19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/24

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21–22 d. vykusios Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas dėl sutarčių reformos proceso,

—

atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 1 straipsnio 4 dalimi patvirtintą naują Europos sąjungos sutarties 3 straipsnio formuluotę, kurioje nurodoma, kad Sąjunga „kovoja su […] diskriminacija bei skatina […] vaiko teisių apsaugą“, ir patikslinama, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga […] prisideda prie […] žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos“,

—

atsižvelgdamas į užbaigiant Tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) Lisabonoje valstybių ir vyriausybių vadovų 2007 m. spalio 19 d. priimtą sprendimą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją (1) padaryti teisiškai privaloma, o šio dokumento 24 straipsnyje pateikiamos konkrečios su vaiko teisėmis susijusios nuostatos ir teigiama, kad visų pirma „imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, svarbiausia – vaiko interesai“,

—

atsižvelgdamas į ES sprendimą prisijungti prie 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK), kurioje numatomos sankcijos jos nesilaikymo atveju,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimtą JT Vaiko teisių konvenciją ir jos fakultatyvius protokolus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) veiksmų programą, priimtą 1994 m. rugsėjo mėn. Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. vasario 15 d. reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“(COM(2006)0367),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo klausimais 2007 m. kovo 1 d. progreso pranešimą, kuriame Europos Komisija, Europos Parlamentas ir kitos institucijos įspėjamos dėl itin padidėjusio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejų skaičiaus,

—

atsižvelgdamas į organizacijų Save the children ir Plan International vykdytų konsultacijų dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ rezultatus (3),

—

atsižvelgdamas į Europos vaiko teisių forumą, kurį Komisija įsteigė po pirmiau minėto komunikato paskelbimo ir kuris pirmą kartą posėdžiavo Berlyne 2007 m. birželio 4 d.,

—

atsižvelgdamas į pirmajame forume Berlyne 2007 m. birželio 4 d. paskelbtą politinę deklaraciją, kurioje dar kartą išreiškiamas noras, kad į vaiko teises būtų sistemingai atsižvelgiama Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems (pagrindų strategija) (4),

—

atsižvelgdamas į ES Pagrindinių teisių nepriklausomų ekspertų tinklo 2006 m. gegužės 25 d. teminę pastabą Nr. 4 „Vaiko teisių įgyvendinimas Europos Sąjungoje“ (5),

—

atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus tyrimą dėl smurto prieš vaikus, 2006 m. spalio 11 d. pristatytą JT Generalinėje Asamblėjoje,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo mėn. UNICEF gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (6),

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvencijos, kuri skirta vaikų apsaugai nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos formų ir kuria siekiama užkirsti kelią vaikų grobimui, pardavimui arba prekyba vaikais, 34–35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme“(COM(2007)0267),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės, Užsienio reikalų, Vystymosi, Užimtumo ir socialinių reikalų, Kultūros ir švietimo bei Teisės reikalų komitetų nuomones (A6-0520/2007),

A.

kadangi pagrindinis pirmiau minėto Komisijos komunikato „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ tikslas – skatinti pozityvų vaiko teisių įtvirtinimą, visų pirma teisės į savo tapatybę, teisės augti saugiomis sąlygomis (teisės į globą), teisės turėti šeimą, teisių būti mylimam ir žaisti, sveikatą, švietimą, socialinę įtrauktį, lygias galimybes, sportą ir švarią bei saugią aplinką, taip pat teisę gauti informaciją šiais klausimais, taip siekiant padėti vaikams palankios ir jiems pritaikytos visuomenės pagrindus, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir būtų aktyvūs veikėjai,

B.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Pagrindinių teisių chartija) 24 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams“,

C.

kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį ir JT Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį svarbu užtikrinti visiems vaikams teisę „dalyvauti“, kad visais su jais susijusiais klausimais visuomet būtų atsižvelgiama į jų patirtį ir nuomonę, kurios vertinamos atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir protinį vystymąsi; kadangi ta teisė yra absoliuti ir negali būti ribojama ir kadangi reikia surasti bendravimo su visais vaikais, netgi tais, kurie reiškia savo nuomonę suaugusiems sunkiai suprantama kalba, pvz., labai maži vaikai, neįgalūs vaikai bei kita kalba kalbantys vaikai, būdų,

D.

kadangi labai svarbu vaikų teises įtraukti į visas su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias ES politikos sritis ir jas ginti (šį aspektą suaktualinti),

E.

kadangi tėvų skurdas ir socialinė atskirtis sudaro dideles kliūtis vaikams naudotis savo teisėmis ir kadangi yra daug kitų veiksnių, neleidžiančių vaikams naudotis savo teisėmis, kaip antai tėvai, kurie blogai atlieka savo pareigas vaikams, būtinybė, kad vaikams teisiniuose reikaluose atstovautų suaugę asmenys, arba tai, kad teisė į sveikatos priežiūrą gali būti realizuota tik pritarus asmeniui, kuriam suteikta vaiko globa,

F.

kadangi suaugusieji turėtų sudaryti palankias sąlygas vaikams pasisakyti, kad jie galėtų išsakyti savo nuomonę ir kad juos išklausytų; kadangi suaugusieji turėtų remti vaikų taikos ir draugystės pareiškimus ir skatinti juos bendrauti su kitais vaikais; kadangi laikas yra svarbus veiksnys kuriant palankias sąlygas atviram požiūriui ir sudarant vaikams galimybes pasisakyti ne tik specialių renginių metu, ir kadangi finansuojant viešąsias programas reikėtų į tai atsižvelgti,

G.

kadangi vaiko teisių pažeidimai, smurtas prieš vaikus ir prekyba vaikais neteisėto įvaikinimo, prostitucijos, neteisėto darbo, priverstinių vedybų, išmaldos prašymo gatvėje tikslais ar bet kuriais kitais tikslais vis dar yra problema ES,

H.

kadangi vis daugiau vaikų serga chroniškomis ligomis, pvz., neurodermatitu, alergija, kvėpavimo ligomis ir triukšmo sukeltais susirgimais,

I.

kadangi vaikų teisės į sveiką aplinką yra įtvirtintos JT Vaiko teisių konvencijoje,

J.

kadangi šeima yra palanki aplinka vaiko teisių apsaugai, jo asmenybės sveikam vystymuisi, jo gebėjimų ugdymui, žinių, reikalingų norint pasinaudoti savo teisėmis, įgijimui ir pareigų išmokimui, ir todėl reikėtų dėti visas pastangas siekiant remti šeimas ir nustatyti tinkamas viešosios politikos kryptis, bet kadangi visi vaikai, įskaitant našlaičius, benamius ir pabėgėlius, neturintys tokios aplinkos, pagal JT Vaiko teisių konvenciją, turėtų turėti galimybę gauti apsaugą, kuri užtikrintų jų saviraišką be jokios diskriminacijos,

K.

kadangi ES vaiko teisių strategija turėtų remtis JT Vaiko teisių konvencijos nustatytomis vertybėmis ir principais,

L.

kadangi turi būti pripažįstamos vaikų, kaip savarankiškų teisės subjektų, teisės, tačiau nepaisant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, mergaitės ir moterys dažnai tampa teisinės, socialinės ir ekonominės nelygybės aukomis, ir ši nelygybė neleidžia pasinaudoti jų pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, vienoda teise į mokslą, profesinį mokymą ir sveikatos apsaugą, saugų maistą ir švarų vandenį bei reprodukcinėmis paauglių teisėmis,

M.

kadangi pagrindinės teisės ir vertybės, įskaitant ir lyčių lygybę, turėtų būti esminė švietimo vaikystėje dalis ir kitų gyvenimo etapų pagrindas,

N.

kadangi lyčių aspekto integravimas turi būti taikomas nustatant visas politikos kryptis, susijusias su vaikais, kadangi lyčių lygybė prasideda nuo to, kad pripažįstamos vyriškos ir moteriškos lyties vaikų vienodos teisės nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų,

O.

kadangi imigrančių moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimai, tai yra vadinamieji garbės nusikaltimai, priverstinės vedybos, genitalijų žalojimas ar kiti pažeidimai, negali būti pateisinami jokiais kultūriniais ar religiniais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojami,

P.

atsižvelgdamas į tai, kad Europoje vaikai ankstyvame amžiuje susiduria su siaubo, pornografijos ir smurto apraiškomis žiniasklaidoje, o tai gali turėti didžiulių psichologinių ir socialinių padarinių, pvz., kelti vaikui nerimą ir depresiją, problemų mokykloje ir padidėjusį agresyvumą,

1.

džiaugiasi Komisijos iniciatyva, kuria gana aiškiai įvardijama, kad visos pagrindinių žmogaus teisių konvencijos vienodai taikomos ir vaikams, ir suaugusiems, kaip ir kelios papildomos teisės, įskaitant teises, įtvirtintas JT Vaiko teisių konvencijoje, kuri buvo parengta ypač atkreipiant dėmesį į ypatingą vaikų ir jaunimo padėtį;

2.

pritaria TVK 2007 m. spalio 19 d. sprendimui įtraukti vaiko teises į ES Lisabonos sutartį kaip vieną iš ES tikslų ir taip numatyti naują vaiko teisių teisinį režimą;

3.

pritaria Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato rengiamam veiksmų planui vaikų klausimais, kuris bus parengtas pagal patvirtintas ES vaiko teisių strategijos gaires ir laikantis pagal šią strategiją prisiimtų įsipareigojimų;

4.

konstatuoja, kad vis daugiau ES valdomų sričių daro tiesioginę arba netiesioginę įtaką vaiko teisėms ir prašo Komisiją į poveikio įvertinimą, numatytą 2005 m. balandžio 27 d. komunikate „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos teisės aktų pasiūlymuose. Nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“(COM(2005)0172) įtraukti skyrių, skirtą vaiko teisių nagrinėjimui teisiniu atžvilgiu;

5.

prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama vaikų teisėms skirti specialią biudžeto eilutę, pagal kurią būtų galima finansuoti pirmiau minėto Komisijos komunikato „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“įgyvendinimą ir tokius vaikams skirtus projektus, kaip Europos greitojo įspėjimo sistema vaikų grobimo atvejais, ir koordinavimo įstaigą, sudarytą iš valstybių narių centrinių valdžios institucijų atstovų, kuriems suteikti įgaliojimai mažinti vaikų grobimo atvejų skaičių; pagal šią biudžeto eilutę taip pat turėtų būti skiriama subsidijų šioje srityje veikiantiems NVO tinklams siekiant užtikrinti vaikų dalyvavimą komunikato ir minėtų projektų įgyvendinimo procese;

6.

ragina sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą, paremtą finansinėmis priemonėmis, ir teikti metinius pranešimus, siekiant užtikrinti pirmiau minėtame Komisijos komunikate „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ ir rengiamoje vaiko teisių strategijoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą;

7.

primena, kad norint užtikrinti būsimos strategijos sėkmę reikalingas ilgalaikis dėmesys šioms problemoms ir ilgalaikės priemonės, didesnis ir veiksmingas stebėjimas, kaip įgyvendinamos vaikų teisės, sukuriant tai atspindinčius rodiklius ir įtraukiant nevyriausybines organizacijas, tėvų bei mokytojų asociacijas, ir veiksmų derinimas su nacionalinėmis bei tarptautinėmis vaikų teisių iniciatyvomis ir politika;

8.

ragina Komisiją nuo 2008 m. kas dvejus metus rengti išsamų pranešimą apie Europos Sąjungos vaikus ir jaunimą;

9.

džiaugiasi Komisijos planu įvesti ES mastu pagalbos vaikams telefono liniją ir pažymi, kad ši paslauga turi būti nemokama ir teikiama visą parą; ragina valstybes nares informacinėmis priemonėmis informuoti vaikus apie galimybę pasinaudoti šia paslauga;

10.

susidomėjęs laukia Komisijos pranešimo dėl pirmiau minėto 2003 m. pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimo valstybėse narėse;

11.

prašo, kad vaiko teisių apsauga, nustatyta JT Vaiko teisių konvencijoje, būtų įtraukta kaip vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Agentūra) daugiametės veiklos prioritetų ir kad ši Agentūra artimiausiu metu įsteigtų bendradarbiavimo su šioje srityje dirbančiomis tarptautinėmis institucijomis, visų pirma su vaikų teisių ombudsmenais, ir NVO tinklą, siekdama visapusiškai pasinaudoti jų patirtimi ir turima informacija;

12.

prašo Komisijos, Agentūros ir valstybių narių bendradarbiauti su atitinkamomis JT agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimų centrais siekiant patobulinti palyginamų statistinių duomenų apie vaikų padėtį ES rinkimą, esant reikalui, išplečiant Eurostato įgaliojimus, siekiant nustatyti ir įvesti kuo daugiau rodiklių, konkrečiai susijusių su vaikais, pvz., vaikų skurdo ir socialinės atskirties rodiklius; turi būti užtikrintas vaikų dalyvavimas renkant duomenis;

13.

prašo Komisiją rinkti pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis apie visas diskriminacijos ir smurto prieš vaikus formas, įtraukti moterų ir vyrų lygybės aspektą į visas politikos sritis bei visas savo būsimos strategijos priemones, įskaitant ir Vaiko teisių forumo veiklą, ir užtikrinti šių politinių priemonių įgyvendinimą ir įvertinimą, pavyzdžiui, sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

14.

ragina įtraukti vaikų teises į ES išorės politiką ir veiksmus, įskaitant Europos kaimynystės politiką, strateginę partnerystę su Rusija, kaip tai numatyta rengiamame Komisijos tarnybų darbo dokumente dėl Europos Sąjungos veiksmų plano dėl vaikų teisių išorės santykiuose, ir į plėtros procesą, pripažįstant, kad šios politikos sritys – tai galingi įrankiai, suteikiantys galimybes remti vaikų teises; ragina Komisiją pagal šias galimybes suformuluoti konkrečius Bendrijos ir valstybių narių išorės darbo tikslus;

15.

ragina Komisiją parengti pranešimą dėl galimybės į visus Europos bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytus tarptautinius susitarimus įtraukti atskirą teisiškai privalomą pagarbos vaikų teisėms sąlygą, kaip nustatyta tarptautiniu mastu;

16.

ragina Komisija padvigubinti pastangas siekiant padėti besivystančioms šalims perkelti JT Vaiko teisių konvencijos nuostatas ir fakultatyvius protokolus į jų nacionalinę teisę;

17.

prašo, kad būtų numatyta, jog ES pasirašys JT Vaiko teisių konvenciją ir jos du fakultatyvius protokolus, taip pat Europos Tarybos konvencijas, susijusias su vaiko teisėmis, įskaitant EŽTK, ir konvencijas vaiko teisių įgyvendinimo, įvaikinimo, seksualinės vergovės ir seksualinio išnaudojimo klausimais, ir ragina Tarybą priimti principinę poziciją ir sudaryti sąlygas ES ateityje dalyvauti derybose dėl vaiko teisių konvencijų;

18.

pažymi, kad bet kuri vaiko teisių apsaugos strategija turi būti grindžiama JT Vaiko teisių konvencijos vertybėmis ir keturiais pagrindiniais principais: apsauga nuo visų diskriminacijos formų; pirminis rūpestis – kas geriausia vaiko interesams; teisė gyventi ir vystytis; teisė pareikšti savo nuomonę ir kad į ją būtų atsižvelgta sprendžiant vaiką paveiksiantį klausimą ar atliekant tokią procedūrą;

19.

apgailestauja, kad ne visos valstybės narės yra įsteigusios vaikų teisių ombudsmeno instituciją, kurią įkurti ragina JT Vaiko teisių komitetas, siekdamas, kad būtų puoselėjamos vaikų teisės ir toliau įgyvendinama JT Vaiko teisių konvencija, ir ragina minėtas valstybes nares kuo greičiau tai padaryti; mano, kad ES turėtų skirti lėšų Europos vaikų ombudsmenų tinklui (EVOT) remti siekiant, kad EVOT padėtų greičiau visos ES lygmeniu spręsti su vaiko teisėmis susijusius klausimus;

20.

pažymi, kad nacionalinės valdžios institucijos skirtingai interpretuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikymą (7), ragina Komisiją, siekiant išaiškinti ir palengvinti to reglamento taikymą, parengti gaires ir pateikti pažangiosios patirties pavyzdžių;

21.

pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės ir šalys kandidatės visapusiškai įgyvendintų esamus tarptautinius įsipareigojimus, ypač prisiimtus pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje yra specialios nuostatos dėl neįgalių vaikų, bei pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl vaikų darbo;

22.

ragina valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, tai padaryti; ragina įvairias Europos Sąjungos institucijas siekti, kad trečiosios šalys ratifikuotų pagrindines tarptautines vaikų apsaugos priemones, ypač galinčias pagerinti imigrantų vaikų padėtį;

23.

reikalauja, kad ES, vykdydama švietėjišką veiklą ir konsultacijas, aktyviai dalyvautų didinant informuotumą apie JT Vaiko teisių konvenciją ir skleistų šias žinias ES ir už jos ribų;

24.

primena valstybėms narėms būtinybę laikytis jų europinių ir tarptautinių įsipareigojimų vaiko teisių apsaugos srityje;

25.

ragina valstybes nares pradėti vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas su šalimis, nepriklausančiomis ES, ypač su šalimis Artimuosiuose Rytuose bei besivystančiomis šalimis, ir plėsti bei stiprinti vaiko teises ypatingą dėmesį kreipiant į teisę gauti išsilavinimą bei lyčių lygybės aspektą;

26.

pabrėžia būtinybę diferencijuotai vertinti vaikų poreikius, o geras tokio diferencijavimo pavyzdys yra UNICEF INNOCENTI tyrimų centro parengtas pranešimas Report Card 7, kuriame pateikti šeši vaiko gerovės matai, įskaitant materialinę gerovę, sveikatą ir saugumą, gerovę švietimo įstaigose, santykius šeimoje ir su bendraamžiais, elgesio modelius ir pavojus bei subjektyviąją gerovę;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, siekiant užtikrinti protiškai neįgalių vaikų teises, ypač jų teisę į laisvę, mokslą ir teisę kreiptis į teismą, ir apsaugoti juos nuo kankinimo ir žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio su jais;

28.

ragina visas valstybes nares užtikrinti vaikams veiksmingą ir nepriklausomą atstovavimą visuose su jais susijusiuose teisminiuose arba sąlyginai teisminiuose procesuose, ir kad vaikams būtų paskirtas teisėtas globėjas, jei nėra atsakingo, kompetentingo ir tinkamo suaugusio šeimos nario, galinčio atlikti šias pareigas;

29.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog didžioji dauguma vaikų, ypač mažamečių, auga šeimose, vaiko teisių strategijoje turi būti nuostatos dėl šeimų gerovės skatinimo;

30.

ragina Komisiją parengti politikos veiksmus ir įgyvendinti visapusiškas, visa apimančias priemones, skirtas vaikų teisių apsaugai, kad būtų galima pasiekti visuotinį teisingumą ir vaikų lygias galimybes;

31.

siūlo, kad ES sąvoką „vaikai pavojuje“ apibrėžtų taip, kad būtų įvardyti visi vaikai, kenčiantys dėl socialinės padėties, keliančios grėsmę jų protinei arba fizinei sveikatai ir (arba) pavojų jiems tapti nusikaltimų dalyviais ir aukomis;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių (organizuoti informacines kampanijas, keitimąsi pažangiausia patirtimi ir kt.), siekiant užkirsti kelią reiškiniui „vaikai pavojuje“, įskaitant nepilnamečių nusikalstamumą;

33.

primena, kad teisė į mokslą ir mokymąsi yra viena iš pagrindinių socialinių teisių, ir ragina visas valstybes nares ir šalis kandidates šią teisę užtikrinti, nepriklausomai nuo to, kokia vaiko arba jo tėvų socialinė padėtis ar tautybė, fizinė būklė ar teisinė padėtis;

34.

ragina, kad būsimoje ES vaiko teisių strategijoje būtų numatytos smurto lyties pagrindu prevencijos priemonės, kurios, be kita ko, apimtų sąmoningumo didinimo kampanijas, skirtas mergaitėms ir berniukams, mokytojams, tėvams ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurios atkreiptų jų dėmesį į vyrų ir moterų lygybę, siekiant sudaryti sąlygas mergaičių emancipacijos ugdymui, lygių galimybių užtikrinimui ir geresnei jų teisių apsaugai; kviečia skatinti berniukus ir vyrus aktyviai dalyvauti įgyvendinant minėtas prevencijos priemones; ragina Komisiją vykdyti savo paramos vystymuisi politiką ir sudaryti prekybos susitarimus remiantis teisės aktais, kurie užtikrintų vyrų ir moterų lygybę ir panaikintų bet kokį smurtą prieš moteris ir vaikus;

35.

ragina Komisiją savo santykiuose su trečiosiomis šalimis skatinti jas ratifikuoti tarptautines sutartis dėl moterų diskriminacijos panaikinimo ir remti moterų dalyvavimą ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime, tuo padidinant jų vaikų gerovę;

36.

džiaugiasi, kad Komisija įsteigė Forumą, kuriame dalyvauja valstybių narių, Parlamento ir Komisijos, nevyriausybinių organizacijų, vaiko teisių srityje dirbančių nacionalinių ir tarptautinių organizacijų atstovai ir patys vaikai; mano, kad vaikų dalyvavimas turėtų būti laikomas vienu iš pagrindinių Forumo tikslų, ragina Komisiją užtikrinti vaikų ir valstybių narių vaikų teisių ombudsmenų, taip pat tėvų ir šeimos asociacijų dalyvavimą;

37.

džiaugiasi, kad Komisija sukūrė tarpžinybinę vaiko teisių grupę ir skyrė vaiko teisių koordinatorių, ir ragina, kad, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų ir veikiant išvien su Komisijos tarpžinybine grupe, ir Parlamente būtų sukurtas koordinavimo padalinys, kuris suvienytų ir racionalizuotų visas Parlamento iniciatyvas, susijusias su vaikų teisėmis; mano, kad šios organizacijos turėtų sukurti keitimosi informacija ir pažangiąja patirtimi tinklą, atsižvelgdamos į kai kurių valstybių narių įgyvendinamus nacionalinius strateginius planus vaikų klausimais; ragina šias įstaigas užmegzti tiesioginį ryšį su vaikų ir jaunimo organizacijomis siekiant plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir užtikrinti prasmingą ir veiksmingą vaikų dalyvavimą kiekviename su jais susijusio sprendimo priėmimo procese;

38.

primena, kad vaikai ir jaunuoliai, nepriklausomai nuo amžiaus, turi teisę reikšti savo nuomonę; mano, kad mergaitės ir berniukai turi teisę pasisakyti ir kad ši teisė turi būti garantuojama kuriant ES vaiko teisių strategiją, įskaitant mergaičių ir berniukų proporcingą dalyvavimą;

39.

pripažįsta, kad aktyvus dalyvavimas yra glaudžiai susijęs su informacija; teigiamai vertina pasiūlymą sukurti komunikacijos ir informacijos strategiją, pagal kurią apie ES priemones bus skelbiama vaikams suprantamu ir visiems prieinamu būdu;

40.

susidomėjęs laukia, kol Komisija 2008 m. paskelbs savo tyrimą, kuriame įvertins su vaiko teisėmis susijusių taikomų ES veiksmų poveikį, ir konsultacinį dokumentą, kuriame apibrėš būsimų ES veiksmų vaiko teisių srityje svarbiausius prioritetus siekiant patvirtinti Baltąją knygą; ragina Komisiją atsižvelgti į organizacijų Save the Children ir Plan International 2007 m. pradžioje vykdytų pirmiau minėtų konsultacijų su maždaug tūkstančiu vaikų rezultatus, kurie atskleidė, jog prioritetinėmis sritimis jie laiko patiriamą prieš juos nukreiptą prievartą, diskriminaciją, socialinę atskirtį ir rasizmą, narkotikų, alkoholio ir rūkymo padarinius, prostituciją ir prekybą žmonėmis bei aplinkos apsaugą; mano, kad ne tik šios konkrečios prioritetinės sritys, bet ir vaiko teisė dalyvauti ir daryti įtaką turi būti išsamus strategijos tikslas; todėl ragina Komisiją plėtoti procesą, kurio metu visos susijusios šalys, įskaitant vaikus, galėtų dalyvauti konsultacijose siekiant sukurti ES vaiko teisių strategiją;

41.

mano, kad labai svarbu vaikams skleisti informaciją apie vaiko teises jiems suprantamu būdu ir naudojant tinkamas priemones; ragina Komisiją:

42.

tvirtina, kad bet kokios formos smurtas prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, įskaitant namus, yra nepateisinamas ir turi būti smerkiamas, todėl ragina parengti Bendrijos teisės aktus, kuriuose būtų draudžiamas bet kokios formos smurtas, seksualinis išnaudojimas, žeminančios bausmės ir žalingos tradicijos; smerkia visų formų smurtą prieš vaikus, įskaitant fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, tokį kaip kankinimai, vaikų prievartavimas ir jų išnaudojimas, ėmimas įkaitais, prekyba vaikais ir jų organais, smurtas šeimoje, vaikų pornografija, vaikų prostitucija, pedofilija arba žalingos tradicijos, pavyzdžiui, moterų genitalijų žalojimas, priverstinės vedybos ir vadinamieji garbės nusikaltimai;

43.

primena pirmiau minėtame JT Generalinio Sekretoriaus tyrime apie smurtą prieš vaikus, kuriame numatoma, kaip užkirsti kelią visokių formų smurtui prieš vaikus ir spręsti su tuo susijusius klausimus, pateiktas rekomendacijas; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti prevencinei politikai ir stiprinti socialines paslaugas, ypač atsižvelgiant į šeimų tarpininkavimo paslaugas, tobulinti nukentėjusiųjų nuo smurto paramos priemones, užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai atsakytų už savo veiksmus, ir skatinti duomenų apie šią nematomą problemą rinkimą bei analizavimą; ragina skatinti su vaikais ir vaikams dirbančių profesinių grupių sąmoningumo didinimą, informavimo ir švietimo kampanijas ir gebėjimų ugdymo veiklą laikantis pagrindinių politikos, susijusios su smurto prieš vaikus prevencija, krypčių;

44.

ragina valstybes nares arba nustatyti specialias teisines nuostatas dėl moterų genitalijų žalojimo, arba priimti įstatymus, pagal kuriuos bet kuris asmuo, žalojęs genitalijas, galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

45.

ragina valstybes nares imtis priemonių prieš nusikaltimus dėl garbės, nepriklausomai nuo jų motyvų (dėl homoseksualumo, religijos ar lyties), primestas vedybas ar vedybas su nepilnamečiais;

46.

ragina valstybes nares didinti praktikuojančių gydytojų sąmoningumą apie tradicines žalingas praktikas ir užtikrinti, kad už nusikaltimus būtų sistemingai baudžiama pagal galiojančius įstatymus ir kad ypač didelis dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms, įskaitant mergaites ir moteris imigrantes, etninėms mažumoms priklausančias mergaites ir moteris bei neįgaliąsias;

47.

ragina valstybes nares nustatyti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai privalomai registruotų visus moterų genitalijų žalojimo atvejus ir taip pat registruotų atvejus, kai įtariama, jog gali būti žalojamos moterų genitalijos;

48.

ragina valstybes nares pasisakyti prieš tradicijomis grįstą smurtą prieš moteris, pasmerkti visus šeimų sukeltus imigrančių mergaičių žmogaus teisių pažeidimus ir patikrinti, pagal kokius įstatymus galima patraukti atsakomybėn už tai atsakingus šeimos narius, ypač vadinamųjų garbės nusikaltimų atveju;

49.

laikosi nuomonės, kad, jei ankstyvuoju etapu norima nustatyti smurtą prieš vaikus ir jų išnaudojimą ir kovoti su šiuo reiškiniu, reikia įvesti reikalavimą pildyti protokolus, skirtus tokiems atvejams registruoti ir su jais kovoti, taip pat apmokyti medicinos ir sveikatos priežiūros personalą, atsakingą už vaikų fizinę ir protinę sveikatą;

50.

pritaria JT Generalinio Sekretoriaus specialaus įgaliotinio smurto prieš vaikus panaikinimo klausimais skyrimui, suteikiant jam įgaliojimus ir išteklius, reikalingus visuotinių įsipareigojimų nutraukti smurtą prieš vaikus įgyvendinimui užtikrinti;

51.

pabrėžia, kad turėtų būti sukurta seksualinį išnaudojimą ir smurtavimą prieš vaikus reglamentuojanti teisinė sistema ir kad turėtų būti stiprinamas valstybių narių, Europolo, Eurojusto ir visų kompetentingų tarptautinių organų bendradarbiavimas;

52.

ragina valstybes nares skirti lėšų švietimo ir žiniasklaidos kampanijoms, skirtoms tėvams ir specialistams bei užtikrinti vaikams priimtinų teisinių, medicinos ir psichologinių paslaugų teikimą ir stiprinti teismų ir policijos bendradarbiavimą tarp valstybių narių, Europolo ir Eurojusto;

53.

prašo visų institucijų ir valstybių narių stoti į kovą su vaikų seksualiniu išnaudojimu , vaikų prekyba, pedofilija, vaikų seksualiniu išnaudojimu internete, vaikų prostitucija ir sekso turizmu, nukreiptu prieš vaikus, imtis visų reikalingų priemonių, siekiant užbaigti nacionalinės teisėkūros derinimą, vadovaujantis bendrais būtiniausiais principais, nustatytais pirmiau minėtame Pamatiniame sprendime 2004/68/TVR, ir taip pat kituose teisės aktuose, kuriuose numatomas visų suinteresuotų valstybinių ir privačių veikėjų dalyvavimas, kaip nurodyta pirmiau minėtame Komisijos komunikate „Bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme“;

54.

tvirtina, kad kalbant apie baudžiamąsias sankcijas seksualinis vaikų išnaudojimas turėtų būti prilyginamas išžaginimo nusikaltimui; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į sunkinančias aplinkybes, kai seksualinio išnaudojimo ar priekabiavimo auka yra vaikas;

55.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę parengti lyčių požiūriu neutralius teisės aktus, kai kalbama seksualinę prievartą ir taip pat apsvarstyti galimybę paskelbti nusikaltimu seksualinių paslaugų iš vaiko (t. y. iš nepilnamečio) pirkimą pagal JT Generalinės Asamblėjos 2000 m. gegužės 25 d. priimtą Vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos 1 straipsnį; pabrėžia, kad visuomenės informavimas yra itin svarbus kovojant su vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos paklausa ir ją mažinant;

56.

primena savo 2006 m. lapkričio 16 d. rekomendaciją Tarybai dėl kovos su prekyba žmonėmis – integruoto požiūrio ir pasiūlymų dėl veiksmų plano (8), kurios E konstatuojamojoje dalyje raginama nustatyti tikslą per kitus dešimt metų per pusę sumažinti prekybos žmonėmis aukų skaičių, nors pagrindinis uždavinys būtų nedelsiant visiškai panaikinti tokios rūšies nusikalstamumą;

57.

ragina valstybes nares imtis veiksmingų teisinių bei kitokių priemonių, taip pat rinkti pagal amžių ir lytį suskirstytus duomenis, užkirsti kelią jų teritorijose pasitaikantiems smurto privačioje ir viešojoje srityse atvejams;

58.

taip pat ragina Komisiją remti greitą JT Vaiko teisių konvencijos minėto fakultatyvaus protokolo ir fakultatyvaus protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ratifikavimą;

59.

ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti visapusišką prekybos žmonėmis aukų apsaugą ir paramą joms, skiriant ypatingą dėmesį siekiant rasti tinkamą, ilgalaikį sprendimą prekybos vaikais aukų atveju;

60.

prašo visų institucijų ir valstybių narių stoti į kovą su prekyba vaikais, visų formų išnaudojimu, įskaitant darbą (pvz., vaikų darbą (9), priverstinį darbą, buitinę vergovę, vergiją, darbą už skolas ir išmaldos prašymą), priverstines vedybas, nelegalų įvaikinimą ir neteisėtą veiklą (pvz., prekybą narkotikais, vagiliavimą), seksualinį išnaudojimą, prostituciją ir kt.;

61.

ragina Komisiją nedelsiant įvertinti nacionalines įgyvendinimo priemones, priimtas pagal pamatinį sprendimą 2004/68/TVR, siekiant nedelsiant pasiūlyti nacionalinių nuostatų, prieštaraujančių šiam sprendimui, pakeitimus, ir remia Komisijos, kuri drauge su didžiausiomis įmonėmis, išduodančiomis kreditines korteles, vertina technines galimybes iš mokėjimo internetu sistemos pašalinti tinklavietes, kuriose vyksta elektroninė prekyba vaikų pornografine medžiaga, arba taikyti kitus apribojimus, pastangas; taip pat ragina kitus ekonomikos subjektus, pvz., bankus, valiutos keityklas, interneto paslaugų teikėjus ir paieškos sistemų operatorius aktyviai dalyvauti kovoje su vaikų pornografija ir kitų formų vaikų komerciniu išnaudojimu; atsižvelgdamas 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (10), ragina Tarybą ir Komisiją uždrausti vaikų pornografiją ir smurtą prieš vaikus visoje garso ir vaizdo žiniasklaidoje; mano, kad vienas iš Komisijos esminių prioritetų turėtų būti valstybių veiksmų prieš nelegalius vaikų pornografijos interneto puslapius stiprinimas ir viešosios valdžios institucijų bei privataus sektoriaus subjektų bendradarbiavimo gerinimas siekiant įsipareigojimo uždaryti nelegalias tinklavietes;

62.

atkreipia dėmesį į vaikų ir nepilnamečių išnaudojimą mados, muzikos, kinematografijos ir sporto srityse;

63.

siekdamas užtikrinti vaikų teisių apsaugą ragina sukurti adekvačią, veiksmingą ir proporcingą reguliavimo sistemą ir tartis su tiekėjais, žiniasklaida, t. y. valstybiniais ir privačiais televizijos kanalais, reklamos kūrėjais, spauda, vaizdo žaidimų, mobilaus ryšio operatoriaus ir interneto paslaugų įmonėmis, ir pramonės atstovais, konkrečiai siekiant uždrausti žalingo vaizdo ir turinio perdavimą (įskaitant elektroninio priekabiavimo reiškinį) ir prekybą smurtą vaizduojančiais vaizdo žaidimais, kurie, skatindami smurtą ir priešingos lyties niekinimą, gali kenkti vaiko psichofiziniam vystymuisi; be to, nerimaudamas pažymi, kad vis didesnė darosi keitimosi pornografinio pobūdžio arba susijusiomis su vaikų išnaudojimu MMS vaizdo žinutėmis problema; pareiškia remiantis „Saugesnis internetas plius“ programą, susijusią su operatyvinių ir techninių priemonių įgyvendinimu siekiant saugesnio interneto naudojimo, ypač vaikų apsaugojimo prasme; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina valstybes nares ir interneto paslaugų teikėjus bendradarbiauti su paieškos sistemų įmonėmis ir policija tam, kad būtų įdiegtos blokuojančios technologijos, kurios neleistų interneto vartotojams naudotis nelegaliomis svetainėmis, kuriose skelbiama su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusi informacija, ir užkirstų kelią visuomenei naudotis vaikų seksualinį išnaudojimą vaizduojančia medžiaga;

64.

džiaugiasi, kad pradedama įgyvendinti Europos sistema, skirta paauglių ir vaikų saugesniam mobiliųjų telefonų naudojimui, kuri buvo patvirtinta kaip pagrindinių šio sektoriaus bendrovių ES savireguliavimo kodeksas, po kurio turėtų būti patvirtinami atitinkami nacionaliniai savireguliavimo kodeksai; pabrėžia, kad ši sistema – tai pirmasis svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo specifinių pavojų, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu, tačiau itin svarbu, jog Komisija nuolat stebėtų ir analizuotų šios sistemos įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, siekdama įvertinti jos rezultatus ir ištirti poreikį patvirtinti Bendrijos įstatymų leidybos iniciatyvą;

65.

pritaria tam, kad ES kuriama bendra garso ir vaizdo turinio, bei vaizdo žaidimų pardavimą ir platinimą reguliuojanti klasifikavimo bei ženklinimo sistema, siekiant kad Europos standartas taptų pavyzdžiu šalyse, kurios nepriklauso ES;

66.

primena, kad dabartinėje Europos sistemoje neseniai buvo įvestas specialus interneto žaidimų ženklinimas, suklasifikuojant pagal amžių kompiuterinius ir vaizdo žaidimus (PEGI); laikosi nuomonės, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti ir daugiau remti tokią savireguliavimo sistemą žaidimų ženklinimo srityje, siekdamos geriau apsaugoti nepilnamečius nuo netinkamo turinio ir informuoti jų tėvus apie galimą su žaidimais susijusį pavojų bei atkreipti jų dėmesį į naudingus pavyzdžius;

67.

ragina valstybes nares griežtinti televizijos programų, kurios rodomos tuomet, kai televizorių žiūri daugiausia vaikiško amžiaus žiūrovų, turinio kontrolę ir skatinti tėvų atliekamą priežiūrą, suteikiant tinkamą bei vienodą informaciją apie televizijos programas; pabrėžia, kad informacinės technologijos vaikams suteikia vis daugiau galimybių bet kuriuo metu žiūrėti televizijos programas naudojantis kompiuteriu, turinčiu interneto ryšį; pažymi, kad reikia iš naujo svarstyti neribojamą žiniasklaidos teisę būti prieinama vaikams ir vaiko teisę naudotis žiniasklaida be apribojimų;

68.

pažymi, kad visose valstybėse narėse grėsmingai išaugo nepilnamečių nusikalstamumo reiškinys, apimantis nepilnamečius nusikaltėlius ir daugeliu atvejų – aukas; tai padėtis, kuriai būtinas integruotas požiūris ne tik nacionaliniu, bet ir Bendrijos lygmenimis; todėl rekomenduoja neatidėliotinai atlikti autoritetingą problemos tyrimą ir po to parengti integruotą pagrindų programą Bendrijos lygiu, kurioje visos priemonės būtų grupuojamos pagal tris gaires: prevencinės priemonės, nepilnamečių nusikaltėlių socialinės integracijos priemonės ir teisminio bei neteisminio įsikišimo priemonės;

69.

pabrėžia, kad vykdant Europos kultūros ir žiniasklaidos programas būtina skatinti ugdyti vaikų kultūrą, ir ragina Tarybą bei Komisiją pagal vaikams pritaikytus novatoriškus projektus skatinti domėjimąsi Europos kultūra ir kalbomis bei pakankamai anksti skatinti vaikų norą mokytis; tuo pat metu pabrėžia žiniasklaidos raštingumo vaidmenį skatinant labiau informuotą įvairių žiniasklaidos priemonių naudojimą ir pedagoginio turinio įtraukimą;

70.

prašo valstybių narių ir Komisijos į jos būsimą strategiją įtraukti išsamų jaunuolių nusikalstamumo ir priekabiavimo mokyklose ir kitokio žalingo elgesio bei konkrečios jaunimo gaujų problemos prevencijos planą, kurį įgyvendinant dalyvautų visų pirma šeimos ir mokyklos, paramą šeimoms užtikrinančios socialinės tarnybos, sporto ir jaunimo centrai, pats jaunimas, siekiant suteikti galimybių ir skatinti jo aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime; rekomenduoja valstybėms narėms keistis savo pažangiąja patirtimi;

71.

ragina sukurti saugius, plačiai išreklamuotus, konfidencialius ir prieinamus mechanizmus, kuriais naudodamiesi vaikai, jų atstovai ir kiti asmenys galėtų pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus visi vaikai ir jais besirūpinantys asmenys bei teisingumo institucijos turėtų žinoti apie apskundimo mechanizmus;

72.

pageidauja, kad valstybės narės sukurtų teistumo už nusikaltimus prieš vaikus informacijos sistemą, leidžiančią užkirsti kelią asmenims, teistiems už lytinius nusikaltimus ir laikomiems negebančiais dirbti su vaikais, gauti tam tikrą darbą, kuriame yra tiesiogiai susiduriama su vaikais, visoje Europos Sąjungoje, kaip numatyta 2006 m. birželio 1 d. Parlamento pozicijoje dėl Belgijos Karalystės iniciatyvos, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje (11); mano, kad reikia įvesti priemones nusikaltimų pasikartojimo prevencijai užtikrinti, kai, pvz., asmuo, teistas už lytinius nusikaltimus prieš vaikus, vyksta į užsienį; šiuo požiūriu džiaugiasi Tarybos pasiekta pažanga valstybių narių keitimosi informacija apie teistumą baudžiamosios teisės srityje ir pageidauja, kad Taryba per europinį tinklą skubiai sukurtų nacionalinių teismų registrų tarpusavio sąsają;

73.

ragina imtis priemonių kovojant su prekyba narkotikais ir alkoholiu bei jų vartojimu mokymo įstaigose ir netoli jų ir suteikti vaikams informacijos apie jų keliamą grėsmę;

74.

reikalauja, kad valstybės narės bendrai apibrėžtų, ką galima laikyti smurtavimu prieš vaiką, nes jų įstatymai, pvz., dėl sutikimo amžiaus, yra skirtingi;

75.

prašo, kad būtų užtikrinama veiksminga vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo sekso turizmą, į kurį įtraukiami vaikai, laikant nusikaltimu visose valstybėse narėse ir jam būtų taikant eksteritorinius baudžiamuosius įstatymus; ragina, kad visiems Sąjungos piliečiams, kurie nusikalsta trečiojoje šalyje, būtų taikomi tie patys visoje ES galiojantys eksteritoriniai baudžiamieji įstatymai, atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvų protokolą dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos;

76.

ragina įgalioti Europolą bendradarbiauti su valstybių narių ir šalių, kurioms būdingas šio tipo turizmas, policijos pajėgomis ir atlikti tyrimus, siekiant nustatyti už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis, todėl ragina įsteigti Europos ryšių palaikymo pareigūnų postus; iš išnaudotojų išlaisvintoms seksualinio išnaudojimo aukoms ragina taikyti tinkamas reabilitavimo ir socialinės integracijos priemones; taip pat ragina teikti išsamesnę informaciją apie vaikų sekso turizmą valstybėse narėse;

77.

ragina valstybes nares sukurti teisinę bazę, kuri leistų bausti už sekso turizmą, į kurį įtraukiami vaikai, ir ragina valstybes nares ir Komisiją išnagrinėti galimybę priimti bendrą ES strategiją kovai su vaikų sekso turizmu ir pasirašyti bei remti elgesio kodeksus, kurių turėtų laikytis viešbučių ir turizmo verslo atstovai, pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 21 d. Kovos su vaikų prostitucija, išnaudojimu ir prekyba (angl. ECPAT) (12) kodeksą dėl seksualinio vaikų išnaudojimo kelionėse ir turizmo srityje;

78.

pabrėžia tą faktą, kad didelė dalis prekybos vaikais, kurios tikslas – komercinis seksualinis išnaudojimas, pvz., prostitucija ir vaikų pornografija, taip pat priverstinės vedybos, aukų yra paauglės mergaitės, ir tai reiškia, kad prekyboje žmonėmis esminį vaidmenį atlieka lytis; taip pat pabrėžia, kad net tose grupėse, kurios siekia kontroliuoti ir sustabdyti prekybą žmonėmis, vis dar vyrauja tradicinis požiūris į skirtingų lyčių asmenų santykius ir tradicinės nuostatos dėl moterų ir mergaičių vaidmens;

79.

ragina visas valstybes nares laikyti vaikus, patyrusius smurtą namie, nusikaltimo aukomis;

80.

ragina valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio JT Kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu konvenciją, kurią 2000 m. JT priėmė Palerme, jį ratifikuoti ir imtis visų reikiamų priemonių siekiant suteikti prekybos vaikais aukoms apsaugą, be kitų dalykų, leidžiant prekybos žmonėmis aukoms pasilikti jų teritorijoje laikinai ar visam laikui;

81.

siūlo, kad būsimoje ES strategijoje ypač didelis dėmesys būtų skiriamas medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos teikimui vaikams, kurie yra aplaidumo, blogo elgesio, išnaudojimo ir tiesioginio ir (arba) netiesioginio smurto aukos, kad būtų atsižvelgiama į viršesnius vaiko interesus ir lyčių aspektą; primena, kad netiesioginio smurto įtakos vaikų gerovei ir smurto prevencijos aspektai turi būti įtraukti į Komisijos veiklą; pabrėžia, kad šios problemos dažnai yra susijusios su skurdu ir socialine šeimų atskirtimi, ir kad joms spręsti reikalinga nauja socialinė politika, kurioje didesnis dėmesys būtų skiriamas solidarumui;

82.

ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, koks vaidmuo tenka tiek seksualinio vaikų išnaudojimo, tiek kitų vaikų išnaudojimo formų paklausai; ragina tai ištyrus imtis priemonių šiai paklausai sumažinti, inter alia, rengiant į visuomenę orientuotas kampanijas; prekybą vaikais laiko organizuoto nusikaltimo forma ir todėl ragina valstybes nares imtis bendrų veiksmų kovojant su tokiais nusikaltimais; ragina valstybes nares teikti pirmenybę vaikų teisei į apsaugą;

83.

ragina visas valstybes nares pripažinti, kad mergaitės yra neproporcingai atstovaujamos tarp seksualiai išnaudojamų vaikų, todėl pastangomis kovoti prieš seksualinį vaikų išnaudojimą būtina įgyvendinti lyties aspektą;

84.

pripažįsta, kad lyčių santykiai tarp mergaičių ir berniukų ankstyvaisiais gyvenimo etapais tampa lyčių lygybės pagrindu vėlesniais gyvenimo etapais;

85.

prašo, kad, proporcingai atsižvelgiant į vaikų padarytų nusikaltimų sunkumą, jiems būtų nustatytos bausmės, pakeičiančios įkalinimą, pvz., jaunimo darbas bendruomenės labui, ir kad bet kokiu atveju būtų užtikrinamos jų būsimo pakartotinio socialinio ir profesinio prisitaikymo priemonės, atsižvelgiant į būtinybę vaikams nurodyti, kad jie turi ne tik teises, bet ir pareigas, ir užtikrinant, kad nusikaltę nepilnamečiai būtų kalinami tik labai ypatingais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau; taip pat ragina parengti švietimo priemones, skirtas socialinei ir profesinei reintegracijai užtikrinti; mano, kad pakartotinio švietimo priemonėmis turėtų būti siekiama, inter alia, suteikti priemonių ir žinių jauniems žmonėms, kaip elgtis jų gyvenime susiklosčius tam tikrai padėčiai, t. y. paaiškinti jų atsakomybę už pagarbą kitų teisėms ir visuomenės nustatytų įstatymų ir taisyklių laikymąsi; mano, kad siekiant, jog jauni žmonės virstų atsakingais asmenimis labai svarbu, kad jie dalyvautų ir turėtų teisę patys daryti poveikį savo padėčiai bei spręsti su jais susijusias problemas;

86.

pažymi, kad amžius, nuo kurio asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, šiuo metu nėra vienodas visose valstybėse narėse, ir prašo Komisijos parengti studiją apie valstybių narių požiūrio į amžių, nuo kurio galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, skirtumus, kaip jose elgiamasi su jaunaisiais nusikaltėliais ir apie veiksmingas nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos strategijas;

87.

pabrėžia poreikį parengti specialios kvalifikacijos teisininkus, praktikuojančius jaunimo teisingumo srityje (teisėjus, teisininkus, socialinius darbuotojus ir policijos pareigūnus);

88.

pageidauja, kad Europos žmogaus teisių teisme būtų įsteigtas specialus vaiko teisių padalinys;

89.

ragina valstybes nares įgyvendinti rimtas priemones visoms vaikų išnaudojimo formoms uždrausti, įskaitant išnaudojimą prostitucijos tikslais arba kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą arba paslaugas, vergiją arba vergijai ar vergovei analogišką praktiką, vaikų naudojimą išmaldos prašymui, neteisėtą veiklą, sportą ir su juo susijusią veiklą, neteisėtą įvaikinimą, priverstines vedybas ar bet kurių kitų formų išnaudojimą;

90.

prašo, kad būtų sprendžiama tarptautinio vaikų grobimo problema, kurios priežastimi dažnai būna tėvų konfliktai po išsiskyrimo arba skyrybų, visada pirmiausia atsižvelgiant į visas aplinkybes, labiausiai atitinkančias vaiko interesus;

91.

pabrėžia, kad JT vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje teigiama, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“; pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo aspektų civilinėje teisėje (Hagos konvencija) svarstymas parodė, kad vaiko interesai suprantami kaip greitas jo grąžinimas po to, kai jis buvo pagrobtas; tačiau vaiko interesai yra daugiau nei paprasčiausias greitas jo grąžinimas; tai, pvz., saugi tiesioginė fizinė aplinka, mylinti atmosfera, lanksti šeimos struktūra, galinti būti atrama, tėvų tinkamai modeliuojamas elgesys, auklėjimo ir priežiūros tęstinumas, taip pat padorios gyvenimo sąlygos; Hagos konvencijoje į šiuos kriterijus neatsižvelgiama; pavyzdžiui, joje neatsižvelgiama į tai, kas yra vaiką pagrobęs tėvas arba motina, ar tas atvės arba motina atsakingas vaiko atžvilgiu, kiek vaikui metų, kiek laiko vaikas jau praleido kitoje šalyje, ar vaikas lanko mokyklą ir ar jis ten turi draugų ir kt.; galima padaryti išvadą, kad nepaisant gerų Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo ir Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 ketinimų vaiko teisės dažnai nėra gerai ginamos; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant ir šioje srityje geriau užtikrinti vaiko teises bei ragina pateikti pasiūlymus šiuo klausimu;

92.

prašo sukurti tinkamų ir aktualių priemonių, skirtų dingusiems ir pagrobtiems vaikams ieškoti ir surasti, panaudojant Šengeno informacinę sistemą, siekiant užkirsti kelią jų pervežimui per sieną; džiaugiasi Europos pagalbos linija dingusiems vaikams ir atitinkamais NVO veiksmais ir skatina Komisiją remti Europos atviros telefono linijos agentūros vaikams ir jaunimui, turintiems problemų, sukūrimą;

93.

prašo Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių įgyvendinti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas A/RES/46/121, A/RES/47/134 ir A/RES/49/179 dėl žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo, A/RES/47/196 dėl Tarptautinės skurdo šalinimo dienos įvedimo ir A/RES/50/107 dėl Tarptautinių skurdo šalinimo metų minėjimo ir pirmojo Jungtinių Tautų dešimtmečio paskelbimo skurdo šalinimo dešimtmečiu, taip pat JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos dokumentus E/CN.4/Sub.2/1996/13, E/CN4/1987/NGO/2, E/CN4/1987/SR.29 ir E/CN.4/1990/15 dėl žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo, E/CN.4/1996/25 dėl teisės vystytis ir E/CN.4/SUB.2/RES/1996/25 dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo;

94.

primena, kad 19 proc. vaikų ES gyvena žemiau skurdo ribos, todėl būtina numatyti tinkamas, prie vaikų poreikių pritaikytas pagalbos priemones, įskaitant priemones, skirtas šių vaikų šeimoms, ir ragina valstybes nares nustatyti plataus užmojo ir įvykdomas užduotis, skirtas vaikų skurdui sumažinti ir jį galiausiai panaikinti;

95.

pritaria tinkamų struktūrų, kurios padėtų vaikams ir tėvams prisitaikyti prie jų naujos šeiminės padėties, įdiegimui valstybėse narėse;

96.

ragina Komisiją imtis priemonių, kad vaikai galėtų džiaugtis vaikyste ir dalyvauti vaikų veikloje nepatirdami socialinės diskriminacijos ar atskirties;

97.

ragina Komisiją siekti integruoti strategijas, konkrečiai skirtas vaikų skurdo, jaunimo nedarbo ir mažumų socialinės įtraukties problemoms spręsti, į visas atitinkamas vystymo strategijas, įskaitant skurdo mažinimo strateginį dokumentą ir preliminarias programas;

98.

ragina atitinkamas institucijas sudaryti vaikams galimybę realiai prisidėti prie kovos su skurdu; prašo, kad visoms atitinkamoms šalims, įskaitant pačius neturtingiausius vaikus, siekiant, kad kova su vaikų skurdu būtų kiek galima veiksmingesnė, iš tikrųjų būtų sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant tuos projektus, kuriais siekiama išnaikinti ypač didelį skurdą;

99.

pabrėžia būtinybę kovą su komerciniu seksualiniu vaikų išnaudojimu, t. y. prekyba vaikais seksualiniais tikslais, vaikų pornografija ir vaikų sekso Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų turizmu paversti vienu iš svarbiausiųjų strategijos tikslų – kaip numatyta ir JT Tūkstantmečio vystymosi tiksluose (TVT); pažymi, kad skurdas dažnai yra viena iš daugelio socialinės atskirties, diskriminacijos ir vaikams keliamos grėsmės priežasčių; tačiau laikosi nuomonės, kad tikroji komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo priežastis – lytinių santykių su vaikais paklausa ir organizuotas nusikalstamumas, kuriuo ketinama pasinaudoti vaikams pavojingomis situacijomis;

100.

ragina apsvarstyti galimybes suteikti psichologinę ir socialinę pagalbą bei emocinę paramą vaikams, gyvenantiems sunkiomis, pvz., ginkluoto konflikto ar krizių, sąlygomis, perkeltiems vaikams arba dideliame skurde gyvenantiems vaikams;

101.

ragina valstybes nares vykdyti savo pareigą padėti visiems vaikams ir juos ginti nuo prastos mitybos, ligų, blogo elgesio su jais ir prievartos jų atžvilgiu grėsmių, nepriklausomai nuo jų arba jų tėvų socialinės ir (arba) teisinės padėtis;

102.

prašo Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, apimantį visas diskriminacijos formas, išvardytas EB sutarties 13 straipsnyje, ir visus sektorius, nurodytus 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvoje 2000/43/EB, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (13);

103.

ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti visų formų su vaikais susijusiai diskriminacijai, įskaitant vaikų, susiduriančių su mokymosi sunkumais (pvz., disleksija, diskalkulija, dispraksija) arba su įvairia kitokia negalia, diskriminaciją;

104.

džiaugiasi, kad yra daugybė NVO ir daugybė savanorių, kurie, mezga draugystės ir solidarumo ryšius tarp labiausiai pažeidžiamų vaikų ir vaikų, gyvenančių įvairiomis socialinėmis sąlygomis, kad galima būtų nugalėti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį; prašo ES institucijų ir valstybių narių užtikrinti, kad neturtingiausi vaikai taip pat galėtų pasinaudoti Europos bendrijos projektų teikiama nauda, ir kad Europos savanoriškos tarnybos projektai atvertų šioms organizacijoms daugiau galimybių priimti jaunus savanorius;

105.

prašo, kad specializuotos priemonės būtų taikomos ypač romų vaikams ir kitoms nacionalinėms mažumoms priklausantiems vaikams, konkrečiai siekiant padaryti galą diskriminacijai, socialinei ir švietimo atskirčiai bei išnaudojimui, nuo kurio jie dažnai nukenčia; taip pat ragina valstybes nares dėti pastangas, kad romų vaikų santykinis skaičius protiškai neįgaliems žmonėms skirtose institucijose nebūtų toks didelis; be to, prašo, kad būtų remiamos mokyklinio švietimo skatinimo kampanijos, priemonės dideliam mokyklų išsisklaidymui kompensuoti bei prevencijos ir pagalbos sveikatos srityje projektai, įskaitant skiepijimą;

106.

mano, kad ES turėtų nusistatyti tikslą užtikrinti, jog ES nebūtų benamių ar gatvės vaikų; prašo, kad būtų numatyta adekvačių ir tikslinių pagalbos benamiams ir gatvės vaikams priemonių, nes dauguma šių vaikų labai traumuoti ir socialiai atskirti, nelanko oficialių švietimo įstaigų ir negauna sveikatos paslaugų, itin pažeidžiami dėl galimybės tapti prekybos žmonėmis (įskaitant prostituciją, prekybą organais ir neteisėtą įvaikinimą), priklausomybės nuo narkotikų ir nusikaltimų aukomis bei dažnai priversti prašyti išmaldos;

107.

prašo Komisijos ir valstybių narių pripažinti, kad dėl tūkstančių gatvės vaikų ir prašyti išmaldos priverstų vaikų kyla didelių socialinių ir žmogaus teisių problemų, kuriomis pažeidžiama JT Vaiko teisių konvencija, ir taip pat prašo valstybių narių atsakingiesiems už prašyti išmaldos priverstų vaikų degradavimą taikyti poveikio priemones;

108.

prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę priklausyti kuriai nors vaikų grupei ar asociacijai, kad galėtų susitikti su kitais vaikais ir pasidalyti su jais mintimis; šiuo pagrindu ragina patvirtinti paramos priemones, kurias siūlo suaugusieji, siekiant, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priklausąs tokiai grupei ir galėtų ten išsakyti savo nuomonę; todėl prašo valstybių narių ir atitinkamų vietos valdžios institucijų skatinti projektus, kurių tikslas – sudaryti vaikams galimybes išsakyti nuomonę, pvz., vaikų vietos tarybose arba vaikų parlamentuose, kartu užtikrinant, kad juose būtų atstovaujami labiausiai atskirti vaikai;

109.

pageidauja, kad būtų ištirta galimybė sukurti Bendrijos priemonę įvaikinimo srityje, kuri būtų kuriama atsižvelgiant į JT Vaiko teisių konvenciją ir kitas atitinkamas tarptautines normas, kuri padėtų pagerinti rūpybos kokybę informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų tvarkymo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama paliktų vaikų arba našlaičių teisė turėti šeimą ir būti saugiems;

110.

ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti pagrindinę vaikų teisę turėti šeimą; todėl ragina valstybes nares parengti veiksmingų sprendimų siekiant užkirsti kelią vaikų palikimui ir rasti pakaitinių priemonių paliktų vaikų ar našlaičių atidavimui valstybinėms institucijoms; ieškant vaikui tinkamo sprendimo būdo, pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į tai, kas geriausiai atitinka vaiko interesus, kaip tai nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje;

111.

mano, kad, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis konvencijomis, vaikas gali būti įvaikintas jo pilietybės šalyje arba surandant įvaikinti norinčią šeimą per tarptautines įvaikinimo tarnybas ir kad vaikų atidavimas prieglaudoms ar vaikų namams turėtų būti taikomas tik kaip laikinas sprendimo būdas; kaip alternatyvų vaiko priežiūros šeimoje variantą reikėtų apsvarstyti globėjų šeimą; ragina valstybes nares ir ES institucijas, bendradarbiaujant su Hagos konferencija, Europos Taryba ir vaikų organizacijomis, įsteigti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir veiksmingą įvaikintų vaikų vystymosi stebėseną bei padėtų koordinuoti veiksmus, siekiant užkirsti kelią prekybai vaikais; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems ypatingų poreikių, pvz., vaikams, kuriems reikalinga medicinos priežiūra ir neįgaliesiems;

112.

ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad jaunuoliai, išėję iš vaikų namų ar priimančiųjų organizacijų, galėtų pasinaudoti pagalbos priemonėmis, ir jiems padėti rengti savo profesinės ateities planus bei sukurti palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę;

113.

atkreipia dėmesį į socialinę atskirtį, kurią patiria dauguma nepilnamečių nusikaltėlių, dėl kurios jų sklandi socialinė reintegracija daugeliu atvejų tampa neįmanoma; todėl skatina valstybes nares imtis veiksmų, kad jaunuoliai, išėję iš vaikų namų ar priimančiųjų organizacijų, galėtų pasinaudoti pagalbos priemonėmis, ir jiems padėti rengti savo profesinės ateities planus bei sukurti palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę;

114.

atkreipia dėmesį į tai, kad tiems vaikams, kurie rūpinasi ypatingus poreikius turinčiais tėvais ar seserimis (broliais), turėtų būti teikiama speciali tikslinė parama;

115.

pažymi, kad būsimoje ES strategijoje turi būti pripažįstamas svarbus šeimos, kaip pagrindinio visuomenės instituto, užtikrinančio vaiko išlikimą, apsaugą ir vystymąsi, vaidmuo; laikosi nuomonės, kad į vaiko teises reikia visiškai atsižvelgti, kai siekiama suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą ir darbo laiko klausimus, ypač atsižvelgiant į motinų su negalia ir motinų, turinčių vaikų su negalia, padėtį, taip pat rengiant politines priemones, užtikrinančias valstybinės ir (arba) privačios paramos vaikams bei jų tėvams suteikimą, kad abu tėvai galėtų atlikti savo pareigas auklėdami ir prižiūrėdami vaiką ir dalintis šiomis pareigomis; laikosi nuomonės, kad būtų pripažįstamas faktas, kad vis daugiau žmonių gyvena alternatyvios struktūros šeimose, kurios neatitinka tradicinės šeimos, susidedančios iš motinos ir tėvo bei jų biologinių vaikų, modelio;

116.

ragina valstybes nares panaikinti visus tėvų teisių bendrauti su savo vaikais apribojimus, taikomus dėl tautybės skirtumų, ypač kai tai susiję su apsisprendimu kalbėti kita kalba nei oficiali tos šalies kalba; laikosi nuomonės, kad apribojimų mišrios tautybės šeimoms, kuriose nesutaria tėvai, panaikinimas turėtų užtikrinti laisvę kalbėti vaiko ir vieno iš tėvų pasirinkta kalba, deramai laikantis visų reikalavimų, kad būtų stebimi posėdžiai, kuriuos galėjo skirti teismas;

117.

džiaugiasi sumanymu įsteigti vaikų teisių ombudsmeno pareigybę ir ragina valstybes nares pagreitinti tokius pokyčius nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

118.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vaikams, kurie yra teisiškai pakankamo amžiaus, kad galėtų dirbti, būtų mokama už darbą pagal principą „vienodas užmokestis už vienodą darbą“;

119.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus įsteigtų žmogaus teisių komitetų ir pogrupių svarstymuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas vaikų darbo problemai ir vaikų apsaugai nuo visų prievartos, išnaudojimo ir diskriminavimo formų;

120.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bet kuria politika – vidaus ir išorės, valstybių narių ir ES lygmenimis – būtų siekiama panaikinti visų formų vaikų darbą; įsitikinęs, kad mokymasis lankant visas pamokas yra geriausias šios problemos sprendimo būdas mergaitėms ir berniukams, nes ne tik užkerta kelią išnaudojimui, bet ir padeda išvengti neraštingumo ir skurdo ateityje;

121.

griežtai smerkia bet kokių formų vaikų darbą, vergiją ir darbą už skolas bei kitų formų darbą, kuris kenkia vaikų sveikatai ir saugumui; ragina Komisiją ir Tarybą Europos Sąjungos prekybą su trečiosiomis šalimis ir joms teikiamą vystymosi pagalbą labiau sieti su šių šalių pažanga įgyvendinant TDO konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

122.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES parduodami gaminiai gali būti pagaminti vaikų; ragina Komisiją įdiegti priemones, kurias naudodamos vaikų darbo aukos galėtų kreiptis į valstybių narių nacionalinius teismus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš ES bendrovių; ragina Komisiją užtikrinti, kad tiekimo sistemos dalyviai laikytųsi nustatytų reikalavimų, ir, visų pirma, pasiūlyti priemones, pagal kurias, nustačius JT konvencijų dėl vaikų darbo pažeidimus tiekimo sistemoje, pagrindinį užsakovą būtų galima patraukti atsakomybėn ES; šiems tikslams pasiekti ragina ES naudoti bendrųjų lengvatų sistemos (BLS) procedūras kaip vieną iš veiksmingesnių kovos su vaikų darbo išnaudojimu, kuris vyksta įvairiuose pasaulio regionuose, būdų, sukuriant ypatingas priemones, skirtas kovoti su pavojingu darbu, kurį daugelis vaikų priversti atlikti;

123.

prašo ypač didelį dėmesį skirti vaikų pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų bei vaikų, kurių tėvai yra arba prieglobsčio prašytojai, arba pabėgėliai, arba nelegalūs imigrantai, interesams ir kuo geriau juos užtikrinti bei užtikrinti, kad šie vaikai galėtų naudotis savo teisėmis neatsižvelgiant į jų tėvų teisinį statusą ir kad jie neatsidurtų neigiamoje padėtyje, už kurią nėra atsakingi, bei kad būtų siekiama patenkinti jų ypatingus poreikius ir stengiamasi išsaugoti šeimą, jei tokiu būdu būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai;

124.

ragina, atsižvelgiant į visų formų imigraciją, ypatingą dėmesį skirti niekieno nelydimiems vaikams, kadangi organizuoti nusikaltėliai pasinaudoja kiekviena proga įvežti vaiką į šalį, kad galėtų jį išnaudoti; todėl laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų būti budrios ir užtikrinti, kad kiekvienai galimai situacijai būtų numatytos vaikų apsaugos priemonės;

125.

ragina sudaryti imigrantų vaikams galimybę mokytis ir įgyvendinti programas bei skirti išteklius, kultūrų požiūriu skiriant ypatingą dėmesį suaugusiųjų nelydimų nepilnamečių pažeidžiamumui;

126.

primena, kad niekieno nelydimiems vaikams, kurie neteisėtos imigracijos keliu patenka į Europos Sąjungos teritoriją, taikomi tarptautiniai vaikų apsaugos standartai; prašo visų vietos, regiono ir nacionalinių valdžios institucijų bei ES institucijų kaip įmanoma glaudžiau bendradarbiauti siekiant apsaugoti šiuos niekieno nelydimus vaikus; ragina Komisiją su trečiosiomis kilmės šalimis sukurti tarptautinio bendradarbiavimo teikiant pagalbą procedūras, kurios padėtų užtikrinti, kad tokie vaikai būtų tinkamu būdu perduoti minėtosioms šalims ir ragina sukurti vaikų, grąžintų į kilmės šalį, apsaugos priemones, tiek šių vaikų biologinėse šeimose, tiek pasitelkiant juos veiksmingai ginančias priemones ar institucijas;

127.

pageidauja, kad bendro sprendimo procedūra priimant naujas priemones, kuriomis bus pagrįsta bendroji prieglobsčio sistema, ir turint mintyje įvaikinimo klausimą visų pirma būtų atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą ir, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą, jiems būtų rengiamos specialios priemonės; ir visų pirma sudarant vaikams tinkamas galimybes pasinaudoti prieglobsčio sistema, konsultuojant juos su vaikais susijusių procedūrų klausimais, deramai atsižvelgiant į individualų prieglobsčio suteikimo pagrindą vaikui, esančiam prieglobsčio ieškančioje šeimoje, ir į platesnę šeimos susijungimo prieglobsčio procese perspektyvą;

128.

atkreipia dėmesį į ypatingą migrantų vaikų, atskirtų tiek nuo tėvų, tiek nuo ankstesnio teisėto arba įprastinio globėjo, padėtį ir ragina apsvarstyti poreikį patvirtinti specialią ES priemonę, skirtą visų vienišų vaikų teisei gauti pagalbą, teisei patekti į valstybės teritoriją, globėjų paskyrimui ir jų vaidmeniui, teisei būti išklausytam, priėmimo sąlygoms ir priemonėms surasti šeimą bei kitiems ilgalaikiams sprendimams;

129.

atkreipia dėmesį į tai, kad vaikams, kurie gyvena vieni, kurie neturi pilietybės ir kurių gimimas nėra įregistruotas, kyla ypatingas pavojus, ir ragina valstybes nares taikyti specialiąsias priemones atsižvelgiant į tai, kas geriausia kiekvienam vaikui, ir vadovaujantis JT Vaiko teisių konvencija bei JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro nurodymais;

130.

atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti švietimo paslaugas, kurios turėtų būti teikiamos visiems vienodomis sąlygomis, nenaudojant smurto ir kolektyvinių bausmių; ragina Komisiją skirti lėšų, reikalingų užkirsti kelią bet kokios formos smurtui (ypač seksualiniam smurtui ir seksualiniam išnaudojimui) pabėgėlių bendruomenėse – įgyvendinant abiejų lyčių nepilnamečiams skirtas švietimo ir sąmoningumo gerinimo programas lyčių, žmogaus teisių, lytinės ir reprodukcinės sveikatos, mergaičių lyties organų žalojimo ir ŽIV/AIDS klausimais;

131.

pabrėžia, kad yra atotrūkis tarp įstatymų ir praktikos, įgyvendinant Europos prieglobsčio sistemos priemones, ir kad skirtingose valstybėse narėse su vaikais, turinčiais pabėgėlio statusą, vis dar elgiamasi itin skirtingai;

132.

pabrėžia, kad 5 proc. prieglobsčio ieškančių asmenų sudaro niekieno nelydimi nepilnamečiai, todėl nelydimiems vaikams būtina skirti gerai apmokytus teisėtus globėjus, kurie geriausiai atstovautų jų interesams atvykus į priimančią šalį; ragina pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas priėmimo tarnybose; yra nusivylęs, kad nėra prieglobsčio suteikimo procedūros, kurios metu būtų tinkamai atsižvelgta į vaikų interesus;

133.

pažymi, kad daugelis pavojų, su kuriais susiduria pabėgėliai vaikai, taip pat gresia vaikams, prievarta perkeltiems jų šalies viduje;

134.

reikalauja, kad vaikai būtų grąžinami į jų kilmės šalį tik tada, kai užtikrinamas jų saugumas ir apsauga, ir pabrėžia, jog būtina ieškoti jų šeimų ir siekti, kad jie grįžtų į savo šeimas; pabrėžia, kad vaikų grąžinimas turi būti uždraustas, jei esama grėsmės, kad jie gali rimtai nukentėti, pvz., būti verčiami dirbti, seksualiai išnaudojami, prieš juos gali būti smurtaujama, yra mergaičių lyties organų žalojimo pavojus, jei jie gali būti socialiai atskirti ar įtraukti į ginkluotus konfliktus;

135.

pabrėžia būtinybę gerinti duomenų rinkimą apie vaikus, siekiančius gauti pabėgėlio statusą, apie vaikus, gyvenančius nelegaliai kitos valstybės teritorijoje, bet neprašančius pabėgėlio statuso, apie jų prieglobsčio suteikimo procedūrų rezultatus ir vaikų ateitį, priėmus galutinį teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl jų prieglobsčio prašymo, siekiant užtikrinti, kad šie vaikai nedingtų be žinios ir netaptų nusikaltėlių aukomis;

136.

pabrėžia neigiamas emigracijos ir nesaugios vaikų, kurie savo šalyse yra vieni, palikti emigravusių tėvų, padėties pasekmes; pabrėžia poreikį užtikrinti visapusišką tokių vaikų priežiūrą, integraciją ir švietimą, taip pat jų grįžimą į šeimą, kai tik tai įmanoma;

137.

ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl galimybės pasiūlyti ES pilietybę vaikams, gimusiems ES, nepriklausomai nuo jų tėvų teisinio statuso;

138.

primena, kad administracinis vaikų sulaikymas turėtų būti išskirtinė priemonė; pažymi, kad savo šeimų lydimi vaikai turėtų būti sulaikomi tik kraštutiniu atveju, trumpiausiam galimam laikui ir tik tuomet, kai sulaikymas geriausiai atitinka jų interesus, vadovaujantis JT Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio b punktu, ir kad suaugusiųjų nelydimi vaikai neturėtų būti sulaikomi arba išsiunčiami atgal;

139.

primena, kad vaikai migrantai turi teisę į mokslą ir teisę linksmintis;

140.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmingą sistemą, kuri užtikrintų, kad namie ir mokykloje, be to, pagal savo amžių ir intelektinį išsivystymą vaikai būtų supažindinami su savo teisėmis ir galėtų jomis naudotis;

141.

ragina Komisiją ir valstybes nares jaunoms mergaitėms palengvinti priėjimą prie informacijos ir švietimo apie reprodukcinės sveikatos paslaugas;

142.

ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti jų teikiamų vaikų priežiūros institucijų paslaugų ir darbo kokybę, įskaitant profesinį tęstinį mokymą ir švietimą vaikų teisių klausimais, geras darbo sąlygas ir deramą atlyginimą tiems, kurie profesionaliai rūpinasi vaikais, nes šios institucijos ir jų darbuotojai padeda tvirtą pagrindą vaikų ateičiai, taip pat yra naudingos tėvams, ypač atsižvelgiant į vienišų dirbančių tėvų darbo krūvį, o tai savo ruožtu padeda mažinti moterų, o kartu ir vaikų, skurdą;

143.

ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti pastangas siekiant padėti šalims partnerėms įgyvendinti nemokamo visuotinio pradinio švietimo tikslą (2-asis TVT) ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti reikalingą intensyvaus švietimo iniciatyvos „Švietimas visiems“ finansavimą;

144.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 3-iajam TVT dėl lyčių lygybės ir mergaičių švietimui, vietos moterų mokytojų įdarbinimui ir profesiniam rengimui, bet kokio su vyrų pranašumu susijusio tendencingumo švietimo programoje panaikinimui, mokyklų steigimui arčiau bendruomenių, kurias jos aptarnauja ir aprūpinimui tinkama sanitarijos įranga; pabrėžia, kad mokyklos turėtų būti saugumo zonos, kuriose gerbiamos vaikų teisės ir kad turėtų būti imamasi griežtų prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta mokyklose bei jų prieigose priemonių;

145.

ragina valstybes nares remti skirtingų kartų bendro gyvenimo projektus (pvz., skirtingų kartų žmonių namai), kad būtų galima sudaryti galimybes vaikams augti su pagyvenusiais žmonėmis, ir savo ruožtu sudaryti galimybes pagyvenusiems žmonėms pasinaudoti socialinės paramos tinklu ir prisidėti prie vaikų ugdymo, pasidalijant savo žiniomis ir patirtimi;

146.

pabrėžia, kad teisė į išsilavinimą yra viena svarbiausių vaikų socializacijos prielaidų ir turi būti prieinama visiems vaikams, atsižvelgiant į individualius sugebėjimus ir neatsižvelgiant į etninę ir visuomeninę kilmę bei šeiminę padėtį;

147.

mano, kad vaikai nepaisant savo statuso ir (arba) jų tėvų statuso privalo turėti galimybę gauti išsilavinimą; pabrėžia, kaip yra svarbu tokią galimybę suteikti migrantų ir (arba) pabėgėlių vaikams;

148.

pabrėžia, kad būsimoje ES strategijoje turi būti pripažįstama teisė vienodomis galimybėmis ir be diskriminacijos siekti išsilavinimo;

149.

ragina valstybes nares teikti pirmenybę žmogaus teisių ir bendrų vertybių, kurios yra demokratinio pilietiškumo pamatas, įtraukimui į švietimo programas;

150.

prašo, kad vienu iš ES strategijos prioritetų taptų nuoseklios priemonės, kuriomis būtų siekiama, kad vaikai su negalia visada galėtų naudotis savo teisėmis, siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir sukurti palankias sąlygas jų švietimo, socialinei ir profesinei integracijai bet kuriuo gyvenimo etapu;

151.

taip pat rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės toliau tirtų specifinius neįgalių moksleivių poreikius ir įgyvendintų jų poreikiams pritaikytą mokymo programą, skirtą pastarųjų integracijai į visuomenę;

152.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų su negalia integruotą mokymą ir taip užtikrinti jų sklandžią socialinę integraciją mokyklos lankymo laikotarpiu ir didinti sveikų vaikų toleranciją neįgaliems asmenims ir socialiniams skirtumams;

153.

prašo, kad būtų ryžtingiau sprendžiamos problemos, susijusios su diskriminacija, socialine įvairove, mokytojų tolerancija mokyklose, švietimu sveikos gyvensenos klausimais, švietimu mitybos klausimais, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, vaistiniais ir psichotropiniais gaminiais bei kitomis svaiginamosiomis medžiagomis prevencija bei tinkamu švietimu lytinės sveikatos klausimais;

154.

pažymi, kad ankstyvos priežiūros teikimas vaikams kolektyvinėse įstaigose (pvz., lopšeliuose, mokyklose) yra vienas iš geriausių būdų išspręsti darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimo problemą ir užtikrinti, kad jau ankstyvoje vaikystėje vaikai naudotųsi lygiomis galimybėmis ir išmoktų elgtis visuomenėje;

155.

pažymi, kad jokiais kultūriniais ar religiniais pagrindais nepateisinama ir netoleruotina padėtis, kai mergaitėms neleidžiama sportuoti, plaukioti ir mokytis mokykloje;

156.

ragina visas valstybes nares sudaryti visiems vaikams galimybes nemokamai arba už prieinamą kainą naudotis jų amžių atitinkančiomis žaidimų ir sporto priemonėmis ir galimybėmis;

157.

su nerimu pažymi, kad nutukimo, ypač vaikų, problema Europoje didėja; pabrėžia, kad tyrimai rodo, jog ES daugiau nei 21 milijonas vaikų turi antsvorio ir kasmet jų padaugėja 400 000; ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip reikėtų sureguliuoti agresyvią ir klaidinančią reklamą ir pagerinti perdirbto maisto maistinės vertės žymėjimą, kad būtų išspręsta antsvorio problema;

158.

ragina valstybes nares ir atitinkamas jų valdžios institucijas dėti visas įmanomas pastangas, siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų sveikoje fizinėje aplinkoje, turint omenyje, kokį didelį poveikį tarša ir prastos gyvenimo sąlygos daro jaunam organizmui; taip pat reikėtų skirti deramą dėmesį aplinkos, kurioje mokosi vaikai, sąlygoms ir nustatyti tinkamus standartus;

159.

primena vaikų teisę į sveikatą, ypač paauglių teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, ir pažymi, kad motinų sveikatos apsauga turi tapti sudėtine būsimos ES vaiko teisių strategijos dalimi, kuri turi skatinti kurti gyvenimo ir darbo sąlygas, pritaikytas nėščioms ar žindančioms moterims, bei reikalauti, kad būtų laikomasi esamų teisės aktų, saugančių dirbančių moterų teises, ir užtikrinti vienodą galimybę visoms moterims naudotis sveikatos apsauga prieš gimdymą ir po gimdymo viešajame sektoriuje siekiant sumažinti motinų ir vaikų mirtingumą bei ligų perdavimą iš motinos vaikui; pabrėžia motinystės atostogų svarbą vaiko vystymuisi, ypač dėl artimo ryšio su motina ne tik ankstyvaisiais mėnesiais po gimimo, bet ir pirmaisiais gyvenimo metais;

160.

džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog vaikų poreikiai skirtingais gyvenimo etapais nuo gimimo iki pilnametystės yra labai skirtingi; primena vaikų teisę į aukščiausius sveikatos standartus ir konkrečiai paauglių teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir švietimą bei paslaugas šeimos planavimo srityje; todėl šie klausimai turi būti sudėtinė būsimos ES vaiko teisių strategijos dalis;

161.

pažymi, kad JT Vaiko teisių konvencijoje nustatytos vaiko teisės skirtos visiems jaunesniems nei 18 metų žmonėms ir kad turi būti pripažinti konkretūs paauglių poreikiai seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje ir jų teisės;

162.

pabrėžia lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių politikos skatinimo svarbą siekiant mažinti ir galbūt išvengti lytiniu būdu plintančių ligų (įskaitant ŽIV/AIDS), nepageidaujamų nėštumų ir neteisėtų bei nesaugių jaunų moterų nėštumo nutraukimo atvejų, taip pat siekiant išvengti jaunimo neišmanymo apie savo reprodukcinės sveikatos poreikius;

163.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių vaikams, kurių tėvai kenčia nuo ŽIV/AIDS, apsaugoti, ir pabrėžia būtinybę siekti 5-ojo TVT tikslo (stiprinti gimdyvių sveikatą), 4-ojo TVT tikslo (sumažinti vaikų mirtingumą) ir 6-ojo TVT tikslo (kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis); taip pat ragina investuoti į pediatrinių antiretrovirusinių vaistų ruošimo technologijų tyrimus ir jų kūrimą, į aprūpinimą anti-maliariniais lovos tinkleliais ir į imunizacijos skatinimą, tarpininkaujant GAVI aljansui (anksčiau vadintam Pasaulio vakcinavimo ir imunizacijos aljansu);

164.

ragina valstybes nares organizuoti lytinį švietimą, konsultacijas ir teikti informaciją, siekiant didinti išprusimą ir pagarbą žmogaus lytiškumui ir užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui ir ŽIV/AIDS bei kitų lytiniu būdu perduodamų ligų plitimui ir sudaryti palankias galimybes naudotis kontraceptinėmis priemonėmis ir informacija apie jas;

165.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikai ir paaugliai, lankantys mokyklas ir jų nelankantys, gautų pritaikytą, visapusišką mokslinę informaciją apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, kad galėtų sąmoningai priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su jų asmenine gerove, įskaitant lytiniu būdu plintančių infekcijų ir ŽIV/AIDS prevenciją;

166.

ragina valstybes nares ir Komisiją Sąjungoje ir už jos ribų skatinti abiejų lyčių vaikų galimybes naudotis visų lygių švietimu ir sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant socialiai nuskriaustų vaikų ir vaikų, priklausančių etninėms ar socialinėms mažumoms, padėtį;

167.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su alkoholio daroma žala moterims ir vaikams:

168.

prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų sukurtos sąlygos, leidžiančios visiems vaikams pasinaudoti visų rūšių ir lygių sveikatos paslaugomis ir, jei būtina, imtis teigiamų priemonių, kad skurstančios grupės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros teikiamomis galimybėmis, kuriomis jie kitaip negalėtų pasinaudoti;

169.

primena, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (14), kurioje nustatomos nėščių ir žindančių moterų teisės darbo srityje ir numatoma, kad darbdaviai turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad nei moteris, nei negimęs kūdikis nepatirtų pavojaus sveikatai darbo vietoje;

170.

ragina, kad būtų atliekamas tyrimas ir padarinių įvertinimas dėl aplinkos taršos poveikio vaikų hormoninei, nervinei, psichinei ir imuninei sistemai, būtų įdiegtas tinkamumo vaikams testas planuojant miestus ir transportą, kad būtų žymimi importuojami žaislai, kuriems pagaminti nenaudojamas vaikų darbas;

171.

pripažįsta kiekvieno vaiko teisę būti užregistruotam po gimimo, taip teisiškai pripažįstant jo buvimą, teisę įgyti pilietybę ir tapatybę, nepriklausomai nuo jo/jos lyties ar etninės kilmės, jo/jos tėvų pilietybės ar buvimo pabėgėliu, imigrantu ar prieglobsčio prašytoju;

172.

pripažįsta, kad gimimo liudijimai padeda išvengti vaikų teisių pažeidimų, susijusių su abejonėmis dėl vaikų amžiaus ar tapatybės; mano, kad patikimos gimimo registravimo sistemos apsunkina prekybą vaikais ir jų organais, užkerta kelią nelegaliam įvaikinimui ir vaikų amžiaus padidinimui ankstyvų santuokų, nepilnamečių jaunuolių ėmimo į armiją, seksualinio išnaudojimo, vaikų darbo (15) ir jų laikymo pilnamečiais teismo procesų metu tikslais;

173.

pabrėžia, kad neregistruotų vaikų „nematomumas“ didina jų pažeidžiamumą ir tikimybę, kad jų teisių pažeidimai liks nepastebėti;

174.

apgailestauja dėl to, kad kai kurių valstybių gimimo registravimo sistemose diskriminuojama dėl lyties, t. y. esama tokių įstatymų ir įsigalėjusios praktikos, kurie prieštarauja JT Konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, pvz., atsisakoma registruoti vienišų motinų vaikus, ignoruojama motinų tautybė, diskriminuojama registruojant merginas, neturinčias vidurinio išsilavinimo tais atvejais, kai galimybė registruotis susieta su švietimo sistema;

175.

ragina Komisiją bei vaikų teisių ir humanitarinės pagalbos organizacijas kartu didinti supratimą apie gimimo registracijos būtinybę trečiosiose šalyse; pažymi, kad neturintiems gimimo liudijimo vaikams gali būti nepripažintos galimos paveldėjimo teisės, jiems gali iškilti kliūčių gauti išsilavinimą, sveikatos apsaugos paslaugas ir materialinę valstybės pagalbą; ragina remti priemones, kurios užtikrintų, kad šios paslaugos būtų teikiamos visiems asmenims dar nepasibaigus oficialiai registravimo procedūrai;

176.

ragina Komisiją skatinti valstybes įsteigti nuolatines registravimo sistemas, kurios veiktų visais lygmenimis – nuo nacionalinio iki atskirų gyvenviečių, ir kuriomis nemokamai galėtų naudotis visi gyventojai, įskaitant tuos, kurie gyvena atokiuose regionuose, prireikus sukuriant, inter alia, mobilias registracijos grupes, organizuojant deramus mokymus civilinių registrų tvarkytojams ir skiriant pakankamai lėšų šioms iniciatyvoms finansuoti;

177.

ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares padidinti pastangas užtikrinant veiksmingą politikos koordinavimą siekiant skatinti gimimo registravimą, ypač dalyvaujant JT ir pavaldžiomis agentūromis bei siekiant susitarti dėl bendros darbotvarkės, kuria remiantis būtų skatinamas veiksmingas reagavimas pasauliniu lygmeniu;

178.

pabrėžia ypatingą būtinybę įgyvendinti ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų;

179.

ragina valstybes nares įtraukti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas į nacionalinę teisę ir tirti, persekioti bei bausti tuos asmenis, kurie neteisėtai ima vaikus į ginkluotąsias pajėgas arba grupes ar pasinaudoja jais skatindami aktyviai dalyvauti konfliktuose, ir taip užtikrinti, kad dedamos visos įmanomos pastangos siekiant pažaboti nebaudžiamumą už tokius nusikaltimus;

180.

džiaugiasi tuo, kad, siekiant atnaujinti 1997 m. Keiptaune priimtus principus, 2007 m. Paryžiuje priimti įsipareigojimai saugoti vaikus nuo neteisėto ėmimo į ginkluotąsias pajėgas ar ginkluotas grupes ar išnaudojimo šiose struktūrose, ir ragina, kad visos valstybės prisiimtų šiuos įsipareigojimus;

181.

mano, kad reikia imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad su patekusiais į nelaisvę vaikais būtų elgiamasi laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teises reglamentuojančių nuostatų, atsižvelgiant į ypatingą jų, kaip vaikų, statusą, ir uždrausti įkalinti vaikus kartu su suaugusiais, išskyrus atvejus, kai įkalinami tėvai ir jų maži vaikai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę šalyse, kur nustatyti berniukų ar mergaičių verbavimo kareiviais atvejai, remti teisingumo ir policijos sistemų pareigūnų ir darbuotojų mokymo programas siekiant skatinti jų sąmoningumą šiuo klausimu;

182.

pabrėžia būtinybę su vaikais elgtis pagal nepilnamečių justicijos taisykles, taip pat būtinybę ieškoti alternatyvų teisminiams procesams; ragina nepilnamečių bylų prokurorus ir teisininkus, aktyviai veikiančius socialinės teisės srityje, padėti vaikams teismuose; ragina kurti tiesos ir taikinimo komisijas;

183.

ragina vėl integruoti į visuomenę ir pasirūpinti fizine, socialine bei psichologine buvusių vaikų kareivių bei kitų vaikų, nukentėjusių nuo ginkluotų konfliktų, reabilitacija, padėti vaikams grįžti į šeimas, o jei tokios galimybės nėra, suteikti kitokią pagalbą, organizuoti mokymo kursus, padedančius pasivyti bendramokslius, taip pat skleisti informaciją apie ŽIV/AIDS; pabrėžia poreikį spręsti specialias mergaičių karių reintegracijos problemas, kadangi jos kartais yra visuomenės atstumiamos ir atskiriamos, šiuo tikslu skiriant specialių lėšų, skirtų švietimo, lytinės sveikatos, psichologinės pagalbos ir pagalbos šeimoje programoms įgyvendinti;

184.

pabrėžia, kad gavusios pranešimą, jog vaikai verbuojami į karinius dalinius ar ginkluotas grupes, valstybės narės visada privalo kartu imtis diplomatinių veiksmų;

185.

pabrėžia, kad konfliktų paveiktose silpnose valstybėse ekstremalių situacijų atveju numatytos priemonės vaikams retai apima tinkamą švietimą ir ragina Komisiją paremti švietimo veiklą, įskaitant Švietimo esant ekstremalioms situacijoms agentūrų tinklo numatytų Minimalių standartų įgyvendinimą tiek ekstremalių situacijų metu, tiek pereinamuoju iš krizės į vystymąsi laikotarpiu;

186.

pabrėžia, kad galutinai neišsprendus įsisenėjusių konfliktų susidaro tokia padėtis, kai atitinkamuose regionuose nepaisoma teisinės valstybės principų ir pažeidžiamos žmogaus teisės, ir tai iš esmės trukdo užtikrinti, kad būtų laikomasi visų vaiko teisių; ragina imtis veiksmų siekiant atsižvelgti į specialias įšaldytų konfliktų regionuose esančių vaikų ir jų šeimų reikmes;

187.

pabrėžia vaikų teisę augti laisvoje ir atviroje visuomenėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir žodžio laisvė ir kurioje nebetaikoma mirties bausmė, ypač nepilnamečiams asmenims;

188.

pabrėžia, kad vaikų padėtis nedemokratinėse valstybėse yra labai nesaugi, ir ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šią žmonių grupę;

189.

ragina Komisiją panagrinėti klausimą dėl vaikų ir jaunimo trečiosiose šalyse, kuriose demokratija varžoma, politinio išprusimo ugdymo, kad jie galėtų tapti politiškai išprususiais piliečiais;

190.

ragina Komisiją, kad ši pabrėžtų jaunimo, galinčio savanoriškai per (politines) jaunimo organizacijas garsiai pareikšti savo nuomonę, svarbą;

191.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Europos vaiko teisių nacionalinių stebėtojų tinklui („ChildONEurope“), Europos Tarybai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui, UNICEF, Tarptautinei darbo organizacijai (TDO), Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).