oficialusis leidinys |
LT Seriju L |
2023/2108 |
2023 10 9 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2108
2023 m. spalio 6 d.
kuriuo dėl maisto priedų nitritų (E 249–250) ir nitratų (E 251–252) iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnį,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1331/2008, nustatantį maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leistinų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos; |
(2) |
Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (3) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede išvardytų maisto priedų specifikacijos; |
(3) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalį Sąjungos maisto priedų sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką; |
(4) |
kalio nitritas (E 249), natrio nitritas (E 250), natrio nitratas (E 251) ir kalio nitratas (E 252) yra medžiagos, kurias leidžiama naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo nuostatas. Daugelį dešimtmečių jie buvo naudojami kaip konservantai, kartu su kitais veiksniais siekiant užtikrinti maisto produktų, ypač mėsos, žuvies ir sūrio gaminių konservavimą ir mikrobiologinę saugą, bei sustiprinti jiems būdingas juslines savybes. Tačiau taip pat pripažįstama, kad dėl nitritų ir nitratų mėsos gaminiuose gali susidaryti daugiau nitrozaminų, o kai kurie iš jų yra kancerogeniški. Todėl reikia kuo labiau sumažinti nitrozaminų susidarymo dėl maisto produktuose esančių nitritų ir nitratų riziką, tačiau taip pat reikia išlaikyti nitritų ir nitratų apsauginį poveikį, saugantį nuo bakterijų, visų pirma C. botulinum, kuri sukelia botulizmą, dauginimosi; |
(5) |
šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nustatyti maisto produktuose didžiausi leidžiami nitritų (E 249 ir E 250) ir nitratų (E 251 ir E 252) kiekiai apskaičiuoti remiantis 1990 m. (4) ir 1995 m. (5) Maisto mokslinio komiteto nuomonėmis ir 2003 m. lapkričio 26 d. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomone (6). Esant galimybei, šie dydžiai išreiškiami kaip vadinamieji „įdedami kiekiai“, nes, Tarnybos teigimu, būtent įdedamas, o ne liekamasis nitritų kiekis padeda slopinti C. botulinum dauginimąsi; |
(6) |
išimties tvarka kai kuriems tradiciniu būdu sūdomiems mėsos gaminiams nustatyti didžiausi liekamieji nitritų ir nitratų kiekiai. Dėl gamybos proceso, susijusio su tais tradiciniais gaminiais, pobūdžio tokiems gaminiams, kurie sūdomi juos mirkant sūrymo tirpale, mėsos paviršių sausai įtrinant sūdymo mišiniu ar taikant abu metodus, arba kai sudėtiniame gaminyje yra nitritų ir (arba) nitratų, arba kai sūrymo tirpalo įšvirkščiama į gaminį prieš jį verdant, neįmanoma nustatyti mėsos absorbuojamo įdedamo sūrymo druskų kiekio; |
(7) |
2014 m. Komisija užbaigė dokumentų tyrimą, kurio tikslas buvo stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina Sąjungos taisykles dėl nitritų. Atlikus tą tyrimą paaiškėjo, kad, išskyrus kelias išimtis, paprastai į nesterilizuotus mėsos gaminius įdedamas nitritų kiekis yra mažesnis už Sąjungoje nustatytą didžiausią leidžiamą kiekį. Ataskaitoje Komisija priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į tai, jog daugumoje valstybių narių paprastai į mėsos gaminius įdedamas nitritų kiekis yra mažesnis už didžiausią leidžiamą kiekį, reikia išanalizuoti galimybę peržiūrėti šiuo metu nustatytus didžiausius leidžiamus nitritų kiekius, kad būtų dar labiau sumažinta šių maisto priedų ekspozicija. Todėl Komisija pradėjo ad hoc tyrimą dėl gamintojų įvairių kategorijų mėsos gaminiuose naudojamų nitritų. Atlikus tyrimą, kuris buvo užbaigtas 2016 m., taip pat padaryta išvada, kad būtų galima sumažinti šiuo metu Sąjungos teisės aktuose nustatytus didžiausius leidžiamus nitritų kiekius; |
(8) |
Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba turi atlikti pakartotinį visų maisto priedų, kuriuos buvo leista naudoti Sąjungoje dar prieš 2009 m. sausio 20 d., rizikos vertinimą. 2017 m. birželio 15 d. Tarnyba pateikė savo mokslines nuomones, kuriose pakartotinai įvertinta nitritų ir nitratų, kurie naudojami kaip maisto priedai, sauga (7); |
(9) |
Tarnyba nustatė leidžiamąją nitritų paros dozę (LPD) – 0,07 mg nitrito jonų/kg kūno svorio per parą. Bendrojoje populiacijoje apskaičiuotoji nitritų ekspozicija, kai nitritai naudojami kaip maisto priedas, neviršijo šios LPD. Tik vaikų populiacijoje ji buvo šiek tiek viršyta didžiausio procentilio grupėje ir sudarė maždaug 17 % bendros su maistu gaunamos nitritų dozės. Jei kartu būtų vertinami visi su maistu į organizmą patenkančių nitritų šaltiniai (maisto priedai, natūraliai maisto produktuose esantys nitritai ir teršalai), esant vidutinei ekspozicijai, LPD būtų viršyta kūdikių, mažų vaikų ir vaikų populiacijoje, o esant didžiausiai ekspozicijai – visose amžiaus grupėse. Dėl egzogeninių nitrozaminų ekspozicijos Tarnyba priėjo prie išvados, kad neįmanoma aiškiai atskirti nitrozaminų, susidarančių iš nitritų, kurių į gaminius dedama kaip maisto priedų, nuo nitrozaminų, susidarančių iš maisto produktuose natūraliai esančių ar dėl užteršimo į juos patekusių nitritų. Tarnyba išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl didelės bendros egzogeninių nitrozaminų ekspozicijos visose amžiaus grupėse, išskyrus vyresnio amžiaus asmenų grupę. Galiausiai Tarnyba patvirtino įrodymus, kad iš anksto susidaręs N-nitrozodimetilaminas yra susijęs su kolorektaliniu vėžiu, ir tam tikrus įrodymus, kad su maistu suvartojami nitritai yra susiję su skrandžio vėžiu, o nitritų ir nitratų, suvartojamų su perdirbta mėsa, derinys yra susijęs su kolorektaliniu vėžiu. Tai atitinka 2015 m. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) išvadą (8); |
(10) |
Tarnyba paliko galioti 3,7 mg nitrato jonų/kg kūno svorio per parą LPD ir apskaičiavo, kad, nitratus naudojant kaip maisto priedą, jų ekspozicija neviršija šios LPD. Jei visi su maistu į organizmą patenkančių nitratų šaltiniai būtų vertinami kartu, esant vidutinei ir didžiausiai ekspozicijai, ši LPD būtų viršyta visose amžiaus grupėse. Nitratų, kurie buvo naudojami kaip maisto priedai, ekspozicija sudarė maždaug 2 % visos ekspozicijos; |
(11) |
abiejose nuomonėse Tarnyba pateikė keletą rekomendacijų, kuriose pasiūlė atlikti tolesnius nitrozojunginių, nitritų ir nitratų tyrimus ir sumažinti šiuo metu Sąjungos nitritų (E 249 ir E 250) ir nitratų (E 251 ir E 252) specifikacijose nustatytas toksiškų elementų (švino, gyvsidabrio ir arseno) koncentracijos ribines vertes; |
(12) |
2022 m. gruodžio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į pastarąją Tarnybos rekomendaciją, paskelbė viešą kvietimą teikti techninius duomenis apie toksinius elementus. Šie duomenys buvo pateikti 2023 m. sausio mėn.; |
(13) |
2023 m. kovo 28 d. paskelbtoje mokslinėje nuomonėje dėl rizikos visuomenės sveikatai, susijusios su maisto produktuose esančiais nitrozaminais (9), Tarnyba priėjo prie išvados, kad labai tikėtina, jog, esant didelei ekspozicijai, maisto produktuose esančių kancerogeninių nitrozaminų ekspozicijos riba yra mažesnė nei 10 000 visose amžiaus grupėse, o tai gali reikšti pavojų sveikatai, ir kad mėsa ir mėsos gaminiai yra pagrindinė maisto produktų kategorija, dėl kurios ta ekspozicija padidėja; |
(14) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1165 (10) ekologiškuose mėsos gaminiuose leista naudoti natrio nitritą (E 250) ir kalio nitratą (E 252) tik neviršijant Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nustatyto didžiausio leidžiamo kiekio ir tik kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodžius, kad nėra technologinių alternatyvų; |
(15) |
Komisijos sprendimu (ES) 2021/741 (11) Komisija ribotam trejų metų laikotarpiui pritarė Danijos Karalystės prašymui leisti toliau taikyti griežtesnes nacionalines nuostatas dėl į mėsos gaminius dedamų nitritų. Danijos nacionalinėse nuostatose tam tikriems mėsos gaminiams nustatytas mažesnis didžiausias leidžiamas nitritų kiekis, palyginti su nustatytuoju Reglamente (EB) Nr. 1333/2008, ir neleidžiama rinkai pateikti gaminių, kuriuose galima nustatyti tik didžiausią liekamąjį nitritų kiekį; |
(16) |
atsižvelgiant į pakartotinį nitritų ir nitratų, kurie naudojami kaip maisto priedai, vertinimą ir į Tarnybos atliktą kancerogeninių nitrozaminų maisto produktuose vertinimą, taip pat į valstybėse narėse atliktą dokumentų tyrimą, ad hoc tyrimą dėl pramonėje naudojamų nitritų, patirtį, įgytą taikant didžiausius nitritų ir nitratų kiekius, kuriuos leidžiama naudoti ekologiškuose mėsos gaminiuose, Danijos patirtį, susijusią su griežtesnėmis nacionalinėmis nuostatomis dėl nitritų naudojimo mėsos gaminiuose, ir į išsamias konsultacijas su atitinkamiems maisto tvarkymo subjektams, vartotojams ir valstybių narių kompetentingų institucijų ekspertams atstovaujančiomis organizacijomis, tikslinga iš dalies pakeisti šiuo metu nustatytas nitritų ir nitratų, kurie naudojami kaip maisto priedai, naudojimo sąlygas; |
(17) |
atsižvelgiant į Tarnybos atliktą pakartotinį nitritų ir nitratų, kurie naudojami kaip maisto priedai, vertinimą, taip pat tikslinga sumažinti šiuo metu Sąjungos specifikacijose nustatytas didžiausios leidžiamosios švino, gyvsidabrio ir arseno koncentracijos nitrituose (E 249 ir E 250) ir nitratuose (E 251 ir E 252) ribines vertes; |
(18) |
visų pirma, reikėtų sumažinti didžiausius nitritų ir nitratų kiekius, kuriuos leidžiama dėti į maisto produktus kaip maisto priedus, kad nitrozaminų, kurie gali susidaryti dėl nitritų ir nitratų naudojimo, kiekis būtų kuo mažesnis ir kartu būtų užtikrinama mikrobiologinė sauga. Be to, kiekvienoje nuostatoje dėl nitritų ir nitratų naudojimo turėtų būti nustatytas didžiausias leidžiamas nitritų ir nitratų liekamasis kiekis iš visų šaltinių parduoti paruoštuose gaminiuose visą jų galiojimo terminą, kad būtų galima veiksmingiau stebėti nitritų ir nitratų ekspoziciją, palyginti su atitinkama LPD. Didžiausio leidžiamo įdedamo ir didžiausio leidžiamo liekamojo kiekių taikymas atitinka požiūrį, dėl kurio sutarta Maisto priedų kodekso komitete (12). Vis dėlto, atsižvelgiant į mažesnį susirūpinimą dėl nitratų, kurie naudojami kaip maisto priedai, įtakos bendrai ekspozicijai ir į vykstančias diskusijas dėl poreikio nustatyti bendrą liekamąjį ir nitritų, ir nitratų kiekį kiekvienos kategorijos maisto produktuose, maisto produktus vis tiek turėtų būti leidžiama pateikti rinkai, jei viršijamas naujas nustatytas didžiausias liekamasis nitratų kiekis, tačiau atitinkamas maisto tvarkymo subjektas turėtų ištirti priežastį, kodėl tas kiekis buvo viršytas; |
(19) |
Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo D dalyje nurodytos 08.3.1 maisto produktų kategorijos „Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai“ ir 08.3.2 maisto produktų kategorijos „Termiškai apdoroti mėsos gaminiai“ apima labai įvairius perdirbtos mėsos gaminius, įskaitant kai kuriuos tradicinius ir tradiciniu būdu sūdomus produktus, dėl kurių 08.3.4 maisto produktų kategorijoje „Tradiciniu būdu sūdomi mėsos gaminiai, kuriems taikomos specifinės nuostatos dėl nitritų ir nitratų“ nepateikta jokių specifinių nuostatų. Tačiau 08.3.1 ir 08.3.2 kategorijų produktams nustatytų naujų didžiausių leidžiamų nitritų kiekių gali nepakakti kai kurių iš tų tradicinių ir tradiciniu būdu sūdomų mėsos gaminių konservavimui. Todėl tikslinga 08.3.4 maisto produktų kategorijoje įtvirtinti nuostatas dėl tų atitinkamų gaminių; |
(20) |
galiausiai, nors šiuo metu nustatyti didžiausi leidžiami kiekiai išreikšti kaip natrio nitrito arba natrio nitrato kiekis, peržiūrėti didžiausi leidžiami kiekiai turėtų būti išreikšti atitinkamai nitrito ir nitrato jonais, laikantis Tarnybos nustatytų LPD. Natrio nitrito perskaičiavimo į nitrito jonus koeficientas yra 0,67, o natrio nitrato perskaičiavimo į nitrato jonus koeficientas – 0,73; |
(21) |
naujų didžiausių leidžiamų kiekių taikymas turėtų būti atidėtas, o produktams, pateiktiems rinkai iki pradedant taikyti atitinkamus didžiausius leidžiamus kiekius, turėtų būti numatyti pereinamieji laikotarpiai, kad maisto tvarkymo subjektai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, galėtų prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų naujų griežtesnių naudojimo sąlygų. Naujų didžiausių leidžiamų kiekių taikymo sūriams pradžios data turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į laiką, kurio reikia sūriams subrandinti prieš juos pateikiant rinkai, nes tam tikrų gaminių atveju šis laikotarpis gali trukti iki 24 mėnesių; |
(22) |
atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su toksinių elementų buvimu maisto prieduose kalio nitrite (E 249), natrio nitrite (E 250), natrio nitrate (E 251) ir kalio nitrate (E 252), tikslinga pereinamuoju laikotarpiu leisti naudoti šiuos maisto priedus, jei jie teisėtai pateikti rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Dėl tų pačių priežasčių tikslinga, kad maisto produktus, kurių sudėtyje yra maisto priedų kalio nitrito (E 249), natrio nitrito (E 250), natrio nitrato (E 251) ir kalio nitrato (E 252) ir kurie teisėtai pateikti rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pereinamuoju laikotarpiu toliau būtų leidžiama pateikti rinkai ir kad jie liktų rinkoje iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino; |
(23) |
todėl reglamentai (EB) Nr. 1333/2008 ir (ES) Nr. 231/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; |
(24) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.
3 straipsnis
1. Maisto produktai, kurie neatitinka I priedo nuostatų, taikomų nuo atitinkamos tose nuostatose nurodytos datos, ir kurie buvo teisėtai pateikti rinkai iki atitinkamos taikymo datos, gali būti toliau parduodami iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino.
2. Maisto priedų kalio nitrito (E 249) ir (arba) natrio nitrito (E 250) ir (arba) natrio nitrato (E 251) ir (arba) kalio nitrato (E 252), kurie teisėtai pateikti rinkai iki 2023 m. spalio 29 d. ir neatitinka II priede nustatytų didžiausios leidžiamosios švino, gyvsidabrio ir arseno koncentracijos ribinių verčių, taikomų nuo 2023 m. spalio 29 d., pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedus gali būti dedama į maisto produktus iki 2024 m. balandžio 29 d.
3. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedų kalio nitrito (E 249) ir (arba) natrio nitrito (E 250) ir (arba) natrio nitrato (E 251) ir (arba) kalio nitrato (E 252), kurie teisėtai pateikti rinkai iki 2023 m. spalio 29 d. ir neatitinka II priede nustatytų didžiausios leidžiamosios švino, gyvsidabrio ir arseno koncentracijos ribinių verčių, taikomų nuo 2023 m. spalio 29 d., gali būti toliau tiekiami rinkai iki 2024 m. balandžio 29 d. ir gali būti toliau parduodami iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. spalio 6 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.
(2) OL L 354, 2008 12 31, p. 1.
(3) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL L 83, 2012 3 22, p. 1).
(4) 1990 m. spalio 19 d. nuomonė dėl nitratų ir nitritų, Europos Komisija, Maisto mokslinio komiteto ataskaitos (dvidešimt šešta serija), p. 21.
(5) 1995 m. rugsėjo 22 d. nuomonė dėl nitratų ir nitritų, Europos Komisija, Maisto mokslinio komiteto ataskaitos (trisdešimt aštunta serija), p. 1.
(6) Komisijai paprašius pateikta Mokslinės biologinių pavojų grupės nuomonė dėl nitritų ir (arba) nitratų poveikio mikrobiologinei mėsos gaminių saugai, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/14.
(7) EFSA Journal 2017;15(6):4786 ir EFSA Journal 2017;15(6):4786.
(8) IARC monografijų 114 tomas „Raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo vertinimas“.
(9) EFSA Journal 2023;21(3):7884.
(10) 2021 m. liepos 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1165, kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai (OL L 253, 2021 7 16, p. 13).
(11) 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos sprendimas (ES) 2021/741 dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su nitritų dėjimu į tam tikrus mėsos produktus, apie kurias pranešė Danija (OL L 159, 2021 5 6, p. 13).
(12) Maisto priedų kodekso komiteto 51-osios sesijos ataskaitos 107 dalis.
I PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
D dalis iš dalies keičiama taip:
|
2) |
E dalis iš dalies keičiama taip:
|
II PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
E 249 kalio nitritui skirtame įraše specifikacija „Grynumas“ pakeičiama taip:
|
2) |
E 250 natrio nitritui skirtame įraše specifikacija „Grynumas“ pakeičiama taip:
|
3) |
E 251 natrio nitratui skirto įrašo dalyje „i) kietasis natrio nitratas“ specifikacija „Grynumas“ pakeičiama taip:
|
4) |
E 251 natrio nitratui skirto įrašo dalyje „ii) skystas natrio nitratas“ specifikacija „Grynumas“ pakeičiama taip:
|
5) |
E 252 kalio nitratui skirtame įraše specifikacija „Grynumas“ pakeičiama taip:
|
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2108/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)