20.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/41

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 229/2013

2013 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1405/2006 (3), nustatytos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, atsirandančius dėl išskirtinės geografinės mažųjų Egėjo jūros salų padėties. Tos priemonės įgyvendinamos naudojantis paramos programomis, kurios yra pagrindinis žemės ūkio produktų tiekimo toms saloms ir vietos gamybos paramos įrankis. Atsižvelgiant į poreikį atnaujinti galiojančias priemones, įskaitant dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 ir jį pakeisti nauju reglamentu;

(2)

reikėtų patikslinti pagrindinius tikslus, prie kurių įgyvendinimo prisideda mažosioms Egėjo jūros saloms taikoma tvarka;

(3)

taip pat reikėtų patikslinti mažosioms Egėjo jūros saloms skirtos paramos programos (toliau – paramos programa), kurią, vadovaujantis subsidiarumo principu, Graikija turėtų nustatyti tinkamiausiu geografiniu lygmeniu ir pateikti Komisijai tvirtinti, turinį;

(4)

kad mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos tikslai būtų geriau įgyvendinti, į paramos programą reikėtų įtraukti priemones, kuriomis būtų užtikrintas žemės ūkio produktų tiekimas bei vietinės žemės ūkio produktų gamybos išsaugojimas ir plėtojimas. Reikėtų suvienodinti planavimo lygmenį, o Komisijos ir Graikijos partnerystės politiką susisteminti. Komisija turėtų nustatyti procedūras ir rodiklius, kad būtų užtikrintas sklandus programos įgyvendinimas ir tinkama stebėsena;

(5)

laikantis subsidiarumo principo ir siekiant užtikrinti lankstumą – šie du principai yra mažosioms Egėjo jūros saloms taikomai tvarkai nustatyto programavimo metodo pagrindas – Graikijos paskirtosios valdžios institucijos gali siūlyti programos pakeitimus, kad ši programa atitiktų šių salų realijas. Tuo tikslu turėtų būti skatinamas aktyvesnis dalyvauti kompetentingų vietos ir regioninių valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Vadovaujantis tuo pačiu požiūriu, programos keitimo tvarka turėtų būti pritaikyta taip, kad atitiktų pakeitimo rūšies svarbą;

(6)

dėl kai kurių mažųjų Egėjo jūros salų ypatingos geografinės padėties susidaro papildomų vežimo išlaidų, tiekiant žmonėms vartoti, perdirbti arba žemės ūkyje naudoti būtiniausius produktus. Be to, dėl izoliuotumo ir atokumo nuo rinkų atsirandantys kiti objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo tų Egėjo jūros salų ūkio subjektus bei gamintojus ir labai kenkia jų veiklai. Tam tikrais atvejais ūkio subjektai ir gamintojai kenčia nuo „dvejopo izoliuotumo“, kurį sudaro tai, kad tiekimas vyksta per kitas salas. Tos kliūtys gali būti sušvelnintos mažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl tikslinga nustatyti specialią tiekimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinamas tiekimas į mažąsias Egėjo jūros salas ir papildomų išlaidų, atsirandančių dėl šių salų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų, kompensavimas;

(7)

mažųjų Egėjo jūros salų patiriamos problemos dar padidėja dėl šių salų mažumo. Kad numatytos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti taikomos visoms Egėjo jūros saloms, išskyrus Kretą ir Euboją;

(8)

kad būtų pasiektas tikslas sumažinti kainas mažosiose Egėjo jūros salose, sumažinti dėl jų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų susidarančias papildomas išlaidas, kartu išlaikant Sąjungos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti teikiama Sąjungos produktų tiekimui į mažąsias Egėjo jūros salas. Teikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas vežimo į mažąsias Egėjo jūros salas išlaidas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų;

(9)

kad būtų išvengta spekuliacijų, kurios pakenktų galutiniams mažųjų Egėjo jūros salų vartotojams, reikėtų patikslinti, kad speciali tiekimo tvarka gali būti taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti produktams;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad kiekis, kuriam taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija mažųjų Egėjo salų tiekimo poreikių, ta tvarka neturėtų kelti pavojaus tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominė nauda neturėtų sukelti atitinkamų produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti tuos produktus iš mažųjų Egėjo jūros salų. Tačiau reikėtų leisti išsiųsti arba eksportuoti tuos produktus, jei dėl specialios tiekimo tvarkos atsiradusi nauda atlyginama;

(11)

mažųjų Egėjo jūros salų tarpusavio prekyba perdirbtais produktais turėtų būti leidžiama, ir tų produktų vežimo išlaidos turėtų būti sumažintos, kad būtų sudarytos sąlygos prekybai tarp tų salų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į regioninę prekybą, tradicinį eksportą ir išsiuntimą į kitas Sąjungos valstybes ar trečiąsias šalis ir reikėtų leisti vykdyti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinės prekybos apimtis;

(12)

kad būtų pasiekti specialios tiekimo tvarkos tikslai, tos tvarkos ekonominė nauda turėtų atsispindėti gamybos sąnaudose ir sumažinti kainas visoje gamybos ir paskirstymo grandinėje iki pat galutinio vartotojo. Todėl ši nauda turėtų būti teikiama tik jei ji turės faktinį poveikį, ir turėtų būti atliekami būtini patikrinimai;

(13)

reikėtų nustatyti minėtą tvarką reglamentuojančias taisykles, visų pirma tas, kurios susijusios su ūkinės veiklos vykdytojų registro sudarymu ir licencijų sistemos sukūrimu, remiantis 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (4), 161 straipsnyje nurodyta licencijų sistema;

(14)

Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006 nustatyta Sąjungos politika, skirta padėti vietos gamybai mažosiose Egėjo jūros salose, buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybos, prekybos jais ar jų perdirbimo priemonių. Tos priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą bei plėtrą. Sąjunga turėtų ir toliau remti tą gamybą, kuri yra pagrindinis veiksnys užtikrinant aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą mažosiose Egėjo jūros salose. Patirtis rodo, kad, kaip ir kaimo plėtros politikos atveju, glaudesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis gali padėti tikslingiau spręsti konkrečias atitinkamų salų problemas. Todėl parama vietos gamybai ir toliau turėtų būti teikiama pagal paramos programą, kuri pirmą kartą nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti tradicinio žemės ūkio paveldo, tradicinių gamybos metodų charakteristikų ir vietos bei ekologiškų produktų išsaugojimą;

(15)

reikėtų nustatyti būtiniausius duomenis, kurie turėtų būti pateikiami paramos programoje, kad būtų nustatytos priemonės vietinei žemės ūkio produktų gamybai remti – padėties, siūlomos strategijos, tikslų ir priemonių aprašymas. Taip pat reikėtų numatyti tų priemonių derėjimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis principus, kad būtų išvengta bet kokio nesuderinamumo ar pagalbos dubliavimo;

(16)

taikant šį reglamentą, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė paramos programoje numatyti studijų finansavimo, demonstravimo projektų, mokymo ir techninės pagalbos priemones;

(17)

mažųjų Egėjo jūros salų ūkininkai turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus, o prekyba jais turėtų būti palengvinta;

(18)

siekiant sušvelninti konkrečias ūkininkavimo mažosiose Egėjo jūros salose kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, mažumo, kalnuotumo ir klimato, ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų ir jų atokumo nuo rinkų, gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti teikti valstybės veiklos pagalbos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) I priede išvardytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui, prekybai jais ir jų vežimui;

(19)

įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama mažosioms Egėjo jūros saloms, dydis. Todėl, kad būtų įgyvendintos atitinkamos priemonės, Graikija turėtų turėti lėšų, atitinkančių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 jau skirtą Sąjungos paramą;

(20)

nuo 2007 m. būtiniausių produktų poreikis mažosiose Egėjo jūros salose dėl padidėjusio naminių gyvulių skaičiaus ir demografinių priežasčių išaugo. Todėl reikėtų padidinti biudžeto dalį, kurią Graikija galėtų naudoti specialiai tiekimo į mažąsias Egėjo jūros salas tvarkai;

(21)

kad būtų sudarytos sąlygos Graikijai įvertinti visus duomenis, susijusius su paramos programos įgyvendinimu praėjusiais metais, ir Komisijai pateikti išsamią metinę vertinimo ataskaitą, tos ataskaitos pateikimo datą reikėtų iš kitų metų po ataskaitinių metų birželio 30 d. nukelti į rugsėjo 30 d.;

(22)

turėtų būti reikalaujama, kad vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą ataskaitą apie priemonių, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį reglamentą, poveikį ir prireikus pateiktų tinkamas rekomendacijas;

(23)

siekiant užtikrinti tinkamą pagal šį reglamentą nustatytos tvarkos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų papildytos ar iš dalies pakeistos tam tikros neesminės šio reglamento nuostatos. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(24)

siekiant užtikrinti, kad mažosioms Egėjo jūros saloms taikoma tvarka būtų įgyvendinama vienodomis sąlygomis, kaip ir panašios sistemos, ir siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (5);

(25)

siekiant užtikrinti greitą numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie kyla dėl mažųjų Egėjo jūros salų (toliau – mažosios salos) izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų.

2.   Šiame reglamente „mažosios salos“ reiškia visas Egėjo jūros salas, išskyrus Kretą ir Euboją.

2 straipsnis

Tikslai

1.   1 straipsnyje numatytomis specialiomis priemonėmis prisidedama prie tokių tikslų įgyvendinimo:

a)

užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą į mažąsias salas, sumažinant dėl jų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų atsirandančias papildomas išlaidas;

b)

išsaugoti ir plėtoti mažųjų salų žemės ūkio veiklą, įskaitant vietinių žaliavinių ir perdirbtų produktų gamybą, perdirbimą, prekybą jais ir jų vežimą.

2.   1 dalyje išdėstyti tikslai įgyvendinami panaudojant III, IV ir V skyriuose nurodytas priemones.

II   SKYRIUS

PARAMOS PROGRAMA

3 straipsnis

Paramos programos rengimas

1.   1 straipsnyje numatytos priemonės nustatomos paramos programoje, apimančioje:

a)

specialią tiekimo tvarką, kaip numatyta III skyriuje, ir

b)

specialias paramos priemones, skirtas vietos žemės ūkio produktams, kaip numatyta IV skyriuje.

2.   Paramos programa parengiama tokiu geografiniu lygmeniu, kokį Graikija mano esant tinkamiausią. Graikija, pasikonsultavusi su atitinkamo teritorinio lygmens kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, programas, kurias rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos vietos ir regioninės institucijos, pateikia Komisijai tvirtinti pagal 6 straipsnį.

4 straipsnis

Atitikimas ir suderinamumas

1.   Priemonės, kurių imamasi pagal paramos programą, turi atitikti Sąjungos teisę. Tokios priemonės turi būti suderinamos su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių pagal jas imamasi.

2.   Turi būti užtikrintas priemonių, kurių imamasi pagal paramos programą, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrą rinkų organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.

Visų pirma, pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė teikiant:

a)

papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį;

b)

paramą mokslinių tyrimų projektams, priemonėms, skirtoms remti mokslinius projektus arba priemonėms, kurios atitinka Sąjungos finansavimo skyrimo reikalavimus, remiantis 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimu 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (6);

c)

paramą priemonėms, kurios patenka į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (7) taikymo sritį.

5 straipsnis

Paramos programos turinys

Paramos programą sudaro:

a)

priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra metinė orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai;

b)

suderinamumo ir nuoseklumo tarp įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programą, ir suderinamumo su kriterijais bei kiekybiniais rodikliais, naudojamais atliekant stebėseną ir įvertinimą, patvirtinimas;

c)

priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programos įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, ir konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudojami atliekant programos įvertinimą;

d)

kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai.

6 straipsnis

Programos patvirtinimas ir pakeitimai

1.   Paramos programa parengta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 ir finansuojama atsižvelgiant į 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą.

Programą sudaro prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomi produktai, jų kiekis ir Sąjungos tiekimo pagalbos dydis, taip pat paramos vietos gamybai programos projektas.

2.   Remdamasi į paramos programą įtrauktų priemonių įgyvendinimo metiniu įvertinimu ir atsižvelgdama į 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą, Graikija Komisijai gali pateikti tinkamai pagrįstus pasiūlymus dėl tų priemonių pakeitimo, kad priemonės labiau atitiktų mažųjų salų poreikius ir siūlomą strategiją. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vertinimo procedūros dėl pasiūlytų pakeitimų atitikties Sąjungos teisei ir sprendžiant dėl jų patvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Taikant 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų nustatytas procedūras, gali būti atsižvelgta į šiuos aspektus: pakeitimų, kuriuos pasiūlė Graikija naujų priemonių nustatymo srityje, svarbą, ar toms priemonėms skirto biudžeto pakeitimai yra esminiai, produktų kiekio ir pagalbos dydžio prognozuojamame tiekimo balanse pakeitimus, taip pat dėl kodų ir aprašymų, pateiktų 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (8), bet kokius pakeitimus.

4.   2 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais taip pat nustatomas prašymų dėl pakeitimų taikant kiekvieną procedūrą dažnumas ir laikotarpis, per kurį patvirtinti pakeitimai turi būti įgyvendinti.

7 straipsnis

Patikrinimai ir stebėsena

Patikrinimus Graikija atlieka vykdydama administracinius patikrinimus ir patikras vietoje. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių Graikijos atliekamų patikrinimų reikalavimų.

Komisija taip pat priima įgyvendinimo aktus dėl procedūrų, taip pat fizinių ir finansinių rodiklių, kad būtų užtikrinta veiksminga programos įgyvendinimo stebėsena.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III   SKYRIUS

SPECIALI TIEKIMO TVARKA

8 straipsnis

Prognozuojamas tiekimo balansas

1.   Nustatoma Sutarties I priede išvardytų Sąjungos žemės ūkio produktų (toliau – žemės ūkio produktai), kurie mažosiose salose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka.

2.   Graikija geografiniu lygmeniu, kurį mano esant tinkamiausią, parengia prognozuojamą tiekimo balansą, kuriame nurodomas žemės ūkio produktų kiekis, reikalingas mažųjų salų metiniams tiekimo poreikiams patenkinti.

Gali būti parengtas atskiras įmonių, kuriose pakuojami ar perdirbami produktai, skirti vietos rinkai, tradiciniam siuntimui į kitas Sąjungos valstybes ar eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą, kaip apibrėžta 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, arba tradicinę prekybą, poreikių balansas.

9 straipsnis

Specialios tiekimo tvarkos taikymas

1.   Pagalba skiriama žemės ūkio produktų tiekimui į mažąsias salas.

Pagalbos suma kiekvienam atitinkamam produktui nustatoma atsižvelgiant į papildomas prekybos produktais mažosiose salose išlaidas, skaičiuojamas nuo Graikijos žemyninėje dalyje esančių įprastinių pakrovimo uostų, taip pat iš tranzito salų uostų ar pakrovimo į galutinės paskirties salas uostų. Nustatant pagalbos žemės ūkyje naudoti arba perdirbti skirtiems produktams dydį, būtina atsižvelgti į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl salų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų.

2.   Speciali tiekimo tvarka taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti žemės ūkio produktams.

10 straipsnis

Įgyvendinimas

Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:

a)

konkrečius mažųjų salų poreikius ir tikslius kokybės reikalavimus;

b)

tradicinius prekybos srautus su žemyninės Graikijos dalies uostais ir tarp Egėjo jūros salų;

c)

planuojamos pagalbos ekonominį aspektą;

d)

esant reikalui – poreikį nesudaryti kliūčių vietinių produktų gamybos plėtrai.

11 straipsnis

Sertifikatai

1.   9 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba skiriama pateikus sertifikatą.

Sertifikatai išduodami tik į kompetentingų institucijų registrus įtrauktiems ūkinės veiklos vykdytojams.

Tie sertifikatai neperleidžiami.

2.   Kreipiantis dėl sertifikato, išdavimo užstato nereikalaujama. Tačiau kai reikia užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, kompetentingos institucijos gali reikalauti pateikti užstatą, lygų pagalbos sumai, kaip nurodyta 12 straipsnyje. Tokiais atvejais taikomos 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 376/2008, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (9), 34 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys.

Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų įtraukimo į registrą sąlygos ir sąlygos, kurioms esant ūkinės veiklos vykdytojai visiškai pasinaudotų savo teisėmis naudotis specialia tiekimo tvarka.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Graikija šį straipsnį taikytų vienodai, ypač susijusių su sertifikatų sistemos taikymu ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimais, kai vykdytojai įtraukiami į registrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Naudos poveikis

1.   Teisė naudotis specialia tiekimo tvarka, kai skiriama pagalba, suteikiama, jeigu faktinį ekonominės naudos poveikį junta galutinis naudotojas, kuris gali būti paprastas vartotojas, jei tai yra tiesioginiam vartojimui skirti produktai, galutinis perdirbėjas ar pakuotojas, jei tai yra perdirbimo ar pakavimo pramonei skirti produktai, arba ūkininkas, jei tai yra pašarams ar žemės ūkyje naudoti skirti produktai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta nauda turi būti lygi pagalbos sumai.

2.   Kad 1 dalis būtų taikoma vienodai, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nustatytų taisyklių taikymo, ypač dėl sąlygų valstybės narės atliekamai stebėsenai, ar galutinis naudotojas junta faktinį naudos poveikį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į kitas Sąjungos valstybes

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatyti reikalavimai, kuriais vadovaujantis produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į kitas Sąjungos valstybes. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Tie reikalavimai visų pirma apima pagalbos, gautos pagal specialią tiekimo tvarką, grąžinimą.

Į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, licencija nereikalinga.

2.   1 dalies pirma pastraipa netaikoma mažosiose salose iš produktų, kuriems buvo taikoma speciali tiekimo tvarka, perdirbtiems produktams, kurie:

a)

yra eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į kitas Sąjungos valstybes, neviršijant tradicinio eksporto ir tradicinio išsiuntimo kiekio;

b)

yra eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą; paskirties vietas ir išsamias nuostatas nustato Komisija;

c)

siunčiami tarp mažųjų salų.

Eksportuojant į trečiąsias šalis pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus produktus pateikti sertifikatą nereikalaujama.

Už pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų produktų eksportą grąžinamoji išmoka neskiriama.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos produktų, nurodytų a punkte, kiekio ribos ir b punkte nurodytos išsamios nuostatos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Perdirbimo operacijos, kurios gali paskatinti tradicinį prekių eksportą arba tradicinį prekių išsiuntimą, mutatis mutandis turi atitikti atitinkamuose Sąjungos aktuose nustatytas perdirbimo sąlygas, taikomas prižiūrint muitinei, išskyrus visas įprastines tvarkymo operacijas.

14 straipsnis

Patikrinimai ir sankcijos

1.   Pagal specialią tiekimo tvarką į mažąsias salas įvežant žemės ūkio produktus, taip pat iš mažųjų salų juos eksportuojant ar išsiunčiant, atliekami administraciniai patikrinimai.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių Graikijos atliekamų patikrinimų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Išskyrus force majeure arba išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 11 straipsnyje nurodytas ūkinės veiklos vykdytojas nesilaiko pagal tą straipsnį prisiimtų įsipareigojimų, kompetentinga institucija, nedarydama poveikio jokioms pagal nacionalinę teisę taikomoms sankcijoms:

a)

susigrąžina ūkinės veiklos vykdytojo gautą naudą;

b)

laikinai sustabdo arba panaikina ūkinės veiklos vykdytojo registraciją, atsižvelgdama į pažeidimo rimtumą.

3.   Išskyrus force majeure arba išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 11 straipsnyje nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai neįvykdo planuoto tiekimo, kompetentinga institucija jų teisę prašyti sertifikato sustabdo 60 dienų laikotarpiui nuo to sertifikato galiojimo pabaigos. Pasibaigus laikinojo sustabdymo laikotarpiui, vėliau sertifikatai išduodami tik pateikus užstatą, kurio suma lygi naudos, suteiktos per kompetentingos institucijos nustatytiną laikotarpį, sumai.

Kompetentinga institucija priima priemones, reikalingas, kad būtų dar kartą panaudotas produktų kiekis, atsiradęs visai arba iš dalies nepasinaudojus išduotais sertifikatais, juos panaikinus ar susigrąžinus naudą.

IV   SKYRIUS

PARAMOS VIETOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAMS PRIEMONĖS

15 straipsnis

Priemonės

1.   Paramos programa apima priemones, kurios yra būtinos vietos žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai mažosiose salose užtikrinti pagal Sutarties trečiosios dalies III antraštinę dalį.

2.   Programos dalyje, skirtoje vietinės žemės ūkio produktų gamybos priemonėms, nurodoma bent tokia informacija:

a)

kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės bei naudojami finansiniai ištekliai;

b)

siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių bendrųjų bei veiklos tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas;

c)

planuojamų priemonių, ypač joms įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas;

d)

pagalbos priemonių, kurios apima tiesiogines išmokas, kaip numatyta 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (10) 2 straipsnio d punkte, sąrašas;

e)

kiekvienai priemonei nustatytas pagalbos dydis ir kiekvienai veiklos rūšiai numatytas laikinas pagalbos dydis siekiant vieno ar kelių programoje numatytų tikslų.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 2 dalyje nurodytų pagalbos lėšų išmokėjimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Į programą gali būti įtrauktos mažųjų salų žaliavinių ir perdirbtų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, prekybos ir vežimo paramos priemonės.

Kiekviena priemonė gali būti skirstoma į veiklos rūšis. Kiekvienai veiklos rūšiai programoje turi būti numatyta bent jau:

a)

pagalbos gavėjai;

b)

atitikties sąlygos;

c)

vienetinė pagalbos suma.

Komisija pagal 21 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl prekybai žaliaviniais ir perdirbtais produktais už jų gamybos regiono ribų ir jų vežimui skiriamos pagalbos sumos nustatymo sąlygų patvirtinimo ir, esant reikalui, produktų kiekio, kuriam ta pagalba gali būti taikoma, nustatymo sąlygų.

16 straipsnis

Patikrinimai ir nepagrįstos išmokos

1.   Šiame skyriuje nustatytų priemonių patikrinimai atliekami vykdant administracinius patikrinimus ir patikras vietoje.

2.   Nepagrįstų išmokų atveju jų gavėjas privalo grąžinti atitinkamą sumą. 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (11), 80 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

V   SKYRIUS

PAPILDOMOS PRIEMONĖS

17 straipsnis

Valstybės pagalba

1.   Komisija, remdamasi Sutarties 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, šių produktų gamybos, perdirbimo, prekybos ir vežimo sektoriuose, siekiant sumažinti konkrečias ūkininkavimo mažosiose salose kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, mažumo, kalnuotumo ir klimato sąlygų, jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų ir jų atokumo nuo rinkų.

2.   Graikija gali skirti papildomą finansavimą paramos programai įgyvendinti. Tokiais atvejais Graikija turi pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas turi ją patvirtinti kaip paramos programos dalį. Tokiu būdu pateiktas pranešimas apie pagalbą yra laikomas pranešimu pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

3.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio ir nuo 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (12) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi Graikijos mokėjimams pagal šio reglamento III ir IV skyrius.

VI   SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Finansiniai ištekliai

1.   Šiame reglamente numatytos priemonės priskiriamos intervencijai, kuria siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (13) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.   III ir IV skyriuose nurodytas priemones Sąjunga finansuoja neviršydama 23,93 mln. EUR metinės sumos.

3.   Suma, kasmet skiriama III skyriuje nurodytai specialiai tiekimo tvarkai finansuoti, negali viršyti 7,11 mln. EUR.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, kurių laikantis Graikija gali pakeisti įvairiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, kiekvienais metais paskirtų išteklių paskirtį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisija pagal 21 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didžiausios metinės sumos, kurios gali būti skirtos priemonėms, skirtoms studijų finansavimui, demonstravimo projektams, mokymui ir techninei pagalbai, su sąlyga, kad tas paskirstymas yra tinkamas ir proporcingas, apibrėžimo sąlygos.

VII   SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, Graikija imasi reikiamų priemonių, ypač susijusių su patikrinimais ir administracinėmis sankcijomis, ir apie tai praneša Komisijai.

20 straipsnis

Pranešimai ir ataskaitos

1.   Kiekvienais metais Graikija ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti planuojamam tiekimo balansui ir kiekvienai vietinei žemės ūkio produkcijai skirtai priemonei, įtrauktai į paramos programą, įgyvendinti.

2.   Graikija ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą.

3.   Iki 2016 m. gruodžio 31 d., o paskui kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgiamas veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, poveikis ir prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai.

21 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 21 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 11 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 4 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neketina pareikšti prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 73/2009 141 straipsniu įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. kovo 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininké

L. CREIGHTON

(1)  OL C 132, 2011 5 3, p. 82.

(2)  2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

(4)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(5)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(6)  OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(7)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(8)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(9)  OL L 114, 2008 4 26, p. 3.

(10)  OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(11)  OL L 316, 2009 12 2, p. 65.

(12)  OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

(13)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1405/2006

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnis

8 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

10 straipsnis

4 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 1 dalis

5 straipsnis

13 straipsnis

7 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

8 straipsnis

4 straipsnis

9 straipsnio a ir b punktai

15 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio c, d, e ir f punktai

5 straipsnis

10 straipsnis

7 straipsnio antra pastraipa

11 straipsnis

17 straipsnis

12 straipsnis

18 straipsnis

13 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio a punktas

6 straipsnio 2–4 dalys

14 straipsnio b punktas

7 straipsnio pirma pastraipa ir 14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 ir 3 dalys

16 straipsnis

19 straipsnis

17 straipsnis

20 straipsnis

18 straipsnis

23 straipsnis

21 straipsnis

24 straipsnis