I. Teisinis pagrindas

II. Ikiteisminė procedūra ir procesas Teisingumo Teisme

III. Dėl ieškinio

A. Dėl pirmojo prieštaravimo, siejamo su specialių saugomų teritorijų neįsteigimu

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

B. Dėl antrojo prieštaravimo, siejamo su apsaugos tikslų nenustatymu

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

C. Dėl trečiojo prieštaravimo, siejamo su įsipareigojimo nustatyti reikiamas apsaugos priemones nesilaikymu

1. Šalių argumentai

a) Teritorijos, kuriose, Komisijos teigimu, nenustatyta jokia apsaugos priemonė arba nustatytos dalinės apsaugos priemonės

b) Teritorijos, kuriose, pasak Komisijos, taikomos apsaugos tikslais nepagrįstos apsaugos priemonės

c) Nuolatinė ir sisteminė praktika nustatyti apsaugos priemones, kurios nėra pakankamai tikslios ir kurios neleidžia atremti visų svarbių grėsmių ir spaudimo

2. Teisingumo Teismo vertinimas

a) Pirminės pastabos

b) Teritorijos, kuriose nenustatyta jokia apsaugos priemonė arba nustatytos neišsamios apsaugos priemonės

c) Teritorijos, kuriose taikomos apsaugos tikslais nepagrįstos apsaugos priemonės

d) Nuolatinė ir sisteminė praktika nustatyti apsaugos priemones, kurios nėra pakankamai tikslios ir kurios neleidžia atremti visų svarbių grėsmių ir spaudimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1

Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad:

Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį.

2

Buveinių direktyvos trečioje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„kadangi šios direktyvos tikslas – skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, todėl ši direktyva prisideda prie bendro subalansuotos plėtros siekio; kadangi siekiant išlaikyti biologinę įvairovę, gali tam tikrais atvejais prireikti palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą;

<…>

kadangi kiekvienoje tokioje įsteigtoje teritorijoje tikslinga įgyvendinti būtinas priemones, atsižvelgiant į siekiamus apsaugos tikslus“.

3

Šios direktyvos 1 straipsnio l punkte nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

4

Tos direktyvos 2 straipsnio 2 punkte nustatyta:

„Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.“

5

Tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki palankios apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Direktyvą 79/409/EEB.

2.   Kuriant Natura 2000 tinklą, visos valstybės narės prisideda atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų teritorijoje užima šio straipsnio 1 dalyje nurodyti natūralių buveinių tipai ir rūšių buveinės. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal 4 straipsnį steigia specialias saugomas teritorijas, atsižvelgdama į 1 dalyje išdėstytus tikslus.“

6

Buveinių direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose egzistuoja jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos siūlomos tik ten, kur yra aiškiai identifikuojamas plotas, kuriame yra jų gyvybei ir veisimuisi būtini fiziniai ir biologiniai veiksniai. Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.

Per trejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo sąrašas kartu su informacija apie kiekvieną teritoriją perduodamas Komisijai. Tokią informaciją sudaro teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, lokalizacija, plotas ir duomenys, gauti taikant III priede (1 etapas) nurodytus kriterijus; ji pateikiama Komisijos nustatyta forma, 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

2.   Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš devynių 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare pagal jų pateiktus sąrašus sudaro Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektą, paremtą valstybių narių sąrašais, nurodančiais tas teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių.

Valstybės narės, kurių teritorijos su jose aptinkamais vienu ar daugiau prioritetiniais natūralių buveinių tipais ar prioritetinėmis rūšimis sudaro daugiau negu 5 % jų nacionalinės teritorijos, gali, susitarusios su Komisija, prašyti, kad III priede (2 etapas) išvardyti kriterijai, parenkant visas Bendrijos svarbos teritorijas jų teritorijoje, būtų taikomi lanksčiau.

Atrinktų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas sudaromas per šešerius metus nuo šios direktyvos paskelbimo.

4.   Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteigia specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių palankią apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000 tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.

5.   Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“

7

Tos direktyvos 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

3.   Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

4.   Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. <…>“

8

Sprendimu 2004/813 Komisija patvirtino Atlanto biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą; 413 į jį įtrauktų teritorijų yra Airijoje. Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas šešerių metų terminas šias teritorijas įsteigti kaip specialias saugomas teritorijas baigėsi 2010 m. gruodžio 7 d. Tas sąrašas buvo atnaujintas sprendimais 2008/23 ir 2009/96; Airijos atveju taip buvo sujungtos dvi teritorijos ir įtraukta 11 naujų, taip toje valstybėje narėje iš viso susidarė 423 teritorijos.

9

2013 m. balandžio 23 d. raštu Komisija paprašė Airijos pateikti informacijos apie priemones, kurių imtasi Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 daliai ir 6 straipsnio 1 daliai įgyvendinti, konkrečiai – apie padarytą pažangą aptariamas Bendrijos svarbos teritorijas steigiant kaip specialias saugomas teritorijas, taip pat apie apsaugos tikslų ir priemonių rengimo būklę.

10

Atsižvelgusi į 2013 m. rugsėjo 11 d. Airijos atsakymą Komisija nusprendė, kad ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal pirma nurodytas nuostatas, ir 2015 m. vasario 27 d. išsiuntė jai oficialų pranešimą.

11

Išnagrinėjusi 2015 m. gegužės 5 d. raštu Airijos pateiktą atsakymą ir šios valdžios institucijos parengtas pažangos ataskaitas Komisija 2016 m. balandžio 29 d. priėmė pagrįstą nuomonę pagal SESV 258 straipsnio pirmą pastraipą, joje išdėstė prieštaravimus šiais valstybei narei, kad ši nesilaikė:

12

Dėl Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų 2016 m. birželio 27 d. atsakyme Airija pabrėžė, kad Bendrijos svarbos teritorijų steigimo kaip specialių saugomų teritorijų procesas yra sudėtingas. Ta valstybė narė numatė 2017 m. papildyti specialių saugomų teritorijų steigimą. Ji vis dėlto teigė, kad aptariamos teritorijos jau yra saugomos Airijos teisės aktais kaip „teritorijos kandidatės, kurios bus steigiamos kaip specialios saugomos teritorijos“ (toliau – teritorijos kandidatės).

13

2018 m. lapkričio 9 d. rašte (jį Airija gavo tą pačią dieną) Komisija pateikė šiai valstybei narei papildomą pagrįstą nuomonę. Ji paragino Airijos valdžios institucijas įgyvendinti toje nuomonėje nustatytus reikalavimus per du mėnesius nuo jos gavimo. Joje teigiama, kad dabar tos valstybės narės pažeidimai yra dėl:

14

2019 m. sausio 11 d. rašte Airija nurodė, kad numato likusias teritorijas įsteigti kaip specialias saugomas teritorijas, taip pat ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje šiose teritorijose nustatyti apsaugos tikslus ir kad tos teritorijos jau yra saugomos kaip teritorijos kandidatės. Ji taip pat pateikė apsaugos priemonių įgyvendinimo programą.

15

2019 m. balandžio 26 d., gegužės 2 d., spalio 11 d. ir gruodžio 12 d., taip pat 2020 m. sausio 14 d. ir balandžio 14 d. elektroniniais laiškais Airija informavo Komisiją apie Bendrijos svarbos teritorijų steigimo kaip specialių saugomų teritorijų ir apsaugos tikslų nustatymo procedūrose pasiektą pažangą.

16

Nusprendusi, kai taip Airija nesiėmė reikiamų priemonių įvykdyti įsipareigojimus pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, 2021 m. liepos 16 d. Komisija pareiškė šį ieškinį.

17

2021 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Airijos reikalavimų.

18

Ieškiniui pagrįsti Komisija pateikia tris prieštaravimus, iš kurių pirmieji du siejami su Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalimi, o trečiasis – su tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Ji teigia, pirma, kad 217 iš aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų nebuvo įsteigtos kaip specialios saugomos teritorijos, antra, kad apsaugos tikslai nebuvo nustatyti 140 iš aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų, ir, trečia, kad jokios pakankamos apsaugos priemonės nebuvo nustatyta nė vienoje iš aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų.

19

Airija prašo atmesti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Jos palaikyti į bylą įstojusi Vokietijos Federacinė Respublika vis dėlto neišreiškė nuomonės dėl trečiojo prieštaravimo.

20

Dėstydama pirmąjį prieštaravimą Komisija priekaištauja Airijai, kad ši pažeidė įsipareigojimus pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, nes kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus nuo sprendimų 2004/813 ir 2009/96 priėmimo 217 iš aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų neįsteigė kaip specialių saugomų teritorijų.

21

Ši institucija teigia, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija, t. y. 2003 m. vasario 27 d. Sprendimas Komisija / Belgija (C‑415/01, EU:C:2003:118, 22 ir 23 punktai), taip pat 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Komisija / Austrija (C‑535/07, EU:C:2010:602, 64 punktas) dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/17 (toliau – Paukščių direktyva), numatytų specialiųjų apsaugos teritorijų gali būti taikoma šioje byloje, atsižvelgiant į Buveinių ir Paukščių direktyvomis siekiamus apsaugos tikslus. Taikant šią jurisprudenciją, apie tų teritorijų ir saugomų rūšių nustatymą turėtų būti skelbiama, kad tai įgytų neginčytiną privalomą galią ir būtų įvykdytas teisinio saugumo reikalavimas.

22

Kaip galima teigti remiantis 2012 m. gegužės 14 d. Komisijos pastaba dėl specialių saugomų teritorijų steigimo, turi būti aiškiai nurodyti teritorijos pavadinimas ir vieta, rūšys ir buveinių tipai, dėl kurių įsteigta speciali saugoma teritorija, taip pat tos teritorijos ribos, įsteigimo tikslas ir tokiai teritorijai taikomos nuostatos dėl apsaugos.

23

Airija teigia informavusi Komisiją, kad steigiama pagal antrinės teisės aktus. Neprieštaraudama tokiam steigimo metodui, ši institucija vis dėlto pažymi, kad pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, nuo kurio turi būti vertinamas įsipareigojimų neįvykdymas, jis buvo pritaikytas tik 206 iš aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų. Iš tiesų Airija pripažino, kad įsteigė tik 212 teritorijas, iš kurių šešios teritorijos, t. y. Hempton’s Turbot Bank SAC, Porcupine Bank Canyon SAC, South-East Rockall Bank, Codling Fault Zone SAC, Blackwater Bank SAC ir West Connacht Coast SAC, nepriskiriamos prie aptariamų 423 Bendrijos svarbos teritorijų. Ieškinio pareiškimo dieną 154 teritorijos dar nebuvo įsteigtos.

24

Tai, kad apsauga teritorijoms suteikiama nuo jų įtraukimo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą momento, nepanaikina pareigos jas įsteigti kaip specialias saugomas teritorijas pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį.

25

Atsiliepime į ieškinį Airija primena, kad Buveinių direktyvos 6 straipsniu siekiamas bendras tikslas yra valstybėms narėms nustatyti keletą įsipareigojimų, kad būtų išsaugota ar atkurta palanki Europos Sąjungos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos būklė, siekiant bendresnio tos direktyvos tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį (2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Belovežo giria), C‑441/17, EU:C:2018:255, 106 punktas; taip pat 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Holohan ir kt. C‑461/17, EU:C:2018:883, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Ši valstybė narė teigia, pirma, kad Komisijos nurodytų ir šio sprendimo 22 punkte primintų priemonių buvo imtasi visose Bendrijos svarbos teritorijose suteikiant apsaugą pagal Airijos teisės aktus visoms „Europos teritorijoms“; ši Airijos teisėje vartojama sąvoka taip pat apima teritorijas kandidates ir kartu Bendrijos svarbos teritorijas. Taigi tikslas pasiekti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir prisidėti prie Natura 2000 tinklo kūrimo buvo pasiektas visose aptariamose Bendrijos svarbos teritorijose.

27

Kitaip tariant, teritorijai kandidatei taikoma tokia pati apsauga kaip specialioms saugomoms zonoms.

28

Pavyzdžiui, European Communities (Birds and Natural Habitats) Regulations 2011 (2011 m. reglamentas, kuriuo perkeliamos Europos Bendrijų Paukščių ir Buveinių direktyvos, toliau – perkėlimo reglamentas) ketvirtoje ir penktoje dalyse būsto, savivaldos ir paveldo ministrui (toliau – kompetentingas ministras) nustatomi tam tikri įpareigojimai dėl veiklos, planų ar projektų, galinčių daryti įtaką Bendrijos teritorijoms. Taigi jomis teritorijos saugomos vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo formaliai įsteigtos kaip specialios saugomos teritorijos.

29

Šiuo klausimu perkėlimo reglamento 28 straipsnyje nustatyta, kad kompetentingas ministras, įvertinęs, kad veikla gali daryti reikšmingą poveikį Europos teritorijai, iš principo privalo uždrausti tokią veiklą. Šiuo tikslu tame reglamente pateiktas veiklos rūšių, kurioms reikia gauti leidimą, sąrašas. Be to, viešosios valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į veiklos rūšių, kurioms reikia gauti leidimą, sąrašą, kai nagrinėja prašymą suteikti leidimą pagal kokią nors teisės aktuose nustatytą tvarką arba siūlo tvirtinti jų pačių planus ar projektus.

30

Beje, to reglamento penktoje dalyje numatyta procedūra, kurią taikydama viešosios valdžios institucija, jei reikia, atlieka tinkamą plano ar projekto, dėl kurio ta viešosios valdžios institucija gavo prašymą suteikti leidimą ar kurio pageidauja pati imtis, vertinimą.

31

Remiantis to reglamento 11 straipsniu teritorijos įvardijimą kaip teritorijos kandidatės būti įsteigtai kaip Bendrijos svarbos teritorija turi būti galima rasti kompetentingos ministerijos interneto puslapyje, apie tai turi būti pranešta konkrečioms įstaigoms, žemės savininkams ir visuomenei. Taip pateiktoje informacijoje turi būti, be kita ko, žemėlapis, kuriame nustatytos teritorijos ribos, jos pavadinimas, vieta ir dydis, taip pat motyvai, dėl kurių teritorija įvardyta kaip teritorija kandidatė būti įsteigta kaip Bendrijos svarbos teritorija.

32

Antra, Airija vis dėlto pažymi Bendrijos svarbos teritorijų formalaus steigimo kaip specialių saugomų teritorijų procedūros sudėtingumą: dažniausiai privaloma informuoti suinteresuotus savininkus, kad jie galėtų paprieštarauti tokiam steigimui, nes tai turi esminės reikšmės siekiant jiems užtikrinti teisinę apsaugą. Taigi formaliai steigiant aptariamas teritorijas būtų reikėję kalbėtis su 18516 savininkų ir nagrinėti jų pareikštus 674 ieškinius.

33

Be to, iš dar neįsteigtų teritorijų 20 teritorijų yra aukštapelkės, kurių steigimo procedūros pabaiga priklausytų nuo susitarimo su Komisija dėl tokių aukštapelkių tinklo bendro valdymo sprendimo, dėl kurio su ta institucija išsamiai deramasi.

34

Dublike Komisija neigia, kad šių 20 aukštapelkių steigimo procesas priklauso nuo derybų, kaip jos turi būti tvarkomos, rezultato, ir pažymi, kad, kiek tai susiję su galimu formalaus steigimo proceso pagal Airijos teisę sudėtingumu, pavyzdžiui, poreikiu nagrinėti žemės savininkų ieškinius, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija valstybės narės negali remtis nacionalinės teisės nuostatomis, praktika ar situacijomis, kad pagrįstų Sąjungos teisėje nustatytų įsipareigojimų nesilaikymą (2019 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Komisija / Airija (Derrybrien vėjo jėgainių parkas), C‑261/18, EU:C:2019:955, 89 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Ši institucija teigia, kad remiantis Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalimi darytina išvada, jog nustatyta pareiga tame straipsnyje numatytą procesą pabaigti specialios saugomos teritorijos įsteigimu. Airijos pateiktas priešingas aiškinimas reikštų, kad to straipsnio 4 dalis netektų prasmės.

36

Beje, pareiga saugoti teritorijas prieš jas įsteigiant kaip specialias saugomas teritorijas nustatyta Buveinių direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje.

37

Taip pat pažymėtina, kad teritorijoms kandidatėms suteikta apsauga pagal Airijos teisę yra mažesnė už apsaugą, kuri turi būti suteikta specialioms saugomoms teritorijoms, kurioms vienintelėms taikoma pareiga nustatyti apsaugos priemones pagal tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.

38

Be to, ši apsauga neatitinka teisinio aiškumo ir saugumo reikalavimo. Iš tiesų teritorijų kandidačių sąrašas gali kisti atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų pareikštus prieštaravimus.

39

Triplike Airija pažymi, kad, remiantis šio sprendimo 22 punkte minėta Komisijos pastaba, galima teigti, jog specialių saugomų teritorijų steigimo procedūra vykdoma pagal valstybių narių nacionalinę teisę. Naudodamasi turima diskrecija Airija nusprendė steigti specialias saugomas teritorijas ir joms, kaip Europos teritorijoms, suteikti visą reikalaujamą apsaugą.

40

Pasak šios valstybės narės, teiginys dėl galimo teritorijų perimetro pokyčio prieš formalų įsteigimą yra nepagrįstas. Beje, įsteigus specialias saugomas teritorijas, jų ribos netampa galutinės: jos gali būti keičiamos po įsteigimo, jei nustatoma mokslinė klaida.

41

Dėl Airijos pateikto aiškinimo Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalis nepraranda prasmės. Iš tiesų Airijos teisėje laikomasi šioje dalyje įtvirtintų įsipareigojimų ir taip užtikrinama aptariamų teritorijų apsauga nustatant reikalavimą taikyti atsargumo principą ir atlikti tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimus.

42

Airijos teisės aktais suteikiama apsauga teritorijoms kandidatėms yra didesnė, nei reikalaujama pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 5 dalį, nes tuose teisės aktuose numatyta skelbti konkrečios teritorijos duomenis ir jos dydį, reikalavimus atitinkančius interesus ir veiklos rūšių, kurioms vykdyti reikia gauti išankstinį leidimą, sąrašą.

43

Tripliko pateikimo dieną Airija nurodo baigusi formaliai steigti 339 iš 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų.

44

Iš pradžių reikia priminti, kad Buveinių direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje valstybių narių reikalaujama prisidėti kuriant Natura 2000 tinklą, atsižvelgiant į tai, kokią dalį kiekvienos iš jų teritorijoje užima natūralių buveinių, išvardytų tos direktyvos I priede, tipai ir rūšių buveinės, išvardytos jos II priede, ir įsteigti specialias saugomas teritorijas, vadovaujantis tos pačios direktyvos 4 straipsniu ir įvykdžius joje nustatytą procedūrą.

45

Buveinių direktyvos 4 straipsnyje numatyta teritorijų steigimo kaip specialių saugomų teritorijų procedūra vyksta keturiais etapais. Pagal šio 4 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą ir nurodo, kokie natūralių buveinių tipai ir kokios vietinės rūšys jose aptinkamos, o tas sąrašas pateikiamas Komisijai (pirmas etapas). Pagal minėto 4 straipsnio 2 dalį Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare, parengia Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektą, grindžiamą valstybių narių sąrašais (antrasis etapas). Remdamasi šiuo sąrašo projektu Komisija patvirtina atrinktų teritorijų sąrašą (trečiasis etapas). Pagal to paties 4 straipsnio 4 dalį, kai patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, suinteresuotoji valstybė narė kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, tą teritoriją įsteigia kaip specialią saugomą teritoriją ir, atsižvelgdama į teritorijų svarbą, nustato prioritetus, kad būtų išsaugota ar atkurta natūralių buveinių tipų arba rūšių palanki apsaugos būklė ir užtikrintas Natura 2000 tinklo vientisumas (ketvirtasis etapas) (šiuo klausimu žr. 1999 m. lapkričio 9 d. Sprendimo CFE, C‑43/18, EU:C:2019:483, 37 punktą).

46

Airija neneigia aplinkybės, kad tą dieną, kai baigėsi papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas, visos 217 aptariamų teritorijų nebuvo formaliai įsteigtos kaip specialios saugomos teritorijos. Vis dėlto ji teigia, kad jos suteikta apsauga teritorijoms kandidatėms yra analogiška specialioms saugomoms teritorijoms teikiamai apsaugai, todėl Buveinių direktyvos tikslai yra pasiekti.

47

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, nagrinėjant Portugalijos Respublikai pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ši valstybė narė kaip gynybos pagrindą pateikė argumentą, kad viešosios valdžios institucijoms teisiškai privalomos esamos nacionalinės apsaugos priemonės ir programos taikomos aptariamoms Bendrijos svarbos teritorijoms nuo tos datos, kai remiantis Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi Portugalijos Respublikos parengtas sąrašas pateikiamas Komisijai (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 31 punktą).

48

Atsakydamas į šį argumentą Teisingumo Teismas, viena vertus, nusprendė, kad direktyvos nuostatos turi būti įgyvendinamos neginčijamai privalomai, atsižvelgiant į reikalaujamą specifiką, tikslumą, ir aiškumą, kad būtų tenkinamas teisinio saugumo reikalavimas (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 35 punktas).

49

Kita vertus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tvirtindama, jog aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų steigimo kaip specialių saugomų teritorijų procedūros nebaigtos, Portugalijos Respublika neneigė, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui ji dar nebuvo šių teritorijų įsteigusi kaip specialių saugomų teritorijų (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 37 punktas).

50

Tokie argumentai gali būti taip pat taikomi Airijos pateiktam gynybos pagrindui, kad pagal Airijos teisės aktus suteikta apsauga Bendrijos svarbos teritorijoms ir teritorijoms kandidatėms yra pakankama, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį.

51

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad atsakymui į Komisijos ieškinyje pateiktą pirmąjį prieštaravimą pagrįsti Airijos nurodytais nacionalinės teisės aktais, kuriais, tos valstybės narės teigimu, aptariamoms Bendrijos svarbos teritorijoms suteikiama pakankama apsauga jų neįsteigus kaip specialių saugomų teritorijų, negali būtų įgyvendintas Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje numatytas konkretus įsipareigojimas Bendrijos svarbos teritorijas formaliai įsteigti kaip specialias saugomas teritorijas.

52

Iš tiesų toks įsipareigojimas yra toje direktyvoje numatytos buveinių ir rūšių apsaugos tvarkos privalomas etapas.

53

Šį įsipareigojimą papildo įsipareigojimai nustatyti apsaugos tikslus, kaip numatyta Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje, ir parengti apsaugos priemones, kaip nurodyta tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 50 punktą).

54

Buveinių direktyvos 6 straipsnyje nustatytas valstybių narių įsipareigojimas priimti reikiamas apsaugos priemones, skirtas specialioms saugomoms teritorijoms apsaugoti, skiriasi nuo tos direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatyto šių valstybių narių formalaus įsipareigojimo Bendrijos svarbos teritorijas steigti kaip specialias saugomas teritorijas, kaip nustatyta šio sprendimo 45 punkte nurodytoje jurisprudencijoje.

55

Dėl Airijos pabrėžiamo formalaus steigimo procedūros sudėtingumo, kurį lemia, be kita ko, dėl tokio steigimo aptariamų teritorijų savininkų reiškiami ieškiniai teisme, reikia priminti, kad valstybės narės negali remtis nacionalinės teisės nuostatomis, praktika ar situacijomis, kad pagrįstų Sąjungos teisėje nustatytų įsipareigojimų nesilaikymą (2019 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Komisija / Airija (Derrybrien vėjo jėgainių parkas), C‑261/18, EU:C:2019:955, 89 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad 217 iš 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus neįsteigusi kaip specialių saugomų teritorijų, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį.

57

Taigi pirmajam prieštaravimui reikia pritarti.

58

Dėstydama antrąjį prieštaravimą Komisija priekaištauja Airijai, kad ši pažeidė įsipareigojimus pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, nes 140 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų nenustatė išsamių apsaugos tikslų.

59

Įsipareigojimą nustatyti išsamius apsaugos tikslus kiekvienoje teritorijoje per ne ilgesnį kaip šešerių metų terminą ši institucija kildina iš Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies išaiškinimo, Teisingumo Teismo pateikto 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendime Komisija / Graikija (C‑849/19, EU:C:2020:1047, 46–52 punktai).

60

Pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, Airija šio įsipareigojimo nesilaikė 140 ir 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų.

61

Atsiliepime į ieškinį Airija pripažįsta, kad yra nebaigusi specialių apsaugos tikslų nustatymo ir paskelbimo procedūros, kiek tai susiję su visomis 423 aptariamomis Bendrijos svarbos teritorijomis.

62

Ši valstybė narė nurodo, kad dėjo dideles pastangas nustatyti ir paskelbti specialius apsaugos tikslus. Vis dėlto COVID‑19 pandemija užvilkino darbų pabaigą. Tuo metu, kai Airija pateikė atsiliepimą į ieškinį, apsaugos tikslai buvo nustatyti 371 teritorijoje. Kai ši valstybė narė pateikė tripliką, apsaugos tikslai buvo nustatyti visose teritorijose.

63

Atsižvelgiant į pasiektą pažangą, Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalis iš esmės yra nepažeista.

64

Kalbant apie Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies formuluotę, reikia konstatuoti, kad nors šioje nuostatoje aiškiai neišdėstytas įsipareigojimas nustatyti apsaugos tikslus, toje nuostatoje vis dėlto reikalaujama, kad atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, steigdamos specialią saugomą teritoriją, nustatytų prioritetus, kad būtų išsaugota ar atkurta buveinės tipo palanki apsaugos būklė. Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tuos prioritetus, apsaugos tikslai jau turi būti nustatyti (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 46 punktas).

65

Taigi Teisingumo Teismas, taip pat atsižvelgdamas į Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies kontekstą ir tikslą, nusprendė, kad jeigu toje nuostatoje nustatyta, kad specialios saugomos teritorijos turi būti steigiamos, o apsaugos tikslai nustatomi kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus nuo to momento, kai pagal to straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą buvo patvirtinta Bendrijos svarbos teritorija, tas terminas taip pat taikomas apsaugos tikslų nustatymui, nes tie tikslai yra reikalingi siekiant nustatyti prioritetus ir dėl to būti nustatytiems anksčiau už juos (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 47–53 punktai).

66

Reikia pridurti, kad tik specifiniai ir tikslūs tikslai gali būti kvalifikuojami kaip „apsaugos tikslai“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvą (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 59 punktas).

67

Nagrinėjamu atveju Airijai nustatyti šešerių metų terminai įsteigti teritorijas, kurių sąrašas pateiktas sprendimuose 2004/813 ir 2009/96, suėjo atitinkamai 2007 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d.

68

Airija pripažįsta, kad, suėjus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, t. y. 2019 m. sausio 9 d., nacionalinėje teisėje ji dar nebuvo nustačiusi specifinių apsaugos tikslų, kiek tai susiję su 140 Bendrijos svarbos teritorijų, dėl kurių Komisija teikia antrąjį prieštaravimą.

69

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad 140 iš 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų nenustačiusi kiekvienai teritorijai specifinių išsamių apsaugos tikslų, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį.

70

Taigi antrajam prieštaravimui reikia pritarti.

71

Ieškinyje Komisija priekaištauja Airijai, kad ši nesilaikė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, nes nepriėmė reikiamų apsaugos priemonių. Pirmiausia jokia apsaugos priemonė nepriimta 230 teritorijų. 149 kitose teritorijose priimtos apsaugos priemonės yra tik dalinės. Be to, 44 teritorijose priimtos išsamios apsaugos priemonės yra negaliojančios, nes jos buvo priimtos prieš nustatant apsaugos tikslus. Galiausiai Airijai priekaištaujama dėl to, kad ji laikėsi bendros praktikos nustatyti nepakankamai tikslias apsaugos priemones.

72

Komisija teigia, kad reikalaujamos apsaugos priemonės turėjo būti priimtos per šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą šešerių metų terminą, taikomą specialių saugomų teritorijų steigimui. Ji tvirtina, kad apsaugos priemonės, kaip jos suprantamos pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, privalo, remiantis 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga) (C‑290/18, EU:C:2019:669, 52 punktas) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimu Komisija / Graikija (C‑849/19, EU:C:2020:1047, 76 punktas) būti nustatytos ir įgyvendintos nustatant tas specialias saugomas teritorijas, taigi per joms įsteigti nustatytą terminą.

73

Komisija teigia, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotėje aiškiai nurodyta, kad aptariama valstybė narė turi nustatyti apsaugos priemonėms visoms jų teritorijoje esančioms specialioms saugomoms teritorijoms.

74

Vis dėlto, viena vertus, Airijai jai nepranešė apie jokią apsaugos priemonę 230 teritorijų iš 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų.

75

Kita vertus, dėl likusių 193 teritorijų, kuriose nustatytos apsaugos priemonės, Komisija, remdamasi 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga) (C‑290/18, EU:C:2019:669, 55 punktas) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimu Komisija / Graikija (C‑849/19, EU:C:2020:1047, 86 punktas), teigia, kad apsaugos priemonės privalo būti nustatytos atsižvelgiant į kiekvieną rūšį ir kiekvieną buveinės tipą, esantį kiekvienoje aptariamoje teritorijoje. Tačiau Airija apsaugos priemones nustatė tik dėl dalies saugomų rūšių ir (arba) buveinių tipų 149 teritorijose.

76

Komisija teigia, kad šį skaičių gavo palyginusi teritorijose nustatytų reikalavimus atitinkančių elementų skaičių, kurį Airija pateikė standartinėse reikšmingų duomenų formose, ir elementų, dėl kurių Airija nurodė nustačiusi apsaugos priemones, skaičių.

77

Atsakyme į Komisijos pagrįstą nuomonę Airijos nurodytos priemonės yra nepakankamos, kad būtų sumažintas teritorijų, kuriose nustatytos dalinės apsaugos priemonės, skaičius. Iš tiesų, pasak Komisijos, dauguma šių priemonių yra tik kuriamos, tiksliau – parengiamosios stadijos. Be to, Airija nepateikė jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nurodytos priemonės papildo apsaugos priemonių visumą ir dėl to apima visus svarbius aptariamų teritorijų elementus.

78

Atsiliepime į ieškinį Airija teigia, kad įgyvendino bendras ir išsamias apsaugos priemones pagal dešimt nacionalinių programų. Jos teigimu, tos programos yra parengtos pagal rūšis ir buveinių tipus, o ne pagal teritorijas. Vis dėlto tos programos buvo įgyvendintos atsižvelgiant į kiekvienos teritorijos specifiką. Šie duomenys įrodo, kad ta valstybė narė ne tik laikosi Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies, bet ir siekia pragmatiškai įvykdyti daugiau šios nuostatos reikalavimų, nei būtina, ir taip užtikrinti tinkamą aptariamų rūšių ir buveinių apsaugą.

79

Konkrečiau kalbant, ši valstybė narė nurodo, kad priėmė išsamias apsaugos priemones 79 teritorijose, nurodytose atsiliepimo į ieškinį priede, ir kaip pavyzdį pateikė 6 teritorijose priimtas priemones. Bent dalinės apsaugos priemonės priimtos daugelyje teritorijų.

80

Airija nurodo, kad perkėlimo reglamente nustatytos apsaugos priemonės, nes jame reikalaujama gauti išankstinį leidimą veiklai vykdyti ir taip siekiama, kad konkrečioje teritorijoje būtų išvengta žalos. Taigi apsaugos priemonės taikomos visoms aptariamoms teritorijoms.

81

Airija pripažįsta, kad informacija Komisijai galėjo būti pateikta su trūkumais. Atsižvelgiant į tai, kad nėra centralizuotos duomenų tvarkymo sistemos, į kurią būtų galima įrašyti aptariamų teritorijų valdymo priemones ir jose atliktus darbus, jai būtų sunku visus įrodymais pagrįstus rezultatus perkelti iš teritorijų valdymo vietos lygmens į nacionalinį lygmenį. Turėtų būti numatyta sukurti centralizuotą duomenų platformą.

82

Komisija pažymi, kad visos 10 Airijos nurodytų nacionalinių programų ir 79 teritorijų sąrašas, kurioms neva taikomos išsamios apsaugos priemonės, kartu apima tik 137 teritorijas. Taip Airija pripažįsta, kad yra bent 286 teritorijos, kuriose apsaugos priemonės nenustatytos.

83

Dėl šių 79 teritorijų ir papildomų teritorijų, kurias Airija nurodė 10 nacionalinių programų, darydama nuorodą į dokumentų, pridėtų prie jos atsiliepimo į ieškinį, turinį, Komisija teigia, kad ta valstybė narė atsiliepime į ieškinį nenurodo, kurioje priedų dalyje kalbama apie tai, kad su tomis 79 teritorijomis susijusios apsaugos priemonės neva yra „pilnos ir išsamios“, ir nedaro nuorodos į 10 programų, kurias trumpai išdėstė viename iš tų priedų, kad visų pirma paneigtų, jog apsaugos priemonės yra neišsamios. Taigi, remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 124 straipsnio 1 dalies b punktu, į tuose prieduose pateiktą informaciją atsižvelgti nereikia.

84

Be to, keturios iš tų 10 programų buvo priimtos po to, kai pasibaigė papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas. Remiantis atsiliepimu į ieškinį taip pat galima teigti, kad tam tikros programos tik iš dalies apėmė teritorijose nustatytus reikalavimus atitinkančius elementus.

85

Triplike Airija teigia, kad Komisijos palaikomas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimas, jog pagal tą nuostatą reikalaujama įrodyti, kad apsaugos priemonės buvo įgyvendintos visose teritorijose ir kad tos priemonės veikia, yra neįgyvendinamas ir jame neatsižvelgiama į realų kontekstą. Tas aiškinimas nepagrįstas nei direktyva, nei Teisingumo Teismo jurisprudencija.

86

Apsaugos priemonės dėl savo pobūdžio turėtų būti tikslinamos, todėl nepakaktų nurodyti papildomas ar skirtingas priemones, siekiant įrodyti, kad Airija neįvykdė įsipareigojimų. Pakanka, kad Airija nuolat vykdytų visame Natura 2000 tinkle įgyvendintų apsaugos priemonių priežiūrą, kad įsitikintų, jog atsižvelgiama į atskirose teritorijose nustatytas grėsmes ir spaudimą. Tokį aiškinimą galima pagrįsti Buveinių direktyvos 11 ir 17 straipsniais, kuriuose numatyta vertinti apsaugos priemones ir, jei reikia, tikslinti jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas.

87

Tai, kad įgyvendinimo programos nėra konkrečiai susietos su teritorijų ribomis, nepaneigia tų priemonių veiksmingumo. Atvirkščiai, jei būtų nustatytos bendros programos, o ne kiekvienai teritorijai atskiros priemonės, tai sukeltų globalias pasekmes rūšių ir buveinių apsaugai, taip pat atspindėtų būtiną veiksmų koordinavimą siekiant sudėtingo apsaugos tikslo.

88

Tripliko priede Airija pateikia apsaugos priemones, priimtas 6 papildomose teritorijose, įtrauktose į 79 teritorijų sąrašą, ir 21 teritorijoje, susijusioje su šikšnosparniais Rhinolophus hipposideros, taip pat papildomus duomenis apie tas kelias teritorijas, kurias atsiliepime į ieškinį ji atrinko kaip pavyzdį.

89

Įstojimo į bylą paaiškinime Vokietijos Federacinė Respublika nesutinka su aiškinimu, kad apsaugos priemonės turi būti susijusios su kiekviena rūšimi arba kiekvienu buveinių tipu, esančiu aptariamose teritorijose.

90

Teisingumo Teismo jurisprudencijoje kalbama apie įsipareigojimą imtis apsaugos priemonių, kurios būtų būdingos ir atskiros ne kiekvienai rūšiai ar buveinių tipui, o nustatytos atsižvelgiant į kiekvienos rūšies ar kiekvieno buveinių tipo ekologijos reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:669, 55 punktą).

91

2000 m. gruodžio 7 d. Sprendime Komisija / Prancūzija (C‑374/98, EU:C:2000:670, 20 punktas) dėl Paukščių direktyvos, tačiau taikomame Buveinių direktyvai, Teisingumo Teismas atmetė Prancūzijos Respublikai pateiktą prieštaravimą, kad specialios apsaugos priemonės yra nepakankamos, nesant kiekvienai aptariamoje teritorijoje esančiai laukinių paukščių rūšiai specifinių nuostatų, nes dėl to, kad nagrinėjamose nuostatose numatytas aptariamų biotopų integralumą pažeisti galinčios veiklos draudimas, tos nuostatos taikomos visiems paukščiams, kurie apsilanko tų teisės aktų taikymo zonose.

92

Nelygu kontekstas, pakaktų arba bendrų draudimų, kad būtų užkardytos pagrindinės rizikos ar grėsmės teritorijoje, arba reikėtų taikyti diferencijuotas priemones. Būtų pernelyg smulkmeniška sistemingai reikalauti kiekvienai teritorijai nustatyti atskiras priemones.

93

Atsiliepime į Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimą Komisija neigia bet kokį smulkmeniškumą.

94

Ši institucija sutinka su Vokietijos Federacine Respublika dėl to, kad viena apsaugos priemonė gali būti taikoma keliems elementams, jei šie kelia panašius ekologijos reikalavimus. Vis dėlto teritorijoje esančiai kiekvienai buveinei ir kiekvienai rūšiai turėtų būti nustatytos reikiamos pasaugos priemonės, grindžiamos specifiniais apsaugos tikslais. To negalima pasakyti apie nagrinėjamą atvejį, nes Airija nurodė priemones tik dėl reikšmingų elementų visumos dalies.

95

Ieškinyje Komisija prieštarauja Airijai, kad ši priėmė apsaugos priemones, nors dar nebuvo nustatyti apsaugos tikslai, kiek tai susiję su 44 aptariamomis teritorijomis, kurioms taikomos išsamios apsaugos priemonės.

96

Pasak šios institucijos, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, be kita ko, 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimu Komisija / Graikija (C‑849/19, EU:C:2020:1047, 46–52 punktai), nurodyta, kad apsaugos priemonės turi būti pagrįstos apsaugos tikslais.

97

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad teisės aktuose nustatyta pareiga apsaugos priemones grįsti kiekvienai teritorijai specifiniais ir aiškiai nustatytais apsaugos tikslais, kuriuos sudaro materialioji dedamoji (tikslai ir priemonės turi koreliuoti) ir eiliškumo dedamoji (tikslai neturi būti nustatyti vėliau už priemones). Šį metodą patvirtina Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies sisteminis aiškinimas atsižvelgiant į jos 6 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad specialiai saugomai teritorijai neigiamos įtakos galinčių daryti projektų vertinime turi būti atsižvelgiama į apsaugos tikslus.

98

Atsiliepime į ieškinį Airija ginčija Komisijos siūlomą 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija (C‑849/19, EU:C:2020:1047) aiškinimą, kuris yra pernelyg pažodinis ir kuriame neatsižvelgiama į Buveinių direktyvos esmę ir jos 6 straipsnio 1 dalies formuluotę. Byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nebuvo nustatyta jokio apsaugos tikslo. Tokį atvejį reikia atskirti nuo šioje byloje nagrinėjamo atvejo, kai apsaugos tikslai buvo nustatyti po to, kai buvo priimtos apsaugos priemonės.

99

Dublike Komisija priduria, jog tai, kad apsaugos tikslai turi būti nustatyti anksčiau už apsaugos priemones, išplaukia iš Buveinių direktyvos dalyko ir paskirties. Iš tiesų apsaugos tiksluose apibrėžiami parametrai, kuriais remiantis vertinama, ar apsaugos priemonės pasiekia tuos tikslus. Jei apsaugos tikslai būtų nustatyti po to, kai nustatytos apsaugos priemonės, kiltų pavojus, kad tie tikslai tik atspindėtų anksčiau nustatytas apsaugos priemones.

100

Triplike Airija pažymi, kad toks Komisijos aiškinimas reiškia, kad įgyvendinant Buveinių direktyvą valstybių narių priimtos apsaugos priemonės turi visiškai panaikintos dėl to, kad jos priimtos anksčiau, nei buvo paskelbti apsaugos tikslai.

101

Vis dėlto aptariamo apsaugos priemonės yra pagrįstos atnaujintu grėsmių ir spaudimo vertinimu.

102

Įstojimo į bylą paaiškinime Vokietijos Federacinė Respublika irgi teigia, kad įsipareigojimo neįvykdymo negali lemti tik tai, kad apsaugos tikslai nebuvo nustatyti anksčiau, nei nustatytos apsaugos priemonės. Esminis aspektas, į kurį turi būtų atsižvelgta vertinant, ar yra įsipareigojimų neįvykdymas, yra apsaugos priemonių veiksmingumas, neatsižvelgiant į jų priėmimo datą.

103

Remiantis kitu aiškinimu, visiškai formaliai reikėtų iš naujo priimti apsaugos priemones, nors priimtos apsaugos priemonės yra veiksmingos ir visiškai atitinka Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies materialius kriterijus. Šio formalaus reikalavimo nustatymas prieštarautų Teisingumo Teismo jurisprudencijai, be kita ko, 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimui Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C‑441/17, EU:C:2018:255, 213 punktas), kuriame nustatyta, kad pagrindinis aspektas yra tai, kad reikiamos apsaugos priemonės būtų įgyvendinamos veiksmingai.

104

Be to, Komisijos argumentuose Vokietijos Federacinė Respublika mato prieštaravimą. Viena vertus, ši institucija teigia, kad apsaugos tikslai turi būti nustatyti, kai tik teritorija įvardijama kaip Bendrijos svarbos teritorija. Kita vertus, ji sutinka, kad tiems tikslams nustatyti būtų taikomas Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas šešerių metų terminas.

105

Atsiliepime į Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimą Komisija teigia, kad atvejis, jog apsaugos priemonės, priimtos prieš tai, kai buvo patvirtinti apsaugos tikslai, atitinka tuos tikslus, yra visiškas atsitiktinumas. Atvirkščiai, kyla rizika, jog apsaugos tikslai ex post neatliks savo funkcijos nustatyti galimo teritorijos įnašo į Natura 2000 tinklą, nes jie paprasčiausiai atspindės esamų apsaugos priemonių, kurios nebuvo pagrįstos apsaugos tikslais ir dėl to nebuvo sutelktos į Buveinių direktyva siekiamą bendrą tikslą išsaugoti ar atkurti palankią apsaugos būklę, ambiciją. Ši problema iškyla, kai priemonės, kaip ir šiuo atveju, sistemingai priimamos anksčiau, nei nustatomi tikslai.

106

Beje, ta institucija neigia, kad jos aiškinime yra koks nors prieštaravimas. Buveinių direktyvoje nustatyta tvarka atitinka tos direktyvos 4 ir 6 straipsnių formuluotes.

107

Ieškinyje Komisija teigia, kad apsaugos priemonės turi būti aiškios ir tikslios. Bendrų, orientacinių priemonių ar priemonių, kurioms veiksmingai įgyvendinti reikia konkretesnių priemonių, nepakanka (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 77 ir 78 punktai).

108

Be to Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytas kokybinis reikalavimas, t. y. kad tos priemonės turi leisti pateikti atsaką į visas pagrindines grėsmes ar spaudimą.

109

Šioje byloje Airijos priimtos apsaugos priemonės nuolat ir sistemingai yra nepakankamai tikslios ir išsamios, kad atremtų visas dideles grėsmes ir spaudimą.

110

Remdamasi SESV 258 straipsniu Komisija galėtų reikalauti konstatuoti, kad direktyvos nuostatų nebuvo laikytasi, nes valstybės narės valdžios institucijos laikėsi toms nuostatoms prieštaraujančios bendros praktikos, kurios pavyzdys, jei reikia, gali būti konkretūs atvejai (2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 27 punktas).

111

Taigi ši institucija, remdamasi kokybiniu įvairių Airijos teritorijų, kurioms taikomos esamos apsaugos priemonės, vertinimu, teigia, kad Airijos teritorijose taikomos apsaugos priemonės sistemingai ir nuolat buvo nepakankamos kokybės, nes nebuvo pakankamai tikslios ir išsamios arba pakankamos, kad atremtų visas dideles grėsmes ir spaudimą.

112

Šį sisteminį trūkumą Komisija iliustruoja išsamiu dviejų svarbiausių prioritetinių įvairiose Airijos teritorijose esančių buveinių tipų, t. y. viena vertus, pakrančių lagūnų bei plokščiųjų pelkių ir, kita vertus, gėlavandenės perluotės, kuri yra ypač nykstanti rūšis, vertinimu.

113

Tai reprezentaciniai pavyzdžiai, atskleidžiantys, kaip Airija apskritai ir nuolat pažeidinėjo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį. Jie gali būti taikomi daugeliui teritorijų, kurios buvo atrinktos būtent dėl nepalankios ar blogos jų apsaugos padėties, kurią Airija nurodė pagal tos direktyvos 17 straipsnį parengtose ataskaitose, ir dėl aptariamų buveinių ir rūšių svarbos, nes būtent Airijoje yra didžioji dalis plokščiųjų pelkių ir gėlavandenių perluočių. Galiausiai nagrinėjamų teritorijų geografinis pasiskirstymas reprezentuoja Bendrijos svarbos teritorijų ir specialių saugomų teritorijų tinklo geografinį išsidėstymą Airijoje.

114

Taigi iš pradžių Komisija išdėsto pakrančių lagūnų pavyzdį, dėl kurių buvo nurodytos, be kita ko, „seklėjimo“ ir „apsėmimo“ apsaugos priemonės, taip pat „vandens lygių valdymo“ priemonės. Šios priemonės nėra pakankamai specifinės dėl kiekio ir dėl atsakingų subjektų ar turimos įgyvendinti veiklos apibūdinimo; jos nepakankamos, be kita ko, kad būtų galima atlaikyti su vandens tarša susijusį spaudimą.

115

Įvairus spaudimas šiai buveinės rūšiai ir tų priemonių nepakankamumas yra patvirtinti 2019 m. pagal Buveinių direktyvą Airijos pateiktoje ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad lagūnų būklė yra bloga ir blogėja.

116

Paskui Komisija ima plokščiųjų pelkių pavyzdį. Aptariamų teritorijų apsaugos priemonės yra pernelyg bendros. Šiuo atveju institucija nurodo tokius elementus, kaip „mechaninis durpių pašalinimas“, „durpių gavyba“, „deginimas“, „medžių kirtimas“, „ganyklos“, „bendras miškų valdymas“, „vandens lygių valdymas“, „kitos su turizmo ir laisvalaikio veikla susijusios pasekmės“, „medžioklė“, „krūmokšnių šalinimas“, „augalų rūšių naikinimas ir (arba) kontrolė“, taip pat „tvorų tvėrimas“

117

2013 m. pagal Buveinių direktyvą Airijos pateiktoje ataskaitoje nustatyta, kad šios priemonės sukoncentruotos į grėsmę, kurią kelia ganyklų pereikvojimas, tačiau nėra pakankamos atremti kitas dideles grėsmes ir spaudimą plokščiosioms pelkėms, kaip antai, kaip galima teigti remiantis 2019 m. Airijos ataskaita, vėjo jėgainių parkai ir kita infrastruktūra, durpių kasyba, erozija, deginimas, medžių sodinimas, žemės ūkio veikla, dėl kurios kaupiasi azotas, ar nusausinimas. Tose ataskaitose nurodyta, kad šių pelkių būklė yra bloga ir blogėja.

118

Galiausiai Komisija ima gėlavandenių perluočių apsaugos teritorijų pavyzdį ir teigia, kad šių teritorijų apsaugos priemonėse daroma labai bendra nuoroda į „nuotekas“, „buitinių atliekų šalinimą“, „vandens taršą“ arba „drėkinimą“, nenumatant tų apsaugos priemonių kiekybinių rodiklių, atsakingų subjektų ar tvarkaraščių.

119

Be to, ji teigia, kad šios priemonės neatremia Airijos nurodyto spaudimo dėl „išplitusios paviršinio vandens taršos dėl žemės ūkio ir miškininkystės veiklos“, dėl „paviršinio vandens surinkimo visuomenės aprūpinimui vandeniu“, dėl „gaisrų“ ar dėl „miškų sodinimo atvirose vietovėse“.

120

Projekte KerryLIFE, į kurį Airija daro nuorodą atsakyme į Komisijos papildomą pagrįstą nuomonę, nustatytos priemonės yra nepakankamos būtent todėl, kad jomis nepanaikinamas miškininkystės daromas spaudimas aptariamose teritorijose. Airija tarp pat daro nuorodą į Europos inovacijų partnerystės projektą, taikomą septyniose gėlavandenių perluočių apsaugos teritorijose, tačiau nepateikia informacijos, kaip susietos priemonės atremia kiekvieną grėsmę ir spaudimą, su kuriais aptariama rūšis susiduria tose teritorijose.

121

2019 m. pagal Buveinių direktyvą Airijos parengtoje ataskaitoje patvirtintas toms teritorijoms daromas spaudimas ir įrodytas jų apsaugos priemonių nepakankamumas, nes tų teritorijų bendra būklė ataskaitoje vertinama kaip bloga ir blogėjanti.

122

Atsiliepime į ieškinį Airija nurodo, pavyzdžiui, kad kiekvienai teritorijai specifiniai atkūrimo ir nusausinimo planai buvo parengti visame Airijos aukštapelkių, įvardytų kaip specialios saugomos teritorijos, tinkle, taip pat 53 aptariamose teritorijose, o šiuo metu visame tame tinkle įgyvendinamos apsaugos priemonės. Kiekviename plane išdėstytos apsaugos priemonės sukurtos taip, kad kiekvienoje specialioje apsaugos teritorijoje būtų pasiekti tikslai, nustatyti teritorijai specifiniuose apsaugos tiksluose dėl Buveinių direktyvos I priede nurodytos buveinės „aktyvios aukštapelkės“. Šiuo metu tie planai įgyvendinami taikant skirtingas aukštapelkių apsaugos programos dalis.

123

Dublike Komisija tvirtina, kad atsiliepime į ieškinį ir jo prieduose pateikti glausti paaiškinimai neįrodo, kad priemonės, kurių imtasi, yra pakankamai tikslios ir išsamios šiame prieštaravime aptariamoms rūšims ir buveinių tipams. Airija nenurodė, „kas, už ką, kur ir kada“ atsakingas, ir ar priemonės, kurių imtasi, yra pakankamos, kad būtų galima atremti visas esmines grėsmes ir spaudimą.

124

Be to, iš 6 teritorijų, kurios nurodytos šio sprendimo 79 punkte ir kurios yra tarp 79 teritorijų, kur Airija teigia priėmusi išsamias apsaugos priemones, teritorija Carrownagappul Bog SAC yra viena iš aukštapelkių teritorijų, kurių atkūrimo planai dar yra tik projekto stadijos, o teritorija Slieve Bloom Mountains susijusi su plokščiąja pelke, kurią reikia aktyviai atkurti ir dėl kurios jokio atkūrimo plano dar nebuvo parengta.

125

Tai, kad nenustatytos apsaugos priemonės, skirtos miškininkystės keliamoms problemoms spręsti teritorijų, kuriose paplitusios gėlavandenės perluotės, baseine, savo ruožtu pagrindžia paskutinė rūšies ir jos apsaugos mokslinė analizė. Projektas KerryLIFE joje kritikuojamas dėl to, kad pagal jį nepavyko atkurti teritorijų, kurios buvo nusausintos miškininkystės tikslais.

126

Triplike Airija pažymi, kad tobulina apsaugos priemones. Ši valstybė narė teigia, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama, kad apsaugos priemonės būtinai būtų tinkamos atremti visas grėsmes ir spaudimą, tenkantį teritorijai tam tikru momentu.

127

Įstojimo į bylą paaiškinime Vokietijos Federacinė Respublika ginčija Komisijos reikalaujamą išsamumo ir tikslumo lygį ir nesutinka, kad, siekiant įrodyti šį įsipareigojimų neįvykdymą, būtų atsižvelgta į pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį Airijos parengtas ataskaitas.

128

Dėl priemonių išsamumo pažymėtina, kad paprasčiausiai nustačius bendrą draudimą atlikti žalingus veiksmus kartais įmanoma užkirsti kelią visoms pagrindinėms rizikoms ir grėsmėms. Būtų labai smulkmeniška apskritai reikalauti, kad dėl kiekvienos grėsmės arba dėl kiekvienos rūšies ar natūralios buveinės visada būtų priimamos kiekvienai teritorijai specifinės ir individualios priemonės.

129

Dėl tikslumo lygio ši valstybė narė teigia, kad remiantis reikalavimu, jog apsaugos priemonės turi būti aiškios ir tikslios, nereikia daryti išvados, kad jose visada turi būti nustatyti kiekybiniai tikslai, veikimo terminai, ar nurodyta, „kas, ką, kur ir kada“ veikia.

130

Iš tiesų 2007 m. gegužės 10 d. Sprendime Komisija / Austrija (C‑508/04, EU:C:2007:274, 76 punktas) nustatyta, kad Buveinių direktyvoje reikalaujama priimti būtinas apsaugos priemones, o galimi nacionalinių valdžios institucijų reglamentavimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimai apribojami iki priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, ir iki šių priemonių įgyvendinimo techninių sprendimų pasirinkimo. Nors 2010 m. spalio 14 d. Sprendime Komisija / Austrija (C‑535/07, EU:C:2010:602, 60 punktas) dėl Paukščių direktyvos Teisingumo Teismas nusprendė, kad ta direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, siekiamo rezultato atžvilgiu, nacionalinės valdžios institucijoms paliekama kompetencija pasirinkti tos direktyvos įgyvendinimo formą ir priemones.

131

Dėl Airijos ataskaitų, parengtų pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį, panaudojimo Vokietijos Federacinė Respublika pažymi, kad tose ataskaitose kalbama ne konkrečiai apie aptariamų teritorijų padėtį, o apie padėtį visoje aptariamoje teritorijoje. Todėl negalima jomis remiantis daryti išvados dėl aptariamose teritorijose priimtų priemonių veiksmingumo.

132

Be to, tose ataskaitose nustatyta pažanga negali būti nulemta to, kad kalbama apie kartais dėl gamtos sąlygų labai svyruojančias populiacijas arba gamtos ekosistemas arba apie tiesiog dinamiką, kuri, be to, gali sustiprėti, dubliuotis ar būti kliudoma dėl įvairių antropogeninių priežasčių, kurios ne visada gali būti kompensuotos saugomoms teritorijoms specifinėmis priemonėmis.

133

Atsiliepime į Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimą Komisija tvirtina, kad iš tiesų įmanoma, jog apsaugos priemone taikomasi į kelis elementus, jeigu jų ekologijos reikalavimai yra panašūs. Tačiau daugelyje Airijos teritorijų problema yra tai, kad, kiek tai susiję su daug teritorijų, Airija pranešė apie priemones tik dėl reikšmingų elementų visumos dalies.

134

Be to, Komisija teigia, kad valstybėms narėms suteikta diskrecija pasirinkti priemonių įgyvendinimo būdus yra ribota. Pirma, Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apsaugos priemonės turi atitikti visas pagrindines grėsmes ir spaudimą, galintį padaryti neigiamą įtaką buveinių tipams ir teritorijoje esančioms rūšims. Apsaugos priemonės turi būti aiškios ir tikslios. Galiausiai Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad apsaugos priemonės yra nepakankamos, jeigu jos bendros ir orientacinės, arba norint jas veiksmingai įgyvendinti reikia konkretesnių priemonių (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 55 punktas ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 82 punktas). Taigi apsaugos priemonių kokybė, įskaitant jų tikslumą, nepalikta valstybių narių diskrecijai.

135

Beje, pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad buveinių tipų „pakrantės lagūnos“ ir „plokščiosios pelkės“, taip pat ypač nykstančios rūšies, t. y. gėlavandenės perluotės, apsaugos būklė Natura 2000 tinkle turėjo tendenciją „blogėti“. Taigi joje aiškiai kalbama apie padėtį Natura 2000 teritorijose.

136

Pirmiausia reikia priminti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnyje valstybėms narėms nustatytos įvairios pareigos ir numatytos specialios procedūros, skirtos užtikrinti, kaip matyti iš šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies, kad būtų išsaugota ar prireikus atkurta palanki Sąjungos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos būklė, siekiant bendresnio minėtos direktyvos tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kiek tai susiję su pagal ją saugomomis teritorijomis (2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Holohan ir kt., C‑461/17, EU:C:2018:883, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

137

Konkrečiau kalbant, pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį kiekvienai specialiai apsaugos teritorijai valstybės narės turi nustatyti būtinas apsaugos priemones, kurios atitiktų ekologinius reikalavimus natūralių buveinių tipams, nurodytiems tos direktyvos I priede, ir tam tikroje teritorijoje esančioms rūšims, nurodytoms minėtos direktyvos II priede (2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Belovežo giria), C‑441/17, EU:C:2018:255, 207 punktas).

138

Buveinių direktyvos 6 straipsnyje valstybėms narėms nustatyti įsipareigojimai, įskaitant to straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą priimti reikiamas apsaugos priemones, turi būti veiksmingai įvykdyti priėmus išsamias, aiškias ir tikslias priemones (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

139

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 56 punkte, 217 iš 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų Airija kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus neįsteigė kaip specialių saugomų teritorijų. Tačiau reikalingos apsaugos priemonės, kaip jos suprantamos pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos ir įgyvendintos tose specialiose saugomose teritorijose (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 52 punktas).

140

Aplinkybė, kad Airija neįvykdė Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatyto įsipareigojimo aptariamas Bendrijos svarbos teritorijas įsteigti kaip specialias saugomas teritorijas, jos neatleidžia nuo pareigos, kiek tai susiję su tomis pačiomis teritorijomis, nustatyti reikalingas apsaugos priemones pagal tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį ir neužkerta kelio, jeigu jos nesilaikoma, konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:669, 52–54 punktus).

141

Tai pažymėjus, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su įrodinėjimo pareiga procese dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, Komisija turi įrodyti tvirtinamą įsipareigojimų neįvykdymą. Būtent ji turi Teisingumo Teismui pateikti įrodymų, kad šis galėtų patikrinti tokio įsipareigojimo neįvykdymą, nesiremdamas jokia prezumpcija (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Švedija (Miesto nuotekų valymo įrenginiai), C‑22/20, EU:C:2021:669, 143 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

142

Vis dėlto pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi padėti Komisijai įgyvendinti jos uždavinį užtikrinti, kad būtų taikomos SESV nuostatos ir pagal tą sutartį institucijų priimtos nuostatos, kaip nustatyta ES sutarties 17 straipsnio 1 dalyje. Konkrečiai kalbant, reikia atsižvelgti į tai, kad tikrindama direktyvai veiksmingai įgyvendinti skirtų nacionalinių nuostatų tinkamą taikymą praktiškai Komisija, kuri neturi įgaliojimų atlikti tyrimo šioje srityje, yra visiškai priklausoma nuo galinčių skundą pateikti asmenų ir atitinkamos valstybės narės pateiktų įrodymų (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Švedija (Miesto nuotekų valymo įrenginiai), C‑22/20, EU:C:2021:669, 144 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

143

Iš to išplaukia, be kita ko, kad jei Komisija pateikia pakankamai įrodymų, patvirtinančių tam tikras faktines aplinkybes, valstybė narė turi iš esmės ir išsamiai užginčyti pateiktus duomenis (2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 44 punktas).

144

Nagrinėjamu atveju Komisija tvirtino, kad Airija jai nepranešė apie jokią apsaugos priemonę 230 teritorijų iš 423 aptariamų Bendrijos svarbos teritorijų. Be to, remdamasi šio sprendimo 71 punkte nurodytu palyginimu, ji teigia, kad iš 193 likusių teritorijų, kuriose nustatytos apsaugos priemonės, 149 teritorijose nustatytos neišsamios priemonės, kurios būtų taikomos kiekvienai rūšiai ir kiekvienam buveinės tipui, kurie ypač paplitę.

145

Atsakydama į šį argumentą Airija, viena vertus, teigia, kad apsaugos priemonės įgyvendinamos pagal dešimt nacionalinių programų, parengtų atsižvelgiant į rūšis ir buveinių tipus, ir pagal perkėlimo reglamentą, kuriame numatyta, kad reikia gauti išankstinį leidimą vykdyti veiklai, kuri gali sukelti reikšmingas ar pražūtingas pasekmes arba pakenkti Bendrijos svarbos teritorijai.

146

Kita vertus, ši valstybė narė nurodo, kad priėmė išsamias apsaugos priemones 79 aptariamose Bendrijos svarbos teritorijose.

147

Šiuo klausimu, pirma, dėl perkėlimo reglamento reikia priminti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnyje priemonės suskirstytos į tris kategorijas, t. y. apsaugos priemones, prevencijos priemones ir kompensacines priemones, kurios atitinkamai numatytos to straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse (2016 m. liepos 21 d. Spendimo Orleans ir kt., C‑387/15 ir C‑388/15, EU:C:2016:583, 33 punktas).

148

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai numatyta pareiga vengti pakenkti teritorijoms ir tinkamai vertinti planus bei projektus, toms teritorijoms galinčius daryti reikšmingą neigiamą įtaką. Taigi šių dviejų dalių tikslas yra apsaugoti teritorijas nuo pakenkimo joms.

149

Siekiant įgyvendinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, gali reikėti imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias išoriniam žmogaus sukeltam kenkimui ir trikdymui, taip pat priemonių, kurios neleistų natūralaus vystymosi, galinčio bloginti rūšių ir natūralių buveinių, esančių specialiose saugojamose teritorijose, apsaugos būklę (2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑6/04, EU:C:2005:626, 34 punktas).

150

Juo labiau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos priemonės iš principo negali būti tik priemonės, skirtos užkirsti keliui išoriniam žmogaus sukeltam kenkimui ir trikdymui: jos turi apimti, jei reikia, proaktyvias pozityvias priemones, skirtas teritorijos apsaugos būklei išsaugoti ar atkurti.

151

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad perkėlimo reglamentas, kuriame numatytas tik išankstinis leidimas, kurį reikia gauti siekiant vykdyti veiklą, galinčią sukelti reikšmingas ar pražūtingas pasekmes arba pakenkti Bendrijos svarbos teritorijai, yra nepakankamas, kad būtų įgyvendinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

152

Antra, dėl 10 nacionalinių programų, kurias Airija parengė atsižvelgdama į rūšis ir buveinių tipus, ir dėl 79 teritorijų, kuriose ši valstybė narė teigia priėmusi išsamias apsaugos priemones, reikia konstatuoti, viena vertus, kad šios valstybės narės Teisingumo Teismui pateiktos informacijos nepakanka, kad jis galėtų paneigti Komisijos argumentą, kad 230 šiame prieštaravime nurodytų teritorijų apsaugos priemonės nepriimtos.

153

Kita vertus, remiantis informacija, kurią Airija pateikė Teisingumo Teismui, neįmanoma patvirtinti, kad į šios valstybės narės priimtas priemones sistemingai įtrauktos apsaugos priemonės, nustatytos atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai ir kiekvienam buveinių tipui, paplitusiems šiose teritorijose, keliamus ekologijos reikalavimus, kiek tai susiję su visomis šio sprendimo 144 punkte nurodytomis 193 teritorijomis, išskyrus 44 teritorijas, dėl kurių, kaip Komisija pripažįsta, tokios priemonės įtrauktos. Tačiau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad apsaugos priemonės būtų nustatytos atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai ir kiekvienam buveinių tipui, paplitusiems kiekvienoje aptariamoje Bendrijos svarbos teritorijoje, keliamus ekologijos reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Specialių saugomų teritorijų įsteigimas ir apsauga), C‑290/18, EU:C:2019:669, 55 punktą).

154

Taigi reikia konstatuoti, kad ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, nes, viena vertus, nepriėmė apsaugos priemonių 230 iš 423 aptariamų teritorijų ir, kita vertus, nepriėmė išsamių apsaugos priemonių 149 iš 193 likusių teritorijų.

155

Kaip galima teigti remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, valstybės narės privalo nustatyti ekologijos reikalavimus atitinkančius reikiamas apsaugos priemones; identifikavus tas priemones galima daryti prielaidą, kad buvo nustatyti apsaugos tikslai (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 49 punktą).

156

Teisingumo Teismas nusprendė, kad apsaugos tikslų numatymas yra išankstinis reikalavimas, būtinas nustatant prioritetus ir apsaugos priemones (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 50 punktą).

157

Tuo remiantis darytina išvada, kad apsaugos tikslų numatymas yra privalomas ir reikalingas etapas tarp specialių apsaugos teritorijų įsteigimo ir apsaugos priemonių įgyvendinimo (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑849/19, EU:C:2020:1047, 52 punktas).

158

Tiesa, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 64–70 punktais ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimu Komisija / Graikija (C‑849/19, EU:C:2020:1047, 42–61 punktai), jei valstybė narė nenustato specifinių ir tikslių apsaugos tikslų, tai turi būti laikoma tos valstybės narės įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį neįvykdymu.

159

Tokiomis aplinkybėmis, kaip išvados 85–88 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama, kad apsaugos priemonės būtinai būtų priimtos patvirtinus apsaugos tikslus.

160

Tai reiškia, kad taip pat ir tuo atveju, kai tie tikslai nustatyti jau priėmus apsaugos priemones, reikia, kad tos priemonės atitiktų nustatytus tikslus.

161

Vis dėlto šioje byloje dėl 44 teritorijų, kuriose, kaip pripažįsta Komisija, taikomos išsamios apsaugos priemonės, ši institucija neįrodė, kad konkrečios Airijos priimtos priemonės neatitinka apsaugos tikslų, kurie buvo nustatyti jau priėmus tas priemones.

162

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tik tai, jog aptariamose Bendrijos svarbos teritorijose apsaugos priemonės buvo priimtos prieš nustatant apsaugos tikslus, negali būti pripažinta Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies nesilaikymu, jeigu Komisija neįrodė, kad aptariamose 44 teritorijose priimtos apsaugos priemonės neatitinka tos nuostatos reikalavimų.

163

Reikia priminti, kad Buveinių direktyvoje reikalaujama priimti būtinas apsaugos priemones, todėl valstybėms narėms diskrecijos šiuo klausimu nenumatoma, o galimi nacionalinių valdžios institucijų reglamentavimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimai apribojami iki priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, ir iki šių priemonių įgyvendinimo techninių sprendimų pasirinkimo (2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑508/04, EU:C:2007:274, 76 punktas).

164

Šiam atvejui pailiustruoti Komisija pateikia tris pavyzdžius, jos teigimu, apimančius daugelį teritorijų, susijusių su dviem prioritetiniais buveinių tipais, t. y. su pakrančių lagūnomis ir su plokščiosiomis pelkėmis, taip pat su prioritetine rūšimi, t. y. su gėlavandene perluote, kad įrodytų, jog Airijoje priimtų ir taikomų apsaugos priemonių kokybė sistemingai ir nuolat laikoma nepakankama, nes arba tos priemonės nepakankamai tikslios ir išsamios, arba jos nepakankamos, kad būtų galima atremti spaudimą ir dideles grėsmes.

165

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad nepažeidžiant vienu ir kitu atveju Komisijai tenkančios pareigos pateikti įrodymų, a priori niekas jai netrukdo tuo pat metu tęsti įsipareigojimų neįvykdymo pagal direktyvos nuostatas konstatavimo dėl valstybės narės valdžios institucijų elgesio konkrečiose situacijose, kurios nustatomos konkrečiai, ir dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal šias nuostatas dėl to, kad valdžios institucijos vykdė šioms nuostatoms prieštaraujančią bendrą praktiką, kurią prireikus iliustruoja šie konkretūs atvejai (2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 27 punktas).

166

Jeigu Komisija pateikė pakankamai įrodymų, kad valstybės narės valdžios institucijos taikė pasikartojančią ir nuolatinę direktyvos nuostatoms prieštaraujančią praktiką, ši valstybė narė turi iš esmės ir išsamiai užginčyti pateiktus duomenis ir jų sukeltas pasekmes (2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 47 punktas).

167

Tuo pat metu, atsižvelgiant į jai tenkančią pareigą įrodyti įtariamą įsipareigojimų neįvykdymą, Komisija, prisidengdama priekaištais atitinkamai valstybei narei dėl bendro ir nuolatinio įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę nevykdymo, negali nesilaikyti pareigos pateikti įsipareigojimų neįvykdymo, dėl kurio prieštaraujama, įrodymų, remdamasi konkrečiais duomenimis, patvirtinančiais konkrečių nuostatų, kuriomis ji remiasi, pažeidimą, ir remtis tik prielaidomis ar scheminiais priežastiniais ryšiais (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Italija (Bactérie Xylella fastidiosa), C‑443/18, EU:C:2019:676, 80 punktą).

168

Šis ieškinys pateiktas dėl 423 Atlanto biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų.

169

Tas regionas pasižymi dideliu skaičiumi teritorijų, kurioms taikomas Komisijos pateiktas prieštaravimas, ir, kaip galima teigti remiantis Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga, didele tose teritorijose esančių rūšių ir buveinių įvairove.

170

Tokiu atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 167 punkte nurodytą jurisprudenciją, Komisija privalo įrodyti, kaip išvados 106 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, kad rūšių ir buveinių pavyzdžiai, kuriuos ši institucija pateikė grįsdama prieštaravimą ir siekdama, kad būtų konstatuota, jog apskritai ir nuolat nesilaikyta Buveinių direktyvoje nustatytų įsipareigojimų, yra reprezentatyvūs, kiek tai susiję su visomis aptariamomis Bendrijos svarbos teritorijomis.

171

Vis dėlto šioje byloje Komisija neįvykdė pirmesniame punkte nurodytos įrodinėjimo pareigos.

172

Tiesa, ieškinyje Komisija tvirtino, kad, pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, remdamasi kokybiniu įvairių Airijos teritorijų, kurioms taikomos esamos apsaugos priemonės, vertinimu nusprendė, kad nustatytos apsaugos priemonės sistemingai ir nuolat buvo nepakankamos kokybės, nes nebuvo pakankamai tikslios ir išsamios arba buvo nepakankamos, kad duotų atsaką visoms didelėms grėsmėms ir spaudimui.

173

Vis dėlto nei ieškinyje, nei dublike pateiktais argumentais ir pakankamai tiksliais, aiškiais ir išsamiais duomenimis Komisija teisiškai neįrodė, kad iliustraciniais tikslais jos pateikti pavyzdžiai, t. y. šiuo atveju – pakrančių lagūnos, plokščiosios pelkės ir gėlavandenės perluotės, yra reprezentatyvūs, kiek tai susiję su visomis aptariamomis Bendrijos svarbos teritorijomis.

174

Dėl Komisijos konstatavimo, kad nagrinėjamų teritorijų geografinis pasiskirstymas atitinka Bendrijos svarbos teritorijų ir specialių saugomų teritorijų tinklo išsidėstymą Airijoje, reikia pažymėti, kad šiuo klausimu Komisija daro nuorodą į ieškinio A.21 ir A.22 priedus, kuriuose pateikti Airijos žemėlapiai. Tačiau ieškinyje nesant Komisijos pateikto tikslaus, išsamaus ir nuodugnaus tuose žemėlapiuose pateiktų duomenų paaiškinimo, jų nagrinėjimas savaime neleidžia daryti išvados dėl klausimo, kokios apimties visi trys pirmesniame punkte nurodyti pavyzdžiai gali būti laikomi reprezentatyviais, kiek tai susiję su visomis Bendrijos svarbos teritorijomis.

175

Esant tokioms sąlygoms, Komisijos argumentui, jog Airijos nustatytos apsaugos priemonės apskritai, sistemingai ir nuolat buvo nepakankamos kokybės dėl to, kad nebuvo pakankamai tikslios ir išsamios, arba dėl to, kad buvo nepakankamos, kad duotų atsaką visoms svarbioms grėsmėms ir spaudimui, negalima pritarti.

176

Dėl šios priežasties trečiasis prieštaravimas yra pagrįstas tik tiek, kiek Airija nepriėmė reikiamų apsaugos priemonių, kurios atitiktų 423 Bendrijos svarbos teritorijose nustatytus ekologinius reikalavimus natūralių buveinių tipams, nurodytiems Buveinių direktyvos I priede, ir rūšims, nurodytoms jos II priede.

177

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, reikia konstatuoti, kad:

178

Atmesti likusią ieškinio dalį.

179

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Airija iš esmės pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

180

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas, Vokietijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: