30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 403/1

(1)

1991 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1382/91 dėl duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktų kiekius teikimo (2) reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų duomenis apie jų teritorijoje iškrautų žuvininkystės produktų kiekius ir vidutinę kainą.

(2)

Patirtis rodo, kad žuvininkystės produktų rinkos tyrimui ir kitiems ekonominiams tyrimams nebūtų daromas neigiamas poveikis, jeigu duomenys pagal Bendrijos teisės aktus būtų teikiami kasmet, o ne kas mėnesį.

(3)

Tyrimų kokybė pagerėtų, jeigu duomenys būtų suskirstyti pagal žuvininkystės produktus iškraunančių žvejybos laivų vėliavos valstybę.

(4)

Reglamente (EEB) Nr. 1382/91 nustatoma riba, iki kurios leidžiami atrankos metodai, kai renkant ir kaupiant duomenis pernelyg padidinamas tam tikrų nacionalinių institucijų krūvis. Siekiant tobulinti ir paprastinti duomenų pateikimo sistemą, reikėtų tą reglamentą pakeisti nauju teisės aktu. Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 1382/91 turėtų būti panaikintas.

(5)

Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. sukurti bendrą sisteminio Bendrijos statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus statistikos rengimo teisinę sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(6)

1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (3) pateikiamas orientacinis žuvininkystės sektoriaus statistikos pagrindas. Visų pirma jame reikalaujama laikytis bešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonominio efektyvumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo principų.

(7)

Svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai. To siekiant reikia nustatyti Bendrijos tvarką, kurią taikant būtų lengviau per tinkamą laiką apibrėžti įgyvendinimo susitarimus ir padaryti reikalingas techninio pobūdžio pataisas.

(8)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(9)

Kadangi statistiniai duomenys apie iškrautus žuvininkystės produktus yra pagrindinė bendrosios žuvininkystės politikos valdymo priemonė, tikslinga numatyti galimybę taikyti Sprendime 1999/468/EB numatytą valdymo procedūrą, siekiant valstybėms narėms suteikti pereinamuosius laikotarpius šiam reglamentui įgyvendinti ir išlygas, leidžiančias joms į pateikiamus nacionalinius statistinius duomenis neįtraukti statistinių duomenų, apimančių tam tikrą žuvininkystės pramonės sektorių.

(10)

Kita vertus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti sąlygas, kuriomis turėtų būti vykdomos priedų techninės adaptacijos. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje,

1)

„Bendrijos žvejybos laivai“ — Bendrijoje įregistruoti ir su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai;

2)

„ELPA žvejybos laivai“ — ELPA šalyje įregistruoti arba su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai;

3)

„Vieneto vertė“:

a)

iš žvejybos laivų arba iš kitokių žvejybos laivyno laivų nacionaliniuose uostuose Bendrijoje iškrauti produktai;

b)

iš duomenis teikiančios valstybės narės žvejybos laivų ne Bendrijos uostuose iškrauti produktai, kuriems taikoma 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (5), 43 priede pateikta T2M dokumento forma.

1.

Filė — išilgai abiejų žuvies stuburo pusių atpjauti žuvies gabalai, jeigu galva, vidaus organai, pelekai (nugaros, analinis, uodegos, pilvo, krūtinės) ir kaulai (stuburas arba platus nugarkaulis, šonkauliai ir bronchų lankai) yra išimti ir abu žuvies gabalai nesujungti, pavyzdžiui, žuvies nugara ar pilvu.

2.

Visa žuvis — neišdorota žuvis.

3.

Išvalytas(-a) — be čiuptuvų, galvos ir vidaus organų kalmaras.

4.

Sušaldyta žuvis — vidutinę temperatūrą mažinant iki -18 oC arba žemiau sušaldyta žuvis, išsaugant jai būdingą kokybę, ir žuvį laikant -18 oC arba žemesnėje temperatūroje.

5.

Šviežia žuvis — nekonservuota, nerūkyta, nesušaldyta arba kitaip neapdorota, tačiau tik atšaldyta žuvis. Ji paprastai pateikiama visa arba išskrosta.

6.

Sūdyta žuvis — paprastai išskrosta, be galvos, druskoje arba sūryme laikoma žuvis.

1.

Žmonių maistas — visi pirminiame pardavime žmonių maistui parduodami arba žmonių maistui pagal sutartį ar kitą susitarimą iškrauti žuvininkystės produktai. Žmonių maistui skirti produktai, kurie pirminio pardavimo metu dėl rinkos sąlygų, higienos taisyklių arba panašių priežasčių yra pašalinti iš žmonių maistui skirtų produktų rinkos, nėra nurodomi.

2.

Pramoninis vartojimas — visi iškrauti žuvininkystės produktai, skirti būtent gyvūnų pašarui naudojamiems miltams ir aliejui gaminti, bei prie jų pridedami tie produktų, kurie iš pradžių nors ir buvo skirti žmonių maistui, tačiau per pirminį pardavimą nebuvo tuo tikslu parduoti, kiekiai.

3.

Pašalintas iš rinkos — kiekiai, kurie iš pradžių buvo numatyti kaip skirti žmonių maistui, tačiau pirmojo pardavimo metu yra pašalinami iš rinkos dėl rinkos sąlygų arba higienos normų ar dėl panašių priežasčių.

4.

Masalas — šviežios žuvies kiekiai, kuriuos ketinama panaudoti kaip masalą kitoje žvejybos veikloje. Pvz., masalas, naudojamas tunų veisyklose ir linijinei žuvininkystei.

5.

Gyvulių pašaras — šviežios žuvies kiekiai, skirti tiesioginiam gyvulių šėrimui. Neįtraukti tie kiekiai, kuriuos ketinama naudoti žuvų miltams ir aliejui gaminti.

6.

Atliekos — žuvys ar žuvų dalys, kurios dėl jų būklės turi būti sunaikintos prieš iškrovimą.

7.

Numatyta paskirtis nežinoma — žuvies kiekiai, kurie negali būti priskirti prie jokių minėtų kategorijų.

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 403/9

(1)

Moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties ir numatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė.

(2)

Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Bendrijos uždavinių. Be to, pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį Bendrija turi siekti pašalinti nelygybę ir aktyviai skatinti moterų ir vyrų lygybę visose savo veiklos srityse, taip užtikrindama moterų ir vyrų lygybės klausimo integravimą į visas Bendrijos politikos sritis.

(3)

Sutarties 13 straipsnyje Taryba įgaliojama visose Bendrijos kompetencijos srityse imtis atitinkamų veiksmų kovai su diskriminacija inter alia dėl lyties.

(4)

Moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos srityje principas įtvirtintas Sutarties 141 straipsnyje, ir jau galioja nemažai teisės aktų, išsamiai reglamentuojančių vienodą požiūrį į moterų ir vyrų galimybes įsidarbinti ir darbo sąlygas, įskaitant vienodą užmokestį.

(5)

Pirmoje Komisijos metinėje ataskaitoje moterų ir vyrų lygybės klausimais, kuri buvo pateikta 2004 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime, daroma išvada, kad daugelyje politikos sričių esama ryškios lyčių nelygybės; ši moterų ir vyrų nelygybė yra daugiamatis reiškinys, dėl kurio reikia imtis įvairių ir išsamių politinių priemonių ir ryžtingesnių pastangų siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

(6)

2000 m. gruodžio mėn. 7-9 d. Nicoje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba paragino „didinti sąmoningumą, kaupti žinias ir keistis patirtimi, visų pirma įsteigiant Europos lyčių klausimų institutą“.

(7)

Komisijos pavedimu atliktoje galimybių studijoje (3) pateikiama išvada, kad Europos lyčių lygybės institutas gali vykdyti kai kuriuos uždavinius, kurių šiuo metu veikiančios institucijos nevykdo, ypač mokslinių tyrimų duomenų ir informacijos koordinavimo, centralizavimo ir platinimo, tinklų kūrimo, moterų ir vyrų lygybės matomumo didinimo, lyčių aspekto akcentavimo ir priemonių, kurios leistų geriau integruoti lyčių lygybės klausimus į visas Bendrijos politikos sritis, kūrimo srityse.

(8)

Savo 2004 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos politikos lyčių lygybės srityje (4) Europos Parlamentas paragino Komisiją paspartinti pastangas įsteigti Institutą.

(9)

Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba 2004 m. birželio 1–2 d. posėdyje ir Europos Vadovų Taryba 2004 m. birželio 17–18 d. susitikime pritarė Europos lyčių lygybės instituto įsteigimui, o Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti konkretų pasiūlymą.

(10)

Tam, kad Bendrija galėtų veiksmingai skatinti ir įgyvendinti lyčių lygybės politiką, ypač išsiplėtusioje Sąjungoje, būtina rinkti, analizuoti ir platinti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją bei duomenis apie moterų ir vyrų lygybę, kurti atitinkamas priemones visų formų diskriminacijos dėl lyties panaikinimui ir lyties klausimo integravimui į visas politikos sritis, skatinti suinteresuotų subjektų dialogą ir ugdyti ES piliečių sąmoningumą. Todėl tikslinga įsteigti Europos lyčių lygybės institutą, kuris padėtų Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms atlikdamas tuos uždavinius.

(11)

Lyčių lygybės neįmanoma pasiekti tik vykdant kovos su diskriminacija politiką; reikia imtis priemonių, kuriomis visuomenėje skatinamas darnus sambūvis ir užtikrinamas proporcingas moterų ir vyrų dalyvavimas; Institutas turėtų padėti pasiekti šį tikslą.

(12)

Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu šalinti lyčių stereotipus Europos visuomenėje visose gyvenimo srityse ir rodyti teigiamus pavyzdžius moterims ir vyrams, šiems tikslams pasiekti skirti veiksmai taip pat turėtų būti įtraukti į Instituto uždavinius.

(13)

Skatinant palyginamų ir patikimų duomenų rinkimą Europos lygiu ypač svarbus yra valstybių narių atitinkamų institucijų ir atitinkamų statistikos įstaigų, visų pirma Eurostato, bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie moterų ir vyrų lygybę yra svarbi visais Bendrijos lygiais — vietos, regionų, nacionaliniu ir Bendrijos, būtų naudinga, kad galimybė susipažinti su tokia informacija būtų prieinama valstybių narių institucijoms taip padedant joms jų kompetencijos srityse formuoti politiką ir nustatyti priemones vietos, regionų ir nacionaliniu lygiais.

(14)

Siekiant išvengti funkcijų dubliavimo ir užtikrinti kuo geresnį išteklių panaudojimą, Institutas turėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti su visomis Bendrijos programomis ir įstaigomis, ypač su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (5), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (6), Europos profesinio mokymo plėtros centru (7) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (8).

(15)

Institutas turėtų plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių organizacijomis, mokslinių tyrimų centrais, socialiniais partneriais ir kitomis atitinkamomis įstaigomis, kurios aktyviai siekia lygybės nacionaliniu ir Europos lygaisi bei trečiosiose šalyse. Siekiant veiksmingumo tikslinga, kad Institutas su šiais subjektais ir valstybių narių ekspertais (-ėmis) sukurtų elektroninį Europos lyčių lygybės tinklą ir koordinuotų jo veiklą.

(16)

Siekiant užtikrinti būtiną pusiausvyrą tarp valstybių narių ir Valdymo tarybos narių tęstinumą, Tarybos atstovai (-ės) kiekvienai kadencijai, pradedant 2007 metais, skiriami pagal Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių rotacijos tvarką.

(17)

Pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį tikslinga numatyti moterų ir vyrų dalyvavimo Valdymo taryboje pusiausvyros skatinimą.

(18)

Vykdydamas savo uždavinius Institutas turėtų būti visiškai nepriklausomas.

(19)

Institutas turėtų taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (9), ir dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 45/2001 (10).

(20)

Institutui taikomas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (11).

(21)

Instituto sutartinės atsakomybės, kuriai taikoma Instituto sudaromoms sutartims taikytina teisė, atveju sprendimo priėmimas turėtų būti teismingas Teisingumo Teismui pagal bet kokią sutartyje esančią arbitražo nuostatą. Teisingumo Teismui taip pat turėtų būti teismingi ginčai dėl žalos, susijusios su Instituto nesutartine atsakomybe, atlyginimo.

(22)

Siekiant įvertinti Instituto poveikį, potencialų poreikį keisti arba išplėsti jo uždavinius ir būsimą kitų tokių peržiūrų grafiką, turėtų būti atliktas nepriklausomas išorės įvertinimas.

(23)

Kadangi šio reglamento tikslų, t.y. prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją įtvirtinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal ją parengtas nacionalinės politikos kryptis, ir kovoti su diskriminacija dėl lyties bei ugdyti ES piliečių sąmoningumą apie lyčių lygybę teikiant techninę pagalbą Bendrijos institucijoms ir valstybių narių valdžios institucijoms, valstybės narės negali deramai pasiekti kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo bendrija gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(24)

Pagal Sutarties 13 straipsnio 2 dalį gali būti patvirtinamos Bendrijos priemonės siekiant paremti ir skatinti tikslą kovoti su diskriminacija dėl lyties ne tik užimtumo srityje. Sutarties 141 straipsnio 3 dalis yra konkretus teisinis pagrindas priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio principo taikymą užimtumo ir profesinės veiklos srityse. Todėl 13 straipsnio 2 dalis ir 141 straipsnio 3 dalis kartu yra tinkamas šio reglamento priėmimo teisinis pagrindas,

a)

renka, analizuoja ir platina atitinkamą objektyvią, palyginamą ir patikimą informaciją apie lyčių lygybę, įskaitant valstybių narių, Bendrijos institucijų, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių lygybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, atitinkamų trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų Institutui perduotus mokslinių tyrimų ir geriausios praktikos rezultatus, ir siūlo tolesnių mokslinių tyrimų sritis;

b)

rengia metodus duomenų objektyvumui, palyginamumui ir patikimumui gerinti Europos lygiu, nustatydamas kriterijus, kurie užtikrintų didesnį informacijos nuoseklumą ir atsižvelgtų į lyčių klausimus duomenų rinkimo metu;

c)

rengia, analizuoja, įvertina ir platina metodines priemones, siekdamas paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos kryptis bei remti lyčių aspekto integravimą visose Bendrijos institucijose ir įstaigose;

d)

rengia padėties Europoje lyčių lygybės srityje apžvalgas;

e)

kuria Europos lyčių lygybės tinklą, kuris apima lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo klausimus nagrinėjančius centrus, įstaigas, organizacijas ir ekspertus, ir koordinuoja jo veiklą, siekdamas remti ir skatinti mokslinius tyrimus, kuo optimaliau panaudoti turimus išteklius ir skatinti keistis informacija bei ją platinti;

f)

organizuoja ekspertų (-ių) ad hoc susitikimus Instituto moksliniams tyrimams remti, skatina mokslo darbuotojų keitimąsi informacija ir skatina į mokslinius tyrimus įtraukti lyčių aspektą;

g)

siekdamas ugdyti ES piliečių sąmoningumą lyčių lygybės srityje, kartu su atitinkamais suinteresuotais subjektais Europos lygiu organizuoja konferencijas, kampanijas ir susitikimus bei pateikia rezultatus ir išvadas Komisijai;

h)

platina informaciją apie teigiamus nestereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų visose gyvenimo srityse pavyzdžius, pristato jų rezultatus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tokius sėkmingus pavyzdžius ir iš jų pasimokyti;

i)

plėtoja dialogą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių organizacijomis, universitetais ir ekspertais, tyrimų centrais, socialiniais partneriais ir atitinkamomis įstaigomis, kurios aktyviai siekia lygybės nacionaliniu ir Europos lygiu;

j)

kuria dokumentacijos išteklius ir sudaro visuomenei galimybę jais naudotis;

k)

viešoms ir privačioms organizacijoms teikia informaciją apie lyčių aspekto integravimą; ir

l)

Bendrijos institucijoms teikia informaciją apie lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą stojančiose šalyse ir šalyse kandidatėse.

a)

Valdymo taryba;

b)

Ekspertų forumas;

c)

direktorius (-ė) ir jo (-jos) personalas.

a)

aštuoniolika atstovų (-ių), kuriuos (-ias) skiria Taryba remdamasi kiekvienos susijusios valstybės narės pasiūlymu;

b)

vienas (-a) Komisijai atstovaujantis narys (-ė), kurį (-ią) skiria Komisija;

a)

pasikonsultavusi su Komisija ir remdamasi 12 straipsnyje nurodyto (-os) direktoriaus (-ės) parengtu projektu, tvirtina metinę darbo programą ir vidutinės trukmės darbo programą trejų metų laikotarpiui, atsižvelgdama į biudžetą ir turimus išteklius; prireikus programos gali būti peržiūrimos; pirmoji metinė darbo programa patvirtinama ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo direktoriaus (-ės) paskyrimo;

b)

tvirtina 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą, visų pirma lygindama pasiektus rezultatus su metinės darbo programos tikslais; ši ataskaita ne vėliau kaip iki birželio 15 d. siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir skelbiama Instituto tinklalapyje;

c)

taiko drausmines priemones direktoriui (-ei), skiria arba atleidžia jį (ją) pagal 12 straipsnį; ir

d)

tvirtina Instituto metinio biudžeto projektą ir galutinį metinį biudžetą.

a)

atitinkamos nevyriausybinės organizacijos Bendrijos lygiu, kuri turi teisėtą interesą prisidėti prie kovos su diskriminacija dėl lyties ir prie lyčių lygybės skatinimo;

b)

darbdavių organizacijų Bendrijos lygiu; ir

c)

darbuotojų organizacijų Bendrijos lygiu.

a)

pirmosios kadencijos metu pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;

b)

tolesnių metų Instituto pareigas ir poreikius.

a)

3 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymą;

b)

Instituto metinės ir vidutinės trukmės veiklos programų parengimą ir įgyvendinimą;

c)

Valdymo tarybos ir Ekspertų forumo posėdžių rengimą;

d)

3 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės ataskaitos parengimą ir paskelbimą;

e)

visus su personalu susijusius klausimus, visų pirma naudojimąsi 13 straipsnio 3 dalyje numatytais įgaliojimais;

f)

kasdienio administravimo klausimus; ir

g)

veiksmingų stebėsenos ir įvertinimo procedūrų, susijusių su Instituto tikslų vykdymu, įgyvendinimą taikant pripažintus profesinius standartus. Direktorius (-ė) Valdymo tarybai kasmet pateikia stebėsenos sistemos rezultatų ataskaitą.

a)

Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (skirsnis — Komisija);

b)

mokėjimai už suteiktas paslaugas;

c)

visi finansiniai įnašai, gauti iš 8 straipsnyje nurodytų organizacijų arba trečiųjų šalių; ir

d)

valstybių narių savanoriški įnašai.

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 403/18

(1)

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (3) keletą kartų buvo iš esmės keista. Dar kartą keičiant minėtą direktyvą, siekiant aiškumo atitinkamos nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Vairuotojo pažymėjimų taisyklės — pagrindinis bendros transporto politikos elementas siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, taip pat palengvinant laisvą asmenų, apsigyvenančių kitoje valstybėje narėje nei pažymėjimą išdavusioji, judėjimą. Atsižvelgiant į individualių transporto priemonių svarbą priimančioje valstybėje narėje tinkamai pripažįstamas turimas vairuotojo pažymėjimas užtikrina laisvą asmenų judėjimą ir jų įsisteigimo laisvę. Nors taisyklių dėl vairuotojo pažymėjimų suderinimo srityje pasiekta pažanga, vis dar yra esminių skirtumų tarp valstybių narių taisyklių dėl pažymėjimų atnaujinimo periodiškumo ir dėl transporto priemonių pakategorių, kurios turėtų būti labiau suderintos siekiant prisidėti prie Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimo.

(3)

Dėl Direktyvoje 91/439/EEB numatytos galimybės nustatyti nacionalines galiojimo laikotarpio nuostatas įvairiose valstybėse narėse tuo pat metu galioja skirtingos taisyklės ir daugiau kaip 110 vairuotojo pažymėjimo pavyzdžių. Tai kelia skaidrumo problemų piliečiams, policijos pajėgoms ir už vairuotojo pažymėjimų administravimą atsakingoms žinyboms ir todėl klastojami dokumentai, kurie kartais yra kelių dešimčių metų senumo.

(4)

Siekdamos užkirsti kelią tam, kad vieningas europinis vairuotojo pažymėjimo pavyzdys netaptų dar vienu šalia 110 jau egzistuojančių vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad pažymėjimų savininkams būtų išduoti vieningo pavyzdžio pažymėjimai.

(5)

Ši direktyva neturėtų pažeisti iki jos taikymo datos suteiktos arba įgytos teisės vairuoti.

(6)

Vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti šia direktyva nustatytą galiojimo laikotarpį kitos valstybės narės be riboto administracinio galiojimo laikotarpio išduotam vairuotojo pažymėjimui, kurio savininkas jų teritorijoje gyvena ilgiau nei dvejus metus.

(7)

Naujiems vairuotojo pažymėjimams įvedus administracinio galiojimo laikotarpį būtų galima reguliariai atnaujinant vairuotojo pažymėjimus taikyti naujausias priemones prieš klastojimą ir atlikti medicininį patikrinimą arba taikyti kitas valstybių narių numatytas priemones.

(8)

Dėl kelių eismo saugumo turėtų būti nustatyti minimalūs vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai. Reikėtų suderinti vairuotojams privalomus išlaikyti egzaminus ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo standartus. Šiuo tikslu reikia nustatyti su motorinių transporto priemonių vairavimu susijusias žinias, įgūdžius ir elgseną, taip pat nustatyti vairavimo egzamino struktūrą atsižvelgiant į šias sąvokas ir iš naujo nustatyti minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti šias transporto priemones normas.

(9)

Išduodant vairuotojo pažymėjimą ir reguliariai po jo išdavimo vairuotojai turėtų pateikti įrodymus, kad jie atitinka minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo normas, taikomas vairuojantiems transporto priemones, kurios naudojamos žmonių vežimui arba prekių gabenimui. Tokia reguliari pagal nacionalines taisykles vykdoma kontrolė dėl minimalių normų atitikimo prisidės prie laisvo asmenų judėjimo, padės išvengti konkurencijos iškraipymų ir geriau atsižvelgs į specifinę šių transporto priemonių vairuotojų atsakomybę. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti medicininį patikrinimą, kuris garantuotų, jog yra laikomasi minimalių fizinio ir psichinio tinkamumo normų vairuojantiems kitas motorines transporto priemones. Siekiant skaidrumo šie patikrinimai turėtų sutapti su vairuotojo pažymėjimų atnaujinimu ir todėl jie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į pažymėjimo galiojimo laikotarpį.

(10)

Būtina toliau stiprinti nuoseklaus perėjimo prie dviračių transporto priemonių kategorijų ir prie keleiviams bei prekėms vežti naudojamų transporto priemonių kategorijų principą.

(11)

Vis dėlto siekiant labiau prisidėti prie kelių eismo saugumo valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti aukštesnę minimalaus amžiaus ribą vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas; išskirtiniais atvejais valstybei narei siekiant atsižvelgti į situaciją šalyje turėtų būti leidžiama nustatyti žemesnę amžiaus ribą.

(12)

Kategorijų apibrėžimai turėtų plačiau atspindėti tam tikrų transporto priemonių technines charakteristikas ir transporto priemonei vairuoti būtinus įgūdžius.

(13)

Įvedus mopedų kategorijos vairuotojo pažymėjimus, ypač pagerės kelių eismo saugumas jauniausiems vairuotojams, kurie, statistikos duomenimis, eismo įvykių metu nukenčia labiausiai.

(14)

Turėtų būti priimtos konkrečios nuostatos, lengvinančios fizinę negalią turintiems asmenims vairuoti transporto priemones.

(15)

Dėl priežasčių, susijusių su kelių eismo saugumu, valstybės narės visiems vairuotojo pažymėjimų savininkams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, turėtų galėti taikyti savo nacionalines vairuotojo pažymėjimų atėmimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo nuostatas.

(16)

Direktyvoje 91/439/EEB nustatyto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas turėtų būti pakeistas vieningu pavyzdžiu, kuris būtų plastikinės kortelės pavidalo. Tuo pat metu šio pavyzdžio pažymėjimas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į naujos mopedų kategorijos vairuotojo pažymėjimo ir naujos motociklų kategorijos vairuotojo pažymėjimo įvedimą.

(17)

Laisvai pasirenkamos mikroschemos įdiegimas vairuotojo pažymėjimo naujo pavyzdžio plastikinėje kortelėje leistų valstybėms narėms toliau gerinti kovos su sukčiavimu lygį. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė į mikroschemą įtraukti nacionalinius duomenis, jei jie netrukdo bendrai prieinamiems duomenims. Padedama vairuotojo pažymėjimų komiteto, Komisija turėtų nustatyti techninius reikalavimus mikroschemai.

(18)

Siekiant pagerinti egzaminuotojų žinias bei įgūdžius, tokiu būdu užtikrinant objektyvesnį kandidatų vairuotojo pažymėjimams gauti įvertinimą ir pasiekiant didesnį vairavimo egzaminų suderinimą, turėtų būti nustatyti minimalūs teisės verstis egzaminuotojo profesija standartai ir egzaminuotojų mokymo reikalavimai.

(19)

Komisijai turi būti leidžiama I–VI priedus pritaikyti prie mokslinės ir technikos pažangos.

(20)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(21)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti kriterijus, būtinus šios direktyvos taikymui. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(22)

Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(23)

Ši direktyva neturėtų prieštarauti valstybių narių įsipareigojimams dėl galutinių VII priedo B dalyje išvardytų direktyvų taikymo ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų,

AM kategorija

—

„motociklai“ — dviratės transporto priemonės be priekabos arba su priekaba, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte,

—

„triračiai motociklai“ — transporto priemonės su trimis simetriškai išdėstytais ratais, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

a)

A1 kategorija:

b)

A2 kategorija:

c)

A kategorija:

—

„motorinė transporto priemonė“ — variklio varoma transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti keleivius ar gabenti prekes arba vilkti transporto priemones, skirtas keleiviams vežti ar prekėms gabenti. Šis terminas apima troleibusus, t. y. prie elektros laidų prijungtas ne bėgiais važiuojančias transporto priemones. Jis neapima žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių,

—

„žemės ūkio ar miškų ūkio traktorius“ — variklio varoma ratinė ar vikšrinė bent dvi ašis turinti transporto priemonė, kurios pagrindinė funkcija yra vilkimo galia, specialiai skirta tam tikriems žemės ūkio ar miškininkystės darbams naudojamiems padargams, mašinoms ar priekaboms vilkti, stumti, vežti ar kitaip naudoti, o jos naudojimas keleiviams vežti ar prekėms gabenti arba vilkti keliu transporto priemones, naudojamas keleiviams vežti ar prekėms gabenti, yra tik antrinė funkcija;

a)

B1 kategorija:

b)

B kategorija:

motorinės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 3 500 kg ir kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg.

Nepažeidžiant atitinkamoms transporto priemonėms taikomų tipo patvirtinimo taisyklių nuostatų, šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, jeigu šio junginio leidžiama maksimali masė neviršija 4 250 kg. Jei toks junginys viršija 3 500 kg, valstybės narės pagal V priedo nuostatas reikalauja, kad toks junginys būtų vairuojamas tik:

Valstybės narės taip pat gali reikalauti ir pabaigti tokį mokymą, ir išlaikyti įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą.

Valstybės narės vairuotojo pažymėjime atitinkamu Bendrijos kodu nurodo teisę vairuoti tokį junginį.

Nustatytas minimalus amžius gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą yra 18 metų;

c)

BE kategorija:

d)

C1 kategorija:

motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg, tačiau ne didesnė kaip 7 500 kg ir kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

e)

C1E kategorija:

f)

C kategorija:

motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg ir kurios skirtos bei suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

g)

CE kategorija:

h)

D1 kategorija:

motorinės transporto priemonės, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 16 keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurios ne ilgesnės kaip 8 metrai; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

i)

D1E kategorija:

j)

D kategorija:

motorinės transporto priemonės, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo, ir motorinės transporto priemonės, kurias galima vairuoti turint D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

k)

DE kategorija:

a)

AM kategorijai — sumažinti iki 14 metų arba padidinti iki 18 metų;

b)

B1 kategorijai — padidinti iki 18 metų;

c)

A1 kategorijai — padidinti iki 17 ar 18 metų,

d)

B ir BE kategorijoms — sumažinti iki 17 metų.

a)

transporto priemonėms, kurias naudoja ugniagesiai ir transporto priemonėms, naudojamoms viešajai tvarkai palaikyti;

b)

transporto priemonėms, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas remontuoti arba techniškai prižiūrėti.

a)

C1, C, D1 ir D kategorijų pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones;

b)

BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones.

a)

C1E, CE, D1E arba DE kategorijų išduoti pažymėjimai galioja BE kategorijos transporto priemonių junginiams;

b)

CE kategorijos išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja DE kategorijai tol, kol jų savininkai turi teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones;

c)

CE ir DE kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai C1E ir D1E kategorijos transporto priemonių junginiams;

d)

visų kategorijų išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja AM kategorijos transporto priemonėms. Tačiau valstybė narė gali savo teritorijoje išduotiems vairuotojų pažymėjimams įvesti apribojimą, kad AM kategoriją atitinka tik A1, A2 ir A kategorijos, jei toje valstybė narėje privalomas praktikos egzaminas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti;

e)

A2 kategorijos išduoti pažymėjimai taip pat galioja A1 kategorijos transporto priemonėms;

f)

A, B, C arba D kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai A1, A2, B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemonėms.

a)

vairuoti triračius motociklus turint B kategorijos išduotą pažymėjimą, galingesniems kaip 15 kW galios triračiams motociklams, jei B kategorijos pažymėjimo savininkas yra ne jaunesnis kaip 21 metų;

b)

vairuoti A1 kategorijos motociklus turint B kategorijos išduotą pažymėjimą.

a)

D1 kategorijos transporto priemones (kurios leidžiama maksimali masė yra 3 500 kg, neįskaitant specialios neįgaliems keleiviams vežti skirtos įrangos) vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš du metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jei tos transporto priemonės naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams, o vairuotojas teikia savo paslaugas savanoriškai;

b)

transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg, vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš dvejus metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jeigu tų transporto priemonių pagrindinė paskirtis — naudoti jas tik kaip nejudamas mokymo ar pramogų aikšteles, jos naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams ir yra pakeistos taip, kad jomis nebūtų galima vežti daugiau kaip devynių keleivių ar gabenti jokių kitų prekių, kurios nėra tikrai reikalingos toms organizacijoms.

a)

išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo bei teorijos egzaminus ir atitinka medicininius reikalavimus pagal II ir III priedų nuostatas;

b)

išlaikė tik AM kategorijai būtiną teorijos egzaminą; valstybės narės gali reikalauti, kad kandidatai laikytų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą, taip pat atliktų medicininį patikrinimą šios kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti;

Šiai kategorijai priskiriamiems triračiams ir ketrurračiams motociklams valstybės narės gali nustatyti konkretų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. Siekiant atskirti AM kategorijai priklausančias transporto priemones, į vairuotojo pažymėjimą gali būti įrašomas nacionalinis kodas.

c)

A2 kategorijos ar A kategorijos atveju, turėdami mažiausiai 2 metų atitinkamai A1 kategorijos ar A2 kategorijos motociklo vairavimo patirtį, išlaikė tik įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą ar baigė mokymą pagal VI priedą.

d)

baigė mokymą ar išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą arba baigė mokymą ir išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą pagal V priedą B kategorijos pažymėjimui, suteikiančiam teisę vairuoti transporto priemonės junginį, apibrėžtą 4 straipsnio 4 dalies b punkto antroje pastraipoje.

e)

turi įprastinę gyvenamąją vietą pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba gali pateikti įrodymų, kad jie ten studijuoja bent šešis mėnesius.

2.

a)

C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E kategorijų transporto priemonių vairuotojai turi nuolat atitikti III priede nustatytas minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo normas vairuojantiems transporto priemones; ir

b)

įprastinė gyvenamoji vieta turi būti pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba privaloma pateikti įrodymų, kad ten studijuojama mažiausiai šešis mėnesius.

5.

1.

Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo kortelės fizinės savybės atitinka ISO 7810 ir ISO 7816-1 standartus.

Kortelė gaminama iš polikarbonato.

Patikrinimo būdai, kuriais vertinamos vairuotojo pažymėjimų savybės siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų tarptautinius standartus, turi atitikti ISO 10373 standartą.

2.

Fizinis vairuotojo pažymėjimų saugumas

Fiziniam vairuotojo pažymėjimo saugumui grėsmę kelia:

Bendrą saugumą būtina užtikrinti visoje sistemoje, kurią sudaro prašymo pažymėjimui gauti procesas, duomenų perdavimas, kortelės pagrindui pagaminti naudojama medžiaga, spausdinimo būdas, įvairių apsauginių savybių minimalus kiekis ir personalizavimo procesas.

3.

Pažymėjimas turi dvi puses.

1 pusėje pateikiama:

2 pusėje pateikiama:

a)

Tais atvejais, kai valstybės narės pagal šį priedą išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkas turi įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, ta valstybė narė gali į pažymėjimą įrašyti jo administravimui reikalingą informaciją, jeigu šio tipo informaciją ji įrašo ir savo išduodamuose pažymėjimuose ir jeigu šiam tikslui yra pakankamai vietos.

b)

Pasikonsultavusios su Komisija valstybės narės gali papildomai naudoti spalvas ar ženklus, pavyzdžiui, brūkšninius kodus, nacionalinius simbolius, nepažeisdamos kitų šio priedo nuostatų.

Abipusiškai pripažįstant pažymėjimus brūkšniniame kode negali būti pateikiama kita informacija, kurios nebūtų vairuotojo pažymėjime arba kuri nėra svarbi pažymėjimą išduodant.

2 pusė

1. Pavardė 2. Vardas 3. Gimimo data ir vieta 4a. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo data 4b. Formaliai galioja iki 4c. Išdavė 5. Pažymėjimo serijos numeris 8. Gyvenamoji vieta 9 .Kategorija (1)10. Kategorijos suteikimo data 11. Kategorijos galiojimo pabaigos data 12. Apribojimai

—

teorijos egzaminas ir

—

įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminas.

2.1.

Klausimai turi būti pateikti pagal kiekvieną žemiau nurodytą punktą; klausimų turinį ir formą kiekviena valstybė narė nustato savo nuožiūra:

3.1.

Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:

4.1.

Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:

4.2.

bendrų žinių apie toliau nurodytas papildomas nuostatas, susijusias su C, CE, D ir DE kategorijomis, privalomą patikrinimą:

5.1.

Vairuoti transporto priemonę su rankine pavarų dėže galima tik išlaikius vairavimo įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą transporto priemone, kurioje yra rankinė pavarų dėžė.

Jei kandidatas į vairuotojus įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą laiko transporto priemone su automatine pavarų dėže, jam išduotame vairuotojo pažymėjime šis faktas turi būti nurodytas. Vairuotojo pažymėjimas su tokiu įrašu galioja tik vairuojant transporto priemonę su automatine pavarų dėže.

„Transporto priemonė su automatine pavarų dėže“ yra tokia transporto priemonė, kurioje pavaros santykis tarp variklio ir ratų gali būti keičiamas tik akceleratoriaus ar stabdžių pedalais.

5.2.

Transporto priemonės, kuriomis laikomi įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminai, turi atitikti toliau nurodytus minimalius reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti griežtesnius arba taikyti papildomus kriterijus.

A1 kategorija:

A1 kategorijos motociklai be priekabos, kurių darbinis tūris ne mažesnis kaip 120 cm3, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 90 km/h greitį.

A2 kategorija:

motociklai be priekabos, kurių cilindro darbinis tūris ne mažesnis kaip 400 cm3, o variklio galia ne mažesnė kaip 25 kW.

A kategorija:

motociklai be priekabos, kurių cilindro darbinis tūris ne mažesnis kaip 600 cm3, o variklio galia ne mažesnė kaip 40 kW.

B kategorija:

keturratės B kategorijos transporto priemonės, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį;

BE kategorija:

junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 000 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį, sudaryti iš B kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, ir kurie nepriskiriami prie B kategorijos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už transporto priemonę; uždaros dėžės formos korpusas gali būti šiek tiek siauresnis už transporto priemonę, jeigu galinis vaizdas yra įmanomas tik naudojant transporto priemonės išorinius galinio vaizdo veidrodžius; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;

B1 kategorija:

variklio varomi keturračiai, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 60 km/h greitį;

C kategorija:

C kategorijos transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 12 000 kg, ne trumpesnės kaip aštuoni metrai ir ne siauresnės kaip 2,40 metrų, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS, pavarų dėžę su ne mažiau kaip aštuoniais pavaros perdavimo skaičiais ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; transporto priemonė pateikiama su ne mažesne kaip 10 000 kg faktine bendrąja mase;

CE kategorija:

arba sujungtos transporto priemonės arba junginiai, sudaryti iš C kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, ne trumpesnės kaip 7,5 metrai; tiek sujungtų transporto priemonių, tiek junginių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 20 000 kg, ne trumpesni kaip 14 metrų ir ne siauresni kaip 2,40 metrų, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, turintys stabdžius su ABS, pavarų dėžę su ne mažiau kaip aštuoniais pavaros perdavimo skaičiais ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; tiek sujungtos transporto priemonės, tiek junginiai pateikiami su ne mažesne kaip 15 000 kg faktine bendrąja mase;

C1 kategorija:

C1 pakategorės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 4 000 kg, ne trumpesnės kaip penki metrai ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną;

C1E kategorija:

junginiai, sudaryti iš C1 pakategorės egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg; tokie junginiai yra ne trumpesni kaip aštuoni metrai, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; uždaros dėžės formos korpusas gali būti šiek tiek siauresnis už vairuotojo kabiną, jeigu galinis vaizdas yra įmanomas tik naudojant transporto priemonės išorinius galinio vaizdo veidrodžius; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;

D kategorija:

D kategorijos transporto priemonės, ne trumpesnės kaip 10 metrų, ne siauresnės kaip 2,40 metrų ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir įrašymo įrangą, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;

DE kategorija:

junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg, ne siauresni kaip 2,40 metrų, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, sudaryti iš D kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė kaip du metrai ir ne žemesnė kaip du metrai; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;

D1 kategorija:

D1 pakategorės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 4 000 kg, ne trumpesnės kaip penki metrai ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;

D1E kategorija:

junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, sudaryti iš D1 pakategorės egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė kaip du metrai ir ne žemesnė kaip du metrai; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;

BE, C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijų egzaminavimui skirtos transporto priemonės, kurios neatitinka pirmiau minėtų minimalių kriterijų, bet buvo naudojamos Direktyvos įsigaliojimo metu ar anksčiau, gali būti ir toliau naudojamos, bet ne ilgiau kaip dešimt metų po tos datos. Valstybės narės gali įgyvendinti reikalavimus, susijusius su tokiomis transporto priemonėmis vežamais kroviniais, per dešimt metų nuo Komisijos direktyvos 2000/56/EB (3) įsigaliojimo.

6.1.1.

prisitaikyti tokias saugos priemones kaip pirštines, batus, drabužius ir saugos šalmą;

6.1.2.

atlikti pasirinktinį padangų, stabdžių, vairo mechanizmo, avarinės šviesos signalizacijos (jeigu tokia yra), rato grandinės, tepalų lygio, žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą.

6.2.1.

pastatyti motociklą ant stovo ir nukelti jį nuo stovo, taip pat, einant šalia transporto priemonės, varyti ją neveikiant varikliui;

6.2.2.

pastatyti motociklą ant stovo;

6.2.3.

atlikti ne mažiau kaip du manevrus mažu greičiu, taip pat ir slalomą; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti sankabą kartu su stabdžiu, pusiausvyrą, matymo lauką ir padėtį ant motociklo bei kojų padėtį ant pakojų;

6.2.4.

atlikti ne mažiau kaip du manevrus didesniu greičiu, iš kurių vienas manevras atliekamas įjungus antrą ar trečią pavarą, važiuojant ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu, o kitas manevras atliekamas aplenkiant kliūtį, važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti padėtį ant motociklo, matymo lauką, pusiausvyrą, vairavimo techniką ir pavarų keitimo techniką;

6.2.5.

stabdymas: atliekami ne mažiau kaip du stabdymo manevrai, įskaitant avarinį stabdymą ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti priekinį ir užpakalinį stabdį, matymo lauką ir padėtį ant motociklo.

6.2.3–6.2.5 punktuose minėti specialūs manevrai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per penkerius metus nuo Direktyvos 2000/56/EB įsigaliojimo.

6.3.1.

manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų;

6.3.2.

važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose;

6.3.3.

važiuoti kelio vingiu;

6.3.4.

sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos;

6.3.5.

keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas;

6.3.6.

privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta;

6.3.7.

pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių;

6.3.8.

kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne;

6.3.9.

imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės.

7.1.1.

sureguliuoti sėdynę į taisyklingo sėdėjimo padėtį;

7.1.2.

sureguliuoti galinio vaizdo veidrodžius, saugos diržus ir galvos atramas, jeigu tokių yra;

7.1.3.

patikrinti, ar uždarytos durys;

7.1.4.

atlikti pasirinktinį padangų, vairo mechanizmo, stabdžių, skysčių (pvz., variklio alyvos, aušinimo skysčio, valymo skysčio), žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą;

7.1.5.

patikrinti saugaus transporto priemonės pakrovimo veiksnius: kėbulą, apkalas, krovinio duris, kabinos užrakinimą, krovinio pakrovimo ir apsaugos būdą (tik BE kategorijai);

7.1.6.

patikrinti sukabinimo mechanizmą ir stabdžius bei elektros laidus (tik BE kategorijai);

7.2.1.

važiuoti atbuline eiga tiesia linija ir atbuline eiga sukant į dešinę ar į kairę už kampo, tuo pačiu metu laikantis teisingos eismo juostos;

7.2.2.

apsukti transporto priemonę priešinga kryptimi, naudojant priekinės ir atbulinės eigos pavaras;

7.2.3.

pastatyti transporto priemonę stovėjimo vietoje (lygiagrečiai, įstrižai ar stačiu kampu, priekiu ar galu, lygioje vietoje, įkalnėje ir nuokalnėje) ir pajudėti iš jos;

7.2.4.

sklandžiai stabdyti, kol visiškai sustos; o avarinis stabdymas — neprivalomas.

7.3.1.

prikabinti ir atkabinti arba atkabinti ir vėl prikabinti priekabą prie transporto priemonės; manevro metu vilkikas turi būti pastatytas šalia priekabos (t. y. ne vienoje linijoje);

7.3.2.

važiuoti atbuline eiga kelio lanku, kurį savo nuožiūra nustato valstybės narės;

7.3.3.

saugiai pastatyti transporto priemonę pakrovimui arba iškrovimui.

7.4.1.

manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų;

7.4.2.

važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose;

7.4.3.

važiuoti kelio vingiu;

7.4.4.

sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos;

7.4.5.

keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas;

7.4.6.

privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta;

7.4.7.

pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių;

7.4.8.

kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne;

7.4.9.

imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės.

8.1.1.

sureguliuoti sėdynę į taisyklingo sėdėjimo padėtį;

8.1.2.

sureguliuoti galinio vaizdo veidrodžius, saugos diržus ir galvos atramas, jeigu tokių yra;

8.1.3.

atlikti pasirinktinį padangų, vairo mechanizmo, žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą;

8.1.4.

patikrinti elektra valdomas stabdžių ir vairo mechanizmo sistemas; patikrinti ratų, ratų tvirtinimo veržlių, purvasargių, priekinio stiklo, langų ir valytuvų būklę, skysčius (pvz., variklio alyvą, aušinimo skystį, valymo skystį); patikrinti ir naudoti prietaisų skydą, taip pat ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;

8.1.5.

patikrinti oro slėgį, oro resiverius ir pakabą;

8.1.6.

patikrinti saugaus transporto priemonės pakrovimo veiksnius: kėbulą, apkalas, krovinio duris, pakrovimo mechanizmą (jeigu toks yra), kabinos užrakinimą (jeigu toks yra), krovinio pakrovimo ir apsaugos būdą (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms);

8.1.7.

patikrinti sukabinimo mechanizmą ir stabdžius bei elektros laidus (tik CE, C1E, DE, D1E kategorijoms);

8.1.8.

sugebėti imtis specialių transporto priemonės saugos priemonių; tikrinti kėbulą, darbines duris; avarinius išėjimus, pirmosios pagalbos priemones, ugnies gesintuvus ir kitas saugos priemones (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms);

8.1.9.

skaityti kelio žemėlapį, planuoti maršrutą naudojant ir elektronines navigacijos sistemas (pasirenkamai).

8.2.1.

prikabinti ir atkabinti arba atkabinti ir vėl prikabinti priekabą prie transporto priemonės; manevro metu vilkikas turi būti pastatytas šalia priekabos (t.y. ne vienoje linijoje) (tik CE, C1E, DE, D1E kategorijoms);

8.2.2.

važiuoti atbuline eiga kelio lanku, kurį savo nuožiūra nustato valstybės narės;

8.2.3.

saugiai pastatyti transporto priemonę pakrovimui arba iškrovimui prie pakrovimo arba iškrovimo platformos ar panašaus įrenginio (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms);

8.2.4.

pastatyti autobusą taip, kad keleiviai galėtų saugiai įlipti ar išlipti (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms).

8.3.1.

manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų;

8.3.2.

važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose;

8.3.3.

važiuoti kelio vingiu;

8.3.4.

sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos;

8.3.5.

keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas;

8.3.6.

privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta;

8.3.7.

pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių;

8.3.8.

kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne;

8.3.9.

imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės.

9.1.

Kiekvienos pirmiau minėtos vairavimo situacijos vertinimas turi atspindėti kandidato į vairuotojus sugebėjimo naudotis transporto priemonės valdymo mechanizmais laipsnį ir jo parodytą sugebėjimą eismo situacijose vairuoti visiškai saugiai. Egzamino metu egzaminuotojas privalo jaustis saugus. Kandidatas į vairuotojus egzamino neišlaiko, jei vairavimo klaidos ar elgsena kelia pavojų transporto priemonei, kuria laikomas egzaminas, jos keleiviams ar kitiems eismo dalyviams, nepaisant to, ar egzaminuotojas arba lydintis asmuo turi įsikišti, ar ne. Egzaminuotojas savo nuožiūra gali nuspręsti, kada užbaigti egzaminą.

Vairavimo egzaminuotojai privalo būti išmokyti teisingai įvertinti kandidato sugebėjimą saugiai vairuoti. Valstybės narės įgaliota institucija stebi ir prižiūri vairavimo egzaminuotojų darbą, kad būtų užtikrintas teisingas bei nuoseklus vertinimas pagal šiame priede nustatytus reikalavimus.

9.2.

Vertindamas vairavimo egzaminuotojas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, ar kandidatas į vairuotojus kitų atžvilgiu demonstruoja saugią ir draugišką elgseną. Tai turėtų atspindėti bendrą vairavimo stilių, į kurį vairavimo egzaminuotojas turėtų atsižvelgti spręsdamas apie kandidatą į vairuotojus. Jis apima prisitaikantį ir ryžtingą (saugų) vairavimą, atsižvelgiant į kelio bei oro sąlygas, kitus eismo dalyvius, kitų eismo dalyvių (ypač labiau pažeidžiamų) interesus ir numatant veiksmus.

9.3.

Be to, vairavimo egzaminuotojas įvertins, ar kandidatas į vairuotojus:

—

pastebėti eismo pavojus ir įvertinti jų sudėtingumą;

—

pakankamai gerai valdyti savo transporto priemonę, kad nesukeltų avarinių situacijų ir tinkamai reaguotų patekę į tokias situacijas;

—

laikytis kelių eismo taisyklių, ypač skirtų išvengti eismo nelaimių ir išlaikyti nenutrūkstamą eismą;

—

nustatyti bet kokius didesnius savo transporto priemonės techninius gedimus, ypač keliančius pavojų saugai, ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkamu būdu pašalinti;

—

atsižvelgti į visus vairavimui poveikio turinčius veiksnius (pvz., alkoholį, nuovargį, silpną regėjimą ir pan.), kad galėtų išlikti nuovokūs ir pasinaudoti visais sugebėjimais vairuoti saugiai;

—

padėti užtikrinti visų kelių eismo dalyvių saugumą, ypač silpniausiųjų ir labiausiai neapsaugotų, rodyti kitiems deramą pagarbą.

1.

Šiame priede vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

2.

Lygiai taip pat kandidatai į vairuotojus, norintys įsigyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą, arba norintys jį atnaujinti vairuotojai priskiriami tai grupei, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas.

3.

1 grupė:

Reikalaujama, kad kandidatai į vairuotojus pasitikrintų sveikatą, jei atlikus būtinus formalumus ar egzaminų, kuriuos jie turi išlaikyti prieš gaudami vairuotojo pažymėjimą, metu tampa akivaizdu, jog jie turi vieną ar daugiau sveikatos sutrikimų, išvardytų šiame priede.

4.

2 grupė:

Kandidatai į vairuotojus pasitikrina sveikatą prieš tai, kai jiems bus išduotas pirmasis vairuotojo pažymėjimas, ir vėliau vairuotojų sveikata tikrinama pagal valstybėje narėje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, veikiančią nacionalinę sistemą, kai atnaujinamas jų vairuotojo pažymėjimas.

5.

Valstybių narių nustatyti vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar vėlesnio atnaujinimo reikalavimai gali būti griežtesni negu šiame priede nustatyti reikalavimai.

6.

Visi kandidatai į vairuotojus atitinkamai pasitikrina, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl kandidato į vairuotojus regėjimo, jį tikrina kompetentinga medicinos institucija. Patikrinimo metu dėmesys ypač kreipiamas į: regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.

Šiame priede intraokuliariniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais.

6.1.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120o, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas kompetentingos medicinos institucijos.

6.2.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Kompetentinga medicinos institucija privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus.

6.3.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies — ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.

7.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į kompetentingų medicinos institucijų išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį.

8.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos negalavimais ar sutrikimais, kurie kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui.

8.1.

Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, prireikus gali būti išduodami fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams po to, kai savo išvadą pateikia kompetentinga medicinos institucija. Ši išvada turi remtis atitinkamo negalavimo ar sutrikimo medicininiu įvertinimu, ir, jei būtina, praktiniu patikrinimu. Taip pat joje turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, kaip rodo įgūdžių ir elgsenos patikrinimas, vairavimas nekeltų pavojaus.

8.2.

Vairuotojo pažymėjimai bet kuriam kandidatui į vairuotojus su progresuojančia negalia gali būti išduodami ar atnaujinami tik tokiu atveju, jei toks asmuo reguliariai tikrinsis sveikatą, kad būtų nustatyta, ar jis dar gali visiškai saugiai vairuoti transporto priemonę.

Kai negalia neprogresuoja, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas nereikalaujant reguliarios medicininės apžiūros.

8.3.

Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

9.

Liga, dėl kurios kandidatas į vairuotojus, pateikęs prašymą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs prašymą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą, dėl kurio staiga sutrinka cerebralinės funkcijos, kelia pavojų kelių eismo saugumui.

9.1.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija.

9.2.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

9.3.

Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui.

9.4.

Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

9.5.

Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

10.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju.

10.1.

Tik ypač išskirtiniais atvejais vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tiems šiai grupei priklausantiems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie serga cukriniu diabetu ir kuriuos reikia gydyti insulinu, ir tik tuo atveju, kai tai tinkamai pagrindžiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

11.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama kompetentingos medicinos institucijos išvada.

Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę.

12.

Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę.

12.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami kompetentingai medicinos institucijai atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Kompetentinga medicinos institucija įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus.

12.2.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai.

13.1.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems:

išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

13.2.

Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

14.

Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs.

14.1.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems.

Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio.

14.2.

Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

15.

Piktnaudžiavimas:

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma.

15.1.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti.

15.2.

Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

16.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

16.2.

Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami kompetentingos medicinos institucijos išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu.

17.1.

Pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti.

17.2.

Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

18.

Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad jie gali sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

1.1.

Asmuo, įgaliotas atlikti kandidato motorinės transporto priemonės vairavimo praktinį įvertinimą, privalo turėti žinių, įgūdžių ir išmanymą, susijusius su 1.2–1.6 punktuose išvardytais klausimais.

1.2.

Egzaminuotojas privalo turėti pakankamą kompetenciją kandidato, norinčio gauti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, laikomam egzaminui įvertinti.

1.3.

Vairavimo žinios ir išmanymas bei vertinimas:

1.4.

Vertinimo įgūdžiai:

1.5.

Asmeniniai vairavimo įgūdžiai:

1.6.

Paslaugų kokybė:

1.7.

Žinios apie transporto priemonės technines ir fizines savybes

1.8.

Vairavimas naudojant mažai kuro ir nekenkiant aplinkai.

2.1.

B kategorijos vairavimo egzaminuotojas:

2.2.

Kitų kategorijų vairavimo egzaminuotojai:

2.3.1.

Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus AM, A1, A2 ir A kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų.

2.3.2.

Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus C1, C, D1 ir D kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų.

2.3.3.

Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų.

3.1.1.

Prieš tai, kai asmenį galima įgalioti vykdyti vairavimo egzaminus, tas asmuo turi patenkinamai užbaigti tokią mokymo programą, kokią valstybė narė gali nurodyti, siekiant įgyti 1 punkte nustatytą kompetenciją.

3.1.2.

Valstybės narės turi nuspręsti, ar konkrečios mokymo programos turinys bus susijęs su įgaliojimu vykdyti vairavimo egzaminus vienos ar daugiau nei vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti.

3.2.1.

Prieš tai, kai asmenį galima įgalioti vykdyti vairavimo egzaminus, tas asmuo turi pademonstruoti žinių, išmanymo, įgūdžių ir tinkamumo patenkinamą lygį 1 punkte išvardytų klausimų atžvilgiu.

3.2.2.

Valstybės narės vykdo egzaminavimo procesą, kurio metu tinkamu pedagoginiu metodu įvertinama 1 punkte, ypač jos 1.4 punkte, apibrėžta asmens kompetencija. Egzaminavimo procesas turi apimti teorinį ir praktinį elementus. Tam tikrais atvejais gali būti naudojamas įvertinimas kompiuteriu. Kiekviena valstybė narė savo nuožiūra parenka konkrečius egzaminavimo ir įvertinimų egzaminų metu pobūdį bei trukmę.

3.2.3.

Valstybės narės turi nuspręsti, ar konkretaus egzamino turinys bus susijęs su įgaliojimu vykdyti vairavimo egzaminus vienos ar daugiau nei vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti.

4.1.1.

Valstybės narės parengia kokybės užtikrinimo priemones, siekiant įtvirtinti vairavimo egzaminuotojų standartus.