2011L0092 — LT — 15.05.2014 — 001.003
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/92/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 026 2012.1.28, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/52/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. balandžio 16 d. |
L 124 |
1 |
25.4.2014 |
|
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/92/ES
2011 m. gruodžio 13 d.
dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo
(kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ( 3 ) buvo keletą kartų iš esmės keičiama ( 4 ). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota; |
|
(2) |
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį Sąjungos aplinkos apsaugos politika yra pagrįsta atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kad žala aplinkai būtų pirmiausia atitaisoma ten, kur ji daroma, ir kad teršėjas turėtų mokėti. Turėtų būti atsižvelgiama į poveikį aplinkai kiek įmanoma ankstesnėje visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijoje; |
|
(3) |
turi būti suderinti poveikio aplinkai vertinimo principai dėl pagrindinių užsakovo įsipareigojimų ir vertinimo turinio, ypač tų projektų, kuriems vertinimas turėtų būti privalomas. Valstybės narės gali priimti griežtesnes aplinkos apsaugos normas; |
|
(4) |
be to, yra būtina pasiekti vieną iš Sąjungos tikslų aplinkosaugos ir gyvenimo kokybės srityje; |
|
(5) |
Sąjungos teisės aktai aplinkosaugos srityje apima nuostatas, įgalinančias viešosios valdžios institucijas ir kitas institucijas priimti sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, taip pat asmenų sveikatai ir gerovei; |
|
(6) |
turėtų būti nustatyti bendrieji poveikio aplinkai vertinimo principai, siekiant jais papildyti ir koordinuoti sutikimo dėl valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos, galinčios turėti žymų poveikį aplinkai, davimo procedūras; |
|
(7) |
sutikimas dėl valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos, galinčios turėti žymų poveikį aplinkai, turėtų būti duodamas tik atlikus tokių projektų galimo reikšmingo poveikio aplinkai vertinimą. Toks vertinimas turėtų būti atliktas remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia projekto užsakovas ir kurią gali papildyti valdžios institucijos bei visuomenė, galinti būti suinteresuota minimu projektu; |
|
(8) |
tam tikrų rūšių projektai daro reikšmingą poveikį aplinkai, ir tokie projektai dažniausiai turėtų būti sistemingai vertinami; |
|
(9) |
kitų rūšių projektai gali ne visais atvejais daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir tokie projektai turėtų būti vertinami, kai, valstybės narės manymu, reikšmingas poveikis yra tikėtinas; |
|
(10) |
valstybės narės, siekdamos nustatyti, kurie iš tokių projektų turėtų būti vertinami pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai, gali tam nusistatyti ribas ar kriterijus. Valstybės narės neprivalo kiekvienu atveju nagrinėti projektų, kurie pagal savo charakteristikas nesiekia nustatytų ribų ar netenkina kriterijų; |
|
(11) |
valstybės narės, nusistatydamos tokias ribas ar kriterijus arba nagrinėdamos projektus, kad nustatytų, kuriuos iš jų reikia vertinti pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai, turėtų atsižvelgti į šios direktyvos nustatytus atitinkamus atrankos kriterijus. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės geriausiai žino, kokiais atvejais taikyti tuos kriterijus; |
|
(12) |
kai vertinimas projektams privalomas, reikėtų pateikti tam tikrą minimalią informaciją apie patį projektą ir jo poveikį; |
|
(13) |
►C1 tikslinga nustatyti procedūrą, įgalinančią užsakovą gauti kompetentingos institucijos nuomonę dėl informacijos, kurią reikia nurodyti ir pateikti vertinimui atlikti, turinio ir apimties. ◄ Valstybės narės pagal šią procedūrą gali reikalauti iš užsakovo pateikti, be kita ko, projektų, dėl kurių jis ketina teikti prašymą, alternatyvas; |
|
(14) |
projekto poveikį aplinkai reikėtų vertinti atsižvelgiant į poreikį apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti sveikesnę aplinką ir tuo prisidėti prie gyvenimo kokybės kūrimo, užtikrinti rūšių įvairovės palaikymą ir palaikyti ekosistemos, kaip pagrindinio gyvybės šaltinio, reprodukcijos pajėgumą; |
|
(15) |
pageidautina nustatyti stiprinančio poveikio aplinkai vertinimo nuostatas tarpvalstybiniu mastu ir atsižvelgti į plėtrą tarptautiniu lygiu. 1991 m. vasario 25 d. Europos bendrija pasirašė ir 1997 m. birželio 24 d. ratifikavo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste; |
|
(16) |
veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomones ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didindamas atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams; |
|
(17) |
dėl to dalyvavimas, įskaitant asociacijų, organizacijų ir grupių, ypač aplinkosaugą skatinančių nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą, turėtų būti atitinkamai puoselėjamas, taip pat, inter alia, skatinant visuomenės švietimą aplinkosaugos klausimais; |
|
(18) |
Europos bendrija pasirašė JT/EEK Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją) 1998 m. birželio 25 d. ir ją ratifikavo 2005 m. vasario 17 d.; |
|
(19) |
vienas iš Orhuso konvencijos tikslų - siekimas užtikrinti visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais teises, kad būtų geriau saugoma teisė gyventi aplinkoje, tinkamoje žmonių sveikatai ir gerovei; |
|
(20) |
Orhuso konvencijos 6 straipsnis nustato visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečių veiklos rūšių, išvardytų prie jos pridedamame priede, ir ten neišvardytų veiklos rūšių, kurios gali turėti didelį poveikį aplinkai; |
|
(21) |
Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir 4 dalys nustato galimybę imtis veiksmų teismo ar kita tvarka siekiant užginčyti sprendimų, veikimo ar neveikimo materialinį ar procesinį teisėtumą atsižvelgiant į tos Konvencijos 6 straipsnio nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo; |
|
(22) |
ši direktyva vis dėlto neturėtų būti taikoma projektams, kurių detalės priimamos konkrečiais nacionalinės teisės aktais, nes šios direktyvos tikslai, įskaitant dėl informacijos pateikimo, įgyvendinami per įstatymų leidybos procesą; |
|
(23) |
išskirtiniais atvejais gali būti tikslinga tam tikram projektui netaikyti šioje direktyvoje numatytų vertinimo procedūrų, kai Komisijai ir suinteresuotai visuomenei pateikiama tinkama informacija; |
|
(24) |
kadangi direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl veiklos masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(25) |
ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais V priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Ši direktyva taikoma valstybės ir privačių projektų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimui.
2. Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys:
|
a) |
projektas: – — statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas, — kitokie įsikišimai į natūralią aplinką ir gamtovaizdį, įskaitant mineralinių išteklių gavybą; |
|
b) |
užsakovas – pareiškėjas, prašantis leidimo vykdyti privatų projektą, arba valstybės institucija, kuri projektą inicijuoja; |
|
c) |
sutikimas dėl planuojamos veiklos – kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą; |
|
d) |
visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos ar grupės; |
|
e) |
suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sprendimų aplinkos klausimais priėmimo tvarka arba kuri yra suinteresuota ta tvarka. Šioje apibrėžtyje nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis; |
|
f) |
kompetentinga institucija ar institucijos – institucija ar institucijos, kurias valstybės narės paskiria atsakingomis už šios direktyvos numatytų pareigų vykdymą; |
|
g) |
poveikio aplinkai vertinimas – procesas, kuris apima: i) užsakovo atliekamą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse; ii) konsultacijas, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir, kai tinkama, 7 straipsnyje; iii) kompetentingos institucijos atliekamą informacijos, pateiktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, ir prireikus kitos papildomos informacijos, kurią pateikė užsakovas pagal 5 straipsnio 3 dalį, bei kitos svarbios informacijos, gautos per konsultacijas pagal 6 ir 7 straipsnius, nagrinėjimą; iv) kompetentingos institucijos pagrįstą išvadą dėl projekto reikšmingo poveikio aplinkai, atsižvelgiant į iii punkte nurodytą nagrinėjimo rezultatus ir prireikus pačios institucijos atlikto papildomo nagrinėjimo rezultatus ir v) kompetentingos valdžios institucijos pagrįstos išvados įtraukimą į bet kurį iš 8a straipsnyje nurodytų sprendimų. |
3. Valstybės narės gali nuspręsti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, jei taip numato nacionalinės teisės aktai, netaikyti šios direktyvos projektams arba projektų dalims, kurių vienintelis tikslas – gynyba, arba projektams, kurių vienintelis tikslas – atsakas į civilines avarijas, jei jos mano, kad toks taikymas turėtų neigiamą poveikį siekiant tų tikslų.
▼M1 —————
2 straipsnis
1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.
2. Poveikio aplinkai vertinimas gali būti integruotas į valstybių narių esamas sutikimo planuojamai veiklai dėl projektų išdavimo procedūras arba, jei taip nėra, į kitas procedūras arba į procedūras, kurios bus nustatytos siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus.
3. Projektų, kurių atžvilgiu pareiga įvertinti poveikį aplinkai kyla ir pagal šią direktyvą, ir pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB ( 5 ), ir (arba) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB ( 6 ), valstybės narės užtikrina, kai tinkama, kad būtų numatytos koordinuotos ir (arba) bendros procedūros, atitinkančios tų Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Projektams, kurių poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir pagal šią direktyvą, ir pagal kitus nei pirmoje pastraipoje nurodytos direktyvos Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali numatyti koordinuotas ir (arba) bendras procedūras.
Pagal koordinuotą procedūrą, kuri nurodyta pirmoje ir antroje pastraipose, valstybės narės stengiasi koordinuoti įvairius atskirus konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimus, kurių reikalaujama pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, šiuo tikslu paskirdamos instituciją ir nedarant poveikio jokioms priešingoms nuostatoms kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.
Pagal bendrą procedūrą, kuri nurodyta pirmoje ir antroje pastraipose, valstybės narės stengiasi numatyti bendrą konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimą, kurio reikalaujama pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, nedarant poveikio jokioms priešingoms nuostatoms kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.
Komisija pateikia gaires dėl bet kokių suderintų ar bendrų procedūrų nustatymo projektams, kurie turi būti įvertinti ir pagal šią direktyvą, ir pagal direktyvas 92/43/EEB, 2000/60/EB, 2009/147/EB ir 2010/75/ES.
4. Nedarant poveikio 7 straipsniui, valstybės narės gali išimtiniais atvejais netaikyti šios direktyvos nuostatų konkretiems projektams, kai tų nuostatų taikymas lemtų neigiamą poveikį projekto tikslui, su sąlyga, kad įgyvendinami šios direktyvos tikslai.
Tokiu atveju valstybės narės:
a) svarsto, ar būtų tinkama kita vertinimo forma;
b) supažindina suinteresuotą visuomenę su informacija, gauta naudojant kitas a punkte nurodytas vertinimo formas, informacija apie sprendimu suteiktą išimtį – procedūros netaikymą ir netaikymo motyvus;
c) prieš duodamos sutikimą, informuoja Komisiją apie priežastis, pateisinančias padarytą išimtį, ir, kur taikoma, pateikia jai informaciją, kurią gavo tos valstybės gyventojai.
Komisija nedelsiant siunčia gautus dokumentus kitoms valstybėms narėms.
Komisija kasmet atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios dalies taikymą.
5. Nedarant poveikio 7 straipsniui, tais atvejais, kai projektas priimamas konkrečiais nacionalinės teisės aktais, valstybės narės gali išimtiniais atvejais netaikyti nuostatų dėl viešųjų konsultacijų, nustatytų šioje direktyvoje, su sąlyga, kad įgyvendinami šios direktyvos tikslai.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymo atvejus kas dvejus metus nuo 2017 m. gegužės 16 d.
3 straipsnis
1. Vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis šiems veiksniams:
a) gyventojams ir žmonių sveikatai;
b) biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant rūšims ir buveinėms, saugomoms pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB;
c) žemei, dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui;
d) materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui;
e) a–d punktuose nurodytų veiksnių sąveikai.
2. Poveikis 1 dalyje nustatytiems veiksniams apima tikėtiną poveikį, kurį lemia projekto pažeidžiamumas didelių avarijų ir (arba) nelaimių, kurios svarbios atitinkamam projektui, rizikos atžvilgiu.
4 straipsnis
1. Remiantis 2 straipsnio 4 dalimi, I priede išvardyti projektai, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius.
2. Remdamosi 2 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia:
a) išnagrinėjusios kiekvieną atvejį;
arba
b) pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus.
Valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras.
3. Kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas konkretus atvejis arba nustatomos ribos ar kriterijai, atsižvelgiama į aktualius atrankos kriterijus, įtvirtintus III priede. Valstybės narės gali nustatyti ribas arba kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada projektams nereikia taikyti nei išvados procedūros pagal 4 ir 5 dalis, nei poveikio aplinkai vertinimo, ir (arba) ribas arba kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada projektams bet kuriuo atveju reikia taikyti poveikio aplinkai vertinimą nevykdant išvados priėmimo procedūros, nustatytos pagal 4 ir 5 dalis.
4. Kai valstybės narės nusprendžia reikalauti išvados priėmimo procedūros II priede išvardytiems projektams, užsakovas pateikia informaciją apie projekto charakteristikas ir tikėtiną reikšmingą jo poveikį aplinkai. Išsamus pateiktinos informacijos sąrašas nustatytas II.A priede. Prireikus užsakovas atsižvelgia į jam žinomų kitų svarbių poveikio aplinkai vertinimų, atliktų pagal kitus nei ši direktyva Sąjungos teisės aktus rezultatus. Užsakovas taip pat gali pateikti bet kokių projekto charakteristikų ir (arba) priemonių, kurių numatoma imtis siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai arba užkirsti jam kelią, nes priešingu atveju aplinka galėtų patirti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, aprašymą.
5. Kompetentinga institucija priima išvadą remdamasi užsakovo pateikta informacija pateikta pagal 4 dalį ir prireikus atsižvelgdama į preliminarių patikrinimų ar poveikio aplinkai vertinimų, atliktų pagal kitus nei ši direktyva Sąjungos teisės aktus rezultatus. Išvada pateikiama visuomenei ir joje:
a) kai nuspręsta, kad reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, nurodomos pagrindinės priežastys, dėl kurių reikalaujama tokio vertinimo remiantis atitinkamais kriterijais, išvardytais III priede, arba
b) kai nuspręsta, kad nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas, nurodomos pagrindinės priežastys, dėl kurių nereikalaujama tokio vertinimo remiantis atitinkamais kriterijais, išvardytais III priede, ir kai užsakovas pasiūlo, pateikiamos projekto charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai arba užkirsti jam kelią, nes priešingu atveju aplinka galėtų patirti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.
6. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija priimtų išvadą kuo greičiau per laikotarpi, neviršijantį 90 dienų, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai užsakovas pateikė visą informaciją, kurios reikalaujama pagal 4 dalį. Išimtiniais atvejais, susijusiais su projekto pobūdžiu, sudėtingumu, vieta ar dydžiu, kompetentinga institucija tą terminą gali pratęsti, kad priimtų savo išvadą; tokiu atveju kompetentinga institucija informuoja užsakovą apie pratęsimo priežastis raštu ir nurodo datą, kada numato priimti išvadą.
5 straipsnis
1. Kai reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užsakovas parengia ir pateikia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Informacija, kurią turi pateikti užsakovas, apima bent:
a) projekto aprašymą, apibūdinant vietą, sumanymą, projekto dydį ir kitas svarbias charakteristikas;
b) siūlomo projekto tikėtino reikšmingo poveikio aplinkai aprašymą;
c) projekto charakteristikų ir (arba) priemonių, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio tikėtino reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ir, jei įmanoma, kompensuoti, aprašymą;
d) užsakovo išnagrinėtų pagrįstų alternatyvų aprašymą, kurios yra svarbios projektui bei jo specifinėms charakteristikoms, ir nurodo pagrindines pasirinktų alternatyvų pasirinkimo priežastis, atsižvelgiant į projekto poveikį aplinkai;
e) a–d punktuose nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauką ir
f) bet kokią IV priede nurodytą papildomą informaciją, svarbią konkretaus projekto ar projekto rūšies charakteristikoms ir aplinkos savybėms, kurios gali būti paveiktos.
Kai nuomonė pateikiama pagal 2 dalį, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita rengiama remiantis ta nuomone ir joje pateikiama informacija, kurios gali būti pagrįstai reikalaujama, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas apie projekto reikšmingą poveikį aplinkai, atsižvelgiant į naujausias žinias ir vertinimo metodus. Siekdamas išvengti dvigubo vertinimo užsakovas, rengdamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, gali atsižvelgti į jam prieinamų kitų svarbių vertinimų, atliktų pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, rezultatus.
2. Užsakovo prašymu kompetentinga institucija, atsižvelgdama į užsakovo pateiktą informaciją, visų pirma apie projekto specifines charakteristikas, įskaitant jo vietą ir techninį pajėgumą, ir tikėtiną jo poveikį aplinkai, pateikia nuomonę dėl informacijos, kurią užsakovas turi įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pagal šio straipsnio 1 dalį, apimties ir išsamumo. Prieš pateikdama savo nuomonę kompetentinga institucija konsultuojasi su institucijomis, nurodytomis 6 straipsnio 1 dalyje.
Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad kompetentinga institucija pareikštų savo nuomonę, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, neatsižvelgiant į tai, ar užsakovas to pageidauja.
3. Siekiant užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos būtų išsamios ir kokybiškos:
a) užsakovas užtikrina, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengtų kompetentingi ekspertai;
b) kompetentinga institucija turi turėti pakankamai ekspertinių žinių arba prireikus galimybę jomis naudotis tam, kad ji galėtų patikrinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ir
c) prireikus kompetentinga institucija prašo užsakovo pateikti papildomos informacijos pagal IV priedą, kuri tiesiogiai svarbi siekiant padaryti pagrįstą išvadą apie projekto reikšmingą poveikį aplinkai.
4. Jei reikalinga, valstybės narės užtikrina, kad institucijos, disponuojančios atitinkama informacija, nurodyta 3 straipsnyje, suteiks užsakovui galimybę ja pasinaudoti.
6 straipsnis
1. Valstybės narės privalo imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad projektu suinteresuotoms institucijoms, kai dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos ir dėl sutikimo dėl planuojamos veiklos, kai tinkama, atsižvelgiant į atvejus, išvardytus 8a straipsnio 3 dalyje. Tuo tikslu valstybės narės paskiria institucijas, su kuriomis konsultuojamasi bendrais arba konkrečiais atvejais. Informacija, surinkta pagal 5 straipsnį, perduodama toms institucijoms. Išsamią konsultacijos tvarką nustato valstybės narės.
2. Siekiant užtikrinti veiksmingą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procedūrose, atliekant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūras visuomenė elektroniniu būdu ir viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis iš anksto informuojama ne vėliau kaip tada, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama, yra informuojama apie:
a) prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą;
b) tai, kad projektui taikoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra ir atitinkamais atvejais apie tai, kad taikomas 7 straipsnis;
c) duomenis apie institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą, tas, iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija, tas, kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo tvarkaraščio duomenis;
d) galimų sprendimų pobūdį arba, jei jau toks yra, sprendimo projektą;
e) apie pagal 5 straipsnį surinktos informacijos prieinamumą;
f) atitinkamos informacijos gavimo laiką, vietą ir būdą;
g) duomenis apie visuomenės dalyvavimo priemones, parengtas pagal šio straipsnio 5 dalį.
3. Valstybės narės užtikrina, kad tinkamais terminais suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti su:
a) pagal 5 straipsnį surinkta informacija;
b) pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausiomis ataskaitomis ir pasiūlymais, pateiktais kompetentingai institucijai ar institucijoms tuo metu, kai suinteresuota visuomenė yra informuota pagal šio straipsnio 2 dalį;
c) pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ( 7 ) – šio straipsnio 2 dalyje nenurodyta informacija, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal šios direktyvos 8 straipsnį ir kuri tampa prieinama po to, kai suinteresuota visuomenė buvo informuota pagal šio straipsnio 2 dalį.
4. Suinteresuotai visuomenei sudaromos išankstinės ir veiksmingos palankios galimybės dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir tuo tikslu ji turi teisę reikšti pastabas ir nuomones, kol kompetentingai institucijai ar institucijoms visos pasirinkimo galimybės yra atviros prieš priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo vykdyti planuojamą veiklą.
5. Išsamias visuomenės informavimo, pavyzdžiui, informavimą skelbimais tam tikru spinduliu ar skelbimais vietiniuose laikraščiuose, ir konsultavimosi su suinteresuota visuomene, pavyzdžiui, rašytiniais teikimais ar visuomenės apklausos būdu, priemones nustato valstybės narės. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad atitinkama informacija visuomenei būtų prieinama bent per centrinį portalą arba lengvai prieinamus prieigos taškus atitinkamu administraciniu lygmeniu.
6. Nustatomi pagrįsti įvairių etapų terminai, kad būtų pakankamai laiko:
a) informuoti 1 dalyje nurodytas institucijas bei visuomenę ir
b) 1 dalyje nurodytoms institucijoms ir suinteresuotai visuomenei pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais pagal šio straipsnio nuostatas.
7. Terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų.
7 straipsnis
1. Jeigu valstybė narė žino, kad koks nors projektas gali turėti didelį poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba jeigu valstybė narė, kurios aplinka gali patirti tokį poveikį, to prašo, valstybė narė, kurios teritorijoje tą projektą ketinama įgyvendinti, kuo skubiau ir ne vėliau kaip tuo metu, kai ji informuoja savo visuomenę, siunčia tai poveikį galinčiai patirti valstybei narei, inter alia:
a) projekto aprašymą kartu su visa turima informacija apie galimą tarpvalstybinį poveikį;
b) informaciją apie numatomo priimti sprendimo pobūdį.
Valstybė narė kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko, kad ji galėtų nurodyti, ar ji ketina dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose, ir gali įtraukti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
2. Jei valstybė narė, kuri gauna informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį, nurodo, kad ji ketina dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose, valstybė narė, kurios teritorijoje ketinama tą projektą įgyvendinti, siunčia, jei ji to nėra padariusi, galinčiai patirti poveikį valstybei narei informaciją, reikalaujamą pateikti pagal 6 straipsnio 2 dalį ir prieinamą pagal 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktus.
3. Suinteresuotos valstybės narės savo ruožtu taip pat:
a) pasirūpina, kad institucijoms, nurodytoms 6 straipsnio 1 dalyje ir galimą poveikį patirsiančios valstybės narės visuomenei bus duota pakankamai laiko susipažinti su informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse; ir
b) užtikrinti, kad, prieš suteikiant leidimą vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, 6 straipsnio 1 dalyje minėtoms institucijoms ir visuomenei bus duota pakankamai laiko pareikšti nuomonę apie informaciją, pateiktą valstybės narės, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą, kompetentingai institucijai.
4. Suinteresuotos valstybės narės pradeda konsultuotis dėl, be kita ko, galimų tarpvalstybinių projekto poveikių, numatomų priemonių, skirtų sumažinti ar pašalinti šiuos poveikius, bei derina klausimą dėl priimtinos konsultacijų trukmės.
Tokias konsultacijas galima rengti naudojantis atitinkama bendra įstaiga.
5. Išsamią šio straipsnio 1–4 dalių įgyvendinimo tvarką, įskaitant konsultacijų terminus, nustato atitinkamos valstybės narės, remdamosi 6 straipsnio 5–7 dalyse nurodytais tvarka ir terminais, ir jos yra tokios, kad leistų suinteresuotai visuomenei poveikį patiriančios valstybės narės teritorijoje veiksmingai dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose projekto sprendimų aplinkos klausimais priėmimo procedūrose.
8 straipsnis
Priimant sprendimą dėl planuojamos veiklos, turi būti tinkamai atsižvelgta į konsultacijų rezultatus bei į informaciją, surinktą pagal 5–7 straipsnius.
8a straipsnis
1. Sprendime duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos pateikiama bent tokia informacija:
a) pagrįsta išvada, nurodyta 1 straipsnio 2 dalies g punkto iv papunktyje;
b) informacija apie visas su sprendimus susijusias aplinkos sąlygas, bet kokių projekto charakteristikų ir (arba) numatytų priemonių, kuriomis siekiama išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ir, jei galima, kompensuoti, ir, jei tinkama, stebėsenos priemonių aprašymą.
2. Sprendime atsisakyti išduoti sutikimą dėl planuojamos veiklos pateikiamos pagrindinės šio atsisakymo priežastys.
3. Kai valstybės narės naudoja procedūras, nurodytas 2 straipsnio 2 dalyje, kurios nėra sutikimo dėl planuojamos veiklos procedūros, laikoma, kai taikoma, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai įvykdyti, kai vykdant tas procedūras priimtame sprendime pateikiama informacija, nurodyta tose dalyse, ir yra nustatyti mechanizmai, sudarantys galimybę įvykdyti šio straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus.
4. Laikydamosi 1 dalies b punkte nurodytų reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad užsakovas įgyvendintų projekto charakteristikas ir (arba) numatytas priemones, kuriomis siekiama išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ir, jei galima, jį kompensuoti, taip pat nustato reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai stebėsenos procedūras.
Parametrų, kuriuos reikia stebėti, rūšis ir stebėjimo trukmė turi būti proporcinga, atsižvelgiant į projekto pobūdį, vietą ir dydį, taip pat į jo poveikio aplinkai reikšmingumą.
Jei tinkama, gali būti naudojamos esančios pagal kitus nei ši direktyva Sąjungos teisės aktus ir nacionalinės teisės aktus nustatytos stebėsenos priemonės, siekiant išvengti dvigubos stebėsenos.
5. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija priimtų visus sprendimus, nurodytus 1–3 dalyse, per pagrįstą laikotarpį.
6. Kompetentinga institucija patikrina, ar pagrįstoje išvadoje, nurodytoje 1 straipsnio 2 dalies g punkto iv papunktyje, arba bet kuriame sprendime, nurodytame šio straipsnio 3 dalyje, vis dar pateikiama naujausia informacija, institucijai priimant sprendimą išduoti sutikimą dėl planuojamos veiklos. Tuo tikslu valstybės narės gali nustatyti pagrįstos išvados, nurodytos 1 straipsnio 2 dalies g punkto iv papunktyje, arba visų sprendimų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, galiojimo terminus.
9 straipsnis
1. Priėmusi sprendimą duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos ar atsisakyti jį išduoti, kompetentinga institucija ar institucijos, laikydamosi nacionalinės procedūros, nedelsiant informuoja apie jį visuomenę ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas ir užtikrina, kad visuomenei ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms būtų prieinama ši informacija, kai tinkama, atsižvelgiant į atvejus, išvardytus 8a straipsnio 3 dalyje:
a) sprendimo turinys ir su juo susijusios sąlygos, nurodytos 8a straipsnio 1 ir 2 dalyse;
b) pagrindiniai motyvai ir aplinkybės, kuriais grindžiamas sprendimas, įskaitant informaciją apie visuomenės dalyvavimą. Kartu pateikiama konsultacijų rezultatų santrauka ir informacija, sukaupta pagal 5–7 straipsnius, taip pat paaiškinimai, kaip tie rezultatai įtraukti ar kitaip į juos atsižvelgta, visų pirma pastabos, gautos iš poveikį patiriančios valstybės narės, nurodytos 7 straipsnyje.
2. Kompetentinga institucija ar institucijos informuoja kiekvieną valstybę narę, su kuria konsultavosi pagal 7 straipsnį, perduodama jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
Valstybės narės, su kuriomis buvo konsultuojamasi, užtikrina, kad ta informacija būtų tinkamu būdu prieinama suinteresuotai visuomenei jų teritorijoje.
9a straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija ar institucijos vykdytų iš šios direktyvos kylančias pareigas objektyviai ir nepatektų į padėtį, dėl kurios kiltų interesų konfliktai.
Kai kompetentinga institucija yra ir užsakovas, valstybės narės savo administracinių kompetencijų sąrangoje vykdant pareigas, kylančias iš šios Direktyvos, tinkamai atskiria bent funkcijas, tarp kurių kyla konfliktas.
10 straipsnis
Nedarant poveikio Direktyvai 2003/4/EB, šios direktyvos nuostatos neturi daryti įtakos kompetentingų institucijų pareigai laikytis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų bei priimtos teisinės praktikos, susijusios su komercinių ir gamybinių paslapčių saugojimu, įskaitant intelektinę nuosavybę, bei su visuomenės interesų apsauga, apribojimų.
Taikant 7 straipsnį vienos valstybės narės suteikia informaciją kitai valstybei narei ir tokia informacija gaunama kitoje valstybėje narėje pagal apribojimus, galiojančius valstybėje narėje, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą.
10a straipsnis
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
11 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamą nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotos visuomenės nariai:
a) turintys pakankamą interesą, arba alternatyviai;
b) pareikšdami apie teisės pažeidimą, jei valstybės narės administracinio proceso teisė reikalauja to kaip išankstinės sąlygos,
turėtų teisę į peržiūrėjimą teisme ar kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems pagal šią direktyvą taikomos visuomenės dalyvavimo nuostatos, materialinį ar procesinį teisėtumą.
2. Valstybės narės nustato, kuriuo etapu sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami.
3. Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus. Tuo tikslu kiekvienos nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, interesas yra laikomas pakankamu šio straipsnio 1 dalies a punkto prasme. Tokia organizacija taip pat laikoma turinti teises, kurios gali būti pažeistos, šio straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
4. Pagal šio straipsnio nuostatas neatmetama preliminarios peržiūros administracinėje institucijoje galimybė ir nuostatos nedaro poveikio reikalavimui išnaudoti administracinės peržiūros procedūras prieš imantis peržiūros procedūrų teismo tvarka, jei to reikalauja nacionalinė teisė.
Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.
5. Siekdamos toliau didinti šio straipsnio nuostatų veiksmingumą, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinio pobūdžio informacija apie teisę į administracinės ir teisminės peržiūros procedūras.
12 straipsnis
1. Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija apie patirtį, sukauptą taikant šią direktyvą.
2. Visų pirma kas šešerius metus nuo 2017 m. gegužės 16 d. valstybės narės pateikia Komisijai tokią informaciją, kai ją turi:
a) I ir II priede nurodytų projektų, kuriems taikomas poveikio aplinkai vertinimas pagal 5–10 straipsnius, skaičių;
b) poveikio aplinkai vertinimų suskirstymą pagal projektų kategorijas, nustatytas I ir II prieduose;
c) II priede nurodytų projektų, dėl kurių priimama išvada pagal 4 straipsnio 2 dalį, skaičių;
d) vidutinę poveikio aplinkai vertinimo proceso trukmę.
e) vidutinę poveikio aplinkai vertinimo tiesioginių išlaidų bendrą sąmatą, įskaitant poveikį dėl šios direktyvos taikymo MVĮ.
3. Remdamasi tuo keitimusi informacija, Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai papildomus pasiūlymus, kad būtų užtikrintas pakankamas šios direktyvos taikymo koordinavimas.
13 straipsnis
Valstybės narės perduoda Komisijai nacionalinių įstatymų, kuriuos jos priėmė šios direktyvos srityje, nuostatų tekstus.
14 straipsnis
Direktyva 85/337/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis V priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais V priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą, ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.
15 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
16 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
4 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI PROJEKTAI
1. 500 t per dieną arba didesnio pajėgumo naftos perdirbimo įmonės (išskyrus įmones, gaminančias tik tepalus iš žalios naftos) ir anglių arba bitumuotų skalūnų gazifikacijos ir suskystinimo įranga.
2.
a) 300 megavatų arba didesnio šiluminio pajėgumo šiluminės elektrinės bei kiti deginimo įrengimai;
b) atominės elektrinės bei kiti įrengimai su atominiais reaktoriais, įskaitant tokių elektrinių ir įrengimų ( 8 ) demontavimą ar uždarymą (išskyrus tyrimo įrengimus gaminti ir transformuoti skylančioms ir reprodukuojamoms medžiagoms, kurių maksimalus galingumas neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos).
3.
a) Įrengimai, skirti radioaktyviam kurui perdirbti;
b) įrengimai, skirti:
i) atominiam kurui gaminti ar sodrinti;
ii) spinduliuojančio atominio kuro ar aukšto lygio radioaktyvumo atliekoms perdirbti;
iii) spinduliuojančiam atominiam kurui laidoti;
iv) vien radioaktyvioms atliekoms laidoti;
v) vien spinduliuojančiam radioaktyviam kurui ar radioaktyvioms atliekoms ne gamybos vietoje saugoti (jei planuojama daugiau nei dešimčiai metų).
4.
a) Integruoti plieno ir ketaus pradinio lydymo darbai;
b) įrengimai, skirti spalvotiems metalams gaminti iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų, naudojant cheminius, metalurgijos ar elektrolizės procesus.
5. Asbesto gavybos ir perdirbimo, asbesto ir gaminių, kurių sudėtyje yra asbesto, modifikaciniai įrengimai: gaminių, kurių sudėtyje yra asbesto – kai pagaminama daugiau kaip 20 000 t produkto per metus; trinties medžiagų – kai per metus pagaminama daugiau kaip 50 t; kitų asbesto panaudojimo būdų – kai sunaudojama daugiau kaip 200 t per metus.
6. Integruoti chemijos pramonės įrengimai (visų pirma pramoninės medžiagų gamybos įrengimai, sudaryti iš keleto funkciškai suderintų gamybinių vienetų ir naudojantys cheminius procesus), skirti:
a) pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybai;
b) pagrindinių neorganinių cheminių medžiagų gamybai;
c) fosforo, azoto ir kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamybai;
d) pagrindinių augalininkystei naudojamų cheminių medžiagų, biocidų gamybai;
e) pagrindinių farmacinių produktų gamybai, taikant biologinius ir cheminius procesus;
f) sprogmenų gamybai.
7.
a) Tolimojo susisiekimo geležinkelio linijų tiesimas ir oro uostų ( 9 ), turinčių 2 100 metrų ar ilgesnį pagrindinį pakilimo taką, statyba;
b) automagistralių ir greitkelių ( 10 ) tiesimas;
c) keturių ir daugiau eilių naujo kelio tiesimas arba dviejų ir mažiau eilių kelio pertvarkymo (platinimo) darbai, kai numatoma praplatinti tokį kelią iki keturių ar daugiau eilių, jei tiesimas ar minėti darbai numatyti ne trumpesniame nei 10 km ilgio nenutrūkstamo kelio ruože.
8.
a) Vidaus vandens keliai ir vietiniai laivybos uostai, skirti priimti didesnio nei 1 350 t tonažo laivams;
b) prekybos uostai, pakrovimo (iškrovimo) terminalai, sujungti su vidaus ir išorės uostais (išskyrus keltų prieplaukas), skirti priimti didesnio nei 1 350 t tonažo laivus.
9. Atliekų šalinimo įrengimai, skirti atliekoms deginti ar chemiškai perdirbti, kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ( 11 ) I priede, D9, arba pavojingų atliekų sąvartynai, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 2 punkte.
10. Atliekų šalinimo įrengimai, skirti nepavojingoms atliekoms deginti ar chemiškai perdirbti, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB, I priede, D9, kurių galingumas viršija 100 t per dieną.
11. Gruntinio vandens gavyba ar gruntinio vandens dirbtinio papildymo projektai, kai per metus išgaunama ar pripildoma 10 mln. ir daugiau m3 vandens.
12.
a) Vandens išteklių paskirstymo tarp upių baseinų darbai, kad būtų užkirstas kelias galimam vandens išteklių trūkumui, kai vandens išleidžiama daugiau nei 100 mln. m3 per metus;
b) visais kitais atvejais – vandens išteklių paskirstymo tarp upių baseinų darbai, kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra didesnis nei 2 000 mln. m3 per metus ir kai išleidžiamo vandens kiekis sudaro daugiau nei 5 % to nuotėkio.
Nė vienas iš šių atvejų netaikomas vamzdynais leidžiamam geriamam vandeniui.
13. Nuotekų valymo įrenginiai, kurių galingumas viršija 150 000 gyventojų ekvivalentą (kaip apibrėžta 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo ( 12 ) 2 straipsnio 6 punkte).
14. Naftos ir gamtinių dujų komercinė gavyba, kai per dieną išgaunama daugiau nei 500 t naftos ar 500 000 m3 gamtinių dujų.
15. Užtvankos ir kiti įrenginiai, skirti vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, kai saugomo ar sulaikomo vandens kiekis (naujas ar papildomas) yra didesnis nei 10 mln. m3.
16. Didesnio nei 800 mm skersmens ir ilgesni nei 40 km vamzdynai, skirti:
a) dujoms, naftai, cheminėms medžiagoms transportuoti;
b) geologiniam saugojimui skirtiems anglies dioksido (CO2) srautams transportuoti, įskaitant susijusias slėgines.
17. Įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei:
a) 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms;
b) 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg); arba
c) 900 vietų paršavedėms kiaulėms.
18. Pramoniniai įrengimai, skirti gaminti:
a) medienos masei iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos;
b) popieriui ir kartonui, kai įrengimų gamybinis pajėgumas didesnis nei 200 t per dieną.
19. Akmens skaldyklos ir atviro tipo kasyklos, kai jų paviršiaus plotas didesnis nei 25 ha; durpių gavyba, kai durpyno plotas didesnis nei 150 ha.
20. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai įtampa aukštesnė nei (arba lygi) 220 kV ir linijos ilgesnės nei 15 km.
21. Naftos, naftos chemijos produktų ir cheminių produktų saugyklos, kurių talpa didesnė nei 200 000 t.
22. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ( 13 ) numatytos saugyklos.
23. Įrenginiai, naudojami geologiniam saugojimui skirtiems CO2 srautams surinkti pagal Direktyvą 2009/31/EB iš šiame priede nurodytų įrenginių arba kai iš viso per metus surenkama 1,5 megatonos CO2 arba daugiau.
24. Kiekvienas šiame priede išvardytų projektų pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai pats toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.
II PRIEDAS
4 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTI PROJEKTAI
1. MIŠKININKYSTĖ, ŽEMĖS IR VANDENS ŪKIS:
a) kaimo valdų pertvarkymo projektai;
b) nedirbamų ar pusiau natūralių žemės plotų naudojimas intensyviai žemdirbystei;
c) vandens išteklių naudojimo žemės ūkyje projektai, įskaitant drėkinimą ir melioraciją;
d) pirminis apželdinimas mišku ir miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį;
e) statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui (jei neįtraukti į I priedą);
f) žuvų veisimas;
g) žemės atgavimas iš jūros.
2. GAVYBOS PRAMONĖ:
a) akmens skaldyklos, atviros kasyklos ir durpių gavyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);
b) požeminės kasyklos;
c) mineralų gavyba iš jūros ir upių laivu žemsiurbe;
d) giluminiai gręžiniai, ypač:
i) geoterminiai gręžiniai;
ii) gręžiniai, skirti atominėms atliekoms saugoti;
iii) vandens tiekimo gręžiniai;
išskyrus gręžinius, skirtus dirvožemio stabilumui tirti;
e) pramoniniai antžeminiai įrengimai, skirti anglių, naftos, gamtinių dujų, rūdų ir bituminio skalūno gavybai.
3. ENERGETIKA:
a) pramoniniai įrengimai, skirti elektros energijos, garo ir karšto vandens gamybai (jei projektai neįtraukti į I priedą);
b) pramoniniai įrengimai dujų, garo ar karšto vandens perdavimui, elektros energijos perdavimas antžeminiais tinklais (jei projektai neįtraukti į I priedą);
c) gamtinių dujų antžeminis saugojimas;
d) degiųjų dujų požeminis saugojimas;
e) iškastinio kuro antžeminis saugojimas;
f) pramoninė briketų gamyba iš anglių ir lignito;
g) radioaktyvių atliekų perdirbimo ir saugojimo įrengimai (jei projektai neįtraukti į I priedą);
h) hidroelektrinės;
i) vėjo jėgainės;
j) įrenginiai, naudojami geologiniam saugojimui skirtiems CO2 srautams surinkti pagal Direktyvą 2009/31/EB iš šios direktyvos I priede nenurodytų įrenginių.
4. METALŲ GAMYBA IR PERDIRBIMAS:
a) įrengimai geležies ir plieno gamybai (pirminis ir antrinis lydymas), įskaitant nuolatinį liejimą;
b) geležingų metalų perdirbimo įrengimai:
i) karšto valcavimo įrengimai;
ii) plaktukinė kalvystė;
iii) apsauginių lydmetalių dangos naudojimas;
c) geležingų metalų liejyklos;
d) įrengimai, skirti spalvotiesiems metalams (išskyrus tauriuosius metalus) lieti ir lydyti, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.);
e) įrengimai, skirti metalų ir plastmasinių medžiagų paviršiams apdoroti, naudojant elektrolitinius ar cheminius procesus;
f) motorinių transporto priemonių ir jų variklių gamyba bei surinkimas;
g) laivų statyklos;
h) lėktuvų remonto ir gamybos įrengimai;
i) geležinkelių įrengimų gamyba;
j) presavimas sprogstamuoju būdu;
k) metalų rūdų sodrinimo ir lydymo įrengimai.
5. MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖ:
a) kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas);
b) cemento gamybos įrengimai;
c) asbesto gamybos įrengimai ir asbesto produktų gamyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);
d) stiklo ir stiklo pluošto gamybos įrengimai;
e) mineralinių medžiagų lydymo įrengimai, įskaitant mineralinio pluošto gamybą;
f) degimo keramika, ypač stoginių čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, čerpių, molio ir porceliano gamyba.
6. CHEMIJOS PRAMONĖ (JEI PROJEKTAI NEĮTRAUKTI Į I PRIEDĄ):
a) tarpinių produktų apdirbimas ir cheminių medžiagų gamyba;
b) farmacinių produktų, pesticidų, dažų ir lakų, elastomerų ir peroksidų gamyba;
c) naftos, naftos chemijos produktų ir cheminių produktų sandėliavimas.
7. MAISTO PRAMONĖ:
a) augalinių ir gyvulinių aliejų bei riebalų gamyba;
b) augalinių ir gyvulinių produktų pakavimas bei konservavimas;
c) pieno produktų gamyba;
d) salyklo ir alaus gamyba;
e) konditerijos gaminių ir sirupų gamyba;
f) gyvulių skerdyklos;
g) įrengimai, skirti pramoninei krakmolo gamybai;
h) žuvų produktų ir žuvų taukų gamyba;
i) cukraus fabrikai.
8. TEKSTILĖS, ODOS, MEDIENOS IR POPIERIAUS PRAMONĖ:
a) pramoninė popieriaus ir kartono gamyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);
b) tekstilės ar siūlų dažymo ir išankstinio apdorojimo (plovimo, balinimo) įrengimai;
c) kailių ir odos rauginimo įrengimai;
d) celiuliozės perdirbimo ir gamybos įrengimai.
9. GUMOS PRAMONĖ:
Elastomerinių produktų gamyba ir perdirbimas.
10. INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI:
a) pramoninių objektų plėtros projektai;
b) urbanizavimo projektai, įskaitant prekybos centrų ir mašinų stovėjimo aikštelių statybą;
c) geležinkelių tiesimas, perkrovimo įrenginiai ir terminalai (jei projektai neįtraukti į I priedą);
d) oro uostų statyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);
e) kelių tiesimas, uostų ir uostų įrengimų statyba, įskaitant žvejybos uostus (jei projektai neįtraukti į I priedą);
f) vidaus vandens keliai (jei projektai neįtraukti į I priedą), kanalų tiesimo ir apsisaugojimo nuo potvynio darbai;
g) užtvankos ir kiti įrengimai, skirti vandens sulaikymui ar ilgalaikiam jo saugojimui (jei projektai neįtraukti į I priedą);
h) tramvajaus bėgiai, antžeminiai ir požeminiai geležinkeliai, kabantis ar panašus transportas, kuris iš dalies ar išimtinai naudojamas keleiviams pervežti;
i) naftotiekių ir dujotiekių įrenginiai bei vamzdynai geologiniam saugojimui skirtiems CO2 srautams transportuoti (jei projektai neįtraukti į I priedą);
j) ilgų vandens kanalų statyba;
k) priešeroziniai pakrantės darbai ir jūros statybos darbai, galintys pakeisti pakrantę, pvz.: pylimai, prieplaukos, molai ir kiti apsauginiai objektai, išskyrus šių objektų priežiūros ir rekonstrukcijos darbus;
l) gruntinio vandens gavyba ar gruntinio vandens dirbtinio papildymo projektai (jei projektai neįtraukti į I priedą);
m) vandens išteklių paskirstymo tarp upių baseinų darbai, neįtraukti į I priedą.
11. KITI PROJEKTAI:
a) motorinių transporto priemonių nuolatinių lenktynių ir bandomosios trasos;
b) įrengimai, skirti atsikratyti atliekomis (jei projektai neįtraukti į I priedą);
c) vandens valymo įrengimai (jei projektai neįtraukti į I priedą);
d) dumblo saugyklos;
e) saugyklos, skirtos metalo laužui, įskaitant senas transporto priemones;
f) variklių, turbinų ar reaktorių bandymų įrengimai;
g) dirbtinio mineralinio pluošto gamybos įrengimai;
h) sprogstamųjų medžiagų nukenksminimo ar panaudojimo įrengimai;
i) sergančių ir nebenaudotinų gyvulių supirkimo ir skerdimo punktai.
12. TURIZMAS IR LAISVALAIKIS:
a) slidinėjimo keltuvai, funikulieriai ir kiti panašūs įrengimai;
b) jachtų ar valčių prieplaukos;
c) vasarvietės ir viešbučių kompleksai už miestų ribų ir panašūs objektai;
d) nuolatinės stovyklavietės ir kempingai;
e) teminiai parkai.
|
13. |
a) Bet kurių I ir šiame priede išvardytų ir jau įgyvendintų, įgyvendinamų ar leistų įgyvendinti projektų pakeitimas ar išplėtimas, galintis daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (pakeitimas ar išplėtimas, neįtrauktas į I priedą), b) I priede išvardyti projektai, jei jie (daugiausia ar išimtinai) skirti naujiems produktams ar metodams išbandyti bei tobulinti ir nenaudojami ilgiau nei 2 metus. |
II.A PRIEDAS
4 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTA INFORMACIJA
(INFORMACIJA, SUSIJUSI SU II PRIEDE IŠVARDYTAIS PROJEKTAIS, KURIĄ PATEIKIA UŽSAKOVAS)
1. Projekto aprašymas, būtinai įskaitant:
a) viso projekto fizinių charakteristikų, taip pat, kai tinkama, griovimo darbų aprašymą;
b) projekto vietos aprašymą, ypatingą dėmesį skiriant geografinių vietovių, kurioms projektas gali daryti poveikį, jautrumui aplinkosaugos požiūriu.
2. Aplinkos aspektų, kuriems projektas gali daryti reikšmingą poveikį, aprašymas.
3. Bet kokio galimo reikšmingo projekto poveikio aplinkai tiek, kiek turima informacijos apie tokį poveikį, aprašymas, kai poveikį gali sukelti:
a) numatomos liekanos ir išmetalai, taip pat susidarančios atliekos, kai tinkama;
b) gamtinių išteklių, visų pirma dirvožemio, žemės, vandens ir biologinės įvairovės naudojimas.
4. Kaupiant informaciją pagal 1–3 punktus, kai tinkama, atsižvelgiama į III priede nustatytus kriterijus.
III PRIEDAS
4 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI ATRANKOS KRITERIJAI
(KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS SPRENDŽIAMA, AR TURI BŪTI VYKDOMAS II PRIEDE IŠVARDYTŲ PROJEKTŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS)
1. Projekto charakteristikos
Projektų charakteristikos turi būti svarstomos ypač kreipiant dėmesį į:
a) viso projekto dydį ir sumanymą;
b) sąveiką su kitais esamais ir (arba) patvirtintais projektais;
c) gamtinių išteklių, visų pirma žemės, dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės naudojimą;
d) atliekų susidarymą;
e) taršą ir trukdžius;
f) didelių avarijų ir (arba) nelaimių, svarbių atitinkamam projektui, riziką, įskaitant avarijas ir nelaimes, kurias lemia klimato kaita, kaip teigia mokslas;
g) riziką žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo).
2. Projektų vieta
Geografinės vietovės, kuriai projektas gali daryti poveikį, jautrumas aplinkosaugos požiūriu turi būti svarstomas ypač kreipiant dėmesį į:
a) esamą ir patvirtintą žemės naudojimą;
b) santykinį vietovės ir jos žemės gelmių gamtinių išteklių (įskaitant dirvožemį, žemę, vandenį ir biologinę įvairovę) gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracinį pajėgumą;
c) natūralios aplinkos buferinį pajėgumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į šių tipų vietoves:
i) pelkes, upių pakrantes, upių žiotis;
ii) pakrančių zonas ir jūrų aplinką;
iii) kalnus ir miškus;
iv) gamtos draustinius ir parkus;
v) teritorijas, kurioms nacionalinės teisės aktai suteikia saugomų teritorijų statusą; „Natura 2000“ vietoves, kurioms tokį statusą valstybės narės suteikė pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB;
vi) teritorijas, kuriose jau buvo nesilaikoma projektui taikomų aplinkos kokybės standartų, nustatytų Sąjungos teisės aktais, arba manoma, kad jų nesilaikoma;
vii) tankiai apgyvendintas teritorijas;
viii) istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos kraštovaizdžius ir vietoves.
3. Galimo poveikio rūšis ir apibūdinimas
Tikėtinas reikšmingas projekto poveikis aplinkai turi būti svarstomas pagal kriterijus, išvardytus šio priedo 1 ir 2 dalyse, ypač kreipiant dėmesį į projekto poveikį veiksniams, išvardytiems 3 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į:
a) poveikio dydį ir erdvinį mastą (pvz., geografinę vietovę ir gyventojų, kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių);
b) poveikio pobūdį;
c) tarpvalstybinį poveikio pobūdį;
d) poveikio intensyvumą ir sudėtingumą;
e) poveikio tikimybę;
f) tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą;
g) bendrą poveikį su kitais jau esamais ir (arba) patvirtintais projektais;
h) galimybę veiksmingai sumažinti poveikį.
IV PRIEDAS
5 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTA INFORMACIJA
(POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOJE PATEIKIAMA INFORMACIJA)
1. Projekto aprašymas, būtinai pateikiant:
a) projekto vykdymo vietos aprašymą;
b) viso projekto (įskaitant, kai tinkama, reikalingus griovimo darbus) fizinių charakteristikų ir žemės naudojimo reikalavimų statybos ir eksploatavimo etapais aprašymą;
c) pagrindinių projekto eksploatacijos etapo (ypač bet kurio gamybos proceso) charakteristikų aprašymą, pavyzdžiui, energijos poreikį ir naudojamą energiją, naudojamų medžiagų ir gamtinių išteklių (įskaitant vandenį, žemę, dirvožemį ir biologinę įvairovę) pobūdį ir kiekį;
d) siūlomo projekto eksploatavimo metu numatomų liekanų ir išmetalų rūšies (kaip antai vandens, oro, dirvožemio ir podirvio taršos, triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, radiacijos) bei kiekio, taip pat atliekų, susidarančių statybos ir eksploatavimo etapais, kiekio ir rūšies įvertinimą.
2. Užsakovo svarstytų pagrįstų alternatyvų (pvz., vertinant projekto sumanymą, technologiją, vietą, dydį ir mastą), susijusių su siūlomu projektu ir konkrečiomis jo charakteristikomis, aprašymas, nurodant pagrindines alternatyvos pasirinkimo priežastis, įskaitant poveikio aplinkai palyginimą.
3. Atitinkamų dabartinės aplinkos būklės aspektų (bazinio scenarijaus) aprašymas ir tikėtinos jų raidos neįgyvendinus projekto metmenys tokiu mastu, kokiu pokyčiai, skaičiuojant nuo bazinio scenarijaus, gali būti įvertinti dedant pagrįstas pastangas ir remiantis galimybe naudotis informacija apie aplinką ir mokslo žiniomis.
4. 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų veiksnių, kuriems projektas gali daryti reikšmingą poveikį, aprašymas: informacija apie gyventojus, žmonių sveikatą, biologinę įvairovę (pvz., gyvūniją ir augaliją), žemę (pvz., žemės paėmimą), dirvožemį (pvz., organines medžiagas, eroziją, tankinimą, pralaidumą), vandenį (pvz., hidromorfologinius pokyčius, kiekį ir kokybę), orą, klimatą (pvz., išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusį poveikį), materialines vertybes, kultūros paveldą, įskaitant architektūrinius ir archeologinius aspektus, ir kraštovaizdį.
5. Tikėtino reikšmingo projekto poveikio aplinkai aprašymas, kai poveikį gali sukelti, inter alia:
a) projekto statyba ir buvimas, įskaitant, jei tinkama, griovimo darbus;
b) gamtinių išteklių, visų pirma žemės, dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės, naudojimas kiek įmanoma įvertinant tvarų šių išteklių tvarų prieinamumą;
c) išmetamieji teršalai, triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma ir radiacija, trukdžių susidarymas, atliekų šalinimas ir naudojimas;
d) rizika žmonių sveikatai, kultūros paveldui arba aplinkai (pvz., dėl avarijų ar nelaimių);
e) su jau esamais ir (arba) patvirtintais projektais bendras poveikis, atsižvelgiant į be kokias esamas aplinkos apsaugos problemas, susijusias su visomis aplinkosaugos požiūriu svarbiomis teritorijomis, kurios, tikėtina, gali patirti poveikį, arba gamtinių išteklių naudojimą;
f) projekto poveikis klimatui (pvz., išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pobūdis ir mastas) ir projekto pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;
g) naudojamos technologijos ir medžiagos.
Turėtų būti aprašytas tikėtinas reikšmingas tiesioginis poveikis veiksniams, nustatytiems 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet koks netiesioginis, antrinis, kompleksinis, tarpvalstybinis, trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis, nuolatinis ir laikinas, teigiamas ir neigiamas projekto poveikis. Rengiant šį aprašymą reikėtų atsižvelgti į projektui svarbius aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus Sąjungos ar valstybių narių lygmeniu.
6. Prognozavimo metodų arba įrodymų, taikytų nustatant ir vertinant reikšmingą poveikį aplinkai, įskaitant sunkumų, patirtų kaupiant reikalingą informaciją, pobūdį (pvz., techniniai sunkumai ar praktinės patirties trūkumas), aprašymas, taip pat pagrindinių susijusių neaiškumų aprašymas.
7. Priemonių, kurių numatoma imtis siekiant išvengti nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užkirsti jam kelią, jį sumažinti arba, jei galima, kompensuoti, aprašymas ir, kai tinkama, bet kokių siūlomų stebėsenos priemonių (pvz., po projekto įgyvendinimo atliekama analizė) aprašymas. Tame aprašyme reikėtų paaiškinti, kokiu mastu išvengiama reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ar jam užkertamas kelias, ar jis sumažinamas arba kompensuojamas, ir įvertinti tiek statybos, tiek eksploatavimo etapus.
8. Laukto neigiamo poveikio aplinkai, kurį lemia projekto pažeidžiamumas didelių avarijų ir (arba) nelaimių, kurios svarbios atitinkamam projektui, rizikos atžvilgiu aprašymas. Gali būti naudojamasi atitinkama informacija, prieinama ir gauta atlikus rizikos vertinimą pagal Sąjungos teisės aktus, tokius kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES ( 14 ) ar Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas ( 15 ), arba atlikus atitinkamus vertinimus pagal nacionalinius įstatymus, su sąlyga, kad vykdomi šios direktyvos reikalavimai. Kai tinkama, priemonių, kurių numatoma imtis siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai arba jį sušvelninti, aprašymas, taip pat išsamus priemonių, susijusių su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms ir siūlomu reagavimu į jas, aprašymas.
9. 1–8 punktuose nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka.
10. Nuorodų sąrašas, kuriame pateikiami šaltiniai, kuriais naudotasi rengiant aprašymus ir atliekant vertinimus, pateikiamus šiame pranešime.
V PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai
(nurodyta 14 straipsnyje)
|
Tarybos direktyva 85/337/EEB (OL L 175, 1985 7 5, p. 40) |
|
|
Tarybos direktyva 97/11/EB (OL L 73, 1997 3 14, p. 5) |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, 2003 6 25, p. 17) |
tik 3 straipsnis |
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 114) |
tik 31 straipsnis |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas
(nurodytas 14 straipsnyje)
|
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
|
85/337/EEB |
1998 m. liepos 3 d. |
|
97/11/EB |
1999 m. kovo 14 d. |
|
2003/35/EB |
2005 m. birželio 25 d. |
|
2009/31/EB |
2011 m. birželio 25 d. |
VI PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Direktyva 85/337/EEB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
1 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai |
|
1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginiai žodžiai |
1 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginiai žodžiai |
|
1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirma įtrauka |
1 straipsnio 2 dalies a punkto pirma įtrauka |
|
1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos punkto antra įtrauka |
1 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka |
|
1 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
1 straipsnio 2 dalies b punktas |
|
1 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa |
1 straipsnio 2 dalies c punktas |
|
1 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa |
1 straipsnio 2 dalies d punktas |
|
1 straipsnio 2 dalies šešta pastraipa |
1 straipsnio 2 dalies e punktas |
|
1 straipsnio 3 dalis |
1 straipsnio 2 dalies f punktas |
|
1 straipsnio 4 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
|
1 straipsnio 5 dalis |
1 straipsnio 4 dalis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
|
2 straipsnio 2a dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
|
2 straipsnio 3 dalis |
2 straipsnio 4 dalis |
|
3 straipsnio įžanginiai žodžiai |
3 straipsnio įžanginiai žodžiai |
|
3 straipsnio pirma įtrauka |
3 straipsnio a punktas |
|
3 straipsnio antra įtrauka |
3 straipsnio b punktas |
|
3 straipsnio trečia įtrauka |
3 straipsnio c punktas |
|
3 straipsnio ketvirta įtrauka |
3 straipsnio d punktas |
|
4 straipsnis |
4 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnio 3 dalies įžanginiai žodžiai |
5 straipsnio 3 dalies įžanginiai žodžiai |
|
5 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
5 straipsnio 3 dalies a punktas |
|
5 straipsnio 3 dalies antra įtrauka |
5 straipsnio 3 dalies b punktas |
|
5 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka |
5 straipsnio3 dalies c punktas |
|
5 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka |
5 straipsnio 3 dalies d punktas |
|
5 straipsnio 3 dalies penkta įtrauka |
5 straipsnio 3 dalies e punktas |
|
5 straipsnio 4 dalis |
5 straipsnio 4 dalis |
|
6 straipsnio |
6 straipsnio |
|
7 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai |
7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai |
|
7 straipsnio 1 dalies a punktas |
7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
|
7 straipsnio 1 dalies b punktas |
7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas |
|
7 straipsnio 1 dalies baigiamieji žodžiai |
7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
7 straipsnio 2-5 dalys |
7 straipsnio 2-5 dalys |
|
8 straipsnis |
8 straipsnis |
|
9 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai |
9 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai |
|
9 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka |
9 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
9 straipsnio 1 dalies antra įtrauka |
9 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
9 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka |
9 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
9 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnio 2 dalis |
|
10 straipsnis |
10 straipsnis |
|
10a straipsnio pirma dalis |
11 straipsnio 1 dalis |
|
10a straipsnio antra dalis |
11 straipsnio 2 dalis |
|
10a straipsnio trečia dalis |
11 straipsnio 3 dalis |
|
10a straipsnio ketvirta ir penkta dalys |
11 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos |
|
10a straipsnio šešta dalis |
11 straipsnio 5 dalis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
12 straipsnio 1 dalis |
|
11 straipsnio 2 dalis |
12 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnio 3 dalis |
— |
|
11 straipsnio 4 dalis |
12 straipsnio 3 dalis |
|
12 straipsnio 1 dalis |
— |
|
12 straipsnio 2 dalis |
13 straipsnis |
|
— |
14 straipsnis |
|
— |
15 straipsnis |
|
14 straipsnis |
16 straipsnis |
|
I priedo 1 punktas |
I priedo 1 punktas |
|
I priedo 2 punkto pirma įtrauka |
I priedo 2 punkto a papunktis |
|
I priedo 2 punkto antra įtrauka |
I priedo 2 punkto b papunktis |
|
I priedo 3 punkto a papunktis |
I priedo 3 punkto a papunktis |
|
I priedo 3 punkto b papunkčio įžanginiai žodžiai |
I priedo 3 punkto b papunkčio įžanginiai žodžiai |
|
I priedo 3 punkto b papunkčio pirma įtrauka |
I priedo 3 punkto b papunkčio i punktas |
|
I priedo 3 punkto b papunkčio antra įtrauka |
I priedo 3 punkto b papunkčio ii punktas |
|
I priedo 3 punkto b papunkčio trečia įtrauka |
I priedo 3 punkto b papunkčio iii punktas |
|
I priedo 3 punkto b papunkčio ketvirta įtrauka |
I priedo 3 punkto b papunkčio iv punktas |
|
I priedo 3 punkto b papunkčio penkta įtrauka |
I priedo 3 punkto b papunkčio v punktas |
|
I priedo 4 punkto pirma įtrauka |
I priedo 4 punkto a papunktis |
|
I priedo 4 punkto antra įtrauka |
I priedo 4 punkto b papunktis |
|
I priedo 5 punktas |
I priedo 5 punktas |
|
I priedo 6 punkto įžanginiai žodžiai |
I priedo 6 punkto įžanginiai žodžiai |
|
I priedo 6 punkto i papunktis |
I priedo 6 punkto a papunktis |
|
I priedo 6 punkto ii papunktis |
I priedo 6 punkto b papunktis |
|
I priedo 6 punkto iii papunktis |
I priedo 6 punkto c papunktis |
|
I priedo 6 punkto iv papunktis |
I priedo 6 punkto d papunktis |
|
I priedo 6 punkto v papunktis |
I priedo 6 punkto e papunktis |
|
I priedo 6 punkto vi papunktis |
I priedo 6 punkto f papunktis |
|
I priedo 7-15 punktai |
I priedo 7-15 punktai |
|
I priedo 16 punkto įžanginiai žodžiai |
I priedo 16 punkto įžanginiai žodžiai |
|
I priedo 16 punkto pirma įtrauka |
I priedo 16 punkto a papunktis |
|
I priedo 16 punkto antra įtrauka |
I priedo 16 punkto b papunktis |
|
I priedo 17-21 punktai |
I priedo 17-21 punktai |
|
I priedo 22 punktas |
I priedo 24 punktas |
|
I priedo 23 punktas |
I priedo 22 punktas |
|
I priedo 24 punktas |
I priedo 23 punktas |
|
II priedo 1 punktas |
II priedo 1 punktas |
|
II priedo 2 punkto a, b ir c papunkčiai |
II priedo 2 punkto a, b ir c papunkčiai |
|
II priedo 2 punkto d papunkčio įžanginiai žodžiai |
II priedo 2 punkto d papunkčio įžanginiai žodžiai |
|
II priedo 2 punkto d papunkčio pirma įtrauka |
II priedo 2 punkto d papunkčio i punktas |
|
II priedo 2 punkto d papunkčio antra įtrauka |
II priedo 2 punkto d papunkčio ii punktas |
|
II priedo 2 punkto d papunkčio trečia įtrauka |
II priedo 2 punkto d papunkčio iii punktas |
|
II priedo 2 punkto d papunkčio baigiamieji žodžiai |
II priedo 2 punkto d papunkčio baigiamieji žodžiai |
|
II priedo 2 punkto e papunktis |
II priedo 2 punkto e papunktis |
|
II priedo 3-12 punktai |
II priedo 3-12 punktai |
|
II priedo 13 punkto pirma įtrauka |
II priedo 13 punkto a papunktis |
|
II priedo 13 punkto antra įtrauka |
II priedo 13 punkto b papunktis |
|
III priedo 1 punkto įžanginiai žodžiai |
III priedo 1 punkto įžanginiai žodžiai |
|
III priedo 1 punkto pirma įtrauka |
III priedo 1 punkto a papunktis |
|
III priedo 1 punkto antra įtrauka |
III priedo 1 punkto b papunktis |
|
III priedo 1 punkto trečia įtrauka |
III priedo 1 punkto c papunktis |
|
III priedo 1 punkto ketvirta įtrauka |
III priedo 1 punkto d papunktis |
|
III priedo 1 punkto penkta įtrauka |
III priedo 1 punkto e papunktis |
|
III priedo 1 punkto šešta įtrauka |
III priedo 1 punkto f papunktis |
|
III priedo 2 punkto įžanginiai žodžiai |
III priedo 2 punkto įžanginiai žodžiai |
|
III priedo 2 punkto pirma įtrauka |
III priedo 2 punkto a papunktis |
|
III priedo 2 punkto antra įtrauka |
III priedo 2 punkto b papunktis |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos įžanginiai žodžiai |
III priedo 2 punkto c papunkčio įžanginiai žodžiai |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos a punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio i punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos b punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio ii punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos c punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio iii punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos d punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio iv punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos e punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio v punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos f punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio vi punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos g punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio vii punktas |
|
III priedo 2 punkto trečios įtraukos h punktas |
III priedo 2 punkto c papunkčio viii punktas |
|
III priedo 3 punkto įžanginiai žodžiai |
III priedo 3 punkto įžanginiai žodžiai |
|
III priedo 3 punkto pirma įtrauka |
III priedo 3 punkto a papunktis |
|
III priedo 3 punkto antra įtrauka |
III priedo 3 punkto b papunktis |
|
III priedo 3 punkto trečia įtrauka |
III priedo 3 punkto c papunktis |
|
III priedo 3 punkto ketvirta įtrauka |
III priedo 3 punkto d papunktis |
|
III priedo 3 punkto penkta įtrauka |
III priedo 3 punkto e papunktis |
|
IV priedo 1 punkto įžanginiai žodžiai |
IV priedo 1 punkto įžanginiai žodžiai |
|
IV priedo 1 punkto pirma įtrauka |
IV priedo 1 punkto a papunktis |
|
IV priedo 1 punkto antra įtrauka |
IV priedo 1 punkto b papunktis |
|
IV priedo 1 punkto trečia įtrauka |
IV priedo 1 punkto c papunktis |
|
IV priedo 2 ir 3 punktai |
IV priedo 2 ir 3 punktai |
|
IV priedo 4 punkto įžanginiai žodžiai |
IV priedo 4 punkto pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai |
|
IV priedo 4 punkto pirma įtrauka |
IV priedo 4 punkto pirmos pastraipos a punktas |
|
IV priedo 4 punkto antra įtrauka |
IV priedo 4 punkto pirmos pastraipos b punktas |
|
IV priedo 4 punkto trečia įtrauka |
IV priedo 4 punkto pirmos pastraipos c punktas |
|
IV priedo 4 punkto baigiamieji žodžiai |
IV priedo 5 punktas |
|
IV priedo 5 punktas |
IV priedo 6 punktas |
|
IV priedo 6 punktas |
IV priedo 7 punktas |
|
IV priedo 7 punktas |
IV priedo 8 punktas |
|
— |
V priedas |
|
— |
VI priedas |
( 1 ) OL C 248, 2011 8 25, p. 154.
( 2 ) 2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas.
( 3 ) OL L 175, 1985 7 5, p. 40.
( 4 ) Žr. VI priedo A dalį.
( 5 ) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
( 6 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
( 7 ) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.
( 8 ) Atominės elektrinės ir kiti įrenginiai su atominiai reaktoriais nebelaikomi šios rūšies įrenginiais, kai radioaktyvus kuras ir kiti radioaktyvumu užteršti elementai visam laikui pašalinami iš įrengimo statybos vietos.
( 9 ) Šioje direktyvoje „oro uostas“ reiškia oro uostą, atitinkantį 1944 m. Čikagos konvencijos įsteigto Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos oro uosto apibrėžimą (14 priedas).
( 10 ) Šioje direktyvoje „greitkelis“ – tai kelias, atitinkantis 1975 m. lapkričio 15 d. Europinio susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų apibrėžimą.
( 11 ) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
( 12 ) OL L 135, 1991 5 30, p. 40.
( 13 ) OL L 140, 2009 6 5, p. 114.
( 14 ) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).
( 15 ) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).