Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

(COM(2010) 791 galutinis – 2011/0001 (COD))

2011/C 218/12

Pranešėjas Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

Taryba, 2010 m. sausio 19 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. sausio 18 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl …

Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

COM(2010) 791 galutinis – 2011/0001 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. balandžio 5 d. priėmė savo nuomonę.

471-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gegužės 4–5 d. (gegužės 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 104 nariams balsavus už, 13 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ir palankiai vertina jos ketinimą suteikti Sąjungos teisinėms nuostatoms daugiau aiškumo, tikrumo ir teisinio saugumo.

1.2   Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad persvarstoma tik tam tikra turinio dalis ir apimamos ne visos reglamento nuostatos, kurias reikėtų iš dalies keisti atsižvelgiant į patirtį, sukauptą nuo Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 įsigaliojimo.

1.3   EESRK prašo Komisijos kitą kartą persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 atsižvelgti į šiame dokumente pateiktus pasiūlymus siekiant pagerinti dabartinį už vartotojų reikalus atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

2.   Aplinkybės

2.1   EESRK jau pritarė pasiūlymui dėl Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 (1) ir kartu apgailestavo dėl tam tikrų spragų, visų prima susijusių su numatyta savitarpio pagalbos sistema, taip pat abipusiškumo sistema, kurios gali lemti situacijas, trukdančiais sklandžiai veikti vidaus rinkai.

2.2   2004 m. spalio 27 d. priimtas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (2) dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo iš esmės atitinka pateiktą pasiūlymą.

3.   Įgyvendinimo ataskaita

3.1   2009 m. liepos 2 d. Komisija pristatė Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 įgyvendinimo ataskaitą (3). Joje aptariamas tinklo įsteigimo institucinis ir vykdymo pagrindas, šio tinklo veikimas ir bendradarbiavimo pagrindas. Savo nuomonėje (4) EESRK apgailestavo, kad Komisija su juo nesikonsultavo dėl reglamento įgyvendinimo ataskaitos.

3.2   Komisija daro išvadą, kad tinklas dar neišnaudojo viso savo potencialo, ir nurodo, kad jis turi veikti veiksmingiau ir šiuo tikslu turi būti taikomos priemonės: prireikus, vėlesnis tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 aspektų, susijusių su įgyvendinimo nuostatomis, persvarstymas, metinio teisės aktų vykdymo veiksmų plano priėmimas, bendri veiksmai (pavyzdžiui, „ES koordinuojamos patikrinimo akcijos“, angl. „sweeps“), skatinimas vienodai interpretuoti ES vartotojų apsaugą užtikrinančius teisės aktus arba juos geriau apibrėžti siekiant užtikrinti didesnį tinklo matomumą.

4.   Komisijos pasiūlymas

4.1   2011 m. sausio 3 d. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, kurio tikslas atnaujinti Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priedo turinį siekiant atsižvelgti į naujausius vartotojų apsaugos teisės aktų pokyčius.

4.2   Priedas bus atnaujinamas iš jo išbraukiant teisės aktus, kurie netaikomi nacionalinių institucijų, atsakingų už teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimui vartotojų apsaugos srityje, ir nuorodas į senus nebegaliojančius teisės aktus pakeičiant nuorodomis į naujus vartotojų apsaugos teisės aktus.

4.3   Šiuo tikslu, be kita ko, vienas nuorodas reikės išbraukti (pavyzdžiui, Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos) (5), o kitas pakeisti (pavyzdžiui, Direktyvos dėl vartojimo kredito, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų arba pakaitinio naudojimosi).

5.   Bendrosios pastabos

5.1   EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir mano, kad tikslesnės Sąjungos teisinės nuostatos visiems piliečiams suteiks daugiau tikrumo ir teisinio saugumo. Vis tik EESRK nerimauja dėl savarankiškai dirbančių asmenų ir mažų įmonių padėties, kadangi jos bendraudamos su stambiomis įmonėmis, ypač tinklų pramonės sektoriuje, susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir vartotojai.

5.2   EESRK dar kartą ragina Komisiją nuosekliai skatinti šį administracinį bendradarbiavimą ir mano, kad jis būtinas siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą. Be to, Komitetas vertina Komisijos pastangas siekti skaidrumo ir šiuo tikslu 2011 m kovo 1 d. priimtą Rekomendaciją dėl duomenų apsaugos taisyklių taikymo bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) sistemoje gairių  (6).

5.3   Vis dėlto EESRK mano, kad šis pasiūlymas yra labai ribotas ir jame nenagrinėjamos problemos, su kuriomis bendradarbiaudamos šiuo metu susiduria už vartojimo klausimus atsakingos institucijos. Komisija netgi nepaliečia nuostatų, kurias Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 įgyvendinimo ataskaitoje vertina kaip turinčias spragų.

5.3.1   EESRK mano, kad į pasiūlymą pakeisti reglamentą galėtų būti įtrauktos kai kurios iš toliau nurodytų priemonių.

5.4   Reguliari rinkos priežiūra

5.4.1   Norint vykdyti Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų prekių ir paslaugų priežiūros ir tikrinimo funkciją, ruošiant veiksmus, kuriuos kiekvienu atveju turi įgyvendinti už vartotojų apsaugą atsakingos valstybių narių institucijos, būtinas bendras ir labai tikslus planavimas tiek grafiko, tiek turinio požiūriu. Reikia sukurti lygiaverčius patikros mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi viršvalstybinių nuostatų, ir šiuo tikslu reguliariai vykdyti rinkos priežiūros kampanijas, kurių tikslas - bet kuriuo metu bendrojoje rinkoje užtikrinti aukštą ir vienodą vartotojų apsaugos lygį.

5.4.2   Tokį tikrinimo veiklos metinį koordinavimą, visų prima taikant horizontaliąsias nuostatas, galėtų papildyti informavimo ir rinkos tyrimo iniciatyvos vykdant tinkamą kontrolę, kuri leistų standartizuoti šiuo metu vykdomas „patikrinimo akcijas“.

5.5   Sankcijų skyrimo procedūra

5.5.1   Siekiant išvengti sienų efekto taikant taisomąsias priemones tais atvejais, kai nesilaikoma galiojančių ES teisės aktų, reikėtų numatyti nors minimaliai suderinti bendrus kriterijus, susijusius su sankcijų skyrimo procedūromis ir sankcijomis, kurias skiria už vartotojų apsaugą atsakingos institucijos, kad būtų užtikrintas toks pat veiksmingumas ir garantijos inicijuojant ir nagrinėjant panašias bylas dėl vienodų pažeidimų.

5.6   EESRK mano, kad dėl svarbių sankcijų sistemos aspektų skirtumų gali būti nesilaikoma ES nuostatų, gali kilti labai didelis pavojus vartotojų apsaugai ir rinkos vientisumui, gali būti iškreipta konkurencija vidaus rinkoje ir apskritai sumažėti vartotojų pasitikėjimas.

5.7   EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti konvergenciją ir griežtinti sankcijų sistemas, užkertant kelią pavojui, kad bendroji rinka ims blogai veikti. Šiuo požiūriu Komitetas siūlo nustatyti bendrus būtiniausius kriterijus siekiant bent minimaliai suvienodinti nacionalines sankcijų sistemas, kuriose būtų numatyta:

5.8   Prekių ir paslaugų kokybės stebėsena

5.8.1   Prekių ir paslaugų kokybės stebėsenos metodika ir susiję tyrimai, kurių tikslas patikrinti, ar laikomasi atitinkamų nuostatų ir ar atitinka su jomis susijusi informacija, ir, visų prima, ar vykdoma prevencija ir užtikrinama kokybė, yra labai svarbūs pirmiau minėtos iniciatyvos dėl sistemingos rinkos priežiūros apsektai.

5.8.2   Būtina nustatyti bendrą stebėsenos procedūrą, kuri sudarytų galimybę suderinti tokios veiklos metodiką. Reikia ir tarpvalstybinio planavimo, kuris leistų išplėsti stebėsenos spektrą veiksmingiau naudojant kiekvienos dalyvaujančios institucijos turimus išteklius, kad būtų išvengta dubliavimosi ar kartojimosi, kuris gali lemti nepageidaujamą skirtingą naštą šioje srityje.

5.8.3   Reikia ne tik nustatyti vienodus produktų, kurie turi būti tikrinami, atrankos kriterijus, bet ir į bendrą procedūrą įtraukti aspektus, susijusius su mėginių identifikavimu, dokumentų forminimu, pradinių, lyginamųjų ir galutinių analitinių tyrimų atlikimu, ir visus kitus kokybės reikalavimuose ir kituose susijusiuose teisės aktuose nepaliestus klausimus.

5.9   Akivaizdu, kad tokia iniciatyva yra reikalinga pasaulio rinkoje, kur tarptautinė prekyba tampa vis įprastesnė vartotojams, ieškantiems jų norus ir poreikius tenkinančių prekių ir paslaugų.

5.10   Produktų sauga. Nors tai, be abejonės, puiki bendradarbiavimo sritis, kurioje pavyko daug ką suderinti, joje vis dar pasitaiko trūkumų. Veikia spartaus keitimosi informacija sistema, įprastai vadinama skubaus perspėjimo sistema, tačiau ją dar būtų galima tobulinti papildomai numatant rizikos nustatymo, valdymo ir informavimo apie riziką priemones, kokios numatytos pavojaus maisto saugai atveju.

5.10.1   Konkrečiai, Eurobarometro periodiškai atliekami tyrimai, skirti nustatyti, kaip vartotojai suvokia ne maisto produktų keliamą pavojų, be abejonės, yra naudingi nagrinėjant kitus susijusius aspektus, įskaitant vartotojų informavimą ir švietimą.

5.10.2   Dar viena šioje srityje siūloma priemonė dabartinių perspėjimo sistemų veiksmingumui padidinti – visas jas sujungti į vieną taip užtikrinant jų sąveiką, t. y. galimybę keistis visokio pobūdžio duomenimis iš visokių šaltinių neatsižvelgiant į informacijos pobūdį ar kompetentingus valdymo organus (sveikatos, žemės ūkio maisto produktų, vartojimo, mokesčių ir pan.).

5.11   Etikos ir aplinkos apsaugos aspektai suteikiant leidimą parduoti prekes ir paslaugas. Labai svarbu ir būtina, kad su pirmiau minėtomis perspėjimo sistemomis susijusios procedūros būtų taikomos ir produktams, kurie turi būti pašalinti iš rinkos dėl ekologinių, etinių ar kitokio pobūdžio priežasčių, susijusių su žmogaus orumui prieštaraujančia arba aplinkai kenkiančia verslo praktika, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose išvardytais pažeidimais, žalos aplinkai arba gamtos išteklių eikvojimo ir pan. tiek gamybos ir platinimo, tiek atitinkamų prekių pardavimo ir paslaugų teikimo etapuose.

5.11.1   Kai gamyba perkeliama į kitą šalį, vartotojams ypač trūksta svarbios informacijos apie produktų kilmę (kur ir kaip jie buvo gaminami ir platinami, kokį ekonominį ir socialinį poveikį patyrė juos kurianti ar gaminanti bendruomenė). Todėl vartotojams, kai yra galimybė, pasinaudojant interneto svetaine ar kitomis priemonėmis turi būti suteikiama informacija šiais klausimais ir informacija, kuri jiems leistų išvengti plėtojant nelegalią veiklą pagamintų gaminių vartojimo dėl nežinojimo. Taip pat turi būti nurodoma informacija, kuri padėtų vartotojams apsispręsti dėl pirkimo vadovaujantis ne tik įprastais kokybės ir kainos kriterijais. Taip vartotojas turėtų būti užtikrinamas, kad savo veiksmais jis nenorėdamas neprisidės prie tolesnės neteisėtos veiklos, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su konkrečiu produktu, kurio jis, be abejonės, nebūtų pirkęs, jei būtų gavęs deramą informaciją.

5.11.2   Vartotojo teisė gauti išsamią informaciją apie siūlomas prekes (tai vadinama „socialiniu produktų atsekamumu“) susijusi tiek su konkurencijos išsaugojimu, tiek su galima didesne vartotojų įtaka ir vaidmeniu rinkoje, kadangi jiems suteikiama galimybė laisvai nuspręsti, ar įsigyti konkretų produktą („tavo pirkinys – tavo balsas“).

5.12   Geros verslo praktikos, susijusios su atsakingu vartojimu, skatinimas

5.12.1   Atsižvelgiant į vis didėjančią įmonių socialinės atsakomybės programų svarbą ir mastą, reikia skirti svarbų vaidmenį vartojimo politikai ir konsultuotis su vartotojais rengiant su šia įmonių atsakomybe susijusius pranešimus.

5.12.2   Priimti bendri kriterijai ir politika, kuria skatinama įvertinti kelete valstybių veikiančių įmonių socialinės atsakomybės programų poveikį vartotojams ir naudotojams viršvalstybiniu lygmeniu, turi būti papildyti geros praktikos (pavyzdžiui, savireguliacijos, elgesio kodeksų, kokybės ženklų, ar bet kokios kitos savanoriškos iniciatyvos, kuria siekiama suderinti atitinkamus interesus) pripažinimo skatinimo mechanizmais.

5.12.3   Ši praktika, be kita ko, didina įmonių konkurencingumą rinkoje, kurioje vyrauja sąžininga konkurencija ir kurioje sudaromos palankios sąlygos visiems joje veikiantiems subjektams (gamintojams, platintojams, vartotojams), nes joje atsiranda sinergija, parodanti, kad priešiškumas nėra neišvengiamas, ypač kai įvairiose veiklos srityse vyksta tarpusavio sąveika ir vartotojai bei naudotojai supranta su tuo susijusią papildomą naudą.

5.12.4   Šioje iniciatyvoje ypatingą dėmesį reikėtų skirti agroekologijos, sąžiningos prekybos, atsakingo pirkimo, apsirūpinimo maistu savarankiškumo klausimams ir kitoms aktualioms temoms, pavyzdžiui, susijusiomis su genetiškai modifikuotais organizmais.

5.13   Kolektyviniai ieškiniai

5.14   Kolektyviniai ieškiniai dėl draudimo reguliuojami Bendrijos lygmeniu, tačiau tai neapima kolektyvinių ieškinių dėl žalos atlyginimo, dėl kurių EESRK ne kartą pareiškė savo nuomonę ir pageidavo sukurti suderintą Bendrijos sistemą, kuri suteiktų galimybę reikalauti atlyginti menką žalą.

5.15   Rimto pažeidimo atveju kaip taikytinas sankcijas papildančias priemones reikia numatyti neteisėto pelno konfiskavimą ir drausminį žalos atlyginimą. Atitinkamos sumos, kaip EESRK jau yra ne kartą siūlęs (7), turėtų būti pervedamos į kolektyvinių skundų rėmimo fondą, kurio uždavinys – padėti vartotojų asociacijoms pateikti kolektyvinius ieškinius siekiant žalos atlyginimo. Kita vertus, vartotojų organizacijos ir valdžios institucijos taip pat turėtų prisidėti prie šio fondo valdymo. Šiuo požiūriu EESRK primena (8) Komisijai būtinybę priimti suderintus viršvalstybinius teisės aktus dėl kolektyvinių ieškinių, kad būtų pasiektas aukštas vartotojų ekonominių interesų apsaugos lygis.

5.16   EESRK dar kartą ragina į reglamento straipsnius įtraukti nuostatą dėl glaudesnio valdžios institucijų ir vartotojų asociacijų bendradarbiavimo, kad atitinkama nacionalinė institucija galėtų įpareigoti kitus organus sustabdyti pažeidimus Bendrijos viduje arba užkirsti jiems kelią.

5.17   Alternatyvios ginčų sprendimo sistemos

5.17.1   Komisija paskelbė konsultacijoms skirtą dokumentą dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų sprendžiant ginčus, susijusius su ES sudaromais prekybos sandoriais ir vykdoma praktika, dėl kurio su EESRK nebuvo konsultuotasi. EESRK nekantriai laukia Komisijos pasiūlymo, kad dar kartą galėtų pareikšti nuomonę dėl šių papildomų sistemų, užtikrinančių veiksmingą teisinę apsaugą.

5.17.2   Šiuo požiūriu, siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą, reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti Europos ženklą šiai sistemai priklausančioms įstaigoms ar įmonėms.

5.18   Informacijos tinklai ir centrai

5.18.1   Reikia skatinti Europos centrus dabartinių bendradarbiavimo tinklų vystymo priemonėmis, kad būtų skatinamas vartotojų informavimas, mokymas ir švietimas (pavyzdžiui, Europos vartotojų centrai, leidiniai, programos, projektai ir pan.).

5.19   Kainų atsekamumas. Bendrojoje rinkoje, kurioje vartotojai turi vienodų rūpesčių ir problemų ir dėl kurios pasaulinio pobūdžio gali būti sunku gauti patikimos informacijos ir suprasti prekių kainų nustatymo mechanizmus, svarbu sukurti analogiškų pagrindinių prekių kainų atsekamumo metodą, kuris padėtų užtikrinti didesnę bendrosios rinkos sanglaudą, naudingą vartotojams ir naudotojams, ir visų pirma didesnį skaidrumą, padėsiantį susigrąžinti jų pasitikėjimą, kuris yra svarbus konkrečios teritorijos, šiuo atveju – Europos Sąjungos, ekonominės būklės rodiklis.

(1)  OL C 108, 2004 4 30, p. 86.

(2)  OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

(3)  COM(2009) 336 galutinis.

(4)  OL C 18, 2011 1 19, p. 100.

(5)  Direktyvos 2006/114/EB tikslas – apginti vartotojų interesus lyginamosios reklamos srityje. Siūlomo reglamento priede bus nurodyti tik aktualūs šios direktyvos straipsniai.

(6)  OL L 57, 2011 3 2, p. 44.

(7)  Žr. nuomones OL C 162, 2008 6 25, p. 1 ir OL C 175, 2009 7 28, p. 20.

(8)  Žr. nuomonę PL C 324, 2006 12 30, p. 1.