priedą, kilusiais gyvūnais, sperma, embrionais ir kiaušialąstėmis, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 92/65/EEB E priedo III dalyje pateiktą pavyzdį.

13.

Taikant Direktyvos 92/65/EEB 24 straipsnį, jo 2 dalyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

1.

Ženklinimo sistema yra tokia, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 576/2013.

2.

Gyvūno vakcinacijos arba prireikus pakartotinės vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimas apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 576/2013 III priede.

3.

Naudojamas Reglamento (ES) Nr. 577/2013 III priedo 3 dalyje nurodyto pavyzdžio pasas. Papildomi pasui taikomi reikalavimai nustatyti Reglamento (ES) Nr. 577/2013 III priedo 4 dalyje.

4.

Taikant šį priedėlį nekomerciniam naminių gyvūnėlių gabenimui tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos mutatis mutandis taikomos Reglamento (ES) Nr. 576/2013 II skyriaus nuostatos. Nekomerciniais tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės į Šveicariją gabenant naminius gyvūnėlius vykdytini dokumentų ir tapatybės patikrinimai atliekami Reglamento (ES) Nr. 576/2013 33 straipsnyje nustatyta tvarka.".

1.

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

2.

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

1.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

2.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

1.

1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE, RS 916.40).

2.

1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916.401).

3.

2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE, RS 916.443.10).

4.

2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITA, RS 916.443.12).

5.

2008 m. rugpjūčio 27 d. Potvarkis dėl gyvūninių produktų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITPA, RS 916.443.13).

6.

2007 m. gegužės 16 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo ir tranzito kontrolės (Potvarkis dėl kontrolės, OITE, RS 916.443.106).

7.

2014 m. lapkričio 28 d. Potvarkis dėl gyvūnų augintinių importo, tranzito ir eksporto (OITE-AC, RS 916.443.14).

8.

2004 m. rugpjūčio 18 d. Potvarkis dėl veterinarinių vaistų (OMédV, RS 812.212.27).

9.

1985 m. spalio 30 d. Potvarkis dėl Federalinio maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuro taikomų mokesčių (Potvarkis dėl mokesčių, OSAV, RS 916.472).

—

nuoroda į laikotarpį nuo gegužės 1 d. iki spalio 15 d. yra pakeičiama į „kalendorinius metus“;

—

Šveicarijos atveju, Sprendimo 2001/672/EB 1 straipsnyje išvardytos ir susijusiame priede nurodytos šalys yra:

a)

sertifikato išdavimo dieną, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatytos gyvulių perkėlimo dienos, per Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje numatytą veterinarijos institucijas jungiančią kompiuterinę sistemą praneša kompetentingai paskirties vietos institucijai (vietinei veterinarijos įstaigai) apie gyvūnų išsiuntimą;

b)

likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki gyvūnų perkėlimo į ganyklas patikrina juos; gyvūnai turi būti tinkamai identifikuoti;

c)

išduoda sertifikatą pagal 9 punkte pateiktą pavyzdį.

a)

raštiškai sutikti, kad taikys visas šio priedo nuostatoms ir kitoms vietos lygmeniu nustatytoms priemonėms įgyvendinti būtinas priemones, kurias taiko Europos Sąjungos valstybės narės ar Šveicarijos vietiniai gyvūnų laikytojai;

b)

sumokėti taikant šį priedą atliekamų tikrinimų išlaidas;

c)

visapusiškai bendradarbiauti vykdant muitinės ar veterinarinius tikrinimus, kurių reikalauja siunčiančios ar paskirties valstybės kompetentingos institucijos.

a)

sertifikato išdavimo dieną, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatytos gyvulių perkėlimo dienos, per Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje numatytą veterinarijos institucijas jungiančią kompiuterinę sistemą praneša kompetentingai paskirties vietos institucijai (vietinei veterinarijos įstaigai) apie gyvūnų išsiuntimą;

b)

likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki gyvūnų perkėlimo į ganyklas patikrina juos; gyvūnai turi būti tinkamai identifikuoti;

c)

išduoda sertifikatą pagal 9 punkte pateiktą pavyzdį.

a)

gyvūnai nekontaktuoja su kito ūkio gyvūnais;

b)

gyvūnų laikytojas įpareigojamas informuoti kompetentingą veterinarijos instituciją apie bet kokį gyvūnų kontaktą su kito ūkio gyvūnais;

c)

kiekvienais kalendoriniais metais pirmą kartą genant gyvūnus į Europos Sąjungos valstybės narės ar Šveicarijos teritoriją kompetentingoms veterinarijos institucijoms pateikiamas 9 punkte nustatytas veterinarijos sertifikatas. Veterinarijos sertifikatas turi būti pateikiamas kompetentingoms veterinarijos institucijoms paprašius;

d)

2 ir 3 punktų nuostatos taikomos tik pirmą kartą kalendoriniais metais išsiunčiant gyvūnus į Europos Sąjungos valstybę narę ar Šveicariją;

e)

6 punkto nuostatos netaikomos;

f)

gyvūnų laikytojas įpareigojamas informuoti kompetentingą veterinarijos instituciją apie ganymo pabaigą.

1.

Taikant Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnį, Europos Sąjungos valstybių narių pasienio kontrolės postai, skirti veterinariniam gyvų gyvūnų tikrinimui, nurodyti Sprendimo 2009/821/EB (6) I priede.

2.

Taikant Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnį, Šveicarijos pasienio kontrolės postai yra šie:

Vėlesnius pasienio kontrolės postų, jų tikrinimo centrų ir susijusių patvirtinimų tipų sąrašo pakeitimus daro Jungtinis veterinarijos komitetas.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 91/496/EEB 19 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

3.

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras ir Europos Sąjungos valstybės narės taiko šio priedo 3 priedėlyje nurodytas importo sąlygas ir įgyvendinimo priemones.

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras gali priimti griežtesnes priemones ir reikalauti papildomų garantijų. Siekiant rasti tinkamą sprendimą, konsultuojamasi Jungtiniame veterinarijos komitete.

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras ir Europos Sąjungos valstybės narės praneša vieni kitiems apie specifines dvišaliu principu nustatytas importo sąlygas, kurios nebuvo derinamos Sąjungos lygmeniu.

4.

Šio syriaus 1 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybių narių pasienio kontrolės postai vykdo importo iš trečiųjų šalių į Šveicariją tikrinimus laikydamiesi šio skyriaus A skirsnio nuostatų.

5.

2 punkte nurodyti Šveicarijos pasienio kontrolės postai vykdo importo iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos valstybes nares tikrinimus laikydamiesi šio skyriaus A skirsnionuostatų.

a.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už Direktyvos 2008/71/EB 4 straipsnio 2 dalies taikymą.

b.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Reglamento Nr. 1760/2000 22 straipsnį, Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį ir 2013 m. spalio 23 d. Potvarkio dėl ūkiuose atliekamų patikrinimų koordinavimo 1 straipsnį (OCCEA, RS 910.15).

a)

Šveicarijos institucijos įsipareigoja taikyti Šveicarijos ir Europos Sąjungos prekybai ir importui iš trečiųjų šalių Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas.

b)

Reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnyje numatytais atvejais kompetentingos paskirties vietos institucijos nedelsdamos susisiekia su kompetentingomis išsiuntimo vietos institucijomis.

c)

Jungtinis veterinarijos komitetas atsako už Direktyvos 89/608/EEB 10, 11 ir 16 straipsnių taikymą.

d)

Jungtinis veterinarijos komitetas atsako už tikrinimus vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 28 straipsnį ir 2008 m. balandžio 23 d. Potvarkio dėl gyvūnų apsaugos (OPAn, RS 455.1) 208 straipsnį.

e)

Pagal 2005 m. gruodžio 16 d. Federalinio įstatymo dėl gyvūnų apsaugos (LPA, RS 455) 15a straipsnio 3 pastraipą galvijus, avis, ožkas ir kiaules, skerstinus arklius ir skerstinus naminius paukščius gabenti tranzitu per Šveicariją galima tik geležinkelių arba oro transportu). Jungtinis veterinarijos komitetas dar nagrinės šį klausimą.

1.

Už Europos Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos prekybai taikomus veterinarinius tikrinimus mokesčiai nerenkami.

2.

Dėl produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Šveicarijos institucijos už oficialią kontrolę įsipareigoja rinkti mokesčius, kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004."

1)

Žmonių maistui skirtiems gyvūniniams produktams, kuriais prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, taikomos tos pačios sąlygos kaip žmonių maistui skirtiems gyvūniniams produktams, kuriais tarpusavyje prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat gyvūnų apsaugai juos žudant. Jei reikia, kartu su šiais produktais pateikiami Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybai skirti veterinarijos sertifikatai arba šiuo priedu nustatyti veterinarijos sertifikatai, pateikti TRACES sistemoje.

2)

Šveicarija sudaro sąrašą įmonių, patvirtintų vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio (Įmonių įregistravimas (patvirtinimas)) nuostatomis.

3)

Savo importuojamoms prekėms Šveicarija taiko tas pačias nuostatas, kurias šioje srityje taiko Sąjunga.

4)

Šveicarijos kompetentingos institucijos nesinaudoja Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžiančia nukrypti nuostata, pagal kurią galima būtų nedaryti Trichinella tyrimų. Jei norėtų pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata, Šveicarijos kompetentingos institucijos įsipareigoja raštu pateikti Komisijai sąrašą regionų, kuriuose tikimybė, kad naminės kiaulės būtų užsikrėtusios Trichinella, yra oficialiai pripažinta nedidele. Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo šio pranešimo raštu pateikia savo pastabas Komisijai. Jei nei Komisija, nei kuri nors Europos Sąjungos valstybė narė neprieštarauja, regionas pripažįstamas nedidelį Trichinella pavojų keliančiu regionu ir iš to regiono kilusioms skerdžiamoms naminėms kiaulėms neatliekamas Trichinella tyrimas. Tokiu atveju Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

5)

Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo I ir II skyriuose aprašyti aptikimo metodai taikomi Šveicarijoje atliekant Trichinella tyrimus. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo III skyriuje aprašytas trichinoskopinis tyrimas neatliekamas.

6)

Šveicarijos kompetentingos institucijos gali taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ir neatlikti penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenų ir mėsos Trichinella tyrimų nedidelėse skerdyklose.

Ši nuostata taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Taikant 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkio dėl higienos skerdžiant gyvulius (OHyAb, RS 817.190.1) 8 straipsnio 3 pastraipos nuostatas ir 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108) 9 straipsnio 8 pastraipos nuostatas, šių penimų ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenos ir mėsa, taip pat iš jų gauti mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai ir perdirbti mėsos gaminiai ženklinami specialiu sveikumo ženklu pagal 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkyje dėl higienos skerdžiant gyvulius 9 priedo paskutinėje pastraipoje pateiktą pavyzdį. Šiais produktais negali būti prekiaujama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, remiantis 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų 9a straipsnio nuostatomis.

7)

Naminių kiaulių, laikomų penėti ir skersti:

skerdenoms ir mėsai, kuria prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės su Šveicarija ir kuri nebuvo ištirta siekiant nustatyti, ar ji nėra užkrėsta Trichinella, pagal Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 3 straipsnio nuostatas, taikomos tos pačios sąlygos, kurios taikomos Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybai.

8)

Pagal Potvarkio dėl higienos (RS 817.024.1) 2 straipsnį Šveicarijos kompetentingos institucijos ypatingais atvejais gali taikyti išimtis šio potvarkio 8, 10 ir 14 straipsniams:

9)

Komisija praneša Šveicarijai apie Europos Sąjungos valstybėse narėse, remiantis Reglamento (EB) Nr. 852/2004 13 straipsniu, Reglamento (EB) Nr. 853/200410 straipsniu, Reglamento (EB) Nr. 854/2003 13 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 7 straipsniu, taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas ir pritaikytas nuostatas.

10)

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 179d straipsnį ir pagal Potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų 4 straipsnį Šveicarija pradėjo vykdyti NPKM pašalinimo iš pašarų ir maisto grandinių politiką. Į galvijų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą visų pirma įtrauktas vyresnių nei 30 mėn. galvijų stuburas ir įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnaplėvė.

11)

Europos Sąjungos etaloninės veterinarinių vaistų likučių ir teršalų gyvūninės kilmės maisto produktuose tyrimo laboratorijos yra šios:

Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią nurodytos laboratorijos vykdo pagal savo įgaliojimus. Šių laboratorijų funkcijos ir uždaviniai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 III antraštinėje dalyje ir VII priede.

12)

Iki bus pripažintas Europos Sąjungos ir Šveicarijos teisės aktų derėjimas, Šveicarija užtikrina, kad eksportui į Europos Sąjungą būtų taikomi toliau išvardyti teisės aktai ir jų įgyvendinimo nuostatos:

—

eksportuojant į Europos Sąjungą, kantonai atsakingi už kontrolę, kad būtų laikomasi gamybos sąlygų ir reikalavimų, ypač už teisės aktų nustatytus patikrinimus ir veterinarijos sertifikatų, patvirtinančių, kad yra laikomasi nustatytų standartų ir reikalavimų, išdavimą;

—

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras atsakingas už bendrą koordinavimą, tikrinimo sistemų auditą ir būtinus teisės aktų leidybos veiksmus, siekiant užtikrinti, kad standartai ir reikalavimai būtų vienodai taikomi Šveicarijos rinkoje. Jis taip pat atsako už gyvūninių maisto produktų ir kitų trečiųjų šalių kilmės gyvūninių produktų importą. Galiausiai, jis išduoda 1 ir 2 kategorijai priskiriamų šalutinių gyvūninių produktų eksporto į Europos Sąjungą leidimus.

—

eksportuojant į Šveicariją, Europos Sąjungos valstybės narės yra atsakingos už kontrolę, kad būtų laikomasi gamybos sąlygų ir reikalavimų, ypač už teisės aktų nustatytus patikrinimus ir veterinarijos sertifikatų, patvirtinančių, kad yra laikomasi nustatytų standartų ir reikalavimų, išdavimą;

—

Europos Komisija atsakinga už bendrą koordinavimą, tikrinimo sistemų auditą bei būtinus teisės aktų leidybos veiksmus, siekiant užtikrinti, kad standartai ir reikalavimai būtų vienodai taikomi bendrojoje rinkoje.“.

1.

Remdamasi Komisijos sprendimu 2004/292/EB, Komisija, bendradarbiaudama su Federaliniu maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuru, įtraukia Šveicariją į informacinę TRACES sistemą.

2.

Komisija, bendradarbiaudama su Federaliniu maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuru, įtraukia Šveicariją į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu nustatytą skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, susijusią su nuostatomis dėl gyvūninių produktų grąžinimo iš pasienio.

Jeigu Europos Sąjungos pasienio posto kompetentinga institucija grąžina siuntą, talpyklą ar krovinį, Komisija nedelsdama praneša apie tai Šveicarijai.

Šveicarija nedelsdama praneša Komisijai apie kiekvieną Šveicarijos pasienio posto kompetentingos institucijos dėl tiesioginio ar netiesioginio pavojaus žmonių sveikatai grąžintą maisto produktų ar gyvūnų pašarų siuntą, talpyklą ar krovinį, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 52 straipsnyje nustatytų konfidencialumo taisyklių.

Konkrečias šių veiksmų priemones nustato Jungtinis veterinarijos komitetas.

1.

Taikant Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnį, Europos Sąjungos valstybių narių pasienio kontrolės postai yra šie: valstybių narių pasienio kontrolės postai, patvirtinti veterinariniam gyvūninių produktų tikrinimui, nurodyti iš dalies pakeisto Sprendimo 2009/821/EB I priede.

2.

Taikant Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnį, Šveicarijos pasienio kontrolės postai yra šie:

Vėlesnius pasienio kontrolės postų, jų tikrinimo centrų ir susijusių patvirtinimų tipų sąrašo pakeitimus daro Jungtinis veterinarijos komitetas.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 45 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

1.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (OL L 141, 2009 6 6, p. 3).

2.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34).

3.

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11).

4.

1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1).

5.

1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/45/EB, nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 226, 1995 9 22, p. 1).

6.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

7.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

8.

2012 m. spalio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 872/2012, kuriuo patvirtinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2232/96 numatytas kvapiųjų medžiagų sąrašas, jis įtraukiamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 I priedą, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1565/2000 ir Komisijos sprendimas 1999/217/EB (OL L 267, 2012 10 2, p. 1).

9.

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 16).

10.

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/3/EB dėl jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų ir maisto komponentų Bendrijos sąrašo patvirtinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 24).

11.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

12.

2002 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimas 2002/840/EB, pateikiantis patvirtintų maisto apšvitinimo įmonių sąrašą trečiosiose šalyse (OL L 287, 2002 10 25, p. 40).

13.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).

14.

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (OL L 309, 2003 11 26, p. 1).

15.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinanti tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).

16.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

17.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

18.

2005 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas 2005/34/EB, nustatantis vienodus tam tikrų likučių tikrinimo iš trečiųjų šalių importuotų gyvulinės kilmės produktuose standartus (OL L 16, 2005 1 20, p. 61).

19.

2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (OL L 70, 2006 3 9, p. 12).

20.

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).

21.

2012 m. kovo 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 252/2012, kuriuo nustatomi ėminių ėmimo ir analizės metodai, taikomi vykdant oficialią dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1883/2006 (OL L 84, 2012 3 23, p. 1).

22.

2007 m. kovo 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 333/2007, nustatantis mėginių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio, neorganinio alavo, 3-MCPD ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose kontrolę (OL L 88, 2007 3 29, p. 29).

1.

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi nurodyti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (OL L 62, 1993 3 15, p. 49).

2.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

3.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

4.

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

5.

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11).

6.

2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

1.

Laikinasis susitarimas dėl prekybos ir muitų sąjungos tarp Europos ekonominės bendrijos ir San Marino Respublikos. Bendroji deklaracija. Bendrijos deklaracija (OL L 359, 1992 12 9, p. 14).

2.

1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos ir Komisijos sprendimas 94/1/EB dėl Europos ekonominės erdvės sutarties sudarymo tarp Europos Bendrijų, jų valstybių narių ir Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos (OL L 1, 1994 1 3, p. 1).

3.

1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 97/132/EB dėl Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl sanitarinių priemonių, taikomų prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, sudarymo (OL L 57, 1997 2 26, p. 4).

4.

1997 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 97/345/EB dėl protokolo dėl veterinarijos klausimų, papildančio Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą pasikeičiant raštais, sudarymo (OL L 148, 1997 6 6, p. 15).

5.

1998 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas 98/258/EB dėl Susitarimo sudarymo tarp Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl sanitarinių priemonių, skirtų apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, sudarymo (OL L 118, 1998 4 21, p. 1).

6.

1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas 98/504/EB dėl laikinojo Europos bendrijos ir Jungtinių Meksikos valstijų susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo (OL L 226, 1998 8 13, p. 24).

7.

1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 1999/201/EB dėl Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais sudarymo (OL L 71, 1999 3 18, p. 1).

8.

1999 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas 1999/778/EB dėl Protokolo dėl veterinarijos klausimų, papildančio Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės susitarimą, sudarymo (OL L 305, 1999 11 30, p. 25).

9.

Protokolas 1999/1130/EB dėl veterinarijos klausimų, papildantis susitarimą tarp, pirma, Europos bendrijos ir, antra, Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės (OL L 305, 1999 11 30, p. 26).

10.

2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimas 2002/979/EB dėl Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Čilės Respublikos susitarimo, įsteigiančio asociaciją, pasirašymo ir tam tikrų jo nuostatų laikinojo taikymo (OL L 352, 2002 12 30, p. 1).

A.

2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE, RS 916.443.10).

B.

2008 m. rugpjūčio 27 d. Potvarkis dėl gyvūninių produktų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITPA, RS 916.443.13).

A.

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras ir Europos Sąjungos valstybės narės taiko šio priedėlio I skyriuje nurodytuose teisės aktuose nustatytas importo sąlygas, įgyvendinimo priemones ir sudaro įmonių, iš kurių galima vykdyti atitinkamą importą, sąrašus. Šis įsipareigojimas taikomas visiems atitinkamiems aktams, nepriklausomai nuo jų priėmimo datos.

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras gali priimti griežtesnes priemones ir reikalauti papildomų garantijų. Siekiant rasti tinkamą sprendimą, konsultacijos vyks Jungtiniame veterinarijos komitete.

Federalinis maisto saugos ir veterinarijos reikalų biuras ir Europos Sąjungos valstybės narės praneša vieni kitiems apie specifines dvišaliu principu nustatytas importo sąlygas, kurios nebuvo derinamos Sąjungos lygmeniu.

B.

Šio priedėlio III skyriaus B dalies 1 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybių narių pasienio kontrolės postai vykdo importo iš trečiųjų šalių į Šveicariją tikrinimus laikydamiesi šio priedėlio III skyriaus A punkto nuostatų.

C.

Šio priedėlio III skyriaus B dalies 2 punkte nurodyti Šveicarijos pasienio kontrolės postai vykdo importo iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos valstybes nares tikrinimus laikydamiesi šio priedėlio III skyriaus A dalies nuostatų.

D.

Šveicarijos Konfederacija, taikydama 2008 m. rugpjūčio 27 d. Potvarkį dėl gyvūninių produktų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITPA, RS 916.443.13), ir toliau turi galimybę importuoti galvijų mėsą, pagamintą iš galvijų, kurie galėjo būti auginami naudojant augimo skatinimo preparatus. Į Europos Sąjungą tokią mėsą eksportuoti draudžiama. Šveicarijos Konfederacija, be kita ko:

1.

Už Europos Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos prekybai taikomus veterinarinius tikrinimus mokesčiai nerenkami.

2.

Už importo iš trečiųjų šalių veterinarinius tikrinimus Šveicarijos institucijos įsipareigoja rinkti oficialaus tikrinimo mokesčius, numatytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).“.

I.

Europos Sąjungoje:

II.

Šveicarijoje: