8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/1

A.

kadangi IPA yra nauja finansinė priemonė, kuria pakeičiamos šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių priemonės ir programos, t. y. PHARE, SAPARD, ISPA, pasirengimo narystei finansinė parama Turkijai ir CARDS, ir ja siekiama lanksčiai organizuoti ES lėšų skyrimą pagal konkrečius šių šalių poreikius ir valdymo pajėgumus,

B.

kadangi IPA sudaro toliau nurodyti penki komponentai, kurie apima pagal pagalbą gaunančių šalių poreikius apibrėžtus prioritetus, t. y.:

C.

kadangi IPA yra pagrindinis gyventojų gyvenimo kokybę, socialinius standartus, infrastruktūrą bei regionų ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą gerinantis ir gerbti žmogaus teises šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse skatinantis veiksnys,

D.

kadangi biudžeto vykdymo plėtros politikos srityje parlamentinės kontrolės tikslas – ne tik užtikrinti, kad ES lėšos naudojamos pagal reglamentuojančias nuostatas ir ES politikos sritis, bet ir įvertinti, ar jos buvo veiksmingai paskirstytos pagal pagalbą gaunančių šalių strategijoje ir pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus ir ar jos padėjo pasiekti norimus rezultatus atsižvelgiant į bendrus ES interesus,

E.

kadangi ypač svarbu griežtai ir ankstyvajame etape ištirti IPA įgyvendinimą, kad būtų išvengta per vėlai nustatytų ankstesnių pasirengimo narystei priemonių įgyvendinimo problemų atsižvelgiant į tai, kad tinkamu laiku neapsvarsčius nukrypimų nuo normos tų nukrypimų daugės ir kad vėliau bus labai sunku su tokiais nukrypimais kovoti, nes jais bus nuolat piktnaudžiaujama,

F.

kadangi kova su korupcija ir sektorinės reformos (teismų, policijos ir viešojo administravimo) turi įtakos ne tik geram valdymui ir teisinės valstybės principų laikymuisi, bet ir bendrai verslo aplinkai,

G.

kadangi IPA, visų pirma persvarstant daugiamečius preliminarius planavimo dokumentus (DPPD), užtikrina pakankamą lankstumą, leidžiantį prisitaikyti prie kintančių pagalbą gaunančių šalių poreikių ir valdymo pajėgumų,

H.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 27 straipsnį iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia IPA laikotarpio vidurio įgyvendinimo ataskaitą, ir prireikus kartu pateikia pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais numatomi reikalingi šio reglamento pakeitimai,

I.

kadangi, atsižvelgdama į Parlamento prašymą, Komisija įsipareigojo jau 2009 m. atlikti išorės pagalbos priemonių paketo, įskaitant IPA, laikotarpio vidurio peržiūrą,

J.

kadangi nuo šiol reikia, kad Europos Parlamentas palaikytų ryšį su valstybių, kurios naudojasi pasirengimo narystei pagalbos priemone, nacionaliniais parlamentais,

1.

palankiai vertina užmegztą struktūrinį dialogą su Komisija dėl pasirengimo narystei priemonės (angl. Instrument for Pre-Accession, IPA) įgyvendinimo ir primena savo poziciją šiuo klausimu, ypač būtinybę sudaryti vienodas sąlygas visoms pagalbą gaunančioms šalims pasinaudoti įvairiomis politikos priemonėmis pagal IPA, visų pirma skirti pakankamai dėmesio ir pastangų kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir skirti daugiau dėmesio institucinių galių didinimui parlamentiniu lygmeniu, pilietinės visuomenės organizacijų plėtrai, priemonių, skirtų propaguoti tolerancijos ir nediskriminavimo principus, žmogaus raidai ir regionų bendradarbiavimui pagrindinėse politikos srityse;

2.

yra patenkintas, kad 2007 m. įgyvendinta daug IPA įsipareigojimų; tačiau apgailestauja, kad pirmosios IPA programos priimtos tik 2007 m. pabaigoje ir jos realiai pradėtos įgyvendinti tik 2008 m. – iš dalies dėl vėlyvo naujos priemonės patvirtinimo ir iš dalies dėl pagalbą gaunančių šalių vėlavimo sukurti reikiamas struktūras ir valdymo sistemas; ragina Komisiją siekti pažangos įgyvendinant projektus ir stebėti skiriamas lėšas bei gautus rezultatus, siekiant užtikrinti, kad Pasirengimo narystei priemonė konkrečiose šalyse duotų matomų rezultatų;

3.

pažymi, kad dėl to, jog IPA reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 718/2007 (IPA įgyvendinimo reglamentas), o vėliau – pirmoji daugiametė preliminarioji finansinė programa ir DPPD buvo priimti pavėluotai, 2007 m. IPA programų ir projektų kontrolė, vertinimas ir ataskaitų teikimas buvo ribotas ir dar nedavė rezultatų; pabrėžia, kad norint sklandžiai pereiti nuo ankstesnių pasirengimo narystei priemonių prie IPA būtinas programavimo tęstinumas, tinkamas projektų įgyvendinimas ir mokėjimų vykdymas;

4.

mano, kad 2007 m. IPA nacionalinės programos ir ES pasirengimo narystei politika pakankamai derėjo tarpusavyje, nes daugelis programų tikslų atitiko atitinkamose Komisijos pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus;

5.

pažymi, kad šalys kandidatės daugiausia dėmesio turi skirti Europos standartų, visų pirma statistikos, aplinkos ir fiskalinių standartų įgyvendinimui, o tai dera su ES plėtros politika; tačiau pažymi, kad politinių kriterijų, visų pirma demokratinio valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, laisvei pasirinkti religiją, moterų teisėms, mažumų teisėms ir teisinės valstybės principų laikymosi svarbos nereikėtų sumenkinti, nes jų nesilaikant gali kilti komplikacijų ir derybos gali būti uždelstos; mano, kad tarp politinių kriterijų įgyvendinimui skirtų projektų ir teisyno įgyvendinimui skirtų projektų turėtų būti daugiau pusiausvyros;

6.

primena Komisijai, kad Europos Sąjungos teisėtumą ir gebėjimą skatinti reformas galima gerokai sustiprinti, jei IPA pagalba bus nukreipiama toms sritims, kurios tiesiogiai naudingos šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių piliečiams, ypač atsižvelgiant į dėl pasaulinės finansų krizės atsiradusius poreikius ir iškilusius sunkumus;

7.

todėl laikosi nuomonės, kad IPA turėtų būti remiamos pagalbą gaunančių šalių pastangos įvykdyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus, kad Vakarų Balkanų piliečiai galų gale galėtų naudotis judumo laisve ir visapusiškai dalyvauti ES programose ir schemose; palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau didinti skiriamas IPA lėšas programoms Tempus, Erasmus Mundus ir Youth in Action;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija buvo pasirengusi akredituoti Kroatijos I–IV komponentų decentralizuotą valdymą ir Turkijos I ir II komponentų decentralizuotą valdymą iki 2008 m. pabaigos; ragina Komisiją ir toliau intensyviai dirbti su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, kad jos artimiausioje ateityje galėtų decentralizuotai valdyti lėšas ir taip visiškai pasinaudoti visais IPA komponentais; tačiau pažymi, kad valdymo įgaliojimai turi būti suteikiami tik tuo atveju, jei jais bus naudojamasi veiksmingai;

9.

pabrėžia, kad už IPA naudojimą yra bendrai atsakingos Komisija ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių nacionalinės vyriausybės; ragina Komisiją gerinti savo delegacijų ir atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą siekiant nuolat kontroliuoti projektų įgyvendinimo procedūras ir kurti bendras priemones, kurios padidintų pagalbą gaunančių šalių administracinius pajėgumus;

10.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ir veiksmingą IPA valdymą ir kontrolę atsižvelgiant į kiekvienos šalies vidaus audito ir kontrolės sistemų ypatumus bei į ankstesnių šalių kandidačių įgytą gerąją patirtį taikant pasirengimo narystei procedūras;

11.

tikisi, kad Komisija kiekvienais metais atsiskaitys Parlamentui ir jo atsakingam Biudžeto kontrolės komitetui dėl mokėjimų ir IPA lėšų naudojimo bei dėl likusių programų ISPA, IPARD ir SAPARD lėšų pateikdama išsamią informaciją apie kiekvieną šalį gavėją, nurodydama gerosios patirties pavyzdžius ir informuodama apie visas problemas ar nukrypimus, su kuriais susidūrė;

12.

pažymi, kad horizontalūs klausimai, kaip antai poveikio aplinkai vertinimas, geras valdymas, pilietinės visuomenės dalyvavimas, lygios galimybės ir nediskriminavimas nepakankamai pristatomi ir matomi 2007 m. IPA projektuose; ragina Komisiją visų pirma išplėtoti keliems pagalbos gavėjams skirtas regionines arba horizontalias programas, visų pirma kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu programas, kultūrų dialogo ir lyčių lygybės programas;

13.

pažymi, kad didelėms geografinėms vietovėms ar kompleksinėms politikos sritimis skiriama nedaug lėšų ir kad šios lėšos paskirstomos daugeliui nedidelių projektų, o ne sutelkiamos mažesniam kiekiui reikšmingesnių projektų; pažymi, kad metinėse nacionalinėse programose turėtų būti išlaikoma tinkamos reakcijos į pagrindinius pažangos ataskaitose nustatytus prioritetus ir vengimo, kad lėšos nebūtų skiriamos pernelyg fragmentiškai, pusiausvyra;

14.

pabrėžia kaip svarbiausią ir būtiną skubiausiai įgyvendinti poreikį panaudoti IPA stiprinti visose pagalbą gaunančiose šalyse kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant pinigų plovimui, nelegaliai migracijai ir prekybai žmonėmis; pažymi, kad nors visose 2008 m. pažangos ataskaitose korupcija įvardyta kaip rimta problema ir pagrindinis prioritetas, ne visose 2007 m. IPA programose pakankamai atsižvelgiama į korupciją; siūlo skirti lėšų šiam tikslui, kaip antai Kroatijos (15) ir Juodkalnijos (16) atvejais, ir ragina Komisiją išplėtoti darnesnę strategiją šiuo klausimu, atsižvelgiant į paskutiniais plėtros etapais įgytą patirtį;

15.

pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) pagalbą gaunančiose šalyse turėtų aktyviau dalyvauti plėtojant ir inicijuojant projektus; pažymi, kad būsimose IPA programose reikėtų spręsti sistemingo pagalbos teikėjų priklausymo nuo PVO klausimą, siekiant išvengti PVO „pagal pareikalavimą“, taip pat reikėtų spręsti kai kurių PVO plėtojimo klausimą etninių ir politinių konfliktų vietose, visų pirma Bosnijoje ir Hercegovinoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Kosove (17); tikisi, kad naujoji Pilietinės visuomenės programa padės išspręsti daugelį sunkumų, susijusių su ES programų įvairove, kompleksiškumu ir fragmentiškumu;

16.

primygtinai tvirtina, kad būtina nuolat remti PVO šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse siekiant kurti joms kompetentingą aplinką ir užtikrinti jų nuolatines pastangas siekti rezultatų įgyvendinant IPA ir nuolatinį veiklumą valdant projektą;

17.

pažymi, kad IPA finansuojami projektai ir veiklos rūšys prastai vertinamos ES matomumo „vietoje“ požiūriu ir neįteisino metodo „iš apačios į viršų“ tolesniam ES santykių glaudinimui;

18.

mano, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į švietimą ir jaunimo užimtumą kaip į būtinas ilgalaikio stabilumo ir plėtros sąlygas; pabrėžia poreikį kovoti su nedarbu, visų pirma jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu, kaip ypač svarbiu kompleksiniu klausimu; šiuo atžvilgiu siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę geriau pasinaudoti IPA lankstumu, kad panaudojant pirmuosius du komponentus prireikus būtų galima finansuoti su III–V komponentais susijusias priemones;

19.

pažymi, kad regioninė finansinė pagalba pagal IPA yra palyginti nedidelė (apytikriai 10 % visos IPA), visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ji apima vienuolika intervencinių sričių šešiose šalyse, pradedant švietimu ir jaunimu ir baigiant branduoliniu saugumu;

20.

yra susirūpinęs, kad visi 2007 m. IPA asignavimai II komponentui iš bendros IPA 497 200 000 EUR sumos sudarė tik 38 800 000 EUR (t. y. mažiau nei 8 %); pažymi, kad tai prieštarauja Komisijos tvirtinimui, jog tarptautinis bendradarbiavimas padeda susitaikyti ir plėtoti gerus kaimyninius santykius ir yra ypač svarbus regionui, kuriame neseniai vyko konfliktai; apgailestauja, kad buvo sunku praktiškai įgyvendinti veiksmingą bendradarbiavimą dėl keleto priežasčių, įskaitant kai kurių partnerių struktūrų ir procedūrų skirtumus bei politinio pobūdžio kliūtis; ragina pagalbą gaunančias šalis ir Komisiją pagal šį komponentą siekti tolesnio iki šiol vykusio bendradarbiavimo ir pradėti naują bendradarbiavimą siekiant skatinti gerus kaimyninius santykius ir ekonominę integraciją visų pirma aplinkos, gamtos ir kultūros paveldo bei kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse;

21.

taip pat reiškia susirūpinimą, kad nė vienoje pagalbą gaunančių šalių pateiktoje 2007 m. IPA programoje nebuvo tiesiogiai sprendžiami moterų teisių ar lyčių lygybės klausimai, nors lyčių klausimai įvardyti kaip svarbiausi uždaviniai tiek pažangos ataskaitose, tiek DPPD; pabrėžia savo raginimą Komisijai skirti pasirengimo narystei lėšų stiprinti moterų teises Balkanuose, visų pirma per NVO ir moterų organizacijas; ragina Komisiją atitinkamai skirti IPA lėšų, kad būtų remiamas lyčių klausimų finansavimas pagal pasirengimo narystei politiką, o pagalbą gaunančios šalys skatinamos teikti atitinkamus projektų pasiūlymus;

22.

pabrėžia būtinybę įtraukti kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų į IPA finansuojamų projektų planavimą ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad IPA pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į realius poreikius ir lūkesčius, prisidėti prie IPA projektų matomumo didinimo ir skatinti gyvybingos ir iniciatyvios pilietinės visuomenės raidą pagalbą gaunančiose šalyse;

23.

ragina Europos Audito Rūmus iki 2010 m. pabaigos pateikti specialią laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaitą dėl IPA įgyvendinimo;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams bei šalių, kurios yra suinteresuotos pasinaudoti pasirengimo stojimui pagalbos priemone, vyriausybėms, parlamentams, nacionalinėms kontrolės institucijoms.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/7

A.

kadangi pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus Bendrijos priemonė teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusiose civilinėse bylose srityje gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad nacionaliniu lygmeniu neįmanoma pašalinti kliūties, trukdančios kurti vidaus rinką ar jai veikti,

B.

kadangi pavėluotas skolų mokėjimas ir jų nemokėjimas kelia pavojų įmonių ir vartotojų interesams, visų pirma tuomet, kai kreditorius ir vykdomosios institucijos neturi informacijos apie skolininko buvimo vietą ar jo turtą; kadangi padėtį apsunkina dabartinė ekonominė aplinka, kurioje norinčioms išlikti įmonėms itin svarbūs pinigų srautai,

C.

kadangi su skolų išieškojimu kitoje valstybėje narėje susijusios problemos gali būti didelė kliūtis laisvam mokėjimo pavedimų judėjimui Europos Sąjungoje, taip pat trukdyti naudotis teise į teisingumą; kadangi neužtikrinus teismo sprendimų vykdymo taip pat kenkiama teisingumui ir verslo etikos standartams,

D.

kadangi, apskritai, skolų išieškojimas yra didelė problema, kuri tampa dar didesnė, jei ieškiniai tarpvalstybinio pobūdžio, ypač turint mintyje mažąsias įmones, kurios neturi šioje srityje besispecializuojančių teisininkų ar skolų išieškojimo skyrių ir dažnai atsiduria keblioje padėtyje, nes turi skirti darbuotojų, trūkstamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, laiko minėtajai problemai spręsti, o ne produktyviai veiklai vykdyti,

E.

kadangi tam tikri požymiai rodo, kad Pavėluoto mokėjimo direktyvos (3) nėra pakankamai laikomasi arba ji nėra žinoma; kadangi dabar atnaujinus ir tinkamai įgyvendinus šią direktyvą būtų galima tikėtis didelio poveikio mažinant pavėluoto mokėjimo arba nemokėjimo atvejų skaičių,

F.

kadangi labai skiriasi įvairios nacionalinės sutarčių ir bankroto teisės nuostatos, reglamentuojančios tai, kaip sudarydami sutartį kreditoriai gali apsaugoti savo skolą, visų pirma naudodamiesi sąlygomis dėl nuosavybės teisės išsaugojimo arba kitomis panašiomis priemonėmis, kurios dėl tokių skirtumų kartais apeinamos,

G.

kadangi priimti Bendrijos teisės aktai, susiję su veiksmingu teismo sprendimų vykdymu, turi būti taikomi visiems skolininkams, iš anksto niekaip neišskiriant sąžiningų ar nesąžiningų skolininkų,

H.

kadangi vengimą mokėti skolas, pavėluotą skolų mokėjimą ir jų nemokėjimą dažnai apsunkina nepakankamas šalių atidumas prieš sudarant sutartį ir ją sudarant; kadangi būtina labiau pabrėžti sąmoningumą komercijos srityje ir galimybę numatyti europinio pobūdžio alternatyvias sąlygas pagal bendrą principų sistemą (angl. CFR), nes tai užtikrintų, kad šalys šiuos klausimus tinkamai apsvarstys užmegzdamos komercinius ryšius,

I.

kadangi Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad tarpvalstybiniais atvejais gali kilti didelių problemų dėl nuolat įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, t. y. asmenų, kurie galėtų sumokėti skolas ar įvykdyti įsipareigojimus, tačiau to nedaro, arba asmenų, kurių atveju esama rizikos, kad jie nesumokės pasiskolintų lėšų net jei būtų priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas; kadangi galima teigti, kad tokie asmenys dažnai turi daug turto įvairiose įmonėse, taip pat per sąskaitų tvarkytojus ir patikėtinius, o sėkmingo vykdymo neįmanoma užtikrint neturint reikiamos informacijos; kadangi dažnai būtina gauti tokią informaciją nepranešant apie tai nuolat įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui, kuris daugeliu atvejų gali greitai perkelti turtą į kitą jurisdikciją,

J.

kadangi Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikros valstybės nevykdo arbitražo sprendimų ar kitos valstybės teismo priimtų sprendimų, o tai paskatino kurti grobuoniškus fondus, kurie daug mažesne kaina superka tokius valstybės skolos vertybinius popierius ir vėliau siekia pelno, užtikrindami skolos įsipareigojimų vykdymą; kadangi tikriausiai būtų geriau ir teisingiau suteikti pradiniams kreditoriams priemonių, kad jie galėtų patys ginti savo teises,

K.

kadangi teigiama, kad tik nedaugelis valstybių neturi turto užsienyje, o tuo atveju, jei kreditorius negali tikėtis, kad bus užtikrintas vykdymas (tik) jo valstybėje narėje arba susijusioje valstybėje, vienintelė veiksminga teisių gynimo priemonė – kreiptis į užsienio teismus, visų pirma į kitų ES valstybių narių teismus,

L.

kadangi pagal Briuselio I reglamentą (4) kiekviena valstybė narė taiko laikinąsias priemones, nustatomas ir reglamentuojamas pagal kiekvienos iš jų nacionalinę teisę, o pagal tą reglamentą abipusio pripažinimo ir vykdymo principas netaikomasex parte nutartims; kadangi inter partes nutartis vykdo vykdančiosios šalies teismas, taikydamas kuo tinkamesnes turimas teisių gynimo priemones,

M.

kadangi laikinosios priemonės apima i) nutartis suteikti informaciją apie turtą, kuriam gali būti taikomos sprendimo vykdymo priemonės, ii) nutartis išsaugoti turtą tol, kol bus įvykdytas sprendimas ir iii) taip pat gali apimti nutartis dėl laikinojo mokėjimo, pagal kurias kreditoriui iškart sumokama, kol sprendžiamas susijęs ginčas,

N.

kadangi laikinosios priemonės turėtų būti taikomos panašiomis sąlygomis, kuriomis jas taiko Teisingumo Teismas, t. y. kreditorius turėtų įtikinti teismą, kad jo reikalavimas pagrįstas (vykdytina teisė – teismo sprendimas, dokumento originalas arba prima facie pagrįstas reikalavimo įrodymas (fumus boni juris)), taip pat įrodyti skubumą (pagrįsta rizika, jog reikalavimas gali būti neįvykdytas, jei nebus taikoma minėtoji priemonė (periculum in mora)); kadangi minėtosios priemonės gali būti taikomos su sąlyga, kad bus pateiktas užstatas,

O.

kadangi bylose dėl mažesnių sumų, ypač kai teisinės išlaidos gali būti pernelyg didelės, delsimas vykdyti teisingumą reiškia teisingumo nevykdymą, o bylose dėl didesnių sumų didžiausia kliūtis gali būti informacijos apie turtą trūkumas; kadangi, atsižvelgiant į tai, sprendžiant abiejų tipų bylas puikiu sprendimu galėtų tapti galimybė priimti nutartis dėl laikinųjų priemonių,

P.

kadangi bet kokius Bendrijos veiksmus, pagal kuriuos būtų suteikiama informacija, taip pat reikia svarstyti turint mintyje minėtuosius atvejus, kuriais informacijos trūkumas lemia didelę neteisybę; kadangi neturėdamas informacijos apie skolininko (ir, a fortiori, nuolat įsipareigojimų nevykdančio skolininko) turtą, kurį būtų galima areštuoti vykdant sprendimą, kreditorius negalės užtikrinti sprendimo vykdymo,

Q.

kadangi iš tikrųjų ši problema aktuali ne tik tais atvejais, kai jau priimtas sprendimas, kuris nevykdomas, tačiau taip pat gali kilti prieš ieškovams pateikiant ieškinius,

R.

kadangi, nepaisant to, neabejotinai būtina užtikrinti, kad bet kokios siūlomos priemonės būtų proporcingos; kadangi, pagal siūlomas priemones taip pat neturėtų būti tiesiog atkartojama tai, ką jau galima užtikrinti pagal galiojančias nacionalines priemones, ir siūlomos priemonės turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams ieškiniams, be to, turėtų būti vengiama nereikalingo ir netinkamo derinimo,

S.

kadangi pareikštas susirūpinimas, kad tam tikri pasiūlymai dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje užtikrinant skolininkų turto skaidrumą gali pažeisti pagrindines teises, įskaitant teisę į privatumą (duomenų apsauga), pakenkti procesinėms apsaugos priemonėms ir prieštarauti daugelio valstybių narių konstitucinėms tradicijoms,

T.

kadangi visi pateikiami pasiūlymai turi būti rentabilūs ir derėti su kitomis Bendrijos politikos sritimis, siekiant išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo,

1.

džiaugiasi pirmiau paminėta 2008 m. kovo 6 d. Komisijos žaliąja knyga, kadangi ja prisidedama prie Lisabonos strategijos siekių;

2.

pažymi, kad nepakankamas informacijos, būtinos norint priversti skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, skaidrumas neatitinka bendrųjų geros valios ir turtinės atsakomybės principų; teigia, kad dėl vykdymo procedūras reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų neišmanymo arba jų neveiksmingumo tikriausiai lėčiau kuriama bendra vidaus rinka ir randasi nereikalingų sąnaudų;

3.

pabrėžia, kad dėl vėlavimo mokėti, nemokėjimo ir skolų išieškojimo sunkumų kenkiama kreditorių verslui ir vartotojams, mažinamas pasitikėjimas vidaus rinka ir trukdoma imtis teisinių veiksmų;

4.

remia integruotą ir veiksmingą strategiją, kuri būtų grindžiama geresnės teisėkūros principu, ir mano, kad reikėtų siekti tikslo, jog mokėjimai užtikrintų nediskriminavimą, jautrių duomenų apsaugą ir teisines garantijas, numatant proporcingas priemones, kurios sudarytų galimybę taikyti skaidrumo reikalavimą ir labai sumažintų duomenų tvarkymo ir valdymo sąnaudas;

5.

primygtinai reikalauja, kad kreditoriai turėtų galimybę gauti ne tik visiems prieinamos informacijos, bet, kompetentingai institucijai prižiūrint ar tarpininkaujant, ir duomenų, kurių reikia norint pradėti vykdymo procedūrą ir atgauti skolą visoje vidaus rinkoje taikant nesudėtingą tvarką;

6.

pritaria Komisijai, kad tarpvalstybinis skolų išieškojimas vykdant teismo sprendimus yra didelė vidaus rinkos problema, tačiau mano, jog būtina toliau tobulinti Komisijos aptariamus sprendimo būdus norint išspręsti sudėtingiausią problemą, susijusią su nuolat įsipareigojimų nevykdančiais skolininkais;

7.

pažymi, kad tokį vadovą gali būti sunku ir brangu parengti ir atnaujinti, o asmenims, norintiems ginti savo teises, gali būti paprasčiau, jei būtų taikoma tik viena tvarka, ir daugeliu atvejų kreditoriams teks konsultuotis su susijusios užsienio jurisdikcijos teisininkais; vis dėlto mano, kad tol, kol netaikoma tinkama tarpvalstybinė tvarka, gali būti naudingas supaprastintas vadovo variantas;

8.

yra tvirtai įsitikinęs, kad būtų naudinga skelbti nacionalinius užsienio teisininkų, kurie naudojasi savo teisėmis vidaus rinkoje pagal direktyvas 77/249/EEB (5) ir 98/5/EB (6), žinynus; pažymi, kad tokie nacionaliniai žinynai galėtų būti susieti su Komisijos interneto svetaine, taip pat galėtų papildyti vadovą;

9.

nepritaria galimybei nepagrįstai, be atrankos ir šališkai naudoti visą apie gyventojus turimą, taip pat socialinės apsaugos ir mokesčių registruose esančią informaciją, tačiau pritaria tinkamos ir proporcingos sistemos sukūrimui siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų vykdymą Europos Sąjungoje;

10.

teigia, kad galimybė naudotis gyventojų registrais (tais atvejais, kai jie egzistuoja) gali būti naudinga nustatant asmenų, kurie nevykdo su išlaikymu ar asmeninėmis paskolomis susijusių savo įsipareigojimų, buvimo vietą ir vengiant piktnaudžiavimo;

11.

mano, kad tam tikrose jurisdikcijose sėkmingai pradėta naudotis didesniu socialinės apsaugos ir mokesčių registrų prieinamumu, tačiau taip pat būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi duomenų apsaugos ir konfidencialumo taisyklių; pažymi, kad tai – visuomenei opus klausimas; be to, pažymi, kad gali kilti teisinių problemų, jei informacija būtų naudojama kitu tikslu nei tas, kuriuo ji surinkta;

12.

taip pat pastebi, kad daugelyje valstybių narių mokesčių deklaracijos ir socialinės apsaugos duomenys yra konfidencialūs, o minčiai sukurti registrą, turint mintyje visą netinkamo registre kaupiamos informacijos naudojimo riziką, nebūtų pritarta ir tokia mintis būtų laikoma piktnaudžiavimu vykdomąja valdžia;

13.

teigia, kad jei pasiūlymas būtų neproporcingas atsižvelgiant į jo tikslą, juo galėtų būti piktnaudžiaujama ir galėtų būti pažeidžiama teisė į privatumą;

14.

mano, kad galbūt verta toliau svarstyti mintį dėl geresnio viešųjų vykdomųjų institucijų bendradarbiavimo, tačiau pažymi, jog tokios institucijos egzistuoja ne visose valstybėse narėse;

15.

mano, kad skolininko deklaracija gali būti naudinga kaip vienas iš sprendimo vykdymo procedūros aspektų, kai deklaraciją gali papildyti pagal nacionalinę teisę numatomos sankcijos;

16.

mano, kad Bendrijai nereikia imtis veiksmų šioje srityje tol, kol neįrodyta, jog valstybių narių taikomos priemonės neveiksmingos;

17.

teigia, kad galėtų būti svarstoma mintis numatyti tam tikrą Bendrijos laikinąją priemonę, kuri papildytų nacionalinių teismų taikomas priemones; mano, kad tai galėtų būti paprasta lanksti procedūra, kuri galėtų būti taikoma visoje ES, taigi būtų išvengta delsimo ir nereikalingų išlaidų; mano, kad tokia procedūra taip pat būtų veiksminga ir teisinga, kalbant apie trečiąsias šalis;

18.

teigia, kad tokia priemonė taip pat galėtų būti taikoma arbitražo ieškiniams ir į ją galėtų būti atsižvelgta artimiausiu metu peržiūrint Briuselio I reglamentą;

19.

ragina Komisiją teikti šiam klausimui pirmenybę ir atlikti a) išsamų problemos vertinimą, b) galimų Bendrijos priemonių pagrįstumo tyrimą ir c) teisių gynimo priemonių, kurios pagal Bendrijos teisę galėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams aspektams, pagrįstumo tyrimą; mano, kad Komisijos tyrimo ataskaitoje taip pat turėtų būtų nurodytas ir deramai pagrįstas tinkamas visų siūlomų Bendrijos priemonių, kurios turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, taip pat turėtų papildyti nacionalines šios srities teisių gynimo priemones ir netrukdyti jų taikyti, teisinis pagrindas;

20.

ragina Komisiją išsamiai apsvarstyti ikisutartines ir sutartines priemones, kurios gali būti susietos su bendros principų sistemos ir bet kurios su ja susijusios neprivalomos priemonės kūrimu, siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinių sutarčių šalys jas sudarydamos apsvarstytų pavėluoto mokėjimo ir nemokėjimo klausimus;

21.

nekantriai laukia Pavėluoto mokėjimo direktyvos peržiūros ir ragina Komisiją kuo skubiau ją pradėti atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį;

22.

siūlo atlikti skirtingų nacionalinių teisinių metodų, taikomų nuosavybės teisės išsaugojimui ir kitiems panašiems mechanizmams, tyrimą siekiant užtikrinti jų abipusį pripažinimą;

23.

teigia, kad šalis, įgijusi nuosavybės teises pagal teismo sprendimą, turėtų turėti galimybę naudotis šiomis teisėmis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir informaciją suteikusi šalis;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/12

A.

pripažindamas ypatingą peticijų proceso svarbą ir jo specifines ypatybes, kurios leidžia atitinkamam komitetui ieškoti sprendimų ir paaiškinimų ES piliečiams, teikiantiems peticijas Europos Parlamentui,

B.

atsižvelgdamas į didėjantį ES piliečių, kurie teikia peticijas Europos Parlamentui, skaičių, taip pat į Peticijų komiteto pastangas toliau spartinti savo procedūras siekiant teikti geresnes paslaugas piliečiams, prašantiems Peticijų komiteto pagalbos,

C.

kadangi Parlamento organai iki šiol neįgyvendino keleto 2007 m. metiniame pranešime pateiktų rekomendacijų, pvz., prašymo skubiai pagerinti su administravimo ištekliais, įskaitant kalbines ir teisines žinias, susijusią Peticijų komiteto padėtį, siekiant padidinti Parlamento pajėgumą atlikti nepriklausomus jam teikiamų peticijų tyrimus, ir, pvz., glaudžiau bendradarbiauti su tinklu SOLVIT su vidaus rinka susijusių peticijų ir skundų srityje, taip pat sukurti Europos piliečiams skirtą bendrą ES portalą,

D.

atsižvelgdamas į tai, kad nors ir pasiekta reikšmingos pažangos tobulinant Europos Sąjungos struktūras ir politiką šiuo laikotarpiu, piliečiai tiesiogiai susiduria su Europos Sąjungos politikos priemonių ir programų įgyvendinimo trūkumais, darančiais jiems tiesioginį poveikį, ir kadangi būtent šie klausimai dažnai yra gautų peticijų turinys,

E.

kadangi pagal Lisabonos sutartį numačius piliečių iniciatyvą dar labiau padidės visuomenės dalyvavimas Europos Sąjungos veikloje ir darbe,

F.

kadangi dėl šios priežasties Europos Parlamentui tenka atsakomybė užtikrinti geresnį Bendrijos teisės taikymą kiekvienoje valstybėje narėje atstovaujant ES piliečių ir gyventojų interesams ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant šio tikslo,

G.

kadangi vis dėlto daugelis valstybių narių vengia aktyviai bendradarbiauti su atsakingu komitetu, pvz., nedalyvauja komiteto posėdžiuose, ir kadangi tai yra lojalaus bendradarbiavimo su institucija trūkumas,

H.

kadangi tai, kad nepavyksta aktyviai ir laiku bendradarbiauti su atsakingu komitetu tinkamai įgyvendinant Bendrijos teisę, kelia abejonių dėl atitinkamos valstybės narės noro ir ketinimų tinkamai įgyvendinti ES politikos priemones ir tikslus, todėl valdžios institucijoms taikomos tokios priemonės kaip sankcijos ir nuobaudos, numatytos pagal Sutarčių sąlygas, ir visuomenės kritika,

I.

vis dėlto pripažindamas, kad daug valstybių narių užtikrina tinkamą bendradarbiavimo lygį ir dirba su Parlamentu, atsižvelgdamos į piliečių rūpesčius, o to ir siekiama peticijų procesu,

J.

pripažindamas konstruktyvų Komisijos tarnybų, kurios, atsakingo komiteto prašymu, nuolat teikia preliminarius daugelio gautų peticijų vertinimus, įnašą į peticijų procedūrą,

K.

kadangi toks bendradarbiavimas, ypač dėl procedūrų pagal EB sutarties 226 ir 228 straipsnius, galėtų ir turėtų toliau būti stiprinamas tinkamai pagrįstais atvejais,

L.

kadangi Parlamentas mano galintis teisėtai naudotis savo įgaliojimais pagal EB sutarties 230 straipsnį, jei tai būtina siekiant nutraukti rimtus Bendrijos teisės pažeidimus, atskleistus nagrinėjant peticiją, ir tuo atveju, kai Parlamentas ir Taryba, nepaisant pastangų susitarti, labai skirtingai aiškina nuostatas dėl veiksmų, kurių pagal Bendrijos teisę reikia imtis siekiant ginti piliečių teises konkrečiu atveju,

M.

kadangi pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūrą peticijų teikėjams teisių gynimo priemonės nėra numatytos, net jei Teisingumo Teismas įpareigojo valstybę narę pakeisti savo įstatymus siekiant, kad jie atitiktų ES teisės aktų reikalavimus,

N.

kadangi nesugebėjimas tiesiogiai užtikrinti neteisminių teisių gynimo būdus ES piliečiams, kurie anksčiau ar dabar nukentėjo dėl netinkamo ES teisės taikymo, reiškia esminį neteisingumą, kuris reikalauja tolesnio ES institucijų, ir ypač Parlamento, svarstymo,

O.

kadangi pagal EB sutarties 230 straipsnį Parlamentas turi teisę pateikti ieškinį Teisingumo Teisme tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip Taryba ir Komisija, ir kadangi pagal EB sutarties 201 straipsnį Parlamentui suteikta teisė kontroliuoti Komisijos veiklą, taigi Parlamentas turi ir teisinių, ir politinių priemonių, kurių reikia norint veiksmingiau reaguoti į piliečiams pagrįstai rūpimus klausimus,

P.

kadangi Europos Parlamentas turėtų persvarstyti savo procedūras supaprastinant veiksmus, konkrečiai pagal Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį, teikti ieškinius Teisingumo Teismui, kai yra pavojus, kad gali būti pažeistos peticijų teikėjų teisės,

Q.

kadangi reikėtų priminti, kad pagal ES sutarties 6 straipsnį Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, kurie taip pat yra esminis Kopenhagos kriterijų, taikomų stojant į ES, aspektas, ir kadangi ES sutarties 7 straipsnyje nustatytos konkrečios procedūros, kurios gali būti pradėtos taikyti, jei šiurkščiai ir nuolat pažeidžiami minėtieji principai arba kyla aiškus tokio pažeidimo pavojus,

R.

atsižvelgdamas į pasiūlymus dėl rezoliucijų, pateiktus plenariniam posėdžiui 2008 m. ir priimtus didžiąja narių balsų dauguma, laikantis Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 192 straipsnio 1 dalies reikalavimų, peticijų dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu poveikio ir dėl įmonių katalogų pagrindu,

S.

kadangi didėjant susirūpinimui dėl energijos tiekimo saugumo įgyvendinami gamtinių dujų vamzdynų ir suskystintų gamtinių dujų projektai, kurie – ypač tuomet, kai juos skubama įgyvendinti tinkamai neįvertinus rizikos ir alternatyvų, – kelia peticijų teikėjų susirūpinimą dėl to, kad nepakankamai atsižvelgiama į galimą didelę su aplinka ir žmonių sveikata ir sauga susijusią riziką, visų pirma turint mintyje Baltijos jūroje, Velse ir Airijoje įgyvendinamus projektus,

T.

kadangi nagrinėjant peticijas akivaizdu, kad į projektų sąrašus, numatytus iš dalies pakeistos 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1) prieduose, nepatenka daug svarbių objektų ir veiksmų (pvz., pakartotinio dujinimo ir biodyzelino įrenginiai), kurie paaiškėjo paskutinį kartą iš dalies pakeitus tuos priedus,

U.

kadangi didelis peticijų, susijusių su tinklu „Natura 2000“, skaičius ir toliau rodo, kad Europos Sąjungai tenka svarbi užduotis nutraukti biologinės įvairovės nykimą, o Buveinių direktyva (2) ir Paukščių direktyva (3) yra esminės priemonės, būtinos siekiant įgyvendinti ES įsipareigojimą iki 2010 m. nutraukti biologinės įvairovės nykimą,

V.

kadangi nagrinėjant peticijas taip pat paaiškėjo, kad švaraus vandens šaltinių trūkumą dažnai apsunkina kiti veiksniai, pvz., dėl pernelyg didelės urbanizacijos ir pramogų projektų didėjanti vandens paklausa, netinkama infrastruktūros priežiūra ir vandens nutekėjimo prevencija, intensyvus vandens naudojimas profesionaliame žemės ūkyje ir kainodaros politika, neskatinanti tausiai naudoti vandenį,

W.

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto rekomendacijas po vizitų į Pajūrio Fosą, Kiprą ir Rumuniją,

X.

turėdamas omenyje Peticijų komiteto susirūpinimą dėl Rilos kalnuose Bulgarijoje vykdomų tam tikrų infrastruktūros projektų, kurie buvo stebimi per faktų nustatymo misiją 2008 m.,

Y.

kadangi nors ir Jungtinės Karalystės Parlamento ir Sveikatos apsaugos tarnybos kontrolierė Ann Abraham 2008 m. gruodžio mėn. pasakė kalbą Peticijų komitete ir pateikė savo išvadas, kurias rengė ketverius metus, JK vyriausybės 2009 m. sausio mėn. atsakomosios priemonės, apimančios galimas ex gratia išmokas labai smarkiai nukentėjusiems asmenims, negali būti laikomos tinkamomis priemonėmis daugybės dėl nesėkmės nukentėjusių asmenų patirtai žalai atlyginti,

Z.

pripažindamas teigiamą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu 2008 m., Peticijų komiteto paramą jo rekomendacijoms 2007 m. metiniame pranešime ir specialiuose pranešimuose dėl atitinkamai skundų 1487/2005/ ir 3453/2005/, susijusių su kalbų vartojimu Taryboje ir su tuo, kaip Komisija taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip pat palankiai vertindamas Europos ombudsmeno statuto pataisas, kurioms pritarė Parlamentas,

AA.

kadangi Peticijų komitetas 2008 m. gavo 1 886 peticijas, 1 065 peticijos pripažintos priimtinomis, o 821 peticija pripažinta nepriimtina; kadangi nuo 2007 m. pradžios labai padaugėjo peticijų, kurios neatitinka Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų,

1.

palankiai vertina peticijų teikėjų dalyvavimą ir indėlį Peticijų komiteto posėdžiuose, kadangi tai sudaro sąlygas tiesiogiai ir atvirai diskutuoti su Europos Parlamento atstovais, ir toliau skatina ES piliečius ir bendruomenių susivienijimus spręsti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos veikla ir kurie turi jiems tiesioginį poveikį, pasitelkiant Europos Parlamentą kaip svarbią instituciją stebint, kaip Bendrijos teisė įgyvendinama valstybėse narėse, taip pat geriau apsaugoti ir skatinti pagrindines ES piliečių teises, kaip tai apibrėžiama ES sutartyje;

2.

ragina nacionalinius ir regionų parlamentus, kurie atstovauja ES piliečiams, atidžiai stebėti, kaip valstybės narės taiko Sutartis ir ES teisės aktus, ypač dėl aplinkos, socialinių ir užimtumo teisių, laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo, finansinių paslaugų, pagrindinių piliečių teisių, tarp jų teisės į teisėtai įgytą turtą, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir bet kokių rūšių diskriminacijos, taip pat ragina ES institucijas veiksmingai bendrauti su piliečiais siekiant, kad jie žinotų savo teises ir nacionalinių bei vietos valdžios institucijų pareigas;

3.

pabrėžia, kad vadovaujantis subsidiarumo principu Parlamentas negali priimtinomis laikyti peticijų, kuriose ginčijami valstybių narių kompetentingų institucijų arba teisminių institucijų priimti sprendimai, o tokia informacija peticijų teikėjams turi būti suteikiama aiškiai ir suprantamai; be to, pabrėžia, kad norint, jog skundai būtų pripažinti priimtinais, jie turi atitikti Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

4.

ragina per pagrįstą laikotarpį įgyvendinti 2007 m. metiniame pranešime pateiktas, tačiau iki šiol neįgyvendintas rekomendacijas;

5.

kreipiasi į Komisiją, visas valstybes nares ir jų nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat į jų nuolatinius atstovus, ragindamas bendradarbiauti su atsakingu Europos Parlamento komitetu siekiant nešališkai ir konstruktyviai ištirti peticijose pateikiamus įtarimus arba pasiūlymus ir ieškoti sprendimų peticijose iškeltiems klausimams spręsti;

6.

prašo išsamiai persvarstyti galimas procedūras užtikrinant Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos atsakingų tarnybų veiklą, įgyvendinant ES piliečių teisių gynimo priemones ir priimti naują tarpinstitucinį susitarimą, suteikiantį didesnius įgaliojimus tyrimų komitetams siekiant toliau stiprinti ES piliečių teises;

7.

mano, kad šis persvarstymas galėtų papildyti Lisabonos sutarties įgyvendinimą užtikrinant papildomas apsaugos priemones deklaruojamų ES piliečių ir ES institucijų teisių ir įpareigojimų pagrindu;

8.

primena, kad savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio (4) Parlamentas pabrėžė, kad pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir jų skatinimas, taip pat demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsauga yra konkrečios Parlamento, kaip tiesiogiai renkamos Europos piliečių atstovaujamosios institucijos, atsakomybės sritys, ir taip pat primena toje rezoliucijoje išreikštą Parlamento nuomonę, kad „galimybės, jog gali reikėti sankcijų, nepaisymas sukuria įspūdį, kad Europos Sąjunga nepasirengusi ar negali naudotis visomis turimomis priemonėmis, siekdama ginti savo vertybes“;

9.

dar kartą ragina Komisiją užtikrinti platesnį peticijų proceso pripažinimą ir didesnę reikšmę, ypač taikant pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir reikalavimą tiesiogiai ir oficialiai informuoti Peticijų komitetą dėl sprendimų inicijuojant teismo procesą pagal 226 ir (arba) 228 straipsnius, kuris yra susijęs su klausimais, keliamais individualiose peticijose;

10.

primena savo poziciją, kad įtarimus dėl rimtų Bendrijos teisės pažeidimų, kuriuos Peticijų komitetas, nagrinėdamas peticijas, pripažįsta pagrįstais, tačiau kuriuos susijusios valstybės narės atsisako pripažinti ir kurie tikriausiai sukurtų precedentą nacionaliniu lygmeniu, galiausiai turėtų nagrinėti Teisingumo Teismas, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės ir padėties vidaus rinkoje nuoseklumą ir darną (5);

11.

pripažįsta, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros, net ir tais atvejais, kai jos baigiasi sėkmingai, negali užtikrinti jokio nedelsiamo žalos atlyginimo, susijusio su pavienių peticijos teikėjų iškeltais konkrečiais klausimais, ir kad tai dažnai kenkia visuomenės tikėjimui, jog ES institucijos pajėgios tenkinti visuomenės narių lūkesčius;

12.

mano, kad, turint mintyje aiškius požymius, jog nebus galima pasiekti tikslo iki 2010 m. nutraukti biologinės įvairovės nykimą ES, turi būti skubiai imtasi veiksmų siekiant veiksmingiau taikyti Natūralių buveinių ir Paukščių direktyvas, ir ragina Komisiją padaryti viską norint užtikrinti, kad valstybės narės taikytų šias direktyvas vadovaudamosi minėtuoju tikslu;

13.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu, įtikinti valstybes nares, kad svarbu mąstyti apie ateitį, ypač planavimo leidimų srityje, ir taip padėti užkirsti kelią galimiems Bendrijos teisės nuostatų, kurios jau patvirtintos, tačiau dar neįsigaliojo, pažeidimams;

14.

pripažįsta, kad dėl taikomų Bendrijos teisės aktų silpnųjų pusių tam tikrais atvejais neįmanoma rasti sprendimų, susijusių su peticijų teikėjų skundais;

15.

yra susirūpinęs dėl didelio Peticijų komiteto gautų peticijų, kurias pateikia pilietybės neturintys Latvijos gyventojai, siekiantys teisės balsuoti vietos valdžios rinkimuose, skaičiaus; primena, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, Europos Tarybos parlamentinė asamblėja, Europos Tarybos Vietos ir regioninės valdžios institucijų kongresas, Europos Tarybos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja rekomendavo leisti pilietybės neturintiems asmenims dalyvauti vietos valdžios rinkimuose; ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti padėtį, susijusią su pilietybės neturinčių asmenų statusu Latvijoje, kurių dauguma gimė toje šalyje, ir skatinti rasti su šiuo statusu susijusį sprendimą;

16.

pažymi, kad daug peticijų, kurias Parlamentas gauna iš asmenų ir organizacijų, labiausiai susijusios su klausimais, kurie nėra Bendrijos teisės pažeidimai ir dėl šios priežasties turėtų būti sprendžiami naudojantis visomis atitinkamose valstybėse narėse egzistuojančiomis teisių gynimo priemonėmis; taip pat pažymi, kad tada, kai jau bus imtasi visų atitinkamų veiksmų nacionaliniu lygmeniu, dėl apeliacijos derėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą;

17.

pažymi, kad dar išsamiai nenagrinėta 1 500 000 asmenų pasirašyta peticija dėl vienos darbo vietos, kurioje reikalaujama, kad Europos Parlamento posėdžiai vyktų vienoje vietoje; rekomenduoja Peticijų komitetui teikti šio klausimo sprendimui pirmenybę per kitą Parlamento kadenciją;

18.

todėl ragina atsakingus teisėkūros komitetus atsižvelgti į pasiūlymus arba nuomones, kurias laikas nuo laiko gali pateikti Peticijų komitetas dėl ES teisės aktų taikymo konkrečiose valstybėse narėse, siekiant galimo jų persvarstymo arba tolesnio nagrinėjimo;

19.

primena Komisijai pateiktą Parlamento prašymą aktyviau stebėti, kaip įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (6), kalbant apie klaidinančių įmonių žinynų leidėjus, ir pranešti Parlamentui apie galimybės išplėsti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (7) taikymo sritį pagrįstumą ir galimas pasekmes, ypač pakeičiant žodį „vartotojas“ žodžiais „veiklos objektas“;

20.

pritaria Tarybai pateiktam ombudsmeno raginimui pateikti informaciją Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse įvairesnėmis kalbomis, įskaitant kalbas, kuriomis Europos Sąjungoje kalba daugiausiai žmonių, siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų tiesiogiai susipažinti su Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių veikla; atsižvelgdamas į tai, pateikia Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos, kuri savo oficialią interneto svetainę parengė vadovaudamasi ombudsmeno rekomendacijomis, pavyzdį;

21.

pritaria Komisijai pateiktam ombudsmeno raginimui, kalbant apie Darbo laiko direktyvos (8) įgyvendinimą, nagrinėti piliečių skundus vadovaujantis gero administravimo principais, kai Komisija naudojasi įgaliojimais savo nuožiūra pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

22.

pritaria dalykiškam ombudsmeno ir ES bendradarbiavimui, grindžiamam tinkama institucine sistema; pritaria ne kartą pateiktiems ombudsmeno raginimams, kad reikia visoms ES institucijoms ir įstaigoms bendro Gero administravimo elgesio kodekso, kurį Parlamentas patvirtino savo 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo Parlamentui, savo iniciatyva atlikus Gero administravimo elgesio kodekso taikymo ir prieinamumo visuomenei įvairiose Bendrijos institucijose ir įstaigose (9) tyrimą; mano, kad ombudsmenas, Komisija ir Parlamentas turėtų sukurti bendrą ES portalą, skirtą ES institucijoms teikiamiems skundams nagrinėti;

23.

ragina visas šalis įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 550(1984) Kipro klausimu, nes tai sudarytų sąlygas visiškai atkurti teisėtų savininkų teises į nekilnojamąjį turtą Varošoje; siūlo, kad tuo atveju, jei iki 2009 m. pabaigos nebūtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų, atsakingas komitetas galėtų svarstyti galimybę iškelti peticijos teikėjų iš Famagustos klausimą per plenarinį posėdį;

24.

ragina Rumunijos valdžios institucijas patvirtinti priemones, skirtas Rumunijos kultūros ir architektūros paveldui išsaugoti ir apsaugoti pagal EB sutarties 151 straipsnį, kaip raginama Parlamento 2007 m. spalio 11 d. pareiškime dėl būtinybės imtis priemonių siekiant apsaugoti nuo grėsmės istorinį paminklą – Bukarešto (Rumunija) Šv. Juozapo (Sfântul Iosif) katalikų katedrą (10); kalbant apie problemas, susijusias su teisių į komunistų režimo konfiskuotą nekilnojamąjį turtą atkūrimu, pažymi, kad pagal EB sutarties 295 straipsnį nuosavybės klausimai priskiriami nacionalinei kompetencijai;

25.

prašo Prancūzijos valdžios institucijų atlikti epidemiologinį tyrimą siekiant nustatyti poveikį prie Fos-Bero esančiai teritorijai, kuri yra netoli Pajūrio Fose statomo deginimo įrenginio; pripažįsta, kad pagal 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (11) nedraudžiama statyti deginimo įrenginio teritorijoje, kuriai turėjo įtakos atmosferos tarša, tačiau pagal Direktyvą 1999/30/EB ir 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (12) reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti atitiktį europiniams atmosferos taršos standartams;

26.

primena Peticijų komiteto 2007 m. metiniame pranešime pateiktas rekomendacijas persvarstyti su peticijų tvarkymu susijusias administracines procedūras, pvz., perduoti peticijų registravimą Peticijų komiteto sekretoriatui, glaudžiai bendradarbiauti su tinklu SOLVIT, toliau tobulinti peticijų duomenų bazę, kurti Europos piliečiams skirtą ES portalą ir t. t.; pritaria tam, kad Parlamento nariai rengtų Pažangiosios peticijų tvarkymo patirties kodeksą, kuris įsigaliotų kitos Parlamento kadencijos pradžioje;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/18

A.

kadangi lyčių lygybė yra pamatinis Bendrijos teisės principas ir pagal Sutarties 2 straipsnį tai vienas iš Bendrijos uždavinių,

B.

kadangi Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas integruotas požiūris į lygybę, pagal kurį bet kurioje savo veiklos srityje Bendrija siekia šalinti nelygybės apraiškas ir skatinti lyčių lygybę,

C.

kadangi moterų Parlamento narių procentinė dalis nuolat didėja (nuo 17,5 proc. 1979 m. iki 31,08 proc. 2009 m.),

D.

kadangi nedaug moterų Parlamento narių užima aukštas pareigas Parlamento organuose (pavyzdžiui, komitetų ar delegacijų pirmininko ar nario pareigas),

E.

kadangi Parlamento Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose moterų yra neproporcingai daug ir jos sudaro atitinkamai 66,5 ir 66 proc. darbuotojų, nors pastaraisiais metais didžiausia pažanga matoma Vidaus politikos generaliniame direktorate, kuriam buvo įteiktas 2007 m. lygybės apdovanojimas už pažangią praktiką, skirtas už lygybei ir integruotam požiūriui į lygybę palankios darbo aplinkos kūrimą, taip pat gerokai padidėjusį aukštas vadovaujančias pareigas užimančių moterų skaičių (pavyzdžiui, nuo 2005 m. skyriaus vadovių moterų skaičius išaugo nuo 5 iki 30 proc.),

F.

kadangi dauguma Parlamento komitetų paprastai pripažįsta tam tikrą integruoto požiūrio į lyčių lygybę svarbą (pavyzdžiui, jų teisėkūros veikloje, oficialiuose santykiuose su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu arba rengdami lyčių lygybės veiksmų planą) ir tik nedaugelis komitetų visiškai nekreipia į jį dėmesio arba į jį atsižvelgia retai,

G.

pabrėždamas, kad už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo Parlamento komitetuose, kurį sudaro Parlamento nariai ir sekretoriato darbuotojai, naudojimas iki šiol nedavė lauktų rezultatų,

H.

pabrėždamas, kad lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė pasiūlė panašų tinklą kurti tarpparlamentinėse delegacijose siekiant lyčių lygybės klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išorės santykius,

1.

pabrėžia, kad reikalaujant lyčių lygybės praktikoje negalima supriešinti moterų su vyrais;

2.

pabrėžia, kad integruoto požiūrio į lyčių lygybę įgyvendinimas yra teigiamas pokytis ir moterims, ir vyrams;

3.

pabrėžia, kad taikant integruotą požiūrį į lyčių lygybę reikia pertvarkyti, pagerinti, plėtoti ir įvertinti politikos sritis, siekiant, kad visais lygmenimis ir visais etapais veikėjai, paprastai dalyvaujantys priimant politinius sprendimus, įtrauktų lygybės aspektą į visas politikos sritis;

4.

primena, kad vykdant Bendrijos politiką, priklausančią Parlamento komitetų ir delegacijų kompetencijai, būtina priimti ir taikyti atitinkamą strategiją su konkrečiais integruoto požiūrio į lyčių lygybę tikslais;

5.

pabrėžia lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimų svarbą ir ragina toliau skatinti ir palaikyti šį procesą visame Parlamente, taip pat santykiuose ir bendradarbiavime su Komisija, Taryba ir kitomis institucijomis;

6.

sveikina tuos Europos Parlamento komitetus, kurie taikė integruotą požiūrį į lygybę savo darbuose, ir kviečia kitus komitetus ir delegacijas elgtis taip pat;

7.

prašo, kad tarpparlamentinėse delegacijose ir rinkimų stebėjimo misijose būtų dažniau naudojamas už integruotą požiūrį į lygybę atsakingas tinklas;

8.

ragina generalinį sekretorių skirti ypatingą dėmesį komitetų ir parlamentinių delegacijų visų lygių pareigūnų apmokymui laikytis integruoto požiūrio į lygybę; dar kartą prašo, kad jau nuo pat būsimos kadencijos pradžios visi Parlamento nariai būtų apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę;

9.

dar kartą išsako raginimą, kad būtų sukurtas tinklas iš komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų sekretoriatų pareigūnų, kurie Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose būtų specialiai apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę, kad jie galėtų nuolat keistis gerąja patirtimi;

10.

pabrėžia būtinybę, kad Parlamento komitetai ir delegacijos turėtų tinkamų priemonių, kurios leistų gerai susipažinti su integruotu požiūriu į lygybę, pavyzdžiui, pagal lytį sugrupuotus rodiklius, informaciją ir statistinius duomenis, taip pat biudžeto išteklių paskirstymą atsižvelgiant į lyčių lygybę;

11.

pabrėžia, kad įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę reikia atsižvelgti į kiekvieno Parlamento komiteto ar delegacijos specifiką; prašo komitetus ir delegacijas aktyviai dalyvauti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto reguliariai organizuojamuose vertinimuose, pagrįstuose pirmininkams ir už integruotą požiūrį į lyčių lygybę atsakingiems pirmininkų pavaduotojams pateiktais klausimynais, įskaitant informaciją apie šio pobūdžio trūkumus komitetų ir delegacijų darbe bei kiekvieno komiteto pažangą įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę;

12.

pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti Parlamento komitetų ir delegacijų vaidmenį ir atsakomybę integruoto požiūrio į lyčių lygybę srityje;

13.

pabrėžia veiksmingo ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės, už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo komitetuose ir tarpparlamentinėse delegacijose bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarbą;

14.

ragina generalinį sekretorių ir toliau įgyvendinti integruotą strategiją, sudarančią sąlygas derinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą bei didesnes galimybes moterims pareigūnėms siekti karjeros;

15.

ragina politines frakcijas atsižvelgti į proporcingo lyčių dalyvavimo tikslą skiriant asmenis į didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas;

16.

ragina Parlamento biurą bendradarbiaujant su valstybių narių parlamentų nariais pabrėžti teigiamą lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės rodomą pavyzdį;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/20

A.

kadangi Europos Bendrijų ir Turkmėnistano santykius šiuo metu reglamentuoja 1989 m. Europos ekonominės bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos 1989 m. gruodžio mėn. sudarytas Susitarimas dėl prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo; kadangi šiame susitarime nėra straipsnio dėl žmogaus teisių,

B.

kadangi 1998 m. gruodžio 2 d. sudarytas Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano laikinasis susitarimas dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų galutinis, šiuo metu yra tvirtinamas Taryboje,

C.

kadangi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) su Turkmėnistanu buvo parafuotas 1997 m. gegužės mėn. ir pasirašytas 1998 m.; kadangi nuo to laiko PBS ratifikavo 11 valstybių narių, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė ir Graikija dar turi tai padaryti, o 12 naujųjų valstybių narių ratifikuos jį pasirašydamos bendrą protokolą; kadangi 2004 m. Turkmėnistanas ratifikavo PBS,

D.

kadangi visiškai ratifikuotas PBS bus sudarytas pradiniam 10 metų laikotarpiui, po kurio jis bus kasmet atnaujinamas, jei nė viena šalis jo nenutrauks; kadangi šalys gali išplėsti ar iš dalies pakeisti PBS arba toliau jį tobulinti atsižvelgdamos į naujas aplinkybes,

E.

kadangi Turkmėnistanui tenka svarbus vaidmuo Centrinės Azijos regione, taigi norima, kad ši šalis ir Europos Sąjunga glaudžiai bendradarbiautų,

F.

kadangi pasikeitus prezidentui padėtis Turkmėnistane pagerėjo; kadangi režimas parodė savo pasiryžimą vykdyti svarbias reformas, kadangi kai kuriose svarbiose srityse, pvz., žmogaus teisių, teisinės valstybės, demokratijos ir asmens laisvių, vis dar reikia nemažos pažangos,

G.

kadangi siūlomame Europos Bendrijų ir Turkmėnistano laikinajame prekybos susitarime (LPS) keliama sąlyga, kad bendradarbiavimas turi vykti gerbiant demokratijos principus ir žmogaus teises,

H.

kadangi tokiu būdu LPS galėtų prisidėti prie Turkmėnistane vykdomų demokratinių reformų pažangos,

I.

kadangi LPS yra numatyta priemonė, pagal kurią bet kuri šalis gali nutraukti susitarimą apie tai pranešusi kitai šaliai,

1.

pažymi, kad pasikeitus prezidentui Turkmėnistane esama ženklų, jog norima vykdyti reformas svarbiose srityse; ypač teigiamai vertina tai, jog buvo įsteigtas Nacionalinis demokratijos ir žmogaus teisių institutas; atkreipia dėmesį į konstitucijos persvarstymo procesą, kuriuo siekiama stiprinti demokratiją, asmens laisves ir teisinę valstybę; taip pat atkreipia dėmesį į rinkimų įstatymo persvarstymą; teigiamai vertina Turkmėnistano prisijungimą prie tarptautinių konvencijų, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrojo fakultatyvinio protokolo siekiant uždrausti mirties bausmę ir Moterų politinių teisių konvencijos; teigiamai vertina švietimo sistemos reformas, kuriomis siekiama užtikrinti aukštesnę švietimo kokybę ir didesnę studentų lygybę;

2.

ragina Turkmėnistano vyriausybę skubiai užtikrinti demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi; ypač ragina užtikrinti laisvus ir demokratiškus rinkimus, religijų laisvę, tikros pilietinės visuomenės vystymąsi, paleisti visus politinius ir sąžinės kalinius, panaikinti judėjimo apribojimus ir įsileisti nepriklausomus stebėtojus;

3.

pabrėžia, jog Europos Sąjunga turi ir toliau skatinti šias permainas; pabrėžia, kad Turkmėnistano vyriausybės veiksmai turi būti atidžiai ir reguliariai stebimi;

4.

prašo Tarybą ir Komisiją reguliariai ir išsamiai informuoti Parlamentą apie žmogaus teisių padėtį Turkmėnistane;

5.

apgailestauja, kad keliose srityse, ypač žmogaus teisių ir demokratijos, padėtis tebėra nepatenkinama; ypač atkreipia dėmesį į tai, jog visi politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti; pabrėžia, jog svarbu panaikinti visas laisvo judėjimo kliūtis ir leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus darbuotojus, laisvai patekti į šalį; ragina toliau gerinti padėtį pilietinių laisvių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos srityse; pabrėžia, jog reikia vykdyti visų lygmenų ir visų sričių valdymo reformas;

6.

pabrėžia, jog ekonominiai ir prekybiniai santykiai yra svarbūs siekiant atviresnės Turkmėnistano visuomenės ir geresnės Turkmėnistano piliečių demokratinės, ekonominės ir socialinės padėties;

7.

mano, kad LPS, kuriame reglamentuojami ir ekonominiai santykiai, gali būti labai svarbia priemone siekiant tvirtų ir tvarių Europos Sąjungos ir Turkmėnistano santykių ir svertu stiprinant reformų procesą Turkmėnistane;

8.

pabrėžia, kad sudarius LPS Turkmėnistanui nėra suteikiama neribota veiksmų laisvė; taigi ragina griežtai stebėti ir reguliariai peržiūrėti raidą svarbiose srityse Turkmėnistane ir, esant reikalui, nutraukti susitarimą, jei atsiras požymių, jog susitarimo sąlygos nėra vykdomos; prašo reguliariai teikti naujausius Komisijos ir Tarybos vykdomos stebėsenos duomenis;

9.

ragina Tarybą ir Komisiją į PBS įtraukti su žmogaus teisėmis susijusį sustabdymo straipsnį; pabrėžia, kad reikėtų laikytis Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; ragina Tarybą priimti bet kokį Parlamento reikalavimą nutraukti susitarimą;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją į PBS taip pat įtraukti peržiūrėjimo sąlygą; prašo konsultuotis su Parlamentu PBS peržiūrėjimo klausimais;

11.

atkreipia dėmesį į tai, jog norint, kad PBS įsigaliotų, reikia Parlamento pritarimo; nors, deja, Parlamento pritarimo nereikia, kad įsigaliotų LPS, ragina visiškai atsižvelgti į šioje rezoliucijoje iškeltus klausimus, kadangi priešingu atveju Parlamentas gali nesuteikti pritarimo PBS; atitinkamai ketina savo nuomonę dėl LPS grįsti atsakymais, pateiktais Tarybos ir Komisijos pareiškimuose;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkmėnistano vyriausybei ir parlamentui.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/23

A.

kadangi migracija į Europą visada egzistuos tol, kol bus dideli Europos ir kitų pasaulio regionų gerovės ir gyvenimo kokybės skirtumai,

B.

kadangi bendras požiūris į imigraciją Europos Sąjungoje tapo būtinas, ypač bendroje erdvėje be vidaus sienų kontrolės, kur vienos valstybės narės veikimas ar neveikimas turi tiesioginį poveikį kitoms valstybėms narėms ir visai ES,

C.

kadangi blogai valdoma migracija gali sugriauti paskirties šalių socialinę sanglaudą ir taip pat gali pakenkti kilmės šalims ir patiems migrantams,

D.

kadangi reguliari migracija sudaro galimybes, teikiančias naudą ir migrantams ir kilmės šalims, nes šios naudojasi savo migrantų siunčiamais pinigais, ir taip pat valstybėms narėms, tačiau pažanga reguliarios migracijos srityje turi būti neatsiejama nuo veiksmingos kovos su nereguliaria imigracija, ypač turint galvoje, kad ši imigracija sudaro sąlygas prekyba žmonėmis užsiimančių organizacijų egzistavimui,

E.

atsižvelgiant į tai, kad tikra bendra Europos imigracijos politika turėtų būti pagrįsta ne tik kova su nereguliaria migracija, bet taip pat bendradarbiavimu su trečiomis ir tranzito šalimis bei tinkamos migrantų integracijos politikos buvimu,

F.

kadangi Europos migracijos politika turi neprieštarauti tarptautinės teisės normoms, ypač toms, kurios susijusios su žmogaus teisėmis, asmens orumu ir teisėmis į prieglobstį,

G.

kadangi Europos Sąjunga turi išlikti svetinga teisę apsigyventi gavusiems asmenims, darbo imigrantams, jų šeimos nariams, studentams arba asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga,

H.

atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais migrantams teko labai svarbus vaidmuo ES plėtroje bei vystant Europos projektą ir kad būtina pripažinti šią jų svarbią reikšmę, taip pat pripažinti, kad migrantų darbas ir toliau reikalingas Sąjungai,

I.

kadangi atsižvelgiant į EUROSTATO statistinius duomenis per vidutinės trukmės laikotarpį Europos Sąjungos demografinis senėjimas taps realybe ir iki 2060 m. aktyvių gyventojų skaičius gali sumažėti beveik 50 milijonų, kadangi imigracija galėtų padėti pasiekti gerų ES ekonominės veiklos rezultatų,

J.

kadangi su augimu ir užimtumu susiję Lisabonos strategijos principai priklauso nuo galimo darbo jėgos trūkumo, galinčio sutrukdyti įgyvendinti jos tikslus, ir kadangi nedarbas šiuo metu didėja; kadangi šis trūkumas trumpuoju laikotarpiu gali būti sušvelnintas tinkamai ir struktūrizuotai valdant ekonominę imigraciją,

K.

kadangi imigrantams dažnai tenka dirbti laikinus, žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus arba tokius, kuriems jų kvalifikacija yra per aukšta,

L.

kadangi ES taip pat turėtų labiau stengtis viduje spręsti darbo ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, pasitelkdama šiuo metu ne visu pajėgumu dirbančius gyventojus, pvz., neįgaliuosius, asmenis, turinčius mokymosi sunkumų, ar tuos, kurie ilgą laiką buvo bedarbiai prieglobsčio prašytojai, o dabar jau yra nuolatiniai valstybės gyventojai,

M.

kadangi moterų imigrančių skaičius ES nuolat auga; suskaičiuota, kad jos sudaro maždaug 54 proc. visų imigrantų skaičiaus;

N.

kadangi dėl žemo išsilavinimo lygio, nepalankių stereotipų ir patirties, įgytos gimtojoje šalyje, taip pat ir dėl neigiamų stereotipų ir diskriminacijos valstybėse narėse, dauguma moterų imigrančių susiduria su didelėmis problemomis integruodamosi ir patekdamos į darbo rinką; kadangi daugelis į ES atvykusių jaunų moterų, nors ir turi aukštą išsilavinimo lygį, dirba palyginti nekvalifikuotą darbą;

1.

labai remia idėją sukurti bendrą Europos imigracijos politiką, pagrįstą aukšto lygio politiniu ir praktiniu solidarumu, abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu, partneryste, bendra atsakomybe ir pastangomis, taikant bendrus principus ir konkrečius veiksmus, bei pagrįstą vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

2.

kartoja, kad migracijos srautų valdymas turi būti grindžiamas suderintu požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į ES ir jos valstybių narių demografinę ir ekonominę padėtį;

3.

mano, kad bendrai imigracijos politikai būtų naudingos dažnesnės reguliarios konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant migrantų organizacijas;

4.

apgailestauja, kad iki šiol bendrosios teisėtos migracijos politikos įgyvendinimas yra per daug ribotas ir palankiai vertina naujas bendros Europos imigracijos politikos nustatytas teisėkūros priemones;

5.

pabrėžia, kad nuosekli ir suderinta bendra Europos imigracijos politika prisideda prie ES patikimumo jos santykiuose su trečiosiomis šalimis;

6.

primena, kad norint valdyti migraciją, reikalingas regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas, partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, kurioms dažnai atrodo, kad jos verčiamos laikytis vienašalių sprendimų; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas gali vykti tik tada, kai trečioji šalis laikosi tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių ir jų apsaugos ir yra pasirašiusi 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

7.

mano, kad imigracija į ES nėra tinkamas atsakas į problemas, su kuriomis susiduria besivystančios šalys, ir kad bendra imigracijos politika turi būti įgyvendinama kartu su veiksminga kilmės šalių vystymosi politika;

8.

džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba patvirtinto pirmiau minėtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, o Komisija pirmiau minėtame Komunikate „Dėl bendros Europos imigracijos politikos. Principai, veiksmai ir priemonės“ numatė veiksmus bei priemones ir pateikė pasiūlymų; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant pradėti šių įsipareigojimų įgyvendinimo etapą;

9.

pritaria Lisabonos sutartyje išdėstytoms su institucine sąranga susijusioms nuostatoms visų pirma bendro sprendimo ir kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūros taikymui visoms imigracijos politikos sritims, ES įgaliojimų vizų ir sienų apsaugos srityse išaiškinimui, didesnių ES įgaliojimų suteikimui prieglobsčio srityje, taip pat legalios ir neteisėtos imigracijos srityje;

10.

mano, kad siekiant bendros imigracijos politikos taip pat reikia suformuoti bendrą prieglobsčio politiką, ir primena pirmiau minėtą rezoliuciją dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) ateitį, taip pat Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama įkurti Europos prieglobsčio paramos tarnybą;

11.

mano, kad teisėta migracija ir toliau yra būtina norint patenkinti Europos demografinius, darbo rinkos ir įgūdžių poreikius, dėl demografinio nuosmukio ir senėjimo poveikio ekonomikai; ji taip pat prisideda prie trečiųjų šalių vystymosi, nes keičiamasi žiniomis ir pažangiąja patirtimi ir taip pat dėl migrantų piniginių perlaidų; ragina diegti saugias sistemas, kurios padėtų lengviau atlikti finansines perlaidas į trečiąsias šalis;

12.

mano, kad teisėta migracija turi būti neteisėtos imigracijos alternatyva, nes ji suteikia galimybę teisėtai, saugiai ir organizuotai patekti į Europos Sąjungą;

13.

primena, kad Komisijos pateiktose prognozėse apskaičiuota, kad 2050 m. reikės 60 mln. migruojančių darbuotojų, ir dėl to reikia atverti teisėtus migracijos kanalus;

14.

pabrėžia poreikį visapusiškai įvertinti ES įgūdžių ir rinkos poreikius; tačiau mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų ir toliau reguliuoti, kiek žmonių reikia jos darbo rinkai, ir taikant pereinamojo laikotarpio priemones atsižvelgti į Bendrijos pirmenybės principą;

15.

palaiko nacionalinių „imigracijos profilių“ kūrimą siekiant parodyti bendrą imigracijos kiekvienoje valstybėje narėje bet kokiu nustatytu metu padėtį, o šių profilių pagrindiniu aspektu turi būti darbo rinkos poreikiai;

16.

dar kartą pabrėžia poreikį didinti ES patrauklumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pavyzdžiui pateikiant informaciją apie paskirties ir priimančias darbo rinkas; atsižvelgiant į galimus protų nutekėjimo iš kilmės valstybių padarinius; mano, kad protų nutekėjimą galima mažinti pasitelkiant laikiną arba apykaitinę migraciją, numatant mokymus kilmės šalyse, kad galėtų būti išsaugotos svarbiausių sektorių profesijos, ypač susijusios su švietimu ir medicina, ir pasirašant bendradarbiavimo susitarimus su kilmės šalimis; ragina valstybes nares vengti personalo iš besivystančių šalių, kuriose trūksta žmogiškųjų išteklių tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip sveikata ir švietimas, aktyvaus įdarbinimo;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti apykaitinę ir laikiną migraciją lengvinančią sistemą, gaires ir kitas priemones, be to, bendradarbiavimo su kilmės šalimis priemones, siekiant kompensuoti žmogiškųjų išteklių praradimą, siūlant konkrečią paramą profesionalių darbuotojų rengimui svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose jų mažėja dėl šio protų nutekėjimo;

18.

džiaugiasi, kad teisės normos dėl „mėlynosios kortos“ atvėrė kelią bendrajai teisėtos migracijos politikai, tačiau ragina valstybes nares daryti pažangą siekiant bendrų migracijos politikos, neapsiribojančios aukštos kvalifikacijos darbuotojais, nuostatų;

19.

džiaugiasi, kad buvo įvesta mėlynoji korta, nustatanti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įvažiavimo ir gyvenimo sąlygas, ir ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti iniciatyvas kitų kategorijų darbuotojams, taip pat toliau siekti kovoti su neteisėta imigracija ir nelegalių imigrantų išnaudojimu;

20.

ragina numatyti naujas priemones siekiant labiau supaprastinti studentų ir mokslininkų priėmimą ir judėjimą ES teritorijoje;

21.

atkreipia dėmesį į imigrantų gebėjimų pripažinimo svarbą, ypač atsižvelgiant į kilmės šalyje įgytą oficialią ir neoficialią kvalifikaciją bei į savišvietos būdu įgytą kvalifikaciją; mano, kad šis pripažinimas padės išvengti intelektinio potencialo nepanaudojimo, nes pastaruoju metu tai dažnai vyksta migrantų, atliekančių darbus, kurių kvalifikaciniai reikalavimai žymiai mažesni už jų turimą kvalifikaciją, ypač moterų, atžvilgiu;

22.

ragina Komisiją būsimuose dokumentuose šioje srityje atsižvelgti į gebėjimų pripažinimą, taip pat į skatinimą mokytis visą gyvenimą, ir užtikrinti, kad valstybės narės suteiktų imigrantams galimybių mokytis priimančiosios šalies kalbos kaip socialinės, profesinės ir kultūrinės integracijos į Europos Sąjungą priemonės, ir suteikti jiems geresnę galimybę remti savo vaikų ugdymą; taip pat ragina Komisiją naudotis svarstymų apie migrantų vaikų kalbinį švietimą ir kilmės šalies kalbos bei kultūros mokymą valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, rezultatais ir ragina kurti sistemą, kurioje būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

23.

dar kartą tvirtina, kad Europos užimtumo ir darbo jėgos judumo tinklas (EURES) yra viena iš tinkamų priemonių, padedančių suderinti darbo rinkos pasiūlą ir paklausą skaidriu, patikimu ir veiksmingu būdu; taigi siūlo plėsti EURES tinklo koncepciją, siekiant padėti Europos darbdaviams, ieškantiems tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, rasti kandidatų į darbo vietas iš trečiųjų pasaulio šalių; siūlo panaudoti Specialiuosius centrus (jau įkurtus ir kursimus) arba ES atstovybes trečiosiose šalyse kaip EURES tinklo plėtimo pagrindą, taip pat užtikrinti konsultacinio darbo tęstinumą ir jo plėtojimą savarankiško įsidarbinimo priemonių bei pagalbos tokiam įsidarbinimui arba mikrokreditų panaudojimo srityse; pabrėžia, kad dėl poreikio Europoje turėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trečiosios šalys neturėtų patirti „protų nutekėjimo“ – tai kenktų jų besivystančiai ekonomikai ir socialinei infrastruktūrai;

24.

mano, jog imigrantams iš vadinamųjų trečiųjų šalių reikėtų suteikti judumo ES teisę, kad, būdami teisėti valstybės narės gyventojai, jie galėtų dirbti kaip pasienio darbuotojai kitoje valstybėje narėje ir jiems nereikėtų prašyti darbo leidimo, o po penkerių metų teisėto gyvenimo valstybėje narėje tokiems migrantams reikėtų suteikti visišką darbuotojų judėjimo laisvę;

25.

pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų, kurios yra tiesiogiai atsakingos už mokymą, ir nacionalinių bei Europos institucijų koordinavimo svarbą, laikantis Bendrijos pirmenybės principo vietiniu; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas yra būtinas siekiant veiksmingai įgyvendinti imigracijos politiką, kuri padėtų išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą, kuri pastebima tam tikruose sektoriuose ir valstybėse narėse, taip pat siekiant veiksmingos ir tinkamos imigrantų integracijos;

26.

ragina Komisiją kilmės valstybėse skleisti daugiau informacijos apie teisėtos migracijos galimybės, taip pat apie migrantų teises ir pareigas jiems atvykus į ES;

27.

ragina valstybes nares tinkamai naudoti Bendrijos finansavimo priemones, susijusias su imigracijos politika, kad migrantams būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų;

28.

pabrėžia, kad integracija turėtų skatinti kultūrų įvairovę ir turėtų būti pagrįsta socialine įtrauktimi, nediskriminavimu, vienodomis galimybėmis, suteikiant galimybes pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis, švietimu, kalbų mokymu ir užimtumu; mano, kad integracijos politika taip pat turi būti pagrįsta tinkamomis inovacinėmis programomis; pripažįsta regioninių ir vietos valdžios institucijų, profsąjungų, migrantų organizacijų, profesinių federacijų ir asociacijų vaidmenį integruojant migrantus;

29.

remia valstybių narių, teisėtų migrantų bei asmenų, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, pastangas integracijos srityje, atsižvelgiant į pagarbą ES ir jos valstybių narių tapatybei bei vertybėms, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams, demokratijai, tolerancijai ir lygybei, nuomonės laisvei ir į tai, kad vaikai privalo lankyti mokyklą; primena, kad integracija – tai abipusis procesas, kuris apima ir imigrantų, ir priimančios šalies gyventojų prisitaikymą, kaip nurodyta Tarybos priimtuose bendruosiuose pagrindiniuose principuose (BPP, angl. CBPs), ir kuriam gali būti naudingas keitimasis gerąja patirtimi; pripažįsta, kad integraciją pasiekti sunkiau tose valstybėse narėse, kuriose dėl jų ypatingos geografinės padėties migracijos spaudimas yra didžiausias, tačiau tai tikslas, kurio negalima atsisakyti; ragina valstybes nares vadovaujantis solidarumo dvasia prisidėti prie šio spaudimo mažinimo lengvinant ES valstybėse narėse gyvenančių asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integraciją ir skatinti legalią migraciją;

30.

pabrėžia, kad tinkamas integracijos procesas yra geriausia vietos piliečių ir migrantų tarpusavio nepasitikėjimo ir įtarinėjimo išsklaidymo ir svarbiausia bet kokių ksenofobinių idėjų arba veiksmų atsikratymo priemonė;

31.

skatina vystyti valstybių narių abipusio mokymosi sistemas ir keitimąsi gerąja patirtimi siekiant padidinti priimančiųjų šalių gebėjimą valdyti didėjančią įvairovę, taip pat bendrų rodiklių sistemą ir reikiamus statistinius valstybių narių gebėjimus, kuriais valstybės narės turėtų naudotis, siekdamos įvertinti imigracijos politikos rezultatus;

32.

primena, kad svarbiausia įtraukti migrantų organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį integravimosi procese, suteikiant migrantams demokratinio dalyvavimo galimybę; ragina valstybes nares supaprastinti sistemas, kuriomis, vykstant integracijos procesui, būtų remiama pilietinė visuomenė, ir suteikti migrantams galimybę dalyvauti priimančiosios visuomenės visuomeniniame ir politiniame gyvenime, politinių partijų ir profesinių sąjungų veikloje ir balsuoti vietos rinkimuose;

33.

pritaria Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyvai sustiprinti integracijos politikos suderinamumą įsteigiant Europos integracijos forumą, kuriame dalyvautų socialinės organizacijos ir imigrantų asociacijos ir kurio tikslas – dalintis patirtimi bei rengti rekomendacijas; ragina valstybes nares suderinti savo pastangas integracijos srityje keičiantis gerąja patirtimi, numatyta jų nacionaliniuose integracijos planuose;

34.

prašo Komisiją tinkamu būdu užtikrinti finansinę paramą struktūrinei ir kultūrinei imigrantų integracijai taip pat įgyvendinant ES programas, kaip antai „Mokymasis visą gyvenimą“, „Europa piliečiams“, „Veiklus jaunimas“ ir „Kultūra 2007“; pažymi, kad dažnai mokytojai būna prastai parengti dirbti su dideliu migrantų vaikų skaičiumi klasėje, ir ragina geriau parengti mokytojus bei teikti tinkamą finansinę pagalbą;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad integracijos procese mokyklų programos ir mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbūs plėtojant gebėjimus, ypač kalbinius; taip pat mano, kad naujai atvykę imigrantai turėtų turėti teisę dalyvauti mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose ir kad tai suteiktų jiems daugiau galimybių;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau skatinti prieš diskriminaciją nukreiptą politiką, įskaitant politiką, kurią vykdo valdžios institucijos;

37.

ragina valstybes nares įgyvendinti ir remti atitinkamas direktyvas: 2000/78/EB (17), 2000/43/EB (18) ir 2004/113/EB (19), kuriomis siekiama kovoti su diskriminacija;

38.

ragina valstybes nares ratifikuoti 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos (20);

39.

ragina Komisiją rinkti su lytimi susijusius duomenis apie imigraciją į ES ir pateikti šiuos duomenis Europos lyčių lygybės institutui analizuoti, kad būtų toliau išryškinami ypatingi moterų imigrančių poreikiai ir problemos ir parinkti tinkamiausi jų integracijos į jas priimančių šalių visuomenę metodai;

40.

ragina valstybes nares, apibrėžiant savo integracijos politiką, skirti tinkamą dėmesį lyties aspektui bei specifinei moterų migrančių padėčiai ir poreikiams;

41.

ragina valstybes nares užtikrinti pagarbą pagrindinėms moterų imigrančių teisėms, neatsižvelgiant į tai, ar jų padėtis legali;

42.

skatina valstybes nares palaikyti informacijos kampanijas, kuriomis siekiama moterims migrantėms suteikti informaciją apie jų teises, išsilavinimo ir kalbos mokymosi galimybes, profesinį mokymą, galimybes įsidarbinti, bei užkirsti kelią priverstinėms vedyboms, moterų lytinių organų žalojimui ir kitokioms psichinėms ar fizinėms moterų prievartos formoms;

43.

pabrėžia išsamaus generalinio plano poreikį, kuriame būtų išdėstyti visi bendri tikslai ir ES sienų valdymo strategijos struktūra, įskaitant paaiškinimus, kaip galima pagerinti visas susijusias šios srities programas ir planus; mano, kad, svarstydama ES sienų valdymo strategijos struktūrą, Komisija visų pirma turėtų išanalizuoti esamų valstybių narių sienų valdymo sistemų veiksmingumą siekdama pasiekti jų tinkamiausią sąveiką ir suteikti papildomos informacijos apie naujų siūlomų sistemų, t. y. atvykimo ir išvykimo sistemos, elektroninės kelionių leidimų sistemos, automatizuotos pasienio kontrolės ir keleivių registravimo programos, išlaidų efektyvumą atsižvelgiant į ES integruoto sienų valdymo sistemą;

44.

pabrėžia, kad vykdant integruotą sienų valdymą turėtų būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vis dažniau sieną kertančių žmonių laisvo judėjimo užtikrinimo ir didesnio ES piliečių saugumo užtikrinimo; neneigia, kad duomenų naudojimas suteikia aiškių privalumų; tuo pat metu laikosi nuomonės, kad visuomenės pasitikėjimas vyriausybės veiksmais gali būti išsaugomas tik tuo atveju, jeigu bus numatytos pakankamos duomenų apsaugos priemonės bei priežiūros ir žalos atlyginimo mechanizmai;

45.

prašo įvertinti tinkamumą keturių pakopų metodo, pagal kurį patikrinimai būtų sistemingai atliekami kiekvienu imigrantų kelionės į Europos Sąjungą etapu;

46.

pabrėžia, kad ES sienų strategija taip pat turėtų būti papildyta konkrečiomis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama sustiprinti trečiųjų šalių sienas vadovaujantis Afrikos ir Europos Sąjungos partneryste ir Europos kaimynystės politika (Rytų partnerystė, EUROMED);

47.

ragina dabartines nacionalines Šengeno vizas keisti vienodomis Europos Šengeno vizomis, kurios padėtų įtvirtinti vienodą požiūrį į visus besikreipiančius dėl vizų asmenis; nori gauti informacijos apie tikslų tvarkaraštį ir išsamios informacijos tiek apie Komisijos politikos tyrimą, tiek apie techninį tyrimą, kuriame bus analizuojamas sistemos, pagal kurią trečiųjų šalių piliečiai turėtų gauti elektroninį leidimą keliauti prieš vykdami į ES teritoriją (Elektroninė kelionių leidimų sistema, angl. ESTA), įgyvendinamumas, praktinė reikšmė ir poveikis; ragina pagerinti valstybių narių konsulatų bendradarbiavimą ir palaipsniui steigti bendras konsulines vizų tarnybas;

48.

prašo Tarybos priimti solidarumu tarp valstybių narių pagrįstas priemones, siekiant pasidalyti su sienų apsauga susijusiais įsipareigojimais ir koordinuoti valstybių narių nacionalines politikos kryptis;

49.

veiksmingą kovą su neteisėta imigracija laiko svarbiausia visapusiškos ES migracijos politikos dalimi ir dėl to apgailestauja, kad veiksmingai priimti sprendimus šioje srityje trukdo nepakankamas valstybių narių gebėjimas iš tiesų dirbti kartu siekiant bendros naudos;

50.

yra sukrėstas nelaimių, kurios ištinka žmones dėl nelegalios migracijos kelių jūra, ypač prie pietinių ES jūrų sienų, kur žmonės valtimis labai pavojingu būdu atkeliauja nuo Afrikos krantų; griežtai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų siekiant visiems laikams užkirsti kelią šioms nelaimėms ir sustiprinti dialogą bei bendradarbiavimą su kilmės šalimis;

51.

primena, kad neteisėtą imigraciją dažnai verčiasi nusikalstamos organizacijos, kurių veikla kol kas veiksmingesnė nei bendros Europos pastangos; yra įsitikinęs, kad tokioms organizacijoms kiekvienais metais tenka atsakomybė už šimtus žuvusiųjų jūroje; primena, kad vadovaujantis tarptautiniais įsipareigojimais valstybės narės yra bendrai atsakingos už žmonių gelbėjimą jūroje; taigi ragina Komisiją ir Tarybą dėti žymiai daugiau pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir nelegaliu jų gabenimu, o ypač, siekti sunaikinti visus tinklus, sutelkiant dėmesį ne tik į vedlius, kurie yra tik matomi organizatoriai, bet į tuos, kurie būdami struktūros viršuje, gauna daugiausia naudos iš šios nusikalstamos veiklos;

52.

ragina Komisiją tranzito ir kilmės šalyse intensyviau vykdyti informavimo apie neteisėtos migracijos pavojus programas;

53.

pritaria naujos direktyvos dėl sankcijų, taikomų nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, priėmimui ir mano, kad tai yra veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią migruojančių darbuotojų išnaudojimui ir sumažinti vieno iš pagrindinių neteisėtos migracijos traukos veiksnių patrauklumą;

54.

ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę naują direktyvą, kuria nustatomos sankcijos darbdaviams, įdarbinantiems nelegalius imigrantus;

55.

mano, kad būtina sustiprinti dialogą su kilmės šalimis ir sudaryti bendradarbiavimo sutartis su šiomis šalimis, siekiant panaikinti neteisėtą migraciją, kuriai būdingas nežmogiškumas ir dramatiškumas;

56.

mano, kad, nepaisant to, jog ne kartą padidintas Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) biudžetas ir nepaisant Parlamento reikalavimų, šiai agentūrai vis dar nepavyksta veiksmingai koordinuoti kontrolės veiksmų prie ES išorės sienų dėl to, kad nepakankamai stengiamasi įtraukti trečiąsias šalis, ypač kai tai susiję su jūrų operacijomis;

57.

pritaria Komisijos iniciatyvai dėl pasiūlymo iš naujo apsvarstyti FRONTEX įgaliojimus ir mano, kad juos reikia nedelsiant sustiprinti, visų pirma išplečiant jos koordinavimo pajėgumus bei gebėjimą koordinuoti nuolatines susijusių valstybių narių prašymu vykdomas užduotis vietovėse, kuriose migracijos spaudimas itin didelis, ir jos gebėjimą užmegzti kontaktus su trečiosiomis šalimis; mano, kad taip pat turėtų būti akcentuojamas rizikos analizės apimties didinimas ir žvalgybinės informacijos rinkimo pajėgumų didinimas;

58.

mano, kad FRONTEX reikia pakankamų ne tik finansinių išteklių, kad galėtų prasmingai įgyvendinti savo įgaliojimus, ir, siekdamas naudoti naujas technologijas kovojant su neteisėta migracija, ragina valstybes nares labiau telkti technines priemones, o Komisiją – pateikti teisės aktų pasiūlymų siekiant privalomo solidarumo tokiu pačiu pagrindu, koks yra numatytas skubios pasienio pagalbos būriams (SPPB);

59.

ragina FRONTEX ir Komisiją atlikti tyrimą bei parengti sąmatas dėl FRONTEX galimybės įsigyti savo įrangą ir dėl reikalavimų dėl galimybės FRONTEX jūrų operacijų kokybę pagerinti perduodant jas į ES pakrančių apsaugos tarnybą, netrukdant valstybių narių vykdomai savo sienų kontrolei;

60.

mano, kad FRONTEX gali būti visiškai veiksminga, jei bus suaktyvinta papildoma veikla, pvz., readmisija ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją remti FRONTEX šioje srityje;

61.

remia specializuotų FRONTEX tarnybų steigimą siekiant atsižvelgti į konkrečias situacijas prie ypač pažeidžiamų sienų ir jas geriau įvertinti, ypač kalbant apie sausumos sienas rytuose ir jūrų sienas pietuose;

62.

pažymi, kad teisinių terminų supratimo skirtumai, tarptautinių jūrų teisės aktų supratimas ir nacionalinių teisės aktų ir procedūrų skirtumai trukdė FRONTEX operacijoms; ragina atlikti išsamius tyrimus siekiant rasti bendrą požiūrį ir sureguliuoti prieštaraujančius nacionalinių teisės aktų ir procedūrų skirtumus;

63.

ragina FRONTEX ir nacionalinės valdžios institucijas bei agentūras toliau ir nuolatos bendradarbiauti;

64.

ragina toliau plėtoti EUROSUR koncepciją, taip pat gerinant valstybių narių koordinavimą;

65.

pažymi, kad žvejai, privatūs laivai ir privatūs darbuotojai jūroje dažnai su nelegaliais imigrantais susiduria anksčiau nei šalies karinės pajėgos; pabrėžia, kad tokias šalis reikia aiškiau informuoti apie jų pareigą pagal tarptautinę teisę padėti nelaimės ištiktiems imigrantams; ragina sukurti dėl gelbėjimo operacijų neatlikto darbo kompensavimo mechanizmą;

66.

pabrėžia, kad šiuo atveju aiškiai reikia patikimų statistinių duomenų, kad būtų galima nustatyti konkrečias kovos su neteisėta migracija ES lygmeniu priemones, ir ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant pateikti šiuos statistinius duomenis;

67.

mano, kad migrantai, kuriems nesuteikta tarptautinė apsauga ar kurie valstybių narių teritorijoje gyvena neteisėtai, privalo išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos; todėl atsižvelgia į tai, jog buvo priimta direktyva dėl grąžinimo ir ragina valstybes nares, perkeliant ją į nacionalinę teisę, užtikrinti, kad būtų išsaugotos palankiausios jų vidaus teisėje jau galiojančios nuostatos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad grąžinimas būtų vykdomas laikantis įstatymų ir gerbiant susijusių asmenų orumą, pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui;

68.

ragina sukurti konsultacijų grąžinimo klausimu tarnybų sistemą uždaruose ir atviruose apgyvendinimo centruose, kuri veiktų kaip informacijos teikimo vieta asmenims, norintiems daugiau sužinoti apie grąžinimo pagalbą;

69.

ragina Komisiją sukurti socialinės ir profesinės reintegracijos mechanizmų stebėseną ir palaikymą grąžinamų migrantų kilmės šalyse;

70.

ragina valstybes nares užuot teikus pirmenybę dvišaliams susitarimams, ją teikti savo readmisijos politikos įtraukimui į bendrąją politiką;

71.

ragina derantis dėl readmisijos susitarimų su trečiosiomis šalimis nuolat informuoti Parlamentą ir jo atsakingus komitetus apie derybų eigą bei galimas kliūtis, su kuriomis susiduria derybininkai;

72.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės būtų sudariusios tik dvišalius readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais būtų visapusiškai užtikrinama pagarba grąžinamų asmenų žmogaus teisėms, ir būtų pasirašiusios 1951 m. Ženevos konvenciją;

73.

ragina Komisiją dėti pastangas siekiant veiksmingai užtikrinti trečiųjų šalių įsipareigojimo priimti savo piliečius, neteisėtai apsistojusius ES teritorijoje, vykdymą, kaip numatyta 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo 13 straipsnyje; ragina sustiprinti šias nuostatas derybų dėl naujojo AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių) susitarimo metu;

74.

pabrėžia poreikį grąžinimo politikai suteikti tikrą Europos aspektą užtikrinant abipusį sprendimų grąžinti pripažinimą; ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant grąžinimo priemones ir FRONTEX vaidmenį vykdant bendras grąžinimo operacijas;

75.

ragina stiprinti bendradarbiavimą, įskaitant konsulinį bendradarbiavimą, su kilmės ir tranzito valstybėmis, siekiant palengvinti readmisijos procedūras, ir ragina Komisiją įvertinti galiojančius readmisijos susitarimus siekiant palengvinti jų įgyvendinimą ir pasinaudoti įgyta patirtimi derantis dėl susitarimų ateityje;

76.

ragina Tarybą apsvarstyti teisinių nuostatų priėmimą siekiant sukurti Europos leidimą (pranc. Laissez Passer), išduodamą nelegaliai šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams siekiant palengvinti jų readmisiją į trečiąsias šalis; turėtų būti imamasi veiksmų siekiant įtraukti Europos leidimą (pranc. Laissez Passer) į ES readmisijos susitarimus, siekiant, kad šie leidimai būtų privalomi susijusioms trečiosioms šalims;

77.

labai apgailestauja dėl to, kad valstybės narės yra nepakankamai solidarios vis aštrėjant imigracijos problemai; ragina nedelsiant persvarstyti 2007–2013 m. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą (21) ir jos keturias finansines priemones, siekiant, kad jos atitiktų naujas aktualijas, susijusias su didėjančiu migracijos spaudimu, ir galėtų būti naudojamos sprendžiant neatidėliotinus klausimus, pvz., masinio migrantų antplūdžio atvejais;

78.

atsižvelgia į tai, kad valstybės narės anksčiau minėtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su solidarumu; ypač palankiai vertina tai, kad buvo įtrauktas savanoriškas naštos pasidalijimo mechanizmas, kuriuo remiantis ES viduje galima perkelti asmenis, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, iš valstybių narių, kurių prieglobsčio sistemos visų pirma dėl savo geografinės ar demografinės padėties patiria ypatingą ir neproporcingą spaudimą, į kitas valstybės nares, ir ragina valstybes nares įgyvendinti šiuos įsipareigojimus; taip pat džiaugiasi, kad 2009 m. ES biudžete šiam tikslui skirta 5 mln. eurų Europos pabėgėlių fondo lėšų; tačiau primygtinai reikalauja įvesti privalomas priemones; ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti šį mechanizmą ir tuoj pat imtis iniciatyvos parengti teisės aktą dėl nuolatinio tokio mechanizmo sukūrimo Europos lygmeniu;

79.

pritaria Dublino reglamento naujai redakcijai ir siūlomoms nuostatoms dėl mechanizmo, kuriuo būtų galima sustabdyti pagal Dublino reglamentą vykdomus perdavimus, jei nerimaujama, kad dėl perdavimų, vykdomų pagal Dublino reglamentą, pareiškėjai negalėtų pasinaudoti atitinkamais apsaugos standartais atsakingose valstybėse narėse, ypač priėmimo sąlygų ir galimybės pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra požiūriu, taip pat tais atvejais, kai šie pagal Dublino reglamentą vykdomi perdavimai padidintų naštą toms valstybėms narėms, kurioms tenka specifinė ir neproporcinga našta visų pirma dėl jų geografinės arba demografinės padėties; tačiau pabrėžia, kad šios nuostatos greičiau yra politinis pareiškimas nei veiksminga priemonė, kurią naudojant būtų galima rimtai remti valstybę narę netaikant dvejopos privalomos priemonės visoms valstybėms narėms;

80.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl naujos redakcijos reglamento dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti ir primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus imti pirštų antspaudus ir siųsti duomenis pagal dabartinį Eurodac reglamentą; laikosi nuomonės, kad biometriniai duomenys, pavyzdžiui, pirštų antspaudai, turi būti naudojami siekiant pagerinti sienų kontrolės operacijų veiksmingumą;

81.

apgailestauja, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis kol kas nedavė laukiamų rezultatų, išskyrus Ispanijos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pvz., Senegalu ir kitomis Afrikos šalimis, esančiomis į pietus nuo Sacharos, ir Šiaurės Afrikos šalimis; ragina tikslingai padėti trečiosioms tranzito ir kilmės šalims sukurti veiksmingą sienos valdymo sistemą įtraukiant FRONTEX į pasienio pagalbos misijas tose šalyse;

82.

primena Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms, kad labai svarbu tęsti ES ir Afrikos ministrų konferencijose migracijos ir vystymosi klausimais, vykusiose Tripolyje, Rabate ir Lisabonoje, su kilmės ir tranzito šalimis užmegztą dialogą;

83.

ragina įgyvendinti politikos priemones, sukurtas vadovaujantis „Visuotiniu požiūriu į migraciją“ (22), taip pat 2006 m. „Rabato procesu“ dėl migracijos ir vystymosi bei ES ir Afrikos partneryste migracijos, judumo ir užimtumo srityse, patvirtintą Lisabonoje 2007 m. gruodžio mėn.;

84.

pabrėžia vystymosi politikos trečiosiose kilmės ir tranzito šalyse svarbą, nes tai iš esmės padeda spręsti imigracijos klausimą; ragina geriau derinti ES imigracijos ir vystymosi politiką ir visapusiškai atsižvelgti į strateginius tikslus, tokius kaip Tūkstantmečio vystymosi tikslai;

85.

vis dėlto pastebi, kad vystymosi politika negali būti vienintelė migracijos alternatyva, kadangi solidarumo principu pagrįstas vystymasis neįmanomas be nuolatinio judumo;

86.

ragina stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautine migracijos organizacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis steigiant naujas regionines būstines pažeidžiamose vietovėse, kuriose yra reikalinga praktinė pagalba, susijusi, inter alia, su legalia migracija arba savanorišku imigrantų grįžimu;

87.

pabrėžia, kad svarbu kurti tokius Migracijos informacijos ir valdymo centrus, kaip tas, kuris buvo iškilmingai atidarytas 2008 m. spalio mėn. Malyje; mano, kad tokie centrai turėtų sugebėti labai prisidėti prie migracijos problemų sprendimo spręsdami galimų migrantų, grįžtančių migrantų ir ES gyvenančių migrantų problemas; ragina Komisiją teikti reikalingą informaciją, susijusią su kitų centrų įkūrimo projektais pagal ES ir Afrikos partnerystę, ir prašo Komisiją išsiaiškinti galimybę kurti tokius centrus rytų kaimyninėse šalyse;

88.

pabrėžia, kad į visus susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis turėtų būti įtraukiami skyriai dėl bendradarbiavimo imigracijos srityje, ir ragina vykdyti ryžtingą, bendrą su trečiosiomis šalims politiką dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo kovojant su tarptautinėmis nusikalstamomis organizacijomis, užsiimančiomis prekyba žmonėmis, ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn dalyvaujant Europolui ir Eurojustui; taip pat ragina Komisiją aktyviau teikti paramą ir finansinę bei techninę pagalbą trečiosioms šalims siekiant sukurti ekonomines ir socialines sąlygas, varžančias neteisėtą migraciją, su narkotikais susijusią veiklą ir organizuotą nusikalstamumą;

89.

ragina Komisiją skatinti derybas dėl visuotinių Europos susitarimų, kaip antai pasirašytasis susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu, plėtoti pradėtas visuotines derybas su Maroku, Senegalu ir Libija bei skatinti susitarimus su pagrindinėmis imigrantų kilmės šalimis;

90.

ragina padėti trečiosioms šalims plėtoti savo nacionalinės teisės sistemą ir kurti imigracijos bei prieglobsčio sistemas, visiškai laikantis tarptautinės teisės, taip pat ragina trečiąsias tranzito šalis pasirašyti ir gerbti 1951 m. Ženevos konvenciją;

91.

ragina valstybes nares pradėti svarstyti pabėgėlių, paliekančių šalį dėl priežasčių, susijusių su aplinka, klausimą, t. y. migrantų, kurie negali būti laikomi nei ekonominiais migrantais, nei pripažįstami pabėgėliais, kaip nurodyta Ženevos konvencijoje;

92.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/35

A.

kadangi politinė TEN-T politikos apibrėžtis, suformuluota 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (3), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 884/2004/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (4), leido sudaryti „pageidavimų sąrašą“ dėl 30 pirmenybinių projektų, kuriuos daugiausia nulėmė nacionaliniai interesai,

B.

kadangi krovinių vežimo srityje būtina gerinti tarptautinį geležinkelių transporto ir vandens kelių konkurencingumą kelių atžvilgiu, kad būtų užtikrinta jūrų greitkelių ir krovinių vežimo geležinkeliais koridorių naudojimo pusiausvyra,

C.

kadangi Komisija, atsižvelgdama į 30 pirmenybinių projektų, pateikė pasiūlymą suteikti apie 20 000 000 000 EUR ES finansavimą pagal 2007-2013 m. finansinę perspektyvą visam transeuropinio transporto tinklui, nors vėliau, primygtinai pareikalavus Tarybai, ši suma galiausiai buvo sumažinta iki apie 8 000 000 000 EUR, iš kurių 30 pirmenybinių projektų buvo skirta tik 5 300 000 000 EUR,

D.

kadangi Europos Sąjunga akivaizdžiai negali įgyvendinti transeuropinių transporto ir energetikos tinklų (TEN-T) finansavimo taisyklių, nustatytų 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 680/2007, nustatančiame bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (5), taip palikdama netikrumą projektų finansavimo planuose,

E.

kadangi būtina sustiprinti Komisijos gebėjimus įgyvendinti didelius tarptautinius, ypač geležinkelio, projektus, kuriems reikia sustiprinto ir nuolatinio įsipareigojusių valstybių narių bendradarbiavimo bei daugiamečio finansavimo, viršijančio finansinių perspektyvų laikotarpį,

F.

kadangi, nors 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikato prieduose nurodoma, kad iš lėšų transporto projektams apie 49 proc. skiriama keliams, apie 31 proc. – geležinkeliams, apie 9 proc. – miesto transportui, tačiau aiškiai nematyti, kurie konkretūs projektai finansuojami bendrai,

1.

pripažįsta, kad pirmuosius mėginimus išplėtoti ES transporto infrastruktūros politiką, atsižvelgus į Europos pramonininkų apskritojo stalo (angl. ERT) „trūkstamus ryšius“, paskatino Komisijos 1992 m. gruodžio 2 d. komunikatas „Bendrosios transporto politikos vystymosi ateitis“, nustatantis pateisinimą „pasiekti ekonominį augimą, konkurencingumą ir užimtumą“, o praktiškai juos ėmė įgyvendinti buvęs už transporto politiką atsakingas Komisijos narys Karel Van Miert; pažymi, kad 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (6), ir Sprendimą Nr. 884/2004/EB mėginta orientuoti į minėtus tikslus; ir verta pažymėti akstiną, kurį šiai politikai suteikė buvusi Europos Komisijos vicepirmininkė bei už energiją ir transportą atsakinga Komisijos narė Loyola de Palacio;

2.

mano, kad TEN-T koordinatorių ataskaitos yra įdomūs tolesnio nedaugelio svarbių projektų koordinavimo ir integravimo pavyzdžiai; todėl prašo, kad Komisija ir valstybės narės dėtų pastangas siekdamos pakelti esamų pirmenybinių projektų vertę; mano, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikis investavimas turėtų būti tęsiamas stengiantis užbaigti viso tinklo įgyvendinimą;

3.

palankiai vertina tai, kad Komisija anksti pateikė savo 2009 m. vasario 4 dienos komunikatą, skirtą iš esmės persvarstyti ES transporto infrastruktūrą ir TEN-T politiką, atsižvelgiant į esamus ir būsimus transporto, tarptautinio judumo, finansinius, ekonominius, regioninius (įskaitant nuolat nepalankioje padėtyje esančius regionus), socialinius, saugumo ir aplinkos srities iššūkius;

4.

šiuo atžvilgiu nemato priežasties nustatyti neapibrėžtą TEN-T koncepcinio ramsčio sąvoką, kuri perkrautų pirmenybinių objektų sąrašą; tiki, kad, priešingai Komisijos pareikštam tikslui, aiškiai koncepciniu vadinamas ramstis nesustiprins TEN-T politikos patikimumą, kuris greičiau atsirastų plėtojant konkrečius projektus;

5.

todėl sutinka išplėtoti nuoseklesnį ir integruotą tinklų koncepciją, kuri atsižvelgiant į įvairiarūšių jungčių poreikį piliečiams ir krovinių gabenimui; dėl to pabrėžia, kad būtina teikti pirmenybę geležinkeliams, uostams, tvariems jūrų ir vidaus vandenų keliams bei jų jungtims su šalių vidaus teritorijomis ar infrastruktūros ryšių su naujosiomis valstybėmis narėmis ar jų viduje įvairiarūšio transporto mazgams ir, be to, ypatingą dėmesį skirti tarptautinėms transporto jungtims ir oro uostus bei uostus, jungiančius Europą su kitomis pasaulio šalimis, labiau įtraukti į transeuropinius tinklus; pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į skirtingas, bet viena kitą papildančias, keleivių ir krovinių reikmes; rekomenduoja, jog valstybės narės ir regioninės institucijos pagerintų tarpinių stočių ir vietos tarpusavio ryšius ir, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos dėl periferinės padėties;

6.

ragina Komisiją ypač remti prioritetinius projektus su įvairiarūšio transporto jungtimis ir ištisine sąveika, kurie apima kelias valstybes nares; nurodo į tai, kad ekonominių erdvių susiejimas su šiais prioritetiniais projektais yra nacionalinis uždavinys;

7.

konstatuoja ir pritaria, kad prioritetinių projektų sąraše labiau atsižvelgiama į aplinką mažiau teršiančias transporto rūšis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ateityje užtikrinti, kad šios proporcijos būtų išlaikomos įgyvendinant projektus;

8.

pabrėžia poreikį integruoti klimato apsaugą ir visų rūšių transporto tvarų vystymąsi į Europos infrastruktūros politiką siekiant paisyti ES tikslų sumažinti CO2 išlakas;

9.

ragina Komisiją daryti poveikį valstybėms narėms, kad šios įtrauktų Europos aplinkos srities teisės aktus į sprendimų priėmimą ir planavimą dėl TEN-T projektų, kaip antai „Natura 2000“, SPAV, poveikio aplinkai vertinimo, Oro kokybės, Vandens, Buveinių ir Paukščių direktyvų bei transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo (TERM) ataskaitų dėl Europos aplinkos agentūros transporto ir aplinkos rodiklių;

10.

primygtinai ragina Komisiją minimalizuoti neaiškias arba prieštaringas nuostatas dėl bendrų interesų deklaravimo bei aplinkos apsaugos teisės aktų taikymo; be to, mano, kad suteikus projektams transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) statusą, valstybės narės neturėtų piktnaudžiauti Europos teisės aktais minimais 9 dalyje siekdamos blokuoti TEN-T projektų įgyvendinimą;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į svarbius Europos transporto infrastruktūros politikos pokyčių veiksnius, kaip antai pasaulio finansų krizę, demografinius pokyčius, plėtrą ir naujas kaimynines šalis, suaktyvėjusį susisiekimą su Rytų Europos ir Viduržemio jūros šalimis;

12.

pabrėžia, kad ypač atsižvelgiant į dabartinę finansų krizę, TEN-T plėtra bei transporto sektoriaus ES integravimas į kaimyninių šalių transporto sektorių yra patikimiausia priemonė siekiant užtikrinti tiek ilgalaikį vidaus rinkos tvarumą, tiek ir ekonominę bei socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje;

13.

ragina Komisiją padidinti pastangas pagerinti geresnį europinį teritorinės plėtros koordinavimą (Europos Sąjungos teritorinė darbotvarkė bei teritorinės sanglaudos principas) ir transporto planavimą, sukuriant geresnį tinklą tarp regionų ir tuo atsižvelgiant į regionų pasiekiamumą; pažymi, kad reikia apsvarstyti didelius kalnuotų, pakrančių ir (arba) salų, centrinių, pakraščių ir kitokių valstybių sienas kertančių vietovių skirtumus bei būtinybę geriau integruoti į TEN-T mobilumo miestuose sistemas;

14.

ragina Komisiją ypatingą pirmenybę suteikti prioritetiniams projektams svarbiausių geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų linijų srityje, siekiant sukurti tarptautines jungtis su naujosiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis;

15.

atsižvelgdamas į tai, ragina įtraukti Europos erdvės plėtros perspektyvą (EEPP) kaip programavimo pagrindą ir esamus Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo (ESPON) tyrimus kaip mokslinę, į teritorijas orientuotą pagrindinę informaciją apie transporto plėtrą;

16.

pabrėžia, kad į TEN-T politikos plėtrą reikia įtraukti ir Lisabonos strategijos, ir atkūrimo plano tikslus, konstatuojant judumo, prieinamumo ir logistikos esminę svarbą ES konkurencingumui, taip pat siekiant sustiprinti sanglaudą jos teritorijose;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti žaliuosius koridorius, krovinių vežimo geležinkeliais tinklus, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) koridorius, jūros „greitkelius“, kaip antai artimąjį vežimą jūra, esamus pakankamo ploto vandens kelius ar nepakankamo ploto šliuzus, sausumos uostus bei logistikos platformas, taip pat miesto judumo mazgus bei planuojamą TEN-T išplėtimą į Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančios šalys, Rytų Europos ir Viduržemio jūros šalis į įvairiarūšio TEN-T sąvoką, remiantis suplanuotais veiksmais, kuriais skatinami aplinkai mažiau kenksmingi, mažiau naftos sunaudojantys ir saugesni modeliai, stengiantis užtikrinti įvairių transporto rūšių jungčių, ypač geležinkelių jungčių uostuose, suderinamumą; be to ragina suderinti dabartinę bei būsimą TEN–T programą ir siūlomus teisės aktus dėl krovinių vežimo geležinkeliais;

18.

pažymi, kad remiantis naujausiais moksliniais tyrimais tik 1 proc. Europos infrastruktūrai skirtų lėšų šiuo metu yra naudojama vidaus vandenų keliams; mano, kad vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtrai Europoje reikia didelės Europos paramos norint pasinaudoti visomis vidaus vandenų kelių kaip tvarios ir patikimos transporto rūšies teikiamomis galimybėmis;

19.

prašo Komisijos daryti poveikį, kad krovinių vežimo geležinkeliais plėtra būtų spartinama, atsižvelgiant į didesnį tinklo veiksmingumą ir vežimo greičio didinimą;

20.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo (COM(2008)0852) ir pirmiau minėtą 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą;

21.

pabrėžia, kaip svarbu leisti dalytis informacija įvairiarūšiame transporte, siekiant skatinti ir remti infrastruktūros ir techninės infrastruktūros (informacinių sistemų, kaip antai ERTMS/RIS/ITS/SESAR/Galileo) sąveiką, gerinti sąveikumą, riedmenis (ERTMS techninę ir programinę įrangą traukiniuose ir krovininių vagonų triukšmo mažinimą), ekologišką logistiką, įvairiarūšes jungtis ir centrus, decentralizuoto tiekimo „nuo durų iki durų“ grandinės paslaugas ir judumo valdymą;

22.

pabrėžia TEN-T skirtų suderintų ir standartizuotų pažangiųjų transporto sistemų plėtros svarbą siekiant užtikrinti veiksmingesnį, sklandų, saugų ir aplinkai palankų transporto valdymą;

23.

rekomenduoja gerinti TEN-T įgyvendinimą sudarant geresnes galimybes gauti informaciją naudojantis sistemomis, pavyzdžiui, TENtec informacine sistema, pasitelkiant į pagalbą atvirąjį koordinavimo metodą, kuris apima gairių nustatymą ir keitimąsi gerąja patirtimi;

24.

pagrindinį dėmesį skiria poreikiui skatinti esamos TEN-T projektų infrastruktūros veiksmingumą trumpuoju laikotarpiu, ypač jau pradėjus įgyvendinti šiuos projektus, kad koridoriai taptų gyvybingesni ir veiksmingesni, paprasčiausiai nelaukiant, kol juose bus įgyvendinami ilgalaikiai labai dideli projektai;

25.

remia struktūrinę Žaliosios knygos „3 alternatyvą dėl TEN-T struktūros“, t. y. dvejopo pagrindo alternatyvą, kurią sudaro išsamus tinklas, grindžiamas esamais TEN-T žemėlapiais, ir įvairiarūšis „pagrindinis tinklas“, kuris dar neapibrėžtas, nustatant geležinkelius, tvarius vandens kelius ir uostus bei jų jungtis su logistikos mazgais kaip prioritetus;

26.

remia „pagrindinio tinklo“ koncepciją, kurią sudaro „geografinis ramstis“ ir „konceptualusis ramstis“, kai „konceptualiajame ramstyje“ numatyti kriterijai ir veikimo būdai laikui bėgant lanksčiai identifikuoti projektus, koridorius ir tinklo dalis, o ne juos nustatyti nekintamai biudžeto laikotarpio pradžioje visam laikotarpiui; mano, kad biudžeto laikotarpiu TEN-T turi būti galima lanksčiai išplėsti, siekiant pritaikyti prie rinkos sąlygų pokyčių;

27.

pripažįsta lemiamą valstybių narių, užmezgusių visapusišką konsultavimąsi su savo regionų ir vietos valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis ir vietos gyventojais, vaidmenį priimant sprendimus dėl transporto infrastruktūros, ją planuojant ir finansuojant, įskaitant Europos tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą; tikisi iš Europos Vadovų Tarybos daugiau nuoseklumo, susijusio su prašymais dėl TEN-T projektų ir sprendimais dėl TEN-T biudžeto; atsižvelgdamas į ES finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio peržiūrą ir į vykstančią diskusiją dėl ES atkūrimo plano prašo valstybes nares tinkamai apsvarstyti klausimą dėl būtinos finansinės paramos TEN–T tinklui priklausančioms transporto infrastruktūroms, kuri yra prioritetinė sritis remiantis iki šiol nustatyta ES politika;

28.

visiškai pritaria Bendrijos siekiui mažinti administracinę naštą ir todėl labai ragina Komisiją peržiūrėti TEN-T pirmenybinių projektų finansines perspektyvas siekiant ateityje mažinti biurokratizmą;

29.

prašo valstybes nares ir Komisiją stiprinti nacionaliniu lygiu vykdomos politikos koordinavimą siekiant užtikrinti bendro finansavimo nuoseklumą ir TEN-T programos įvykdymą pagal EB sutarties 154 ir 155 straipsnius;

30.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad dėl finansų krizės Europos Sąjunga, valstybės narės ir regionai turi labiau grįsti savo sprendimus dėl transporto infrastruktūros projektų teisingais sąnaudų ir naudos įvertinimais, tvarumu ir Europos tarptautine papildoma nauda;

31.

tačiau pažymi, kad investavimas į transporto infrastruktūrą yra viena pagrindinė kovos su ekonomine ir finansine krize sritis, todėl ragina Komisiją pagreitinti infrastruktūrai skirtų projektų, susijusių su TEN-T ir finansuojamų iš struktūrinių ir (arba) sanglaudos fondų, įgyvendinimą; ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo teikiamą pirmenybę investavimo srityje atsižvelgiant į šį požiūrį siekiant pagreitinti TEN-T projektų, už kuriuos jos yra atsakingos, vykdymą visų pirma tarptautinių projekto dalių vykdymą;

32.

primena Komisijai, kad transporto infrastruktūros projektų ES bendras finansavimas panaudojant TEN-T, sanglaudos, regioninių fondų ir Europos investicijų banko lėšas privalo atitikti tokius kriterijus: ekonominio pagrįstumo, konkurencingumo stiprinimo, bendrosios rinkos veiksnio, aplinkos tvarumo, skaidrumo mokesčių mokėtojams ir piliečių dalyvavimo (partnerystės principas); šiuo požiūriu pabrėžia viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės plėtros svarbą TEN-T finansavimui, taip pat poreikio siūlyti lanksčius klausimų, iškylančių tokio masto darbuose (geografinės, techninės kliūtys, gyventojų prieštaravimas ir t.t.) sprendimų svarbą;

33.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES finansinių programų apimtyje vertintais projektais bus atsižvelgiama į jų galimą poveikį valstybiniam kitų reikalingų investicijų finansavimui, kurios nėra remiamos iš ES lėšų; mano, kad lėšų, kurias papildomai naudoja valstybės narės iš ES lėšų finansuojamiems projektams, neturėtų būti skiriamos privažiuojamųjų kelių techninei priežiūrai arba investicijoms į jas; mano, kad todėl projektai, bent jau iš dalies, turėtų būti nustatomi ir vertinami pagal jų potencialą integruoti būtinos papildomos privažiuojamųjų kelių infrastruktūros plėtrą ir techninę priežiūrą (ir jos neapleisti);

34.

pabrėžia Europos oro susisiekimo rinkai būdingą ypač didėjantį investicijų poreikį pagal Bendro Europos dangaus II paketą bei siūlomą „visuotinį su aviacija susijusį sisteminį požiūrį“; todėl ragina Komisiją peržiūrint TEN-T biudžeto perspektyvas apsvarstyti oro uostams ir oro eismo valdymui bei oro navigacijos paslaugoms skirtų lėšų dalies padidinimą;

35.

pažymi, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros dėl geriausios ir veiksmingiausios patirties pavyzdžių transporto infrastruktūros finansavimo ir jo teigiamo poveikio konkurencingumui bei kokybinio ir kiekybinio užimtumui srityje, įskaitant viešosios ir privačiosios partnerystės patirtį šiuo atžvilgiu, kaip jau buvo pradėta daryti dabartiniuose Komisijos tyrimuose;

36.

pabrėžia darbo grupės TEN-T vykdomojoje agentūroje sukūrimo būtinybę norint paskatinti naudotis viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste kai kuriems pirmenybiniams projektams arba jų dalims finansuoti ir sprendimams kaip geriausiai patirčiai skleisti;

37.

pažymi, kad padidėjusi viešosios ir privačiosios partnerystės bei Europos investicijų banko pagalba negalės pakeisti didelės plačios apimties projektų finansavimo iš biudžeto dalies kalbant apie kelių kartų grąžos laiką;

38.

pirmenybę teikia tam, kad valstybės narės peržiūrėtų transeuropinių transporto ir energetikos tinklų biudžetą praėjus pusei termino, 2009–2010 m. peržiūrėdamos finansines perspektyvas, o ne tam, kad būtų drastiškai sumažinti kiti projektai ir su jais susijusios geležinkelių transporto ir vandens kelių plėtros ambicijos;

39.

pažymi, kad tam tikrą procentą nuo kelio infrastruktūrų rinkliavos pajamų būtina skirti transeuropinių transporto ir energetikos tinklų projektams finansuoti siekiant padidinti sverto efektą paskolai;

40.

prašo Komisijos pateikti tarptautinio masto traukinių maršrutų regionuose, kurie buvo išmontuoti arba apleisti, pavyzdžius, suteikiant pirmenybę tiems, kurie galėtų būti sujungti su TEN-T;

41.

prašo Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti „Eurovelo“ tinklą ir „Geležinės uždangos kelią“ (angl. Iron Curtain Trail) kaip galimybę remti Europos tarptautinius važiavimo dviračiu infrastruktūros tinklus, remiant tausojamąjį judumą ir tvarų turizmą;

42.

norėdamas paskatinti viso geležinkelių TEN tinklo konkurencingumą prašo Komisiją iki jos kadencijos pabaigos pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą dėl geležinkelių vidaus keleivių rinkų atvėrimo nuo 2012 m. sausio 1 d.;

43.

apgailestauja, kad pirmenybiniai projektai, susiję su pasienio, ypač Pirėnų, sritimis, labai svarbiomis Pirėnų pusiasaliui ir Prancūzijai, vykdomi lėtai;

44.

ragina Komisiją ir toliau įtraukti Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą svarstant daugiamečius ir (arba) metinius pasiūlymus ir sprendimus, susijusius su TEN-T projektų bendruoju finansavimu;

45.

prašo Komisiją, kad ji nuolat ir bent kartą per metus informuotų Europos Parlamentą ir Tarybą apie kiekvieną pirmenybinį projektą, kiekvieno projekto padėtį, projekto sąnaudų patikimumą, kiekvieno projekto įgyvendinimo galimybes ir projekto vykdymo trukmę;

46.

prašo Komisijos ir EIB, kaip ir TEN-T bendro finansavimo atveju, taip pat ir bendrai finansuojant TEN-T projektus iš regioninių, sanglaudos ir EIB lėšų, kasmet Parlamentui ir Tarybai pateikti konkrečių bendrai finansuojamų projektų sąrašą;

47.

tvirtina, kad ekologiniu ir ekonominiu požiūriu įvairiarūšio transporto sistemos, kurios sudaro sąlygas tam tikrame maršrute naudoti skirtingų rūšių transporto priemones, daugeliu atvejų yra vienintelis būsimas perspektyvus ir tvarus pasirinkimas;

48.

pabrėžia, kad neseniai išsiplėtusioje Šengeno erdvėje transporto infrastruktūra tarp Vakarų ir Rytų Europos yra labai svarbi turint mintyje ekonomikos augimo galimybes, ypač su šia infrastruktūra susijusiose naujosiose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti ir skatinti kurti tarptautines Rytų ir Vakarų Europos kelių ir geležinkelių jungtis, ypač remti tarpvalstybinės transporto infrastruktūros kūrimą kartu su vietos, regionų ir valstybių valdžios institucijomis įgyvendinant specialią veiksmų programą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad geresnis TEN-T ir trečiosios šalies transporto tinklų tarpusavio ryšys ypač pagerintų pasienio sričių padėtį ir bus naudingas regionų bendradarbiavimui ir visai ES;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/41

A.

kadangi ES siekia apriboti visuotinį atšilimą iki 2 °C ir per pusę sumažinti biologinės įvairovės nykimą; kadangi J. Eliascho ataskaitoje teigiama, kad nuo 2030 m. per pusę sumažinti miškų naikinimui kiekvienais metais reikės skirti 17–33 milijardų JAV dolerių,

B.

kadangi tausi miškų valdymo politika yra gyvybiškai svarbi kovojant su miškų naikinimu ir tai taip pat esminis ekonominio vystymosi elementas,

C.

kadangi dėl miškų naikinimo pasaulyje išmetama maždaug 20 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sparčiai nyksta biologinė įvairovė ir tai kelia didelę grėsmę vystymuisi, ypač neturtingų asmenų pragyvenimui,

D.

kadangi miškai naikinami nerimą keliančiu tempu – per metus sunaikinama 13 mln. hektarų miško, daugiausia naikinami atogrąžų miškai, nors taip pat tam tikru mastu naikinami ir Europos miškai, ypač Vidurio ir Rytų Europoje,

E.

kadangi miškų naikinimas lemia beveik nepataisomą žalą aplinkai, t. y. ilgalaikį vandens kokybės pablogėjimą, stepių ir dykumų plitimą ir biologinės įvairovės nykimą, kurių sukeliamos ilgalaikės pasekmės ekonominiu požiūriu aiškiai viršija išlaidas prevencijos ir gerinimo priemonėms,

F.

kadangi miškai alinami įvairiomis formomis, kurias sunku apibrėžti, vis dėlto tokiu alinimu daromas didelis poveikis klimatui, biologinei įvairovei ir prekėms bei paslaugoms,

G.

kadangi pagal tarpvyriausybinės klimato kaitos ekspertų grupės parengtą Ketvirtąją vertinimo ataskaitą siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 2 °C reikia visiškai pakeisti besivystančiose valstybėse egzistuojančią išmetamųjų teršalų kiekio didinimo tendenciją, sumažinti su miškų naikinimu susijusių teršalų kiekį ir iki 2020 m. sumažinti pramoningose valstybėse 25–40 %, palyginti su 1990 metais, teršalų kiekį,

H.

kadangi labai svarbu sumažinti miškų naikinimą ne tik siekiant švelninti klimato kaitą, bet ir prie jos prisitaikyti,

1.

pabrėžia, kad reikia geriau suderinti miškų išsaugojimo ir tausaus valdymo politiką su kita ES vidaus ir išorės politika; ragina kiekybiškai įvertinti tokių ES politikos krypčių, kaip antai energetikos (ypač biokuro), žemės ūkio, tausios gamybos ir vartojimo, viešųjų pirkimų, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo poveikį miškams;

2.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl griežtų Bendrijos tausumo reikalavimų, skirtų visai iš miškų gaunamai medienai ir medienos produktams;

3.

ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos paskelbti išsamų tyrimą, kuriame pateiktas ES gamybos, vartojimo ir prekybos maisto bei kitomis prekėmis poveikio miškų naikinimui ir alinimui vertinimas; ragina per šį tyrimą įvertinti bet kokį neigiamą skirtingų pramonės sektorių poveikį bei jį patikslinti, ir pateikti rekomendacijas dėl naujų priemonių naujovių priėmimo, skirtų sumažinti šį poveikį politikos ir srityje;

4.

pabrėžia, kad miškų valdymo srityje reikia skirti ypatingą dėmesį vandens būklei ir kad ypač svarbu miškų ir vandens išteklių resursus valdyti kartu bei derinti atitinkamą ES politiką siekiant atstatyti ar padidinti ekosistemų vandens sulaikymo pajėgumus;

5.

pritaria aplinką tausojančiai viešųjų pirkimų politikai ir tam, kad skatinamos tokios priemonės, kaip ekologinis ženklinimas ir miškų sertifikavimo sistemos; ragina visoje ES kuo greičiau patvirtinti ir įgyvendinti aplinką tausojančią viešųjų pirkimų politiką, skirtą medienos produktams; ragina valstybes nares rengiant savo viešųjų pirkimų politiką laikytis aukštų tausumo standartų ir atitinkamai nustatyti realius su šiais standartais susijusius tikslus;

6.

mano, kad reikia skirti didelę paramą besivystančioms valstybėms siekiant ne vėliau kaip iki 2020 m. sustabdyti didelio masto atogrąžų miškų naikinimą, ir kad šio įsipareigojimo patvirtinimas tarptautinėse derybose dėl visuotinio ir išsamaus susitarimo dėl klimato po 2012 m. turi lemiamą reikšmę;

7.

pripažįsta, kad pakankamas finansavimas pagal pasaulinę klimato programą turi lemiamą reikšmę siekiant per pusę sumažinti miškų naikinimą, o vėliau - sustabdyti; atsižvelgdamas į tai pritaria Komisijos pasiūlymui laikantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sukurti nuolatinio finansavimo sistema paremtą pasaulinį miškų anglies mechanizmą (angl. GFCM); ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą pasauliniu mastu ir skirti didelę dalį pajamų, gautų pardavus leidimus ES prekybos taršos leidimais sistemos aukcione, skirti miškų naikinimo ir alinimo mažinimui besivystančiose valstybėse bei derybose daugiausia dėmesio skirti finansavimo šaltiniams, kaip tai nurodyta 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate „Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje“ (COM(2009)0039); ragina valstybes nares pritarti Komisijos pasiūlymui priimti Norvegijos pasiūlymą ir dalį iš prekybos nustatytais normos vienetais aukcionuose gautų būsimų pajamų skirti pasauliniam miškų anglies mechanizmui;

8.

rekomenduoja per pasaulinį miškų anglies mechanizmą teikiamą paramą pagrįsti veiklos rezultatais ir remiantis patikrintais bendro miškų naikinimo ir alinimo sumažinimo rezultatais; pabrėžia, kad ši parama taip pat turėtų teikti naudą apsaugant bioįvairovę, didinant atsparumą ir gerinant gyvenimo sąlygas miškų regionuose;

9.

pabrėžia poreikį visapusiškai užtikrinti miškų vietos gyventojų, įskaitant gentis, teises, taip pat jų teisę iš anksto laisvai ir informuotai priimti sprendimus dėl miškų, kuriais jie paprastai naudojasi, naudojimo; mano, kad būtina, jog vietos bendruomenės ir gentys būtų sąmoningai ir nuodugniai įtraukiamos į visus priemonių, skirtų taršos dėl miškų naikinimo mažinimui, vertinimo, planavimo ir įgyvendinimo etapus;

10.

pabrėžia, kad visais tarptautinio susitarimo dėl klimato po 2012 m. pagrindu priimtais mechanizmais, vykdomais pagal JT bendradarbiavimo programą, kuria siekiama mažinti emisijas dėl miškų naikinimo ir alinimo besivystančiose valstybėse, turi būti visų pirma užtikrinta senų miškų apsauga;

11.

pažymi, kad miškų naikinimo procesai Rytų Europoje kenkia aplinkai, o taip pat daro neigiamą poveikį žmonių gyvenimui;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad per vidutinį ir ilgą laikotarpį anglies dioksido rinkoje taikomi miškų ūkio kreditai gali būti politikos, pagal kurią siekiama kovoti su miškų naikinimu, dalimi, jeigu laikomasi tikslių miškų anglies apskaitos metodų ir patikimų priežiūros mechanizmų; pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl miškų ūkio kreditų įtraukimo į prekybos taršos leidimais sistemą turėtų būti priimamas atlikus kruopščią visų galimų finansavimo mechanizmų tinkamumo analizę ir įvertinus Kopenhagos konferencijos dalyvių rezultatus bei bandomųjų projektų išvadas;

13.

primena, kad iš miškų projektų gauti kreditai, naudojami mokant kompensacijas už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pramoninėse valstybėse, negali būti skaičiuojami dvigubai siekiant visiškai pakeisti besivystančiose valstybėse egzistuojančią išmetamųjų teršalų kiekio didinimo tendenciją, kurią, kaip tikimasi, šios valstybės įsipareigos pakeisti pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato po 2012 metų;

14.

pabrėžia, kad bet kokioje miškų kompensavimo už naikinimo ir alinimo mažinimą pagal numatomą klimato sistemą sistemoje turi būti atsižvelgta ne tik į anglies absorbentus, bet ir į miškuose vykstančius ekosistemų procesus ir miško naudą visuomenei;

15.

ragina ES primygtinai skatinti socialinius ir aplinkosaugos emisijų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo (angl. REDD) standartus; ragina ES rekomenduoti emisijų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo priemones, kuriomis būtų siekiama daugiau nei pagal šiuo metų galiojantį švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), ir kurias taikant būtų šalinamos miškų alinimo priežastys, pavyzdžiui, netinkamas valdymas, skurdas, korupcija ir teisės aktų netaikymas, bei šiuo tikslu prašo paremti politines ir institucines reformas vietos ir nacionaliniu lygmenimis;

16.

apgailestauja dėl to, kad komunikate, nepaisant jo pavadinimo, nesprendžiamas miškų alinimo klausimas; ragina Komisiją rengti veiksmų planus ir bandomuosius projektus bei įrodyti, kad yra įsipareigojusi laikytis savo miškų ūkio politikos siekiant sustabdyti (taip pat ir Europos Sąjungoje) ne tik miškų naikinimą, bet ir jų alinimą, bei sukurti ir pradėti taikyti tinkamas stebėsenos sistemas siekiant gauti atitinkamų duomenų apie miškų dirvožemį ir biomasę;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/43

A.

kadangi miesto transportas užima svarbią vietą tarp visų transporto priemonių ir šiuo požiūriu EB sutarties 70–80 straipsniai sudaro teisinį pagrindą Europos Sąjungai dalytis kompetencija su valstybėmis narėmis,

B.

kadangi daugybė horizontalių ir konkrečiai sričiai skirtų Europos direktyvų ir reglamentų daro įtaką miesto transportui ir juos reikia suderinti vadovaujantis tiksliniu požiūriu į susisiekimo mieste klausimus,

C.

kadangi Europos klimato plane, kurį 2007 m. kovo 8–9 d. priėmė Europos Vadovų Taryba, keliami ambicingi tikslai 20 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį, 20 proc. sumažinti suvartojamą iškastinio kuro kiekį ir iki 2020 m. 20 proc. padidinti aprūpinimą atsinaujinančiosios energijos ištekliais, o šių tikslų neįmanoma pasiekti be atitinkamos miesto transporto strategijos,

D.

kadangi mokslinių tyrimų ir plėtros programa CIVITAS sulaukė didelio pasisekimo, kuris rodo vietos valdžios institucijų ir transporto įmonių susidomėjimą Europos lygmens investicijomis į naujoviškas miesto transporto programas,

E.

kadangi iš Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų lėšų finansuojamos judumo mieste programos, tačiau šie fondai turi dviejų tipų trūkumų: pirma, nėra apibrėžtos judumo Europos miestuose strategijos ir aiškių tikslų, antra, Europos Sąjungos teritorijoje jie paskirstomi nevienodai,

F.

kadangi miesto zonos yra pagrindiniai transeuropinių transporto tinklų įvairiarūšio transporto jungties taškai ir šie tinklai turi padėti pasiekti pagrindinių su jais susijusių tikslų – tvaraus judumo Europoje ir Europos Sąjungos miestų transporto tinklų tvaraus konkurencingumo,

G.

kadangi miestai yra svarbi verslo vieta, o krovinių vežimas yra gyvybiškai svarbus gyventojų poreikiams patenkinti, bet tuo pat metu dėl mažo sandėliavimo ploto ir trumpų tiekimo laikotarpių susiduriama su sunkumais,

H.

kadangi griežtai laikantis subsidiarumo principo ir savivaldos urbanistinio planavimo teisės negali būti nurodomosios Europos politikos, bet Europos Sąjunga gali priimti tokio paties pobūdžio skatinimo strategiją, kaip jos regioninės ir sanglaudos politikos atveju, neprimetant sprendimų iš viršaus,

I.

kadangi miesto zonų problemos negali būti sprendžiamos naudojantis transporto politikos priemonėmis, bet turi būti vadovaujamasi koncepcija, kurioje pagrindinis dėmesys telkiamas į naudotojus ir integruotas transporto sistemas,

J.

kadangi veiksminga ir tvari miesto transporto politika, naudinga Europos piliečiams ir Europos ekonomikai, bus garantuojama tik užtikrinant sąžiningas krovinių ir keleivių vežimo bei skirtingų rūšių transporto sąlygas,

K.

kadangi toks miestų planavimas, kai atsižvelgiama į demografinę visuomenės kaitą, pavyzdžiui, specialiai vyresnio amžiaus žmonėms siūlant gyvenamąjį plotą miestų centruose ir suteikiant gyventojams galimybes apsipirkti netoli jų gyvenamosios vietos, gali labai padėti išvengti transporto eismo;

L.

kadangi būtinos pagrįstos susisiekimo mieste strategijos, kurios padėtų pagerinti atitinkamas priemones, plėtoti įvairių transporto priemonių keitimo platformas ir integruoti skirtingas keliavimo mieste būdų sistemas,

M.

kadangi reikalinga patikima ir sistemingesnė statistinė informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti vietos lygmens viešosios politikos priemones ir dalytis gerąją patirtimi susisiekimo mieste klausimais,

N.

kadangi reikia atsižvelgti į skirtingų metodų, taikomų miesto transporto sektoriuje, ekonominę ir technologinę svarbą Europos Sąjungos konkurencingumui ir užsienio prekybai,

O.

kadangi atsižvelgiant į būsimų rinkimų į Europos Parlamentą terminą reikia laikytis iš anksto numatyto tvarkaraščio, skirto parlamentinei diskusijai apie judumo mieste veiksmų planą, apie kurį pranešė Komisija,

1.

apgailestauja, kad taip ir nebuvo paskelbtas judumo mieste veiksmų planas, apie kurį buvo pranešusi Komisija, pritaria skirtingoms iniciatyvoms, bet pabrėžia nuoseklios koncepcijos būtinybę; nusprendžia parengti iniciatyvinį pranešimą ir visapusiškai laikydamasis subsidiarumo ir proporcingumo principų pateikti pasiūlymų dėl Europos judumo mieste veiksmų plano;

2.

primena, kad miesto transporto klausimu laikomasi subsidiarumo principo, tačiau pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos dažnai negali išspręsti šių uždavinių, jei nevykdomas bendradarbiavimas ir koordinavimas Europos lygmeniu, todėl Komisija turi atlikti tyrimus, nustatyti teisinį pagrindą, skirti finansavimą moksliniams tyrimams ir skatinti bei visomis kalbomis skleisti pažangiąją patirtį remdamasi principu, kad ji turėtų būti prieinama visiems visomis ES kalbomis;

3.

prašo Komisijos paskelbti privalomųjų šios srities teisės aktų rinkinį ir pasiūlyti bendrus orientacinius metmenis regionams ir miestams, kad jais remdamiesi jie galėtų lengviau planuoti ir įgyvendinti vystymosi strategijas;

4.

siūlo nedelsiant pradėti programą, kuri pagerintų Eurostato su judumu mieste susijusius statistinius duomenis ir duomenų bazes ir visų pirmų apimtų:

5.

siūlo nedelsiant sukurti Europos lygmens interneto portalą ir forumą judumo mieste tema, kad būtų galima lengviau dalytis gerąja patirtimi ir naujovėmis, ypač apie netaršius susisiekimo būdus, ir jas skleisti;

6.

siūlo įsteigti metinę Europos premiją ir taip apdovanojimus CIVITAS įtraukti į Europos judumo savaitę, kad būtų galima pagerbti sėkmingiausias ir vykdytinas iniciatyvas ir projektus transporto sektoriuje;

7.

siūlo plėtoti naują iniciatyvą CIVITAS (CIVITAS IV) ir kviesti teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kurie, inter alia, apimtų:

8.

siūlo intensyvinti pažangiųjų transporto sistemų (angl. ITS) mokslo tyrimų ir plėtros programą, geriau priderinti ją prie miesto gyventojų ir vietos valdžios institucijų poreikių ir tikslų ir joje dėmesį skirti:

9.

ragina didinti valstybių ir Europos lygmens finansavimą pažangiųjų transporto sistemų taikymui siekiant, kad vietos valdžios institucijos intensyviau diegtų pažangiąsias transporto sistemas;

10.

prašo viešinti integruotos koncepcijos principą taikant partneryste grindžiamą valdymo sistemą, kuri sujungia miestų ir priemiesčių, valstybių narių ir ES lygmens dalyvius ir kurią taikant atsižvelgiama į temas, susijusias su transportu: socialinę integraciją, triukšmą, saugumą, konkurencingumą, aplinką ir kt.; pakartoja savo prašymą, kad būtų privaloma vadovautis integruota koncepcija rengiant programas ir renkant projektus, kurie bus finansuojami iš struktūrinių fondų;

11.

siūlo miestų aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 100 000 gyventojų, pradėti vykdyti ilgalaikius integruotus susisiekimo mieste planus, kurie apimtų:

12.

siūlo sukurti nuolatinį Europos lygmens už transporto organizavimą atsakingų atstovaujančiųjų institucijų forumą miesto transporto valdymo tema, jo dalyvės būtų keleivių ir piliečių organizacijos, profesinės transporto operatorių federacijos, kad būtų galima dalytis gerąja patirtimi ir ją skleisti;

13.

siūlo, kad Europos lėšų miesto transporto sektoriuje skyrimas priklausytų nuo to, ar parengti integruoti judumo mieste planai (susisiekimo mieste planai);

14.

pritaria institucijų, atsakingų už viešojo transporto, eismo ir transporto stovėjimo organizavimą Europos miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 250 000 gyventojų, bendradarbiavimui ir jų veiklos integravimui, atsižvelgiant į gyventojų bei krovinių srautus ir vietos ypatybes;

15.

ragina už transporto organizavimą atsakingas institucijas išsikelti ryžtingus ir nuoseklius tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgiant į judumo politiką, nurodytą transporto planuose (žr. 7 straipsnį), ir pagal šiuos tikslus nustatyti konkrečius viešojo ir privataus transporto sektorių operatorių įpareigojimus;

16.

siūlo įvertinti patirtį, susijusią su bilietų kainų suvienodinimu, įskaitant projektą dėl važiavimo mokesčio darnaus valdymo (angl. „Interoperable Fare Management“), su informacijos apie įvairių rūšių transporto priemones teikimu, informacijos sklaida tarp institucijų, atsakingų už transporto organizavimą, Europos Sąjungos miestų aglomeracijose, siekiant palengvinti gerosios patirties mainus;

17.

siūlo prie Komisijos sudaryti judumo miestuose stebėsenos grupę, tačiau nepageidauja, kad būtų įsteigta nauja agentūra,

18.

apgailestauja, kad dabartiniu 2007–2013 m. paramos skyrimo laikotarpiu tik 9 proc. (t. y. 8 000 000 000 eurų) visų struktūrinių fondų lėšų, kurios naudojamos transporto sektoriuje (t. y. 82 000 000 000 eurų), numatyta skirti miesto transportui; mano, jog šių lėšų neužtenka, kad būtų išspręstos tinkamo judumo užtikrinimo Europos miestuose uždaviniai ir aplinkos bei klimato apsaugos problemos;

19.

primygtinai siūlo, rengiant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, išnagrinėti galimybę sukurti Europos lygmens judumo mieste finansinę priemonę (integruota „Marko Polo“ tipo programa), kuria remiantis būtų galima bendrai finansuoti:

siūlo šias lėšas skirti kaip paskatą remiantis kvietimais teikti pasiūlymus pagal Europos lygmens reikalavimus;

20.

ragina Komisiją parengti pranešimą dėl miesto zonų, į kurias patekimas reguliuojamas, siekiant vertinti jų poveikį judumui, gyvenimo kokybei, išmetamiesiems teršalams ir išorinius padarinius, poveikį sveikatai ir saugumui, atsižvelgiant į tai, kad būtina baudžiamojo persekiojimo už tarpvalstybinio kelių eismo kriminalinius ir nekriminalinio pobūdžio pažeidimus sistema;

21.

siūlo geležinkelio stotyse ir oro uostuose, jei išvykimo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje, įdiegti sistemą, kuri leistų gauti informaciją apie pagrindinių Europos miestų, į kuriuos vykstama, transporto tinklus ir įsigyti tų miestų transporto bilietų;

22.

rekomenduoja sukurti vadinamąją miesto transporto keleivių chartiją, kuri apimtų pėsčiuosius, dviratininkus, prekių ir paslaugų platinimą, bendrą naudojimąsi keliu, ir taip sumažinti esamus skirtumus;

23.

mano, kad trumpų atstumų miesto statybos pavyzdys labiausiai tinka siekiant sudaryti sąlygas judumui miestuose, nekenksmingam aplinkai ir klimatui;

24.

ragina Komisiją ir vietos valdžios institucijas sustiprinti ir išplėsti savo iniciatyvas, kaip antai diena be automobilio, kurios įgyvendinamos švenčiant kasmetę Europos dieną be automobilio;

25.

ragina Komisiją kaip įmanoma greičiau parengti suderintą koncepciją, skirtą žaliosioms zonoms ir Europos žaliųjų zonų lipduko sukūrimui, siekiant išvengti, kad nebūtų skirtingų koncepcijų miestuose ar valstybėse narėse, nes dėl to piliečiams ir įmonėms kyla nemažai nepatogumų;

26.

mano, kad vykdant judumo mieste iniciatyvas turėtų būti siekiama sukurti tarpmiestinius tinklus, kurie padėtų sujungti didelius miestus, užtikrinti jų ekonominį vystymąsi, palengvintų greitą asmenų ir krovinių vežimą;

27.

siūlo numatyti Europos lygmens politiką, susijusią su įrangos norminimu ir sertifikavimu, atsižvelgiant į saugumo, sveikatos, patogumų (triukšmas, vibracijos ir t. t.), transporto tinklų (greitojo vežimo autobusais sistema „Busways“, tramvajus – traukinys ir t. t.) tarpusavio sąveikos, prieinamumo riboto judumo asmenims ar asmenims su vaikų vežimėliais, netaršių susisiekimo priemonių ir netaršių variklinių transporto priemonių (autobusai, taksi ir t. t.) (remiamasi išmetamo anglies dioksido kiekiu ir išlaidų poveikio transporto paslaugas teikiančių įmonėms ir naudotojams vertinimu) aspektus;

28.

ragina nuolat stebėti ir garantuoti, kad priimant visus sprendimus būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti išlaidų ir naudos proporcingumą ir galimybę finansuoti mažiau pasiturinčius naudotojus.

29.

pataria nustatyti gaires, susijusias su minimaliomis rekomendacijomis dėl paslaugų kokybės, keleivių ir piliečių vertinimo ir dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad miesto transporto tinklai tampa atviri konkurencijai, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007;

30.

siūlo didelę pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą naudojamų lėšų dalį skirti finansuoti esamoms miesto transporto ir bendrojo transporto investicijoms ir projektams, kuriems finansavimą galima skirti nedelsiant ir kurie gali būti įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

31.

pažymi, kad Europos ekonomikos atkūrimo plane struktūrinių fondų lėšos pirmiausia skiriamos tvariems infrastruktūros projektams; ragina valstybes nares ir regionus skubos tvarka didelę dalį šių lėšų panaudoti plėtojant klimatui nekenksmingą miesto transportą;

32.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateikiamus siūlymus ir Europos Parlamento norą šiais klausimais imtis iniciatyvos, kad kuo greičiau būtų pateiktas veiksmų planas;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/50

A.

kadangi pažangiosios transporto sistemos (PTS) yra patobulintos taikomosios priemonės, pagrįstos informacijos ir ryšių technologijų (IRT) taikymu transporto srityje ir leidžiančios teikti novatoriškas paslaugas, skirtas įvairių rūšių transportui ir eismui valdyti;

B.

kadangi taikant PTS galima gerokai veiksmingiau naudoti visų rūšių transportą, kad jis atitiktų Europos transporto politikos reikalavimus ir uždavinius;

C.

kadangi kelių eismo spūstys trikdo 10 proc. kelių tinklo ir kasmet kainuoja 1 proc. ES BVP, kadangi 2006 m. keliuose žuvo 42 953 žmonės, t. y. gerokai daugiau už tarpinį tikslą, nustatytą siekiant, kad 2010 m. keliuose žūtų ne daugiau kaip 25 000 žmonių, kadangi kelių transporto priemonės išmeta 72 proc. viso su transportu susijusio išmetamo anglies dioksido ir kadangi 40 proc. Europos transporto priemonių išmetamo anglies dioksido yra susiję su miesto eismu;

D.

kadangi įrodyta, kad PTS yra labai svarbus energijos vartojimo mažinimo ir transporto ekologiškumo didinimo veiksnys;

E.

kadangi pažangiosios taikomosios priemonės buvo sukurtos įvairių rūšių transportui, pvz., geležinkelių (ERTMS ir telematikos priemonės TAF-TSI), jūrų ir vidaus vandenų (LRITS, SafeSeaNet, VTMIS, RIS), oro (SESAR) ir sausumos transportui, pvz., galvijams vežti;

1.

pabrėžia, kad PTS yra pagrindinė veiksmingo esamos infrastruktūros naudojimo ir transporto veiksmingumo, saugos bei saugumo ir ekologiškumo didinimo priemonė, padedanti gerinti tvarų piliečių ir ekonomikos judumą;

2.

pabrėžia PTS teigiamą poveikį, kurį jos daro tvariam vystymuisi, nes visuose regionuose, įskaitant ir miesto teritorijas, gerinami ekonomikos rezultatai, sudaromos sąlygos abipusiam prieinamumui, didėja vietos ir tarpregioninė prekyba, plėtojama Europos Sąjungos vidaus rinka ir daugėja darbo vietų, susijusių su veikla, kurios imamasi diegiant PTS;

3.

mano, kad įdiegus PTS būtų galima pagerinti Europos piliečių, ypač gyvenančių miesto teritorijose, gyvenimo sąlygas, taip pat padidinti saugumą keliuose, sumažinti išmetamų kenksmingų dujų kiekį ir aplinkos taršą, padidinti eismo efektyvumą, pagerinti prieigą prie atokesnių vietovių ir spręsti prioritetinį transporto spūsčių mažinimo klausimą;

4.

apgailestauja, kad daugiausia dėl sąveikos užtikrinimo problemų, nepakankamai veiksmingo visų dalyvių bendradarbiavimo ir neišspręstų duomenų privatumo bei atsakomybės klausimų vėluojama nustatyti bendruosius PTS diegimo Europos Sąjungoje pagrindus ir kad PTS diegimas nepakankamai derinamas su specialiaisiais tikslais;

5.

palankiai vertina Komisijos PTS veiksmų planą (toliau – veiksmų planas), kaip bendruosius veiksmų ir programų su aiškiais galutiniais rezultatų pateikimo terminais pagrindus;

6.

tvirtai įsitikinęs, kad būtina sukurti priemonę, kuri leistų paspartinti PTS taikymą vykdant transporto politiką; remia teisėkūros priemonę, kuria nustatomi PTS diegimo pagrindai ir, siekdamas užtikrinti, kad direktyvoje, kuria nustatomi PTS diegimo pagrindai, būtų nustatytas konkretus veiksmų rinkinys ir galutiniai tų veiksmų įgyvendinimo terminai, prašo, kad Komisija pateiktų aiškesnę informaciją apie dabartinę veiksmų būklę, veiksmų plano finansavimą ir programavimą;

7.

žino, kad Bendrija yra suteikusi (2008 m.) ribotą finansinę pagalbą „EasyWay“ veiksmams – visai Europai skirtų PTS diegimo pagrindiniuose transeuropinio kelių tinklo (TERN) koridoriuose, einančiuose per 21 ES valstybę narę, projektui, kuriam vadovauja nacionalinės kelių institucijos ir operatoriai, padedami asocijuotųjų partnerių, atstovaujančių viešosioms ir privačiosioms suinteresuotosioms šalims;

8.

nurodo, kad PTS turėtų būti diegiamos visų rūšių transporte ir skirtos visiems Europos keliautojams ir kad tai turėtų būti daroma derinant su „Galileo“ sistemos taikomosiomis priemonėmis; ryžtingai remia skubų šių priemonių diegimą, kad, gerinant bendrą informaciją ir pajėgumų valdymą, būtų patobulinta viešojo ir privačiojo sektorių įvairių rūšių transporto sąsaja ir įvairių viešojo transporto rūšių sąsaja;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti atsakomybės klausimą, nes jis yra didžiausia sklandžios ir nuoseklios PTS plėtros Europoje kliūtis;

10.

mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą PTS plėtrą Europoje, pirmiausia būtina užtikrinti sąveiką; pabrėžia, kad kalbant apie transeuropiniam kelių tinklo (angl. TERN) statybai ar techninei priežiūrai skiriamas investicijas, turėtų būti dedamos pastangos siekiant, kad būtų pradėtos teikti reikalingos PTS paslaugos;

11.

kadangi Europos PTS rinkoje jau yra pakankamai didelė pasiūla, prašo, kad Komisija nustatytų reikalavimus, skirtus minimaliam PTS taikomųjų priemonių ir paslaugų lygiui, kurį galėtų pasiekti visos valstybės narės ir kuris reikalingas norint užtikrinti veiksmingą PTS diegimą, taikymą ir veikimą;

12.

mano, kad svarbu atlikti rinkos paklausos vertinimą, kuriame būtų įvertintas realus PTS taikomųjų priemonių ir paslaugų poreikis, viršijantis nustatytą minimalų lygį, ir standartizuojant ir kuriant reikiamą reglamentavimo sistemą, sustiprinti su PTS susijusius vidaus rinkos aspektus;

13.

pabrėžia prie ES išorės sienų techniniu ir administraciniu lygmenimis vykdomo tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą, nes tai itin svarbu siekiant Europos Sąjungoje veiksmingai taikyti PTS;

14.

pabrėžia, kad, norint veiksmingai įdiegti PTS, būtina bent jau pateikti svarbiausius duomenis ir informaciją, susijusią su šiomis penkiomis pagrindinėmis sritimis: tikralaikė eismo ir kelionės informacija; kelių tinklo duomenys; viešieji duomenys, skirti skaitmeniniams žemėlapiams; duomenys, skirti būtinosioms universaliosioms eismo informacijos paslaugoms teikti kelionių įvairių rūšių transportu „nuo durų iki durų“ planuotojams;

15.

reikalauja, kad būtinosios universaliosios eismo informacijos paslaugos būtų teikiamos visame transeuropiniame tinkle (TEN-T);

16.

pabrėžia, kad siekiant patvirtinti ir taikyti PTS dideliu mastu būtina atsižvelgti ir į eismo informaciją, ir į įvairioms transporto priemonėms nustatytą eismo grafiką;

17.

pabrėžia, kad keliautojams ir infrastruktūrai svarbu teikti tikralaikę informaciją ir siekti, kad ši informacija būtų kuo tikslesnė, patikimesnė ir kuo labiau standartizuota, ir tuo pat metu atsižvelgti į Europos ypatumus (geografinius, kultūrinius ir kalbinius) ir užtikrinti geografinį tęstinumą;

18.

mano, kad labai svarbu, jog plėtojant PTS privačiajam sektoriui būtų sudaryta galimybė naudotis kelių, eismo ir kelionės duomenimis ir kad kartu būtų saugomas privatumas ir išspręstas intelektinės nuosavybės teisių klausimas;

19.

mano, kad labai svarbu užtikrinti suderintas, sąveikias ir patikimas PTS ir kartu vartotojams išsaugoti PTS pasirinkimo laisvę;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares derinti ir sieti PTS su ES judumo miestuose iniciatyvomis, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis transporto judumas ir valdymo lankstumas ir sumažintos spūstys keliuose, TEN-T koridoriuose, krovinių gabenimo koridoriuose ir miestų aglomeracijose;

21.

mano, kad norint veiksmingai diegti ir taikyti PTS būtina užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kurti tam tikras programas, pvz., tokias kaip „EasyWay“ projektas;

22.

ragina Komisiją nustatyti prioritetinę informaciją, transporto įrangą ir transporto priemonių standartus, kurie padėtų greičiau įdiegti PTS ir vykdyti priemones, kurias taikant būtų remiama darnesnė greitkelių infrastruktūra;

23.

mano, kad labai svarbu, jog vienai transporto priemonei tenkančių ekonominių sąnaudų ir PTS diegti reikalingos infrastruktūros ekonominių sąnaudų vertinimas būtų grindžiamas išlaidų ir naudos analize, į kurią būtų įtrauktos visos susijusios išlaidos (ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos);

24.

rekomenduoja kurti procedūras ir sistemas, kurias taikant vartotojai būtų informuojami apie esamas miesto transporto paslaugas ir jo tinklų kokybę, pavyzdžiui, naudojant judriojo ryšio technologijas;

25.

rekomenduoja aktyviau ištirti galimybes to paties regiono atsakingoms valdžios institucijoms susitarti dėl integruotos tarifų sistemos ir ypač dėl susijusių techninių procedūrų;

26.

skatina vystyti įvairių rūšių transporto technologijas, leidžiančias riboto judumo asmenims geriau pasinaudoti transporto priemonėmis ir judumo galimybėmis mieste;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kai tik bus baigti standartizavimo bandymai, pasirengti iki 2010 m. visose ES valstybėse narėse darniai įdiegti ir integruoti e. skambučio taikomąją priemonę;

28.

mano, kad diegiant ir taikant PTS:

29.

ragina Komisiją tęsti ryšio išlaidų mažinimo procesą, kad ryšio ir informacijos įranga, veikianti telekomunikacijų pagrindu, galėtų būti naudojama platesniu mastu;

30.

palankiai vertina pasiūlytą „e. krovinių“ iniciatyvą ir ragina Komisiją numatyti vadinamųjų pažangiųjų krovinių koncepciją, siekiant, kad krovininio transporto sektoriuje būtų pradėtos teikti įvairių rūšių transporto sąveikos principu pagrįstos PTS paslaugos, daugiausia dėmesio skiriant pavojingoms prekėms;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tiek pat dėmesio ir keleiviniam, ir krovininiam transportui siekiant išvengti keleivinio transporto diskriminavimo, nes tai daro itin neigiamą įtaką asmenų judumui;

32.

palankiai vertina atitinkamą žmogaus ir mašinos sąveikos priemonių (ŽMSP) reglamentavimo sistemą ir kitus PTS protokolus ir pabrėžia, kad būtina spręsti atsakomybės klausimus;

33.

ragina Komisiją spręsti pažeidžiamų transporto naudotojų, įskaitant žmones su judėjimo negalia, klausimus ir išplėsti pažangiųjų vairavimo pagalbos sistemų diegimo skatinimo ir kitų veiksmų, pvz., PTS ir ŽMSP, taikymo sritį, pagal veiksmų plane pasiūlytas priemones įtraukiant dvirates transporto priemones;

34.

ragina Komisiją panaudoti visą PTS potencialą siekiant įgyvendinti prevencines priemones, kad būtų išvengta smogo ir per didelės ozono koncentracijos bei sumažintas triukšmas, smulkių kietųjų dalelių ir NOx bei CO2 išlakų kiekis;

35.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti standartizuotų jungties priemonių ir protokolų bendros platformos sistemą, kuri padėtų naudotis PTS, kooperacinėmis sistemomis ir infrastruktūrų tarpusavio sąsajų (infrastruktūra–infrastruktūra ), transporto priemonių ir infrastruktūros sąsajų (transporto priemonė–infrastruktūra) ir transporto priemonių tarpusavio sąsajų (transporto priemonė–transporto priemonė) specifikacijomis;

36.

ragina Komisiją įgyvendinti PTS planą, kuriame būtų numatytos bendros PTS taikymo būdų ir diegimo platformos ir kurį įgyvendinant dalyvautų privatusis ir viešasis sektoriai, taip pat nustatyti tinkamą sistemą su PTS susijusiems atsakomybės klausimams spręsti;

37.

atkreipia dėmesį, kad rengiant mokymus, susijusius su PTS taikomosiomis priemonėmis, turėtų būti skatinama ugdyti naudotojų gebėjimus transporto srityje ir siekiama palengvinti žmogaus ir mašinos sąveiką;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti atvirą forumą, kuriame būtų galima keistis informacija ir aptarti PTS klausimus;

39.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti privatumą, ir mano, kad privatumo, duomenų saugumo ir apsaugos klausimai turėtų būti nagrinėjami jau pradiniais PTS projektavimo etapais, kai nustatoma struktūra ir įgyvendinimo priemonės (principas, kad į duomenų apsaugą turi būti atsižvelgiama jau projektavimo etapu);

40.

ragina visas su PTS taikomosiomis priemonėmis susijusias šalis laikytis EB direktyvų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvos Nr. 95/46/EB (11) ir Nr. 2002/58/EB (12)) reikalavimų ir ragina Komisiją užtikrinti, kad diegiant ir taikant PTS būtų tinkamai naudojami duomenys;

41.

mano, kad norint sklandžiai įdiegti PTS ir kartu užtikrinti privatumą bei EB teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga, reikalavimų laikymąsi, PTS taikomosiose priemonėse būtina naudoti anoniminius duomenis;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvirtą vadovavimą PTS diegimui Europoje ir tikrąjį šio diegimo valdymą;

43.

ragina skatinti nacionaliniu ir Europos lygmenimis kelionių įvairių rūšių transportu „nuo durų iki durų“ planavimo sistemų kūrimą, skiriant pakankamai dėmesio viešojo transporto alternatyvoms bei jų sąsajoms visoje Europoje;

44.

ragina Komisiją geriau išnaudoti ES pajėgumus, susijusius su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programomis EGNOS ir „Galileo“, ir pagerinti prisijungimo prie įvairių sistemų galimybes;

45.

pabrėžia, kad šios technologijos turėtų būti taikomos taip, kad būtų galima išvengti transporto rūšių nesuderinamumo ir kad būtų suteikiama bet kurios iš šių technologijų pasirinkimo laivė;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares turėti mintyje, kad PTS turėtų būti aktyviai naudojamos planavimo ir įgyvendinimo procesuose, kuriuos vykdo Europos teritorijoje veikiančios vietos ir regioninės valdžios institucijos bei suinteresuotos šalys;

47.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą diegiant pažangiąsias transporto sistemas ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis aktyvių veiksmų, skirtų paskatinti ir palengvinti partnerystę;

48.

ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų plano finansavimo ir programavimo paaiškinimą ir ragina Tarybą užtikrinti pakankamą finansavimą;

49.

ragina valstybes nares, atliekant struktūrinių fondų lėšų naudojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, apsvarstyti judumo miestuose ir transporto spūsčių mažinimo klausimus, atsižvelgiant į PTS panaudojimo galimybes, ir įtraukti šiuos klausimus į 2010–2013 m. laikotarpio prioritetų sąrašą;

50.

pažymi, kad reikia geriau apibrėžti, kokį potencialą turi miesto teritorijos, bei jį išnaudoti, ir pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti kaimo ir atokios vietovės siekiant darnios plėtros ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių tikslų;

51.

mano, kad labai svarbu diegti pažangiuosius transporto tinklus turistų dažnai lankomose vietovėse, kad būtų sumažinti transporto srautai ir avarijų skaičius bei padidintas saugumas; mano, kad PTS prisideda prie regionų, įskaitant ir atokius regionus, ekonominės plėtros;

52.

pabrėžia tarpregioninio, tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą plėtojant ir diegiant PTS ir ragina Komisiją išplėtoti plačiai taikomą keitimosi pažangiąja patirtimi visomis ES kalbomis sistemą, bet ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionuose pažangiąja patirtimi būtų dalijamasi turint dvigubą tikslą – užtikrinti žinių apie PTS perdavimą ir išvengti susiskaidymo sistemos viduje;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.