Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos „2010 m. konkurencijos politikos ataskaita“

(COM(2011) 328 galutinis)

2012/C 43/06

Pranešėjas Paulo BARROS VALE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. birželio 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos ataskaitos „2010 m. konkurencijos politikos ataskaita“

COM(2011) 328 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė savo nuomonę.

476-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gruodžio 7–8 d. (gruodžio 7 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 116 narių balsavus už ir 7 susilaikius.

1.   Santrauka ir išvados

1.1   Kiekvienais metais EESRK vertina Komisijos rengiamą konkurencijos politikos ataskaitą ir, pasinaudodamas šia proga, išdėsto savo pastebėjimus ir pateikia rekomendacijų, į kurias ilgainiui valdžios institucijos atsižvelgia ir atlieka įvairias korekcijas, dėl kurių, kaip jau ne kartą įsitikinome, didėjo veiksmingumas. Šią analizę atliekame tokiu metu, kai Europos projektui yra iškilę didžiulių iššūkių, nes jam gresia subyrėti arba, kaip daug kas sako, yra kilęs pavojus, kad žlugs per šiek tiek daugiau kaip pusę šimtmečio pasiekta nepaprasta integracija. Dviem europiečių kartoms pavyko užsitikrinti puikų taikos ir klestėjimo laikotarpį, paženklintą šalių ir regionų solidarumu ir ilgu bendros politikos įvairiose srityse kūrimo procesu. Tad Europos politiką įvairiose srityse, o šiuo atveju konkurencijos, turime vertinti tokiomis aplinkybėmis, kai tenka rinktis tarp neprognozuojamo nuosmukio ir istorinės pažangos. Įvairių politikos sričių grąžinimas nacionalinei kompetencijai, kuris gali tapti įmanomas dėl krizės ir galimų konfliktų tarp valstybių narių, kai vyriausybės vykdo protekcionistines priemones ir taip kišasi į ekonomikos reikalus, – toks scenarijus rimtai pakenktų vidaus rinkai ir konkurencijos politikai, kuri buvo itin vertinga, bent jau ES viduje.

1.2   Šioje naujausioje, jubiliejinėje – 40-ojoje ataskaitoje išdėstyti svarbiausi konkurencijos politikos pokyčiai ir jų reikšmė siekiant ES tikslų: sukurti bendrąją rinką, užtikrinti, kad vartotojai (grupė, kuriai ji būtų labiausiai naudinga) pajustų jos naudą, ir sukurti konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką. EESRK sveikina Komisiją parengus šią ataskaitą ir už jos pasiekimus per pastaruosius 40 metų, tačiau norėtų pažymėti, kad ataskaita parengta kaip Komisijos darbo panegirika ir joje – kaip pasakyta pačioje ataskaitoje – atsitraukiama nuo einamųjų reikalų. Šis dokumentas neabejotinai naudingas, tačiau būtų dar naudingesnis, jeigu jame nebūtų tik giriamasi, bet būtų pateikta ir nuveikto darbo stipriųjų vietų bei trūkumų analizė ir įvertinimas, galbūt net apimantis ES valstybių narių ir kitų didžiųjų šalių lyginamąją analizę. Ši 40-oji sukaktis Komisijai būtų buvusi puiki proga pasiūlyti, tinkamai patyrinėjus istoriją, modernizuoti ir išplėsti konkurencijos politiką, įvertinti didėjančios globalizacijos lemtus pokyčius ir išanalizuoti, kokį žalingą poveikį Europai daro pakeitimai ir veiklos vietos perkėlimas siekiant nevaržomai išnaudoti žmogiškuosius, materialinius ir aplinkos išteklius į tas pasaulio dalis, kuriose Europos visuomenės puoselėjamos vertybės netaikomos, bet išnaudojama perkamoji galia, kurią Europai pavyko garantuoti savo piliečiams.

1.3   Ekonomikos ir finansų krizės padariniai 2010 m. tebebuvo stipriai juntami; negana to, kilo valstybės skolos krizė. EESRK norėtų pabrėžti, kad dėl tebesitęsiančios krizės ir su ja kovoti skirtų laikinųjų priemonių gali būti iškraipoma konkurencija, ir pabrėžia, kad svarbu akylai jas stebėti ir, prireikus, kuo greičiau jas koreguoti. Labai svarbu stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai ekonomikos gaivinimo planai ir koks jų poveikis konkurencijai, ir tai daryti vertinant vykdomas priemones, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad sprendimai dėl tebevykdomų laikinųjų kovos su krize priemonių ateities būtų priimami turint visą reikalingą informaciją.

1.4   EESRK džiaugiasi pasiekimais tarptautinio bendradarbiavimo srityje, tačiau norėtų dar kartą pabrėžti, kad labai svarbu garantuoti sąžiningą išorės prekybą, užtikrinant, kad trečiosios šalys dirbtinai nesipelnytų iš prekybos liberalizacijos taikydamos socialinio ar aplinkosauginio dempingo praktiką. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių sąžiningos prekybos taisyklių ir pagrindinių aplinkos apsaugos principų ir kad būtų gerbiama įsisteigimo laisvė bei laisvė burtis į verslo asociacijas, o Europai šiuo klausimu tenka labai svarbus vaidmuo. Europos Sąjunga taip pat privalo užtikrinti, kad būtų griežtai taikomos PPO taisyklės, draudžiančios bet kokius veiksmus, kuriais galėtų būti trukdoma Europos bendrovėms patekti į kitas rinkas, ir šiuo tikslu rengti taisykles, skirtas skatinti lygias bendrovių galimybes nepaisant jų dydžio, vietos ar mokesčių sistemos. ES konkurencijos politika turi žengti į naują etapą, kuriame prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis srityje būtų nustatyti nauji prioritetai, apibrėžti nauji metodai ir imamasi veiksmingesnių priemonių. EESRK nusivylęs, kad nebuvo atsižvelgta į ankstesnius jo raginimus modernizuoti ir plėsti ES taktiką šioje srityje.

1.5   Būtina užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi visų pagrindinėse TDO konvencijose įtvirtintų nuostatų dėl profesinių sąjungų teisių ir laisvių, vaikų darbo, nežmoniškų darbo sąlygų ir teisės streikuoti. Vidaus lygmeniu, norint užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, reikia suvienodinti valstybių narių nacionalinės teisės aktus užimtumo ir lygių galimybių srityje. Daug dėmesio reikia skaudžiai nuo krizės nukentėjusiai darbo rinkai, kad skatinant išsaugoti darbo vietas, kurti naujas ir didinti judumą būtų galima pasiekti integracinio augimo tikslo, kuris yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų.

1.6   Ataskaitoje išdėstyta, kokie su strategija „Europa 2020“ susiję pokyčiai įvyko ir kokių priemonių buvo imtasi atskiruose sektoriuose. Atkreipiamas dėmesys į energetikos sektoriaus liberalizavimo keliamą pavojų tiek tiekimo kokybės ir tęstinumo, tiek kainų prasme. Kalbant apie skaitmeninę darbotvarkę pabrėžiama, kaip svarbu, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir naudotojai gilintų žinias ir šioje srityje gautų kuo daugiau naudos.

1.7   Poveikio turėjo spekuliacijos pagrindinių produktų kainomis, nors ataskaitoje apie tai nerašoma. Labai svarbu padėti rinkai – sukurti arba taikyti priemones, kuriomis būtų galima suvaldyti kainų svyravimus ir sušvelninti poveikį konkurencijai.

1.8   EESRK susirūpinęs, kad nacionalinės konkurencijos institucijos neatlieka joms priskirtos reguliavimo funkcijos tam tikruose sektoriuose, kuriuose kainos labai priklauso nuo žaliavų kainų svyravimų ir kuriuose išaugus žaliavų kainai iš karto padidėja galutinės kainos, tačiau jų kainai sumažėjus galutinės kainos nemažėja. Būdamos arti rinkos, nacionalinės konkurencijos institucijos turi būti svarbiausia konkurencijos politikos intervencijos priemonė ir savo veiksmus nukreipti į regionų rinkas.

1.9   Norime atkreipti dėmesį į tai, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų vykdyti priežiūrą dideliame mažmeninės prekybos sektoriuje, kur dėl didelių ūkio subjektų grupių derybinių galių gali būti labai iškraipoma konkurencija, nes jos gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Nors bendrovės pačios sprendžia, kaip platinti savo gaminius, esama pagrindo baimintis, kad praktikoje dideli pirkėjai gali susitarimuose nustatyti kainas, tuo aiškiai pažeisdami taisykles dėl pusiausvyros derybose ir pamažu žlugdydami gamybos sektorių ir mažus didmenininkus bei mažmenininkus.

1.10   Nepasiekta esminės pažangos įgyvendinant iniciatyvą, pasiūlytą 2008 m. Baltojoje knygoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo; vartotojų teisių apsauga šioje srityje nepakankama: padėtis blogėja, nes šios teisės pažeidžiamos vis dažniau ir už tai nebaudžiama. Būtina kuo greičiau parengti Bendrijos pasiūlymų siekiant užtikrinti veiksmingą žalos atlyginimą kolektyvinės arba aiškiai neapibrėžtos žalos atvejais. Sąžininga prekyba ir sąžininga konkurencija labai svarbios vartotojams. Norint užtikrinti vartotojų teises, turi būti teikiama aktuali informacija apie prekių ir paslaugų kokybę ir supaprastintos apskundimo procedūros.

1.11   EESRK palankiai vertina pastangas įvesti Europos patentą kaip būdą paprasčiau užsitikrinti nuosavybės apsaugą, nes tai svarbi paskata investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir tikisi, kad dėl šios naujos nuosavybės apsaugos sistemos sukūrimo bus pasiektas bendras sutarimas.

1.12   Viena iš veiksmingų priemonių tam tikrų rinkų plėtrai skatinti ir sąžiningai prekybai propaguoti gali būti savireguliacija. Ji jau pasiteisino kaip už kai kurias taisykles ir įstatymus veiksmingesnis ir lankstesnis būdas likviduoti įvairių įvykių padarinius rinkoms ir jų prekėms bei paslaugoms. Komisijos ataskaitoje apie šią galimybę neužsimenama, nors ją reikėtų panagrinėti ir svarstyti.

1.13   Išlaidos transportui, patiriamos norint patekti į centrines rinkas, dažnai yra kliūtis sveikai konkurencijai tarp ūkio subjektų iš ES atokių regionų ar salų ir tų, kurių geografinė padėtis palankesnė. Tokiems atvejams reikia numatyti kompensacijas ir priemones lygioms galimybėms skatinti.

1.14   EESRK palankiai vertina Komisijos deklaruojamą ketinimą keisti konkurencijos politikos ataskaitų modelį – užuot paprasčiausiai išvardijant tai, kas ir taip visiems yra žinoma, atsižvelgti į įvairius Komiteto prašymus. Reikėtų pabrėžti, kad ataskaitos turinys turėtų būti strategiškesnis, nutiesiantis kelią diskusijoms apie konkurencijos politiką, o ne apie konkurencijos teisę.

1.15   Vis dėlto EESRK kyla klausimas, kodėl Europos Komisijos ataskaitoje neužsimenama apie tai, kad vadovaujantis Europos Sąjungos sutartimis viešojo sektoriaus subjektai, dalyvaujantys konkursuose, kuriuose dalyvauja ir privačiojo sektoriaus įmonės, privalo laikytis konkurencijos taisyklių.

2.   2010 m. ataskaitos turinys

2.1   Ataskaita susideda iš šešių dalių: konkurencijos politikos priemonės, politikos taikymas pagal sektorius, Europos konkurencijos tinklas ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais, tarptautinė veikla, iniciatyvos, kuriose dalyvauja vartotojų organizacijos, ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimas.

2.2   Priemonės

2.2.1   Tolesni veiksmai po laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos krizės sąlygomis įgyvendinimo

2.2.1.1   Siekiant padėti finansų sektoriui, kuris dėl valstybės skolos krizės patyrė sunkumų, buvo pratęstas paramos priemonių taikymas, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos bankams gauti lėšų. Valstybės garantijų teikimas siekiant sudaryti geresnes sąlygas šiuo klausimu pasiteisino kaip veiksminga priemonė.

2.2.1.2   Buvo pratęstos ir paramos priemonės, skirtos padėti įmonėms gauti lėšų, nors šių priemonių kiekis buvo ribotas ir jos buvo skirtos tik MVĮ.

2.2.1.3   Reikia skubiai įvertinti šių priemonių poveikį ir naudą. Taip būtų padėtas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti tokių lengvatų teikimo naudą ir trūkumus, taip pat jų poveikį konkurencijai, ir nustatyti, ar reikėtų tokią pagalbą teikti ir 2012 m.

2.2.2   Ekonomikos koregavimo programos

2.2.2.1   Graikijos ir Airijos ekonomikos koregavimo programose nustatytas reikalavimas vykdyti priemones konkurencijos srityje. Graikijoje numatyta pertvarkyti nacionalines konkurencijos institucijas, liberalizuoti uždarąsias profesijas ir priimti naują investicijų įstatymą. Airijoje numatyta priimti įstatymų pataisas, kad būtų pašalinti prekybos ir konkurencijos apribojimai tuose sektoriuose, kurie šiuo metu saugomi nacionalinės teisės aktų.

2.2.2.2   Pernelyg didelis nacionalinis įsiskolinimas visų pirma lemia konkurencijos iškraipymus, nes skatina tam tikrų ūkio veikėjų aktyvumą. Antra, reikalaujant, kad piliečiai labiau pasistengtų, nes tai labai svarbu norint subalansuoti valstybės finansus, bloginama jų padėtis palyginti su kitais. Parama Graikijai ir Airijai, taip pat Portugalijai, turi būti toliau teikiama, bet reikia atidžiai stebėti, ar šiomis priemonėmis neiškraipoma konkurencija.

2.2.3   Antimonopolinių priemonių taikymas

2.2.3.1   Komisijai įvedus pakeitimų bendrosios išimties – ir vertikaliosios, ir horizontaliosios – reglamentuose, buvo intensyviai taikytos antimonopolinės priemonės.

2.2.3.2   Vadovaujantis 2008 m. Baltąja knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, ir nepaisant kelete EESRK nuomonių pateikto pasiūlymo nustatyti kolektyvinio ieškinio teikimo ir kompensavimo procedūrą (grupiniai veiksmai Bendrijos lygiu), buvo nuspręsta surengti dar vienas viešas konsultacijas. Nesitikima, kad jose bus identifikuoti bendrieji principai, kuriais reikėtų vadovautis rengiant pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų dėl kolektyvinio teisės gynimo. Reikia skubiai rasti teisinių sprendimų, kaip būtų galima apginti vartotojus ir verslą šiuo požiūriu.

2.2.3.3   Reikėtų pažymėti, kad 70 įmonių (27 daugiau negu 2009 m.) buvo skirtos baudos pagal septynis sprendimus dėl kartelinių susitarimų ir kad buvo priimtas pirmasis antimonopolinis sprendimas sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

2.2.3.4   Kovojant su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, energetikos sektoriuje buvo priimti keturi sprendimai, o informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje pradėti keli tyrimai.

2.2.4   Susijungimų kontrolė

Dėl ekonomikos krizės susijungimų 2010 m. buvo gana mažai. Komisijai buvo pranešta apie 274 sandorius, 16 sprendimų buvo priimta nustačius tam tikras sąlygas, nepriimtas nė vienas sprendimas, kuriuo susijungimas draudžiamas.

2.2.5   Valstybės pagalbos kontrolė

2.2.5.1   Didžioji 2010 m. patvirtintos pagalbos dalis buvo susijusi su horizontaliaisiais bendro Europos intereso tikslais (kultūros ir paveldo apsauga, regionine sanglauda, aplinkos apsauga, moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis, žalos, patirtos dėl gaivalinės nelaimės, atlyginimu).

2.2.5.2   Atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo išleistas vadovas apie nacionalinių teismų užtikrinamą ES valstybės pagalbos teisės įgyvendinimą; jis skirtas padėti šalių teisėjams nagrinėti bylas dėl valstybės pagalbos, kurių nacionaliniuose teismuose iškeliama vis daugiau.

2.3   Sektorių pokyčiai

2.3.1   Finansų paslaugų sektoriuje daugiausia dėmesio konkurencijos srityje buvo skiriama laikinosios reguliavimo sistemos įgyvendinimui. Prašymų dėl susijungimų buvo nagrinėta nedaug, jie buvo pateikti dėl restruktūrizacijos kaip sąlygos valstybės pagalbai gauti. Labai svarbu stabilizuoti finansus, tad būtina toliau dirbti šia linkme, bet reikia nenuvertinti ir rinkos spekuliacijų keliamo pavojaus, kad nesusidarytų tokia padėtis, kokia susidarė JAV.

Tęsdama anksčiau pradėtą darbą Komisija padarė teisiškai privalomus Visa įsipareigojimus dėl daugiašalių tarpbankinių mokesčių.

2.3.2   2010 m. lapkričio mėn. pagal strategiją „Europa 2020“ buvo pristatyta energetikos strategija kitam dešimtmečiui, kuria siekiama sukurti bendrąją rinką energetikos sektoriuje. Atvira ir konkurencinga rinka šiame sektoriuje neabejotinai būtų naudinga vartotojams, tačiau reikia atsižvelgti į vartotojų nuogąstavimus dėl energijos išteklių tiekimo kokybės ir tęstinumo, ypač tais atvejais, kai šią paslaugą teikia kitoje šalyje įsikūrusios įmonės.

Toliau buvo teikiamos paskatos vykdyti priemones, susijusias su energijos gavyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, energijos taupymu ir užterštų vietų valymu, laikantis strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų klimato ir energetikos srityje.

2.3.3   Pagal strategiją „Europa 2020“ Komisija pradėjo vykdyti Europos skaitmeninę darbotvarkę, kurios pagrindinis tikslas – sukurti bendrąją telekomunikacijų paslaugų rinką, labiausiai siekiant beveik visiškai panaikinti tarptinklinių ir šalies tarifų skirtumą ir pasiekti, kad visi Europos piliečiai galėtų gauti plačiajuosčio ryšio paslaugas. Vienas iš didesnių šiuo metu kylančių iššūkių – užtikrinti elektroninės prekybos įmonių ir mažų įmonių tarpusavio konkurencijos pusiausvyrą ir apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos veiklos. Turi būti didinamas vartotojų pasitikėjimas įmonių teisėtumu, mokėjimų saugumu ir asmens duomenų apsauga.

2.3.4   IRT rinkoje Komisija daugiausia rengė gaires dėl bendradarbiavimo susitarimų kaip priemonės skatinti konkurenciją rinkoje ir taip padėti siekti vieno iš strategijos „Europa 2020“ tikslų – teikti kokybiškas prekes ir paslaugas. Šioje srityje dėmesys ir toliau turi būti skiriamas ir ūkio subjektų, ir galutinių naudotojų mokymui siekiant didinti jų gebėjimus.

2.3.5   Žiniasklaidos sektoriuje Komisija toliau siekė padėti pereiti nuo analoginės prie skaitmeninės transliacijos.

2.3.6   Atsižvelgiant į tai, kad reikia kuo greičiau sukurti Bendrijos patentą, buvo toliau kuriama bendra ES patentų sistema farmacijos pramonėje. Buvo paskelbta, kad bus peržiūrima „Skaidrumo direktyva“, kurioje nustatomos svarbiausios kainodaros ir išlaidų už patentuotų pavadinimų vaistus kompensavimo taisyklės.

2.3.7   Sveikatos priežiūros sektoriuje buvo nagrinėjami įvairūs privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų skundai dėl tariamai nesąžiningo elgesio su jais palyginti su šių paslaugų teikėjais iš viešojo sektoriaus. Tačiau nieko nepasakyta apie šių skundų nagrinėjimo rezultatus.

2.3.8   2009 m. smarkiai nuo krizės nukentėjęs transporto sektorius 2010 m. pradėjo atsigauti, kainos jame iš esmės grįžo į prieš krizę buvusį lygį.

2.3.8.1   Oro transporto sektoriuje British Airways, American Airlines ir Iberia prisiimti įsipareigojimai buvo padaryti teisiškai privalomi; buvo leista susijungti bendrovėms: British Airways su Iberia ir United Airlines su Continental Airlines.

2.3.8.2   Geležinkelių ir vidaus transporto sektoriuose buvo priimtas pasiūlymas peržiūrėti pirmąjį geležinkelių paketą, kad būtų sukurta bendroji Europos geležinkelių erdvė ir sustiprėtų konkurencija.

2.3.8.3   Jūrų transporto sektoriuje, atsižvelgus į šio sektoriaus gaires ir papildomas pagalbos gaires, buvo patvirtinta parama projektui „Jūrų greitkeliai“, kurio tikslas – nukreipti dalį transporto nuo sausumos kelių tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Be to, Komisija pradėjo uostų infrastruktūros veikimo ir jos finansavimo viešosioms lėšomis tyrimą.

2.3.9   Vienuolikai valstybių narių buvo pratęstas visiško pašto paslaugų rinkos atvėrimo terminas, o Komisija toliau stebėjo liberalizavimo procesą, kad viešosios paslaugos teikėjams nebūtų suteiktas joks nesąžiningas pranašumas.

2.3.10   Automobilių sektoriuje daugiausia dėmesio konkurencijos klausimu buvo skiriama būtinam sektoriaus pertvarkymui ir skatinimui kurti ekologiškesnius automobilius.

Antrinėms rinkoms ir naujų transporto priemonių pardavimui buvo priimtas vertikaliosios bendrosios išimties reglamentas, taikomas transporto priemonių gamintojams ir įgaliotiesiems atstovams, remontininkams ir atsarginių dalių platintojams; be to, automobilių sektoriuje buvo patvirtinta 15 susijungimų.

2.3.11   Siekiant spręsti konkurencijos problemas, kylančias dėl tiekėjų ir pirkėjų derybinės galios skirtumų maisto tiekimo sektoriuje, buvo įsteigtas aukšto lygio forumas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės.

Šiame sektoriuje kuriasi vis daugiau didelių grupių, o tai neabejotinai nenaudinga mažam verslui, kuris negali konkuruoti kainomis, ir mažiems mažmenininkams, gamintojams ir platintojams, kurie dėl didelių grupių galios priversti mažinti savo pelno maržą. Nacionalinės konkurencijos institucijos per mažai dėmesio skiria galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kuris itin žalingas rinkai, prevencijai. Nepakanka vien tik išvardyti geriausios patirties pavyzdžius – reikia vykdyti priežiūrą ir taikyti bausmes už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi skatinančią praktiką.

2.4   Europos konkurencijos tinklas ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

Europos konkurencijos tinklas tęsė veiklą ir, rengdamas diskusijas apie pažangiąją patirtį užtikrinant antimonopolinių taisyklių vykdymą ir ja dalydamasis, parodė, koks yra svarbus. Buvo įsteigta darbo grupė susijungimų klausimais ir atlikta bendrosios išimties reglamentų bei juos papildančių gairių dėl horizontaliųjų susitarimų ir vertikaliųjų apribojimų peržiūra.

2.5   Tarptautinė veikla

2.5.1   Buvo tęsiamas darbas siekiant plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą konkurencijos klausimais, o Komisija ir toliau dalyvavo Tarptautiniame konkurencijos tinklo ir EBPO konkurencijos komiteto darbe. Buvo intensyviai bendradarbiaujama su JAV, pradėtos derybos konkurencijos klausimais su Šveicarijos Konfederacija. Verta paminėti, kad buvo suteikta pirmenybė bendradarbiavimui su Kinija ir diskusijoms dėl antimonopolinės teisės, taip pat Konkurencijos generalinio direktorato bendradarbiavimui su Indija ribojamųjų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir susijungimų kontrolės klausimais.

2.5.2   Galiausiai, su Kroatija pradėtos stojimo derybos dėl konkurencijos skyriaus, o Turkijos parlamentas priėmė valstybės pagalbos įstatymą.

2.6   Dialogas su vartotojų teisių organizacijomis ir suinteresuotaisiais asmenimis

2.6.1   Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje buvo sukurtas naujas puslapis, kuriame visomis oficialiomis kalbomis išaiškintas konkurencijos politikos vaidmuo ir svarbiausios iniciatyvos bei uždaviniai.

2.6.2   Europos vartotojų konsultacinė grupė paskelbė nuomonę dėl ieškinių žalai atlyginti ir konsultavo vertikaliųjų apribojimų klausimais.

2.7   Institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

2.7.1   Spalio mėn. įsigaliojo naujas bendrasis Europos Parlamento ir Komisijos susitarimas.

2.7.2   Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos, variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento, horizontaliųjų susitarimų ir Tarybos sprendimo dėl valstybės pagalbos uždarant nekonkurencingas anglių kasyklas.

2.7.3   Komisija informavo Tarybą apie konkurencijos srityje vykdomas iniciatyvas, pirmiausia dėl laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių krizės sąlygomis.

2.7.4   EESRK savo indėlį konkurencijos politikos srityje įnešė priimdamas nuomones dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos, dėl nekonkurencingų anglių kasyklų, dėl laivų statybos ir dėl variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento.