2.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 296/26

—

atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos fakultatyvinį protokolą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir asmens negrąžinimo principą,

—

atsižvelgdamas į kitas JT smurto prieš moteris priemones, pvz., Vienos deklaraciją, Pasaulio žmogaus teisių konferencijos 1993 m. birželio 25 d. priimtą veiksmų programą (A/CONF. 157/23) ir 1993 m. gruodžio 20 d. deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104),

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1997 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl nusikaltimo ir baudžiamosios teisės prevencijos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris (A/RES/52/86), 2002 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl moterų orumo įžeidimo panaikinimo (A/RES/57/179) ir 2003 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris namuose panaikinimo (A/RES/58/147),

—

atsižvelgdamas į JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris ir į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendrąją rekomendaciją Nr. 19 (11-oji sesija, 1992 m.),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusioje ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje priimtą veiksmų platformą ir į 2000 m. gegužės 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo (1), 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas + 10) (2) ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnio Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo (Pekinas + 15) (3),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo (Nr. A/RES/61/143) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas Europos Tarybos Ad hoc kovos su smurtu prieš moteris ir šeiminiu smurtu bei jo prevencijos komiteto, įkurto 2008 m. gruodžio mėn. būsimai Europos Tarybos konvencijai šiuo klausimu parengti, darbą,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (angl. EPSCO) išvadas dėl smurto,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 14 d. poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projekto (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 21 d. pareiškimą dėl kampanijos „Pasakykime NE smurtui prieš moteris“ (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lytinių organų žalojimu ES (7),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. pateiktą Komisijos moterų ir vyrų lygybės strategiją 2010– 2015 m.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0065/2011),

A.

kadangi nė viena atskira priemonė nepanaikins smurto dėl lyties, o jį ir jo padarinius labai sumažinti gali tik suderinti infrastruktūros, teisės, teismų, priverstinio vykdymo, švietimo, sveikatos ir kiti su paslaugų teikimu susiję veiksmai,

B.

kadangi, nors tarptautiniu mastu smurto prieš moteris sąvoka nėra pripažinta, Jungtinių Tautų Organizacija apibrėžia jį kaip bet kokį smurtą dėl lyties, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime (8),

C.

kadangi smurtas sukelia traumą visiems vyrams, moterims ir vaikams, bet smurtas dėl lyties dažniausiai susijęs su vyrų smurtu prieš moteris ir mergaites ir atspindi bei sustiprina vyrų ir moterų nelygybę ir kelia grėsmę aukų sveikatai, orumui, saugumui ir savarankiškumui,

D.

kadangi smurto dėl lyties tyrimais nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o daugiau nei dešimtadalis kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu; kadangi moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad 26 proc. vaikų ir jaunimo pranešė apie fizinį smurtą vaikystėje,

E.

kadangi reklamoje ir pornografijoje dažnai vaizduojamas įvairių rūšių smurtas dėl lyties ir todėl taip menkinamas smurto prieš moteris pavojingumas bei trukdoma įgyvendinti lyčių lygybės strategijų uždavinius,

F.

kadangi vyrų smurtas prieš moteris formuoja moterų vietą visuomenėje: jų sveikatą, užimtumo ir švietimo galimybes, integraciją į socialinę ir kultūrinę veiklą, ekonominę nepriklausomybę, dalyvavimą viešajame ir politiniame gyvenime bei sprendimų priėmime ir santykius su vyrais,

G.

kadangi moterys dažnai nepraneša apie vyrų smurtą prieš jas dėl sudėtingų ir įvairialypių psichologinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių priežasčių, o kartais ir dėl nepasitikėjimo policija, teisine sistema bei socialinėmis ir medicinos tarnybomis,

H.

kadangi smurtas dėl lyties, daugiausia vyrų smurtas prieš moteris, yra struktūrinė ir visoje Europoje ir pasaulyje plačiai paplitusi problema, taip pat reiškinys, darantis poveikį įvairaus amžiaus, įvairų išsilavinimą, pajamas ar socialinę padėtį turintiems nukentėjusiesiems ir kaltininkams, ir yra susijęs su mūsų visuomenei būdingu nelygiu moterų ir vyrų galios paskirstymu,

I.

kadangi ekonominiai sunkumai neretai skatina dažniau pasikartojantį, agresyvesnį ir pavojingesnį smurtą; kadangi tyrimai parodė, kad smurtas prieš moteris tampa intensyvesnis, kai vyrai dėl ekonominės krizės praranda darbą ir pajamas,

J.

kadangi smurtas prieš moteris apima įvairius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant: seksualinį išnaudojimą, prievartavimą, smurtą šeimoje, seksualinę prievartą ir priekabiavimą, prostituciją, prekybą moterimis ir mergaitėmis, moterų lytinio pasirinkimo ir reprodukcinių teisių pažeidimus, smurtą prieš moteris darbo vietoje, smurtą prieš moteris konfliktų metu, smurtą prieš moteris kalėjime ar globos įstaigose ir kai kuriuos žalingus tradicinius papročius; kadangi bet kuris iš šių pažeidimų gali palikti gilių psichologinių randų, apskritai padaryti žalą moterų ir mergaičių sveikatai, įskaitant jų reprodukcinę ir seksualinę sveikatą, o kai kuriais atvejais sukelti mirtį,

K.

kadangi keliose valstybėse narėse prievartavimas, t. y. vyrų smurto prieš moteris forma, nelaikomas nusikaltimu, už kurį persekioja valstybės institucijos (9),

L.

kadangi duomenys apie įvairaus pobūdžio smurtą prieš moteris Europos Sąjungoje, kuriuos būtų galima palyginti, nėra renkami reguliariai ir todėl sunku įvertinti tikrąjį šios problemos mastą ir rasti tinkamus sprendimo būdus; kadangi surinkti patikimus duomenis labai sudėtinga, nes moterys ir vyrai dėl baimės arba gėdos nelinkę pranešti apie savo patirtį atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams,

M.

kadangi, remiantis Europos Tarybos turimų tyrimų, šiuo klausimu atliktų valstybėse narėse, duomenimis, yra manoma, kad smurtas prieš moteris šiame regione kasmet kainuoja 33 tūkst. mln. EUR (10),

N.

kadangi moterys Europos Sąjungoje dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų nevienodai ginamos nuo vyrų smurto,

O.

kadangi Lisabonos sutartis suteikė Europos Sąjungai didesnę kompetenciją teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant bendradarbiavimą baudžiamojo proceso teisės ir materialinės baudžiamosios teisės klausimais, taip pat policijos bendradarbiavimo srityje,

P.

kadangi moterų, nukentėjusių dėl smurto dėl lyties, skaičius kelia nerimą,

Q.

kadangi motinų ir nėščių moterų psichologinė prievarta yra dar viena moterų patiriama smurto ar prievartos forma, labiausiai paplitusi šeimoje ar poroje, socialinėje ir darbo srityse, kurios padariniai yra dėl atleidimo ar dėl jų pačių atsisakymo prarastas darbas, taip pat diskriminacija ir depresija,

R.

kadangi Komisija savo Lyčių lygybės strategijoje 2010–2015 m. pabrėžė, kad smurtas dėl lyties yra viena iš svarbiausių problemų, kurią reikia spręsti, norint pasiekti tikrą lyčių lygybę,

S.

kadangi Komisija paskelbė, kad ji 2011 m. pateiks pasiūlymą dėl kovos su smurtu prieš moteris strategijos, tačiau 2011 m. Komisijos darbo programoje ši strategija nėra aiškiai paminėta,

1.

palankiai vertina Komisijos Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane prisiimtą įsipareigojimą 2011–2012 m. pateikti Komunikatą dėl kovos su smurtu prieš moteris, šeiminiu smurtu ir moterų lytinių organų žalojimu strategijos, po kurio turėtų būti pateiktas ES veiksmų planas (11);

2.

siūlo naują išsamų politinį požiūrį į smurtą dėl lyties, įskaitant:

3.

ragina valstybes nares seksualinį smurtą ir moterų prievartavimą, ypač santuokoje ir esant neįteisintiems intymiems santykiams ir (arba) įvykdytą vyriškos lyties šeimos narių, pripažinti nusikalstama veika tais atvejais, kai nėra aukos sutikimo, užtikrinti, kad už tokius nusikaltimus būtų nedelsiant patraukiama baudžiamojon atsakomybėn ir atmesti bet kokius pateisinimus kultūrinėmis ar religinėmis tradicijomis kaip nusikaltėlio atsakomybę lengvinančias aplinkybes smurto prieš moteris atvejais, įskaitant vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir lytinių organų žalojimą;

4.

pripažįsta, kad smurtas prieš moteris yra vienas iš rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų dėl lyties ir kad šeiminis smurtas prieš kitas aukas, pvz., vaikus, vyrus ir senus žmones taip pat yra reiškinys, kuris daro poveikį pernelyg daug šeimų, kad jį būtų galima ignoruoti;

5.

pabrėžia, kad patiriamas fizinis, seksualinis ar psichologinis smurtas ir tėvų ar kitų šeimos narių smurtas daro didelį poveikį vaikams;

6.

ragina valstybes nares, kuriose esama vaikų, susiduriančių su visomis smurto rūšimis, išplėtoti jų amžiui tinkamas psichologinių ir socialinių konsultacijų paslaugas, kurios būtų specialiai pritaikytos vaikams siekiant padėti jiems susitvarkyti su jų traumine patirtimi ir tinkamai atsižvelgti į vaikų interesus;

7.

pabrėžia, kad migrantės, įskaitant dokumentų neturinčias migrantes, ir prieglobsčio prašytojos sudaro dvi pakategores moterų, kurios yra ypač pažeidžiamos smurto dėl lyties požiūriu;

8.

pabrėžia tinkamo mokymo svarbą visiems asmenims, dirbantiems su moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto dėl lyties, ypač teisinės sistemos ir teisėsaugos atstovams, tarp kurių ypač reikėtų išskirti policiją, teisėjus, socialinės ir sveikatos priežiūros srities darbuotojus;

9.

ragina Europos Komisiją pasinaudojant visa turima patirtimi ir remiantis valstybių narių duomenimis parengti ir pateikti metinę statistinę informaciją apie smurtą dėl lyties, įskaitant duomenis apie tai, kiek moterų per metus nužudo jų esami arba buvę partneriai;

10.

pabrėžia, kad smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris mokslinis tyrimas ir bendresnio pobūdžio lyties aspekto ir seksualinės prievartos mokslinis tyrimas, kaip tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai, turėtų būti įtraukti į būsimą Aštuntąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąją programą;

11.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti smurto prieš moteris stebėjimo centrą, kurio veikla būtų pagrįsta pranešimais apie teismo bylas, susijusias su smurtu prieš moteris;

12.

ragina Komisiją toliau tęsti kovą su smurtu dėl lyties remiantis Bendrijos programomis, ypač programa „Daphne“, kuri jau davė naudos kovos su smurtu prieš moteris srityje;

13.

pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra atlikdama tyrimą apklaus tipinę grupę moterų iš visų valstybių narių dėl jų smurto patirties, ir prašo, kad būtų skirtas dėmesys siekiant išnagrinėti, kokius atsakymus gauna moterys, pranešdamos apie smurtą įvairioms valdžios institucijoms ir pagalbos tarnyboms;

14.

ragina valstybes nares nacionalinėje statistinėje informacijoje aiškiai nurodyti smurto dėl lyties mastą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų renkami duomenys apie smurtą dėl lyties, inter alia, apie aukų lytį, kaltininkų lytį, jų santykius, amžių, nusikaltimo vietą ir patirtus sužalojimus;

15.

prašo Komisijos pateikti smurto prieš moteris finansinių padarinių tyrimą, atsižvelgiant į tyrimus, kuriuose pritaikyta metodika, pagal kurią galima apskaičiuoti smurto prieš moteris finansinį poveikį sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo sistemoms bei darbo rinkai;

16.

ragina ES pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą atlikti mokslinius tyrimus, kurių metu būtų tiriamas smurto paplitimas tarp paauglių ir jo poveikis jų gerovei;

17.

pastebi, kad persekiojimas, kurio 87 proc. visų aukų sudaro moterys, sukelia psichologines traumas ir didelę emocinę įtampą ir kad dėl to persekiojimas turėtų būti laikomas smurto prieš moteris forma ir turėtų būti įtrauktas į visų valstybių narių teisės aktus;

18.

pažymi, kad tradiciniai žalingi papročiai, pvz., moterų lyties organų žalojimas (MLOŽ) ir vadinamosios „garbės žmogžudystės“, yra labai paplitusios smurto prieš moteris formos, todėl ragina Komisiją kovos su smurtu prieš moteris strategijoje ypatingą dėmesį skirti kovai su tradiciniais žalingais papročiais;

19.

pripažįsta didelę prostitucijos, įskaitant vaikų prostitucijos, Europos Sąjungoje problemą ir prašo toliau nagrinėti ryšį tarp konkrečios valstybės narės teisinės sistemos ir prostitucijos toje šalyje formos ir masto; atkreipia dėmesį į nerimą keliantį prekybos į ES teritoriją atvežamais arba ES teritorijoje esančiais žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, augimą ir ragina valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų kovojant su šia neteisėta veikla;

20.

ragina valstybes nares pripažinti didelę pakaitinės motinystės, kaip moters kūno ir jos reprodukcinių organų išnaudojimo, problemą;

21.

pabrėžia, kad ir moterims, ir vaikams taikomos tos pačios išnaudojimo formos ir abi šios grupės tarptautinėje reprodukcinėje rinkoje gali būti laikomos prekėmis, todėl, plintant šioms naujoms reprodukcijos rūšims, pvz., pakaitinei motinystei, auga prekybos moterimis ir vaikais bei neteisėto įvaikinimo, kertant nacionalines sienas, mastai;

22.

pažymi, kad smurtas šeimoje buvo pripažintas pagrindine persileidimo arba negyvų kūdikių gimimo, taip pat motinų mirčių gimdymo metu priežastimi, ir prašo Komisiją daugiau dėmesio skirti smurto prieš nėščias moteris problemai, nes šiuo atveju nusikaltėlis kelia pavojų daugiau nei vienam asmeniui;

23.

pažymi, kad pilietinė visuomenė, ypač NVO, moterų asociacijos ir kitos viešosios ir privačios savanoriškos organizacijos, teikiančios pagalbą smurto aukoms, teikia labai vertingas paslaugas, ypač padėdamos moterims savo noru nutraukti tylą, kurioje jos kenčia smurtą, ir turėtų būti remiamos valstybių narių;

24.

pakartotinai tvirtina, kad būtina dirbti ir su aukomis, ir su agresoriais, siekiant padidinti pastarųjų sąmoningumą ir pakeisti stereotipus ir įsitikinimus, skatinančius smurtui palankių aplinkybių plėtojimąsi ir susitaikymą su šios rūšies smurtu;

25.

ragina valstybes nares įrengti prieglaudas moterims, siekiant padėti moterims ir vaikams nepriklausomai gyventi be smurto ir skurdo, kuriose turėtų būti teikiamos specializuotos paslaugos, medicininis gydymas, teisinė pagalba, psichologinės ir terapinės konsultacijos, teisinė pagalba nagrinėjant bylas teisme, parama vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir t. t.;

26.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skirti reikalingus išteklius smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo, šiam tikslui panaudodamos ir struktūrinių fondų lėšas;

27.

pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos imtųsi veiksmų siekdamos palengvinti nuo smurto dėl lyties nukentėjusių moterų reintegraciją į darbo rinką, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip ESF ar programa PROGRESS;

28.

ragina ES ir jos valstybes nares sukurti teisinę sistemą, pagal kurią imigrantėms moterims būtų suteikiama teisė turėti savo pasus ir leidimus gyventi, taip pat būtų numatyta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos dokumentus atėmusį asmenį;

29.

pakartoja savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliucijoje išreikštą nuomonę, kad Europos Sąjunga, vadovaudamasi nauja teisine sistema, kuri įtvirtinta Lisabonos sutartimi, turėtų tapti Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinio protokolo šalimi;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautiniu lygiu spręsti smurto prieš moteris problemą ir atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų dėl lyties aspektus, visų pirma, atsižvelgiant į jau galiojančius dvišalius asociacijos ir tarptautinės prekybos susitarimus arba į susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.