31.12.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1580/2007

2007 m. gruodžio 21 d.

nustatantis Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (2), ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1182/2007, nustatantį konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, iš dalies keičiantį direktyvas 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentus (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2202/96 (3), ypač į jo 42 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 pakeista 1996 m. spalio 28 d. Reglamente (EB) Nr. 2200/96, Reglamente (EB) Nr. 2201/96 ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2202/96, nustatančiame Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams (4), nustatyta ankstesnė vaisių ir daržovių sektoriui taikoma tvarka.

(2)

Šiuo metu vaisių ir daržovių sektoriui taikomos įgyvendinimo taisyklės pateikiamos įvairiuose reglamentuose, kurių daugelis dažnai iš dalies keisti. Šias įgyvendinimo taisykles būtina pakeisti dėl vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos pakeitimų, padarytų Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007, taip pat atsižvelgiant į įgytą patirtį. Dėl šių pakeitimų aprėpties, siekiant aiškumo, visas įgyvendinimo taisykles būtina įtraukti į naują, atskirą reglamentą.

(3)

Todėl turėtų būti panaikinti šie Komisijos reglamentai: — 1994 m. gruodžio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 nustatantis išsamias taisykles dėl importo tvarkos vaisiams ir daržovėms taikymo (5), — 1996 m. liepos 30 d. Reglamentas (EB) Nr. 1555/96 dėl papildomų importo muitų taikymo vaisiams ir daržovėms taisyklių (6), — 1999 m. gegužės 6 d. Reglamentas (EB) Nr. 961/1999, nustatantis išsamias vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų nustatytų taisyklių taikymo išplėtimo įgyvendinimo taisykles (7), — 2001 m. kovo 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 544/2001, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles veiklos fondams teikiamai finansinei paramai (8), — 2001 m. birželio 12 d. Reglamentas (EB) Nr. 1148/2001 dėl šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimų (9), — 2001 m. gruodžio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 2590/2001, patvirtinantis šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimo operacijas, atliekamas Šveicarijoje prieš importuojant į Europos bendriją (10), — 2002 m. spalio 9 d. Reglamentas (EB) Nr. 1791/2002, patvirtinantis šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimo operacijas, atliekamas Maroke prieš importuojant į Europos bendriją (11), — 2002 m. lapkričio 28 d. Reglamentas (EB) Nr. 2103/2002, patvirtinantis šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimo operacijas, atliekamas Pietų Afrikoje prieš importuojant į Europos bendriją (12), — 2003 m. sausio 10 d. Reglamentas (EB) Nr. 48/2003, nustatantis taisykles, taikytinas toje pačioje prekinėje pakuotėje esantiems įvairių rūšių vaisių ir daržovių mišiniams (13), — 2003 m. balandžio 2 d. Reglamentas (EB) Nr. 606/2003, šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimo operacijų, kurias Izraelis atlieka prieš importuodamas į Bendriją, patvirtinimas (14), — 2003 m. balandžio 30 d. Reglamentas (EB) Nr. 761/2003, šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimo operacijų, kuriuos Indija atlieka prieš importuodama į Bendriją, patvirtinimas (15), — 2003 m. rugpjūčio 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 1432/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles dėl sąlygų gamintojų organizacijų pripažinimui ir gamintojų grupių preliminariam pripažinimui (16), — 2003 m. rugpjūčio 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 1433/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles, dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos (17), — 2003 m. lapkričio 3 d. Reglamentas (EB) Nr. 1943/2003, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 nuostatų dėl pagalbos preliminarų pripažinimą gavusioms gamintojų organizacijoms taikymo taisykles (18), — 2004 m. sausio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 103/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles dėl intervencinių priemonių ir pašalinimų iš rinkos vaisių ir daržovių sektoriuje (19), — 2004 m. rugsėjo 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1557/2004, patvirtinantis operacijas, kuriomis Naujoje Zelandijoje nustatoma tam tikrų šviežių vaisių prieš importuojant juos į Bendriją atitiktis prekybos standartams (20), — 2006 m. vasario 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 179/2006, įvedantis iš trečiųjų šalių importuojamų obuolių importo licencijų sistemą (21), — 2006 m. kovo 15 d. Reglamentas (EB) Nr. 430/2006, patvirtinantis operacijas, kuriomis Senegale nustatoma šviežių vaisių ir daržovių atitiktis Bendrijos prekybos standartams prieš jų importą į Bendriją (22), — 2006 m. kovo 15 d. Reglamentas (EB) Nr. 431/2006, patvirtinantis operacijas, kuriomis Kenijoje nustatoma šviežių vaisių ir daržovių atitiktis Bendrijos prekybos standartams prieš jų importą į Bendriją (23), — 2006 m. gruodžio 5 d. Reglamentas (EB) Nr. 1790/2006, patvirtinantis operacijas, kuriomis Turkijoje nustatoma šviežių vaisių ir daržovių atitiktis Bendrijos prekybos standartams prieš jų importą į Bendriją (24)

(4)	Turėtų būti priimtos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo taisyklės.

(5)	Turėtų būti nustatyti prekybos vaisių ir daržovių produktais metai. Kadangi sektoriuje nebetaikoma jokių pagalbos schemų pagal konkrečių produktų derliaus ciklą, visi prekybos metai gali būti suderinti, kad atitiktų kalendorinius metus.

(6)	Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 Komisija įgaliojama nustatyti prekybos standartus vaisių ir daržovių produktams, o jo 2 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad atskiri galiojantys reglamentai, kuriuose numatyti šie standartai, turėtų galioti toliau, kol bus priimti nauji standartai.

(7)	Turėtų būti numatytos prekybos standartų taikymo išimtys ir netaikymas tam tikroms operacijoms, kurios yra labai kraštutinės ir (arba) specifinės arba vykdomos paskirstymo grandinės pradžioje, arba perdirbti skirtiems produktams.

(8)	Prekybos standartuose numatytus informacinius duomenis reikėtų aiškiai nurodyti ant pakuotės arba etiketės.

(9)

Atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų poreikius, rinkoje vis dažniau pasirodo pakuočių su įvairių rūšių šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Užsiimant sąžininga prekyba būtina, kad vienoje pakuotėje parduodami švieži vaisiai ir daržovės būtų vienodos kokybės. Vienodą produktų, kurių Bendrijos standartai nepatvirtinti, kokybę galima užtikrinti bendromis nuostatomis. Turėtų būti nustatyti ir ženklinimo reikalavimai, taikomi įvairių rūšių vaisių ir daržovių mišiniams toje pačioje pakuotėje. Jie turėtų būti ne tokie griežti kaip prekybos standartuose išdėstyti reikalavimai, visų pirma atsižvelgiant į esamą vietą etiketėje.

(10)	Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti kontrolės įstaigas, atsakingas už atitikties reikalavimams visuose prekybos etapuose patikras. Viena iš šių įstaigų turėtų būti atsakinga už ryšius tarp visų paskirtų įstaigų ir jų darbo koordinavimą.

(11)	Kadangi žinios apie prekiautojus ir jų pagrindinius duomenis yra būtina priemonė siekiant atlikti valstybių narių analizes, labai svarbu kiekvienoje valstybėje narėje sukurti prekiautojų šviežiais vaisiais ir daržovėmis duomenų bazę.

(12)

Atitikties patikros turėtų būti atliekamos imant pavyzdžius ir turėtų būti nukreiptos į tuos prekiautojus, kurie veikiausiai turi standartų neatitinkančių prekių. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinių rinkų ypatumus, turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias būtų nustatomas konkrečių kategorijų prekiautojų patikrų prioritetiškumas. Siekiant užtikrinti skaidrumą, šias taisykles reikėtų pateikti Komisijai.

(13)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į trečiąsias šalis eksportuojami švieži vaisiai ir daržovės atitinka prekybos standartus, ir patvirtinti atitiktį pagal Ženevos protokolą dėl šviežių vaisių bei daržovių ir sausų bei džiovintų vaisių standartizavimo, pasirašytą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos, ir EBPO tarptautinių standartų vaisiams ir daržovėms taikymo schemos reikalavimams.

(14)

Iš trečiųjų šalių importuojami vaisiai ir daržovės turėtų atitikti prekybos standartus arba šiems lygiaverčius standartus. Todėl prieš įvežant šias prekes į Bendrijos muitų teritoriją turi būti patikrinta jų atitiktis, išskyrus mažų siuntų, kurios, kontrolės institucijų ar įstaigų nuomone, nekelia didelio pavojaus. Kai kuriose trečiosiose šalyse, suteikiančiose tinkamas atitikties garantijas, eksportuojamų produktų atitikties patikras gali atlikti tų trečiųjų šalių kontrolės įstaigos. Tokiu atveju valstybės narės turėtų reguliariai tikrinti trečiųjų šalių kontrolės įstaigų prieš eksportuojant atliktų patikrų veiksmingumą (kokybę) ir patikrinimų rezultatus pranešti Komisijai.

(15)

Nereikalaujama, kad perdirbti skirti produktai atitiktų prekybos standartus, tačiau reikėtų užtikrinti, kad jie nebūtų parduodami šviežių produktų rinkoje. Šiuos produktus reikėtų tinkamai paženklinti etiketėmis, o tam tikrais atvejais (arba kai įmanoma) kartu su jais pateikti perdirbimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta galutinė produkto paskirtis, – tai žinant būtų galima atlikti reikiamas patikras.

(16)

Vaisiams ir daržovėms, kuriems taikomos atitikties prekybos standartams patikros, tokios pačios patikros turėtų būti taikomos visuose prekybos jais etapuose. Šiuo tikslu reikėtų vadovautis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos pasiūlytomis patikrų gairėmis, atitinkančiomis susijusias EBPO rekomendacijas. Tačiau reikėtų nustatyti specialias patikrų mažmeninės prekybos etape taisykles.

(17)	Turėtų būti priimta nuostata dėl gamintojų organizacijų pripažinimo, suteikiančio teisę jiems gaminti jų nurodytus produktus. Kai prašoma pripažinti tik perdirbti skirtų produktų gamybą, turėtų būti užtikrinama, kad šie produktai iš tiesų bus skirti perdirbti.

(18)

Norint pasiekti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos tikslus ir užtikrinti tvarų bei veiksmingą gamintojų organizacijų darbą, reikėtų siekti kiek įmanoma didesnio gamintojų organizacijų vidaus stabilumo. Todėl turėtų būti nustatytas trumpiausias gamintojo narystės gamintojų organizacijoje laikotarpis. Valstybėms narėms reikėtų palikti galimybę pačioms nustatyti išankstinio pranešimo laikotarpius ir datas, nuo kurių narys nutraukia savo narystę gamintojų organizacijoje.

(19)

Pagrindinė ir svarbiausia gamintojų organizacijos veikla turėtų būti susijusi su tiekimo ir prekybos koncentracija. Tačiau gamintojų organizacijoms reikėtų leisti dalyvauti ir kitoje komercinėje arba nekomercinėje veikloje. Reikėtų skatinti gamintojų organizacijų bendradarbiavimą, leidžiant, kad vaisių ir daržovių, perkamų tik iš kitos pripažintos gamintojų organizacijos, pardavimas būtų neįtraukiamas nei į pagrindinės, nei į kitos veiklos apskaičiavimus. Reikia plėsti aprūpinimo techninėmis priemonėmis galimybes, kad aprūpinimas galėtų vykti ir per gamintojų organizacijos narius.

(20)

Gamintojų organizacijos gali turėti akcijų dukterinėse įmonėse, kurios padeda didinti jų narių produkcijos pridėtinę vertę. Reikėtų nustatyti tokios parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimo taisykles. Pasibaigus pereinamajam derinimo laikotarpiui, šių dukterinių įmonių pagrindinė veikla turėtų būti tokia pati kaip ir gamintojų organizacijos.

(21)

Turėtų būti nustatytos išsamios Reglamente (EB) Nr. 1182/2007 numatytų gamintojų organizacijų asociacijų, tarpvalstybinių gamintojų organizacijų ir tarpvalstybinių gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimo ir veikimo taisyklės. Siekiant nuoseklumo, jos turėtų būti kiek galima panašesnės į gamintojų organizacijoms nustatytas taisykles.

(22)	Siekiant palengvinti tiekimo koncentraciją, reikėtų skatinti esamas gamintojų organizacijas jungtis į naujas organizacijas, nustatant tokių susijungusių organizacijų veiklos programų sujungimo taisykles.

(23)	Paisant principų, pagal kuriuos gamintojai turi savo iniciatyva įkurti gamintojų organizaciją ir kruopščiai ją tikrinti, valstybės narės turėtų nustatyti sąlygas, pagal kurias kiti fiziniai ar juridiniai asmenys priimami gamintojų organizacijos ir (arba) gamintojų organizacijų asociacijos nariais.

(24)	Siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijos iš tiesų atstovautų mažiausiam gamintojų skaičiui, valstybės narės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad narių, pagaminančių didžiąją dalį gamintojų organizacijos produkcijos, mažuma negalėtų neleistinai dominuoti jos valdyme ir veikloje.

(25)	Siekiant atsižvelgti į įvairias gamybos ir pardavimo aplinkybes Bendrijoje, valstybės narės turėtų nustatyti tam tikras sąlygas, pagal kurias gamintojų grupėms, pateikusioms pripažinimo planą, būtų suteikiamas išankstinis pripažinimas.

(26)

Skatinant steigtis stabilias gamintojų organizacijas, galinčias įnešti ilgalaikį įnašą siekiant vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos tikslų, išankstinis pripažinimas turėtų būti suteikiamas tik toms gamintojų grupėms, kurios gali įrodyti savo gebėjimą per nurodytą laikotarpį įvykdyti visus pripažinimo reikalavimus.

(27)

Reikėtų nustatyti, kokią informaciją gamintojų grupės privalo pateikti pripažinimo plane. Kad gamintojų grupės galėtų geriau atitikti pripažinimo sąlygas, reikia leisti keisti pripažinimo planus. Šiuo tikslu reikėtų priimti nuostatą, kad valstybės narės galėtų reikalauti, jog gamintojų organizacija imtųsi taisomųjų priemonių ir taip užtikrintų jos plano įgyvendinimą.

(28)

Gamintojų grupės gali įvykdyti pripažinimo sąlygas prieš užbaigdamos pripažinimo planą. Reikėtų priimti nuostatą, leidžiančią tokioms grupėms pateikti pripažinimo prašymus kartu su veiklos programų projektais. Siekiant nuoseklumo, tokio pripažinimo suteikimas gamintojų grupei turi reikšti jos pripažinimo plano panaikinimą, ir prašyta pagalba turėtų būti nutraukta. Tačiau, atsižvelgiant į daugiametį investicijų finansavimą, investicijas, už kurias gali būti skiriama investicinė pagalba, turėtų būti įmanoma perkelti į veiklos programas.

(29)

Kad būtų lengviau teisingai taikyti pagalbos sistemą gamintojų grupių kūrimosi ir administracinės veiklos išlaidoms padengti, teikiama pagalba turėtų būti vienodo dydžio. Siekiant neviršyti biudžeto ribų, turėtų būti nustatyta didžiausia tokios vienodo dydžio pagalbos suma. Be to, atsižvelgiant į skirtingo dydžio gamintojų grupių nevienodus finansinius poreikius, ši riba turėtų būti koreguojama pagal gamintojų grupių parduodamos produkcijos vertę.

(30)	Siekiant nuoseklumo ir sklandaus perėjimo prie pripažintos gamintojų grupės statuso, gamintojų grupėms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir gamintojų organizacijoms dėl pagrindinės veiklos ir parduodamos produkcijos vertės.

(31)	Siekiant atsižvelgti į naujų gamintojų grupių finansinius poreikius ir užtikrinti teisingą pagalbos schemos taikymą, susijungimų atveju galimybė gauti pagalbą turėtų būti suteikiama ir gamintojų grupėms, atsiradusioms po susijungimo.

(32)

Siekiant palengvinti naudojimąsi šia veiklos programų paramos schema, reikėtų aiškiai apibrėžti gamintojų organizacijų parduodamą produkciją, įskaitant nustatymą, į kuriuos produktus galima atsižvelgti, ir prekybos etapą, kuriame reikėtų apskaičiuoti produkcijos vertę. Turėtų būti nustatyti ir papildomi parduodamos produkcijos apskaičiavimo metodai metinių svyravimų arba nepakankamų duomenų atveju. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagalbos schema, gamintojų organizacijoms programos laikotarpiu neturėtų būti leista keisti referencinių laikotarpių.

(33)

Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbos naudojimą, reikėtų nustatyti veiklos fondų valdymo ir narių finansinių įnašų taisykles, numatant jose kiek galima daugiau lankstumo, su sąlyga, kad visi gamintojai galėtų pasinaudoti veiklos fondu ir demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl jo lėšų naudojimo.

(34)	Reikėtų priimti nuostatas dėl tvarių veiklos programų nacionalinės strategijos taikymo srities bei struktūros ir aplinkosaugos veiksmų nacionalinės sistemos. Jomis siekiama kuo geriau paskirstyti finansinius išteklius ir gerinti strategijos kokybę.

(35)

Siekiant nuoseklaus valdymo, reikėtų nustatyti veiklos programų pateikimo ir patvirtinimo procedūras, įskaitant galutinius terminus, kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai įvertinti informaciją, taip pat priemones ir veiksmus, kurie turi būti įtraukiami arba neįtraukiami į programas. Kadangi programos valdomos metiniu pagrindu, reikėtų numatyti, kad iki tam tikros datos nepatvirtintos programos atidedamos vieneriems metams.

(36)

Turėtų būti nustatyta procedūra, skirta veiklos programoms kasmet iš dalies keisti rengiant jas kitiems metams, kad programos galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į visas naujas sąlygas, kurių nebuvo galima numatyti pateikiant programas. Be to, turėtų būti numatyta galimybė keisti veiklos fondo priemones ir sumas kiekvienais programos vykdymo metais. Visiems tokiems pakeitimams turėtų būti taikomos tam tikros ribos ir sąlygos, kurias nustato valstybės narės, įskaitant privalomą pranešimą apie pakeitimus kompetentingoms institucijoms, taip išlaikant patvirtintų programų bendruosius tikslus.

(37)	Siekiant finansinio saugumo ir teisinio tikrumo, reikia sudaryti veiklos ir išlaidų, kurie negali būti įtraukti į veiklos programas, sąrašus.

(38)

Kai investuojama į privačias valdas, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam privačios šalies, nutraukusios ryšius su organizacija investicijos naudojimo laikotarpiu, praturtėjimui, reikėtų numatyti nuostatas, leidžiančias organizacijoms atgauti likutinę investicijos vertę, neatsižvelgiant į tai, ar tokia investicija priklauso organizacijos nariui, ar organizacijai.

(39)

Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbos schemos taikymą, turėtų būti nustatyta, kokią informaciją reikia nurodyti pagalbos paraiškose, taip pat pagalbos išmokėjimo procedūros. Siekiant išvengti su grynųjų pinigų srautais susijusių sunkumų, gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išankstinių išmokų su tinkamomis garantijomis sistema. Dėl panašių priežasčių reikėtų sukurti alternatyvią jau patirtų išlaidų kompensavimo sistemą.

(40)

Būtina priimti išsamias krizių valdymo ir prevencijos priemonių aprėpties bei taikymo nuostatas. Šiomis taisyklėmis turėtų būti numatyta kiek įmanoma lanksčiau ir greičiau taikyti priemones krizių atveju, todėl turėtų būti leista sprendimus priimti valstybėms narėms arba pačioms gamintojų organizacijoms. Vis dėlto šios taisyklės turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir numatyti tam tikrų priemonių naudojimo ribas, taip pat ir finansines. Jomis taip pat turėtų būti užtikrinamas tinkamas fitosanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymasis.

(41)

Reikėtų patvirtinti išsamias pašalinimo iš rinkos taisykles, atsižvelgiant į potencialią šios priemonės svarbą. Pirmiausia reikėtų nustatyti taisykles dėl didesnės paramos skyrimo už vaisius ir daržoves, pašalintus iš rinkos, kuriuos kaip humanitarinę pagalbą nemokamai išdalija labdaros organizacijos ir kitoms atitinkamos įstaigos bei institucijos, sistemos. Be to, reikėtų nustatyti didžiausius paramos už pašalinimą iš rinkos lygius, siekiant užtikrinti, kad pašalinimas iš rinkos netaptų nuolatiniu alternatyviu produktų realizavimo būdu, užuot pateikus juos į rinką. Atsižvelgiant į tai, produktams, už kurių pašalinimą iš rinkos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 V priede buvo nustatyti didžiausi Bendrijos kompensacijos lygiai, reikėtų toliau taikyti šiuos lygius, kurie gali būti tam tikru mastu didinami, atsižvelgiant į tai, kad toks pašalinimas iš rinkos dabar bendrai finansuojamas. Jei patirtis rodo, kad kitiems produktams dar negresia perteklinis šalinimas iš rinkos, reikėtų leisti valstybėms narėms pačioms nustatyti didžiausius paramos lygius. Tačiau visais atvejais dėl panašių priežasčių reikėtų nustatyti kiekvieno gamintojų organizacijos produkto pašalinamų iš rinkos kiekių apribojimą.

(42)

Reikėtų priimti išsamias taisykles dėl nacionalinės finansinės paramos, kurią valstybės narės gali suteikti Bendrijos regionuose, kuriuose gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra ypač mažas, taip pat reikėtų apibrėžti, koks organizacijų steigimosi lygis yra ypač mažas. Turėtų būti nustatytos tokios nacionalinės pagalbos patvirtinimo, nacionalinės pagalbos kompensavimo iš Bendrijos lėšų ir tokios kompensacijos sumos patvirtinimo procedūros, taip pat kompensacijos dydžio, kuris turėtų būti panašus į šiuo metu taikomą dydį, nustatymo procedūros.

(43)

Reikėtų priimti išsamias taisykles, visų pirma procedūrines nuostatas, dėl sąlygų, pagal kurias galėtų būti išplėsta vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų arba tokių organizacijų asociacijų nustatytų taisyklių taikymo sritis ir šios taisyklės galėtų būti pritaikytos visiems konkrečioje ekonominėje zonoje įsikūrusiems gamintojams. Taip pat, kai produktai parduodami kaip nenuimtas derlius, turėtų būti aiškiai nustatyta, kurios taisyklės turėtų būti taikomos gamintojams ar, atitinkamai, pirkėjams.

(44)

Pastaruoju metu Bendrijos obuolių augintojų padėtis sunki, ypač dėl labai padidėjusio obuolių importo iš kai kurių Pietų pusrutulio trečiųjų šalių. Todėl reikėtų tobulinti obuolių importo stebėseną. Tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti yra mechanizmas, paremtas importo licencijų išdavimu, pateikus garantiją, kad operacijos, dėl kurių pateikta importo licencijos paraiška, yra tikrai vykdomos. Reikėtų taikyti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1291/2000, nustatantį bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (25), ir Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2220/85, nustatantį bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (26).

(45)

Turėtų būti patvirtintos išsamios taisyklės dėl vaisių ir daržovių įvežimo kainos sistemos. Kadangi dauguma greitai gendančių vaisių ir daržovių tiekiama siuntomis, tai sukelia tam tikrų sunkumų nustatant jų vertę. Reikėtų nustatyti galimus metodus, skirtus apskaičiuoti įvežimo kainai, pagal kurią produktai klasifikuojami Bendrajame muitų tarife. Visų pirma pagal produktų vidutinių kainų svertinį vidurkį reikėtų nustatyti standartines importo vertes ir numatyti specialią nuostatą tiems atvejams, kai konkrečios kilmės produktų kainos nėra nustatytos. Siekiant užtikrinti teisingą sistemos taikymą, reikėtų priimti nuostatą dėl užstato pateikimo tam tikromis aplinkybėmis.

(46)

Turėtų būti patvirtintos išsamios taisyklės dėl importo muito, kuris galėtų būti taikomas tam tikriems produktams kartu su Bendrajame muitų tarife numatytu importo muitu. Papildomas muitas gali būti taikomas tuo atveju, jei atitinkamų produktų importuojami kiekiai viršija tam tikrą ribą, nustatytą konkrečiam produktui tokios ribos taikymo laikotarpiu. Į Bendriją vežamos prekės neapmokestinamos papildomu muitu, todėl tokioms prekėms turėtų būti priimtos konkrečios nuostatos.

(47)	Turėtų būti priimtos nuostatos dėl tinkamos vykdomų programų ir schemų stebėsenos bei vertinimo, kad šių programų ir schemų efektyvumą ir veiksmingumą galėtų įvertinti ir gamintojų organizacijos, ir valstybės narės.

(48)

Reikėtų nustatyti priemones ir (arba) nuostatas dėl to, kokius pranešimus būtina teikti įgyvendinant šį reglamentą, ir dėl šių pranešimų formato bei pateikimo priemonių. Tai turėtų apimti gamintojų ir gamintojų organizacijų pranešimus valstybėms narėms ir valstybių narių pranešimus Komisijai, taip pat vėlavimo pateikti pranešimus ar netikslių pranešimų pateikimo pasekmes.

(49)

Turėtų būti nustatytos priemonės dėl patikrų, reikalingų šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 teisingam taikymui užtikrinti, taip pat dėl tinkamų sankcijų, taikomų nustačius pažeidimus. Šios priemonės turėtų apimti tiek Bendrijos lygmeniu taikomas konkrečias patikras ir sankcijas, tiek papildomas nacionalines patikras ir sankcijas. Šios patikros ir sankcijos turėtų būti atgrasančios, veiksmingos ir proporcingos. Taip pat reikėtų nustatyti taisykles dėl akivaizdžių klaidų sprendimo, force majeure arba kitų išskirtinių aplinkybių, siekiant užtikrinti nešališką visų gamintojų vertinimą. Taip pat reikėtų nustatyti taisykles dėl dirbtinai sudaromų aplinkybių, siekiant, kad tokiomis aplinkybėmis nebūtų galima pasinaudoti.

(50)	Turėtų būti priimtos nuostatos, skirtos užtikrinti sklandų perėjimą nuo ankstesnės sistemos prie šiame reglamente nustatytos naujos sistemos ir Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 55 straipsnyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų įgyvendinimą.

(51)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

Įvadinės nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų vartojimas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 2200/96, Reglamento (EB) Nr. 2201/96 ir Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo taisyklės.

2.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, jame vartojamų terminų reikšmės atitinka 1 dalyje išvardytuose reglamentuose vartojamų terminų reikšmes.

2 straipsnis

Prekybos metai

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų prekybos metai tęsiasi nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

Produktų klasifikavimas

I   SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

3 straipsnis

Prekybos standartų taikymo išimtys ir netaikymas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnio 5 dalies, nereikalaujama, kad prekybos standartus atitiktų:

a)	produktai, siunčiami į perdirbimo įmones, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatomi specialūs pramoniniam perdirbimui skirtų produktų minimalūs kokybės kriterijai;

b)	gamintojo savo ūkyje vartotojams jų asmeniniam vartojimui parduodami produktai; ir

c)	remiantis valstybės narės prašymu Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnyje numatyta tvarka priimtu Komisijos sprendimu, tam tikro regiono produktai, kurie parduodami to regiono mažmeninėje prekyboje nusistovėjusiam tradiciniam vietiniam vartojimui.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnio 5 dalies, nereikalaujama, kad prekybos standartus atitinkamoje gamybos vietovėje atitiktų:

a)	augintojo parduoti arba pristatyti į paruošimo ir pakavimo punktus ar sandėliavimo patalpas arba iš augintojo ūkio į tuos punktus pristatyti produktai; ir

b)	iš sandėliavimo patalpų į paruošimo ir pakavimo punktus pristatyti produktai.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnio 5 dalies, valstybės narės gali taikyti atitikties prekybos standartams arba kai kurioms prekybos standartų nuostatoms reikalavimo išimtį šiems produktams:

a)	didmeninės prekybos vietose, ypač gamintojų prekybos vietose, esančiose gamybos vietovėje, augintojų pateiktiems parduoti arba siūlomiems parduoti, parduodamiems, tiekiamiems arba kuriuo nors kitu būdu pateikiamiems prekybai; ir

b)	iš tų didmeninės prekybos vietų į paruošimo ar pakavimo punktus bei sandėliavimo patalpas, esančius toje pačioje gamybos vietovėje, pristatytiems produktams.

Kai taikoma pirma pastraipa, suinteresuota valstybė narė praneša Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi.

4.   Atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai turi pateikti įrodymų, kad produktai, minimi 1 dalies a punkte ir 2 dalyje, atitinka nustatytas sąlygas, ypač dėl jų paskirties.

4 straipsnis

Informaciniai duomenys

1.   Informaciniai duomenys, kurių reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnyje nustatytais prekybos standartais, turi būti įskaitomai ir aiškiai nurodyti vienoje pakuotės pusėje – neištrinamai atspausdinti tiesiai ant pakuotės arba etiketėje, kuri yra sudėtinė pakuotės dalis arba gerai pritvirtinta prie pakuotės.

2.   Siunčiamų nepakuotų ir tiesiai į transporto priemonę pakraunamų prekių 1 dalyje nurodyti informaciniai duomenys pateikiami dokumente, siunčiamame kartu su prekėmis, arba nurodomi transporto priemonės viduje, gerai matomoje vietoje pateiktame užraše.

5 straipsnis

Informaciniai duomenys mažmeninės prekybos etape

Kai produktai pakuojami mažmeninės prekybos etape, Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnyje nustatytuose prekybos standartuose reikalaujami informaciniai duomenys turi būti nurodomi įskaitomai ir pastebimai.

Fasuotiems produktams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB (27), be informacijos, numatytos pagal prekybos standartus, nurodomas ir grynasis svoris. Tačiau tais atvejais, kai produktai paprastai parduodami vienetais, reikalavimas nurodyti grynąjį svorį netaikomas, jei vienetų skaičius yra aiškiai matomas ir iš išorės lengvai suskaičiuojamas arba jei tas skaičius nurodomas etiketėje.

Produktai gali būti pateikiami nesupakuoti, jei mažmenininkas prie siūlomų parduoti prekių prideda kortelę su aiškiai ir įskaitomai pateiktais prekybos standartuose ir Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais informaciniais duomenimis apie produkto veislę, kilmės šalį ir klasę.

6 straipsnis

Prekinės pakuotės

1.   Šviežių vaisių ir daržovių prekinėse pakuotėse, kurių grynasis svoris yra trys kilogramai arba mažesnis, gali būti skirtingų rūšių šviežių vaisių ir daržovių mišiniai, jei:

a)	šie produktai yra vienodos kokybės ir kiekviena rūšis atitinka standartus, kaip nurodyta 2 straipsnyje;

b)	pakuotė yra atitinkamai paženklinta, kaip nurodyta 3 straipsnyje; ir

c)	mišinys neklaidina vartotojo.

2.   Pakuotėse esantys produktai, minimi 1 dalyje, turi būti tos pačios prekinės kokybės klasės, kaip nurodyta I priede.

Jei mišinyje esantiems vaisiams ir daržovėms Bendrijos prekybos standartai netaikomi, šie produktai taip pat turi būti priskiriami vienai klasei pagal I priedą.

3.   Ženklinant 1 straipsnyje nurodytas prekines pakuotes ir (arba) kiekvieną pakuotę, į kurią jos supakuotos, nurodoma bent ši informacija:

a)

pakuotojo ir (arba) siuntėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas. Ši informacija gali būti pakeista: i) visoms pakuotėms, išskyrus fasuotes – oficialiai išduotu ir patvirtintu kodu, žyminčiu pakuotoją ir (arba) siuntėją, nurodytu šalia nuorodos „pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ (arba atitinkamos santrumpos); ii) tik fasuotėms – Bendrijos teritorijoje įsisteigusio pardavėjo vardu, pavarde (pavadinimu) ir adresu, nurodytu šalia nuorodos „supakuota … užsakymu“ arba panašios nuorodos. Šiuo atveju etiketėje taip pat nurodomas kodas, žymintis pakuotoją ir (arba) siuntėją. Pardavėjas pateikia visą su kodo reikšme susijusią informaciją, kurią, kontrolės institucijos nuomone, reikia žinoti;

b)	kiekvieno pakuotėje esančio produkto (rūšies) pavadinimas;

c)	kiekvieno mišinį sudarančio produkto veislės arba prekinio tipo pavadinimas, jei pagal Bendrijos prekybos standartus to reikalaujama, kai produktai yra ne mišiniuose;

d)	kiekvieno produkto kilmės šalis, užrašoma šalia produkto pavadinimo; ir

e)

klasė.

Vaisiams ir daržovėms, kuriems taikomi Bendrijos prekybos standartai, minėta informacija pakeičia tuose standartuose numatytą informaciją.

II   SKYRIUS

Atitikties prekybos standartams patikros

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

7 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, kurių turi laikytis valstybės narės, visuose prekybos etapuose tikrindamos atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnyje nustatytiems prekybos standartams.

8 straipsnis

Kompetentingos įstaigos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria:

a)	vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už koordinavimą ir kontaktus šiame skyriuje minimose srityse (toliau – koordinuojanti institucija), ir

b)	kontrolės įstaigą arba įstaigas, atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnio 6 dalies taikymą (toliau – kontrolės įstaigos).

2.   Valstybės narės praneša Komisijai:

a)	koordinuojančios institucijos, kurią jos paskyrė pagal šio straipsnio 1 dalį, pavadinimą, pašto bei el. pašto adresus,

b)	kontrolės įstaigų, kurias jos paskyrė pagal šio straipsnio 1 dalį, pavadinimą, pašto bei el. pašto adresus, ir

c)	jų paskirtų kontrolės įstaigų atitinkamų veiklos sričių tikslų aprašymą.

3.   Koordinuojanti institucija gali būti kontrolės įstaiga, viena iš kontrolės įstaigų arba kuri nors kita pagal 1 dalį paskirta įstaiga.

4.   Valstybių narių paskirtų koordinuojančių institucijų sąrašą Komisija viešai paskelbia jai priimtinu būdu.

9 straipsnis

Prekiautojų duomenų bazė

1.   Valstybės narės sukuria prekiautojų vaisiais ir daržovėmis duomenų bazę, į kurią šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis įtraukiami šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnyje nustatyti standartai, prekiaujantys prekiautojai.

Šiame skyriuje „prekiautojas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, turintis šviežių vaisių bei daržovių, kuriems taikomi prekybos standartai, ir ketinantis savo arba trečiosios šalies vardu juos pateikti parduoti arba siūlyti parduoti, parduoti arba kuriuo nors kitu būdu jais prekiauti Bendrijos teritorijoje ir (arba) eksportuoti į trečiąsias šalis.

2.   Valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis į duomenų bazę įtraukiami arba neįtraukiami šie prekiautojai:

a)	prekiautojai, kurių veiklai netaikomas įsipareigojimas laikytis prekybos standartų pagal 3 straipsnį, ir

b)	fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių veikla vaisių bei daržovių sektoriuje apsiriboja prekių transportavimu arba nedidelių kiekių pardavimu mažmeninės prekybos etape.

3.   Jei duomenų bazę sudaro keletas atskirų elementų, koordinuojanti institucija užtikrina, kad duomenų bazė ir jos elementai būtų vienodi ir vienodai atnaujinami. Duomenis visų pirma atnaujina kontrolės įstaigos, naudodamos informaciją, surinktą visuose prekybos etapuose atliktų patikrų metu.

4.   Šioje duomenų bazėje pateikiamas kiekvieno prekiautojo registracijos numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, informacija, reikalinga jį priskiriant vienai iš 10 straipsnyje minimų kategorijų, ypač jo padėtis prekybos grandinėje, informacija apie įmonės svarbą, informacija apie ankstesnių kiekvieno prekiautojo patikrų išvadas ir visa kita patikroms atlikti reikalinga informacija.

5.   Prekiautojai turi pateikti informaciją, kuri, valstybių narių nuomone, būtina šiai duomenų bazei kurti ir atnaujinti. Valstybės narės nustato reikalavimus, pagal kuriuos į jų duomenų bazę įtraukiami jų teritorijoje neįsisteigę, tačiau joje prekiaujantys prekiautojai.

2   skirsnis

Vidaus rinkoje atliekamos patikros

10 straipsnis

Vidaus rinkoje atliekamos atitikties patikros

1.   Valstybės narės nustato prekiautojų turimų produktų atitikties prekybos standartams patikrų sistemą, pagal kurią imami pavyzdžiai visuose prekybos etapuose.

Pagal šią sistemą valstybės narės, remdamosi rizikos, kad prekiautojas prekiaus standartų neatitinkančiomis prekėmis, analize, nustato kontrolės įstaigų atliekamų patikrų dažnumą. Šios patikros turi būti pakankamai dažnos, kad būtų užtikrinta kiekvienos anksčiau apibrėžtos kategorijos prekiautojų atitiktis Bendrijos taisyklėms.

Rizikos analizė pirmiausia siejama su prekiautojų dydžiu, jų padėtimi prekybos grandinėje, ankstesnių patikrų išvadomis ir visais kitais galimais valstybių narių apibrėžtais kriterijais.

Prekiautojai, kurie ruošia ir pakuoja vaisius ir daržoves, ypač jų gamybos regione, tikrinami dažniau nei kitų kategorijų prekiautojai. Patikros gali būti atliekamos ir vežant produktus.

Jei patikrų metu atskleidžiami rimti pažeidimai, kontrolės įstaigos tokius prekiautojus tikrina dažniau.

2.   Prekiautojai kontrolės įstaigoms turi suteikti visą informaciją, kuri, šių įstaigų nuomone, reikalinga organizuojant ir atliekant patikras.

3.   Valstybės narės, siekdamos užtikrinti vienodą ir aukštą vaisių bei daržovių atitikties prekybos standartams lygį jų išsiuntimo etape, gali leisti prekiautojams kiekvieną pakuotę paženklinti pagal II priede nustatytą pavyzdį. Šis leidimas suteikiamas trejiems metams ir gali būti pratęstas.

Be to, kad galėtų pasinaudoti minėtu pavyzdžiu, prekiautojai turi:

a)	turėti kontrolės personalą, išmokytą pagal valstybės narės nustatytus reikalavimus,

b)	turėti tinkamą produkcijos ruošimo ir pakavimo įrangą,

c)	įsipareigoti atlikti savo siunčiamų prekių atitikties patikrą ir registre registruoti visas atliktas patikras.

Jei prekiautojai nebegali užtikrinti aukšto ir vienodo atitikties lygio arba jei daugiau nebesilaikoma vienos iš antroje pastraipoje nurodytų sąlygų, valstybė narė panaikina prekiautojui suteiktą leidimą naudoti II priede nustatytą pavyzdį ženklinant kiekvieną pakuotę.

4.   Koordinuojanti institucija 1 dalyje nurodytos kontrolės sistemos nuostatas praneša Komisijai. Šiame pranešime pateikiamos nustatytos prekiautojų kategorijos, numatytas jų patikrų dažnumas, o prireikus ir išsamios 3 dalies bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo sąlygos, įskaitant atskiriems prekiautojams taikomą mažiausią patikrų skaičių. Koordinuojanti institucija nedelsdama informuoja Komisiją apie visus vėlesnius šios sistemos pakeitimus.

5.   Valstybės narės, kurios teritorijoje nustatoma, kad kitos valstybės narės prekių partija neatitinka standartų dėl defektų arba gedimo, kurie galėjo būti nustatyti prekes pakuojant, kontrolės įstaigos apie šiuos dar iki didmeninės prekybos etapo, įskaitant paskirstymo centrus, nustatytus atvejus nedelsdamos praneša kitų valstybių narių, kurios gali būti suinteresuotos, institucijoms.

11 straipsnis

Eksporto vietoje atliekamos atitikties patikros

1.   Kompetentinga kontrolės įstaiga, eksporto etape atlikdama atitikties patikrą, užtikrina, kad eksportui į trečiąsias šalis skirti produktai iš Bendrijos muitų teritorijos būtų išvežami tik tuo atveju, jei jie atitinka prekybos standartus.

Eksportuotojai pateikia kontrolės įstaigoms visą informaciją, kuri, tų įstaigų nuomone, reikalinga organizuojant ir atliekant patikras.

2.   Valstybės narės, remdamosi rizikos analize, gali pagal prekiautojų kategorijas nustatyti mažiausią siuntų dalį ir kiekius, kurių atitiktį kompetentinga kontrolės įstaiga turi tikrinti eksporto etape. Šios dalies patikrinimo turi pakakti siekiant įsitikinti, kad yra laikomasi Bendrijos taisyklių. Jei patikromis atskleidžiami rimti pažeidimai, kontrolės įstaigos tikrina didesnę šių prekiautojų siuntų dalį.

Pirmojoje pastraipoje minimas nuostatas valstybės narės gali taikyti prekiautojams, kurie laikosi šių reikalavimų:

a)	pateikia pakankamas garantijas dėl vaisių ir daržovių, kuriais jie prekiauja, nuolatinės ir aukšto lygio atitikties;

b)	turi kontrolės personalą, užbaigusį valstybės narės patvirtintą mokymo programą;

c)	įsipareigoja tikrinti savo parduodamų prekių atitiktį; ir

d)	įsipareigoja užregistruoti kiekvieną savo atliktą patikrą.

3.   Kontrolės įstaiga, atlikusi 1 dalyje minimus patikrinimo veiksmus, kiekvienai, jos nuomone, prekybos standartus atitinkančiai eksportui skirtai partijai išduoda III priede nustatytą atitikties sertifikatą. Kai eksportuojamą siuntą sudaro keletas partijų, pastarųjų atitiktį gali patvirtinti vienas sertifikatas, kuriame aiškiai nurodytos atskiros šią siuntą sudarančios partijos.

Jeigu, pagal 2 dalies nuostatas, kompetentinga kontrolės įstaiga eksportavimo etape nepatikrino partijų, kurioms išduotas atitikties sertifikatas, šio sertifikato 13 skiltyje (Pastabos) nurodoma: „savikontrolė (Komisijos reglamento (EB) Nr. 0000/2007 11 straipsnio 2 dalis)“.

4.   Eksporto deklaraciją kompetentinga muitinės institucija priima tik tada, kai:

a)	prekės yra pateikiamos su 3 dalyje arba 19 straipsnio 2 dalyje nurodytais sertifikatais, arba

b)	kompetentinga kontrolės įstaiga tinkamai informavo muitinę, kad tam tikroms partijoms išduotas vienas iš dviejų minėtų sertifikatų.

12 straipsnis

Importo vietoje atliekamos atitikties patikros

1.   Prieš išleidžiant iš trečiųjų šalių įvežtus produktus į laisvą apyvartą, patikrinama jų atitiktis prekybos standartams.

Importuotojai privalo pateikti kontrolės įstaigoms visą informaciją, kuri, tų įstaigų nuomone, reikalinga organizuojant ir atliekant 2 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje minimas patikras.

2.   Nepažeidžiant 3 skirsnio nuostatų, oficiali kontrolės įstaiga atlieka kiekvienos importuotos partijos atitikties patikrą importo vietoje ir, jei šie produktai atitinka nustatytus standartus, išduoda III priede nustatytą atitikties sertifikatą. Kai importuojama siunta susideda iš kelių partijų, pastarųjų atitiktis gali būti patvirtinta vienu sertifikatu, kuriame aiškiai nurodytos atskiros šią siuntą sudarančios partijos.

3.   Leidimą išleisti produktus į laisvą apyvartą muitinė suteikia tik tada, kai:

a)	prekės turi 2 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje arba 19 straipsnio 2 dalyje minimus sertifikatus, arba

b)	kompetentinga kontrolės įstaiga tinkamai informavo muitinę, kad tam tikroms partijoms išduotas vienas iš minėtų sertifikatų.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jei importavimo punkto kompetentinga kontrolės įstaiga mano, jog nėra didelės rizikos, kad kai kurios partijos gali neatitikti prekybos standartų, ji gali nuspręsti netikrinti šių siuntų. Ji nusiunčia muitinei antspaudu patvirtintą deklaraciją ar kitu būdu jai praneša, kad ši gali atlikti muitinės formalumus.

Siekdama taikyti pirmą pastraipą, kontrolės įstaiga iš anksto nustato partijų reikalavimų neatitikimo rizikos vertinimo kriterijus ir, remdamasi rizikos analize, pagal jos nustatytas importo rūšis nustato mažiausią siuntų dalį ir kiekius, kurių atitiktį importavimo etape turi patikrinti kompetentinga kontrolės įstaiga. Bet kokia siuntų dalis, nustatyta pagal šią pastraipą, visais atvejais turi būti kur kas didesnė už dalis, taikomas pagal 16 straipsnio 1 dalį.

5.   Kad šio straipsnio 4 dalis valstybėse narėse būtų taikoma vienodai, Komisija priima bendras jos taikymo rekomendacijas. Koordinavimo institucija nedelsdama informuoja Komisiją apie 4 dalies taikymo taisykles, įskaitant 4 dalies antroje pastraipoje minimus kriterijus bei mažiausias dalis ir bet kokius vėlesnius šių taisyklių pakeitimus.

6.   Jei nustatoma, kad daugelis iš trečiosios šalies importuojamų prekių neatitinka standartų, atitinkamos valstybės narės koordinuojanti institucija apie tai nedelsdama praneša Komisijai ir kitų valstybių narių, kurios gali būti suinteresuotos, koordinuojančioms institucijoms, kurios toliau tinkamai paskleidžia šią informaciją savo teritorijose. Informacija Komisijai perduodama per Komisijos nurodytą elektroninio ryšio sistemą.

3   skirsnis

Trečiųjų šalių atliekamos patikros

13 straipsnis

Patikrinimo operacijų, kurias trečiosios šalys atlieka prieš importuodamos produktus į Bendriją, patvirtinimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija trečiosios šalies prašymu gali patvirtinti atitikties patikrinimo operacijas, kurias ši trečioji šalis turi atlikti prieš importuodama prekes į Bendriją.

2.   1 dalyje paminėtas patvirtinimas gali būti suteiktas toms jo prašančioms trečiosioms šalims, kurių teritorijose į Bendriją eksportuojami produktai atitinka jiems skirtus Bendrijos prekybos standartus arba šiems lygiaverčius standartus.

Patvirtinime nurodoma trečiosios šalies oficiali institucija, atsakinga už 1 dalyje minimų patikrinimo operacijų vykdymą. Ši institucija atsako už ryšius su Bendrija. Be to, patvirtinime nurodomos kontrolės įstaigos, kurioms pavesta tinkamai atlikti šias patikras (toliau – trečiųjų šalių kontrolės įstaigos).

Patvirtinimas gali būti taikomas tik trečiosios šalies kilmės produktams; jo taikymas gali būti apribotas konkrečiais produktais.

3.   Trečiųjų šalių kontrolės įstaigos turi būti oficialios įstaigos arba įstaigos, kurias oficialiai patvirtino 2 dalyje nurodyta institucija ir kurios suteikia patenkinamas garantijas, turi reikiamą personalą, įrangą bei priemones, kad galėtų atlikti patikras taikydamos 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus arba lygiaverčius metodus.

4.   Šalių, kurių atliekamos atitikties patikros patvirtintos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, sąrašas ir atitinkami produktai yra nurodyti IV priedo A dalyje. Informacija apie oficialias institucijas ir kontrolės įstaigas pateikiama šio priedo B dalyje, o 14 straipsnyje minimos sertifikatų formos – šio priedo C dalyje.

14 straipsnis

Sertifikatai

1.   Kiekvienai partijai, patikrintai prieš įvežant ją į Bendrijos muitų teritoriją, trečiųjų šalių kontrolės įstaigos parengia III priede nustatytą arba Komisijos ir trečiosios šalies sutarimu priimtą kitokios formos atitikties sertifikatą. Kai eksportuojama siunta susideda iš kelių partijų, pastarųjų atitiktį gali patvirtinti vienas sertifikatas, kuriame aiškiai nurodytos atskiros šią siuntą sudarančios partijos.

Pirmoje pastraipoje minimų sertifikatų standartinės formos parengiamos remiantis 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu patvirtinimu.

2.   Sertifikate įrašomas žodis „originalas“. Kai reikalaujama papildomų egzempliorių, jame turėtų būti įrašytas žodis „kopija“. Bendrijos kompetentingos institucijos galiojančiu dokumentu pripažįsta tik sertifikato originalą.

Formos matmenys – 210 × 297 mm; leistini ilgio nuokrypiai – 8 mm daugiau arba 5 mm mažiau. Naudojamas baltas popierius, be mechaninių medienos priemaišų, rašymui skirto dydžio ir sveriantis ne mažiau kaip 40 g/m2.

Formos spausdinamos ir pildomos viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų.

Formos pildomos mechaniniu grafiniu arba panašiu būdu.

Įrašų negalima trinti arba rašyti ant viršaus. Bet kokie pakeitimai daromi netikslią informaciją išbraukiant ir, kur reikia, įrašant reikiamą informaciją. Prie tokių pakeitimų pasirašo juos įrašęs asmuo, juos patvirtina dokumentą išduodančios institucijos.

Kiekviename sertifikate turi būti nurodytas jo serijos numeris, pagal kurį dokumentas identifikuojamas, jį antspauduoja išduodanti institucija ir pasirašo įgaliotas asmuo arba asmenys.

Sertifikatą išdavusi institucija pasilieka visų išduotų sertifikatų kopijas.

15 straipsnis

Patvirtinimo galiojimo sustabdymas

Komisija gali laikinai sustabdyti patvirtinimo galiojimą, jei nustato, kad didelę partijų ir (arba) kiekių dalį sudarančios prekės neatitinka trečiosios šalies kontrolės įstaigos išduotuose atitikties sertifikatuose nurodytos informacijos, arba jei gaunamas neigiamas atsakymas pareikalavus atlikti 16 straipsnio 2 dalyje minimas a posteriori patikras.

16 straipsnis

Valstybių narių atliekamos papildomos patikros

1.   Valstybės narės importo vietoje atlieka kiekvienos trečiosios šalies šiame skirsnyje nurodytomis sąlygomis importuojamų produktų atitikties standartams fizines patikras, tikrindamos didelę pagal minėtas sąlygas importuojamų siuntų ir kiekių dalį. Ši dalis turi būti pakankama, kad būtų galima įsitikinti, jog trečiųjų šalių kontrolės įstaigų patikros atitinka Bendrijos taisykles. Valstybės narės užtikrina, kad patikrintoms partijoms, neatitinkančioms prekybos standartų, būtų taikomos 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės.

Jei patikrų metu atskleidžiami dideli pažeidimai, valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai, o kontrolės įstaigos padidina pagal šio straipsnio nuostatas tikrinamų siuntų bei kiekių dalį.

Jei valstybė narė nustato mokestį, kuriuo padengiamos su šioje dalyje nurodytomis patikromis susijusios išlaidos, to mokesčio dydis turi atspindėti mažesnę siuntų ir kiekių, patikrintų šių patikrų metu, dalį negu atliekant 12 straipsnyje minimas patikras.

2.   Kai kyla abejonių dėl 14 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje minimo sertifikato autentiškumo arba jame nurodytos informacijos tikslumo, atliekama a posteriori patikra.

Bendrijos kompetentinga institucija sertifikatą arba jo kopiją grąžina 13 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytam trečiosios šalies oficialiam atstovui ir, prireikus, nurodo tyrimo atlikimo motyvus bei visą gautą informaciją, kuria remiantis galima daryti prielaidą, kad sertifikatas nėra autentiškas arba jame nurodyta informacija netiksli. Komisija kiek galima greičiau informuojama apie prašymą atlikti a posteriori patikrą ir kiekvieno tokio prašymo rezultatus.

Kai reikalaujama atlikti a posteriori patikrą, suinteresuotas produktų importuotojas gali paprašyti kompetentingų kontrolės institucijų, kad šios atliktų 12 straipsnyje nurodytą atitikties patikrą.

17 straipsnis

Įsipareigojimai teikti pranešimus

1.   Koordinuojanti institucija kiekvieną ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pabaigos, praneša Komisijai, suskirstydama pagal trečiąsias šalis ir pagal produktus, partijų skaičių ir bendrą kiekį, importuotus pagal 13 straipsnį, partijų skaičių bei kiekius, kurių atitiktis patikrinta, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje, ir informaciją apie partijas, kurios, kaip nustatė kontrolės įstaigos, neatitinka trečiųjų šalių kontrolės įstaigų išduotuose atitikties sertifikatuose pateiktų duomenų, nurodydama kiekvienos tokios partijos kiekį ir defektų pobūdį.

2.   Muitinės glaudžiai bendradarbiauja su koordinuojančia institucija ir (arba) kontrolės įstaigomis, visų pirma dėl 16 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, ir teikia joms visą reikalingą informaciją.

18 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1.   Taikant šį skirsnį turi būti nustatyta Bendrijos ir visų suinteresuotųjų trečiųjų šalių administracinio bendradarbiavimo tvarka.

Suinteresuotosios trečiosios šalys, norėdamos taikyti šią procedūrą, išsiunčia Komisijai visą su patikrinimo operacijomis susijusią informaciją, pirmiausia atitinkamos trečiosios šalies kontrolės institucijų naudojamų antspaudų pavyzdžius ir, prireikus, nedelsdamos išsiunčia bet kokius šios informacijos pakeitimus. Šią informaciją ir visus tolesnius jos pakeitimus Komisija praneša valstybių narių koordinuojančioms institucijoms, kurios informuoja muitines ir kitas savo kompetentingas institucijas.

Kai užmezgami administracinio bendradarbiavimo ryšiai, Komisija, atsižvelgdama į minėto administracinio bendradarbiavimo būdu trečiosios šalies perduotą kiekvieną svarbų informacijos pasikeitimą ir į jos perduotų oficialaus atstovo bei kontrolės įstaigų pavadinimų bei adresų pasikeitimą, paskelbia viešą pranešimą jai priimtinu būdu.

2.   13 straipsnio 4 dalyje minimas trečiųjų šalių atliekamų atitikties patikrų patvirtinimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią Komisija paskelbia šio straipsnio 1 dalyje minimą pranešimą apie Bendrijos ir trečiosios šalies administracinio bendradarbiavimo ryšių užmezgimą.

4   skirsnis

Perdirbti skirti produktai

19 straipsnis

Perdirbti skirti produktai

1.   Šiame reglamente perdirbti skirti produktai yra švieži vaisiai ir daržovės, kuriems taikomi prekybos standartai ir kurie atvežami į perdirbimo įmones, kuriose perdirbami į produktus, klasifikuojamus kitoje KN pozicijoje negu pradiniai švieži produktai.

2.   Į trečiąsias šalis numatomiems eksportuoti ir į Bendriją importuojamiems produktams kompetentingos kontrolės įstaigos išduoda V priede numatytus perdirbimo sertifikatus, jei šie produktai yra skirti perdirbti ir todėl pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą jiems netaikomi prekybos standartai. Minėtos įstaigos užtikrina, kad būtų laikomasi šio straipsnio 4 dalyje numatytų specialių ženklinimo etiketėmis nuostatų.

3.   Importuojant produktus kompetentinga kontrolės įstaiga, išdavusi bet kurį 2 dalyje minimą sertifikatą, nedelsdama išsiunčia valstybės narės, kurioje bus perdirbami produktai, koordinuojančiai institucijai sertifikato kopiją ir visą reikalingą informaciją galimai perdirbimo operacijų patikrai. Perdirbusi produktus, perdirbimo įmonė grąžina sertifikatą kompetentingai kontrolės įstaigai, kuri užtikrina, kad produktai iš tiesų buvo perdirbti.

4.   Ant perdirbti skirtų produktų pakuočių turi būti aiškiai užrašyta „skirta perdirbti“ ar kita panaši frazė. Jei nefasuotos prekės vežamos tiesiai pakraunant jas į transporto priemonę, ši nuoroda pateikiama kartu su prekėmis pateikiamame dokumente arba transporto priemonės viduje gerai matomoje vietoje pritvirtintame užraše.

5.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, ypač susijusių su bendradarbiavimu su kitomis valstybėmis narėmis, kad šviežių produktų rinkai skirtos prekės nebūtų išvežamos iš gamybos regiono kaip perdirbti skirtos prekės.

5   skirsnis

Tikrinimo metodas

20 straipsnis

Tikrinimo metodas

1.   Šiame skyriuje numatytos atitikties patikros, išskyrus patikras mažmeninio pardavimo galutiniams vartotojams vietose, atliekamos VI priede nustatytais metodais, jei šiame reglamente nenurodyta kitaip.

Valstybės narės nustato specialią atitikties tikrinimo mažmeninio pardavimo galutiniams vartotojams vietose tvarką.

2.   Jei inspektoriai nustato, kad prekės atitinka prekybos standartus, kontrolės įstaiga gali išduoti III priede nustatytą atitikties sertifikatą. Jis visada išduodamas importo arba eksporto vietoje.

3.   Jei prekės neatitinka standartų, kontrolės įstaiga prekiautojams arba jų atstovams pateikia išvadas dėl neatitikimo. Prekės, dėl kurių neatitikimo standartams buvo pateiktos išvados, gali būti perkeliamos į kitą vietą tik tokias išvadas pateikusiai kontrolės įstaigai leidus. Šis leidimas gali būti išduotas atsižvelgiant į kontrolės įstaigos nustatytus reikalavimus.

Prekiautojai gali nuspręsti visas arba tik kai kurias prekes sutvarkyti taip, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus. Sutvarkytomis prekėmis negalima prekiauti tol, kol kompetentinga kontrolės įstaiga visais tinkamais būdais neįsitikina, kad jos iš tikrųjų sutvarkytos. Prireikus ji išduoda partijai arba jos daliai III priede nustatytą atitikties sertifikatą, tačiau tik tuo atveju, jei prekės atitinka standartus.

Jei kontrolės įstaiga patenkina prekiautojo pageidavimą sutvarkyti prekes taip, kad šios atitiktų kitos valstybės narės nei ta, kurioje patikrinimo metu nustatytas neatitikimas, standartus, valstybės narės imasi visų, jų nuomone, tinkamų priemonių, ypač tarpusavio bendradarbiavimo, siekdamos patikrinti, ar minėtos prekės iš tiesų sutvarkytos taip, kad atitiktų standartus.

Jei prekių neįmanoma nei sutvarkyti taip, kad jos atitiktų standartus, nei panaudoti gyvūnams šerti, pramoniniam perdirbimui ar kitai ne maistinei paskirčiai, kontrolės įstaiga prireikus gali pareikalauti, kad prekiautojai imtųsi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šiais produktais nebūtų prekiaujama.

Prekiautojai privalo suteikti visą informaciją, kuri, valstybių narių nuomone, būtina siekiant taikyti šios dalies nuostatas.

4.   Taikant šį skyrių, sąskaitose faktūrose ir kartu pateikiamuose dokumentuose nurodoma kokybės klasė, produktų kilmės šalis, tam tikrais atvejais ir tai, kad jie skirti perdirbti. Šis reikalavimas netaikomas mažmeniniam pardavimui galutiniams vartotojams.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

Gamintojų organizacijos

I   SKYRIUS

Reikalavimai ir pripažinimas

1   skirsnis

Sąvokų apibrėžimai

21 straipsnis

Apibrėžimai

1.   Šioje antraštinėje dalyje:

a)	„gamintojas“ – ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)	„dukterinė įmonė“ – įmonė, kurioje viena ar daugiau gamintojų organizacijų ar jų asociacijų turi akcijų ir kuri padeda siekti gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos tikslų;

c)	„tarpvalstybinė gamintojų organizacija“ – bet kokia organizacija, kai mažiausiai viena iš jos gamintojų valdų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra organizacijos pagrindinė buveinė;

d)	„tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija“ – bet kokia gamintojų organizacijų asociacija, kurioje bent viena iš asocijuotų organizacijų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra asociacijos pagrindinė buveinė;

e)

„konvergencijos tikslas“ – veiksmų, skirtų mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams, tikslas pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

f)

„priemonė“ – tai: i) veiksmai, kuriais siekiama planuoti produkciją, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą, ii) veiksmai, kuriais siekiama gerinti ar išsaugoti produkto kokybę, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą, iii) veiksmai, kuriais siekiama gerinti pardavimą, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą, taip pat reklaminė ir ryšių veikla, išskyrus vi punkte nurodytą reklaminę ir ryšių veiklą, iv) tiriamoji ir eksperimentinė gamyba, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą, v) mokymo veiksmai, išskyrus vi punkte nurodytą mokymą, ir veiksmai, kuriais siekiama skatinti konsultavimo paslaugų prieinamumą, vi) bet kuri iš šešių krizių prevencijos ir valdymo priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–f punktuose, vii) aplinkosaugos veiksmai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 3 dalyje, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą, viii) kiti veiksmai, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą, išskyrus turtą, kuris nurodytas i, ii, iii, iv ir vii punktuose ir kuris atitinka vieną ar kelis Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.

g)	„veiksmas“ – tam tikra veikla ar priemonė, kuria siekiama tam tikrų veiklos tikslų, padedančių įgyvendinti vieną ar kelis Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus;

h)	„šalutinis produktas“ – produktas, atsirandantis gaminant ir (arba) perdirbant vaisių ar daržovių produktą, kuris turi ekonominės vertės, tačiau nėra pagrindinis numatytas gamybos rezultatas;

i)	„pirmojo etapo perdirbimas“ – vaisių ar daržovių produkto perdirbimas į kitą produktą, nurodytą EB sutarties I priede. Pirmojo etapo perdirbimu nelaikoma šviežių produktų valymas, pjaustymas, tvarkymas, išdžiovinimas ir pakavimas, ruošiant juos prekybai.

j)

„tarpšakinis pagrindas“, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 3 dalies b punkte, – viena ar kelios Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 20 straipsnio c punkte nurodytos veiklos rūšys, kurias valstybė narė patvirtino ir kurią bendrai valdo gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija ir ne mažiau kaip dar vienas maisto perdirbimo ir (arba) paskirstymo grandinės dalyvis;

k)

„pradinis rodiklis“ – bet koks rodiklis, kuris parodo esamą būklę ar tendenciją programavimo laikotarpio pradžioje ir gali suteikti naudingos informacijos: i) nagrinėjant pradines sąlygas, siekiant parengti tvarių veiklos programų nacionalinę strategiją ar veiklos programą, ii) kuria būtų galima remtis vertinant nacionalinės strategijos ar veiklos programos rezultatus ir poveikį, ir (arba) iii) aiškinant nacionalinės strategijos ar veiklos programos rezultatus ir poveikį.

2.   Valstybės narės savo teritorijose nustato atitinkamus juridinius asmenis pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamos į nacionalines teisines ir administracines struktūras. Jei reikia, jos taip pat numato nuostatas dėl aiškaus juridinių asmenų dalių apibrėžimo, kad būtų galima taikyti tuos straipsnius.

2   skirsnis

Gamintojų organizacijoms keliami reikalavimai

22 straipsnis

Produkto aprėptis

1.   Valstybės narės pripažįsta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnyje nurodytas gamintojų organizacijas paraiškoje dėl pripažinimo, skirto nurodytam produktui ar produktų grupei, jei priimamas bet koks to reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas sprendimas.

2.   Valstybės narės pripažįsta gamintojų organizacijas išimtinai perdirbti skirtiems produktams gaminti tik tuo atveju, jei šios gali užtikrinti, kad tokie produktai pateikiami perdirbti pagal tiekimo sutarčių sistemą ar kitu būdu.

23 straipsnis

Mažiausias narių skaičius

Nustatydamos mažiausią gamintojų organizacijos narių skaičių pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai paraišką dėl pripažinimo pateikusį asmenį visiškai ar iš dalies sudaro nariai, kurie patys yra juridiniai asmenys arba aiškiai apibrėžtos juridinio asmens dalys, kurias sudaro gamintojai, mažiausias gamintojų skaičius gali būti nustatomas remiantis gamintojų, asocijuotų su kiekvienu juridiniu asmeniu ar aiškiai apibrėžtomis juridinio asmens dalimis, skaičiumi.

24 straipsnis

Trumpiausias narystės laikotarpis

1.   Trumpiausias gamintojo narystės laikotarpis yra vieneri metai.

2.   Apie narystės atsisakymą organizacijai pranešama raštu. Valstybės narės nustato pranešimo pateikimo laikotarpius, kurie negali būti ilgesni nei šeši mėnesiai, ir datas, nuo kurių įsigalioja narystės atsisakymas.

25 straipsnis

Gamintojų organizacijų struktūra ir veikla

Valstybės narės įsitikina, kad gamintojų organizacijos turi reikiamą personalą, infrastruktūrą ir įrangą, kad atitiktų reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalyje, ir užtikrintų savo esminių funkcijų vykdymą, visų pirma susijusių su:

a)	žiniomis apie jų narių produkciją;

b)	narių produkcijos surinkimu, rūšiavimu, saugojimu ir pakavimu;

c)	prekybos ir biudžeto vadyba; ir

d)	centralizuota buhalterija ir sąskaitų faktūrų sistema.

26 straipsnis

Tinkamos parduoti produkcijos vertė arba kiekis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktą tinkamos parduoti produkcijos vertė ar kiekis nustatomi tuo pačiu pagrindu, pagal kurį nustatoma šio reglamento 52 ir 53 straipsniuose nurodyta parduodamos produkcijos vertė.

27 straipsnis

Aprūpinimas techninėmis priemonėmis

Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnio 1 dalies e punkte gamintojų organizacija, pripažinta gaminti produktą, kuriam gaminti būtinas apsirūpinimas techninėmis priemonėmis, laikoma įvykdžiusi savo įsipareigojimą, jei ji pati arba per savo narius, dukterines įmones ar pirkdama išorės paslaugas užtikrino atitinkamą techninių priemonių lygį.

28 straipsnis

Pagrindinė gamintojų organizacijų veikla

1.   Pagrindinė gamintojų organizacijos veikla yra susijusi su jos narių produkcijos, kurią gaminti jie yra pripažinti, pasiūlos didinimu ir pateikimu į rinką.

2.   Gamintojų organizacijos narių ir kitų gamintojų organizacijų narių produkcijos, kurią toji gamintojų organizacija parduoda, vertė turi būti didesnė už visos kitos jos parduodamos produkcijos vertę.

Šis skaičiavimas paremtas tik produktais, kuriuos gaminti ši organizacija yra pripažinta.

3.   Jei taikoma 52 straipsnio 7 dalis, šio straipsnio 2 dalis atitinkamoms dukterinėms įmonėms taikoma mutatis mutandis nuo 2012 m. sausio 1 d.

29 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

Gamintojų organizacijos atliekamas paslaugų užsakymas reiškia, kad gamintojų organizacija, sudaro komercinį susitarimą su kitu subjektu, įskaitant vieną iš jo narių ar dukterinių įmonių, dėl tam tikros veiklos vykdymo. Tačiau gamintojų organizacija lieka atsakinga už tos veiklos vykdymą, bendrą valdymo kontrolę ir komercinio susitarimo dėl veiklos vykdymo priežiūrą.

Pirma pastraipa taikoma mutatis mutandis, jei paslaugas užsako gamintojų organizacijų asociacija.

30 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos

1.   Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė turi būti įkurta toje valstybėje narėje, kurioje organizacija turi daug turto arba daug narių ir (arba) pasiekia reikšmingą produkcijos pardavimo lygį.

2.   Valstybė narė, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, yra atsakinga už:

a)	tarpvalstybinės gamintojų organizacijos pripažinimą;

b)	tarpvalstybinės gamintojų organizacijos veiklos programos patvirtinimą;

c)

reikiamo administracinio bendradarbiavimo dėl pripažinimo sąlygų atitikties bei patikrų ir nuobaudų sistemos užmezgimą su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose įsisteigę gamintojų organizacijos nariai. Kitos valstybės narės privalo teikti visą reikalingą pagalbą valstybei narei, kurioje yra pagrindinė buveinė, ir

d)	visų susijusių dokumentų, įskaitant visus galiojančius teisės aktus, išverstų į atitinkamų valstybių narių oficialias kalbas, pateikimą kitoms prašančioms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę gamintojų organizacijos nariai.

31 straipsnis

Gamintojų organizacijų susijungimai

1.   Jei gamintojų organizacijos, anksčiau turėjusios atskiras veiklos programas, susijungia, jos gali lygiagrečiai ir atskirai vykdyti tas programas iki kitų metų po susijungimo sausio 1 d. Tokiais atvejais atitinkamos gamintojų organizacijos prašo sujungti veiklos programas, atliekant dalinį pakeitimą pagal 66 straipsnio nuostatas. Kitu atveju atitinkamos gamintojų organizacijos prašo nedelsiant sujungti veiklos programas, atliekant dalinį pakeitimą pagal 67 straipsnio nuostatas.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms, kurios to prašo dėl deramai pagrįstų priežasčių, lygiagrečiai vykdyti atskiras veiklos programas iki jų užbaigimo.

32 straipsnis

Nariai, kurie nėra gamintojai

1.   Valstybės narės gali nustatyti, ar bet kuris individualus ar juridinis asmuo, kuris nėra gamintojas, gali tapti gamintojų organizacijos nariu, ir kokiomis sąlygomis jis gali juo tapti.

2.   Nustatydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, valstybės narės užtikrina Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 dalies c punkto nuostatų laikymąsi.

3.   Fiziniams ar juridiniams asmenims, minimiems šio straipsnio 1 dalyje, taikomi šie apribojimai:

a)	į juos neatsižvelgiama, kai svarstoma pripažinimo kriterijų atitiktis,

b)	jie negali tiesiogiai pasinaudoti Bendrijos finansuojamomis priemonėmis.

Valstybės narės gali apriboti arba panaikinti jų teisę balsuoti priimant sprendimus, susijusius su veiklos fondais, pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

33 straipsnis

Demokratinė gamintojų organizacijų atskaitomybė

Valstybės narės imasi visų, jų nuomone, reikalingų priemonių, siekdamos užkirsti kelią vieno ar kelių narių piktnaudžiavimui galia ar įtaka gamintojų organizacijos valdyme ir veikloje; šios priemonės taikomos ir balsavimo teisėms.

3   skirsnis

Gamintojų organizacijų asociacijos

34 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų pripažinimas

1.   Valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 5 straipsnį gali pripažinti tik gamintojų organizacijų asociacijas su produktu ar produktais, nurodytais pripažinimo paraiškoje, susijusiai veiklai vykdyti.

2.   Gamintojų organizacijų asociacija gali būti pripažinta pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 5 straipsnį ir vykdyti bet kokią gamintojų organizacijos veiklą, net jei atitinkamus produktus toliau parduoda jos nariai.

35 straipsnis

Pagrindinė gamintojų organizacijų asociacijų veikla

Gamintojų organizacijų asociacijoms 28 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

36 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų nariai, kurie nėra gamintojų organizacijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti, ar bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra pripažinta gamintojų organizacija, gali tapti gamintojų organizacijų asociacijos nariu, ir kokiomis sąlygomis jis gali juo tapti.

2.   Pripažintos gamintojų organizacijų asociacijos nariams, kurie nėra pripažintos gamintojų organizacijos, taikomi šie apribojimai:

a)	į juos neatsižvelgiama, kai svarstoma pripažinimo kriterijų atitiktis;

b)	jie negali balsuoti priimant sprendimus dėl veiklos fondų;

c)	jie negali tiesiogiai pasinaudoti Bendrijos finansuojamomis priemonėmis.

37 straipsnis

Tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija

1.   Tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagrindinė buveinė turi būti įkurta valstybėje narėje, kurioje ta asociacija turi daug organizacijų narių ir (arba) kurioje ji pasiekia reikšmingą savo produkcijos pardavimo lygį.

2.   Valstybė narė, kurioje yra tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos pagrindinė buveinė, yra atsakinga už:

a)	asociacijos pripažinimą;

b)	jei reikia – asociacijos veiklos programos patvirtinimą;

c)

reikiamo administracinio bendradarbiavimo dėl pripažinimo sąlygų atitikties bei patikrų ir nuobaudų sistemos užmezgimą su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose įsisteigusios asocijuotos organizacijos. Kitos valstybės narės privalo suteikti visą reikalingą pagalbą valstybei narei, kurioje yra pagrindinė buveinė; ir

d)	visų susijusių dokumentų, įskaitant visus galiojančius teisės aktus, išverstų į atitinkamų valstybių narių oficialias kalbas, pateikimą kitoms prašančioms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę asociacijos nariai.

4   skirsnis

Gamintojų grupės

38 straipsnis

Pripažinimo planų pateikimas

1.   Juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis kompetentingai valstybės narės, kurioje yra juridinio asmens buveinė, institucijai pateikia Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą pripažinimo planą.

2.   Valstybės narės nustato:

a)	minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis, kad galėtų pateikti pripažinimo planą;

b)	taisykles, reglamentuojančias pripažinimo planų projektus, turinį ir įgyvendinimą;

c)	laikotarpį, per kurį buvusiam gamintojų organizacijos nariui draudžiama prisijungti prie gamintojų grupės po to, kai jis paliko gamintojų organizaciją (t. y. nebedalyvavo gaminant produktus, kuriuos gaminti ta organizacija buvo pripažinta); ir

d)	pripažinimo planų patvirtinimo, kontrolės ir įgyvendinimo administracines procedūras.

39 straipsnis

Pripažinimo planų turinys

Pripažinimo plano projekte mažų mažiausiai turi būti:

a)	pradinės padėties aprašymas, ypač susijęs su narių gamintojų skaičiumi, išsamiai nurodant narius, produkciją, įskaitant parduodamos produkcijos vertę, pardavimą ir infrastruktūrą, įskaitant atskiriems gamintojų grupės nariams priklausančią infrastruktūrą, jei ja naudosis pati gamintojų grupė;

b)	siūloma plano įgyvendinimo pradžia ir jo trukmė, kuri neturi būti ilgesnė nei penkeri metai; ir

c)	veikla, kuri bus įgyvendinta siekiant pripažinimo.

40 straipsnis

Pripažinimo planų patvirtinimas

1.   Kompetentinga nacionalinė institucija priima sprendimą dėl pripažinimo plano projekto per tris mėnesius nuo plano, pateikto kartu su visais patvirtinamaisiais dokumentais, gavimo datos.

2.   Atlikus 113 straipsnyje numatytas patikras, kompetentinga nacionalinė institucija atitinkamai:

a)	priima planą ir suteikia išankstinį jo pripažinimą;

b)	prašo atlikti plano pakeitimus;

c)	atmeta planą.

Prireikus planas gali būti priimtas tik su sąlyga, kad į jį bus įtraukti b punkte minimi pakeitimai.

Institucija praneša apie savo sprendimą juridiniam asmeniui ar aiškiai apibrėžtai juridinio asmens daliai.

41 straipsnis

Pripažinimo planų įgyvendinimas

1.   Pripažinimo planas įgyvendinamas metinėmis dalimis, pradedant nuo sausio 1 d. Valstybės narės gali leisti gamintojų grupėms suskirstyti šiuos metinius segmentus į pusmetinius laikotarpius.

Pripažinimo planas pradedamas įgyvendinti pagal 39 straipsnio b punkte siūlomą datą:

a)	kitų metų po tos datos, kurią jį priėmė nacionalinė kompetentinga institucija, sausio 1 d.; arba

b)	iškart po jo priėmimo datos.

2.   Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis gamintojų grupės gali prašyti pakeisti planus jų įgyvendinimo metu. Tokie prašymai pateikiami kartu su visais reikalingais patvirtinamaisiais dokumentais.

3.   Kompetentinga nacionalinė institucija priima sprendimą dėl planų keitimo per tris mėnesius nuo prašymo pakeisti planus gavimo, atsižvelgdama į pateiktus įrodymus. Jei per šį laikotarpį sprendimas dėl prašymo pakeisti nepriimamas, laikoma, kad prašymas atmestas.

42 straipsnis

Paraiškos dėl pripažinimo gamintojų organizacija

Pripažinimo planą įgyvendinančios gamintojų grupės gali bet kada pateikti paraišką dėl pripažinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnį. Tokios paraiškos visais atvejais turi būti pateiktos iki Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

Nuo šios paraiškos pateikimo datos atitinkama grupė gali pateikti veiklos programos projektą pagal 64 straipsnį.

43 straipsnis

Pagrindinė gamintojų grupių veikla

Gamintojų grupėms 28 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

44 straipsnis

Parduodamos produkcijos vertė

1.   Gamintojų grupėms 52 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.   Jei produkto vertė sumažėjo dėl priežasčių, kurios tinkamai pagrindžiamos valstybei narei ir dėl kurių gamintojų organizacija nėra atsakinga bei jų nekontroliuoja, parduodamos produkcijos vertė negali būti mažesnė nei 65 % vertės, nurodytos ankstesnėje paraiškoje ar paraiškose pagalbai gauti už vėliausią metinę dalį, kurią patikrina valstybė narė, o jei paraiškos nėra – vertės, iš pradžių nurodytos patvirtintame pripažinimo plane.

45 straipsnis

Pripažinimo planų finansavimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta pagalbos suma sumažinama perpus, jeigu produkcijos pardavimas viršija 1 000 000 EUR.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos pagalbos kiekvienai gamintojų grupei viršutinė riba yra 100 000 EUR per metinį laikotarpį.

3.   Jei įgyvendinimo laikotarpio dalis yra trumpesnė nei kalendoriniai metai, šio straipsnio 2 dalyje minėtos ribinės vertės atitinkamai sumažinamos.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba išmokama:

a)	metinėmis ar pusmetinėmis įmokomis kiekvieno metinio ar pusmetinio laikotarpio pabaigoje, siekiant įgyvendinti pripažinimo planą; arba

b)	įmokomis, apimančiomis dalį metinio laikotarpio, jei planas pradedamas įgyvendinti metiniu laikotarpiu arba jei pripažinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnį suteikiamas iki metinio laikotarpio pabaigos.

Siekdamos apskaičiuoti įmokas, kai tai privaloma atliekant patikras, valstybės narės gali atsižvelgti į parduotą produkciją kitu laikotarpiu nei tas, už kurį mokama įmoka. Šių laikotarpių skirtumas turi būti mažesnis už faktinį atitinkamą laikotarpį.

5.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sumoms taikomas paskutinis prieš pirmąją laikotarpio, už kurį skiriama pagalba, dieną buvęs Europos centrinio banko paskelbtas valiutų keitimo kursas.

46 straipsnis

Pagalba investicijoms, reikalingoms pripažinimui gauti

Investicijoms, susijusioms su šio reglamento 39 straipsnio c punkte minimų pripažinimo planų, kuriems suteikiama pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalies b punktą, įgyvendinimu, taikomos tokios nuostatos:

a)	nefinansuojamos konkurenciją iškreipti galinčios investicijos, susijusios su kita organizacijos ekonomine veikla; ir

b)	tiesiogiai ar netiesiogiai tai kitai veiklai naudingos investicijos finansuojamos proporcingai tai naudai, kurią jos duoda sektoriams ar produktams, už kuriuos suteiktas išankstinis pripažinimas.

47 straipsnis

Pagalbos paraiška

1.   Gamintojų grupė per tris mėnesius nuo kiekvieno šio reglamento 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto metinio ar pusmetinio laikotarpio pabaigos pateikia vieną paraišką dėl Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose minimos pagalbos. Paraiškoje pateikiama parduodamos produkcijos vertės deklaracija laikotarpiu, už kurį prašoma suteikti pagalbą.

2.   Pagalbos paraiškos, skirtos pusmetiniams laikotarpiams, gali būti pateikiamos tik tuo atveju, jei pripažinimo planas yra suskirstytas į pusmetinius laikotarpius, kaip nurodyta 41 straipsnio 1 dalyje. Prie visų pagalbos paraiškų pridedama raštiška gamintojų grupės deklaracija, patvirtinanti, kad:

a)	gamintojų grupė laikosi ir ateityje laikysis Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 ir šio reglamento nuostatų; ir

b)	gamintojų grupė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesinaudojo, nesinaudoja ir nesinaudos dvigubu veiksmų, įgyvendinamų pagal pripažinimo planą, kuriam pagal šį reglamentą skiriamas Bendrijos finansavimas, finansavimu iš Bendrijos arba nacionalinių lėšų.

3.   Valstybės narės nustato pagalbos mokėjimo terminą, kuris visais atvejais negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo paraiškos gavimo datos.

48 straipsnis

Tinkamumas pagalbai gauti

Valstybės narės įvertina gamintojų grupių tinkamumą pagalbai gauti pagal šį reglamentą, nustatydamos, ar pagalba yra tinkamai pagrįsta, atsižvelgdamos į datą, kada gamintojų organizacijoms ar grupėms, iš kurių kilusios atitinkamos gamintojų grupės arba jų nariai, buvo suteikta ankstesnė valstybės pagalba, jos suteikimo sąlygas ir tai, ar buvo atsižvelgta į bet kokį narių judėjimą tarp organizacijų ir gamintojų grupių.

49 straipsnis

Bendrijos įnašas

1.   Bendrijos įnašas į Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą pagalbą yra lygus:

a)	75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų regionuose, atitinkančiuose paramos gavimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus, ir

b)	50 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose.

2.   Bendrijos įnašas į Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą pagalbą, išreikštą negrąžinama paskola ar negrąžinamos paskolos ekvivalentu, kaip reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų procentinė dalis, neturi viršyti:

a)	50 % regionuose, atitinkančiuose paramos gavimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus, ir

b)	30 % kituose regionuose.

Suinteresuotosios valstybės narės įsipareigoja padengti ne mažiau kaip 5 % reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų.

Pagalbos gavėjų dalis yra ne mažesnė kaip:

a)	25 % regionuose, atitinkančiuose paramos gavimo pagal konvergencijos tikslą reikalavimus, ir

b)	45 % kituose regionuose.

50 straipsnis

Susijungimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba gali būti suteikta ar jos teikimas pratęstas gamintojų grupėms, kurios yra gavusios išankstinį pripažinimą ir atsirado susijungus dviem ar kelioms gamintojų grupėms, gavusioms išankstinį pripažinimą.

2.   Skaičiuojant pagalbą, mokėtiną pagal 1 dalį, po susijungimo atsiradusi gamintojų grupė pakeičia susijungusias grupes.

3.   Jei susijungia dvi ar daugiau gamintojų grupių, naujasis subjektas perima gamintojų grupės, kuriai anksčiausiai suteiktas išankstinis pripažinimas, teises ir pareigas.

4.   Jei gamintojų grupė, kuriai suteiktas išankstinis pripažinimas, susijungia su pripažinta gamintojų organizacija, atsiradusiam subjektui nebetaikomas išankstinis pripažinimas kaip gamintojų grupei ir jis negali prašyti suteikti pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalį. Atsiradęs subjektas toliau laikomas pripažinta gamintojų organizacija, jei jis laikosi taikomų reikalavimų. Prireikus, gamintojų organizacija prašo leisti atlikti jos veiklos programos pakeitimus; šiuo tikslu 31 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Tačiau iki susijungimo gamintojų grupių veiksmams taikomos pripažinimo plane numatytos sąlygos.

51 straipsnis

Pripažinimo pasekmės

1.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba nutraukiama, kai tik gaunamas pripažinimas.

2.   Kai veiklos programa pateikiama pagal šį reglamentą, valstybė narė užtikrina, kad pripažinimo plane nurodytoms priemonėms nebūtų teikiamas dvigubas finansavimas.

3.   Investicijos, atitinkančios pagalbos kriterijus, arba Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos išlaidos gali būti perkeltos į veiklos programas, jei jos atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.   Valstybės narės nustato laikotarpį, kuris prasideda įgyvendinus pripažinimo planą ir per kurį gamintojų grupė privalo gauti pripažinimą kaip gamintojų organizacija. Šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip keturi mėnesiai.

II   SKYRIUS

Veiklos fondai ir veiklos programos

1   skirsnis

Parduodamos produkcijos vertė

52 straipsnis

Skaičiavimo pagrindas

1.   Šiame skyriuje gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama pagal gamintojų organizacijos narių produkciją, kurią gaminti atitinkama gamintojų organizacija yra pripažinta.

2.   Parduodamos produkcijos vertė apima narių, kurie išstoja iš gamintojų organizacijos arba prie jos prisijungia, produkciją. Valstybės narės nustato tokias sąlygas, kad būtų išvengta tos pačios produkcijos įskaičiavimo du kartus.

3.   Valstybės narės gali leisti gamintojų asociacijoms į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuoti šalutinių produktų vertę.

4.   Parduodamos produkcijos vertė apima produktų, kurie pašalinami iš rinkos ir realizuojami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, vertę, apskaičiuojamą pagal vidutinę tokių ankstesniais metais gamintojų organizacijos parduotų produktų kainą.

5.   Į parduodamos produkcijos vertę įskaičiuojama tik gamintojų organizacijos narių produkcija, kurią parduoda pati gamintojų organizacija arba kuri parduodama pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.

6.   Sąskaita faktūra už parduodamą produkciją išrašoma „paėmimo iš gamintojų organizacijos“ etape:

a)	atitinkamais atvejais – kaip supakuotam ir paruoštam produktui ar produktui po pirmojo perdirbimo etapo;

b)	neįskaičiuojant PVM; ir

c)

neįskaičiuojant vidaus transporto išlaidų, jei yra didelis atstumas tarp gamintojų organizacijos centralizuotų rinkimo ar pakavimo vietų ir jos paskirstymo vietų. Valstybės narės numato sumažinimus, sąskaitoje faktūroje taikomus nurodytai produktų, už kuriuos sąskaitos faktūros pateikiamos skirtinguose perdirbimo, pristatymo ar pervežimo etapuose, vertei.

7.   Parduodamos produkcijos vertė taip pat gali būti apskaičiuojama jos paėmimo iš dukterinės įmonės etape tokiu pačiu pagrindu, kaip numatyta 6 dalyje, jei bent 90 % dukterinės įmonės kapitalo priklauso:

a)	gamintojų organizacijoms arba gamintojų organizacijų asociacijai, arba

b)	jei valstybė narė sutinka – gamintojų organizacijų ar gamintojų organizacijų asociacijų nariams, kurie yra kooperatyvai, jei taip padedama siekti Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų tikslų.

8.   Jei produkcija sumažėja dėl nepalankių oro sąlygų, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių, bet kokios draudimo išmokos, gautos pagal III skyriaus 6 skirsnyje numatytas derliaus draudimo priemones arba lygiavertes gamintojų organizacijos valdomas priemones, dėl šių priežasčių gali būti įskaičiuotos į parduodamos produkcijos vertę.

53 straipsnis

Referencinis laikotarpis

1.   Didžiausia metinė pagalbos suma, minima Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 2 dalyje, kiekvienais metais apskaičiuojama remiantis produkcijos, parduotos per 12 mėnesių referencinį laikotarpį, kurį nustato valstybės narės, verte.

2.   Referencinį laikotarpį valstybės narės nustato kiekvienai gamintojų organizacijai kaip:

a)	12 mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne anksčiau kaip sausio 1 d. prieš trejus metus iki metų, kuriais įgyvendinama veiklos programa, ir pasibaigiantį ne vėliau kaip tų pačių metų rugpjūčio 1 d.; arba

b)	vidutinę trijų iš eilės 12 mėnesių laikotarpių, prasidedančių ne anksčiau kaip sausio 1 d., prieš penkerius metus iki metų, kuriais įgyvendinama veiklos programa, ir užbaigiamų ne vėliau kaip tų pačių metų rugpjūčio 1 d., vertę.

3.   Šis 12 mėnesių laikotarpis yra atitinkamos gamintojų organizacijos ataskaitinis laikotarpis.

Veiklos programos įgyvendinimo metu referencinis laikotarpis nekeičiamas, išskyrus tada, kai tam yra tinkamai pagrįstos aplinkybės.

4.   Jei produkto vertė sumažinama dėl priežasčių, kurios tinkamai pagrindžiamos valstybei narei ir dėl kurių gamintojų organizacija nėra atsakinga ir jų nekontroliuoja, parduodamos produkcijos vertė, minima šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 65 % to produkto vertės ankstesniu referenciniu laikotarpiu.

Pirmoje pastraipoje minimas priežastis reikia tinkamai pagrįsti.

5.   Jei neseniai pripažintos gamintojų organizacijos neturi pakankamai ankstesnių duomenų apie parduotą produkciją, reikalingų šio straipsnio 2 daliai taikyti, parduodamos produkcijos verte gali būti laikoma tinkamos parduoti produkcijos vertė, gamintojų organizacijos pateikta prašant pripažinimo. Ji apskaičiuojama kaip visų gamintojų, kurie yra gamintojų organizacijos nariai, per trejus praėjusius metus parduotos produkcijos vidutinė vertė, pateikiant paraišką pripažinimui gauti.

6.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdama gauti informaciją apie gamintojų organizacijų, kurios nepateikė veiklos programų, parduodamos produkcijos vertę.

7.   Nukrypstant nuo 1 ir 6 dalių, parduodamos produkcijos vertė referenciniu laikotarpiu apskaičiuojama taikant teisės aktus, kurie galioja šiuo referenciniu laikotarpiu.

2   skirsnis

Veiklos fondai

54 straipsnis

Valdymas

Valstybės narės užtikrina, kad veiklos fondai būtų valdomi taip, jog išoriniai auditoriai kiekvienais metais galėtų nustatyti, patikrinti ir patvirtinti jų išlaidas bei pajamas.

55 straipsnis

Veiklos fondų finansavimas

Gamintojų organizacija nustato finansinius narių įnašus į veiklos fondus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 8 straipsnio 1 dalyje.

Visi gamintojai turi turėti galimybę naudotis veiklos fondu ir demokratiškai dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su gamintojų organizacijos fondų naudojimu ir finansiniais įnašais į veiklos fondus.

56 straipsnis

Apskaičiuotos sumos pranešimas

Gamintojų organizacijos praneša valstybei narei apskaičiuotas Bendrijos įnašo, jos narių ir gamintojų organizacijos įnašų į veiklos fondus sumas kitiems metams iki rugsėjo 15 d. kartu su veiklos programomis ar prašymais patvirtinti šių veiklos programų pakeitimus.

Valstybės narės gali nustatyti vėlesnę nei rugsėjo 15 d. datą.

Nustatytos veiklos fondų sumos apskaičiavimas grindžiamas veiklos programomis ir parduodamos produkcijos verte. Atskirai skaičiuojamos krizių prevencijos bei valdymo ir kitų priemonių išlaidos.

3   skirsnis

Veiklos programos

57 straipsnis

Nacionalinė strategija

1.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 12 straipsnio 2 dalyje minimos nacionalinės strategijos bendroji struktūra ir turinys nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomi pagal VII priede pateiktas rekomendacijas. Iki šios datos valstybės narės nacionalinių strategijų bendrąją struktūrą ir turinį nustato savo nuožiūra. Jos gali apimti regioninius elementus.

Nacionalinė strategija apima visus valstybės narės priimtus sprendimus ir nuostatas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 III antraštinę dalį ir šią antraštinę dalį.

2.   Nacionalinė strategija, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 12 straipsnio 1 dalyje numatytą nacionalinės sistemos įtraukimą, nustatoma prieš pateikiant veiklos programų projektus bet kuriais konkrečiais metais. Komisijai pateikta ir, jei reikia, iš dalies pakeista nacionalinė sistema įtraukiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

3.   Rengiant nacionalinę strategiją įtraukiama pradinės padėties analizė, už kurios atlikimą atsako valstybė narė. Ji nustato ir įvertina tenkintinus poreikius, jų prioritetiškumą, veiklos programomis siektinus tikslus, kad būtų patenkinti šie prioritetiniai poreikiai, prognozuojamus rezultatus ir kiekybiškai apibrėžtus tikslus, lyginamus su pradine padėtimi, taip pat nustato tinkamiausias priemones ir veiksmus šiems tikslams pasiekti.

4.   Valstybės narės taip pat užtikrina nacionalinės strategijos stebėseną, vertinimą ir įgyvendinimą pasitelkdamos veiklos programas.

Nacionalinę strategiją galima keisti, ypač atsižvelgiant į jos stebėseną ir vertinimą. Tokie pakeitimai atliekami prieš pateikiant veiklos programų projektus konkrečiais metais.

5.   Valstybės narės, siekdamos užtikrinti tinkamą įvairių priemonių pusiausvyrą, nacionalinėje strategijoje nustato didžiausias procentines fondo dalis, kurias galima išleisti bet kuriai konkrečiai priemonei, ir (arba) veiksmo rūšį ir (arba) išlaidas.

58 straipsnis

Nacionalinė aplinkosaugos veiksmų sistema

1.   Kartu su pranešimu, numatytu Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 12 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie bet kokius nacionalinės sistemos pakeitimus, kuriems taikoma procedūra, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Komisija suteikia galimybę kitoms valstybėms narėms naudotis šia sistema jai priimtinomis priemonėmis.

2.   Sistemoje turi būti nustatytas nebaigtinis aplinkosaugos veiksmų ir sąlygų, atitinkamai taikomų valstybėje narėje pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 3 dalį, sąrašas ir kiekvienam išrinktam aplinkosaugos veiksmui nurodyta:

a)	konkretūs ar susiję įsipareigojimai, ir

b)	veiksmo pagrindimas remiantis prognozuojamu jo poveikiu aplinkai, atsižvelgiant į aplinkosaugos poreikius bei prioritetus.

59 straipsnis

Papildomos valstybės narės taisyklės

Valstybės narės gali priimti taisykles, papildančias Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007 ir šį reglamentą dėl priemonių, veiksmų ar išlaidų tinkamumo pagal veiklos programas.

60 straipsnis

Ryšys su kaimo plėtros programomis

1.   Parama pagal Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 patvirtintą valstybės narės kaimo plėtros programą ar programas neteikiama veiksmams, kuriuos apima šiame reglamente nustatytos priemonės, vadovaujantis antra pastraipa.

2.   Jei Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatyta parama pagal to reglamento 5 straipsnio 6 dalį išimtiniu atveju suteikiama priemonėms, kurios galėtų būti finansuojamos pagal šį reglamentą, valstybės narės užtikrina, kad paramos gavėjas gautų paramą atitinkamam veiksmui tik pagal vieną paramos schemą.

Šiuo tikslu, kai valstybės narės į savo kaimo plėtros programas įtraukia priemones su tokiomis išimtimis, jos privalo užtikrinti, kad nacionalinėje strategijoje, nurodytoje šio reglamento 57 straipsnyje, būtų nustatyti kriterijai ir administravimo taisyklės, kuriuos jos taikys kaimo plėtros programose.

Kai tinka, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 11 straipsnio nuostatų, paramos pagal šį reglamentą taikomoms priemonėms lygis neturi viršyti paramos, taikomos atitinkamoms kaimo plėtros programos priemonėms.

Parama aplinkosaugos veiksmams, išskyrus ilgalaikio turto įsigijimą, negali viršyti didžiausių sumų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priede agrarinės aplinkosaugos išmokoms. Išimtiniais atvejais šias sumas galima padidinti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos nacionalinėje strategijoje, kaip nurodyta šio reglamento 57 straipsnyje.

61 straipsnis

Veiklos programų turinys ir reikalavimus atitinkančios išlaidos

1.   Veiklos programoje turi būti pateikta:

a)	pradinės padėties aprašymas, pagrįstas, kai tinka, XIV priede pateiktais pradiniais rodikliais;

b)

programos tikslai, atsižvelgiant į produkcijos ir realizavimo rinkų perspektyvą, paaiškinimas, kaip taikant programą prisidedama prie nacionalinės strategijos, ir patvirtinimas, kad programa atitinka šią strategiją, įskaitant veiklos rūšių pusiausvyrą. Aprašant tikslus, pateikiami nacionalinėje strategijoje apibrėžti tikslai ir pagrįsti uždaviniai, siekiant palengvinti laipsniško programos įgyvendinimo stebėseną programos laikotarpiu;

c)

išsamus priemonių aprašas, įskaitant krizių prevencijos ir valdymo priemones, atskirus numatomus veiksmus ir būdus tiems tikslams pasiekti kiekvienais programos įgyvendinimo metais. Aprašyme nurodoma, kiek įvairios siūlomos priemonės: i) papildo ir atitinka kitas priemones, įskaitant priemones, finansuojamas ar tinkamas paramai gauti iš kitų Europos bendrijos lėšų fondų, ypač paramos kaimo plėtrai. Taip pat reikėtų atskirai paminėti priemones, įgyvendinamas pagal ankstesnes veiklos programas; ii) nesukelia dvigubo finansavimo iš Europos bendrijos lėšų rizikos;

d)	programos trukmė; ir

e)	finansiniai klausimai, t. y.: i) finansinių įnašų apskaičiavimo metodas ir lygis; ii) veiklos fondo finansavimo procedūra; iii) reikiama informacija įvairiems įnašų lygiams pagrįsti; ir iv) veiksmų vykdymo biudžetas ir grafikas kiekvienais programos įgyvendinimo metais.

2.   Įvairūs aplinkosaugos veiksmai gali būti sujungiami, jei jie papildo vieni kitus ir neprieštarauja vieni kitiems.

Sujungiant aplinkosaugos veiksmus, paramos lygis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias dėl šių sujungtų veiksmų prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas.

3.   Investicijos, įskaitant investicijas pagal nuomos sutartis, kurių grąžinimo laikotarpis ilgesnis negu veiklos programos trukmė, dėl deramai pagrįstų ekonominių priežasčių gali būti įvykdomos pagal vėlesnę veiklos programą, ypač jei fiskalinio nuvertėjimo laikotarpis yra ilgesnis nei penkeri metai.

Jei investicijos yra pakeičiamos, pakeistų investicijų likutinė vertė:

a)	pridedama prie gamintojų organizacijos veiklos fondo; arba

b)	atimama iš pakeitimo išlaidų.

Investicijos arba veiksmai gali būti įgyvendinami privačiose gamintojų organizacijos narių valdose, jei jie padeda siekti veiklos programos tikslų. Jeigu iš gamintojų organizacijos išstoja jos narys, valstybės narės užtikrina investicijos arba jos likutinės vertės grąžinimą, išskyrus atvejus, kai valstybė narė yra numačiusi kitaip.

4   Veiklos programose neturi būti VIII priedo sąraše nurodytų veiksmų ar išlaidų.

5.   Pagalbos kriterijus atitinkančios išlaidos, patiriamos įgyvendinant programą, apribojamos iki faktiškai patirtų išlaidų. Tačiau valstybės narės gali iš anksto ir tinkamai pagrįstu būdu nustatyti standartinius vienodus tarifus šiais atvejais:

a)	kai tokie standartiniai vienodi tarifai minimi VIII priede,

b)	papildomoms vienam kilometrui nustatytoms išorės transporto išlaidoms, palyginti su krovinių vežimo kelių transportu išlaidomis, patirtomis naudojantis geležinkelio ir (arba) laivybos transportu, kai tai įeina į aplinkosaugos priemonę, ir

c)	dėl aplinkosaugos veiksmų patirtoms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms, apskaičiuotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 53 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės peržiūri šiuos tarifus ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

6.   Kad veiksmas atitiktų paramos reikalavimus, daugiau kaip 50 % produktų, kuriems taikomas šis veiksmas, vertės turi sudaryti produktų, kuriuos gaminti ši gamintojų organizacija yra pripažinta, vertė. Į šiuos 50 % įskaičiuojami produktai turi būti pagaminti gamintojų organizacijos narių arba kitos gamintojų organizacijos narių. Apskaičiuojant vertę taikomos atitinkamos 52 straipsnio taisyklės.

62 straipsnis

Pateikiami dokumentai

Veiklos programos pateikiamos kartu su:

a)	veiklos fondo steigimo įrodymais;

b)	rašytiniu gamintojų organizacijos pasižadėjimu laikytis Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 ir šio reglamento reikalavimų; ir

c)	rašytiniu gamintojų organizacijos pasižadėjimu, kad ji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra gavusi ir ateityje negaus jokio kito Bendrijos ar nacionalinio finansavimo veiksmams, kuriems įgyvendinti gali būti skirta pagalba pagal šį reglamentą.

63 straipsnis

Dalinės veiklos programos

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 5 straipsnį valstybė narė gali leisti gamintojų organizacijų asociacijai pateikti savo dalinę veiklos programą, kurią sudaro veiksmai, kuriuos nustatė, tačiau neįgyvendino dvi ar daugiau gamintojų organizacijų narių savo veiklos programose.

2.   Dalinėms veiklos programoms taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir kitoms veiklos programoms, jos svarstomos kartu su gamintojų organizacijų, kurios yra asociacijos narės, veiklos programomis.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	veiksmai būtų visiškai finansuojami iš gamintojų organizacijų, kurios yra narės, įnašų, sumokėtų iš tų organizacijų veiklos fondų;

b)	veiksmai ir atitinkamas finansinis dalyvavimas būtų nurodyti kiekvienos dalyvaujančios gamintojų organizacijos veiklos programoje; ir

c)	nekiltų pavojus dėl dvigubos pagalbos teikimo ir 60 straipsnis būtų taikomas mutatis mutandis.

64 straipsnis

Pateikimo terminas

Gamintojų organizacijos pateikia veiklos programas tvirtinti tos valstybės narės, kurioje yra gamintojų organizacijos pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai vėliausiai iki metų prieš tuos metus, kuriais programos bus įgyvendinamos, rugsėjo 15 d. Tačiau valstybės narės gali atidėti šią datą.

Kai juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis, įskaitant gamintojų grupę, pateikia paraišką dėl gamintojų organizacijos pripažinimo, jie gali pateikti patvirtinti pirmoje pastraipoje minėtą veiklos programą. Programa patvirtinama, jei pripažinimas gaunamas ne vėliau kaip 65 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinę datą.

65 straipsnis

Sprendimas

1.   Kompetentinga nacionalinė institucija atitinkamai:

a)	patvirtina fondų sumas ir programas, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 ir šio skyriaus reikalavimus;

b)	patvirtina programas, jei gamintojų organizacija sutinka su tam tikromis pataisomis; arba

c)	atmeta programas arba jų dalį.

2.   Kompetentinga nacionalinė institucija priima sprendimus dėl programų ir lėšų vėliausiai iki tų metų, kuriais jie buvo pateikti, gruodžio 15 d.

Valstybės narės praneša gamintojų organizacijoms apie tokius sprendimus vėliausiai iki gruodžio 15 d.

Tačiau nacionalinė kompetentinga institucija dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali priimti sprendimą dėl veiklos programų ir fondų ne vėliau kaip sausio 20 d. po paraiškos pateikimo datos. Sprendimas dėl patvirtinimo gali numatyti, kad leidžiama naudoti lėšas po prašymo pateikimo einančių metų sausio 1 d.

66 straipsnis

Veiklos programų kitiems metams pakeitimai

1.   Kasmet vėliausiai iki rugsėjo 15 d. gamintojų organizacijos gali prašyti leisti iš dalies pakeisti veiklos programas, įskaitant, jei reikia, jų trukmės pratęsimą iki penkerių metų; šie pakeitimai būtų pradėti taikyti nuo kitų metų sausio 1 d.

Tačiau valstybės narės gali atidėti šių prašymų pateikimo terminą.

2.   Prie prašymų leisti padaryti pakeitimus pridedami patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma šių pakeitimų priežastis, pobūdis ir pasekmės.

3.   Kompetentinga institucija sprendimus dėl prašymų leisti pakeisti veiklos programas priima vėliausiai iki gruodžio 15 d.

Tačiau esant tinkamai pagrįstoms priežastims, valstybės narės gali priimti sprendimą dėl veiklos programų pakeitimų ne vėliau kaip sausio 20 d. po paraiškos pateikimo datos. Sprendime dėl patvirtinimo gali būti numatyta, kad išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus nuo kitų metų po prašymo pateikimo sausio 1 d.

67 straipsnis

Veiklos programų pakeitimai jų vykdymo metais

1.   Valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti pakeisti veiklos programas jų vykdymo metais.

2.   Programos vykdymo metais kompetentinga nacionalinė institucija gali leisti gamintojų organizacijoms:

a)	tik iš dalies įgyvendinti jų veiklos programas;

b)	pakeisti veiklos programos turinį, įskaitant, jei reikia, jos trukmės pratęsimą iki penkerių metų;

c)

ne daugiau kaip 25 % padidinti veiklos fondo sumą arba ją sumažinti valstybės narės nustatyta pradinės patvirtintos sumos procentine dalimi, jeigu išlaikomi bendrieji veiklos programos tikslai. Valstybės narės gali padidinti šią procentinę dalį gamintojų organizacijų susijungimo atveju, kaip numatyta 31 straipsnio 1 dalyje.

3.   Valstybės narės gali nustatyti sąlygas, pagal kurias veiklos programas galima keisti jų vykdymo metais, prieš tai negavus išankstinio kompetentingos nacionalinės institucijos leidimo. Tokie pakeitimai atitinka pagalbos suteikimo kriterijus tik tada, jei gamintojų organizacija nedelsdama apie juos praneša kompetentingai institucijai.

68 straipsnis

Veiklos programų formatas

1.   Veiklos programos įgyvendinamos metiniais laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

2.   Veiklos programos, patvirtintos vėliausiai iki gruodžio 15 d., įgyvendinamos nuo kitų metų sausio 1 d.

Po gruodžio 15 d. patvirtintų programų įgyvendinimas atidedamas vieneriems metams.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos ir antros pastraipos, kai taikoma 65 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa arba 66 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, pagal tas nuostatas patvirtinta veiklos programa pradedama įgyvendinti ne vėliau kaip kitų metų po jų patvirtinimo sausio 31 d.

4   skirsnis

Pagalba

69 straipsnis

Patvirtinta pagalbos suma

Valstybės narės praneša gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms apie patvirtintą pagalbos sumą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 13 straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip iki gruodžio 15 d.

Tais atvejais, kai yra taikoma šio reglamento 65 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa arba 66 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, valstybės narės praneša apie patvirtintą pagalbos sumą ne vėliau kaip iki sausio 20 d.

70 straipsnis

Paraiškos

1.   Gamintojų organizacijos pateikia kompetentingai institucijai paraiškas pagalbai arba jos likučiui gauti pagal kiekvieną veiklos programą, kuriai prašoma pagalbos, vėliausiai iki kitų metų po metų, kuriems prašoma pagalbos, vasario 15 d.

2.   Kartu su paraiškomis turi būti pateikti patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma:

a)	prašoma pagalba;

b)	parduodamos produkcijos vertė;

c)	nariams skiriami ar pačios gamintojų organizacijos mokami finansiniai įnašai;

d)	vykdant veiklos programą patirtos išlaidos;

e)	krizių prevencijos ir valdymo išlaidos, suskirstytos pagal atskirus veiksmus;

f)	veiklos fondo dalis, išleista krizių prevencijai ir valdymui, suskirstyta pagal atskirus veiksmus;

g)	atitiktis Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 2 daliai ir 3 dalies a arba b punktui ir 10 straipsniui;

h)	rašytinis pasižadėjimas, kad gamintojų organizacija negavo dvigubo Bendrijos ar nacionalinio finansavimo priemonėms ir (arba) veiksmams, kuriems įgyvendinti gali būti skirta pagalba pagal šį reglamentą; ir

i)	pateikus paraišką dėl išmokos pagal standartinį vienodą tarifą, kaip numatyta 61 straipsnio 4 dalyje – įrodymai, kad atitinkamas veiksmas įgyvendintas.

3.   Į paraišką gali būti įtrauktos numatytos, tačiau nepatirtos išlaidos, jei pagrindžiami tokie punktai:

a)	tų veiksmų nebuvo galima atlikti vėliausiai iki veiklos programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurių ta gamintojų organizacija negalėjo kontroliuoti;

b)	tie veiksmai gali būti atlikti iki kitų metų balandžio 30 d.; ir

c)	veiklos fonde lieka atitinkamas gamintojų organizacijos įnašas.

Pagalba išmokama ir pagal 72 straipsnio 3 dalį pateiktas užstatas grąžinamas tik tada, jei pirmos pastraipos b punkte minimų planuotų išlaidų įvykdymo įrodymas pateikiamas vėliausiai iki kitų metų po metų, kuriais tos išlaidos buvo suplanuotos, balandžio 30 d. ir remiantis teise gauti faktiškai nustatytą pagalbą.

4.   Jei paraiškos pateikiamos po šio straipsnio 1 dalyje numatytos datos, pagalba mažinama 1 % už kiekvieną vėlavimo dieną.

Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais kompetentinga institucija gali priimti paraiškas po šio straipsnio 1 dalyje numatytos datos, jei atliktos reikiamos patikros ir laikomasi 71 straipsnyje numatyto mokėjimo termino.

71 straipsnis

Pagalbos mokėjimas

Valstybės narės išmoka pagalbą vėliausiai iki kitų metų po programos įgyvendinimo metų spalio 15 d.

72 straipsnis

Išankstinės išmokos

1.   Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms prašyti iš anksto sumokėti pagalbos dalį, atitinkančią numatomas išlaidas, kurios pagal veiklos programą bus patirtos per trijų ar keturių mėnesių laikotarpį, prasidedantį tą mėnesį, kurį pateikiama paraiška.

2.   Paraiškos išankstinėms išmokoms gauti pateikiamos valstybės narės pasirinkta tvarka: kas tris mėnesius (sausio, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais) arba kas keturis mėnesius (sausio, gegužės ir rugsėjo mėnesį).

Išankstinių išmokų už atitinkamus metus, suma negali būti didesnė nei 80 % pradinės patvirtintos pagalbos veiklos programai įgyvendinti sumos.

3.   Išankstinė išmoka sumokama, jei pateikiamas užstatas, lygus jos 110 %, kaip numatyta Reglamente Nr. 2220/85.

Valstybės narės sudaro sąlygas užtikrinti, kad pagal šio reglamento 54 ir 55 straipsnius veiklos fonde būtų kaupiami finansiniai įnašai ir kad ankstesnės išankstinės išmokos iš tiesų būtų panaudotos.

4.   Prašymai grąžinti užstatus gali būti pateikiami einamaisiais programos metais ir turi būti pagrįsti atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

Užstatai grąžinami išmokėjus iki 80 % išankstinių išmokų.

5.   Pagrindinis reikalavimas pagal Reglamento (EB) Nr. 2220/85 20 straipsnį yra veiklos programose numatytų veiksmų įgyvendinimas atsižvelgiant į įsipareigojimus, numatytus šio reglamento 62 straipsnio b ir c punktuose.

Jei nesilaikoma pagrindinio reikalavimo arba jei nevykdomi įsipareigojimai, numatyti 62 straipsnio b ir c punktuose, užstatas prarandamas, nepažeidžiant pagal V skyriaus 3 skirsnį taikytinų kitų sankcijų.

Jei nesilaikoma kitų reikalavimų, nustatyto pažeidimo sunkumui proporcinga užstato dalis.

6.   Valstybės narės gali nustatyti mažiausią išankstinės išmokos sumą ir galutinius mokėjimo terminus.

73 straipsnis

Dalinės išmokos

Valstybės narės gali leisti gamintojų organizacijoms pateikti prašymą sumokėti pagalbos dalį, atitinkančią įgyvendinant veiklos programą patirtas išlaidas.

Paraiškos gali būti pateikiamos bet kuriuo metu, bet ne dažniau kaip tris kartus per atitinkamus metus. Jos turi būti pagrįstos atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

Išmokų pagal paraiškas pagalbos dalims gauti bendra suma negali būti didesnė nei 80 % iš pradžių patvirtintos pagalbos veiklos programai įgyvendinti sumos arba faktinių išlaidų sumos (mažesnės iš šių sumų).

Valstybės narės gali nustatyti mažiausią dalinės išmokos sumą ir galutinius mokėjimo terminus.

III   SKYRIUS

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

74 straipsnis

Krizių prevencijos ir valdymo priemonių pasirinkimas

Valstybės narės gali numatyti, kad viena ar kelios Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 2 dalyje išvardytos priemonės būtų taikomos jų teritorijoje.

75 straipsnis

Paskolos, skirtos krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti

Paskola, skirta finansuoti krizių prevencijos ir valdymo priemonėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, kurios grąžinimo terminas yra ilgesnis už veiklos programos laikotarpį, tinkamai pagrįstomis ekonominėmis sąlygomis gali būti perkelta į vėlesnę veiklos programą.

2   skirsnis

Pašalinimai iš rinkos

76 straipsnis

Apibrėžimas

Šiame skirsnyje nustatomos pašalinimo iš rinkos taisyklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 2 dalies a punkte. Šiame skyriuje „pašalinti iš rinkos produktai“, „pašalinti produktai“ ir „nepateikti parduoti produktai“ yra produktai, kurie tuo būdu pašalinami iš rinkos.

77 straipsnis

Prekybos standartai

1.   Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnio antrą ir septintą pastraipas tam tikram produktui taikomas prekybos standartas, pašalintas iš rinkos produktas turi atitikti tuos standartus, išskyrus produktų pateikimo ir žymėjimo nuostatas. Produktai gali būti pašalinami nerūšiuojant, visų dydžių, jei laikomasi minimalių II klasės reikalavimų, ypač dėl kokybės ir dydžio.

Tačiau labai maži vaisiai ir daržovės, kaip apibrėžta atitinkamuose standartuose, turi atitikti taikomus prekybos standartus, įskaitant produktų pateikimo ir žymėjimo nuostatas.

2.   Jei konkrečiam produktui netaikomi jokie prekybos standartai, iš rinkos pašalinami produktai turi atitikti IX priede nustatytus minimalius reikalavimus. Valstybės narės gali nustatyti šiuos minimalius reikalavimus papildančias taisykles.

78 straipsnis

Pašalinimų iš rinkos nemokamam paskirstymui trejų metų vidurkis

Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas 5 % parduodamos produkcijos didžiausias kiekis apskaičiuojamas remiantis produktų, kuriems gaminti gamintojų organizacija gavo pripažinimą ir kurie per gamintojų organizaciją parduoti per praėjusius trejus metus, bendrų kiekių vidurkiu.

Neseniai pripažintoms gamintojų organizacijoms pardavimo metų duomenys iki pripažinimo yra:

a)	jei organizacija buvo gamintojų grupė – atitinkami tos gamintojų grupės duomenys (kai taikoma); arba

b)	kiekis, kurį reikia pagaminti, norint pateikti pripažinimo paraišką.

79 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie pašalinimo operacijas

1.   Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos rašytiniu telekomunikaciniu arba elektroniniu pranešimu valstybės narės kompetentingai institucijai iš anksto praneša apie kiekvieną numatomą pašalinimo iš rinkos operaciją. Tokiame pranešime konkrečiai pateikiamas pašalinti skirtų produktų sąrašas ir jų pagrindinis apibūdinimas pagal atitinkamus pardavimo standartus, nurodomas kiekvieno atitinkamo produkto apskaičiuotas kiekis, jų numatoma paskirtis ir vieta, kurioje pašalinti produktai gali būti tikrinami, kaip nustatyta 110 straipsnyje. Prie pranešimo pridedamas sertifikatas, patvirtinantis, kad pašalinti produktai atitinka taikomus pardavimo standartus arba, jei tokių standartų nėra, 77 straipsnyje nustatytus minimalius reikalavimus.

2.   Valstybės narės gamintojų organizacijoms nustato išsamias šio straipsnio 1 dalyje numatytų pranešimų teikimo taisykles, visų pirma jų pateikimo terminus.

3.   Laikydamosi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, valstybės narės:

a)	atlieka patikrą, nustatytą 110 straipsnio 1 dalyje, po kurios, jei nerandama pažeidimų, leidžiama atlikti pašalinimo operaciją, kaip nurodyta patikros metu; arba

b)	110 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neatlieka 110 straipsnio 1 dalyje nustatytos patikros; šiuo atveju jos apie tai praneša gamintojų asociacijai rašytiniu telekomunikaciniu arba elektroniniu pranešimu ir leidžia atlikti pašalinimo operaciją, apie kurią buvo pranešta.

80 straipsnis

Parama

1.   Parama už pašalinimus iš rinkos produktus, apimanti Bendrijos įnašą ir gamintojų organizacijos įnašą, negali viršyti sumų, X priede nustatytų tame pačiame priede išvardytiems produktams. Valstybės narės nustato didžiausias paramos sumas kitiems produktams.

2.   Iš rinkos pašalinti produktai negali sudaryti daugiau kaip 5 % bet kurios gamintojų organizacijos konkretaus produkto parduodamos produkcijos kiekio.

Parduodamos produkcijos kiekis apskaičiuojamas kaip per ankstesnius trejus metus parduotos produkcijos kiekio vidurkis. Jei tokios informacijos nėra, naudojamas parduodamos produkcijos, kurią gaminti gamintojų organizacija yra pripažinta, kiekis.

Pirmoje pastraipoje nurodytos procentinės dalys yra trejų metų metiniai vidurkiai su 3 % metine paklaida.

81 straipsnis

Pašalintų produktų paskirties vietos

1.   Valstybės narės nustato pašalinti iš rinkos planuojamų produktų leistinas paskirtis. Jos priima nuostatas, užtikrinančias, kad dėl produktų pašalinimo ar jų paskirties nedaromas joks neigiamas poveikis aplinkai ir fitosanitarijai. Dėl šių nuostatų laikymosi gamintojų organizacijų patirtos išlaidos atitinka paramos reikalavimus gauti dalinę paramą už produktus, pašalinimus iš rinkos pagal veiklos programą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtos paskirtys apima nemokamą produktų paskirstymą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, ir visas kitas valstybių narių patvirtintas lygiavertes paskirtis.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad palengvintų ryšių palaikymą ir bendradarbiavimą tarp gamintojų organizacijų ir gavėjų, kuriems prašant jos suteikė leidimą nemokamai paskirstyti produktus.

3.   Produktai gali būti realizuojami perdirbimo pramonėje, jei taip neiškraipoma atitinkamų pramonės šakų Bendrijoje ar importuojamų produktų konkurencija.

82 straipsnis

Transporto išlaidos

1.   Transporto išlaidos, susijusios su visų iš rinkos pašalintų produktų nemokamu paskirstymu, yra apmokamos pagal veiklos programą, remiantis vienodomis sumomis, nustatytomis atsižvelgiant į XI priede nurodytą atstumą tarp produktų išėmimo iš rinkos ir pristatymo vietos.

Jei produktai vežami jūrų keliais, Komisija nustato transporto išlaidas, kurios gali būti padengiamos remiantis faktiškomis transporto išlaidomis ir atstumu. Šitaip nustatyta kompensacija negali viršyti sausumos transporto trumpiausiu atstumu tarp pakrovimo vietos ir teorinio išvykimo punkto išlaidų. XI priede nurodytiems kiekiams taikomas korekcijos koeficientas, lygus 0,6.

2.   Transporto išlaidos padengiamos tai šaliai, kuri iš tiesų patyrė tos transporto operacijos finansines išlaidas.

Išlaidos padengiamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, patvirtinančius:

a)	organizacijų gavėjų pavadinimus;

b)	atitinkamų produktų kiekį;

c)	produktus gavusių organizacijų patvirtinimą, kad jos produktus priėmė, ir panaudotas transporto priemones; ir

d)	faktines patirtas transporto išlaidas.

83 straipsnis

Rūšiavimo ir pakavimo išlaidos

1.   Pašalintų iš rinkos ir nemokamai paskirstomų šviežių vaisių ir daržovių rūšiavimo ir pakavimo išlaidos padengiamos pagal veiklos programas po 132 EUR už toną grynojo svorio, kai produktai pakuojami po mažiau nei 25 kg grynojo svorio.

2.   Ant nemokamai paskirstyti skirtų produktų pakuočių turi būti Europos emblema su vienu ar keliais XII priede nurodytais užrašais.

3.   Rūšiavimo ir pakavimo išlaidos atlyginamos toms gamintojų organizacijoms, kurios atliko rūšiavimą ir pakavimą.

Išlaidos padengiamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, patvirtinančius:

a)	gaunančiųjų organizacijų pavadinimus;

b)	atitinkamų produktų kiekį; ir

c)	tą faktą, kad gaunančiosios organizacijos produktus priėmė.

84 straipsnis

Reikalavimai pašalintų iš rinkos produktų gavėjams

1.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytų pašalintų iš rinkos produktų gavėjai įsipareigoja:

a)	laikytis šio reglamento;

b)	tvarkyti atskirą atitinkamų operacijų apskaitą ir finansines sąskaitas;

c)	sutikti, kad būtų atliekamos Bendrijos taisyklėse numatytos patikros; ir

d)	pateikti galutinės kiekvieno atitinkamo produkto paskirties patvirtinamuosius dokumentus, t. y. priėmimo – perdavimo perėmimo pažymą (ar lygiavertį dokumentą), kuriuo patvirtinama, kad pašalintus produktus perėmė trečioji šalis nemokamam paskirstymui.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad gavėjai neprivalo tvarkyti tokios apskaitos ar sąskaitų, minimų pirmos pastraipos b punkte, jei jie tegauna mažus produktų kiekius ir jeigu, jų nuomone, rizika yra nedidelė. Toks sprendimas ir jo pagrindimas turi būti įregistruotas;

2.   Kitos paskirties pašalintų iš rinkos produktų gavėjai įsipareigoja:

a)	laikytis šio reglamento;

b)	atliekant tokias operacijas, vesti atskirą produktų sandėlyje apskaitą ir tvarkyti finansines sąskaitas, jei valstybės narės mano, jog tai yra tinkama, nepaisant to, kad produktas iki pristatymo buvo denatūruotas;

c)	sutikti, kad būtų atliekamos Bendrijos taisyklėse numatytos patikros; ir

d)	neprašyti papildomos pagalbos už alkoholį, pagamintą iš pašalintų iš rinkos distiliacijai skirtų produktų.

3   skirsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

85 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo apibrėžimai

1.   Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas yra bendras parduoti netinkamų produktų derliaus nuėmimas tam tikroje teritorijoje, atliekamas iki įprastinio derliaus ėmimo pradžios. Atitinkami produktai iki nuėmimo neturi būti pažeisti dėl klimato sąlygų, ligų ar kitų veiksnių.

2.   Derlius nenuimamas, kai atitinkamoje teritorijoje per normalų auginimo ciklą nepagaminama parduoti skirtos produkcijos. Tačiau produktų sunaikinimas, įvykęs dėl nepalankių klimato sąlygų ar ligos, nelaikomas derliaus nenuėmimu.

3.   Neprinokusių vaisių bei daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas papildo normalią auginimo praktiką, tačiau nuo jos skiriasi.

86 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo sąlygos

1.   Siekdamos taikyti neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo priemones, valstybės narės:

a)

priima išsamias priemonių įgyvendinimo nuostatas, įskaitant nuostatas dėl išankstinių pranešimų apie derliaus nenuėmimą ar neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą, šių pranešimų turinio ir terminų, mokėtinos kompensacijos sumos ir priemonių taikymo, taip pat produktų, kurie atitinka paramos reikalavimus pagal tokias priemones, sąrašo;

b)	priima nuostatas, užtikrinančias, kad dėl šių produktų paskirties nedaromas joks neigiamas poveikis aplinkai ar fitosanitarijai;

c)	užtikrina, jog būtų galima patikrinti, ar priemonės taikomos teisingai, ir nepatvirtina priemonių taikymo, kai priemonių taikyti negalima;

d)	atlieka tokias patikras, siekdamos užtikrinti, kad priemonės būtų taikomos teisingai, įskaitant a ir b punktuose minėtų nuostatų taikymą.

2.   Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos raštišku telekomunikaciniu arba elektroniniu pranešimu valstybės narės kompetentingai institucijai iš anksto praneša apie kiekvieną numatomą neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ar derliaus nenuėmimo operaciją.

Į pirmąjį bet kurių metų pranešimą, skirtą konkrečiam produktui, jos įtraukia analizę, pagrįstą prognozuojama padėtimi rinkoje, kuri pateisina neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą kaip apsisaugojimo nuo krizės priemonę.

3.   Negalima taikyti neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo priemonių kartu tam pačiam produktui ir toje pačioje teritorijoje tam tikrais metais ar dvejus metus iš eilės.

4.   Kompensacijos sumos už neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą ar derliaus nenuėmimą, apimančios tiek Bendrijos įnašą, tiek gamintojų organizacijos įnašą, yra valstybės narės pagal 1 dalies a punktą nustatomos išmokos už hektarą:

a)	tokiu lygiu, kad būtų padengtos tik papildomos taikant priemonę susidariusios išlaidos, atsižvelgiant į aplinkos ir fitosanitarijos valdymą, būtiną siekiant laikytis pagal 1 dalies b punktą priimtų nuostatų, arba

b)	tokiu lygiu, kad būtų padengta ne daugiau kaip 90 % didžiausios paramos už pašalinimus iš rinkos, minimos 80 straipsnyje.

4   skirsnis

Reklamos ir informavimo veikla

87 straipsnis

Reklamos ir informacijos veiklos priemonių įgyvendinimas

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl reklamos ir informavimo veiklos priemonių įgyvendinimo. Prireikus, pagal šias nuostatas turi būti įmanoma skubiai imtis priemonių.

2.   Veiksmais pagal reklamos ir informavimo veiklos priemones papildoma bet kokia reklamos ir informavimo veikla, kurią vykdo atitinkama gamintojų organizacija.

5   skirsnis

Mokymas

88 straipsnis

Mokymo priemonių įgyvendinimas

Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl mokymo priemonių įgyvendinimo.

6   skirsnis

Derliaus draudimas

89 straipsnis

Derliaus draudimo priemonių tikslas

Derliaus draudimo veiksmus valdo gamintojų organizacija, kuri padeda užtikrinti gamintojų pajamas ir padengti rinkos išlaidas, gamintojų organizacijos ir (arba) jos narių patirtas dėl stichinių nelaimių, nepalankių klimato sąlygų ir, tam tikrais atvejais, ligų arba kenkėjų antplūdžio.

90 straipsnis

Derliaus draudimo priemonių įgyvendinimas

1.   Valstybės narės nustato išsamias nuostatas dėl derliaus draudimo priemonių įgyvendinimo, įskaitant nuostatas, užtikrinančias, kad derliaus draudimo priemonės neiškraipytų konkurencijos draudimo rinkoje.

2.   Valstybės narės gali prisidėti prie papildomo nacionalinio paramos derliaus draudimo priemonėms, kurios finansuojamos iš veiklos fondo, finansavimo. Tačiau bendra valstybės parama derliaus draudimui negali viršyti:

a)	80 % draudimo įmokų, kurias moka gamintojai už draudimą nuo nuostolių, patiriamų dėl nepalankių klimato sąlygų, kurios gali būti prilyginamos stichinėms nelaimėms, sumos;

b)	50 % draudimo įmokų sumos, kurią moka gamintojai už draudimą nuo: i) a punkte nurodytų ir kitų nuostolių, patiriamų dėl nepalankių klimato sąlygų; ir ii) gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių.

Pirmos pastraipos b punkte numatyta riba taikoma net tais atvejais, kai veiklos fondas kitu atveju galėtų gauti 60 % Bendrijos finansinės paramos pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 10 straipsnio 3 dalį.

3.   Derliaus draudimo priemonės neapima draudimo išmokų, kuriomis gamintojams kompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų atsižvelgiant į bet kokią kompensaciją, kurią gamintojai gauna pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

4.   Šiame straipsnyje „nepalankios klimato sąlygos, kurios gali būti prilyginamos stichinei nelaimei“ reiškia tą patį, kas nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 2 straipsnio 8 dalyje (28).

7   skirsnis

Parama savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti

91 straipsnis

Paramos savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti sąlygos

1.   Valstybės narės priima išsamias nuostatas dėl paramos savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti priemonės įgyvendinimo.

2.   Pirmaisiais, antraisiais ir trečiaisiais savitarpio investicinio fondo veiklos metais parama savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti yra proporcinga pirmaisiais, antraisiais ir trečiaisiais fondo veiklos metais gamintojų organizacijos daromo įnašo į savitarpio investicinį fondą daliai, kuri sudaro:

a)	10 %, 8 % ir 4 % valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau,

b)	5 %, 4 % ir 2 % kitose valstybėse narėse.

3.   Valstybės narės gali nustatyti didžiausias sumas, kurias gamintojų organizacija gali gauti kaip paramą savitarpio investicinių fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

8   skirsnis

Valstybės pagalba krizių prevencijos ir valdymo priemonėms

92 straipsnis

Išsamios nacionalinių strategijų nuostatos

Valstybės narės, teikiančios valstybės pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 43 straipsnio antros pastraipos c punktą, nacionalinėse strategijose nustato išsamias to punkto įgyvendinimo nuostatas.

IV   SKYRIUS

Nacionalinė finansinė pagalba

93 straipsnis

Gamintojų organizacijų steigimosi lygis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 11 straipsnio 1 dalį gamintojų organizacijų steigimosi lygis valstybės narės regione laikomas ypač žemu, jei gamintojų organizacijos, jų asociacijos ir gamintojų grupės pardavė mažiau nei 20 % vidutinės vaisių ir daržovių produkcijos vertės per trejus paskutinius metus, kurių duomenys pateikiami.

94 straipsnis

Leidimas išmokėti nacionalinę finansinę pagalbą

1.   Valstybės narės pateikia prašymą Komisijai leisti išmokėti nacionalinę finansinę pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 11 straipsnio 1 dalį bet kuriais atitinkamais kalendoriniais metais iki tų metų sausio 15 d.

Kartu su prašymu pateikiama įrodymų, kad gamintojų organizacijų steigimosi lygis atitinkamame regione yra ypač žemas, kaip apibrėžta šio reglamento 93 straipsnyje, taip pat nurodomi atitinkamų gamintojų organizacijų duomenys, susijusios pagalbos suma ir finansinių įnašų, mokamų pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktą, procentinė dalis.

2.   Komisija patvirtina arba atmeta prašymą per tris mėnesius nuo jo pateikimo. Jei Komisija per šį laikotarpį neatsako, laikoma, kad prašymas patvirtintas.

95 straipsnis

Nacionalinės finansinės pagalbos paraiška ir mokėjimas

Gamintojų organizacijos pateikia paraiškas nacionalinei finansinei pagalbai gauti, o valstybės narės išmoka pagalbą pagal 70–73 straipsnius.

96 straipsnis

Didžiausia nacionalinės finansinės pagalbos kompensavimo iš Bendrijos lėšų dalis

Nacionalinės finansinės pagalbos kompensavimo iš Bendrijos lėšų dalis sudaro 60 % gamintojų organizacijai suteiktos nacionalinės finansinės pagalbos.

97 straipsnis

Nacionalinės finansinės pagalbos kompensavimas iš Bendrijos lėšų

1.   Valstybės narės prašymą iš Bendrijos lėšų kompensuoti patvirtintą ir faktiškai gamintojų organizacijoms išmokėtą nacionalinę finansinę pagalbą pateikia iki kitų metų po atitinkamų veiklos programų įgyvendinimo metų kovo 1 d.

Kartu su prašymu pateikiama įrodymų, kad per ankstesnius trejus metus buvo vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytos sąlygos, taip pat nurodomi atitinkamų gamintojų organizacijų duomenys, faktiškai išmokėtos pagalbos suma ir finansinių įnašų, faktiškai padarytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktą, dalis.

2.   Komisija priima sprendimą dėl prašymo patvirtinimo ar atmetimo.

3.   Jei patvirtinama, kad pagalbą galima kompensuoti iš Bendrijos lėšų, pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančios išlaidos deklaruojamos Komisijai laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (29) 5 straipsnyje numatytos tvarkos.

V   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1   skirsnis

Pranešimai

98 straipsnis

Gamintojų organizacijų ataskaitos

1.   Gamintojų organizacijos kartu su pagalbos paraiškomis pateikia metines veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas.

Šiose ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie:

a)	veiklos programas, kurios buvo įgyvendintos per praėjusius metus;

b)	pagrindinius veiklos programų pakeitimus; ir

c)	apskaičiuotos pagalbos ir pagalbos, dėl kurios kreipiamasi, skirtumus.

2.   Metinėje ataskaitoje apie kiekvieną įgyvendintą veiklos programą pateikiama tokia informacija:

a)	veiklos programos pasiekimai ir rezultatai remiantis, kai tinka, XIV priede nurodytais bendrais pasiekimų bei rezultatų rodikliais ir, kai tinka, nacionalinėje strategijoje nurodytais pasiekimų ir rezultatų rodikliais; ir

b)	didžiausių problemų, kilusių programos valdymo metu, santrauka ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti programos įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą.

Kai tinka, metinėje ataskaitoje nurodoma, kokios veiksmingos apsaugos priemonės taikomos pagal nacionalinę strategiją ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 5 dalį, siekiant apsisaugoti nuo galimo investicijų, remiamų pagal veiklos programą, spaudimo aplinkai.

3.   Galutinė paskutinių veiklos programos taikymo metų ataskaita pakeičia 1 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.

Galutinėse ataskaitose nurodoma, ar buvo pasiekti visi programose iškelti tikslai. Juose paaiškinami veiksmų ir (arba) būdų pakeitimai ir nurodomi veiksniai, lėmę sėkmingą ar nesėkmingą programos įgyvendinimą, kuris buvo ar bus svarstomas sudarant kitas arba iš dalies keičiant esamas veiklos programas.

4.   Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento nuostatų, jei gamintojų organizacija nenusiunčia valstybei narei pranešimo pagal šį reglamentą arba Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007, arba jei pranešimas yra klaidingas, remiantis valstybės narės turimais objektyviais faktais, valstybė narė sustabdo atitinkamos kitų metų veiklos programos patvirtinimą, kol bus parengtas teisingas pranešimas.

Šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje valstybė narė išsamiai apibūdina tokius atvejus.

99 straipsnis

Pranešimai, kuriuos privalo pateikti valstybės narės

1.   Valstybės narės paskiria vieną kompetentingą valdžios instituciją, atsakingą už Komisijos ir valstybės narės keitimąsi informacija, kuri yra susijusi su gamintojų organizacijomis, gamintojų grupėmis ir gamintojų organizacijų asociacijomis. Jos praneša Komisijai apie tokį paskyrimą ir perduoda kontaktinius tos institucijos duomenis.

2.   Ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai visą veiklos fondo sumą, kuri tais metais patvirtinta visoms veiklos programoms. Pranešime aiškiai nurodoma visa veiklos fondo suma ir visa Bendrijos finansuojama to veiklos fondo suma. Šie duomenys toliau išskaidomi nurodant sumas, skirtas krizių prevencijos bei valdymo priemonėms ir kitoms priemonėms.

3.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę ataskaitą apie gamintojų organizacijas, gamintojų grupes ir veiklos fondus, veiklos programas ir pripažinimo planus, vykdytus praėjusiais metais. Metinėje ataskaitoje visų pirma pateikiama XIII priede nurodyta informacija.

2   skirsnis

Patikros

100 straipsnis

Viena identifikavimo sistema

Valstybės narės užtikrina, kad viena identifikavimo sistema būtų taikoma visoms pagalbos paraiškoms, kurias pateikia ta pati gamintojų organizacija ar gamintojų grupė. Tokia identifikavimo sistema turi būti suderinta su tapatybės įregistravimo sistema, nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (30) 18 straipsnio 1 dalies f punkte.

101 straipsnis

Pagalbos paraiškos

Nepažeisdamos šio reglamento specialiųjų nuostatų, valstybės narės nustato atitinkamą paramos paraiškų, prašymų pripažinti ar patvirtinti veiklos programą bei mokėjimo prašymų teikimo tvarką.

102 straipsnis

Pavyzdžių patikros

Kai tinka atlikti pavyzdžių patikras, valstybės narės, nustatydamos jų pobūdį ir dažnumą bei remdamosi rizikos analize, užtikrina, kad patikros būtų tinkamos susijusiai priemonei.

103 straipsnis

Administracinės patikros

Administracinės patikros apima visas paramos paraiškas ar mokėjimo prašymus ir visus galimus bei tinkamus elementus, kuriuos įmanoma patikrinti administracinėmis priemonėmis. Atliekant patikros procedūras būtina registruoti atliekamas operacijas, patikros rezultatus ir priemones, kurių imamasi nustačius neatitikimus.

104 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Apie kiekvieną patikrą vietoje rengiama stebėsenos ataskaita, kad būtų įmanoma peržiūrėti išsamią informaciją apie atliktas patikras. Ataskaitoje visų pirma nurodoma:

a)	pagalbos schema ir patikrinta paraiška;

b)	dalyvaujantys asmenys;

c)	patikrinti veiksmai, priemonės ir dokumentai; ir

d)	patikros rezultatai.

2.   Gavėjui gali būti suteikta galimybė pasirašyti ataskaitą, taip patvirtinant savo dalyvavimą patikroje, ir pateikti pastabų. Nustačius pažeidimus, gavėjas gali gauti stebėsenos ataskaitos kopiją.

3.   Apie patikras vietoje gali būti pranešama iš anksto, jei tai nekenkia patikros tikslui. Šis išankstinis pranešimas turėtų būti pateikiamas kiek įmanoma greičiau.

4.   Jei įmanoma, šiame reglamente nustatytos patikros vietoje bei kitos Bendrijos taisyklėse, taikomose žemės ūkio subsidijoms, nustatytos patikros atliekamos tuo pat metu. Tačiau 2008 m. patikras vietoje prireikus gali atlikti įvairios įstaigos skirtingu metu.

105 straipsnis

Pripažinimo prašymų ir veiklos programų patvirtinimas

1.   Valstybės narės, prieš pripažindamos gamintojų organizaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnio 2 dalies a punktą, aplanko šią organizaciją, kad patikrintų, ar laikomasi nustatytų pripažinimo sąlygų.

2.   Kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, prieš patvirtindama veiklos programą pagal 65 straipsnį, visais tinkamais būdais, įskaitant patikras vietoje, patikrina patvirtinti pateiktą veiklos programą ir, jei tinka, prašymus dėl pakeitimo. Šios patikros visų pirma turi būti susijusios su:

a)	pagal 61 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktus pateiktos informacijos tikslumu;

b)	programų atitiktimi Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsniui bei nacionalinei sistemai ir nacionalinei strategijai;

c)	veiksmų atitiktimi reikalavimams ir siūlomų išlaidų atitiktimi reikalavimams;

d)

programų nuoseklumu ir technine kokybe, apskaičiavimų ir pagalbos plano teisingumu bei jo įgyvendinimo planavimu. Patikrų metu turi būti patikrinta, ar nustatyti pagrįsti tikslai, kad būtų galima stebėti jų įgyvendinimą, ir tai, ar nustatytuosius tikslus įmanoma pasiekti įgyvendinant siūlomus veiksmus; ir

e)

veiklos, kuriai vykdyti prašoma pagalbos, suderinamumu su galiojančiomis nacionalinėmis ir Bendrijos taisyklėmis, būtent, jei taikytina, viešojo pirkimo, valstybės pagalbos ir kitų privalomų normų, kurios nustatytos nacionalinės teisės aktuose, nacionalinėje sistemoje ar nacionalinėje strategijoje, taisyklėmis.

106 straipsnis

Veiklos programų pagalbos paraiškų patikros

Prieš suteikdamos išmokas valstybės narės atlieka visų pagalbos paraiškų administracines patikras bei pavyzdžių patikras vietoje.

107 straipsnis

Veiklos programų pagalbos paraiškų administracinės patikros

1.   Atliekant pagalbos paraiškų administracines patikras, jei tinka atitinkamos paraiškos atveju, visų pirma tikrinami šie dalykai:

a)	veiklos programos įvykdymo metinės ataskaitos ar, jei tinka, galutinė ataskaita, pateiktos kartu su paraiška;

b)	parduodamos produkcijos vertė, įnašai į veiklos fondą ir patirtos išlaidos;

c)	produktų pristatymas ir paslaugų teikimas bei nurodytų išlaidų tikrumas;

d)	atliktų veiksmų atitiktis patvirtintoje veiklos programoje numatytiems veiksmams; ir

e)	finansinių ar kitų apribojimų ir viršutinių ribų laikymasis.

2.   Pagal veiklos programą finansuojami mokėjimai grindžiami sąskaitomis faktūromis ir dokumentais, įrodančiais atliktą mokėjimą. Jei to padaryti neįmanoma, mokėjimai turi būti pagrįsti atitinkamą įrodomąją vertę turinčiais dokumentais. Sąskaitos faktūros turi būti išrašomos gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos, gamintojų grupės ar dukterinės bendrovės vardu, kaip numatyta 52 straipsnio 7 dalyje, arba, jei valstybė narė sutinka – vieno ar kelių jos narių vardu.

108 straipsnis

Veiklos programų pagalbos paraiškų patikros vietoje

1.   Tikrindamos 70 straipsnio 1 dalyje minimas pagalbos paraiškas, valstybės narės atlieka gamintojų organizacijų patikras vietoje, siekdamos įsitikinti, kad atitinkamais metais tenkinamos pagalbos ar jos likučio išmokėjimo sąlygos.

Šios patikros visų pirma turi būti susijusios su:

a)	atitiktimi pripažinimo kriterijams, taikomiems atitinkamais metais;

b)	veiklos fondo naudojimu atitinkamais metais, įskaitant išlaidas, deklaruotas išankstinio mokėjimo ar dalinio mokėjimo prašymuose; ir

c)	pašalinimo iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo išlaidų antrojo lygio patikromis.

2.   1 dalyje minimos patikros susijusios su didele tikrinamų kiekvienų metų paraiškų dalimi. Valstybėse narėse, kuriose yra daugiau nei 10 pripažintos gamintojų organizacijos, ta tikrinamų paraiškų dalis apima bent 30 % visos pagalbos sumos. Kitais atvejais kiekviena gamintojų organizacija aplankoma bent kartą kas trejus metus.

Prieš suteikiant pagalbą ar jos likutį, susijusį su paskutiniais veiklos programos metais, atliekama bent viena kiekvienos gamintojų organizacijos patikra.

3.   Vietoje atliekamų patikrų rezultatai įvertinami, siekiant išsiaiškinti, ar nustatytos problemos yra nuolatinės ir ar jos kelia pavojų kitiems panašiems veiksmams, pagalbos gavėjams arba institucijoms. Vertinant taip pat reikia nustatyti tokios padėties priežastis, tolesnį tyrimą, kurio gali prireikti, ir reikiamus taisomuosius bei prevencinius veiksmus.

Jei per patikras atskleidžiami pažeidimai regione, regiono dalyje ar konkrečioje gamintojų organizacijoje, valstybė narė per atitinkamus metus atlieka papildomas patikras ir padidina atitinkamų paraiškų, kurias reikia patikrinti ateinančiais metais, procentinę dalį.

4.   Valstybė narė nustato, kurias gamintojų organizacijas reikėtų tikrinti, remiantis rizikos analize.

Atliekant rizikos analizę, visų pirma reikia atsižvelgti į:

a)	pagalbos dydį;

b)	praėjusiais metais atliktų patikrų išvadas;

c)	atsitiktinius veiksnius; ir

d)	kitus kriterijus, kuriuos nustatys valstybės narės, visų pirma į tai, ar gamintojų organizacijos yra susijusios su kokybės užtikrinimo programa, kurią yra oficialiai pripažinusios valstybės narės arba nepriklausomos sertifikavimo institucijos.

109 straipsnis

Veiklos programų priemonių patikros vietoje

1.   Valstybės narės, atlikdamos veiklos programų priemonių patikras vietoje, visų pirma patikrina šiuos dalykus:

a)	veiklos programoje numatytų veiksmų įgyvendinimą;

b)	ar veiksmo įgyvendinimas arba ketinimas jį įgyvendinti neprieštarauja patvirtintoje veiklos programoje apibūdintam naudojimui;

c)	ar kiekvienos atitinkamų išlaidų rūšies pobūdis ir laikas neprieštarauja Bendrijos nuostatoms ir atitinka patvirtintas specifikacijas;

d)	ar patirtas išlaidas galima pagrįsti apskaitos ar kitais dokumentais; ir

e)	parduodamos produkcijos vertę.

2.   Parduodamos produkcijos vertė patikrinama remiantis apskaitos sistemos duomenimis, kurie privalomi pagal nacionalinės teisės aktus.

Šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti, kad parduodamos produkcijos vertės deklaracija būtų patvirtinama taip pat kaip ir apskaitos duomenys, kurie yra privalomi pagal nacionalinės teisės aktus.

Parduodamos produkcijos vertės deklaracijos patikra gali būti atliekama prieš perduodant atitinkamą pagalbos paraišką.

3.   Išskyrus išimtines aplinkybes, atliekant patikras vietoje aplankoma veiksmo vieta arba, jei veiksmas nematerialaus pobūdžio, veiksmo vykdytojo buveinė. Visų pirma su atskirais ūkiais susiję veiksmai, įtraukti į 108 straipsnio 2 dalyje nurodytus pavyzdžius, tikrinami bent vieną kartą apsilankant tuose ūkiuose.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nerengti tokių apsilankymų esant mažesnio masto veiklai arba jei jos mano, jog pavojus, kad neįvykdytos pagalbai gauti nustatytos sąlygos arba kad nesilaikoma atitinkamos veiklos specifikos, yra nedidelis. Toks sprendimas ir jo pagrindimas registruojami.

4.   Patikros vietoje apima visus gamintojų organizacijos ar jos narių įsipareigojimus ir pareigas, kurias galima patikrinti apsilankymo metu.

5.   Tik tos patikros, kurios atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti laikomos patikromis, vykdomomis pagal 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą patikrų dažnį.

110 straipsnis

Produktų pašalinimo iš rinkos pirmojo lygio patikros

1.   Laikydamosi II antraštinės dalies II skyriuje nustatytos tvarkos, valstybės narės kiekvienoje gamintojų organizacijoje atlieka produktų pašalinimo iš rinkos pirmojo lygio patikras, kurias sudaro dokumentų ir tapatybės patikra bei produktų, kurie yra pašalinami iš rinkos, svorio fizinė patikra, jei tinka – imant mėginius, ir 77 straipsnyje nustatytų taisyklių laikymosi patikra. Patikra atliekama per 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką gavus 79 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

2.   1 dalyje nurodytos pirmojo lygio patikros apima 100 % iš rinkos pašalintų produktų kiekio. Užbaigus šią patikrą, iš rinkos pašalinti produktai, išskyrus skirtuosius nemokamai paskirstyti, denatūruojami arba panaudojami perdirbimo pramonėje, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, valstybės narės nustatytomis sąlygomis pagal 81 straipsnį.

Tačiau, kai produktus numatoma nemokamai paskirstyti, valstybės narės gali tikrinti mažesnę procentinę dalį nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau ne mažesnę kaip 10 % atitinkamų kiekių per prekybos metus. Ši patikra gali būti atliekama gamintojų organizacijose ir (arba) produktų gavėjų vietose. Jei per patikras nustatoma svarbių pažeidimų, kompetentingos valdžios institucijos atlieka papildomas patikras.

111 straipsnis

Produktų pašalinimo iš rinkos antrojo lygio patikros

1.   Valstybės narės atlieka antrojo lygio patikras pagal 108 straipsnyje pateiktas nuostatas.

Valstybės narės nustato kriterijus kiekvienos konkrečios gamintojų organizacijos, kuri atlieka reikalavimų neatitinkančius produktų pašalinimo iš rinkos veiksmus, keliamam pavojui tirti ir įvertinti. Šie kriterijai, be kitų dalykų, turi būti susiję su anksčiau atliktų pirmojo ir antrojo lygio patikrų išvadomis ir tuo, ar gamintojų organizacija turi kokią nors kokybės užtikrinimo procedūrą. Jos šiuos kriterijus taiko kiekvienai gamintojų organizacijai nustatydamos būtiniausią antrojo lygio patikrų dažnį.

2.   1 dalyje nurodytas patikras sudaro patikros vietoje, gamintojų organizacijos ir iš rinkos pašalintų produktų gavėjų patalpose, norint užtikrinti būtinų sąlygų Bendrijos paramai gauti laikymąsi. Patikras sudaro:

a)	specialūs išteklių ir apskaitos dokumentai, kuriuos tvarko visos gamintojų organizacijos, atliekančios vieną ar daugiau produktų pašalinimo iš rinkos procedūrų per atitinkamus prekybos metus;

b)	parduodamų kiekių sulyginimas su deklaruotaisiais pagalbos paraiškose, visų pirma patikrinant išteklių ir apskaitos įrašus, sąskaitas faktūras ir, jei reikia, jų teisingumą bei užtikrinant, kad deklaracijos sutaptų su atitinkamų gamintojų organizacijų apskaitos ir (arba) mokesčių duomenimis;

c)

patikros, ar sąskaitos yra teisingos, visų pirma gamintojų organizacijų grynųjų įplaukų, deklaruotų jų mokėjimo paraiškose, tikrumą, produktų pašalinimo iš rinkos išlaidų proporcingumą, įrašus sąskaitose, rodančius gamintojų organizacijų gautą Bendrijos paramą ir jos sumas, išmokėtas nariams, užtikrinant, kad šios sutaptų; ir

d)	iš rinkos pašalintų produktų paskirties, nurodytos mokėjimo paraiškoje, patikros ir tinkamo denatūravimo patikros, siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijos ir produktų gavėjai laikytųsi šio reglamento reikalavimų.

3.   2 dalyje minėtos patikros atliekamos atitinkamose gamintojų organizacijose ir su jomis susijusių pagalbos gavėjų buveinėse. Kiekvieną patikrą sudaro pavyzdžiai, atitinkantys mažiausiai 5 % kiekio, kurį prekybos metais iš rinkos pašalino gamintojų organizacija.

4.   2 dalies a punkte minimuose išteklių ir apskaitos dokumentuose kiekvieno iš rinkos pašalinto produkto atveju turi būti nurodytas tūriu išreikštas pašalintas kiekis:

a)	produkcijos, kurią pagamino gamintojų organizacijos nariai ir kitų gamintojų organizacijų nariai pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 3 straipsnio 3 dalies b ir c punktus;

b)	gamintojų organizacijos parduotų produktų kiekį, išskaidytą pagal šviežių vaisių ir daržovių rinkai parengtus produktus ir kitas produktų rūšis įskaitant perdirbti skirtas žaliavas; ir

c)	iš rinkos pašalintų produktų.

5.   4 dalies c punkte nurodytos produktų paskirties patikros visų pirma apima:

a)	atskirų sąskaitų, kurias tvarko gavėjai, atrankinę patikrą ir, jei reikia, patikrą, ar jos sutampa su sąskaitomis, kurias nustato nacionalinė teisė; ir

b)	atitikties atitinkamiems aplinkos apsaugos reikalavimams patikras.

6.   Jei per antrojo lygio patikras nustatoma svarbių neatitikimų, kompetentingos valdžios institucijos atlieka išsamesnes atitinkamų prekybos metų antrojo lygio patikras ir padidina to lygio patikrų, kurios turės būti atliktos gamintojų organizacijose arba atitinkamose jų asociacijose per ateinančius prekybos metus, dažnumą.

112 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

1.   Prieš neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą valstybės narės, atlikdamos patikrą vietoje, patikrina, ar atitinkami produktai nepažeisti ir ar išlaikyta gera sklypo būklė. Po neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo valstybė narė patikrina, ar atitinkamame plote nuimtas visas derlius ir produktai denatūruoti.

Pasibaigus derliaus nuėmimo laikotarpiui, valstybės narės patikrina prognozuojamos padėties rinkoje analizės, nurodytos 86 straipsnio 2 dalyje, patikimumą. Jos taip pat išanalizuoja tikėtinos ir esamos padėties rinkoje skirtumus.

2.   Prieš derliaus nenuėmimą valstybės narės, atlikdamos patikrą vietoje, patikrina, ar konkretus plotas buvo gerai išlaikytas, ar derlius nebuvo jau iš dalies nuimtas ir ar produktas yra sunokęs ir ar jis iš esmės yra geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės.

Valstybės narės užtikrina produkcijos denatūravimą. Jei tai neįmanoma, apsilankydamos vietoje arba atlikdamos patikras derliaus nuėmimo laikotarpiu jos užtikrina, kad derlius nebūtų nuimamas.

3.   111 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalys taikomos mutatis mutandis.

113 straipsnis

Patikros, atliekamos prieš patvirtinant gamintojų grupių pripažinimo planus

1.   Valstybės narės, prieš patvirtindamos gamintojų grupės pripažinimo planą pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 7 straipsnio 1 dalį, atlieka juridinio asmens arba aiškiai apibrėžtos juridinio asmens dalies patikrą vietoje.

2.   Valstybė narė visais tinkamais būdais, įskaitant patikrą vietoje, patikrina:

a)	pripažinimo plane pateiktos informacijos teisingumą;

b)	plano komercinį nuoseklumą ir techninę kokybę, skaičiavimų teisingumą ir jo įgyvendinimo planavimą;

c)	veiksmų bei siūlomų išlaidų atitiktį reikalavimams ir racionalų išlaidų apskaičiavimą; ir

d)

veiklos, kuriai prašoma paramos, atitiktį galiojančioms nacionalinėms ir Bendrijos taisyklėms, visų pirma viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklėms bei kitiems atitinkamiems privalomiems standartams, nustatytiems nacionalinės teisės aktais, nacionalinėje sistemoje ar nacionalinėje strategijoje.

114 straipsnis

Gamintojų grupių pagalbos paraiškų patikros

1.   Prieš suteikdamos išmokas valstybės narės atlieka visų pagalbos paraiškų, kurias pateikė gamintojų grupės, administracines patikras bei pavyzdžių patikras vietoje.

2.   Gavusios 47 straipsnyje nurodytas pagalbos paraiškas, valstybės narės atlieka gamintojų grupių patikras vietoje, siekdamos užtikrinti, jog bus laikomasi pagalbos atitinkamiems metams skyrimo sąlygų.

Šios patikros visų pirma turi būti susijusios su:

a)	atitiktimi pripažinimo kriterijams, taikomiems atitinkamais metais; ir

b)	parduodamos produkcijos verte, pripažinimo plane nurodytų priemonių vykdymu bei atsiradusiomis išlaidomis.

3.   2 dalyje minimos patikros susijusios su didele tikrinamų kiekvienų metų paraiškų dalimi. Ta dalis atitinka mažiausiai 30 % visos pagalbos sumos.

Visos gamintojų grupės tikrinamos bent kartą kas penkerius metus.

4.   107 ir 109 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

115 straipsnis

Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos ir tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos

1.   Valstybė narė, kurioje tarpvalstybinė gamintojų organizacija ar tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija turi savo atstovybę, yra visiškai atsakinga už tos organizacijos ar asociacijos patikrų organizavimą ir prireikus taiko jai sankcijas.

2.   Kitos valstybės narės, kurios turi užtikrinti 30 straipsnio 2 dalies c punkte ir 37 straipsnio 2 dalies c punkte minimą administracinį bendradarbiavimą, atlieka tokias administracines patikras ir patikras vietoje, kokių reikalauja šio straipsnio 1 dalyje minima valstybė narė, ir praneša jai rezultatus. Jos laikosi visų terminų, kuriuos nustato 1 dalyje minima valstybė narė.

3.   1 dalyje minimoje valstybėje narėje galiojančios taisyklės taikomos gamintojų organizacijai, veiklos programai ir veiklos fondui. Tačiau sprendžiant aplinkosaugos bei fitosanitarijos klausimus ir realizuojant pašalintus iš rinkos produktus, taikomos valstybės narės, kurioje produktai pagaminti, taisyklės.

3   skirsnis

Sankcijos

116 straipsnis

Pripažinimo kriterijų nepaisymas

1.   Valstybės narės panaikina gamintojų organizacijos pripažinimą, jei iš esmės nepaisoma pripažinimo kriterijų, o tai atsitinka dėl to, kad gamintojų organizacijos veiksmai buvo tyčiniai arba labai aplaidūs.

Valstybės narės visų pirma panaikina gamintojų organizacijos pripažinimą, jei pripažinimo kriterijų nepaisymas yra susijęs su:

a)	23 straipsnio, 25 straipsnio, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių ar 33 straipsnio reikalavimų nepaisymu; arba

b)	aplinkybėmis, kai parduodamos produkcijos vertė per dvejus iš eilės metus krenta žemiau valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos ribos.

Pagal šią dalį pripažinimas panaikinamas tą datą, nuo kurios nebebuvo tenkinamos pripažinimo sąlygos, laikantis bet kokių nacionaliniu lygmeniu taikomų horizontaliųjų teisės aktų dėl apribojimo laikotarpių.

2.   Kai 1 dalis netaikoma, valstybės narės sustabdo gamintojų organizacijos pripažinimą, jei pripažinimo kriterijų nepaisoma iš esmės, bet tik laikinai.

Tokio sustabdymo metu pagalba nemokama. Sustabdymas įsigalioja dieną, kurią atlikta patikra, ir baigiasi patikros, per kurią nustatyta, kad atitinkamų kriterijų laikomasi, dieną.

Sustabdymo laikotarpis neviršija 12 mėnesių. Jei atitinkami kriterijai nėra vykdomi praėjus 12 mėnesių, pripažinimas panaikinamas.

Valstybės narės gali atlikti mokėjimus po 71 straipsnyje nustatyto termino, kai tai yra būtina, siekiant taikyti šią straipsnio dalį.

3.   Kitais atvejais, kai nepaisoma pripažinimo kriterijų, jei 1 ir 2 dalys netaikomos, valstybės narės siunčia įspėjamąjį raštą, kuriame nurodomos taisomosios priemonės, kurių reikia imtis. Valstybės narės gali atidėti pagalbos mokėjimą, kol bus imtasi taisomųjų priemonių.

Jei taisomųjų priemonių nesiimama per 12 mėnesių, tai laikoma dideliu taikomų kriterijų pažeidimu, todėl tuo atveju taikomos 2 dalies nuostatos.

117 straipsnis

Sukčiavimas

1.   Nepažeidžiant pagal Bendrijos ir nacionalinę teisę taikomų kitų baudų, valstybės narės panaikina gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar gamintojų grupių pripažinimą, jei nustatomas su pagalba, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007, susijęs sukčiavimo atvejis.

2.   Valstybės narės gali sustabdyti gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar gamintojų grupės pripažinimą arba sustabdyti išmokų joms mokėjimą, jei įtariama, kad jos sukčiavo dėl pagalbos, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007.

118 straipsnis

Gamintojų grupės

1.   Jei įmanoma, valstybės narės pripažinimo planams taiko mutatis mutandis 116 straipsnyje ir (arba) 119 straipsnyje nustatytas sankcijas.

2.   Be to, kad taikoma 1 dalis, jei pasibaigus valstybės narės pagal 51 straipsnio 4 dalį nustatytam terminui, gamintojų grupė nepripažįstama gamintojų organizacija, valstybė narė susigrąžina:

a)	100 % gamintojų grupei išmokėtos pagalbos, jei pripažinimas nebuvo pasiektas dėl gamintojų grupės tyčinių ar labai aplaidžių veiksmų; arba

b)	visais kitais atvejais 50 % gamintojų grupei sumokėtos pagalbos.

119 straipsnis

Veiklos programa

1.   Išmokos skaičiuojamos remiantis kriterijus atitinkančiais nustatytais faktais.

2.   Valstybė narė nagrinėja pagalbos gavėjo pateiktą pagalbos paraišką ir nustato sumas, kurios atitinka reikalavimus paramai gauti. Ji nustato:

a)	sumą, kuri bus gavėjui mokama vien tik pagal paraišką;

b)	sumą, kuri gavėjui bus mokama išnagrinėjus paraiškos atitiktį reikalavimams.

3.   Jei pagal 2 dalies a punktą nustatyta suma viršija pagal 2 dalies b punktą nustatytą sumą daugiau nei 3 %, faktiškai gavėjui mokama suma sumažinama. Sumažinimo suma lygi 2 dalies a ir b punktuose apskaičiuotų sumų skirtumui.

Tačiau suma nemažinama, jei gamintojų organizacija arba gamintojų grupė gali įrodyti, kad ji nėra atsakinga už tai, kad buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma.

4.   Per patikras vietoje nustatytoms reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms mutatis mutandis taikomos 2 ir 3 dalys.

5.   Jei parduodamos produkcijos vertė deklaruojama ir patikrinama prieš pateikiant pagalbos paraišką, mažinama parduodamos produkcijos vertė naudojama apskaičiuojant sumas pagal 2 ir 3 dalis.

6.   Jei nustatoma, kad gavėjas tyčia pateikė neteisingą deklaraciją, atitinkama veikla išbraukiama iš paramos veiklos programai ar pripažinimo plano ir susigrąžinamos už šį veiksmą jau išmokėtos sumos. Be to, gavėjas už šį veiksmą negauna paramos, skiriamos pagal atitinkamą kitų metų veiklos programą.

120 straipsnis

Sankcijos dėl pašalinimo iš rinkos po pirmojo lygio patikrų

Jei atlikus 110 straipsnyje nurodytą patikrą nustatoma trūkumų, susijusių su 77 straipsnyje minimais prekybos standartais arba minimaliais reikalavimais, reikalaujama, kad gavėjas:

a)	sumokėtų kompensacijos dydžio baudą, apskaičiuotą remiantis iš rinkos pašalintų produktų, kurie neatitinka prekybos standartų arba minimalių reikalavimų, kiekiais, jei tie kiekiai 10 % mažesni nei pagal 79 straipsnį pranešti atliekant atitinkamą pašalinimo iš rinkos operaciją pašalinti kiekiai;

b)	sumokėtų dvigubą kompensacijos sumą, jei tie kiekiai sudaro 10 %–25 % kiekio, apie kurį buvo pranešta; arba

c)	sumokėtų kompensacijos dydžio baudą už visą kiekį, apie kurį buvo pranešta pagal 79 straipsnį, sumą, kai tas kiekis 25 % viršija kiekį, apie kurį buvo pranešta.

121 straipsnis

Kitos gamintojų organizacijoms taikomos sankcijos dėl produktų pašalinimo iš rinkos

1.   119 straipsnyje nurodytos sankcijos taikomos pagalbai, kurios prašoma produktų pašalinimo iš rinkos (veiklos programos išlaidų sudėtinės dalies) išlaidoms padengti.

2.   Pašalinimo iš rinkos išlaidos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų, jei pardavimui nepateikti produktai nebuvo pašalinti laikantis valstybės narės pagal 81 straipsnio 1 dalį priimtų nuostatų, arba jei pašalinimas iš rinkos arba jo paskirtis padarė neigiamą poveikį aplinkai ar turėjo neigiamų fitosanitarinių padarinių, pažeidžiančių pagal 81 straipsnio 1 dalį priimtas nuostatas.

122 straipsnis

Iš rinkos pašalintų produktų gavėjams taikomos sankcijos

Jei iš rinkos pašalintų produktų gavėjų padaryti pažeidimai nustatomi per patikras, atliekamas pagal 110 ir 111 straipsnius, taikomos tokios sankcijos:

a)	gavėjas praranda reikalavimus atitinkančio asmens, galinčio gauti iš rinkos pašalintus produktus, statusą, ir

b)	iš rinkos pašalintų produktų gavėjai įpareigojami grąžinti gautų produktų vertės ir susijusių rūšiavimo, pakavimo bei transporto išlaidų dydžio sumą pagal valstybių narių nustatytas taisykles. Tokiu atveju gamintojų organizacija privalo grąžinti Bendrijos įnašą.

Sankcija, numatyta a punkte, įsigalioja nedelsiant ir taikoma mažiausiai vienerius prekybos metus bei gali būti pratęsta atsižvelgiant į pažeidimų rimtumą.

123 straipsnis

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

1.   Jei nustatoma, kad gamintojų organizacija neįvykdė su neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu susijusių įsipareigojimų, ji sumoka kompensacijos dydžio baudą už plotus, kuriuose neįvykdytas šis įsipareigojimas. Įsipareigojimų nevykdymas apima atvejus, kai:

a)	jeigu, atliekant patikrą pagal 112 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, valstybė narė nustato, kad neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo priemonė buvo taikoma nepagrįstai, remiantis tuo metu turėta prognozuojamos padėties rinkoje analize,

b)	plotas, kuriame, kaip buvo pranešta, numatoma nuimti neprinokusių vaisių ir daržovių derlių, neatitinka neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo reikalavimų, arba

c)	atitinkamame plote derlius nėra visiškai nuimtas arba produkcija nėra denatūruota.

2.   Jei nustatoma, kad gamintojų organizacija neįvykdė su derliaus nenuėmimu susijusių įsipareigojimų, ji sumoka kompensacijos dydžio baudą už plotus, kuriuose neįvykdytas šis įsipareigojimas. Įsipareigojimų nevykdymas apima atvejus, kai:

a)	plotas, kuriame, kaip buvo pranešta, derlius nebus nuimamas, neatitinka derliaus nenuėmimo reikalavimų, arba

b)	vis dėlto derlius buvo visiškai arba iš dalies nuimtas, arba

c)	buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai arba atsirado neigiamų fitosanitarinio pobūdžio padarinių, už kuriuos atsakinga gamintojų organizacija.

3.   1 ir 2 dalyje numatytos sankcijos taikomos kartu su bet kokiu išmokų sumažinimu, atliekamu pagal 119 straipsnį.

124 straipsnis

Neleidimas atlikti patikros vietoje

Konkreti pagalbos paraiška dėl konkrečių išlaidų dalies atmetama, jei gamintojų organizacija, narys ar atitinkamas atstovas neleidžia atlikti patikros vietoje.

125 straipsnis

Pagalbos susigrąžinimas

Neteisėtai sumokėta pagalba susigrąžinama su palūkanomis iš gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų, gamintojų grupių ar kitų atitinkamų ūkio subjektų. Reglamento (EB) Nr. 796/2004 (31) 73 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos mutatis mutandis.

Įgyvendinant administracines sankcijas ir susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas, kaip tai nustatyta šiame skirsnyje, nepažeidžiamos informavimo apie pažeidimus Komisijai nuostatos pagal Komisijos reglamentą Nr. 1848/2006 (32).

4   skirsnis

Veiklos programų ir nacionalinių strategijų stebėsena ir vertinimas

126 straipsnis

Bendras vykdymo rodiklių rinkinys

1.   Nacionalinės strategijos ir veiklos programos stebimos ir vertinamos norint įvertinti padarytą pažangą siekiant veiklos programų tikslų bei tų tikslų įgyvendinimo efektyvumą ir veiksmingumą.

2.   Pažanga, efektyvumas ir veiksmingumas vertinami pagal bendrą vykdymo rodiklių rinkinį, susijusį su pradine padėtimi bei finansiniu vykdymu, pasiekimais, rezultatais ir vykdomų veiklos programų poveikiu.

3.   Bendras vykdymo rodiklių rinkinys pateiktas šio reglamento XIV priede.

4.   Jei valstybei narei atrodo tinkama, nacionalinėje strategijoje nurodomas ribotas papildomų tai strategijai tinkančių rodiklių rinkinys, kuris atspindi nacionalinius ir (arba) regiono poreikius, sąlygas ir tikslus, nustatytus konkrečiai gamintojų organizacijų vykdomoms veiklos programoms. Kai įmanoma, įtraukiami papildomi aplinkosaugos tikslams taikomi rodikliai, neįtraukti į bendrus vykdymo rodiklius.

127 straipsnis

Veiklos programų stebėsenos ir vertinimo procedūros

1.   Gamintojų organizacijos užtikrina savo veiklos programų stebėseną ir vertinimą naudodamosi atitinkamais rodikliais iš 126 straipsnyje nurodyto bendro vykdymo rodiklių rinkinio ir, jei tinka, papildomais nacionalinėje strategijoje nurodytais rodikliais.

Šiuo tikslu jos sukuria informacijos rinkimo, įrašymo ir tvarkymo sistemą, kuri būtų naudinga šiems rodikliams sudaryti.

2.   Stebėsena siekiama įvertinti padarytą pažangą siekiant veiklos programos specialiųjų tikslų. Ji turi būti vykdoma naudojantis finansiniais, pasiekimų ir rezultatų rodikliais. Šios veiklos rezultatai turi padėti:

a)	patikrinti programos įgyvendinimo kokybę;

b)	nustatyti poreikį pritaikyti ar persvarstyti veiklos programą, kuria siekiama joje nustatytų tikslų arba pagerinti programos valdymą, įskaitant finansinį valdymą;

c)	prisidėti prie ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su veiklos programos įgyvendinimu, vykdymo.

Informacija apie stebėsenos rezultatus pateikiama kiekvienoje 98 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje, kurią gamintojų organizacija turi pateikti už nacionalinės strategijos valdymą atsakingai nacionalinei valdžios institucijai.

3.   Vertinimas pateikiamas atskiroje tarpinio įvertinimo ataskaitoje.

Tarpiniu įvertinimu, kuris gali būti atliekamas padedant specializuotai konsultacinei tarnybai, siekiama nagrinėti finansinių išteklių panaudojimo lygį, veiklos programos efektyvumą bei veiksmingumą ir įvertinti padarytą pažangą atsižvelgiant į visus programos tikslus. Šiuo tikslu naudojamasi bendrais pradinės padėties rezultatų ir, jei tinka, poveikio nustatymo rodikliais.

Kai tinka, į tarpinį įvertinimą reikia įtraukti aplinkosaugos veiksmų rezultatų ir poveikio kokybinį įvertinimą, kai šiais veiksmais siekiama:

a)	užkirsti kelią dirvožemio erozijai;

b)	sumažinti ir (arba) geriau tvarkyti augalų apsaugos produktų naudojimą;

c)	apsaugoti buveines ir biologinę įvairovę; arba

d)	išsaugoti kraštovaizdį.

Tokio įvertinimo rezultatai naudojami:

a)	gamintojų organizacijos valdomų veiklos programų kokybei gerinti;

b)	nustatant poreikį iš esmės keisti veiklos programą;

c)	prisidedant prie ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su veiklos programos įgyvendinimu, vykdymo ir

d)	įgyjant patirties, naudingos gerinant gamintojų organizacijos valdomų būsimų veiklos programų kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą.

Tarpinis įvertinimas atliekamas įgyvendinant veiklos programą tokiu metu, kad būtų galima nagrinėti vertinimo rezultatus rengiant kitą veiklos programą.

Tarpinio įvertinimo ataskaita pridedama prie atitinkamos 98 straipsnio 1 dalyje nurodytos metinės ataskaitos.

128 straipsnis

Nacionalinės strategijos stebėsenos ir vertinimo procedūros

1.   Nacionalinės strategijos stebėsena ir vertinimas atliekami naudojantis atitinkamais rodikliais iš 126 straipsnyje nurodyto bendro vykdymo rodiklių rinkinio ir, jei tinka, papildomais nacionalinėje strategijoje nurodytais rodikliais.

2.   Valstybės narės sukuria kompiuterizuotą rodiklių, minimų 126 straipsnyje, duomenų rinkimo, įrašymo ir tvarkymo sistemą. Šiuo tikslu jos remiasi gamintojų organizacijos perduodama informacija, susijusia su jų veiklos programų stebėsena ir vertinimu.

3.   Stebėsena yra nuolatinė ir ja siekiama įvertinti padarytą pažangą įgyvendinant tam tikrus veiklos programose nustatytus tikslus. Ji turi būti vykdoma naudojantis finansiniais, pasiekimų ir rezultatų rodikliais. Šiuo tikslu pasinaudojama metinių pažangos ataskaitų, kurias perduoda gamintojų organizacija ir kurios yra susijusios su veiklos programų stebėsena, informacija. Šios stebėsenos rezultatai naudojami:

a)	veiklos programų įgyvendinimo kokybei tikrinti;

b)	nustatyti poreikį pritaikyti ar peržiūrėti nacionalinę strategiją siekiant įgyvendinti joje numatytus tikslus arba pagerinti strategijos įgyvendinimo valdymą, įskaitant veiklos programų finansinį valdymą; ir

c)	siekiant prisidėti prie ataskaitų apie nacionalinės strategijos įgyvendinimą teikimo reikalavimų, vykdymo.

4.   Vertinime siekiama įvertinti visų strategijos tikslų įgyvendinimo pažangą. Jis atliekamas naudojantis pradinės padėties rezultatų ir, jei tinka, poveikio nustatymo rodikliais. Šiuo tikslu naudojamasi veiklos programų stebėsenos ir tarpinio įvertinimo rezultatais, nurodytais gamintojų organizacijų pateiktose metinėse pažangos ir galutinėse ataskaitose. Šio vertinimo rezultatai naudojami:

a)	strategijos kokybei gerinti;

b)	siekiant nustatyti bet kokį poreikį iš esmės keisti strategiją; ir

c)	prisidėti prie ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su nacionalinės strategijos įgyvendinimu, vykdymo.

Į šį vertinimą įtraukiamas 2012 m. atliekamas įvertinimas, tačiau tai turi būti padaryta laiku, kad jo rezultatus būtų galima įtraukti į atskirą įvertinimo ataskaitą, kuri tais pačiais metais bus pridėta prie metinės nacionalinės ataskaitos, minimos 99 straipsnio 3 dalyje. Šioje ataskaitoje nagrinėjamas finansinių išteklių panaudojimo lygis, įgyvendintų veiklos programų veiksmingumas bei poveikis ir įvertinami šių programų padariniai ir poveikis, siejant juos su strategijoje nustatytais tikslais, siekiais ir, jei tinka, kitais Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais. Ja siekiama pasimokyti kaip gerinti būsimų nacionalinių strategijų kokybę ir ypač nustatyti galimas klaidas nustatant tikslus, paramos reikalavimus atitinkančius uždavinius arba priemones ar poreikius nustatyti naujas priemones.

VI   SKYRIUS

Taisyklių taikymo išplėtimas ekonominės zonos gamintojams

129 straipsnis

Ekonominių zonų sąrašo paskelbimas

Ekonominių zonų sąrašo paskelbimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 14 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, apima visą informaciją, kurios reikia vertinant, ar laikomasi to reglamento 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų.

130 straipsnis

Saistančių taisyklių paskelbimas ir atstovavimas

1.   Kai valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 15 straipsnį paskelbia taisykles, kurios taikomos konkrečiam produktui ir ekonominei zonai, ji tuo pat metu praneša Komisijai apie:

a)	gamintojų organizaciją arba organizacijų asociacijas, kurios paprašė išplėsti taisyklių taikymo sritį;

b)	gamintojų, kurie priklauso tai organizacijai ar asociacijai, skaičių ir bendrą gamintojų susijusioje ekonominėje zonoje skaičių; informacija pateikiama apie aplinkybes, kurios yra prašymo išplėsti taisyklių taikymo sritį pateikimo metu;

c)	bendrą ekonominės zonos gamybą ir produkciją, kurią realizavo gamintojų organizacija ar asociacija per paskutinius prekybos metus, apie kuriuos yra duomenų;

d)	datą, nuo kurios taisyklės, kurių taikymo sritį prašoma išplėsti, pradėtos taikyti susijusiai gamintojų organizacijai ar asociacijai; ir

e)	datą, nuo kurios įsigaliotų taisyklių taikymo srities išplėtimas, ir šio išplėtimo taikymo terminą.

2.   Siekdamos nustatyti atstovavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 14 straipsnio 3 dalį, valstybės narės nustato taisykles, išskyrus susijusias su:

a)	gamintojais, kurių produkcija yra iš esmės skirta tiesioginiam pardavimui vartotojams ūkyje arba gamybos vietovėje;

b)	tiesioginiu pardavimu, kaip nurodyta a punkte;

c)	perdirbti pristatyta produkcija, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 14 straipsnio 4 dalies b punkte, išskyrus atvejus, kai atitinkamos taisyklės tokiai produkcijai taikomos visiškai ar iš dalies.

131 straipsnis

Finansiniai įnašai

Jei valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 17 straipsnį nusprendžia, kad gamintojų organizacijoms nepriklausantys gamintojai yra atsakingi už finansinį įnašą, ji pateikia Komisijai informacijos, kurios reikia vertinant tame straipsnyje nustatytų sąlygų laikymąsi. Tokią informaciją sudaro pagrindas, kuriuo remiantis skaičiuojamas įnašas ir suma už vienetą, informacija apie gavėją ar gavėjus ir 21 straipsnio a ir b punktuose nurodytų įvairių išlaidų pobūdis.

132 straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas daugiau negu vieneriems prekybos metams

Jei nusprendžiama taisyklių taikymą išplėsti ilgesniam nei vienerių prekybos metų laikotarpiui, valstybės narės patikrina, kad kiekvienais prekybos metais būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 14 straipsnio 3 dalyje atstovavimui nustatytų sąlygų per visą taisyklių taikymo išplėtimo laikotarpį. Nustačiusios, kad sąlygų nebesilaikoma, jos nedelsdamos panaikina taisyklių taikymo išplėtimą, kuris įsigalioja nuo ateinančių prekybos metų pradžios. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį panaikinimą, ir ši viešai paskelbia tokią informaciją jai priimtinu būdu.

133 straipsnis

Nenuskintų produktų pardavimas; pirkėjai

1.   Kai gamintojų organizacijai nepriklausantys gamintojai parduoda savo nenuskintus produktus, pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 I priedo 1 punkto e ir f papunkčiuose ir 3 punkte nurodytas taisykles laikoma, kad pirkėjas tą produkciją pagamino.

2.   Susijusi valstybė narė gali nuspręsti, kad Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 I priede išvardytos taisyklės, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, gali tapti privalomos pirkėjams, kai pastarieji yra atsakingi už susijusios produkcijos tvarkymą.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

Prekyba su trečiosiomis šalimis

I   SKYRIUS

Importo licencijos

134 straipsnis

Obuolių importo licencijos

1.   Pagal KN kodą 0808 10 80 klasifikuojamus obuolius paleidžiant į laisvą apyvartą turi būti pateikta importo licencija.

2.   Reglamentas (EB) Nr. 1291/2000 taikomas importo licencijoms, išduotoms pagal šį straipsnį.

3.   Importuotojai gali pateikti importo licencijos paraiškas bet kurios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

Į 8 importo licencijos langelį jos įrašo kilmės šalį ir pažymi žodį „taip“ kryželiu.

4.   Kartu su paraiška importuotojai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 III antraštinę dalį pateikia užstatą, kuris garantuoja įsipareigojimą importuoti produktus licencijos galiojimo laikotarpiu. Šio užstato dydis yra 15 EUR už toną.

Išskyrus force majeure atvejus, jei importo licencijos galiojimo laikotarpiu importas nevykdomas arba vykdomas tik iš dalies, užstatas negrąžinamas arba grąžinama tik dalis užstato.

5.   Importo licencijos bet kuriam pareiškėjui išduodamos nedelsiant ir nepriklausomai nuo jo įsisteigimo vietos Bendrijoje.

Į 8 importo licencijos langelį įrašoma kilmės šalis, o žodis „taip“ pažymimas kryželiu.

6.   Importo licencijos galioja tris mėnesius.

Importo licencijos galioja tik prekėms, importuojamoms iš nurodytos kilmės šalies.

7.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvieną trečiadienį 12 val. (Briuselio laiku) praneša Komisijai apie obuolių kiekius, suskirstytus pagal kilmės trečiąją šalį, kuriems praėjusią savaitę buvo išduotos importo licencijos.

Apie šiuos kiekius pranešama Komisijos nurodyta elektronine sistema.

II   SKYRIUS

Importo mokesčiai ir įvežimo kainų sistema

1   skirsnis

Įvežimo kainų sistema

135 straipsnis

Taikymo sritis ir apibrėžimai

1.   Šiame skirsnyje nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 34 straipsnio taikymo taisyklės.

2.   Šiame skirsnyje:

a)	„partija“ – prekės, nurodytos išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje, įskaitant tik vienos ir tos pačios kilmės prekes, žymimas vienu kombinuotosios nomenklatūros kodu; ir

b)	„importuotojas“ – deklarantas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (33) 4 straipsnio 18 dalyje.

136 straipsnis

Pranešimas apie kainas

1.   Valstybės narės visais XV priedo A dalyje nurodytais laikotarpiais, apie kiekvieną produktą, kiekvieną prekybos dieną ir kilmės valstybę vėliausiai iki kitos darbo dienos 12 val. (Briuselio laiku) siunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodo:

a)

vidutines reprezentacines kainas iš trečiųjų šalių importuotų produktų, parduotų 137 straipsnio 1 dalyje nurodytose reprezentacinėse importo rinkose, ir svarbias kitose rinkose užfiksuotas kainas dideliems importuotų produktų kiekiams arba, kai reprezentacinių rinkų kainų nėra, svarbias importuotų produktų kainas, užfiksuotas kitose rinkose; ir

b)	bendrus kiekius, susijusius su a punkte nurodytomis kainomis.

Kai b punkte nurodytas visas kiekis yra mažesnis už vieną toną, apie atitinkamas kainas Komisijai nepranešama.

2.   Registruojamos 1 dalies a punkte nurodytos kainos:

a)	kiekvieno XV priedo A dalyje nurodyto produkto,

b)	visų esamų veislių ir dydžių, ir

c)	importuotojo ar didmeninės prekybos atstovo etape arba didmeninės prekybos atstovo ar mažmeninės prekybos atstovo etape, kai importuotojo ar didmeninės prekybos atstovo etapo kainos nežinomos.

Iš jų atskaitomos šios sumos:

a)	15 % bendrojo pardavimo pelno, nustatyto Londono, Milano ir Renžiso rinkos centrams, ir 8 % – kitiems rinkos centrams; ir

b)	transporto ir draudimo išlaidos Bendrijos muitų teritorijoje.

Valstybės narės gali nustatyti standartines pagal antrą pastraipą atskaitytinas vežimo ir draudimo išlaidų sumas. Komisijai nedelsiant pranešama apie tokias standartines sumas ir jų apskaičiavimo metodus.

3.   Kainos, užregistruotos pagal šio straipsnio 2 dalį, kai jos nustatomos didmeninės prekybos atstovo (mažmeninės prekybos atstovo) etape, iš pradžių sumažinamos 9 %, atsižvelgiant į didmeninės prekybos atstovo pardavimo pelną, vėliau – 0,7245 EUR už 100 kg, atsižvelgiant į tvarkymo išlaidas ir rinkos mokesčius bei rinkliavas.

4.   Reprezentacinės kainos yra:

a)	I klasės produktų kainos, jei tos klasės produktų kiekis sudaro bent 50 % visų parduodamų kiekių;

b)	I klasės produktų kainos, kai šios klasės produktai nesudaro 50 % viso realizuotų produktų kiekio, pridėjus prie jų nustatytas II klasės produktų kainas, kai jos bendrai sudaro 50 % visų realizuotų produktų kiekio;

c)	kainos, nustatytos II klasės produktams, kai nėra I klasės produktų ir jei nenuspręsta jiems taikyti kainų koregavimo koeficientų tais atvejais, kai tam tikros kilmės produktai dėl taikomų gamybos sąlygų tradiciškai neparduodami kaip I klasės produktai dėl jų kokybės charakteristikų.

Pirmosios dalies c punkte minimas kainos koregavimo koeficientas taikomas kainoms nuo jų nuskaičius straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas.

137 straipsnis

Reprezentacinės rinkos

Valstybės narės praneša Komisijai apie įprastas prekybos dienas XVI priede išvardytose rinkose, kurios laikomos reprezentacinėmis rinkomis.

138 straipsnis

Standartinės importo vertės

1.   Kiekvieną darbo dieną kiekvienam produktui ir XV priedo A dalyje nustatytiems laikotarpiams pagal kiekvieną kilmės vietą Komisija nustato standartinę importo vertę, lygią reprezentacinių kainų, minimų 136 straipsnyje, svertiniam vidurkiui atėmus 5 EUR už 100 kg ir ad valorem muitų mokesčius.

2.   Kai pagal šį skirsnį nustatoma standartinė importo vertė produktams ir taikymo laikotarpiams, išvardytiems XV priedo A dalyje, Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (34) 152 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta vieneto kaina netaikoma. Ji pakeičiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta standartine importo verte.

3.   Kai tam tikros kilmės produktui nėra numatyta jokia standartinė importo vertė, taikomas standartinių importo verčių, galiojančių tam produktui, vidurkis.

4.   XV priedo A dalyje nustatytais prašymų teikimo laikotarpiais lieka galioti standartinės importo vertės iki jos bus pakeistos. Tačiau jos nustoja galioti, kai septynias prekybos dienas iš eilės Komisijai nėra nurodoma vidutinė reprezentacinė kaina.

Kai pagal pirmą pastraipos dalį konkrečiam produktui standartinė importo vertė netaikoma, tam produktui taikytina standartinė importo vertė lygi paskutinei vidutinei standartinei importo vertei.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tuo atveju, kai standartinės importo vertės apskaičiuoti neįmanoma, standartinė importo vertė netaikoma nuo pirmosios XV priedo A dalyje nustatytų taikymo laikotarpių dienos.

6.   Reprezentacinės kainos, išreikštos eurais, perskaičiuojamos į kitas valiutas pagal reprezentacinės rinkos kursą, apskaičiuotą atitinkamai dienai.

7.   Standartines importo kainas, išreikštas eurais, Komisija viešai paskelbia jai priimtinu būdu.

139 straipsnis

Įvežimo kainos pagrindas

1.   Įvežimo kaina, pagal kurią Europos Bendrijų muitų tarife klasifikuojami XV priedo A dalyje išvardyti produktai, importuotojo pasirinkimu turi atitikti:

a)

produktų kilmės šalyje galiojančią jų FOB kainą, prie jos pridedant draudimo ir gabenimo iki Bendrijos muitų teritorijos sienų išlaidas, kai minėta kaina ir išlaidos yra žinomos deklaruojant produktus prieš išleidžiant juos į laisvą apyvartą. Kai pirmiau minėtos kainos daugiau nei 8 % viršija konkrečiam produktui taikomą standartinę vertę, pateikdamas išleidimo į laisvą rinką deklaraciją, importuotojas turi sumokėti užstatą, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnio 1 dalyje. Šiuo tikslu importo mokesčio suma, kuri galiausiai gali būti taikoma produktams, lygi muito, kurį jis būtų mokėjęs, jei atitinkamas produktas būtų klasifikuojamas pagal susijusią standartinę vertę, dydžiui; arba

b)

muito vertę, skaičiuojamą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 30 straipsnio 2 dalies c punktą, taikomą tiktai minimiems importuojamiems produktams. Tuomet muitas atimamas taip, kaip nustatyta 138 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju importuotojas turi pateikti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnio 1 dalyje nurodytą užstatą, lygų muito, kurį jis būtų sumokėjęs, jei produktai būtų buvę klasifikuojami pagal atitinkamai partijai taikomą standartinę importo vertę, dydžiui; arba

c)	standartinę importo vertę, skaičiuojamą pagal šio reglamento 138 straipsnį.

2.   Įvežimo kaina, kuria remiantis Europos Bendrijų muitų tarife klasifikuojami XV priedo B dalyje išvardyti produktai, importuotojo pasirinkimu turi atitikti:

a)

produktų kilmės šalyje galiojančią jų FOB kainą, prie jos pridedant draudimo ir gabenimo iki Bendrijos muitų teritorijos sienų išlaidas, kai minėta kaina ir išlaidos yra žinomos pateikiant muitinės deklaraciją. Kai muitinė mano, jog reikalingas Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnyje numatytas užstatas, importuotojas privalo pateikti didžiausio atitinkamam produktui taikomo muito dydžio užstatą; arba

b)

muito vertę, skaičiuojamą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 30 straipsnio 2 dalies c punktą, taikomą tik minimiems importuojamiems produktams. Tuomet muitas atimamas taip, kaip nustatyta 138 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju importuotojas turi pateikti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 248 straipsnyje nurodytą užstatą, lygų didžiausiam šiam produktui taikomam muitui.

3.   Kai įvežimo kaina skaičiuojama pagal produktų kilmės šalyje galiojančią jų FOB kainą, muito vertė skaičiuojama pagal atitinkamą pardavimą taikant tą kainą.

Kai įvežimo kaina skaičiuojama pagal vieną 1 dalies b ar c punktuose arba 2 dalies b punkte nurodytą tvarką, muito vertė skaičiuojama taip pat kaip ir įvežimo kaina.

4.   Importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo, turi įrodyti, kad partija buvo parduota sąlygomis, patvirtinančiomis šio straipsnio 1 dalies a punkto antroje pastraipoje arba 2 dalies a punkte nurodytų kainų teisingumą arba nustatyti šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies a punkte minimą muito vertę. Nesilaikant vieno iš šių terminų, sumokėtas užstatas prarandamas nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies taikymo.

Sumokėtas užstatas grąžinamas atsižvelgiant į įrodymus apie prekių pardavimo sąlygas, tenkinančius muitinės institucijas.

Priešingu atveju užstatas prarandamas ir panaudojamas importo mokesčiams sumokėti.

5.   Keturių mėnesių laikotarpis, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje, gali būti kompetentingų institucijų pratęstas daugiausia dar trims mėnesiams tinkamai pagrįstu importuotojo prašymu.

6.   Jeigu patikros metu kompetentingos institucijos nustato, kad šio straipsnio reikalavimų nebuvo laikomasi, jos išieško muitą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnį. Muitą, kuris išieškomas arba kurį dar reikia išieškoti, sudaro ir palūkanos nuo tos dienos, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, iki mokesčio išieškojimo dienos. Taikoma tokia palūkanų norma, kuri pagal nacionalinius teisės aktus taikoma išieškojimo operacijoms.

2   skirsnis

Papildomi importo muitai

140 straipsnis

Taikymo sritis ir apibrėžimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 35 straipsnio 1 dalyje minimas papildomas importo muitas (toliau – papildomas muitas), gali būti taikomas produktams XVII priede nurodytais laikotarpiais pagal šiame skirsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Papildomų muitų intervenciniai lygiai nurodyti XVII priede.

141 straipsnis

Pranešimas apie kiekius

1.   Valstybės narės perduoda Komisijai informaciją apie kiekvieno iš XVII priede išvardytų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekius priede nurodytais laikotarpiais, taikydamos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308d straipsnyje nustatytą preferencinio importo priežiūros būdą.

Tokia informacija perduodama kiekvieną trečiadienį ne vėliau kaip iki vidudienio (Briuselio laiku) nurodant kiekius, išleistus į laisvą apyvartą ankstesnę savaitę.

2.   Produktų, kuriems taikomas šis skirsnis, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijose, kurias pareiškėjo prašymu muitinė gali priimti nepateikus tam tikrų Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 37 priede nurodytų duomenų, be reglamento 254 straipsnyje minimos informacijos, nurodomas ir atitinkamų produktų grynasis svoris (kg).

Jeigu išleidžiant į laisvą apyvartą produktus, kuriems taikomas šis skirsnis, taikoma Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 260 straipsnyje nurodyta supaprastinta deklaravimo tvarka, supaprastintose deklaracijose, be kitos reikalaujamos informacijos, nurodomas ir atitinkamų produktų grynasis svoris (kg).

Jeigu, išleidžiant į laisvą apyvartą produktus, kuriems taikomas šis skirsnis, taikoma Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 263 straipsnyje nurodyta vietinė muitinės dokumentų įforminimo procedūra, to reglamento 266 straipsnio 1 dalyje minimame muitinei pateikiamame pranešime turi būti visi duomenys, leidžiantys identifikuoti prekes, taip pat nurodoma atitinkamų produktų grynasis svoris (kg).

226 straipsnio 2b dalis netaikoma šiame skirsnyje nurodytų produktų importui.

142 straipsnis

Papildomo muito taikymas

1.   Jei nustatoma, kad vienu XVII priede nustatytu laikotarpiu vieno iš jame išvardytų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekis viršija atitinkamą intervencinį kiekį, Komisija nustato papildomą muitą, išskyrus atvejus, kai importas negali sutrikdyti Bendrijos rinkos arba poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

2.   Papildomas muitas nustatomas tam produktų kiekiui, kuris buvo išleistas į laisvą apyvartą jau pradėjus taikyti minėtą muitą, jei:

a)	jų tarifinėje klasifikacijoje, nustatytoje pagal 139 straipsnį, numatytas didžiausių specifinių muitų taikymas šios kilmės importui;

b)	importuojama papildomo muito taikymo laikotarpiu.

143 straipsnis

Papildomo muito dydis

Pagal 142 straipsnį taikomas papildomas muitas lygus vienai trečiajai muito, taikomo atitinkamam produktui pagal Bendrąjį muitų tarifą.

Tačiau importui, kuriam taikoma tarifų lengvata, susijusi su ad valorem muitu, papildomas muitas lygus vienai trečiajai produktui taikomo specifinio muito, kadangi taikoma 142 straipsnio 2 dalis.

144 straipsnis

Papildomo muito taikymo išimtys

1.   Papildomas muitas netaikomas prekėms:

a)	importuojamoms pagal tarifines kvotas, išvardytas kombinuotosios nomenklatūros VII priede;

b)	vežamoms į Bendriją, kaip nurodyta 2 dalyje.

2.   Laikoma, kad prekės yra vežamos į Bendriją, jei:

a)	jos buvo išvežtos iš jų kilmės šalies prieš priimant sprendimą taikyti papildomą muitą; ir

b)	yra vežamos kartu su vežimo dokumentu, galiojančiu nuo kilmės šalyje esančios pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos Bendrijoje ir parengtu prieš pradedant taikyti papildomą muitą.

3.   Suinteresuotosios šalys pateikia muitinei pakankamų įrodymų, kad laikomasi 2 dalies reikalavimų.

Tačiau muitinė gali manyti, jog prekės buvo išvežtos iš jų kilmės šalies prieš pradedant taikyti papildomą muitą, jei pateikiamas vienas iš šių dokumentų:

a)	jūrų transportui – važtaraštis, kuriame nurodyta, kad prekės buvo pakrautos iki tos dienos;

b)	geležinkelių transportui – transporto važtaraštis, kurį kilmės šalies geležinkelių institucijos priėmė iki tos dienos;

c)	kelių transportui – vežimo keliais sutartis (angl. road carriage contract, CMR) arba kitas tranzito dokumentas, išrašytas kilmės šalyje iki tos dienos, jei laikomasi sąlygų, nustatytų dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose dėl Bendrijos arba bendro tranzito;

d)	oro transportui – oro transporto važtaraštis, kuriame nurodyta, kad oro linijos priėmė prekes iki tos dienos.

V   SKYRIUS

BENDROSIOS, PANAIKINANČIOSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

145 straipsnis

Patikros

Nepažeisdamos šio reglamento ar kitų Bendrijos teisės aktų specialiųjų nuostatų, valstybės narės atlieka patikras ir, prireikus, imasi priemonių tinkamam Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 ir šio reglamento taikymui užtikrinti. Patikros ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, kad tinkamai apsaugotų Bendrijos finansinius interesus.

Jos visų pirma turi užtikrinti, kad:

a)	būtų galima patikrinti visus atitikties reikalavimams kriterijus, nustatytus Bendrijos ar nacionalinės teisės aktuose arba nacionalinėje sistemoje ar nacionalinėje strategijoje;

b)	už patikras atsakingos kompetentingos valdžios institucijos turėtų pakankamai daug kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, kad galėtų veiksmingai atlikti patikras; ir

c)	pasirūpinama, jog atliekant patikras būtų išvengta neteisėto dvigubo priemonių finansavimo pagal šį reglamentą ir kitas Bendrijos ar nacionalines schemas.

146 straipsnis

Nacionalinės sankcijos

Nepažeisdamos šiame reglamente ar Reglamente (EB) Nr. 1182/2007 nustatytų sankcijų, valstybės narės pasirūpina sankcijų, kurios yra susijusios su padarytais šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 1182/2007 nustatytų reikalavimų pažeidimais ir kurios yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bei suteikiančios tinkamą Bendrijos finansinių interesų apsaugą, taikymu nacionaliniu lygmeniu.

147 straipsnis

Dirbtinai sudarytos aplinkybės

Nepažeidžiant šiame reglamente ar Reglamente (EB) Nr. 1182/2007 nustatytų specialių priemonių, išmokos nemokamos gavėjams, jei nustatyta, kad jie dirbtinai sudarė sąlygas, kurių reikia tokioms išmokoms gauti, siekdami pasinaudoti pranašumu, kuris prieštarauja atitinkamos paramos schemos tikslams.

148 straipsnis

Pranešimai

1.   Nepažeidžiant šio reglamento specialiųjų nuostatų, visi pranešimai, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai pagal šį reglamentą, rengiami Komisijos nurodytu būdu ir formatu.

Pranešimai, kurie nėra parengti nurodytais būdais ir formatu, gali būti laikomi neparengtais, nepažeidžiant 3 dalies.

2.   Nepažeisdamos konkrečių šio reglamento nuostatų, valstybės narės imasi visų būtinų užtikrinimo priemonių, kad galėtų laikytis šiame reglamente pranešimams pateikti nustatytų terminų.

3.   Jei valstybė narė nepateikia pranešimo, kaip reikalaujama šiame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 1182/2007, arba, vertinant pagal Komisijos turimus faktus, paaiškėja, kad pranešimas yra neteisingas, Komisija gali sustabdyti dalies ar visų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1290/2005 (35) nurodytų vaisių ir daržovių sektoriui skirtų mėnesinių išmokų mokėjimą tol, kol pranešimas bus tinkamai parengtas.

149 straipsnis

Akivaizdžios klaidos

Pranešimas, pretenzija ar prašymas, pateiktas valstybei narei pagal šį reglamentą ar Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007, įskaitant pagalbos paraišką, gali būti pakeistas bet kada po jo pateikimo, jei kompetentinga valdžios institucija pripažįsta akivaizdžias klaidas.

150 straipsnis

Force majeure ir išimtinės aplinkybės

Kai pagal šį reglamentą ar Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007 turi būti nustatyta sankcija arba panaikinta lengvata ar pripažinimas, sankcija arba panaikinimas neturi būti taikomi esant force majeure ar išimtinėms aplinkybėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 40 straipsnio 4 dalyje.

Tačiau apie force majeure atvejį pranešama kompetentingai valdžios institucijai pateikiant atitinkamų įrodymų pagal jos reikalavimus per dešimt darbo dienų nuo dienos, kurią susijęs asmuo gali tai padaryti.

151 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 3223/94, (EB) Nr. 1555/96, (EB) Nr. 961/1999, (EB) Nr. 544/2001, (EB) Nr. 1148/2001, (EB) Nr. 2590/2001, (EB) Nr. 1791/2002, (EB) Nr. 2103/2002, (EB) Nr. 48/2003, (EB) Nr. 606/2003, (EB) Nr. 761/2003, (EB) Nr. 1432/2003, (EB) Nr. 1433/2003, (EB) Nr. 1943/2003, (EB) Nr. 103/2004, (EB) Nr. 1557/2004, (EB) Nr. 179/2006, (EB) Nr. 430/2006, (EB) Nr. 431/2006 ir (EB) Nr. 1790/2006 panaikinami.

Tačiau panaikinti reglamentai ir toliau prireikus bus taikomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 55 straipsnio 1 dalį.

152 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Nepaisant šio reglamento 2 straipsnio, tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 55 straipsnio 1 dalį taikomi prieš šio reglamento įsigaliojimą priimti Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų prekybos metų apibrėžimai.

2.   2007 m. pateiktų visų veiklos programų patvirtinimo taisyklės yra taisyklės, įsigaliojusios prieš pat šio reglamento taikymo pradžios datą.

Veiklos programos, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 55 straipsnio 3 dalies a punktas, gali būti toliau vykdomos iki jų užbaigimo, jei atitinka taisykles, įsigaliojusias prieš pat šio reglamento taikymo pradžios datą.

Valstybės narės, nukrypdamos nuo 66 ir 67 straipsnių, gali priimti bet kokias reikiamas nuostatas, leidžiančias gamintojų organizacijoms iš dalies pakeisti savo veiklos programas kiek galima greičiau įsigaliojus šiam reglamentui, kad būtų galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 55 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.

3.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 55 straipsnio 6 dalį, taisyklės dėl perdirbti pristatytų žaliavų minimalių charakteristikų ir pagamintų produktų minimalių kokybės reikalavimų, kurie ir toliau taikomi žaliavoms, kurių derlius nuimtas pasinaudojant pereinamojo laikotarpio priemonėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b arba 143bc straipsnį, valstybių narių teritorijoje, be kitų atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 2 straipsnyje nurodytų prekybos standartų, yra taisyklės, pateikiamos XVIII priede išvardytuose Komisijos reglamentuose.

153 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 6/2005 (OL L 2, 2005 1 5, p. 3).

(2)  OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(3)  OL L 273, 2007 10 17, p. 1.

(4)  OL L 297, 1996 11 21, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(5)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 756/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 41).

(6)  OL L 193, 1996 8 3, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 977/2007 (OL L 217, 2007 8 22, p. 9).

(7)  OL L 119, 1999 5 7, p. 23.

(8)  OL L 81, 2001 3 21, p. 20.

(9)  OL L 156, 2001 6 13, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 408/2005 (OL L 62, 2003 3 6, p. 8).

(10)  OL L 345, 2001 12 29, p. 20.

(11)  OL L 272, 2002 10 10, p. 7.

(12)  OL L 324, 2002 11 29, p. 11.

(13)  OL L 7, 2003 1 11, p. 65.

(14)  OL L 86, 2003 4 3, p. 15.

(15)  OL L 109, 2003 5 1, p. 7.

(16)  OL L 203, 2003 8 12, p. 18.

(17)  OL L 203, 2003 8 12, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 576/2005 (OL L 100, 2006 4 8, p. 4).

(18)  OL L 286, 2003 11 4, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 222/2005 (OL L 39, 2005 2 11, p. 17).

(19)  OL L 16, 2004 1 23, p. 3.

(20)  OL L 283, 2004 9 2, p. 3.

(21)  OL L 29, 2006 2 2, p. 26.

(22)  OL L 79, 2006 3 16, p. 7.

(23)  OL L 79, 2006 3 16, p. 9.

(24)  OL L 339, 2006 12 6, p. 8.

(25)  OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006 (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).

(26)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006 (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).

(27)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/142/EB (OL L 368, 2006 12 23, p. 110).

(28)  OL L 358, 2006 12 16, p. 3.

(29)  OL L 171, 2006 6 23, p. 1.

(30)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(31)  OL L 141, 2004 4 30, p. 18.

(32)  OL L 355, 2006 12 15, p. 56.

(33)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(34)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(35)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---