1.   Šis reglamentas, išskyrus jo 12 straipsnį, taikomas su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams.

12 straipsnis taikomas su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, įplaukiantiems į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   laivas– bet kokios rūšies jūros aplinkoje eksploatuojamas arba eksploatuotas laivas, įskaitant povandeninius laivus, plūdriąsias konstrukcijas, plūdriąsias platformas, automatiškai pakeliamas platformas, plūdriuosius sandėliavimo įrenginius (FSU), plūdriuosius produkcijos sandėliavimo ir iškrovimo įrenginius (FPSO) ir laivus su išmontuota įranga arba velkamus laivus;

2)   naujas laivas– laivas:

3)   tanklaivis– naftos tanklaivis, kaip apibrėžta Konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) I priede, arba kenksmingų skystų medžiagų (NLS) tanklaivis, kaip apibrėžta tos konvencijos II priede;

4)   pavojinga medžiaga– bet kuri medžiaga ar substancija, dėl kurios gali kilti pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai;

5)   eksploatavimo metu susidarančios atliekos– nuotekos ir likučiai, susidarantys įprastai eksploatuojant laivus laikantis MARPOL konvencijos reikalavimų;

6)   laivų perdirbimas– veikla, kurios metu laivai visiškai arba iš dalies išmontuojami laivų perdirbimo kompleksuose, siekiant gauti perdirbimui, paruošimui pakartotiniam naudoti ar pakartotinai naudoti skirtas jų sudedamąsias dalis ir medžiagas, kartu siekiant užtikrinti pavojingų ir kitų medžiagų tvarkymą, taip pat su tuo susijusios operacijos, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių ir medžiagų saugojimas ir apdorojimas vietoje, išskyrus jų tolesnį apdorojimą arba pašalinimą kituose įrenginiuose;

7)   laivų perdirbimo kompleksas– valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje esanti nustatyta teritorija, statykla ar įrenginys, skirti laivams perdirbti;

8)   laivų perdirbimo bendrovė– laivų perdirbimo komplekso savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, kuris iš laivų perdirbimo komplekso savininko prisiėmė atsakomybę už laivų perdirbimo veiklos vykdymą;

9)   administracija– Vyriausybės institucija, kurią valstybė narė paskyrė atsakinga už pareigų, susijusių su laivais, plaukiojančiais su jos vėliava arba eksploatuojamais jos įgaliojimu, vykdymą;

10)   pripažinta organizacija– organizacija, pripažinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 (12);

11)   kompetentinga institucija– Vyriausybės institucija arba institucijos, kurią (-as) valstybė narė arba trečioji valstybė paskyrė atsakinga (-omis) už laivų perdirbimo kompleksus nustatytame geografiniame rajone arba kompetencijos srityje, susijusi (-os) su visomis operacijomis tos valstybės jurisdikcijoje;

12)   bendroji talpa– pagal talpos apskaičiavimo taisykles, nustatytas 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede arba bet kurioje ją pakeitusioje konvencijoje, apskaičiuota bendroji talpa (GT);

13)   kompetentingas asmuo– tinkamos kvalifikacijos, tinkamai apmokytas asmuo, turintis pakankamai žinių, patirties ir įgūdžių tam tikram darbui atlikti;

14)   laivo savininkasl– fizinis ar juridinis asmuo, užregistruotas kaip laivo savininkas, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis, kuriems laivas priklauso ribotą laiką, kol bus parduotas arba atiduotas į laivų perdirbimo kompleksą, arba, jei registracijos nėra, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam priklauso laivas, arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš laivo savininko perėmė laivo eksploatavimo atsakomybę, ir juridinis asmuo, eksploatuojantis valstybei priklausantį laivą;

15)   naujas panaudojimas įrangoje– sistemų, įrenginių įmontavimas, izoliacinės ar kitokios medžiagos panaudojimas laive po šio reglamento taikymo pradžios dienos;

16)   laivo perdirbimo planas– laivų perdirbimo komplekso operatoriaus parengtas planas kiekvienam konkrečiam laivui, kuris turi būti perdirbtas jo atsakomybe, atsižvelgiant į atitinkamas TJO gaires ir rezoliucijas;

17)   laivų perdirbimo komplekso planas– laivų perdirbimo komplekso operatoriaus parengtas ir laivų perdirbimo bendrovės valdybos ar atitinkamo valdymo organo patvirtintas planas, kuriame apibūdinami laivų perdirbimo komplekse vykdomos laivų perdirbimo veiklos procesai ir procedūros ir kuriame visų pirma numatyta darbuotojų sauga ir mokymas, žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, personalo vaidmuo ir atsakomybė, parengtis avarijoms ir reagavimas į jas, taip pat stebėsenos, ataskaitų teikimo ir duomenų registravimo sistemos, atsižvelgiant į atitinkamas TJO gaires ir rezoliucijas;

18)   patekti saugi erdvė– erdvė, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

19)   karštojo apdirbimo darbams atspari erdvė– erdvė, kurioje įvykdomi visi šie kriterijai:

20)   užbaigimo pažyma– laivo perdirbimo komplekso operatoriaus išduota patvirtinamoji pažyma, kurioje patvirtinama, kad laivo perdirbimas užbaigtas pagal šį reglamentą;

21)   sąrašo sertifikatas– konkrečiam laivui išduotas sertifikatas, kuris išduodamas su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams pagal 9 straipsnį, prie kurio pridedamas pavojingų medžiagų sąrašas, kaip numatyta 5 straipsnyje;

22)   paruošimo perdirbti sertifikatas– konkrečiam laivui išduotas sertifikatas, kuris išduodamas su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams pagal 9 straipsnio 9 dalį, prie kurio pridedamas pavojingų medžiagų sąrašas, kaip numatyta 5 straipsnio 7 dalyje, bei patvirtintas laivo perdirbimo planas, kaip numatyta 7 straipsnyje;

23)   atitikties liudijimas– konkrečiam laivui išduotas sertifikatas, kuris išduodamas su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, prie kurio pridedamas pavojingų medžiagų sąrašas, kaip numatyta 12 straipsnyje;

24)   nepakrauto laivo vandentalpa (tonažas) (LDT)– laivo svoris tonomis be krovinio, degalų, rezervuaruose esančių tepalų, balasto vandens, gėlo vandens, maitinimo vandens, vartoti skirtų atsargų, keleivių bei įgulos ir jų daiktų, kuris lygus laivo korpuso, statinių, mechanizmų, įrenginių ir instaliacijos svorio sumai.

2.   7 straipsnio 2 dalies d punkte ir 13, 15 bei 16 straipsniuose:

3.   Taikant 1 dalies 13 punktą, kompetentingas asmuo gali būti kvalifikuotas darbuotojas arba valdymo sistemos darbuotojas, gebantis atpažinti ir įvertinti profesinį pavojų, riziką, taip pat potencialiai pavojingų medžiagų arba nesaugių sąlygų poveikį laivo perdirbimo komplekso darbuotojams ir gebantis parinkti būtiną apsaugą ir atsargumo priemones, reikalingas tam pavojui, rizikai arba poveikiui pašalinti ar apriboti.

Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/36/EB (13), kompetentinga institucija gali nustatyti tinkamus tokių asmenų paskyrimo kriterijus ir jiems priskirtinas pareigas.

1.   Kiekviename naujame laive turi būti pavojingų medžiagų sąrašas, kuriame nurodomos bent II priede nurodytos pavojingos medžiagos, kurių esama laivo struktūroje ar įrangoje, šių medžiagų buvimo vieta ir apytikris kiekis.

2.   Atsižvelgiant į 32 straipsnio 2 dalies b punktą, dėl esamų laivų, kiek tai įgyvendinama, laikomasi 1 dalies.

Laivų, kurie skirti perdirbimui, atveju, šio straipsnio 1 dalies, kiek tai įgyvendinama, laikomasi nuo laivų perdirbimo kompleksų Europinio sąrašo (toliau – Europinis sąrašas) paskelbimo dienos, kaip nustatyta 16 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į 32 straipsnio 2 dalies b punktą, kai rengiamas pavojingų medžiagų sąrašas, jame nurodomos bent I priede išvardytos pavojingos medžiagos.

3.   Pavojingų medžiagų sąrašas:

4.   Esamų laivų atveju, be 3 dalies reikalavimų, parengiamas ir planas, kuriame aprašomos regimoji arba mėginių ėmimo patikros, per kurias sudaromas pavojingų medžiagų sąrašas, ir atsižvelgiama į atitinkamas TJO gaires.

5.   Pavojingų medžiagų sąrašą sudaro trys dalys:

6.   Pavojingų medžiagų sąrašo I dalis visą laivo eksploatavimo trukmę turi būti tinkamai tvarkoma ir atnaujinama įtraukiant II priede nurodytų pavojingų medžiagų naujo panaudojimo įrangoje atvejus ir nurodant atitinkamus laivo struktūros ir įrangos pakeitimus.

7.   Prieš perdirbant laivą, ir atsižvelgiant į atitinkamas TJO gaires, pavojingų medžiagų sąrašas, kartu su tinkamai sudaryta ir atnaujinta I dalimi bei įtraukta eksploatavimo metu susidariusioms atliekoms skirta II dalimi ir atsargoms skirta III dalimi, turi būti patvirtintas administracijos arba jos įgaliotos pripažintos organizacijos.

8.   Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I ir II prieduose nurodytų pavojingų medžiagų sąraše pateiktinų įrašų sąrašo atnaujinimo, kad būtų užtikrinta, kad į sąrašus būtų įtrauktos bent Honkongo Konvencijos I ir II priedėliuose išvardytos medžiagos.

Dėl kiekvienos medžiagos, kuri turi būti įtraukta į I ar II priedą arba iš jo išbraukta, Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą.

1.   Rengdamiesi siųsti laivą perdirbti, laivų savininkai:

2.   Laivų savininkai užtikrina, kad perdirbti skirti laivai:

3.   Laivų savininkai užtikrina, kad į laivų perdirbimo kompleksą patenkančių tanklaivių krovinių tankų ir siurblinių būklė būtų tokia, kad juos būtų galima sertifikuoti karštojo apdirbimo atsparios erdvės darbams atlikti.

4.   Laivų savininkai pateikia laivų perdirbimo komplekso operatoriui pagal 9 straipsnį išduoto paruošimo perdirbti sertifikato kopiją.

5.   Laivų savininkai yra atsakingi už laivą ir imasi priemonių, kad laivas ir toliau atitiktų valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, administracijos nustatytus reikalavimus, kol laivų perdirbimo komplekso operatorius prisiima atsakomybę už tą laivą. Laivų perdirbimo komplekso operatorius gali atsisakyti priimti laivą perdirbti, jeigu to laivo būklė iš esmės neatitinka pavojingų medžiagų sąrašo sertifikate nurodytų duomenų, įskaitant atvejus, kai pavojingų medžiagų sąrašo I dalis nebuvo tinkamai tvarkoma ir atnaujinama atspindint laivo struktūros ir įrangos pokyčius. Tokiomis aplinkybėmis laivo savininkas lieka atsakingas už tą laivą ir nedelsdamas informuoja apie tai jo administraciją.

1.   Prieš perdirbant laivą parengiamas konkrečiam laivui skirtas perdirbimo planas. Laivo perdirbimo plane atsižvelgiama į visus su konkrečiu laivu susijusius aspektus, kurie nėra įtraukti į laivų perdirbimo komplekso planą arba kurių atžvilgiu reikės taikyti specialias procedūras.

2.   Laivo perdirbimo planas turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.   Laivo perdirbimo planą pagal nutylėjimą arba aiškiai patvirtinti turi kompetentinga institucija, vadovaudamasi esamais laivų perdirbimo komplekso buvimo vietos reikalavimais, jeigu jie taikytini.

Aiškus patvirtinimas suteikiamas, kai kompetentinga institucija nusiunčia laivų perdirbimo komplekso operatoriui, laivo savininkui ir administracijai rašytinį pranešimą apie savo sprendimą dėl laivo perdirbimo plano.

Manoma, kad patvirtinimas pagal nutylėjimą suteiktas, jeigu per peržiūros laikotarpį, kuris nustatomas pagal laivų perdirbimo komplekso buvimo vietos reikalavimus, jeigu jie taikytini, ir apie kurį pranešama pagal 15 straipsnio 2 dalies b punktą, kompetentinga institucija neperduoda laivų perdirbimo komplekso operatoriui, laivo savininkui ir administracijai rašytinio prieštaravimo laivo perdirbimo planui.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad administracija nusiųstų valstybės, kurioje yra laivų perdirbimo kompleksas, kompetentingai institucijai informaciją, kurią pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą pateikė laivo savininkas, ir nurodytų jai šiuos duomenis:

1.   Laivų apžiūras atlieka administracijos arba jos įgaliotos pripažintos organizacijos pareigūnai, atsižvelgiant į atitinkamas TJO gaires.

2.   Jei administracija naudojasi pripažintų organizacijų paslaugomis apžiūroms atlikti, kaip apibūdinta 1 dalyje, ji tokioms pripažintoms organizacijoms bent suteikia teisę:

3.   Atliekamos tokios laivų apžiūros:

4.   Pradinė naujo laivo apžiūra atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš išduodant sąrašo sertifikatą. Pradinė esamų laivų apžiūra atliekama ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Atliekant apžiūrą patikrinama, ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

5.   Pakartotinės apžiūros atliekamos administracijos nurodytais intervalais, neviršijančiais penkerių metų. Atliekant pakartotinę apžiūrą patikrinama, ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

6.   Bendra arba dalinė, atsižvelgiant į aplinkybes, papildoma apžiūra atliekama laivo savininko prašymu po laivo struktūros, įrangos, sistemų, instaliacijos, konfigūracijos ir medžiagų modifikavimo, pakeitimo, papildymo kitais arba svarbaus remonto, darančio poveikį pavojingų medžiagų sąrašui. Apžiūra turi būti atliekama taip, kad būtų įsitikinta, ar modifikavimas, pakeitimas kitais arba svarbus remontas atliktas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog laivas ir toliau atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ir ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis yra iš dalies pakeista, jeigu reikia.

7.   Galutinė apžiūra atliekama prieš nutraukiant laivo eksploatavimą ir prieš pradedant jį perdirbti.

Atliekant tą apžiūrą patikrinama, ar:

8.   Esamų laivų, kuriuos ketinama perdirbti, pradinė ir galutinė apžiūros gali būti atliekamos tuo pačiu metu.

1.   Sėkmingai užbaigus pradinę arba pakartotinę apžiūrą, administracija arba jos įgaliota pripažinta organizacija išduoda sąrašo sertifikatą. Prie to sertifikato pridedama pavojingų medžiagų sąrašo, nurodyto 5 straipsnio 5 dalies a punkte, I dalis.

Jeigu pradinė apžiūra ir galutinė apžiūra atliekamos tuo pačiu metu, kaip numatyta 8 straipsnio 8 dalyje, išduodamas tik šio straipsnio 9 dalyje nurodytas paruošimo perdirbti sertifikatas.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma sąrašo sertifikato forma, siekiant užtikrinti, kad sertifikatas būtų suderintas su Honkongo Konvencijos 3 priedėliu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Sėkmingai užbaigus pagal 8 straipsnio 6 dalį atliktą papildomą apžiūrą, sąrašo sertifikatą laivo savininko prašymu patvirtina administracija arba jos įgaliota pripažinta organizacija.

3.   Atsižvelgiant į 4 dalį, administracija arba jos įgaliota pripažinta organizacija atitinkamai išduoda arba patvirtina sąrašo sertifikatą, jeigu pakartotinė apžiūra sėkmingai užbaigiama:

4.   Jei pakartotinė apžiūra buvo sėkmingai užbaigta ir naujasis sąrašo sertifikatas negali būti išduodamas arba laikomas laive iki galiojančio sertifikato galiojimo pabaigos datos, administracija ar jos įgaliota pripažinta organizacija patvirtina galiojantį sertifikatą ir toks sertifikatas pripažįstamas galiojančiu tolesniu laikotarpiu, neviršijančiu penkių mėnesių nuo galiojimo pabaigos datos.

5.   Jeigu sąrašo sertifikatas išduodamas trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui, administracija ar jos įgaliota pripažinta organizacija gali pratęsti galiojančio sertifikato galiojimą tolesniam laikotarpiui, neviršijančiam penkių metų.

6.   Ypatingomis aplinkybėmis, kurias nustato administracija, naujasis sąrašo sertifikatas neprivalo būti datuojamas nuo galiojančio sertifikato galiojimo pabaigos datos, kaip reikalaujama pagal 3 dalies a ir b punktus ir 7 bei 8 dalis. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis naujasis sertifikatas galioja ne ilgiau kaip penkerių metų laikotarpį nuo pakartotinės apžiūros užbaigimo datos.

7.   Jeigu laivo nėra uoste arba inkaravimo vietoje, kurioje turi būti atlikta jo apžiūra pasibaigus sąrašo sertifikato galiojimui, administracija gali, jeigu tai yra tinkama, pratęsti sąrašo sertifikato galiojimo terminą laikotarpiui, neviršijančiam trijų mėnesių, kad laivas galėtų baigti reisą iki uosto, kuriame bus atliekama jo apžiūra. Galiojimas pratęsiamas su sąlyga, kad apžiūra tame uoste bus užbaigta prieš laivui išplaukiant. Laivui, kurio atveju pratęsiamas sertifikato galiojimas, įplaukus į uostą, kuriame turi būti atlikta jo apžiūra, vien dėl tokio pratęsimo nėra suteikiama teisė išplaukti iš to uosto be naujo sertifikato. Kai užbaigiama pakartotinė apžiūra, naujasis sąrašo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip penkerių metų laikotarpį nuo galiojančio sertifikato galiojimo pabaigos datos prieš pratęsiant jo galiojimą.

8.   Sąrašo sertifikato, kuris buvo išduotas trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir kurio galiojimas nebuvo pratęstas vadovaujantis 7 dalyje nurodytomis sąlygomis, galiojimą administracija gali pratęsti ne ilgesniam kaip vieno mėnesio nuo jo galiojimo pabaigos lengvatiniam laikotarpiui. Kai užbaigiama pakartotinė apžiūra, naujasis sąrašo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo galiojančio sertifikato galiojimo pabaigos datos prieš pratęsiant jo galiojimą.

9.   Sėkmingai užbaigus galutinę apžiūrą pagal 8 straipsnio 7 dalį, administracija arba jos įgaliota pripažinta organizacija išduoda paruošimo perdirbti sertifikatą. Prie to sertifikato pridedamas pavojingų medžiagų sąrašas ir laivo perdirbimo planas.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma paruošimo perdirbti sertifikato forma, siekiant užtikrinti, kad sertifikatas būtų suderintas su Honkongo Konvencijos 4 priedėliu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kitos valstybės narės pripažįsta paruošimo perdirbti sertifikatą, išduotą po galutinės apžiūros, atliktos pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, ir šio reglamento tikslais laiko jį lygiaverčiu jų pačių išduotiems paruošimo perdirbti sertifikatams.

1.   Laikantis 9 straipsnio, pavojingų medžiagų sąrašo sertifikatas išduodamas administracijos nurodytam laikotarpiui, neviršijančiam penkerių metų.

2.   Pagal 9 straipsnį išduoto arba patvirtinto sąrašo sertifikato galiojimas nutraukiamas šiais atvejais:

3.   Paruošimo perdirbti sertifikatą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui išduoda administracija arba jos įgaliota pripažinta organizacija.

4.   Pagal 9 straipsnio 9 dalį išduoto paruošimo perdirbti sertifikato galiojimas nutraukiamas, jeigu laivo būklė iš esmės neatitinka sąrašo sertifikate nurodytų duomenų.

5.   Nukrypstant nuo 3 dalies, paruošimo perdirbti sertifikatą administracija arba jos įgaliota pripažinta organizacija gali pratęsti vienam reisui iš konkrečios vietos į laivų perdirbimo kompleksą.

1.   Valstybės narės taiko laivams kontrolės nuostatas vadovaudamosi nacionaline teise aktais, atsižvelgiant į Direktyvą 2009/16/EB. Atsižvelgiant į 2 dalį, bet kuris toks inspektavimas atliekamas tik patikrinti, ar laive yra sąrašo sertifikatas arba paruošimo perdirbti sertifikatas; jeigu jie galioja, jie yra pripažįstami pakankamais, jog jie būtų patvirtinti inspektavimo metu.

2.   Jeigu laive nėra galiojančio sertifikato arba yra aiškių priežasčių manyti, kad:

3.   Nedarant poveikio 9 straipsnio nuostatoms, laivas gali būti perspėtas, sulaikytas, išsiųstas iš uostų ar jūroje esančių terminalų, priklausančių valstybės narės jurisdikcijai, arba į juos neįleistas, jeigu tas laivas atitinkamoms tos valstybės narės valdžios institucijoms jų prašymu nepateikia, kai taikytina, sąrašo sertifikato arba paruošimo perdirbti sertifikato kopijos. Valstybė narė, kuri imasi tokių veiksmų, nedelsdama informuoja apie tai atitinkamą administraciją. Tai, kad pavojingų medžiagų sąrašas nėra atnaujintas, nėra laikoma trūkumu, dėl kurio būtų galimas sulaikymas, tačiau apie bet kokius neatitikimus pavojingų medžiagų sąraše pranešama atitinkamai administracijai ir jie turi būti ištaisyti iki kitos apžiūros.

4.   Valstybės narės atitinkama valdžios institucija dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių arba dėl saugos sumetimų, kurių negalima ignoruoti, arba siekdama apriboti arba kuo labiau sumažinti taršos pavojų, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai, gali suteikti leidimą įplaukti į konkretų uostą ar inkaravimo vietą, jeigu laivo savininkas, operatorius arba kapitonas tos valstybės narės atitinkamos valdžios institucijos reikalavimu įgyvendino tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas saugus įplaukimas į uostą ar inkaravimo vietą.

1.   Atsižvelgiant į 32 straipsnio 2 dalies b punktą, su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančiame laive, įplaukiančiame į valstybės narės uostą arba inkaravimo vietą, turi būti pavojingų medžiagų sąrašas, atitinkantis 5 straipsnio 2 dalį.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės atitinkama valdžios institucija dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių arba dėl saugos sumetimų, kurių negalima ignoruoti, arba siekdama apriboti arba kuo labiau sumažinti taršos pavojų, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai, gali suteikti leidimą įplaukti į konkretų uostą arba inkaravimo vietą, jeigu laivo savininkas, operatorius arba kapitonas tos valstybės narės atitinkamos valdžios institucijos reikalavimu įgyvendino tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas saugus įplaukimas į uostą ar inkaravimo vietą.

2.   I priede nurodytų pavojingų medžiagų panaudojimas įrangoje su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kol jie yra valstybės narės uoste arba inkaravimo vietoje, yra draudžiamas arba apribotas, kaip nustatyta I priede.

I priede nurodytų pavojingų medžiagų naudojimas su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kol jie yra valstybės narės uoste arba inkaravimo vietoje, yra draudžiamas arba apribotas, kaip nurodyta I priede, nedarant poveikio išimtims ir pereinamojo laikotarpio priemonėms, taikytinoms šioms medžiagoms pagal tarptautinę teisę.

3.   Pavojingų medžiagų sąrašas yra individualus kiekvieno laivo atveju; jis sudaromas atsižvelgiant į atitinkamas TJO gaires ir juo parodoma, kad laivas atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kai rengiamas pavojingų medžiagų sąrašą, jame identifikuojamos bent I priede išvardytos pavojingos medžiagos. Su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis laivas parengia planą, kuriame aprašomos regimoji ir (arba) mėginių ėmimo patikros, per kurias sudaromas pavojingų medžiagų sąrašas, atsižvelgiant į atitinkamas TJO gaires.

4.   Pavojingų medžiagų sąrašas visą laivo eksploatavimo trukmę tinkamai tvarkomas ir atnaujinamas įtraukiant naujus II priede nurodytų pavojingų medžiagų panaudojimo įrangoje atvejus ir nurodant atitinkamus laivo struktūros ir įrangos pakeitimus, atsižvelgiant į išimtis ir pereinamojo laikotarpio priemones, taikytinas šioms medžiagoms pagal tarptautinę teisę.

5.   Su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis laivas gali būti perspėtas, sulaikytas, išsiųstas iš uostų ar jūroje esančių terminalų, priklausančių valstybės narės jurisdikcijai, arba į juos neįleistas, jeigu tas laivas atitinkamoms tos valstybės narės valdžios institucijoms jų prašymu nepateikia atitikties liudijimo kopijos pagal 6 ir 7 dalis, kartu su pavojingų medžiagų sąrašu, kai taikytina. Valstybė narė, kuri imasi tokių veiksmų, nedelsdama informuoja apie tai atitinkamas trečiosios šalies, su kurios vėliava atitinkamas laivas plaukioja, valdžios institucijas. Tai, kad pavojingų medžiagų sąrašas nėra atnaujintas, nėra laikoma trūkumu, dėl kurio būtų galimas sulaikymas, tačiau apie bet kokius neatitikimus pavojingų medžiagų sąraše pranešama atitinkamoms trečiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, valdžios institucijoms.

6.   Atitikties liudijimą, vadovaujantis nacionaliniais reikalavimais, išduoda atitinkamos trečiosios šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja, valdžios institucijos arba jų įgaliota organizacija, atlikus pavojingų medžiagų sąrašo patikrinimą. Atitikties liudijimo pavyzdys gali būti parengtas remiantis Honkongo Konvencijos 3 priedėliu.

7.   Atitikties liudijimas ir pavojingų medžiagų sąrašas parengiami juos išduodančios atitinkamos trečiosios šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja, valdžios institucijos oficialiąja kalba ir, jei vartojama kalba nėra anglų, prancūzų arba ispanų kalba, į tekstą įtraukiamas vertimas į vieną iš šių kalbų.

8.   Atsižvelgiant į 32 straipsnio 2 dalies b punktą, su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, dėl kurių pateikiama paraiška dėl registravimo su valstybės narės vėliava, užtikrinama, kad laive būtų pavojingų medžiagų sąrašas, kaip numatyta 5 straipsnio 2 dalyje, arba kad jis būtų parengtas per šešis mėnesius nuo registracijos su tos valstybės narės vėliava dienos ar sekančios apžiūros pagal 8 straipsnio 3 dalį metu, priklausomai nuo to, kuri iš datų yra ankstesnė.

1.   Kad laivų perdirbimo kompleksas būtų įtrauktas į Europinį sąrašą, vadovaujantis atitinkamomis Honkongo Konvencijos nuostatomis ir atsižvelgiant į atitinkamas TJO, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) gaires, Bazelio konvenciją, Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų ir kitas tarptautines gaires, jis turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.   Laivų perdirbimo komplekso operatorius privalo:

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Nedarant poveikio kitoms susijusioms Sąjungos teisės nuostatoms, kompetentingos institucijos laivų perdirbimo veiklos leidimus suteikia tiems jų valstybės teritorijoje esantiems laivų perdirbimo kompleksams, kurie atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tas leidimas atitinkamiems laivų perdirbimo kompleksams suteikiamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir atitinkamai pratęsiamas.

Su sąlyga, kad vykdomi šio reglamento reikalavimai, bet koks leidimas, išduotas pagal kitas susijusias nacionalinės ar Sąjungos teisės nuostatas, gali būti sujungiamas su pagal šį straipsnį reikalaujamu leidimu, kad būtų suformuotas vienas leidimas, jeigu naudojant tokią formą išvengiama bereikalingo informacijos ir laivų perdirbimo komplekso operatoriaus ar laivų perdirbimo bendrovės arba kompetentingos institucijos darbo dubliavimosi. Tais atvejais leidimas gali būti pratęstas laikantis pirmoje pastraipoje nurodytos leidimų suteikimo tvarkos, tačiau neviršijant maksimalaus penkerių metų laikotarpio.

2.   Valstybės narės sudaro ir atnaujina laivų perdirbimo kompleksų, kuriems jos suteikė leidimus pagal 1 dalį, sąrašą.

3.   2 dalyje nurodytas sąrašas nedelsiant ir ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. perduodamas Komisijai.

4.   Jeigu laivų perdirbimo kompleksas nebeatitinka 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybė narė, kurioje yra tas laivų perdirbimo kompleksas, sustabdo jam suteikto leidimo galiojimą arba jį panaikina, arba reikalauja, kad atitinkama laivų perdirbimo bendrovė imtųsi taisomųjų veiksmų, ir nedelsdama informuoja apie tai Komisiją.

5.   Jeigu laivų perdirbimo kompleksui suteikiamas leidimas pagal 1 dalį, atitinkama valstybė narė apie tai nedelsdama informuoja Komisiją.

1.   Laivų perdirbimo bendrovė, kuriai priklauso trečiojoje šalyje esantis laivų perdirbimo kompleksas ir kuri ketina perdirbti su valstybės narės vėliava plaukiojusius laivus, pateikia Komisijai prašymą dėl to laivų perdirbimo komplekso įtraukimo į Europinį sąrašą.

2.   Kad atitinkamame laivų perdirbimo komplekse būtų galima vykdyti laivų perdirbimo veiklą ir kad jis galėtų būti įtrauktas į Europinį sąrašą pagal 16 straipsnį, prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pridedami įrodymai, kad šis kompleksas atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Visų pirma laivų perdirbimo bendrovė:

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytas informacijos, kurios reikalaujama siekiant identifikuoti laivų perdirbimo kompleksą, formatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Kad trečiosiose valstybėse esančius laivų perdirbimo kompleksus būtų galima įtraukti į Europinį sąrašą laivų perdirbimo kompleksų atitiktį 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patvirtina tinkamą kvalifikaciją turintis nepriklausomas tikrintojas sertifikatu po to, kai atlieka patikrinimą vietoje. Laivų perdirbimo bendrovė pateikia tą sertifikatą Komisijai, kai pateikia paraišką dėl įtraukimo į Europinį sąrašą ir vėliau kas penkerius metus, pratęsiant įtraukimo į Europinį sąrašą galiojimą. Atliekant pradinį įtraukimą į sąrašą ir vėliau pratęsiant jo galiojimą taip pat atliekama laikotarpio vidurio peržiūra, kad būtų patvirtinta atitiktis 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Pateikdamos paraišką dėl įtraukimo į Europinį sąrašą, laivų perdirbimo bendrovės sutinka, kad Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai prieš įtraukiant arba jau įtraukus atitinkamą laivų perdirbimo kompleksą į Europinį sąrašą gali jį patikrinti vietoje, siekdami įsitikinti, ar jis atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nepriklausomas tikrintojas, Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai, siekdami atlikti tuos patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su trečiosios šalies, kurioje yra laivų perdirbimo kompleksas, kompetentingomis institucijomis.

Komisija gali paskelbti technines rekomendacines pastabas, kad palengvintų tokį sertifikavimą.

5.   13 straipsnio tikslais galima daryti prielaidą, kad atitinkamos atliekų naudojimo ar šalinamo operacijos atžvilgiu aplinką tausojantis tvarkymas yra užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu laivų perdirbimo bendrovė gali įrodyti, kad atliekų tvarkymo įrenginys, į kurį pristatomos atliekos, bus eksploatuojamas laikantis tokių žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai atitinkamiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams.

6.   Laivų perdirbimo bendrovė nedelsdama pateikia atnaujintus įrodymus, jeigu atsiranda su Komisijai pateikta informacija susijusių pokyčių, ir bet kuriuo atveju likus trims mėnesiams iki kiekvieno penkerių metų trukmės įtraukimo į Europinį sąrašą galiojimo pabaigos pareiškia, kad:

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Europinį sąrašą, į kurį įtraukiami laivų perdirbimo kompleksai:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Europinis sąrašas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos interneto svetainėje iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jis padalijamas į dvi dalis, kuriose nurodomi valstybėje narėje esantys laivų perdirbimo kompleksai ir trečiojoje šalyje esantys laivų perdirbimo kompleksai.

Į Europinį sąrašą įtraukiama visa ši informacija apie laivų perdirbimo kompleksą:

3.   Europiniame sąraše nurodoma data, iki kurios laivų perdirbimo kompleksas įtrauktas į sąrašą. Laivų perdirbimo kompleksai į sąrašą įtraukiami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti atnaujinamas.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais reguliariai atnaujina Europinį sąrašą, dėl:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Nustatydama ir atnaujindama Europinį sąrašą Komisija veikia laikydamasi Sutartyse įtvirtintų principų ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

6.   Valstybės narės Komisijai pateikia visą informaciją, kuri gali būti svarbi atnaujinant Europinį sąrašą. Komisija visą susijusią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.

1.   7 straipsnyje nurodytas laivo perdirbimo planas parengiamas kalba, priimtina valstybei, suteikiančiai leidimą laivų perdirbimo kompleksui. Jeigu vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, laivo perdirbimo planas išverčiamas į vieną iš tų kalbų, išskyrus atvejus, kai, administracijos manymu, tai yra nebūtina.

2.   Pagal 9 straipsnį išduoti pavojingų medžiagų sąrašo sertifikatas ir paruošimo perdirbti sertifikatas parengiami išduodančiosios administracijos oficialia kalba. Jeigu vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, tekste pateikiamas vertimas į vieną iš tų kalbų.

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas ir administracijas, atsakingas už šio reglamento taikymą, ir apie tai praneša Komisijai. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus tokios informacijos pakeitimus.

2.   Komisija savo interneto svetainėje skelbia paskirtų kompetentingų institucijų bei administracijų sąrašus ir prireikus juos atnaujina.

1.   Valstybės narės ir Komisija paskiria po vieną ar daugiau kontaktinių asmenų, atsakingų už užklausimus teikiančių fizinių ar juridinių asmenų informavimą ir konsultavimą. Komisijos kontaktinis asmuo perduoda valstybių narių kontaktiniams asmenims visus pastariesiems aktualius klausimus ir vice versa.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie kontaktinių asmenų paskyrimą. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus tos informacijos pakeitimus.

3.   Komisija savo interneto svetainėje skelbia paskirtų kontaktinių asmenų sąrašus ir prireikus juos atnaujina.

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai siunčia ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

2.   Valstybės narės kas trejus metus teikia Komisijai ataskaitas elektroninėmis priemonėmis, pateikdamos jas ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo trejų metų laikotarpio, kurį apima ataskaita, pabaigos.

Pirmoji ataskaita elektroninėmis priemonėmis apima laikotarpį nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos iki pirmojo įprastinio trejų metų ataskaitinio laikotarpio, nurodyto Tarybos direktyvos 91/692/EEB (14) 5 straipsnyje, einančio po pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios datos, pabaigos.

Komisija, gavusi valstybių narių ataskaitas, ne vėliau kaip per devynis mėnesius paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

3.   Komisija šią informaciją įtraukia į elektroninę duomenų bazę, prie kurios visuomenė turi nuolatinę prieigą.

1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu, kad būtų lengviau užkirsti kelią galimiems šio reglamento laikymosi vengimo bei pažeidimo atvejams ir juos aptikti.

3.   Valstybės narės paskiria savo nuolatinio personalo narius, atsakingus už 2 dalyje nurodytą bendradarbiavimą. Atitinkama informacija persiunčiama Komisijai, kuri tiems personalo nariams išplatina suvestinį sąrašą.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinės teisės nuostatas, susijusius su šio reglamento vykdymo užtikrinimu ir taikytinomis sankcijomis.

1.   Fiziniai ar juridiniai asmenys, nukentėję ar galintys nukentėti dėl šio reglamento 13 straipsnio (kartu su 15 straipsniu ir 16 straipsnio 1 dalies b punktu) pažeidimo arba pakankamai suinteresuoti, kad būtų priimti aplinkos apsaugos srities sprendimai, susiję su šio reglamento 13 straipsnio, kartu su 15 straipsniu ir 16 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu, turi teisę prašyti Komisijos pagal šį reglamentą imtis veiksmų dėl tokio pažeidimo arba gresiančio pažeidimo.

Bet kuri aplinkos apsaugą propaguojanti ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 (15) 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti nevyriausybinė organizacija pirmos pastraipos tikslais laikoma pakankamai suinteresuota.

2.   Prie prašymo imtis veiksmų pridedama atitinkama informacija ir duomenys, pagrindžiantys tą prašymą.

3.   Jei prašymu imtis veiksmų ir pridėta informacija bei duomenimis įtikimai pagrindžiama, kad buvo pažeistas 13 straipsnis kartu su 15 straipsniu ir 16 straipsnio 1 dalies b punktu arba yra tokio pažeidimo grėsmė, Komisija išnagrinėja tokius prašymus imtis veiksmų su pridėta informacija bei duomenimis. Tokiomis aplinkybėmis Komisija suteikia galimybę atitinkamai laivų perdirbimo bendrovei pareikšti savo nuomonę dėl prašymo imtis veiksmų ir pridėtos informacijos bei duomenų.

4.   Komisija nedelsdama ir laikydamasi atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų praneša asmenims, pateikusiems prašymą pagal 1 dalį, apie savo sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą imtis veiksmų ir pateikia tokio sprendimo motyvus.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

1.   Komisija įvertina, kuriems šio reglamento pažeidimams turėtų būti taikoma Direktyva 2008/99/EB, siekiant, kad šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 su pažeidimais susijusios nuostatos būtų lygiavertės. Komisija apie savo išvadas iki 2014 m. gruodžio 31 d. praneša Europos Parlamentui bei Tarybai ir prireikus kartu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2.   Ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki Honkongo Konvencijos įsigaliojimo Komisija atlieka šio reglamento peržiūrą ir tuo pačiu metu prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Per peržiūrą svarstomas laivų perdirbimo kompleksų, kuriems suteiktas leidimas pagal Honkongo Konvenciją, įtraukimas į Europinį sąrašą, kad būtų išvengta darbo dubliavimo ir administracinės naštos.

3.   Komisija nuolat peržiūri šį reglamentą ir atitinkamais atvejais laiku pateikia pasiūlymus, kad būtų atsižvelgta į su tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant Bazelio konvenciją, susijusius pokyčius, jei to prireiktų.

4.   Nepaisant 2 dalies, ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ir, prireikus, kartu pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų užtikrintas reglamento tikslų įgyvendinimas ir kad būtų užtikrintas bei pagrįstas jo poveikis.

1.   Šis reglamentas taikomas nuo ankstesnės iš toliau nurodytų datų, tačiau ne anksčiau kaip 2015 m. gruodžio 31 d.:

2.   Tačiau dėl toliau nurodytų nuostatų taikomos šios taikymo datos:

3.   Kai įvykdomos 1 dalies a punkte nurodytos sąlygos, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą dėl šio reglamento taikymo pradžios datos.

4.   Jei valstybė narė yra nutraukusi laivų registravimą savo nacionaliniame laivų registre arba trejų metų laikotarpį neturi su jos vėliava įregistruotų laivų, tokia valstybė narė, kol nėra su jos vėliava įregistruotų laivų, gali nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, išskyrus 4, 5, 11, 12, 13, 14 straipsnius, 16 straipsnio 6 dalį ir 18, 19, 20, 21 bei 22 straipsnius. Jei valstybė narė ketina pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata, ji apie tai praneša Komisijai ne vėliau, kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną. Komisijai taip pat pranešama apie visus vėlesnius pokyčius.

1.   Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitinio laikotarpio duomenis apie savo nuolatinius gyventojus. Teikiami duomenys apima duomenis apie gyventojus pagal amžių, lytį ir gyvenamosios vietos regioną.

2.   Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitinio laikotarpio duomenis apie jų natūralios gyventojų kaitos įvykius. Valstybės narės taiko tą pačią gyventojų apibrėžtį, kaip ir 1 dalyje nurodytiems duomenims. Teikiami duomenys apima šiuos kintamuosius rodiklius:

3.   Valstybės narės visiems „nacionaliniams“ ir „regioniniams“ lygmenims taiko vienodą gyventojų terminą, apibrėžtą šiame reglamente.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų skirstymo, terminų ir tikslinimų sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Tarybos kvalifikuotos balsų daugumos balsavimo reikmėms valstybės narės per aštuonis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos teikia Komisijai (Eurostatui) duomenis apie bendrą gyventojų skaičių nacionaliniu lygmeniu ataskaitiniu laikotarpiu laikantis 2 straipsnio c punkto.

2.   Valstybės narės gali įvertinti bendrą gyventojų skaičių, nurodytą 1 dalyje pagal jų teisinę arba registruotą gyvenamąją vietą, naudojant moksliškai pagrįstus ir tinkamai dokumentuotus vertinimo metodus, su kuriais visuomenė gali susipažinti.

1.   Valstybės narės kasmet Komisijai (Eurostatui) teikia duomenis apie savo gyventojus ir jų natūralios gyventojų kaitos įvykius už praėjusius metus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.

2.   Valstybės narės kasmet teikia Komisijai (Eurostatui) duomenis apie bendrą gyventojų skaičių nacionaliniu lygmeniu, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

3.   Šiame reglamente ataskaitiniu laikotarpiu laikoma arba 4 dalyje nurodyta ataskaitinė data, arba, jei tinkama, 5 dalyje nurodytas ataskaitinis laikotarpis.

4.   Duomenų apie gyventojus ataskaitinė data – ataskaitinio laikotarpio pabaiga (gruodžio 31 d. vidurnaktis). Pirmoji ataskaitinė data – 2013 m., o paskutinė – 2027 m.

5.   Duomenų apie natūralios gyventojų kaitos įvykius ataskaitinis laikotarpis – kalendoriniai įvykio metai. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis – 2013 m., o paskutinis – 2027 m.

1.   Valstybės narės atlieka galimybių studijas dėl „nuolatinės gyvenamosios vietos“ apibrėžties taikymo gyventojams ir natūralios gyventojų kaitos įvykiams, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

2.   1 dalyje nurodytų galimybių studijų rezultatai perduodami Komisijai ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

3.   Kad būtų paprasčiau atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas galimybių studijas, Sąjunga gali teikti finansinę paramą nacionaliniams statistikos institutams ir kitoms nacionalinėms institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnyje.

1.   Valstybės narės užtikrina perduotų duomenų kokybę.

2.   Taikant šį reglamentą perduotiniems duomenims taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kokybės kriterijai.

3.   Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) teikia informaciją apie metaduomenis, naudodamos Europos statistikos sistemos standartus, ir, visų pirma pranešdamos apie duomenų šaltinius, terminų apibrėžtis ir skaičiavimo metodus, naudotus pirmaisiais ataskaitiniais metais; be to, valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokius jų pakeitimus.

4.   Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės teikia jai visą informaciją, reikalingą statistinės informacijos kokybei įvertinti.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie gyventojus, kurių reikalaujama pagal šio reglamento 3 straipsnį atitiktų duomenis, reikalaujamus pagal Reglamento (EB) Nr. 862/2007 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

1.   Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo pirmą ataskaitą, o antrą ataskaitą – ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į valstybių narių pateiktą atitinkamą informaciją, tose ataskaitose Komisija įvertina perduotų duomenų kokybę, naudotus duomenų rinkimo būdus, papildomą naštą nustatytą valstybėms narėms ir respondentams, taip pat tos statistikos palyginamumą. Tose ataskaitose vertinamas moksliškai pagrįstų ir tinkamai dokumentuotų statistinių vertinimo metodų naudojimas, siekiant įvertinti „nuolatinius gyventojus“ pagal jų teisinę arba registruotą gyvenamąją vietą. Pirmoje ataskaitoje taip pat pateikiami 8 straipsnyje nurodytų galimybių studijų rezultatai.

2.   Prireikus prie tų ataskaitų pridedami pasiūlymai, kaip būtų galima dar labiau pagerinti bendrą teisinę sistemingo Europos gyventojų ir natūralios gyventojų kaitos įvykių statistikos plėtros, rengimo ir sklaidos sistemą pagal šį reglamentą.