Europos Sąjungos L 83/2010

30.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 267/2010

2010 m. kovo 24 d.

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams draudimo sektoriuje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. gegužės 31 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1534/91 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų rūšims draudimo sektoriuje (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus,

paskelbusi šio reglamento projektą,

pasikonsultavusi su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 1534/91 Komisijai suteikiami įgaliojimai priimant reglamentą taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2) 101 straipsnio 3 dalį tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams draudimo sektoriuje, kurių tikslas yra bendradarbiauti šiose srityse:

—	bendrų draudimo įmokų rizikos priedų tarifų, pagrįstų bendrai surinktais statistiniais duomenimis arba gautais žalos atlyginimo reikalavimais, nustatymas,

—	bendrų tipinių draudimo liudijimo sąlygų nustatymas,

—	bendras tam tikrų rūšių rizikos draudimas,

—	žalos atlyginimo reikalavimų tenkinimas,

—	saugos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas,

—	padidintos rizikos rūšių registrų sudarymas ir informacijos apie tokių rūšių riziką rinkimas.

(2)

Remdamasi Reglamentu (EEB) Nr. 1534/91 Komisija 2003 m. vasario 27 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 358/2003 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų rūšims draudimo sektoriuje (3). Reglamentas (EB) Nr. 358/2003 nustoja galioti 2010 m. kovo 31 d.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 358/2003 nesuteikiama išimtis susitarimams dėl žalos atlyginimo reikalavimų tenkinimo, taip pat dėl padidintos rizikos rūšių registrų ir informacijos apie tokią riziką. Komisija manė, kad ji neturėjo pakankamai patirties, sprendžiant konkrečius atvejus, kad galėtų pasinaudoti Reglamento (EEB) Nr. 1534/91 suteiktomis galiomis šiose srityse. Ši padėtis nepasikeitusi. Be to, nors Reglamentu (EB) Nr. 358/2003 suteikta išimtis tipinių draudimo liudijimo sąlygų nustatymui ir saugos priemonių patikrinimui ir patvirtinimui, šiuo reglamentu to neturėtų būti daroma, nes Komisijos atlikta Reglamento (EB) Nr. 358/2003 veikimo peržiūra parodė, kad tokių susitarimų į konkretiems sektoriams skirtus bendrosios išimties reglamentus įtraukti daugiau nereikia. Kai šių dviejų rūšių susitarimai nėra specifiniai draudimo sektoriaus susitarimai ir, kaip paaiškėjo iš peržiūros, gali kelti tam tikrą susirūpinimą dėl konkurencijos, būtų tinkamiau, jei jiems būtų taikomas savęs vertinimo reikalavimas.

(4)

Pasibaigus 2008 m. balandžio 17 d. pradėtoms viešosioms konsultacijoms Komisija 2009 m. kovo 24 d. priėmė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (EB) Nr. 358/2003 (4) (toliau – ataskaita) veikimo. Ataskaitoje ir prie jos pridėtame darbiniame dokumente (toliau – darbinis dokumentas) pasiūlyti preliminarūs Reglamento (EB) Nr. 358/2003 pakeitimai. 2009 m. birželio 2 d. Komisija surengė viešą susitikimą su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant draudimo sektoriaus, vartotojų organizacijų ir nacionalinių konkurencijos institucijų atstovus, dėl ataskaitos ir darbinio dokumento išvadų ir rekomendacijų.

(5)	Šis reglamentas turėtų užtikrinti veiksmingą konkurencijos apsaugą ir kartu teikti naudos vartotojams, o įmonėms – tinkamą teisinį saugumą. Siekiant šių tikslų būtina atsižvelgti į Komisijos patirtį šioje srityje ir konsultacijų, sudariusių sąlygas priimti šį reglamentą, rezultatus.

(6)

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1534/91 reikalaujama, kad Komisijos išimties reglamente būtų apibrėžtos susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų, kuriems jis taikomas, rūšys, nurodyti apribojimai arba sąlygos, kurios gali ar kurių negali būti susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose, ir nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įtrauktos į susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus, arba kitos sąlygos, kurios turi būti tenkinamos.

(7)	Vis dėlto tikslinga toliau tęsti Reglamente (EB) Nr. 358/2003 nustatytą praktiką sutelkti dėmesį į susitarimų, kuriems iki tam tikro rinkos dalies lygmens taikoma išimtis, rūšių apibrėžtis ir apribojimų arba sąlygų, kurių negali būti tokiuose susitarimuose, nustatymą.

(8)

Šiuo reglamentu nustatyta bendroji išimtis turėtų būti taikoma tik tiems susitarimams, dėl kurių galima pakankamai tvirtai manyti, kad jie atitinka Sutarties 101 straipsnio 3 dalies sąlygas. Kad būtų galima reglamentu nustatyti Sutarties 101 straipsnio 3 dalies taikymą, nėra būtina apibrėžti tuos susitarimus, kurie gali patekti į Sutarties 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Kartu nedaroma prielaida, kad susitarimai, kuriems netaikomas šis reglamentas, patenka į Sutarties 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, arba, kad jie neatitinka Sutarties 101 straipsnio 3 dalies sąlygų. Individualiai vertinant susitarimus pagal Sutarties 101 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgiama į keletą veiksnių, ypač į atitinkamos rinkos struktūrą.

(9)

Draudimo įmonių arba jų asociacijų bendradarbiavimas renkant informaciją (tam gali prireikti statistinio pobūdžio apskaičiavimų), pagal kurią galima apskaičiuoti vidutines konkrečios rūšies rizikos draudimo praeityje sąnaudas, o gyvybės draudimo atveju sudarant mirtingumo arba susirgimų, nelaimingų atsitikimų ir invalidumo dažnumo lenteles, leidžia daugiau sužinoti apie riziką ir padeda atskiroms bendrovėms įvertinti riziką. Tai savo ruožtu gali palengvinti patekimą į rinką ir duoti naudos vartotojams. Tas pat pasakytina ir apie bendrus tikėtino pašalinių aplinkybių, kurios gali daryti įtaką žalos atlyginimo reikalavimų dažnumui ar apimčiai arba pajamoms iš įvairių rūšių investicijų, poveikio tyrimus. Tačiau yra būtina užtikrinti, kad tokiam bendradarbiavimui išimtis būtų taikoma tik tada, kai tai reikalinga šiems tikslams pasiekti. Todėl yra tinkama konkrečiai nustatyti, kad susitarimams dėl komercinių įmokų išimtis nėra taikoma. Iš tikrųjų, komercinės įmokos gali būti mažesnės už atitinkamuose duomenų rinkiniuose, lentelėse ar tyrimuose nurodytas sumas, nes draudimo bendrovės gali panaudoti pajamas iš investicijų, kad sumažintų įmokas. Be to, atitinkami duomenų rinkiniai, lentelės ar tyrimų rezultatai turi būti neįpareigojantys, o tik rekomendacinio pobūdžio. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas keitimuisi informacija, kuri nebūtina šioje konstatuojamojoje dalyje nustatytiems tikslams pasiekti.

(10)

Be to, kuo siauresnės kategorijos, į kurias sugrupuojami praeities konkrečios rizikos draudimo sąnaudų statistiniai duomenys, tuo daugiau veikimo laisvės draudimo įmonės turi diferencijuodamos apskaičiuojamas komercines įmokas. Todėl yra tinkama praeities rizikos sąnaudų bendriems duomenų rinkiniams taikyti išimtį su sąlyga, kad pateikiamų turimų statistinių duomenų išsamumas ir diferencijuotumas atitinka aktuarinius poreikius.

(11)

Be to, galimybė pasinaudoti tokiais bendrais duomenų rinkiniais, lentelėmis ir tyrimų rezultatais yra būtina tiek atitinkamoje geografinėje ar produkto rinkoje veikiančioms, tiek ir ketinančioms patekti į tokią rinką draudimo įmonėms. Vartotojų organizacijos ar klientų organizacijos taip pat gali būti suinteresuotos galimybe pasinaudoti tokiais duomenų rinkiniais, lentelėmis ir tyrimų rezultatais. Draudimo įmonėms, kurios dar neveikia atitinkamoje rinkoje, ir vartotojų ar klientų organizacijoms turi būti suteikta galimybė pasinaudoti tokiais duomenų rinkiniais, lentelėmis ir tyrimų rezultatais pagrįstomis, prieinamomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, lyginant su toje rinkoje jau veikiančiomis draudimo įmonėmis. Tokios sąlygos galėtų būti, pavyzdžiui, rinkoje dar nedalyvaujančios draudimo bendrovės įsipareigojimas teikti statistinę informaciją apie reikalavimus dėl žalos atlyginimo, jei ji ateityje įeitų į rinką, ir narystė už duomenų rinkinių rengimą atsakingoje draudikų asociacijoje. Turėtų būti galima reikalavimo suteikti galimybę pasinaudoti atitinkama informacija išimtis, pagrįsta visuomenės saugumo sumetimais, pavyzdžiui, jeigu informacija susijusi su atominių elektrinių saugumo sistemomis arba potvynių prevencijos sistemų trūkumais.

(12)

Bendri duomenų rinkiniai, lentelės ir tyrimai tampa patikimesni didėjant statistinių duomenų, kuriais jie grindžiami, apimčiai. Didelę rinkos dalį užimantys draudikai gali savo viduje surinkti pakankamai statistinių duomenų, kad galėtų parengti patikimus duomenų rinkinius, tuo tarpu mažą rinkos dalį užimantys draudikai to padaryti negali ir dar mažiau tikėtina, kad nauji rinkos dalyviai gebėtų surinkti tokius statistinius duomenis. Visų rinkoje esančių draudimo bendrovių, įskaitant didžiąsias, informacijos įtraukimu į bendrus duomenų rinkinius, lenteles ir tyrimus iš principo skatinama konkurencija, nes taip padedama mažoms draudimo bendrovėms ir supaprastinamas patekimas į rinką. Dėl šios draudimo sektoriaus specifikos negalima išimčių tokiems bendriems duomenų rinkiniams, lentelėms ir tyrimams sieti su užimamos rinkos dalies riba.

(13)

Kai kuriais ribotais atvejais bendro draudimo ar bendro perdraudimo grupės gali būti reikalingos, kad grupėje dalyvaujančios įmonės galėtų drausti ar perdrausti nuo rizikos, dėl kurios, jei grupės nebūtų, jie galėtų pasiūlyti tik nepakankamą draudimo apsaugą. Paprastai dėl tokių rūšių grupių veiklos konkurencija nėra ribojama pagal Sutarties 101 straipsnio 1 dalį ir ja nėra draudžiamos.

(14)

Bendro draudimo ar bendro perdraudimo grupės gali sudaryti sąlygas draudimo ir perdraudimo bendrovėms teikti rizikos draudimo ar perdraudimo paslaugas, net jei grupės veikla apima daugiau nei reikalinga užtikrinti tokios rizikos draudimą. Tačiau dėl tokių grupių gali būti varžoma konkurencija, pavyzdžiui, dėl draudimo liudijimo sąlygų ir netgi draudimo bei įmokų sumų standartizavimo. Todėl reikia nustatyti, kokiomis aplinkybėmis tokioms grupėms gali būti taikoma išimtis.

(15)

Tikrai naujų rūšių rizikos atveju neįmanoma iš anksto žinoti, kokia turi būti draudimo įmokų apimtis, kad padengtų riziką, ir ar galėtų kartu veikti dvi ar daugiau grupių, teikdamos konkrečios rūšies draudimo paslaugas. Todėl susitarimui dėl grupės, kuris skirtas tokių naujų rūšių rizikos bendram draudimui ar bendram perdraudimui, gali būti laikinai taikoma išimtis nenustatant rinkos dalies ribos. Trejų metų laikotarpis turėtų būti pakankamas statistinei žalos atlyginimo reikalavimų informacijai surinkti, kad būtų galima nuspręsti, ar grupė reikalinga.

(16)

Anksčiau neegzistavusių rūšių rizika turi būti laikoma naujų rūšių rizika. Tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis rizikos rūšis gali būti laikoma nauja rūšimi, jeigu rizikos pobūdis, remiantis objektyvia analize, pasikeitė tiek, kad neįmanoma iš anksto žinoti, koks turi būti draudimo įmokų dydis, kad padengtų tą riziką.

(17)

Nenaujos rizikos atveju bendro draudimo ir bendro perdraudimo grupės, dėl kurių ribojama konkurencija, tam tikromis ribotomis aplinkybėmis gali būti naudingos ir pateisinti išimtį pagal Sutarties 101 straipsnio 3 dalį, net jeigu jas galėtų pakeisti dvi ar daugiau konkuruojančių draudimo įmonių. Pavyzdžiui, jose dalyvaujančioms įmonėms gali būti sudarytos sąlygos įgyti reikiamos patirties atitinkamame draudimo sektoriuje arba sumažinti sąnaudas, arba sumažinti komercines įmokas dėl bendro perdraudimo palankiomis sąlygomis. Vis dėlto bet kokia išimtis turėtų būti taikoma tik susitarimams, kurie nesuteikia susijusioms įmonėms galimybės panaikinti konkurencijos didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu. Vartotojams grupės gali būti naudingos tik tada, kai veikla, kuria verčiasi grupė, vykdoma esant pakankamai konkurencijai atitinkamose rinkose. Ši sąlyga turėtų būti laikoma įvykdyta, jei grupės rinkos dalis yra mažesnė nei nustatyta riba ir todėl galima daryti prielaidą, jog egzistuoja faktinė arba potenciali konkurencija su grupėje nedalyvaujančiomis įmonėmis.

(18)

Todėl šiuo reglamentu turėtų būti suteikiama išimtis visoms bendro draudimo ar bendro perdraudimo grupėms, kurios egzistuoja ilgiau nei trejus metus arba kurios nėra sukurtos naujai rizikai apdrausti, su sąlyga, kad bendra rinkos dalis, tenkanti dalyvaujančioms įmonėms neviršija tam tikrų ribų. Leistina riba bendro draudimo grupėms turėtų būti žemesnė todėl, kad bendro draudimo grupės gali nustatyti vienodas draudimo liudijimų sąlygas ir komercines įmokas. Siekiant įvertinti, ar grupė atitinka rinkos dalies sąlygą, reikėtų sudėti visas dalyvaujančių įmonių užimamas rinkos dalis. Kiekvienos dalyvaujančios įmonės rinkos dalis pagrįsta dalyvaujančių įmonių bendrosiomis pajamomis iš įmokų tiek grupės viduje, tiek už jos ribų toje pačioje atitinkamoje rinkoje. Tačiau šios išimtys turėtų galioti tik tuomet, jei atitinkama grupė atitinka kitas šiame reglamente išdėstytas sąlygas, kuriomis siekiama sumažinti grupėje dalyvaujančių įmonių konkurencijos suvaržymus iki minimumo. Tokiais atvejais būtų reikalinga individuali analizė siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų.

(19)	Siekiant supaprastinti susitarimų, pagal kuriuos gali būti priimami sprendimai dėl didelių investicijų, sudarymą, šio reglamento galiojimas turėtų būti nustatytas septyneriems metams.

(20)

Komisija gali panaikinti šio reglamento taikymą pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (5) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu ji konkrečiu atveju nustato, kad susitarimas, kuriam taikomos šiuo reglamentu numatytos išimtys, vis dėlto turi poveikį, nesuderinamą su Sutarties 101 straipsnio 3 dalimi.

(21)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 29 straipsnio 2 dalį valstybės narės konkurencijos institucijos gali panaikinti šio reglamento taikymą tos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje, jeigu ji konkrečiu atveju nustato, kad susitarimas, kuriam taikytinos šiame reglamente numatytos išimtys, vis dėlto turi poveikį, nesuderinamą su Sutarties 101 straipsnio 3 dalimi tos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje, kai tokia teritorija turi visus atskiros geografinės rinkos požymius.

(22)

Nustatant, ar šio reglamento taikymas turi būti atšauktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 29 straipsnį, ypač svarbu, koks antikonkurencinis poveikis gali atsirasti dėl bendro draudimo grupės arba bendro perdraudimo grupės ir (arba) jose dalyvaujančių įmonių ir kitų grupių ir (arba) jose dalyvaujančių įmonių ryšių toje pačioje atitinkamoje rinkoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šio reglamento sąvokų apibrėžtys:

susitarimas – susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas arba suderintas veiksmas;

dalyvaujančios įmonės – įmonės, kurios yra susitarimo šalys, ir jų atitinkamos susijusios įmonės;

susijusios įmonės –

įmonės, kuriose susitarimo šalis tiesiogiai arba netiesiogiai:

i)	turi daugiau kaip pusę balsavimo teisių; arba

ii)	gali skirti daugiau nei pusę stebėtojų tarybos, valdybos ar įmonei teisiškai atstovaujančių organų narių; arba

iii)	turi teisę tvarkyti įmonės reikalus;

b)	įmonės, kurios per susitarimo šalį tiesiogiai arba netiesiogiai turi a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus;

c)	įmonės, kuriose b punkte nurodytos įmonės tiesiogiai arba netiesiogiai turi a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus;

d)	įmonės, kuriose susitarimo šalis kartu su viena ar daugiau a, b arba c punkte nurodytų įmonių arba kuriose dvi ar daugiau iš tų įmonių kartu turi a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus;

įmonės, kuriose a punkte nurodytos teisės ar įgaliojimai bendrai priklauso:

i)	susitarimo šalims arba atitinkamoms a-d punktuose nurodytoms su jomis susijusioms įmonėms, arba

ii)	vienai ar daugiau susitarimo šalių arba vienai ar daugiau a-d punktuose nurodytų su jomis susijusių įmonių ir vienai ar daugiau trečiųjų šalių;

bendro draudimo grupės – tiesiogiai arba per tarpininkus ar įgaliotuosius atstovus draudimo įmonių įsteigtos grupės (išskyrus ad hoc bendro draudimo susitarimus draudimo įmokų rinkoje, pagal kuriuos tam tikrą rizikos dalį draudžia pagrindinis draudikas, o likusią rizikos dalį draudžia kiti tą dalį padengti raginami draudikai), kurios:

bendro perdraudimo grupės – tiesiogiai arba per tarpininkus ar įgaliotuosius atstovus, galbūt padedant vienai ar daugiau perdraudimo įmonių, draudimo įmonių įsteigtos grupės (išskyrus ad hoc bendro draudimo susitarimus draudimo įmokų rinkoje, pagal kuriuos tam tikrą rizikos dalį draudžia pagrindinis draudikas, o likusią rizikos dalį draudžia kiti draudikai, kurie raginami padengti tą dalį), kurių tikslas:

nauja rizika – tai:

a)	rizika, kuri anksčiau neegzistavo ir kuriai apdrausti reikia visiškai naujo draudimo produkto, kuris nėra esamo draudimo produkto papildymas, pagerinimas ar pakeitimas; arba

b)	išskirtiniais atvejais rizika, kurios pobūdis, remiantis objektyvia analize, pasikeitė tiek, kad neįmanoma iš anksto žinoti, koks turi būti draudimo įmokų dydis, kad padengtų tą riziką;

komercinė įmoka – draudimo liudijimo pirkėjo mokama kaina.

II SKYRIUS

BENDRI DUOMENŲ RINKINIAI, LENTELĖS IR TYRIMAI

2 straipsnis

Išimtis

Remiantis Sutarties 101 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma dviejų ar daugiau draudimo sektoriaus įmonių sudarytiems susitarimams dėl:

bendro informacijos, kuri reikalinga toliau nurodytais tikslais, rinkimo ir platinimo:

i)	vidutinių konkrečios rizikos draudimo sąnaudų praeityje skaičiavimui (toliau – duomenų rinkiniai);

ii)	jei tai draudimas su kapitalizacijos elementu, mirtingumo lentelių, taip pat ligų, nelaimingų atsitikimų ir invalidumo dažnumą iliustruojančių lentelių (toliau – lentelės) rengimui;

bendrų tyrimų, kuriais analizuojamas nuo suinteresuotųjų įmonių nepriklausančių aplinkybių tikėtinas poveikis ateities žalos atlyginimo reikalavimų, susijusių su tam tikra rizika ar rizikos rūšimi, dažnumui ar mastui arba skirtingų rūšių investicijų pelningumui (toliau – tyrimai), vykdymo ir tokių tyrimų rezultatų platinimo.

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

1. 2 straipsnio a punkte numatyta išimtis taikoma su sąlyga, kad duomenų rinkiniai ar lentelės:

yra grindžiami per keletą stebėjimo laikotarpiui pasirinktų rizikos metų surinktais su tokia pačia arba palyginama rizika susijusiais pakankamos apimties duomenimis, kuriuos būtų galima statistiškai tvarkyti ir gauti, be kitų elementų, duomenis apie:

i)	reikalavimų dėl žalos atlyginimo, gautų per tą laikotarpį, skaičių;

ii)	atskirų rizikos, nuo kurios buvo apdrausta kiekvienais stebėjimo laikotarpio rizikos metais, rūšių skaičių;

iii)	bendrą sumą, išmokėtą arba mokėtiną pagal per tą laikotarpį pateiktus žalos atlyginimo reikalavimus;

iv)	bendrą apdrausto kapitalo sumą kiekvienais rizikos metais per stebėjimui pasirinktą laikotarpį;

b)	juose pateikiama turimų statistinių duomenų analizė, kurios išsamumas atitinka aktuarinius poreikius;

c)	juose jokia forma nepateikiama nenumatytų išlaidų elementų, iš rezervų gaunamų pajamų, administracinių ar komercinių sąnaudų arba fiskalinių ar parafiskalinių įmokų ir neatsižvelgiama nei į pajamas iš investicijų, nei į numatomą pelną.

2. 2 straipsnyje numatytos išimtys taikomos su sąlyga, kad duomenų rinkiniai, lentelės ar tyrimų rezultatai:

a)	juose neatskleidžiamos susijusios draudimo įmonės ir bet kokios apdraustosios šalys;

b)	sudaromi ir platinami nurodant, kad yra neįpareigojantys;

c)	juose neatskleidžiamas komercinių įmokų dydis;

d)	yra prieinami pagrįstomis, prieinamomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis bet kokiai draudimo įmonei, prašančiai jų kopijos, įskaitant draudimo įmones, neveikiančias toje geografinėje ar produkto rinkoje, su kuria šie duomenų rinkiniai, lentelės ar tyrimai yra susiję;

yra prieinami pagrįstomis, prieinamomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis vartotojų organizacijoms arba klientų organizacijoms, konkrečiai ir tiksliai prašančioms suteikti galimybę susipažinti su jais esant tinkamai pagrįstai priežasčiai, išskyrus kai konfidencialumą pateisina objektyvūs visuomenės saugumo sumetimai.

4 straipsnis

Susitarimai, kuriems netaikomos išimtys

2 straipsnyje numatytos išimtys netaikomos, kai dalyvaujančios įmonės tarpusavyje įsipareigoja ar įpareigoja kitas įmones nenaudoti duomenų rinkinių ar lentelių, kurie skiriasi nuo 2 straipsnio a dalyje nurodytų duomenų rinkinių ar lentelių, arba nenukrypti nuo 2 straipsnio b dalyje minimų tyrimų rezultatų.

III SKYRIUS

TAM TIKRŲ RŪŠIŲ RIZIKOS BENDRAS DRAUDIMAS

5 straipsnis

Išimtis

Remiantis Sutarties 101 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma dviejų arba daugiau draudimo sektoriaus įmonių susitarimams dėl draudimo įmonių grupių arba draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių grupių steigimo ir veikimo, bendrai apdraudžiant tam tikros rūšies riziką bendro draudimo ar perdraudimo forma.

6 straipsnis

Išimties taikymas ir rinkos dalies ribos

1. Bendro draudimo ar bendro perdraudimo grupėms, sukurtoms tik tam, kad draustų nuo naujos rizikos, 5 straipsnyje numatyta išimtis galioja trejus metus nuo pirmojo grupės įsteigimo datos, nepriklausomai nuo grupės rinkos dalies.

2. Bendro draudimo ar bendro perdraudimo grupėms, nepatenkančioms į 1 dalies taikymo sritį, 5 straipsnyje numatyta išimtis taikoma tol, kol galioja šis reglamentas su sąlyga, kad bendra rinkos dalis, priklausanti dalyvaujančioms įmonėms, neviršija:

a)	bendro draudimo grupių atveju 20 % bet kurios atitinkamos rinkos dalies;

b)	bendro perdraudimo grupių atveju 25 % bet kurios atitinkamos rinkos dalies.

3. Apskaičiuojant dalyvaujančių įmonių rinkos dalį atitinkamoje rinkoje, atsižvelgiama į:

a)	konkrečioje grupėje dalyvaujančių įmonių rinkos dalį;

b)	dalyvaujančios įmonės rinkos dalį kitoje grupėje, veikiančioje toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kaip ir konkreti grupė, kuriai dalyvaujanti įmonė priklauso; ir

c)	toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kaip ir konkreti grupė, veikiančios dalyvaujančios įmonės, rinkos dalį už bet kurios grupės ribų.

4. Taikant 2 dalyje numatytas rinkos dalies ribas, laikomasi šių taisyklių:

a)	rinkos dalis skaičiuojama bendrųjų pajamų iš įmokų pagrindu; jeigu duomenų apie bendrąsias pajamas iš įmokų nėra, nustatant atitinkamos įmonės rinkos dalį galima remtis kita patikima rinkos informacija pagrįstais skaičiavimais, įskaitant suteiktą draudimo apsaugą ar apdraustos rizikos vertę;

b)	rinkos dalis apskaičiuojama remiantis praėjusių kalendorinių metų duomenimis.

5. Jei 2 dalies a punkte paminėta rinkos dalis iš pradžių neviršija 20 %, o vėliau padidėja, bet neviršija 25 %, 5 straipsnyje numatyta išimtis toliau taikoma dvejus kalendorinius metus iš eilės nuo tų metų, kai užimama rinkos dalis pirmą kartą viršijo 20 % ribą.

6. Jei 2 dalies a punkte paminėta rinkos dalis iš pradžių neviršija 20 %, o vėliau viršija 25 %, 5 straipsnyje numatyta išimtis toliau taikoma vienerius kalendorinius metus nuo tų metų, kai užimama rinkos dalis pirmą kartą viršijo 25 % ribą.

7. 5 ir 6 dalyse numatytos nuostatos negali būti taikomos kartu, kad nebūtų viršytas dvejų kalendorinių metų laikotarpis.

8. Jei 2 dalies b punkte paminėta rinkos dalis iš pradžių neviršija 25 %, o vėliau padidėja, bet neviršija 30 %, 5 straipsnyje numatyta išimtis toliau taikoma dvejus kalendorinius metus iš eilės nuo tų metų, kai užimama rinkos dalis pirmą kartą viršijo 25 % ribą.

9. Jei 2 dalies b punkte paminėta rinkos dalis iš pradžių neviršija 25 %, o vėliau viršija 30 %, 5 straipsnyje numatyta išimtis toliau taikoma vienerius kalendorinius metus nuo tų metų, kai užimama rinkos dalis pirmą kartą viršijo 30 % ribą.

10. 8 ir 9 dalyse numatytos nuostatos negali būti taikomos kartu, kad nebūtų viršytas dvejų kalendorinių metų laikotarpis.

7 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

5 straipsnyje numatyta išimtis taikoma su sąlyga, kad:

a)	kiekviena dalyvaujanti įmonė, per pagrįstą pranešimo laikotarpį pranešdama apie pasitraukimą, turi teisę pasitraukti iš grupės, nepatirdama jokių sankcijų;

grupės taisyklės nė vienos dalyvaujančios įmonės neįpareigoja visiškai ar iš dalies drausti ar perdrausti per grupę bet kokios rūšies riziką, kuriai grupė teikia draudimo apsaugą; taisyklės taip pat nė vienos dalyvaujančios įmonės įpareigoja, kad ši ne per grupę visiškai ar iš dalies nedraustų ar neperdraustų bet kokios rūšies rizikos, kuriai grupė teikia draudimo apsaugą;

c)	grupės taisyklės neapriboja grupės ar joje dalyvaujančių įmonių veiklos rizikos tam tikroje geografinėje Sąjungos dalyje draudimu ar perdraudimu;

d)	susitarimu neribojama gamybos ar pardavimo apimtis;

e)	susitarimu nepaskirstomos rinkos ar klientai; ir

f)	bendro perdraudimo grupės nariai nederina komercinių įmokų, taikomų tiesioginiam draudimui.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Sutarties 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. netaikomas 2010 m. kovo 31 d. jau galiojantiems susitarimams, kurie neatitinka šiame reglamente numatytų išimties suteikimo sąlygų, bet atitinka išimties suteikimo sąlygas, numatytas Reglamentu (EB) Nr. 358/2003.

9 straipsnis

Galiojimo laikotarpis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.

Jis galioja iki 2017 m. kovo 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 143, 1991 6 7, p. 1.

(2) Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 81 straipsnis tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsniu. Šie straipsniai yra iš esmės tapatūs. Prireikus šiame reglamente daromos nuorodos į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį turi būti suprantamos kaip nuorodos į EB sutarties 81 straipsnį.

(3) OL L 53, 2003 2 28, p. 8.

(4) COM(2009) 138.

(5) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

30.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/13

TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 16 d.

kuriuo Graikija įspėjama, kad imtųsi deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti

(2010/182/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 9 dalį kartu su 136 straipsniu,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta stiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekta užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(4)

2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) 3 straipsnio 4 dalį pateikė rekomendacijas ištaisyti perviršinį deficitą nė vėliau kaip iki 2010 m. Taryba taip pat nustatė 2009 m. spalio 27 d. terminą, iki kurio būtina imtis veiksmingų priemonių.

(5)

2009 m. spalio mėn. pranešimu Graikija smarkiai padidino faktinio ir numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos duomenis, pateiktus 2009 m. balandžio mėn. 2008 m. deficitas išaugo iki 7¾ % BVP (palyginti su 5 % BVP dydžiu, pateiktu 2009 m. balandžio mėn.), o skolos santykis 2008 m. pabaigoje pasiekė 99 % BVP (palyginti su 97,6 %, 2009 m. balandžio mėn. duomenimis). Remdamasi 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (2) 15 straipsnio 1 dalimi, Komisija (Eurostatas) pareiškė bendrą išlygą dėl Graikijos pateiktų faktinių duomenų kokybės turėdama „didelių abejonių“ dėl Graikijos praneštų duomenų. Komisijos (Eurostato) išlyga dėl Graikijos valdžios sektoriaus finansų statistikos dar neatšaukta, todėl Graikijos valdžios sektoriaus finansų statistika šiuo metu nėra patvirtinta ir bus patikslinta vėliau. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėmis ir 2010 m. sausio mėn. atnaujinta Graikijos stabilumo programa (toliau – 2010 m. sausio mėn. atnaujinimas), valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. pasiekė 12¾ % BVP, nors 2009 m. sausio mėn. atnaujinime buvo numatytas siektinas 3,7 % BVP deficitas. Remiantis 2010 m. oficialia – ¼ % realiojo BVP augimo projekcija, 2010 m. biudžeto tikslas sudaro 8,7 % BVP ir yra kur kas didesnis nei 3 % BVP pamatinė vertė.

(6)

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 8 dalimi 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba nusprendė, kad Graikija nesiėmė veiksmingų priemonių laikytis 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacijos pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį (toliau – 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacija).

(7)

2010 m. vasario 11 d. Europos Vadovų Taryba svarstė fiskalinę padėtį Graikijoje, parėmė Graikijos Vyriausybės pastabas ir įsipareigojimą imtis visų būtinų priemonių, įskaitant papildomų priemonių priėmimą, kad užtikrinti stabilumo programoje nustatytų ambicingų tikslų įvykdymą, taip pat paragino Graikiją visas priemones įgyvendinti greitai ir ryžtingai, kad 2010 m. fiskalinis deficitas realiai sumažėtų 4 procentiniais punktais BVP.

(8)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį, jei valstybė narė ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacijų, Taryba gali nuspręsti tą valstybę narę įspėti, kad ji per nurodytą laiką imtųsi priemonių deficitui sumažinti. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Taryba nusprendžia įspėti Graikiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį. 2005 m. vasario 17 d. Taryba nusprendė įspėti Graikiją pagal EB sutarties 104 straipsnio 9 dalį, kad ši imtųsi priemonių, laikytų būtinomis perviršiniam deficitui sumažinti.

(9)

Nustatant įspėjimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį turinį, reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius, įskaitant perviršinio deficito ištaisymo terminą. Pirma, numatytas 2009 m. deficitas buvo gerokai didesnis nei tikėtasi tada, kai buvo priimta 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacija, o nukrypimai nuo išlaidų ir pajamų tikslų visiškai atsveria 2009 m. įgyvendintų biudžeto konsolidavimo priemonių poveikį. Perviršiniam deficitui ištaisyti būtino koregavimo bendra vertė viršija 9¾ procentinio punkto BVP. Antra, 2010 m. sausio mėn. atnaujinime numatytas nominalusis biudžeto koregavimas sudaro 4 procentinius punktus BVP, iš kurių, Graikijos valdžios institucijų teigimu, du trečdalius sudaro ilgalaikių priemonių poveikis.

(10)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą perviršiniam deficitui Graikijoje ištaisyti vien dėl reikalingo konsolidavimo masto reikėtų pratęsti dvejiems metams iki 2012 m., vadovaujantis 2010 m. sausio mėn. atnaujinimu.

(11)	2010 m. vasario 16 d. Taryba priėmė Rekomendaciją Graikijai (3), kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui (toliau – 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacija).

(12)

Atsižvelgiant į Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatytą realiojo BVP augimo tempą, kuris 2010 m. ir 2011 m. atitinkamai sudarys – ¼ % ir ¾ %, ir į riziką biudžeto perspektyvoms, griežtai vykdyti 2010 m. biudžetą bus ypač svarbu siekiant užtikrinti valdžios sektoriaus sąskaitų raidą, kad būtų įmanoma perviršinį biudžetą ištaisyti iki 2012 m. Norint, kad valdžios sektoriaus deficitas 2011 m. neviršytų 5,6 %, o 2012 m. – 2,8 % BVP, 2011 m. ir 2012 m. reikės priimti konkrečias ilgalaikes priemones. Struktūrinis fiskalinių priemonių poveikis tokiam deficito sumažinimo planui įvykdyti turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3½ % BVP 2010 m. ir 2011 m. bei 2½ % BVP 2012 m.

(13)

Norint ištaisyti perviršinį deficitą, reikia sumažinti konkrečias valdžios sektoriaus išlaidas (visų pirma sumažinti darbo užmokesčio išlaidas, socialinius pervedimus ir darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje) ir padidinti pajamas (visų pirma įgyvendinti mokesčių reformą, padidinti akcizą ir nekilnojamojo turto mokesčius), taip pat visokeriopai gerinti Graikijos fiskalinę sistemą (pavyzdžiui, numatyti vidutinės trukmės biudžeto planavimą, priimti fiskalines taisykles ir įgyvendinti institucinius pokyčius). Pačios Graikijos valdžios institucijos daugumą šių priemonių įtraukė į 2010 m. sausio mėn. atnaujinimą. Reikėtų reikalauti visų būtinų priemonių visiško įgyvendinimo iki nustatytų terminų, nes to būtinai reikia siekiant patikimai ir tvariai atkurti Graikijos viešųjų finansų būklę. Atsižvelgiant į riziką, susijusią su planuojama fiskaline konsolidacija, Graikija, kaip pranešta stabilumo programoje, yra pasirengusi imtis papildomų priemonių ir jas įgyvendinti siekdama užtikrinti, kad koregavimas būtų vykdomas pagal planą.

(14)

Atsižvelgiant į rimtus ir pasikartojančius fiskalinės statistikos rengimo trūkumus Graikijoje ir siekiant deramai stebėti Graikijos viešųjų finansų būklę, reikia papildomų pastangų tam, kad būtų pagerintas pagal esamą teisinę sistemą reikalingų valdžios sektoriaus duomenų rinkimas ir tvarkymas, visų pirma sustiprinant mechanizmus, kuriais užtikrinamas greitas ir tikslus šių duomenų teikimas. Tai yra valdžios sektoriaus finansų statistikos ketvirtinis ir metinis rengimas pagal reglamentus (EB) Nr. 2223/96 (4), (EB) Nr. 264/2000 (5), (EB) Nr. 1221/2002 (6), (EB) Nr. 501/2004 (7), (EB) Nr. 1222/2004 (8), (EB) Nr. 1161/2005 (9) ir (EB) Nr. 479/2009, taip pat mėnesinis valstybės biudžeto vykdymo duomenų skelbimas ir greitas socialinės apsaugos, vietos valdžios ir nebiudžetinių fondų finansinių duomenų pateikimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad administraciniai pokyčiai, reikalingi patikimiems ir vertiems pasitikėjimo fiskalinės statistikos duomenims parengti, gali užtrukti, svarbu reguliariai stebėti valdžios sektoriaus skolos dydžio kitimą ir politikos tikslus nustatyti susiejant juos tiek su deficitu, tiek su skolos dydžio pokyčiu.

(15)

Pagal skaičiavimus 2009 m. pabaigoje bendroji valstybės skola viršijo 113 % BVP. Tai vienas didžiausių skolos ir BVP santykių Sąjungoje, gerokai viršijantis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Dėl pokyčių rinkoje ir numanomo rizikos perkainojimo ne tik pabrangs bet kokios papildomos emisijos finansavimas, bet ir išaugs dabartinės valstybės skolos refinansavimo kaina. Be to, skolos dydžio kitimui didelės įtakos turėjo kiti veiksniai nei grynasis skolinimasis. Graikijai būtina imtis papildomų priemonių, skirtų šiems veiksniams kontroliuoti, siekiant skolos santykį mažinti tinkamu tempu, atitinkančiu valdžios sektoriaus balanso ir nominaliojo BVP augimo projekcijas. Metiniai valdžios sektoriaus skolos nominaliojo dydžio pokyčiai 2010–2012 m. turėtų atitikti siektino deficito rodiklius bei bendrą metinį ¼ % BVP atsargų ir srautų koregavimą 2010, 2011 ir 2012 m.

(16)

Graikija iki 2010 m. kovo 16 d. turėtų pateikti ataskaitą, kurioje išdėstytų priemones ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų pasiekti 2010 m. biudžeto tikslai. Graikija taip pat turėtų reguliariai teikti ataskaitas Tarybai ir Komisijai, kuriose apibūdintų, kaip įgyvendinamos šiame sprendime nurodytos priemonės. Atsižvelgiant į Graikijos fiskalinės padėties rimtumą, šias ataskaitas reikėtų reguliariai teikti ir viešai skelbti nuo 2010 m. gegužės 15 d. Ataskaitose visų pirma reikėtų apibūdinti priemones, kurios įgyvendintos ir kurios bus įgyvendinamos 2010 m., siekiant konsoliduoti viešuosius finansus ir gerinti jų ilgalaikį tvarumą. Turint omenyje tiek fiskalinį konsolidavimą, tiek poreikį įgyvendinti struktūrines reformas bei gerinti konkurencingumą, Graikija į šias ataskaitas taip pat turėtų įtraukti priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją. Be to, ataskaitose taip pat reikėtų teikti informaciją apie mėnesinį valstybės biudžeto vykdymą, socialinės apsaugos ir vietos valdžios biudžeto vykdymą, Vyriausybės skolos vertybinių popierių emisijas, užimtumo viešajame sektoriuje raidą, vykdytinas išlaidas ir bent kartą per metus teikti informaciją apie valstybės įmonių finansinę padėtį. Turėdama omenyje tiek fiskalinį konsolidavimą, tiek poreikį įgyvendinti struktūrines reformas bei gerinti konkurencingumą, Taryba paragino Graikiją pranešti apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją, šiame sprendime numatytose ketvirtinėse ataskaitose. Komisija ir Taryba išnagrinės ataskaitas siekdamos įvertinti pažangą, padarytą taisant perviršinį deficitą.

(17)	2010 m. vasario 11 d. Europos Sąjungos valstybių ir Vyriausybių vadovų pareiškimu Komisija buvo pakviesta atidžiai stebėti šio sprendimo įgyvendinimą, palaikant ryšius su Europos Centriniu Banku, ir siūlyti reikiamas papildomas priemones.

(18)

Ištaisiusi perviršinį deficitą, Graikija turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas, kuris yra struktūrinis biudžeto balansas, būtų pasiektas kuo greičiau. Šiuo tikslu Graikijos valdžios institucijos turėtų ir toliau užtikrinti ilgalaikių priemonių, skirtų einamosioms pirminėms išlaidoms, visų pirma darbo užmokesčio išlaidoms, socialiniams pervedimams, subsidijoms ir kitiems pervedimams, kontroliuoti, įgyvendinimą. Be to, Graikija turėtų užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas taip pat būtų nukreiptas viešųjų finansų kokybei didinti ir prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo atkūrimo vykdant visapusišką reformų programą, nedelsiant įgyvendindama tolesnės mokesčių administravimo reformos politiką. Atsižvelgiant į augančią skolą ir numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, Graikijos valdžios institucijos turėtų ir toliau gerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Graikija kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2012 m. termino ištaiso esamą perviršinio deficito padėtį.

2. Koregavimo plane perviršiniam deficitui ištaisyti 2010 m. ir 2011 m. numatomas ne mažesnis kaip 3½ procentinio punkto BVP struktūrinis metinis koregavimas, o 2012 m. – ne mažesnis kaip 2½ procentinio punkto BVP.

3. Siekiant įgyvendinti 2 dalyje numatytą koregavimo planą, reikia, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 21 270 mln. EUR 2010 m., 14 170 mln. EUR 2011 m. ir 7 360 mln. EUR 2012 m.

4. Siekiant įgyvendinti 2 dalyje numatytą koregavimo planą, reikia, kad valdžios sektoriaus konsoliduotos bendrosios skolos metinis pokytis neviršytų 21 760 mln. EUR 2010 m., 14 680 mln. EUR 2011 m. ir 7 880 mln. EUR 2012 m.

5. Deficito mažinimas turėtų būti pagreitintas, jeigu paaiškėtų, kad ekonominės ar biudžetinės sąlygos yra palankesnės nei prognozuojamos šiuo metu.

2 straipsnis

Siekdama ištaisyti perviršinio deficito padėtį ir laikytis koregavimo plano, Graikija įgyvendina įvairias fiskalinio konsolidavimo priemones, įskaitant numatytąsias stabilumo programoje, visų pirma:

A. SKUBIOS FISKALINĖS PRIEMONĖS, KURIŲ REIKIA IMTIS IKI 2010 M. GEGUŽĖS 15 D.

Kaip nurodyta stabilumo programoje, ir įskaitant fiskalines priemones, apie kurias pranešta 2010 m. vasario 2 d., Graikija:

Išlaidos

10 % biudžeto asignavimų (išskyrus darbo užmokesčiui ir pensijoms), 2010 m. biudžete numatytų valdžios sektoriaus departamentams, perkelia į rezervą nenumatytiems atvejams, kol bus perskirstyti asignavimai departamentams ir nustatytos išlaidų programos, kurias būtina racionalizuoti, taip užtikrindama nemažą ilgalaikį išlaidų sumažinimą;

mažina darbo užmokesčio išlaidas, įskaitant nominaliojo darbo užmokesčio įšaldymą centrinės ir vietos valdžios organuose, valstybės įstaigose ir kitose viešojo sektoriaus institucijose, ir darbuotojų skaičiaus mažinimą; 2010 m. valdžios sektoriuje sustabdo naujų darbuotojų priėmimą ir panaikina laisvas vietas, įskaitant laikinąsias sutartis, visų pirma į nuolatinių pareigūnų, išeinančių į pensiją, vietą nepriimant naujų darbuotojų;

c)	valdžios sektoriuje sumažina specialiąsias priemokas valstybės tarnautojams (įskaitant iš nebiudžetinių sąskaitų), dėl ko sumažėja bendras atlyginimas už darbą, kaip pirmąjį žingsnį gerinant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą ir racionalizuojant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio dydžius;

d)	patvirtina nominalųjį socialinio draudimo pervedimų mažinimą, be kita ko, taikant išmokų bei teisių į išmokas indeksavimo ribojimo priemones;

Pajamos

e)	įgyvendina progresinių mokesčių sistemą visiems pajamų šaltiniams ir horizontaliai suvienodintą su darbo santykiais ir ilgalaikiu turtu susijusių pajamų apmokestinimą;

f)	panaikina visas mokesčių sistemos išimtis ir autonominio apmokestinimo nuostatas, įskaitant pajamas iš specialiųjų priemokų valstybės tarnautojams;

g)	įveda prezumpcinį apmokestinimą savarankiškai dirbantiems asmenims;

h)	įveda ilgalaikius mokesčius už pastatus ir padidina nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, palyginti su 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusiais tarifais;

i)	padidina tabako, alkoholio ir kuro akcizus, palyginti su 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusiais tarifais;

j)	išdėsto ir iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos įgyvendina šiuo metu planuojamas mokesčių sistemos reformas, galimą sistemos veiksmingumo padidėjimą panaudodama deficitui toliau mažinti.

B. PAGALBINĖS PRIEMONĖS UŽTIKRINTI, KAD 2010 M. BIUDŽETO TIKSLAI BŪTŲ PASIEKTI

tokia apimtimi, kokia pasitvirtina nuogąstavimai, susiję su deficito ir skolos viršutinėmis ribomis, numatytomis 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Graikija savo ataskaitoje, kurią turi pateikti iki 2010 m. kovo 16 d., praneša apie papildomas priemones greta tų, kurios numatytos 2 straipsnio A skirsnyje, kad užtikrinti 2010 m. biudžeto tikslo laikymąsi. Papildomos priemonės turėtų būti daugiausia susijusios su išlaidų mažinimu (pvz., toliau mažinti einamąsias ir kapitalines išlaidas, įskaitant biudžetinių asignavimų į atsargos rezervą nutraukimą), bet taip pat būtų ir pajamų didinimo priemonės (pvz., pajamų iš PVM didinimas, akcizų prabangos prekėms, įskaitant privačius automobilius, nustatymas ir tolesnis akcizų energijos produktams didinimas). Pirmasis įvertinimas šiuo atžvilgiu bus atliktas teikiant pirmąją ataskaitą 2010 m. kovo 16 d.

C. KITOS PRIEMONĖS, KURIAS REIKIA PRIIMTI IKI 2010 M. PABAIGOS

Išlaidos

priima reformas, būtinas siekiant gerokai sumažinti visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, reformuodama sveikatos priežiūros ir pensijų sistemas gavusi palankų Ekonominės politikos komiteto tarpusavio vertinimą, visų pirma reformuoja pensijų sistemos parametrus, kurie užtikrintų pensijų sistemos finansinį tvarumą nepaisant visuomenės senėjimo; tuo tikslu reformoje reikėtų numatyti pensijų maksimalių dydžių mažinimą, laipsnišką teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimą ir moterims, ir vyrams, taip pat pensijų skyrimo tvarkos pakeitimą siekiant geriau atspindėti per visą asmens profesinės veiklos laikotarpį sumokėtas įmokas ir pagerinti kartų lygybę bei racionalizuoti specialiųjų priemokų mažas pensijas gaunantiems asmenims sistemą;

b)	sumažina viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių valdžios sektoriuje, toliau mažindama laikinųjų sutarčių skaičių ir įgyvendindama 1 įdarbinto asmens vietoje 5 išėjusiųjų į pensiją taisyklę;

reformuoja tiesioginio viešojo administravimo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemą, numatydama suvienodintus darbo užmokesčio nustatymo ir planavimo principus bei racionalizuodama darbo užmokesčio dydžių sistemą, siekdama sumažinti darbo užmokesčio išlaidas; taip pat reikia mažinti darbo užmokesčio išlaidas vietos lygmeniu; reikia ne tik išplėsti, bet ir patobulinti naująją suvienodintų viešojo sektoriaus darbo užmokesčio dydžių sistemą, ją taikyti vietos valdžios organams ir įvairioms kitoms tarnyboms, taip pat užtikrinti geriausių darbuotojų išlaikymą viešajame sektoriuje;

Pajamos

ryžtingai sustiprina kovą su mokesčių vengimu ir sukčiavimu (visų pirma PVM, įmonių pelno mokesčio ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamų apmokestinimo sistemos atžvilgiu), taip pat stiprindama mokesčių mokėjimo reikalavimų vykdymo teisinį užtikrinimą, ir galimai susigrąžintas lėšas panaudoja, kad toliau mažintų deficitą;

siekia modernizuoti mokesčių administravimą, neskaitant kitų priemonių, įsteigdama visiškai atskaitingą mokesčių surinkimo departamentą, kuris turėtų nustatyti metinius tikslus ir veikti kaip mokesčių administravimo institucijų veiklos stebėsenos vertinimo sistemų dalis; paskirsto būtinus išteklius – aukšto rango darbuotojus, infrastruktūrą ir įrangą, valdymo organizavimo ir dalijimosi informacija sistemas, kurie turėtų turėti pakankamas apsaugos priemones nuo politinio kišimosi;

Fiskalinė sistema

f)	aiškiai išdėsto priemones, kurias reikia įgyvendinti 2011 ir 2012 m., siekiant laikytis 2010 m. sausio mėn. atnaujinime nustatytų tikslų;

g)	sustiprina Finansų ministerijos poziciją šakinių ministerijų atžvilgiu rengiant metinius biudžeto teisės aktus, taip pat sustiprina jos kontrolės mechanizmus vykdant biudžetą; taip pat užtikrina efektyvų programinio biudžeto sudarymo įgyvendinimą;

vykdo Vyriausiosios biudžeto kontrolės tarnybos reformą, neskaitant kitų priemonių, įsteigdama visiškai atskaitingą biudžeto departamentą, kuris turėtų nustatyti daugiamečius išlaidų tikslus ir veikti kaip veiklos stebėsenos vertinimo sistemų dalis; paskirsto būtinus išteklius – aukšto rango darbuotojus, infrastruktūrą ir įrangą, valdymo organizavimo ir dalijimosi informacija sistemas, kurie turėtų turėti pakankamas apsaugos priemones nuo politinio kišimosi;

i)	priima vidutinės trukmės biudžeto sistemą, įskaitant privalomas viršutines išlaidų ribas, nustatomas pagal daugiamečių išlaidų taisyklę, ir įsteigia nepriklausomą fiskalinės politikos tarnybą, kuri laiku viešai skelbtų, kaip visos valdžios sektoriaus biudžetinės įstaigos planuoja ir vykdo biudžetą;

j)	pagal i punkte minėtą vidutinės trukmės biudžeto sistemą nedelsiant paskelbia papildomas ilgalaikes išlaidų mažinimo priemones, kurios būtų įgyvendinamos vidutinės trukmės laikotarpiu;

k)	ryžtingai sustiprina kovą su korupcija viešojo administravimo srityje, visų pirma viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir priemokų, viešųjų pirkimų, mokesčių vertinimo ir surinkimo atžvilgiu;

l)	imasi būtinų veiksmų siekdama išvengti vidutinio valstybės skolos termino sutrumpėjimo;

m)	stengiasi kontroliuoti kitus veiksnius nei grynasis skolinimasis, prisidedančius prie skolos dydžio kitimo.

D. KITOS FISKALINĖS PRIEMONĖS, KURIAS REIKIA PRIIMTI IKI 2012 M.

Išlaidos

2011 ir 2012 m. įgyvendina ilgalaikes koregavimo priemones pagrindinį dėmesį skirdama einamosioms išlaidoms, visų pirma numato išlaidų mažinimą siekdama ilgalaikio valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų, įskaitant darbo užmokesčio išlaidas, ir socialinių pervedimų mažinimo, taip pat sumažina darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje;

Pajamos

b)	pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą toliau griežtai vykdo mokesčių administravimo reformą, galimas pajamas skirdama deficitui mažinti;

Fiskalinė sistema

stiprina institucinius patikimų ir tikėtinų oficialių biudžeto prognozių, kuriose atsižvelgiama į turimus naujausius biudžeto vykdymo duomenis ir tendencijas, rengimo mechanizmus; šiuo tikslu oficialias makroekonomines prognozes turėtų tikrinti išorės ekspertai; Komisijos tarnybų prognozė naudojama kaip išeities taškas;

d)	susilaiko nuo vienkartinių deficitą mažinančių priemonių įtraukimo į biudžeto tikslus;

e)	pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą priima papildomas ilgalaikes išlaidų mažinimo priemones, kuriomis siekiama vidutinės trukmės tikslo – artimo subalansuotam arba perteklinio biudžeto.

3 straipsnis

Siekdama sudaryti sąlygas laiku ir efektyviai vykdyti pajamų ir išlaidų kontrolę bei tinkamai stebėti fiskalinę padėtį, Graikija turėtų:

a)	iki 2010 m. gegužės 15 d. priimti teisės aktus, kuriais nustatoma prievolė kas mėnesį pateikti viešas biudžeto vykdymo ataskaitas ne mažiau kaip per 10 dienų nuo mėnesio pabaigos;

b)	priversti vykdyti galiojančiuose teisės aktuose numatytą socialinės apsaugos fondų ir ligoninių prievolę skelbti metines oficialias finansines ataskaitas ir balanso ataskaitas;

toliau stengtis gerinti valdžios sektoriaus duomenų rinkimą ir tvarkymą, visų pirma sustiprinant statistikos tarnybų ir Vyriausiosios biudžeto kontrolės tarnybos kontrolės mechanizmus ir užtikrinant realią asmeninę atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą siekiant užtikrinti, kad būtų neatidėliojant pateikiami kokybiški valdžios sektoriaus duomenys, reikalingi pagal reglamentus (EB) Nr. 2223/96, (EB) Nr. 264/2000, (EB) Nr. 1221/2002, (EB) Nr. 501/2004, (EB) Nr. 1222/2004, (EB) Nr. 1161/2005, (EB) Nr. 223/2009 (10) ir (EB) Nr. 479/2009;

d)	bendradarbiauti su Komisija (Eurostatu) siekiant greitai suderinti statistinių, institucinių ir valdymo trūkumų šalinimo veiksmų planą;

e)	bendradarbiauti su Komisija (Eurostatu) ir gauti tinkamą turimą techninę pagalbą dėl fiskalinės ir kitokios makroekonominės statistikos rengimo.

4 straipsnis

1. Graikija ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 16 d. pateikia Tarybai ir Komisijai bei viešai paskelbia ataskaitą, kurioje išdėsto pagal šio sprendimo 2 straipsnį nustatytų priemonių, skirtų 2010 m. biudžeto tikslams pasiekti, įskaitant, jei reikia, 2 straipsnio B skirsnyje numatytas priemones, įgyvendinimo tvarkaraštį.

2. Graikija ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 15 d. Tarybai ir Komisijai pateikia ir viešai paskelbia ataskaitą, kurioje išdėsto politikos priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo. Graikija tokias ataskaitas vėliau teikia ir skelbia kiekvieną ketvirtį.

3. 2 dalyje minėtose ataskaitose turėtų būti pateikta išsami informacija apie:

a)	iki ataskaitos dienos įgyvendintas konkrečias priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo, įskaitant jų kiekybinį poveikį biudžetui;

b)	po ataskaitos dienos numatomas įgyvendinti konkrečias priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo, jų įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą jų poveikį biudžetui;

c)	mėnesinį valstybės biudžeto vykdymą;

d)	tų pačių metų socialinės apsaugos, vietos valdžios ir nebiudžetinių fondų biudžetų vykdymą;

e)	Vyriausybės skolos vertybinių popierių išleidimą ir apmokėjimą;

f)	nuolatinius ir laikinus užimtumo viešajame sektoriuje pokyčius;

g)	mokėtinas valdžios sektoriaus išlaidas (sukauptas nepriemokas);

h)	valstybės įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų finansinę padėtį (tokia informacija turėtų būti teikiama kasmet).

4. Komisija ir Taryba išanalizuoja ataskaitas siekdamos įvertinti, kaip Graikija vykdo šį sprendimą.

Atliekant šiuos vertinimus Komisija gali nurodyti priemones, kurių reikia siekiant laikytis šiuo sprendimu nustatyto koregavimo plano dėl perviršinio deficito ištaisymo.

5 straipsnis

Graikija iki 2010 m. gegužės 15 d. imasi veiksmingų priemonių, reikalingų siekiant laikytis šio sprendimo.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. SALGADO

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 65.

(4) 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų Bendrijoje sistemos (OL L 310, 1996 11 30, p. 1).

(5) 2000 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 264/2000 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 nuostatų, susijusių su trumpalaike viešųjų finansų statistika, įgyvendinimo (OL L 29, 2000 2 4, p. 4).

(6) 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2002 dėl ketvirtinių bendrojo valdžios sektoriaus nefinansinių sąskaitų (OL L 179, 2002 7 9, p. 1).

(7) 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 501/2004 dėl ketvirtinių bendrojo valdžios sektoriaus finansinių sąskaitų (OL L 81, 2004 3 19, p. 1).

(8) 2004 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2004 dėl duomenų apie valdžios sektoriaus skolos pagal ketvirčius rinkimo ir perdavimo (OL L 233, 2004 7 2, p. 1).

(9) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius (OL L 191, 2005 7 22, p. 22).

(10) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

30.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/24

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 25 d.

leisti valstybėms narėms priimti tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1610)

(2010/187/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (1), ir ypač į jos 6 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.3 skirsnyje, II priedo II.3 skirsnyje ir III priedo III.3 skirsnyje pateikti nacionalinių leidžiančių nukrypti nuostatų, pagal kurias numatoma galimybė atsižvelgti į konkrečias nacionalines aplinkybes, sąrašai. Šie sąrašai turėtų būti atnaujinami, į juos įtraukiant naujas nacionalines leidžiančias nukrypti nuostatas.

(2)	Siekiant aiškumo, visus tuos skirsnius tikslinga pakeisti.

(3)	Todėl Direktyvą 2008/68/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyva 2008/68/EB įkurto Pavojingų krovinių vežimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede išvardytoms valstybėms narėms leidžiama įgyvendinti jame nustatytas leidžiančias nukrypti nuostatas vežant pavojingus krovinius jų teritorijoje.

Šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos nediskriminuojant.

2 straipsnis

Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.3 skirsnis, II priedo II.3 skirsnis ir III priedo III.3 skirsnis iš dalies keičiami pagal šio sprendimo priedą.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 25 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

PRIEDAS

Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.3 skirsnis, II priedo II.3 skirsnis ir III priedo III.3 skirsnis iš dalies keičiami taip:

I priedo I.3 skirsnis pakeičiamas taip:

„I.3. Nacionalinės leidžiančios nukrypti nuostatos

Leidžiančios nukrypti nuostatos remiantis Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalimi, skirtos valstybėms narėms taikyti vežant pavojingus krovinius jų teritorijoje.

Leidžiančių nukrypti nuostatų numeravimas – RO-a/bi/bii-MS-nn

RO = keliai

a/bi/bii = 6 straipsnio 2 dalies a punktas, b punkto i, ii papunkčiai

MS = valstybės narės pavadinimo santrumpa

nn = eilės numeris

Pagrįsta Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalies a punktu

BE Belgija

RO–a–BE–1

Objektas – 1 klasė. Maži kiekiai.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.1.3.6.

Direktyvos priedo turinys. Pagal 1.1.3.6 punktą įprasta transporto priemone leidžiama vežti ne daugiau kaip 20 kg kasybos sprogmenų.

Nacionalinės teisės akto turinys. Toliau nuo tiekimo punktų esančių sandėlių naudotojams gali būti leista sprogdinimo tarnybos nustatytomis sąlygomis įprastomis motorinėmis transporto priemonėmis vežti daugiausia 25 kg dinamito ar galingų sprogmenų ir 300 detonatorių.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Article 111 de l’arrêté royal 23 septembre 1958 sur les produits explosifs.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–BE–2

Objektas – neišvalytų tuščių talpyklų, kuriose buvo laikomi įvairių klasių produktai, vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.1.6.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nuoroda vežimo dokumente „neišvalyta tuščia tara, kurioje buvo laikomi įvairių klasių produktai“.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Dérogation 6–97.

Pastabos. Europos Komisijos užregistruota kaip leidžianti nukrypti nuostata Nr. 21 (pagal Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalį).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–BE–3

Objektas – RO–a–UK–4 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą –

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–BE–4

Objektas – leidimas netaikyti visų ADR reikalavimų, kai valstybės viduje naudojantis surinkimo punktais, numatytais pagal atrankiojo dūmų detektorių surinkimo tvarką, į perdirbimo įmonę Belgijoje vežama ne daugiau kaip 1 000 panaudotų joninių dūmų detektorių, surinktų iš privačių namų ūkių.

Nuoroda į ADR – visi reikalavimai.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį –

Nacionalinės teisės akto turinys. Teisės aktais nustatyta radiologinė kontrolė netaikoma namų ūkiuose naudojamiems patvirtinto tipo joniniams dūmų detektoriams. Šiuos dūmų detektorius vežant galutiniam vartotojui ADR reikalavimų taip pat leidžiama netaikyti (žr. 2.2.7.1.2.d papunktį).

Direktyvoje 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nustatytas reikalavimas atrankiuoju būdu rinkti panaudotus dūmų detektorius, kad būtų apdorojamos jų spausdintinės plokštės ir iš joninių dūmų detektorių pašalinamos radioaktyviosios medžiagos. Siekiant užtikrinti tokį atrankųjį rinkimą, parengta tvarka, kuria skatinama iš privačių namų ūkių panaudotus dūmų detektorius atnešti į surinkimo punktus, iš kurių tuos detektorius būtų galima vežti į perdirbimo įmonę, kartais užsukant į dar vieną surinkimo punktą arba į tarpinį saugojimo punktą.

Surinkimo punktuose bus pateikta metalinė tara, į kurią bus galima sudėti ne daugiau kaip 1 000 dūmų detektorių. Iš šių punktų vienas tokios taros, į kurią sukrauti dūmų detektoriai, vienetas gali būti vežamas kartu su kitomis atliekomis į tarpinį saugojimo punktą arba į perdirbimo įmonę. Tara bus pažymėta užrašu „Dūmų detektoriai“.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą. Atrankiojo dūmų detektorių surinkimo tvarka įtraukta į patvirtintų prietaisų, nurodytų 2001 m. liepos 20 d. karališkojo įsako dėl radiacinės saugos bendrosios tvarkos 3.1.d.2 straipsnyje, šalinimo sąlygas.

Pastabos. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos reikia tam, kad būtų įmanoma užtikrinti atrankųjį panaudotų joninių dūmų detektorių surinkimą.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

DE Vokietija

RO–a–DE–1

Objektas – 1.4G klasės automobilių dalių mišrusis pakavimas ir krovimas kartu su tam tikrais pavojingais kroviniais (n4).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 4.1.10 ir 7.5.2.1.

Direktyvos priedo turinys – mišriojo pakavimo ir krovimo nuostatos.

Nacionalinės teisės akto turinys. UN 0431 ir UN 0503 gaminiai gali būti kraunami kartu su tam tikru kiekiu tam tikrų pavojingų krovinių (su automobilių gamyba susijusių produktų), išvardytų išimtyje. Turi būti neviršyta 1 000 vertė (palyginama su 1.1.3.6.4).

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 28.

Pastabos. Išimties reikia tam, kad būtų galima greitai pristatyti su sauga susijusias automobilių dalis atsižvelgiant į vietos paklausą. Kadangi gaminiai labai įvairūs, vietos automobilių dirbtuvėse šiuos gaminius sandėliuoti neįprasta.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–DE–2

Objektas – leidimas netaikyti reikalavimo vežant tam tikrą 1.1.3.6 punkte nustatytą pavojingų krovinių kiekį turėti vežimo dokumentą ir vežėjo deklaraciją (n1).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.1.1 ir 5.4.1.1.6.

Direktyvos priedo turinys – vežimo dokumento turinys.

Nacionalinės teisės akto turinys. Taikoma visoms klasėms, išskyrus 7 – vežimo dokumentas nebūtinas, jei vežamų krovinių kiekis neviršija 1.1.3.6 punkte nurodyto kiekio.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 18.

Pastabos. Laikoma, kad pakuočių ženkluose ir etiketėse pateikiamos informacijos pakanka, kad krovinį būtų galima vežti šalies teritorijoje, kadangi platinant vietoje vežimo dokumentas ne visada reikalingas.

Europos Komisijos užregistruota kaip leidžianti nukrypti nuostata Nr. 22 (pagal Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalį).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–DE–3

Objektas – matavimo etalonų ir kuro siurblių (tuščių ir neišvalytų) vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – nuostatos pagal UN numerius 1202, 1203 ir 1223.

Direktyvos priedo turinys – pakavimas, žymėjimas, dokumentai, vežimo ir tvarkymo instrukcijos, instrukcijos transporto priemonių ekipažams.

Nacionalinės teisės akto turinys. Taikytinos taisyklės ir papildomos nuostatos dėl leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo; iki 1 000 l – prilyginama tuščiai neišvalytai tarai; daugiau kaip 1 000 l – laikomasi tam tikrų talpykloms taikomų taisyklių; tik tuščios neišvalytos taros vežimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 24.

Pastabos. Sąrašas Nr. 7, 38, 38a.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–DE–5

Objektas – bendro pakavimo leidimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 4.1.10.4 MP2.

Direktyvos priedo turinys – bendro pakavimo draudimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. 1.4S, 2, 3 ir 6.1 klasės; leidimas bendrai pakuoti 1.4S klasės gaminius (mažo kalibro ginklų šaudmenis), aerozolius (2 klasė), taip pat 3 ir 6.1 klasių (išvardyti UN numeriai) valymo ir apdorojimo medžiagas į rinkinius, skirtus parduoti bendroje II grupės pakuotėje mažais kiekiais.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 21.

Pastabos. Sąrašas Nr. 30*, 30a, 30b, 30c, 30d, 30e, 30f, 30g.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

DK Danija

RO–a–DK–1

Objektas – iš namų ūkių ir tam tikrų įmonių surinktų pakuočių ar gaminių, kuriuose yra pavojingų produktų atliekų arba likučių, vežimas keliais šalinti.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 2, 3, 4.1, 5.2, 5.4 ir 8.2 dalys.

Direktyvos priedo turinys – klasifikavimo principai, specialios nuostatos, pakavimo nuostatos, žymėjimo ir ženklinimo nuostatos, vežimo dokumentas ir mokymas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Iš namų ūkių ar tam tikrų įmonių surinktas vidines pakuotes arba gaminius, kuriuose yra pavojingų produktų atliekų arba likučių, galima pakuoti kartu į išorines pakuotes. Medžiagos kiekis kiekvienoje vidinėje ir (arba) išorinėje pakuotėje neturi viršyti nustatytų masės arba tūrio apribojimų. Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo klasifikavimo, pakavimo, žymėjimo ir ženklinimo, dokumentacijos ir mokymo nuostatų.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bekendtgørelse nr. 437 af 6. juni 2005 om vejtransport af farligt gods, § 4 stk. 3.

Pastabos. Neįmanoma tiksliai suklasifikuoti iš namų ūkių ir tam tikrų įmonių surenkamų šalinti skirtų pavojingų produktų atliekų arba likučių ir jiems taikyti visų ADR nuostatų. Atliekos paprastai yra pakuotėse, kurios buvo parduotos mažmeninėje prekyboje.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–DK–2

Objektas – pakuočių su sprogstamosiomis medžiagomis ir pakuočių su detonatoriais vežimas keliais ta pačia transporto priemone.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 7.5.2.2.

Direktyvos priedo turinys – mišriojo pakavimo nuostatos.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant pavojingus krovinius keliais būtina laikytis ADR taisyklių.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bekendtgørelse nr. 729 of 15. august 2001 om vejtransport of farligt gods § 4, stk. l.

Pastabos. Praktiniais sumetimais turi būti leidžiama sprogstamąsias medžiagas kartu su detonatoriais krauti į tą pačią transporto priemonę, kai tokie kroviniai vežami iš jų laikymo vietos į darbo vietą ir atgal.

Kai Danijos teisės aktai dėl pavojingų krovinių vežimo bus iš dalies pakeisti, Danijos valdžios institucijos tokius krovinius leis vežti toliau nurodytomis sąlygomis:

1)	Vežama ne daugiau kaip 25 kg D grupės sprogstamųjų medžiagų.

2)	Vežama ne daugiau kaip 200 vienetų B grupės detonatorių.

3)	Detonatoriai ir sprogstamosios medžiagos turi būti pakuojami atskirai JT reikalavimus atitinkančioje pakuotėje, laikantis Direktyvoje 2000/61/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/55/EB, nustatytų taisyklių.

4)	Atstumas tarp detonatorių ir sprogstamųjų medžiagų pakuočių turi būti bent 1 metras. Šis atstumas turi būti išlaikomas net staigiai stabdant. Sprogstamųjų medžiagų ir detonatorių pakuotės turi būti sukrautos taip, kad būtų galima jas greitai iškrauti iš transporto priemonės.

5)	Turi būti laikomasi visų kitų pavojingų krovinių vežimo keliais taisyklių.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

FI Suomija

RO–a–FI–1

Objektas – tam tikro pavojingų krovinių kiekio vežimas autobusais ir nedidelio kiekio sveikatos apsaugai ir moksliniams tyrimams skirtų mažo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 4.1, 5.4.

Direktyvos priedo turinys – pakavimo nuostatos, dokumentacija.

Nacionalinės teisės akto turinys. Pavojingus krovinius, kurių kiekis neviršija 1.1.3.6 punkte nustatytos ribos, o grynoji masė ne didesnė kaip 200 kg, vežti autobusais leidžiama be vežimo dokumento ir netaikant visų pakavimo reikalavimų. Vežant ne daugiau kaip 50 kg sveikatos apsaugai ir moksliniams tyrimams skirtų mažo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų, transporto priemonės nereikia pažymėti ir įrengti pagal ADR reikalavimus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Liikenne- ja viestintäministeriön asetus vaarallisten aineiden kuljetuksesta tiellä (277/2002; 313/2003; 312/2005).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–FI–2

Objektas – tuščių talpyklų aprašymas vežimo dokumente.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.1.6.

Direktyvos priedo turinys – specialios nuostatos dėl tuščių neišvalytų pakuočių, transporto priemonių, konteinerių, talpyklų, transporto priemonių-baterijų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK).

Nacionalinės teisės akto turinys. Jei tai tuščios neišvalytos autocisternos, kuriose buvo vežamos dvi ar daugiau medžiagų, kurių UN numeriai yra 1202, 1203 ir 1223, aprašą vežimo dokumente galima užbaigti žodžiais „Paskutinis krovinys“ ir nurodyti žemiausią pliūpsnio temperatūrą turinčio produkto pavadinimą; „Tuščia autocisterna, 3, paskutinis krovinys – UN 1203 automobilinis benzinas, II“.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Liikenne- ja viestintäministeriön asetus vaarallisten aineiden kuljetuksesta tiellä (277/2002; 313/2003).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–FI–3

Objektas – transporto vieneto, kuriuo vežami sprogmenys, ženklinimas ir žymėjimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.3.2.1.1.

Direktyvos priedo turinys – bendrosios nuostatos dėl ženklinimo oranžinės spalvos plokštele.

Nacionalinės teisės akto turinys. Transporto vienetai, kuriais į karjerus ir darbo aikšteles vežamas (paprastai furgonuose) nedidelis sprogmenų kiekis (ne daugiau kaip 1 000 kg (grynosios masės)), iš priekio ir galo gali būti paženklinti ženklais pagal modelį Nr. 1.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Liikenne- ja viestintäministeriön asetus vaarallisten aineiden kuljetuksesta tiellä (277/2002; 313/2003).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

FR Prancūzija

RO–a–FR–2

Objektas – ne didesnės kaip 15 kg masės priežiūros veiklos atliekų, kurios kelia infekcijų pavojų ir kurioms priskiriamas numeris UN 3291, vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidimas netaikyti ADR reikalavimų vežant ne didesnės kaip 15 kg masės priežiūros veiklos atliekas, kurios kelia infekcijų pavojų ir kurioms priskiriamas numeris UN 3291.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 1er juin 2001 relatif au transport des marchandises dangereuses par route - Article 12.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–FR–5

Objektas – pavojingų krovinių vežimas viešojo keleivinio transporto priemonėmis (18).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.3.1.

Direktyvos priedo turinys – keleivių ir pavojingų krovinių vežimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Ne 7 klasės pavojingų krovinių, kuriuos leidžiama vežti viešojo transporto priemonėse kaip rankinį bagažą, vežimas – taikomos tik 4.1, 5.2 ir 3.4 dalyse nustatytos siuntinių pakavimo, žymėjimo ir ženklinimo nuostatos.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 29 mai 2009 relatif au transport des marchandises dangereuses par voies terrestres, annexe I paragraphe 3.1.

Pastabos. Rankiniame bagaže leidžiama turėti tik asmeninio ar asmeninio profesinio vartojimo pavojingus produktus. Kvėpavimo sutrikimų turintiems asmenims leidžiama vežti nešiojamąsias dujų talpyklas su vienai kelionei būtinu kiekiu.

Galioja iki 2016 m. vasario 29 d.

RO–a–FR–6

Objektas – nedidelio pavojingų krovinių kiekio vežimas savo nuožiūra (18).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.

Direktyvos priedo turinys – įpareigojimas turėti vežimo dokumentą.

Nacionalinės teisės akto turinys. Savo nuožiūra vežant 1.1.3.6 punkte nustatytų ribų neviršijantį nedidelį ne 7 klasės pavojingų krovinių kiekį netaikomas įpareigojimas turėti 5.4.1 dalyje nurodytą vežimo dokumentą.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 29 mai 2009 relatif au transport des marchandises dangereuses par voies terrestres annexe I, paragraphe 3.2.1.

Galioja iki 2016 m. vasario 29 d.

IE Airija

RO–a–IE–1

Objektas – leidimas netaikyti ADR 5.4.0 dalyje nustatyto reikalavimo turėti vežimo dokumentą vežant ADR 3 klasės pesticidus, išvardytus 2.2.3.3 punkte pateiktame FT2 pesticidų (pliūpsnio temperatūra < 23 °C) sąraše, ir ADR 6.1 klasės pesticidus, išvardytus 2.2.61.3 punkte pateiktame T6 skystųjų pesticidų (pliūpsnio temperatūra ne žemesnė kaip 23 °C) sąraše, kai vežamų pavojingų krovinių kiekis neviršija ADR 1.1.3.6 punkte nustatyto kiekio.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.

Direktyvos priedo turinys – reikalavimas turėti vežimo dokumentą.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežimo dokumentas nebūtinas vežant ADR 3 ir 6.1 klasių pesticidus, kai vežamų pavojingų krovinių kiekis neviršija ADR 1.1.3.6 punkte nustatyto kiekio.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(9) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations 2004“.

Pastabos. Tai nebūtinas, apsunkinantis reikalavimas vietoje vežant ir pristatant tokius pesticidus.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–IE–2

Objektas – leidimas netaikyti kai kurių ADR nuostatų dėl pasibaigusio galiojimo pirotechnikos gaminių, kurių klasifikacijos kodai yra ADR 1 klasės 1.3G, 1.4G bei 1.4S ir kurių sudėtyje yra medžiagų, kurių atitinkami atpažinties numeriai yra UN 0092, UN 0093, UN 0191, UN 0195, UN 0197, UN 0240, UN 0312, UN 0403, UN 0404 arba UN 0453, nedidelių kiekių (neviršijančių 1.1.3.6 punkte nustatytų ribų) pakavimo, žymėjimo ir ženklinimo, vežant šiuos gaminius į artimiausias kareivines sunaikinti.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.1.3.6, 4.1, 5.2 ir 6.1.

Direktyvos priedo turinys – pasibaigusio galiojimo pirotechnikos gaminių šalinimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. ADR nuostatos dėl pasibaigusio galiojimo pirotechnikos gaminių, kurių atitinkami UN numeriai yra UN 0092, UN 0093, UN 0191, UN 0195, UN 0197, UN 0240, UN 0312, UN 0403, UN 0404 arba UN 0453, pakavimo, žymėjimo ir ženklinimo vežant į artimiausias kareivines šalinti netaikomos, jei laikomasi bendrųjų ADR pakavimo nuostatų ir vežimo dokumente pateikiama papildomos informacijos. Tai taikoma tik vietoje vežant nedidelį tokių pasibaigusio galiojimo pirotechnikos gaminių kiekį į artimiausias kareivines saugiai sunaikinti.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(10) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations 2004“.

Pastabos. Vežant nedidelį kiekį pasibaigusio galiojimo jūrinių signalinių raketų, ypač surinktų iš jachtų savininkų ir laivų tiekėjų, į kareivines saugiai pašalinti, kilo sunkumų, ypač dėl pakavimo reikalavimų. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma vietoje vežant nedidelį kiekį (neviršijantį 1.1.3.6 punkte nustatytų ribų).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–IE–3

Objektas – leidimas netaikyti 6.7 ir 6.8 dalyse nustatytų reikalavimų dėl formaliai tuščių neišvalytų laikymo talpyklų (skirtų laikyti stacionarioje vietoje) vežimo keliais valyti, remontuoti, bandyti ar atiduoti į laužą.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 6.7 ir 6.8.

Direktyvos priedo turinys – talpyklų projektavimo, konstrukcijos, kontrolės ir bandymo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant formaliai tuščias neišvalytas laikymo talpyklas (skirtas laikyti stacionarioje vietoje) keliais valyti, remontuoti, bandyti ar atiduoti į laužą, leidžiama netaikyti ADR 6.7 ir 6.8 dalyse nustatytų reikalavimų, jeigu: a) nuo talpyklos atjungti visi prie jos buvę prijungti vamzdžiai, kuriuos buvo pagrįstai įmanoma atjungti; b) prie talpyklos prijungtas tinkamas apsauginis vožtuvas, kuris veikia ir vežant krovinį; c) laikantis b punkto reikalavimų visos talpyklos angos ir visi prie jos prijungti vamzdžiai yra užsandarinti, kiek pagrįstai įmanoma, kad pro juos nenutekėtų jokių pavojingų medžiagų.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Proposed amendment to „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Šios talpyklos naudojamos medžiagoms laikyti stacionariose patalpose, o ne kroviniams vežti. Kai jos (talpyklos) vežamos į kitas patalpas valyti, remontuoti ir pan., jose būna labai mažas pavojingų medžiagų kiekis.

Anksčiau reglamentuota pagal Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalį.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–IE–4

Objektas – leidimas netaikyti ADR 5.3, 5.4, 7 dalyse ir B priede nustatytų reikalavimų dėl dozavimo medžiagų (gėrimams) dujų balionų vežimo, kai jie vežami ta pačia transporto priemone kaip ir gėrimai (kuriems jie skirti naudoti).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.3, 5.4, 7 ir B priedas.

Direktyvos priedo turinys – transporto priemonių žymėjimas, būtini turėti dokumentai ir nuostatos dėl vežimo įrangos ir vežimo operacijų.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidimas netaikyti ADR 5.3, 5.4, 7 dalyse ir B priede nustatytų reikalavimų dėl dujų, naudojamų kaip dozavimo medžiaga gėrimams, balionų vežimo, kai balionai vežami ta pačia transporto priemone kaip ir gėrimai (kuriems jie skirti naudoti).

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Proposed amendment to „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Pagrindinė veikla – gėrimų, kurie nėra ADR medžiagos, talpyklų platinimas kartu su mažais atitinkamų dozavimo dujų balionais.

Anksčiau reglamentuota pagal Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalį.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–IE–5

Objektas – leidimas Airijos teritorijoje vežant krovinius netaikyti ADR 6.2 ir 4.1 dalyse nustatytų talpyklų konstrukcijos ir bandymo reikalavimų ir jų naudojimo nuostatų 2 klasės dujų balionams ir slėginėms statinėms, kurie buvo vežami daugiarūšiu transportu, įskaitant vežimą jūra, jei i) šie balionai ir slėginės statinės yra sukonstruoti, išbandyti ir naudojami pagal Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą; ii) šie balionai ir slėginės statinės nėra pakartotinai užpildomi Airijoje, bet grąžinami formaliai tušti į kilmės šalį, iš kurios buvo atvežti daugiarūšiu transportu; iii) šie balionai ir slėginės statinės vietoje paskirstomi mažais kiekiais.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.1.4.2, 4.1 ir 6.2.

Direktyvos priedo turinys – nuostatos, susijusios su daugiarūšiu transportu, įskaitant vežimą jūra, ADR 2 klasės dujų balionų ir slėginių statinių naudojimu ir šių ADR 2 klasės dujų balionų ir slėginių statinių konstrukcija ir bandymu.

Nacionalinės teisės akto turinys. 4.1 ir 6.2 dalyse nurodytos nuostatos netaikomos 2 klasės dujų balionams ir slėginėms statinėms, jeigu i) šie balionai ir slėginės statinės sukonstruoti ir išbandyti pagal Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą; ii) šie balionai ir slėginės statinės naudojami pagal Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą; iii) šie balionai ir slėginės statinės siuntėjui buvo vežami daugiarūšio transporto priemonėmis, įskaitant vežimą jūra; iv) šiuos balionus ir slėgines statines daugiarūšio transporto (nurodyto iii punkte) priemonėmis atvežto krovinio gavėjas galutiniam vartotojui pristato per tą pačią dieną atliktą vieną vežimo operaciją; v) šie balionai ir slėginės statinės nėra pakartotinai užpildomi valstybėje, bet formaliai tušti grąžinami į kilmės šalį, iš kurios buvo atvežti daugiarūšiu transportu (nurodytu iii punkte); vi) valstybėje šie balionai ir slėginės statinės vietoje paskirstomi mažais kiekiais.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Proposed amendment to „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Šiuose balionuose ir slėginėse statinėse esančių dujų specifikacijos atitinka galutinių vartotojų reikalavimus, todėl šias dujas reikia importuoti iš teritorijos, esančios už ADR zonos ribų. Panaudotus šiuos formaliai tuščius balionus ir slėgines statines reikalaujama grąžinti į kilmės šalį pakartotinai užpildyti konkrečiai nustatytomis dujomis – šie balionai ir slėginės statinės nėra skirti pakartotinai užpildyti Airijos arba bet kurioje kitoje ADR zonos teritorijoje. Nors šie balionai ir slėginės statinės neatitinka ADR reikalavimų, jie atitinka Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą ir yra pagal jį pripažinti. Daugiarūšio transporto operacija, kuri pradedama už ADR zonos ribų, turi baigtis importuotojo patalpose, iš kurių šiuos balionus ir slėgines statines ketinama mažais kiekiais paskirstyti vietoje Airijos galutiniams vartotojams. Šiam vežimui Airijos teritorijoje būtų taikoma iš dalies pakeista Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 9 dalis.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

LT Lietuva

RO–a–LT–1

Objektas – RO–a–UK–6 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

UK Jungtinė Karalystė

RO–a–UK–1

Objektas – tam tikrų mažo aktyvumo radioaktyviųjų gaminių, pavyzdžiui, sieninių ir rankinių laikrodžių, dūmų detektorių, kompasų ciferblatų, vežimas (E1).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – dauguma ADR reikalavimų.

Direktyvos priedo turinys – 7 klasės medžiagų vežimo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidžiama visiškai netaikyti nacionalinės teisės aktų nuostatų, kai vežami tam tikri komercinės paskirties produktai, kuriuose yra nedidelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis (nešiojamieji šviesos įtaisai; vienoje autotransporto ar geležinkelių transporto priemonėje vežami ne daugiau kaip 500 buityje skirtų naudoti dūmų detektorių, kurių kiekvieno aktyvumas ne didesnis kaip 40 kBq; arba vienoje autotransporto ar geležinkelių transporto priemonėje vežami ne daugiau kaip penki dujinio tričio šviesos įtaisai, kurių kiekvieno aktyvumas ne didesnis kaip 10 GBq).

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Radioactive Material (Road Transport) Regulations 2002: Regulation 5(4)(d). The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2004: Regulation 3(10).

Pastabos. Ši leidžianti nukrypti nuostata yra trumpalaikė priemonė; jos nebereikės, kai į ADR bus įtraukti panašūs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) taisyklių pakeitimai.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–2

Objektas – leidimas netaikyti reikalavimo turėti vežimo dokumentą, kai vežamas 1.1.3.6 punkte nustatytas tam tikras pavojingų medžiagų (ne 7 klasės) kiekis (E2).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.1.3.6.2 ir 1.1.3.6.3.

Direktyvos priedo turinys – leidimas netaikyti tam tikrų reikalavimų transporto vienete vežant tam tikrą kiekį.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežimo dokumentas nebūtinas vežant ribotą kiekį, nebent tas kiekis yra didesnio krovinio dalis.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2004: Regulation 3(7)(a).

Pastabos. Ši išimtis taikoma nacionaliniam vežimui, kurį vykdant vežimo dokumentas ne visada reikalingas, kai krovinys paskirstomas vietoje.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–3

Objektas – leidimas netaikyti reikalavimo transporto priemonėse, kuriomis vežamos mažo aktyvumo radioaktyviosios medžiagos, turėti gaisro gesinimo įrangą (E4).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.1.4.

Direktyvos priedo turinys – reikalavimas transporto priemonėse turėti gaisro gesinimo priemones.

Nacionalinės teisės akto turinys. Panaikinamas reikalavimas turėti gesintuvus transporto priemonėse, kuriomis vežamos tik pakuotės, kurioms taikoma išimtis (UN 2908, 2909, 2910 ir 2911).

Reikalavimas taikomas tik vežant nedidelį pakuočių kiekį.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Radioactive Material (Road Transport) Regulations 2002: Regulation 5(4)(d).

Pastabos. Nėra jokios praktinės būtinybės turėti gaisro gesinimo įrangą, jeigu vežamas krovinys su numeriais UN 2908, 2909, 2910, 2911, kurį dažnai galima vežti mažomis transporto priemonėmis.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–4

Objektas – krovinių vidinėse pakuotėse platinimas mažmenininkams arba vartotojams (išskyrus 1, 4.2, 6.2 ir 7 klasių krovinius) iš vietinių platinimo sandėlių juos perduodant mažmenininkams arba vartotojams, o iš mažmenininkų – galutiniams vartotojams (N1).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 6.1.

Direktyvos priedo turinys – pakuočių konstrukcijos ir bandymo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nebūtina pakuotėms suteikti RID (ADR) arba JT ženklą ar kitaip jas paženklinti, jeigu jose yra krovinys, kaip nustatyta 3 priede.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2004: Regulation 7(4) and Regulation 36 Authorisation Number 13.

Pastabos. Galutiniuose vežimo etapuose, kai krovinys iš platinimo sandėlio vežamas mažmenininkui ar vartotojui, arba iš mažmenininko – galutiniam vartotojui, ADR reikalavimai netinkami. Šia leidžiančia nukrypti nuostata siekiama, kad būtų leista mažmeniniam platinimui skirtas vidines krovinių talpyklas paskutiniu vietinio išvežiojimo etapu vežti be išorinės pakuotės.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–5

Objektas – leidimas nustatyti skirtingą 1 klasės krovinių, priskirtų 1.1.3.6.3 papunktyje pateiktoje lentelėje nurodytoms 1 ir 2 kategorijoms, didžiausią bendrą kiekį transporto vienete (N10).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.1.3.6.3 ir 1.1.3.6.4.

Direktyvos priedo turinys – išimtys, taikomos transporto vienetu vežamam kiekiui.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nustatomos išimčių, susijusių su ribotu sprogmenų kiekiu ir mišriuoju jų krovimu, taisyklės.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Carriage of Explosives by Road Regulations 1996, reg. 13 and Schedule 5; reg. 14 and Schedule 4.

Pastabos. Turi būti leidžiama nustatyti skirtingas 1 klasės krovinių kiekio ribas, t. y. 1 kategorijos kroviniams – 50, o 2 kategorijos – 500. Apskaičiuojant mišrius krovinius, 1 vežimo kategorijai taikomas daugiklis 20, o 2 kategorijai – 2.

Anksčiau reglamentuota pagal Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalį.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–6

Objektas – didžiausios grynosios sprogstamųjų gaminių masės, kurią leidžiama vežti EX/II transporto priemonėmis, padidinimas (N13).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 7.5.5.2.

Direktyvos priedo turinys – vežamų sprogstamųjų medžiagų ir gaminių kiekio ribojimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežamų sprogstamųjų medžiagų ir gaminių kiekis ribojamas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Carriage of Explosives by Road Regulations 1996, reg. 13, Schedule 3.

Pastabos. Pagal Jungtinės Karalystės taisykles leidžiama II tipo transporto priemonėmis vežti ne daugiau kaip 5 000 kg grynosios masės 1.1C, 1.1D, 1.1E ir 1.1J suderinamumo grupių krovinių.

Daugelis Europoje vežamų 1.1C, 1.1D, 1.1.E ir 1.1J klasių gaminių yra dideli arba nepatogūs vežti ir ilgesni kaip 2,5 metro. Daugiausiai tai karinės paskirties sprogstamieji gaminiai. Dėl EX/III transporto priemonių konstrukcijos apribojimų (reikalaujama, kad tai būtų uždarojo tipo transporto priemonės) pakrauti ir iškrauti tokius gaminius labai sunku. Kai kuriuos gaminius pakrauti ir užbaigus reisą iškrauti tenka specialia įranga. Iš tikrųjų tokią įrangą mažai kas turi. Jungtinėje Karalystėje naudojama tik keletas EX/III transporto priemonių, ir šiame sektoriuje būtų labai sunku prašyti pagaminti daugiau specialių EX/III transporto priemonių, skirtų nurodyto tipo sprogmenims vežti.

Jungtinėje Karalystėje karinės paskirties sprogmenis paprastai veža komerciniai vežėjai, todėl Pagrindų direktyvoje karinėms transporto priemonėms nustatyta išimtis jiems nenaudinga. Siekiant išspręsti šią problemą, Jungtinėje Karalystėje visada buvo leidžiama EX/II transporto priemonėmis vežti ne daugiau kaip 5 000 kg tokių gaminių. Esamas apribojimas ne visada pakankamas, nes gaminyje gali būti daugiau kaip 1 000 kg sprogstamųjų medžiagų.

Nuo 1950 m. įvyko tik dvi avarijos (abi šeštajame dešimtmetyje), per kurias sprogo daugiau kaip 5 000 kg sprogstamųjų medžiagų. Avarijas sukėlė užsidegusi padanga ir įkaitusi dujų išmetimo sistema, nuo kurios užsidegė apkala. Gaisrai būtų galėję kilti ir vežant mažesnį krovinį. Per šias avarijas niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas.

Remiantis praktiniais įrodymais galima manyti, kad tinkamai supakuoti sprogstamieji gaminiai neturėtų sprogti, jeigu būtų veikiami smūgine apkrova, pvz., susidūrus transporto priemonėms. Karinėse ataskaitose pateiktais įrodymais ir su svaidomaisiais ginklais atliktų bandymų duomenimis patvirtinama, kad šoviniams susprogdinti susidūrimo greitis turėtų būti didesnis už pasiekiamą atliekant metimo iš 12 metrų aukščio bandymą.

Šiuo metu galiojantiems saugos standartams įtakos nebūtų padaryta.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–7

Objektas – leidimas netaikyti priežiūros reikalavimų vežant nedidelį tam tikrų 1 klasės krovinių kiekį (N12).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.4 ir 8.5 S1(6).

Direktyvos priedo turinys – transporto priemonių, kuriomis vežamas tam tikras pavojingų krovinių kiekis, priežiūros reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Numatomi saugaus transporto priemonių statymo ir priežiūros įrenginiai, tačiau nereikalaujama, kad tam tikri 1 klasės kroviniai būtų prižiūrimi visą laiką, kaip reikalaujama ADR 8.5 S1(6) punkte.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations 1996, reg. 24.

Pastabos. ADR nustatytus priežiūros reikalavimus nacionaliniu lygmeniu ne visada įmanoma įvykdyti.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–8

Objektas – sprogmenų mišrių krovinių ir sprogmenų su kitais pavojingais kroviniais vežimo vagonais, transporto priemonėmis ir konteineriais apribojimų švelninimas (N4/5/6).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 7.5.2.1 ir 7.5.2.2.

Direktyvos priedo turinys – tam tikrų tipų mišriajam krovimui taikomi apribojimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nacionalinės teisės aktu nustatomi ne tokie griežti mišriojo sprogmenų krovimo reikalavimai, jeigu tokius krovinius galima vežti be rizikos.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations 1996, Regulation 18.

Pastabos. Jungtinė Karalystė nori, kad būtų leidžiama taikyti tam tikrus sprogmenų maišymo su kitais sprogmenimis ir su kitais pavojingais kroviniais taisyklių variantus. Kiekvienam variantui bus nustatomi vienos ar kelių sudedamųjų krovinio dalių kiekybiniai apribojimai ir jį bus leidžiama taikyti tik tokiu atveju, jeigu „buvo imtasi visų pagrįstai įmanomų priemonių užtikrinti, kad sprogmenys nesiliestų su bet kokiais tokiais kroviniais, nekeltų pavojaus kitiems kroviniams arba kiti kroviniai nekeltų pavojaus sprogmenims“.

Variantų, kuriuos Jungtinė Karalystė norėtų leisti, pavyzdžiai:

Sprogmenis, kuriems priskirti UN klasifikacijos numeriai 0029, 0030, 0042, 0065, 0081, 0082, 0104, 0241, 0255, 0267, 0283, 0289, 0290, 0331, 0332, 0360 arba 0361, ta pačia transporto priemone galima vežti su pavojingais kroviniais, kuriems priskirtas UN klasifikacijos numeris 1942. UN 1942 medžiagos kiekis, kurį leidžiama vežti, ribojamas laikant, kad tai yra 1.1 D klasės sprogmuo.

Sprogmenis, kuriems priskirti UN klasifikacijos numeriai 0191, 0197, 0312, 0336, 0403, 0431 arba 0453, ta pačia transporto priemone galima vežti su antrai vežimo kategorijai priskirtais pavojingais kroviniais (išskyrus liepsniąsias dujas, infekcines ir toksines medžiagas) arba trečiai vežimo kategorijai priskirtais pavojingais kroviniais, ar bet kokiu jų deriniu, jeigu antrai vežimo kategorijai priskirtų pavojingų krovinių bendra masė arba visas tūris neviršija 500 kg ar litrų, o bendra grynoji tokių sprogmenų masė ne didesnė kaip 500 kg.

1.4G klasės sprogmenis ta pačia transporto priemone galima vežti su antrai vežimo kategorijai priskirtais liepsniaisiais skysčiais ir liepsniosiomis dujomis arba trečiai vežimo kategorijai priskirtomis nedegiomis, netoksiškomis dujomis, ar bet kokiu jų deriniu, jeigu sukrautų kartu pavojingų krovinių bendra masė arba visas tūris neviršija 200 kg arba litrų, o bendra grynoji tokių sprogmenų masė ne didesnė kaip 20 kg.

Sprogstamuosius gaminius, kuriems priskirti UN klasifikacijos numeriai 0106, 0107 arba 0257, galima vežti su D, E arba F suderinamumo grupių sprogstamaisiais gaminiais, nes jie yra pastarųjų sudedamosios dalys. Bendras sprogmenų, kuriems priskirti UN numeriai 0106, 0107 arba 0257, kiekis neturi būti didesnis kaip 20 kg.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–a–UK–9

Objektas – alternatyva oranžinės spalvos plokštelei, jeigu mažomis transporto priemonėmis vežamos nedidelės radioaktyviųjų medžiagų siuntos.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.3.2.

Direktyvos priedo turinys – reikalavimas, kad prie mažų transporto priemonių, kuriomis vežamos radioaktyviosios medžiagos, būtų pritvirtintos oranžinės spalvos plokštelės.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidžiama taikyti visas leidžiančias nukrypti nuostatas, patvirtintas šiuo procesu. Prašoma leidžianti nukrypti nuostata yra tokia:

Transporto priemonės turi būti:

a)	pažymėtos pagal taikomas ADR 5.3.2 dalies nuostatas; arba

jei transporto priemone vežama ne daugiau kaip dešimt nedaliųjų arba daliųjų radioaktyviųjų medžiagų, kurioms taikoma išlyga, pakuočių ir jeigu tų pakuočių vežimo indeksų suma ne didesnė kaip 3, taikant alternatyvą, ta transporto priemonė gali būti su ženklu, atitinkančiu nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Radioactive Material (Road Transport) Regulations 2002, Regulation 5(4)(d).

Pastabos.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

Pagrįsta Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu

BE Belgija

RO–bi–BE–1

Objektas – vežimas arti pramonės objektų, įskaitant vežimą viešaisiais keliais.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Direktyvos priedo turinys – A ir B priedai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidžiančios nukrypti nuostatos susijusios su dokumentacija, pakuočių ženklinimu ir žymėjimu, taip pat vairuotojo pažymėjimu.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Dérogations 2–89, 4–97 et 2–2 000.

Pastabos. Pavojingų krovinių vežimas iš vienų patalpų į kitas:

—	2–89 leidžianti nukrypti nuostata – automagistralės pervažiavimas (cheminės medžiagos pakuotėse),

—	4–97 leidžianti nukrypti nuostata – 2 km atstumas (600 °C temperatūros ketaus luitai),

—	2–2 000 leidžianti nukrypti nuostata – maždaug 500 m atstumas (vidutinės talpos konteineris (IBC), PG II, III, 3, 5.1, 6.1, 8 ir 9 klasės).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–BE–3

Objektas – vairuotojų mokymas.

Krovinių, kuriems priskirti numeriai UN 1202, 1203 ir 1223, vietinis vežimas pakuotėse ir talpyklose (Belgijoje, 75 km spinduliu nuo registruotos buveinės).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.2.

Direktyvos priedo turinys.

Mokymo struktūra:

1)	supažindinimas su pakuotėmis;

2)	supažindinimas su talpyklomis;

3)	specialusis mokymas Cl 1;

4)	specialusis mokymas Cl 7.

Nacionalinės teisės akto turinys. Apibrėžtys, pažymėjimas, išdavimas, dublikatai, galiojimas ir pratęsimas, kursų ir egzaminų organizavimas, leidžiančios nukrypti nuostatos, nuobaudos, baigiamosios nuostatos.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą bus nustatyta būsimame reglamente.

Pastabos. Siūloma skaityti tik pradinį UN 1202, 1203 ir 1223 krovinių vežimo pakuotėse arba talpyklose 75 km spinduliu nuo registruotos buveinės kursą, po kurio laikomas egzaminas. Mokymo trukmė turi atitikti ADR reikalavimus. Po penkerių metų vairuotojas turi išklausyti naują kursą ir laikyti egzaminą. Pažymėjime bus įrašoma „nacionalinis UN 1202, 1203 ir 1223 krovinių vežimas pagal Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalį“.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–BE–4

Objektas – pavojingų krovinių vežimas talpyklose sudeginti.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 3.2.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nukrypstant nuo 3.2 dalyje pateiktos lentelės, tam tikromis sąlygomis leidžiama toksišką su vandeniu reaguojantį skystį (III, tik kaip pažymėta) vežti naudojant cisterninį konteinerį, kurio talpyklos kodas L4BH, o ne L4DH.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Dérogation 01–2002.

Pastabos. Šią taisyklę galima taikyti tik vežant pavojingas atliekas trumpais atstumais.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–BE–5

Objektas – atliekų vežimas į atliekų šalinimo įmones.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.2, 5.4, 6.1 (ankstesnis reglamentas – A5, 2X14, 2X12).

Direktyvos priedo turinys – klasifikavimas, žymėjimas ir su pakavimu susiję reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Atliekos ne klasifikuojamos pagal ADR, o suskirstomos į skirtingas grupes (degūs tirpikliai, dažai, rūgštys, akumuliatoriai ir t. t.), kad būtų išvengta pavojingų reakcijų kurioje nors iš grupių. Pakuočių gamybos reikalavimai yra ne tokie griežti.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté royal relatif au transport des marchandises dangereuses par route.

Pastabos. Ši taisyklė gali būti taikoma vežant nedidelį atliekų kiekį į šalinimo įmones.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–BE–6

Objektas – RO–bi–SE–5 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą –

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–BE–7

Objektas – RO–bi–SE–6 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą –

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–BE–8

Objektas – RO–bi–UK–2 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą –

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

DE Vokietija

RO–bi–DE–1

Objektas – nereikalavimas vežimo dokumente pateikti tam tikrus duomenis (n2).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.1.1.

Direktyvos priedo turinys – vežimo dokumento turinys.

Nacionalinės teisės akto turinys. Taikoma visoms klasėms, išskyrus 1 (išskyrus 1.4S), 5.2 ir 7 klases.

Vežimo dokumente neprivaloma pateikti duomenų apie:

a)	gavėją, jeigu platinimas vietinis (išskyrus visą krovinį ir vežimą tam tikrais maršrutais);

b)	pakuočių kiekį ir tipą, jeigu 1.1.3.6 punktas netaikomas, o transporto priemonė atitinka visas A ir B priedų nuostatas;

c)	vežant tuščias neišvalytas talpyklas, pakanka paskutinio ta talpykla vežto krovinio vežimo dokumento.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 18.

Pastabos. Atliekant atitinkamos rūšies vežimą, nebūtų įmanoma taikyti visų nuostatų.

Europos Komisijos užregistruota kaip leidžianti nukrypti nuostata Nr. 22 (pagal Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalį).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–DE–2

Objektas – 9 klasės medžiagų, užterštų polichlorintais bifenilais (PCB), vežimas be pakuotės.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 7.3.1.

Direktyvos priedo turinys – vežimas be pakuotės.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidimas vežti krovinius be pakuotės sandariai uždarytuose ir nepralaidžiuose skysčiams ar dulkėms transporto priemonių nuimamuose krovininiuose kėbuluose arba konteineriuose.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 11.

Pastabos. 11 leidžianti nukrypti nuostata galiojo iki 2004 m. gruodžio 31 d.; nuo 2005 m. taikomos tos pačios ADR ir RID nuostatos.

Taip pat žiūrėti Daugiašalį susitarimą Nr. M137.

Sąrašas Nr. 4*.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–DE–3

Objektas – supakuotų pavojingų atliekų vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1–5.

Direktyvos priedo turinys – klasifikavimas, pakavimas ir žymėjimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. 2–6.1, 8 ir 9 klasės: bendras pavojingų atliekų pakavimas ir vežimas pakuotėse ir vidutinės talpos konteineriuose; atliekos turi būti supakuotos į vidines pakuotes (kuriose yra surenkamos) ir suskirstytos pagal kategorijas į konkrečias atliekų grupes (vengiant pavojingų reakcijų kiekvienoje atliekų grupėje); su atliekų grupėmis susijusių specialių raštiškų instrukcijų, kurios taip pat naudojamos kaip važtaraštis, naudojimas; buitinių ir laboratorinių atliekų surinkimas ir t. t.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 20.

Pastabos. Sąrašas Nr. 6*.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

DK Danija

RO–bi–DK–1

Objektas – vežant UN 1202, 1203, 1223 ir 2 klasės krovinius vežimo dokumento nereikia.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.

Direktyvos priedo turinys – reikalingas vežimo dokumentas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant paskirstomus 3 klasės, UN 1202, 1203 ir 1223 mineralinės alyvos produktus, taip pat 2 klasės dujas (dviem arba daugiau gavėjų pristatytini kroviniai ir panašiais atvejais grąžinamų krovinių surinkimas), vežimo dokumentas neprivalomas, jeigu raštiškose instrukcijose, be ADR reikalaujamos informacijos, pateikiama informacija apie UN numerį, pavadinimą ir klasę.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bekendtgørelse nr. 729 af 15.08.2001 om vejtransport af farligt gods.

Pastabos. Minėtąją nacionalinę leidžiančią nukrypti nuostatą reikia taikyti todėl, kad sukurta elektroninė įranga, kuria naudodamosi, pvz., naftos bendrovės gali į transporto priemones nuolat perduoti informaciją apie klientus. Jeigu vežimo operacijos pradžioje ši informacija nežinoma ir į transporto priemonę bus perduota, kai ja bus vežamas krovinys, prieš pradedant vežimą neįmanoma parengti vežimo dokumentų. Tokiu būdu vežti krovinius galima tik tam tikrose teritorijose.

Leidžianti nukrypti nuostata Danijai nustatoma pagal panašią Direktyvos 94/55/EB 6 straipsnio 10 dalies nuostatą.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–DK–2

Objektas – RO–bi–SE–6 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bekendtgørelse nr. 437 af 6. juni 2005 om vejtransport af farligt gods, su pakeitimais.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–DK–3

Objektas – RO–bi–UK–1 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bekendtgørelse nr. 437 af 6. juni 2005 om vejtransport af farligt gods, su pakeitimais.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

EL Graikija

RO–bi–EL–1

Objektas – nuo saugos reikalavimų leidžianti nukrypti nuostata, taikoma iki 2001 m. gruodžio 31 d. užregistruotoms stacionariosioms talpykloms (autocisternoms), jei tam tikrų kategorijų pavojingi kroviniai vežami vietoje arba vežamas nedidelis tokių krovinių kiekis.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.6.3.6, 6.8.2.4.2, 6.8.2.4.3, 6.8.2.4.4, 6.8.2.4.5, 6.8.2.1.17–6.8.2.1.22, 6.8.2.1.28, 6.8.2.2, 6.8.2.2.1, 6.8.2.2.2.

Direktyvos priedo turinys – stacionariųjų talpyklų (autocisternų), nuimamųjų talpyklų, cisterninių konteinerių ir kilnojamųjų talpyklų, kurių korpusai pagaminti iš metalo, transporto priemonių-baterijų ir DKK konstrukcijos, įrangos, tipo patvirtinimo, kontrolės, bandymų ir žymėjimo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Pereinamojo laikotarpio nuostata. Stacionariąsias talpyklas (autocisternas), nuimamąsias talpyklas ir cisterninius konteinerius, Graikijoje pirmą kartą užregistruotus nuo 1985 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., galima naudoti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Ši pereinamojo laikotarpio nuostata taikoma transporto priemonėms, kuriomis vežamos toliau nurodytos pavojingos medžiagos (UN 1202, 1268, 1223, 1863, 2614, 1212, 1203, 1170, 1090, 1193, 1245, 1294, 1208, 1230, 3262, 3257). Ji skirta taikyti per pirmiau nurodytą laikotarpį užregistruotoms transporto priemonėmis, kai vežamas mažas tokių medžiagų kiekis arba tokios medžiagos vežamos vietoje. Ši pereinamojo laikotarpio nuostata galioja autocisternoms, kurios pritaikytos:

1.	Pagal ADR dalis, susijusias su kontrole ir bandymais: 6.8.2.4.2, 6.8.2.4.3, 6.8.2.4.4, 6.8.2.4.5 (ADR 1999: 211 151, 211 152, 211 153, 211 154).

2.	Talpykloms, jeigu ne didesnės kaip 3 500 litrų talpos korpuso skyriaus sienelės yra ne plonesnės nei 3 mm, ir neanglingojo plieno talpykloms, jeigu ne didesnės kaip 6 000 litrų talpos korpuso skyriaus sienelės yra ne plonesnės nei 4 mm (nepaisant pertvarų tipo arba storio).

Jeigu naudojamas aliuminis arba kitas metalas, talpyklos turėtų atitikti sienelės storio ir kitas specifikacijas, kurios nustatomos techniniais brėžiniais, patvirtintais tos šalies, kurioje talpyklos buvo anksčiau užregistruotos, vietos valdžios institucijos. Jeigu techninių brėžinių nėra, talpyklos turėtų atitikti 6.8.2.1.17 (211 127) papunktyje nustatytus reikalavimus.

4.	Talpyklos turėtų atitikti 211 128, 6.8.2.1.28 (211 129) paraštiniuose punktuose, 6.8.2.2 punkto 6.8.2.2.1 ir 6.8.2.2.2 (211 130, 211 131) papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

Tiksliau, iki 2002 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą užregistruotas mažesnės nei 4 tonų masės autocisternas, kuriomis tik vietoje vežamas gazolis (UN 1202) ir kurių korpuso storis mažesnis nei 3 mm, leidžiama naudoti tik tokiu atveju, jei jos pertvarkomos pagal 211 127 (5) b4 (6.8.2.1.20) paraštinį punktą.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Τεχνικές Προδιαγραφές κατασκευής, εξοπλισμού και ελέγχων των δεξαμενών μεταφοράς συγκεκριμένων κατηγοριών επικινδύνων εμπορευμάτων για σταθερές δεξαμενές (οχήματα-δεξαμενές), αποσυναρμολογούμενες δεξαμενές που βρίσκονται σε κυκλοφορία (Naudojamų stacionariųjų talpyklų (autocisternų) ir nuimamųjų talpyklų, skirtų tam tikrų kategorijų pavojingiems kroviniams vežti, konstrukcijos, įrangos, kontrolės ir bandymų techniniai reikalavimai).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–EL–2

Objektas – nuo bazinės transporto priemonės konstrukcijos reikalavimų leidžianti nukrypti nuostata, taikoma iki 2001 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą užregistruotoms transporto priemonėms, skirtoms pavojingiems kroviniams vežti vietoje.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – ADR 2001: 9.2, 9.2.3.2, 9.2.3.3.

Direktyvos priedo turinys – bazinių transporto priemonių konstrukcijos reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma pavojingiems kroviniams (UN 1202, 1268, 1223, 1863, 2614, 1212, 1203, 1170, 1090, 1193, 1245, 1294, 1208, 1230, 3262 ir 3257 kategorijos) vežti vietoje skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą užregistruotos iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Pirmiau minėtos transporto priemonės turi atitikti Direktyvos 94/55/EB B priedo 9 dalyje (9.2.1–9.2.6) nustatytus reikalavimus su toliau nurodytomis išimtimis.

9.2.3.2 punkte nustatytų reikalavimų privaloma laikytis tik tais atvejais, jeigu transporto priemonėje yra gamintojo sumontuoti stabdžiai su antiblokavimo sistema ir įrengta 9.2.3.3.1 papunktyje apibrėžta patvarioji stabdymo sistema, nebūtinai atitinkanti 9.2.3.3.2 ir 9.2.3.3.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

Elektros energija tachografui turi būti tiekiama saugiąja sandūra, kuri tiesiogiai sujungiama su akumuliatoriumi (220 514 paraštinis punktas), o elektrinis ašies pakėlimo mechanizmas turi būti toje vietoje, kurioje jį iš pradžių sumontavo transporto priemonės gamintojas, ir turi būti apsaugotas atitinkamu sandariu korpusu (220 517 paraštinis punktas).

Ypač dyzelinui ar krosnių kurui (UN 1202) vietoje vežti skirtos autocisternos, kurių didžiausia masė mažesnė nei 4 tonos, turi atitikti 9.2.2.3, 9.2.2.6, 9.2.4.3 ir 9.2.4.5 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau nebūtinai kitus reikalavimus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Τεχνικές Προδιαγραφές ήδη κυκλοφορούντων οχημάτων που διενεργούν εθνικές μεταφορές ορισμένων κατηγοριών επικινδύνων εμπορευμάτων (Eksploatuojamų transporto priemonių, skirtų tam tikrų kategorijų pavojingiems kroviniams vežti vietoje, techniniai reikalavimai).

Pastabos. Palyginti su visu jau užregistruotų transporto priemonių skaičiumi, pirmiau minėtų transporto priemonių nėra daug, be to, jos skirtos kroviniams vežti tik vietoje. Dėl prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos formos, atitinkamų transporto priemonių parko dydžio ir vežamų krovinių tipo kelių eismo saugumui nekyla jokio pavojaus.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

ES Ispanija

RO–bi–ES–2

Objektas – speciali įranga bevandeniam amoniakui platinti.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 6.8.2.2.2.

Direktyvos priedo turinys. Siekiant išvengti nuotėkio, jei būtų pažeisti išoriniai įtaisai (vamzdžiai, šoniniai uždaromieji įtaisai), vidinis uždaromasis vožtuvas ir jo lizdas turi būti apsaugoti, kad neišsikreiptų dėl išorinio įtempio, arba turi būti suprojektuoti taip, kad atlaikytų tokį įtempį. Turi būti įmanoma apsaugoti pripildymo ir išleidimo įtaisus (įskaitant junges arba srieginius kaiščius) ir apsauginius dangtelius (jeigu jie yra), kad jie netyčia neatsidarytų.

Nacionalinės teisės akto turinys. Žemės ūkyje bevandeniam amoniakui platinti ir purkšti naudojamų talpyklų, kurios pradėtos naudoti anksčiau kaip 1997 m. sausio 1 d., vidiniai apsaugos įtaisai gali būti pakeisti išoriniais su sąlyga, kad taip užtikrinama apsauga yra bent lygiavertė talpyklų sienelių užtikrinamai apsaugai.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Real Decreto 551/2006. Anejo 1. Apartado 3.

Pastabos. Iki 1997 m. sausio 1 d. talpyklos su išoriniais apsaugos įtaisais buvo naudojamos tik žemės ūkyje žemei bevandeniu amoniaku purkšti. Įvairios šios rūšies talpyklos vis dar naudojamos. Jos pilnos retai vežamos keliais, nes yra naudojamos tik trąšoms didžiuosiuose ūkiuose.

Galioja iki 2016 m. vasario 29 d.

FI Suomija

RO–bi–FI–1

Objektas – sprogstamųjų medžiagų vežimo dokumente pateikiamos informacijos pakeitimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.2.1(a).

Direktyvos priedo turinys – 1 klasei taikomos specialios nuostatos.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežimo dokumente vietoj tikrosios sprogstamųjų medžiagų grynosios masės leidžiama nurodyti detonatorių skaičių (1 000 detonatorių atitinka 1 kg sprogmenų).

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Liikenne- ja viestintäministeriön asetus vaarallisten aineiden kuljetuksesta tiellä (277/2002; 313/2003).

Pastabos. Laikoma, kad vežant krovinį šalies teritorijoje, šios informacijos pakanka. Ši leidžianti nukrypti nuostata daugiausia taikoma sprogdinimo sektoriuje, kurio reikmėms vietoje vežami nedideli sprogstamųjų medžiagų kiekiai.

Europos Komisijos užregistruota kaip leidžianti nukrypti nuostata Nr. 31.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–FI–2

Objektas – RO–bi–SE–10 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą –

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–FI–3

Objektas – RO–bi–DE–1 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą –

Galioja iki 2016 m. vasario 29 d.

FR Prancūzija

RO–bi–FR–1

Objektas – jūros transporto dokumento naudojimas kaip vežimo dokumento iš laivo iškrautus krovinius vežant mažais atstumais.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.

Direktyvos priedo turinys – dokumentuose, kurie naudojami kaip pavojingų krovinių vežimo dokumentai, pateiktina informacija.

Nacionalinės teisės akto turinys. Krovinį vežant ne didesniu kaip 15 km spinduliu, kaip vežimo dokumentas naudojamas jūros transporto dokumentas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 1er juin 2001 relatif au transport des marchandises dangereuses par route - Article 23–4.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–FR–3

Objektas – stacionariųjų suskystintų naftos dujų talpyklų vežimas (18).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Stacionariosios suskystintų naftos dujų talpyklos vežamos laikantis specialių taisyklių. Taikoma tik vežant nedideliais atstumais.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 1er juin 2001 relatif au transport des marchandises dangereuses par route - Article 30.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–FR–4

Objektas – specialios vairuotojų mokymo ir žemės ūkio transporto priemonių patvirtinimo sąlygos (nedideli atstumai).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 6.8.3.2, 8.2.1 ir 8.2.2.

Direktyvos priedo turinys – talpyklų įranga ir vairuotojų mokymas.

Nacionalinės teisės akto turinys.

Specialios transporto priemonių patvirtinimo nuostatos.

Specialus vairuotojų mokymas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 1er juin 2001 relatif au transport des marchandises dangereuses par route - Article 29–2 - Annex D4.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

IE Airija

RO–bi–IE–1

Objektas – leidimas netaikyti 5.4.1.1.1 papunktyje nustatyto reikalavimo vežimo dokumente nurodyti i) krovinio gavėjų pavardes (pavadinimus) ir adresus; ii) pakuočių skaičių ir aprašymą; iii) bendrą pavojingų krovinių kiekį, kai galutiniam vartotojui vežamas žibalas, dyzelinas arba suskystintos naftos dujos, kurių atitinkami medžiagos atpažinties numeriai yra UN 1223, UN 1202 ir UN 1965.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.

Direktyvos priedo turinys – dokumentacija.

Nacionalinės teisės akto turinys. Kai žibalas, dyzelinas arba suskystintos naftos dujos, kurių atitinkami medžiagos atpažinties numeriai yra UN 1223, UN 1202 ir UN 1965, kaip nurodyta ADR B priedo B.5 priedėlyje, vežami galutiniam vartotojui, dokumente nurodyti krovinio gavėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą, pakuočių, vidutinės talpos konteinerių ar talpyklų skaičių ir aprašymą arba bendrą transporto vienetu vežamą kiekį nebūtina.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(2) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Pristatant krosnių kurą namų ūkiams, įprasta pripildyti vartotojo kuro saugojimo talpyklą, todėl tuo metu, kai pakrauta autocisterna išvyksta nustatytu maršrutu, realus pristatomas kiekis ir klientų viename maršrute skaičius nežinomas. Kai namų ūkiams pristatomi suskystintų naftos dujų balionai, tušti balionai paprastai pakeičiami pilnais, todėl klientų skaičius ir jiems pristatomų siuntų kiekis vežimo operacijos pradžioje nežinomas.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–IE–2

Objektas – leidimas vežant tuščias neišvalytas talpyklas vietoje vežimo dokumento, kurio reikalaujama 5.4.1.1.1 papunktyje, naudoti paskutinio krovinio vežimo dokumentą.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.

Direktyvos priedo turinys – dokumentacija.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant tuščias neišvalytas talpyklas pakanka paskutinio krovinio vežimo dokumento.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(3) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Ypač kai benzinas ir (arba) dyzelinas pristatomas į degalines, naftos produktų autocisterna iš karto po paskutinio krovinio pristatymo grįžta tiesiai į naftos produktų sandėlį (kad būtų pripildyta kitiems reisams).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–IE–3

Objektas – leidimas pakrauti ir iškrauti pavojingus krovinius, kuriems skirta 7.5.11 dalies specialioji nuostata CV1 arba 8.5 dalies specialioji nuostata S1, viešoje vietoje be specialaus kompetentingų institucijų leidimo.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 7.5 ir 8.5.

Direktyvos priedo turinys – papildomos nuostatos dėl pakrovimo, iškrovimo ir perkrovimo.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nukrypstant nuo 7.5.11 arba 8.5 dalyse nustatytų reikalavimų, pavojingus krovinius pakrauti ir iškrauti viešoje vietoje leidžiama be specialaus kompetentingos institucijos leidimo.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(5) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Kai gaminiai vežami šalies teritorijoje, ši nuostata apsunkina kompetentingų institucijų darbą.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–IE–5

Objektas – leidimas B suderinamumo grupės gaminiams ir D suderinamumo grupės medžiagoms ir gaminiams netaikyti 7.5.2.1 punkte nustatyto mišriojo krovimo į vieną transporto priemonę su talpyklose vežamais pavojingais 3, 5.1 ir 8 klasių kroviniais draudimo.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 7.5.

Direktyvos priedo turinys – nuostatos dėl pakrovimo, iškrovimo ir perkrovimo.

Nacionalinės teisės akto turinys. Pakuotės, kuriose yra ADR 1 klasės B suderinamumo grupės gaminių, ir pakuotės, kuriose yra ADR 1 klasės D suderinamumo grupės medžiagų ir gaminių, gali būti vežamos ta pačia transporto priemone kartu su ADR 3, 5.1 arba 8 klasių pavojingais kroviniais su sąlyga, kad: a) šios ADR 1 klasės pakuotės vežamos atskiruose patvirtintos konstrukcijos konteineriuose (skyriuose), laikantis kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų, ir b) minėtos ADR 3, 5.1 arba 8 klasių medžiagos vežamos talpyklose, kurios atitinka kompetentingos institucijos nustatytus šių talpyklų projektavimo, konstrukcijos, bandymo, kontrolės, veikimo ir naudojimo reikalavimus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(7) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Kompetentingos institucijos patvirtintomis sąlygomis turi būti leidžiama 1 klasės B ir D suderinamumo grupių gaminius ir medžiagas krauti į tą pačią transporto priemonę kartu su talpyklose vežamais 3, 5.1 ir 8 klasių pavojingais kroviniais (t. y. sunkvežimiuose su siurbliu).

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–IE–6

Objektas – leidimas netaikyti 4.3.4.2.2 papunktyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį prie autocisternos korpuso pastoviai nepritvirtinti lankstūs pripildymo ir išleidimo vamzdžiai vežant krovinį turi būti tušti.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 4.3.

Direktyvos priedo turinys – autocisternų naudojimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Lanksčių žarnų ritės (įskaitant prie jų pritvirtintus lanksčius vamzdžius), pritvirtintos prie autocisternų, kuriomis mažmeniniu būdu platinami naftos produktai, kurių sudėtinių medžiagų atpažinties numeriai yra UN 1011, UN 1202, UN 1223, UN 1863 ir UN 1978, vežant krovinį keliais neprivalo būti tuščios, jeigu imtasi tinkamų apsaugos nuo bet kokio nuotėkio priemonių.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Regulation 82(8) of the „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Prie autocisternų, kuriomis kroviniai pristatomi į namus, pritvirtintos lanksčios žarnos turi būti pripildytos visą laiką, net ir vežant krovinį. Ši iškrovimo sistema vadinama drėgnąja: ją taikant autocisternos matuoklis ir žarna turi būti užpildyti, taip užtikrinant, kad vartotojas gautų tikslų produkto kiekį.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–IE–7

Objektas – leidimas netaikyti kai kurių ADR 5.4.0, 5.4.1.1.1 ir 7.5.11 punktuose nustatytų amonio nitrato trąšų UN 2067 vežimo be pakuotės iš uostų krovinio gavėjams reikalavimų.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.0, 5.4.1.1.1 ir 7.5.11.

Direktyvos priedo turinys – reikalavimas turėti atskirą vežimo dokumentą, kuriame būtų nurodytas tikslus bendras konkretaus kiekvienu reisu vežamo krovinio kiekis, ir reikalavimas valyti transporto priemonę prieš reisą ir po jo.

Nacionalinės teisės akto turinys. Siūloma patvirtinti leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią būtų galima pakeisti ADR nustatytus vežimo dokumento ir transporto priemonės valymo reikalavimus, atsižvelgiant į praktinius krovinių be pakuotės vežimo iš uosto krovinio gavėjui aspektus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Proposed amendment to „Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations, 2004“.

Pastabos. Pagal ADR nuostatas reikalaujama: a) atskiro vežimo dokumento, kuriame būtų nurodyta konkretaus krovinio pavojingų gaminių bendra masė, ir b) taikyti specialiąją nuostatą CV24 dėl valymo prieš vežant kiekvieną krovinį iš uosto gavėjui, kai iškraunamas krovinius be pakuotės gabenęs laivas. Jei krovinys vežamas vietoje, tai susiję su krovinius be pakuotės gabenusio laivo iškrovimu ir tos pačios medžiagos krovinių nuo krovinius be pakuotės gabenusio laivo iki krovinio gavėjo vežama daugiau nei vienas (tą pačią arba kelias dienas iš eilės), turėtų pakakti vieno vežimo dokumento, kuriame būtų nurodyta apytikslė bendra kiekvieno krovinio masė, o specialioji nuostata CV24 būtų neprivaloma.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

LT Lietuva

RO–bi–LT–1

Objektas – RO–bi–EL–1 priėmimas.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–LT–2

Objektas – RO–bi–EL–2 priėmimas.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

NL Nyderlandai

RO–bi–NL–13

Objektas – 2004 m. pavojingų buitinių atliekų vežimo tvarka.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.1.3.6, 3.3, 4.1.4, 4.1.6, 4.1.8, 4.1.10, 5.1.2, 5.4.0, 5.4.1, 5.4.3, 6.1, 7.5.4, 7.5.7, 7.5.9, 8 ir 9.

Direktyvos priedo turinys: tam tikram kiekiui taikomos išimtys; specialios nuostatos; pakuotės naudojimas; perteklinės pakuotės medžiagos naudojimas; dokumentacija; pakuotės konstrukcija ir bandymas; pakrovimas, iškrovimas ir perkrovimas; ekipažo komplektavimas; įranga; eksploatavimas; transporto priemonės ir dokumentacija; transporto priemonių konstrukcija ir jų patvirtinimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. 17 esminių nuostatų, taikomų vežant nedidelį surinktų pavojingų buitinių atliekų kiekį. Kadangi kiekvienu atveju vežamas nedidelis kiekis ir vežamos medžiagos yra skirtingų savybių, vežimo operacijų neįmanoma įvykdyti laikantis visų ADR taisyklių. Todėl laikantis minėtosios tvarkos nustatytas supaprastintas tam tikrų ADR nuostatų neatitinkantis variantas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – 2004 m. pavojingų buitinių atliekų vežimo tvarka.

Pastabos. Tokia tvarka nustatyta tam, kad individualūs asmenys galėtų tam tikroje vietoje atiduoti nedidelį cheminių atliekų kiekį. Ši tvarka taikoma medžiagų likučiams, pvz., dažų atliekoms. Pavojaus lygis sumažinamas renkantis transporto priemones, taip pat, inter alia, naudojant specialius transporto elementus, užrašus „Rūkyti draudžiama“ ir aiškiai matomus geltonos spalvos švyturėlius. Vežant svarbiausia užtikrinti saugumą. Saugumą galima užtikrinti, pvz., medžiagas vežant sandariai supakuotas, kad jos nepasklistų ar nenutekėtų ir transporto priemonėje nesikauptų nuodingi garai. Transporto priemonėje įmontuotos talpyklos, pritaikytos įvairių kategorijų atliekoms laikyti; šių talpyklų konstrukcija turi būti tokia, kad atliekos neišsilietų, o talpyklų būtų neįmanoma atsitiktinai perstumti ar atidaryti. Nepaisant to, kad vežamas nedidelis atliekų kiekis, vežėjas privalo turėti profesinės kompetencijos pažymėjimą, atsižvelgiant į įvairų vežamų medžiagų pobūdį. Kadangi žmonėms paprastai trūksta žinių apie minėtų medžiagų keliamą pavojų, turėtų būti pateiktos raštiškos instrukcijos, kaip nustatyta tvarkos priede.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

PT Portugalija

RO–bi–PT–1

Objektas – UN 1965 medžiagų vežimo dokumentai.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.

Direktyvos priedo turinys – vežimo dokumentų reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Tikslus krovinio pavadinimas, kurį būtina nurodyti RPE (Regulamento Nacional de Transporte de Mercadorias Perigosas por Estrada) 5.4.1 skirsnyje nurodytame vežimo dokumente, taikomame balionuose vežamoms komercinės paskirties butano ir propano dujoms bendru pavadinimu „UN Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, tik kaip pažymėta“, gali būti pakeistas kitais prekės pavadinimais, pvz.:

„UN 1965 butanas“ – RPE 2.2.2.3 punkte apibūdinti A, A01, A02 ir A0 mišiniai, vežami balionuose;

„UN 1965 propanas“ – RPE 2.2.2.3 punkte apibūdintas C mišinys, vežamas balionuose.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – 2004 m. balandžio 16 d.Despacho DGTT 7560/2004, pagal 2003 m. spalio 16 d. Decreto-Lei No 267-A/2003 5 straipsnio 1 dalį.

Pastabos. Pripažįstama, kad ūkinės veiklos vykdytojams reikia palengvinti pavojingų krovinių vežimo dokumentų pildymą, tačiau tai neturi paveikti šių operacijų saugos.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–PT–2

Objektas – tuščių neišvalytų talpyklų ir konteinerių vežimo dokumentai.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.

Direktyvos priedo turinys – vežimo dokumentų reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant atgal tuščias talpyklas ir konteinerius, kuriais buvo gabenami pavojingi kroviniai, vietoj RPE 5.4.1 skirsnyje nurodyto vežimo dokumento galima naudoti vežimo dokumentą, išduotą paskutinį kartą pristatant produktus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – 2004 m. liepos 28 d.Despacho DGTT 15162/2004, pagal 2003 m. spalio 27 d. Decreto-Lei No 267-A/2003 5 straipsnio 1 dalį.

Pastabos. Dėl įpareigojimo vežant atgal tuščias talpyklas ir konteinerius, kuriais buvo gabenami pavojingi kroviniai, turėti RPE nurodytą vežimo dokumentą kartais kyla praktinių sunkumų, kurių galima sumažinti nepažeidžiant saugumo reikalavimų.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

SE Švedija

RO–bi–SE–1

Objektas – pavojingų atliekų vežimas į pavojingų atliekų šalinimo įmones.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 2, 5.2 ir 6.1.

Direktyvos priedo turinys – klasifikavimas, žymėjimas ir ženklinimas, taip pat pakuotės konstrukcijos ir bandymo reikalavimai.

Pavojingos atliekos ne klasifikuojamos pagal ADR, o priskiriamos skirtingoms atliekų grupėms. Kiekvienoje atliekų grupėje yra medžiagų, kurias pagal ADR galima pakuoti kartu (mišrusis pakavimas).

Kiekviena pakuotė turi būti pažymėta ne UN numeriu, o atitinkamos atliekų grupės kodu.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Šias taisykles galima taikyti tik vežant pavojingas atliekas iš valstybinės atliekų perdirbimo įmonės į pavojingų atliekų šalinimo įmones.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–2

Objektas – siuntėjo pavadinimas ir adresas vežimo dokumente.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.1.

Direktyvos priedo turinys – bendroji informacija, kurią privaloma pateikti vežimo dokumente.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nacionalinės teisės akte nustatyta, kad grąžinant tuščią neišvalytą pakuotę, kai taikoma paskirstymo sistema, siuntėjo pavadinimo ir adreso nurodyti neprivaloma.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Grąžinamoje tuščioje neišvalytoje pakuotėje dažniausiai būna nedidelis pavojingų medžiagų kiekis.

Šia leidžiančia nukrypti nuostata dažniausiai naudojasi pramonės įmonės, grąžindamos tuščius neišvalytus dujų balionus, vietoje kurių gauna dujų pripildytus balionus.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–3

Objektas – pavojingų krovinių vežimas arti pramonės objekto (-ų), įskaitant vežimą viešaisiais keliais tarp atskirų to (-ų) objekto (-ų) dalių.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Direktyvos priedo turinys – pavojingų krovinių vežimo viešaisiais keliais reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Krovinių vežimas arti pramonės objekto (-ų), įskaitant vežimą viešaisiais keliais tarp atskirų to (-ų) objekto (-ų) dalių. Leidžiančios nukrypti nuostatos susijusios su pakuočių ženklinimu ir žymėjimu, vežimo dokumentais, vairuotojo pažymėjimu ir patvirtinimo pažymėjimu pagal 9.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Tam tikrais atvejais pavojingi kroviniai vežami iš vieno pastato į kitą, esantį kitoje viešojo kelio pusėje. Tokios rūšies vežimas nelaikomas pavojingų krovinių vežimu privačiu keliu, todėl turėtų būti siejamas su atitinkamais reikalavimais. Taip pat palygintina su Direktyvos 96/49/EB 6 straipsnio 14 dalimi.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–4

Objektas – valdžios institucijų konfiskuotų pavojingų krovinių vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Direktyvos priedo turinys – pavojingų krovinių vežimo keliais reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Taisyklių išlygas gali būti leidžiama taikyti tik tokiu atveju, jeigu jų reikia dėl darbuotojų apsaugos, iškrovimo rizikos, įrodymų pateikimo ir pan. priežasčių.

Taisyklių išlygas leidžiama taikyti tik tokiu atveju, jeigu įprastomis vežimo sąlygomis užtikrinamas pakankamas saugos lygis.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Šias leidžiančias nukrypti nuostatas gali taikyti tik pavojingus krovinius konfiskuojančios institucijos.

Ši leidžianti nukrypti nuostata skirta taikyti vietoje vežant, pvz., policijos konfiskuotus krovinius, tokius kaip sprogmenys arba pavogti daiktai. Niekada negalima pasikliauti šių rūšių krovinių klasifikavimu. Be to, kroviniai dažnai būna nesupakuoti, nepažymėti ar nepaženklinti pagal ADR. Kasmet policija kelis šimtus kartų veža tokius krovinius. Kontrabanda gabenti alkoholiniai gėrimai turi būti vežami iš konfiskavimo vietos į oficialią saugyklą, o iš jos – į sunaikinimo vietą (pastarosios gali būti pakankamai toli viena nuo kitos). Leidžiama taikyti šias išlygas: a) kiekviena pakuotė neprivalo būti paženklinta, b) neprivaloma naudoti patvirtintą pakuotę. Tačiau kiekvienas padėklas, ant kurio sukrautos tos pakuotės, turi būti tinkamai paženklintas. Visų kitų reikalavimų turi būti laikomasi. Tokie kroviniai kasmet vežami maždaug 20 kartų.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–5

Objektas – pavojingų krovinių vežimas uostuose ir prie jų.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.1.2, 8.1.5, 9.1.2.

Direktyvos priedo turinys – dokumentai, kuriuos privaloma turėti transporto vienete; kiekviename transporto vienete, kuriuo vežami pavojingi kroviniai, turi būti sumontuota nustatyta įranga; transporto priemonių patvirtinimas.

Nacionalinės teisės akto turinys.

Transporto vienete neprivaloma turėti dokumentų (išskyrus vairuotojo pažymėjimą).

Transporto vienete neprivaloma sumontuoti 8.1.5 dalyje nustatytos įrangos.

Vilkikams neprivaloma turėti patvirtinimo pažymėjimo.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Palyginti su Direktyvos 96/49/EB 6 straipsnio 14 dalimi.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–6

Objektas – tikrintojo ADR mokymo pažymėjimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.2.1.

Direktyvos priedo turinys – transporto priemonių vairuotojai turi būti išklausę mokymo kursus.

Nacionalinės teisės akto turinys. Kasmetinę techninę transporto priemonės apžiūrą atliekantys tikrintojai neprivalo išklausyti 8.2 dalyje nurodytų mokymo kursų arba turėti pažymėjimo, kuriuo patvirtinama, kad jie yra išklausę kursą apie ADR.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Tam tikrais atvejais atliekant techninę apžiūrą tikrinamos transporto priemonės gali būti su pavojingais kroviniais, pvz., neišvalytomis tuščiomis talpyklomis.

1.3 ir 8.2.3 dalyse nustatyti reikalavimai vis vien taikomi.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–7

Objektas – UN 1202, 1203 ir 1223 medžiagų platinimas vietoje autocisternomis.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4.1.1.6, 5.4.1.4.1.

Direktyvos priedo turinys. Tuščių neišvalytų talpyklų ir cisterninių konteinerių aprašas atitinka 5.4.1.1.6 papunktį. Kituose dokumentuose galima nurodyti kelių gavėjų pavadinimą ir adresą.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant tuščias neišvalytas talpyklas arba cisterninius konteinerius, vežimo dokumente neprivaloma pateikti 5.4.1.1.6 papunktį atitinkančio aprašo, jeigu krovimo plane nurodyta, kad medžiagos kiekis yra 0. Jokiame transporto priemonėje turimame dokumente neprivaloma nurodyti gavėjų pavadinimo ir adreso.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–9

Objektas – krovinių vežimas vietoje, susijęs su žemės ūkio plotais arba statybos aikštelėmis.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 5.4, 6.8 ir 9.1.2.

Direktyvos priedo turinys – vežimo dokumentas; talpyklų konstrukcija; patvirtinimo pažymėjimas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Krovinius vežant vietoje, jei tai susiję su žemės ūkio plotais arba statybos aikštelėmis, leidžiama netaikyti tam tikrų taisyklių:

a)	nebūtina pavojingų krovinių deklaracija;

b)	vis dar leidžiama naudoti ne pagal 6.8 dalį, bet pagal ankstesnius nacionalinės teisės aktus pagamintas senesnes talpyklas (konteinerius), sumontuotas prie darbininkų namelių;

c)	6.7 arba 6.8 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkančias senesnes autocisternas, skirtas UN 1268, 1999, 3256 ir 3257 medžiagoms vežti, su kelių dangos klojimo įranga arba be jos, vis dar galima naudoti kroviniams vežti vietoje ir arti prie kelių tiesimo vietų;

d)	nereikalaujama darbininkų namelių ir autocisternų su kelių dangos klojimo įranga arba be jos patvirtinimo pažymėjimų.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Darbininkų namelis – darbininkų brigados priekabinis namelis su darbuotojams skirta patalpa ir nepatvirtinta talpykla (konteineriu) miškų ūkio vilkikams naudojamam dyzelinui laikyti.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–10

Objektas – sprogmenų vežimas talpyklose.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 4.1.4.

Direktyvos priedo turinys – sprogmenys gali būti supakuoti tik pagal 4.1.4 dalį.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nacionalinė kompetentinga institucija turi patvirtinti sprogmenims vežti talpyklose skirtas transporto priemones. Vežti talpyklose leidžiama tik reglamente išvardytus sprogmenis arba tokius sprogmenis, kuriuos vežti gautas specialus kompetentingos institucijos leidimas.

Transporto priemonė, kuria vežami sprogmenys talpyklose, turi būti pažymėta ir paženklinta pagal 5.3.2.1.1, 5.3.1.1.2. ir 5.3.1.4 punktuose nustatytus reikalavimus. Pavojingi kroviniai gali būti vežami tik vienoje transporto vienetui priklausančioje transporto priemonėje.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – S priedas – specialios pavojingų krovinių vežimo keliais valstybės teritorijoje nuostatos, paskelbtos pagal Pavojingų krovinių vežimo įstatymą ir Švedijos reglamentą SÄIFS 1993:4.

Pastabos. Šios nuostatos taikomos tik vežant krovinius valstybės teritorijoje ir daugiausia vietinio pobūdžio vežimo operacijoms. Aptariamos nuostatos galiojo prieš Švedijai įstojant į Europos Sąjungą.

Sprogmenis autocisternomis veža tik dvi bendrovės. Artimiausiu metu numatoma pereiti prie emulsijų.

Ankstesnė leidžianti nukrypti nuostata Nr. 84.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–11

Objektas – vairuotojo pažymėjimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.2.

Direktyvos priedo turinys – transporto priemonės ekipažo mokymo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Mokyti vairuotojų neleidžiama nė su viena iš 8.2.1.1 punkte nurodytų transporto priemonių.

Pastabos. Vežimas vietoje.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–SE–12

Objektas – UN 0335 fejerverkų vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – B priedas, 7.2.4, V2 (1).

Direktyvos priedo turinys – EX/II ir EX/III transporto priemonių naudojimo nuostatos.

Nacionalinės teisės akto turinys. Vežant UN 0335 fejerverkus, specialioji 7.2.4 dalies nuostata V2 (1) taikoma tik tuomet, kai grynasis sprogmenų kiekis yra didesnis kaip 3 000 kg (su priekaba – 4 000 kg), jeigu fejerverkai priskirti UN 0335 grupei pagal JT pavojingų krovinių vežimo rekomendacijų keturioliktojo pataisyto leidimo 2.1.3.5.5 papunktyje pateikiamą numatytosios fejerverkų klasifikacijos lentelę.

Toks priskyrimas atliekamas kompetentingai institucijai pritarus. Priskyrimo patikra atliekama transporto vienete.

Pastabos. Fejerverkai vežami tik du trumpus laikotarpius per metus: per Naujuosius metus ir balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Juos iš siuntėjų į laikymo vietas be didelių problemų galima nuvežti esamu EX patvirtintų transporto priemonių parku. Tačiau fejerverkų platinimas iš laikymo vietų į pardavimo vietas ir likučių grąžinimas atgal į laikymo vietą yra ribotas dėl EX patvirtintų transporto priemonių trūkumo. Vežėjai nėra suinteresuoti investuoti į tokius patvirtinimus, kadangi negali kompensuoti savo išlaidų. Tai kelia pavojų visam fejerverkų siuntėjų verslui, nes jie negali pateikti savo gaminių rinkai.

Taikant šią leidžiančią nukrypti nuostatą, fejerverkai turi būti klasifikuojami remiantis JT rekomendacijose pateiktu numatytuoju sąrašu, kad klasifikacija būtų kuo naujesnė.

Panašaus pobūdžio išimtis UN 0336 fejerverkams įtraukta į 2005 m. ADR 3.3.1 dalyje pateiktą 651 specialiąją nuostatą.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

UK Jungtinė Karalystė

RO–bi–UK–1

Objektas – viešųjų kelių kirtimas transporto priemonėmis, kuriomis vežami pavojingi kroviniai (N8).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Direktyvos priedo turinys – pavojingų krovinių vežimo viešaisiais keliais reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Pavojingų krovinių vežimo reglamentai netaikomi tuos krovinius vežant iš vienų privačių pastatų į kitus, esančius kitoje kelio pusėje. Vežant 7 klasės medžiagas, ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma jokioms 2002 m. radioaktyviųjų medžiagų (vežimo keliais) reglamentų nuostatoms.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations 1996, reg. 3 Schedule 2(3)(b); Carriage of Explosives by Road Regulations 1996, reg. 3(3)(b).

Pastabos. Paprastai tokia padėtis gali susiklostyti tada, kai krovinys vežamas iš privataus pastato vienoje kelio pusėje į kitoje kelio pusėje esantį privatų pastatą. Toks vežimas, atsižvelgiant į įprastą termino reikšmę, nelaikytinas pavojingų krovinių vežimu viešaisiais keliais, taigi tokiu atveju neturėtų būti taikoma jokia pavojingų krovinių reglamentų nuostata.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–UK–2

Objektas – leidimas netaikyti draudimo vairuotojui ar vairuotojo padėjėjui atidaryti pavojingų krovinių pakuotes, jas vežant iš vietinio paskirstymo sandėlio mažmenininkui arba galutiniam vartotojui, arba iš mažmenininko – galutiniam vartotojui (išskyrus 7 klasės krovinius) (N11).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 8.3.3.

Direktyvos priedo turinys – draudimas vairuotojui ar vairuotojo padėjėjui atidaryti pavojingų krovinių pakuotes.

Nacionalinės teisės akto turinys. Draudimui atidaryti pakuotes taikoma išlyga „nebent tai leidžia transporto priemonės operatorius“.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Carriage of Dangerous Goods by Road Regulations 1996, reg. 12 (3).

Pastabos. Jeigu būtų suprantamas pažodžiui, draudimas, kaip jis suformuluotas priede, keltų didelių sunkumų vykdant mažmeninį paskirstymą.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–UK–3

Objektas – alternatyvios medinių statinių su III pakuočių grupės UN 3065 medžiagomis nuostatos.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – 1.4, 4.1, 5.2 ir 5.3.

Direktyvos priedo turinys – pakavimo ir ženklinimo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Alkoholinius gėrimus, kuriuose alkoholis sudaro daugiau kaip 24 %, bet ne daugiau kaip 70 % tūrio, (III pakuočių grupė) leidžiama vežti JT reikalavimų neatitinkančiose medinėse statinėse be pavojaus ženklų, taikant griežtesnius pakrovimo ir transporto priemonių reikalavimus.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2004: Regulation 7 (13) and (14).

Pastabos. Tai yra didelės vertės produktas, kuriam taikomas valstybinis akcizo mokestis ir kuris turi būti vežamas iš spirito varyklų ir muitinės sandėlių saugiomis plombuotomis transporto priemonėmis su valstybinėmis mokesčių plombomis. Į pakavimo ir ženklinimo reikalavimų sušvelninimą atsižvelgiama taikant papildomus saugos užtikrinimo reikalavimus.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–UK–4

Objektas – RO–bi–SE–12 priėmimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2007 Part 1.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RO–bi–UK–5

Objektas – panaudotų akumuliatorių rinkimas pašalinti arba perdirbti.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB I priedo I.1 skirsnį – A ir B priedai.

Direktyvos priedo turinys – 636 specialioji nuostata.

Nacionalinės teisės akto turinys. Taikant 3.3 skyriuje pateiktą 636 specialiąją nuostatą leidžiama daryti toliau nurodytas išlygas.

Naudotiems ličio elementams ir baterijoms (UN 3090 ir UN 3091), surinktiems ir atiduotiems vežti šalinti nuo surinkimo iš vartotojų punkto iki tarpinės perdirbimo įmonės kartu su kitais ne ličio elementais ar baterijomis (UN 2800 ir UN 3028), kitos ADR nuostatos netaikomos, jei jie atitinka šias sąlygas:

yra supakuoti IH2 statinėse arba 4H2 dėžėse, atitinkančiose II grupės kietųjų medžiagų pakuočių reikalavimus;

ličio ir ličio jonų baterijos sudaro ne daugiau kaip 5 % kiekvienos pakuotės turinio;

didžiausia kiekvienos pakuotės masė su tara neviršija 25 kg;

bendras pakuočių svoris transporto vienete neviršija 333 kg;

kiti pavojingi kroviniai negali būti vežami.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment 2007 part 1.

Pastabos. Surinkimo iš vartotojų punktai dažniausiai būna mažmeninės prekybos vietose, o daug žmonių mokyti, kaip pagal ADR rūšiuoti ir pakuoti naudotas baterijas, nėra naudinga. Jungtinės Karalystės sistema veiktų pagal Jungtinės Karalystės atliekų ir išteklių veiksmų programos gaires; pagal ją taip pat būtų pateikiamos tinkamos ADR reikalavimus atitinkančios pakuotės ir atitinkamos instrukcijos.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.“

II priedo II.3 skirsnis pakeičiamas taip:

„II.3. Nacionalinės leidžiančios nukrypti nuostatos

Leidžiančios nukrypti nuostatos remiantis Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalimi, skirtos valstybėms narėms taikyti vežant pavojingus krovinius jų teritorijoje.

Leidžiančių nukrypti nuostatų numeravimas – RA-a/bi/bii-MS-nn

RA = geležinkeliai

a/bi/bii = 6 straipsnio 2 dalies a punktas, b punkto i, ii papunkčiai

MS = valstybės narės pavadinimo santrumpa

nn = eilės numeris

Pagrįsta Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalies a punktu

DE Vokietija

RA–a–DE–2

Objektas – bendro pakavimo leidimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 4.1.10.4 MP2.

Direktyvos priedo turinys – bendro pakavimo draudimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 21.

Pastabos. Sąrašas Nr. 30*, 30a, 30b, 30c, 30d, 30e, 30f, 30g.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

FR Prancūzija

RA–a–FR–3

Objektas – geležinkelių vežėjo reikmėms skirtų krovinių vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 5.4.1.

Direktyvos priedo turinys – informacija apie pavojingas medžiagas, kurią reikia nurodyti važtaraštyje.

Nacionalinės teisės akto turinys. Geležinkelių vežėjo reikmėms skirtų vežamų krovinių deklaruoti nebūtina, jei jų kiekis neviršija 1.1.3.6 punkte nustatytų ribų.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 5 juin 2001 relatif au transport des marchandises dangereuses par chemin de fer - Article 20.2.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RA–a–FR–4

Objektas – leidimas neženklinti tam tikrų pašto vagonų.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 5.3.1.

Direktyvos priedo turinys – reikalavimas pritvirtinti ženklus ant išorinių vagonų sienų.

Nacionalinės teisės akto turinys. Turi būti ženklinami tik pašto vagonai, kuriais vežama daugiau kaip 3 tonos tos pačios klasės medžiagų (išskyrus 1, 6.2 arba 7 klasių medžiagas).

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Arrêté du 5 juin 2001 relatif au transport des marchandises dangereuses par chemin de fer - Article 21.1.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

SE Švedija

RA–a–SE–1

Objektas – nebūtina ženklinti geležinkelio vagono, kuriuo vežama skubi pavojingų krovinių siunta.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 5.3.1.

Direktyvos priedo turinys – ant geležinkelio vagonų, kuriais vežami pavojingi kroviniai, turi būti pritvirtinti ženklai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nebūtina ženklinti geležinkelio vagono, kuriuo vežama skubi pavojingų krovinių siunta.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. RID ribojamas krovinių, kuriuos galima vadinti skubia siunta, kiekis. Todėl nuostata taikoma mažiems medžiagų kiekiams.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

UK Jungtinė Karalystė

RA–a–UK–1

Objektas – gaminių, kuriuose yra tam tikrų mažo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, sieninių ir rankinių laikrodžių, dūmų detektorių, kompasų ciferblatų, vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – dauguma RID reikalavimų.

Direktyvos priedo turinys – 7 klasės medžiagų vežimo reikalavimai.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Packaging, Labelling and Carriage of Radioactive Material by Rail Regulations 1996, reg. 2(6) (as amended by Schedule 5 of the Carriage of Dangerous Goods (Amendment) Regulations 1999).

Pastabos. Ši leidžianti nukrypti nuostata yra trumpalaikė priemonė; jos nebereikės, kai į RID bus įtraukti panašūs TATENA taisyklių pakeitimai.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RA–a–UK–2

Objektas – sprogmenų mišrių krovinių ir sprogmenų su kitais pavojingais kroviniais vežimo vagonais, transporto priemonėmis ir konteineriais apribojimų švelninimas (N4/5/6).

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 7.5.2.1 ir 7.5.2.2.

Direktyvos priedo turinys – tam tikrų tipų mišriajam krovimui taikomi apribojimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nacionalinės teisės aktu nustatomi ne tokie griežti mišriojo sprogmenų krovimo reikalavimai, jeigu tokius krovinius galima vežti be rizikos.

Variantų, kuriuos Jungtinė Karalystė norėtų leisti, pavyzdžiai:

Sprogstamuosius gaminius, kuriems priskirti UN klasifikacijos numeriai 0106, 0107 arba 0257, galima vežti su D, E arba F suderinamumo grupės sprogstamaisiais gaminiais, nes jie yra pastarųjų sudedamosios dalys. Bendras sprogmenų, kuriems priskirti UN numeriai 0106, 0107 arba 0257, kiekis neturi būti didesnis kaip 20 kg.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RA–a–UK–3

Objektas – leidimas nustatyti skirtingą 1 klasės krovinių, priskirtų 1.1.3.1 punkte pateiktoje lentelėje nurodytoms 1 ir 2 kategorijoms, didžiausią bendrą kiekį transporto vienete.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 1.1.3.1.

Direktyvos priedo turinys – išimtys, susijusios su vežimo operacijos pobūdžiu.

Nacionalinės teisės akto turinys. Nustatomos išimčių, susijusių su ribotu sprogmenų kiekiu ir mišriuoju jų krovimu, taisyklės.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2004: Regulation 3(7)(b).

Pastabos. Turi būti leidžiama nustatyti skirtingas 1 klasės krovinių kiekio ribas ir mišriojo krovimo daugiklius, t. y. 1 kategorijos kroviniams – 50, o 2 kategorijos – 500. Apskaičiuojant mišrius krovinius, 1 vežimo kategorijai taikomas daugiklis 20, o 2 vežimo kategorijai – 2.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RA–a–UK–4

Objektas – RA–a–FR–6 priėmimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 5.3.1.3.2.

Direktyvos priedo turinys – žymėjimo lentelėmis reikalavimo sušvelninimas kelių transporto priemones vežant geležinkeliais.

Nacionalinės teisės akto turinys. Žymėjimo lentelėmis reikalavimas netaikomas, kai aiškiai matomos kelių transporto priemonių lentelės.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2004: Regulation 7(12).

Pastabos. Tokia visada buvo Jungtinės Karalystės nacionalinė nuostata.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RA–a–UK–5

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 6.1.

Direktyvos priedo turinys – pakuočių konstrukcijos ir bandymo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Pakuotėms nebūtina suteikti RID (ADR) arba JT ženklą.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – The Carriage of Dangerous Goods and Use of Transportable Pressure Equipment Regulations 2007: Regulation 26.

Pastabos. Galutiniuose vežimo etapuose, kai krovinys iš platinimo sandėlio vežamas mažmenininkui ar vartotojui, arba iš mažmenininko – galutiniam vartotojui, RID reikalavimai netinkami. Šia leidžiančia nukrypti nuostata siekiama, kad būtų leista mažmeniniam platinimui skirtas vidines krovinių talpyklas vietinio išvežiojimo geležinkeliais etapu vežti be išorinės pakuotės.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

Pagrįsta Direktyvos 2008/68/EB 6 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu

DE Vokietija

RA–bi–DE–2

Objektas – supakuotų pavojingų atliekų vežimas.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 1–5.

Direktyvos priedo turinys – klasifikavimas, pakavimas ir žymėjimas.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Gefahrgut-Ausnahmeverordnung - GGAV 2002 vom 6.11.2002 (BGBl. I S. 4350); Ausnahme 20.

Pastabos. Sąrašas Nr. 6*.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

DK Danija

RA–bi–DK–1

Objektas – pavojingų krovinių vežimas tuneliais.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 7.5.

Direktyvos priedo turinys – pakrovimas, iškrovimas ir saugus atstumas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Teisės aktuose nustatytos kitokios vežimo Didžiojo Belto sąsiaurio geležinkelio tuneliu nuostatos, nei nustatyta Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnyje. Minėtosios kitokios nuostatos susijusios tik su krovinio tūriu ir atstumu tarp krovinių, kuriuos sudaro pavojingi produktai.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bestemmelser om transport af eksplosiver i jernbanetunnelerne på Storebælt og Øresund, 15 February 2005.

Pastabos.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.

RA–bi–DK–2

Objektas – pavojingų krovinių vežimas tuneliais.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 7.5.

Direktyvos priedo turinys – pakrovimas, iškrovimas ir saugus atstumas.

Nacionalinės teisės akto turinys. Teisės aktuose nustatytos kitokios vežimo Zundo sąsiaurio geležinkelio tuneliu nuostatos, nei nustatyta Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnyje. Minėtosios kitokios nuostatos susijusios tik su krovinio tūriu ir atstumu tarp krovinių, kuriuos sudaro pavojingi produktai.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Bestemmelser om transport af eksplosiver i jernbanetunnelerne på Storebælt og Øresund, 15 February 2005.

Pastabos.

Galioja iki 2016 m. vasario 29 d.

SE Švedija

RA–bi–SE–1

Objektas – pavojingų atliekų vežimas į pavojingų atliekų šalinimo įmones.

Nuoroda į Direktyvos 2008/68/EB II priedo II.1 skirsnį – 2, 5.2 ir 6.1.

Direktyvos priedo turinys – klasifikavimas, žymėjimas ir ženklinimas, taip pat pakuotės konstrukcijos ir bandymo reikalavimai.

Nacionalinės teisės akto turinys. Teisės aktuose pateikiami supaprastinti klasifikavimo kriterijai, ne tokie griežti pakuotės konstrukcijos ir bandymo reikalavimai, taip pat pakoreguoti ženklinimo ir žymėjimo reikalavimai. Pavojingos atliekos ne klasifikuojamos pagal RID, o priskiriamos skirtingoms atliekų grupėms. Kiekvienoje atliekų grupėje yra medžiagų, kurias pagal RID galima pakuoti kartu (mišrusis pakavimas). Kiekviena pakuotė turi būti pažymėta ne UN numeriu, o atitinkamos atliekų grupės kodu.

Pradinė nuoroda į nacionalinės teisės aktą – Särskilda bestämmelser om vissa inrikes transporter av farligt gods på väg och i terräng.

Pastabos. Šias taisykles galima taikyti tik vežant pavojingas atliekas iš valstybinės atliekų perdirbimo įmonės į pavojingų atliekų šalinimo įmones.

Galioja iki 2015 m. birželio 30 d.“

3)	III priedo III.3 skirsnis pakeičiamas taip: „III.3. Nacionalinės leidžiančios nukrypti nuostatos — …“

30.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/65

TARYBOS REKOMENDACIJA GRAIKIJAI

2010 m. vasario 16 d.

kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui

(2010/190/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

Pernai Graikijos makroekonominė ir biudžeto padėtis itin suprastėjo, o Graikijos viešųjų finansų būklė dėl ekonominio nuosmukio pablogėjo kur kas daugiau, nei buvo galima tikėtis. Šios aplinkybės iš esmės susidarė dėl nacionalinių veiksnių, išsivysčiusių per ilgesnį laikotarpį, ir nulėmė Graikijos ekonomikos grynojo skolinimo pozicijos suprastėjimą bei didelį ir nuolatinį išorės disbalansą, rodantį nemažą prarastą konkurencingumą ir smarkiai suprastėjusią fiskalinę būklę.

(2)	Prastus ekonominius ir fiskalinius rezultatus iš dalies nulėmė nacionalinė politika, susijusi su fiskalinės politikos vykdymu, viešojo administravimo veiksmingumu ir struktūrinių reformų stoka (Graikijos rodikliai yra prasti, palyginti su tarptautiniais standartais).

(3)

Dabartinė padėtis kelia didžiulius iššūkius ilgalaikiam Graikijos ūkio tvarumui, o ekonominė ir fiskalinė padėtis gali neigiamai paveikti kitas euro zonos nares, kaip matyti iš kintančio tam tikrų valstybių narių vyriausybės obligacijų pelningumo. Dabartinė padėtis taip pat kelia grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.

(4)

Atlikdamos įvairių rūšių daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija yra ne kartą atkreipusios dėmesį į ilgesnio laikotarpio Graikijos ekonomikos struktūrines problemas. Ši priežiūra – tai biudžeto priežiūra pagal Stabilumo ir augimo paktą bei Lisabonos strategiją, kurioje numatytos bendrosios ekonominės politikos gairės (1), sudarančios bendrąją Sąjungos ir euro zonos struktūrinės reformos atskaitos sistemą. Tai rekomendacijos valstybėms narėms laikytis vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir imtis veiksmingų priemonių perviršiniam biudžeto deficitui nedelsiant ištaisyti, taip pat siekti ištaisyti einamosios sąskaitos deficitą įgyvendinant struktūrines reformas, stiprinant išorės konkurencingumą ir ištaisymui užtikrinti pasitelkiant fiskalinę politiką.

(5)

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į dideles Graikijos ekonomikos struktūrines problemas, susijusias su fiskaliniais, darbo ir produktų rinkų klausimais, Taryba savo 2009 m. birželio 25 d. rekomendacijoje (2) pažymėjo, kad Graikijai „būtina labiau stengtis išspręsti Graikijos ūkio makroekonominio disbalanso ir struktūrinių trūkumų problemas“, ir pateikė konkrečias rekomendacijas Graikijai, tarp jų – tęsti fiskalinį konsolidavimą, stiprinti konkurenciją laisvųjų profesijų sektoriuje, įgyvendinti reformas, skatinančias investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, veiksmingiau panaudoti struktūrinių fondų lėšas, reformuoti viešąjį administravimą ir imtis įvairių darbo rinkos priemonių taikant integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą. Kartu Taryba rekomendavo Graikijai, kaip euro zonos narei, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir gerinti jų kokybę, modernizuoti viešąjį administravimą bei įgyvendinti bendruosius Sąjungos darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus.

(6)

Tačiau Graikijos ekonominė ir biudžeto politika neatitinka nei šiai šaliai pagal bendrąsias ekonominės politikos gaires pateiktos specialios rekomendacijos, nei euro zonai priklausančioms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų, išdėstytų 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių valstybėms narėms ir Bendrijai.

(7)

2010 m. sausio 15 d. Graikija pateikė 2010 m. atnaujintą stabilumo programą, kurioje nustatyti biudžeto srities tikslai iki 2013 m. ir kuri turi būti traktuojama kartu su 2010 m. biudžetu, Graikijos parlamento patvirtintu 2009 m. gruodžio 23 d; remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (3) 5 straipsnio 3 dalimi, Taryba nuomonę dėl 2010 m. atnaujintos Graikijos stabilumo programos pateikė 2010 m. vasario 16 d. Taryba 2010 m. vasario 16 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį taip pat priėmė sprendimą, kuriuo Graikija įspėjama, kad imtųsi deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti (4) (toliau – 2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimas).

(8)

Tam, kad ekonominė politika būtų deramai koordinuojama euro zonoje, reikia laiku taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnyje numatytas priemones. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija gali įspėti atitinkamą valstybę narę ir gali rekomenduoti Tarybai priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Atsižvelgiant į padėties rimtumą ir siekiant užtikrinti suderinamumą su 2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimu, reikėtų, kad Taryba priimtų reikalingą rekomendaciją. Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.

(9)

Nors makroekonominės sąlygos 2009 m. pablogėjo labiau, nei tikėjosi valdžios institucijos, viešųjų finansų būklė suprastėjo kur kas daugiau, nei buvo galima tikėtis dėl stipresnio nei prognozuota nuosmukio. Pablogėjimą iš esmės nulėmė Graikijos Vyriausybės vykdoma biudžeto politika. Šiuo metu vertinama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. sudarė 12,75 % BVP, palyginti su 3,75 % BVP siektinu rodikliu, nustatytu 2009 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje.

(10)

Graikijos parlamentas 2009 m. gruodžio 23 d. patvirtino 2010 m. biudžetą, kuriame nustatytas siektinas 9,1 % BVP deficito rodiklis 2010 m. Tuo metu Graikijos valdžios institucijos paskelbė apie ketinimą fiskalinį koregavimą paspartinti jau 2010 m., nustatant 2010 m. biudžeto tikslą – 8,7 % BVP. 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje patvirtintas patikslintas 8,7 % BVP biudžeto tikslas 2010 m.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis viešosioms išlaidoms gerokai viršija Sąjungos vidurkį, daugiausia dėl labai didelio numatomo išlaidų pensijoms augimo, palyginti su visu BVP, artimiausiais dešimtmečiais. Turimi rodikliai, kaip matoma iš Komisijos tarnybų 2009 m. tvarumo ataskaitos, rodo labai didelę riziką viešųjų finansų tvarumui, kurią reikia mažinti ne tik konsoliduojant biudžetą, bet ir reformuojant pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas. Graikijos pensijų sistema susiduria su keliomis problemomis, įskaitant faktą, kad ji yra taikoma fragmentiškai. Nors vidutinis Graikijos pajamų atkūrimo koeficientas yra vienas didžiausių Sąjungoje (tai neigiamai veikia paskatas dirbti, kaip matyti visų pirma iš mažo vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygio), Graikijos senyvi gyventojai yra vieni skurdžiausių. Taip pat yra problemų, susijusių su ankstyvo išėjimo į pensiją sistemomis, sudarančiomis alternatyvias, tačiau brangias, išėjimo į pensiją galimybes. Taip pat reikia reformuoti sveikatos priežiūros sistemą, visų pirma žymiai pagerinant jos veiksmingumą ir valdymą, dėl kurių nepakankamumo periodiškai viršijamas biudžetas. Darbo rinkos reformomis turėtų būti skatinama darbo jėgos pasiūla, taip didinant įnašų šaltinį.

(12)

Graikija turėtų atkurti prarastą konkurencingumą ir sumažinti didelį išorės disbalansą. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, Graikija turėtų siekti ištaisyti einamosios sąskaitos deficitą „įgyvendindama struktūrines reformas, stiprindama išorinį konkurencingumą ir […] ištaisymui pasitelkdama fiskalinę politiką“. Šiuo tikslu Graikijos valdžios institucijos turėtų įgyvendinti ilgalaikes priemones einamosioms pirminėms išlaidoms, įskaitant darbo užmokesčio išlaidoms viešajame sektoriuje, kontroliuoti ir skubiai įgyvendinti struktūrines darbo ir produktų rinkų reformas. Graikijos valdžios institucijos visų pirma turėtų užtikrinti, kad fiskalinio konsolidavimo priemonės taip pat būtų nukreiptos viešųjų finansų kokybei didinti vykdydamos visapusišką reformų programą ir nedelsiant įgyvendindamos tolesnės mokesčių administravimo reformos politiką.

(13)

Įvairūs rodikliai ir analizės patvirtina, kad per pastaruosius dešimt metų Graikija sparčiai ir nuolat praranda kainų konkurencingumą. Tą paaiškina darbo užmokesčio augimas, kuris yra spartesnis nei produktyvumo augimas. Palyginti su darbo užmokesčiu privačiajame sektoriuje, darbo užmokestis Graikijos viešajame sektoriuje auga sparčiau nei kitose euro zonos šalyse ir turi įtakos bendroms deryboms dėl darbo užmokesčio, todėl viešasis sektorius turi imtis pagrindinio vaidmens padedant mažinti darbo užmokestį. Be to, kai kurie Graikijos kolektyvinių derybų sistemos ypatumai (pvz., tarpinis derėjimosi lygmuo) taip pat gali paaiškinti nevienodą darbo užmokesčio ir produktyvumo augimą, todėl jie turi būti koreguojami suderinus su socialiniais partneriais. Žvelgiant į ateitį, derybų dėl darbo užmokesčio sistema turi skatinti darbo užmokesčio pokyčius, kurie tiksliau atspindėtų konkurencingumo, našumo pokyčius ir vietinės darbo rinkos sąlygas.

(14)

Viešasis administravimas yra pagrindinė efektyvumo didinimo Graikijoje kliūtis. Dauguma atvejų lyginant tarptautiniu mastu Graikijos viešasis sektorius vertinamas prastai ir manoma, kad daugelis problemų kyla dėl nepakankamų administracinių gebėjimų ir efektyvumo stokos. Valdžios institucijos yra įsipareigojusios gerinti viešąjį administravimą. Šie įsipareigojimai turėtų būti įgyvendinti sumažinant darbuotojų skaičių, gerinant žmogiškųjų išteklių valdymą viešojo sektoriaus subjektuose, mažinant sąnaudas, didinant skaidrumą, didinant teisinį tikrumą ir veiksmingai įgyvendinant politikos kryptis.

(15)

Graikija turi daug galimybių gerinti verslo aplinką ir produktų rinkos veikimą. Įmonės susiduria su painiomis, sunkiomis ir ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Laisvųjų profesijų sektorius yra griežtai reguliuojamas, o konkurencijos kliūtys yra vienos didžiausių Sąjungoje. Be to, tinklų pramonės šakų (pvz., energetikos) liberalizavimas atsilieka nuo Sąjungos vidurkio, kaip ir rinkų transporto sektoriuje, ypač geležinkelių, atvėrimas. Įgyvendinus reformas šiose srityse galėtų padidėti privačios investicijos ir užimtumas, o poveikis viešiesiems finansams būtų nedidelis. Produktų rinkų reformos taip pat galėtų padėti įgyvendinti darbo rinkos reformas sumažindamos spaudimą didinti išlaidas.

(16)

Graikijos darbo rinką taip pat reikia reformuoti pagal bendruosius darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, kaip Taryba pažymėjo 2009 m. rekomendacijose dėl užimtumo politikos įgyvendinimo. Ypatingą dėmesį reikia skirti jauniems asmenims, įvertinant sunkumus, su kuriais jie susiduria ieškodami oficialaus darbo. Yra daug galimybių remti darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, įskaitant švietimo ir mokymo politikos gerinimą, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumo gerinimą, pasinaudojant taip pat ir Europos socialinio fondo parama. Taip pat egzistuoja poreikis liberalizuoti teisės aktus dėl atleidimo iš darbo. Be to, politika turėtų skatinti aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje. Šių rekomendacijų įgyvendinimas yra itin svarbus Graikijos ūkiui. Todėl reikėtų tinkamai atsižvelgti į ekonomikos srityje įgyvendintų struktūrinių priemonių poveikį užimtumui.

(17)

Tikėtina, kad greitesnis ir efektyvesnis Sąjungos struktūrinių ir sanglaudos lėšų įsisavinimas nulems pastangų atkurti konkurencingumą ir viešųjų finansų tvarumą sėkmę. Palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, lėšų įsisavinimo tempas mažesnis. Padedama Komisijos ir siekdama imtis priemonių įsisavinimo pajėgumui bei veiksmų programų struktūrai pagerinti, Graikija galėtų finansuoti pagrindines viešąsias investicijas, kurios būtų palankios ilgalaikiam augimo potencialui ir kartu sudarytų sąlygas tęsti biudžeto konsolidavimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas administracinės reformos ir skaitmeninės konvergencijos veiksmų programoms, nes jos prisideda prie esminių viešojo administravimo reformų, kurios sudaro reformų strategijos, išdėstytos 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje, esmę. Pavyzdžiui, pagal šias veiksmų programas skirtas Sąjungos struktūrinės paramos lėšas būtų galima nukreipti į viešąjį sektorių vykdant sveikatos priežiūros sistemos, valstybinių įdarbinimo tarnybų, mokymosi visą gyvenimą, kovos su nedeklaruotu darbu reformas, taip pat efektyvių reguliavimo kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo gebėjimų kūrimą.

(18)

Graikijos bankai atrodo gana patikimi pelningumo ir kapitalo pakankamumo atžvilgiu. Bankų sektoriaus atsparumas patvirtintas plačiai atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, Graikijos bankai yra išdavę nedaug neveiksnių paskolų (maždaug 7,2 % paskolų portfelio), o paskolų ir indėlių santykis santykinai žemas. Tačiau Graikijos bankų sektorius yra susidūręs su sunkumais vertinant likvidumą didmeninėse rinkose, todėl yra itin priklausomas nuo Eurosistemos skolinimo. Apibendrinant, nors Graikijos bankų sistema apskritai yra patikima ir nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjo mažiau nei kai kurios kitos valstybės narės, vargu, ar jai pavyks išlikti apsaugotai nuo Graikijos viešųjų finansų sunkumų. Be to, nerimą kelia ekonominių ir finansinių problemų kai kuriose kaimyninėse Graikijos šalyse poveikis.

(19)	Atsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikį Graikijos ekonomikai, dėl numanomo rizikos perkainojimo įsiskolinimo našta tampa dar sunkesnė ir auga valdžios sektoriaus skolos rizikos priemokos,

REKOMENDUOJA:

Atsižvelgdama į savo viešųjų finansų ir viso ūkio institucinius trūkumus, Graikija turėtų parengti ir kuo greičiau 2010 m. pradėti įgyvendinti ryžtingų ir visapusiškų struktūrinių reformų paketą, apimantį daugiau nei 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje nustatytos priemonės. Siūlomoms reformoms turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs tvarkaraščiai bei jų laikomasi vykdant reformas. Konkrečiau, atsižvelgdama į derybų dėl darbo užmokesčio sistemos efektyvumo užtikrinimo svarbą ir bendro darbo užmokesčio mažinimo poreikį dėl prarandamo konkurencingumo, Graikija turėtų:

a)	sumažinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas siekdama užtikrinti, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika atliktų pagrindinį vaidmenį formuojant darbo užmokestį privačiajame sektoriuje ir prisidėtų prie bendro darbo užmokesčio mažinimo;

racionalizuoti tiesioginio viešojo administravimo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemą numatydama suvienodintus darbo užmokesčio nustatymo ir planavimo principus bei racionalizuodama darbo užmokesčio dydžių sistemą; ši darbo užmokesčio politika turėtų būti taikoma ir kompensacijos valstybės įmonių darbuotojams taisyklėms;

padidinti darbo užmokesčio nustatymo sistemos lankstumą skatindama labiau decentralizuotas derybas dėl darbo užmokesčio (pvz., kolektyvinių sutarčių administraciškai netaikyti įmonėms, nedalyvavusioms derybose), įskaitant atsiejimą nuo darbo užmokesčio viešajame sektoriuje pokyčių, taip pat pagerinti derybų dėl darbo užmokesčio įstatymo įgyvendinimą, kad būtų apribotas išimčių taikymas.

Atsižvelgdama į neatidėliotiną būtinybę reformuoti pensijų sistemą ir turėdama omenyje ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo problemas, Graikija turėtų:

a)	pradėti vykdyti savalaikę ir visapusišką pensijų reformą, kuri turėtų prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo;

b)	užtikrinti teisės aktais nustatyto moterų ir vyrų pensinio amžiaus suderinimą bei numatyti papildomus parametrus, pagal kuriuos pensijos dydis ir teisės aktais nustatytas pensinis amžius būtų automatiškai koreguojami pagal pagrindinių ekonominių ir demografinių veiksnių pokyčius;

c)	užtikrinti, kad visapusiškomis darbo rinkos reformomis būtų skatinamas darbo jėgos pasiūlos ir užimtumo didėjimas, taip išplečiant įnašų šaltinį;

d)	pakeisti pensijų skyrimo tvarką tvirčiau susiejant sumokėtas įmokas su gaunamomis išmokomis bei indeksuojant pensijas pagal kainas vietoje iki šiol taikyto diskrecinio indeksavimo;

e)	padidinti vidutinį pasitraukimo iš darbo rinkos amžių taikant griežtesnius ankstyvo išėjimo į pensiją tinkamumo kriterijus, taip pat gerokai sumažinti profesijų, kurių atstovai gali anksti išeiti į pensiją, sąrašą, kuris šiuo metu yra pernelyg ilgas;

f)	supaprastinti fragmentišką pensijų sistemą ir pasiūlyti visuotinai privalomus teisės aktus dėl teisės gauti pensiją, įmokų, kaupimo ir indeksavimo;

g)	jau 2010 m. priimti būtinus teisės aktus.

Sveikatos priežiūros srityje reformos akcentai turėtų būti šie:

a)	pernelyg fragmentiškos sveikatos priežiūros sistemos struktūros ir jos valdymo pertvarkymas;

b)	viešųjų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir efektyvumo didinimas;

c)	ligoninių administravimo ir apskaitos procedūrų modernizavimas;

d)	viešųjų pirkimų procedūros, įskaitant perkamų vaistų sąrašo peržiūrą.

Reikia didinti viešojo administravimo veiksmingumą. Šiuo tikslu Graikija turėtų:

parengti, patvirtinti ir įgyvendinti strateginę reformą, kurios reikia siekiant užtikrinti viešojo administravimo skaidrumo ir efektyvumo esminį pagerėjimą; tai būtų grindžiama nepriklausomu bendros viešojo administravimo struktūros funkciniu vertinimu, siekiant padidinti viešojo administravimo efektyvumą keliose politikos srityse, visų pirma sprendimų priėmimo struktūrų, atsakomybės paskirstymo tarp institucijų, pagrindinių ministerijų vidaus darbo organizavimo, priežiūros ir atskaitomybės už įgyvendinimą, taip pat tinkamo darbuotojų skaičiaus ir žmogiškųjų išteklių valdymo atžvilgiu; užimtumo viešajame sektoriuje kylanti kreivė turėtų būti nukreipta į priešingą pusę;

b)	konsoliduoti savivaldybių ir vietos tarybų skaičių, įskaitant didelį išlaidų mažinimą;

c)	imtis priemonių užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi ekonomiškai, skaidriai ir konkurencingai.

Kitas prioritetas, kuriam dėmesį skirti reikia jau 2010 m., susijęs su produktų rinkos veikimo ir verslo aplinkos gerinimu. Šiuo tikslu Graikija turėtų:

pasiekti tikslų, nustatytų geresnio reguliavimo darbotvarkėje, supaprastindama įmonių steigimo, veiklos licencijavimo ir vykdymo tvarką; optimizuodama ir supaprastindama Graikijos reguliavimo sistemą, kiekvienoje ministerijoje įsteigdama geresnio reguliavimo specializuotus padalinius, stiprindama poveikio vertinimo vaidmenį ir apskritai spartindama administracinės naštos mažinimo programos įgyvendinimą;

b)	patvirtinti ir įdiegti aiškią ir į veiksmus orientuotą konkurencijos politikos struktūrą, įskaitant prioritetų nustatymo taisyklių patikslinimą ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo tvarkos reformavimą, taip pat stiprinti Graikijos konkurencijos komiteto vaidmenį ir pajėgumą;

c)	sparčiai ir su dideliu užmoju įgyvendinti Paslaugų direktyvos taisykles;

d)	imtis veiksmingų priemonių konkurencijai laisvųjų profesijų sektoriuje stiprinti;

toliau skatinti ir stebėti reguliavimo panaikinimą transporto ir energetikos sektoriuose, visų pirma panaikindama kainų apribojimus ir kliūtis patekti į kelių krovininio transporto sektorių, visapusiškai įgyvendindama pirmąjį geležinkelių transporto paketą (5), kad būtų paskatintas geležinkelių sektoriaus rinkos atvėrimas, taip pat spartindama elektros energijos sektoriaus liberalizavimą ir išskaidydama šiuo metu rinkoje įsitvirtinusių operatorių veiklos sritis;

f)	sumažinti reguliavimą mažmeninės prekybos sektoriuje.

Siekdama užtikrinti produktyvumo ir užimtumo augimą, Graikija turėtų:

a)	imtis kovos su nelegaliu darbu neatidėliotinų priemonių;

b)	peržiūrėti darbo rinkos taisykles, įskaitant teisės aktus dėl atleidimo iš darbo, kad didėtų darbo pasiūla;

c)	remti darbo paklausą stiprindama tikslingą darbo jėgos sąnaudų mažinimą;

d)	vykdyti švietimo sistemos reformas, skirtas darbo jėgos kvalifikacijai kelti ir reagavimui į darbo rinkos poreikius stiprinti.

Turėdama omenyje uždavinį didinti produktyvumą, įskaitant prioritetinių viešųjų investicijų strategijų įgyvendinimą, Graikija turėtų imtis visų priemonių, būtinų Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo veiksmingumui ir spartai didinti. Tą darant ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiam ir veiksmingam administracinės reformos ir skaitmeninės konvergencijos veiksmų programų įgyvendinimui, nes jos prisideda prie esminių viešojo administravimo reformų, kurios sudaro reformų strategijos, išdėstytos 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje, esmę.

Graikija raginama apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir struktūrinių priemonių, nustatytų 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje, įgyvendinimo tvarkaraštį pranešti ketvirtinėse ataskaitose, numatytose 2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje.

Ši rekomendacija skirta Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. SALGADO

(1) http://ec.europa.eu/economy_finance/structural_reforms/growth_jobs/guidelines/index_en.htm

(2) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (OL L 183, 2009 7 15, p. 1).

(3) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(4) OL L 83, 2010 3 30, p. 13.

(5) Direktyvos 91/440/EEB (OL L 237, 1991 8 24, p. 25), 95/18/EB (OL L 143, 1995 6 27, p. 70) ir 2001/14/EB (OL L 75, 2001 3 15, p. 29).

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 267/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams draudimo sektoriuje ( 1 )	1
	*	2010 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 268/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl Bendrijos institucijų ir įstaigų prieigos suderintomis sąlygomis prie valstybių narių erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų	8
		2010 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 269/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	10
		SPRENDIMAI
		2010/181/ES
	*	2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimas, viešai paskelbti Rekomendaciją 2010/190/ES, kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui	12
		2010/182/ES
	*	2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimas, kuriuo Graikija įspėjama, kad imtųsi deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti	13
		2010/183/ES
	*	2010 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/459/EB dėl Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos skyrimo Rumunijai	19
		2010/184/BUSP
	*	2010 m. kovo 5 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas Atalanta/1/2010, iš dalies keičiantis Politinio ir saugumo komiteto sprendimą Atalanta/2/2009 dėl trečiųjų valstybių įnašų į Europos Sąjungos karinę operaciją, skirtą prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (Atalanta), priėmimo bei Politinio ir saugumo komiteto sprendimą Atalanta/3/2009 dėl prie Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (Atalanta), Prisidedančių šalių komiteto įsteigimo	20
		2010/185/BUSP
	*	2010 m. kovo 23 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas Atalanta/2/2010 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų apiplėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (Atalanta), ES pajėgų vado skyrimo	22
	*	2010 m. kovo 29 d., Tarybos sprendimas 2010/186/BUSP, iš dalies keičiantis Bendrąją poziciją 2009/788/BUSP dėl ribojančių priemonių Gvinėjos Respublikai	23
		2010/187/ES
	*	2010 m. kovo 25 d. Komisijos sprendimas, leisti valstybėms narėms priimti tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1610)	24
		2010/188/ES
	*	2010 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimas, kuriuo dėl paskelbimo, kad tam tikruose Lenkijos ir Portugalijos administraciniuose regionuose oficialiai nenustatyta enzootinės galvijų leukozės, iš dalies keičiamas Sprendimo 2003/467/EB III priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1912) ( 1 )	59
		2010/189/ES
	*	2010 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimas dėl profilaktinio didžiųjų ančių skiepijimo nuo nedidelio patogeniškumo paukščių gripo Portugalijoje ir dėl tokių naminių paukščių bei jų produktų vežimą ribojančių priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1914)	62
		REKOMENDACIJOS
		2010/190/ES
	*	2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacija Graikijai, kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui	65
		2010/191/ES
	*	2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacija dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio	70

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	156,4
	JO	64,0
	MA	141,2
	TN	160,3
	TR	101,1
	ZZ	124,6
0707 00 05	JO	75,8
	MA	87,9
	TR	126,5
	ZZ	96,7
0709 90 70	MA	143,4
	TR	108,5
	ZZ	126,0
0805 10 20	EG	46,7
	IL	56,3
	MA	53,6
	TN	47,0
	TR	65,5
	ZZ	53,8
0805 50 10	EG	66,4
	IL	91,6
	MA	49,1
	TR	68,9
	ZA	69,5
	ZZ	69,1
0808 10 80	AR	80,9
	BR	83,8
	CA	100,2
	CL	85,6
	CN	76,2
	MK	23,6
	US	130,0
	ZA	94,1
	ZZ	84,3
0808 20 50	AR	75,5
	CL	96,3
	CN	35,0
	MX	100,0
	UY	106,8
	ZA	100,8
	ZZ	85,7

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.083.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 83

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. kovo 30d.


	(1) Tekstas svarbus EEE