Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“

(COM(2011) 782 final)

2012/C 229/05

Pranešėjas Luis Miguel PARIZA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. liepos 13 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

ES Atlanto regiono strategijos.

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. lapkričio 21 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“

COM(2011) 782 final.

2011 m. gruodžio 6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui atlikti parengiamąjį darbą šiuo klausimu nuomonę savo iniciatyva pakeisdamas į gavus prašymą rengiamą nuomonę.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 7 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 24 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 151 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europinė Atlanto pakrantė, kuri yra Europos durys į Vakarus, turi sustiprinti savo centrinę poziciją ir dėti pastangas, kad nenutoltų nuo Europos politinio ir ekonominio centro. Per Atlantą Europa palaiko ekonominius ir politinius ryšius su Amerika ir Afrika.

1.2   Atlanto makroregionas apima Atlanto pakrantėje esančius Airijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionus ir salas. Reikėtų įtraukti stojimo į ES procesą pradėjusią Islandiją ir EEE priklausančią Norvegiją. Taip pat Grenlandiją ir Farerų salas. Nors Šiaurės jūros regionai turi tuos pačius interesus Atlanto vandenyno regione, ateityje jie galėtų įgyvendinti atskirą strategiją.

1.3   Europinė Atlanto dalis turi turtingą politinio bendradarbiavimo patirtį inicijuojant bendrus interesus atitinkančius veiksmus, įgyvendinamus vykdant Europos tarptautinių programų projektus. Plėtojant šį bendradarbiavimą dalyvauja ir vietos bei regionų valdžios institucijos, ir pilietinė visuomenė.

1.4   EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Atlanto vandenyno vykdant integruotą jūrų politiką: numatoma ne tik remti naujus besivystančius ekonomikos sektorius, bet ir suteikti naują postūmį tradiciniams sektoriams laikantis tvaraus vystymosi požiūrio.

1.5   Tačiau EESRK siūlo pasirinkti platesnio užmojo požiūrį – makroregioninę strategiją, kuri, atsižvelgiant į Baltijos jūros regionų ir Dunojaus regiono patirtį, be jūrinio ramsčio apimtų ir teritorinį ramstį.

1.6   EESRK pasiūlymas sulaukė pritariančios Europos Parlamento, Atlanto lanko komisijos regionų vyriausybių, tarptautiniam Atlanto tinklui priklausančių Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų, taip pat daugelio pilietinės visuomenės subjektų (verslininkų, profesinių sąjungų, prekybos rūmų, miestų ir kt.) pozicijos.

1.7   EESRK mano, kad Atlanto jūrų strategijoje numatytas Atlanto forumas yra pirmas žingsnis Atlanto jūrų strategiją pakeičiant į makroregioninę strategiją. Pasinaudojant sukaupta jūrų klausimų sprendimo, stebėjimo ir vertinimo patirtimi, šis forumas bus pertvarkytas į būsimą makroregioninį forumą, kuris nustatys bendras strategines veiklos gaires ir prioritetinius projektus Atlanto zonos regionų teritorinei sanglaudai užtikrinti.

1.8   Atlanto forumo lyderių grupei priklausantis EESRK pasiūlė, kad Forume taip pat dalyvautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų tarptautinis Atlanto tinklas, kadangi jis vienija vietos lygmeniu veikiančius subjektus, kurių dalyvavimas būtinas norint nustatyti ir vykdyti projektus. Kad veiksmų planas būtų sėkmingai įgyvendintas, jį rengiant privalo dalyvauti svarbiausi socialiniai ir regioniniai subjektai.

1.9   Atlanto makroregiono prioritetinių tikslų pagrindą turi sudaryti strategijos „Europa 2020“ teminiai ramsčiai. EESRK mano, kad Atlanto strategija yra labai svarbi ne tik susijusiems regionams, bet ir visai Europos Sąjungai.

1.10   Atlanto strategiją reikia susieti ne tik su sektorių politika, bet ir su sanglaudos politika, todėl EESRK ragina peržengti „trijų NE“ ribas, kad makroregioninės strategijos ateityje turėtų tinkamus teisės aktus, konkretų finansavimą ir būtinas administravimo struktūras.

2.   ES makroregioninės strategijos – nauja bendradarbiavimo ir teritorinės sanglaudos priemonė

2.1   2009 m. birželio mėn. Europos Komisija pristatė Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją (1), kuria skatinamas teritorinis bendradarbiavimas ir nustatoma strateginė geografinė daugelį sektorių apimanti ir integruota sistema užsibrėžiant įvairius konkrečius tikslus, kad būtų išspręstos bendros problemos. Vėliau parengta strategija dėl Dunojaus regiono (2).

2.2   Komisija makroregionu laiko teritoriją, kuriai priklauso daug administracinių regionų, tačiau kuri turi pakankamai daug bendrų problemų, kad galėtų siekti vieningos jų sprendimų strategijos (3). Makroregionų pagrindas yra geografinis, bet jie susiformuoja veiklos lygmeniu.

2.3   Administracines, reguliavimo ir finansines sąlygas lemia „trys NE“: ne papildomam finansavimui, ne naujoms administravimo struktūroms ir ne naujiems teisės aktams. Nors šią sąlygą Taryboje nustatė valstybės narės, EESRK nesutinka su tokiais apribojimais.

2.4   Baltijos jūros regiono strategijoje dalyvauja aštuonios ES valstybės narės ir trys kaimyninės valstybės.

2.5   2011 m. ES pradėjo įgyvendinti strategiją dėl Dunojaus regiono, kurioje dalyvauja aštuonios ES valstybės narės ir šešios ES nepriklausančios šalys (4).

2.6   Pirmoje Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo ataskaitoje (5) nurodoma, kad jos, kaip makroregioninio bendradarbiavimo gerinimo priemonės, naudojamos regionų ir nacionalinio lygmenų ribas peržengiančių problemų ir galimybių atveju, rezultatai yra geri ir ji yra labai naudinga teritorinės sanglaudos tikslo ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonė.

2.7   EESRK pritaria, kad tokio pobūdžio priemones tikslinga taikyti ir kituose makroregionuose, kuriuose jos gali duoti papildomos naudos.

2.8   Lisabonos strategija, ekonominę ir socialinę sanglaudą susiejanti su teritorinės sanglaudos tikslu, suteikia postūmį makroregioninėms strategijoms.

2.9   2011 m. gegužės mėn. Gedelėje priimtoje „Teritorinėje darbotvarkėje 2020 m.“ (6) laikomasi novatoriško, į vietos lygmenį orientuoto požiūrio (angl. place-based approach) ir atsižvelgiama į jau vykdomas makroregionines strategijas.

2.10   Sanglaudos politika yra labai svarbi priemonė sprendžiant ES teritorinės politikos problemas ir suteikia postūmį makroregionų vystymuisi vietos lygmeniu.

2.11   Jau vyksta naujos daugiametės ES finansinės programos ir sanglaudos politikos 2014–2020 m. laikotarpiu nustatymo procesas.

2.12   Teritorinis bendradarbiavimas išlieka vienu iš sanglaudos politikos, kurios biudžetą numatoma didinti, tikslų. Bus priimtas būtent jam skirtas reglamentas ir aiškiai numatytos „naujos teritorinio bendradarbiavimo formos, skirtos konkrečioms makroregioninėms problemoms spręsti“ (7).

3.   Atlanto regionas

3.1   Europinė Atlanto vandenyno baseino dalis (I priedas) yra didžiulė iš Šiaurės į Pietus besidriekianti geografinė teritorija, kurios pagrindinė jungiamoji grandis – Atlanto vandenynas. Atlanto makroregionas apima Atlanto pakrantėje esančius Airijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionus ir salas. Derybas dėl stojimo į ES pradėjusi Islandiją domisi šia galimybe, kaip ir EEE priklausanti Norvegija. Taip pat Grenlandija ir Farerų salos.

3.2   Šio regiono padėtis į Vakarus nuo Europos žemyno ir išsidėstymas pagal jūrą ne vieną amžių buvo svarbus dinamiškumo ir klestėjimo veiksnys.

3.3   Jūrinis aspektas yra vienas iš pagrindinių šios teritorijos bruožų, o jos bendras ekonominis, technologinis ir kultūros paveldas yra šios veiklos sritys: žvejyba, laivų statyba, metalurgijos pramonė, inžinerija, moksliniai tyrimai ir mokslas, uostai, prekyba ir jūrų transportas.

3.4   Europinė Atlanto pakrantė liko toli nuo Europos politinio ir ekonominio centro, be to, ji patiria prieinamumo sunkumų, jai trūksta transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūros, susiejančios Atlanto regionus tarpusavyje ir su turtingesnėmis Europos vietovėmis.

3.4.1   Daugumos Atlanto regionų pajamų lygis yra žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį ir kai kurie regionai laikomi sanglaudos politikos konvergencijos tikslo regionais (II priedas).

3.4.2   Padėtis nuolat blogėja, kadangi sparčiai mažėja tradicinės Atlanto regiono veiklos apimtys: perteklinius pajėgumus turintis žvejybos sektorius drastiškai sumažino darbuotojų skaičių ir sužvejojamų žuvų kiekį, nuosmukį patiria laivų statyklos ir nepakankamai naudojamas jūrų ir uostų transportas.

3.5   Kita vertus, Atlantas turi tokių vertingų išteklių, kaip atsinaujinantys jūros energijos šaltiniai, podugnio ištekliai, jūrų biotechnologijos, jūrinio poilsio ir turizmo veikla ir kt., kurie nepanaudojami ir galėtų tapti gerovės, ekonomikos įvairinimo, darbo vietų kūrimo ir aplinkos gerinimo šaltiniu.

3.6   EESRK mano, kad Atlanto erdvė – tai nevienalytė grupė teritorijų su savomis vystymosi problemomis, kurios vientisumą ir specifiškumą lemia jos jūrinis pobūdis ir atvirumas pasauliui, taip pat nepakankami ryšiai su ekonominiais ir politiniais Europos centrais.

4.   Komunikatas „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“

4.1   Lapkričio 21 d. Tarybos ir Parlamento prašymu Europos Komisija paskelbė komunikatą „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“ (8).

4.2   Siekiant prioritetinio tikslo skatinti tvarų augimą ir užimtumą strategijoje su Atlanto vandenynu siejamos problemos ir galimybės suskirstomos į penkias tarpusavyje susijusias temas.

4.3   ES priemonės – tai strateginis ES finansinių ir teisėkūros priemonių derinys.

4.4   Strategijos įgyvendinimas: iki 2013 m. pabaigos bus priimtas veiksmų planas.

4.4.1   Bus naudojamos šios priemonės: politinis bendradarbiavimas, tiksliniai veiksmai naudojantis galiojančiais susitarimais ir veikiančiomis struktūromis ir teisėkūros bei finansinių priemonių derinys.

4.4.2   Bus įsteigtas Atlanto forumas, kurio veikloje dalyvaus valstybės narės, Europos Parlamentas, regioninės valdžios įstaigos, pilietinė visuomenė ir esamų pramonės sektorių atstovai. Forumas pradės veikti 2012 m. ir bus paleistas 2013 m. Plėtojant jo veiklą bus rengiami teminiai seminarai ir veiks idėjų kalvė.

5.   Bendrosios pastabos

5.1   EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą, kuria siūloma Europos integruotoje jūrų politikoje (IJP) orientuotis į Atlanto vandenyno baseino lygmenį. IJP nustatoma bendra skirtingų sektorių politikos, turinčios poveikio jūrai, sistema taip išvengiant nenuoseklumo ir neveiksmingumo.

5.2   EESRK mano, kad konkretus IJP taikymas Atlanto vandenynui sudarys sąlygas laikytis naujo požiūrio nustatant su jūra susijusią politiką ir pasinaudoti ekonominio ir socialinio vystymosi galimybėmis, kurias teikia Atlantas.

5.3   EESRK pritaria požiūriui, kuriuo grindžiama strategija: numatoma ne tik remti naujus besivystančius ekonomikos sektorius, bet ir suteikti naują postūmį tradiciniams sektoriams laikantis tvaraus vystymosi požiūrio.

5.4   Komitetas siūlo ES institucijoms atsinaujinantiems jūros energijos šaltiniams užtikrinti kuo didesnį politinį pritarimą ir finansinę paramą, kadangi jie padeda mažinti anglies dioksido išmetimą Europoje ir yra su jais susijusios labai svarbios pramonės ir ekonominės veiklos, kuri neapsiriboja šalia vėjo jėgainių parkų esančiomis uostų teritorijomis, šaltinis.

5.5   Strategija turi suteikti postūmį jūrų energetikos sektoriaus, su juo susijusių pramonės šakų ir jo logistikos tinklų Atlanto vandenyno regionuose mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir gamybos pajėgumams. Tai leis ne tik užtikrinti ekonominės struktūros įvairovę, bet ir nuosmukį patiriančius sektorius nukreipti nauja linkme.

5.6   Minėti pajėgumai apima ne tik stacionarias, bet ir plaukiojančias vėjo jėgaines.

5.7   Bangos ir potvyniai yra didžiulį potencialą turintis energijos išteklius turint omenyje, kad šie Atlanto vandenyne esantys ištekliai yra vieni geriausių pasaulio mastu. EESRK siūlo pagal Atlanto vandenyno strategiją padidinti paramą šios veiklos moksliniams tyrimams ir plėtojimui.

5.8   Jūroje esančių atsinaujinančių energijos šaltinių atveju pagrindinius gamybos centrus reikia sujungti su vartotojais. Gamybos centrus su vartotojais jungiantiems tinklams tenka lemiamas vaidmuo norint pasinaudoti energetiniu jūros potencialu. Tam jūroje būtini elektros tinklai, kurie būtų sujungti su sausumoje esančiais tinklais.

5.9   Laivų statyba taip pat yra Atlanto vandenyno regionų tradicinė ekonominė veikla, kuriai reikia suteikti postūmį, bet pasirinkus naują kryptį. Technologiškai pažangių, aplinkos apsaugos požiūriu našesnių, teisės aktų apribojimus teršalų išmetimo ir taršos srityje atitinkančių laivų statyba, taip pat įvairaus pobūdžio laivai, susiję su jūros vėjo energija, yra nauji Atlanto laivų statyklų ateities sektoriai.

5.10   Daugelis gyvenamųjų vietovių, ypač kai kurios salos, yra toli nuo Atlanto vandenyno pakrantės, todėl būtinos naujos ryšių technologijos, kurios leistų plėtoti novatorišką ekonominę veiklą, kurti tinklus ir palaikyti ryšius su rinkomis.

5.11   EESRK siūlo Atlanto regione sparčiau įgyvendinti priemones, skatinančias socialiniu požiūriu įtraukų augimą. Labai svarbus yra mokymas, ypač jaunimo. Turi būti užtikrinamas vienos kartos žinių ir įgūdžių perdavimas kitai kartai. Reikia gerinti universitetų, įmonių ir pagrindinio ugdymo centrų bendradarbiavimą ir skatinti socialinį dialogą.

5.12   Pastaraisiais dešimtmečiais žuvininkystės sektoriuje buvo prarasta labai daug darbo vietų, todėl, EESRK nuomone, pakrančių savivaldybėms, kuriose ši veikla tradiciškai vykdoma, reikalingos priemonės, padedančios įvairinti veiklą ir pradėti veiklą naujose srityse. Nedidelės apimties pakrančių žvejyba, vėžiagyvių žvejyba ir akvakultūra yra tvariausios veiklos rūšys ir labai svarbios kai kurių pakrančių regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Šios veiklos rūšys labai svarbios ir kultūriniu požiūriu.

5.13   EESRK siūlo dažniau naudoti jūrų krovininį transportą ir taip sumažinti krovinių pervežimą keliais. Turi būti skatinama naudotis jūrų greitkeliais, o tam reikia gerinti uostų ir geležinkelio sąveikumą.

5.14   Kaip parodė ne vienas nelaimingas atsitikimas, didelių saugumo problemų kelia ekstremalios situacijos ir grėsmės. Budrumui ir saugumui gerinti turi būti sukurti mechanizmai ir sistemos. EESRK siūlo suteikti svarbesnį vaidmenį Europos jūrų saugumo agentūrai, gerinti valstybių narių tarpusavio koordinavimą ir priimti atitinkamus teisės aktus, galinčius padėti išvengti dabartinių pavojų.

5.15   Atlanto regiono strategija – tai galimybė susijusiems regionams. EESRK siūlo dėti visas pastangas, kad būtų sutelkti visi turimi ištekliai.

5.16   Atlanto forumas turi užtikrinti tinkamą visų su Atlanto regiono strateginiu vystymu susijusių subjektų dalyvavimą. Ypač svarbu, kad dalyvautų ne tik valstybės narės ir Europos institucijos, bet ir regionų valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos.

5.17   EESRK, kuris yra Atlanto forumo vadovų grupės narys, pasiūlė, kad forume dalyvautų Atlanto transnacionalinis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų tinklas, nes šios tarybos yra vietos lygmens suinteresuotieji subjektai ir labai svarbios nustatant ir įgyvendinant projektus. Kad veiksmų planas būtų sėkmingas, turi būti užtikrintas svarbiausių socialinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

5.18   Forumas galėtų atlikti svarbų vaidmenį stebint ir vertinant veiksmų plano ir strategijos įgyvendinimą. Todėl Komitetas apgailestauja, kad Komisija planuoja forumą panaikinti tik prasidėjus projektų įgyvendinimo veiklos etapui. Komitetas siūlo, kad Atlanto forumas, net ir parengus veiksmų planą, ir toliau veiktų.

6.   Transatlantinis bendradarbiavimas: tarptautinio bendradarbiavimo tinklai ir projektai

6.1   Siekiant skatinti darnų vystymąsi Europos Sąjungoje, buvo sukurti tinklai, jungiantys regionus Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje ir šių šalių miestus bei pilietinę visuomenę (ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos, prekybos rūmai, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, universitetai ir kt.).

6.2   Atlanto regiono komisija (9) yra viena iš šešių geografinių Europos periferinių jūros regionų konferencijos komisijų. Jai priklauso 24 Atlanto pakrančių regionai. Tai politinis forumas regionams svarbiais klausimais, skirtas nacionalinėms ir Europos institucijoms ir skatinantis tarptautinį Atlanto regiono bendradarbiavimą įvairiuose projektuose. Atlanto regiono miestai, susibūrę į Atlanto regiono miestų konferenciją (10), taip pat siekia panašių tikslų.

6.3   Tarptautinis Atlanto socialinių ir ekonominių subjektų tinklas (11) buvo sukurtas 2003 m., jam priklauso Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos Atlanto pakrančių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir panašios institucijos. Tai Atlanto zonos pilietinės visuomenės bendradarbiavimo platforma. Tinklo tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir politiką, kuri Europos integracijos procese darytų teigiamą poveikį Atlanto regiono vystymuisi, gerintų konkurencingumą ir socialinę bei teritorinę sanglaudą ir padėtų įveikti geografinės padėties nulemtus trūkumus.

6.4   Tarptautinis Atlanto tinklas atliko įvairius tyrimus ir parengė pasiūlymų dėl inovacijų ir technologijų perdavimo, prekių transporto sąveikumo, ypatingą dėmesį skirdamas jūrų transportui, uostams ir atokiems regionams, ir dėl jūrų saugumo Atlanto zonoje. Neseniai tarptautinis Atlanto tinklas bendradarbiavo plėtojant atsinaujinančiuosius jūros energijos išteklius ir rengiant ES Atlanto regiono strategiją.

6.5   Egzistuoja ir daugiau Atlanto regiono tinklų, pavyzdžiui, Atlanto regiono žemės ūkio rūmai (AC3A) ir kiti akademinio lygmens tinklai. Nuo 2007 m. veikia Atlanto regiono komisija, kurios koordinavimo komitete dalyvauja visų šių tinklų atstovai. Koordinavimo komitetas yra bendras diskusijų forumas strateginiais Atlanto zonos klausimais.

6.6   1989 m. pradėta bendradarbiauti įgyvendinant programą INTERREG. Dabartiniu programavimo laikotarpiu kuriami didelės apimties integruotieji projektai transporto ir Atlanto atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių grupės kūrimo srityse.

6.7   EESRK supranta susijusių subjektų nuogąstavimus: Atlanto regiono bendradarbiavimas nukentėjo dėl transnacionalinio teritorinio bendradarbiavimo apribojimų apskritai, trūko strateginės vizijos, projektai nebuvo koordinuojami, todėl prarasta sinergija, ir daugėjo ne veiklos projektų (12).

6.8   EESRK mano, kad ši sukaupta dinamiško ir įvairiapusio Atlanto suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo patirtis suteikia tvirtą pagrindą įgyvendinti naujas didesnio užmojo ir strateginio matmens bendradarbiavimo iniciatyvas.

7.   EESRK rekomendacija. Atlanto makroregiono strategija

7.1   EESRK nuomone, makroregiono strategija yra tinkama priemonė Atlanto regionui. Įgyvendinant plačios apimties strategiją, kuria būtų skatinama Atlanto makroregiono vidaus plėtra, pagerėtų Atlanto regiono pozicija siekiant ES tikslų ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

7.2   Taryba ragino valstybes nares ir Komisiją tęsti dabartines ir apsvarstyti galimybę ateityje įgyvendinti naujas makroregionines strategijas.

7.3   EESRK mano, kad teritorinės pusiausvyros užtikrinimo Europos Sąjungoje tikslas yra pagrindas skatinti makroregioninę politiką Atlanto zonoje ir suteikia galimybę spręsti tarptautinius sunkumus, su kuriais ši zona susiduria. Vakarų Europoje esančio Atlanto regiono padėčiai būdinga tai, kad postūmį ES šiaurės ir centrinės dalies regionams suteikia dvi esamos makroregioninės strategijos.

7.4   Rengiant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir formuojant politiką nauju laikotarpiu, būtų tinkamas metas priimti būtinus sprendimus.

7.5   Atlanto makroregiono strategija suteikia galimybę perimti jau sukauptą turtingą ir didelę bendradarbiavimo patirtį ir padaryti kokybinį šuolį, kad būtų naudojamos sudėtingesnės ir aukštesnio tikslo bendradarbiavimo formos. Taigi, Atlanto regionas turi kurti didelės apimties bendrus projektus, kurių negalima įgyvendinti esamomis priemonėmis.

7.6   Daugelis Atlanto zonos galimybių ir iššūkių susiję su jūrų matmeniu, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ryšiai su žemynu išlieka gyvybiškai svarbūs, EESRK siūlo į strategiją įtraukti ne tik jūrų, bet ir teritorinį aspektą. Žemyninis regionas valdo ir vysto atokias vietoves, o be šių veiksmų nebus tikslingas joks bandymas padidinti jūrų potencialą. Jūrų pakrantėms reikalingos aktyvios, dinamiškos atokios vietovės ir sinergija, užtikrinanti nuolatinį viso regiono vystymąsi.

7.7   Europos Parlamentas taip pat pasisakė už makroregioninį metodą, apimantį jūrų ir teritorinį Atlanto zonos matmenį (13).

8.   Struktūra ir teminiai ramsčiai

8.1   EESRK rekomenduoja taikyti į Baltijos regiono strategiją panašią struktūrą.

8.1.1   Aiškus, į veiksmus orientuotas strateginis dokumentas, apimantis teminius ramsčius.

8.1.2   Veiksmų planas, kuriame nurodyti prioritetiniai veiksmai pagal teminius ramsčius ir pavyzdiniai projektai.

8.1.3   EESRK nuomone, reikia sukurti sistemas strategijos pažangai įvertinti, kadangi tai dinamiškas ir novatoriškas procesas, ir numatyti stebėsenos, vertinimo ir peržiūros mechanizmus.

8.2   EESRK siūlo, kad Atlanto makroregiono strategija būtų paremta strategijos „Europa 2020“ teminiais ramsčiais. Tai užtikrins visišką temų turinio ir sektorių politikos sąveikumą.

8.3   Tarptautinis matmuo

8.3.1   Islandija ir Norvegija – dvi Europos šalys, esančios Atlanto regione, kurios turėtų būti įtrauktos į makroregiono strategiją, kaip ir Grenlandija bei Farerų salos. Šiaurės jūros regionui priklausančios valstybės narės galbūt taip pat suinteresuotos sukurti makroregioninę strategiją šioje teritorijoje.

8.3.2   Atlanto geopolitinė padėtis, istoriniai ir kultūriniai ryšiai ir bendradarbiavimo patirtis taip pat turėtų atsispindėti Atlanto makroregiono strategijoje. Ypač svarbus yra transatlantinis matmuo, nes ryšiai su JAV, Centrine ir Pietų Amerika, taip pat Afrika yra strategiškai svarbūs ES.

8.4   Tvarus augimas

8.4.1   Atlanto regionui reikalinga tvaresnė transporto sistema, padedanti sumažinti priklausomybę nuo kelių transporto, kuris išskiria daugiau anglies dioksido nei kitos transporto rūšys. Eismas turi būti nukreiptas į jūrą skatinant jūrų transportą: reikia plėsti jūrų greitkelius ir žemyninėje dalyje esančias uostų jungtis daugiausia dėmesio skiriant geležinkeliui. Tai apima uosto zonų planavimą, uosto ir miesto ryšius, transporto platformas ir apskritai tinklus. Be to, į strategiją reikėtų įtraukti jūrų saugumo ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos srityje, taip pat veiksmų ištikus nelaimei, klausimus.

8.4.2   Jūrų aplinkos tvarumas labai priklauso nuo daugelio veiksnių ir jį labai greitai gali pažeisti įvairi žmogaus veikla, įskaitant į Atlantą patenkančius žemės ir vidaus vandenų teršalus.

8.4.3   Pakrančių tvarumas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų apimti ne tik pakrančių ekonominę veiklą ir taršą, bet ir didelės miestų koncentracijos pakrantėse reiškinį ir pakrančių bei vidaus teritorijų sąsajas.

8.4.4   Turėtų būti įtrauktos ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos prevencijos priemonės, taip pat klimato kaitos poveikis urbanizuotoms ir natūralioms pakrantėms.

8.4.5   Atlanto atsinaujinančiosios energijos potencialas – tai didžiulis švarios vietinės energijos šaltinis, kuris vis dar nenaudojamas.

8.5   Pažangus augimas

8.5.1   Atlanto regiono sujungimas palei šiaurinę ir pietinę ašį ir su Centrinės bei Rytų Europos rinkomis yra labai svarbus konkurencingumo veiksnys ir turėtų būti įgyvendintas sukūrus Atlanto geležinkelio ir uostų koridorių. Oro linijos Atlanto regione taip pat yra nepakankamos.

8.5.2   Naudojant Atlanto išteklius, pavyzdžiui, atsinaujinančiuosius jūros energijos išteklius, jūrų biotechnologijas ir kitus jūros gelmių turtus, būtų galima sukurti klestinčius ir labai novatoriškus ekonomikos sektorius, kurie užtikrintų gerovę ir darbo vietas.

8.5.3   Šiai politikai įgyvendinti reikia sutelkti ekonominius ir socialinius subjektus, taip pat mokslo, technologijų ir finansų pasaulio atstovus. Turi būti nustatyti tikslai šiose srityse: infrastruktūra, pramonė, mokymas, mokslinių tyrimų, vystymo ir inovacijų politika, universitetų bendradarbiavimas, technologijų centrai ir įmonės, branduolių kūrimas ir kt.

8.5.4   Moksliniai tyrimai pažangių aplinkosaugos sistemų ir technologijų srityje suteikia galimybę kurti naujas strategijas ir perspektyvą mažėjančiai tradicinei Atlanto regiono veiklai – žuvininkystei ir laivų statybai. Jūrų sektorius yra labai stiprus ir prisideda prie plėtros strategijų.

8.5.5   Vandens ir poilsio turizmas yra patrauklus sektorius, kurį reikia stiprinti dėmesį sutelkiant į gamtos ir kultūros paveldą. Turizmas sukuria ekonominę veiklą ir darbo vietas, taigi padeda kurti Atlanto regiono ir Europos tapatybę.

8.6   Integracinis augimas

8.6.1   Atlanto regiono strategijai reikalingas tvirtas socialinis matmuo. Ekonomikos vystymasis ir naujų darbo vietų kūrimas turėtų padėti Atlanto regiono gyventojams gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ten pasilikti.

8.6.2   Regionų valdžios institucijos turi skatinti socialinį dialogą ir socialinių bei pilietinės visuomenės partnerių dalyvavimą.

8.6.3   Svarbiausia gerinti mokymą jūrų ir laivybos srityse, taip pat universitetų ir mokymo centrų bendradarbiavimą.

8.6.4   Turėtų būti sparčiau vystomos informacinės technologijos, ypač atokiausiose Atlanto regiono vietovėse, kurių sujungimą reikia pagerinti.

8.6.5   Remiantis integruotuoju teritorinės sanglaudos metodu, reikėtų atsižvelgti į mažų pakrančių kaimų, salų, miestų, didmiesčių ir kaimo vietovių padėtį.

9.   Valdymas ir finansavimas

9.1   EESRK mano, kad Sutartyje numatytas gausus politikos šiose srityse įgyvendinimo teisinis pagrindas, pavyzdžiui, 174–178 straipsniai (Sanglauda), 38 ir 39 straipsniai (Žemės ūkis ir Žuvininkystė), 90–100 straipsniai (Transportas), 170 ir 171 straipsniai (Transeuropiniai tinklai), 172 straipsnis (Pramonė), 191–193 straipsniai (Aplinka), 194 straipsnis (Energetika), 195 straipsnis (Turizmas), 349 straipsnis (Atokiausi regionai) ir kt.

9.2   Strategija turi būti Europos strategija, ją turi parengti Komisija, patvirtinti Taryba ir Parlamentas, remti EESRK ir RK. Jai įgyvendinti reikės tvirtų Atlanto pakrantės valstybių narių įsipareigojimų.

9.3   Ji turėtų būti įgyvendinama vykdant platų konsultacijų ir dialogo su visais suinteresuotaisiais – tiek instituciniais, tiek pilietinės visuomenės – subjektais procesą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu.

9.4   Įgyvendinant strategiją turi dalyvauti įvairūs suinteresuotieji subjektai, kurie gali būti sutelkti naudojant juos visus apimantį daugiapakopio valdymo modelį. Jų dalyvavimą ir indėlį reikėtų palengvinti užtikrinant pusiausvyrą ir tinkamą struktūrą.

9.5   EESRK mano, kad turėtų būti atsisakyta „3 NE“ principo atsižvelgiant į Baltijos jūros ir Dunojaus regiono patirtį, nes ateityje reikės naujų teisinių, administracinių ir finansinių priemonių, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti makroregionines strategijas.

9.6   Europos Komisija turėtų atlikti tarpininkės ir veiksmų koordinatorės vaidmenį.

9.7   Turėtų būti sukurta aukšto lygio grupė, kuriai priklausytų valstybių narių, Komisijos, EP, EESRK ir RK atstovai.

9.8   Kiekvienoje iš penkių valstybių narių turėtų būti sukurti ryšių palaikymo centrai su strategija susijusiems nacionaliniams veiksmams koordinuoti.

9.9   Kiekvienos prioritetinės srities ir projektų koordinatoriai turėtų būti arba nacionalinių, arba regionų ir vietos lygmens institucijų atstovai.

9.10   EESRK norėtų pabrėžti Atlanto forumo svarbą, kuris, daugiapakopio valdymo pagrindu, sutelktų ir reikiama linkme nukreiptų visas dalyvaujančias suinteresuotąsias šalis ir jų indėlį ne tik strategijos rengimo, bet ir jos stebėsenos, vertinimo ir peržiūros etapais. Atlanto forumo nariai turėtų būti regionų valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos: forumo veikloje turėtų aktyviai dalyvauti įmonės, profesinės sąjungos, socialinė ekonomika, universitetai ir technologijų centrai, taip pat kiti suinteresuotieji subjektai.

9.11   Principas „jokio papildomo finansavimo“ reiškia, kad Sanglaudos fondo lėšos bus svarbiausias makroregiono strategijos finansavimo šaltinis. Tačiau, EESRK nuomone, ateityje reikės specialių lėšų.

9.12   EESRK mano, kad yra tam tikrų apribojimų šiuo metu naudojamų fondų lėšomis finansuojant kai kuriuos strateginius projektus. Reikia išplėsti finansavimo priemones, taigi naudotis ir su sektorių politika susijusiais Bendrijos fondais.

9.13   Europos investicijų bankas taip pat gali finansuoti tam tikrus projektus. Prie bendro finansavimo turėtų būti prisidedama nacionaliniais, regionų ir vietos ištekliais, kaip ir plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

9.14   Šiuo metu yra rengiama daugiametė Bendrijos finansavimo programa ir vykdoma ES regioninės politikos reforma, todėl tai būtų puiki proga užtikrinti, kad skirstant lėšas jų būtų numatyta ir makroregioninių strategijų finansavimui.

9.15   Kad Atlanto makroregiono strategijos veiksmai ir projektai būtų įtraukti į 2014–2020 m. finansavimo programą, sprendimai turėtų būti priimti 2013 m. siekiant užtikrinti, kad makroregiono strategiją būtų galima pradėti įgyvendinti naujo programavimo laikotarpio pradžioje.

(1)  2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (COM (2009) 248 final).

(2)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM (2010) 715 final).

(3)  Žr. 1 punktą.

(4)  Žr. EESRK nuomones dėl ES strategijos dėl Dunojaus regiono OL C 48, 2011 2 15, p. 2 ir OL C 248, 2011 8 25, p. 81.

(5)  Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (ESBJRS) įgyvendinimo (COM (2011) 381 final).

(6)  „Europos Sąjungos teritorinė darbotvarkė 2020 m. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“, 2011 m. gegužės 19 d.

(7)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (COM (2011) 611 final).

(8)  2011 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“ (COM(2011) 782 final).

(9)  http://arcatlantique.org.

(10)  http://www.atlanticcities.eu.

(11)  Welsh Economic Forum, Conseils Économiques, Sociaux et Environnementaux Régionaux de Basse-Normandie, Bretagne, Pays de la Loire, Poitou-Charentes, Aquitaine, Centre y Limousin; Consejos Económicos y Sociales de País Vasco, Cantabria, Asturias, Galicia y Canarias; Instituto de Soldadura e Qualidade de Lisboa, USALGARVE.

(12)  Schéma de Développement de l'Espace Atlantique (SDEA), Atlanto regiono komisija, CPMR.

(13)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos.