|
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 247/2006
2006 m. sausio 30 d.
nustatantis specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 bei 37 straipsnius ir 299 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (3),
kadangi:
|
(1) |
Dėl atokiausių regionų ypatingos geografinės padėties, tiekiant žmonėms vartoti, perdirbti arba žemės ūkyje naudoti būtiniausius produktus, atsiranda papildomų transporto išlaidų. Be to, dėl izoliuotumo ir atokumo atsirandantys objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo atokiausių regionų ūkio subjektus bei gamintojus ir labai kenkia jų veiklai. Tam tikrais atvejais ūkio subjektai ir gamintojai susiduria su dvigubu izoliuotumu. Šios kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl tikslinga nustatyti specialią tiekimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinamas tiekimas į atokiausius regionus ir papildomų išlaidų, atsirandančias dėl šių regionų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, kompensavimas. |
|
(2) |
Šiuo tikslu, nepaisant Sutarties 23 straipsnio, tam tikrų žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių turėtų būti netaikomi importo muitai. Siekiant atsižvelgti į jų kilmę ir pagal Bendrijos nuostatas jiems taikomus muitinės formalumus, produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo procedūras, turėtų būti laikomi tiesiogiai importuotais, kad jiems galėtų būti taikoma speciali tiekimo tvarka. |
|
(3) |
Kad būtų pasiektas tikslas sumažinti kainas atokiausiuose regionuose ir sumažinti papildomas išlaidas, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, tačiau išlaikant Bendrijos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti teikiama Bendrijos kilmės produktų tiekimui į atokiausius regionus. Teikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas vežimo į atokiausius regionus išlaidas bei eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl izoliuotumo ir nutolimo. |
|
(4) |
Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija atokiausių regionų tiekimo poreikių, ši tvarka nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti šiuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau šiuos produktus turėtų būti leidžiama išsiųsti arba eksportuoti, jeigu specialios tiekimo tvarkos teikiama ekonominė nauda yra kompensuojama arba, perdirbtų produktų atveju, siekiant sudaryti sąlygas regioninei prekybai arba prekybai tarp abiejų atokiausių Portugalijos regionų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visų atokiausių regionų tradicinius prekybos su trečiosiomis šalimis srautus ir todėl visiems šiems regionams leisti vykdyti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinį eksportą. Šis apribojimas neturėtų būti taikomas ir tradiciniam perdirbtų produktų išsiuntimui. Aiškumo sumetimais turėtų būti nurodytas referencinis laikotarpis šiems tradiciškai eksportuojamiems ar išsiunčiamiems kiekiams apibrėžti. |
|
(5) |
Tačiau turėtų būti imtasi tinkamų priemonių, kurios sudarytų sąlygas restruktūrizuoti Azorų salų cukraus gamybos sektorių. Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Azorų salų cukraus sektorius gali būti gyvybingas tik užtikrinus tam tikrą gamybos ir perdirbimo lygį. Be to, pagal šį reglamentą Portugalija turės galimybę remti vietos cukraus runkelių auginimą. Atsižvelgiant į tai, išimties tvarka turėtų būti leidžiama, kad cukraus išsiuntimas iš Azorų salų į likusią Bendrijos dalį ribotu ketverių metų laikotarpiu viršytų tradicinius srautus, nustatant palaipsniui mažinamas metines ribas. Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriuos galima persiųsti, bus proporcingi ir ribojami tuo, kas tikrai būtina vietos cukraus gamybos ir perdirbimo gyvybingumui užtikrinti, laikinas cukraus išsiuntimas iš Azorų salų neturės neigiamos įtakos Bendrijos vidaus rinkai. |
|
(6) |
C cukraus, tiekiamo Azorų, Maderos ir Kanarų saloms, atveju atleidimo nuo importo muitų priemonės, numatytos 1992 m. liepos 30 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2177/92, nustatančiame išsamias specialių cukraus tiekimo Azorų, Maderos ir Kanarų saloms priemonių taikymo taisykles (4), turėtų būti toliau taikomos 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (5) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu. |
|
(7) |
Iki šiol taikant specialią tiekimo tvarką Kanarų saloms buvo tiekiami pramoninei gamybai skirti pieno pagrindo produktai, klasifikuojami KN 1901 90 99 ir KN 2106 90 92 pozicijose. Pereinamuoju laikotarpiu, kol bus restruktūrizuota vietos pramonė, turėtų būti leidžiama toliau tiekti šiuos produktus. |
|
(8) |
Kad būtų pasiekti specialios tiekimo tvarkos tikslai, šios tvarkos ekonominiai privalumai turi turėti įtakos gamybos sąnaudoms ir sumažinti kainas visoje gamybos ir paskirstymo grandinėje iki pat galutinio vartotojo. Todėl šie privalumai turėtų būti užtikrinami tik jei jais bus faktiškai pasinaudota, ir turi būti atliekami tinkami patikrinimai. |
|
(9) |
Bendrijos politika siekiant padėti vietos gamybai atokiausiuose regionuose buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybos, prekybos jais ar jų perdirbimo priemonių. Šios priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą bei plėtrą. Bendrija turėtų ir toliau remti tokią gamybą – pagrindinį veiksnį užtikrinant aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą atokiausiuose regionuose. Patirtis rodo, kad, kaip ir kaimo plėtros politikos atveju, glaudesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis gali padėti tikslingiau spręsti konkrečias atitinkamų regionų problemas. Todėl parama vietos gamybai ir toliau turėtų būti teikiama pagal bendras programas, parengiamas tinkamiausiam geografiniam regionui, kurias atitinkama valstybė narė perduotų tvirtinti Komisijai. |
|
(10) |
Kad būtų pasiekti vietinės žemės ūkio produktų gamybos plėtojimo ir žemės ūkio produktų tiekimo tikslai, tiekimo atitinkamiems regionams planavimas turėtų būti suvienodintas, o Komisijos ir valstybių narių partnerystė susisteminta. Todėl tiekimo programą turėtų sudaryti valstybės narės paskirtos valdžios institucijos, ir ji turėtų būti pateikiama Komisijai patvirtinti. |
|
(11) |
Atokiausių regionų ūkininkai turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus ir turėtų būti palengvinama prekyba jais. Šiuo tikslu gali būti naudingas Bendrijos nustatyto grafinio simbolio naudojimas. |
|
(12) |
1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (6) apibrėžtos kaimo plėtros priemonės, kurioms gali būti teikiama Bendrijos parama, ir tokios paramos gavimo sąlygos. Atokiausiuose regionuose esančių tam tikrų ūkių arba perdirbimo ir prekybos įmonių struktūros turi didelių trūkumų ir susiduria su konkrečiais sunkumais. Todėl turėtų būti numatyta galimybė kai kurių rūšių investicijų atveju leisti nukrypti nuo nuostatų, ribojančių tam tikros Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 numatytos struktūrinės pagalbos teikimą. |
|
(13) |
Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje ribojamas paramos miškininkystei teikimas; ji teikiama tik miškams ir miškingoms vietovėms, kurie priklauso privatiems savininkams ir savivaldybėms bei jų asociacijoms. Dalis atokiausiuose regionuose esančių miškų ir miškingų vietovių priklauso ne savivaldybėms, o kitoms valdžios institucijoms. Šiomis aplinkybėmis pirmiau nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos turėtų būti pakeistos lankstesnėmis. |
|
(14) |
Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalyje ir jo priede nustatyti Bendrijos agrarinės aplinkosaugos paramos didžiausi metiniai dydžiai. Siekiant atsižvelgti į tam tikrų labai pažeidžiamų ganyklų plotų Azorų salose konkrečią aplinkos padėtį ir gamtovaizdžio bei žemės ūkio paskirties žemės, ypač Maderoje esančių auginimui skirtų terasų, tradicinių savitumų išsaugojimą, turėtų būti numatyta galimybė tam tikrų specialių priemonių atveju iki dviejų kartų padidinti šiuos dydžius. |
|
(15) |
Gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti teikti valstybės veiklos pagalbos Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ir prekybai jais, kad būtų galima sušvelninti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, mažumo, kalnuotumo, klimato ir jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų. |
|
(16) |
Atokiausių regionų žemės ūkio pasėlių fitosanitarinei padėčiai turi įtakos konkrečios problemos, susijusios su klimatu ir šiuose departamentuose iki šiol taikytų kontrolės priemonių nepakankamumu. Todėl turėtų būti įgyvendinamos kovos su kenksmingais organizmais, taip pat ir naudojant organinius metodus, programos. Turėtų būti tiksliai nurodytas Bendrijos finansinis įnašas į tokias programas. |
|
(17) |
Vynuogynų, kurie Maderos ir Kanarų salų regione yra labiausiai paplitusi ūkininkavimo rūšis ir užima svarbią vietą Azorų salose, išsaugojimas yra būtinas tiek dėl ekonominių, tiek dėl aplinkosaugos priežasčių. Siekiant remti gamybą, šiuose regionuose neturėtų būti taikomos išmokos už auginimo nutraukimą ir rinkos mechanizmai, tačiau Kanarų salose turėtų būti galima taikyti distiliavimo krizės atveju priemones, jeigu rinka ypač sutrikdoma dėl kokybės problemų. Be to, techniniai, socialiniai ir ekonominiai sunkumai sutrukdė per nustatytą laiką visiškai pakeisti Maderos ir Azorų salų regionų plotus, apsodintus hibridinėmis vynmedžių veislėmis, kurios yra draudžiamos pagal bendrą vyno rinkos organizavimą. Šiuose vynuogynuose pagamintas vynas yra skirtas tik tradiciniam vietiniam vartojimui. Termino pratęsimas sudarys sąlygas tokius vynuogynus pakeisti, kartu išsaugant regiono ekonomikos struktūrą, kuri labai priklauso nuo vynininkystės. Portugalija kasmet turėtų pranešti Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant atitinkamus plotus. |
|
(18) |
Azorų salose pieno sektoriaus restruktūrizavimas dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į didelę Azorų salų priklausomybę nuo pieno gamybos, taip pat į kitas problemas, susijusias su jų nutolimu ir kitų pelningų gamybos galimybių nebuvimu, turėtų būti patvirtinta galimybė nukrypti nuo tam tikrų 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (7), nuostatų, kuri buvo nustatyta 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1453/2001, įvedančio specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Maderos žemės ūkio produktams (Poseima) (8), 23 straipsniu ir atnaujinta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 55/2004 (9), dėl papildomo mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje Azorų salose. |
|
(19) |
Nepaisant skiriamos paramos karvės pieno gamybai Maderoje nepavyko išlaikyti vidaus ir išorės tiekimo pusiausvyros, visų pirma dėl didelių struktūrinių sunkumų, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje, ir menkų šio sektoriaus galimybių prisitaikyti prie naujos ekonominės aplinkos. Todėl ir toliau turėtų būti leidžiama iš Bendrijos kilmės pieno miltelių gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, kad būtų galima geriau patenkinti vietinius vartojimo poreikius. |
|
(20) |
Poreikis išlaikyti vietos gamybą taikant paskatas pateisina Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 netaikymą Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Maderoje. Maderoje ši išimtis turėtų būti nustatyta daugiausia 4 000 tonų, atitinkančioms dabartinį 2 000 tonų gamybos lygį ir numatant pagrįstą galimybę padidinti gamybą, kuri šiuo metu numatoma daugiausia iki 2 000 tonų. |
|
(21) |
Turėtų būti remiama tradicinė gyvulininkystė. Siekiant patenkinti Prancūzijos užjūrio departamentų ir Maderos vietinio vartojimo poreikius, tam tikromis sąlygomis ir neviršijant didžiausios metinės ribos turėtų būti leidžiama iš trečiųjų šalių be muitų importuoti penėjimui skirtus bulius. Reikėtų atnaujinti 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (10), Portugalijai suteiktą galimybę perduoti Azorų saloms žemyne suteikiamą teisę į priemoką už karvę žindenę ir suderinti šią priemonę su nauja paramos atokiausiems regionams schema. |
|
(22) |
Tabako auginimas Kanarų salose yra istoriškai svarbus. Ekonominiu požiūriu tabako gamyba išlieka viena iš pagrindinių pramoninės veiklos sričių regione. Socialiniu požiūriu tabako auginimas reikalauja daug darbo ir juo užsiima maži ūkiai. Kadangi kultūra nėra pakankamai pelninga, kyla pavojus jai išnykti. Šiuo metu tabakas auginamas tik nedidelėje La Palmos salos dalyje ir yra skirtas nedidelio masto cigarų gamybai. Todėl Ispanijai turėtų būti ir toliau leidžiama teikti pagalbą, papildančią Bendrijos pagalbą, kad ši tradicinė kultūra būtų išsaugota remiant su ja susijusius amatus. Be to, siekiant išlaikyti tabako gaminių gamybą, žaliavinio ir pusiau perdirbto tabako importui į Kanarų salas ir toliau turėtų būti netaikomas muitas, bet ne daugiau kaip 20 000 tonų žaliavinio tabako, iš kurio pašalintos vidurinės gyslos, ekvivalento per metus. |
|
(23) |
Įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Tuo tikslu, kad galėtų įgyvendinti tinkamas priemones, valstybės narės turėtų disponuoti sumomis, lygiavertėmis paramai, kurią Bendrija jau suteikė pagal 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1452/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams (Poseidom) (11), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1453/2001 ir 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1454/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Kanarų salų žemės ūkio produktams (Poseican) (12), tuose regionuose įsisteigusiems ūkininkams jau skirtomis sumomis pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (13), 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (14), 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (15), taip pat sumomis, pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (16) 5 straipsnį skirtomis ryžių tiekimui Prancūzijos užjūrio departamentui Reunionui. Šiuo reglamentu nustatoma nauja paramos žemės ūkio produktų gamybai atokiausiuose regionuose sistema turėtų būti koordinuojama su likusioje Bendrijos dalyje galiojančia parama tiems patiems produktams. |
|
(24) |
Reglamentai (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 turėtų būti panaikinti. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 taip pat turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas atitinkamų priemonių koordinavimas. |
|
(25) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (17). |
|
(26) |
Šiame reglamente numatytos programos turėtų būti pradėtos taikyti Komisijai pranešus apie jų patvirtinimą. Kad programos galėtų prasidėti tuo metu, valstybėms narėms ir Komisijai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki programų taikymo dienos turėtų būti leista imtis visų parengiamųjų priemonių, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie atsiranda dėl Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimų Sąjungos regionų (toliau – atokiausi regionai) atokumo, izoliuotumo, nutolimo, mažumo, reljefo, nepalankaus klimato ir priklausomybės nuo nedaugelio produktų.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
SPECIALI TIEKIMO TVARKA
2 straipsnis
Prognozuojamas tiekimo balansas
1. Nustatoma Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kurie atokiausiuose regionuose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka.
2. Parengiamas prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomas 1 dalyje minimų žemės ūkio produktų kiekis, reikalingas metiniams poreikiams patenkinti. Gali būti parengtas atskiras įmonių, kuriose pakuojami ir perdirbami produktai, skirti vietos rinkai, tradiciniam siuntimui į likusią Bendrijos dalį, eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę arba tradicinę prekybą, poreikių prognozuojamas balansas.
3 straipsnis
Tvarkos taikymas
1. Į atokiausius regionus iš trečiųjų šalių tiesiogiai importuojamų produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, prognozuojamame tiekimo balanse nustatytiems kiekiams netaikomi jokie muitai.
Produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo tvarką, taikant šią antraštinę dalį laikomi tiesiogiai importuotais iš trečiųjų šalių.
2. Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti pagal 2 straipsnio 2 dalį nustatyti poreikiai, atsižvelgiant į kainą bei kokybę ir rūpinantis, kad būtų išlaikyta Bendrijos tiekimo dalis, turėtų būti teikiama pagalba tiekti atokiausiems regionams produktus, saugomus intervenciniuose sandėliuose, arba Bendrijos rinkoje esančius produktus.
Tokia pagalba nustatoma kiekvienai atitinkamai produktų rūšiai atsižvelgiant į vežimo į atokiausius regionus papildomas išlaidas, į eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į papildomas išlaidas dėl izoliuotumo ir nutolimo.
3. Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:
|
a) |
atokiausių regionų konkrečius poreikius ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į konkrečius kokybės reikalavimus; |
|
b) |
prekybos su likusia Bendrijos dalimi srautus; |
|
c) |
siūlomos pagalbos ekonominį aspektą. |
4. Teisė naudotis specialia tiekimo tvarka suteikiama, jeigu ekonominė nauda, gaunama dėl importo muitų netaikymo arba dėl pagalbos, būtų faktiškai perduota galutiniam vartotojui.
4 straipsnis
Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į likusią Bendrijos dalį
1. Produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į likusią Bendrijos dalį tik laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytų sąlygų.
Šios sąlygos apima importo muito už 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus mokėjimą arba pagalbos, gautos už 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus produktus pagal specialią tiekimo tvarką, grąžinimą.
Šios sąlygos netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų tarpusavio prekybos srautams.
2. 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi atokiausiuose regionuose iš produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, perdirbtiems produktams, kurie:
|
a) |
eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į likusią Bendrijos dalį neviršijant tradicinio eksporto ir tradicinio išsiuntimo kiekių. Tokius kiekius 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato Komisija, remdamasi 1989, 1990 ir 1991 m. eksportuotų ar išsiųstų kiekių vidurkiu; |
|
b) |
eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatytų paskirties vietų ir sąlygų; |
|
c) |
išsiunčiami iš Azorų salų į Maderą arba atvirkščiai; |
|
d) |
išsiunčiami iš Maderos į Kanarų salas arba atvirkščiai. |
Už taip eksportuojamus produktus eksporto grąžinamoji išmoka nesuteikiama.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, toliau nurodytais metais iš Azorų salų į likusią Bendrijos dalį gali būti siunčiami šie didžiausi cukraus (klasifikuojamo KN 1701 pozicijoje) kiekiai:
|
— |
: |
2006 m. |
: |
3 000 tonų; |
|
— |
: |
2007 m. |
: |
2 285 tonos; |
|
— |
: |
2008 m. |
: |
1 570 tonų; |
|
— |
: |
2009 m. |
: |
855 tonos. |
5 straipsnis
Cukrus
1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 10 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu to reglamento 13 straipsnyje nurodyto C cukraus kiekiui, nurodytam šio reglamento 2 straipsnyje minimame prognozuojamame tiekimo balanse, eksportuojamam laikantis atitinkamų 1981 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2670/81, nustatančio išsamias įgyvendinimo taisykles dėl virškvotinės cukraus gamybos (18), nuostatų ir įvežtam suvartoti Maderoje bei Kanarų salose baltojo cukraus, klasifikuojamo KN 1701 pozicijoje, pavidalu, taip pat skirtam rafinuoti bei suvartoti Azorų salose žaliavinio cukraus, klasifikuojamo KN 1701 12 10 pozicijoje, pavidalu, šiame reglamente išdėstytomis sąlygomis netaikomi importo muitai.
2. Nustatant Azorų salų žaliavinio cukraus poreikius, atsižvelgiama į vietinės cukrinių runkelių gamybos pokyčius. Kiekiai, kuriems taikoma tiekimo tvarka, nustatomi taip, kad kiekvienais metais visas Azorų salose rafinuoto cukraus kiekis nebūtų didesnis kaip 10 000 tonų.
6 straipsnis
Pieno pagrindo produktai
Nukrypstant nuo 2 straipsnio, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kanarų saloms gali būti tiekiami pramoninei gamybai skirti pieno pagrindo produktai, klasifikuojami KN 1901 90 99 ir 2106 90 92 pozicijose, atitinkamai iki 800 tonų per metus ir 45 tonų per metus. Pagalba, suteikiama šių dviejų produktų tiekimui iš Bendrijos, negali viršyti atitinkamai 210 EUR už toną ir 59 EUR už toną ir įskaičiuojama į 23 straipsnyje nurodytą sumą.
7 straipsnis
Ryžių importas į Reunioną
Produktų, klasifikuojamų KN 1006 10, 1006 20 ir 1006 40 00 pozicijose, skirtų vietiniam vartojimui, importas į Prancūzijos užjūrio departamentą Reunioną neapmokestinamas.
8 straipsnis
Išsamios tvarkos taikymo taisyklės
Išsamios šios antraštinės dalies taikymo taisyklės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taisyklėse visų pirma apibrėžiamos sąlygos, kuriomis valstybės narės gali iš dalies keisti produktų kiekius ir išteklius, kasmet skiriamus įvairiems produktams, kuriems gali būti taikoma speciali tiekimo tvarka, ir prireikus nustatyti importo licencijų arba pristatymo sertifikatų sistemą.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PARAMOS VIETOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAMS PRIEMONĖS
9 straipsnis
Paramos programos
1. Parengiamos atokiausiems regionams skirtos Bendrijos paramos programos, kuriose pateikiamos konkrečios priemonės vietinei žemės ūkio produktų gamybai remti pagal Sutarties trečios dalies II antraštinę dalį.
2. Bendrijos paramos programos parengiamos tokiam geografiniam regionui, kurį suinteresuota valstybė narė mano esant tinkamiausiu. Programas rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos; valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamo teritorinio lygio kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, programas pateikia Komisijai.
3. Kiekvienam atokiausiam regionui gali būti pateikiama tik viena Bendrijos paramos programa.
10 straipsnis
Priemonės
Bendrijos paramos programos apima priemones, kurių reikia vietinės žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai kiekviename atokiausiame regione užtikrinti.
11 straipsnis
Atitikimas ir suderinamumas
1. Priemonės, kurių imamasi pagal paramos programas, turi atitikti Bendrijos teisę, būti suderinamos su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių pagal jas imamasi.
2. Turi būti užtikrintas priemonių, kurių imamasi pagal paramos programas, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrą rinkų organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.
Pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė teikiant:
|
a) |
papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį; |
|
b) |
paramą mokslinių tyrimų projektams arba priemonėms, kuriomis siekiama paremti mokslinių tyrimų projektus, arba priemonėms, kurioms Bendrijos finansavimas gali būti skirtas pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (19); |
|
c) |
paramą priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (20). |
12 straipsnis
Bendrijos paramos programų turinys
Bendrijos paramos programą sudaro:
|
a) |
kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės, naudojami finansiniai ištekliai ir veiksmų, kurių imtasi pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001, pagrindiniai rezultatai; |
|
b) |
siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas; |
|
c) |
planuojamų priemonių, ypač programai įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas; |
|
d) |
priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai; |
|
e) |
įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programas, suderinamumo ir nuoseklumo patvirtinimas ir kriterijai bei kiekybiniai rodikliai, naudojami atliekant stebėseną ir įvertinimą; |
|
f) |
priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programų įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudotini atliekant programos įvertinimą, ir nuostatos dėl patikrinimų bei sankcijų; |
|
g) |
kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai. |
13 straipsnis
Stebėsena
Procedūros ir fiziniai bei finansiniai rodikliai siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos programų įgyvendinimo stebėseną patvirtinami 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS
14 straipsnis
Grafinis simbolis
1. Grafinis simbolis įvedamas siekiant užtikrinti atokiausiems regionams būdingų aukštos kokybės natūralių arba perdirbtų žemės ūkio produktų geresnį pažinimą ir vartojimą.
2. Sąlygas, kuriomis naudojamas 1 dalyje numatytas grafinis simbolis, pasiūlo atitinkamos profesinės organizacijos. Tokius pasiūlymus ir savo nuomonę nacionalinės valdžios institucijos siunčia tvirtinti Komisijai.
Tokio simbolio naudojimą stebi kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta oficiali institucija arba įstaiga.
15 straipsnis
Kaimo plėtra
1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 7 straipsnio, atokiausių regionų atveju bendra pagalbos investicijoms, visų pirma skirtoms paskatinti įvairinimą, restruktūrizavimą arba perėjimą prie tvaraus ūkininkavimo ekonomiškai mažuose ūkiuose, kurie turi būti apibrėžti 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (21), 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame programos priede, vertė, išreikšta remtinų investicijų procentu, negali būti didesnė kaip 75 %.
2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 28 straipsnio 2 dalies, atokiausių regionų atveju bendra pagalbos investicijoms įmonėse, perdirbančiose daugiausia vietoje pagamintus žemės ūkio produktus bei prekiaujančiose jais ir vykdančiose veiklą sektoriuose, kurie turi būti apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytuose programos prieduose, vertė, išreikšta remtinų investicijų procentu, negali būti didesnė kaip 65 %. Bendra pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriai taikomos tos pačios sąlygos, vertė negali būti didesnė kaip 75 %.
3. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas netaikomas Azorų bei Maderos salose ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijoje esantiems tropiniams arba subtropiniams miškams arba miškų plotams.
4. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalies, to reglamento priede nurodyti maksimalūs dydžiai, kuriems kasmet gali būti skiriama Bendrijos pagalba, gali būti padidinti iki dviejų kartų, jei tai yra priemonė, skirta Azorų salų ežerams apsaugoti, ir priemonė, skirta gamtovaizdžiui ir žemės ūkio žemės tradiciniams savitumams, ypač akmens sienoms, Maderoje palaikančioms terasas, išsaugoti.
5. Pagal šį straipsnį planuojamos priemonės prireikus įtraukiamos į šių regionų programas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 ir 19 straipsniuose.
16 straipsnis
Valstybės pagalba
1. Komisija gali leisti teikti veiklos pagalbą Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai, šiuos produktus gaminančiuose, perdirbančiuose ir parduodančiuose sektoriuose, siekiant sušvelninti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo.
2. Valstybės narės gali skirti papildomą finansavimą šio reglamento III antraštinėje dalyje nurodytoms Bendrijos paramos programoms įgyvendinti. Tokiais atvejais jos turi pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas turi ją patvirtinti kaip minėtų programų dalį. Tokiu būdu nusiųstas pranešimas apie pagalbą yra pranešimas pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.
17 straipsnis
Augalų sveikatos programos
1. Prancūzija ir Portugalija pateikia Komisijai augalams arba augalų produktams kenkiančių organizmų kontrolės atitinkamai Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Azorų bei Maderos salose programas. Programose visų pirma tiksliai apibrėžiami siektini tikslai, vykdytinos priemonės, jų trukmė ir kaina. Pagal šį straipsnį pateikiamos programos nėra susijusios su bananų apsauga.
2. Bendrija prisideda prie 1 dalyje numatytų programų finansavimo remdamasi regiono padėties technine analize.
3. 2 dalyje numatytas Bendrijos finansinis įnašas ir pagalbos dydis nustatomas 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Laikantis tos pačios tvarkos apibrėžiamos priemonės, kurioms gali būti skirtas Bendrijos finansavimas.
Toks įnašas gali sudaryti iki 60 % remtinų išlaidų Prancūzijos užjūrio departamentuose ir iki 75 % – Azorų bei Maderos salose. Mokėjimas atliekamas remiantis Prancūzijos ir Portugalijos valdžios institucijų pateiktais dokumentais. Prireikus Komisija gali organizuoti patikrinimus, kuriuos jos vardu gali atlikti 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių, skirtų augalams arba augalų produktams kenksmingų organizmų patekimui į Bendriją ir jų plitimui Bendrijoje (22), 21 straipsnyje nurodyti ekspertai.
18 straipsnis
Vynas
1. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (23) II antraštinės dalies II skyrius ir III antraštinės dalies I ir II skyriai bei 2000 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1227/2000, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo taikymo taisykles, taikomas gamybos potencialui (24), III skyrius Azorų ir Maderos saloms netaikomi.
2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnio 1 dalies, Azorų ir Maderos salose išaugintos vynuogės iš draudžiamų tiesioginių hibridinių vynmedžių veislių (Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Herbemont) gali būti naudojamos gaminti vyną, kuris turi likti šiuose regionuose.
Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Portugalija laipsniškai sunaikins vynuogynus, apsodintus draudžiamomis tiesioginėmis hibridinėmis vynmedžių veislėmis, tam tikrais atvejais naudodama Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies III skyriuje numatytą pagalbą.
Portugalija kasmet praneša Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant ir pertvarkant plotus, apsodintus draudžiamomis tiesioginėmis hibridinėmis vynmedžių veislėmis.
3. Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyrius ir III antraštinė dalis bei Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 III skyrius Kanarų saloms netaikomi, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 30 straipsnyje nurodytą distiliavimą krizės atveju, jeigu rinka ypač sutrikdoma dėl kokybės problemų.
19 straipsnis
Pienas
1. Nuo 1999–2000 prekybos metų siekiant, kad papildomą mokestį pasidalytų Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 4 straipsnyje nurodyti gamintojai, tik Azorų salose įsisteigę ir gaminantys gamintojai, kaip apibrėžta to reglamento 5 straipsnio c punkte, kurie prekiauja didesniais kiekiais nei šios dalies trečioje pastraipoje nurodytu procentu padidintas referencinis kiekis, laikomi prisidėjusiais prie šio kiekio viršijimo.
Papildomas mokestis už kiekius, viršijančius pirmiau minėtu nurodytu procentu padidintą referencinį kiekį, taikomas po to, kai nepanaudoti kiekiai Azorų salose įsisteigusiems ir gaminantiems gamintojams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnio c punkte, perskirstomi neperžengiant šio padidinimo ribų ir proporcingai kiekvieno gamintojo turimam referenciniam kiekiui.
Pirmoje pastraipoje nurodytas procentas yra lygus 73 000 tonų kiekio (prekybos metams nuo 1999–2000 iki 2004–2005) ir 23 000 tonų kiekio (nuo 2005–2006 prekybos metų) ir kiekvieno ūkio 2000 m. kovo 31 d. visų turimų referencinių kiekių santykiui. Šis procentas taikomas tik 2000 m. kovo 31 d. turimiems referenciniams kiekiams.
2. Nustatant bet kokį viršijimą Portugalijoje, apskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 1 straipsnį, neatsižvelgiama į parduotus pieno ar pieno ekvivalento kiekius, viršijančius referencinius kiekius, bet atitinkančius 1 dalyje nurodytą procentą, po toje pačioje straipsnio dalyje nurodyto perpaskirstymo.
3. Reglamente (EB) Nr. 1788/2003 numatyta karvės pieno gamintojams taikoma papildomo mokesčio sistema netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentuose arba – jeigu vietos gamyba neviršija 4 000 tonų pieno – Maderoje.
4. Nepaisant 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2597/97, nustatančio papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (25), 2 ir 3 straipsnių, neviršijant vietinio vartojimo poreikių, Maderoje leidžiama gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, gaminamą iš Bendrijos kilmės pieno miltelių, jei ši priemonė užtikrina, jog vietoje pagamintas pienas bus surinktas ir rasta realizavimo rinka. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.
Išsamios šios dalies taikymo taisyklės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Išsamiose taisyklėse visų pirma nustatomas vietoje pagaminto šviežio pieno kiekis, kurį reikia pilti gaminant pirmoje pastraipoje nurodytą ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną.
20 straipsnis
Gyvulininkystės produktai
1. Tol, kol vietoje auginamų buliukų skaičius pasieks lygį, kurio pakaktų vietinei jautienos gamybai Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Maderoje išlaikyti ir plėsti, nustatoma galimybė iš trečiųjų šalių be muitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 30 straipsnyje, importuoti galvijus, skirtus penėti ir vartoti Prancūzijos užjūrio departamentuose bei Maderoje.
3 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis taikomos gyvuliams, kuriems gali būti taikoma šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis.
2. Gyvulių, kuriems gali būti taikoma 1 dalyje nurodyta išimtis, skaičius nustatomas kai, atsižvelgiant į vietos gamybos plėtrą, importo poreikis yra pagrįstas. Šie skaičiai ir išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, įskaitant visų pirma penėjimo laikotarpio minimalią trukmę, priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Dėl tokių gyvulių pirmenybė teikiama gamintojams, laikantiems bent 50 % vietinės kilmės penėjimui skirtų gyvulių.
3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 straipsnį ir 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį, Portugalija gali sumažinti nacionalinę aukščiausią ribą teisėms į išmoką už avis ir ožkas bei priemoką už karvę žindenę. Tokiu atveju, laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, atitinkama suma yra perkeliama iš ribų, nustatytų taikant pirmiau nurodytas nuostatas, į finansinius išteklius, nurodytus 23 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje.
21 straipsnis
Valstybės pagalba tabako gamybai
Ispanijai leidžiama teikti pagalbą tabako gamybai Kanarų salose papildomai prie priemokos, numatytos 1992 m. birželio 30 d. Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (26) I antraštinėje dalyje. Dėl šios pagalbos suteikimo negali būti diskriminuojami skirtingų salų gamintojai.
Ši pagalbos suma negali viršyti 2 980,62 EUR už vieną toną. Papildoma pagalba mokama už ne daugiau kaip 10 tonų per metus.
22 straipsnis
Muitų netaikymas tabakui
1. Jokie muitai netaikomi tiesiogiai importuojant į Kanarų salas žaliavinį ir pusiau perdirbtą tabaką, kuris atitinkamai klasifikuojamas:
|
a) |
KN 2401 pozicijoje ir |
|
b) |
šiose subpozicijose:
|
Pirmoje pastraipoje numatytas atleidimas taikomas produktams, skirtiems vietinei tabako produktų gamybai, neviršijant metinės 20 000 tonų žaliavinio tabako su pašalintomis vidurinėmis gyslomis ekvivalento importo ribos.
2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖS NUOSTATOS
23 straipsnis
Finansiniai ištekliai
1. Šiame reglamente, išskyrus 15 straipsnį, numatytos priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo (27) 2 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu iki 2006 m. gruodžio 31 d. Nuo 2007 m. sausio 1 d. tos pačios priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos reguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo (28) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.
2. Bendrijos kasmetinis finansavimas šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytoms priemonėms neviršija tokios didžiausios sumos:
|
— |
: |
Prancūzijos užjūrio departamentai |
: |
84,7 mln. EUR, |
|
— |
: |
Azorų ir Maderos salos |
: |
77,3 mln. EUR, |
|
— |
: |
Kanarų salos |
: |
127,3 mln. EUR. |
3. II antraštinėje dalyje numatytoms programoms kasmet skiriamos sumos negali viršyti:
|
— |
: |
Prancūzijos užjūrio departamentai |
: |
20,7 mln. EUR, |
|
— |
: |
Azorų ir Maderos salos |
: |
17,7 mln. EUR, |
|
— |
: |
Kanarų salos |
: |
72,7 mln. EUR. |
4. 2006 m. 2 ir 3 dalyje nurodytos kasmet skiriamos sumos sumažinamos atimant galimų išlaidų, patirtų pagal priemones, įgyvendinamas taikant 29 straipsnyje nurodytus reglamentus, sumą.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
1. Atsižvelgdamos į 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą, valstybės narės iki 2006 m. balandžio 14 d. Komisijai pateikia bendros programos projektą.
Programos projektą sudaro 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas prognozuojamo tiekimo balanso projektas, kuriame nurodomi produktai, jų kiekiai ir Bendrijos pagalbos tiekimui dydis, ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas paramos vietos gamybai programos projektas.
2. Komisija ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo siūlomų bendrų programų pateikimo jas įvertina ir priima sprendimą dėl jų patvirtinimo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Kiekviena bendra programa taikoma nuo Komisijos pranešimo atitinkamai valstybei narei apie jos patvirtinimą dienos.
25 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jos visų pirma apima:
|
— |
sąlygas, kuriomis valstybės narės gali iš dalies keisti tiekimo pagalbos kiekius ir dydžius, ir paramos priemones arba išteklių paskirstymą vietos gamybai remti, |
|
— |
nuostatas, susijusias su būtiniausiomis patikrinimų ir sankcijų, kurias turi taikyti valstybės narės, specifikacijomis, |
|
— |
12 straipsnio c punkte nurodytų tyrimų, demonstravimo projektų, mokymo bei techninės pagalbos veiksmų priemonių ir reikalavimus atitinkančių sumų nustatymą pagal 23 straipsnio 1 dalį ir šių priemonių finansavimo didžiausią procentą, apskaičiuojamą pagal visą kiekvienos programos sumą. |
26 straipsnis
Vadybos komitetas
1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnį įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, tačiau įgyvendinant šio reglamento 15 straipsnį Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnį įsteigtas Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros komitetas, o įgyvendinant šio reglamento 17 straipsnį jai padeda Sprendimu 76/894/EEB (29) įsteigtas Augalų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EEB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
27 straipsnis
Nacionalinės priemonės
Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio reglamento laikymuisi užtikrinti, ypač dėl patikrinimų ir administracinių sankcijų, ir apie tai praneša Komisijai.
28 straipsnis
Pranešimai ir ataskaitos
1. Valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie savo turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti šiame reglamente numatytoms programoms įgyvendinti.
2. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą už praėjusius metus dėl šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo.
3. Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkeri metai Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgiamas veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, poveikis ir prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai.
29 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentai (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 panaikinami.
Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal I priede pateikiamą atitikmenų lentelę.
30 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali priimti reikiamas pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo 2005 m. galiojančios tvarkos prie šiuo reglamentu įdiegiamų priemonių.
31 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimas
Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
2) |
71 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „2. Nepažeisdama šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies, pereinamuoju laikotarpiu atitinkama valstybė narė taiko VI priede nurodytas tiesiogines išmokas laikydamasi sąlygų, nustatytų atitinkamai šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose ir Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje, neviršydama biudžeto viršutinių ribų, atitinkančių šio reglamento 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos šių tiesioginių išmokų komponentą, nustatytą šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“; |
|
3) |
I ir VI priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šio reglamento II priede. |
32 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 pakeitimas
Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
5 straipsnis išbraukiamas; |
|
2) |
11 straipsnio 3 dalis išbraukiama. |
33 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Tačiau kiekvienai atitinkamai valstybei narei jis taikomas nuo dienos, kurią Komisija praneša apie 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros programos patvirtinimą, išskyrus 24, 25, 26, 27 ir 30 straipsnius, kurie taikomi nuo jo įsigaliojimo dienos, ir 4 straipsnio 3 dalį, kuri taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 30 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
U. PLASSNIK
(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) Žr. 1 pastabą.
(3) OL C 231, 2005 9 20, p. 75.
(4) OL L 217, 1992 7 31, p. 71. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 21/2002 (OL L 8, 2002 1 11, p. 15).
(5) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).
(6) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2223/2004 (OL L 379, 2004 12 24, p. 1).
(7) OL L 270, 2003 10 21, p. 123. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2217/2004 (OL L 375, 2004 12 23, p. 1).
(8) OL L 198, 2001 7 21, p. 26. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1690/2004 (OL L 305, 2004 10 1, p. 1).
(10) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2183/2005 (OL L 347, 2005 12 30, p. 56).
(11) OL L 198, 2001 7 21, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1690/2004 (OL L 305, 2004 10 1, p. 1).
(12) OL L 198, 2001 7 21, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1690/2004.
(13) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).
(14) OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.
(15) OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).
(16) OL L 270, 2003 10 21, p. 96.
(17) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(18) OL L 262, 1981 9 16, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 95/2002 (OL L 17, 2002 1 19, p. 37).
(19) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).
(20) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.
(21) OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3).
(22) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/77/EB (OL L 296, 2005 11 12, p. 17).
(23) OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).
(24) OL L 143, 2000 6 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1216/2005 (OL L 199, 2005 7 29, p. 32).
(25) OL L 351, 1997 12 23, p. 13. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1602/1999 (OL L 189, 1999 7 22, p. 43).
(26) OL L 215, 1992 7 30, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1679/2005 (OL L 271, 2005 10 15, p. 1).
(27) OL L 160, 1999 6 26, p. 103. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (OL L 209, 2005 8 11, p. 1).
(28) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.
(29) OL L 340, 1976 12 9, p. 25.
I PRIEDAS
ATITIKMENŲ LENTELĖ
|
Reglamentas (EB) Nr. 1452/2001 |
Reglamentas (EB) Nr. 1453/2001 |
Reglamentas (EB) Nr. 1454/2001 |
Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
2 straipsnis |
|
3 straipsnio 1–4 dalys |
3 straipsnio 1–4 dalys |
3 straipsnio 1–4 dalys |
|
3 straipsnis |
|
3 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio 5 dalis |
|
4 straipsnis |
|
|
3 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa |
|
|
5 straipsnis |
|
|
|
|
11 straipsnio 3 dalis |
7 straipsnis |
|
3 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
3 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
3 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
|
8 straipsnis |
|
5 straipsnis |
|
|
|
— |
|
6 straipsnis |
|
|
|
— |
|
8 straipsnis |
|
|
|
— |
|
9 straipsnis |
|
|
|
— |
|
11 straipsnis |
|
|
|
— |
|
12 straipsnis |
|
|
|
— |
|
13 straipsnis |
|
|
|
— |
|
14 straipsnis |
|
|
|
— |
|
15 straipsnis |
|
|
|
— |
|
16 straipsnis |
|
|
|
— |
|
17 straipsnis |
|
|
|
— |
|
18 straipsnis |
|
|
|
— |
|
|
5 straipsnis |
|
|
— |
|
|
6 straipsnis |
|
|
— |
|
|
7 straipsnis |
|
|
— |
|
|
9 straipsnis |
|
|
— |
|
19 straipsnis |
11 straipsnis |
18 straipsnis |
|
14 straipsnis |
|
|
13 straipsnis |
|
|
— |
|
|
14 straipsnis |
|
|
— |
|
|
15 straipsnis |
|
|
— |
|
|
16 straipsnis |
|
|
— |
|
|
17 straipsnis |
|
|
— |
|
|
18 straipsnis |
|
|
— |
|
|
19 straipsnis |
|
|
— |
|
|
20 straipsnis |
|
|
— |
|
|
22 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies pirma ir antra pastraipos, 4 ir 5 dalys |
|
|
— |
|
|
24 straipsnis |
|
|
— |
|
|
25 straipsnis |
|
|
— |
|
|
26 straipsnis |
|
|
— |
|
|
27 straipsnis |
|
|
— |
|
|
27 straipsnis |
|
|
— |
|
|
30 straipsnis |
|
|
— |
|
|
|
4 straipsnis |
|
— |
|
|
|
5 straipsnis |
|
— |
|
|
|
7 straipsnis |
|
— |
|
|
|
8 straipsnis |
|
— |
|
|
|
9 straipsnis |
|
— |
|
|
|
10 straipsnis |
|
— |
|
|
|
11 straipsnis |
|
— |
|
|
|
13 straipsnis |
|
— |
|
|
|
14 straipsnis |
|
— |
|
|
|
17 straipsnis |
|
— |
|
|
31 straipsnis |
|
|
— |
|
21 straipsnio 1 ir 2 dalys |
33 straipsnio 1 ir 2 dalys |
19 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
15 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
21 straipsnio 3 dalis |
33 straipsnio 3 dalis |
|
|
15 straipsnio 3 dalis |
|
|
33 straipsnio 5 dalis |
|
|
15 straipsnio 4 dalis |
|
21 straipsnio 5 dalis |
33 straipsnio 6 dalis |
19 straipsnio 4 dalis |
|
15 straipsnio 5 dalis |
|
24 straipsnis |
36 straipsnis |
22 straipsnis |
|
16 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
|
16 straipsnio 2 dalis |
|
20 straipsnis |
32 straipsnis |
|
|
17 straipsnis |
|
|
8 straipsnis |
|
|
18 straipsnio 1 dalis |
|
|
10 straipsnis |
|
|
18 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
12 straipsnis |
|
18 straipsnio 3 dalis |
|
|
23 straipsnis |
|
|
19 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
10 straipsnio 2 dalis |
15 straipsnio 3 dalis |
|
|
19 straipsnio 3 dalis |
|
|
15 straipsnio 4 dalis |
|
|
19 straipsnio 4 dalis |
|
7 straipsnis |
12 straipsnis |
|
|
20 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
|
22 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa |
|
|
20 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
15 straipsnis |
|
21 straipsnis |
|
|
|
16 straipsnis |
|
22 straipsnis |
|
25 straipsnis |
37 straipsnis |
23 straipsnis |
|
23 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
|
23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys |
|
22 straipsnis |
34 straipsnis |
20 straipsnis |
|
25 straipsnis |
|
23 straipsnis |
35 straipsnis |
21 straipsnis |
|
26 straipsnis |
|
26 straipsnis |
38 straipsnis |
24 straipsnis |
|
27 straipsnis |
|
27 straipsnis |
39 straipsnis |
25 straipsnis |
|
28 straipsnis |
|
|
|
|
|
29 straipsnis |
|
|
|
|
|
31 straipsnis |
|
|
|
|
|
32 straipsnis |
|
29 straipsnis |
41 straipsnis |
27 straipsnis |
|
33 straipsnis |
II PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I ir VI priedai iš dalies keičiami taip:
|
1) |
I priedas pakeičiamas taip: „I PRIEDAS Paramos schemų, atitinkančių 1 straipsnyje nurodytus kriterijus, sąrašas
|
|
2) |
VI priedas pakeičiamas taip: „VI PRIEDAS Tiesioginių išmokų, susijusių su 33 straipsnyje nurodyta bendrąja išmoka, sąrašas
|
(1) Nuo 2005 m. sausio 1 d. arba taikant 71 straipsnį – nuo vėlesnės datos. Nuo 2004 m. arba taikant 71 straipsnį – nuo vėlesnės datos, VI priede išvardytos tiesioginės išmokos įtraukiamos į I priedą, išskyrus sausuosius pašarus.
(2) Taikant 70 straipsnį.
(3) Taikant 66, 67, 68 arba 68a straipsnį.
(4) Taikant 69 straipsnį.
(5) Taikant 71 straipsnį.
(6) OJ L 42, 2006 2 14, p. 1.“
(7) Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 70 straipsnis.
(8) Nuo 2007 m., išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 62 straipsnis.“