30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/24

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės grafito elektrodams, naudojamiems valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektros varža ne didesnė kaip 6,0 μΩ.m, ir kurių KN kodas yra ex 8545 11 00, ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas yra ex 8545 90 90, importuojamiems kartu arba atskirai. Produktams, importuojamiems iš atskirai išvardytų eksportuotojų, taikoma 7,0–15,7 % muito norma, o iš kitų eksportuotojų importuojamiems produktams – 15,7 % muito norma.

(2)

Taip pat Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui.

(3)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė (toliau – IV) pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį), pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi, tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(4)

Komisija išnagrinėjo IV pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį pagrįstai inicijuoti peržiūrą. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), inicijavo ex officio dalinę tarpinę galiojančių priemonių peržiūrą.

(5)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taip pat bendrovėms, kurios naudojosi kitomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų.

(6)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(7)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą IV, dviem pranešime apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą išvardytiems Indijos eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Komisija išnagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir, prireikus, į jas atsižvelgė.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir IV. Atsakymus pateikė ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ir IV.

(9)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(10)

IV ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti iš dalies keisti dviem bendradarbiaujantiems Indijos gamintojams taikomą muito normą, o visoms kitoms šią dalinę tarpinę peržiūrą atliekant nebendradarbiavusioms bendrovėms toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visas pateiktas nuomones ir pastabas buvo deramai atsižvelgta toliau nurodytu būdu.

(11)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra toks pat produktas, kaip nagrinėtas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1628/2004, būtent Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektros varža ne didesnė kaip 6,0 μΩ.m, ir kurių KN kodas yra ex 8545 11 00, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, kurių KN kodas yra ex 8545 90 90, importuojami kartu arba atskirai.

(12)

Remiantis IV ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(13)

Pirmiau nurodytos a–c schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. dokumentas, kuriame nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras IV nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(14)

d punkte nurodyta Pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(15)

e punkte nurodyta Atleidimo nuo elektros mokesčio schema yra pagrįsta 1949 m. Madja Pradešo Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsniu.

(16)

Komisija, remdamasi pagrindinio antisubsidijų reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė IV į papildomas konsultacijas dėl pasikeitusių ir nepasikeitusių schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir nepriėmus abiem šalims priimtino sprendimo dėl šių schemų, Komisija visas šias schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(17)

Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1– 4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(18)

ILS sudaro šešios poschemės; toliau pateikiamas jų aprašymas. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisių pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje minėtoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (toliau – IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(19)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(20)

Nustatyta, kad per PTL vienam iš bendradarbiaujančių eksportuotojų nuolaidos taikytos pagal pirmą poschemę, t. y. fiziniam eksportui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas poschemes nustatyti nereikia.

(21)

Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą IV pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Tiksliau, Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Šį registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame nurodoma, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojimo ir naudojimo apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(22)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, t. y. fizinio eksporto poschemės: IV nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato IV, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(23)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(24)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad išankstinės licencijos, naudotos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuojant žaliavas, buvo išduotos iki 2005 m. gegužės 13 d. Todėl nauji vertinimo reikalavimai, kuriuos Indijos valdžios institucijos nustatė PV I 2004–2009 m., kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje, dar nebuvo išbandyti. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad būtini faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrai buvo tvarkomi pagal PV I 2002–2007 m. 4.30 skyriaus ir 18 priedo reikalavimus, taikytinus iki 2005 m. gegužės 13 d. išduotoms išankstinėms licencijoms. Atsižvelgiant į šią padėtį manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių EXIM nuostatų.

(25)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo ILS, teigė, kad jis savanoriškai pateikė išankstines licencijas patvirtintam apskaitininkui tikrinti pagal PV I 2004–2009 m. reikalavimus, nors licencijos buvo išduotos iki 2005 m. gegužės 13 d., ir tai parodo, kad pagal naująsias PV nuostatas dabar veikia tinkama tikrinimo sistema.

(26)

Pagal PV 23 priedėlyje nurodytą formą parengtas patvirtinto apskaitininko pasirašytas 2008 m. vasario 1 d. sertifikatas iš tiesų buvo pateiktas Komisijos tarnyboms vykstant patikrinimui bendrovės patalpose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išankstinės licencijos parengtos 2004 m. ir joms nebuvo taikomos naujos PV nuostatos, galima išvada, kad bendrovė tai padarė savanoriškai, ir tai neįrodo, kad IV iš tiesų buvo įgyvendinusi veiksmingą tikrinimo sistemą. Be to, neįrodyta, kad patvirtinto apskaitininko apskaičiuota per didelė muito grąžinimo suma iš tiesų buvo grąžinta vyriausybei.

(27)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(28)

Be to, pagal įstatymą aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomas individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis.

(29)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). IV veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes jos nepadeda IV pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį IV netaikė veiksmingos kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio vartojimo registru. Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(30)

Todėl ši poschemė yra kompensuotina.

(31)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju minėtosios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms negalioja. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nustatyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(32)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal poschemę per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie išskaitų prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(33)

Bendradarbiaujančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,3 % subsidijų norma.

(34)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(35)

Šia schema teisę pasinaudoti turi bet kuris gamintojas eksportuotojas ar prekybininkas eksportuotojas.

(36)

Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokioms galimoms importuojamoms žaliavoms, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(37)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, IV nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos sudarymo metu.

(38)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami mokėti muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus pagrindines gamybos priemones. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitiems tikslams.

(39)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje minėto pateikimo termino. Be to, PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje aiškiai nurodyta, kad paraiškos, gautos pasibaigus pateikimo terminui, visada gali būti nagrinėjamos taikant baudą (t. y. 10 % priklausančios sumos).

(40)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad bendrovės gauti MSLS kreditai buvo naudojami nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamoms medžiagoms importuoti, nors iš esmės juos buvo galima naudoti ir kitais tikslais, kaip pirmiau nurodyta. Šis eksportuotojas tvirtino, kad dėl to šiuo požiūriu MSLS bendrovė naudojosi pagal įprastą muitų grąžinimo sistemą, ir tik per didelė muitų grąžinimo suma, jei tokia yra, turėtų būti kompensuojama. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad per didelė muitų grąžinimo suma gali būti kompensuojama tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Šiuo atveju minėtų 43 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų sąlygų nebuvo laikomasi. Todėl taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos.

(41)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – IV finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti kitais atvejais. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(42)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(43)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte bei II ir III prieduose. Galiausiai, eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis apskritai importuoja kokias nors žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes nenurodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į subsidijos gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią schemą. Šiuo momentu IV gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodomas konkrečiam eksporto sandoriui suteikiamas MSLS kreditas, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti, suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos dydžio. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė kaip eksporto sandorio metu gaunamas pajamas.

(45)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(46)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos 6,2 % ir 5,7 % subsidijų normos.

(47)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(48)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

(49)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir naudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda GPESS licenciją. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos pagrindinės gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(50)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(51)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansiniu įnašu, nes ši lengvata sumažina IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji schema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojams, nes importavimo metu sutaupyti muitai pagerina jų likvidumą.

(52)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(53)

Galiausiai šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(54)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi tokių pagrindinių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė ilgalaikė palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(55)

Bendradarbiaujantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos 0,7 % ir 0,3 % subsidijų normos.

(56)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas nurodė klaidą, susijusią su pirmiau GPESS lengvatoms apskaičiuoti naudotais metodais, ypač dėl taikomų palūkanų sumos. Ši abiem bendradarbiaujantiems eksportuotojams įtakos turėjusi klaida buvo ištaisyta.

(57)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas buvo nustatytas PMĮ 80HHC skirsnyje.

(58)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal PMĮ 80HHC nesuteikta jokių lengvatų. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

(59)

Schema grindžiama PMĮ 80 I A skirsniu. Ši nuostata į PMĮ įtraukta 2001 m. Finansų įstatymu.

(60)

PMĮ 80 I A skirsnio nuostatos taikomos bendrovėms, kurios bet kurioje Indijos dalyje diegia infrastruktūrą, įskaitant ir energijos gamybą ir paskirstymą.

(61)

Pagal PMĮ 80 I A skirsnio nuostatas, dešimt metų iš eilės per pirmus penkiolika energiją gaminančio objekto veiklos metų sumai, atitinkančiai iš energijos gamybos gautą pelną, netaikomas pelno mokestis. Nagrinėjamasis objektas turi būti naujas, o jo veikla turi būti pradėta 2003 m. balandžio 1 d. arba vėliau, bet iki 2010 m. kovo 31 d.

(62)

Išskaičiuotinos pajamų mokesčio sumos apskaičiavimas – bendrovės mokesčių deklaracijos dalis, auditoriai jį tikrina kartu su bendrovės pelno ir nuostolių bei kitomis finansinėmis ataskaitomis. Tai turi atitikti PMĮ nustatytas taisykles, būtent, kad pagamintos elektros energijos apskaitos vertė turi atitikti jos rinkos vertę. Pajamų mokesčių institucijos turi tikrinti, ar išskaičiuotinas pajamų mokestis apskaičiuotas pagal PMĮ taisykles ir atitinka audito patikrintas bendrovių ataskaitas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad valdžios institucijos praktikoje tikrino minėtus skaičiavimus ir prireikus juos koregavo.

(63)

Tyrimas parodė, kad abu nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai grafito gamybos padaliniuose turi autonomines elektrines. Todėl jie, remdamiesi PMĮ nuostatomis, paprašė atitinkamo pajamų mokesčio išskaitymo.

(64)

Atleidimas nuo pajamų mokesčio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(65)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad APMS pagal PMĮ 80 I A skirsnį gali būti taikoma ne vien tam tikroms įmonėms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte. Remiantis objektyviais kriterijais, šia schema gali naudotis visos bendrovės. Taip pat nenustatyta daugiau įrodymų šiuo atveju, patvirtinančių, kad schema yra individuali.

(66)

Be to, ji susieta ne su nagrinėjamuoju, o su kitu produktu (elektra), ir lengvatos pagal schemą taikomos remiantis kitokia veikla, nei nagrinėjamojo produkto gamyba arba pardavimas. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad pagal šią schemą nagrinėjamiesiems eksportuotojams suteikiamos lengvatos neturėtų būti kompensuojamos.

(67)

Vykdydama 2004 m. pramonės skatinimo politiką, Madja Pradešo (toliau – MP) valstija pramonės bendrovėms, investuojančioms į vidaus naudojimui skirtos elektros energijos gamybą, siūlo atleidimą nuo elektros mokesčio.

(68)

MP vyriausybės taikomos Atleidimo nuo elektros mokesčio schemos aprašymas pateikiamas 1949 m. Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsnyje.

(69)

Visos MP vyriausybės jurisdikcijai priklausančios bendrovės, investuojančios į naujas autonomines elektrines.

(70)

Remiantis 2004 m. rugsėjo 29 d. MP vyriausybės pranešimu, į naujas autonomines elektrines, kurių galia didesnė kaip 10 KW, investuojančios bendrovės arba asmenys iš MP elektros energijos inspekcijos gali gauti atleidimo nuo elektros mokesčio pažymą. Nuo mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jei elektros energija gaminama vietos naudojimui ir jei nauja autonominė elektrinė nėra statoma vietoj senosios. Nuo mokesčio atleidžiama penkeriems metams.

(71)

MP vyriausybė 2005 m. balandžio 5 d. pranešimu vieno iš šio tyrimo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naują autonominę elektrinę nuo elektros mokesčio atleido dešimčiai metų.

(72)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris buvo atleistas nuo elektros mokesčio, tvirtino, kad AEM schema nėra individuali ir taikoma visoms teisę šia schema pasinaudoti turinčioms bendrovėms. Šis eksportuotas teigė, kad Madja Pradešo vyriausybė vėliau pradinę nuostatą, kad nuo elektros mokesčio gali būti atleidžiama penkeriems metams, persvarstė ir numatė teisę nuo šio mokesčio atleisti dešimčiai metų. Tačiau nei bendradarbiaujantis eksportuotojas, nei IV kartu su atsakymais nepateikė pranešimo apie šį politikos pakeitimą.

(73)

Ši schema laikoma subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį. Ji laikoma MP vyriausybės finansiniu įnašu, nes dėl jos sumažėja pajamos, kurias, netaikant tokios schemos, turėtų gauti valstija. Be to, ji yra naudinga subsidiją gaunančiai bendrovei.

(74)

Nors pagal 2004 m. pramonės skatinimo politiką ir 2004 m. rugsėjo 29 d. MP vyriausybės pranešimą nuo elektros mokesčio gali būti atleidžiama penkeriems metams, nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas nuo šio mokesčio buvo atleistas dešimčiai metų. Taigi, atrodo, kad ši paskata suteikta ne pagal įstatymu, reglamentu ar kitu oficialiu dokumentu aiškiai nustatytus kriterijus ir sąlygas.

(75)

Eksportuojančiam gamintojui taikoma lengvata apskaičiuota pagal elektros mokesčio, kuris paprastai mokamas, sumą, kuri liko nesumokėta pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams (vardiklis), nes ji yra susijusi su visais vidaus ir eksporto pardavimais ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(76)

Taigi, vienai bendrovei, kuri pasinaudojo AEM schemos lengvatomis, buvo apskaičiuotas 0,7 % subsidijų skirtumas.

(77)

Primenama, kad Reglamente (EB) Nr. 1628/2004 nustatytas 15,7 % ir 7 % kompensuotinų subsidijų dydis, išreikštas ad valorem ir atitinkamai taikomas dviem eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiauja atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą.

(78)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatyti tokie ad valorem išreikšti kompensuotinų subsidijų dydžiai:

(79)

Vadovaujantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir Pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo dydis pasikeitė, todėl Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 nustatyta kompensacinio muito norma turi būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(80)

Nagrinėjamasis kompensacinis muitas nustatytas atlikus lygiagrečius antisubsidijų ir antidempingo tyrimus (toliau – pradiniai tyrimai). Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (5) 14 straipsnio 1 dalį, Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 nustatyti antidempingo muitai buvo pakoreguoti tokiu mastu, kokiu subsidijų dydžiai ir dempingo skirtumai kilo iš tos pačios situacijos.

(81)

Atliekant dabartinę peržiūrą ištirtos ir pripažintos kompensuotinomis, išskyrus AEM, subsidijų schemos buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(82)

Todėl tikslinga pakoreguoti antidempingo muitą atsižvelgiant į dabartinės peržiūros metu nustatytą naują subsidijavimo lygį, susijusį su eksporto subsidijomis. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, kompensacinių muitų dydis neturėtų viršyti per pradinį tyrimą nustatyto žalos pašalinimo lygio. Kaip ir atliekant pradinį tyrimą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (100 %), subsidijų skirtumas visoms kitoms bendrovėms nustatytas atsižvelgiant į didžiausią individualų skirtumą turinčią bendrovę.

(83)

Todėl kompensacinių ir antidempingo muitų dydžiai turėtų būti koreguojami taip:

(84)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad dabartinė dalinė tarpinė peržiūra atliekama dėl subsidijavimo lygio, todėl antidempingo muitai neturėtų būti keičiami.

(85)

Primenama, kad pranešime apie dabartinės peržiūros inicijavimą teigiama, kad „toms bendrovėms, kurioms nustatytos tiek antidempingo, tiek kompensacinės priemonės, antidempingo priemonės gali būti atitinkamai koreguojamos, jei keičiamos kompensacinės priemonės“. Antidempingo muitai pakeisti ne atsižvelgiant į naujas išvadas dėl dempingo lygio, bet automatiškai dėl to, kad pirminio tyrimo metu nustatyti dempingo skirtumai buvo pakoreguoti, kad atspindėtų nustatytą eksporto subsidijų lygį, ir kad pastarosios šiuo metu yra peržiūrimos.

(86)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurių kitų šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtų bendrovių, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(87)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (6) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija įgaliojama atitinkamai iš dalies keisti reglamentą tikslinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,