Europos Sąjungos L 124/2009

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

20.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/21

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/39/EB

2009 m. gegužės 6 d.

dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi turi būti daromi kiti pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Nacionalinių įstatymų, susijusių su specialios mitybinės paskirties maisto produktais, skirtumai trukdo laisvam jų judėjimui, ir galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas, taip tiesiogiai veikdami vidaus rinkos funkcionavimą.

(3)	Derinant nacionalinius įstatymus, yra numatyta priimti bendrąjį apibrėžimą ir nustatyti priemones, leidžiančias apsaugoti vartotoją nuo apgaulės, susijusios su šių produktų pobūdžiu, bei priimti šių produktų ženklinimo taisykles, kurių privaloma laikytis.

(4)

Produktai, kuriuos apima ši direktyva, yra maisto produktai, kurių sudėtis ir paruošimas turi būti specialiai sukurti, siekiant patenkinti specialius asmenų, kuriems jie skirti, mitybos reikalavimus. Dėl to gali tekti numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendrųjų arba specialiųjų nuostatų, kurios būtų taikomos maisto produktams, siekiant įgyvendinti specifinius mitybos tikslus.

(5)	Nors specialiose nuostatose apibūdinti specialios mitybinės paskirties maisto produktai gali būti efektyviai kontroliuojami remiantis bendrosiomis visų rūšių maisto produktų kontrolės taisyklėmis, tai ne visada įmanoma maisto produktų, kurių atžvilgiu nepriimta specialių nuostatų, atvejais.

(6)

Pastaruoju atveju kontroliuojančioms institucijoms įprastos prieinamos priemonės tam tikrais atvejais negali leisti patikrinti, ar iš tikrųjų minėtas maisto produktas turi jam priskirtų specialių mitybinių savybių. Dėl to būtina priimti nuostatas, kad asmuo, atsakingas už tokių produktų pateikimą rinkai, būtinais atvejais turėtų padėti kontroliuojančiai institucijai vykdyti jos veiklą.

(7)	Specialios nuostatos, kurios būtų taikomos tam tikroms maisto produktų grupėms, turėtų būti priimamos specialiosiomis direktyvomis.

(8)

Turėtų būti nustatyta tvarka, kuri sudarytų sąlygas laikinai pateikti į rinką maisto produktus, pagamintus naudojant technologines naujoves, kad būtų galima geriau pasinaudoti šioje pramonėje atliekamų tyrimų rezultatais, kol bus priimti atitinkamos specialiosios direktyvos pakeitimai. Tačiau, vartotojų sveikatos apsaugos tikslais, leidimas tiekti rinkai gali būti išduotas tik pasikonsultavus su Europos maisto saugos tarnyba.

(9)

Kadangi nėra aišku, ar yra pakankamas pagrindas priimti konkrečias nuostatas dėl maisto produktų asmenims, kurie turi angliavandenių apykaitos sutrikimų (diabetą), Komisijai, pasikonsultavusiai su Europos maisto saugos tarnyba, turėtų būti leista priimti ar papildyti atitinkamas nuostatas vėlesniame etape.

(10)	Vis dar įmanoma Bendrijos lygiu suderinti taisykles, taikomas specialios mitybinės paskirties maisto produktų grupėms, siekiant apsaugoti vartotojus ir užtikrinti laisvą tokių maisto produktų judėjimą.

(11)	Specialiųjų direktyvų, įgyvendinančių pagrindinius Bendrijos taisyklių principus ir tų taisyklių pakeitimus, rengimas yra techninio pobūdžio įgyvendinimo priemonės. Siekiant supaprastinti ir pagreitinti procedūras, jų priėmimas turėtų būti patikėtas Komisijai.

(12)	Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(13)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti tam tikras specialiąsias direktyvas, patvirtinti specialios mitybinės paskirties medžiagų, t. y. vitaminų, mineralinių druskų, amino rūgščių ir kitokių medžiagų, skirtų dėti į specialios mitybinės paskirties maisto produktus, sąrašą, taip pat joms taikomus grynumo reikalavimus bei, prireikus, vartojimo sąlygas, leidžiančias nurodyti, kad įprasti maisto produktai yra tinkami vartoti kaip specialios mitybinės paskirties produktai, specialias nuostatas dėl maisto asmenims, kurių angliavandenių apykaita yra sutrikusi (sergantiems diabetu), reikalingumą, taisykles, taikomas sąvokoms, kurios apibūdina natrio arba druskos kiekio sumažinimą arba nebuvimą ar glitimo nebuvimą ir kurios gali būti vartojamos apibūdinti produktams bei sąlygas, kuriomis ženklinant, pristatant ir reklamuojant gali būti daroma nuoroda į dietą ar į žmonių grupę. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(14)

Tais atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis reguliavimo procedūrai su tikrinimu įprastai taikomo laikotarpio, specialios mitybinės paskirties medžiagų, t. y. vitaminų, mineralinių druskų, amino rūgščių ir kitokių medžiagų, skirtų dėti į specialios paskirties maisto produktus, sąrašo, taip pat joms taikomų grynumo reikalavimų bei, prireikus, vartojimo sąlygų priėmimui ir pakeitimui, bei šios direktyvos ar specialiųjų direktyvų pakeitimų, kai nustatoma, kad specialios mitybinės paskirties maisto produktas kelia pavojų žmonių sveikatai, nors jis ir atitinka specialiosios direktyvos nuostatas, priėmimui Komisija turėtų būti įgaliota taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą.

(15)	Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(16)	Ši direktyva neturėtų turėti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su II priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva reglamentuoja specialios mitybinės paskirties maisto produktus.

2. Specialios mitybinės paskirties maisto produktai – produktai, kurie dėl savo specialios sudėties arba gamybos proceso aiškiai skiriasi nuo įprastam vartojimui skirtų maisto produktų ir kurie tinka vartoti jų charakteristikoje nurodytais mitybos tikslais ir tiekiami rinkai nurodant tokį jų tinkamumą.

3. Speciali mitybinė paskirtis turi atitikti specialius mitybos reikalavimus:

a)	tam tikros grupės žmonių, kurių virškinimo ar medžiagų apykaitos procesai yra sutrikę; arba

b)	tam tikros grupės žmonių, kurie yra specialios fiziologinės būsenos ir kurie dėl to gali gauti ypatingos naudos, suvartodami kontroliuojamą maisto produktuose esančių tam tikrų medžiagų kiekį; arba

c)	sveikų kūdikių ir mažų vaikų.

2 straipsnis

1. Produktai, kuriems taikomi 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktai, gali būti apibūdinami „dietiniais“.

2. Ženklinant, pristatant ir reklamuojant įprastam vartojimui skirtus maisto produktus, draudžiama:

a)	naudoti būdvardį „dietinis“ atskirai arba žodžių junginyje, siekiant apibūdinti tuos maisto produktus;

b)	naudoti bet kokius kitokius žymenis ar pristatymą, sudarančius įspūdį, kad kalbama apie vieną iš 1 straipsnyje nurodytų produktų.

Tačiau laikantis nuostatų, kurias Komisija priima nurodyta tvarka, leidžiama nurodyti, kad įprastam vartojimui skirti maisto produktai yra tinkami vartoti kaip specialios mitybinės paskirties produktai, jeigu jie atitinka tokį tinkamumą.

Tomis nuostatomis gali būti nustatyta tokio šių produktų tinkamumo nurodymo tvarka.

Antroje pastraipoje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytų produktų pobūdis ar sudėtis turi būti tokia, kad tie produktai būtų tinkami numatytai specialiai mitybinei paskirčiai.

2. 1 straipsnyje nurodyti produktai taip pat turi atitikti visas privalomas nuostatas, taikomas įprastam vartojimui skirtiems maisto produktams, išskyrus juose padarytus pakeitimus, siekiant užtikrinti tų produktų atitiktį 1 straipsnyje esančioms sąvokoms.

4 straipsnis

1. Specialios nuostatos, taikytinos I priede išvardytoms specialios mitybinės paskirties maisto produktų grupėms, turi būti priimamos specialiosiomis direktyvomis.

Šios specialiosios direktyvos visų pirma gali apimti:

a)	pagrindinius reikalavimus dėl produktų pobūdžio arba sudėties;

b)	nuostatas dėl žaliavų kokybės;

c)	higienos reikalavimus;

d)	leistinus pakeitimus, nurodytus 3 straipsnio 2 dalyje;

e)	priedų sąrašą;

f)	nuostatas dėl ženklinimo, pristatymo ir reklamos;

g)	bandinių atrinkimo tvarką ir analizės metodus, būtinus patikrinti, ar jie atitinka šių specialiųjų direktyvų reikalavimus.

Tokios specialiosios direktyvos priimamos:

—	e punkto atveju – Sutarties 95 straipsnyje nustatyta tvarka,

—	kitų punktų atveju – Komisijos. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Nuostatos, galinčios turėti įtakos visuomenės sveikatai, priimamos pasikonsultavus su Europos maisto saugos tarnyba.

2. Kad specialios mitybinės paskirties maisto produktai, pagaminti taikant mokslo ir technologijų pažangą, galėtų greitai patekti į rinką, Komisija, pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba, dvejų metų laikotarpiui gali leisti pateikti į rinką maisto produktus, neatitinkančius sudėties reikalavimų, nustatytų I priede minimose specialiosiose direktyvose dėl specialiems mitybos tikslams skirtų maisto produktų grupių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Prireikus Komisija gali sprendimą dėl leidimo papildyti ženklinimo taisyklėmis, susijusiomis su sudėties pakeitimu.

3. Komisija priima specialios mitybinės paskirties medžiagų, t. y. vitaminų, mineralinių druskų, amino rūgščių ir kitokių medžiagų, skirtų dėti į specialios mitybinės paskirties maisto produktus, sąrašą, taip pat joms taikomus grynumo reikalavimus bei, reikiamais atvejais, sąlygas, kuriomis jos gali būti naudojamos.

Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Dėl būtinų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

5 straipsnis

Komisija patvirtina taisykles dėl sąvokų, kurias galima naudoti apibūdinant natrio arba druskos (natrio chlorido, valgomosios druskos) kiekio sumažinimą arba nebuvimą ar glitimo nebuvimą, ir kurias leidžiama naudoti 1 straipsnyje nurodytiems produktams apibūdinti.

Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6 straipsnis

Iki 2002 m. liepos 8 d., pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl specialių nuostatų dėl maisto asmenims, kurie turi sutrikusią angliavandenių apykaitą (diabetą), reikalingumo.

Atsižvelgdama į tos ataskaitos išvadas, Komisija:

a)	parengia atitinkamas specialias nuostatas; arba

b)	Sutarties 95 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia visus reikiamus pasiūlymus dėl šios direktyvos pakeitimų.

Priemonės, nurodytos a punkte, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis

Komisija gali patvirtinti sąlygas, kuriomis ženklinant, pristatant ir reklamuojant gali būti daroma nuoroda į dietą ar į žmonių grupę, kuriai yra skirtas 1 straipsnyje nurodytas produktas.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

8 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytų produktų ženklinimas ir ženklinimo būdai, pristatymas ir reklama neturi priskirti tokiems produktams žmonių ligų profilaktikos, gydymo ar vaistinių savybių, taip pat negalima duoti numanyti, kad tie produktai tokias savybes turi.

Išimtiniais ir aiškiai apibrėžtais atvejais galima numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo pirmosios pastraipos. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti taikomos kol ta procedūra bus užbaigta.

2. 1 dalimi nedraudžiama platinti bet kokios naudingos informacijos ar rekomendacijų, skirtų tik mediko, mitybos specialisto ir farmacininko kvalifikaciją turintiems asmenims.

9 straipsnis

1. 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (6) taikoma šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytiems produktams šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis.

2. Rinkai tiekiamo produkto apibūdinimas turi būti papildytas nuoroda į jo specifines mitybines savybes. Tačiau produktų, kuriuos apima 1 straipsnio 3 dalies c punktas, atveju vietoj šios nuorodos nurodoma numatoma jų paskirtis.

3. Produktų, dėl kurių pagal 4 straipsnį nebuvo priimta jokia specialioji direktyva, ženklinime turi būti nurodyta:

a)	tam tikros kokybinės ir kiekybinės sudedamosios produkto dalys ar ypatingas gamybos procesas, kuris suteikia produktui specialias mitybines savybes;

b)	kilodžauliais ir kilokalorijomis išreikšta energinė produkto vertė ir angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis rinkai tiekiamo produkto 100 gramų ar 100 mililitrų bei, atitinkamais atvejais, nurodytame siūlomo suvartoti produkto kiekyje.

Tačiau jeigu energinė vertė yra mažesnė nei 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų) 100 gramų ar 100 mililitrų rinkai tiekiamo produkto, tą informaciją galima pakeisti žodžiais „energinė vertė mažesnė nei 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų) 100 gramų“ arba žodžiais „energinė vertė mažesnė nei 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų) 100 mililitrų“.

4. Produktų dėl kurių priimta specialioji direktyva, specifiniai ženklinimo reikalavimai turi būti nustatyti toje direktyvoje.

10 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytus produktus leidžiama pateikti į mažmeninę rinką tik iš anksto supakuotus, o pakuotė turi apgaubti visą produktą.

2. Mažmeninės prekybos tikslais valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 1 dalies, bet tik jei su produktu, jo pateikimo parduoti metu pateikiama 9 straipsnyje nurodyta informacija.

11 straipsnis

1. Kad būtų galima atlikti efektyvią specialios mitybinės paskirties maisto produktų, kurie nepriklauso nei vienai I priede išvardytai grupei, valstybinę kontrolę, taikomos šios specialios nuostatos:

a)	kai pirmiau nurodytas produktas yra pateikiamas į rinką pirmą kartą, gamintojas arba, jei produktas gaminamas trečiojoje valstybėje, importuotojas praneša valstybės narės kompetentingai institucijai produkto pardavimo vietą, pateikdamas jai ir to produkto ženklinimo pavyzdį;

b)	jei tas pats produktas vėliau pateikiamas į kitos valstybės narės rinką, gamintojas arba, reikiamais atvejais, importuotojas pateikia valstybės narės kompetentingajai institucijai tą pačią informaciją, kartu nurodydamas pirmojo pranešimo gavėją;

kompetentinga institucija būtinais atvejais turi teisę pareikalauti iš gamintojo ar, reikiamais atvejais, iš importuotojo pateikti mokslinių tyrimų rezultatus ir duomenis, įrodančius, kad produktas atitinka 1 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, bei informaciją, numatytą 9 straipsnio 3 dalies a punkte. Jei šie tyrimai yra paskelbti lengvai prieinamoje publikacijoje, užtenka tik pateikti nuorodą į tą publikaciją.

2. Valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų tapatybę bei kitą naudingą informaciją apie jas.

Komisija turi paskelbti šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. Išsamios šio straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendinančios taisyklės gali būti priimtos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

4. Kas treji metai (pirmą kartą anksčiau nei 2002 m. liepos 8 d.) Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio straipsnio įgyvendinimą.

12 straipsnis

1. Dėl priežasčių, susijusių su 1 straipsnyje nurodytų produktų sudėtimi, gamybos specifikacijomis, pristatymu ar ženklinimu, Valstybės narės negali drausti ar riboti prekybos tokiais produktais, jei jie atitinka šią direktyvą ir, atitinkamais atvejais, direktyvas, priimtas įgyvendinant šią direktyvą.

2. 1 dalis neturi įtakos nacionalinėms nuostatoms, kurios taikomos, jei nėra direktyvų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą.

13 straipsnis

1. Jei valstybė narė turi pakankamą pagrindą nustatyti, kad specialios mitybinės paskirties maisto produktas, nepriklausantis jokiai iš I priede išvardytų grupių, neatitinka 1 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų ar kelia pavojų žmogaus sveikatai, nors jis yra laisvoje apyvartoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, tai ta valstybė narė gali laikinai sustabdyti ar apriboti prekybą šiuo produktu savo teritorijoje. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares bei nurodo tokio sprendimo priežastis.

2. Komisija kiek įmanoma skubiau išnagrinėja suinteresuotos valstybės narės nurodytas priežastis, pasikonsultuoja su valstybėmis narėmis 15 straipsnio 1 dalyje nurodytame Komitete ir po to nedelsdama pateikia savo nuomonę bei imasi reikiamų priemonių.

3. Jei Komisija mano, kad nacionalinės priemonės galima atsisakyti arba kad ji turi būti pakeista, ji priima reikiamas priemones pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

14 straipsnis

1. Kai valstybė narė dėl gautos naujos informacijos ar dėl to, kad priėmus vieną iš specialiųjų direktyvų buvo peržiūrėta esama informacija, turi pakankamą pagrindą nustatyti, kad specialios mitybinės paskirties maisto produktas kelia pavojų žmonių sveikatai, nors jis atitinka specialiosios direktyvos nuostatas, tai ta valstybė narė gali laikinai sustabdyti ar apriboti tokių nuostatų taikymą savo teritorijoje. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares bei nurodo tokio sprendimo priežastis.

3. Jei Komisija mano, kad, siekiant išspręsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas problemas bei apsaugoti žmonių sveikatą, būtina iš dalies pakeisti šią direktyvą ar specialiąsias direktyvas, ji priima tuos pakeitimus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl būtinų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Tokiu atveju valstybė narė, kuri ėmėsi apsaugos priemonių, gali jas taikyti, kol bus priimti pakeitimai.

15 straipsnis

1. Komisijai padeda pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (7) 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

16 straipsnis

Direktyva 89/398/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais II priedo A dalyje, yra panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su II priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turi būti skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

17 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KOHOUT

(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 44.

(2) 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 186, 1989 6 30, p. 27.

(4) Žr. II priedo A dalį.

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(7) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

I PRIEDAS

Specialios mitybinės paskirties maisto produktų grupės, kurioms taikomos specialios nuostatos bus numatytos specialiose direktyvose (1):

1)	pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai kūdikiams;

2)	perdirbti grūdiniai maisto produktai ir maistas kūdikiams bei mažiems vaikams;

3)	maisto produktai, skirti svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms;

4)	specialios medicininės paskirties maisto produktai;

5)	maisto produktai reikalingi intensyviam raumenų darbui, įskaitant maisto produktus sportininkams.

B.	Specialios mitybinės paskirties maisto produktų grupės, kurioms taikomos specialios nuostatos bus numatytos specialioje direktyvoje (1), atsižvelgiant į 6 straipsnyje nurodytos procedūros rezultatus: Maistas asmenims, kurie turi sutrikusią angliavandenių apykaitą (diabetą).

(1) Suprantama, kad produktams, jau esantiems rinkoje kai priimama specialioji direktyva, ta direktyva bus netaikoma.

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikinta direktyva ir jos pakeitimų sąrašas

(nurodyti 16 straipsnyje)

Tarybos direktyva 89/398/EEB (OL L 186, 1989 6 30, p. 27)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/84/EB (OL L 48, 1997 2 19, p. 20)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/41/EB (OL L 172, 1999 7 8, p. 38)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	tik III priedo 15 punktas

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminai

(nurodyti 16 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Leidimas prekiauti produktais, atitinkančiais šios direktyvos reikalavimus	Draudimas prekiauti produktais, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų
89/398/EEB	—	1990 m. gegužės 16 d. (1)	1991 m. gegužės 16 d. (1)
96/84/EB	1997 m. rugsėjo 30 d.	—	—
1999/41/EB	2000 m. liepos 8 d.	2000 m. liepos 8 d. (2)	2001 m. sausio 8 d. (2)

(1) Pagal Direktyvos 89/398/EEB 15 straipsnį:

„1. Valstybės narės pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus taip, kad:

—	ne vėliau kaip nuo 1990 m. gegužės 16 d. būtų leista prekyba produktais, atitinkančiais šios direktyvos reikalavimus,

—	nuo 1991 m. gegužės 16 d. būtų draudžiama prekiauti produktais, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Šio straipsnio 1 dalis neturi įtakos toms nacionalinėms nuostatoms, kurios, nesant 4 straipsnyje minimų direktyvų, taikomos tam tikroms specialios paskirties maisto produktų grupėms.“

(2) Pagal Direktyvos 1999/41/EEB 2 straipsnį:

„Valstybės narės priima įstatymus it kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 1999 m. liepos 8 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tokios priemonės taikomos taip, kad:

—	iki 2000 m. liepos 8 d. būtų leista prekiauti produktais, atitinkančiais šią direktyvą,

—	iki 2001 m. sausio 8 d. būtų uždrausta prekiauti produktais, neatitinkančiais šios direktyvos.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.“

III PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Direktyva 89/398/EEB	Ši direktyva
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalies a punktas	2 straipsnio 2 dalis
1 straipsnio 2 dalies b punktas	1 straipsnio 3 dalis
1 straipsnio 2 dalies b punkto i, ii ir iii papunkčiai	1 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 2 dalis antra ir trečia pastraipos
—	2 straipsnio 2 dalis ketvirta pastraipa
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 1a dalis	4 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 3 dalis
4a straipsnis	5 straipsnis
4b straipsnis	6 straipsnis
5 straipsnis	7 straipsnis
6 straipsnis	8 straipsnis
7 straipsnis	9 straipsnis
8 straipsnis	10 straipsnis
9 straipsnio įžanginė formuluotė	11 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
9 straipsnio pirmas, antras ir trečias punktai	11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai
9 straipsnio ketvirto punkto pirmas ir antras sakiniai	11 straipsnio 2 dalis
9 straipsnio ketvirto punkto trečias sakinys	11 straipsnio 3 dalis
9 straipsnio penktas punktas	11 straipsnio 4 dalis
10 straipsnis	12 straipsnis
11 straipsnis	13 straipsnis
12 straipsnis	14 straipsnis
13 straipsnio 1 ir 2 dalys	15 straipsnio 3 ir 4 dalys
13 straipsnio 3 dalis	—
—	15 straipsnio 3 ir 4 dalys
14 ir 15 straipsniai	—
—	16 ir 17 straipsniai
16 straipsnis	18 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	—
—	II ir III priedai

20.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/30

TARYBOS DIREKTYVA 2009/13/EB

2009 m. vasario 16 d.

įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 139 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Atsižvelgiant į Sutarties 139 straipsnio 2 dalį, administracija ir darbuotojai (toliau – socialiniai partneriai) gali bendrai paprašyti, kad Bendrijos lygiu jų sudaryti susitarimai būtų įgyvendinami Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu.

(2)

2006 m. vasario 23 d. Tarptautinė darbo organizacija priėmė 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, norėdama sukurti bendrą darnią priemonę, apimančią kiek įmanoma visus naujausius galiojančiose tarptautinėse darbo jūrų laivyboje konvencijose ir rekomendacijose išdėstytus standartus, taip pat pagrindinius principus, išdėstytus kitose tarptautinėse darbo konvencijose.

(3)	Atsižvelgdama į Sutarties 138 straipsnio 2 dalį, Komisija konsultavosi su administracija ir darbuotojais dėl tikslingumo keisti galiojantį Bendrijos teisyną jį pritaikant, sujungiant ar papildant pagal 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje.

(4)	Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) 2006 m. rugsėjo 29 d. pranešė Komisijai apie savo pageidavimą pradėti derybas pagal Sutarties 138 straipsnio 4 dalį.

(5)

2008 m. gegužės 19 d. minėtos organizacijos, norėdamos padėti sukurti visiems vienodas sąlygas visoje jūrų pramonėje, sudarė Susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (toliau – Susitarimas). Šiame Susitarime ir jo priede pateikiamas bendras prašymas Komisijai įgyvendinti juos Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu, atsižvelgiant į Sutarties 139 straipsnio 2 dalį.

(6)	Susitarimas taikomas jūrininkams, dirbantiems valstybėje narėje registruotuose ir (arba) su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose.

(7)	Susitarimu iš dalies keičiamas Europos susitarimas dėl jūreivių darbo laiko organizavimo, kurį 1998 m. rugsėjo 30 d. Briuselyje sudarė Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija (FST).

(8)	Taikant Sutarties 249 straipsnį, tinkama priemonė Susitarimui įgyvendinti yra direktyva.

(9)	Susitarimas įsigalios tuo pačiu metu kaip ir 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, o socialiniai partneriai pageidauja, kad šią direktyvą įgyvendinančios nacionalinės priemonės įsigaliotų ne anksčiau kaip minėtos konvencijos įsigaliojimo dieną.

(10)

Šioje direktyvoje valstybėms narėms leidžiama nevaržomai pagal nacionalinę teisę ir praktiką apibrėžti visus Susitarime vartojamus terminus, kurie nėra jame konkrečiai apibrėžti, kaip ir kitų socialinės politikos direktyvų, kuriose vartojami panašūs terminai, atveju, su sąlyga, kad tos sąvokų apibrėžtys atitiktų Susitarimo turinį.

(11)	Komisija parengė savo pasiūlymą dėl direktyvos pagal savo 1998 m. gegužės 20 d. Komunikatą dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygiu, atsižvelgdama į pasirašiusiųjų šalių atstovaujamumo statusą ir kiekvieno Susitarimo punkto teisėtumą.

(12)	Valstybės narės gali pavesti administracijai ir darbuotojams, jiems bendrai paprašius, įgyvendinti šią direktyvą, jei valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad jos bet kuriuo metu gali garantuoti šia direktyva nustatytus rezultatus.

(13)	Šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos nepažeidžiant galiojančių konkretesnių ir (arba) didesnę apsaugą jūrininkams suteikiančių Bendrijos nuostatų, ypač tų, kurios pateikiamos Bendrijos teisės aktuose.

(14)	Turėtų būti užtikrinta atitiktis bendram darbdavio atsakomybės principui, kaip numatyta 1989 m. birželio 12 d. Direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (1), ypač jos 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

(15)	Ši direktyva neturėtų būti naudojama bendro darbuotojų apsaugos lygio sumažinimui srityse, kurioms taikomas prie jos pridedamas Susitarimas, pagrįsti.

(16)	Šioje direktyvoje ir Susitarime yra nustatyti minimalūs standartai. Valstybėms narėms ir (arba) socialiniams partneriams turėtų būti suteikta galimybė toliau taikyti ar priimti palankesnes nuostatas.

(17)	Komisija informavo Europos Parlamentą bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, atsižvelgdama į savo 1993 m. gruodžio 14 d. Komunikatą dėl susitarimo dėl socialinės politikos taikymo, nusiųsdama jiems savo pasiūlymo dėl direktyvos, kurioje pateikiamas Susitarimas, tekstą.

(18)

Ši priemonė atitinka pagrindines teises ir principus, išdėstytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 31 straipsnį, kuriame numatyta, kad visi darbuotojai turi teisę į saugias, jų sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, teisę į tai, kad būtų apribotas jų maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.

(19)

Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto ar poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(20)	Atsižvelgiant į Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (2) 34 punktą, valstybės narės bus raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kuriose kiek įmanoma būtų parodoma šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktis, ir jas viešai paskelbti.

(21)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 1999 m. birželio 21 d. Direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (3), kurios priede pateikiamas Europos susitarimas dėl jūreivių darbo laiko organizavimo.

(22)	Susitarimo įgyvendinimas padeda siekti Sutarties 136 straipsnyje numatytų tikslų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva įgyvendinamas priede pateikiamas Susitarimas dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, kurį 2008 m. gegužės 19 d. sudarė organizacijos, atstovaujančios jūrų transporto sektoriaus administracijai ir darbuotojams (Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF)).

2 straipsnis

Tarybos direktyvos 1999/63/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

1 punktas papildomas tokia 3 dalimi:

„3.

Kilus abejonių dėl to, ar taikant šį Susitarimą visų kategorijų asmenys turi būti laikomi jūrininkais, klausimą sprendžia kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, kurioms svarbus šis klausimas. Šiuo atveju būtina tinkamai atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos 94-os (jūrų) sesijos rezoliuciją dėl informacijos apie profesines grupes.“;

2 punkto c ir d punktai pakeičiami taip:

„c) jūrininkas– asmuo, įdarbintas, pasamdytas atlikti ar einantis bet kokias pareigas laive, kuriam taikomas šis Susitarimas;

d) laivo savininkas– laivo savininkas arba kita organizacija ar kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, iš savininko perėmęs atsakomybę už laivo veiklą, kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti laivo savininkui taikomas pareigas ir įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmenys vykdo tam tikras pareigas ar įsipareigojimus laivo savininko vardu.“;

6 punktas pakeičiamas taip:

„1.	Jūrininkams iki 18 metų draudžiama dirbti naktį. Taikant šį punktą, „naktis“ apibrėžiama pagal nacionalinę teisę ir praktiką. Ji apima bent devynių valandų laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau kaip vidurnaktį ir baigiasi ne anksčiau kaip 5 val. ryto.

Kompetentinga institucija gali nustatyti griežto reikalavimo laikytis naktinio darbo apribojimo išimtį, jeigu:

a)	tai trukdytų veiksmingam atitinkamų jūrininkų mokymui pagal nustatytas programas ir tvarkaraščius; arba

b)	atsižvelgiant į konkretų pareigų ar pripažintos mokymo programos pobūdį būtina, kad jūrininkai, kuriems taikoma išimtis, atliktų pareigas naktį, o institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nustato, kad darbas nepakenks jų sveikatai ar gerovei.

Jūrininkų iki 18 metų įdarbinimas, samda ar darbas draudžiamas, jei darbas gali pakenkti jų sveikatai ar saugai. Tokio darbo rūšys nustatomos nacionaliniais įstatymais ar kitais teisės aktais arba jas nustato kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, laikantis atitinkamų tarptautinių standartų.“;

13 punktas pakeičiamas taip:

„1.	Jūrininkai gali dirbti laive tik tuo atveju, jei jiems išduodamas sveikatos pažymėjimas, patvirtinantis, kad jie gali atlikti savo pareigas.

2.	Gali būti leidžiamos tik šiame Susitarime numatytos išimtys.

3.	Kompetentinga institucija reikalauja, kad jūrininkai, prieš pradėdami dirbti laive, turėtų galiojantį sveikatos pažymėjimą patvirtinantį, kad jie gali atlikti pareigas, kurias jie turės atlikti jūroje.

Siekdama užtikrinti, kad sveikatos pažymėjimuose būtų nurodyta tikroji jūrininkų sveikatos būklė atsižvelgiant į pareigas, kurias jie turės atlikti, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir tinkamai atsižvelgdama į taikomas tarptautines gaires, nustato sveikatos patikrinimo ir pažymėjimo pobūdį.

Šiuo Susitarimu nepažeidžiama 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų mokymo, sertifikavimo ir budėjimo sargyboje standartų su pakeitimais (toliau – STCW). Kompetentinga institucija pripažįsta pagal STCW reikalavimus šio punkto 1 ir 2 dalies tikslu išduotą sveikatos pažymėjimą. Jei jūrininkams netaikoma STCW, taip pat pripažįstama tų reikalavimų esmę atitinkantis sveikatos pažymėjimas.

Sveikatos pažymėjimą išduoda tinkamai kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas arba, jei pažymėjimas išduodamas tik dėl regėjimo, jį išduoda asmuo, kompetentingos institucijos pripažintas kvalifikuotu išduoti tokį pažymėjimą. Praktikuojantys gydytojai, atlikdami sveikatos patikrinimą ir darydami medicininę išvadą, profesiniu požiūriu turi būti visiškai nepriklausomi.

7.	Jūrininkams, kuriems buvo atsisakyta išduoti pažymėjimą arba buvo apribota jų galimybė dirbti, ypač laiko, darbo srities ar veiklos vietos atžvilgiu, suteikiama galimybė dar kartą pasitikrinti sveikatą pas kitą nepriklausomą praktikuojantį gydytoją ar nepriklausomą medicinos ekspertą.

Kiekviename sveikatos pažymėjime visų pirma nurodoma, kad:

a)	jūrininko klausa ir rega, taip pat spalvinė rega, jei jūrininkas dirbs tokį darbą, kurį atliekant netinkama spalvinė rega gali turėti įtakos darbo kokybei, yra patenkinamos būklės; ir

b)	jūrininkas nėra tokios sveikatos būklės, kuri gali pablogėti jam dirbant jūroje ar dėl kurios jūrininkas gali nebegalėti atlikti tokio darbo, arba kuri keltų pavojų kitų laive esančių asmenų sveikatai.

Išskyrus atvejus, kai dėl konkrečių atitinkamo jūrininko pareigų ar pagal STCW reikalaujama trumpesnio laikotarpio:

a)	sveikatos pažymėjimas galioja ilgiausiai dvejus metus, nebent jūrininkui dar nėra 18 metų; pastaruoju atveju ilgiausias pažymėjimo galiojimo laikotarpis yra vieneri metai;

b)	pažymėjimas dėl spalvinės regos galioja ilgiausiai šešerius metus.

10.

Skubiais atvejais kompetentinga institucija gali leisti jūrininkui dirbti be galiojančio sveikatos pažymėjimo iki kito sustojimo uoste, kur jūrininkas gali gauti kvalifikuoto praktikuojančio gydytojo išduotą sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad:

a)	toks leidimas galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius; ir

b)	atitinkamas jūrininkas turi sveikatos pažymėjimą, kurio galiojimas neseniai pasibaigė.

11.	Jei pažymėjimo galiojimas pasibaigia reiso metu, pažymėjimas toliau galioja iki kito sustojimo uoste, kur jūrininkas gali gauti kvalifikuoto praktikuojančio gydytojo išduotą sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad tas laikotarpis neviršija trijų mėnesių.

12.	Jūrininkų, dirbančių laivuose, kurie paprastai plaukioja tarptautiniais reisais, sveikatos pažymėjimai turi būti pateikti bent anglų kalba.

13.	Atliktino sveikatos įvertinimo pobūdis ir duomenys, kurie turi būti nurodyti sveikatos pažymėjime, nustatomi pasikonsultavus su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.

14.	Visų jūrininkų sveikata reguliariai vertinama. Budintys darbuotojai, turintys sveikatos problemų, praktikuojančio gydytojo patvirtinimu atsiradusių dėl to, kad jie dirba naktį, jei įmanoma, perkeliami į dieninį darbą, kurį dirbti jie gali.

15.	13 ir 14 dalyse nurodytas sveikatos įvertinimas yra nemokamas, o atitinkama informacija apie sveikatos būklę yra slapta. Tokie sveikatos įvertinimai gali būti atliekami nacionalinės sveikatos priežiūros sistemoje.“;

16 punktas pakeičiamas taip:

„Kiekvienas jūrininkas turi teisę į mokamas kasmetines atostogas. Kasmetinės atostogos su teise į užmokestį apskaičiuojamos taikant ne mažiau kaip 2,5 kalendorines dienas už darbo mėnesį ir proporcingai už ne visus dirbtus mėnesius. Minimalus mokamų kasmetinių atostogų laikotarpis negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus atvejus, kai nutraukiami darbo santykiai.“

3 straipsnis

1. Valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti palankesnes nuostatas, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nesuteikia pakankamo pagrindo mažinti bendrąjį darbuotojų apsaugos lygį tose srityse, kurioms taikoma ši direktyva. Tai nepažeidžia valstybių narių ir (arba) administracijos ir darbuotojų teisių keičiantis aplinkybėms nustatyti kitokias nei šios direktyvos priėmimo metu galiojusias teisines, normines ar sutartines priemones, su sąlyga, kad visada laikomasi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.

3. Taikant ir (arba) aiškinant šią direktyvą, nepažeidžiamos Bendrijos ar nacionalinės nuostatos, papročiai ar praktika, numatantys palankesnes sąlygas atitinkamiems jūrininkams.

4. A4.2 standarto 5 dalies b punkto nuostatos neturi įtakos darbdavio atsakomybės principui, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 5 straipsnyje.

4 straipsnis

Valstybės narės nustato, kokios nuobaudos taikomos pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą. Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

5 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą, arba užtikrina, kad administracija ir darbuotojai susitarimu būtų ėmęsi reikiamų priemonių.

2. Valstybės narės, priimdamos nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų, kurias jie priima šios direktyvos taikymo srityje, tekstą.

6 straipsnis

Susitarimo preambulėje minėto esminio lygiavertiškumo principo taikymas nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

7 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įsigaliojimo dieną.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. vasario 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. LIŠKA

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(3) OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

PRIEDAS

ECSA ir ETF sudarytas

SUSITARIMAS

dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje

SUSITARIMĄ PASIRAŠIUSIOS ŠALYS,

kadangi pagal Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (toliau – Konvencija) reikalaujama, jog kiekviena narė įsitikintų, kad jos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis Konvencijos kontekste gerbiamos pagrindinės teisės: asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės į kolektyvines derybas pripažinimas, visų priverstinio ar privalomojo darbo formų panaikinimas, veiksmingas vaikų darbo panaikinimas ir su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikinimas;

kadangi Konvencijoje numatyta, kad visi jūrininkai turi teisę į saugią ir saugos standartus atitinkančią darbo vietą, į sąžiningas įdarbinimo sąlygas, į tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas ir į sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą, socialinės gerovės priemones ir kitas socialinės apsaugos formas;

kadangi pagal Konvenciją reikalaujama, jog narės, remdamosi savo jurisdikcija, užtikrintų, kad pagal Konvencijos reikalavimus būtų visiškai įgyvendintos šios preambulės pirmesnėje pastraipoje nustatytos jūrininkų darbo ir socialinės teisės. Jei šioje Konvencijoje nenurodyta kitaip, tokį įgyvendinimą galima pasiekti per nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat per galiojančias kolektyvines sutartis ar kitas priemones arba praktiškai;

kadangi susitarimą pasirašiusios šalys nori atkreipti ypatingą dėmesį į „Aiškinamąjį raštą, pridedamą prie Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje taisyklių ir kodekso“, kuriame išdėstyta Konvencijos forma ir struktūra;

atsižvelgdamos į Europos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Sutartis), ypač į jos 137, 138 ir 139 straipsnius;

kadangi Sutarties 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendrijos lygiu sudaryti susitarimai gali būti įgyvendinami juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius, remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

kadangi pasirašiusios šalys to prašo;

kadangi tinkama Susitarimo įgyvendinimo priemonė yra direktyva, kaip apibrėžta Sutarties 249 straipsnyje, privaloma valstybėms narėms rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo būdus; pagal Konvencijos VI straipsnį TDO narės gali įgyvendinti priemones, kurios, jų manymu, yra iš esmės lygiavertės Konvencijos standartams ir skirtos visiškai pasiekti bendrą Konvencijos tikslą ir įgyvendinti paskirtį bei minėtas Konvencijos nuostatas; todėl įgyvendinant Susitarimą direktyva ir Konvencijos „esminio lygiavertiškumo“ principu siekiama leisti valstybėms narėms įgyvendinti teises ir principus taip, kaip numatyta Konvencijos VI straipsnio 3 ir 4 dalyse.

SUSITARĖ:

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

Šiame Susitarime ir jeigu nenustatyta kitaip konkrečiose nuostatose sąvoka:

a)	kompetentinga institucija – ministerija, Vyriausybės departamentas ar kita valstybės narės paskirta valdžios institucija, turinti įgaliojimus leisti ir įgyvendinti teisės norminius aktus, įsakymus ir kitas instrukcijas, turinčius įstatymo galią dėl tam tikrų nuostatų dalyko;

bendroji talpa – bendroji talpa, apskaičiuota pagal laivų matmenų nustatymo taisykles, pateiktas 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede arba bet kurioje pakeičiančioje konvencijoje; laivų, kuriems taikoma Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtinta matmenų nustatymo tarpinė sistema, bendroji talpa yra talpa, nurodyta Tarptautinio matmenų liudijimo (1969 m.) skiltyje „Pastabos“;

c)	jūrininkas – asmuo, įdarbintas, pasamdytas ar dirbantis bet kokiose pareigose laive, kuriam taikomas šis Susitarimas;

d)	jūrininko darbo sutartis apima darbo sutartį ir susitarimo straipsnius;

e)	laivas – kiekvienas laivas, išskyrus tą, kuris plaukioja išimtinai vidaus vandenyse arba uždaruose vandenyse arba labai arti jų, arba teritorijose, kuriose galioja uosto taisyklės;

laivo savininkas – laivo savininkas arba kita organizacija ar kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, iš savininko perėmęs atsakomybę už laivo veiklą, kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti laivo savininkui taikomas pareigas ir įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmenys vykdo tam tikras pareigas ar įsipareigojimus laivo savininko vardu.

2.	Jei nenustatyta kitaip, šis Susitarimas taikomas visiems jūrininkams.

Kilus abejonių dėl to, ar taikant šį Susitarimą visų kategorijų asmenys turi būti laikomi jūrininkais, klausimą sprendžia kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, kurioms svarbus šis klausimas. Tokiomis aplinkybėmis būtina tinkamai atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos 94 (jūrų) sesijos rezoliuciją dėl informacijos apie profesines grupes.

Jei aiškiai nenustatyta kitaip, šis Susitarimas taikomas visiems ir valstybiniams, ir privatiems laivams, kurie paprastai verčiasi komercine veikla, išskyrus žvejybos ar panašios paskirties laivus bei tradicinės konstrukcijos laivus, būtent vienstiebius kabotažinius laivus ir džonkas. Šis Susitarimas netaikomas karo laivams ir karinio laivyno pagalbiniams laivams.

5.	Kilus abejonių, ar šis Susitarimas taikomas laivui ar konkrečiai laivų kategorijai, klausimą sprendžia kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.

TAISYKLĖS IR STANDARTAI

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI JŪRININKAMS DARBUI LAIVE

1.1 taisyklė. Minimalus amžius

1.	Jaunesni nei minimalaus amžiaus asmenys negali būti įdarbinti ar dirbti laive.

2.	Šiame Susitarime nustatytomis aplinkybėmis reikalaujama, kad minimalus amžius būtų didesnis.

A1.1 standartas. Minimalus amžius

Minimalų amžių reglamentuoja 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB (bus iš dalies keičiama) dėl Europos susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (bus iš dalies keičiamas pagal šio Susitarimo A priedą).

1.2 taisyklė. Sveikatos pažymėjimas

Sveikatos pažymėjimus reglamentuoja 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB (bus iš dalies keičiama) dėl Europos susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (bus iš dalies keičiamas pagal šio Susitarimo A priedą).

1.3 taisyklė. Mokymas ir kvalifikacija

1.	Jūrininkai negali dirbti laive, jei nėra apmokyti ar neturi kompetencijos pažymėjimo, arba nėra kitaip parengti atlikti savo pareigas.

2.	Jūrininkams neleidžiama dirbti laive, jei jie nėra sėkmingai baigę asmeninio saugumo laive apmokymo.

3.	Laikoma, kad mokymas ir atestavimas, remiantis privalomais Tarptautinės jūrų organizacijos dokumentais, atitinka šios taisyklės 1 ir 2 dalių reikalavimus.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮDARBINIMO SĄLYGOS

2.1 taisyklė. Jūrininkų darbo sutartys

1.	Jūrininko įdarbinimo sąlygos nustatomos arba nurodomos aiškiai surašytoje ir teisinę galią turinčioje sutartyje ir turi atitikti šiame Susitarime nustatytus standartus.

2.	Jūrininkas turi sutikti su darbo sutartimi ir jam turi būti sudarytos sąlygos, užtikrinančios, kad jis turėtų galimybę peržiūrėti sutarties sąlygas ir pasikonsultuoti dėl jų bei laisvai su jomis sutikti prieš pasirašydamas.

3.	Tiek, kiek tai atitinka valstybės narės nacionalinę teisę ir praktiką, laikoma, kad jūrininkų darbo sutartys apima ir galiojančias kolektyvines sutartis.

A2.1 standartas. Jūrininkų darbo sutartys

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalaujančius, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai atitiktų šiuos reikalavimus:

su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbantys jūrininkai turi turėti jūrininkų darbo sutartį, pasirašytą ir jūrininko, ir laivo savininko arba laivo savininko atstovo (arba, kai jie nėra darbuotojai, sutartinių ar panašių susitarimų įrodymą), užtikrinančią jiems tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas laive, kaip reikalaujama šiame Susitarime;

b)	jūrininkų darbo sutartį pasirašantiems jūrininkams turi būti suteikta galimybė išnagrinėti sutartį ir pasikonsultuoti prieš pasirašant, taip pat sudarytos visos kitos sąlygos, reikalingos siekiant užtikrinti savanorišką sutarties pasirašymą, pakankamai suprantant savo teises ir pareigas;

c)	laivo savininkas ir jūrininkas turi turėti po vieną pasirašytą jūrininko darbo sutarties originalą;

turi būti imtasi priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jūrininkai, įskaitant ir laivo kapitoną, laive galėtų lengvai gauti aiškią informaciją apie savo darbo sąlygas ir kad tokia informacija, įskaitant jūrininkų darbo sutartį, taip pat būtų prieinama kompetentingos institucijos, įskaitant uostų, į kuriuos įplaukiama, institucijas, pareigūnams, peržiūrėti; ir

e)	jūrininkams turi būti išduodamas dokumentas, kuriame būtų jų darbo laive įrašai.

Kai kolektyvinė sutartis yra jūrininkų darbo sutartis arba darbo sutarties dalis, laive turi būti tokios sutarties kopija. Kai jūrininkų darbo sutartis ir bet kokia galiojanti kolektyvinė sutartis parengta ne anglų kalba, šie dokumentai turi būti parengti ir anglų kalba (išskyrus tik vietiniais reisais plaukiojančius laivus):

a)	standartinės formos sutarties kopija; ir

b)	kolektyvinės sutarties dalys, kurioms taikoma valstybinė kontrolė uoste.

3.	Šio standarto 1 dalies e punkte nurodytame dokumente neturi būti jokio teiginio apie jūrininkų darbo kokybę ar jų atlyginimus. Dokumento forma, įrašytini duomenys ir jų įrašymo būdas nustatomi nacionalinėje teisėje.

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, tiksliai apibrėžiančius dalykus, kurie turi būti įtraukti į visas jūrininkų darbo sutartis, kurioms taikoma jos nacionalinė teisė. Jūrininkų darbo sutartyse bet kokiu atveju yra nurodoma ši informacija:

a)	jūrininko visas vardas, gimimo data arba amžius, gimimo vieta;

b)	laivo savininko pavadinimas ir adresas;

c)	jūrininko darbo sutarties sudarymo vieta ir data;

d)	pareigos, kurioms jūrininkas yra samdomas;

e)	jūrininko atlyginimų dydis arba, kai taikytina, formulė, pagal kurią jie apskaičiuojami;

f)	mokamų kasmetinių atostoginių suma arba, kai taikytina, formulė, pagal kurią jie apskaičiuojami;

sutarties galiojimo pabaiga ir sutarties pabaigos sąlygos, įskaitant:

i)	jei sutartis buvo sudaryta neribotam laikotarpiui, sąlygas, kuriomis bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, taip pat reikalaujamą įspėjimo laikotarpį, kuris laivo savininkui negali būti trumpesnis nei jūrininkui;

ii)	jei sutartis buvo sudaryta apibrėžtam laikotarpiui, jos galiojimo pabaigos datą; ir

iii)	jei sutartis sudaryta vienam reisui, paskirties uostą ir laiką, kuris turi praeiti nuo atvykimo iki to laiko, kai jūrininkas turėtų būti išleidžiamas;

h)	sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo išmokos, kurias laivo savininkas turi išmokėti jūrininkui;

i)	jūrininko teisė į repatriaciją;

j)	nuoroda į kolektyvinę sutartį, jei taikytina; ir

k)	bet kokia kita informacija, kurios gali būti reikalaujama pagal nacionalinę teisę.

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ar kitus teisės aktus, nustatančius minimalius įspėjimo laikotarpius, kuriais jūrininkai ir laivo savininkas naudojasi, jei nori pirma laiko nutraukti jūrininko darbo sutartį. Tokių minimalių laikotarpių trukmė nustatoma pasikonsultavus su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, tačiau negali būti trumpesnė nei septynios dienos.

Trumpesnis už minimalų įspėjimo laikotarpis gali būti leidžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba galiojančias kolektyvines sutartis pripažįstamos pateisinančios trumpesnį įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpį arba sutarties nutraukimą be įspėjimo. Nustatant tokias aplinkybes, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų atsižvelgta į jūrininko poreikį nutraukti darbo sutartį apie tai įspėjant prieš trumpesnį laikotarpį arba visai neįspėjant ir be jokios nuobaudos už tai dėl asmeninių ar kitų neatidėliotinų priežasčių.

2.3 taisyklė. Darbo ir poilsio laikas

Jūrininkų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB (bus iš dalies keičiama) dėl Europos susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (bus iš dalies keičiamas pagal šio Susitarimo A priedą).

2.4 taisyklė. Teisė į atostogas

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava, dirbantiems jūrininkams būtų suteikiamos mokamos kasmetinės atostogos atitinkamomis sąlygomis pagal šį Susitarimą ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB (bus iš dalies keičiama) dėl Europos susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (bus iš dalies keičiamas pagal šio Susitarimo A priedą).

2.	Atsižvelgiant į jūrininkams pagal pareigas taikomus reikalavimus, jiems turi būti suteikiamos atostogos krante, kad palankiai veiktų jų sveikatą ir gerovę.

2.5 taisyklė. Repatriacija

1.	Jūrininkai turi teisę būti repatrijuoti, nenaudodami tam savo lėšų.

2.	Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai turėtų finansinį garantą, užtikrinantį tinkamą jūrininkų repatrijavimą.

A2.5 standartas. Repatriacija

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbantys jūrininkai turėtų teisę būti repatrijuoti šiomis aplinkybėmis:

a)	jei jūrininkams esant užsienyje baigia galioti jų darbo sutartis;

kai jūrininkų darbo sutartį nutraukia:

i)	laivo savininkas; arba

ii)	jūrininkas dėl pateisinamų priežasčių; taip pat

c)	kai jūrininkai nebegali vykdyti pareigų pagal savo darbo sutartį arba nėra garantijos, kad ypatingomis aplinkybėmis jie galės tas pareigas vykdyti.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos įstatymuose, kituose teisės aktuose, kitose priemonėse arba kolektyvinėse sutartyse būtų nustatytos atitinkamos nuostatos, nurodančios:

a)	aplinkybes, kuriomis jūrininkai turi teisę į repatriaciją laikantis šio standarto 1 dalies b ir c punktų;

b)	maksimalią tarnybos laive laikotarpių trukmę, suteikiančią jūrininkui teisę būti repatrijuotam – tokie laikotarpiai negali būti ilgesni nei 12 mėnesių; ir

c)	aiškiai nustatytas teises būti repatrijuotiems, kurias suteikia laivų savininkai, įskaitant teises, susijusias su repatriacijos vieta, transporto rūšimi, padengiamomis išlaidomis ir kitą laivų savininkų taikomą tvarką.

Kiekviena valstybė narė draudžia laivų savininkams reikalauti, kad jūrininkai iš anksto apmokėtų repatriacijos išlaidas jų įdarbinimo pradžioje, taip pat draudžia išskaityti repatriacijos išlaidas iš jūrininkų atlyginimų ar kitų jiems priklausančių išmokų, išskyrus, kai remiantis nacionaliniais įstatymais ar kitais teisės aktais bei priemonėmis arba galiojančiomis kolektyvinėmis sutartimis buvo nustatyta, kad jūrininkas šiurkščiai pažeidė jūrininko darbo įsipareigojimus.

4.	Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose neturi būti pažeidžiama laivo savininko teisė atgauti repatriacijos išlaidas pagal trečiosios šalies sutartinius įsipareigojimus.

Jei laivo savininkas nesiima jūrininkų, kurie turi teisę į repatriaciją, repatriacijos arba nepadengia jos išlaidų:

kompetentinga valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, institucija pasirūpina tokių jūrininkų repatriacija; jei ji to nepadaro, valstybė, iš kurios jūrininkai turi būti repatrijuoti, arba valstybė, kurios piliečiai jūrininkai yra, gali pasirūpinti jų repatriacija ir išieškoti išlaidas iš valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja;

b)	dėl jūrininkų repatriacijos patirtas išlaidas valstybė narė, su kurios vėliava laivas plaukioja, išieško iš laivo savininko;

c)	nė vienu atveju repatriacijos išlaidos negali būti išreikalaujamos iš jūrininkų, išskyrus tai, kas nustatyta šio standarto 3 dalyje.

Atsižvelgiant į galiojančius tarptautinius dokumentus, įskaitant 1999 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų arešto, repatriacijos mokesčius sumokėjusi valstybė narė gali sulaikyti atitinkamo laivo savininko laivus arba pareikalauti, kad jie būtų sulaikyti, kol bus kompensuotos išlaidos pagal šio standarto 5 dalį.

7.	Kiekviena valstybė narė palengvina jūrininkų, tarnaujančių laivuose, kurie atplaukia į jų uostus arba praplaukia jų teritorinius ar vidaus vandenis, repatriaciją ir jų pakeitimą laive kitais.

8.	Valstybė narė neturi atsakyti repatriacijos teisės nė vienam jūrininkui dėl finansinių laivo savininko aplinkybių ar dėl laivo savininko negalėjimo ar nenorėjimo pakeisti jūrininką.

9.	Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava, būtų jūrininkams prieinama galiojančių nacionalinių nuostatų dėl repatriacijos kopija atitinkama kalba.

2.6 taisyklė. Kompensacijos jūrininkams, kai laivas prarandamas ar nuskęsta

Jūrininkai turi teisę į atitinkamą kompensaciją, jei patiria sužeidimus, nuostolius ar netenka darbo, kai laivas prarandamas ar nuskęsta.

A2.6 standartas. Kompensacijos jūrininkams, kai laivas prarandamas ar nuskęsta

1.	Kiekviena valstybė narė patvirtina taisykles, užtikrinančias, kad kaskart praradus laivą ar laivui nuskendus, laivo savininkas sumokėtų visiems laive dirbantiems jūrininkams draudimo dėl darbo netekimo, kai laivas prarandamas ar nuskęsta, kompensaciją.

2.	Šio standarto 1 dalyje nurodytos taisyklės neturi pažeisti jokių kitų teisių, kurias jūrininkas gali turėti pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę dėl nuostolių ir sužalojimų, jei laivas prarandamas ar nuskęsta.

2.7 taisyklė. Įgulos komplektavimas

Nuostatos dėl pakankamo, saugaus ir veiksmingo laivo įgulos komplektavimo įtvirtintos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvoje 1999/63/EB (bus iš dalies keičiama) dėl Europos susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (bus iš dalies keičiamas pagal šio Susitarimo A priedą).

2.8 taisyklė. Karjera, įgūdžių tobulinimas ir jūrininkų užimtumo galimybės

Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinę politiką dėl užimtumo skatinimo jūrų laivybos sektoriuje ir skatina karjeros siekimą, įgūdžių tobulinimą ir geresnes užimtumo galimybes jų teritorijoje gyvenantiems jūrininkams.

A2.8 standartas. Karjera, įgūdžių tobulinimas ir jūrininkų užimtumo galimybės

1.	Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinę politiką, skatinančią siekti karjeros, įgūdžių tobulinimą ir geresnes galimybes jūrininkų užimtumui, kad jūrų laivybos sektoriuje būtų stabili ir kompetentinga darbo jėga.

2.	Šio standarto 1 dalyje nurodytos politikos tikslas – padėti jūrininkams tobulinti savo įgūdžius, kelti kvalifikaciją ir plėsti užimtumo galimybes.

Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nustato aiškius jūrininkų, kurių pareigos laive yra pirmiausia susijusios su saugiu laivo veikimu ir navigacija, profesinio orientavimo, švietimo ir mokymo, įskaitant nuolatinį mokymą, uždavinius.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS.

APGYVENDINIMAS, POILSIO SĄLYGOS, MAISTAS IR MAITINIMAS

A3.1 standartas. Apgyvendinimas ir poilsio sąlygos

1.	Laivuose, prekybiniais reisais reguliariai įplaukiančiuose į moskitų apniktus uostus, turi būti atitinkamos kompetentingos institucijos nurodytos priemonės.

2.	Atsižvelgiant į nuostatas dėl sveikatos apsaugos ir saugos bei nelaimingų atsitikimų prevencijos, laive dirbantiems ir gyvenantiems jūrininkams, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius, sudaromos atitinkamos visiems jūrininkams prieinamos poilsio sąlygos, patogumai ir paslaugos.

3.	Kompetentinga institucija reikalauja, kad laivuose kapitonas atliktų ar kapitonui vadovaujant būtų atliekami dažni patikrinimai, užtikrinantys, kad jūrininkų gyvenamosios patalpos būtų švarios, tinkamos gyventi ir suremontuotos. Kiekvieno tokio patikrinimo duomenys yra registruojami ir prieinami.

Kai laivuose, siekiant išvengti diskriminacijos, reikia atsižvelgti į jūrininkų, kurių religinė ar socialinė praktika yra kitokia ar savita, interesus, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, gali leisti sąžiningai taikomus nukrypimus nuo šio standarto su sąlyga, kad dėl tokių nukrypimų bendros sąlygos netaps mažiau palankios nei tos, kurios būtų sudarytos taikant šį standartą.

3.2 taisyklė. Maistas ir maitinimas

1.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai turėtų laive ir tiektų tinkamos kokybės, maistinės vertės ir kiekio maistą ir geriamąjį vandenį, kurių pakaktų laivo poreikiams patenkinti ir kuriuos tiekiant būtų atsižvelgta į skirtingą kultūrinę ir religinę kilmę.

2.	Jūrininkai darbo laive laikotarpiu maistą gauna nemokamai.

3.	Jūrininkai, dirbantys laivo virėjais ir atsakingi už maisto paruošimą, turi būti apmokyti ir kvalifikuotai atlikti savo pareigas laive.

A3.2 standartas. Maistas ir maitinimas

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus ar kitas priemones, kad būtų užtikrinti minimalūs maisto ir geriamojo vandens kiekio ir kokybės standartai ir maitinimo standartai jūrininkams su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, ir vykdo švietėjišką veiklą, skatindama išmanymą apie šioje dalyje nurodytus standartus ir jų įgyvendinimą.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų laikomasi tokių minimalių standartų:

a)	maisto ir geriamojo vandens atsargų kiekis, maistinė vertė, kokybė ir įvairovė turi būti tinkama, atsižvelgiant į jūrininkų skaičių laive, jų religinius poreikius ir kultūrinę praktiką, susijusią su maistu, reiso trukme ir pobūdžiu;

b)	maitinimo skyrius turi būti taip organizuotas ir turėti tokią įrangą, kad jūrininkams būtų galima patiekti tinkamus, įvairius ir maistingus valgius, paruoštus ir patiektus higieniškomis sąlygomis; ir

c)	maitinimo skyriaus darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti ar instruktuoti, kaip atlikti savo pareigas.

3.	Laivų savininkai užtikrina, kad laivų virėjais samdomi jūrininkai būtų apmokyti, kvalifikuoti ir kompetentingi atlikti savo pareigas pagal tam tikros valstybės narės įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

4.	Reikalavimai pagal šio standarto 3 dalį apima kompetentingos institucijos patvirtintų arba pripažintų mokymo kursų užbaigimą, kurie apima maisto gaminimo praktiką, maisto ir asmens higieną, maisto laikymą, atsargų kontrolę, aplinkos apsaugą ir sveiką maitinimą bei saugą.

Kompetentinga institucija gali nereikalauti, kad dėl įgulos dydžio arba prekybinio reiso pobūdžio laivuose, kuriuose turi dirbti mažiau nei dešimt įgulos narių, būtų visapusiškai kvalifikuotas virėjas; tačiau bet kuris virtuvėje maistą ruošiantis asmuo apmokomas maisto ir asmeninės higienos, taip pat, maisto tvarkymo ir laikymo laive.

Jei yra išskirtinė būtinybė, kompetentinga institucija gali išduoti išimtinio atvejo leidimą nekvalifikuotam virėjui dirbti nurodytame laive nurodytą ribotą laikotarpį, kol laivas atvyks į artimiausią tinkamą uostą arba ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, su sąlyga, kad asmuo, kuriam išduodamas toks išimtinio atvejo leidimas, apmokomas ir gauna nurodymus dėl maisto ir asmeninės higienos, taip pat dėl maisto tvarkymo ir laikymo laive.

Kompetentinga institucija reikalauja, kad laive kapitonas atliktų arba kapitonui vadovaujant būtų atliekami dažni dokumentais patvirtinami patikrinimai:

a)	maisto ir geriamojo vandens atsargų;

b)	visų patalpų ir įrangos, naudojamų maistui ir geriamajam vandeniui laikyti ir tvarkyti; ir

c)	virtuvės ir kitos įrangos, naudojamos valgiui ruošti ir tiekti.

8.	Jūrininkai iki 18 metų negali būti įdarbinti, samdomi arba dirbti laivo virėjais.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

SVEIKATOS APSAUGA, SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR GEROVĖ

4.1 taisyklė. Sveikatos priežiūra laive ir krante

1.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visiems jūrininkams su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų taikomos atitinkamos jų sveikatos apsaugos priemonės ir jiems būtų suteikiama greita ir tinkama sveikatos priežiūra, kai jie dirba laive.

2.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad laivuose jos teritorijoje esantys jūrininkai, kuriems reikia skubios sveikatos priežiūros, krante galėtų pasinaudoti valstybės narės medicinos paslaugomis.

3.	Reikalavimai, taikomi sveikatos apsaugai ir sveikatos priežiūrai laive, apima priemonių, skirtų jūrininkų sveikatos apsaugai ir sveikatos priežiūrai, standartus, kurie būtų kiek įmanoma labiau panašūs į standartus, paprastai taikomus darbuotojams krante.

A4.1 standartas. Sveikatos priežiūra laive ir krante

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų patvirtintos priemonės, nustatančios sveikatos apsaugą ir sveikatos priežiūrą, įskaitant ir būtiną dantų priežiūrą, laive, plaukiojančiame su jos vėliava, dirbantiems jūrininkams, kurios:

a)	užtikrintų bet kokių bendrųjų nuostatų dėl profesinės sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos, susijusių su jų pareigomis, taip pat specialių nuostatų būdingų darbui laive galiojimą jūrininkams;

užtikrintų, kad jūrininkams būtų suteikta sveikatos apsauga ir sveikatos priežiūra, kiek įmanoma labiau panaši į paprastai suteikiamą darbuotojams krante, įskaitant galimybę greitai gauti būtinų vaistų, medicininę įrangą ir galimybes nustatyti diagnozę bei gydyti, taip pat gauti medicininę informaciją ir vertinimus;

c)	suteiktų jūrininkams teisę neatidėliotinai apsilankyti pas gydytoją arba odontologą atplaukimo uostuose, kai tai įmanoma;

d)	neapsiribotų sergančių ar sužeistų jūrininkų gydymu, bet apimtų ir profilaktikos priemones, tokias kaip sveikatos skatinimo ir sveikatos švietimo programas.

2.	Kompetentinga institucija patvirtina standartinę medicininės ataskaitos formą, skirtą naudotis kapitonams ir atitinkamam medicinos personalui krante ir laive. Užpildyta forma ir jos turinys laikomi konfidencialiais ir naudojami tik jūrininkų gydymui palengvinti.

3.	Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatančius reikalavimus laivų patalpoms ligoniams gydyti ir sveikatos priežiūros patalpoms bei įrangai, taip pat mokymui su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose.

Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose mažiausiai nustatomi tokie reikalavimai:

visuose laivuose turi būti namų vaistinėlė, medicininė įranga ir medicinos žinynas, kurių specifiką nustato ir reguliariai tikrina kompetentinga institucija; nacionaliniuose reikalavimuose atsižvelgiama į laivo tipą, asmenų skaičių laive, reisų pobūdį, paskirties vietą, trukmę ir svarbius rekomenduotus nacionalinius ir tarptautinius medicinos standartus;

laivuose, kuriuose yra 100 ar daugiau asmenų ir kurie paprastai plaukioja tarptautiniais ilgesniais nei 72 valandų reisais, turi būti kvalifikuotas gydytojas, atsakingas už sveikatos priežiūrą; nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose taip pat nurodoma, kuriems kitiems laivams reikia turėti gydytoją, atsižvelgiant, inter alia, į tokius faktorius, kaip reiso trukmė, pobūdis ir sąlygos bei jūrininkų skaičius laive;

turi būti reikalaujama, kad laivuose, kuriuose nėra gydytojo, bent vienas jūrininkas be savo įprastų pareigų dar būtų atsakingas už sveikatos priežiūrą ir vaistų skyrimą arba bent vienas jūrininkas būtų kompetentingas suteikti pirmąją pagalbą; už sveikatos priežiūrą laive atsakingi asmenys, kurie nėra gydytojai, turi būti tinkamai užbaigę sveikatos priežiūros mokymus pagal 1978 m. Tarptautinės Konvencijos dėl jūreivių parengimo, jų atestavimo ir budėjimo laive (STCW), su pakeitimais, reikalavimus; jūrininkai, paskirti teikti pirmąją pagalbą turi būti tinkamai užbaigę pirmosios pagalbos mokymus pagal STCW reikalavimus; nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose turi būti nurodytas reikalingo patvirtinto mokymo lygis, atsižvelgiant, inter alia, į tokius faktorius, kaip reiso trukmė, pobūdis ir sąlygos bei jūrininkų skaičius laive; ir

kompetentinga institucija užtikrina per iš anksto parengtą sistemą, kad jūroje esantys laivai visą parą turėtų galimybę radijo ar palydoviniu ryšiu gauti medicinines konsultacijas; visiems laivams, kad ir su kokia vėliava jie plaukiotų, medicininės konsultacijos, įskaitant siunčiamų medicininių žinučių, kuriomis konsultuojama, perdavimą radijo ar palydoviniu ryšiu tarp laivo ir kranto, yra nemokamos.

4.2 taisyklė. Laivų savininkų atsakomybė

Kiekviena narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų priemonės laive dirbantiems jūrininkams užtikrinančios laivo savininko garantuojamą teisę į materialią pagalbą ir paramą dėl finansinių ligos, sužeidimo ar mirties, ištinkančių jūrininkus, kai jie dirba pagal jūrininkų darbo sutartį ar kylančių dėl jų darbo pagal tokią sutartį, padarinių.

2.	Ši taisyklė nedaro įtakos kitoms teisinėms teisės gynimo priemonėms, kuriomis jūrininkas gali naudotis.

A4.2 standartas. Laivų savininkų atsakomybė

Kiekviena valstybė narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalaujančius, kad su jos vėliava plaukiojančių laivų savininkai būtų atsakingi už visų laivuose dirbančių jūrininkų sveikatos apsaugą ir sveikatos priežiūrą pagal tokius minimaliausius standartus:

a)	laivų savininkai yra atsakingi už jų laivuose dirbančių jūrininkų išlaidas dėl ligos ar sužeidimo laikotarpiu nuo tarnybos pradžios iki dienos, kai jie laikomi tinkamai repatrijuotais, arba išlaidas, kylančias dėl jų darbo tokiu laikotarpiu;

b)	laivų savininkai suteikia finansinį kompensacijos jūrininko mirties arba ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužeidimo, ligos ar pavojaus garantą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, jūrininkų darbo sutartyse arba kolektyvinėje sutartyje;

laivų savininkai yra atsakingi už sveikatos priežiūros, įskaitant medicininį gydymą ir būtinų vaistų bei gydomųjų priemonių suteikimą, o taip pat pragyvenimo ir apgyvendinimo, kol jūrininkas yra ne namie, išlaidas, kol sergantis arba sužeistas jūrininkas pasveiks arba kol bus nustatyta, kad liga yra nepagydoma arba nedarbingumas yra nuolatinis; ir

d)	laivų savininkai yra atsakingi už laidojimo išlaidų apmokėjimą, jei mirtis ištinka laive arba krante įdarbinimo laikotarpiu.

2.	Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali riboti laikotarpį, per kurį laivo savininkas yra atsakingas už sveikatos priežiūros ir pragyvenimo bei apgyvendinimo išlaidų padengimą, tačiau toks laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 16 savaičių nuo sužeidimo ar ligos pradžios.

Jei dėl ligos arba sužeidimo jūrininkas tampa nedarbingas, laivo savininkas yra atsakingas už:

a)	visų atlyginimų sumokėjimą, kol sergantys ar sužeisti jūrininkai yra laive arba kol jūrininkai repatrijuojami pagal šį Susitarimą; ir

visų arba dalinių atlyginimų sumokėjimą, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, nuo tada, kai jūrininkai repatrijuojami ar išlaipinami į krantą, iki kol jie pasveiksta arba, jei tai nutinka anksčiau, kol jie įgyja teisę į pinigines pašalpas pagal konkrečios valstybės narės įstatymus.

4.	Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali riboti laikotarpį, per kurį laivo savininkas yra atsakingas už visų arba dalinių atlyginimų sumokėjimą jūrininkui, kurio nebėra laive, tačiau toks laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 16 savaičių nuo sužeidimo ar ligos pradžios.

Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali panaikinti laivo savininko atsakomybę dėl:

a)	sužeidimo, patirto nedirbant laive;

b)	sužeidimo ar ligos dėl ligonio, sužeistojo ar mirusiojo sąmoningo aplaidumo; ir

c)	ligos ar negalios, tyčia nuslėptų įsidarbinant.

6.	Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali atleisti laivo savininką nuo atsakomybės padengti sveikatos priežiūros, pragyvenimo bei apgyvendinimo ir laidojimo išlaidas, jei tokią atsakomybę prisiima valstybės institucijos.

7.	Laivų savininkai arba jų atstovai imasi priemonių, kad apsaugotų laive likusį sergančių, sužeistų ar mirusių jūrininkų turtą ir grąžintų jį jūrininkams ar jų artimiausiems giminaičiams.

4.3 taisyklė. Sveikatos apsauga ir saugumas, nelaimingų atsitikimų prevencija

1.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose jūrininkams būtų užtikrinta sveikatos apsauga ir kad jūreiviai laive gyventų, dirbtų ir mokytųsi saugioje ir higieniškoje aplinkoje.

Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir atsižvelgdama į galiojančius kodeksus, gaires ir standartus, rekomenduojamus tarptautinių organizacijų, nacionalinių administracijų ir jūrų laivybos pramonės organizacijų, parengia ir paskelbia nacionalines gaires dėl darbų saugos ir sveikatos su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose.

Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į atitinkamus tarptautinius dokumentus, priima įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitas priemones, skirtas šiame Susitarime nurodytiems reikalavimams, ir nustato darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose standartus.

A4.3 standartas. Sveikatos apsauga ir sauga, nelaimingų atsitikimų prevencija

Pagal 4.3 taisyklės 3 dalį priimti įstatymai ir kiti teisės aktai bei priemonės turi apimti šiuos dalykus:

a)	darbų saugos ir sveikatos strategijos bei programų priėmimą ir sėkmingą įgyvendinimą bei skatinimą laivuose, plaukiojančiuose su valstybės narės vėliava, įskaitant rizikos vertinimą, taip pat jūrininkų mokymą ir instruktavimą;

nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe prevencijos programas laive ir nuolatinį darbų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimą, įtraukiant jūrininkų atstovus ir visus kitus asmenis, susijusius su jų įgyvendinimu, atsižvelgiant į prevencines priemones, įskaitant inžinerinę ir projekto kontrolę, procesų pakeitimą ir kolektyvinių bei individualių užduočių procedūras ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimą; ir

c)	reikalavimus nesaugių darbo sąlygų tikrinimui, pranešimui apie jas ir jų ištaisymui, taip pat nelaimingų atsitikimų dirbant laive tyrimą ir pranešimą apie juos.

Šio standarto 1 dalyje nurodytose nuostatose:

atsižvelgiama į susijusius tarptautinius dokumentus, nagrinėjančius darbų saugą ir sveikatos apsaugą apskritai, specifinę riziką, taip pat visus reikalavimus, svarbius nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe prevencijai, kurie gali būti taikomi jūrininkų darbui ir visų pirma tuos, kurie yra susiję su darbu jūrų laivyboje;

b)	nurodomos kapitono arba kapitono paskirto asmens arba abiejų pareigos prisiimti specifinę atsakomybę už laivo darbų saugos ir sveikatos apsaugos politikos ir programos įgyvendinimą ir laikymąsi; ir

c)	nurodomi laivo jūrininkų, paskirtų ar išrinktų būti saugos atstovais ir dalyvauti laivo saugos komiteto susirinkimuose, įgaliojimai; toks komitetas sudaromas laive, kuriame yra penki ar daugiau jūrininkų.

Įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat kitos priemonės, nurodytos 4.3 taisyklės 3 dalyje, yra reguliariai peržiūrimi konsultuojantis su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijų atstovais ir, jei reikia, pataisomi atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir tyrimus, kad būtų galima nuolat gerinti darbų saugos ir sveikatos politiką ir programas ir užtikrinti saugią darbo aplinką jūrininkams laivuose, plaukiojančiuose su valstybės narės vėliava.

4.	Laikoma, kad galiojančių tarptautinių dokumentų dėl darbo aplinkos pavojų poveikio priimtino lygio laivuose ir dėl darbų saugos ir sveikatos politikos ir programų įgyvendinimo laivuose reikalavimų laikymasis atitinka šio Susitarimo reikalavimus.

Kompetentinga institucija užtikrina:

a)	kad apie nelaimingus atsitikimus, sužeidimus ir ligas darbe būtų tinkamai pranešama;

b)	kad būtų tvarkoma, analizuojama ir skelbiama išsami tokių nelaimingų atsitikimų ir ligų statistika ir, kai tinkama, tiriamos bendrosios tendencijos ir nustatyti pavojai; ir

c)	kad būtų tiriami nelaimingi atsitikimai.

6.	Klausimai, susiję su darbų sauga ir sveikata, tiriami ir apie juos pranešama taip, kad būtų užtikrinta jūrininkų asmens duomenų apsauga.

7.	Kompetentinga institucija bendradarbiauja su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, kad atkreiptų visų jūrininkų dėmesį į informaciją apie konkrečius pavojus laive, pavyzdžiui, iškabinant oficialius pranešimus su atitinkamais nurodymais.

8.	Kompetentinga institucija reikalauja, kad laivų savininkai, atlikdami rizikos vertinimą darbų saugos ir sveikatos valdymo atžvilgiu, remtųsi atitinkama statistine informacija iš savo laivų, ir bendrąja statistika, pateikiama kompetentingos institucijos.

4.4 taisyklė. Galimybė naudotis krante esančiomis gerovės priemonėmis

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad krante esančios gerovės priemonės būtų lengvai pasiekiamos visur, kur tokios yra. Valstybė narė taip pat skatina gerovės priemonių plėtrą nustatytuose uostuose, kad uostuose esančių laivų jūrininkai turėtų galimybę naudotis tinkamomis gerovės priemonėmis ir paslaugomis.

A4.4 standartas. Galimybė naudotis krante esančiomis gerovės priemonėmis

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje esančiomis gerovės priemonėmis galėtų naudotis visi jūrininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, rasę, spalvą, lytį, religiją, politinę nuomonę ar socialinę kilmę ir nepaisant to, su kokia vėliava plaukioja laivas, kuriame jie yra įdarbinti, pasamdyti ar dirba.

2.	Kiekviena valstybė narė skatina gerovės priemonių plėtrą atitinkamuose šalies uostuose ir, pasikonsultavusi su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nusprendžia, kurie uostai turi būti laikomi tinkamais.

3.	Kiekviena valstybė narė skatina gerovės tarybų, kurios reguliariai tikrintų gerovės priemones ir paslaugas ir užtikrintų, kad jos būtų tinkamos, atsižvelgiant į dėl techninių, veiklos ir kitų laivybos pramonės pokyčių kintančius jūrininkų poreikius, steigimą.

5 ANTRAŠTINĖ DALIS

ATITIKTIS IR VYKDYMAS

5.1.5 taisyklė. Skundų laive procedūros

1.	Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų nustatytos procedūros sąžiningam, veiksmingam ir operatyviam jūrininkų skundų, nurodančių Konvencijos reikalavimų pažeidimus (įskaitant jūrininkų teises), nagrinėjimui.

2.	Kiekviena valstybė narė draudžia bet kokį jūrininkų persekiojimą už skundo pateikimą ir baudžia už tai.

3.	Šio reglamento nuostatos nepažeidžia jūrininko teisės siekti žalos atlyginimo bet kokiais teisėtais būdais, kurie jūrininkui atrodo tinkami.

A5.1.5 standartas. Skundų laive procedūros

Nepažeidžiant bet kokios platesnės taikymo srities, kuri gali būti nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse, jūrininkai gali naudotis laive nustatytomis procedūromis, skirtomis skundui, susijusiam su bet kokiu dalyku, kuris gali būti šios Konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimas, pateikti.

Kiekviena valstybė narė užtikrina savo įstatymuose ar kituose teisės aktuose, kad būtų nustatytos tinkamos skundų nagrinėjimo laive procedūros, atitinkančios 5.1.5 taisyklės reikalavimus. Tokiomis procedūromis turi būti siekiama išnagrinėti skundus kuo žemesniu lygiu. Tačiau visais atvejais jūrininkai turi turėti teisę skųstis tiesiogiai kapitonui ir, kai jiems atrodo būtina, atitinkamoms išorinėms institucijoms.

Skundo laive procedūros apima jūrininko teisę būti lydimam ar atstovaujamam skundo nagrinėjimo procedūros metu ir apsaugos priemones, saugančias nuo galimybės persekioti jūrininkus dėl skundų pateikimo. Sąvoka „persekiojimas“ apima bet kokį neigiamą veiksmą, kurio imasi bet kuris asmuo prieš jūrininką dėl pateikto skundo, kuris nėra akivaizdžiai pagrįstas reikiamais įrodymais ar nėra piktavališkas.

Visiems jūrininkams be jų jūrininko darbo sutarties kopijos turi būti pateikta skundo nagrinėjimo laive procedūros, galiojančios laive, kopija. Tai apima kompetentingos institucijos laivo vėliavos valstybėje duomenis ryšiams ir, jei skiriasi, jūrininkų gyvenamoje šalyje, asmens ar asmenų laive, kurie gali konfidencialiai suteikti jūrininkams nešališką patarimą dėl jų skundo ir kitaip jiems padėti laikytis laive esančių skundo procedūrų, pavardės.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Pakeitus kurią nors 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatą ir vienai iš šio Susitarimo šalių paprašius, atliekama šio Susitarimo taikymo peržiūra.

Socialiniai partneriai sudaro šį Susitarimą su sąlyga, kad jis įsigalios ne anksčiau kaip Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įsigaliojimo dieną, o ta diena bus praėjus 12 mėnesių nuo dienos, kai Tarptautiniame darbo biure bus įregistruoti ne mažiau kaip 30 narių, kurių laivynai sudaro 33 % pasaulio laivyno bendro tonažo, ratifikaciniai dokumentai.

Valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai gali palikti galioti arba nustatyti jūrininkams palankesnes nuostatas, nei numatytosios šiame Susitarime.

Šis Susitarimas nepažeidžia galiojančių griežtesnių ir (arba) konkretesnių Bendrijos teisės aktų.

Šis Susitarimas neturi įtakos jokiam įstatymui, papročiui ar susitarimui, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos atitinkamiems jūrininkams. Pavyzdžiui, šio Susitarimo sąlygos nepažeidžia Tarybos direktyvos 1989/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, Tarybos direktyvos 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose, ir Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (kuris bus iš dalies pakeistas pagal šio Susitarimo A priedą).

Šio Susitarimo įgyvendinimas nėra teisėtas pagrindas mažinti bendrą jūrininkams Susitarimo taikymo srityje suteiktos apsaugos lygį.

EUROPOS TRANSPORTO DARBUOTOJŲ FEDERACIJA (ETF)

EUROPOS BENDRIJOS LAIVŲ SAVININKŲ ASOCIACIJOS (ECSA)

JŪRŲ TRANSPORTO SEKTORINIO DIALOGO KOMITETO PIRMININKAS

BRIUSELIS, 2008 M. GEGUŽĖS 19 d.

A PRIEDAS

1998 M. RUGSĖJO 30 D. SUSITARIMO DĖL JŪREIVIŲ DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO PAKEITIMAI

Diskusijose, po kurių buvo sudarytas socialinių partnerių Susitarimas dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, jie dar kartą peržiūrėjo 1998 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Susitarimą dėl jūreivių darbo laiko organizavimo, siekdami patikrinti, ar jis atitinka atitinkamas Konvencijos nuostatas, ir susitarti dėl būtinų pakeitimų.

Todėl socialiniai partneriai susitarė dėl tokių Susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo pakeitimų:

1. 1 punktas

Įterpiama nauja 3 dalis:

„3.

2. 2 punkto c papunktis

2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c) jūrininkas– asmuo, įdarbintas, pasamdytas atlikti ar einantis bet kokias pareigas laive, kuriam taikomas šis Susitarimas;“

3. 2 punkto d papunktis

2 punkto d papunktis pakeičiamas taip:

„d) laivo savininkas– laivo savininkas arba kita organizacija ar kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, iš savininko perėmęs atsakomybę už laivo veiklą, kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti laivo savininkui taikomas pareigas ir įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmenys vykdo tam tikras pareigas ar įsipareigojimus laivo savininko vardu.“

4. 6 punktas

6 punktas pakeičiamas taip:

„1.	Jūrininkams iki 18 metų draudžiama dirbti naktį. Taikant šį punktą, „naktis“ apibrėžiama pagal nacionalinę teisę ir praktiką. Ji apima bent devynių valandų laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau kaip vidurnaktį ir baigiasi ne anksčiau kaip 5 val. ryto.

Kompetentinga institucija gali nustatyti griežto reikalavimo laikytis naktinio darbo apribojimo išimtį, jeigu:

a)	tai trukdytų veiksmingam atitinkamų jūrininkų mokymui pagal nustatytas programas ir tvarkaraščius; arba

b)	atsižvelgiant į konkretų pareigų ar pripažintos mokymo programos pobūdį būtina, kad jūrininkai, kuriems taikoma išimtis, atliktų pareigas naktį, o institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nustato, kad darbas nepakenks jų sveikatai ar gerovei.

5. 13 punktas

13 punkto 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„1.	Jūrininkai gali dirbti laive tik tuo atveju, jei jiems išduodamas sveikatos pažymėjimas, patvirtinantis, kad jie gali atlikti savo pareigas.

2.	Gali būti leidžiamos tik šiame Susitarime numatytos išimtys.

3.	Kompetentinga institucija reikalauja, kad jūrininkai, prieš pradėdami dirbti laive, turėtų galiojantį sveikatos pažymėjimą patvirtinantį, kad jie gali atlikti pareigas, kurias jie turės atlikti jūroje.

7.	Jūrininkams, kuriems buvo atsisakyta išduoti pažymėjimą arba buvo apribota jų galimybė dirbti, ypač laiko, darbo srities ar veiklos vietos atžvilgiu, suteikiama galimybė dar kartą pasitikrinti sveikatą pas kitą nepriklausomą praktikuojantį gydytoją ar nepriklausomą medicinos ekspertą.

Kiekviename sveikatos pažymėjime visų pirma nurodoma, kad:

a)	jūrininko klausa ir rega, taip pat spalvinė rega, jei jūrininkas dirbs tokį darbą, kurį atliekant netinkama spalvinė rega gali turėti įtakos darbo kokybei, yra patenkinamos būklės; ir

b)	jūrininkas nėra tokios sveikatos būklės, kuri gali pablogėti jam dirbant jūroje ar dėl kurios jūrininkas gali nebegalėti atlikti tokio darbo, arba kuri keltų pavojų kitų laive esančių asmenų sveikatai.

Išskyrus atvejus, kai dėl konkrečių atitinkamo jūrininko pareigų ar pagal STCW reikalaujama trumpesnio laikotarpio:

a)	sveikatos pažymėjimas galioja ilgiausiai dvejus metus, nebent jūrininkui dar nėra 18 metų; pastaruoju atveju ilgiausias pažymėjimo galiojimo laikotarpis yra vieneri metai;

b)	pažymėjimas dėl spalvinės regos galioja ilgiausiai šešerius metus.

10.

a)	toks leidimas galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius; ir

b)	atitinkamas jūrininkas turi sveikatos pažymėjimą, kurio galiojimas neseniai pasibaigė.

11.	Jei pažymėjimo galiojimas pasibaigia reiso metu, pažymėjimas toliau galioja iki kito sustojimo uoste, kur jūrininkas gali gauti kvalifikuoto praktikuojančio gydytojo išduotą sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad tas laikotarpis neviršija trijų mėnesių.

12.	Jūrininkų, dirbančių laivuose, kurie paprastai plaukioja tarptautiniais reisais, sveikatos pažymėjimai turi būti pateikti bent anglų kalba.“

Toliau išdėstyti 13 punkto 1 dalies sakiniai ir 13 dalies 2 pastraipa tampa 13–15 dalimis.

6. 16 punktas

Pirmas sakinys pakeičiamas taip:

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

20.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/51

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 27 d.

Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu sudaryti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo

(2009/392/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 310 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antruoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antrąja pastraipa,

atsižvelgdama į Stojimo aktą, pridėtą prie Stojimo sutarties, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

2006 m. gegužės 5 d. Komisijai gavus įgaliojimą, su Šveicarijos Konfederacija buvo užbaigtos derybos dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolo dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo.

(2)	Vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimu ir laukiant, kol protokolas bus vėliau galutinai sudarytas, 2008 m. gegužės 27 d. jis buvo pasirašytas Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu.

(3)	Protokolas turėtų būti sudarytas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolas dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu praneša apie patvirtinimą, kaip numatyta protokolo 6 straipsnyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. CHATEL

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo

PROTOKOLAS

dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio Susitarimo

EUROPOS BENDRIJA,

kuriai atstovauja Europos Sąjungos Taryba, ir

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

toliau – valstybės narės, kurioms taip pat atstovauja Europos Sąjungos Taryba,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, toliau – ŠVEICARIJA,

toliau kartu – Susitariančiosios Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (toliau – Susitarimas), kuris įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.,

ATSIŽVELGDAMOS į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 2004 m. spalio 26 d. protokolą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie šio susitarimo joms įstojus į Europos Sąjungą (toliau – 2004 m. protokolas), kuris įsigaliojo 2006 m. balandžio 1 d.,

ATSIŽVELGDAMOS į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos (toliau – naujosios valstybės narės) įstojimą į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d.,

KADANGI naujosios valstybės narės turi tapti Susitariančiosiomis Šalimis,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Stojimo aktas Europos Sąjungos Tarybai suteikia įgaliojimus Europos Sąjungos valstybių narių vardu pasirašyti naujųjų valstybių narių prisijungimo prie Susitarimo protokolą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1. Naujosios valstybės narės tampa Susitariančiosiomis Šalimis.

2. Nuo šio protokolo įsigaliojimo dienos Susitarimo nuostatos privalomos tiek naujosioms valstybėms narėms, tiek ir esamoms Susitariančiosioms Šalims šiuo protokolu nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2 straipsnis

Pagrindinė Susitarimo dalis ir jo I priedas pakeičiamas taip:

Susitariančiųjų Šalių sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu:

„EUROPOS BENDRIJA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA“

Susitarimo 10 straipsnis i

po 1a dalies įterpiama ši dalis:

„1b. Šveicarija ne ilgiau kaip dvejus metus nuo šio Susitarimo protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo įsigaliojimo gali išlaikyti kiekybinius apribojimus, taikomus Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečiams, kurie atvyksta į Šveicariją dirbti pagal darbo sutartį arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jie ketina būti šalyje kažkurį iš šių dviejų laikotarpių – ilgiau nei keturis mėnesius, tačiau trumpiau nei vienerius metus ir vienerius metus arba ilgiau. Būnant trumpiau nei keturis mėnesius, kiekybiniai apribojimai netaikomi.

Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Šveicarijos ataskaitą, iki minėto laikotarpio pabaigos peržiūri naujųjų valstybių narių piliečiams taikomą pereinamąjį laikotarpį. Peržiūrėjus pereinamąjį laikotarpį ir ne vėliau kaip iki minėto laikotarpio pabaigos, Šveicarija Jungtiniam komitetui praneša, ar ji toliau taikys kiekybinius apribojimus pagal darbo sutartį Šveicarijoje dirbantiems darbuotojams. Tokias priemones Šveicarija gali taikyti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo. Nesant tokio pranešimo, pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus pirmoje pastraipoje nurodytam dvejų metų laikotarpiui.

Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečiams taikyti kiekybiniai apribojimai. Šioms valstybėms narėms suteikiama teisė tuo pačiu laikotarpiu Šveicarijos piliečiams taikyti tokius pačius kiekybinius apribojimus.“;

po 2a dalies įterpiama ši dalis:

„2b. Šveicarija ir Bulgarijos Respublika bei Rumunija ne ilgiau kaip dvejus metus nuo šio Susitarimo protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo įsigaliojimo jų pačių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantiems kitos Susitariančiosios Šalies darbuotojams gali toliau taikyti priemones į nuolatinę darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybei, darbo užmokesčio ir darbo sąlygoms, kurios galioja kitos Susitariančiosios Šalies piliečiams, užtikrinti. Tas pačias priemones galima toliau taikyti asmenims, kurie teikia paslaugas šiuose keturiuose susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sektoriuose: su daržininkystės ir sodininkystės paslaugų teikimu susijusi veikla; statyba, įskaitant susijusias šakas; apsaugos veikla; pramoninis valymas (atitinkamai 01.41; 45.1–4; 74.60; 74.70 NACE (1) kodai). Šveicarija 1b, 2b, 3b ir 4c dalyse minėtais pereinamaisiais laikotarpiais pirmenybę teikia darbuotojams, kurie yra naujųjų valstybių narių piliečiai, darbuotojų, kurie nėra ES ir ELPA valstybių piliečiai, atžvilgiu, kiek tai susiję su patekimu į jos darbo rinką. Priemonės į nuolatinę darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybei užtikrinti netaikomos paslaugų, kurios buvo liberalizuotos specialiu susitarimu su Susitariančiosiomis Šalimis dėl paslaugų teikimo (įskaitant susitarimą dėl prekių ar paslaugų viešojo pirkimo tam tikrų aspektų, jeigu tas pirkimas apima paslaugų teikimą), teikėjams. Tuo pačiu laikotarpiu gali būti išlaikomi kvalifikacijos reikalavimai išduodant leidimus gyventi trumpesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui (2) ir juos suteikiant asmenims, kurie teikia paslaugas minėtuose keturiuose Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sektoriuose.

Per dvejus metus nuo šio Susitarimo protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo įsigaliojimo Jungtinis komitetas peržiūri šioje dalyje nurodytas pereinamąsias priemones, remdamasis bet kurios tas priemones įgyvendinančių Susitariančiųjų Šalių parengta ataskaita. Užbaigus peržiūrą, tačiau ne vėliau nei po dvejų metų nuo minėto protokolo įsigaliojimo Susitariančioji Šalis, kuri įgyvendino šioje dalyje nurodytas pereinamąsias priemones ir pranešė Jungtiniam komitetui apie savo ketinimą toliau jas taikyti, gali jas taikyti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo. Nesant tokio pranešimo, pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus pirmoje pastraipoje nurodytam dvejų metų laikotarpiui.

Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi šioje dalyje nurodyti apribojimai.“;

po 3a dalies įterpiama ši dalis:

„3b. Įsigaliojus šio Susitarimo protokolui dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo ir iki 1b dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, Šveicarija kiekvienais metais (pro rata temporis), atsižvelgdama į bendrą trečiosioms šalims skirtą kvotą, Šveicarijoje pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, esantiems šių dviejų naujųjų valstybių piliečiais, numato mažiausią naujų leidimų (3) gyventi skaičių pagal toliau pateiktą tvarkaraštį:

Laikotarpis	Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius	Ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų skaičius
Iki pirmųjų metų pabaigos	362	3 620
Iki antrųjų metų pabaigos	523	4 987
Iki trečiųjų metų pabaigos	684	6 355
Iki ketvirtųjų metų pabaigos	885	7 722
Iki penktųjų metų pabaigos	1 046	9 090

po 4b dalies įterpiama ši dalis:

„4c. Pasibaigus 1b dalyje ir šioje dalyje nustatytam laikotarpiui bei ne ilgiau nei dešimt metų nuo šio Susitarimo protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo įsigaliojimo taikomos Susitarimo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Jeigu labai sutrinka jos darbo rinka arba atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Šveicarija ar bet kuri pereinamąsias priemones įgyvendinusi naujoji valstybė narė Jungtiniam komitetui apie tas aplinkybes praneša prieš pasibaigiant 2b dalies 2 pastraipoje nurodytam penkerių metų pereinamajam laikotarpiui. Šiuo atveju pranešančioji šalis savo pačios teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantiesiems asmenims ne ilgiau kaip septynerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo gali toliau taikyti 1b, 2b ir 3b dalyse nustatytas priemones. Šiuo atveju numatomas toks metinis 1b dalyje nurodytų leidimų gyventi skaičius:

Laikotarpis	Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius	Ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų skaičius
Iki šeštųjų metų pabaigos	1 126	10 457
Iki septintųjų metų pabaigos	1 207	11 664“

po 5a dalies įterpiama ši dalis:

„5b. 1b, 2b, 3b ir 4c dalių, ypač 2b dalies, pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl į nuolatinę darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybės ir priemonių darbo užmokesčio bei darbo sąlygoms užtikrinti netaikomos pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie šio Susitarimo protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo įsigaliojimo metu turėjo leidimą Susitariančiųjų Šalių teritorijoje vykdyti ekonominę veiklą. Tokie asmenys visų pirma turi teisę į profesinį ir geografinį judumą.

Trumpiau nei vienerius metus galiojančių leidimų gyventi turėtojams suteikiama teisė, kad jų leidimai būtų atnaujinti; atsisakymo suteikti šiems asmenims leidimą negalima argumentuoti tuo, kad išnaudotas leidimų limitas. Vienerius metus arba ilgiau galiojančių leidimų turėtojams automatiškai suteikiama teisė, kad jų leidimų galiojimas būtų pratęstas. Dėl to šie pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys nuo minėto protokolo įsigaliojimo naudojasi laisvo judėjimo teise, kuri įsisteigusiems asmenims suteikiama pagal pagrindines šio Susitarimo nuostatas, visų pirma 7 straipsnį.“;

3.	Susitarimo I priedo 27 straipsnio 2 dalyje nuoroda į „10 straipsnio 2, 2a, 4a ir 4b dalis“ pakeičiama nuoroda į „10 straipsnio 2, 2a, 2b, 4a, 4b ir 4c dalis“.

3 straipsnis

Nukrypstant nuo susitarimo I priedo 25 straipsnio, taikomi šio protokolo I priede nustatyti pereinamieji laikotarpiai.

4 straipsnis

1. Susitarimo II priedas keičiamas pagal šio protokolo 2 priedą.

2. Susitarimo III priedas derinamas pagal Susitarimo 14 straipsnį įsteigto Jungtinio komiteto sprendimu.

5 straipsnis

1. Šio protokolo 1 ir 2 priedai yra neatskiriama jo dalis.

2. Šis protokolas ir 2004 m. protokolas yra neatskiriama Susitarimo dalis.

6 straipsnis

1. Šį protokolą valstybių narių ir Europos bendrijos vardu ratifikuoja arba patvirtina Europos Sąjungos Taryba ir Šveicarija pagal savo nustatytas procedūras.

2. Europos Sąjungos Taryba ir Šveicarija praneša viena kitai apie šių procedūrų atlikimą.

7 straipsnis

Šis protokolas įsigalioja pirmo mėnesio nuo paskutinio pranešimo apie ratifikavimą ar patvirtinimą pirmą dieną.

8 straipsnis

Šis protokolas galioja tokį patį laikotarpį ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Susitarimas.

9 straipsnis

1. Šis protokolas ir prie jo pridėtos deklaracijos sudarytos dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

2. Susitarimo, įskaitant visus jo priedus ir protokolus bei baigiamąjį aktą, tekstai bulgarų ir rumunų kalbomis taip pat autentiški. Pagal Susitarimo 14 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas patvirtina autentiškus Susitarimo tekstus naujosiomis kalbomis.

Съставено в Брюксел, на двадесет и седми май две хиляди и осма година.

Hecho en Bruselas, el veintisiete de mayo de dos mil ocho.

V Bruselu dne dvacátého sedmého května dva tisíce osm.

Udfærdiget i Bruxelles den syvogtyvende maj to tusind og otte.

Geschehen zu Brüssel am siebenundzwanzigsten Mai zweitausendacht.

Kahe tuhande kaheksanda aasta maikuu kahekümne seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι εφτά Μαΐου δύο χιλιάδες οκτώ.

Done at Brussels on the twenty-seventh day of May in the year two thousand and eight.

Fait à Bruxelles, le vingt-sept mai deux mille huit.

Fatto a Bruxelles, addì ventisette maggio duemilaotto.

Briselē, divtūkstoš astotā gada divdesmit septītajā maijā.

Priimta du tūkstančiai aštuntų metų gegužės dvidešimt septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-nyolcadik év május havának huszonhetedik napján.

Magħmul fi Brussell, fis-sebgħa u għoxrin jum ta' Mejju tas-sena elfejn u tmienja.

Gedaan te Brussel, de zevenentwintigste mei tweeduizend acht.

Sporządzono w Brukseli, dnia dwudziestego siódmego maja roku dwa tysiące ósmego.

Feito em Bruxelas, em vinte e sete de Maio de dois mil e oito.

Întocmit la Bruxelles, douăzeci și șapte mai două mii opt.

V Bruseli dňa dvadsiateho siedmeho mája dvetisícosem.

V Bruslju, dne sedemindvajsetega maja leta dva tisoč osem.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäseitsemäntenä päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakahdeksan.

Som skedde i Bryssel den tjugosjunde maj tjugohundraåtta.

За държавите-членки

Por los Estados miembros

Za členské státy

For medlemsstaterne

Für die Mitgliedstaaten

Liikmesriikide nimel

Για τα κράτη μέλη

For the Member States

Pour les États membres

Per gli Stati membri

Dalībvalstu vārdā

Valstybių narių vardu

A tagállamok részéről

Għall-Istati Membri

Voor de lidstaten

W imieniu państw członkowskich

Pelos Estados-Membros

Pentru statele membre

Za členské štáty

Za države članice

Jäsenvaltioiden puolesta

På medlemsstaternas vägnar

За Европейската общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

För Europeiska gemenskapen

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione svizzera

(1) NACE: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2) Atsižvelgiant į 3b dalyje nurodytas kvotas, darbuotojai gali prašyti trumpalaikio leidimo gyventi trumpesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui.;

(3) Šie leidimai bus suteikiami papildant Susitarimo 10 straipsnyje nurodytas kvotas, kurios rezervuotos pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie Susitarimo pasirašymo metu (1999 m. birželio 21 d.) buvo valstybių narių ir valstybių narių, pagal šio Susitarimo 2004 m. protokolą tapusių Susitariančiosiomis Šalimis, piliečiais. Šie leidimai skiriami papildomai greta leidimų, kurie buvo išduoti pagal galiojančius Šveicarijos ir naujųjų valstybių narių dvišalius susitarimus dėl stažuotojų mainų.“;

1 PRIEDAS

Žemės ir nepagrindinio gyvenamojo būsto pirkimo pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Bulgarijos Respublika

Bulgarijos Respublika penkerius metus nuo šio protokolo įsigaliojimo Bulgarijoje negyvenantiems Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos teisę įsteigtiems juridiniams asmenims gali toliau taikyti nacionalinėje teisėje įtvirtintus žemės, skirtos nepagrindiniam gyvenamajam būstui, nuosavybės teisės įgijimo apribojimus, galiojusius šio protokolo pasirašymo momentu.

Bulgarijoje teisėtai gyvenantiems Šveicarijos piliečiams netaikomos pirmosios pastraipos nuostatos ar kitokios normos bei procedūros, nei galiojančios Bulgarijos piliečiams.

Bulgarijos Respublika septynerius metus nuo šio protokolo įsigaliojimo Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos teisę įsteigtiems juridiniams asmenims gali toliau taikyti nacionalinėje teisėje įtvirtintus žemės ūkio paskirties žemės, miško ir miškų ūkio paskirties žemės nuosavybės teisės įgijimo apribojimus, galiojusius šio protokolo pasirašymo momentu. Žemės ūkio paskirties žemės, miško ir miškų ūkio paskirties žemės įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi pasirašant šį protokolą arba didesni apribojimai nei trečiosios šalies piliečiui.

Šveicarijos piliečiams – savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie pageidauja įsisteigti ir gyventi Bulgarijos Respublikoje – netaikomos pirmosios pastraipos nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Bulgarijos Respublikos piliečiams.

Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo šio protokolo įsigaliojimo. Jungtinis komitetas pirmojoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba atšaukti.

2. Rumunija

Rumunija penkerius metus nuo šio protokolo įsigaliojimo Rumunijoje negyvenantiems Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos teisę įkurtoms bei Rumunijos teritorijoje neįsisteigusioms, neturinčioms savo filialo ar atstovybės bendrovėms gali toliau taikyti nacionalinėje teisėje įtvirtintus žemės, skirtos nepagrindiniam gyvenamajam būstui, nuosavybės teisės įgijimo apribojimus, galiojusius šio protokolo pasirašymo momentu.

Rumunijoje teisėtai gyvenantiems Šveicarijos piliečiams netaikomos pirmosios pastraipos nuostatos ar kitokios normos bei procedūros, nei galiojančios Rumunijos piliečiams.

Rumunija septynerius metus nuo šio protokolo įsigaliojimo Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos teisę įkurtoms, tačiau Rumunijoje neįsteigtoms ir neregistruotoms bendrovėms gali toliau taikyti nacionalinėje teisėje įtvirtintus žemės ūkio paskirties žemės, miško ir miškų ūkio paskirties žemės nuosavybės teisės įgijimo apribojimus, galiojusius šio protokolo pasirašymo momentu. Žemės ūkio paskirties žemės, miško ir miškų ūkio paskirties žemės įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi pasirašant šį protokolą arba didesni apribojimai nei trečiosios šalies piliečiui.

Šveicarijos piliečiams – savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie pageidauja įsisteigti ir gyventi Rumunijoje – netaikomos pirmosios pastraipos nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Rumunijos piliečiams.

2 PRIEDAS

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas iš dalies keičiamas taip:

Susitarimo II priedo A skirsnio 1 punktas po antraštės „Šio susitarimo tikslams reglamentas keičiamas taip:“ iš dalies keičiamas taip:

III priedo A dalies i papunktyje po paskutinio įrašo „Slovakija – Šveicarija“ įterpiama:

„Bulgarija – Šveicarija

Netaikoma.

Rumunija – Šveicarija

Nesusitarta.“

III priedo B dalies j papunktyje po paskutinio įrašo „Slovakija – Šveicarija“ įterpiama:

„Bulgarija – Šveicarija

Netaikoma.

Rumunija – Šveicarija

Nesusitarta.“

Antraštinės dalies „A skirsnis: Nurodyti teisės aktai“ 1 punkte „Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71“ po „304 R 631: Reglamentas (EB) Nr. 631/2004…“ įterpiama:

„2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1791/2006, dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo adaptuojančio tam tikrus reglamentus ir sprendimus laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, bendrovių teisės, konkurencijos politikos, žemės ūkio (įskaitant veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktus), transporto politikos, mokesčių, statistikos, energetikos, aplinkos, bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse, muitų sąjungos, išorės santykių, bendros užsienio ir saugumo politikos bei institucijų srityse, 2 skirsnio (Laisvas asmenų judėjimas – Socialinė apsauga) nuostatos, kiek susijusios su šio Susitarimo II priede nurodytais Bendrijos teisės aktais.“

Antraštinės dalies „A skirsnis: Nurodyti teisės aktai“ 2 punkte „Reglamentas (EEB) Nr. 574/72“ po „304 R 631: Reglamentas (EB) Nr. 631/2004…“ įterpiama:

Antraštinės dalies „B skirsnis: Aktai, į kuriuos turėtų deramai atsižvelgti Susitariančiosios šalys“ punktuose „4.18. 383 D 0117: Sprendimas Nr. 117…“, „4.27. 388 D 64: Sprendimas Nr. 136…“, „4.37. 393 D 825: Sprendimas Nr. 150…“ atitinkamai po „12003 TN 02/02 A: 2003 m. balandžio 16 d. Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos“ ir po „4.77: Sprendimas Nr. 192…“ įterpiama:

5.	Darbuotojams, kurie yra Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečiai, II priedo protokolo skirsnio „Nedarbo draudimas“ 1 pastraipoje nurodytos priemonės taikomos iki septintųjų metų nuo šio protokolo įsigaliojimo pabaigos.

SUSITARIMO III PRIEDO DERINIMO BENDROJI DEKLARACIJA

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad siekiant užtikrinti sklandų Susitarimo įgyvendinimą kuo skubiau derinamas jo III priedas, kad būtų galima inkorporuoti, be kita ko, Direktyvą 2005/36/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/100/EB, ir naujus Šveicarijos įrašus.

ŠVEICARIJOS SAVARANKIŠKŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO NUO PASIRAŠYMO DIENOS DEKLARACIJA

Šveicarija, remdamasi savo nacionalinės teisės aktais, prieš įsigaliojant protokole numatytoms pereinamojo laikotarpio priemonėms, leis naujųjų valstybių narių piliečiams laikinai patekti į savo darbo rinką. Dėl to Šveicarija nuo protokolo pasirašymo dienos paskelbs naujųjų valstybių narių piliečiams skirtas specialias trumpalaikių ir ilgalaikių darbo leidimų kvotas, kaip nustatyta susitarimo 10 straipsnio 1 dalyje. Kvotos – tai 282 ilgalaikiai leidimai ir 1 006 trumpalaikiai leidimai metams. Be to, 2 011 darbuotojų per metus bus priimti trumpesniam nei 4 mėnesių buvimo laikotarpiui.

20.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/67

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2009 m. gegužės 7 d.

dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES

(2009/396/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (1), ypač į jos 19 straipsnio 1 dalį,

pasitarusi su Ryšių komitetu,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnio 3 dalį nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) prisideda prie vidaus rinkos plėtros, inter alia, skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų sukurta nuosekli reguliavimo tvarka. Tačiau vertinant daugiau kaip 850 priemonių projektų, apie kuriuos pranešta pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnį, paaiškėjo, kad balso skambučių užbaigimo tarifai vis dar reguliuojami nenuosekliai.

(2)

Nors daugelyje valstybių narių dažniausiai nustatyta tam tikra tarifų pagrindimo sąnaudomis tvarka, valstybėse narėse taikomos skirtingos kainų kontrolės priemonės. Negana to, kad yra didelė pasirinktų priemonių sąnaudoms apskaičiuoti įvairovė, dar skiriasi ir tų priemonių taikymo būdai. Dėl to didėja Europos Sąjungoje taikomų didmeninių skambučių užbaigimo tarifų skirtumai, kuriuos tik iš dalies galima būtų paaiškinti nacionaliniais ypatumais. Tai pripažino Komisijos sprendimu 2002/627/EB (2) įsteigta Europos reguliuotojų grupė bendrojoje pozicijoje dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkle tarifų simetrijos ir skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifų simetrijos. Daugeliu atvejų nacionalinės reguliavimo institucijos leido mažesniems fiksuotojo arba judriojo ryšio operatoriams nustatyti didesnius skambučių užbaigimo tarifus remdamosi tuo, kad tie operatoriai yra nauji rinkos dalyviai, kurie nepasinaudojo masto ekonomija ir (arba) turi skirtingų sąnaudų. Nors pamažu ir nyksta, tokia asimetrija egzistuoja ir atskirose šalyse, ir tarpvalstybiniu mastu. Europos reguliuotojų grupė bendrojoje pozicijoje pripažino, kad skambučių užbaigimo tarifai turėtų būti simetriški, o asimetriją reikia tinkamai pagrįsti.

(3)

Dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo didelių skirtumų atsiranda esminių konkurencijos iškraipymų. Skambučių užbaigimo rinkų prieiga dvišalė – abu tinklus sujungiantys operatoriai turėtų gauti naudos iš tinklų sujungimo susitarimo, tačiau tiems operatoriams tarpusavyje konkuruojant dėl abonentų, skambučių užbaigimo tarifai gali būti svarbūs strateginiai ir konkurenciniai veiksniai. Jei skambučių užbaigimo tarifai viršija efektyvias sąnaudas, atsiranda nemažų perskirstymų tarp fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkų bei vartotojų. Taip pat dėl to rinkose, kuriose operatoriai turi asimetrines rinkos dalis, mažesni konkurentai gali mokėti nemenkas sumas didesniems konkurentams. Be to, daugelyje valstybių narių skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifų absoliutusis lygis tebėra aukštas, palyginti su Europos Sąjungai nepriklausančiose valstybėse taikomais tarifais ir su skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkle tarifais apskritai, todėl galutiniam vartotojui ir toliau nustatomos didelės (nors ir mažėjančios) kainos. Dideli skambučių užbaigimo tarifai paprastai lemia dideles mažmenines skambučių inicijavimo kainas ir atitinkamai mažesnius vartojimo rodiklius, todėl mažėja vartotojų gerovė.

(4)

Šiuo metu sąnaudų apskaitos principai skambučių užbaigimo rinkose taikomi nesuderintai, todėl būtina nustatyti bendrą metodą, kuriuo būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir tinkamos paskatos galimiems investuotojams ir sumažinta esamiems operatoriams, šiuo metu veiklą vykdantiems keliose valstybėse narėse, tenkanti reguliavimo našta. Tikslas nuosekliai reguliuoti skambučių užbaigimo rinkas yra aiškus, jį pripažįsta nacionalinės reguliavimo institucijos, ir ne kartą pabrėžė Komisija, pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnį vertindama priemonių projektus.

(5)

Pagal kai kurias elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos nuostatas (t. y. pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (3) 9, 11 ir 13 straipsnius kartu su tos direktyvos 20 konstatuojamąja dalimi) reikalaujama nustatyti būtinus ir tinkamus sąnaudų apskaitos mechanizmus ir kainų kontrolės įpareigojimus.

(6)

Dėl 2005 m. rugsėjo 19 d. Komisijos rekomendacijos 2005/698/EB dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje (4) atsirado galimybių nuosekliai taikyti specialias nuostatas dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos, siekiant pagerinti reguliavimo apskaitos sistemų, metodikų, audito ir ataskaitų teikimo skaidrumą visų susijusių šalių labui.

(7)

Didmeninis balso skambučių užbaigimas – tai paslauga, kurios reikia, kad skambučiai būtų gauti vietose, į kurias skambinama (fiksuotojo ryšio tinkle), arba kad juos gautų abonentai (judriojo ryšio tinkle). ES mokesčio už paslaugą sistema pagrįsta principu „moka skambinančio asmens tinklas“, vadinasi, skambučio užbaigimo mokestis nustatomas tinkle, į kurį skambinama, o mokestį moka to tinklo, iš kurio skambinama, operatorius. Asmuo, kuriam skambinama, už šią paslaugą sąskaitos negauna ir iš esmės neturi paskatų reaguoti į savo tinklo tiekėjo nustatytą skambučio užbaigimo kainą. Šiomis aplinkybėmis pernelyg didelė kaina yra pagrindinis su konkurencija susijęs reguliavimo institucijų rūpestis. Didelės skambučių užbaigimo kainos galiausiai kompensuojamos galutiniams vartotojams nustačius didesnius skambučių mokesčius. Atsižvelgiant į dvišalę skambučių užbaigimo rinkų prieigą, kitos galimos konkurencijos problemos susijusios su operatorių kryžminėmis subsidijomis. Šios galimos problemos dėl konkurencijos būdingos ir skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkle rinkai, ir skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle rinkai. Todėl, atsižvelgiant į skambučius užbaigiančių operatorių galimybes ir paskatas padidinti kainas gerokai daugiau nei patiriama sąnaudų, laikoma, kad nurodymas kainas pagrįsti sąnaudomis yra tinkamiausia intervencinė priemonė šiai problemai išspręsti vidutiniuoju laikotarpiu. Direktyvos 2002/19/EB 20 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sąnaudų padengimo metodas turėtų atitikti konkrečias aplinkybes. Atsižvelgdama į specifines skambučių užbaigimo rinkų ypatybes ir susijusius konkurencijos bei paskirstymo klausimus, Komisija jau seniai pripažino, kad nustačius bendrą metodą, pagrįstą efektyvių sąnaudų standartu ir taikomais simetriškais skambučių užbaigimo tarifais, būtų didinamas veiksmingumas, palaikoma tvari konkurencija ir vartotojai gautų daugiausiai naudos, kuri matytųsi iš kainos ir siūlomų paslaugų.

(8)

Pagal Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos toje direktyvoje ir specialiose direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis, ypač tas, kurios skirtos veiksmingai konkurencijai užtikrinti, nacionalinės reguliavimo institucijos kuo atidžiau atsižvelgtų į tai, jog yra pageidautina, kad jų reguliavimas būtų technologiniu požiūriu neutralus. Toliau Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skatintų konkurenciją ir užtikrintų, kad visi paslaugų gavėjai galėtų rinktis naudingiausią paslaugą, kainą ir kokybę ir kad nebūtų iškreipiama arba ribojama konkurencija. Kad šie tikslai būtų pasiekti ir kad reikalavimai būtų nuosekliai vykdomi visose valstybėse narėse, reguliuojami skambučių užbaigimo tarifai kuo skubiau turėtų būti sumažinti iki efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudų.

(9)

Konkurencinėje aplinkoje operatoriai konkuruotų einamosiomis sąnaudomis; jiems nebūtų kompensuojamos dėl neefektyvumo patirtos sąnaudos. Todėl istorinius sąnaudų rodiklius reikia perskaičiuoti į einamųjų sąnaudų rodiklius, kad jie atitiktų modernias technologijas naudojančio efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudas.

(10)

Operatoriai, kuriems kompensuojamos faktinės skambučių užbaigimo sąnaudos, yra mažai suinteresuoti didinti efektyvumą. Modelio „iš apačios į viršų“ įgyvendinimas atitinka idėją sukurti efektyviai veikiančio operatoriaus tinklą, pagal kurią ekonominis (techninis) efektyvaus tinklo modelis kuriamas remiantis einamosiomis sąnaudomis. Šiame modelyje atsižvelgiama į reikiamą įrangos kiekį, o ne faktiškai turimos įrangos kiekį, ir nepaisoma istorinių sąnaudų.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad modelis „iš apačios į viršų“ daugiausia pagrįstas išvestiniais duomenimis (pavyzdžiui, tinklo sąnaudoms apskaičiuoti naudojamasi įrangos pardavėjų informacija), reguliavimo institucijos gali pageidauti suderinti modelio „iš apačios į viršų“ ir modelio „iš viršaus į apačią“ rezultatus, kad gautų kuo patikimesnius duomenis ir išvengtų didelių hipotetinio ir tikro operatoriaus veiklos sąnaudų, kapitalo sąnaudų ir sąnaudų paskirstymo nesutapimų. Norėdama nustatyti ir ištaisyti galimus modelio „iš apačios į viršų“ trūkumus, pavyzdžiui, informacijos asimetriją, nacionalinė reguliavimo institucija gali palyginti rezultatus, gautus taikant modeliavimo metodą „iš apačios į viršų“, su atitinkamo modelio „iš viršaus į apačią“, kuriam kurti naudojamasi patikrintais duomenimis, rezultatais.

(12)

Sąnaudų modelis turi būti pagrįstas efektyviomis technologinėmis alternatyvomis, kurias galima rinktis modelyje svarstomu laikotarpiu, tiek, kiek jas galima nustatyti. Vadinasi, pagal šiuo metu sukurtą modelį „iš apačios į viršų“ galėtų būti iš esmės laikoma, kad fiksuotojo ryšio tinklų pagrindinis tinklas yra pagrįstas naujos kartos tinklu. Judriojo ryšio tinklams taikomas modelis „iš apačios į viršų“ turėtų būti grindžiamas tinklo prieigos dalyje naudojamų 2G ir 3G deriniu, atsižvelgiant į numatomą padėtį, o pagrindinę dalį galima būtų laikyti pagrįsta naujos kartos tinklu.

(13)

Atsižvelgiant į tam tikras skambučių užbaigimo rinkų ypatybes, skambučių užbaigimo sąnaudos turi būti skaičiuojamos remiantis prognozuojamomis ilgojo laikotarpio papildomosiomis sąnaudomis (angl. Long-Run Incremental Costs, LRIC). Pagal LRIC modelį visos sąnaudos tampa kintamosiomis, todėl mokesčius nustačius remiantis LRIC galima veiksmingai padengti sąnaudas, nes laikoma, kad ilgainiui visas turtas bus pakeistas kitu. LRIC modeliai apima tik tas sąnaudas, kurios atsiranda padidinus tam tikros paslaugos teikimo apimtį. Papildomųjų sąnaudų metodu, pagal kurį atsižvelgiama tik į efektyviai patirtas sąnaudas, kurių nebebūtų nutraukus papildomai apimčiai priskiriamos paslaugos teikimą, (t. y. išvengiamas sąnaudas) skatinama efektyvi gamyba bei vartojimas ir mažinamas konkurencijos iškreipimo pavojus. Kuo didesnis skambučių užbaigimo tarifų ir papildomųjų sąnaudų skirtumas, tuo labiau iškreipiama fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkų ir (arba) operatorių, turinčių asimetrines rinkos dalis ir duomenų srautus, konkurencija. Todėl būtų pagrįsta taikyti tikslų LRIC metodą, pagal kurį atitinkamos papildomos apimtys yra naudojamos didmeninei skambučių užbaigimo paslaugai teikti ir yra susijusios tik su išvengiamomis sąnaudomis. Pagal LRIC metodą taip pat būtų galima padengti visas pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas (laikoma, kad pastoviosios sąnaudos ilgainiui tampa kintamosiomis), kurios yra papildomosios teikiant didmeninę skambučio užbaigimo paslaugą, todėl būtų lengviau efektyviai padengti sąnaudas.

(14)

Išvengiamos sąnaudos yra visas savo paslaugas teikiančio operatoriaus nustatytų bendrų ilgojo laikotarpio sąnaudų ir visas savo paslaugas, išskyrus trečiosioms šalims teikiamą didmeninę skambučių užbaigimo paslaugą, teikiančio operatoriaus nustatytų bendrų ilgojo laikotarpio sąnaudų (t. y. trečiosioms šalims skambučių užbaigimo paslaugos neteikiančio operatoriaus atskiros sąnaudos) skirtumas. Siekiant užtikrinti tinkamą sąnaudų paskirstymą, reikia atskirti su srautu susijusias sąnaudas, t. y. visas pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas, kurios didėja didėjant srauto lygiui, nuo sąnaudų, nesusijusių su srautu, t. y. visų sąnaudų, kurios nedidėja didėjant srautų lygiui. Nustatant su didmeniniu skambučių užbaigimu susijusias išvengiamas sąnaudas, reikėtų neatsižvelgti į su srautu nesusijusias sąnaudas. Tada gali būti tikslinga su srautu susijusias sąnaudas pirmiausia priskirti kitoms paslaugoms (pavyzdžiui, skambučio inicijavimo, SMS, MMS, plačiajuosčio ryšio, skirtųjų linijų ir t. t.), o didmeninis balso skambučių užbaigimas būtų galutinė paslauga, į kurią atsižvelgiama. Vadinasi, didmeninei skambučių užbaigimo paslaugai priskiriamos sąnaudos turėtų būti lygios tik papildomoms sąnaudoms, patirtoms teikiant paslaugą. Todėl pagal didmeninėms skambučių užbaigimo paslaugoms fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkose taikomą LRIC metodu pagrįstą sąnaudų apskaitą turėtų būti leista padengti tik tas sąnaudas, kurių būtų išvengta neteikiant didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos trečiosioms šalims.

(15)

Galima laikyti, kad skambučių užbaigimas yra paslauga, naudinga ir skambinančiam asmeniui, ir asmeniui, kuriam skambinama (jei priėmėjas negautų naudos, jis nepriimtų skambučio), vadinasi, sąnaudas lemia abi šalys. Sąnaudų priežasties principų taikymas nustatant sąnaudomis pagrįstas kainas reikštų, kad sąnaudų susidarymą lemianti šalis turėtų tas sąnaudas padengti. Pripažįstant dvišalį skambučių užbaigimo rinkų pobūdį, kai sąnaudas lemia abi pusės, ne visos susijusios sąnaudos turi būti padengiamos iš reguliuojamo didmeninio skambučių užbaigimo mokesčio. Tačiau, laikantis šios rekomendacijos, visos išvengiamos sąnaudos, susijusios su didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos teikimu, t. y. visos sąnaudos, kurios didėja augant didmeniniam užbaigiamų skambučių srautui, gali būti padengtos iš didmeninio mokesčio.

(16)

Nustatant skambučių užbaigimo tarifus, bet koks nuokrypis nuo bendro efektyvių sąnaudų lygio turėtų būti paremtas objektyviais nuo operatorių nepriklausančiais sąnaudų skirtumais. Fiksuotojo ryšio tinkluose tokių objektyvių nuo operatorių nepriklausančių sąnaudų skirtumų nenustatyta. Judriojo ryšio tinkluose nevienodas spektro paskirstymas gali būti laikomas išorės veiksniu, lemiančiu judriojo ryšio operatorių sąnaudų, tenkančių vienam vienetui, skirtumus. Išorės nulemti sąnaudų skirtumai gali atsirasti, jei skirstant spektrą laikytasi ne rinkos mechanizmų, o nuoseklaus licencijavimo proceso. Jei spektras skirstomas laikantis rinka pagrįsto mechanizmo, pavyzdžiui, aukcione, arba jei yra antrinė rinka, sąnaudų skirtumus dėl dažnių daugiau lemia vidinės priežastys, todėl tikėtina, kad juos bus galima gerokai sumažinti arba panaikinti.

(17)

Nauji judriojo ryšio rinkų dalyviai pereinamuoju laikotarpiu, kol pasieks mažiausią efektyvios veiklos mastą, taip pat gali patirti didesnių vieneto sąnaudų. Tokiais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos, nustačiusios, kad mažmeninėje rinkoje yra kliūčių pateikti į rinką ir plėtoti veiklą, galėtų jiems leisti pereinamuoju laikotarpiu (daugiausiai ketverius metus nuo veiklos rinkoje pradžios) susigrąžinti didesnes, palyginti su modeliuojamojo operatoriaus, papildomas sąnaudas. Remiantis ERG bendrąja pozicija, tikslinga numatyti ketverių metų laikotarpį asimetrijai palaipsniui pašalinti, remiantis prognoze, kad nuo veiklos judriojo ryšio rinkoje pradžios gali prireikti trejų ar ketverių metų 15–20 % judriojo ryšio rinkos daliai užimti ir taip pasiekti mažiausią efektyvios veiklos mastą. Tai skiriasi nuo naujų fiksuotojo ryšio rinkų dalyvių situacijos, nes pastarieji mažas vieneto sąnaudas gali pasiekti telkdami savo tinklus tam tikrose geografinėse vietovėse didelio srauto maršrutams ir (arba) nuomodamiesi atitinkamą tinklo pajėgumą iš rinkoje įsitvirtinusių operatorių.

(18)

Pageidautina, kad būtų taikomas turto ekonominę vertę parodantis nuvertėjimo skaičiavimo metodas. Tačiau, jei patikimo ekonominio nuvertėjimo skaičiavimo modelio sukurti neįmanoma, galima taikyti kitus būdus, įskaitant tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, anuitetus ir kintamus anuitetus (angl. tilted annuities). Alternatyvūs metodai pasirenkami pagal tai, kiek jie yra apytikriai panašūs į ekonominio nuvertėjimo skaičiavimo metodą. Todėl, jei patikimo ekonominio nuvertėjimo modelio sukurti neįmanoma, atskirai turėtų būti nagrinėjamas kiekvieno pagrindinio turto vieneto nuvertėjimo profilis modelyje „iš apačios į viršų“ ir pasirenkamas būdas sukurti nuvertėjimo profilį, kuris būtų panašus į ekonominio nuvertėjimo profilį.

(19)

Kalbant apie efektyvios veiklos mastą, fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkose remiamasi skirtingais sumetimais. Mažiausią efektyvios veiklos mastą fiksuotojo ir judriojo ryšio sektoriuose galima pasiekti skirtingais lygiais, nes tai priklauso nuo kiekvienam sektoriui taikomų skirtingų reguliavimo ir komercinių sąlygų.

(20)	Nustatydamos didmeninius skambučių užbaigimo mokesčius nacionalinės reguliavimo institucijos neturėtų nei trukdyti, nei neleisti operatoriams ateityje pereiti prie alternatyvių būdų keistis skambučių užbaigimo srautu, jei tie būdai neprieštarauja konkurencingai rinkai.

(21)

Turėtų būti laikoma, kad pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra pakankamai ilgas, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įdiegti sąnaudų modelį, o operatoriai atitinkamai pritaikytų savo verslo planus, kita vertus, turi būti pripažinta būtinybė užtikrinti, kad vartotojai gautų didžiausią naudą dėl efektyvių sąnaudomis pagrįstų skambučių užbaigimo tarifų.

(22)

Gali tekti padaryti išimtį ir nustatyti papildomą pereinamąjį laikotarpį mažai išteklių turinčioms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kad jos parengtų rekomenduojamą sąnaudų modelį. Esant tokioms aplinkybėms, jei nacionalinė reguliavimo institucija gali įrodyti, kad taikant kitą metodą nei einamosiomis sąnaudomis pagrįstą LRIC modelį „iš apačios į viršų“ (pavyzdžiui, lyginamąją analizę) gauti rezultatai atitinka šią rekomendaciją, ir kad tuo metodu gaunami efektyvūs rezultatai atitinka konkurencingos rinkos rezultatus, ji gali svarstyti galimybę iki 2014 m. liepos 1 d. taikyti laikinas kainas, nustatytas remiantis alternatyviu metodu. Jei nedaug išteklių turinčioms nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų aiškiai neproporcinga po šios dienos taikyti rekomenduojamą sąnaudų metodiką, tokios nacionalinės reguliavimo institucijos gali taikyti alternatyvias metodikas iki šios rekomendacijos persvarstymo dienos, jei nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Komisijai bendradarbiauti sukurta įstaiga, įskaitant su ja susijusias darbo grupes, nesuteikia pakankamos praktinės paramos ir patarimų, kaip išspręsti ribotų išteklių problemą, ir ypač rekomenduojamos metodikos taikymo sąnaudų klausimą. Alternatyvių metodikų taikymo rezultatai neturėtų viršyti vidutinių skambučių užbaigimo tarifų, kuriuos taikydamos rekomenduojamą sąnaudų metodiką nustatė nacionalinės reguliavimo institucijos.

(23)	Dėl šios rekomendacijos vyko viešosios konsultacijos,

REKOMENDUOJA:

Nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį atliktu tyrimu pripažinusios operatorius turinčius didelę įtaką didmeninėms balso skambučių užbaigimo rinkoms tam tikruose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose (toliau – fiksuotojo ir judriojo ryšio skambučių užbaigimo rinkos) ir jiems nustačiusios kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal Direktyvos 2002/19/EB 13 straipsnį, turėtų nustatyti skambučių užbaigimo tarifus, pagrįstus efektyviai veikiančio operatoriaus patirtomis sąnaudomis. Tai reiškia, tad tie tarifai taip pat bus simetriški. Nustatydamos tarifus nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų veikti taip, kaip paaiškinta toliau.

2.	Rekomenduojama efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudų vertinimą pagrįsti einamosiomis sąnaudomis ir taikyti modeliavimo būdą „iš apačios į viršų“, pagrįstą ilgojo laikotarpio papildomosiomis sąnaudomis (LRIC), kaip tinkamą sąnaudų metodologiją.

Nacionalinės reguliavimo institucijos gali palyginti rezultatus, gautus taikant modeliavimo metodą „iš apačios į viršų“, su modelio „iš viršaus į apačią“, kuris kuriamas naudojantis patikrintais duomenimis, rezultatais, kad patikrintų rezultatus bei padidintų jų patikimumą, ir pagal tai gali daryti patikslinimus.

Sąnaudų modelis turėtų būti pagrįstas efektyviomis technologijomis, prieinamomis modelyje numatytu laikotarpiu. Todėl pagrindinė ir fiksuotojo ryšio tinklo, ir judriojo ryšio tinklo dalis iš esmės galėtų būti pagrįsta naujos kartos tinklu. Judriojo ryšio tinklų prieigos dalis taip pat turėtų būti pagrįsta 2G ir 3G deriniu.

Šiame dokumente nurodytos skirtingos sąnaudų kategorijos apibrėžiamos taip:

(a)	papildomosios sąnaudos – tai sąnaudos, kurių būtų galima išvengti, jei konkreti paslauga nebebūtų teikiama (taip pat žinomos kaip išvengiamos sąnaudos);

(b)	su srautu susijusios sąnaudos – tai visos pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, kurios didėja didėjant srauto lygiams.

LRIC modelyje atitinkamas paslaugos teikimo apimties padidinimas turėtų būti apibrėžiamas kaip trečiosioms šalims teikiama didmeninė balso skambučių užbaigimo paslauga. Tai reiškia, kad nustatydamos papildomas sąnaudas nacionalinės reguliavimo institucijos turi apskaičiuoti visas savo paslaugas teikiančio operatoriaus bendrų ilgojo laikotarpio sąnaudų ir to paties operatoriaus bendrų ilgojo laikotarpio sąnaudų, kai didmeninė skambučių užbaigimo paslauga trečiosioms šalims neteikiama, skirtumą. Reikia atskirti su srautu susijusias sąnaudas nuo sąnaudų, nesusijusių su srautu, kad į pastarąsias nebūtų atsižvelgiama skaičiuojant didmeninius skambučių užbaigimo tarifus. Nustatant atitinkamas papildomąsias sąnaudas rekomenduojama su srautu susijusias sąnaudas pirmiausia priskirti kitoms paslaugoms nei didmeninis balso skambučių užbaigimas, o galiausiai tik likusias su srautu susijusias sąnaudas priskirti didmeninei balso skambučių užbaigimo paslaugai. Tai reiškia, kad reguliuojamoms balso skambučių užbaigimo paslaugoms reiktų priskirti tik tas sąnaudas, kurių būtų išvengta didmeninės balso skambučių užbaigimo paslaugos neteikiant trečiosioms šalims. Priede išsamiau paaiškinti principai, kaip apskaičiuoti didmeninės balso skambučių užbaigimo paslaugos prieaugį atitinkamai fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose.

7.	Kai įmanoma, rekomenduojamas turto nuvertėjimui taikomas principas yra ekonominis nuvertėjimas.

8.	Priimdamos sprendimą dėl tinkamo modeliuojamojo operatoriaus efektyvios veiklos masto, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į priede nustatytus principus, kuriais nustatomas tinkamas efektyvios veiklos mastas fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose.

Bet koks nuokrypis nuo minėtų principų, kuriais nustatomi efektyvių sąnaudų lygiai, turėtų būti pagrindžiamas objektyviais nuo operatorių nepriklausančiais sąnaudų skirtumais. Tokie objektyvūs sąnaudų skirtumai skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinklų rinkose gali atsirasti dėl netolygaus spektro paskirstymo. Kadangi sąnaudų modelis apima papildomą spektrą, įgytą didmeninei skambučių užbaigimo paslaugai teikti, nacionalinės reguliavimo institucijos turi nuolat peržiūrėti objektyvius sąnaudų skirtumus atkreipdamos dėmesį, inter alia, į tai, ar ateityje tikėtina suteikti papildomą spektrą, laikantis rinka pagrįstos paskirstymo tvarkos, dėl kurios galėtų išnykti esamo paskyrimo nulemti sąnaudų skirtumai, arba ar ši santykinė sąnaudų kliūtis ilgainiui sumažės, didėjant vėliau veiklą rinkoje pradėsiančių operatorių skaičiui.

10.

Jei gali būti įrodyta, kad naujas judriojo ryšio rinkos dalyvis, kurio veikla nesiekia mažiausio efektyvios veiklos masto, patiria didesnių vienam vienetui tenkančių papildomų sąnaudų, palyginti su modeliuojamuoju operatoriumi, nacionalinės reguliavimo institucijos, nustačiusios, kad mažmeninėje rinkoje yra kliūčių pateikti į rinką ir plėtoti veiklą, gali leisti šias didesnes sąnaudas pereinamuoju laikotarpiu susigrąžinti iš reguliuojamų skambučių užbaigimo tarifų. Toks laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip ketveri metai nuo veiklos rinkoje pradžios.

11.

Šia rekomendacija nepažeidžiami anksčiau nacionalinių reguliavimo institucijų priimti reguliavimo sprendimai dėl čia iškeltų klausimų. Nepaisant to, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad skambučių užbaigimo tarifai būtų įgyvendinti sąnaudų efektyvumo ir simetriškumo lygiu iki 2012 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į objektyvius sąnaudų skirtumus, nustatytus pagal 9 ir 10 punktą.

12.

Ypatingais atvejais, jei nacionalinė reguliavimo institucija, ypač dėl nepakankamų išteklių, negali laiku baigti rekomenduojamo sąnaudų modelio ir jei ji gali įrodyti, kad taikant kitą einamosiomis sąnaudomis pagrįstą metodiką nei LRIC modelis „iš apačios į viršų“ gauti rezultatai atitinka šią rekomendaciją, ir kad tuo metodu gaunami efektyvūs rezultatai atitinka konkurencingos rinkos rezultatus, ji gali svarstyti galimybę iki 2014 m. liepos 1 d. taikyti laikinas kainas, nustatytas laikantis alternatyvaus metodo. Jei nedaug išteklių turinčioms nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų aiškiai neproporcinga po šios dienos taikyti rekomenduojamą sąnaudų metodiką, tokios nacionalinės reguliavimo institucijos gali taikyti alternatyvias metodikas iki šios rekomendacijos persvarstymo dienos, jei nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Komisijai bendradarbiauti sukurta įstaiga, įskaitant su ja susijusias darbo grupes, nesuteikia pakankamos praktinės paramos ir patarimų, kaip išspręsti ribotų išteklių problemą, ir ypač rekomenduojamos metodikos taikymo sąnaudų klausimą. Alternatyvių metodikų taikymo rezultatai neturėtų viršyti vidutinių skambučių užbaigimo tarifų, kuriuos taikydamos rekomenduojamą sąnaudų metodiką nustatė nacionalinės reguliavimo institucijos.

13.	Ši rekomendacija peržiūrima ne vėliau nei po ketverių metų nuo taikymo dienos.

14.	Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. gegužės 7 d.

Komisijos vardu

Viviane REDING

Komisijos narė

(1) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

(2) OL L 200, 2002 7 30, p. 38.

(3) OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

(4) OL L 266, 2005 10 11, p. 64.

PRIEDAS

Didmeninių skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkluose tarifų apskaičiavimo principai

Papildomosios sąnaudos (t. y. išvengiamos sąnaudos), susijusios su didmenine skambučių užbaigimo paslauga, yra visas savo paslaugas teikiančio operatoriaus bendrų ilgojo laikotarpio sąnaudų ir to paties operatoriaus, neteikiančio didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos trečiosioms šalims, bendrų ilgojo laikotarpio sąnaudų skirtumas.

Norint užtikrinti tinkamą tokių sąnaudų paskirstymą, reikia atskirti su srautu susijusias sąnaudas nuo sąnaudų, nesusijusių su srautu. Apskaičiuojant didmeninius skambučių užbaigimo tarifus, į su srautu nesusijusias sąnaudas neatsižvelgiama. Didesnei skambučių užbaigimo paslaugos apimčiai turėtų būti priskiriamos tik tos su srautu susijusios sąnaudos, kurių būtų galima išvengti neteikiant didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos. Šios išvengiamos sąnaudos gali būti apskaičiuojamos su srautu susijusias sąnaudas pirmiausia priskiriant kitoms paslaugoms nei didmeninis balso skambučių užbaigimas (t. y. skambučio inicijavimas, duomenų paslaugos, IPTV ir t. t.), ir tik likusias su srautu susijusias sąnaudas priskiriant didmeninei balso skambučių užbaigimo paslaugai.

Numatytasis su srautu susijusių ir su srautu nesusijusių sąnaudų skiriamasis taškas paprastai yra ten, kur yra pirmas srauto koncentracijos taškas. Viešajame perjungiamame telefono tinkle (PSTN) paprastai tai yra (tolimajame) telktuve esančios linijos kortos priimančioji pusė. Plačiajuosčio ryšio naujos kartos tinklo ekvivalentas yra DSLAM/MSAN (1) esanti linijos korta. Kai DSLAM/MSAN yra lauko spintoje, reikia apsvarstyti, ar ankstesnę spintą ir telefono stotį (pagrindinį skirstomąjį stovą) jungianti linija yra bendra perdavimo priemonė, todėl turėtų būti laikoma su srautu susijusių sąnaudų kategorijos dalimi – tokiu atveju su srautu susijusių ir su srautu nesusijusių sąnaudų skiriamasis taškas laiko spintoje. Jei balso skambučių užbaigimo paslaugai pajėgumai skiriami neatsižvelgiant į naudojamą technologiją, skiriamasis taškas lieka (tolimojo) telktuvo lygyje.

Laikantis pirmiau paaiškinto metodo, papildomai skambučių užbaigimo paslaugos teikimo apimčiai priskiriamos sąnaudos galėtų būti, pavyzdžiui, didesnio tinklo pralaidumo, būtino papildomam didmeniniam užbaigiamų skambučių srautui perduoti, sąnaudos (pavyzdžiui, papildomos tinklo infrastruktūros, kiek jos reikia pralaidumui padidinti norint perduoti papildomą didmeninį užbaigiamų skambučių srautą), taip pat papildomos didmeninės komercinės sąnaudos, tiesiogiai susijusios su didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos teikimu trečiosioms šalims.

Kad nustatytų operatoriaus efektyvios veiklos mastą sąnaudų modeliui taikyti, nacionalinės reguliavimo institucijos turi atsižvelgti į tai, kad fiksuotojo ryšio tinkluose operatoriai turi galimybę savo tinklus diegti konkrečiose geografinėse vietovėse, skirti didžiausią dėmesį didelio srauto maršrutams ir (arba) nuomotis atitinkamus tinklo pajėgumą iš istorinių operatorių. Nustatydamos bendrą modeliuojamojo operatoriaus efektyvios veiklos mastą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į būtinybę skatinti veiksmingą atėjimą į rinką ir pripažinti, kad mažesnėse geografinėse teritorijose dėl tam tikrų aplinkybių mažesni operatoriai gali vykdyti veiklą esant mažesnėms vieneto sąnaudoms. Be to, galima daryti prielaidą, kad mažesni operatoriai, kuriems nepasiekiami didžiausių operatorių veiklos masto privalumai didesnėse geografinėse teritorijose, veikiau perka didmeninius pajėgumus, nei patys teikia skambučių užbaigimo paslaugas.

Didmeninių skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifų apskaičiavimo principai

Norint užtikrinti tinkamą tokių sąnaudų paskirstymą, reikia atskirti su srautu susijusias sąnaudas nuo sąnaudų, nesusijusių su srautu. Apskaičiuojant didmeninius skambučių užbaigimo tarifus, į su srautu nesusijusias sąnaudas neatsižvelgiama. Didesnei skambučių užbaigimo paslaugos apimčiai turėtų būti priskiriamos tik tos su srautu susijusios sąnaudos, kurių būtų galima išvengti neteikiant didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos. Šios išvengiamos sąnaudos gali būti apskaičiuojamos pirmiausia priskyrus sąnaudas, susijusias su srautu, kitoms paslaugoms nei didmeninis skambučių užbaigimas (t. y. skambučio inicijavimas, SMS, MMS ir t. t.), ir tik likusias su srautu susijusias sąnaudas priskyrus didmeninei balso skambučių užbaigimo paslaugai.

Telefono aparato ir SIM kortelės sąnaudos yra su srautu nesusijusios sąnaudos, todėl neturi būti įtrauktos į didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų sąnaudų apskaitos modelį.

Aprėptį geriausiai būtų galima apibrėžti kaip galėjimą arba galimybę paskambinti iš bet kurio tinklo taško bet kuriuo momentu, o pralaidumas reiškia papildomas tinklo sąnaudas, kurios būtinos didėjančiam srautui perduoti. Dėl būtinybės abonentams užtikrinti tokią aprėptį atsiras su srautu nesusijusių sąnaudų, kurios neturėtų būti priskiriamos didesnei didmeninio skambučių užbaigimo apimčiai. Investicijas į brandžias judriojo ryšio rinkas labiau skatina pralaidumo didinimas ir naujų paslaugų kūrimas, į tai turėtų būti atsižvelgta sąnaudų modelyje. Todėl didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų papildomos sąnaudoms neturėtų būti priskiriamos aprėpties sąnaudos, bet turėtų priskiriamos papildomo pralaidumo sąnaudos, jei jos atsiranda teikiant didmenines balso skambučių užbaigimo paslaugas.

Radijo dažnių spektro naudojimo (leidimo turėti ir naudoti radijo dažnius) sąnaudas, atsiradusias teikiant mažmenines paslaugas tinklo abonentams, iš pradžių lemia abonentų skaičius, o ne srautas, todėl jos neturi būti skaičiuojamos kaip didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos didesnės apimties dalis. Sąnaudos papildomam spektrui įsigyti – kuriuo pralaidumas bus padidintas (daugiau už mažiausią pralaidumą, kurio reikia teikti mažmenines paslaugas abonentams) siekiant perduoti papildomus srautus, atsirandančius teikiant didmeninę balso skambučių užbaigimo paslaugą – turėtų būti, jei įmanoma, įtraukiamos remiantis į ateitį orientuotomis alternatyviosiomis sąnaudomis.

Laikantis pirmiau paaiškinto metodo, papildomai skambučių užbaigimo paslaugos teikimo apimčiai priskiriamos sąnaudos galėtų būti, pavyzdžiui, tinklo didesnio pralaidumo, būtino papildomam didmeniniam srautui perduoti, sąnaudos (pavyzdžiui, papildomos tinklo infrastruktūros, kiek jos reikia pralaidumui padidinti norint perduoti papildomą didmeninį srautą). Tokioms su tinklu susijusioms sąnaudoms galėtų būti priskiriamos papildomų judriojo ryšio perjungimo centrų (angl. Mobile Switching Centre, MSC) arba pagrindinio tinklo infrastruktūros, tiesiogiai būtinos trečiųjų šalių užbaigiamų skambučių srautui perduoti, sąnaudos. Be to, kai skambučių inicijavimo ir užbaigimo paslaugoms teikti tam tikromis tinklo sudedamosiomis dalimis, pavyzdžiui bazinių stočių aikštelėmis arba bazinėmis siuntimo ir priėmimo stotimis, naudojamasi bendrai, tokios tinklo sudedamosios dalys bus įtraukiamos į skambučių užbaigimo sąnaudų modelį tiek, kiek jų reikia dėl papildomo pralaidumo trečiųjų šalių užbaigiamų skambučių srautui perduoti. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į papildomas radijo dažnio spektro sąnaudas bei į didmenines komercines sąnaudas, tiesiogiai susijusias su didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos teikimu trečiosioms šalims. Vadinasi, aprėpties sąnaudos, neišvengiamos netiesioginės verslo išlaidos ir mažmeninės komercinės sąnaudos neįtraukiamos.

Sąnaudų modelyje taikomam mažiausiam efektyvios veiklos mastui apskaičiuoti bei atsižvelgiant į rinkos dalių pokyčius keliose ES valstybėse narėse, rekomenduojamu modeliu nustatomas 20 % rinkos dalies lygis. Tikėtina, kad rinkoje veiklą pradėsiantys judriojo ryšio operatoriai sieks maksimaliai padidinti efektyvumą ir pajamas, todėl bus pajėgūs užimti bent 20 % rinkos dalį. Jei nacionalinė reguliavimo institucija gali įrodyti, kad dėl rinkos sąlygų valstybės narės teritorijoje reikėtų taikyti kitokį mažiausią efektyvios veiklos mastą, ji gali nukrypti nuo rekomenduojamo metodo.

(1) Skaitmeninės abonento linijos prieigos tankintuvas arba universalusis prieigos mazgas (angl. Digital Subscriber Line Access Multiplexer/Multi-Service Access Node).

20.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/75

2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 22, 2009 m. sausio 26 d. )

32–35 puslapiai, I priedas:

a)	įrašas „Germo alalunga ALB Ilgapelekis tunas“ išbraukiamas.

32–35 puslapiai, I priedas:

yra	:	„Lampanyctus achirus“;
turi būti	:	„Nannobrachium achirus“.

yra	:	„Pseudochaenichthus georgianus“;
turi būti	:	„Pseudochaenichthys georgianus“.

yra	:	„Radjiformes“;
turi būti	:	„Rajiformes“.

2.	32–35 puslapiai, I priedas ir 118 puslapis, antra lentelė:

yra:

„Tetrapturus alba“;

turi būti:

„Tetrapturus albidus“.

3.	32–35 puslapiai, I priedas ir 96 puslapis, pirma ir antra lentelė:

yra:

„Trisopterus esmarki“;

turi būti:

„Trisopterus esmarkii“.

4.	32–35 puslapiai, I priedas:

yra:

„Didžiaakė molva

SLI

Molva macrophthalmus“,

turi būti:

„Didžiaakė molva

SLI

Molva macrophthalma“,

5.	41 puslapis, IA priedas, antra lentelė – Rūšis: Atlantinė silkė, Zona: Priegauda IIIa zonoje:

yra:

„(HER/03A-BC.)“;

turi būti:

„(HER/03A-BC)“.

6.	41 puslapis, IA priedas, trečia lentelė – Rūšis: Atlantinė silkė, Zona: Priegauda IV, VIId zonose ir IIa zonos EB vandenyse:

yra:

„(HER/2A47DX.)“;

turi būti:

„(HER/2A47DX)“.

7.	42 puslapis, IA priedas, pirma lentelė – Rūšis: Atlantinė silkė, Zona: VIId; IVc:

yra:

„(HER/4CXB7D.)“;

turi būti:

„(HER/4CXB7D)“.

8.	43 puslapis, IA priedas, trečia lentelė – Rūšis: Atlantinė silkė, Zona: VIIa:

yra:

„(HER/07A/MM.)“;

turi būti:

„(HER/07A/MM)“.

9.	65 puslapis, IA priedas, pirma lentelė – Rūšis: Šiaurinis žydrasis merlangas, Zona: VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 EB vandenys:

yra:

„Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 EB vandenys

(WHB/8C3411)

Ispanija

12 124

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Portugalija

3 031

15 155 (1) (2)

BLSK

590 000

turi būti:

„Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

VIIIc, IX ir X zonos; ŽRVAK 34.1.1 EB vandenys

(WHB/8C3411)

Ispanija

12 124

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Portugalija

3 031

15 155 (3) (4)

BLSK

590 000

10.	67 puslapis, IA priedas, antra lentelė - Rūšis: Paprastoji molva, Zona: IV zonos EB vandenys:

yra:

„Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

IV zonos EB vandenys

(LIN/04.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“,

Danija

286

Vokietija

177

Prancūzija

159

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

2 196

2 856

turi būti:

„Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

IV zonos EB vandenys

(LIN/04.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“.

Danija

286

Vokietija

177

Prancūzija

159

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

2 196

2 854

11.	67 puslapis, IA priedas, trečia lentelė – Rūšis: Paprastoji molva, Zona: V zonos EB ir tarptautiniai vandenys:

yra:

„Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys

(LIN/05.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“,

Danija

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

turi būti:

„Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys

(LIN/05.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“;

Danija

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

12.	68 puslapis, IA priedas, pirma lentelė - Rūšis: Paprastoji molva, Zona: VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys:

yra:

„Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

(LIN/6X14.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Danija

Vokietija

147

Ispanija

2 969

Prancūzija

3 166

Airija

793

Portugalija

Jungtinė Karalystė

3 645

10 776

Norvegija (9)

5 638 (5) (6)

Farerų salos (9)

250 (7) (8)

BLSK

16 664

(…)“;

turi būti:

„Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

(LIN/6X14.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Danija

Vokietija

147

Ispanija

2 969

Prancūzija

3 166

Airija

793

Portugalija

Jungtinė Karalystė

3 645

10 774

Norvegija

5 638 (10) (11)

Farerų salos

250 (12) (13)

BLSK

16 662

(…)“.

13.	81 puslapis, IA priedas, pirma lentelė - Rūšis: Rombinės rajos, Zona: VIa-b ir VIIa-c, e-k zonų EB vandenys:

yra:

„Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

VIa-b ir VIIa-c, e-k zonų EB vandenys

(SRX/67 AKXD)

Belgija

1 422 (14) (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Estija

8 (14) (2)

Prancūzija

6 383 (14) (2)

Vokietija

19 (14) (2)

Airija

2 055 (14) (2)

Lietuva

Nyderlandai

6 (14) (2)

Portugalija

35 (14) (2)

Ispanija

1 718 (14) (2)

Jungtinė Karalystė

4 070 (14) (2)

15 748 (14) (2)

BLSK

15 748 (2)

(…)“;

turi būti:

„Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

VIa-b ir VIIa-c, e-k zonų EB vandenys

(SRX/67AKXD)

Belgija

1 422 (15) (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Estija

8 (15) (2)

Prancūzija

6 383 (15) (2)

Vokietija

19 (15) (2)

Airija

2 055 (15) (2)

Lietuva

Nyderlandai

6 (15) (2)

Portugalija

35 (15) (2)

Ispanija

1 718 (15) (2)

Jungtinė Karalystė

4 070 (15) (2)

15 749 (15) (2)

BLSK

15 749 (2)

(…)“.

14.	81 puslapis, IA priedas, antra lentelė - Rūšis: Rombinės rajos, Zona: VIId zonos EB vandenys:

yra:

„Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

VIId zonos EB vandenys

(SRX/07D)

Belgija

94 (1) (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

789 (1) (2)

Nyderlandai

5 (1) (2)

Jungtinė Karalystė

157 (1) (2)

1 044 (1) (2)

BLSK

1 044 (2)

(…)“;

turi būti:

„Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

VIId zonos EB vandenys

(SRX/07D)

Belgija

94 (1) (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

789 (1) (2)

Nyderlandai

5 (1) (2)

Jungtinė Karalystė

157 (1) (2)

1 045 (1) (2)

BLSK

1 045 (2)

(…)“.

15.	82 puslapis, IA priedas, pirma lentelė - Rūšis: Rombinės rajos, Zona: VIII ir IX zonų EB vandenys:

yra:

„Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

VIII ir IX zonų EB vandenys

(SRX/8910-C)

Belgija

13 (16) (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

2 435 (16) (2)

Portugalija

1 974 (16) (2)

Ispanija

1 986 (16) (2)

Jungtinė Karalystė

14 (16) (2)

6 423 (16) (2)

BLSK

6 423 (2)

(…)“;

turi būti:

„Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

VIII ir IX zonų EB vandenys

(SRX/89-C.)

Belgija

13 (17) (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

2 435 (17) (2)

Portugalia

1 974 (17) (2)

Ispanija

1 986 (17) (2)

Jungtinė Karalystė

14 (17) (2)

6 422 (17) (2)

BLSK

6 422 (2)

(…)“.

16.	86 puslapis, IA priedas, pirma lentelė – Rūšis: Atlantinė skumbrė, Zona: VIIIc, IX ir X; ŽRVAK 34.1.1 zonos EB vandenys:

yra:

„Rūšis

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

VIIIc, IX ir X; ŽRVAK 34.1.1 zonos EB vandenys

(MAC/8C3411)

Ispanija

29 529 (18)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

196 (18)

Portugalija

6 104 (18)

35 829 (18)

BLSK

35 829

(…)“;

turi būti:

„Rūšis

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

VIIIc, IX ir X; ŽRVAK 34.1.1 zonos EB vandenys

(MAC/8C3411)

Ispanija

29 529 (19)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

196 (19)

Portugalija

6 104 (19)

35 829 (19)

BLSK

35 829

(…)“.

17.	91 puslapis, IA priedas, antra lentelė – Rūšis: Atlantinis šprotas, Zona: VIId ir VIIe:

yra:

„Rūšis

Atlantinis šprotas

Sprattus sprattus

Zona

VIId ir VIIe

(SPR/7DE.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“;

Danija

1 997

Vokietija

Prancūzija

430

Nyderlandai

430

Jungtinė Karalystė

3 226

6 144

BLSK

6 144

turi būti:

„Rūšis

Atlantinis šprotas

Sprattus sprattus

Zona

VIId ir VIIe

(SPR/7DE.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.“.

Danija

1 997

Vokietija

Prancūzija

430

Nyderlandai

430

Jungtinė Karalystė

3 226

6 145

BLSK

6 145

18.	101 puslapis, IB priedas, pirma lentelė – Rūšis: Atlantinė menkė, Zona: I ir IIb:

yra:

„Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

I ir IIb

(COD/1/2B.)

Vokietija

3 476

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Ispanija

8 984

Prancūzija

1 483

Lenkija

1 628

Portugalija

1 897

Jungtinė Karalystė

2 226

Visos valstybės narės

100 (1)

19 793 (2)

BLSK

525 000

(…)“;

turi būti:

„Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

I ir IIb

(COD/1/2B.)

Vokietija

3 476

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Ispanija

8 984

Prancūzija

1 483

Lenkija

1 628

Portugalija

1 897

Jungtinė Karalystė

2 226

Visos valstybės narės

100 (1)

19 794 (2)

BLSK

525 000

(…)“.

19.	120 puslapis, IE priedas, penkta lentelė – Rūšis: Krilis, Zona: MŽŪO 58.4.2 Antarktis:

yra:

„(…)
58.4.2 kvadratas į vakarus	1 448 000
58.4.2 kvadratas į rytus nuo 55° rytų ilgumos	1 080 000

turi būti:

„(…)

58.4.2 kvadratas į vakarus

(KRI/*F-42W)

1 448 000

58.4.2 kvadratas į rytus nuo 55° rytų ilgumos

(KRI/*F-42E)

1 080 000

20.

125 puslapis, IIA priedas, Bendrosios nuostatos, 4 dalis. Reglamentuojami įrankiai

129 ir 130 puslapiai, IIa priedo 1 priedėlis, lentelės

131 puslapis, IIa priedo 2 priedėlis, III lentelė – Duomenų formatas:

yra	:	„GN1“;
turi būti	:	„GN“.

yra	:	„GT1“;
turi būti	:	„GT“.

yra	:	„LL1“;
turi būti	:	„LL“.

21.	163 puslapis, III priedas, D dalis, Rytinė Ramiojo vandenyno dalis, 21.1. dalis:

yra:

„21.1.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2009 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 28 d. arba 2009 m. lapkričio 10 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis: (…)“;

turi būti:

„21.1.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2009 m. rugpjūčio 1 d.–rugsėjo 28 d. arba 2009 m. lapkričio 10 d.–2010 m. sausio 8 d. draudžiama žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis: (…)“.

(1) Iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejojama Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM2).

(2) Iš kurių ne daugiau kaip 27 % gali būti sužvejojama Farerų salų vandenyse (WHB/*05B-F).“,

(3) Iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejojama Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM2).

(4) Iš kurių ne daugiau kaip 27 % gali būti sužvejojama Farerų salų vandenyse (WHB/*5B-F.).“

(5) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII zonose neviršija 3 000 tonų.

(6) Įskaitant paprastąsias brosmes. Norvegijai skirtos 5 638 tonų paprastųjų molvų ir 3 350 tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ilgosiomis ūdomis.

(7) Įskaitant paprastąsias brosmes. Galima žvejoti tik VIb ir VIa zonose į šiaurę nuo 56 o 30′ šiaurės platumos.

(8) Iš kurių TJTT VIa ir VIb zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekis VI zonoje neviršija 75 tonų.

(9) Pagal šią kvotą galima žvejoti IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų EB vandenyse.

(10) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII zonose neviršija 3 000 tonų.

(11) Įskaitant paprastąsias brosmes. Norvegijai skirtos 5 638 tonų paprastųjų molvų ir 3 350 tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ilgosiomis ūdomis.

(12) Įskaitant paprastąsias brosmes. Galima žvejoti tik VIb ir VIa zonose į šiaurę nuo 56 o 30′ šiaurės platumos.

(13) Iš kurių TJTT VIa ir VIb zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekis VI zonoje neviršija 75 tonų.

(14) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67 AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67 AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67 AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67 AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67 AKXD), apvaliųjų rajų (Leucoraja circularis) (RJI/67 AKXD) ir šagreninių rajų (Leucoraja fullonica) (RJF/67 AKXD) kiekį.

(15) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67AKXD), apvaliųjų rajų (Leucoraja circularis) (RJI/67AKXD) ir šagreninių rajų (Leucoraja fullonica) (RJF/67AKXD) kiekį.

(16) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/8910-C) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/8910-C) kiekį.

(17) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/89-C.), ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/89-C.) kiekį.

(18) Kiekį, kuriuo leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima žvejoti TJTT VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD). Tačiau kiekis, kurį Ispanija, Portugalija ar Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kurį galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % duodančios valstybės narės kvotos.

(19) Kiekį, kuriuo leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima žvejoti TJTT VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD.). Tačiau kiekis, kurį Ispanija, Portugalija ar Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kurį galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % duodančios valstybės narės kvotos.

(20) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d.–2009 m. lapkričio 30 d.“;

(21) Šis BLSK taikomas 2008 m. gruodžio 1 d.–2009 m. lapkričio 30 d.“.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.124.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 124

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. gegužės 20d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 410/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
	*	2009 m. gegužės 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 411/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai ( 1 )	3
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų (nauja redakcija) ( 1 )	21
	*	2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB	30

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/392/EB
*	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas, Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu sudaryti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo	51
	Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolas dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio Susitarimo	53
	2009/393/EB
*	2009 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimas, nustatantis poziciją, kurios Bendrijos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje dėl 1995 m. Prekybos javais konvencijos galiojimo pratęsimo	63
	2009/394/EB
*	2009 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimas, nustatantis poziciją, kurios Bendrijos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje cukraus taryboje dėl 1992 m. Tarptautinio cukraus susitarimo galiojimo pratęsimo	64
	Komisija
	2009/395/EB
*	2009 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimas dėl biocidinių produktų, kuriuose yra temefoso, pateikimo rinkai būtiniausioms reikmėms Prancūzijos užjūrio departamentuose (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3744)	65
	REKOMENDACIJOS
	Komisija
	2009/396/EB
*	2009 m. gegužės 7 d. Komisijos rekomendacija dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES	67

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	JO	73,9
	MA	42,7
	MK	72,5
	TN	101,3
	TR	88,0
	ZZ	75,7
0707 00 05	EG	127,4
	MA	32,7
	TR	136,7
	ZZ	98,9
0709 90 70	TR	122,7
0709 90 70	ZZ	122,7
0805 10 20	EG	41,7
	IL	57,6
	MA	42,7
	TN	49,2
	TR	107,8
	US	49,3
	ZA	56,7
	ZZ	57,9
0805 50 10	AR	67,3
	TR	48,0
	ZA	53,8
	ZZ	56,4
0808 10 80	AR	98,0
	BR	73,4
	CL	82,5
	CN	90,9
	MK	42,0
	NZ	99,4
	US	124,4
	UY	71,7
	ZA	83,2
	ZZ	85,1

		Klaidų ištaisymas
	*	2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, klaidų ištaisymas (OL L 22, 2009 1 26)	75


	(1) Tekstas svarbus EEE