C_2019062LT.01027401.xml

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“

(COM(2018) 283 final)

(2019/C 62/43)

Pranešėjas

Ulrich SAMM

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207/1/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina komunikatą dėl susietojo ir automatizuoto susisiekimo, kuriame atveriama daugybė naujų galimybių vartotojams ir transporto įmonėms. EESRK yra įsitikinęs, kad automatizuotu susisiekimu mūsų visuomenė gaus daug naudos, nes juo gyventojams bus suteiktos naujos susisiekimo paslaugos su didesnėmis bendradarbiaujamosios ekonomikos galimybėmis, eismo optimizavimo privalumais aplinkos apsaugos srityje ir susisiekimu tiems, kurie patys vairuoti negali.

1.2.

ES automobilių pramonė, kurioje sukaupta daug patirties kuriant transporto priemonių technologijas, yra gerai pasirengusi išnaudoti šią progą, tačiau tik su sąlyga, kad ES apibrėš standartus, kuriais bus suteikta galimybė vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir sukurti sąveikumą tarp įvairių transporto priemonių gamintojų.

1.3.

Automatizuoto arba pusiau automatizuoto vairavimo pagrindinė ypatybė yra ta, kad tokiu vairavimu būtų galima gerokai pagerinti aktyviąją antžeminių transporto priemonių saugą ir reikšmingai sumažinti keliuose žūstančių žmonių skaičių arba visai jį panaikinti. Tačiau automatizuotų transporto priemonių sukelti eismo įvykiai, kuriuose žūtų žmonės, pradiniame tyrimų etape galėtų sustabdyti šių technologijų vystymą. Todėl EESRK rekomenduoja, kad visi su automatizuotu vairavimu susiję bandomieji projektai ir bandymų procedūros būtų atliekami laikantis griežčiausių įmanomų saugos standartų, net jei pritaikius šią ribinę sąlygą šių technologijų vystymas palyginti su konkurentais už ES ribų sulėtėtų. Kalbant apie ilgalaikius planus, tai leis sukurti geresnius, palankiau vertinamus produktus.

1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad autonominiai automobiliai (5 automatizacijos lygio) bus pripažinti tik tada, kai jų saugumo lygis atitiks kitų keleivinio transporto sistemų, tokių kaip traukiniai ar dideli lėktuvai, saugumo lygį (beveik 100 % saugumą). Tai didžiulė kliūtis, nes autonominės transporto priemonės, įprastiniai automobiliai ir kiti eismo dalyviai (dviratininkai, pėstieji, specialiosios paskirties transporto priemonės) dalijasi tais pačiais keliais. „100 % saugumas“, kita vertus, galėtų būti pagrindinė išeitis sprendžiant tam tikrus su autonominėmis transporto priemonėmis susijusius etikos klausimus.

1.5.

EESRK pripažįsta, kad pusiau automatizuotomis transporto priemonėmis (1–4 automatizacijos lygio), kuriose įdiegta daug pagalbinių sistemų, jau dabar galima sumažinti žūčių skaičių, todėl pritaria Komisijos požiūriui, pagal kurį didinamas transporto priemonėms skirtų naujų saugos elementų skaičius, kaip numatyta persvarstant Bendrosios motorinių transporto priemonių saugos reglamentą. Vis dėlto EESRK atkreipia dėmesį į dvi problemines sritis, kuriose gali kilti kliūčių siekiant gauti visuomenės pritarimą: a) papildomos išlaidos ir b) didėjantis automobilio vairavimo sudėtingumas.

1.6.

Įprastuose mokymuose vairuotojo pažymėjimui gauti naujausios pagalbinių sistemų technologijos nėra įtrauktos. Akivaizdu, kad reikalingi papildomi mokymai. EESRK laikosi nuomonės, kad automobilių pramonė kartu su savivaldybėmis privalo nedelsiant privatiems ir profesionaliems vairuotojams pasiūlyti mokymo kursus ir mokymų vietas, priešingu atveju iškils didelių kliūčių naujų su sauga susijusių technologijų diegimui.

1.7.

Mokymai vairuoti pusiau automatizuotus automobilius, kurių vairavimui reikalingi nauji įgūdžiai ir atsakomybė, bus labai svarbūs kuriant šiuolaikinį profesionalaus vairuotojo profilį ir reaguojant į didėjančią paklausą transporto srityje.

1.8.

EESRK pripažįsta, kad ateityje sėkmingai įdiegus visišką automatizaciją (5 automatizacijos lygio), gali prasidėti plataus masto darbo vietų naikinimas (pvz., sunkvežimių ir autobusų vairuotojų). EESRK tvirtina, kad automatizavimo privalumus turi pajusti visa visuomenė ir todėl primygtinai ragina socialinius partnerius kartu planuoti būsimus pokyčius ir galiausiai derėtis dėl naujų kolektyvinių sutarčių dėl automatizavimo diegimo kelių transporte.

1.9.

Direktyva dėl atsakomybės už gaminius turėtų būti pataisyta taip, kad į ją būtų įtraukti kilnojami gaminiai ir paslaugos, taip pat produktai su įdiegta programine įranga, kad vartotojams netektų ieškoti, kam priklauso atsakomybė. Be to, sudėtingesnėje skaitmeninėje aplinkoje prievolė įrodyti gaminio veikimo sutrikimo atveju taip pat yra susirūpinimą keliantis klausimas, kuris turėtų būti reglamentuotas vartotojams palanku būdu. Komitetas labai ragina Komisiją pirmiausia numatyti draudimo direktyvos, susijusios su autonominėmis transporto priemonėmis, pokyčius ir užtikrinti kompensacijas eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

1.10.

Padidėjus susietumui transporto priemonių duomenys gali būti prieinami iš kiekvieno pasaulio kampelio. Kaip jau žinome iš patirties išmaniųjų telefonų ir kompiuterių srityje, tai kelia didelę riziką ir saugos, saugumo bei privatumo iššūkius. Tokie pat standartai negali būti taikomi transporto priemonėms, kai iškyla mirties arba sužalojimų rizika. Todėl EESRK pabrėžia, kad bet kokios naujos taisyklės dėl prieigos prie transporto priemonių duomenų privalo būti grindžiamos principu „pirmiausia – sauga“.

1.11.

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad pirmenybė turi būti teikiama transporto priemonių apsaugos nuo kibernetinių išpuolių reglamentavimui, užtikrinant saugius ir patikimus transporto priemonių ir infrastruktūros ryšius ir tinkamo lygio duomenų apsaugą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

1.12.

EESRK yra pasirengęs dalyvauti Komisijos numatytame autonominio susisiekimo socialinio ir ekonominio bei poveikio aplinkai vertinime ir ES forume, skirtame konkretiems etikos klausimams spręsti.

2. Įžanga

2.1.

Iniciatyvą „Europa kelyje“ sudaro keletas teisinių iniciatyvų, pateikiamų trimis rinkiniais. Pirmasis rinkinys atspindi Europos užmojį užtikrinti sparčią pažangą siekiant iki 2025 m. įdiegti netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo sistemą, kuri yra itin svarbi gerai veikiančiai Bendrai Europos transporto erdvei (1). Antrajame rinkinyje daugiau dėmesio skiriama priemonėms, skirtoms sumažinti kelių transporto išmetamų teršalų kiekį (2). Trečiajame rinkinyje, kuris šiuo metu įgyvendinamas ir dėl kurio rengiama ši nuomonė, didžiausias dėmesys skiriamas saugos klausimams pagal Komisijos komunikate pateiktą strategiją „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo“ (3).

2.2.

Skaitmeninimas veikiausiai visų pirma iš esmės pakeis antžeminio transporto technologijas. Todėl šį komunikatą reikėtų vertinti žvelgiant iš platesnės perspektyvos ir atsižvelgiant į tokius klausimus kaip darbo ateitis, moksliniai tyrimai ir inovacijos, dirbtinis intelektas (DI) ir įgūdžių darbotvarkė.

3. Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Šiame komunikate Komisija siūlo visapusišką ES požiūrį į susietąjį ir automatizuotą susisiekimą, nustatydama plataus užmojo Europos darbotvarkę, pateikdama bendrą viziją ir nurodydama paramos veiksmus, reikalingus kuriant ir diegiant pagrindines technologijas, paslaugas ir infrastruktūrą.

3.2.

Komisija tęsia visiškai saugaus eismo vizijos iki 2050 m. projektą, nes automatizuotu vairavimu galima iš esmės pakeisti padėtį ir reikšmingai sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių arba visai jį panaikinti. Tokiu būdu ji taip pat padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, susijusius su gera sveikata ir gerove, taip pat su tvariais miestais ir bendruomenėmis.

3.3.

Siekdama, kad ES būtų stipresnė automatizuoto susisiekimo technologijų ir infrastruktūros srityje, Komisija finansuoja įvairias priemones ir siūlo keletą iniciatyvų:

—	Europos infrastruktūros tinklų priemonę (450 mln. EUR) transporto skaitmeninimui, taip sudarant palankesnes sąlygas automatizavimui,

—	didelio masto bandymus, grindžiamus 5G ryšio tarpvalstybiniais koridoriais,

—	tyrimų ir inovacijų finansavimo prioritetus (programa „Horizontas 2020“ ir būsima bendroji programa).

3.4.

Iki 2019 m. ES pradės nemokamai teikti pradines sistemos GALILEO didelio tikslumo paslaugas ir tai bus pirma tokia visame pasaulyje teikiama navigacijos paslauga.

3.5.

Siekdama užtikrinti vidaus rinką, būtiną saugiam automatizuoto susisiekimo diegimui, Komisija siūlo (didžiąja dalimi peržiūrint Bendrosios motorinių transporto saugos reglamentą):

—	bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant gaires, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris į nacionalinius automatizuotų transporto priemonių ad hoc saugos vertinimus,

—	pradėti dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant formuoti naują požiūrį į automatizuotų transporto priemonių saugos sertifikavimą,

—	diegti naujus saugos elementus automatizuotose transporto priemonėse peržiūrint Bendrosios motorinių transporto saugos reglamentą,

—	reglamentuoti duomenų savirašius automatizuotose transporto priemonėse,

—	reglamentuoti transporto priemonių važiavimą vilkstine, kad būtų užtikrintas standartizuotas keitimasis duomenimis tarp įvairių transporto priemonių gamintojų,

—	reglamentuoti transporto priemonių apsaugą nuo kibernetinių išpuolių,

—	patenkinti poreikį turėti specifikacijas, susijusias su valdžios institucijoms reikalinga prieiga prie transporto priemonių duomenų,

—	priimti deleguotąjį reglamentą, kuriuo būtų užtikrinti saugūs ir patikimi transporto priemonių ir infrastruktūros ryšiai ir tinkamo lygio duomenų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

3.6.

Remdamasi Tarybos išvadomis, Komisija ketina įvertinti automatizavimo ir skaitmeninimo transporto srityje socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, atsižvelgdama į šiame sektoriuje reikalingus naujus įgūdžius. Šiuo tikslu Komisija:

—	konsultuos suinteresuotuosius subjektus dėl autonominio susisiekimo socialinio ir ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai,

—	rems naujų įgūdžių įgijimą, darbo jėgos išlaikymą ir perkvalifikavimą šiame sektoriuje pagal naują Europos įgūdžių darbotvarkę,

—	įsteigs ES forumą, kuriame bus svarstomi konkretūs dėl autonominio susisiekimo kylantys etikos klausimai.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

Sparčiu ir patikimu internetu pagrįstas skaitmeninimas ir automatizavimas atveria daugybę naujų galimybių vartotojams ir įmonėms, norintiems geresnės kokybės, patogaus, lankstaus, įperkamo ir saugaus kelių transporto.

4.2.

ES automobilių pramonės sektorius su savo patirtimi vystant transporto priemonių technologijas yra tinkamai pasirengęs išnaudoti šias galimybes. EESRK pabrėžia, kad bendras tikslas turi būti suderinti sistemas arba rasti techninius sprendimus, kad jos galėtų veikti keliose valstybėse, kadangi tai gyvybiškai svarbu sklandžiam vidaus rinkos veikimui.

4.3.

Transporto priemonių tarpusavio junglumas ir jų junglumas su stacionaria infrastruktūra yra svarbi priemonė, kurios reikės, kad būtų galima visapusiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Todėl EESRK palankiai vertina tvarkaraštį, pagal kurį bus kuriama Europos aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuri užtikrins nenutrūkstamą 5G ryšio aprėptį ir itin aukšto pralaidumo interneto junglumą visose didžiosiose sausumos transporto magistralėse (4).

4.4.

EESRK dar kartą ragina Komisiją tęsti visiškai saugaus eismo vizijos iki 2050 m. projektą. Pagrindinė automatizuoto arba pusiau automatizuoto vairavimo ypatybė yra ta, kad tokiu vairavimu būtų galima gerokai pagerinti aktyviąją antžeminių transporto priemonių saugą ir reikšmingai sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių arba visai jį panaikinti.

5. Visuomenės pritarimas, socialinis ir ekonominis poveikis

5.1.

Naujas technologijas sėkmingai įgyvendinti galima tik tada, kai tinkamai išsprendžiamas socialinio ir ekonominio poveikio klausimas. Visuomenės pritarimas yra ypač svarbus automatizuoto susisiekimo diegimui.

5.2.

EESRK yra įsitikinęs dėl susietojo ir automatizuoto susisiekimo naudos mūsų visuomenei, nes juo gyventojams bus teikiamos naujos susisiekimo paslaugos su didesnėmis bendradarbiaujamosios ekonomikos ir aplinkos apsaugos galimybėmis bei susisiekimu tiems, kurie patys vairuoti negali.

5.3.

Pusiau automatizuotas ir automatizuotas vairavimas privalo būti aiškiai skiriami dėl saugos ir atsakomybės klausimų. Pusiau automatizuotose transporto priemonėse (1–4 automatizacijos lygio) naujos technologijos (radaras, kamera, lazeris) padeda vairuotojui, o autonominiuose automobiliuose (5 automatizacijos lygio) vairuotojo visai nereikia. Pirmuoju atveju bet kokiomis aplinkybėmis atsakingas lieka vairuotojas, o antruoju atveju atsakomybės aspektą reikėtų patikslinti. EESRK yra įsitikinęs, kad autonominiai automobiliai turi atitikti tokius pat saugos standartus, kokius atitinka kitos keleivinio transporto sistemos, pavyzdžiui, traukiniai ir dideli lėktuvai. Pašalinus žmogaus daromas klaidas, automatizuoto transporto sistemos turėtų tapti visiškai saugios.

5.4.

Mūsų visuomenė tam tikru mastu toleruoja žmogaus daromas klaidas ir tai paaiškina, kodėl susitaikyta su 25 000 žmonių žūtimis ES keliuose 2016 m. Tai gerokai skiriasi nuo požiūrio į kitas transporto sistemas, kuriose keleiviai yra pasyvūs. Reikalavimas, kad autonominės transporto priemonės būtų visiškai saugios (100 % saugumas) tampa didžiule kliūtimi, nes šios transporto priemonės, įprastiniai automobiliai ir kiti eismo dalyviai (dviratininkai, pėstieji, specialiosios paskirties transporto priemonės) dalijasi tais pačiais keliais.

5.5.

Su automatizuotomis transporto priemonėmis susiję nelaimingi atsitikimai, kurių metu žūsta žmonės, galėtų sustabdyti šios technologijos diegimą, net jei tokių atsitikimų rodiklis būtų santykinai žemas. Todėl EESRK rekomenduoja, kad visi su automatizuotu vairavimu susiję bandomieji projektai ir bandymų procedūros būtų atliekamos laikantis griežčiausių įmanomų saugos standartų. Pritaikius šią ribinę sąlygą, plėtra, palyginti su konkurentais už ES ribų, sulėtėtų, tačiau, kita vertus, tai padidintų visuomenės pritarimą ir laikui bėgant leistų sukurti geresnius produktus. EESRK pažymi, kad automatizuotų transporto priemonių 100 % saugumas galėtų tapti įmanomas tik reikšmingai pertvarkius kelių sistemą.

5.6.

Sprendžiant itin automatizuotoms transporto priemonėms skirtų etikos gairių rengimo klausimą, EESRK primena principą „valdo žmogus“ (angl. human in command), keletą kartų pabrėžtą kitose nuomonėse. Pagal šį principą tik žmonės priima „atsakingus sprendimus“, o tai daro įtaką automatizuotų transporto priemonių projektavimui ir aplinkai, kurioje jomis leidžiama naudotis. Vis dėlto autonominių transporto priemonių saugumą užtikrinančių veiksmų (pvz., vengti nelaimingų atsitikimų) programavimo lygmenyje gali iškilti rimtų etikos problemų, kurias būtina spręsti.

5.7.

EESRK pripažįsta, kad pusiau automatizuotomis transporto priemonėmis (1–4 automatizacijos lygio) jau dabar galima sumažinti žūčių keliuose skaičių, todėl jis pritaria Komisijos požiūriui, pagal kurį didinamas naujų transporto priemonėms skirtų saugos elementų skaičius, kaip numatyta persvarstant Bendrosios motorinių transporto priemonių saugos reglamentą. EESRK atkreipia dėmesį į dvi problemines sritis, kuriose gali kilti kliūčių siekiant gauti visuomenės pritarimą: a) papildomi techniniai elementai gali gerokai padidinti automobilio kainą ir b) augantis pagalbinių sistemų skaičius gali padaryti automobilio vairavimą daug sudėtingesnį.

5.8.

Įprastuose mokymuose vairuotojo (lengvųjų transporto priemonių, sunkvežimių ir autobusų) pažymėjimui gauti naujausios pagalbinių sistemų technologijos nebuvo ir vis dar nėra įtrauktos. Akivaizdu, kad reikalingi papildomi mokymai tiek naujiems, tiek jau patyrusiems vairuotojams. Be to, vartotojams turi būti pateikiama aiški ir nedviprasmiška informacija apie šiuolaikinių transporto priemonių savybes jų įsigijimo, nuomos arba dalijimosi automobiliu metu. EESRK siūlo, kad automobilių pramonė kartu su savivaldybėmis privatiems ir profesionaliems vairuotojams pasiūlytų mokymo kursus ir mokymų vietas. Į vairavimo testą naujiems vairuotojams, siekiantiems gauti teisę vairuoti, turėtų įeiti naudojimosi naujomis technologijomis ir (arba) automatizavimo priemonėmis saugos mokymas. Mokymai pusiau automatizuotų automobilių vairavimo srityje bus ypač svarbūs kuriant šiuolaikinį profesionalaus vairuotojo profilį, kuriam gali būti reikalingi nauji įgūdžiai ir atsakomybės.

5.9.

EESRK pripažįsta, kad ateityje sėkmingai įdiegus visišką automatizaciją (5 automatizacijos lygio), gali prasidėti plataus masto darbo vietų naikinimas (pvz., sunkvežimių ir autobusų vairuotojų). Mes raginame Komisiją pripažinti, kad klausimas kelia platesnio masto susirūpinimą, nes įvairiuose sektoriuose (transporto, gamybos, finansinių paslaugų ir kt.) diegiant naujas technologijas ir (arba) skaitmeninimą ir (arba) automatizavimą gali būti pradėta plačiu mastu naikinti darbo vietas, o naujų darbo vietų, kuriomis būtų užpildyta panaikintų darbo vietų niša, bus sukuriama gana mažai. EESRK tvirtina, kad naujų technologijų ir (arba) skaitmeninimo ir (arba) automatizavimo privalumus privalo pajusti visa visuomenė ir jie neturėtų būti naudojami tik privataus verslo labui, siekiant sumažinti jo darbo sąnaudas. Tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir dabar profesionalūs vairuotojai atlieka daug daugiau veiksmų, nei tik vairuoja transporto priemonę, o ateityje, kai grynojo vairavimo poreikis sumažės (dėl 5 automatizacijos lygio), transporto versle dirbantiems profesionaliems vairuotojams tenkančios užduotys galės būti dar labiau išplėstos, o tai galėtų didžiąja dalimi kompensuoti grynojo vairavimo užduočių sumažėjimą.

5.10.

EESRK visiškai pripažįsta, kad pusiau automatizuotų (1–4 automatizacijos lygio) ir visiškai automatizuotų (5 automatizacijos lygio) sistemų diegimas sunkvežimiuose ir autobusuose turės įtakos darbo vietoms ir darbo sąlygoms. Todėl raginame socialinius partnerius kartu planuoti būsimus pokyčius ir galiausiai derėtis dėl naujų kolektyvinių sutarčių dėl naujų technologijų ir (arba) skaitmeninimo ir (arba) automatizavimo diegimo kelių transporte. Sveikintina, kad kai kurios profesinės sąjungos (pvz., Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga UNITE) jau sukūrė pavyzdines kolektyvines sutartis, kuriomis siekiama apsaugoti darbo vietas, užtikrinti profesinį perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat užtikrinti, kad visos sutaupytos lėšos būtų sąžiningai pasidalytos su darbuotojais.

5.11.

Direktyva dėl atsakomybės už gaminius turėtų būti pataisyta taip, kad į ją būtų įtraukti kilnojami gaminiai ir paslaugos, taip pat produktai su įdiegta programine įranga, kad vartotojams netektų ieškoti, kam priklauso atsakomybė (taip pat žr. nuomonę INT/857). Be to, sudėtingesnėje skaitmeninėje aplinkoje prievolė įrodyti gaminio veikimo sutrikimo atveju taip pat yra susirūpinimą keliantis klausimas, kuris turėtų būti reglamentuotas vartotojams palanku būdu.

5.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES duomenų apsaugos taisyklės yra vis plačiau pripažįstamos tarptautiniu lygmeniu kaip nustatančios vienus griežčiausių duomenų apsaugos standartų pasaulyje ir palankiai vertina Komisijos požiūrį, kuriuo suteikiama pirmenybė transporto priemonių apsaugos nuo kibernetinių išpuolių reglamentavimui, saugių ir patikimų transporto priemonių ir infrastruktūros ryšių užtikrinimui ir tinkamo lygio duomenų apsaugos užtikrinimui pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

5.13.

Padidėjus junglumui transporto priemonių duomenys gali būti prieinami iš kiekvieno pasaulio kampelio. Šia galimybe atveriamos durys pasinaudoti didžiuliu neišnaudotu potencialu. Tačiau tai taip pat kelia gana didelį pavojų ir su sauga, saugumu bei privatumu susijusius iššūkius. Transporto priemonėse reikalingi žymiai griežtesni saugos, saugumo ir privatumo standartai nei, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose. ES raginama skubiai parengti šiuos standartus ir derėtis dėl atitinkamų pasaulinio masto susitarimų dėl šių standartų.

5.14.

Prieiga prie transporto priemonės duomenų yra itin svarbi konkuruojant dėl priežiūros paslaugų po pardavimo, ypač nepriklausomiems remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikėjams, nes tai gali lemti vartotojų pasirinkimą ir kainas. EESRK ragina Europos Komisiją kuo greičiau įgyvendinti duomenų naudojimo taisykles, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ES automobilių pramonė (pvz., išsami „Nevados“ koncepcija, kurią parengė ES automobilių pramonės sektorius (šaltinis – VDA)) jau pateikė išsamių sprendimų dėl sąžiningos duomenų keitimosi su trečiosiomis šalimis platformos, kurioje keitimasis duomenimis vyktų saugiai, be diskriminacijos ir atsižvelgiant į vartotojų privatumo teises.

5.15.

Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad šiems susietiesiems ir autonominiams automobiliams naudoti reikalinga infrastruktūra labai skiriasi tarp valstybių narių. Be to, visų valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad jos galėtų prisitaikyti prie naujų technologijų.

2018 m. spalio 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 246, 2017 7 28, p. 64.

(2) OL C 262, 2018 7 25, p. 75.

(3) COM(2018) 283 final.

(4) OL C 125, 2017 4 21, p. 51.