02020H0912 — LT — 11.08.2020 — 003.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
TARYBOS REKOMENDACIJA (ES) 2020/912 2020 m. birželio 30 d. dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo (OL L 208I 2020.7.1, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
L 230 |
26 |
17.7.2020 |
||
|
L 248 |
26 |
31.7.2020 |
||
|
L 261 |
83 |
11.8.2020 |
||
TARYBOS REKOMENDACIJA (ES) 2020/912
2020 m. birželio 30 d.
dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo
1. Nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. valstybės narės turėtų koordinuotai laipsniškai panaikinti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą I priede išvardytų trečiųjų šalių gyventojų atžvilgiu.
Nustatant, kurių trečiųjų šalių atžvilgiu dabartinis nebūtinų kelionių į ES apribojimas turėtų būti panaikintas, turėtų būti taikoma 2020 m. birželio 11 d. Komisijos komunikate ( 1 ) dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo taikymo trečio įvertinimo nustatyta metodika ir kriterijai. Kriterijai yra susiję su epidemiologine padėtimi ir viruso plitimo valdymo priemonėmis, įskaitant fizinio atstumo laikymąsi, taip pat su ekonominiais ir socialiniais aspektais, ir jie visi taikomi kartu.
2. Kalbant apie epidemiologinę padėtį, I priede išvardytos trečiosios šalys turėtų visų pirma atitikti šiuos kriterijus:
3. Sprendžiant, ar laikinas nebūtinų kelionių į ES apribojimas taikomas trečiosios šalies piliečiui, lemiamas veiksnys turėtų būti ne jo pilietybė, o gyvenamoji vieta trečiojoje šalyje, kurios atžvilgiu buvo panaikinti nebūtinų kelionių apribojimai.
4. Taryba, glaudžiai konsultuodamasi su Komisija ir atitinkamomis ES agentūromis bei tarnybomis, kas dvi savaites turėtų peržiūrėti ir atitinkamais atvejais atnaujinti I priede nurodytų trečiųjų šalių sąrašą remdamasi bendru įvertinimu, grindžiamu 2 dalyje nurodyta metodika, kriterijais ir informacija.
Kelionių apribojimai į I priedą jau įtrauktos konkrečios trečiosios šalies atžvilgiu gali būti visiškai arba iš dalies panaikinti arba iš naujo nustatyti atsižvelgiant į kai kurių pirmiau išdėstytų sąlygų ir atitinkamai epidemiologinės padėties įvertinimo pokyčius. Jeigu padėtis trečiojoje šalyje sparčiai blogėja, sprendimai turėtų būti priimami skubiai.
5. Jeigu trečiosios šalies atžvilgiu ir toliau taikomi laikini kelionių apribojimai, toliau nurodytų kategorijų asmenims kelionių apribojimas, nepriklausomai nuo kelionės tikslo, turėtų būti netaikomas:
Sąjungos piliečiams, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi laisvo judėjimo teisėmis, lygiavertėmis Sąjungos piliečių teisėms, taip pat atitinkamiems jų šeimos nariams ( 2 );
trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Ilgalaikių gyventojų direktyvą ( 3 ), ar asmenys, turintys teisę gyventi šalyje pagal kitas ES direktyvas ar nacionalinę teisę, arba kurie turi nacionalines ilgalaikes vizas, taip pat atitinkamiems jų šeimos nariams.
Tačiau valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, reikalauti, kad tokie asmenys, grįžtantys iš trečiosios šalies, kurios atžvilgiu laikinai taikomas kelionių apribojimas, saviizoliuotųsi arba imtųsi panašių priemonių, jei tokie patys reikalavimai keliami ir jų pačių piliečiams.
Be to, būtinos kelionės turėtų būti leidžiamos konkrečių kategorijų keliautojams, atliekantiems esmines funkcijas arba turintiems esminių poreikių, kaip nurodyta II priede ( 4 ). Valstybės narės šiems keliautojams gali nustatyti papildomas saugumo priemones, ypač tuo atveju, kai jų kelionės pradžia yra didelės rizikos regionas.
II priede nurodytų konkrečių kategorijų keliautojų, atliekančių esmines funkcijas arba turinčių esminių poreikių sąrašą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus, taip pat į bendrą epidemiologinės padėties raidos įvertinimą, Taryba gali peržiūrėti glaudžiai konsultuodamasi su Komisija ir remdamasi pirmiau nurodyta metodika, kriterijais ir informacija.
6. Siekiant panaikinti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą I priede išvardytų trečiųjų šalių atžvilgiu, nuolat ir kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į abipusiškumo principą.
7. Valstybė narė neturėtų nuspręsti panaikinti nebūtinų kelionių į ES apribojimą konkrečios trečiosios šalies atžvilgiu, kol dėl nebuvo nuspręsta koordinuotai panaikinti apribojimą pagal šią rekomendaciją.
8. Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano (Šventojo Sosto) gyventojai turėtų būti laikomi ES gyventojais šios rekomendacijos tikslais.
9. Visos valstybės narės turėtų įgyvendinti šią rekomendaciją prie visų išorės sienų.
I PRIEDAS
Trečiosios šalys, kurių gyventojams laikinas išorės sienų kirtimo apribojimas nebūtinų kelionių į ES tikslais turėtų būti netaikomas
AUSTRALIJA
KANADA
GRUZIJA
JAPONIJA
NAUJOJI ZELANDIJA
RUANDA
PIETŲ KORĖJA
TAILANDAS
TUNISAS
URUGVAJUS
KINIJA ( 5 )
II PRIEDAS
Konkrečių kategorijų keliautojai, atliekantys esmines funkcijas arba turintys esminių poreikių:
sveikatos priežiūros specialistai, sveikatos srities tyrėjai ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros specialistai;
pasienio darbuotojai;
sezoniniai žemės ūkio darbuotojai;
transporto sektoriaus darbuotojai;
diplomatai, tarptautinių organizacijų darbuotojai ir tarptautinių organizacijų pakviesti asmenys, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, karinis personalas, humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai ir civilinės saugos personalas, atliekantys savo funkcijas;
tranzitiniai keleiviai;
keleiviai, keliaujantys dėl svarbių šeiminių priežasčių;
jūrininkai;
asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie keliauja dėl kitų humanitarinių priežasčių;
trečiųjų šalių piliečiai, vykstantys studijų tikslais;
aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių darbuotojai, jei jų įdarbinimas yra būtinas ekonominiu požiūriu ir jų darbo negalima atidėti ar atlikti užsienyje.
( 1 ) COM(2020) 399, 2020 m. birželio 11 d.
( 2 ) Kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 2 ir 3 straipsniuose (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
( 3 ) 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44).
( 4 ) [Taip pat žr. 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą (COM(2020) 115) ir birželio 11 d. komunikatą (COM(2020) 399), taip pat 2020 m. kovo 30 d. gaires (C(2020) 2050).]
( 5 ) su sąlyga, kad patvirtinamas abipusiškumo principas.