29.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/66

(1)

galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių gyvūnų veisimas ekonominiu ir socialiniu požiūriu užima strateginę vietą Sąjungos žemės ūkyje ir juo prisidedama prie Sąjungos kultūros paveldo. Ši žemės ūkio veikla, prisidedanti prie Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumo, yra vienas iš žemės ūkio bendruomenės pajamų šaltinių. Tų rūšių gyvūnų veisimas labiausiai remiamas skatinant naudoti dokumentais patvirtintos aukštos genetinės kokybės grynaveislius veislinius gyvūnus ar hibridines veislines kiaules;

(2)

taigi valstybės narės, įgyvendindamos savo žemės ūkio politiką, nuosekliai stengėsi remti, kartais pasinaudodamos viešosiomis investicijomis, konkrečias genetines savybes turinčių galvijų auginimą, nustatydamos standartus. Dėl tų standartų skirtumų gali atsirasti techninių kliūčių prekybai Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, taip pat techninių kliūčių jų įvežimui į Sąjungą;

(3)

teisinį Sąjungos grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių bei hibridinių veislinių kiaulių veisimo teisės pagrindą numato Tarybos direktyvos 88/661/EEB (3), 89/361/EEB (4), 90/427/EEB (5), 91/174/EEB (6), 94/28/EB (7) ir 2009/157/EB (8). Tomis direktyvomis buvo siekiama Sąjungoje plėtoti gyvulių veisimą ir kartu reglamentuoti prekybą Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei jų įvežimą į Sąjungą ir taip palaikyti Sąjungos gyvūnų veisimo sektoriaus konkurencingumą;

(4)

Tarybos direktyvos 87/328/EEB (9), 90/118/EEB (10) ir 90/119/EEB (11) buvo priimtos siekiant išvengti atvejų, kai valstybės narės išlaiko arba priima nacionalines taisykles, susijusias su veislinių galvijų ir kiaulių pripažinimu tinkamomis veisti ir jų spermos, oocitų ir embrionų gamyba ir panaudojimu, kurios galėtų tapti prekybos uždraudimu ar ribojimu arba jai būtų sudaroma kliūčių, nesvarbu, ar tai būtų susiję su šių gyvūnų kergimu, dirbtiniu sėklinimu, ar su spermos, oocitų arba embrionų rinkimu;

(5)

remdamasi direktyvomis 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB, Komisija per Zootechnikos nuolatinį komitetą, įsteigtą Tarybos sprendimu 77/505/EEB (12), pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, priėmė nemažai sprendimų, kuriuose nustatė konkrečioms rūšims skirtus veislininkystės organizacijų ir veisėjų asociacijų patvirtinimo ar pripažinimo, veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas, grynaveislių veislinių avių ir ožkų pripažinimo tinkamomis veisimui ir dirbtiniam sėklinimui, veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo bei kilmės ar zootechninių pažymėjimų, skirtų prekybai veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, išdavimo kriterijus;

(6)

Komisija taip pat parengė trečiųjų šalių veisimo įstaigų sąrašą ir veislinių gyvūnų, taip pat jų spermos, oocitų ir embrionų pavyzdinius kilmės ar zootechninius pažymėjimus, reikalingus juos įvežant į Sąjungą;

(7)

direktyvų 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB struktūra ir turinys yra labai panašūs. Kelios iš tų direktyvų laikui bėgant buvo iš dalies pakeistos. Siekiant užtikrinti Sąjungos teisės paprastumą ir nuoseklumą, reikia supaprastinti tose direktyvose nustatytas Sąjungos taisykles;

(8)

per pastaruosius dvidešimt metų Komisijai teko atsakyti į daugybę skundų, kuriuos veisėjai ir veisimo programų vykdytojai pareiškė dėl Sąjungos gyvūnų veisimo teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir aiškinimo įvairiose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodą Sąjungos gyvūnų veisimo taisyklių taikymą ir išvengti kliūčių prekybai veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, atsirandančių dėl tų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, zootechninius ir genealoginius prekybos Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei jų įvežimo į Sąjungą reikalavimus reikėtų nustatyti reglamente;

(9)

be to, patirtis parodė, kad, siekiant supaprastinti tose direktyvose numatytų taisyklių taikymą, reikia tiksliau suformuluoti keletą jų nuostatų ir nuosekliau taikyti visose valstybėse narėse standartiškai vartojamus terminus. Siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aiškumą ir nuoseklumą, taip pat tikslinga pateikti daugiau terminų apibrėžčių, įskaitant veislės apibrėžtį;

(10)

dėl to, kad siekiama konkurencingumo gyvūnų veisimo sektoriuje, neturėtų būti prisidedama prie veislių, kurių savybės pritaikytos prie specifinės biofizinės aplinkos, nykimo. Jei vietos veislių populiacijos dydis per mažas, galėtų kilti rizika, kad bus prarasta jų genetinė įvairovė. Gyvūnų genetiniai ištekliai kaip svarbi žemės ūkio biologinės įvairovės dalis sudaro esminį gyvulininkystės sektoriaus tvaraus vystymosi pagrindą ir suteikia galimybių pritaikyti gyvūnus prie besikeičiančios aplinkos, gamybos sąlygų ir rinkos bei vartotojų paklausos. Taigi Sąjungos gyvūnų veisimo teisės aktai turėtų padėti išsaugoti genetinius gyvūnų išteklius, apsaugoti biologinę įvairovę ir gaminti tipiškus aukštos kokybės regioninius produktus, kurie priklauso nuo specialių paveldimų vietos naminių gyvūnų veislių savybių. Sąjungos teisės aktai taip pat turėtų skatinti perspektyvias veisimo programas veislėms gerinti ir, ypač nykstančių arba vietos veislių, kurios retai pasitaiko Sąjungoje, atveju, veislių išsaugojimui ir genetinės įvairovės išsaugojimui veislių viduje ir tarp veislių;

(11)

vykdant atrankos ir veisimo veiklą buvo gerokai pagerintos ūkinių gyvūnų produktyvumo savybės – tai leidžia sumažinti gamybos sąnaudas ūkio lygmeniu. Tačiau tam tikrais atvejais tai sukėlė nepageidautiną šalutinį poveikį, keliantį susirūpinimą visuomenėje dėl gyvūnų gerovės ir su aplinka susijusių klausimų. Genomo tyrimų taikymas ir pažangių informacinių technologijų, kaip antai „Tiksliosios gyvulininkystės“ (angl. „Precision livestock farming“), naudojimas leidžia išsaugoti didelius duomenų apie alternatyvias savybes rinkinius, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gyvūnų gerovės ir tvarumo klausimais, ir turi didelį potencialą sprendžiant susirūpinimą visuomenėje bei siekiant tvaraus gyvūnų veisimo tikslų kalbant apie efektyvesnį išteklių panaudojimą ir didesnį gyvūnų atsparumą bei stiprumą. Duomenų apie šias alternatyvias savybes rinkimas turėtų būti svarbus vykdant veisimo programas ir didesnis dėmesys jam turėtų būti skiriamas apibrėžiant atrankos tikslus. Šiomis aplinkybėmis nykstančių veislių genetiniai ištekliai turėtų būti laikomi genų rezervuaru, kuris gali būti naudingas siekiant šių gyvūnų gerovės ir tvarumo tikslų;

(12)

šis reglamentas turėtų būti taikomas veisliniams galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams, kai ketinama įrašyti tuos gyvūnus ar jų genetinės medžiagos produktų palikuonis į kilmės knygą kaip grynaveislius veislinius gyvūnus arba juos įregistruoti kaip hibridines veislines kiaules kilmės registre, visų pirma prekybos tais veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais Sąjungos viduje, įskaitant vienos valstybės narės teritorijoje, arba jų įvežimo į Sąjungą tikslais;

(13)

termino „veislinis gyvūnas“ arba „grynaveislis veislinis gyvūnas“ nereikėtų suprasti taip, kad jie apima vien tuos gyvūnus, kurie vis dar turi reprodukcinę funkciją. Iš tikrųjų genealoginiai ir zootechniniai duomenys apie kastruotus gyvūnus galėtų būti naudingi vertinant veisimo populiacijos genetinę kokybę, taigi ir sudarant išsamesnius veislinių gyvūnų reitingus remiantis tais rezultatais. Priklausomai nuo veisimo programos tikslų, duomenų trūkumas arba praradimas dėl to, kad į kilmės knygą arba registrą aiškiai neįtraukiami kastruoti gyvūnai, galėtų daryti poveikį veislinių gyvūnų, kurie turi genetinį ryšį su tais kastruotais gyvūnais, genetinės kokybės tyrimo rezultatams;

(14)

šiame reglamente grynaveisliams veisliniams gyvūnams nustatytomis taisyklėmis turėtų būti siekiama sudaryti galimybę prekiauti remiantis suderintais principais, taikomais veislėmis besirūpinančių grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų pripažinimui ir jų atitinkamų veisimo programų patvirtinimui. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias būtų reglamentuojamas grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymas į pagrindinį kilmės knygų skyrių ir, jei tokių yra, į įvairius pagrindinio skyriaus poskyrius, suskirstytus pagal pranašumus. Jame taip pat turėtų būti nustatytos produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės bei veislinių gyvūnų pripažinimo tinkamais veisimui taisyklės, taip pat zootechninių pažymėjimų turinys;

(15)

panašiai šiame reglamente hibridinėms veislinėms kiaulėms nustatytomis taisyklėmis turėtų būti siekiama sudaryti galimybę prekiauti remiantis suderintais principais, taikomais įvairiomis kiaulių veislėmis, linijomis ar kryžminimo būdu išvestomis veislėmis besirūpinančių hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimui ir jų veisimo programų patvirtinimui. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias reglamentuojamas hibridinių veislinių kiaulių registravimas kilmės registruose. Jame taip pat turėtų būti nustatytos produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės bei hibridinių veislinių kiaulių pripažinimo tinkamomis veisimui taisyklės, taip pat zootechninių sertifikatų turinys;

(16)

šiame reglamente neturėtų būti svarstomi su klonavimu susiję klausimai;

(17)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti darnų požiūrį į prekybą Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei jų įvežimą į Sąjungą, taip pat į būtiną oficialią grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų vykdomų veisimo programų kontrolę, valstybės narės negali deramai pasiekti nacionaliniu lygmeniu, o dėl jų poveikio, sudėtingumo, tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(18)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų teikiamų paslaugų kokybė ir tai, kaip jos vertina veislinius gyvūnus ir juos klasifikuoja, daro poveikį surinktos arba nustatytos zootechninės ir genealoginės informacijos apie tuos gyvūnus kokybei ir tikslumui bei jų vertei rinkoje. Atitinkamai reikėtų nustatyti taisykles dėl grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų veisimo programų patvirtinimo remiantis suderintais Sąjungos kriterijais. Tos taisyklės turėtų taip pat apimti jų priežiūrą, kurią vykdytų kompetentingos valstybių narių institucijos, siekiant užtikrinti, kad dėl grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų nustatomų taisyklių neatsirastų veisimo programų skirtumų, dėl kurių galėtų atsirasti techninių kliūčių prekybai Sąjungoje;

(19)

šiame reglamente turėtų būti numatytos pripažintų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų įtraukimo į sąrašą, įskaitant tų sąrašų atnaujinimą, perdavimą ir skelbimą, procedūros, panašios į procedūras, nustatytas direktyvose 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB;

(20)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programos vykdomos siekiant bendro tikslo – tvariu būdu patobulinti veislės gyvūnų produktyvumo ir su produktyvumu nesusijusius požymius arba išsaugoti veislę. Tos veisimo programos turėtų apimti pakankamai didelį grynaveislių veislinių gyvūnų skaičių, laikomą veisėjų, kurie, vykdydami veisimo procesą ir atranką, tobulina ir vysto pageidautinus tų gyvūnų požymius arba užtikrina veislės išsaugojimą, laikydamiesi dalyvaujančių veisėjų bendrai pripažintų tikslų. Panašiai hibridinių veislinių kiaulių veisimo programos yra vykdomos siekiant vystyti pageidautinus požymius sąmoningai kryžminant skirtingas veisles, linijas ar kryžminimo būdu išveistas veisles. Veisimo programoje dalyvaujantys veisliniai gyvūnai (grynaveisliai ar hibridiniai) įrašomi į kilmės knygą arba registrą kartu pateikiant informaciją apie jų protėvius ir, priklausomai nuo veisimo programoje nustatytų veisimo tikslų, su jais atliekami produktyvumo tyrimai ar bet kokie kiti vertinimai, kurių pagrindu fiksuojami duomenys apie požymius, susijusius su tos veisimo programos tikslais. Kai nurodyta veisimo programoje, atliekamas genetinis vertinimas siekiant nustatyti gyvūnų veislinę vertę, kad būtų galima juos atitinkamai suklasifikuoti. Tos veislinės vertės kartu su produktyvumo tyrimo rezultatais ir genealogine informacija yra veisimo ir atrankos proceso pagrindas;

(21)

teisė būti pripažintai nustatytus kriterijus atitinkančia grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų būti pagrindinis Sąjungos gyvūnų veisimo ir vidaus rinkos srities teisės principas. Siekis apsaugoti esamos pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos ekonominę veiklą neturėtų pateisinti kompetentingos institucijos atsisakymo pripažinti dar vieną grynaveislių tos pačios veislės veislinių gyvūnų veisimo organizaciją arba vidaus rinkos valdymo principų nesilaikymo. Tas pats pasakytina ir apie tai, kai tvirtinama dar viena veisimo programa arba tvirtinamas esamos veisimo programos geografinės teritorijos išplėtimas, kai vykdoma veisimo programa susijusi su ta pačia veisle ar veisliniais tos pačios veislės gyvūnais, kurie gali būti įtraukti į programą iš grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, kuri jau vykdo tos veislės veisimo programą, veislinių gyvūnų populiacijos. Tačiau kai viena ar kelios pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos valstybėje narėje jau vykdo patvirtintą tam tikros veislės veisimo programą, tos valstybės narės kompetentinga institucija tam tikrais konkrečiais atvejais turėtų turėti teisę atsisakyti suteikti patvirtinimą dar vienai tos pačios veislės veisimo programai, net jei ta veisimo programa atitinka visus patvirtinimui nustatytus reikalavimus. Viena iš priežasčių, dėl kurių leidžiama atsisakyti patvirtinti programą, galėtų būti tai, kad patvirtinus dar vieną tos pačios veislės veisimo programą, kiltų pavojus tos veislės ar genetinės įvairovės tos veislės viduje išsaugojimui toje valstybėje narėje. Visų pirma dėl veislinių gyvūnų populiacijos suskaidymo galėtų kilti pavojus tos veislės išsaugojimui, kadangi galimai padažnėtų giminingo poravimo, genetinių trūkumų nustatymo atvejai, sumažėtų atrankos galimybės arba būtų apribotos veisėjų galimybės gauti grynaveislių veislinių gyvūnų arba jų genetinės medžiagos produktų. Kita priežastis, dėl kurios gali būti atsisakyta patvirtinti programą, galėtų būti nenuoseklumai tų veisimo programų aprašyme kalbant apie nustatytos veislės savybes arba pagrindinius tikslus. Iš tikrųjų, nepriklausomai nuo veisimo programos tikslo, būtent veislės išsaugojimo arba veislės tobulinimo, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę atsisakyti patvirtinti dar vieną tos pačios veislės veisimo programą, kai dėl pagrindinių dviejų veisimo programų tikslų arba tose veisimo programose apibrėžtų esminių veislės požymių skirtumų sumažėtų genetinės pažangos siekiant tų tikslų arba tų požymių arba bet kokių susijusių požymių efektyvumas, arba kai veislinių gyvūnų populiacijoms keičiantis gyvūnais kiltų pavojus, kad tie esminiai pradinės veislinių gyvūnų populiacijos požymiai pasikeis arba bus prarasti atrankos procese. Galiausiai, nykstančių veislių arba vietinės kilmės veislių, kurių retai randama vienoje ar keliose Sąjungos teritorijose, atveju kompetentingai institucijai taip pat turėtų būti leidžiama atsisakyti patvirtinti dar vieną tos pačios veislės veisimo programą dėl to, kad dar viena veisimo programa pakenktų veiksmingam esamos veisimo programos įgyvendinimui, visų pirma dėl nepakankamo genealoginės ir zootechninės informacijos derinimo arba keitimosi ja, dėl kurių bendrų apie tą veislę surinktų duomenų įvertinimų nauda nebūtų pasinaudota. Jeigu kompetentinga institucija atsisako patvirtinti veisimo programą, ji visais atvejais turėtų pateikti paraiškos teikėjams pagrįstą paaiškinimą ir suteikti jiems teisę apskųsti tą atsisakymą;

(22)

veisėjai turėtų turėti teisę parengti ir įgyvendinti veisimo programą savo tikslams be kompetentingų institucijų atliekamo tos veisimo programos patvirtinimo. Tačiau kiekvienai valstybei narei arba jos kompetentingoms institucijoms turėtų būti paliekama galimybė reglamentuoti tą veiklą, visų pirma kuomet vykdant tokią veisimo programą sudaromi su veisliniais gyvūnais arba jų genetinės medžiagos produktais susiję verslo sandoriai, arba kyla grėsmė esamai jau patvirtintai tos pačios veislės veisimo programai;

(23)

jei veisimo programos tikslas yra išsaugoti veislę, veisimo programos reikalavimus būtų galima įvykdyti pasitelkiant išsaugojimo priemones ex situ ir in situ arba bet kurias kitas veislės būklės stebėsenos priemones, kurios užtikrintų ilgalaikį ir tvarų tos veislės išsaugojimą. Tas priemones turėtų būti galima nustatyti veisimo programoje;

(24)

veisėjų asociacijos, veislininkystės organizacijos, įskaitant veislininkystės organizacijas, kurios yra privačios įmonės, ar viešosios įstaigos turėtų būti pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijomis, tik kai jų veisimo programose dalyvauja veisėjai ir kai jos užtikrina, kad tie veisėjai turi laisvą pasirinkimą grynaveislių veislinių gyvūnų atrankoje bei veisime, turi teisę į tų gyvūnų, įrašytų į jų kilmės knygas, palikuonius ir turi galimybę tapti tų gyvūnų savininkais;

(25)

prieš įgyvendinant patvirtintos veisimo programos pakeitimus, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų pateikti tuos pakeitimus kompetentingai institucijai, kuri pripažino tą grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizaciją. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos kompetentingai institucijai ir grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijai, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų pranešti kompetentingai institucijai tik apie tuos pakeitimus, kurie gali iš esmės pakeisti veisimo programą. Tie pakeitimai visų pirma turėtų apimti geografinės teritorijos išplėtimą, veisimo programos tikslo arba veisimo programos atrankos ir veisimo tikslų pakeitimus, veislės aprašymo pakeitimus arba užduočių perdavimo trečiosioms šalims pakeitimus, taip pat esminius kilmės registravimo sistemos pakeitimus arba produktyvumo tyrimo ir genetinio vertinimo metodų pakeitimus bei visus kitus pakeitimus, kuriuos kompetentinga institucija laiko esminiais veisimo programos pakeitimais. Nepriklausomai nuo privalomo informacijos apie esminius pakeitimus teikimo kompetentingai institucijai, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų kompetentingai institucijai paprašius jai pateikti atnaujintą veisimo programos versiją;

(26)

kai pripažinta, kad reikia išsaugoti ar skatinti tobulinti veislę tam tikroje teritorijoje, arba nykstančios veislės atveju pati kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę laikinai vykdyti tos veislės veisimo programą, su sąlyga kad jokia tos veislės veisimo programa dar nėra veiksmingai vykdoma. Tačiau tokią veisimo programą vykdanti kompetentinga institucija neturėtų toliau turėti tos galimybės, jei veisimo programą galėtų perimti veiklos vykdytojas, atitinkantis tinkamo tos veisimo programos vykdymo reikalavimus;

(27)

siekiant išsaugoti nykstančias veisles, būtina steigti ir pripažinti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijas, kurių veisimo programose dalyvauja nedaug veislinių gyvūnų, taigi veislinių gyvūnų populiacijos dydis iš esmės neturėtų būti laikomas esmine sąlyga grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms pripažinti ar jų veisimo programoms patvirtinti, juo labiau, kad pripažinimo procedūra atliekama nacionaliniu lygmeniu;

(28)

siekiant atsižvelgti į konkrečią nykstančių veislių padėtį, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, visų pirma taisyklės dėl į papildomą skyrių įrašytų gyvūnų perkėlimo į pagrindinį skyrių ir dėl nukrypti leidžiančių nuostatų dėl produktyvumo tyrimo ir genetinio vertinimo;

(29)

Sąjunga yra Tarybos sprendimu 93/626/EEB (13) patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos, kurios tikslai visų pirma yra biologinės įvairovės išsaugojimas, tausus jos komponentų naudojimas ir teisingas bei sąžiningas naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimas, susitariančioji šalis. Toje konvencijoje nurodoma, kad susitariančiosios šalys turi suverenias teises į savo biologinius išteklius ir yra atsakingos už savo biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų savo biologinių išteklių naudojimą. Sąjunga taip pat yra Tarybos sprendimu 2014/283/ES (14) patvirtinto Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo šalis. Taigi šiame reglamente, kai taikoma, turėtų būti atsižvelgta į Biologinės įvairovės konvenciją ir taip pat į Nagojos protokolą, ir jis turėtų būti taikomas nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 511/2014 (15);

(30)

vienoje valstybėje narėje pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos turėtų turėti galimybę savo patvirtintą veisimo programą vykdyti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, kad galėtų užtikrinti geriausią įmanomą didelės genetinės vertės veislinių gyvūnų panaudojimą Sąjungoje. Užtikrinti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija žinotų apie ketinimą vykdyti tarpvalstybinę veiklą, būtų galima supaprastinta šiam tikslui skirta pranešimo procedūra. Tačiau dėl sezoninio veislinių gyvūnų pergabenimo vienos valstybės narės ribose arba kelias valstybes nares apimančio pervežimo neturėtų būti privalomai išplečiama geografinė teritorija;

(31)

turėtų būti palengvintas grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas, jei minėtos organizacijos norėtų jį vykdyti, kartu užtikrinant verslo laisvę ir panaikinant kliūtis laisvam veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų judėjimui;

(32)

kadangi kompetentingai institucijai galėtų tekti tvirtinti kelias veisimo programas, kurias vykdo viena jos pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, ir kadangi kompetentingai institucijai taip pat galėtų tekti tvirtinti kitoje valstybėje narėje pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos vykdomų veisimo programų išplėtimą jos teritorijose, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimas ir jos veisimo programų patvirtinimas turėtų vykti atskirai. Tačiau, vertindama paraišką dėl grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimo, kompetentinga institucija taip pat turėtų gauti paraišką dėl bent vienos veisimo programos tvirtinimo;

(33)

iš įvairių skundų, kuriuos Komisijai ankstesniais metais teko nagrinėti, atrodo, kad šiame reglamente turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, konkrečiai grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų veislei sudarančios pagalbinę kilmės knygą, ir grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, tvirtinančios, kad jos kilmės knyga yra tos veislės kilmės knyga, ryšys;

(34)

būtina paaiškinti veisėjų ir grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų tarpusavio ryšį, visų pirma siekiant užtikrinti jų teisę dalyvauti veisimo programoje geografinėje teritorijoje, kurioje ta programa patvirtinta ir, jei numatyta narystė, užtikrinti, kad tie veisėjai turėtų teisę būti nariais. Veisimo organizacijos turėtų būti nustačiusios taisykles, pagal kurias būtų sprendžiami jų veisimo programose dalyvaujančių veisėjų ginčai ir būtų užtikrinamas vienodas požiūris į tuos veisėjus. Jos taip pat turėtų apibrėžti savo ir jų veisimo programose dalyvaujančių veisėjų teises ir pareigas;

(35)

veisėjai, kurių veisliniai gyvūnai tam tikru metų laiku perkeliami valstybės narės teritorijoje arba teritorijoje, kuri yra kelių valstybių narių pasienyje, turėtų turėti teisę toliau dalyvauti veisimo programoje, kol jų žemės ūkio valdos buveinė yra tos veisimo programos geografinėje teritorijoje;

(36)

šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į ypatingą padėtį, vyraujančią hibridinių veislinių kiaulių veisimo sektoriuje. Dauguma privačių įmonių hibridinių veislinių kiaulių veisimo sektoriuje veikia uždarose gamybos sistemose ir pačios tvarko savo veislinį pulką. Taigi šioms įmonėms reikėtų numatyti tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas, visų pirma susijusias su veisėjų dalyvavimu veisimo programoje ir teise registruoti hibridines veislines kiaules kilmės registruose;

(37)

hibridinių veislinių kiaulių apibrėžtis apima gyvūnus iš visų veisimo ir atrankos piramidės lygmenų, kurie naudojami kryžminiam veisimui pagerinti derinant konkrečias jų skirtingų genotipų savybes ir panaudojant heterozės poveikį. Priklausomai nuo veisimo ir atrankos piramidės lygmens hibridinės veislinės kiaulės apima veisles, linijas ar kryžminimo būdu išveistas veisles. Taigi ne visi gyvūnai būtinai yra „hibridiniai“ įprasta to žodžio prasme;

(38)

iš įgytos patirties, visų pirma taikant Direktyvą 90/427/EEB ir mažesniu mastu – direktyvas 89/361/EEB ir 2009/157/EB, matyti, kad reikia tikslesnių taisyklių siekiant veiksmingai spręsti veisėjų ir grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų ginčus remiantis aiškiai nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis ir apibrėžtomis veisėjų teisėmis bei pareigomis. Ginčus geriausia spręsti valstybės narės, kurioje jie kyla, teisinėje sistemoje;

(39)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, sudarančios ir tvarkančios grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų kilmės knygas, taip pat ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos, išskyrus uždarose gamybos sistemose veikiančias privačias įmones, sudarančios ir tvarkančios hibridinių veislinių kiaulių kilmės registrus, veislinius gyvūnus turėtų įrašyti į savo kilmės knygas ar registruoti juos savo kilmės registruose nediskriminuodamos dėl gyvūnų ar jų savininkų kilmės valstybės narės, ir turėtų klasifikuoti tuos gyvūnus pagal jų pranašumus, jeigu tai numatyta veisimo programoje;

(40)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama nustatyti papildomus skyrius, į kuriuos būtų įrašomi tie gyvūnai, kurie neatitinka kilmės kriterijų, tačiau kurie, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų nuomone, atitinka veisimo programoje nustatytas veislės savybes, siekiant tuos gyvūnus toliau veisti su grynaveisliais veisliniais gyvūnais, priklausančiais veislei, kuriai taikoma veisimo programa, kad jų palikuonys būtų įrašyti į pagrindinį kilmės knygos skyrių. Konkrečios taisyklės dėl tų gyvūnų palikuonių įrašymo į pagrindinį kilmės knygos skyrių turėtų būti nustatytos Sąjungos lygmeniu;

(41)

turėtų būti leidžiama įrašyti į pagrindinį kilmės knygų skyrių tik jauniklius, kilusius iš patelių linijos, išskyrus arklinių šeimos atveju. Tačiau, nykstančių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų veislių ir „atsparios“ (angl. hardy) avių veislės atveju, kai nėra pakankamai reprodukcijai tinkamų grynaveislių patinų, valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms leidimą taikyti ne tokias griežtas taisykles įrašant į papildomus skyrius įrašytų gyvūnų palikuonius į pagrindinį kilmės knygos skyrių, siekiant išvengti, kad nebūtų prarasta dar daugiau tų veislių genetinės įvairovės. Panašiai turėtų būti numatytos ypatingos taisyklės, kuriomis būtų leidžiama atkurti išnykusias veisles arba veisles, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti. Valstybės narės, kurios taiko tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, turėtų kruopščiai įvertinti tų veisimo populiacijų rizikos statusą ir užtikrinti saugų genetinių išteklių valdymą;

(42)

kai yra poreikis išveisti naują veislę sujungiant skirtingų veislių grynaveislių veislinių gyvūnų savybes arba sujungiant pakankamai panašios išvaizdos gyvūnus, kurie jau turi pakankamai stabilių genetinių savybių jauniklius, kad būtų galima kalbėti apie naujos veislės išvedimą, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms reikėtų suteikti galimybę kurti kilmės knygas ir vykdyti tų naujų veislių veisimo programas;

(43)

jokia šio reglamento nuostata neturėtų būti užkertamas kelias į kilmės knygos papildomą skyrių įrašytiems gyvūnams taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (16) 28 straipsnyje nurodytos agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonės įsipareigojimus, taigi nacionalinės ar regioninės institucijos jiems gali skirti paramą pagal savo kaimo plėtros programas;

(44)

grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms turėtų būti leista savo veisimo programose nustatyti taisykles, kuriomis draudžiama naudoti tam tikrus reprodukcijos metodus ar jie ribojami arba naudoti tam tikrus grynaveislius veislinius gyvūnus, įskaitant jų genetinės medžiagos produktus. Pavyzdžiui, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos turėtų galėti reikalauti, kad jaunikliai būtų gaunami tik kergimo būdu. Grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, kurios naudojasi šiuo draudimu ar apribojimu, turėtų nustatyti tas taisykles savo veisimo programose laikydamosi grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, tvarkančios veislės kilmės knygą, nustatytų taisyklių;

(45)

grynaveisliai veisliniai gyvūnai, įrašyti į kilmės knygas, turėtų būti identifikuojami remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 (17);

(46)

grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju Reglamente (ES) 2016/429 numatyta, kad kompetentingos institucijos gyvūnų sveikatos srityje arklinių šeimos gyvūnams išduoda visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojantį identifikavimo dokumentą, kurį Komisija išsamiau patikslins deleguotaisiais aktais. Siekiant užtikrinti, kad zootechninis pažymėjimas pagal savo turinį ir administracinę procedūrą būtų kuo labiau suderintas su tuo visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojančiu identifikavimo dokumentu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojančio arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo dokumento formos ir turinio;

(47)

grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų tinkamumas dalyvauti tarptautinėse lenktynėse reglamentuojamas tarptautinės privatinės teisės susitarimais. Atsižvelgiant į tarptautinį žirgininkystės sektoriaus aspektą, Komisija, ruošdama ir rengdama atitinkamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, turėtų atsižvelgti į tuos susitarimus, kad grynaveisliai veisliniai arklinių šeimos gyvūnai turėtų teisę dalyvauti tarptautinėse lenktynėse;

(48)

siekiant išvengti kliūčių prekybai, veislinių gyvūnų pripažinimas tinkamais veisimui, visų pirma kergimui ar pagalbiniam apvaisinimui, turėtų būti reguliuojamas Sąjungos lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai su tokiais veisliniais gyvūnais pagal šiame reglamente ir visų pirma III priede nustatytas taisykles buvo atlikti produktyvumo tyrimai ar buvo atliktas jų genetinis vertinimas;

(49)

suprantama, kad valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos neturėtų naudotis šiuo reglamentu norėdamos uždrausti, apriboti arba sudaryti kliūčių grynaveislių veislinių gyvūnų arba jų genetinės medžiagos produktų panaudojimui norint išveisti gyvūnus, kurių neketinama įrašyti į kilmės knygą arba registruoti kilmės registre;

(50)

veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų, kuriems atlikti tyrimai dėl tam tikro požymių skaičiaus, produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės buvo nustatytos Sąjungos lygmeniu, tačiau daug įvairioms grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų veislėms, panaudojimo ir atrankos būdams taikomų reikalavimų iki šiol nebuvo suderinti. Užuot tai padarius, atskiroms veislėms skirtos produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės šiuo metu nustatomos veislės kilmės knygoje;

(51)

siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą ar į būtinybę apsaugoti vertingus genetinius išteklius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, leidžiantys jai nustatyti vienodas ir išsamesnes grynaveislių veislinių galvijų, avių ir ožkų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisykles;

(52)

produktyvumo tyrimus ar genetinį vertinimą turėtų būti galima atlikti trečiajai šaliai, kurią paskyrė grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija arba viešoji įstaiga, įskaitant instituciją, kuri šią funkciją atlieka kaip savarankišką užduotį. Kompetentinga institucija, patvirtindama veisimo programą, galėtų įgalioti tą trečiąją šalį ir ją vertinti. Grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, kuri paveda trečiajai šaliai atlikti produktyvumo tyrimus arba genetinį vertinimą, turėtų išlikti atsakinga už atitikties tai veiklai nustatytiems reikalavimams užtikrinimą ir turėtų nurodyti paskirtąją trečiąją šalį savo veisimo programoje, nebent atitinkama valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos nuspręstų kitaip;

(53)

priklausomai, be kita ko, nuo rūšies arba veislės, galėtų atsirasti poreikis suderinti arba patobulinti grynaveislių veislinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo metodus, kuriuos taiko grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba jų paskirtos trečiosios šalys. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, leidžiantys jai paskirti Europos Sąjungos etaloninius centrus. Siekiant, jei būtina, pakeisti tų etaloninių centrų užduotis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 652/2014 (18) tie Europos Sąjungos etaloniniai centrai turėtų turėti teisę gauti Sąjungos finansinę paramą. Grynaveislių veislinių galvijų atveju tas užduotis atlieka INTERBULL centras – Tarptautinio gyvūnų apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording, ICAR), kuris buvo paskirtas Europos Sąjungos etaloniniu centru Tarybos sprendimu 96/463/EB (19), nuolatinis pakomitetis;

(54)

be to, jei esama pripažinto poreikio padėti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms, besirūpinančioms nykstančiomis veislėmis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, leidžiantys jai paskirti Europos Sąjungos etaloninius centrus, kurių konkreti užduotis yra skatinti tų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų taikomų metodų nustatymą ar derinimą. Siekiant, kai būtina, pakeisti tų etaloninių centrų užduotį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Skirdama tuos centrus ir apibrėždama jų užduotis Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į Europos gyvūnų genetinių išteklių valdymo regioninio centro, kuris buvo įsteigtas pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtą Visuotinį gyvūnų genetinių išteklių valdymo Europoje veiksmų planą (angl. Global Plan of Action for Animal Genetic Resources in Europe), veiklą. Šių centrų nustatyti metodai neturėtų būti privalomo pobūdžio;

(55)

veisimo programoje dalyvaujantys veisėjai turėtų turėti teisę gauti zootechninius pažymėjimus savo veisliniams gyvūnams, dalyvaujantiems toje veisimo programoje, ir tų gyvūnų genetinės medžiagos produktams. Zootechniniai pažymėjimai turėtų būti išduodami veisliniams gyvūnams ar jų genetinės medžiagos produktams, kai jais prekiaujama arba jie įvežami į Sąjungą, kad tie gyvūnai arba jų palikuonys, gauti iš tų genetinės medžiagos produktų, būtų įrašyti į kitas kilmės knygas arba registruojami kilmės registruose. Zootechniniais pažymėjimais veisėjui turėtų būti pateikiama informacija apie genetinę kokybę ir įgyto gyvūno genealogiją. Pavyzdžiui, prireikus tokie pažymėjimai turėtų būti išduodami gyvūnams demonstravimo tikslais, arba kai jie patalpinami į tyrimo stotis arba dirbtinio sėklinimo centrus;

(56)

turėtų būti suprantama, kad šiuo reglamentu valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms nedraudžiama reikalauti, kad prekiaujant grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų sperma dirbtinio sėklinimo tikslais, kad būtų gauti gyvūnai, kurie nebus grynaveisliai veisliniai gyvūnai, būtų pateikiama informacija apie to gyvūno kokybę ir genealogiją. Apskritai, suteikiant galimybę gauti veislinių gyvūnų genetinės medžiagos produktus, visų pirma jų spermą, ir kartu pateikiant susijusią zootechninio pažymėjimo informaciją taip pat ir tiems veiklos vykdytojams, kurie užsiima gyvūnų reprodukcija, neketindami jų palikuonius įrašyti į kilmės knygą, tikimasi sustiprinti Sąjungos gyvūnų veisimo sektoriaus konkurencingumą;

(57)

veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų įvežimas į Sąjungą ir eksportas į trečiąsias šalis yra svarbus Sąjungos žemės ūkiui. Taigi veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų įvežimas į Sąjungą turėtų būti vykdomas laikantis sąlygų, kurios yra panašiausios į taisykles, taikomas prekybai Sąjungos viduje. Tačiau veisliniai gyvūnai ir jų genetinės medžiagos produktai į pagrindinį kurios nors Sąjungos kilmės knygos ar kilmės registro skyrių turėtų būti įrašomi tik jei eksportuojančioje trečiojoje šalyje taikoma atitinkamo lygmens kontrolė, kuria užtikrinama, kad kilmės duomenų ir produktyvumo tyrimų bei genetinio vertinimo rezultatų tikrumo lygis būtų toks pat kaip Sąjungoje ir jei veisimo įstaigos, teikiančios tuos duomenis ir rezultatus, įtrauktos į Komisijos tvarkomą sąrašą. Be to, trečiųjų šalių veisimo įstaigos abipusiškumo principu turėtų pripažinti atitinkamos Sąjungoje pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos veislinius gyvūnus ir jų genetinės medžiagos produktus;

(58)

Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (20) numatyta, kad prekių nomenklatūrą, t. y. Kombinuotąją nomenklatūrą, arba sutrumpintai – KN, kuri kartu atitinka ir Bendrojo muitų tarifo, ir Bendrijos užsienio prekybos statistikos, ir kitų Sąjungos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, turi nustatyti Komisija. To reglamento I priede išvardijami grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų bei galvijų spermos KN kodai ir nurodoma, kad jie konvencine muito norma neapmuitinami. Tuo atveju prie tų gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų turėtų būti pridedamas atitinkamas zootechninis pažymėjimas jų, kaip grynaveislių veislinių gyvūnų ar jų genetinės medžiagos produktų, klasifikacijai patvirtinti. Grynaveislių veislinių gyvūnų atveju taip pat turėtų būti pridedamas dokumentas, nurodantis, kad jie bus įtraukti į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos tvarkomą kilmės knygą arba užregistruoti hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos tvarkomame kilmės registre;

(59)

veislinius gyvūnus ir jų genetinės medžiagos produktus įvežus į Sąjungą atliekami jų veterinariniai patikrinimai pagal Tarybos direktyvas 91/496/EEB (21) ir 97/78/EB (22). Taip pat turėtų būti atliekami būtini grynaveislių veislinių gyvūnų patikrinimai, kad jie nebūtų apmuitinami konvencine muito norma, nes grynaveisliams veisliniams gyvūnams taikoma išimtis;

(60)

būtina nustatyti oficialios kontrolės, kaip laikomasi šiame reglamente numatytų taisyklių, taisykles ir kitos oficialios veiklos, kurią atlieka kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą, taisykles, pritaikytas gyvūnų veisimo sektoriui. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę atlikti visų veiklos vykdytojų, kuriems taikomas šis reglamentas, visų pirma grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų, hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų, trečiųjų šalių, atliekančių produktyvumo tyrimus arba genetinius vertinimus, veisėjų ir, jei jie išduoda zootechninius pažymėjimus, spermos surinkimo ir laikymo centrų, embrionų laikymo centrų ir embrionų surinkimo ar gamybos grupių, oficialią kontrolę;

(61)

kompetentingos institucijos turėtų atlikti oficialią kontrolę, siekdamos patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir patvirtintoje veisimo programoje išdėstytų reikalavimų. Ta kontrolė galėtų apimti produktyvumo tyrimams naudojamos įrangos patikrinimą arba zootechninių ir genealoginių duomenų užrašymo procedūrų tikrinimą, arba tokių dokumentų arba apie veislinius gyvūnus surinktų duomenų saugojimo ir tvarkymo sistemų tikrinimą. Atliekant tą patikrinimą būtų galima atsižvelgti į kokybės patikras arba kontrolės sistemas, kuriomis užtikrinamas užrašytų duomenų, kaip antai apie tėvų kontrolę, atliktą norint nustatyti gyvūno kilmę, tikslumas. Kompetentingos institucijos galėtų atlikti oficialią kontrolę veisėjų, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų patalpose ir buveinėse panaudodamos jų įrangą, taip pat tikrinti į veisimo programą įtrauktus veislinius gyvūnus arba iš tų veislinių gyvūnų paimtus genetinės medžiagos produktus;

(62)

kai šiame reglamente daroma nuoroda į „kitą oficialią veiklą“, tai turėtų būti suprantama kaip veikla, apimanti grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimą, veisimo programų patvirtinimą arba pagalbos teikimą kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims;

(63)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams nustatytų Sąjungos taisyklių taikymą, būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiautų viena su kita ir, jei tik būtina, teiktų administracinę pagalbą. Taigi šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendrosios administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo taisyklės, panašios į šiuo metu nustatytąsias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (23) IV antraštinėje dalyje, bet, kur reikia, pakeistos;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti specialias priemones tokių taisyklių nesilaikymo poveikiui apriboti, jeigu yra įrodymų, kad trečiojoje šalyje plačiu mastu rimtai nesilaikoma Sąjungos teisės dėl gyvūnų veisimo;

(65)

valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti būtinus įgaliojimus užtikrinti šiame reglamente veisliniams gyvūnams nustatytų zootechninių ir genealoginių taisyklių įgyvendinimą, įskaitant įgaliojimus sustabdyti veisimo programos patvirtinimo galiojimą arba panaikinti grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimą šiame reglamente nustatytų taisyklių nesilaikymo atveju;

(66)

siekdama užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, Komisija prireikus turėtų vykdyti kontrolę valstybėse narėse, be kita ko, atsižvelgdama į valstybių narių vykdytos oficialios kontrolės rezultatus;

(67)

Komisija prireikus turėtų vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti trečiosios šalies veisimo įstaigų, iš kurių turėtų būti leidžiama į Sąjungą įvežti veislinius gyvūnus ir jų spermą, oocitus ir embrionus, sąrašą, parengti jų įvežimo į Sąjungą sąlygas ir gauti zootechninę ir genealoginę informaciją, susijusią su lygiavertiškumo susitarimų veikimu. Jeigu to reikia dėl pasikartojančių ar iškylančių problemų, susijusių su veisliniais gyvūnais ar jų genetinės medžiagos produktais, Komisija taip pat turėtų vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse;

(68)

šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymosi patikrinimas atliekant oficialią kontrolę yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų veiksmingai pasiekti šio reglamento tikslai. Valstybės narės kontrolės sistemos neveikimas tam tikrais atvejais galėtų rimtai pakenkti tų tikslų siekimui ir nulemti tai, kad bus daug rimtų tų taisyklių nesilaikymo atvejų. Taigi Komisijai reikėtų sudaryti galimybę reaguoti į rimtas valstybės narės kontrolės sistemos veikimo problemas patvirtinant priemones, taikomas, kol atitinkama valstybė narė nesiima reikiamų veiksmų padėčiai ištaisyti. Tokios priemonės apima draudimą taikyti ypatingas sąlygas prekybai veisliniais gyvūnais arba jų genetinės medžiagos produktais ar tokių sąlygų laikymosi užtikrinimą arba bet kokias kitas priemones, kurias Komisija laiko tinkamomis tam plačiai paplitusiam pažeidimui ištaisyti;

(69)

direktyvos 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB turi būti panaikintos ir pakeistos šiuo reglamentu, todėl taip pat būtina panaikinti pagal tas direktyvas Komisijos priimtus aktus ir prireikus pakeisti juos deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais, priimtais pagal šiuo reglamentu suteikiamus atitinkamus įgaliojimus. Atitinkamai tie Komisijos aktai turėtų būti panaikinti ir prireikus pakeisti;

(70)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą ir jį pildyti arba iš dalies keisti jo priedus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktyvumo tyrimo ir genetinio vertinimo reikalavimų nustatymo, dėl Europos Sąjungos etaloninių centrų užduočių ir reikalavimų nustatymo ir dėl zootechninių pažymėjimų formos bei turinio nustatymo;

(71)

rengiant deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (24) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(72)

siekiant užtikrinti vienodas su pavyzdinėmis informacijos, kurią valstybės narės turi teikti visuomenei, formomis, su pripažintų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų sąrašu, su grynaveislių veislinių gyvūnų tapatybės patvirtinimo metodais, su produktyvumo tyrimu ir genetiniu vertinimu, su Europos Sąjungos etaloninių centrų paskyrimu, su arklinių šeimos gyvūnams išduodamų identifikavimo dokumentų, galiojančių visą gyvūno gyvenimo laikotarpį, pavyzdinėmis formomis, su zootechninių pažymėjimų, pridedamų prie veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų, modeliais, su priemonių, taikomų gyvūnų veisimui trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo pripažinimu, su dideliais valstybės narės kontrolės sistemos trikdžiais ir su specialių priemonių dėl veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą nustatymu susijusių šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25). Jei Zootechnikos nuolatinis komitetas nepateikia nuomonės, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo akto;

(73)

direktyvose 87/328/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/118/EEB, 90/119/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB bei Sprendime 96/463/EB nustatytos taisyklės turi būti pakeistos taisyklėmis, nustatytomis šiame reglamente ir Komisijos deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, priimtuose remiantis šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais. Taigi tie teisės aktai turėtų būti panaikinti;

(74)

šie Komisijos sprendimai susiję su, inter alia, konkrečioms rūšims skirtų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų patvirtinimo arba pripažinimo, veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas, pripažinimo tinkamais veisimui ir dirbtiniam sėklinimui, produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo kriterijų nustatymu buvo priimti remiantis direktyvomis 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB: Komisijos sprendimai 84/247/EEB (26), 84/419/EEB (27), 89/501/EEB (28), 89/502/EEB (29), 89/504/EEB (30), 89/505/EEB (31), 89/507/EEB (32), 90/254/EEB (33), 90/255/EEB (34), 90/256/EEB (35), 90/257/EEB (36), 92/353/EEB (37), 96/78/EB (38) ir 2006/427/EB (39). Šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, pakeisiančios taisykles, nustatytas tuose Komisijos sprendimuose;

(75)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, panašios į nustatytąsias Komisijos sprendime 92/354/EEB (40);

(76)

remiantis direktyvomis 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB, buvo priimti šie Komisijos teisės aktai: Komisijos sprendimai 89/503/EEB (41), 89/506/EEB (42), 90/258/EEB (43), 96/79/EB (44), 96/509/EB (45), 96/510/EB (46) bei 2005/379/EB (47) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/262 (48). Šiame reglamente turėtų būti numatytos taisyklės, pakeisiančios taisykles, nustatytas tuose Komisijos teisės aktuose;

(77)

siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir išvengti dubliavimosi, 74, 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse nurodyti Komisijos teisės aktai turėtų būti panaikinti nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Be to, Komisija turėtų ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki šio reglamento taikymo pradžios dienos priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius informacijos, įtrauktinos į pripažintų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų sąrašą, kurį valstybės narės paskelbia viešai, teikimo pavyzdines formas, taip pat ir zootechninių pažymėjimų, skirtų veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams, pavyzdines formas. Tie įgyvendinimo aktai turėtų būti taikytini ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną;

(78)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą veisėjų organizacijoms, veislininkystės organizacijoms, veisėjų asociacijoms, privačioms įmonėms ar kitoms organizacijoms arba asociacijoms, kurios buvo patvirtintos arba pripažintos šiuo reglamentu panaikinamais aktais su laiko apribojimais arba be laiko apribojimų, taip pat tų veiklos vykdytojų vykdomoms veisimo programoms, tie veiklos vykdytojai ir jų veisimo programos turėtų būti laikomi pripažintais arba patvirtintais pagal šį reglamentą. Todėl tiems veiklos vykdytojams neturėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos geografinės teritorijos išplėtimo į kitas valstybes nares pripažinimo, patvirtinimo ir pranešimo procedūros, tačiau kitos šio reglamento nuostatos jiems turėtų būti taikomos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai laikytųsi visų šiame reglamente numatytų taisyklių, visų pirma vykdydamos rizika grindžiamą oficialią jų kontrolę. Taisyklių nesilaikymo atveju kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis jie ištaisytų padėtį dėl taisyklių nesilaikymo, ir prireikus sustabdytų arba panaikintų tų veiklos vykdytojų pripažinimą arba jų vykdomos veisimo programų patvirtinimo galiojimą;

(79)

Komisija neseniai patvirtino pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos. Tuo nauju reglamentu numatoma panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvą 89/608/EEB (49), Tarybos direktyvą 90/425/EEB (50) bei direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB. Į jį taip pat numatoma įtraukti tam tikras Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir tose direktyvose nustatytas taisykles, prireikus jas pritaikant. Tačiau į to naujo reglamento taikymo sritį nenumatoma įtraukti gyvūnų veisimo. Dėl teisinio aiškumo ir tikrumo, kol tuo nauju reglamentu nepanaikintos direktyvos 89/608/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB ir 97/78/EB, reikia iš direktyvų 89/608/EEB ir 90/425/EEB išbraukti nuorodas į „zootechninius“, o direktyvose 91/496/EEB ir 97/78/EB tokio pakeitimo atlikti nereikia. Todėl direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(80)

pagal Direktyvos 90/427/EEB 8 straipsnio 1 dalį grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, vykdančios patvirtintas grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų veisimo programas, turėtų turėti galimybę toliau išduoti identifikavimo dokumentus tiems grynaveisliams veisliniams gyvūnams, kol bus pradėtas taikyti Reglamento (ES) 2016/429 110 straipsnis;

(81)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo pirmos dvidešimt aštunto mėnesio po šio reglamento įsigaliojimo datos dienos,

a)

zootechninės ir genealoginės taisyklės, skirtos prekybai Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą;

b)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo bei jų veisimo programų patvirtinimo taisyklės;

c)

veisėjų, grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų teisės ir pareigos;

d)

veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas ir kilmės registrus taisyklės, taip pat veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų pripažinimo tinkamais veisimui taisyklės;

e)

veislinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės;

f)

zootechninių pažymėjimų išdavimo taisyklės veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams;

g)

oficialios kontrolės, visų pirma grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų, vykdymo taisyklės ir kitos oficialios veiklos vykdymo taisyklės;

h)

valstybių narių administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo taisyklės bei vykdymo užtikrinimo taisyklės;

i)

kontrolės, kurią Komisija vykdo valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, vykdymo taisyklės.

a)

galvijų rūšims (Bos taurus, Bos indicus ir Bubalus bubalis);

b)

kiaulių rūšiai (Sus scrofa);

c)

avių rūšiai (Ovis aries);

d)

ožkų rūšiai (Capra hircus) arba

e)

arklinių šeimai (Equus caballus ir Equus asinus);

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimą ir jų vykdomų veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimą;

b)

veiklos vykdytojų oficialią kontrolę;

c)

pagalbos kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims teikimą nustatytais taisyklių nesilaikymo atvejais;

d)

kitas nei nurodytosios a ir c papunkčiuose oficialios veiklos rūšis;

a)

skirtingų veislių ar linijų grynaveislių veislinių kiaulių;

b)

veislinių kiaulių, kurios pačios yra gautos sukryžminus (hibridizavus) įvairias veisles arba linijas;

c)

veislinių kiaulių, priklausančių vienai ar kitai iš a ar b papunkčiuose nurodytų kategorijų;

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos tvarkoma veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių kilmės knyga, rinkmena ar duomenų terpė, kurioje yra pagrindinis skyrius ir, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijai nusprendus, vienas ar daugiau papildomų skyrių, skirtų tos pačios rūšies gyvūnams, kurie nėra tinkami įrašyti į pagrindinį skyrių;

b)

atitinkamais atvejais, bet kokia veisimo įstaigos tvarkoma atitinkama knyga;

a)

hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos tvarkoma rinkmena ar duomenų terpė, kurioje registruojamos hibridinės veislinės kiaulės ir nurodoma išsami informacija apie jų protėvius;

b)

atitinkamais atvejais bet koks veisimo įstaigos tvarkomas atitinkamas registras;

a)

jo pagrindinė buveinė yra valstybės narės, kurioje įsikūrusi kompetentinga institucija, teritorijoje;

b)

savo paraiškoje jis įrodo, kad atitinka I priedo 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, susijusius su jo veisimo programomis, dėl kurių jis ketina kreiptis dėl patvirtinimo pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį;

c)

jo paraiškoje pateikiamas kiekvienos iš tų veisimo programų, kurias ketinama vykdyti, veisimo programos versijos projektas, kuriame turi būti pateikta I priedo 2 dalyje nustatyta informacija, o grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju turi būti papildomai pateikta I priedo 3 dalyje nurodyta informacija;

d)

pateikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paraišką, jis pagal 8 straipsnio 2 dalį pateikia paraišką patvirtinti bent vieną iš tų ketinamų vykdyti veisimo programų.

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pavadinimas, kontaktiniai duomenys ir, kai yra, interneto svetainės adresas;

b)

kiekvienos tame sąraše esančios grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos atveju:

a)

jomis siekiama vieno ar daugiau iš šių tikslų:

b)

jose išsamiai aprašyti atrankos ir veisimo tikslai;

c)

jos atitinka I priedo 2 dalyje išdėstytus reikalavimus, o jei tai arklinių šeimos grynaveisliai veisliniai gyvūnai – papildomai I priedo 3 dalyje išdėstytus reikalavimus.

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos lieka atsakingos kompetentingai institucijai už I priedo 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi užtikrinimą;

b)

tos trečiosios šalies ir veisimo programoje dalyvaujančių veisėjų ekonominės veiklos interesai nesikerta;

c)

ta trečioji šalis įvykdo visus būtinus reikalavimus, kad galėtų vykdyti tą veiklą;

d)

tos grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos nurodo veiklą, kurią jos ketina perduoti trečiosioms šalims, taip pat tų trečiųjų šalių pavadinimą (vardą, pavardę) ir kontaktinius duomenis savo paraiškose, nurodytose 2 dalyje.

a)

veislės savybių esminių požymių ar pagrindinių tos veisimo programos tikslų;

b)

tos veislės išsaugojimo ar tos veislės genetinės įvairovės arba

c)

kai tos veisimo programos tikslas yra išsaugoti tą veislę – veiksmingas tos veisimo programos įgyvendinimas:

a)

veisimo programų, kurios tai veislei jau patvirtintos toje valstybėje narėje, skaičių;

b)

veislinių gyvūnų populiacijos, kuriai taikomos tos veisimo programos, dydį;

c)

galimą genetinį veisimo programų, kurias vykdo kitos grynaveislių tos pačios veislės veislinių gyvūnų veisimo organizacijos kitose valstybėse narėse arba veisimo įstaigos trečiosiose šalyse, indėlį.

a)

likus ne mažiau kaip 90 dienų iki numatomos veisimo programos pradžios dienos toje kitoje valstybėje narėje pateikia pranešimą tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir pranešimą gavusios institucijos prašymu pateikia to pranešimo vertimą į vieną iš tos kitos valstybės narės oficialiųjų kalbų;

b)

pranešimą gavusios institucijos prašymu, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki numatomos veisimo programos pradžios dienos toje kitoje valstybėje narėje, pateikia veisimo programos kopiją, patvirtintą pagal 8 straipsnio 3 dalį, jei to pareikalavo ta institucija, kartu su vertimu į vieną iš tos kitos valstybės narės oficialiųjų kalbų, kurį pateikia prašymą pateikusi grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija.

a)

toje kitoje valstybėje narėje su tos pačios veislės grynaveisliais veisliniais gyvūnais jau vykdoma patvirtinta veisimo programa ir

b)

patvirtinus dar vieną veisimo programą, tai galėtų sukelti pavojų veisimo programai, kurią tai pačiai veislei vykdo kita grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir kuri jau buvo patvirtinta toje kitoje valstybėje narėje dėl bent vieno iš šių tikslų:

a)

jų veisliniai gyvūnai yra laikomi ūkiuose geografinėje tos veisimo programos teritorijoje;

b)

jų veisliniai gyvūnai, jei tai grynaveisliai veisliniai gyvūnai, priklauso veislei, o, jei tai hibridinės veislinės kiaulės – veislei, linijai ar kryžminimo būdu išveistai veislei, kurioms taikoma ta veisimo programa.

a)

pagal 18 ir 20 straipsnius įrašyti savo grynaveislius veislinius gyvūnus į pagrindinį kilmės knygos, kurią tai veislei yra sudariusi grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija, skyrių;

b)

pagal 20 straipsnį įrašyti savo gyvūnus į papildomą kilmės knygos, kurią tai veislei yra sudariusi grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija, skyrių;

c)

pagal 23 straipsnį įrašyti savo hibridines veislines kiaules į kilmės registrą, kurį tai veislei, linijai ar kryžminimo būdu išveistai veislei yra sudariusi hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija;

d)

dalyvauti atliekant produktyvumo tyrimus ir genetinį vertinimą pagal 25 straipsnį;

e)

gauti zootechninį pažymėjimą, išduodamą pagal 30 straipsnio 1 ir 4 dalis;

f)

paprašius gauti naujausius savo veislinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo rezultatus, jeigu tie rezultatai yra prieinami;

g)

turėti galimybę naudotis visomis kitomis paslaugomis, teikiamomis toje veisimo programoje dalyvaujantiems veisėjams, ir kurias teikia grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, vykdanti tą veisimo programą.

a)

tapti tos grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos nariu;

b)

dalyvauti apibrėžiant ir plėtojant veisimo programą, vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis, nurodytomis I priedo 1 dalies B punkto 1 papunkčio b punkte.

a)

pagal tų gyvūnų pranašumus ir padalyti tuos poskyrius pagal jų lytį ir amžių arba

b)

pagal tų gyvūnų amžių ar lytį, jeigu tie poskyriai taip pat padalijami pagal jų pranašumus.

a)

II priedo 1 dalies III skyriaus 1 punkto a papunktyje, jei tai galvijų, kiaulių, avių ir ožkų rūšių gyvūnų patelės;

b)

II priedo 1 dalies III skyriaus 2 punkte, jei tai nykstančių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų rūšių gyvūnai arba „atsparios“ (angl. hardy) avių veislės, arba

c)

II priedo 1 dalies III skyriaus 1 punkto b papunktyje, jeigu tai arklinių šeimos gyvūnų patinai ir patelės.

a)

savo veisimo programoje nustato naujos kilmės knygos sudarymo laikotarpį, derantį su atitinkamos rūšies ar veislės kartos intervalu;

b)

remiasi esama kilmės knyga, į kurią grynaveisliai veisliniai gyvūnai ar jų tėvai pirmą kartą buvo įrašyti po atsivedimo, kartu nurodant pradinį registracijos toje kilmės knygoje numerį;

c)

savo gyvūnų kilmės registravimo sistemoje nustato gyvūnus, kuriuos jos laiko veislės geno fondu.

a)

tos kilmės knygos sudarymo ar pakartotinio sudarymo laikotarpis, atitinkantis atitinkamą veislę, nustatytas veisimo programoje;

b)

kai taikytina, daroma nuoroda į bet kurią kilmės knygą, į kurią buvo įrašyti tie grynaveisliai veisliniai gyvūnai ar jų palikuonys, kartu nurodant toje kilmės knygoje esantį pradinį registracijos numerį;

c)

gyvūnai, kuriuos ta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija laiko atkuriamos veislės atkūrimo fondu, nurodomi kilmės registravimo sistemoje.

a)

kergimui kiekvieną tos veislės grynaveislį veislinį gyvūną;

b)

dirbtiniam sėklinimui spermą, surinktą iš grynaveislių veislinių galvijų, kurie buvo genetiškai įvertinti pagal 25 straipsnį;

c)

dirbtiniam sėklinimui spermą, surinktą iš grynaveislių veislinių kiaulių, avių ar ožkų šeimos gyvūnų, kuriems buvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas pagal 25 straipsnį;

d)

dirbtiniam sėklinimui spermą, surinktą iš grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų, kuriems pagal veisimo programos, patvirtintos pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį, reikalavimus buvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas pagal 25 straipsnį;

e)

embrionų perkėlimui oocitus, surinktus ir naudojamus embrionų gamybai in vitro ir embrionams gautiems in vivo, užsimezgusiems naudojant spermą pagal šios dalies b ar c punktą, jeigu tie oocitai ir embrionai buvo surinkti iš grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų šeimos gyvūnų, kuriems buvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas pagal 25 straipsnį;

f)

embrionų perkėlimui oocitus, surinktus ir naudojamus embrionų gamybai in vitro ir embrionams gautiems in vivo, užsimezgusiems naudojant spermą pagal šios dalies d punktą, jeigu tie oocitai ir embrionai buvo surinkti iš grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų, kuriems pagal veisimo programos, patvirtintos pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį, reikalavimus buvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas pagal 25 straipsnį;

g)

grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų šeimos gyvūnų patinų tyrimui spermą, surinktą iš grynaveislių veislinių gyvūnų, kuriems nebuvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas, jeigu ta sperma yra naudojama vien tik siekiant ištirti tuos grynaveislių veislinių gyvūnų patinus, neviršijant kiekio, kuris yra būtinas, kad ta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija galėtų atlikti tokius tyrimus pagal 25 straipsnį, ribų.

a)

kergimui tos pačios veislės, linijos ar kryžminimo būdu išveistas hibridines veislines kiaules, apibrėžtas toje veisimo programoje;

b)

dirbtiniam sėklinimui spermą, surinktą iš hibridinių veislinių kiaulių, kurioms pagal veisimo programos, patvirtintos pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį, reikalavimus buvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas pagal 25 straipsnį;

c)

embrionų perkėlimui oocitus, surinktus ir naudojamus embrionų gamybai in vitro ir embrionams gautiems in vivo, užsimezgusiems naudojant spermą pagal b punktą, jeigu tie oocitai ir embrionai buvo surinkti iš hibridinių veislinių kiaulių, kurioms pagal veisimo programos, patvirtintos pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį, reikalavimus buvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas pagal 25 straipsnį;

d)

hibridinių veislinių kiaulių patinų tyrimui spermą, surinktą iš tų hibridinių veislinių kiaulių, kurioms nebuvo atliktas produktyvumo tyrimas ar genetinis vertinimas, jeigu ta sperma yra naudojama vien tik siekiant ištirti tas hibridines veislines kiaules, neviršijant kiekio, kuris tai hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijai yra būtinas, siekiant atlikti tokius tyrimus pagal 25 straipsnį, ribų.

a)

III priede, jei tai grynaveisliai veisliniai galvijai, kiaulės, avys ir ožkos ir, jei tai hibridinės veislinės kiaulės;

b)

veisimo programoje, kurią grynaveisliams veisliniams arklinių šeimos gyvūnams vykdo ta grynaveislių veislinių gyvūnų organizacija, kaip patvirtinta pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį.

a)

mokslo pažangą;

b)

technikos pokyčius arba

c)

būtinybę išsaugoti vertingus genetinius išteklius.

a)

pačios atlieka produktyvumo tyrimus ar genetinį vertinimą arba

b)

paskiria trečiąsias šalis, kurioms tie produktyvumo tyrimai arba genetinis vertinimas yra perduodami atlikti.

a)

patalpas ir įrangą, būtinas atlikti produktyvumo tyrimams ar genetiniam vertinimui;

b)

tinkamai kvalifikuotus darbuotojus ir

c)

pajėgumus atlikti tuos produktyvumo tyrimus ar genetinį vertinimą pagal 25 straipsnį.

a)

visų duomenų gautų iš produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo, susijusio su veisliniais gyvūnais iš ūkių, esančių teritorijoje, kurioje ta kompetentinga institucija vykdo veiklą, įrašus;

b)

išsamią informaciją apie požymių apskaitos metodus;

c)

išsamią informaciją apie produktyvumo aprašymo modelį, naudojamą produktyvumo tyrimų rezultatams analizuoti;

d)

išsamią informaciją apie statistinius metodus, taikomus analizuojant produktyvumo tyrimų rezultatus pagal kiekvieną vertinamąjį požymį;

e)

išsamią informaciją apie kiekvienam vertinamajam požymiui taikomus genetinius parametrus, įskaitant, kai taikoma, duomenis apie genomo vertinimą.

a)

laikosi IV priedo 1 punkte išdėstytų reikalavimų ir

b)

yra atsakingi už užduotis:

jeigu tos užduotys yra įtrauktos į etaloninių centrų metines ar daugiametes darbo programas, nustatytas laikantis atitinkamų darbo programų, kurias patvirtino Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 652/2014 36 straipsnį, tikslų ir prioritetų.

a)

IV priedo 1 punkte nustatyti reikalavimai Europos Sąjungos etaloniniams centrams;

b)

IV priedo 2 ir 3 punktuose nustatytos Europos Sąjungos etaloninių centrų užduotys.

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų rūšis, kurioms skirti produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo metodai turi būti suderinti ar patobulinti, ir į mokslo ir technikos pažangą produktyvumo tyrimų ar genetinio vertinimo srityje, arba

b)

nykstančias veisles, kurių išsaugojimui arba tų veislių genetinei įvairovei išsaugoti turi būti nustatyti ar suderinti metodai, ir į mokslo ir technikos pažangą tose srityse.

a)

jie laikosi IV priedo 1 punkte išdėstytų reikalavimų;

b)

jie vykdo užduotis:

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos, vykdančios tų veislinių gyvūnų veisimo programas, patvirtintas pagal 8 straipsnį ir, kai taikoma, pagal 12 straipsnį;

b)

8 straipsnio 3 dalyje arba, kai taikoma, 12 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos kompetentingos institucijos, jeigu tos institucijos taip nusprendžia, arba

c)

veisimo įstaigos, įtrauktos į sąrašą, numatytą 34 straipsnyje, vykdančios tų veislinių gyvūnų veisimo programas.

a)

juose yra V priedo atitinkamose dalyse ir skyriuose nustatyta informacija;

b)

atitinka atitinkamas pavyzdines zootechninių pažymėjimų formas, numatytas pagal 10 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose.

a)

to produktyvumo tyrimo rezultatus;

b)

naujausius to genetinio vertinimo rezultatus ir

c)

genetinius trūkumus ir to veislinio gyvūno ar tų genetinės medžiagos produktų donorų genetines ypatybes, susijusias su ta veisimo programa.

a)

to produktyvumo tyrimo rezultatus;

b)

naujausius to genetinio vertinimo rezultatus ir

c)

genetinius trūkumus ir to veislinio gyvūno ar tų genetinės medžiagos produktų donorų genetines ypatybes, susijusias su ta veisimo programa.

a)

mokslo pažangą;

b)

technikos pokyčius;

c)

vidaus rinkos veikimą arba

d)

būtinybę išsaugoti vertingus genetinius išteklius.

a)

veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų atveju – informacija, nustatyta V priedo 2 dalies I skyriuje arba V priedo 3 dalies I skyriuje, pateikiama kituose dokumentuose, pridedamuose prie tų veislinių gyvūnų, ir kuriuos išdavė grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija;

b)

galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų atveju:

a)

informacija, nustatyta atitinkamose V priedo dalyse ir skyriuose, yra pateikta kituose dokumentuose, pridedamuose prie veislinio gyvūno ar jo genetinės medžiagos produktų;

b)

veisimo įstaiga, vykdanti veisimo programą, ar kitas veiklos vykdytojas, nurodytas 1 dalyje, pateikia tų dokumentų išsamų sąrašą, nurodo, kad informacija, nustatyta atitinkamose V priedo dalyse ir skyriuose, yra pateikta tuose dokumentuose ir patvirtina tų dokumentų turinį.

a)

ji vykdo veisimo programą, lygiavertę veisimo programoms, patvirtintoms pagal 8 straipsnio 3 dalį, ir kurią su ta pačia veisle vykdo grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba su ta pačia veisle, linija ar kryžminimo būdu išveista veisle vykdo hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos, remdamosi:

b)

ji yra prižiūrima ar kontroliuojama tos trečiosios šalies oficialios tarnybos;

c)

ji yra patvirtinusi darbo tvarkos taisykles, siekiant užtikrinti, kad veisliniai gyvūnai grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų įrašyti į kilmės knygas arba hibridinių veislinių kiaulių organizacijų įregistruoti į kilmės registrus ir jų palikuonys, išauginti iš tokių veislinių gyvūnų genetinės medžiagos produktų, yra įrašomi į kilmės knygas arba yra tinkami įrašyti nediskriminuojant dėl jų kilmės šalies, grynaveislių veislinių gyvūnų atveju – į tos pačios veislės kilmės knygą arba hibridinių veislinių kiaulių atveju – į tos pačios veislės, linijos arba kryžminimo būdu išveistos veislės kilmės registrą, kurį tvarko ta veisimo įstaiga.

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo, kaip numatyta 4 straipsnyje;

b)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų veisimo programų patvirtinimo, kaip numatyta 8 straipsnyje;

c)

grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas ir hibridinių veislinių kiaulių registracijos kilmės registruose, kaip numatyta 18, 20 ir 23 straipsniuose;

d)

veislinių gyvūnų pripažinimo tinkamais veisimui, kaip numatyta 21, 22 ir 24 straipsniuose;

e)

veislinių gyvūnų genetinės medžiagos produktų naudojimo tyrimams ir veisimui, kaip numatyta 21 ir 24 straipsniuose;

f)

produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo, kaip numatyta 25 straipsnyje;

g)

veiklos vykdytojų oficialios kontrolės, kaip numatyta 43 straipsnyje.

a)

išsamia informacijos ir duomenų, pateiktų trečiosios šalies, kuri siekia, kad jos priemonės būtų pripažintos lygiavertėmis toms priemonėms, kurios būtinos pagal šį reglamentą, analize;

b)

kai tinkama, patenkinamais kontrolės, kurią pagal 57 straipsnį atliko Komisija, rezultatais.

a)

zootechninių pažymėjimų, kurie pridedami prie tų veislinių gyvūnų ar jų genetinės medžiagos produktų, formatas ir turinys;

b)

specialūs reikalavimai, taikomi įvežant tuos veislinius gyvūnus ar jų genetinės medžiagos produktus į Sąjungą ir oficialiai kontrolei, kuri turi būti vykdoma tiems veisliniams gyvūnams ar jų genetinės medžiagos produktams juos įvežant į Sąjungą;

c)

kai būtina, atitinkamoje trečiojoje šalyje, iš kurios leidžiama į Sąjungą įvežti veislinius gyvūnus ir jų genetinės medžiagos produktus, esančių veisimo įstaigų sąrašų sudarymo ir keitimo procedūros.

a)

tas veislinis gyvūnas arba tų genetinės medžiagos produktų donorai yra įrašyti į kilmės knygą arba įregistruoti veisimo įstaigos tvarkomame kilmės registre, kurį tvarko trečiosios siuntimo šalies veisimo įstaiga;

b)

tie genetinės medžiagos produktai atitinka 21 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytas sąlygas, kai to reikalaujama pagal veisimo programą, kurią vykdo ta grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija;

c)

tas veislinis gyvūnas atitinka veislės savybes arba, jei tai hibridinė veislinė kiaulė, veislės, linijos ar kryžminimo būdu išveistos veislės savybes, nustatytas veisimo programoje, kurią vykdo ta grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija;

d)

veisimo įstaiga, nurodyta a punkte, yra įtraukta į veisimo įstaigų sąrašą, numatytą 34 straipsnyje.

a)

prie šių gyvūnų pridedami:

b)

patikrinimai atliekami tai siuntai pasienio kontrolės poste, kuriame atliekami dokumentų, tapatumo ir fiziniai patikrinimai, nurodyti Direktyvos 91/496/EEB 4 straipsnyje.

a)

prie siuntos pridėti dokumentai, nurodyti 1 dalies a punkte;

b)

siuntos turinys ir ženklinimas atitinka informaciją, pateiktą 1 dalies a punkte nurodytuose dokumentuose.

a)

valstybėje narėje arba teritorijoje, kurioje veiklą vykdo kompetentinga institucija, būtina išlaikyti arba sukurti tą veislę, arba

b)

ta veislė yra nykstanti veislė.

a)

veislininkystės organizacijos, veisėjų asociacijos ar viešosios įstaigos būtų pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijomis pagal 4 straipsnio 3 dalį;

b)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų veisimo programos būtų patvirtintos pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį.

a)

turi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų ir tinkamas patalpas bei įrangą, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti tą veisimo programą;

b)

turi galėti atlikti grynaveislių veislinių gyvūnų, kurie įtraukti į tą veisimo programą, kilmei registruoti būtinus patikrinimus;

c)

turi pakankamai didelę grynaveislių veislinių gyvūnų populiaciją ir pakankamą veisėjų skaičių, tenkantį tos veisimo programos apimamai geografinei teritorijai;

d)

turi galėti parengti ar turi būti parengusi ir galėti naudoti surinktus grynaveislių veislinių gyvūnų duomenis, būtinus tai veisimo programai vykdyti;

e)

turi būti priėmusi darbo tvarkos taisykles, pagal kurias:

a)

informacija apie jos tikslą, kuris turi būti veislės išsaugojimas, veislės pagerinimas, naujos veislės sukūrimas ar veislės atkūrimas arba bet koks tų tikslų derinys;

b)

veislės, įtrauktos į tą veisimo programą, pavadinimas, kad jis nebūtų painiojamas su panašiais kitų veislių grynaveisliais veisliniais gyvūnais, įrašytais į kitas esamas kilmės knygas;

c)

išsamios veislės, įtrauktos į tą veisimo programą, savybės, įskaitant esminius požymius;

d)

informacija apie geografinę teritoriją, kurioje ji vykdoma;

e)

informacija apie grynaveislių veislinių gyvūnų identifikavimo sistemą, kuria turi būti užtikrinama, kad grynaveisliai veisliniai gyvūnai į kilmės knygą būtų įrašomi tik po to, kai jie buvo atskirai identifikuoti pagal Sąjungos gyvūnų sveikatos teisę dėl atitinkamų rūšių gyvūnų identifikavimo ir registravimo;

f)

informacija apie grynaveislių veislinių gyvūnų, įrašytų arba įregistruotų į kilmės knygą ir tinkamų, kad galėtų būti įrašyti į kilmės knygas, sistemą;

g)

veisimo programos atrankos ir veisimo tikslai, įskaitant pagrindinių tos veisimo programos tikslų nurodymą, ir, kai taikytina, išsamūs su tais tikslais susiję vertinimo kriterijai, taikomi grynaveislių veislinių gyvūnų atrankai;

h)

kai veisimo programoje reikalaujama atlikti produktyvumo tyrimus arba genetinį vertinimą:

i)

kai sudaromi papildomi skyriai, kaip numatyta 17 straipsnyje, arba kai pagrindinis skyrius padalijamas į poskyrius, kaip numatyta 16 straipsnyje, kilmės knygos padalijimo taisyklės ir kriterijai ar procedūros, taikomi gyvūnams tuose skyriuose registruoti arba jiems į tuos poskyrius suskirstyti;

j)

kai grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju veisimo programa draudžiamas arba apribojamas vieno ar daugiau reprodukcijos metodų naudojimas arba grynaveislių veislinių gyvūnų naudojimas taikant vieną ar daugiau reprodukcijos metodų, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalyje, informacija apie tokius draudimus arba apribojimus;

k)

kai kompetentinga institucija iš trečiųjų šalių užsako konkrečią techninę veiklą, susijusią su savo veisimo programos valdymu, informacija apie tą veiklą ir paskirtųjų trečiųjų šalių pavadinimai (vardai, pavardės) ir kontaktiniai duomenys.

a)

parengia ir nuolat atnaujina kompetentingų institucijų, kurias jos paskyrė pagal 1 dalį, sąrašą, įskaitant jų kontaktinius duomenis;

b)

a punkte numatytame sąraše nurodo adresą, kuriuo turi būti siunčiami:

c)

a punkte nurodytą sąrašą skelbia viešai interneto svetainėje arba apie tą interneto svetainę praneša Komisijai.

a)

turi nusistačiusios procedūras arba tvarką, arba ir procedūras, ir tvarką, kad užtikrintų ir patikrintų oficialios kontrolės ir kitos jų vykdomos oficialios veiklos veiksmingumą, tinkamumą, nešališkumą, kokybę ir nuoseklumą;

b)

turi nusistačiusios procedūras arba tvarką, arba ir procedūras, ir tvarką, kad užtikrintų, jog oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys jų darbuotojai neturėtų interesų konflikto veiklos vykdytojų, dėl kurių jie atlieka šią oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, atžvilgiu;

c)

turi pakankamai tinkamos kvalifikacijos, mokytų ir patyrusių darbuotojų ar turi galimybes jų turėti, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą;

d)

turi deramų ir tinkamai prižiūrimų įrenginių ir įrangos, kad užtikrintų, jog jų darbuotojai galėtų veiksmingai ir efektyviai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą;

e)

turi teisinės galios, kad vykdytų oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą ir imtųsi šiame reglamente numatytų veiksmų;

f)

turi nusistačiusios teisinių procedūrų, kad užtikrintų, jog jų darbuotojai galėtų patekti į kompiuterizuotų informacijos valdymo sistemų patalpas ir susipažinti su dokumentais, saugomais veiklos vykdytojų, kad būtų galima tinkamai vykdyti jų užduotis.

a)

oficialios kontrolės ar tyrimų tikslui;

b)

veiklos vykdytojo ar bet kokio kito fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai;

c)

teisminių procesų ir teisinių konsultacijų apsaugai.

a)

šiame reglamente numatytų taisyklių nesilaikymo riziką;

b)

ankstesnius su veiklos vykdytojais susijusius įrašus dėl jų atžvilgiu vykdytos oficialios kontrolės rezultatų ir jų atitikties šiame reglamente numatytoms taisyklėms;

c)

veiklos vykdytojų ar jų prašymu trečiųjų šalių vykdytos vidinės kontrolės, kurios tikslas yra patikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymąsi, patikimumą ir rezultatus;

d)

visą informaciją, kuri galėtų rodyti, kad gali būti nesilaikoma šiame reglamente numatytų taisyklių.

a)

yra valstybės narės, kurioje vykdoma oficiali kontrolė, arba kitos valstybės narės kilmės, arba

b)

yra įvežami į Sąjungą.

a)

oficialios kontrolės tikslo aprašymas;

b)

taikyti kontrolės metodai;

c)

oficialios kontrolės rezultatai;

d)

prireikus – veiksmai, kurių oficialią kontrolę vykdžiusios kompetentingos institucijos nurodo imtis veiklos vykdytojams.

a)

jų valdomos įrangos, patalpų ir kitų vietų;

b)

jų kompiuterizuotų informacijos valdymo sistemų;

c)

jų valdomų veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų;

d)

jų dokumentų ir visos kitos susijusios informacijos.

a)

imasi visų veiksmų, kurių reikia to taisyklių nesilaikymo priežasčiai ir mastui, taip pat atitinkamų veiklos vykdytojų atsakomybei nustatyti;

b)

imasi tinkamų priemonių, jog užtikrintų, kad atitinkami veiklos vykdytojai ištaisytų dėl taisyklių nesilaikymo susidariusią padėtį ir nebeleistų jai susidaryti.

a)

nurodo grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijai atidėti grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymą į kilmės knygas arba nurodo hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijai atidėti hibridinių veislinių kiaulių registravimą kilmės registruose;

b)

nurodo, laikantis šio reglamento, veisimui nenaudoti veislinių gyvūnų ar jų genetinės medžiagos produktų;

c)

sustabdo veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos vykdomą zootechninių pažymėjimų išdavimą;

d)

sustabdo grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos vykdomos veisimo programos patvirtinimo galiojimą arba panaikina tokį galiojimą, kai ta grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija pakartotinai, nuolat ar apskritai nesilaiko pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį patvirtintos veisimo programos reikalavimų;

e)

panaikina grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimą, suteiktą pagal 4 straipsnio 3 dalį, kai iš tos grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos veiklos matyti, kad ji pakartotinai, nuolat ar apskritai nesilaiko 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų;

f)

imasi bet kokios kitos priemonės, kurią jos laiko tinkama šiame reglamente numatytų taisyklių laikymuisi užtikrinti.

a)

rašytinį pranešimą apie savo sprendimą dėl veiksmų arba priemonės, kurių turi būti imamasi pagal 1 dalį, ir kartu išdėsto to sprendimo priežastis;

b)

informaciją apie bet kokią teisę apskųsti tokius sprendimus ir apie taikytiną procedūrą bei terminus.

a)

pagrįstas vienos valstybės narės kompetentingos institucijos (toliau – prašančioji kompetentinga institucija) prašymas kitos valstybės narės kompetentingai institucijai (toliau – prašymą gaunanti kompetentinga institucija) suteikti informaciją, kurios reikia siekiant vykdyti oficialią kontrolę ar veiksmus po jos;

b)

kai nesilaikoma taisyklių ir dėl to atsiranda padarinių kitose valstybėse narėse, taisyklių nesilaikymą užfiksavusios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimas tų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

c)

prašymą gaunančios kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsiant atliktas reikalingos informacijos ir dokumentų suteikimas prašančiajai kompetentingai institucijai, kai susijusi informacija ir dokumentai tampa prieinami;

d)

prašymą gaunančios kompetentingos institucijos vykdomi tyrimai ar oficiali kontrolė, kurių reikia siekiant:

e)

laikantis atitinkamų kompetentingų institucijų susitarimo, vienos valstybės narės kompetentingos institucijos dalyvavimas kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms vykdant oficialią kontrolę vietoje.

a)

taikomoms dokumentų, kurie yra teisminių procedūrų objektas arba susiję su teisminėmis procedūromis, atskleidimui;

b)

skirtos apsaugoti fizinių arba juridinių asmenų komercinius interesus.

a)

pateikia tokią informaciją kitų valstybių narių, kurios, kaip žinoma, susijusios su tuo taisyklių nesilaikymu, kompetentingoms institucijoms;

b)

perduoda tokią informaciją Komisijai, kai tokia informacija yra arba galėtų būti svarbi Sąjungos lygmeniu.

a)

informaciją pateikusios kompetentingos institucijos sutinka su tokiu informacijos perdavimu;

b)

laikomasi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, taikomų asmens duomenų perdavimui į trečiąsias šalis.

a)

iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad esama veiklos, kuri neatitinka arba gali neatitikti šiame reglamente nustatytų taisyklių, ir kuri yra susijusi su daugiau nei viena valstybe nare;

b)

atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms nepavyksta susitarti dėl tinkamų veiksmų šiame reglamente nustatytų taisyklių nesilaikymo problemai spręsti.

a)

reikalauti, kad valstybių narių, susijusių su veikla, kuri neatitinka arba gali neatitikti šiame reglamente nustatytų taisyklių, kompetentingos institucijos pateiktų jai ataskaitą apie priemones, kurių jos ėmėsi;

b)

bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, susijusiomis su veikla, kuri neatitinka arba gali neatitikti šiame reglamente nustatytų taisyklių, nusiųsti inspektorių grupę oficialiai Komisijos kontrolei vietoje vykdyti;

c)

reikalauti, kad išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos ir prireikus – kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos atitinkamai sugriežtintų savo oficialią kontrolę ir pateiktų jai ataskaitą apie priemones, kurių jos ėmėsi;

d)

pateikti informaciją apie tokius atvejus 62 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui ir kartu pateikti pasiūlymą dėl priemonių šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms taisyklių nesilaikymo problemoms išspręsti;

e)

imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių.

a)

patikrinti, kaip taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės;

b)

patikrinti, kaip veikia oficialios kontrolės sistemos, kokia jų taikymo užtikrinimo praktika ir kaip veikia jų taikymą užtikrinančios kompetentingos institucijos;

c)

tirti ir surinkti informaciją:

a)

parengia ataskaitos apie rezultatus ir rekomendacijas dėl trūkumų, kuriuos nustatė 53 straipsnio 1 dalyje numatytą kontrolę vykdę jos ekspertai, projektą;

b)

siunčia a punkte nurodyto ataskaitos projekto kopiją valstybei narei, kurioje ta kontrolė vykdyta, kad ši galėtų pateikti pastabas;

c)

atsižvelgia į šios dalies b punkte nurodytas valstybės narės pastabas rengdama galutinę 53 straipsnio 1 dalyje numatytos kontrolės, kurią jos ekspertai atliko toje valstybėje narėje, rezultatų ataskaitą;

d)

viešai skelbia c punkte nurodytą galutinę ataskaitą ir b punkte nurodytas valstybės narės pastabas.

a)

Komisijos ekspertų prašymu teikia būtiną techninę pagalbą, turimus dokumentus ir kitą techninę paramą, kad tie ekspertai galėtų efektyviai ir veiksmingai vykdyti kontrolę, nurodytą 53 straipsnio 1 dalyje;

b)

teikia būtiną pagalbą siekiant užtikrinti, kad Komisijos ekspertai turėtų prieigą prie visų patalpų, įskaitant jų dalis, ir prie kitų vietų, įrangos ir informacijos, įskaitant kompiuterizuotas informacijos valdymo sistemas, taip pat, prireikus, prie veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų, reikalingų 53 straipsnio 1 dalyje nurodytai kontrolei vykdyti.

a)

draudimo prekiauti veisliniais gyvūnais ar jų genetinės medžiagos produktais, susijusiais su oficialios kontrolės sistemos trikdžiu, specialiosios sąlygos;

b)

bet kokia kita tinkama laikinoji priemonė.

a)

patikrinti, ar trečiosios šalies teisės aktai ir sistemos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba ar jie yra jiems lygiaverčiai;

b)

patikrinti trečiojoje šalyje taikomos kontrolės sistemos pajėgumą užtikrinti, kad į Sąjungą įvežamos veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų siuntos atitiktų atitinkamus šio reglamento VIII skyriaus reikalavimus;

c)

surinkti informaciją ir duomenis pasikartojančių ar iškylančių problemų, susijusių su į Sąjungą iš trečiosios šalies įvežamais veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, priežastims nustatyti.

a)

trečiosios šalies zootechnikos ir genealogijos sričių teisės aktus, taikomus veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams;

b)

trečiosios šalies kompetentingų institucijų organizacinę struktūrą, jų įgaliojimus ir nepriklausomumą, joms taikomą priežiūrą ir jų turimus įgaliojimus užtikrinti veiksmingą taikytinų teisės aktų įgyvendinimą;

c)

darbuotojų mokymą trečiojoje šalyje, atsakingoje už veisimo įstaigų kontrolės vykdymą ar jų priežiūrą;

d)

trečiosios šalies kompetentingų institucijų turimus išteklius;

e)

dokumentais įformintų kontrolės procedūrų ir prioritetais pagrįstų kontrolės sistemų buvimą ir veikimą;

f)

iš kitų trečiųjų šalių atgabenamų veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų kontrolės, kurią vykdo trečiosios šalies kompetentingos institucijos, mastą ir veikimą;

g)

garantijas, kurias trečioji šalis gali suteikti dėl atitikties ar lygiavertiškumo šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

a)

šiame reglamente numatytose taisyklėse įtvirtintais principais ir tikslais;

b)

į Sąjungą iš tos trečiosios šalies įvežamų grynaveislių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų kiekiu ir pobūdžiu;

c)

jau vykdytos kontrolės, nurodytos 57 straipsnio 1 dalyje, rezultatais;

d)

veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų, į Sąjungą įvežamų iš trečiosios šalies, oficialios kontrolės ir bet kokios kitos valstybių narių kompetentingų institucijų vykdytos oficialios kontrolės rezultatais;

e)

bet kokia kita informacija, kurią Komisija laiko svarbia.

a)

34 straipsnio 2 dalyje arba 35 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą informaciją;

b)

kai tinka ir būtina, toje trečiojoje šalyje kompetentingų institucijų vykdytos kontrolės rašytinius dokumentus.

a)

uždraudimo į Sąjungą įvežti gyvūnus ar spermą, oocitus ar embrionus, kaip veislinius gyvūnus ar jų genetinės medžiagos produktus, kurie yra kilę iš tos trečiosios šalies;

b)

uždraudimo įrašyti į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų tvarkomas kilmės knygas arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų tvarkomuose kilmės registruose registruoti iš tos trečiosios šalies kilusius veislinius gyvūnus ir iš jų genetinės medžiagos produktų išaugintus palikuonis.

a)

išbraukti tą trečiąją šalį arba tos trečiosios šalies veisimo įstaigas iš 34 straipsnio 1 dalyje numatyto sąrašo;

b)

imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių.

a)

informaciją, surinktą pagal 58 straipsnio 2 dalį;

b)

visą kitą informaciją, kurią pateikė su 1 dalyje nurodyta neatitiktimi susijusi trečioji šalis;

c)

kai būtina, kontrolės, nurodytos 57 straipsnio 1 dalyje, rezultatus.

1)

antraštė pakeičiama taip:

„Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir centrai“;

2)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Dotacijos gali būti skiriamos Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 882/2004 32 straipsnyje, ir Europos Sąjungos etaloniniams centrams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 29 straipsnyje (*), išlaidoms, patirtoms įgyvendinant Komisijos patvirtintas darbo programas, finansuoti.

(*)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).“;"

3)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos teisės aktų taikymą“;

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Ši direktyva nustato valstybių narių kompetentingų institucijų, kurios atsako už veterinarijos teisės aktų laikymosi kontrolę, bendradarbiavimo būdus su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis bei susijusiais Komisijos padaliniais, kad būtų užtikrintas tų teisės aktų laikymasis.“;

3)

2 straipsnio 1 dalyje išbraukiama antra įtrauka;

4)

4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

5)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Institucijai pareiškėjai paprašius, institucija, į kurią kreipiamasi, laikydamasi taisyklių, galiojančių toje valstybėje narėje, kurioje ji yra įsikūrusi, praneša institucijai pareiškėjai arba pasirūpina, kad jai būtų pranešta apie visas kompetentingų institucijų priimtas priemones ar sprendimus, susijusius su veterinarijos teisės aktų taikymu.“;

6)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia jai visą reikalingą informaciją, kurią ji turi arba įgijo pagal 4 straipsnio 2 dalį, visų pirma ataskaitas ir kitus dokumentus arba patvirtintas jų kopijas, išrašus iš šių ataskaitų arba dokumentų, susijusią su faktiškai išaiškintais veiksmais, kurie, institucijos pareiškėjos nuomone, prieštarauja veterinarijos teisės aktams.“;

7)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai valstybės narės mano, jog tai padeda laikytis veterinarijos teisės aktų, jos:

8)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gavusios nedelsdamos perduoda Komisijai:

2.   Komisija, gavusi bet kokią informaciją, padedančią užtikrinti veterinarijos teisės aktų laikymąsi, nedelsdama perduoda ją visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.“;

9)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

11 straipsnio įžanginė frazė pakeičiama taip:

„Komisija ir valstybės narės, posėdžiaujančios Veterinarijos nuolatiniame komitete:“;

11)

15 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   1 dalis netrukdo panaudoti informaciją, gautą vadovaujantis šia direktyva, bet kokiuose teisminiuose ginčuose ar bylose, iškeltose dėl veterinarijos teisės aktų nesilaikymo arba siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir atkleisti pažeidimus, kurie kenkia Sąjungos fondams.“.

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą“;

2)

1 straipsnyje išbraukiama antra pastraipa;

3)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

3 straipsnio 1 dalies d punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tie sertifikatai arba dokumentai, kuriuos išdavė oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, centrą arba organizaciją, turi lydėti gyvūnus ir produktus iki jų paskirties vietos.“;

5)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

išbraukiamas 19 straipsnis;

7)

išbraukiamas A priedo II skyrius.