23.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 242/31

1.1.

EESRK susirūpinęs atkreipia dėmesį į padidėjusio elektromagnetinio jautrumo paplitimą. Jis su pasitenkinimu pažymi, kad vykdomi didelės apimties moksliniai tyrimai siekiant sužinoti daugiau apie šią problemą ir jos priežastis. Komitetas taip pat nurodo, kad pastaraisiais metais Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) išsamiai nagrinėja šį klausimą ir netrukus, po aktyvių viešųjų konsultacijų, užbaigs naujausią savo nuomonę (SCENIHR preliminari nuomonė dėl galimo elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai, 2013 m. lapkričio 29 d., http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/emerging/docs/scenihr_o_041.pdf).

1.2.

EESRK mano, kad pagrindinės SCENIHR pateiktos išvados nedaug skirsis nuo preliminarios 2013 m. nuomonės, kurioje konstatuojama, kad apskritai yra įrodymų, kad radijo dažnio laukai nesukelia simptomų žmonėms ir nedaro poveikio jų kognityvinėms funkcijoms. Ankstesnėje savo nuomonėje mokslinis komitetas padarė išvadą, kad mažesnio nei nustatytos ribos radijo dažnio laukai neturi neigiamo poveikio žmonių ir (arba) gyvūnų reprodukcijai ir vystymuisi. Naujesnių su žmonėmis ir su gyvūnais susijusių duomenų įtraukimas šio vertinimo nekeičia. (Preliminari nuomonė dėl galimo elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai, SCENIHR, 2013 m. lapkričio 29 d., http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/emerging/docs/scenihr_o_041.pdf).

1.3.

SCENIHR preliminarioje nuomonėje taip pat nurodyta, kad nauji įrodymai, palyginti su ankstesne jo 2009 m. nuomone, dar svariau pagrindžia išvadą, kad radijo dažnio spinduliuotė nėra šių simptomų priežastis. Nurodoma, jog neretai simptomams sukelti pakanka asmens manymo, kad jį veikia radijo dažnio spinduliuotė (nors jos nėra).

1.4.

Tačiau siekiant išsklaidyti išliekantį visuomenės susirūpinimą ir atsižvelgiant į atsargumo principą, EESRK ragina Komisiją tęsti darbą šioje srityje, ypač turint galvoje tai, kad reikalingi tolesni moksliniai tyrimai siekiant sukaupti žinių dėl bet kokio galimo poveikio sveikatai tuo atveju, kai žmogus elektromagnetinių laukų poveikį patiria ilgą laiką, pavyzdžiui, daugiau nei 20 metų naudodamasis mobiliuoju telefonu.

1.5.

Negalima pamiršti ir visuomenės suvokimo problemos. Kai kurie žmonės didėjantį elektromagnetinių laukų paplitimą laiko grėsme – darbo vietoje, namuose ir viešosiose erdvėse. Panašioms žmonių grupėms tokį patį nerimą kelia daugkartinis cheminių medžiagų poveikis, paplitusi alergija maisto produktams arba aplinkoje esančios mikrodalelės, skaidulos ar bakterijos. Tokiems žmonėms reikalinga pagalba įveikiant ne tik jų patiriamus realius ligos simptomus, bet ir nerimą, kurį jiems kelia moderni visuomenė.

1.6.

Komitetas nurodo, kad nuo padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromo kenčiantiems asmenims atsiranda tikri simptomai. Reikia imtis priemonių siekiant pagerinti jų sveikatos būklę, daugiausia dėmesio skiriant nedarbingumo sumažinimui, kaip nurodyta Biomedicinos ir molekulinės biologijos mokslų veiksmų plane BM0704 (BMBS Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijos srityje (COST) veiksmų planas BM0704 „Besiformuojančios technologijos elektromagnetinių laukų srityje ir rizikos sveikatai valdymas“).

2.1.

Šios nuomonės tikslas – išnagrinėti pilietinės visuomenės grupių pareikštus nuogąstavimus dėl pramonės ir namų prietaisams ir paslaugoms naudojamų radijo dažnius skleidžiančių įrenginių, kuriems reikalingas bevielis ryšys, naudojimo ir poveikio. Ši problema svarbi žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių nekonkrečių sveikatos problemų, todėl siekiant apibrėžti galimą jų priežastį pradėtas taikyti terminas „padidėjęs elektromagnetinis jautrumas“ (EHS).

3.1.

Deja – šių žmonių požiūriu – medicinos ir mokslo pasaulyje vyrauja nuomonė, jog nėra įtikinančių įrodymų, kad įvairius padidėjusio elektromagnetinio jautrumo simptomus sukelia elektromagnetiniai laukai arba radijo dažnis. Šiuo klausimu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, jog visi iki šiol atlikti tyrimai atskleidė, kad radijo dažnio laukai, kurie yra mažesnio stiprumo nei ICNIRP (1998 m.) elektromagnetinių laukų gairėse, taikomose visai dažnių juostai nuo 0 iki 300 GHz, rekomenduotos ribos, neturi jokio žinomo neigiamo poveikio sveikatai (PSO, http://www.who.int/peh-emf/research/en/). Nepaisant to, aktyvistų grupės įvairiose šalyse toliau reikalauja skirti daugiau dėmesio įžvelgiamai problemai ir imtis daugiau prevencinių ir taisomųjų priemonių, susijusių su elektromagnetinių laukų intensyvumu ir jų šaltinių paplitimu. Šios grupės valdžios institucijų veiksmų trūkumą geriausiu atveju vertina kaip nerūpestingumą, o blogiausiu – kaip plataus masto suokalbį, kuriam įtaką daro Vyriausybės, komerciniai ar užsienio interesai, nes jie nenori imtis didelės apimties koregavimo priemonių, jeigu prireiktų sumažinti arba panaikinti belaidžių (ar kitų elektra varomų) įrenginių naudojimą.

3.2.

Ir iki 1999 m. Tarybos rekomendacijos dėl elektromagnetinių laukų poveikio plačiajai visuomenei ribojimo (0 Hz–300 GHz) paskelbimo, ir po jo (Tarybos rekomendacija 1999/519/EB) ES aktyviai ieškojo būdų šiam klausimui spręsti ir rėmėsi geriausiomis mokslinėmis ir medicininėmis rekomendacijomis, kurias pateikė darbo grupės ir Europos Komisijos Atsirandančios ir naujai nustatytos rizikos sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR). Buvo nuolat atliekamos analizės, rengiami pozicijos dokumentai ir nuomonės, kurios atspindi tai, kad valdžios institucijos, medicinos, mokslinių tyrėjų ir mokslininkų visuomenė šį klausimą vertina rimtai.

3.3.

Ši problema kyla ne tik Europoje. 2014 m. lapkričio mėnesį Europos Komisija surengė 18-ąją metinę GLORE konferenciją (Conference on global coordination of Research and Health Policy on RF Electromagnetic Fields), kurioje buvo apžvelgti plataus masto pasauliniai moksliniai tyrimai šioje srityje. Iki šiol turimos mokslinės nuomonės nepateikia moksliškai pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB nustatytų poveikio ribų (pagrindinių apribojimų ir kontrolinių lygių) persvarstymą. Tačiau Komisija pripažįsta, kad nepakanka duomenų įvertinti tam tikrą riziką, ypač susijusią su ilgalaikiu elektromagnetinių laukų poveikiu ir nedidelio stiprumo poveikiu, todėl reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

3.4.

Nuo padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromo kenčiantys žmonės nepaliauja tvirtinti, kad tiek valstybių narių, tiek ES taikomos priemonės yra nepakankamos. Tačiau dauguma viešųjų sveikatos priežiūros institucijų su tuo nesutinka (pvz., JK nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba – žr. http://www.nhs.uk/Conditions/Mobile-phone-safety/Pages/QA.aspx#biological-reasons). Didžioji dalis iki šiol atliktų nepriklausomų bandymų parodė, kad asmenys, kurie skelbiasi kenčiantys nuo padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromo, negali atskirti tikro ir netikro (t. y. nulinio) elektromagnetinių laukų poveikio. „Dvigubai koduoti“ eksperimentai atskleidė, kad žmonės, kurie teigia kenčiantys nuo šio sindromo, negali elektromagnetinių laukų aptikti ir yra linkę skųstis sveikatos sutrikimais, nepaisant to, ar bandymų metu juos veikė ar neveikė tikri elektromagnetiniai laukai (British Medical Journal 332 (7546): 886–889).

3.5.

Tačiau tai nepaneigia padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromui priskiriamų simptomų tikrumo; akivaizdu, kad daugelis žmonių patys sau diagnozuoja keletą nesusijusių sveikatos problemų, kurias jie sieja su elektromagnetiniais laukais. Įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi gyventojų, kurie teigia turintys šią diagnozę, santykinė dalis. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromas neturi aiškių diagnostinių kriterijų ir nėra mokslinių įrodymų, kurie susietų šio sindromo simptomus su elektromagnetinių laukų poveikiu. Be to, šis sindromas nėra medicininė diagnozė ir nėra aišku, ar jis yra bent vienos sveikatos problemos apraiška (PSO, Electromagnetic fields and public health http://www.who.int/peh-emf/publications/facts/fs296/en/).

3.6.

Kita vertus, terminis elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus kūnui buvo įrodytas daugiau nei prieš 100 metų ir, kaip jau nurodyta, yra parengtos ir nuolat atnaujinamos ES Tarybos rekomendacijos dėl elektromagnetinių laukų ir tarptautinių spinduliuotės saugos standartų. ES lygiu patvirtintos toliau nurodytos su elektromagnetiniais laukais susijusios teisinės priemonės:

3.7.

Kalbant apie mokslinius tyrimus, EESRK nurodo, kad nuo 2000 m. Europos Komisija ne tik aktyviai dalyvavo sprendžiant šį klausimą, bet ir elektromagnetinių laukų bei mobiliųjų telefonų poveikio moksliniams tyrimams skyrė 37 mln. eurų.

3.8.

EESRK savo susirūpinimą šiais klausimais ir pritarimą tam, kad būtų sumažintas nejonizuojančios spinduliuotės poveikis, yra išreiškęs nuomonėse dėl šių taisyklių, kai jos buvo rengiamos. Tačiau asmenys, kenčiantys nuo padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromo, dažniausiai kaltina elektromagnetinius laukus, kurių stiprumas yra daug mažesnis nei leidžiamo lygmens.