18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/41

(1)

elektroniniai ryšiai, infrastruktūra ir paslaugos tiesiogiai ir netiesiogiai yra esminiai ekonominės ir socialinės plėtros veiksniai. Jų vaidmuo visuomenei ypač svarbus ir jie patys savaime paplito taip pat kaip elektros energijos arba vandens tiekimo sistemos ir taip pat yra gyvybiškai svarbūs veiksniai tiekiant elektros energiją, vandenį ir teikiant kitas ypač svarbias paslaugas. Komunikacijos tinklai veikia kaip socialiniai ir inovacijų katalizatoriai, stiprinantys technologijų poveikį ir formuojantys vartotojų elgseną, verslo modelius, įmones, taip pat pilietiškumą ir politinį aktyvumą. Sutrikdžius jų veikimą būtų padaryta didelė fizinė, socialinė ir ekonominė žala, todėl būtina pabrėžti, kokios svarbios apsaugos ir atsparumo didinimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ypač svarbių paslaugų teikimo tęstinumą. Elektroninių ryšių, infrastruktūros ir paslaugų saugumo, ypač jų vientisumo, prieinamumo ir konfidencialumo iššūkiai vis didesni ir jie, be kita ko, susiję su atskirais ryšių infrastruktūros komponentais ir su tuos komponentus valdančia programine įranga, infrastruktūra apskritai ir paslaugomis, teikiamomis naudojant tą infrastruktūrą. Visuomenei tai rūpi vis labiau ir todėl, kad dėl sistemų sudėtingumo, blogo veikimo, sisteminių sutrikimų, avarijų, klaidų arba atakų gali kilti problemų, galinčių turėti pasekmių elektroninei ir fizinei infrastruktūrai, kuria naudojantis teikiamos Europos piliečių gerovei ypač svarbios paslaugos;

(2)

aplinkybės, kuriomis kyla grėsmė, nuolat keičiasi, o saugumo incidentai gali neigiamai paveikti naudotojų pasitikėjimą technologijomis, tinklais ir paslaugomis ir tokiu būdu pakenkti jų gebėjimui visapusiškai naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir plačiai paplitusiam naudojimuisi informacinėmis ir ryšių technologijomis (toliau – IRT);

(3)

todėl patikimais Sąjungos duomenimis ir sistemingomis tiek Sąjungos, tiek pasaulinio lygio ateities pokyčių, sunkumų ir grėsmių prognozėmis grindžiamas reguliarus tinklų ir informacijos saugumo būklės Sąjungoje vertinimas svarbus už politinius sprendimus atsakingiems asmenims, sektoriaus atstovams ir naudotojams;

(4)

Sprendimu 2004/97/EB, Euratomas (3), kuris buvo priimtas 2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, valstybių narių atstovai nusprendė, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (toliau – ENISA), kurią buvo rengiamasi steigti pagal Komisijos pateiktą pasiūlymą, būstinė bus viename iš Graikijos miestų, dėl kurio nuspręs Graikijos Vyriausybė. Remdamasi tuo sprendimu Graikijos Vyriausybė nusprendė, kad ENISA būstinė turėtų būti Heraklione, Kretoje;

(5)

2005 m. balandžio 1 d. agentūra ir priimančioji valstybė narė sudarė susitarimą dėl pagrindinės būstinės (toliau – susitarimas dėl būstinės);

(6)

agentūrą priimančioji valstybė narė turėtų užtikrinti kiek įmanoma geresnes agentūros sklandžios ir veiksmingos veiklos sąlygas. Kad agentūra tinkamai ir veiksmingai vykdytų savo užduotis, samdytų ir išsaugotų darbuotojus bei vykdytų tinklų kūrimo veiklą, būtina, jog agentūra būtų įkurdinta tinkamoje vietovėje, be kita ko, užtikrinant tinkamas transporto jungtis ir infrastruktūrą agentūros darbuotoją lydintiems sutuoktiniams ir vaikams. Agentūros ir priimančiosios valstybės narės susitarime, sudarytame gavus agentūros valdančiosios tarybos pritarimą, turėtų būti nustatytos reikiamos nuostatos;

(7)

siekdama pagerinti savo veiklos veiksmingumą, agentūra Atėnų didmiesčio zonoje įsteigė filialo biurą, kuris sutikus ir pritarus priimančiajai valstybei narei turėtų būti išsaugotas ir kuriame turėtų dirbti jos darbuotojai. Darbuotojai, visų pirma atliekantys agentūros administravimo funkcijas (įskaitant vykdomąjį direktorių), su finansais susijusią veiklą, dokumentų tyrimus ir analizę, atsakingi už IT ir įrangos valdymą, žmogiškuosius išteklius, mokymus ir ryšius bei viešuosius reikalus, turėtų dirbti Heraklione;

(8)

agentūra turi teisę pati nustatyti savo organizacinę struktūrą, kad galėtų užtikrinti tinkamą ir veiksmingą savo užduočių vykdymą laikantis šiame reglamente nustatytų nuostatų dėl būstinės ir Atėnų filialo biuro. Visų pirma, kad galėtų vykdyti užduotis bendradarbiaudama su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Sąjungos institucijomis, agentūra turėtų imtis būtinų praktinių priemonių tokiam veiklos efektyvumui padidinti;

(9)

2004 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 460/2004 (4), įsteigiantį ENISA, siekdami prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo: užtikrinti aukštą Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo lygį ir piliečių, vartotojų, įmonių ir viešojo sektoriaus organizacijų labui formuoti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą. 2008 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1007/2008 (5), kuriuo agentūros įgaliojimai pratęsti iki 2012 m. kovo mėn. Reglamentu (ES) Nr. 580/2011 (6) agentūros įgaliojimai pratęsti iki 2013 m. rugsėjo 13 d.;

(10)

agentūra turėtų pakeisti Reglamentu (EB) Nr. 460/2004 įsteigtą ENISA. Pagal valstybių narių atstovų, susitikusių 2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Taryboje, sprendimą priimančioji valstybė narė turėtų išlaikyti ir toliau plėtoti esamą praktinę tvarką, kad užtikrintų sklandžią ir veiksmingą agentūros, įskaitant jos Atėnų filialo biurą, veiklą ir sudarytų palankias sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams įdarbinti ir išlaikyti;

(11)

nuo ENISA įsteigimo tinklų ir informacijos saugumo iššūkiai keitėsi su technologijų, rinkos ir socialine bei ekonomine raida, todėl buvo toliau svarstomi ir aptariami. Atsižvelgdama į pasikeitusius iššūkius, Sąjunga atnaujino savo tinklų ir informacijos saugumo politikos prioritetus. Šiuo reglamentu siekiama stiprinti agentūrą, kad būtų sėkmingai prisidėta prie Sąjungos institucijų ir valstybių narių pastangų sukurti Europos pajėgumus tinklų ir informacijos saugumo iššūkiams spręsti;

(12)

elektroninių ryšių ir bendrai tinklų ir informacijos saugumo priemones Sąjungos institucijos ir valstybės narės turi įgyvendinti skirtingomis techninėmis ir organizacinėmis formomis. Nevienodai taikomi šie reikalavimai gali tapti ne tokie veiksmingi ir gali sudaryti kliūčių vidaus rinkoje. Todėl būtinas Sąjungos lygio kompetencijos centras, kuriuo galėtų pasikliauti Sąjungos institucijos ir valstybės narės ir kuris nustatytų gaires, teiktų patarimus ir pagalbą tinklų ir informacijos saugumo klausimais. Tuos poreikius agentūra gali patenkinti sukurdama ir išsaugodama aukštą ekspertinių žinių lygį ir remdama Sąjungos institucijas, valstybes nares ir verslo bendruomenę, kad joms būtų lengviau laikytis tinklų ir informacijos saugumo teisinių ir reguliavimo reikalavimų bei nustatyti ir spręsti tinklų ir informacijos saugumo problemas, taip prisidedant prie tinkamo vidaus rinkos veikimo;

(13)

agentūra turėtų vykdyti užduotis, pavestas jai elektroninių ryšių srities Sąjungos teisės aktais, ir apskritai prisidėti prie aukštesnio elektroninių ryšių saugumo lygio, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugos, be kitų dalykų, teikdama ekspertines žinias ir patarimus, skatindama keitimąsi geriausia praktika ir teikdama pasiūlymus dėl politikos;

(14)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (7) reikalaujama, kad viešųjų ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai imtųsi atitinkamų priemonių, kad apsaugotų jų vientisumą ir saugumą, o nacionalinėms reguliavimo institucijoms nustatoma pareiga atitinkamais atvejais informuoti, inter alia, agentūrą apie saugumo pažeidimų ar vientisumo praradimo atvejus, kurie turi didelės įtakos tinklų veikimui ar paslaugų teikimui, ir pateikti Komisijai ir agentūrai metines apibendrintas gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitas. Direktyvoje 2002/21/EB taip pat raginama, kad teikdama nuomones agentūra dalyvautų derinant atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones;

(15)

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (8) reikalaujama, kad viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų savo paslaugų saugumą, ir taip pat reikalaujama, kad būtų išsaugotas pranešimų ir su jais susijusio duomenų srauto konfidencialumas. Direktyva 2002/58/EB elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatyti asmens duomenų pažeidimo informacijos ir pranešimo reikalavimai. Ja taip pat reikalaujama, kad Komisija su agentūra aptartų visas technines įgyvendinimo priemones, kurias ketinama priimti dėl informacijos bei pranešimo reikalavimų aplinkybių arba formato ir informacijos ir pranešimo procedūrų. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reikalaujama, kad valstybės narės numatytų, kad duomenų valdytojas privalėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto jų sunaikinimo arba atsitiktinio jų netekimo, pakeitimo, neleistino atskleidimo ar prieigos prie jų, ypač tada, kai duomenų tvarkymo procesas apima duomenų perdavimą per tinklus, bei nuo kitų neteisėtų jų tvarkymo būdų;

(16)

agentūra turėtų prisidėti prie aukšto tinklų ir informacijos saugumo lygio, geresnės privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei prie tinklų ir informacijos saugumo kultūros formavimo ir skatinimo Sąjungos piliečių, vartotojų, verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų labui ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo. Siekiant šio tikslo agentūrai reikėtų skirti būtinų biudžeto lėšų;

(17)

atsižvelgiant į vis didėjančią elektroninių tinklų ir komunikacijų, kurie šiandien sudaro Europos ekonomikos pagrindą, svarbą ir dabartinę skaitmeninės ekonomikos apimtį, reikėtų padidinti agentūrai skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie atitiktų jos didesnį vaidmenį ir uždavinius ir labai svarbų jos vaidmenį ginant Europos skaitmeninę ekosistemą;

(18)

agentūra turėtų veikti kaip referencinis punktas ir įkvėpti atsakomybės ir pasitikėjimo, būdama nepriklausoma, teikdama kokybiškas konsultacijas ir informaciją, užtikrindama savo procedūrų ir veiklos būdų skaidrumą bei uoliai atlikdama savo užduotis. Agentūra turėtų remtis nacionalinėmis ir Sąjungos pastangomis, todėl savo užduotis turėtų atlikti visapusiškai bendradarbiaudama su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei valstybėmis narėmis ir būti atvira kontaktams su sektoriaus ir su kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, agentūra turėtų remtis privačiojo sektoriaus indėliu ir bendradarbiavimu su juo, nes tai svarbu siekiant apsaugoti elektroninius ryšius, infrastruktūros objektus ir paslaugas;

(19)

užduočių sąraše turėtų būti nurodyta, kaip agentūra turi pasiekti savo tikslus, tačiau jos veiklos sąlygos turėtų būti lanksčios. Viena iš agentūros užduočių turėtų būti rinkti reikiamą informaciją ir duomenis, būtinus elektroninių ryšių, infrastruktūros ir paslaugų saugumo ir atsparumo rizikai analizuoti ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Komisija ir, jei tikslinga, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įvertinti tinklų ir informacijos saugumo būklę Sąjungoje. Agentūra turėtų užtikrinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei valstybėmis narėmis ir stiprinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Europoje, visų pirma į savo veiklą įtraukdama kompetentingas nacionalines bei Sąjungos įstaigas ir aukšto lygio atitinkamų sričių ekspertus iš privačiojo sektoriaus, ypač elektroninių komunikacijų tinklų ir paslaugų teikėjus, tinklo įrangos gamintojus ir programinės įrangos pardavėjus, ir atsižvelgdama į tai, kad tinklų ir informacijos sistemas sudaro aparatinė įranga, programinė įranga ir paslaugos. Agentūra turėtų padėti Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms keistis nuomonėmis su sektoriaus atstovais, kad būtų sprendžiamos aparatinės įrangos ir programinės įrangos produktų saugumo problemos, ir taip prisidėti prie bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio į tinklų ir informacijos saugumą;

(20)

Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros ar valstybės narės paskelbtos tinklų ir informacijos saugumo strategijos turėtų būti pateiktos agentūrai, kad ji būtų informuota ir būtų išvengta veiksmų dubliavimo. Agentūra turėtų strategijas išanalizuoti ir skatinti jas pateikti tokiu formatu, kad jas būtų galima lengviau palyginti. Ji turėtų užtikrinti, kad strategijos ir jos analizės būtų prieinamos visuomenei elektroninėmis priemonėmis;

(21)

agentūra turėtų padėti Komisijai teikdama patarimus, nuomones ir analizę visais Sąjungos klausimais, susijusiais su tinklų ir informacijos saugumo srities politikos plėtojimu, įskaitant ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą. Agentūra taip pat turėtų padėti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, ir prireikus ir joms paprašius – valstybėms narėms – plėtoti tinklų ir informacijos saugumo politiką ir vystyti pajėgumus;

(22)

agentūra turėtų visiškai atsižvelgti į šiuo metu vykdomą mokslinių tyrimų, plėtros ir technologijų vertinimo veiklą, visų pirma atliekamą pagal įvairias Sąjungos mokslinių tyrimų iniciatyvas, siekdama teikti patarimus Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, ir prireikus ir joms paprašius – valstybėms narėms – dėl mokslinių tyrimų poreikių tinklų ir informacijos saugumo srityje;

(23)

agentūra turėtų padėti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms bei valstybėms narėms sukurti ir stiprinti tarpvalstybines pajėgas ir parengtį siekiant užkirsti kelią tinklų ir informacijos saugumo problemoms ir incidentams, juos aptikti ir į juos reaguoti. Šiuo atžvilgiu agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei valstybėmis narėmis. Šiuo tikslu agentūra turėtų remti nuolatines valstybių narių pastangas tobulinti savo reagavimo pajėgumus, taip pat organizuoti ir vykdyti Europos masto saugumo incidentų pratybas, bei valstybės narės prašymu - nacionalines pratybas;

(24)

kad geriau suprastų tinklų ir informacijos saugumo srities uždavinius, agentūra turi nagrinėti esamą ir naują riziką. Todėl, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir prireikus su statistikos įstaigomis ir kitais subjektais, agentūra turėtų rinkti reikiamą informaciją. Be to, agentūra turėtų padėti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms ir valstybėms narėms rinkti, analizuoti ir skleisti tinklų ir informacijos saugumo duomenis. Atitinkama statistinė informacija ir duomenys, reikalingi elektroninių ryšių, infrastruktūros ir paslaugų saugumo ir atsparumo rizikos analizėms atlikti, turėtų būti renkami remiantis valstybių narių pateikta informacija ir agentūros įžvalgomis, susijusiomis su Sąjungos institucijų IRT infrastruktūra, pagal Sąjungos nuostatas ir Sąjungos teisę atitinkančias nacionalines nuostatas. Remdamasi ta informacija, agentūra turėtų nuolat atnaujinti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms ir valstybėms narėms naudingą informaciją apie naujausią tinklų ir informacijos saugumo būklę ir susijusias tendencijas Sąjungoje;

(25)

vykdydama savo užduotis agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungai ir valstybėms narėms bendradarbiauti siekiant pagerinti informavimą apie tinklų ir informacijos saugumo būklę Sąjungoje;

(26)

agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti valstybių narių kompetentingoms nepriklausomoms reguliavimo institucijoms visų pirma remdama geriausios praktikos, švietimo programų standartų ir geresnio informavimo schemų kūrimą, skatinimą ir keitimąsi jais. Valstybėms narėms aktyviau keičiantis informacija, tokią veiklą vykdyti bus lengviau. Agentūra turėtų prisidėti prie atskirų naudotojų informavimo apie elektroninius ryšius, infrastruktūrą ir paslaugas, skatinimo, taip pat padėti valstybėms narėms, nusprendusioms naudotis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (10) numatytomis visuomenei svarbios informacijos priemonėmis, rengti atitinkamą visuomenei svarbią informaciją, susijusią su tinklais ir informacijos saugumu, bei padėti rengti tokią informaciją, kuri būtų nurodoma tiekiant naujus prietaisus, skirtus naudoti viešųjų ryšių tinkluose. Agentūra taip pat turėtų remti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Sąjungos lygiu, be kitų priemonių skatindama keitimąsi informacija, informavimo skatinimo kampanijas ir švietimo bei mokymo programas;

(27)

agentūra, inter alia, turėtų padėti atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms bei valstybėms narėms vykdyti galutiniams vartotojams skirtas visuomenės švietimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama propaguoti saugesnį asmens elgesį internetinėje aplinkoje ir skatinti informuoti apie galimas grėsmes kibernetinėje erdvėje, įskaitant elektroninius nusikaltimus, kaip antai duomenų vagystes, kenksmingu programiniu kodu užkrėstų kompiuterių tinklus, finansinį ir bankinį sukčiavimą, taip pat skatinti teikti pagrindinę patariamojo pobūdžio informaciją apie autentiškumo patvirtinimą ir duomenų apsaugą;

(28)

siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi jos tikslai, agentūra turėtų palaikyti ryšius su atitinkamomis įstaigomis, įskaitant įstaigas, kurios dirba elektroninių nusikaltimų srityje, pvz., Europolą, ir privatumo apsaugos institucijas, kad būtų keičiamasi praktine patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikiami patarimai dėl tinklų ir informacijos saugumo aspektų, kurie galėtų turėti įtakos jų darbui. Agentūra turėtų siekti užtikrinti tų įstaigų pastangų ir savo pastangų sąveiką, siekiant didesnio tinklų ir informacijos saugumo. Nacionalinių ir Sąjungos teisėsaugos ir privatumo apsaugos institucijų atstovams turėtų būti suteikta teisė būti atstovaujamiems agentūros nuolatinės suinteresuotųjų subjektų grupės veikloje. Palaikydama ryšius su teisėsaugos įstaigomis tinklų ir informacijos saugumo aspektais, kurie gali turėti įtakos jų darbui, agentūra turėtų atsižvelgti į esamus informacijos kanalus ir sukurtus tinklus;

(29)

Komisija sukūrė Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę atsparumui užtikrinti, kaip lanksčią Sąjungos masto bendradarbiavimo platformą IRT infrastruktūros atsparumo srityje, ir agentūra šioje partnerystėje turėtų atlikti skatinamąjį vaidmenį, suburti suinteresuotuosius subjektus viešosios politikos prioritetams, ekonominiams ir rinkos uždavinių aspektams bei IRT atsparumo priemonėms aptarti;

(30)

siekdama skatinti tinklų ir informacijos saugumą ir matomumą, agentūra turėtų sudaryti palankesnes valstybių narių kompetentingų viešųjų institucijų bendradarbiavimo sąlygas, visų pirma remdama geriausios praktikos pavyzdžių ir geresnio informavimo programų kūrimą bei keitimąsi jais ir stiprindama jų vykdomą paslaugų teikimo veiklą. Agentūra taip pat turėtų remti suinteresuotųjų subjektų ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimą, iš dalies skatindama keitimąsi informacija ir geresnio informavimo veiklą;

(31)

siekdama užtikrinti aukštesnį tinklų ir informacijos saugumo lygį Sąjungoje, agentūra turėtų skatinti atitinkamų organizacijų, kaip antai reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų (angl. CSIRT) ir kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (angl. CERT), bendradarbiavimą, taip pat keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

(32)

tinkamai veikiančių CERT Sąjungos sistema turėtų būti Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo infrastruktūros pagrindas. Agentūra turėtų remti valstybių narių CERT ir Sąjungos CERT valdant CERT tinklą, įskaitant Europos Vyriausybinių CERT grupės narius. Siekdama padėti užtikrinti, kad kiekviena CERT turėtų pakankamai pažangių pajėgumų ir kad tie pajėgumai kuo labiau atitiktų labiausiai pažengusių CERT pajėgumus, agentūra turėtų skatinti sukurti ir naudoti tarpusavio peržiūros sistemą. Be to, agentūra turėtų skatinti ir remti atitinkamų CERT bendradarbiavimą nelaimių, išpuolių arba tinklo ar infrastruktūros, kuriuos valdo ar saugo CERT ir kuriame dalyvauja ar potencialiai dalyvautų bent dvi CERT, sutrikimų atvejais;

(33)

veiksminga tinklų ir informacijos saugumo politika ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose turėtų būti grindžiama gerai parengtais rizikos vertinimo metodais. Įvairiais lygiais rizikos vertinimo metodai ir procedūros taikomi nesant bendros jų veiksmingo taikymo praktikos. Viešojo ir privačiojo sektorių organizacijose Sąjungos tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis bus didesnis, jei bus skatinama ir plėtojama geriausia rizikos vertinimo praktika ir sąveikieji rizikos valdymo sprendimai. Todėl agentūra turėtų remti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Sąjungos lygiu, sudarydama palankesnes sąlygas jų pastangoms, susijusioms su rizikos valdymo, taip pat su elektroninių gaminių, sistemų, tinklų ir paslaugų, kurios kartu su programine įranga sudaro tinklų ir informacijos sistemas, išmatuojamojo saugumo Europos ir tarptautinių standartų nustatymu ir laikymusi;

(34)

prireikus ir kai yra naudinga įgyvendinant savo tikslus ir vykdant uždavinius, agentūra turėtų dalytis patirtimi ir bendrojo pobūdžio informacija su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, atsakingomis už su tinklų ir informacijos saugumu susijusius klausimus. Agentūra turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų tinklų atsparumo ir tinklų bei informacijos saugumo srityje prioritetų nustatymo Sąjungos lygiu ir atitinkamoms mokslinių tyrimų įstaigoms teikti žinias apie pramonės poreikius;

(35)

agentūra turėtų skatinti valstybes nares ir paslaugų teikėjus griežtinti savo bendrus saugumo standartus, kad visi interneto naudotojai imtųsi reikiamų veiksmų savo asmeniniam kibernetiniam saugumui užtikrinti;

(36)

tinklų ir informacijos saugumo problemos yra pasaulinio pobūdžio. Būtinas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų patobulinti saugumo standartai, įskaitant bendrų elgesio normų apibrėžimą ir elgesio kodeksus bei informacijos mainus, spartesnio tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą reaguojant į tinklų ir informacijos saugumo problemas ir vadovaujantis visuotiniu požiūriu į jas. Tuo tikslu agentūra turėtų remti tolesnį Sąjungos dalyvavimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, prireikus teikdama atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms reikalingas specialiąsias žinias ir analizę;

(37)

agentūra turėtų veikti pagal subsidiarumo principą ir užtikrinti tinkamą valstybių narių veiksmų koordinavimą tinklų ir informacijos saugumo klausimais bei gerinti nacionalinės politikos veiksmingumą, tokiu būdu suteikdama jai pridėtinės vertės, pagal proporcingumo principą – neturėtų viršyti to, kas būtina šio reglamento nustatytiems tikslams pasiekti. Vykdomos agentūros užduotys turėtų sustiprinti, bet neturėtų paveikti jos kompetencijos, ir jas vykdydama agentūra neturėtų kliudyti nacionalinių reguliavimo institucijų, kaip apibrėžta direktyvose, susijusiose su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI), įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 (11), ir Direktyvoje 2002/21/EB nurodyto Ryšių komiteto; Europos standartizacijos įstaigų, nacionalinių standartizacijos įstaigų, Nuolatinio komiteto, nurodyto Direktyvoje 98/34/EB (12), ir nepriklausomų valstybių narių priežiūros institucijų, kaip nustatyta Direktyvoje 95/46/EB, atitinkamiems įgaliojimams ir užduotims, trukdyti įstaigoms naudotis savo įgaliojimais ir vykdyti savo užduotis arba turėti tokius pačius įgaliojimus arba tokias pačias užduotis;

(38)

būtina įgyvendinti tam tikrus agentūros valdymo principus, kad būtų laikomasi bendro pareiškimo ir bendro požiūrio, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. susitarė Tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais; šiuo pareiškimu ir požiūriu siekiama racionalizuoti agentūrų veiklą ir pagerinti jų darbą;

(39)

prireikus į bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį taip pat turėtų būti atsižvelgta agentūros darbo programose, agentūros vertinimuose ir agentūrai teikiant ataskaitas bei vykdant administracinę veiklą;

(40)

kad būtų užtikrinta tinkama agentūros veikla, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurie bus paskirti į valdančiąją tarybą, turėtų tinkamos profesinės patirties. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų stengtis riboti savo atitinkamų atstovų valdančiojoje taryboje kaitą, kad būtų užtikrintas jos veiklos tęstinumas;

(41)

itin svarbu, kad agentūra įgytų ir išlaikytų nešališkos, sąžiningos ir aukštų profesinių standartų įstaigos reputaciją. Todėl valdančioji taryba turėtų priimti išsamias visai agentūrai taikytinas interesų konfliktų prevencijos ir jų valdymo taisykles;

(42)

atsižvelgiant į unikalias agentūros aplinkybes ir jai tenkančius sunkius uždavinius, agentūros organizacinė struktūra turėtų būti supaprastinta ir sustiprinta siekiant užtikrinti didesnį efektyvumą ir veiksmingumą. Todėl, inter alia, siekiant užtikrinti, kad valdančioji taryba galėtų sutelkti dėmesį į strategiškai svarbius klausimus, reikėtų įsteigti vykdomąją valdybą;

(43)

valdančioji taryba turėtų paskirti apskaitos pareigūną vadovaudamasi taisyklėmis, priimtomis pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (Finansinis reglamentas) (13);

(44)

kad agentūra būtų veiksminga, valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, kuri turėtų apibrėžti bendrąją agentūros veiklos kryptį ir užtikrinti, kad savo užduotis ji vykdytų pagal šį reglamentą. Valdančiajai tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini sudaryti biudžetą, tikrinti, kaip jis vykdomas, priimti reikiamas finansines taisykles, sukurti skaidrias agentūros sprendimų priėmimo taisykles, priimti agentūros veiklos programą, priimti savo darbo taisykles bei agentūros vidaus veiklos taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių, nuspręsti dėl vykdomojo direktoriaus įgaliojimų pratęsimo gavus Europos Parlamento nuomonę ir priimti sprendimą dėl jo įgaliojimų nutraukimo. Valdančioji taryba turėtų įsteigti vykdomąją valdybą, kuri jai padėtų vykdyti jos administracines ir su biudžetu susijusias užduotis;

(45)

kad agentūra veiktų sklandžiai, jos vykdomasis direktorius turi būti skiriamas atsižvelgiant į privalumus ir į dokumentais pagrįstus administracinio ir vadovaujamojo darbo įgūdžius bei kompetenciją, tinklų ir informacijos saugumui svarbią patirtį, o vykdomojo direktoriaus pareigos, susijusios su agentūros vidaus veiklos organizavimu, turi būti atliekamos visiškai nepriklausomai. Šiuo tikslu vykdomasis direktorius, pasitaręs su Komisija, turėtų parengti pasiūlymą dėl agentūros veiklos programos ir imtis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą agentūros veiklos programos vykdymą. Vykdomasis direktorius turėtų parengti valdančiajai tarybai teikiamą metinę ataskaitą, agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir įgyvendinti biudžetą;

(46)

vykdomajam direktoriui turėtų būti leista steigti ad hoc darbo grupes konkretiems, visų pirma, moksliniams, techniniams arba teisiniams ar socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Steigdamas ad hoc darbo grupes vykdomasis direktorius turėtų siekti atitinkamų išorės ekspertų įnašo ir remtis tokių ekspertų žiniomis, kad agentūra turėtų prieigą prie naujausios informacijos apie besivystančios informacinės visuomenės keliamus saugumo iššūkius. Vykdomasis direktorius turėtų užtikrinti, kad ad hoc darbo grupės nariai būtų išrinkti atsižvelgiant į aukščiausius ekspertinių žinių standartus ir tinkamai atsižvelgiant į subalansuotą valstybių narių viešojo administravimo institucijų, Sąjungos institucijų ir privataus sektoriaus, įskaitant pramonę, vartotojų ir tinklų bei informacijos saugumo mokslo ekspertų atstovavimą, prireikus, atsižvelgiant į aptariamus konkrečius klausimus. Prireikus vykdomasis direktorius, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, turėtų galėti kviesti pavienius atitinkamos srities kompetentingais pripažintus ekspertus dalyvauti darbo grupių veikloje. Jų išlaidas turėtų apmokėti agentūra pagal savo vidaus darbo taisykles ir laikydamasi pagal Finansinį reglamentą priimtų taisyklių;

(47)

agentūroje turėtų būti nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė, veikianti kaip patariamasis organas, siekiant palaikyti nuolatinį dialogą su privačiuoju sektoriumi, vartotojų organizacijomis ir su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią vykdomojo direktoriaus pasiūlymu įsteigia valdančioji taryba, pagrindinį dėmesį turėtų skirti suinteresuotiesiems subjektams svarbiems klausimams ir atkreipti agentūros dėmesį į tokius klausimus. Prireikus ir vadovaudamasis posėdžių darbotvarke, vykdomasis direktorius turėtų galėti kviesti Europos Parlamento ir kitų atitinkamų įstaigų atstovus dalyvauti grupės posėdžiuose;

(48)

kadangi nuolatinėje suinteresuotųjų subjektų grupėje atstovaujama daugybei suinteresuotųjų subjektų ir su ta grupe visų pirma turi būti konsultuojamasi dėl darbo programos projekto, atstovauti suinteresuotiesiems subjektams valdančiojoje taryboje nebebūtina;

(49)

agentūra turėtų taikyti atitinkamas Sąjungos nuostatas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (14). Informacijai, kurią agentūra tvarko su jos vidaus veikla susijusiais tikslais, ir informacijai, kurią ji tvarko vykdydama savo užduotis, turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (15);

(50)

agentūra turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikytinų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl neskelbtinų dokumentų tvarkymo;

(51)

siekiant užtikrinti visišką agentūros autonomiją ir nepriklausomumą ir suteikti jai galimybę vykdyti papildomas ir naujas užduotis, įskaitant nenumatytas užduotis kritiniais atvejais, agentūrai turėtų būti skiriamas pakankamas ir nepriklausomas biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų Sąjungos įnašas ir agentūros darbe dalyvaujančių trečiųjų šalių įnašai. Dauguma agentūros darbuotojų turėtų tiesiogiai dalyvauti praktiškai vykdant agentūros įgaliojimus. Agentūrą priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei turėtų būti leidžiama savanoriškais įnašais prisidėti prie agentūros pajamų. Kiek tai susiję su iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto mokamomis subsidijomis, toliau turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Be to, Audito Rūmai turėtų atlikti apskaitos auditą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė;

(52)

atsižvelgiant į nuolat kintančias grėsmes ir Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo politikos raidą ir siekiant užtikrinti suderinamumą su daugiamete finansine programa, reikėtų nustatyti riboto septynerių metų laikotarpio agentūros įgaliojimų trukmę ir numatyti galimybę tą laikotarpį pratęsti;

(53)

agentūros veikla turėtų būti vertinama nepriklausomai. Atliekant vertinimą reikėtų atsižvelgti į agentūros veiksmingumą jai siekiant savo tikslų, jos darbo praktiką ir jos užduočių aktualumą, siekiant nustatyti tolesnės agentūros veiklos arba tikslų pagrįstumą; remiantis tokiu vertinimu, turėtų būti nustatyta, ar agentūros įgaliojimai turėtų būti pratęsti ir kokiam laikotarpiui;

(54)

jei artėjant agentūros įgaliojimų trukmės pabaigai Komisija nepateikia pasiūlymo dėl įgaliojimų pratęsimo, agentūra ir Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių, kuriomis būtų sprendžiami klausimai, visų pirma susiję su darbuotojų sutartimis ir biudžeto nuostatomis;

(55)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, siekiant padėti užtikrinti aukštą Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo lygį, gerinti informavimą apie informacijos saugumą, taip pat Sąjungos piliečių, vartotojų, įmonių ir viešojo sektoriaus organizacijų labui formuoti ir skatinti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą visuomenėje ir taip prisidėti prie vidaus rinkos sukūrimo ir tinkamo veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(56)

Reglamentas (EB) Nr. 460/2004 turėtų būti panaikintas;

(57)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė savo nuomonę 2010 m. gruodžio 20 d. (16),

a)

remia Sąjungos politikos ir teisės plėtojimą:

b)

padeda ugdyti pajėgumus:

c)

remia savanorišką kompetentingų viešųjų įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Sąjungos universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, tarpusavio bendradarbiavimą ir remia informavimo skatinimą, inter alia,:

d)

remia mokslinius tyrimus ir plėtrą bei standartizaciją:

e)

bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, įskaitant tas, kurios atsakingos už kovą su elektroniniais nusikaltimais ir už privačių bei asmens duomenų apsaugą, siekdama spręsti visuotinai svarbius klausimus, įskaitant:

f)

padeda Sąjungai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas tinklų ir informacijos saugumo klausimais, įskaitant:

a)

valdančioji taryba;

b)

vykdomasis direktorius ir darbuotojai; ir

c)

nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė.

a)

kasdienį agentūros administravimą;

b)

valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)

metinės veiklos programos ir daugiametės veiklos programos rengimą pasikonsultavus su valdančiąja taryba ir jų pateikimą, pasikonsultavus su Komisija, valdančiajai tarybai;

d)

metinės veiklos programos ir daugiametės veiklos programos įgyvendinimą ir ataskaitų apie įgyvendinimą teikimą valdančiajai tarybai;

e)

agentūros veiklos metinės ataskaitos rengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai patvirtinti;

f)

tolesnių veiksmų plano rengimą atsižvelgiant į retrospektyvių įvertinimų išvadas ir ataskaitų apie pažangą teikimą Komisijai kas dvejus metus;

g)

Sąjungos finansinių interesų gynimą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas bei prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines nuobaudas;

h)

agentūros kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai patvirtinti;

i)

užtikrinimą, kad savo veiklą agentūra vykdytų pagal jos paslaugų naudotojų reikalavimus, visų pirma atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pakankamumą;

j)

kontaktų su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis plėtrą ir palaikymą;

k)

kontaktų su verslo bendruomene ir vartotojų organizacijomis plėtrą ir palaikymą, kad būtų užtikrintas nuolatinis dialogas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

l)

kitas šiuo reglamentu vykdomajam direktoriui priskirtas užduotis.

a)

Europos Parlamentas;

b)

Taryba;

c)

Komisija;

d)

bet kuri valstybės narės paskirta kompetentinga įstaiga, kaip antai nacionalinė reguliavimo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnyje.