C_2009318LT.01003901.xml

23.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/39

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų skyriaus nuomonė dėl energijos vartojimo efektyvumo politikos ir programų skatinimo galutinių vartotojų lygiu (nuomonė savo iniciatyva)

2009/C 318/08

Pranešėjas Claudio CAPPELLINI

2008 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

„Energijos vartojimo efektyvumo politikos ir programų skatinimo galutinių vartotojų lygiu“ (Nuomonė savo iniciatyva).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 8 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas buvo Claudio CAPPELLINI.

456-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. (2009 m. spalio 1 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas vieningai priėmė šią nuomonę.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) dalyvavo paskutinėse konsultacijose, skirtose įvairiems Europos energijos vartojimo efektyvumo politikos klausimams ir visiems jų aspektams (išorės dimensijai, artimiausio ir ilgalaikės trukmės laikotarpio uždaviniams, energijos tiekimo ir saugumo politikos), surengtose siekiant įgyvendinti ekonomiškai gyvybingą ir tvarią energetikos politiką. Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu informuoti apie efektyvaus energijos vartojimo dienų, organizuotų EESRK kartu su suinteresuotaisiais subjektais, galutiniais vartotojais ir valstybėmis narėmis, rezultatus ir skatinti jais pasinaudoti. Todėl, Komitetas ragina Europos Komisiją ir naujos sudėties Europos Parlamentą rimtai atsižvelgti į ankstesnėse nuomonėse pateiktas rekomendacijas (1).

1.2

Be to, EESRK mano, kad įgyvendinant energetikos politiką, kuria siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir naująsias „švarias“ technologijas, būtų galima ne tik išspręsti aplinkos problemas, bet ir sumažinti priklausomumą nuo energijos tiekimo, taip pat dideles žaliavų kainas ir to pasekmes galutiniam vartotojui.

EESRK rekomenduoja dėti daugiau pastangų ir siekti didesnio galutinių vartotojų (visų pirma vartotojų ir mažų įmonių) dalyvavimo įgyvendinant naujus 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytus reikalavimus ir mažinant dabartinės ekonomikos krizės padarinius.

1.3

Komitetas mano, kad Europos ir valstybių narių socialinė partnerystė gali padėti labiau įtraukti galutinius energijos vartotojus, visų pirma mažąsias įmones, jų organizacijas, vietos lygiu veikiančias privačiųjų ir viešų įmonių asociacijas, kooperatyvus ir įnešti svaresnį indėlį įgyvendinant Europos efektyvaus energijos vartojimo ir ekologiškos ekonomikos tikslus. Šio įsipareigojimo vykdymas, jį labiau derinant su Europos socialinio dialogo (įskaitant ir sektorių lygiu) darbotvarke, gali labai prisidėti prie darbo vietų ir naujų profesijų, reikalaujančių aukštos kvalifikacijos ir susijusių su energijos sektoriumi, kūrimo ir naujų paslaugų atsiradimo.

1.4

EESRK mano, kad siekis stiprinti energetikos politikos europinę dimensiją – tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose – turėtų taip pat padėti stiprinti tvaraus vystymosi strategiją ir plėsti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, galintį atgaivinti viešojo ir privataus sektoriaus investicijas, įskaitant ES valstybių narių tvirtesnį bendradarbiavimą.

1.5

Komitetas reiškia apgailestavimą ir susirūpinimą dėl informacijos ir vienodų bei išsamių duomenų apie energijos galutinio vartojimo efektyvumą trūkumo, dėl šios priežasties sunku parengti statistiniu požiūriu patikimus ir suderintus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius; šią padėtį iš dalies lėmė galutiniams vartotojams prieinamų atsitiktinių sekų (laiko eilučių– angl. time series) statistinės analizės Europos lygiu trūkumas.

EESRK dar kartą reiškią apgailestavimą, kad valstybės narės laiku neparengė nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų (NEEVVP), kaip numatyta nagrinėjamoje direktyvoje.

1.6

Komitetas mano, kad siekiant visiško, suderinto ir ryžtingo Europos energijos vartojimo efektyvumo politikos įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, būtina nedelsiant – bendradarbiaujant su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis ir sistemingai konsultuojantis su galutiniams vartotojams atstovaujančiomis organizacijomis – nustatyti bendrą Europos kontrolės sistemą, kuri būtų teisinga, skaidri ir leistų palyginti suvartotos energijos sąskaitas.

1.7

EESRK taip pat mano, kad, siekiant sėkmingiau įgyvendinti ES energijos vartojimo efektyvumo politiką, būtina skirti daugiau dėmesio sektorių aspektui ir sudaryti sąlygas šios politikos platesnei stebėsenai ir išsamesniam poveikio vertinimui. Energetikos politikos poveikis kiekvienai ekonominei veiklai nevienodas: energiją naudojančioms įmonėms (kurių problemos skiriasi atsižvelgiant į suvartojimo lygį, procesų tipologiją ir pan.) arba įvairiuose energetikos sektoriuose veikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, įrenginių gamintojams ir montuotojams, energetinių paslaugų teikėjams arba statybų sektoriaus įmonėms, kurios turi labai didelį energijos taupymo potencialą.

1.8

Komitetas yra įsitikinęs, kad Europos programas, pavyzdžiui, Inovacijų ir konkurencingumo pagrindų programą (IKP), Pažangios energetikos Europai (PEE) programą ir daugelį kitų, reikėtų nedelsiant supaprastinti ir dar labiau į jas įtraukti galutinius vartotojus, taip pat nustatyti bendrą nuoseklesnį veiksmų planą, kaip tai buvo padaryta Aplinkosaugos atitikties pagalbos programos (angl. ECAP) atveju. Todėl siūloma pradėti naują kompleksinę programą, kuri padėtų užtikrinti geresnį su galutiniais vartotojais susijusios veiklos koordinavimą.

EESRK ragina ES, valstybes nares ir įmones skirti pakankamai išteklių taikomiesiems moksliniams tyrimams bei jų pritaikymui galutiniam vartotojui, naujomis informacinių ir ryšių technologijomis pagrįstam energijos taupymui, techninėms ir su pažangiomis technologijomis susijusioms profesijoms, technologijų vystymui ir inovacijoms energetikos srityje bei rekomenduoja labiau išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje.

1.9

Komitetas mano, kad ES turi skubiai parengti mokesčių ir kreditų politiką ir priemones, skirtas labiau paremti energijos taupymo iniciatyvas, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas visiems galutiniams vartotojams, visų pirma MVĮ ir viešojo ir privataus sektorių partnerystėms, kurie individuliai ar bendrai taiko veiksmingesnius ir tvaresnius gamybos modelius.

EESRK suvokia lemiamą švietimo ir mokymo vaidmenį Europos lygiu ugdant energijos vartojimo efektyvumo kultūrą, todėl siūlo Europoje ir valstybėse narėse pradėti vykdyti konsultacijas su socialiniais partneriais ir visais suinteresuotaisiais subjektais ir siekti šia kryptimi nukreipti esamus Europos finansinius išteklius skiriant didesnį dėmesį su efektyviu energijos vartojimu susijusiems profesiniams įgūdžiams bei mokymo programoms ir skatinti informuoti ir supažindinti visuomenę.

2. ES direktyvos 2006/32/EB tikslai

2.1

ES direktyva 2006/32/EB siekiama:

—	„skatinti ekonomiškai efektyviai didinti energijos galutinio vartojimo efektyvumą“ siekiant prisidėti prie tiekimo saugumo didinimo,

—	sumažinti CO2 ir kitų išmetamų šiltnamio dujų kiekį siekiant kovoti su klimato kaitos padariniais ir ekonomiškai efektyviai išnaudoti galimybes taupyti energiją sąnaudų požiūriu skatinant inovacijas ir konkurencingumą.

Laikantis šio požiūrio direktyvoje iškeliami bendri tikslai:

—	Nustatyti valstybėms narėms nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo orientacinius rodiklius ir atitinkamus mechanizmus jiems pasiekti,

—	apibrėžti institucinį, finansinį ir teisinį pagrindą, skirtą pašalinti esamas prekybos kliūtis bei rinkos trūkumus, trukdančius efektyviam galutiniam vartojimui,

—	sudaryti palankias sąlygas, visų pirma MVĮ, kurti ir skatinti energetinių paslaugų rinką,

—	siekti bendro nacionalinio orientacinio energijos taupymo tikslo, kuris devintaisiais šios direktyvos taikymo metais turi būti 9 proc. ir kuris turi būti įgyvendinamas teikiant energetines paslaugas bei taikant kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

3. Bendrosios pastabos

3.1 Pasirodė, kad Direktyvos 2006/32/EB įgyvendinimas neatitiko Europos Komisijos plataus užmojo pradinių tikslų dėl šių priežasčių:

—	priemonės buvo neveiksmingos ir lengvai apeinamos direktyvą perkeliant į nacionalinius teisės aktus,

—	nacionaliniai veiksmų planai ir perkėlimo į valstybių narių teisę priemonės buvo nenuoseklios ir nepakankamai griežtos, palyginti su direktyvos reikalavimais,

—	papildomos programos ir priemonės buvo nenuoseklios ir nepakankamai koordinuojamos,

—

iniciatyva pasirodė visiškai netinkama ir neužtikrinanti sąlygų, kurios padėtų ES nuosekliai ir tvariai plėtoti energijos vartojimo efektyvumą, kadangi nebuvo vienodų duomenų ir informacijos, būtinų norint užtikrinti minėtos direktyvos įgyvendinimo stebėseną ir atlikti poveikio galutiniams vartotojams vertinimą.

Dabartiniais duomenimis iš 27 ES valstybių narių tik kelios jų įgyvendino griežtą ir gerai struktūruotą energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą skatinančią energetikos politiką, pradėjo plėtoti naujus sektorius, susijusius su pirmiau minėtomis technologijomis, ir dėjo pastangas sumažinti energijos kainas mažosioms įmonėms ir namų ūkiams.

Žaliojoje knygoje „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“ (2) Europos Komisija ragina įsteigti Europos perdavimo sistemų operatorių.

Trijose neseniai paskelbtose nuomonėse (3) EESRK siūlė atlikti Europos visuotinės svarbos paslaugos energetikos srityje pagrįstumo tyrimą – tokia paslauga būtų naudinga bendrai energetikos politikai. Apibendrinant, minėtose nuomonėse EESRK teigia, kad diskutuoti reikia iš anksto, nes tokiomis paslaugomis būtų parodytas Europos solidarumas sprendžiant svarbiausiose ir tarptautinėse ar tarpvalstybinėse srityse Sąjungai iškylančius uždavinius: saugus energijos tiekimas, vandens išteklių valdymas, biologinės įvairovės išsaugojimas, oro kokybės palaikymas, vidaus ir išorės saugumas ir pan. Jeigu Bendrija pradėtų teikti tokias paslaugas, galutiniai vartotojai suprastų, kad ir jie yra atsakingi.

3.2 Galutiniai vartotojai ir Europos energetikos politika

Didelis kai kurių valstybių narių vėlavimas įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir besitęsianti sunki ekonomikos krizė rodo, kad būtina kuo skubiau imtis geriau suderintų, suplanuotų ir tarpusavyje susietų priemonių, kurios leistų panaudoti Europos bendrijos ir valstybių narių išteklius ir padėtų atgaivinti viešojo ir privataus sektoriaus investicijas. Tvaraus vystymosi strategija ir idėja, pagrįstos efektyvumo, paskirstytos gamybos ir naujų, vadinamųjų švarių, energijos šaltinių (įskaitant ir iš biomasės gaunamą energiją) naudojimo principais, ir dalijimasis rezultatais, pasiektais valstybėms narėms ir galutinių vartotojų atstovams bendradarbiaujant Europos lygiu, galėtų padėti išvengti mokslinių tyrimų veiklos, kuri turi būti vykdoma sutelkiant pastangas tarptautiniu lygiu, susiskaldymo.

Siekiant įveikti ekonomikos krizę, atnaujinti efektyvaus energijos vartojimo politiką ir vykdyti su investicijomis susijusius veiksmus, labai svarbu persvarstyti Europos mokesčių ir kreditų politiką atsižvelgiant į galutinius vartotojus, kredito sektorių, energetikos sektoriaus operatorius ir suinteresuotas vietos valdžios institucijas ir skatinti Europos lygiu plėtoti Energijos tiekimo bendrovių sistemą.

3.3 Galutinių vartotojų energijos vartojimo efektyvumo kultūra ir su tuo susijusios žinios

Reikėtų pažymėti, kad trūksta bendros informacijos ir informacijos apie sektorius, Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politikos poveikio visiems galutiniams vartotojams (visų pirma MVĮ ir kitiems dalyviams) vertinimo, nėra metodologijos, kuria remiantis būtų galima patikrinti, ar tarptautiniu ir Europos lygiu siekiama vienodų tikslų, bei nevykdomas stebėsenos procesas, leidžiantis įvertinti galutinių vartotojų pasiektus rezultatus.

Remiantis kai kuriose valstybėse narėse atliktu pirmuoju patikrinimu, galima teigti, kad trūksta išsamios informacijos, todėl duomenys apie pramonės gamybą ir suvartotą energiją labai riboti.

Taigi, būtina pradėti tyrimą siekiant surinkti ir apibendrinti duomenis bei nustatyti rodiklius, reikalingus energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų stebėsenai ir vertinimui užtikrinti, kadangi tai padėtų įvertinti direktyvos poveikį valstybėse narėse įgyvendinamoms strategijoms ir iniciatyvoms.

3.4 Energijos vartojimo efektyvumo rodikliai ir galutinių vartotojų poreikiai

Europos Komisija ir valstybės narės galėtų paremti ir paskatinti kurti (prireikus įsteigti nepriklausomų ekspertų grupę) suderintus ir patikimus rodiklius, kurie padėtų apskaičiuoti ir įvertinti sutaupytą energiją; taupymą gali užtikrinti naujos informacinių ir ryšių technologijos. Rodikliai, kuriuos turėtų būti lengva suprasti, galėtų tapti garantija vartotojams, kurie jais atitinkamai pasinaudotų. Ši strategija padėtų užkirsti kelią vis dažnesniam, apgaulingam ir painiam sąvokų „žalioji“ arba „švari“ energija vartojimui, kuris yra tiesiog rinkodaros strategijos dalis, ir yra visiškai nepagrįstas, neįrodomas ir kiekybiškai neįvertinamas energijos taupymo arba taršos mažinimo požiūriu. Tai taip pat padėtų kovoti su nesąžiningą komercine veikla.

3.5 Kompleksinė stebėsenos ir kontrolės sistema sudarytų galimybę Europos Sąjungai ir valstybėms narėms:

—	pasinaudoti Europos ekspertų grupės ir nepriklausomų institucijų tinklo veikla, susijusia su energijos vartojimo efektyvumu ir orientuota į galutinį vartotoją, visų pirma į įmones, būtent į MVĮ ir amatų įmones,

—	reguliariai rengti ES politikos ir jos poveikio galutiniams vartotojams, visų pirma MVĮ, vertinimo ataskaitas,

—	sukurti daugiakalbę informacinę platformą, paprastą pasinaudoti ir lengvai prieinamą, ir sustiprinti bei pagerinti Europos ir nacionalinių atstovaujamųjų organizacijų ir svarbiausių suinteresuotųjų subjektų santykius.

3.6 Laikytis grafiko ir sumažinti spragas rengiant nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.

Nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose nėra tvirtų ir ryžtingų valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti direktyva nustatytų tikslų (dažnai šie planai yra pernelyg bendro pobūdžio, juose nėra duomenų ir mokslinių rodiklių, kurie būtini teisingam numatytų priemonių galimo poveikio vertinimui atlikti, jie nesuderinti su direktyvos tikslais), visų pirma – sumažinti energijos vartojimą didžiuosiuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto ir statybų. Todėl būtina imtis konkretesnių ir įvykdomų efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvų ir joms įgyvendinti skirtoms priemonėms – arba bent jau kai kurioms iš jų – suteikti labiau privalomą pobūdį įvertinant atotrūkį tarp nacionalinių planų ir pasiektų rezultatų, kaip tai buvo daroma transporto priemonių išmetamų teršalų, bendro išmetamo CO2 kiekio mažinimo, šiltnamio dujų išmetimo ir atsinaujinančios energijos atvejais.

Neseniai Europos Komisijos surengtoje konsultacijoje internete dėl energijos vartojimo efektyvumo (angl. Public Consultation on the Evaluation and Revision of the Action Plan for Energy Efficiency [COM(2006) 545] išryškėjo direktyvos trūkumai: mažai konsultuotasi su galutiniais vartotojais. Metinė ataskaita (prie šio darbo galėtų prisidėti ir EESRK), parengta taikant konsultacijų su visais galutiniais vartotojais metodą, galėtų tapti priemone įveikti trūkumus, išryškėjusius sudarant nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus.

3.7 Naujos galutiniam vartotojui labiau pritaikytos Europos programos

Būtina supaprastinti dalyvavimo programose (IKP ir ypač PEE) procedūras, kad jose taip pat galėtų dalyvauti ir mažos įmonės, ir jų atstovaujamosios organizacijos bei nepalankiose sąlygose esančių vietovių (kalnų ir atokūs regionai) vadžios institucijos. Be to, būtų tikslinga skatinti kurti viešojo ir privataus sektorių partnerystes ir Energijos tiekimo bendroves (ETB), visų pirma Europos, nacionaliniu ir vietos lygiu, ir sudaryti palankias sąlygas MVĮ realiai dalyvauti ekologiškuose viešuosiuose pirkimuose. Galiausiai, įgyvendinant supaprastinimo ir geresnės teisėkūros programą, Europos Komisija raginama kartu su Europos ir valstybių narių galutinių vartotojų organizacijų atstovais nustatyti veiksmingiausias direktyvos procedūras ir praktiką, galinčias padėti su šia direktyva susijusiems galutiniams vartotojams ir suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo politiką.

4. Konkrečios pastabos

4.1 Direktyvoje (6 straipsnyje) pripažįstama, kad energetikos sektoriaus operatoriams tenka svarbus vaidmuo teikiant energetikos paslaugas. Tokia nuostata yra labai kritikuotina, kadangi pasirodė, kad daugelyje nacionalinių rinkų didieji energetikos sektoriaus ūkio subjektai vykdo savo veiklą energijos gamybos grandinės pasrovinėse rinkose, t. y. teikia energetikos paslaugas ir vykdo taip vadinamą veiklą „po skaitiklio“, taigi, sąlygomis, užtikrinančioms jiems pranašumą dėl jų dominuojančios padėties kituose grandinės etapuose (gamybos, paskirstymo ir pardavimo), o tai savo ruožtu labai trukdė vystyti energetikos paslaugas mažosioms įmonėms.

4.1.1

Susiduriama su didelėmis problemomis ir trūkumais perkeliant direktyvos nuostatas dėl galutinių vartotojų, pavyzdžiui:

—	informacijos dėl energetikos paslaugų sukūrimo prieinamumas ir skaidrumas (dažnai ši informacija skirta energetikos sektoriaus operatoriams ir kompetentingoms institucijoms), (7 straipsnis),

—	teisingi suvartotos energijos parodymai ir išsami sąskaita.

Be to, reikėtų, kad valstybių narių ir Europos Sąjungos kompetentingos institucijos sustiprintų priežiūrą, kontrolę ir sankcijų taikymą ir vykdytų aktyvesnę ir griežtesnę energetikos sektoriaus ūkio subjektų stebėseną (direktyvos 11 ir 13 straipsniai).

4.1.2

Reikėtų techniškai ir politiškai stiprinti ir išplėsti galimybę veiksmingai naudotis finansinėmis priemonėmis energijai taupyti bei atitinkamų mechanizmų veikimą atsižvelgiant į galutinių vartotojų interesus ypatingą dėmesį skiriant energijos apmokestinimui. Šios priemonės ir jomis pasiekti rezultatai turėtų būti labai atidžiai stebimi glaudžiai bendradarbiaujant su Europos ir nacionalinėmis galutinių vartotojų asociacijomis ir ypatingą dėmesį skiriant būdams sušvelninti „rikošeto efektą“. Apie „rikošeto efektą“ buvo kalbėta 2009 m. liepos 9 d. EESRK Italijos nacionalinėje ekonomikos ir darbo taryboje (Consiglio Nazionale dell'Economia e del Lavoro, CNEL) surengtame klausyme „Energijos vartojimo efektyvumo politikos ir programų skatinimas galutinių vartotojų lygiu“. Šia sąvoka apibūdinama padėtis, kai priemonės, skirtos padidinti energijos vartojimo efektyvumą, dažnai sukelia priešingą efektą, t. y. ne sumažina, o padidina energijos vartojimą.

4.1.3

Energijos vartojimo auditų ir baltųjų sertifikatų sistemos (12 straipsnis) taip pat labai svarbios energetikos paslaugų vystymo priemonės, todėl valstybės narės jas turėtų dar labiau stiprinti.

Šiuo požiūriu Europos socialinis dialogas, įskaitant ir sektorių lygiu, galėtų būti naudingas siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo politiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti gamybos sistemos konkurencingumą.

4.1.4

Nustatyti sutaupytos energijos skaičiavimo metodai. Kol kas šie metodai yra nelabai išplėtoti ir suderinti. Todėl reikėtų geriau apibrėžti ir patikslinti skaičiavimo metodologiją, kuriai pritartų galutiniai vartotojai ir kuri būtų vienodai taikoma valstybėse narėse.

Galiausiai, reikia pabrėžti, kad Europos Komisija pradėjo nemažai pažeidimų procedūrų dėl direktyvos visų ar dalies nuostatų neperkėlimo: dėl to susidariusios sąnaudos ir biurokratinė našta bus perkelta galutiniam vartotojui.

2009 m. spalio 1 d., Briuselis

Eurpos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) OL C 77 2009 3 31, p. 54; OL C 175 2009 7 28, p. 87; OL C 228 2009 9 22, p. 84; OL C 182 2009 8 4, p. 8.

(2) COM (2008) 782 galutinis/2.

(3) OL C 175, 2009 7 28, p. 43, ir EESRK nuomonė dėl Žaliosios knygos „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“, CESE 1029/2009 (dar neskelbta) ir EESRK nuomonė dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų: kaip turėtų būti padalyta atsakomybė tarp ES ir valstybių narių?, CESE 966/2009 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).